Laisvas asmen judjimas Darbuotoj teiss

Egl Kybartien Nacionalins finansini paslaug vartotoj asociacijos direktor

e.kybartiene@consumer.lt

Laisvo darbuotoj judjimo teiss

- teiss, kurias suponuoja nediskriminavimo
dl pilietybs principas (nediskriminavimo teiss); - laisvo judjimo teiss; - pagalbins laisvo darbuotoj judjimo teiss.

Nediskriminavimo teiss
Teis sidarbinti; Teis vienodas darbo slygas; Teis socialines ir mokestines lengvatas;

Diskriminacijos samprata
Panaios aplinkybs negali bti traktuojamos skirtingai arba skirtingos aplinkybs negali bti traktuojamos vienodai, jei tam nra objektyvi pateisinimo kriterij. (ETT sprendimas Hochstrass byloje, Nr.147/79)

Diskriminacijos formos
Tiesiogin (atvira) diskriminacija; Netiesiogin (paslpta) diskriminacija

Tiesiogin diskriminacija
Asmenys yra skirtingai traktuojami iimtinai dl j pilietybs ir to teisin pasekm kitos valstybs nars pilieiams yra maiau palanki nei vietos valstybs pilieiams. (pvz.: darbinimo kvot nustatymas ES usienieiams,

pirmumo teiss sidarbinti suteikimas vietos valstybs pilieiams, tik terminuot darbo sutari sudarymas su ES usienieiais ir kt.)

Netiesiogin diskriminacija
Diskriminacijos pagrindas ne pilietyb; Dominuojanti kit valstybi nari piliei
nelygyb; Prieastinis ryys tarp diskriminacijos ir dominuojanios nelygybs;

Netiesiogin diskriminacija
ETT pozicija: draudiama ne tik akivaizdi diskriminacija dl pilietybs, bet ir visos paslptos diskriminacijos formos, kurios, taikant kitus nei pilietyb kriterijus, faktikai sukelia tokias paias pasekmes.

Kiti nei pilietyb pagrindai, pvz.:

Darbuotojo gyvenamoji vieta; Minimali gyvenimo toje valstybje trukm; Darbuotojo vaik pilietyb; Kvalifikacijos ar profesijos gijimo valstyb; Valstyb, kurioje gyta darbo patirtis.

ETT paslptos diskriminacijos atvejus traktuoja labai plaiai jam nra svarbus tipikumo ar danumo elementas, paslptai diskriminacijai konstatuoti, utenka, kad egzistuoja minimali tikimyb, kad ES pilieiai, dirbantys ne savo pilietybs valstybje, bus traktuojami prasiau nei vietos valstybs pilieiai

EB sutarties 2 dalies ir 3 dalies a punktas Reglamentas 1612/68 1-6 str. ir 13-23 str.

Teis sidarbinti

Reglamento 1612/68 1 str. 1 d. bet kuris valstybs

nars pilietis, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, turi teis sidarbinti kitos valstybs nars teritorijoje, pagal tos valstybs statymus, taisykles ir administracinius teiss aktus, reglamentuojanius valstybs piliei sidarbinim

sidarbinimo teiss turin apsprendia nacionalin teis.

Utikrinant ES usieniei teiss sidarbinti efektyvum bei technin gyvendinim, EB sutarties 40 str. a ir d punktuose numatomas glaudus nacionalini darbo tarnyb bendradarbiavimas bei atitinkamo mechanizmo sukrimas darbo pasilai ir paklausai darbo rinkoje subalansuoti.

Laisv darbo viet upildymo mechanizmas iuo metu remiasi Eures sistema.

Komisijos sprendimas 93/569 dl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dl laisvo darbuotoj judjimo Bendrijoje tiek, kiek tai susij su Eures (Europos uimtumo tarnyb) tinklu, gyvendinimo

Teis vienodas darbo slygas

EB sutarties 39 str. 2 d.

darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo ir uimtumo slyg atvilgiu panaikinama valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs.

Teiss vienodas darbo slygas turin apsprendia nacionalin teis (iskyrus harmonizuotas sritis); - Reikalavimas dl nediskriminacijos darbo slyg srityje taikomas tiek vertikaliuose, tiek horizontaliuose santykiuose; - Draudimas diskriminuoti taikomas taip pat nesutartiniuose santykiuose, kaip pavyzdiui suteikiant darbuotojams darbo sutartyje nenumatytas lengvatas.

Darbo slygos pagal ETT jurisprudencij

darbo umokestis, nustatytas darbo sutartyje ar darbdavio
ir darbuotojo sutartas arba darbdavio iniciatyva mokami priedai prie atlyginimo (ETT sprendimas Sotgiu byloje Nr. 152/73); apsauga atleidimo i darbo atvilgiu arba ypatinga tam tikr darbuotoj (pvz.: negalij) atleidimo i darbo tvarka (ETT sprendimas Marsmann byloje Nr. 44/72); darbo sutarties sudarymo laikotarpis (neterminuot darbo sutari sudarymas) (ETT sprendimas Allue byloje Nr. 33/88) terminuot darbo sutari pratsimas ir galimybs kilti profesins karjeros laiptais, sudarymas (ETT sprendimas Komisija/Italija byloje Nr. 225/85); nuostatos, dl karo tarnybos atlikimo darbuotojo pilietybs valstybje pripainimo, apskaiiuojant darbo sta ETT sprendimas Ugliola byloje Nr. 15/69)

Teis vienodas socialines ir mokestines lengvatas Reglamento 1612/68 7 str. 2 d.

ETT sprendimas Ministere public/Even byloje Nr. 207/78 visos su darbo sutartimi susijusios ar nesusijusios lengvatos, kurios yra suteikiamos vietos valstybs pilieiams dl j turimo objektyvaus darbuotojo statuso, ar vien tik dl gyvenimo toje valstybje ir kuri suteikimas darbuotojams, kurie yra kit valstybi nari pilieiai, skatint j mobilum Europos Bendrijoje.

Socialini ir mokestini lengvat samprata

Socialini ir mokestini lengvat pavyzdiai remiantis ETT jurisprudencija priemons skirtos moni su negalia socialinei reintegracijai darbo
rink, tiek kiek tai lieia pat darbuotoj (; ETT sprendimas S./Fonds national de reclassement social des handicaps byloje Nr. 76/72); nuolaid kortels keleivinio transporto bilietams suteikimas, eimoms, auginanioms vaikus, net ir tuo atveju, jei darbuotojui mirus, eima, pasilieka gyventi toje valstybje(ETT sprendimas Cristini/CNCF byloje Nr. 32/75); beprocents paskolos suteikimas gimus kdikiui ar sukrus eim, su tikslu skatinti gimstamum alyje (ETT sprendimas Reina/Landeskreditbank Baden-Wurttemberg byloje Nr. 65/61); kdikio gimimo ir joms prilyginamos imokos ( ETT sprendimas Komisija/Liuksemburgas byloje Nr. C-111/91); paalpos monms su negalia suteikimas darbuoto eimos nariams (ETT sprendimas Inzirillo byloje Nr. 63/76); trumpalaiks paskolos suteikimas, jauniems asmenims, netekusiems darbo (ETT sprendimas ONEM/Deak byloje Nr. 94/84)

Socialini ir mokestini lengvat pavyzdiai remiantis ETT jurisprudencija

kdikio gimimo ir joms prilyginamos imokos ( ETT sprendimas

Komisija/Liuksemburgas byloje Nr. C-111/91); paalpos monms su negalia suteikimas darbuoto eimos nariams (ETT sprendimas Inzirillo byloje Nr. 63/76); trumpalaiks paskolos suteikimas, jauniems asmenims, netekusiems darbo (ETT sprendimas ONEM/Deak byloje Nr. 94/84) garantuojam amiaus minimali pajam suteikimas darbuotojo ilaikomiems eimos nariams, pagal kylani genealogijos linij (ETT sprendimas Castelli/ONPTS byloje Nr. 216/83); teiss, darbo vietos valstybs nars teismuose, vartoti savo gimtj kalb, suteikimas (ETT sprendimas Ministere public/Mutsch byloje Nr. 137/84); leidimo gyventi alyje suteikimas darbuotojo sugyventiniui (ETT sprendimas Olandija/Reed byloje Nr. 59/85)

Socialini ir mokestini lengvat pavyzdiai remiantis ETT jurisprudencija profesins kvalifikacijos klimo skatinimas, siekiant palengvinti asmens
socialin kylim, kaip, pavyzdiui, palanki slyg sudarymas dalyvauti kalbos mokymo kursuose (ETT sprendimas Matteucci/Communaute francais de Belgique byloje Nr. 235/87); mokymosi skatinimo priemons t.y. finansin parama padengti mokymosi (pvz.: mokestis u moksl) ir pragyvenimo ilaidas (pvz.: stipendijos, studij paskolos) finansuojant profesin isilavinim auktosiose mokyklose] (ETT sprendimas Lair/Universitat Hannover byloje Nr. 39/86; ETT sprendimas Bernini/Minister van Onderwijs en Wetenschappen byloje Nr. C-3/90 ); mokymosi skatinimo priemon darbuotojo vaikams, ypatingai skiriant mokymosi stipendij (ETT sprendimas Echternach und Moritz/Olandija bylose Nr. 389 ir 390/87); mokymosi skatinimo priemon darbuotojams, paremiant darbuotojo studijas, kitoje nei priimanioji valstyb alyje (usienio studijos) (ETT sprendimas Matteucci/Communaute franaise de Belgique byloje Nr. 235/87); mokymosi skatinimo priemon, skirta darbuotojo vaikams, besimokantiems savo pilietybs valstybje (ETT sprendimas Di Leo/Land Berlin byloje Nr. C-308/89).

Socialini ir mokestini lengvat samprata (rezium)

materialaus ar nematerialaus pobdio lengvatos,

teikiamos vietos valstybs darbuotojams ir j eimos nariams. Lengvatos turinys reikms neturi; teis gauti lengvat remiasi vietos valstybs pilieio darbuotojo statusu ar gyvenimu toje valstybje. Kiti kriterijai, nei gyvenamojo vieta, nra pakankami; lengvatos suteikimas darbuotojams migrantams remiasi tikslu skatinti darbuotoj migracij Europos Sjungoje ir j integracij valstybje narje.

Laisvo darbuotoj judjimo teiss, nesiejamos su diskriminacijos dl pilietybs draudimu

Teis laisvai judti; Teis apsigyventi; Teis pasilikti.

Teis laisvai judti EB sutarties 39 str. 3 d. b punktas

- teis ivykti; - teis vaiuoti.

Teis ivykti Direktyva 2004/38 4 str

1. Nepaeidiant nuostat dl kelions dokument, taikom nacionaliniam pasienio patikrinimui, visi Sjungos pilieiai, turintys galiojani tapatybs kortel ar pas, ir j eimos nariai, kurie nra valstybs nars pilieiai ir turi galiojant pas, turi teis ivaiuoti i valstybs nars teritorijos kit valstyb nar. 2. Asmenims, kuriems taikoma io straipsnio 1 dalis, netaikomas ivaiavimo vizos ar lygiaverio formalumo reikalavimas.

vaiavimo teis Direktyva 2004/38 5 str.

ES pilieiai ir j eimos nariai turi bti leisti priimani valstyb nar pateik asmens tapatybs kortel ar pas. ES pilieiams negali bti taikomas vaiavimo vizos ar lygiaverio formalumo reikalavimai. eimos nariai, kurie nra valstybs nars pilieiai turi turti vaiavimo viz pagal Reglamento Nr. 539/2001 nuostatas, arba, kai taikytina, pagal nacionalins teiss aktus; is reikalavimas netaikomas, jei tokie eimos nariai turi Direktyvos 2004/38 numatyt leidimo gyventi alyje kortel.

Teis apsigyventi
Direktyva 2004/38 III skyrius

mnesi

Teis gyventi alyje iki trij

6 straipsnis 1. Sjungos pilieiai turi teis gyventi kitos valstybs nars teritorijoje iki trij mnesi trukms laikotarp, netaikant joki reikalavim ar formalum, iskyrus reikalavim turti tapatybs kortel arba pas.
2. io straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomas eimos nariams, turintiems galiojant pas, kurie nra valstybs nars pilieiai, lydintiems ar atvykstantiems pas Sjungos piliet.

Teis gyventi alyje ilgiau kaip tris mnesius turi

a) darbuotojai ar savarankikai dirbantieji priimaniojoje valstybje narje arba b) turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai ir turi visavert sveikatos draudim priimaniojoje valstybje narje, arba c) yra priimti privai arba valstybin institucij, akredituot ar finansuojam priimaniosios valstybs nars pagal savo statym ar kit teiss akt praktik, turdami pagrindin studij kurso baigimo tiksl, skaitant profesin rengim + sveikatos draudimas ir pragyvenimo itekliai d) yra Sjungos piliet, kuris atitinka a, b arba c punkto reikalavimus, lydintys ar kartu vykstantys eimos nariai.

Kas yra laikoma pakankamais itekliais? (Direktyvos 2004/38 8 str. 4 d.) Valstybs nars negali nustatyti tam tikros sumos, kuri jos laiko pakankamais itekliais, taiau turi atsivelgti atitinkamo asmens asmenin padt. Visais atvejais i suma neturi bti didesn u rib, emiau kurios priimaniosios valstybs nars pilieiams turi bti suteikiama socialin parama arba, kai is kriterijus netaikomas, didesn u priimaniosios valstybs nars mokam maiausij socialinio draudimo imok. (Direktyvos 2004/38 8 str. 4 d.)

Sjungos pilieiams taikomi administraciniai formalumai

jei alyje gyvenama ilgiau kaip tris mnesius,

priimanioji valstyb nar gali reikalauti Sjungos piliei usiregistruoti atitinkamose institucijose. Registracijos terminas turi bti ne trumpesnis kaip trys mnesiai nuo atvykimo dienos. Registracijos sertifikatas turi bti iduodamas nedelsiant, nurodant usiregistruojanio asmens vard, pavard ir adres ir registracijos dat. Nesilaikant registracijos reikalavim atitinkamam asmeniui gali bti taikomos proporcingos ir nediskriminacins sankcijos.

eimos nariams, kurie nra valstybs nars pilieiai, taikomi administraciniai formalumai

Valstybs nars iduoda leidimo gyventi alyje

kortel Sjungos pilieio eimos nariams, kurie nra valstybs nars pilieiai, jei planuojamas gyvenimo alyje laikotarpis yra ilgesnis kaip trys mnesiai. Paraikos leidimo gyventi alyje kortelei gauti pateikimo terminas turi bti ne trumpesnis kaip trys mnesiai nuo atvykimo dienos.

Leidimo gyventi alyje kortels galiojimas

leidimo gyventi alyje kortel galioja penkerius metus
nuo idavimo dienos arba numatom Sjungos pilieio gyvenimo alyje laikotarp, jei is laikotarpis trumpesnis nei penkeri metai. Leidimo gyventi alyje kortels galiojimas nenutrksta dl trumpalaiki ivyk, ne ilgesni kaip ei mnesiai per metus, arba ilgesni ivyk, susijusi su privalomja karine tarnyba, ar vienos ne ilgesns kaip 12 mnesi i eils ivykos dl svarbi prieasi, pvz., ntumo ir gimdymo, sunkios ligos, studij ar profesinio parengimo, arba paskyrimo kit valstyb nar arba treij al.

Gyvenimo alyje teiss ilikimas eimos nariams mirus arba ivykus Sjungos pilieiui

Sjungos pilieio mirtis ar ivykimas i priimaniosios valstybs nars

neturi takos jo eimos nari, kurie yra valstybs nars pilieiai, gyvenimo alyje teisei. Sjungos pilieio mirtis neturi takos jo eimos nari, kurie nra valstybs nars pilieiai ir kurie kaip eimos nariai gyveno priimaniojoje valstybje narje bent vienerius metus iki Sjungos pilieio mirties, gyvenimo alyje teisei. Prie gydami nuolatinio gyvenimo alyje teis atitinkami asmenys turi rodyti, kad yra darbuotojai arba savarankikai dirbantieji arba kad jie turi pakankamai itekli sau ir savo eimos nariams, kad per savo gyvenimo alyje laikotarp netapt nata priimaniosios valstybs nars socialins paramos sistemai ir priimanioje valstybje narje turi visavert sveikatos draudim. Sjungos pilieio ivykimas i priimaniosios valstybs nars arba jo mirtis nereikia teiss gyventi alyje praradimo jo vaikams ar tvams, kuriuos globoja vaikai, neatsivelgiant pilietyb, jei vaikai gyvena priimaniojoje valstybje narje ir mokosi vietimo staigoje, iki j moksl ubaigimo.

Gyvenimo alyje teiss ilikimas eimos nariams skyryb, santuokos anuliavimo ar registruotos partnerysts nutraukimo atvejais

Direktyva 2004/38 13 str.

NUOLATINIO GYVENIMO ALYJE TEIS

Sjungos pilieiai, kurie priimaniojoje valstybje narje

legaliai gyveno itisin penkeri met laikotarp, turi nuolatinio gyvenimo joje teis. iai teisei netaikomi III skyriuje numatyti reikalavimai. eimos nariai, kurie nra valstybs nars pilieiai ir legaliai gyveno priimaniojoje valstybje narje su Sjungos pilieiu itisin penkeri met laikotarp turi nuolatinio gyvenimo joje teis. Gyvenimo alyje tstinumas nenutrksta dl trumpalaiki ivyk, ne ilgesni kaip ei mnesiai per metus, arba ilgesni ivyk, susijusi su privalomja karine tarnyba, ar vienos ne ilgesns kaip 12 mnesi i eils ivykos dl svarbi prieasi, pvz., ntumo ir gimdymo, sunkios ligos, studij ar profesinio parengimo, arba paskyrimo kit valstyb nar arba treij al. gyta nuolatinio gyvenimo alyje teis gali bti prarasta tik ivykus i priimaniosios valstybs nars ilgesniam kaip dveji metai i eils laikotarpiui.

Sjungos piliei nuolatin gyvenamj viet patvirtinantys dokumentai

Pagal praym valstybs nars iduoda nuolatinio

gyvenimo alyje teis turintiems Sjungos pilieiams tai patvirtinant dokument, patikrinusios gyvenimo alyje trukm. Nuolatin gyvenamj viet patvirtinantis dokumentas iduodamas kuo greiiau.

TEIS PASILIKTI
EB sutarties 39 str. 3 d. d punktas
Detalizuojama Komisijos Reglamentas Nr. 1251/70

darbuotojas, kuris, pasibaigus jo veiklai, pasiek ami, kada pagal tos valstybs nars teis galima gauti senatvs pensij, ir kuris dirbo toje valstybje bent dvylika pastarj mnesi ir ten gyveno nepertraukiamai daugiau negu trejus metus; darbuotojas, kuris, nepertraukiamai igyvens tos valstybs teritorijoje daugiau negu dvejus metus, nustoja ten dirbti dl pastovaus nedarbingumo. Jei toks nedarbingumas yra nelaimingo atsitikimo darbe ar profesins ligos pasekm, dl kurios jis gyja teis gauti pensij, u kuri dalinai ar visikai atsako tos valstybs staiga, netaikomi jokie apribojimai dl gyvenimo trukms toje valstybje narje; darbuotojas, kuris, nepertraukiamai dirbs ir gyvens tos valstybs teritorijoje trejus metus, yra sidarbins kitos valstybs nars teritorijoje, ilaikydamas savo gyvenamj viet pirmojoje valstybje, kuri jis paprastai sugrta kiekvien dien ar bent kart per savait.

Teis likti nuolat gyventi valstybs nars teritorijoje turi ie asmenys:

Darbuotojo eimos nari teis pasilikti

Darbuotojo eimos nariai teis pasilikti nuolat gyventi valstybje narje gyja, jei toki teis yra gijs pats darbuotojas. Tais atvejais, kai darbuotojas mirta darbingo amiaus negijs teiss pasilikti valstybs nars teritorijoje, jo eimos nariai gyja teis pasilikti, jei:

darbuotojas savo mirties dien buvo nepertraukiamai igyvens tos valstybs nars teritorijoje maiausiai dvejus metus; arba jo mirties prieastimi buvo nelaimingas atsitikimas darbe arba profesin liga; arba liks sutuoktinis yra valstybs, kurioje jis gyvena, pilietis ar prarads tos valstybs nacionalin priklausomyb dl santuokos su mintuoju darbuotoju.

Papildomos darbuotoj teiss

teis kvalifikacijos pripainim teis socialin apsaug