DARBO KODEKSO NAUJOVS.

NAUJAUSIOS TEISMINS PRAKTIKOS

DARBO BYLOSE APTARIMAS
Advokatas dr. Tomas Bagdanskis
2012

Naujausi priimti DK pakeitimai

214 straipsnis. Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus
1. Darbuotojams, auginantiems negal vaik iki atuoniolikos met arba du
vaikus iki dvylikos met, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mnes
(arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savait), o auginantiems
tris ir daugiau vaik iki dvylikos met, dvi dienos per mnes (arba atitinkamai
sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savait), mokant
darbuotojui jo vidutin darbo umokest. Darbuotoj, dirbani ilgesnmis negu
atuonios darbo valandos pamainomis, praymu is papildomas poilsio laikas
gali bti sumuojamas kas trys mnesiai.
2. Teiss io straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas
neturintiems darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje
besimokant vaik iki dvylikos met, suteikiama ne maiau kaip pus darbo
dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmj mokslo met dien,
mokant darbuotojo vidutin darbo umokest.

Naujausi priimti DK pakeitimai

Naujausi priimti DK pakeitimai

Naujausi priimti DK pakeitimai

Naujausi priimti DK pakeitimai

1 straipsnis. 204 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 204 straipsnio 2 dal ir j idstyti taip:
,,2. Jeigu darbuotojas statym nustatytais atvejais yra
atitraukiamas nuo darbo, jam darbo umokest, ne maesn u vidutin,
moka arba kompensuoja ta mon, staiga, organizacija, kurios
pareigojimus jis vykdo, jeigu ko kita nenustato statymas. 2
straipsnis. Kodekso XIX skyriaus pakeitimas
Darbo Kodekso XIX skyriaus pakeitimai (sigalioja 2013 m.
sausio 1 d.)

Naujausi priimti DK pakeitimai

Naujausi priimti DK pakeitimai

2. Darbo gin komisijos veikia nuolat prie Valstybins darbo inspekcijos teritorini
skyri. Darbo gin komisija sudaroma i trij nari darbo gin komisijos
pirmininko bei darbuotoj ir darbdavi atstov, skiriam i Valstybins darbo
inspekcijos teritorini skyri veiklos teritorijoje veikiani profesini sjung ir
darbdavi organizacij valdymo organ sprendimu. Darbuotoj ir darbdavi atstov
sraus sudaro Trials tarybos sekretoriatas. Darbo gin komisijos narius tvirtina ir
keiia Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Darbo gin
komisijos nari dalyvavimas darbo gin komisijos posdyje yra privalomas. Jeigu darbo
gin komisijos narys (nariai) neatvyksta posd, darbo gin komisijos pirmininkas
sprendia, ar atidti posd, ar nagrinti praym i esms savo nuoira. Darbo
gin komisijos sudarymo tvarka nustatoma Vyriausybs ar jos galiotos institucijos
patvirtintuose Darbo gin komisijos nuostatuose. Darbo gin komisijos darbo
reglament tvirtina socialins apsaugos ir darbo ministras.

Naujausi priimti DK pakeitimai

3. Darbo gin komisijos pirmininkas yra Lietuvos Respublikos
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus skiriamas Valstybins
darbo inspekcijos valstybs tarnautojas, turintis auktj
universitetin teisin isilavinim. Darbo gin komisijos
pirmininkas atlieka tik darbo gin komisijos pirmininko pareigas.

Naujausi priimti DK pakeitimai

10

Naujausi priimti DK pakeitimai

11

Naujausi priimti DK pakeitimai

12

Naujausi priimti DK pakeitimai

13

Naujausi priimti DK pakeitimai

14

Naujausi priimti DK pakeitimai

2. Darbo gin komisija nutraukia bylos nagrinjim sprendimu,
jeigu:
1) iekovas atsisak vis pareikt reikalavim posdio metu.
Iekovui atsisakius tam tikr reikalavim, darbo gin komisija
nutraukia nagrinjim t reikalavim, kuri atsisak iekovas;
2) alys dl individualaus darbo gino isprendimo sudar raytin
taikos sutart, kuri patvirtino darbo gin komisija savo
sprendimu.

15

Naujausi priimti DK pakeitimai

16

Naujausi priimti DK pakeitimai

292 straipsnis. ali dalyvavimas nagrinjant individual
darbo gin
1. Individualus darbo ginas nagrinjamas dalyvaujant
iekovui, atsakovui ir (ar) j atstovams.
2. Jeigu alis (alys) neatvyksta posd ir buvo tinkamai
informuota (informuotos) apie posd, darbo gin komisija turi
teis priimti sprendim jai (joms) nedalyvaujant.

17

Naujausi priimti DK pakeitimai

18

Naujausi priimti DK pakeitimai

19

Naujausi priimti DK pakeitimai

20

Naujausi priimti DK pakeitimai

21

Naujausi priimti DK pakeitimai

3. Sprendim sudaro vadin, apraomoji, motyvacin ir
rezoliucin dalys. Sprendime nurodoma jo primimo laikas ir vieta,
darbo gin komisijos nariai, iekovas, atsakovas, individualaus
darbo gino dalykas, ali reikalavimai, nustatytos aplinkybs,
rodymai, ivada praym patenkinti (visikai ar i dalies) ar atmesti,
sprendimo apskundimo terminai ir tvarka.
4. Sprendimo kopija teikiama alims per tris darbo dienas nuo
sprendimo primimo dienos.

22

Naujausi priimti DK pakeitimai

295 straipsnis. Dokument teikimas
Dokumentai alims gali bti teikiami iais bdais:
1) tiesiogiai teikiant;
2) siuniant registruotu laiku;
3) telekomunikacij galiniais renginiais. Dokumentai siuniami ali nurodytais
elektroninio pato adresais;
4) vieai paskelbiant. Kai dokument teikti nemanoma (atsakovas nerandamas ar
duomen apie adres nra atitinkamame registre), Valstybins darbo inspekcijos interneto
svetainje (www.vdi.lt) paskelbiamas praneimas, kuriame atsakovui nustatomas terminas
(ne trumpesnis kaip penkios darbo dienos nuo praneimo paskelbimo) atvykti
Valstybins darbo inspekcijos teritorin skyri atsiimti dokumento. Atsakovui neatvykus
per nustatyt termin, dokumentas laikomas teiktu jo paskelbimo interneto svetainje
dien.

23

Naujausi priimti DK pakeitimai

24

Naujausi priimti DK pakeitimai

25

Naujausi priimti DK pakeitimai

26

Naujausi priimti DK pakeitimai

27

Naujausi priimti DK pakeitimai

28

Naujausi priimti DK pakeitimai

29

Naujausi priimti DK pakeitimai

30

Naujausi priimti DK pakeitimai

31

Naujausi priimti DK pakeitimai

32

Naujausi priimti DK pakeitimai

33

Naujausi priimti DK pakeitimai

1) yra io Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties poymiai, o
darbas dirbamas nesudarius raytins darbo sutarties;
2) darbdavys prie vien darbo dien iki numatytos darbo pradios nra
pranes Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo staigai apie
asmens darbo pradi;
3) darb dirba usienio valstybi pilieiai ar asmenys be pilietybs,
darbinti nesilaikant jiems normini teiss akt nustatytos sidarbinimo
tvarkos;
4) darb dirba treiosios alies pilieiai, darbinti nesilaikant io Kodekso
981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyt reikalavim.
2. Darbdaviai ar j galioti asmenys, leid dirbti nelegal darb, atsako
statym nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 98 1 straipsniu
Papildyti Kodeks 981 straipsniu: 981 straipsnis. Darbdavio pareigos, susijusios
su treij ali piliei darbu 1. Darbdavio pareigos, susijusios su treiosios
alies pilieio darbu, yra ios:

34

Naujausi priimti DK pakeitimai

1) ne vliau kaip prie vien darbo dien iki numatytos darbo sutarties sudarymo
dienos pareikalauti i treiosios alies pilieio pateikti galiojant leidim
gyventi Lietuvos Respublikoje ar kit dokument, suteikiant teis bti ar gyventi
Lietuvos Respublikoje;
2) treiosios alies pilieio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugoti
treiosios alies pilieio galiojanio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito
dokumento, suteikianio teis bti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, kopij ir
kompetentingos institucijos reikalavimu j pateikti;
3) utikrinti, kad treiosios alies pilietis dirbt darb, nurodyt leidime dirbti
Lietuvos Respublikoje, iskyrus atvejus, kai treiosios alies pilietis Lietuvos
Respublikos statymo ,,Dl usieniei teisins padties nustatyta tvarka
atleidiamas nuo pareigos sigyti leidim dirbti Lietuvos Respublikoje;
4) per tris darbo dienas nuo darbo sutarties su treiosios alies pilieiu
nutraukimo dienos ratu praneti Lietuvos darbo birai prie Socialins apsaugos
ir darbo ministerijos apie darbo sutarties pabaig.
35

Naujausi priimti DK pakeitimai

36

Naujausi priimti DK pakeitimai

Neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra
nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kai tai nustato statymai ar
kolektyvins sutartys arba kai darbuotojas priimamas naujai
steigiam darbo viet. (Pratsiama iki 2015 m. liepos 31 d.)
Terminuotos darbo sutartys pagal Darbo kodekso 109 straipsnio 2
dal naujai steigtoms darbo vietoms gali bti sudaromos ne
ilgesniam laikui kaip iki 2015 m. liepos 31 d. Darbo santykiams
pagal toki terminuot darbo sutart tsiantis po 2015 m. liepos 31
d., darbo sutartis tampa neterminuota darbo sutartimi

37

Galimi DK pakeitimai
gyvendinama 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva Nr. 2001/23/EB dl
valstybi nari statym, skirt darbuotoj teisi apsaugai moni, verslo ar
verslo dali perdavimo atveju
DK 47 str.
Prie priimdamas sprendim dl mons reorganizavimo, verslo ar jo dalies
perdavimo ir kitus sprendimus, galinius turti esmins takos darbo
organizavimui monje ir darbuotoj teisinei padiai, darbdavys privalo
informuoti darbuotoj atstovus ir konsultuotis su jais dl tokio sprendimo
prieasi bei teisini, ekonomini ir socialini padarini darbuotojams ir
dl numatyt priemoni galimiems padariniams ivengti arba jiems
suvelninti

38

Galimi DK pakeitimai
138 straipsnio papildymas 2 dalimi : Verslo ar jo dalies perdavimo
atveju darbo santykiai tsiasi tokiomis paiomis slygomis verslo
permjo monje, staigoje ar organizacijoje, nepaisant verslo ar
jo dalies perdavimo juridinio pagrindo. Pakeisti darbo slygas ar
nutraukti darbo sutart dl verslo ar jo dalies perdavimo
draudiama. Apie bsim verslo ar jo dalies perdavim
darbuotojas turi bti informuojamas i anksto ratu ne vliau kaip
prie deimt darbo dien, nurodant perdavimo dat, juridin
pagrind, tokio perdavimo socialines ir ekonomines pasekmes
darbuotojui.

39

Galimi DK pakeitimai
108 straipsnio 1 dalies 5 punkt ir 116 str.
pripainti netekusiu galios.
Panaikinama patarnavimo darbo sutarties ris

40

Galimi DK pakeitimai

41

Galimi DK pakeitimai
DK 129 str.
Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra
susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo
elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bti nutraukta dl
ekonomini, technologini prieasi ar darboviets struktrini
pertvarkym ir dl panai svarbi prieasi, taip pat, kai prieastis
nustato is Kodeksas ir kiti statymai.
Teista prieastis nutraukti darbo santykius negali bti:
amius, iskyrus atvejus, kai darbuotojui sueina 65 metai

42

Galimi DK pakeitimai
Netenka galios DK 129 str. 4 d.:
Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teiss gauti vis senatvs
pensij liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki
atuoniolikos met, negaliaisiais, darbuotojais, auginaniais vaik
iki keturiolikos met, gali bti nutraukta tik ypatingais atvejais,
jeigu darbuotojo palikimas darbe i esms paeist darbdavio
interesus.

43

Galimi DK pakeitimai

44

Galimi DK pakeitimai

45

Galimi DK pakeitimai
Pakeisti 140 straipsnio 1 dal ir j idstyti taip:
1. Nutraukus darbo sutart pagal io Kodekso 129 straipsn ir 136
straipsnio 1 dalies 6 punkt, atleistam darbuotojui imokama jo vidutinio
mnesinio darbo umokesio dydio ieitin imoka atsivelgiant to
darbuotojo nepertraukiamj sta toje darbovietje:
1) iki eeri met vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio;
2) nuo eeri met iki penkiolikos met dviej mnesi vidutinio
darbo umokesio dydio;
3) nuo penkiolikos met iki dvideimties met trij mnesi
vidutinio darbo umokesio dydio;
4) daugiau kaip dvideimt met keturi mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio
46

Galimi DK pakeitimai
Pakeisti 141 straipsnio 3 dal ir j idstyti
taip:
3. Kai udelsiama atsiskaityti ne dl
darbuotojo kalts, darbuotojui sumokamas jo
vidutinis darbo umokestis u udelsimo laik,
bet ne daugiau kaip u tris mnesius nuo
atleidimo dienos.

47

Galimi DK pakeitimai
Pakeisti 144 straipsnio 2 dal ir j idstyti taip:
2. Kasdienin darbo laiko trukm neturi viryti vidutinikai
atuoni darbo valand.
Pakeisti 144 straipsnio 3 dal ir j idstyti taip:
3. Vidutinis maksimalus darbo laikas, skaitant
virvalandius, per septynias dienas neturi viryti
keturiasdeimt atuoni valand

48

Galimi DK pakeitimai

49

Galimi DK pakeitimai

50

Galimi DK pakeitimai
DK 152 str.
Darbuotojo virvalandinis darbas per dvi dienas i eils neturi viryti
keturi valand ir imto dvideimties valand per metus.
Kolektyvinje sutartyje, o jos nesant, darbo tvarkos taisyklse gali
bti nustatyta kitokia metin virvalandini darb trukm, bet ne
daugiau kaip imto atuoniasdeimties valand per metus.

51

Galimi DK pakeitimai
veni dien ivakarse darbo dienos trukm sutrumpinama viena
valanda, iskyrus sutrumpint darbo laik dirbanius darbuotojus.
Darbuotojams, dirbantiems pagal sumin darbo laiko apskait,
darbo laiko trukm viena valanda veni dien ivakarse
netrumpinama tuo atveju, kai jiems darbo laikas viena valanda
sutrumpinamas kitu darbo metu per apskaitin laikotarp.

52

Galimi DK pakeitimai

53

Galimi DK pakeitimai
Pakeisti 165 straipsnio 1 dal ir j idstyti taip:
1. Kasmetins atostogos tai darbo dienomis skaiiuojamas
laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsti ir darbingumui
susigrinti, paliekant darbo viet (pareigas) ir mokant vidutin
darbo umokest. io Kodekso 162 straipsnyje nurodytos veni
dienos atostog trukm neskaitomos

54

Galimi DK pakeitimai

55

Galimi DK pakeitimai

56

Galimi DK pakeitimai
DK 177 str.
Pinigin kompensacija u nepanaudotas kasmetines atostogas
imokama nutraukiant darbo sutart neatsivelgiant jos termin.
Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudot kasmetini
atostog, tenkani tam darbo laikotarpiui, darbo dien skaii. Jei
darbuotojui kasmetins atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip u
vienerius darbo metus, kompensacija imokama u visas
nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip u trejus
darbo metus, jei kolektyvinje sutartyje nenustatyta kitaip.

57

Galimi DK pakeitimai
DK 184 str.
Nemokamos atostogos dl kit prieasi suteikiamos
kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka, arba darbo sutartyje
nustatyta tvarka, jei kolektyvin sutartis nesudaryta

58

Galimi DK pakeitimai

190 straipsnio pripainimas netekusiu

galios
(Darbo umokestis indeksuojamas statym nustatyta tvarka)

59

Galimi DK pakeitimai

60

Galimi DK pakeitimai

61

Galimi DK pakeitimai
DK 206 str.
kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki
atleidimo i darbo dienos, ne vliau kaip atleidimo i darbo dien,
iskyrus, kai io Kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais
susitariama atsiskaityti vliau.

62

Galimi DK pakeitimai
DK 256 str.
Visikos materialins atsakomybs sutartis gali bti sudaroma su
darbuotojais, kuri darbas yra tiesiogiai susijs su materialini
vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, pirkimu,
gabenimu, ir dl priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe.
Konkrei darb ir pareig sraas nustatomas kolektyvinje
sutartyje, o jos nesant, darbo tvarkos taisyklse. i sutartis
forminama ratu. Joje turi bti nustatyta, u kokias materialines
vertybes darbuotojas prisiima visik materialin atsakomyb ir
kokius sipareigojimus prisiima darbdavys, utikrindamas slygas,
kad ala neatsirast
63

Galimi DK pakeitimai

64

Maj bendrij statymas

sigaliojo 2012-09-01
Maoji bendrija yra ribotos civilins atsakomybs privatusis
juridinis asmuo mon, kurios visi nariai yra fiziniai asmenys;
Maojoje bendrijoje gali bti ne daugiau kaip 10 nari;
Maosios bendrijos steigimo sutartyje turi bti nurodyta kiekvieno
steigjo naas maj bendrij, jo dydis (jeigu naas
nepiniginis, nao vert), nao neimo tvarka ir terminai.
Maosios bendrijos nariu gali bti fizinis asmuo, nes ar
sipareigojs neti na maj bendrij, taip pat maosios
bendrijos nario teises gijs fizinis asmuo.

65

Maj bendrij statymas

Maosios bendrijos nuostatuose turi bti nurodyta:
maosios bendrijos l kaip avansu imokamo pelno maosios bendrijos
nari asmeniniams poreikiams pamimo ir gavimo tvarka ir slygos;
nauj maosios bendrijos nari primimo tvarka;
maosios bendrijos vadovo skyrimo ir ataukimo tvarka, jeigu maoji
bendrija turi vienasmen valdymo organ;
maosios bendrijos nario savanoriko pasitraukimo i maosios bendrijos
tvarka;
atsiskaitymo su maosios bendrijos nariais, savanorikai pasitraukianiais i
maosios bendrijos, tvarka;
maosios bendrijos informavimo apie ketinim parduoti nario teises tvarka;

66

Maj bendrij statymas

Maosios bendrijos narys turi teis maosios bendrijos nuostatuose ir
statymuose nustatyta tvarka perleisti nario teises.
Civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka maosios bendrijos
nario teiss gali bti priverstinai parduotos, jeigu maosios bendrijos
nario veiksmai prietarauja maosios bendrijos veiklos tikslams ir
negalima pagrstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis.
Maosios bendrijos narys i maosios bendrijos savanorikai pasitraukia
maosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka, pranes bendrijai.
Maoji bendrija, prie atsiskaitydama su savanorikai pasitraukianiu
maosios bendrijos nariu, privalo sudaryti laikotarpio, kurio pradia
sutampa su maosios bendrijos finansini met pradia, o pabaiga
su praneimo apie pasitraukim diena, finansini ataskait rinkin.

67

Maj bendrij statymas

Maosios bendrijos organai gali bti:
1) tik maosios bendrijos nari susirinkimas. Tokiu atveju
maosios bendrijos nari susirinkimas yra kartu ir maosios
bendrijos valdymo organas;
2) maosios bendrijos nari susirinkimas ir maosios bendrijos
vienasmenis valdymo organas maosios bendrijos vadovas.
Kai maojoje bendrijoje yra vienas narys, maosios bendrijos
nari susirinkimas neaukiamas ir io nario raytiniai sprendimai
prilyginami maosios bendrijos nari susirinkimo sprendimams

68

Maj bendrij statymas

Maoji bendrija turi turti maosios bendrijos atstov (tik
vien), kai maojoje bendrijoje yra du ar daugiau nari ir
maosios bendrijos nari susirinkimas yra maosios bendrijos
valdymo organas. Maosios bendrijos atstovas nra maosios
bendrijos organas, o atstovu gali bti tik maosios bendrijos narys.
Maosios bendrijos vadovu turi bti fizinis asmuo. Maosios
bendrijos vadovu gali bti maosios bendrijos narys. Maosios
bendrijos vadovu negali bti asmuo, kuris pagal teiss aktus neturi
teiss eiti toki pareig. Su maosios bendrijos vadovu sudaroma
civilin (paslaug) sutartis. Sprendim dl maosios bendrijos
vadovo paskyrimo ir ataukimo, sutarties slyg ar jos nutraukimo
priima maosios bendrijos nari susirinkimas.
69

Maj bendrij statymas

Finansini ataskait rinkinius maoji bendrija sudaro:
prie atsiskaitydama su savanorikai pasitraukianiu maosios
bendrijos nariu;
metini finansini ataskait rinkin. Maosios bendrijos metini
finansini ataskait rinkinys ne vliau kaip per 3 mnesius nuo
finansini met pabaigos turi bti patvirtintas maosios bendrijos
nari susirinkime ir pateiktas Juridini asmen registro tvarkytojui;
numatant skirstyti maosios bendrijos peln jos nariams u
trumpesn negu finansiniai metai laikotarp. Maoji bendrija privalo
sudaryti trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio, u kur
skirstoma maosios bendrijos nariams skirta pelno dalis, finansini
ataskait rinkin.
70

Maj bendrij statymas

Maosios bendrijos narys turi teis gauti ias imokas kaip avansu
imokam peln:
1) maosios bendrijos l savo asmeniniams poreikiams;
2) maosios bendrijos pelno dal u trumpesn negu finansiniai
metai laikotarp.
1. Maosios bendrijos l kaip avansu imokamo pelno maosios
bendrijos nari asmeniniams poreikiams gali paimti asmuo, kuriam
toki teis suteikia is statymas, o jas gauti tik maosios bendrijos
nariai. i l pamimo ir gavimo tvarka ir slygos nustatomos
maosios bendrijos nuostatuose.
2. Paimant i maosios bendrijos l ar jas gaunant, suraomas ir
pasiraomas l pamimo (perdavimo) dokumentas. L pamimo
(perdavimo) dokumentas forminamas teiss aktuose nustatyta tvarka.
71

Maj bendrij statymas

Maosios bendrijos pelno dalis, skirta maosios bendrijos nariams, paskirstoma
kiekvienam nariui proporcingai jo nao dydiui. Maosios bendrijos nuostatuose gali
bti nustatyta kitokia pelno paskirstymo maosios bendrijos nariams tvarka.
Maosios bendrijos nariui tenkanti maosios bendrijos finansini met pelno dalis
turi bti sumainta maosios bendrijos nario per finansinius metus gaut imok kaip
avansu imokto pelno suma.
Tuo atveju, kai maosios bendrijos finansini met pelno dalis, tenkanti maosios
bendrijos nariui, yra maesn negu jo per finansinius metus gaut imok kaip
avansu imokto pelno suma, maosios bendrijos narys maajai bendrijai turi grinti
sum, virijani jam tenkani met pelno dal. Tuo atveju, kai maojoje bendrijoje
per finansinius metus yra susidar nuostoli, nario per finansinius metus i maosios
bendrijos gaut imok suma kaip avansu imoktas pelnas turi bti visa grinta
maajai bendrijai. Maosios bendrijos narys imok sumas turi grinti per 30 dien
nuo metini finansini ataskait rinkinio patvirtinimo dienos

72

 NESININGA KONKURENCIJA

73

Nesininga konkurencija
Norint asmens atliktus veiksmus pripainti nesiningos konkurencijos
veiksmais, btina konstatuoti dvi esmines slygas:
pirma, turi bti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar
profesine veikla usiimani subjekt;
antra, btina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami
turint tiksl konkuruoti, ir btent atliekant tokius veiksmus yra
naudojamasi kit subjekt reputacija, produkt, ymen imitavimu ar
kitais nesiningais veiksmais (vartotoj klaidinimu ir pan.),
smoningai siekiant tapti konkuruojaniu subjektu
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinje byloje
UAB Baltijos muzika ir kt. v. UAB Baltijos reklamos projektai,
bylos Nr. 3K-3-475/2008
74

Nesininga konkurencija
Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo 16 straipsnio 1 dalyje
nurodyta, kad kio subjektams draudiama atlikti bet kuriuos
veiksmus, prietaraujanius kins veiklos siningai praktikai ir
geriems paproiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito kio
subjekto galimybms konkuruoti.
statymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad konkurentai yra kio
subjektai, kurie toje paioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali
susidurti su tarpusavio konkurencija.

75

Nesininga konkurencija
Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojama praktika,
Konkurencijos statymo 16 straipsnyje ivardyti nesiningos
konkurencijos veiksmai yra tik pavyzdinis toki veiksm sraas,
kuris nra baigtinis Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2005 m. balandio 25 d. nutartis priimta
civilinje byloje UAB Ekspedita v. UAB Chemtransa, bylos Nr.
3K-3-223/2005; kt., todl ir kiti, iame straipsnyje nenurodyti
veiksmai, taiau sukeliantys arba galintys sukelti nesining
konkurencij, gali bti pripainti neleistinais.
Asmuo gali veikti tiek savo, tiek treiojo asmens naudai ir interesais.

76

Nesininga konkurencija
Konfidenciali informacija/komercin paslaptis:
Komercine paslaptimi laikoma informacija, kuri savininkas saugo
protingomis pastangomis, pavyzdiui, fizinmis, techninmis,
teisinmis, organizacinmis ar kitokiomis priemonmis; ar asmuo msi
priemoni saugoti informacij, vertinama pagal tai, ar jis prim
sprendim paskelbti konkreius duomenis kaip saugotinus ir msi
proting saugos priemoni
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje R. D. v.
UAB Putoknis, bylos Nr. 3K-3-303/2011

77

Nesininga konkurencija
Informacija turi turti tikr ar potenciali komercin (gamybin)
vert dl to, kad jos neino tretieji asmenys ir ji negali bti laisvai
prieinama. Tam, kad informacija sudaryt komercin paslapt,
nepakanka, kad ji bt slapta, nes tokiu atveju tai tiesiog bt paslaptis,
o ne komercin paslaptis. Komercin paslaptis turi suteikti jos turtojui
konkurencin pranaum, t. y. tam tikr verslo privalum, gamybinio
pranaumo, finansins naudos ir pan. Kaip yra paymjs Lietuvos
Aukiausiasis Teismas, ar konkrets duomenys turi komercin vert,
gali bti rodinjimo objektas
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2006 m. rugsjo 20 d. nutart, priimt civilinje byloje G.
Z. v. AB Parex bankas Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006

78

Nesininga konkurencija
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2006 m.
rugsjo mn. 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-499/2006
Jeigu bankas parengia tokius lokalinius aktus, su jais supaindina
banko darbuotoj, tai darbuotojo pareiga saugoti banko komercin
paslapt vertinama kaip tiksliai apibrta, jam aiki ir dl to
nesunkiai gyvendinama. Atitinkamai banko darbuotojui keliami
grieti atidumo ir rpestingumo reikalavimai, o j nesilaikymas yra
darbuotojo kalt dl paslapties neisaugojimo

79

Nesininga konkurencija
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2011 m.
spalio mn. 4 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-366/2011
Kasacinio teismo teisj kolegija taip pat atkreipia dmes tai, kad teismai
iekinio argumentus dl BUAB aibo ratas komercini paslapi atskleidimo
atmet i esms remdamiesi vien tik tuo, jog bendrovje nebuvo patvirtinto
komercini paslapi srao, taiau is faktas, atsivelgiant nagrinjamos
bylos aplinkybes, neturt bti suabsoliutinamas. Pagal Akcini bendrovi
statymo nuostatas (19 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnio 3 dalis) patvirtinti
komercini paslapi sra yra bendrovs valdymo organ pareiga, todl,
sprendiant, ar buvo nesiningai pasinaudota BUAB aibo ratas
komercinmis paslaptimis, atsivelgtina tai, kad, bylos duomenimis, UAB
aibo ratas buvs administracijos vadovas V. B. perjo dirbti aibo ratas
Vilnius, be to, abu atsakovai yra susij su BUAB aibo ratas 50 proc. akcij
paketo savininkmis.

80

Nesininga konkurencija
Taip pat vertintinas konkretus informacijos, kuri iekov
vardija kaip mons komercines paslaptis, turinys.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tam tikro pobdio
informacija turi komercin vert vien dl savo turinio,
pavyzdiui, tokia yra informacija apie mons klientus.

81

Nesininga konkurencija
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m. birelio
mn. 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-326/2012
Vos tik steigus UAB Chemika, i pradjo pltoti konkurencin veikl ir
veikti nesiningai, nes staigiai krito iekovo pardavimai ir gaunamos
pajamos. UAB Chemika galjo pasilyti palankesnes pardavimo
slygas UAB Diteilas klientams, nes inojo iekovo preki sigijimo
altinius ir tiekjus. Atsakovai perm dal iekovo klient. UAB
Chemika veikimas toje paioje rinkoje leido atsakovams pasinaudoti
komercine paslaptimi sigyjant bei platinant prekes, analogikas toms,
kuriomis prekiavo iekovas. UAB Chemika analogikas prekes sigydavo
i t pai trij tiekj
Ireikalavus i UAB Chemika buhalterins apskaitos dokumentus
paaikjo, kad i mon nuviliojo ir kitus ilgalaikius iekovo klientus
82

Nesininga konkurencija
Kasacinio teismo teisj kolegijos vertinimu, byloje susiklosiusi
faktini aplinkybi visuma (buvusio iekovo bendrovs direktoriaus
atsakovo E. G. aktyvus dalyvavimas steigiant bendrov, perjimas
dirbti konkuruojant verslo subjekt, kur sudaromos slygos
pasinaudoti dl darbo iekovo bendrovje turima konfidencialia
informacija, iekovo bendrovs apyvartos kritimas, sandori su
tais paiais klientais sudarymas ir pan.) sudaro pagrind
konstatuoti, jog buvo neteistai pasinaudota iekovo komercine
paslaptimi ir taip nesiningai konkuruota.

83

Nesininga konkurencija
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2011 m.
rugsjo mn. 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-354/2011
Atsakovas 2008 m. liepos mn. prarado svarb klient UAB Neo
group. Iekovas buvo atsakingas u io kliento paslaug tiekim ir
disponavo visa informacija, kuri pagal konfidencialumo sutart buvo
atsakovo komercin paslaptis. Nutraukus bendradarbiavimsu
atsakovu, bendrovei Neo group analogikas paslaugas pradjo
teikti UAB Transkela (registruota 2008 m. kovo 21 d.); Vertinant
byloje esanius rodymus, nustatytas aplinkybes ir j tarpusavio ry,
yra pagrindas teigti, kad iekovas atskleid tretiesiems asmenims (kurie
nesiningai su atsakovu konkuravo) konfidenciali informacij.

84

Nesininga konkurencija
Teismo sprendime nurodyt aplinkybi visetas kasatoriaus intensyvus
bendravimas su broliu darbo metu, kasatoriaus brolio telefono numerio
nurodymas UAB Transkela susisiekimo informacijoje, kasatoriaus brolio
vadovavimas UAB Meridinos prekyba, UAB Transkela ir UAB Meridinos
prekyba steigimo aplinkybs, i bendrovi buveini artumas, atsakovo
kliento UAB Neo group praradimas ir io kliento bendradarbiavimo su
UAB Transkela pradia, taip pat kasatoriaus pozicija darbdavio atvilgiu
teisj kolegijos vertinimu, buvo pakankamas pagrindas susiformuoti
apeliacins instancijos teismo vidiniam sitikinimui, kad kasatorius atskleid
arba prane konkuruojaniai monei atsakovo komercin paslapt. ios
ivados pagrstumui, atsivelgiant galimus objektyvaus ir (arba) subjektyvaus
pobdio sunkumus rodinjant paslapties atskleidimo arba praneimo detalias
aplinkybes, neturi reikms tai, kad nagrinjamu atveju nenustatyta io
paeidimo padarymo tikslaus laiko, vietos, bdo ir pan.

85

 TEISM PRAKTIKA DARBO BYLOSE

86

LR DK 35 str. taikymas
LAT 2009 m. gruodio 4 d.nutartis c.b. Nr. 3K-3-551/2009
Sprendiant dl darbo sutart nutraukti siekianio darbuotojo
tikrosios valios turinio, jos iraikos, svarbu atsivelgti ir darbo
sutart siekianio nutraukti darbuotojo pareigybin status ir
atitinkamai turimo statuso nulemtus reikalavimus, ypatumus,
kurie gali teikti pagrind tokio darbuotojo veiksmus vertinti
taikant auktesnius elgsenos vertinimo standartus, siekiant
nustatyti, ar asmuo, gyvendindamas savo darbo teises, veikia
siningai ir teisingai darbdavio atvilgiu, ar nepiktnaudiauja savo
darbo teismis, t. y. ar nepaeidia DK 35 str. nustatyto imperatyvo,
kuriuo reikalaujama, kad gyvendindami savo teises bei vykdydami
pareigas darbdaviai, darbuotojai ir j atstovai turi laikytis statym,
gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti siningai, laikytis
protingumo, teisingumo ir siningumo princip.

87

LR DK 35 str. taikymas
Nors kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti vien ar kit jam labiausiai
priimtin elgesio variant, taiau, rinkdamasis jam labiausiai priimtin, asmuo
negali paeisti kito asmens teisi ir turi prisiimti galimus neigiamus tokio
pasirinkimo padarinius. Taigi tais atvejais, kai darbuotojo atliekamos pagal
darbo sutart darbdavio naudai darbo funkcijos tiesiogiai lemia, kad
darbuotojas yra atsakingas u atitinkamas veiklos sritis, kurios yra
neatskiriama darbdavio veiklos dalis, darbuotojo naudojimasis turimu
patyrimu, kompetencija toje srityje savo interesais ir atitinkamai
nebendradarbiavimas su darbdaviu, sprendiant darbuotojo kompetencijai
priskirtus klausimus, nesvarbu, kokia forma tai daroma veikimu, t. y.
smoningai ir tikslingai klaidinant darbdav, ar neveikimu, t. y. nutylint
reikmingas atitinkamam klausimui sprsti aplinkybes ir neinformuojant apie
jas darbdavio arba jo atstovo, reikia, kad darbuotojas piktnaudiauja savo
teise, paeidia teisingumo ir siningumo principus bei atitinkamai darbdavio
teises.
88

LR DK 35 str. taikymas

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodio mn. 1 d. nutartis,

priimta civilinje byloje Nr. 2A-1594/2011
DK 35 straipsnio 1 dalis nustato, jog, gyvendindami savo teises ir
vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis statym,
gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti siningai, laikytis
protingumo, teisingumo ir siningumo princip, nepiktnaudiauti
savo teismis. Nustaius, kad apeliant paeid mint DK
nuostat, jos darbo teisi ginti nra pagrindo (DK 36 str.).

89

LR DK 35 str. taikymas
LAT 2011 m. balandio mn. 12 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3176/2011
DK nra tvirtint nuostat, kuri pagrindu darbuotojas turt bti
traktuojamas silpnesnija darbo teisini santyki alimi, taigi,
dominuoja darbo sutarties ali lygybs principas (DK 2 straipsnio 1
dalies 4 punktas, 15, 16 straipsniai). Teisiniame reguliavime darbuotojui
palanki iimtis yra tik ta, kad esant normini darbo teiss akt nuostat
prietaravimams taikoma darbuotojui naudingesn nuostata (DK 11
straipsnis 2 dalis).
Nagrinjamos bylos atveju toki prietaravim nenustatyta. DK 35
straipsnyje tvirtintos darbo teisi gyvendinimo ir pareig vykdymo bei DK
228 ir 229 straipsniuose tvirtint darbuotoj ir darbdavio pareig nuostatos
teikia pagrind ivadai, kad darbdavys, pateiks darbuotojui konkret
pasilym su konkreiai vardytais atsakymo terminais, turi pagrind tiktis
darbuotojo konkretaus atsakymo, o darbuotojas privalo atsakyti
darbdavio iniciatyv tokia forma, kad darbdaviui bt aiki darbuotojo
valia konkreiu atitinkamu klausimu.
90

Lokals teiss aktai

LAT 2011 m. rugsjo mn. 20 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3350/2011
Teisj kolegija konstatuoja, kad DK 264 straipsnio 3 dalies norma
nereglamentuoja rodinjimo proceso, galiojantys statymai
nenustato specialij rodym leistinumo reikalavim rodinjant
aplinkyb, kad darbuotojas inojo apie monje veikiant lokalin
teiss akt, todl vien tai, kad darbuotojas nebuvo pasiraytinai
supaindintas su tokiu aktu nereikia, kad jis nebuvo
supaindintas su tuo teiss aktu kitu bdu ir nepaneigia
galimybs fakt konstatuoti.

91

Darbo umokestis
Praktinis ali elgesys nustatant ir laikantis darbo apmokjimo
slyg.
Teisj kolegija paymi, kad apeliacins instancijos teismas pagrstai
didel reikm suteik faktiniams ali tarpusavio santykiams ir j
vertinimui, nes teismo nustatyta aplinkyb, jog ilg laiko tarp
iekovei moktas darbo umokestis, neatitinkantis darbo sutartyje
nurodyto dydio, patvirtina, kad nagrinjamu atveju alis siejo
kitokio turinio susitarimas, nei nurodytas darbo sutartyje. iame
kontekste btina turti omenyje tai, kad pagal DK 99 straipsnio 3 dal u
tinkam darbo sutarties sudarym ir forminim atsako darbdavys. Taigi
esant duomen, kad reals ali susitarimai neatitiko lingvistinio
darbo sutarties turinio, btina atsivelgti ali teisini santyki
praktik.
92

Darbo umokestis
Teismo nustatyta ali tarpusavio santyki praktika patvirtina, kad
gino premijos buvo ne iimtinis darbdavio nuoira darbuotojui
skiriamas paskatinimas, o sistemingas, tam tikrais periodais
mokamas umokestis u bendrus filialo darbo rezultatus.
LAT 2011 m. balandio mn. 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3-202/2011

93

Darbo umokestis
Kada premija (priedas) gali bti laikoma darbo umokesio
sudtine dalimi?
Premijos, suvokiamos DK 186 straipsnio prasme, skyrimo tvarka
turi bti reglamentuota kolektyvinje ar darbo sutartyje; darbuotojas,
vykds nustatytas darbo normas, gyja subjektyvi teis reikalauti
premijos, o darbdavys pareig j mokti. Tokios premijos
nelaikytinos skatinimo priemonmis DK 233 straipsnio prasme,
o yra pagal savo pobd priskirtinos darbo umokesiui ir yra
darbo umokesio sudedamosios dalys.
LAT 2011 m. balandio mn. 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K3-202/2011

94

Darbo umokestis
Ar manoma vienaalikai pakeisti darbo apmokjimo slygas?
DK 120 str., reglamentuojanio darbo sutarties slyg keitim, 1 dalyje
nustatyta, kad tais atvejais, kai keiiama gamyba, jos mastas, technologija
arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio btinumo atvejais
darbdavys turi teis pakeisti darbo sutarties slygas. io straipsnio 3 dalis
specialioji norma dl darbo apmokjimo slyg, nurodyt DK 95
straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Pagal DK 10 straipsnio 1 dal, sistemikai
aikinant DK 120 straipsnio 3 dal, atsivelgiant DK 95 ir 120 straipsni,
reglamentuojani darbo sutarties slygas ir j keitim, ssajas, daroma
ivada, kad DK 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet koki, o apie
darbo sutartyje sutart darbo apmokjimo slyg pakeitim.
NUOMON: Jeigu darbo apmokjimo slygos numatytos ne darbo
sutartyje, o lokaliniame teiss akte, kuris nra nurodytas darbo sutartyje,
darbdavys gali vienaalikai pakeisti darbo apmokjimo slygas.
LAT 2011 m. sausio mn. 31 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-323/2011
95

Atostog apmokjimas
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m.
gegus mn. 24 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-149/2012
DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo umokestis u
kasmetines atostogas mokamas ne vliau kaip prie tris kalendorines
dienas iki kasmetini atostog pradios. Jeigu darbuotojui
priklausantis darbo umokestis nustatytu laiku nesumokamas
ne dl darbuotojo kalts, kasmetins atostogos pratsiamos tiek
dien, kiek buvo delsiama sumokti darbo umokest, ir u
pratst laik mokama kaip u kasmetines atostogas.

96

Atostog apmokjimas
DK netvirtina konkretaus termino, prie kiek laiko iki pageidaujam
atostog darbuotojas turi ireikti savo vali jas suteikti paraydamas
praym darbdaviui. DK 35 straipsnyje nustatyta, kad, gyvendindami savo
teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir j atstovai turi laikytis
statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti siningai, laikytis
protingumo, teisingumo ir siningumo princip. ios nuostatos tvirtina teisi
ir pareig vienov, tai nagrinjamos bylos kontekste reikia darbuotojo
pareig informuoti darbdav dl atostog suteikimo likus pakankamai
laiko iki j pradios, kad darbdavys galt apsisprsti, priimti sprendim
(sakym) dl atostog suteikimo bei gyvendinti savo pareig jas
apmokti DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais. Tik tinkamai
vykds savo pareig informuoti darbdav, darbuotojas gyj teist
lkest kad umokestis u kasmetines atostogas bus sumoktas ne vliau
kaip prie tris kalendorines dienas iki atostog pradios.

97

Atostog apmokjimas
Atostog pratsimas darbdaviui vluojant sumokti u jas, kaip ir j
suteikimas ar perklimas, yra darbuotojo teis, derintina su darbdaviu,
todl jis, siekdamas ia teise pasinaudoti, savo vali paprastai turi
ireikti atostog metu ar per proting laik (bet nedelsdamas)
joms pasibaigus. Akivaizdu, kad toki vali darbuotojas gali ireikti
ir dar realiai neprasidjus atostogoms, bet jau egzistuojant j
apmokjimo tvarkos, nustatytos DK 176 straipsnio 2 dalyje,
paeidimui. Jei darbuotojas pageidavimo pratsti atostogas
neireik, vadinasi, jis statymo suteikta teise pasinaudoti nenori.
Tokiu atveju, nutraukiant darbo sutart, darbdaviui neatsiranda
pareigos u laikotarp mokti pinigin kompensacij. Nepratstos
atostogos nepridedamos prie kasmetini

98

Atostog apmokjimas
Darbo sutarties alys gali susitarti tiek dl praymo suteikti
atostogas pateikimo termin, tiek dl apmokjimo tvarkos.
Svarbu, kad susitarime bt ireikta tikroji suderinta ali valia.
ali susitarimas gali bti ireiktas tiek ratu, pavyzdiui, prayme
nurodant, kad darbuotojas sutinka gauti apmokjim u kasmetines
atostogas kartu su atlyginimu (ar kitu laiku), tiek
konkliudentiniais veiksmais, pavyzdiui, darbuotojui pateikiant
praym dl atostog likus vienai dienai iki j pradios, o
darbdaviui tok praym tenkinant. Tokie ali veiksmai
atskleidia j suderint vali nukrypti nuo DK 176 straipsnio 2
dalyje tvirtintos taisykls ir nustatyti individuali apmokjimo
tvark.
99

Darbo sutarties nutraukimas

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2011 m.
rugsjo mn. 13 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-346/2011
Aplinkybs, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, galinios
sudaryti pagrind nutraukti neterminuot darbo sutart - tai
subjektyvios darbuotojo charakterio, asmenins ir pan. savybs,
kurios, nesant jo kalts, kaip drausmins atsakomybs slygos,
objektyviai pasireikia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe. Tai
gali bti nepagrsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis
tamp tarp mons darbuotoj, psichologinio diskomforto kolektyve
sukrimas, pair, nesuderinam su dirbamu darbu ar visuomens
morals normomis, demonstravimas, profesins etikos reikalavim
ignoravimas ir pan.
100

Darbo sutarties nutraukimas

Tokios aplinkybs gali bti svarbi prieastis darbdaviui
nutraukti neterminuot darbo sutart tik tada, kai dl j
buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui atlikti.
Nagrinjamu atveju iekovs nuolatinius nesutarimus su kitais
darbuotojais, j darbo trikdym, nepagarb elges su kolegomis,
dalykins atmosferos nepalaikym, atsisakym teikti kitiems
darbuotojams informacij, btin tiesioginiam j darbui atlikti,
nebendradarbiavim, siekiant bendro darbo rezultato, dl ko buvo
sutrikdytos normalios kit darbuotoj darbo slygos, kolektyve
atsirado tampa ir suprastjo veiklos rezultatai, teismai pagrstai
vertino, kaip svarbias prieastis nutraukti darbo sutart
darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kalts.
101

Darbo sutarties nutraukimas

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2011 m.
spalio mn. 11 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-384/2011
Bendrovs vadovs atleidimo klausimai Europos mogaus Teisi
Teismo vertinami kaip tiesiogiai susij su jos turtinio pobdio
lkesiais tiek dl teiss gauti statymo garantuojam motinysts
paalp, tiek dl teiss visik atsiskaitym su darbuotoju
atleidiant i darbo, saugotinais pagal tarptautinius mogaus teisi
apsaugos standartus (r., pvz., Europos mogaus Teisi Teismo
sprendim dl skundo priimtinumo, Hasani v. Croatia, no. 20844/09,
decision of 30 September 2010).

102

Darbo sutarties nutraukimas

Kasacinio teismo praktikoje iaikinta, kad bendrovs ir jos vadovo

darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems
su bendrovs vadovo teise pasinaudoti socialinmis
garantijomis, darb saugos ir apmokjimo u darb tvarkos
nustatymu,
darbo
sutarties
pasibaigimo
prieasties
formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo i pareig
forminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu taikomos
darbo teiss normos.

103

Darbo sutarties nutraukimas

Taigi, galiojantis reglamentavimas lemia, kad su bendrovs vadovu
vaiko prieiros atostog metu darbo sutartis, iskyrus DK 136
straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, negali bti nutraukta,
nepaisant to, kaip bendrov disponuoja Akcini bendrovi
statyme tvirtinta vadovo ataukimo teise. Nagrinjamu atveju, kai
iekov buvo atleista i darbo motyvuojant vien bendrovs teiss
ataukti vadov absoliutumu ir nesant kit svarbi prieasi,
apeliacins instancijos teismas pagrstai sprend, kad iekovs
atleidimas i darbo vaiko prieiros atostog metu buvo neteistas.

104

Darbo sutarties nutraukimas

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m.
sausio mn. 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-8/2012
DK 138 straipsnyje nustatyta, kad mons, staigos, organizacijos
savininko, j pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas,
mons, staigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas,
idalijimas ar prijungimas prie kitos mons, staigos ar
organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali bti teista
prieastis nutraukti darbo santykius. I ios normos turinio
akivaizdu, kad ji taikytina, be kit, tais atvejais, kai mon
reorganizuojama bet kuriuo i CK nustatyt reorganizavimo bd,
tarp j ir skaidymo bdu.

105

Darbo sutarties nutraukimas

Taigi, aikinant DK 138 str. nuostatas remiantis Direktyva, darytina
ivada, kad tuo atveju, kai mon reorganizuojama, darbuotoj,
dirbani tame padalinyje, kuris perduodamas i reorganizuojamos
naujai steigtai monei, reorganizavimo metu egzistuojantys darbo
santykiai nenutrksta, o i j kylanios teiss ir pareigos pereina
naujajam darbdaviui nepriklausomai nuo to, yra ar nra sudarytas
darbdavi susitarimas dl darbuotoj perklimo. Naujasis
darbdavys neturi teiss atsisakyti perimti i darbo santyki
kylanias teises ir pareigas.

106

Darbo sutarties nutraukimas

Jeigu monje, permusioje reorganizuojamos mons kaip darbdavio
teises ir pareigas, atliekami gamybiniai, struktriniai pertvarkymai, dl
kuri keiiasi vykdomos funkcijos ir dl to reikia sumainti darbuotoj
skaii arba atsiranda kitokio pobdio aplinkybi, sudarani DK
nustatyt pagrind nutraukti darbo santykius, darbuotoj atleidimo
klausimas turi bti sprendiamas vadovaujantis atitinkamomis DK
normomis, pvz., DK 129 straipsniu, laikantis nustatytos darbo sutarties
nutraukimo tvarkos, taiau tai nra pagrindas atsisakyti perimti
darbuotojus, perdavimo metu dirbusius perduodamame
reorganizuojamos bendrovs padalinyje (DK 138 straipsnis).

107

Darbo sutarties nutraukimas

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2012 m. kovo mn. 15
d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-98/2012
Iekov priimta dirbti produkcijos sandlio buhaltere operatore; nuo 2003 m.
liepos 1 d. sandlio vyresnija apskaitininke. Iekov buvo tiesiogiai pavaldi
regiono distribucijos vadovui ir privaljo vykdyti region kuruojanios
buhalters odinius bei raytinius nurodymus apskaitos klausimais.
Kiekvieno mnesio paskutin dien iekov nuraydavo sandlyje esani
neatitiktin produkcij ir kartu su neatitiktins produkcijos aktais juos
pristatydavo buhalterij. Iekovs teigimu, 2010 m. pabaigoje jos tiesioginis
vadovas odiu liep nenurayti neatitiktins produkcijos su pasibaigusiu
galiojimo laiku, taiau ji buhalterijos darbuotoj paliepimu produkcijos
nuraymo dokumentu nura produkcij su pasibaigusiu galiojimo laiku. Be
to, 2010 m. gruodio 10 d. dokumente Nr. 54658688 per klaid vietoje 17
nuraomos produkcijos pakuoi nura 47 pakuotes.

108

Darbo sutarties nutraukimas

Iekovs padarytas paeidimas vertintas iurkiu darbo pareig
paeidimu btent dl jos darbo specifikos ir pobdio, ios profesijos
asmenims taikytin grietesni reikalavim. Nors duomen, kad
atsakovas patyr reali al dl iekovs padaryto darbo pareig
paeidimo, byloje nenustatyta, taiau darbuotojo atliekamos nurodyto
pobdio funkcijos ir j svarba konkreios mons veiklai lemia tai, kad
darbdaviui yra svarbu, jog jis pasitikt tokiu asmeniu. Dl to tuo
atveju, kai toks darbuotojas netenka darbdavio pasitikjimo dirbti jam
pavest darb dl padaryt apskaitos paeidim, kurie pagal savo pobd ir
kitas konkreiu atveju reikmingas aplinkybes gali bti vertinami kaip
iurktus darbo pareig paeidimas, darbdavys turi pagrind nutraukti darbo
sutart pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkt, nepaeisdamas DK 238
straipsnyje tvirtint nuostat.

109

AI U DMES!
Bagdanskis iLaW
Konstitucijos pr. 7, 24 auktas,
LT-09308 Vilnius, Lietuva
Tel. (+370 5) 248 76 70
Faks. (+370 5) 248 76 71
www.ilawfirm.lt
110