FILOSOFIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI 1. Filosofijos kilm ir esm. Filosofijos atsiradimo prielaidos: mitologinis ir filosofinis tikrovs aikinimas.

Filosofijos sampratos vairi filosof darbuose. Filosofijos problemins kryptys. Filosofijos ir mokslo, filosofijos ir teologijos, filosofijos ir meno santykis. Mitologinis ir filosofinis tikrovs aikinimas. Aikindami pasaul senovs mons i kartos kart perduodavo mitus! kuriuose paprasto mogaus likim lemia dievai. Laikui "gant mito autoritetas m mati! nes po truput atsirado mokslas kuris paneig mitologi# . Atsirado teorinis aikinimo "$das! kuris la"ai sk%rsi nuo mitologinio. atsirado &a. graikai # vad. Filosofi#a'iminties meil. Skirtumas( mitas'vai)duo#a! filosofi#a' aikina. Filosofinis aikinimas(Filosofi#o#e k%lama s vok*! "endr%"s l%g. +eorikai aikinant varto#amos tikslios s vokos! teori#os pradedamos grsti proto argumentais! rod%mais. Mitinis aikinimas( ,- Mite veikia ir paprasto mirtingo#o likim lemia su vairiais reikiniais tapatinami dievai ir pusdieviai. .- Mite naudo#amasi poetiniais vai)diais. /- Mitas %ra paprastas pasako#imas. 0- Jis remiasi tradi1i#a. Filosofinio ir mitologinio aikinimo skirtumai( ,. 2ievus ir 3ero#us! veikian4ius mite! kei4ia "easmens #gos! sti13i#os. 5uot kal"#us apie 6oseidon ! +etid7! kal"ama apie vanden. .. Aikinant teorikai! varto#ami ne poetiniai vai)diai! o tikslios s vokos 8s voka atomas-. /. Laisv pasako#im kei4ia teori#a 9 loginiais r%iais sie#am* teigini* sistema.0. +eori#a remiasi ne tradi1i#a ir tik#imu! o proto argumentais! rod%mais. Filosofi#os sampratos filosof* dar"uose. :iekvienas filosofas pateikia skirtingus F. api"rimus. 6latonas( f.' tai! kas ilaisvina mog* i iliu)i#* ir veda tiesos sauls link. ;artmanui( F' t%rin#a klausimus! kurie negali "$ti ispr7sti visikai ir kurie nuolat k%la i nau#o. Jaspersui(f ' tai nuostata! kuri ver4ia painti! ste"tis ir suvokti savo neino#im . Filoso.pro"lemines kr%pt%s( metafi)ika! ontologi#a! gnoseologi#a! epistemiologi#a 8"uties aiskinimas! )mogaus sant%kis su pasauliu ir pa1iu savimi!ino#imo "ei "ei painimo prigimties klausimaiMokslas ir filosofi#a( ,-Mokslas nuo filosofi#os skiriasi tuo! kad mokslas nekelia sau klausim*! kurie sta"d%t* mokslo paang ..mokslas siekia o"#ekt%vumo! F'#e su"#ekt%vumas! #is neatsie#amas nuo asmen%"s./- F.kelia fundamentalius klausimus! o atsak%mai lieka atviri. Mokslas nekelia klausim*! #ei #uos nemanoma atsak%ti. 0- mokslininkas t%rin#a! o filosofas m sto. <- mokslo inios apima atskirus o"#ektus! apie kuriuos kiekvienam inoti ne"$tina! o filosofi#a apm sto "$ties visum . Filosofi#a ir teologi#a( +eologi#a neinodama atsak%m* remiasi Apreikimu! o filosofi#a tiesiog sako( =A neinau>. Svar"iausias filosofi#os komponentas ? protas! o religi#os ' tik#imas. Skiriasi kr%pt%s8 teologi#a aikina nuo ems vir*! teologi#a atv.- Filosofi#a ir menas. @moni* pai$ros! vert%"in orienta1i#a atsispindi ir meno k$riniuose "ei visose kult$ros apraikose. Filosofi#os daro didel poveik mogaus idealams! meninms id#oms. Auo to pasireikia mogaus k$r%"inis akt%vumas! mene! moksle! politiko#e. Ikiliausi kult$ros veik#ai savo id#as ipopuliarino meno k$riniuose 2. B ties sampratos senovs graik nat rfilosofijoje. Arche kaip gamtos stichijos, apeironas, homojomerijos, atomai, monados. Bties samprata Parmenido darbuose. Bties kintamumo ir pastovumo problema ir jos sprendimas senovs graik natrfilosofijoje. ilo!oi!mas senovs graik filosofijoje. Filosofi#o#e "$ties s voka reikia pirmiausia tai! kam "$dinga "$ti! kas "$na! %ra! eg)istuo#a. :eldamas "$ties pro"lem ! filosofas klausia! kas eg)istuo#a ir kaip eg)istuo#a! o dar tiksliau' k reikia eg)istuoti. Ar13e' visa ko pradas! tikro#i "$tis! sudaranti vis* reikini* pagrind . +ALISMILB+IB+IS 8apie C.<'<0<- mok! kad tikrasis pamatinis visa ko pradas %ra vanduo. AAA:SIMBAAS MILB+IB+IS 8apie <D<'<.C- man! kad ar13e %ra oras. Jie mok! kad reikini* vairov %ra paaikinama vieno i i* prad* #ud#imu ir kitimu. +aigi tikro#i "$tis %ra vienal%t! materiali ir paprasta. Apeironas' tai #uslmis nesuvokiama mediagika es%"! neapi"rta "eri" "$tis! kuri Anaksimandras tapatino su erdve! i dalies ir su laiku. ;omo#omeri#os' miniati$rins esam%"s dalels! %ra itisas pasaulis! itisa "eri" visata. :ad ir kokios maos "$t*! #os "e galo dalios ir %ra Emiin%sE dar maesni* daleli*! kurios turi visas galimas sav%"es. Atomai' maiausios nedalomos mediagos dalels. Monada' maas! dl maumo nematomas! taip pat ir nedalomas k$nasF tikrasis vienis. G$ties kintamumo ir pastovumo pro"lema 8;erakleitas! 6armenidas;erakleitui pradas %ra ugnis. 6asaulis ;erakleito akimis %ra nuolatinis v%ksmas! nenutr$kstantis pro1esas! pasireikiantis kaip aminas tapsmas ir amina $tis. Aieko pastovaus nra! isk%rus amin kitim . O kitimas %ra aminas #ud#imas. ;erakleitas man! kad viskas kinta! ta4iau kaip tik dl to %ra ir kakas pastovaus ? tai kintamumas. 6armenidas pirm kart ikl klausim ! kas %ra "$tis. Jis teig! kad "$tis %ra tai! kas neatsiranda ir nein%ksta! "$tis' tai! kas negali pavirsti ne"$timi. +odl! #o nuomone! "$timi galima vadinti tik tai! kas amina ir nekintama! nes "et koks kitimas reikia atsiradim ar in%kim ! taigi su "$timi nesuderinam dal%k . Ge to! "$tis turi "$ti ne#udri ir nedaloma! nes tai! kas daloma! gali keistis! atimant i visumos vien ar daugiau dali*. ;ilo)oi)mas ' filosofi#os teori#a! teigianti! kad mintis ir #ga %ra neatskiriamos! kad visos materi#os formos gali #usti! suvokti ir m st%ti! sug%vinanti ir sudvasinanti vis materi# .

!. "latonikojo ideali#mo esm. "latono filosofijos itakos. $okrato idj t%sa "latono darbuose. &ikroji' netikroji b tis ir filosofinio duali#mo esm. $antykio tarp dviej pasauli aikinimas. Filosofinio ideali#mo esm ir jo grindimas "latono darbuose. (djos s%vokos aikinimas nominalistine ir realistine prasmmis.

6latono filosofi#os itakos. 6latonas laikomas o"#ekt%vio#o ideali)mo pradininku. Jo dialog* metafi)ika ir etika padar nepaprastai didel7 tak visai filosofi#os tradi1i#ai. Jis "uvo Sokrato mokin%s. 6o Sokrato mirties /D& m. k$r Atnuose Akademi# ' iki pat Antikos pa". gars#usi filosofi#os mok%kl . Gand%mas api"rti s vokas ir aikiai nusak%ti o"#ektus! kuriuos mes pastame s vok* dka! ved 6laton prie nau#os filosofins ? id#* ? teori#os! suvaidinusios didiul vaidmen filosofi#os raido#e. Savo pai$ras #is dst Sokrato l$pomis! daugiausia dialog* forma. 2ialoguose "uvo vadovau#amasi sokratikuo#u dialektiniu metodu! # pagilinus ir pato"ulinus.+ikro#i ir netikro#i "$tis! duali)mas. 2aiktai turi "endr* sav%"i* todl! kad! #ie >dal%vau#aH id#ose. Id#a' tai daikto esm! s l%go#anti #o r$in7 priklausom%"7. Id#os nuo daikt* nepriklausomos' daiktai gali in%kti! o id#os nuo to nepakis. Iisos id#os %ra aminos! nekintamos! "es l%gikos! to"ulos. 2aiktai tra id#* eliai! #ie laikini. Laik%dami #uslinio pasaulio daiktus tikrais! mes apsirinkame. +ikrove! "$timi reikia laik%ti tai! kas neatsiranda ir nein%ksta. +odl tikrove! "$timi reikia laik%ti ne daiktus! o id#as. +ikrosios "$ties sritis %ra dvasios pasaulio sritis. 6er dvasi v%ksta tikrasis painimas. 2vasinis ir materialusis pasaulis neturi nieko "endra. +ai dualistin filosofi#a. 6latonui tikrasis pasaulis ? id#* pasaulis. Jei #os eg)istuo#a savaime! "e mogaus ? tai o"#ekt%vusis duali)mas. Id#os s vokos samprata >realistineH ir >nominalistineH prasmmis. Jeali)mas ? fil. kr%ptis! tvirtinanti! kad daikto esm7 ireikian4ios "endrosios s vokos %ra o"#ekt%vios ? turi tikrovinius atitikmenis. Id#os s voka realistine prasme ? s vokos eg)istuo#a realiai! kaip id#a 8nesvar"u! ar eg)istuo#a koks nors medis! ar ne-. Aominali)mas ? fil. kr%ptis! tvirtinanti! kad "endrosios s vokos! ireikian4ios daikt* esm7! %ra sutartiniai pavadinimai. Jie neturi reali* atitikmen* tikrov#e! %ra tik "endri vardai vairiems daiktams ar sav%"ms %mti. 8+virtinama! kad daikt* #ud#imas %ra! "et s vokos %ra tik sutartiniai enklai! api"$dinant%s reikinius! kurie realiai neeg)istuo#a.-. Id#os s voka nominalistine prasme ? eg)istuo#a kaip enklaiF id#os >medisH nra! medis %ra tik konkretus! pati savaime s voka neeg)istuo#a! s voka >medisH api"$dina r$! gimin7. Filosofinis ideali)mas aikina! kad daikto esm7 ireikian4i* "endr*#* s vok* atitikmuo %ra savarankikai atskirai nuo daikt* eg)istuo#an4i* id#* pasaulis 86latonas("$tis'tai id#os-. idealios valst%"s teori#a! idst%ta pagrindinai kn%go#e =Ialst%">. Kio#e teori#o#e atsispindi 6latono idealistin "$ties samprata. Ialst%"7 6latonas suprato kaip darniai funk1ionuo#ant organi)m ! kurio visos dal%s ? individai ir #* grups ? %ra pa#ungtos visumos griui. 6latono trikampis 8a"soliutas! a! "$tis-sprendia pagrindin klausim ( kaip m$s* dvasia gali painti tikr # "$tL 6latonas teigia! #og mes negalime painti pasaulio tik #uslmis. M$s* #utimai ir daiktai %ra tarpusav% susi#7! ta4iau nuo #uslumo skiriasi m$s* pastan4io#i dvasia ? siela. 2vasia tam tikra prasme %ra udar%ta m$s* k$ne ir tokiu "$du atskirta nuo tikrosios "$ties. 2vasi nuo tikrosios "$ties skiria #utiminis pasaulis. Iis dl to #uslmis mes galime suvokti ir painti. 6latono teigimu! id#os eg)istuo#a atskirai! anapus sielos ir daikt*. Id#* 3ierar13i#o#e auk4iausi viet uima grio ir groio id#a. Jis pateikia du mitus( Anamne)s mitas( Siela %ra susieta su id#omis! o daiktai #uose tik dal%vau#a.Metekss mitas( kosmosas atsirado dl pasaulio k$r#o 82emiurgo- veiklos. Jis gamino daiktus i pirmins mediagos! neatsivelgdamas id#as. Mes galime painti! nes siela ir tikro#i "$tis #ie %ra susieti id#ose.

). *ristotelio metafi#ikos esm. "latono filosofijos kritika *ristotelio darbuose. *ristotelika substan+ijos samprata. *ristoteliko ideali#mo esm. B ties kaitos problema ,pateikiant pavy#d-ius.. /etafi#ini kategorij samprata. 6latoniko#o duali)mo kritika Aristotelio dar"uose. Jam "uvo nepriimtina tik viena id#* teori#os ivada 9 id#* pavertimas atskiru pasauliu! #* visikas atsk%rimas nuo daikt* ir reikini* pasaulio! kur #os turt* paaikinti. M tai i esms ir "uvo nukreipta id#* teori#os kritika. 6asak Aristotelio! #eigu id#ose surandama daikt* esm! tai klaidinga daiktus ir esmes atri"oti ir priskirti dviem skirtingiems pasauliams! nes tada vienas i #* #au negali nei pagrsti! nei paaikinti kito. +odl "$tina sutikti su tuo! kad suvokiamas daiktas ir idealus #o turin%s neeg)istuo#a atskirai! vadinasi! filosofi#a savo ieities taku turi laik%ti #* vien%"7. Aristotelis teig! kad platonikos id#os nepadeda nei daikt*! nei #* "$4iai painti! nes #* nra #ose dal%vau#an4iuose daiktuose. Aristotelis mgina veikti platonik # id#os ir realaus daikto duali)m . +odl #is teigia! kad daikt* esm %ra #uose pa4iuose. 6latonas! atsk%r7s id#as nuo daikt*! negali paaikinti! koks #* tikrasis sant%kis. Aristotelika su"stan1i#os samprata. M daikto s vok einan4ias "endr sias! r$ines sav%"es Aristotelis pavadino forma! o kitas ' mediaga. Ir su"stan1i#a! kaip #is # suprato! suskilo form ir mediag . Mediaga #is vadino tai! kas su"stan1i#o#e nra forma( #i %ra tai! kas i prigimties nesuformuota! neapi"rta. +ik =pirmo#iE! gr%na mediaga dar neturi sav%#e #okios formos ir i tikr*#* %ra neapi"riama.Su"stan1i#a ' tai gi#usi form materi#a. G$ties kaita kaip galim%" ir tikrov! poten1i#a ir aktas. :adangi formos prigim4iai "$dingas veiklumas! Aristotelis # vadina aktu. :adangi forma %ra svar"iausias "$ties dmuo! tai energi#a! akt%vumas! veiklumas %ra "$ties esm. Mediaga' %ra poten1i#a 8is odis dviprasmikas( #ga ir galim%"-! nes poten1i#a %ra akto prie%" ir papild%mas. tapsm #is suprato kaip poten1i#os aktuali)avim ! o tikrov7 ' kaip #au aktuali)uot poten1i# ! kurio#e tapsmo pro1esas pasiek savo ri" . 6av%)diui! augalo augimas %ra sklo#e sl%pin4ios poten1i#os aktuali)avimas 8=energi#aE-! o su"rend7s augalas %ra #au visikai aktuali)uota poten1i#a ar"a! kaip vadino Aristotelis! =entele13i#aE. +aigi materi#o#e esm terpta tik kaip galim%" 8poten1i#a-! tik forma # aktuali)uo#a 8paver4ia tikrove-. 6oten1i#a 8galim%"- virsta aktu 8tikrove- dl 0 prieas4i*( ,- materialiosios 8materi#os "uvimo-! .- formaliosios 8akt%vios formos! kurian4ios tikrovs daktus-! /- veikian4iosios 8tai! kas v%kdo materi#os #ungim su forma-! 0- tikslo 8nra nieko! kas neturt* koki o nors tikslo). Daiktas virsta tuo, kas is !ra, "at#ri ai un$iantis su %or"a. M#ta%i&ini' kat#$ori ' sa"(rata. I) viso !ra *+ kat#$ori ', kurio"s sut#ikia"a ,v# o(a (ras"-. ontolo$in- /01ti#s 0uvi"o) ir t#i$ini' a(i# ,aiktus. 2a$rin,in- kat#$ori a 3 #s"-, 4!"inti su0stan5i a, #$&istuo an6i7 savaranki)kai. Kitos 8 kat#$ori os /ki#k!0-, kok!0-, sant!kis, vi#ta, laikas, (a,-tis, tur- i"as, v#iks"as ir k9s"as) r#i)kia tai, kas savaranki)kai n##$&istuo a, 0#t atskl#i,4ia su0stan5i os #s"9. Su0stan5i os turi (ir"in#s ir antrin#s #s"#s. 2ir"in- #s"- r#i)kiasi in,ivi,ualia ,aikto 01ti"i. Antrin-s #s"-s k!la i) (ir"ini', ta6iau in,ivi,ualia 01ti"i n#sir#i)kia, n#s !ra ,aikt' $i"in-s ar0a r1)i#s a(i0r-4tu"as.Aristot#li)kas i,#ali&"as. Aristot#lis t#i$-, ka, i,- os, traktuo a"os kai( savaranki)kos, nuo uslinio (asaulio ,aikt' n#(riklauso"os #s!0-s, !ra 0#v#rt-s ,aikt' (a4ini"ui 01t#nt to,-l, ka, os atskiros nuo ,aikt'. I) tikr' ' i,- os t-ra ,aikt' antrininkai.

0. Platoni"kos ir aristoteli"kos filosofijos t#sa krik"$ionybje. Augustino Aurelijaus ir %omo Akvinie$io ontologijos ir j palyginimas platoni"kos bei aristoteli"kos ontologij kontekste. Btis ir laikas "v. Augustino darbuose. &ievo buvimo 'rodymai "v. %omo Akvinie$io darbuose. Aristotelio "ei 6latono filo sand$ra neoplatoni)me' Aeoplatonikai orientavosi i latono filosofi# ! "et rmsi Aristotelio termini#a. 6latono id#a neopatoni)me mediagai! gaunan4iai konkre4ia form privalo eg)istuoti veik#as ipildantis form ir su#ungiantis form ir mediag 82emiurgas-. Aeoplatoni)mas kaip emana1in pan8an-tei)mo atmaina'6agrindinis neoplatonistins filosofi#os udavin%s ? nuosekliai i dieviko#o prado! kaip vienintels galimos savaime ir tikrosios "$ties iskleisti 8emanuoti- vis pasaul "ei nurod%ti kelia! vedanti atgal vien. Kis udavin%s nra nei filosofinis! nei mokslinis! "et grei4iau teosofinis! "et priemons vedan4ios pasirinkta tiksl . Augustino Aureli#aus "$ties samprata. 6latono pasek#as! dualistas! ra1ionalistas! idealistas. 6agrindin m st%mo kategori#a ? 2ievas. +ik 2ievas %ra tikro#i ir auk4iausio#i "$tis! tik Jo "$tis %ra imanentika 8savaimin- ir amina. 2ievas ? nematerialus A"soliutas! t. %. toks! kok vai)duo#a Kv. Jato kn%gos. Iisas pasaulis 2ievo sukurtas to"ulai per la"ai trump laik tik 2ievui panor#us i a"soliu4ios ne"$ties ? i nieko. 2ievas ne tik suk$r pasaul! "et paskui nuolat # saugo#o ir k$r toliau. Nra du pasauliai ' anapusinis dievikasis pasaulis! kuris %ra visikai realus! 2ievo sukurtas daiktikasis pasaulis. Aematerialius 2ievas suk$r tik angelus ir moni* sielas! kurios gimstant #ungiasi su k$nais. Id#os! t. %. daikt* provai)diai! nra savarankikos "ek$ns formuots! tai 2ievo mint%s. +os mint%s 8id#os- to"ulos ir aminos pa4iame dievuke! o sukurti daiktai dl #* materialumo neto"uli ir laikini dal%kai. 6asaul konstatuo#ant%s faktai %ra materi#a! laikas ir forma 8aminos id#os-. Laiko pro"lema Augustino dar"uose. Augustinas atsisako antikins! su kosmosu susietos laiko sampratos ir atsigr7ia su"#ekt%vaus vidinio laiko suvokimo matmen. Amin%"s ir laiko kon1ep1i#os turin sudaro du momentai( a- laikas %ra sukurtas kartu su praeinan4i*! t. %. laikin*! daikt* pasauliu ir in%ks kartu su 6askutiniu +eismuF "- o"#ekt%vaus laiko nra. Laikas ir sukurtas daikt* pasaulis atsiranda kartu. 6ats 2ievas laiko nematuo#a! nes Jis aminas. +aigi >amin%"H ir laikas ? ne tas pats. Laikas turi savo atkarpas! o amin%" ? ne. 2ieve nra ir negali "$ti #oki* >anks4iauH ar >vliauH! nes Jis ? amino#i >da"artisH. O"#ekt%viai nra nei praeities! nei da"arties! nei ateities. Laikas sukurtas kaip daikt* kitimo matas. Laikas eg)istuo#a tik mogaus prote( praeitis sutampa su atmintimi! o ateitis su laukimu. A"u ie momentai s mon#e reikiasi kaip da"artis. +omo Akvinie4io "$ties samprata. Iisa "$tis %ra su"stan1i#*! t. %. individuali* daikt*! ai". :iekviena individuali "$t%" susideda i esms. Bsms dali#asi >su"stan1i# H ir >ak1iden1i# H. Ak1iden1i#os! t. %. kok%"! kiek%"! sant%kis su vieta! laikas ir t.t.! %ra su"stan1i#os api"$dinimas. +ai nra savarankiki dal%kai ir eg)istuo#a tik su"stan1i#ose. Iienintel "$tis! kurio#e esm ir "$tis sutampa! %ra 2ievas. Iisi daiktai %ra gi#usi form materi#a. Aktu 8tikrove- materi# paver4ia forma. Forma %ra "$t%"s esm ir turin%s. 2ievas! suk$r7s pasaul i a"soliutaus nieko! savo k$rin nuolat valdo. :$rin%s! t. %. visa tikrov %ra 3ierar13ikas ir tarpusav% s l%gotas. @emiausio#i ir pla4iausio#i pakopa ? neg%vo#i gamta. Iir #os isidst7 augalai. 2ar auktesn pakopa ? g%v$nai! kurie suge"a #austi! "et neturi proto. Iir #* ? mons! kurie! turdami proting siel ! %ra tarsi pereinamo#i grandis gr%nai dvasin7 sfer . 2ar auktesn# pakopo# "ek$niai asmen%s ? angelai! tarp kuri* taip pat %ra sava 3ierar13i#a. +o"uliausia "$ties pakopa ? 2ievas. 2ievo "uvimo grindimas +omo dar"uose. 6asak +omo! ontologinis 8"$tikasis2ievo "uvimas nemanomas! nes mes! mons! negalime 2ievo esms painti. :adangi 2ievo "uvimo nemanoma rod%ti tiesiogiai i Jo esms! tai galima padar%ti netiesiogiai. +aigi %ra < keliai vedant%s 2ievo "uvim ( ,- #ud#imo samprata( visa! kas #uda! %ra #udinama kieno nors kito! nes nemanom! kad kas nors "$t* ir #udantis! ir #udinamas. :iekvien #udant daikt #udina kas nors kitas! #* %ra "egal%"! prieiname prie tokio! kurio #au niekas ne#udina. +as #udinto#as gali "$ti tik 2ievas. .- "uvimas rod%mas veikian4ios prieasties supratimu. Aegali "$ti veikian4i* prieas4i* "egal%"s! nes turi "$ti pirmo#i veikian4io#i prieastis ? tai 2ievas. /- aikinimas galim%"s ir "$tinumo s vokomis. G$tin* dal%k* prieast%s nra "egalins! nes turi "$ti kas nors "$tina savaime! o ne dl kokios nors prieasties. 6irmin! savaimin prieastis ? 2ievas. 0- skirting* raikos laipsni*! kurie paste"imi daiktuose! supratimas. Auk4iausi* raikos laipsni* sav%"mis pasi%mint%s dal%kai %ra t* sav%"i* prieastis! vadinasi! %ra tai! kas pasireikia kaip vis* eg)istuo#an4i* dal%k* gerumo ir to"ulumo prieastis. +ai ir %ra 2ievas. <- rod%mas daikt* vald%mo samprata( gamtos k$nai! neturint%s proto! priklauso nuo kieno nors tikslo. Kis tikslas matomas i #* kr%ptingos ieities. 6at%s tie daiktai nieko negali! vadinasi! #iems vadovau#a kieno nors s moninga valia! tam tikra protinga "$t%"! kuri visa! kas gamto#e eg)istuo#a! nukreipia tam tikr tiksl . +a "$t%" ? 2ievas. 2ievas aminas! nes Jis ne#udinamasF Jis nesu%ra! nes neturi pas%vios poten1i#os 8materi#os-F Jis nemirtingas! nes nra k$nasF Jis neturi dali*! nes Jis nra k$nasF 2ievas neturi l%tiesF 2ievo negalima api"rti. 1. Bties pa(inimo problema scholastikoje. %ikjimo ir (inojimo santykis ir jo sprendimas scholastinje filosofijoje )%ertulianas, Augustinas Aurelijus,%omas Akvinietis*. +cholastinio metodo esm. ,in$as dl universalij- reali!mas ir nominali!mas. S13olastinio metodo esm S13olastin filosofi#a nori ne atrasti! o pagrsti ir paneigti. +a4iau pirmiausia s13olastika %ra tam tikras metodas( svarstant kiekvien klausim ! pirmiausia "$davo ra1ionaliai inagrin#ami argumentai u ir prie! o tada daroma ivada. +aigi s13olastikos metodas %ra samprotavimas. S13olastinio metodo esm ? pateikti vairius poi$rius "ei #* argumentus! #uos tikrinti ir! kiek manoma! rasti sprendim . Mrodin#imo te13nika( dominuo#a api"rimai! s vokos ir #* aikinimas. S13olastikos metode svar"u tai! kad #is "uvo autoritarinis! didiausi autoritetai "uvo "an%4ios tvai. 5niversali#* pro"lema s13olastin#e filosofi#o#e ir da"art%#e. 5niversali#o'vidurami* filosofi#o#e taip "uvo vadinamos "endrosios id#os! s vokos. Oin4i#antis dl universali#*! "uvo keliamas klausimas! ar #os %ra o"#ekt%vios! realios! ar"a #os tik daikt* vardai. 5niversali#* reali)mo poi$riu! universali#os eg)istuo#a pa4ios savaime. 2aiktai eg)istuo#a tik kaip #* "endrai esmei pavaldios

formos. Aominali)mas laiksi poi$rio! kad realiai eg)istuo#a daiktai! o universali#os tik mogaus prote. +odl #* negalima suvokti nei kaip nuo daikt* nepriklausan4i* s vok*! nei kaip savavalik* vard*. +ik#imas ir ino#imas. +ertul#anas atmet galim%"7 suderinti apreikim 8t.%. tik#im - ir protin painim ir pa"r krik4ion%"s ir pasaulietins kult$ros tarpusavio prieingum . Jis stengsi parod%ti! #og protinis painimas %ra a- nenaudingas! nes tiesa! "$dama apreikta ir idst%ta Kventa#ame Jate! ir "e to %ra inomaF "- negalimas! nes tiesa pranoksta prot F 1- alingas! nes skatina klaidinan4ius mokslus ir moralin nuosmuk. Aiekas negali painti tiesos "e 2ievo pagal"os! o mokslo uma4ios protu painti ties %ra nev%kdomos. +ai! kas protui atrodo a"surdika ir nemanoma! ir %ra tiesa 8pv).! :ristaus prisiklimas-. +iesai painti nereikia proto pastang*! ta4iau reikia irdimi pasirengti apreikimui. Augustinas sako( >+ikk! kad paintum! paink! kad tiktumH! nes tikdamas mogus gali iskleisti savo painimo galim%"es! ir prieingai! painimas gali patvirtinti tik#im . +omas Akvinietis sk%r painim nuo tik#imo! proto srit nuo apreikimo srities. 6rotas pasta ne tik materialius daiktus! "et ir 2iev ! Jo "uvim ! sav%"es ir veikl . +a4iau esama ties*! kurios painimui neprieinamos! pv).! v4. +re#%"! pasaulio suk$rimas laike ir pan. Jos prieinamos mogui tik per apreikim . Aors kai kurios tiesos pranoksta proto galias! ta4iau nei viena #am neprietarau#a. +arp apreikimo ir proto negali "$ti prietaravimo! nes a"u kil7 i 2ievo 6ainimo pro"lemos srendimas Augustino dar"uose . Augustinas teig! kad mogaus tikslas %ra laim! o filosofi#a turi # surasti. +a4iau laim7 suteikti gali tik 2ievas. Laimei pasiekti reikalingas painimas. +a4iau svar"u painti ne visa k ! o tik 2iev ir savo siel . Oamtos painim #is laik tu4iais ieko#imais. Iiskas %ra a"e#otina! isk%rus tai! kad esu ir m stau. Oalima a"e#oti iorini* daikt* eg)istavimu! "et tik ne savo paties "uvimu. Kis poi$ris vadinamas dekartikuo#u! nors isak%tas keliais imtme4iais anks4iau! nes 2ekartas irgi teig( >M stau! vadinasi eg)istuo#uH. 6rotas! pasak Augustino! geriau nei daiktus pasta amin sias tiesas. 6rotinis painimas %ra intuit%vaus po"$dio! protas ties velgia tiesiogiai! nesamprotaudamas. Intui1i#os s voka tuo metu "uvo pamatin painimo teori#os s voka. Augustinas painim traktuo#a kaip antgamtin fakt ! malons dal%k . Aminosios tiesos mums %ra duotos 2ievo spinduliavimo dka 8i 4ia apvietimo ar"a iliumina1i#os teori#a-. @mogus nordamas painti pasaul privalo painti save! tik savo vidu#e #is randa "$tinas ir patikimas tiesas.

2. .. &escartes/o ontologija ir jos 'taka 0aujj am(i filosofinei min$iai. &escartes/o ontologijos grindimas jo pa(inimo teorija. &escartes/o ideali!mo ir radikalaus duali!mo esm. &escartes1o teikta substancijos samprata ir "ios sampratos 'taka filosofinio materiali!mo susiformavimui bei ideali!mo pltrai. Psichofi!inis paradoksas ir teikti jo sprendimo bdai. 6rotas %ra painimo matas tikra %ra tai! kas #am aiku ir akivai)du. Jutimai anaiptol nra kieta! protui l%giavert painimo grandis. Jutimai turi tik praktin7 reikm7! o painimo funk1i# atlieka tik protas. Jusliniai po#$4iai ? tai tik ge"#imas! leidiantis su proto pagal"a pa4iam sis moninti savas gimtas id#as. +ikrumas gl$di savimon#e.PP2ekarto teigimu! su"stan1i#a ? tai dal%kas! kuris eg)istuo#a pats savaime! "e niekieno pagal"os. Jis isk%r ias su"stan1i#as( Siela ? #os sav%" ? m st%masF :$nas ? #os sav%" ? tsumas. Materi#ai #udes suteik 2ievas! todl #ud#imo kiekis pasaul%#e %ra pastovus.PP2vie#* su"stan1i#* 8m stan4iosios ir tsiosios P sielos ir k$no- prigimtis %ra i esms skirtinga. Kios su"stan1i#os visikai tarp sav7s nesilie4ia. Bsama tik vienos iimties( tik mogus susidedantis i sielos ir k$no. Jadikaliai atsk%r7s k$nus ir sielas 2es1artesQas negal#o pripainti #* tarpusavio s veikos! "et negal#o ir to s veikavimo paneigti! taip gimsta radikalusis duali)mas( k$nas negals nieko sukelti ar pakeisti sielo#e! o siela negalinti nieko sukelti ar pakeisti k$ne. +a4iau k$nas gals turti takos! kad tai! kas v%ksta sielo#e! gaut* kr%pt! o siela ? kad pakist* to! kas v%ksta k$ne! kr%ptis. PP2es1artesQas negal#o paaikinti! koks %ra k$no ir sielos sant%kis. Jis teig! #og ie dal%kai tarpusav% %ra glaudiai susi#7! ta4iau paaikinti #* s veik %ra gan sudtinga! nes kiekviena i* su"stan1i#* turi skirtingas sav%"es. +uo tarpu Lei"ni1as padar ivad ! kad sielos ir k$no veikla %ra l%giagreti 8psi13ofi)inis paraleli)mas-. Iliau i pro"lem plto#o oka)ionalistai! kurie teig! kad sielos ir k$no su"stan1i#as susieti gali tik 2ievas. PP2es1artesRo duali)mo ir ideali)mo esm. 2uali)mas ' dvie#* su"stan1i#* kon1ep1i#a! teori#a pagal kuri tikrov susideda i dvie#* skirting* "$ties sri4i*. Bg)istuo#a . su"stan1i#os ' m stan4io#i ir tsio#i! siela ir k$nas. Kios su"stan1i#os visikai tarp saves nesusilie4ia. Suartinti materi#os ir dvasios sritis! susieti gamtos filosofi# ir dvasios filosofi# 2es1artesRui atrod neleistinas dal%kas. Ideali)mo esm ' id#os suvokimas kaip vai)dinio! kuriuo pasaulio daiktai repre)entuo#ami mogaus s mon#e. S mons pasaulis ir tikrovs pasaulis aikiai skiriami. PP6si13ofi)inis paradoksas ir galimi #o sprendimo "$dai. 2ekartas negal#o paaikinti sielos ir k$no sant%kio. +eig! #og siela susi#usi su k$nu! netgi kal"a apie glaudi #* s #ung ! "et a"ie#* su"stan1i#* sav%"s tiek skirtingos! kad paaikinti #* s veikos po"$d 2ekartui "uvo nelengva. Jis man! kad k$nai daro poveik sielos #udesiams 8afektams' #ausm* protr$kiams-. 2ekartas taip pat nea"e#o#o! kad valia daro povek k$nams. Lei"ni1as atmet poi$r! kad siela s veikau#a su k$nu ir padar ivad ! #og sielos ir k$no veikla v%ksta l%giagre4iai 8psi13ofi)inis paraleli)mas-. 2ekartas sukuria g%v%"s dvasi* teori# ( ios dvasios galina per#im i to! kas fi)ika! tai! kas dvasika! ir atvirk4iai. +am tikr k$no "$sen turi atitikti tam tikra sielos "$sena 8paraleli)mas-. Iliau i pro"lem plto#o oka)ionalistai! kurie teig! #og k$no ir dvasios su"stan1i#os gali "$ti susietos tik 2vievo sikiimu. PP2es1artesRo taka tolimesnei filosofi#os ir mokslo pltrai. 2es1artes "uvo su"#ekt%vios metafi)ikos alininkas. :aip matematikas pagars#o #o 8:arte)i#aus- vardu vadinama koordina4i* sistema ir kaip anali)ins geometri#os pradininkas. 2ekarto filosofi#o#e k%lan4ios pro"lemos skatino tolesn7 ra1ionali)mo pltot. 2ekarto filosofi#o#e gl$di iuolaikini* painimo teori#* nagrin#amos tikrumo ir metodo pro"lemos akn%s. grietai skirdama m st%m ir materi# ! dvasi ir gamtos pasaul! 2ekarto filosofi#a padar didiul poveik nau#*#* laik* gamtamoksliniam m st%mui ir te13nologiniam amiui. Filosofi#o#e "and pagrsti nau# me13anin7 fi)ik ( visus u mogaus esan4ius daiktus galima paaikinti k$n* #ud#imu ir susid$rimu. 3. .acionali!mu grind(iamos monistin ir pliuralistin ontologijos. 2onistini, dualistini, pliuralistini ontologij apibdinimas. 2oni!mo grindimas B. +pino!os filosofijoje. +pino!os pantei!mas ir panentei!mo u(uoma!gos. ,.3. 4eibni!o monadologijos esm- monados kaip substancijos ir entelechijos. 2onad tipai. Bties vieningumo problemos sprendimas 4eibni!o monadologijoje. 4eibni!o filosofijos 'taka psichologijai. Moni)mas' teigia! #og pasaul sudaro vienas pradas. Spino)a. S(ino&os su0stan5i a !ra n# kas kita kai( visk7 a(i"anti visata, (asaulis, ta(atina"i su kurian6ia $a"ta, kuri7 )is %iloso%as ta(atino su Di#vu. Su0stan5i a #santi vi#ntisa, visk7 a(i"anti, tuo tar(u os "o,usai /"o,os) kai( ta" tikros su0stan5i os 01s#nos

!ra laikini, kintant!s ir vis ,-lto savo kiti"# (akl1stant!s visu"os valiai. Mo,os. kurian6io i ir sukurto i. Kurian6io i3 tai ,i#vi)ku"as. Mo,usai. 0ai$tiniai /sukurto i $a"ta) ir 0#$aliniai /kurian6io i $a"ta). Di#vas !ra $a"ta /2ant#i&"as3 $a"ta ir ,i#vas suta(atina"i, :Di#vas i)tir(9s $a"to #;). <"o$' S(ino&a suvok- ir$i tik kai( "o,us7 /"o,a), kuris turi #l$tis (a$al visu"os :,iktuo a"us; :=stat!"us; /,-snius). S(ino&os t#i$in!s atskl#i,4iantis o %iloso%i os #s"9. $a"to # n-ra ni#ko, k7 01t' $ali"a laik!ti os !,a, n#s $a"ta visuo"#t !ra ta (ati, ir visur ta (ati !ra os -$a ir v#iki"o $alia, t.!. $a"tos =stat!"ai ir tais!kl-s, (a$al kuriuos viskas v!ksta ir k#i6iasi, to,-l turi 01ti vi#nas visokiausi' ,al!k' (ri$i"ti#s su(rati"o 01,as. S(ino&os %iloso%i o # atsis(in,i $r!no o "oni&"o i,- os. M#s $ali"# (a4inti tiktai Di#vo sukurtus atri0utus. >isa ko $rin,- as !ra Di#vas, ,-l to S(ino&a !ra laiko"as i,#alistu.. S(ino&ai su0stan5i a ir !ra Di#vas, vi#nint#l-. S(ino&a "at#ri os n#su,i#vino. ?#i Di#vas !ra su0stan5i a ir r#i)kiasi (#r atri0utus3 tai ti# atri0utai nustato su0stan5i os 01s#nas3 "o,usus. S(ino&a $a"tos ir ,i#vo n#suta(atina. Di#vas r#i)kiasi (a6io # $a"to #. S(ino&a 0uvo (an#nt#istas. 2an#nt#i&"as3 :Ga"ta i)tir(usi Di#v#; /Di#vas auk)6iau u4 $a"t7). N# $a"ta !ra Di#vas, o (asaulis !ra Di#v#. Marksi&"#3tur-t' 01t n#i$ia"as (anant#i&"as, o krik)6ion!0- # atvirk)6iai (ant#i&"as. @iloso%inis (liurali&"as3 tvirtina, o$ (asaulis su,ar!tas i) ,au$!0-s savaranki)k' 01ti#s (ra,'. L#i0ni5as. ?a" su0stan5i a 3 "ona,a /=k1n!ta i,- a). 2a6ios "a4iausios si#los =sik1rusios "at#ri o # turi v#ikti /tur-ti "at#ri 7), turi tur-ti ta)k7, i) kur #ina #n#r$i a /v#iki"as)3 (ava,inta "o,o"is /turi ir "at#rialu"7 ir si#li)ku"7). I) "ona,' su,ar!tas visas "at#rialusis (asaulis. Mona,os 01,a"os 01ti#s (a$rin,u3 n#r#ikalau a ni#ko kito tik (a6ios sav9s. ?os !ra a0soliu6iai u4,aros. Mona,os !ra ta)kai 0# (avi,al', os !ra a"4inos ir n#,alios. Kinta tiktai su0stan5i os "o,usai /kok!0-s)3 0#t tai v!ksta tik su0stan5i os vi,u #. Mona,os skirsto"os = tris r1)is. uo,7sias, (ilk7sias ir 0alt7sias. Tai "ona,' kai( si#l' su$#0- i"as suvokti kitas "ona,as. S7"onin$iausios !ra 0altosios "ona,os3 tai 4"o$i)ku"o #s"-. 2ilkosios3 $!v!0i)ku"o #s"-, uo,osios3 n#$!v' ' k1n'. Mona,os sav! # turi (#r5#(5i ' ir a(#r5#(5i '3 os !ra u4 4"o$aus suvoki"o ri0'. A "ona,' ti(as turi a(#r5#(5i as, t.!., s7"onin$us suvoki"us.Mona,os !ra su0stan5ionalios si#los. L#i0ni5o "ona,olo$in- %iloso%i a ,a4niausiai va,ina"a (liuralistin#, n#s 01ti#s (a$rin,u laiko"a n# vi#na ir n# ,vi su0stan5i os, o ,au$!0-. Ta6iau /,-st!to o (o4i1riu3 r#"iantis kn!$a) 7 t#isin$iau va,inti Bolistin#3 nors 01ti#s (a$rin,u (ri(a4=sta"a ,au$!0sant!kinai savaranki)k' "ona,', ta6iau ki#kvi#na i) ' !ra :tarsi; visu"a, r#(r#&#ntuo a visos visu"os sav!0#s, r#i)kiasi (a$al "in-t7 Bolistin= (rin5i(7 :viskas visu"#;. Ci Bolistin- "ona,' sav!0- 01nant :vi#n#tais;, :ta)kais; tur-ti a0soliu6iai vis7 in%or"a5i 7 a(i# vis7 (asaul= ir t7 (asaul= : austi; ,a4nai va,ina"a "isti)ka. Ta6iau =si$ilinus = L#i0ni5o t#iktas "ona,' sav!0#s i"a ai)k-ti, o$ "ona,' $#0- i"as : austi; ir 01ti n#atsi# a"o"s nuo visu"os !ra susi 9 su sin5Broni&a5i os r#i)kiniu. Su0stan5i os, (asak L#i0ni5o, v#ikia koB#r#nti)kai, ,al!vau a vi#ntisa"# sin5Broninia"# (ro5#s#. Mona,as L#i0ni5as va,ino ir #nt#l#5Bi o"is. Ent#l#5Bi os s7voka !ra itin s(#5i%in-, varto a"a tik Aristot#lio ir L#i0ni5o ,ar0uos#. Ent#l#5Bi a !ra ta(atina"a su si#la. Ent#l#5Bi os tikslas #s7s (asaulin- tvarka, susi,#rini"as, Bar"oni a. Ent#l#5Bi os s7voka L#i0ni5o ,ar0uos# i"(likuota (a6io # "ona,os s7voko #. Mona,os %i&i)kai n#s7v#ikau a tar(usav! #, 0#t os savo =vairaus l!$io (#r5#(5i o"is : au6ia; vi#na kit7 ir ,al!vau a i) anksto nustat!to # Bar"oni o #. Mona,'3#nt#l#5Bi ' :0#$alinio si#kio;, :il$#sio; tikslas ir !ra ta :i) anksto nustat!ta Bar"oni a;, i,#alus susi,#rini"as, sin5Broni a. 2si5Bolo$i ai L#i0ni5o "ona,olo$i a (a,ar- =tak7 0#nt k#liais as(#ktais. >i#nas i) '3 "ona,' kai( si#l', #nt#l#5Bi ' susi,#rini"o, kol#kt!vinio v!ks"o, sin5Broni&a5i os i,- a. Antro i L#i0ni5o "#ta%i&in- i,- a, ,ariusi =tak7 (si5Bolo$i ai, tai( (at !ra susi usi su "ona,olo$i a. Si#li)kos "ona,os vi#na kit7 untan6ios (#r5#(5i ' /$r. suvoki"as) ,-ka. D1t#nt (#r5#(5i os nustatan6ios "ona,' sant!k= vi#na su kita ir su visu"a. ?os #san6ios ,vi# ' r1)i'. (a(rastosios, ar0a :(ilk' '; "ona,' (#r5#(5i os, ir a(#r5#(5i os. 2a(rastosios (#r5#(5i os, (asak L#i0ni5o, (a6i' "ona,' !ra n#suvokia"os, (rakti)kai :auto"ati)kos;, o a(#r5#(5i os3 tai au s7"onin$as "ona,' suvoki"o l!$is. D# a0# o, #s7 ir tar(iniai (#r5#(5i ' l!$iai. :2ilk' '; ir a(#r5#(5i as turin6i' "ona,' kontinuu"as a(r-(ia ir "at#ri 7, ir (a$aliau (asaul= r#%l#ktuo an6i7 4"o$aus ,al=,t.!. (rot7. <"o$aus (asaulio ir sav9s (a4ini"as !ra tokio l!$io, kokio l!$io a"# v!rau a a(#r5#(5i 7 turin6ios "ona,os. Kos"olo$i o # r!)iai tar( $i"stan6i' ir n#s7v#ikau an6i' visat' ai)kina"i analo$i)kai "ona,' r!)ia"s. 14. Bties pa(inimo problema 0aujj am(i filosofijoje. 5mpiri!mas. ,noseologijos s#vokos- racionali!mas, empiri!mas, agnostici!mas )apibr(imai*. 5mpiristins gnoseologijos grindimas %. obbes/o, ir 6. 4ocke/o darbuose. 7ilosofinio empiri!mo 'taka mokslini idj pltrai. ;o"sas "uvo sitikin7s! #og tam tikr* vai)dini*! kurie formuo#asi #uslins patirties dka! turinius atitinka nuo m st%mo nepriklausant%s daiktai! ar"a materi#a. o daiktai! kurios mes fiksuo#ame #usli* 8reg#imo! klausos! l%t#imo! skonio! kvapo- pagal"a! eg)istuo#a visikai nepriklausomai tiek nuo #usli*! tiek nuo #* suvokimo protu! t.%.! o"#ekt%viai. 2.Lokas pirmas nau#aisiais amiais svar"iausia filosofi#os dalimi m laik%ti painimo teori# ! #is didiausi dmes sk%r painimo kilms pro"lemoms.6asak #o painimas remiasi pat%rimu.6at%rimas es s ,- #utiminis8 ar"a iorinis- .- vidinis 8 refleksi#a-.Lokas teig! kad mogus gimsta kaip vari lenta8+AG5LA JASA-! o pirmuosius enklus #o#e "ria #uslin patirtis. 2.Lokas ? pirmasis Aau#*#* laik* materialistas8 teig! kad vienintel "$tis'materi#a-. Lokas man! kad tai k matome! 4iupin#ame! eg)istuo#a nepriklausomai nuo #usli*! #ie %ra u m$s*. G$tis eg)istuo#a o"#ekt%viai 8 nepriklausomai nuo m$s*-. Iienintel reali "$tis' materi#a8daiktikas! k$nikas pasaulis-. +ai! k vadiname protu! 2ievu %ra tik prote k%lan4ios id#os! kurios savaime neeg)istuo#a. Lokas teig! kad tiesiogiai pastame tik id#as! o ne daiktus. Id#os %ra dve#opos! atitinkan4ios dve#opas daikt* sav%"es. Iienos id#os atitinka pirmines8 o"#ekt%vias- sav%"es! kitos' antrines8 su"#ekt%vias- . O"#ekt%vios sav%"s' tsumas! forma! #ud#imas F su"#ekt%vios' spalvos! garsai! skonis. 6irmins sav%"s %ra suvokiamos vairiomis #uslmis ! o antrins sav%"s visada %ra tik vienos #usls o"#ektas. Svar"iausias Loko veikalas ? =Bs apie mogaus intelekt . Jame #is daug dmesio skiria 2ekarto teiktai gimt* id#* anali)ei ir kritikai.Lokas tvirtino! #og mogaus intelekte esan4ios id#os! kurios ireikiamos odiais ="altumas>! =kietumas>! =dram"l%s> ir t.t.! %ra tik #uslinio pat%rimo idava ir #okiu "$du ne gimtos.Bmpiri)mo taka mokslini* id#* pltrai Bmpiri)mas pagimd net tris viena kitai prietarau#an4ias filosofi#os kr%ptis( materiali)m ! su"#ekt%v*# ideali)m ir agnosti1i)m . Ja1ionali)mas ' fil. kr%ptis, laikanti (rot7 ti#sos (a4ini"o )altiniu ir krit#ri u"i E"(iri&"as E $nos#olo$in- kon5#(5i a, svar0iausiu ar vi#nint#liu (a4ini"o )altiniu laikanti (at!ri"7. A$nosti5i&"as 3 (a4ini"o t#ori os kr!(tis, n#i$ianti $ali"!09 (a4inti o0 #kt!vi7 tikrov9. 11. Filosofinis Agnostici!mas. 7ilosofinio skeptici!mo esm, jo i"takos senovs graik filosofijoje. &. nukreipti prie" galimyb8 pa(inti tikrov8. Agnostici!mo esm.

ume/o metafi!iniai, loginiai ir empiriniai argumentai,

<

Skepti1i)mas ' filosofin kon1ep1i#a! a"e#o#anti galim%"e painti o"#ekt%vi tikrov7. A"e#o#imas visuotinai pripaint* rodom* ini* galimumu tapo antikinio skepti1i)mo etins kon1ep1i#os pagrindu. Antikos skeptikai ragino susilaik%ti nuo sprendim*! kad "$t* galima pasiekti dvasin7 ram%"7 8ataraksi# - ir tuo pa4iu laim7! kuri ir esanti filosofi#os tikslas. Apskritai skepti1i)mas suvaidino svar"* vaidmen! atmetant vidurami* ideologi#os dogmati)m .2.;#umo agnosti1i)mo esm. ;iumo agnostin "$ties samprata ( Jis teig kad empirinis painimas negali duoti ini*. 6asaulio negalima painti nei protu! nei empiriniu metodu! taigi pasaulio negalima painti. ;iumas pasaulio eg)istavim nei teigia! nei neigia! nes neva negalima rod%ti nei vieno! nei kito. 6asaulio ivis negalima painti' tai agnostika. 2.;umeSo agnosti1i)mas( ;ume teig! kad empirinis painimas negali duoti ini* .:iek moni*'tiek ir nuomoni*. Iienam gali "$ti alta! tuo tarpu kitam' ilta. :iekvienam pat%rimas truputi skiriasi.Oaudami skirtingus pat%rimus! padarome skirtingas ivadas. +aigi #utimin empirika tiksli* ini* neduoda.8 pav%)diaiF rankos kiimas kart ir alt vandenF :uo grindiamas m$s* sitikinimas! kad ir r%to# pateks saulL Su"stan1i#os ir sielos "uvimas- empirika! ar"a #uslin patirtis! #oki* visk api"endrinan4i* teising* ivad* pateikti negali i prin1ipo. ;ume tvirtai laiksi nuostatos! kad "et koks s mons turin%s galiausiai susideda i #uslini* suvokim*( sp$di* ir id#*. Msp$diai' tai g%vi #usliniai suvokimai! kuriuos turime kai girdime! matome! #au4iame! m%limeT8ar"a ? tai tiesioginiai po#$4iai ste"int daiktus-Id#os'tai "lanki sp$dio kopi#a( ,.6aprastos id#os' k%la i refleksi#os apie sp$dius! todl #os %ra silpnesns sp$di* kopi#os ..Sudtins id#os' k%la i paprast* id#* #ungimosi aso1ia1i#os "$du. 12. 7ilosofinis materiali!mo susiformavimas ir jo kritika ,. Berkley/io darbuose. 7ilosofinio materiali!mo esm ir materiali!mo grindimas %. obbes1o bei 6. 4ocke1o darbuose. 9kifilosofin ir filosofin materijos sampratos. 2aterijos kaip substancijos eg!istavimo galimybs kritika ,. Berkeley/io darbuose. Filosofinio materiali)mo grindimas ;o"so ir Loko dar"uose. ;o"so filosofi# galima vadinti materialistine. Jis teig! kad vienintel real%" ? k$nai ?%ra material$s ir susideda i ma%4i* daleli*' korpuskuli*.Iisos k$n* sav%"s ir pakitimai %ra materi#os #ud#imo re)ultatas. Oamtik pasaul ;o"sas! kaip ir 2ekartas! traktavo kaip k$n*! patirian4i* tik me13anines permainas! sistem .+a4iau skirtingai nuo 2ekarto! ;o"sas laiksi poi$rio! kad "e k$n* daugiau nieko nra.+iesa! #is prisipaino! kad eg)istuo#a dvi visikai skirtingos k$n* r$%s. = 6irmosios r$ies k$nai vadinami gamtiniais! nes #ie sukurti gamtos.Antr # r$ sudaro dal%kai ir reikiniai! atsirad7 moni* valia! i #* susitarim* ir sutar4i*! vadinami valst%"e. ;o"sas! teigdamas! kad "e k$n* daugiau nieko neeg)istuo#a! #is tur#o omen%! kad #oki* kit*! isk%rus k$nik # ! su"stan1i#* neeg)istuo#a.#eigu! pasak 2ekarto! m sto siela! tai ;o"so po)i1i# galima ireikti taip( m sto k$nikas mogus. Iisi priekiniai reikiniai! kuriuos 2ekartas vadino m st%mu' suvokimai! norai! #ausmai ? ;o"so poi$riu! tra me13aniniai #udesiai. 2.Lokas ? pirmasis Aau#*#* laik* materialistas8 teig! kad vienintel "$tis'materi#a-. Lokas man! kad tai k matome! 4iupin#ame! eg)istuo#a nepriklausomai nuo #usli*! #ie %ra u m$s*.G$tis eg)istuo#a o"#ekt%viai 8 nepriklausomai nuo m$s*-. Iienintel reali "$tis' materi#a8daiktikas! k$nikas pasaulis-. +ai! k vadiname protu! 2ievu %ra tik prote k%lan4ios id#os! kurios savaime neeg)istuo#a. Lokas teig! kad tiesiogiai pastame tik id#as! o ne daiktus. Auo #*! o ne nuo daikt* prasideda painimas. Id#os %ra dve#opos! atitinkan4ios dve#opas daikt* sav%"es. Iienos id#os atitinka pirmines8 o"#ekt%viassav%"es! kitos' antrines8 su"#ekt%viasMateri#a iki filosofine prasme ? daiktika real%"! daikt* pasaulis. Materi#a filosofine prasme ? tai "eform mediaga! kuri turi galim%"7 virsti "et kuo. 2.Gerklio su"#ekt%vistinis ideali)mas. #"(irikas,(rikiria"as i"at#riali&"ui / ar0a su0 #kt!viuo a" i,#ali&"ui). N#s (asak D#rklio3 suvokia"as (asaulis tik vai&,in!s r#"iantis uslin# (atirti"i.D#rklis sa"(rotau a "a4,au$ tai( . kai a) sakau, ka, koks nors ,aiktas #$&istuo a, va,inasi, a) = "atau ir untu ar0a 4inau, ka, $al-6iau = suvokti, ar0a ka, kokia nors ,vasia /(v&. Di#vas) = suvokia.Daikto #$&istavi"as r#i)kia n# k7 kita, kai( o suvoki"7 ar0a suvoki"o $ali"!09F D#rklio ar$u"#ntus s5B#"ati)kai $ali"a (at#ikti tai( . Daiktai !ra sav!0i' rinkiniaiFkokio nors t' sav!0i' (a$rin,o3 k1ni)kos su0stan5i os3 uos# =4v#l$ti n#="ano"a. Tos sav!0-s suta"(a su "1s' (o 16iais ir vai&,iniais / i,- o"is). To,-l ,aiktai !ra i,- ' rinkiniai ar0a, kitai( tariant, su,-tin$os i,- os, #$&istuo an6ios "1s' (rot#/ si#lo #). D#rklis visi)kai tikras ,-l to, ka, t=su"as n#$ali n#i suta(ti su "at#ri a, n#i 01ti os sav!0-, n#s t=su"as, kai( ir %or"a 0#i u,- i"as, t-ra (rot# #$&istuo an6ios i,- os ir to,-l n#i os (a6ios, n#i ' (ir"avai&,iniai n#$ali #$&istuoti n#suvokian6io # su0stan5i o #.Tai$i (ati k1ni)kos su0stan5i os s7voka !ra, (asak D#rklio, (ri#)tarin$a, va,inasi, ir 0#(ras"i)ka.K1ni)k' su0stan5i ' n-ra, !ra tik ,vasin-s su0stan5i os, (a(rastos ir n#,alo"os, va,ina"os (rotais ar0a 4"o$i)kosio"is si#lo"is. 2a$al D#rkl=3 su0 #kt!viai #$&istuo anti 01tis (atiria"a (o 16iais.E$&istuo a tik i,- os ir ,vasia, n-ra okios "at#ri os.Dvasia skiriasi nuo i,- ' kai( tai, kas suvokia, nuo to, kas suvokia"a, t.!. kai( tai ka"# #$&istuo a i,- os. Tai( (at D#rklis "-$ino =ro,!ti , ka, n#01tina "an!ti, o$ u4 i,- ' sl!(i "at#rial1s ,aiktai3o0 #kt' 01tis !ra tik uslinis suvoktu"as. 2a$al D#rkl=3 vi#nint#l- su0stan5i a3 tai ,vasin- su0stan5i a.2asaulis laikosi Di#vo suvoki"u, !ra (asaulis, !ra 01tis ti#k, ki#k 7 suvokia Di#vas. 1!. 9. :anto transcendentalins metafi!ikos esm. .acionali!mo ir empiri!mo santykis 9. :anto metafi!ikoje. %ranscendentalinis metodas- aprioriniai ir aposterioriniai teiginiai, analitiniai ir sintetiniai sprendiniai, transcendentalin perja. Pagrindiniai transcendentalins estetikos, analitikos ir dialektikos teiginiai. Antinomij ir pa(inimo rib problema. Ja1ionali)mo ir empiri)mo sant%kis :anto metafi)iko#e. :antui kilo mintis suderinti ra1ionali)m ir empiri)m "ei taip ispr7sti #* gin4 . Savo veikale >Or%no#o proto kritikaH I. :antas kritikuo#a tiek ra1ionali)m ! tiek empiri)m ! #is randa sprag* ra1ionali)me ir atmeta empiri)m . :antas tvirtino! kad a"soliu4iai tikros inios! teoriniai teiginiai turi "$ti priklausomi nuo pat%rimo fakt*. :antiko#i fra)( >6er1ep1i#os "e kon1ep1i#* %ra aklos! kon1ep1i#os "e per1ep1i#* %ra tu4iosH. +ai reikia! kad #utiminis pat%rimas "e proto nieko neduoda 8aklas-! o teori#os! kurios nepatvirtintos praktika! %ra tu4ios. Bmpirik galima pagrsti teori#a! o teori# ? empirika. +aigi I. :antas k$r aprioristin7 ra1ionali)mo ir empiri)mo sinte)7. +ran1edentalinis metodas ? siekis suderinti empiri)m su ra1ionali)mu. Onoseologi#a ? painimas! mokslas apie painim . I.:antas isamiai nagrin#o painimo pro"lem . :antas nustat! kad a"soliu4iai tikros inios ir vis* pirma pamatiniai matematikos! gamtot%ros teiginiai turi "$ti nepriklausomi nuo pat%rimo. +aigi pamatiniai mokslo teiginiai %ra aprioriniai >iki pat%rimoH! >nepriklausomai nuo pat%rimoH. +ai aik$s loginiai sprendiniai! kuriuos inome i anksto! nuo pat pradi*! "e #oki* paaikinim*. Jie inomi nepriklausomai nuo pat%rimo fakt* .+ai pamatiniai mokslo teiginiai. Mokslinio painimo pro1ese nemanoma apsiri"oti aprioriniais

teiginiais. G$tina pasitelkti ir aposteriorinius teiginius t.%. teiginius! kuri* teisingumas %ra rodomas empirikai atlikus t%rimus ar "and%mus-.+a4iau aposterioriniai teiginiai negali "$ti laikomi fundamentaliaisiais! nes nra "$tini. Orietai atskiriami aprioriniai ir aposterioriniai teiginiai. Iis* pirma aposteriorins inios pasiekia mus i #uslins patirties. Apriorini* ini* tikrum tikrinti %ra daug sunkiau. Iienas i "$d* tam pasiekti %ra s vok*! sudaran4i* apriorinius teiginius! t%rimas. +eiginiai! kuri* teisingum galime patvirtinti ianali)av7 # sudaran4ias s vokas vadinami analitiniais? teiginiai! kuri* teisingum nustatome anali)uodami # einan4ias s vokas. Jie %ra aprioriniai. +ai sprendiniai! kuri* predikatas 8loginis turin%s- sl%pi su"#ekto pavartoto#e s voko#e. Kie sprendiniai savo predikatu nieko neprideda prie su"#ekto s vokos! o tik skaid%mu padali#a atskiras s vokas! kurios #a #au "uvo m stomos. sintetiniai ? tai neanalitiniai! kitaip sakant! pat%rimo teiginiai. Jie %ra aposterioriniai. +ras1endentalin per#a ' iekoma! kokios teigini* ir sprendini* kom"ina1i#os leidia pereiti nuo ra1ionali)mo prie empiri)mo ir atvirk4iai. +rans1endenrtalin estetika %ra skirta pagrindinai apriorini* sintetini* sprendim* galimumo aikinimui! kuris veda prie erdvs ir laiko s vok* anali)s. Brdv ir laikas %ra tie ste"iniai! kuriais gr%no#i matematika grindia visus savo painimus ir sprendinius. +rans1endentalin analitika'Ge #uslikumo mums ne"$t* duotas #oks daiktas! o "e proto ' n vienas negalt* "$ti m stomas. 6ainimas %ra #uslikumo ir loginio m st%mo sinte). +ras1endentalin dialektika ' trans1endentaline dialektika'gr%no#o 8apriorinio- proto suge"#imo ri"* teori#a. trans1endentalin dialektika pasitenkina tuo! #og atskleidia trans1endentalini* sprendini* regim%"7 ir kartu saugo! kad #i m$s* neapgaut*. 6roto ir painimo ri"* pro"lema 8:anto agnosti1i)mo esm-' :itaip tariant! mes pastame tik tai! kas ir kaip mums =reikiasi> m$s* patirties galim%"i* ri"ose. Auk4iausia paintin galia %ra protas! pasi%mintis ge"#imu! nesiremiant pat%rimu vienus teiginius ivesti i kit*! klausti ir dar%ti sprendimus apie dal%kus! esan4ius u patirties ri"*. +ai gr%no#o m st%mo sritis. Antinomi#* pro"lema' Antinomi#os %ra prietaravimai. Jos k%la i tariam* rod%m*! kuriuos protas gali pateikti dviem viena kitai prietarau#an4iomis te)mis apie pasaul. 1). &ialektika kaip pa(inimo metodologija ir bties bei m#stymo vienybs i"rai"ka. +ubjektyviosios ir objektyviosios dialektikos sampratos )Platonas, erakleitas* ir ;antidialektika< )Parmenidas*. &ialektika kaip bties ir jos pa(inimo vienov ,. egelio panlogistinje filosofijoje. ,. egelio teikti dialektikos dsniai ir j taikymo galimybs. 6latonas. Dialo$uos# 0uvo va,ovau a"asi sokrati)kuo u ,ial#ktiniu "#to,u, = (a$ilinus ir (ato0ulinus. Dialo$# GKratilas: ,ial#ktikas a(i01,ina"as kai( 4"o$us, kuris "oka klausti ir atsak!ti. M#to,as r#ikalau a s7vokas skai,!ti ir un$ti, anali&uoti ir sint#tinti, kol (asi#kia"as a(i0r-4i"as, tai !ra 0#n,riausias 4ino i"as ir toliau skai,!ti n#="ano"a. Citokia"# "7st!"o v!ks"# (at!ri"in-s (ri$i"ti#s vai&,iniai a(valo"i nuo to, kas ,aiktuos# atsitiktina, laikina ir n#tikra, ir k!la"a (ri# to, kas 0#n,ra, #s"in$a ir a"4ina. Nuo nuo"oni' l!$"#ns k!la"a (ri# tikro 4ino i"o.Dial#ktika, 2latono su(rati"u, tai si#los (okal0is su savi"i, kuria"# si#la i)#ina i) kis"o ir atsitiktinu"' (asaulio ir k!la = tai, kas (ir"a(ra,i)ka, $alutina ir n#kinta"a. Dial#kti)kai =$! a"os 4inios t#ikia 4"on-"s $ali"!09 val,!ti savo norus ir tro)ki"us. R#ikia "ok-ti %iloso%uoti, ka, $al-tu" val,!ti. H#rakl#itas 2asaulis H#rakl#ito aki"is !ra nuolatinis v!ks"as, n#nutr1kstantis (ro5#sas, (asir#i)kiantis kai( a"4inas ta(s"as ir a"4ina 41tis. Ni#ko (astovaus n-ra, i)sk!rus a"4in7 kiti"7. O kiti"as !ra a"4inas u,- i"as. H#rakl#itas "an-, ka, viskas kinta, ta6iau kai( tik ,-l to !ra ir ka4kas (astovaus E tai kinta"u"as. >isuotinio kinta"u"o t#ori a. 2ar"#ni,as. >i#ntisos ir n#kintan6ios 01ti#s t#ori a.2asak 2ar"#ni,o, tik 01tis !ra a"4ina. ?i !ra tol!,i, n# u,anti ir a(skritai n#kintanti, n#s k#istis i $al-t' tik ta(,a"a n#01ti"iF i !ra ir n#,alo"a.01tis !ra (astovi ir vi#no,a, i !ra ta(s"o ir =vairov-s (ri#)!0-. D1ti#s (o4!"is !ra (astovu"as, o (astovu"as #li"inuo a kait7. D1tis !ra vi#nin$a, n#,ali, n#tr1ki ir visi)kai vi#nal!t-. ?i n#$ali tur-ti ,ali'. D1tis 2ar"#ni,ui n-ra 0#ri0-. To0ulu"as ir$i 01,in$as 016iai. D1tis !ra a"4inas n#,alo"as vi#nis. O0 #kt!vio i ir su0 #kt!vio i ,ial#ktika. Kal0ant a(i# ,ial#ktik7, kai( v!st!"osi t#ori 7, svar0u atskirti. Su0 #kt!vi7 7 ,ial#ktik7 E "ok!"as a(i# 4"o$aus "inti#s kiti"7, "inti#s v!st!"7siF /Sokratas, 2latonas, Z#nonas El# i#tis ir kt. ) O0 #kt!vi7 7 ,ial#ktik73 (asaulis kinta n#(riklauso"ai nuo 4"o$ausF / (v&. H#raklitas). Dial#ktika kai( 01ti#s ir os (a4ini"o vi#nov- H#$#lio (anlo$istin- # %iloso%i o #. H-$#lis ,ial#ktik7 a(i0r-4ia kai( - i"7 nuo t#&-s ir antit#&-s (ri# sint#&-s, kuri t7 (ri#)taravi"7 =v#ikia ar0a ta(at!0-s n#ta(at!0-s ta(at!09, t.! "7st!,a"i ta" tikr7 s7vok7/ t#&-) a(tinka"# o # vi,in= (ri#)taravi"7, kuris 7 (an#i$ia/ antit#&-), ta6iau suvok,a"i, ka, s7voka ir os (an#i$i"as vi#nas nuo kito n#atskiria"i, ' (ri#)taravi"as (a)alina"as / sint#&-). Dial#kti)kas anot H-$#lio, !ra ir 01ti#s 0#i "7st!"o sant!kis . u,vi# ' (ri#)taravi"# $i"sta vi#n!0-. H-$#lio %iloso%in- # sist#"o # "#to,as u4i"a !(atin$7 vi#t7.H-$#liui "#to,as !ra %iloso%avi"o %or"a ir turin!s..Tas "#to,as E ,ial#ktika, kurio # A0soliutas ir r#i)kiasi kai( savi"on-.Dial#ktikos #s"9 su,aro (a4ini"o $il- i"as, (a4ini"o k#lias nuo visi)ko n#4ino i"o ar0a Gni#ko: iki a0soliu6ios ti#sios. Dial#ktika !ra ta %iloso%i os ,alis, kuri. *.na$rin- a visuotin= ,aikt', k1n', r#i)kini' s7r!)=, (ri#4astin= s7l!$otu"7 ir (rotavi"o ir tikrov-s (a4ini"o "#to,as. G.H#$#lio ,ial#ktikos ,-sniai ir ' taik!"o $ali"!0-s. D#n,riausi ,ial#ktikos ,-sniai !ra I. ?i# a0strak6iai (aai)kina. kas ir kur !ra v!st!"osi, u,- i"o/kiti"o) )altinisF koks !ra u,- i"o/kiti"o) "#5Bani&"asF kai( u,- i"# ir kiti"# atsiran,a (a4an$a ir (ro$r#sas. Tai$i ,ial#ktinis "#to,as i) (ra,4i' tarnavo i,- o"s (a4inti. H-$#lis ,ial#ktik7 suvokia kai( ,-snin$u"7, kuris !ra "7st!"o ir (a6ios tikrov-s (a$rin,as. Skiria"i I (a$rin,iniai H-$#lio ,ial#ktikos ,-sniai . (ri#)!0i' vi#n!0-s ,-snis. ?#i tikrov- !ra v!st!"asis, n#i)v#n$ia"ai k!la klausi"as, kas to )altinis. O is !ra (a6ia"# ,aikt#, ar r#i)kin!, n#s ki#kvi#nas kiti"# ir v!st!"#si !ra (ri#)tarin$' vi#na su kita n#atskiria"ai susi usi' t#n,#n5i ', (ri#)!0i' vi#n!0-/ su"a) . D1t#nt )i' tar(usavio s7v#ika ir !ra u,- i"o, kiti"o (a$rin,as, )altinis. Ki#kvi#nas ,aiktas, k1nas, r#i)kin!s !ra (ri#)!0i' vi#n!0-, (v&. $!vi or$ani&"ai Jau$i"as K s#n- i"as, kinta"u"as ir (av#l,i"u"asF "7st!"as J (rotas ir ira5ionalu"as, (ro$r#sas ir r#$r#sas F (a4ini"as J ti#sa ir kl!,i"asF ki#k!0ini' (akiti"' (#r- i"o i kok!0inius ,-snis. Ki#k!0iniai (akiti"ai v!ksta n#(riklauso"ai nuo 4"oni os, i# l-ti, lai(sni)ki ir n#nutraukia"i /#voliu5i a), o kok!0iniai !ra stai$1s ir tik ta,a kai (a4#i,4ia"as saikas. Saikas3 %iloso%i os kat#$ori a, r#i)kianti or$ani)k7 kurio nors ,aikto kok!0-s ir ki#k!0-s vi#n!09. Ki#kvi#na" ,aiktui 01,in$os kintan6ios ta" tikros ki#k!0in-s 5Barakt#ristikos. Ta6iau (ats ' kinta"u"as 01tinai turi ta" tikras ri0as, u4 kuri' ki#k!0iniai (akiti"ai suk#lia kok!0inius (akiti"us / )ios ri0os ir !ra saikas) (v&. L#,as... + L.... >an,uo.... Garai *++L. Tar( + ir *++ lai(sni' L#lsi aus !ra saikas. n#i$i"o n#i$i"o ,-snis/$al s(iralinio v!st!"osi ,-snis). A"4ina"# u,- i"#, kiti"# nuolat "ir)ta , kas (as#no ir atsiran,a tai, kas (a4an$u. S#no (ak#iti"as nau u ir su,aro v!st!"osi turin=, o (ats (asik#iti"o "o"#ntas va,ina"as n#i$i"u.N#i$i"o n#i$i"as r#i)kia (#ri"a"u"7 tikrov-s r1)i' kaito #, nau !0-s r!)= su s#n!0#. 2raktin- ,ial#ktikos r#ik)"- . Dial#ktinis su(rati"as turi "okslini' "7st!"o (rin5i(', ori#nt!r' r#ik)"9, (a4ini"o k#l! #, tai savoti)ka "7st!"o a(i# 01t= vi#nov-. Dial#ktikos v!st!"osi ,-sniai (l#6ia (a4ini"7 0iolo$i o #, "#5Baniko #, ra,iot#5Bniko #, astrono"i o #, %i&iko #, %iloso%i o # ir kituos# "oksluos#, n#s r#ikalau a ni#ka,a n#(a"ir)ti istorinio r!)io, o tuo (a6iu ir k1r!0inio (o4i1rio i tikrov9.

&

15. &etermini!mo problema. &etermini!mas ir indetermini!mas, tvarka ir chaosas. 9ndetermini!mo pavy!d(iai. &etermini!mas ir prie(astingumas )kau!ualumas*. Aristotelio teikti prie(astingumo tipai. 4aplasinio determini!mo esm ir jo 'taka mokslo raidai. %ikimybinio prie(astingumo samprata ir jo objektyvumo grindimas 2etermini)mas ? poi$ris! kuris ireikia sitikinim ! kad viskas turi savo prieastis ir prie tam tikr* s l%g* #os sukelia pasekmes. Indetermini)mas ? aikinimas! kad mogaus valia negali "$ti visikai api"rta mot%vais! 13arakterio polinkiais! visuomeniniais sant%kiais. Jis sie#amas su 13aosu "ei prin1ipiniu negal#imu vienareikmikai "ei tiksliai nustat%ti #ame v%kstan4i* pro1es*. 6rieastingumas %ra tik tarptautiniu tapusio odio kau)ualumas vertin%s lietuvi* kal" . Indeterrmini)mo pv)( mogus! turdamas visik veiksm* pasirinkimo laisv7 paeidia "audiam # stat%m . 2etermini)mo ir prieastingumo s vokos glaudiai susi#usios. +a4iau determini)mo s voka %ra kur kas platesn nei prieastingumo. 6rieastingumo prin1ipas tvirtina! kad visi reikiniai turi savo prieastis! o determini)mo prin1ipas teigia! #og visus reikinius dsningai lemia #* prieast%s ir skirtingos determina1i#os formos ireikia form*! kuriomis determini)mas reali)uo#asi! skirtumus. Aristoteliki prieastingumo tipai. Jis teig! #og %ra keturios prieast%s( materialio#i 8materi#os "uvimo-! formalio#i 8savaime akt%vi forma! kuri kuria tikrovs daiktus-! veikian4io#i 8tai! kas v%kdo materi#os #ungim su forma ? 2ievas! mogus-! tikslo 8pati svar"iausia! nes! pasak Aristotelio! viskas v%ksta tikslingai! tikslo siekiui pa#ungtos visos kitos prieast%s-. Laplaso vartota determini)mo s vokos samprata visikai atitinka iuo metu prieastingumo s vokai teikiamas prasmes. Laplasinio determini)mo esm pal%ginti paprasta( a"soliu4iai visi reikiniai turi savo prieastis! ir! suino#us pasaulio element* pradines "uvimo s l%gas "ei s veikas! i esms manoma apskai4iuoti vis* o"#ekt* ir reikini* "$vius tiek ateit%#e! tiek praeit%#e! viskas pasaul%#e es vienareikmikai susi#7! ir #eigu eg)istuot* protas! ge"antis tas s sa#as apskai4iuoti! nelikt* tam protui nieko neinomo. +a4iau io tipo determini)mo ilgainiui atsisak daugelis gamtot%rinink*. Svar"iausia i prieas4i* "uvo kvantins me13anikos suk$rimas. Laplaso determini)mo prin1ipas nei makro! nei mikro pasaul%#e negalio#a. UIU a. pa"aigo#e! pripainus! #og pasaulis nra me13anin sistema ir kad vis* gamtos pro1es* nemanomanei apra%ti me13anikos terminais! nei paaikinti me13anikos dsniais! Laplaso determini)mas prarado mokslin pagrind . +ikim%"inis prieastingumas repre)entuo#a "$4iai imanentikus sto13astinius pro1esus! k%lan4ius sin13roni#os usime)gimo ir #is griuvimo pro1esuose. +odl tikim%"inis prieastingumas %ra! vai)diai tariant! taorin! pereinamo#i grandis tarp sin1roninio ir dia13roninio prieastingumo tip*. G$tent tikim%"inis prieastingumas repre)entuo#a sto13astini* pro1es* metu k%lan4ius nau#us laisvs laipsnius "ei invariantins evoliu1i#os galim%"7! o kartu naikina ar "ent silpnina sin13roninio ir dia13roninio prieastignumo tipams imanentik fatali)m kaip neivengiam "$tin%"7. 2ia13roninis prieastingumas vadinamas dvilaikiu! i pradi* prieastis! paskui pasekm ? tai du laiko momentai. Sin13roninis prieastingumas %ra vienalaikis. 2ia13roninis prieastingumas turi prasm7 tik dinamin#e laiko kon1ep1i#o#e. Sin13roninis prieastingumas galimas tik statin#e laiko kon1ep1i#o#e. Sin13roni#os usime)gimo ir nutr$kimo "$viuose v%rau#a energetiniai r%iai! vardi#ami dia13roninio prieastingumo s voka. Bsant sin13roni#ai! #oki* energetini* r%i* tarp sistemos element* nra! ir iuo atve#u v%rau#a sin13roninis prieastingumas. +aigi vis* pro1es* galutinis tikslas %ra sin13roni#a! 3armoni#a! ir "$tent tas galutinis tikslas grindia visus kitus aristotelikus prieastingumo tipus. +odl prieastingumo tip* 3ierar13i#o#e auk4iausi pakop turi uimti sin13roninis prieastingumas kaip galutinis tikslas ir nepaliau#amas siekin%s. Sin13roni)a1i#os pro1esuose neivengiamai atsiranda ir energetiniai r%iai! vadinami dia13roniniu prieastingumu. +aigi sin13roni)a1i#ai usime)gant "ei nutr$kstant neivengiamas ir dia13roninis prieastingumas. +aigi galima teigti! #og sin13roninis prieastingumas grindia dia13ronin prieastingum ! o dia13roninis prieastingumas reali)uo#a sin13ronin prieastingum . Sin13roninio prieastingumo esm ? informa1in pradin padtis. Sin13roniniu prieastingumu kaip tam tikra pradine programa grindiamas dia13roninis prieastingumas 8t. %. 6rieas4i* ? pasekmi* isiako#an4ios grandins-! o dia13roninis prieastingumas t sin13roni# kaip siekiam%"7 reali)uo#a. 10. %iesos problema filosofijoje. =bjektyvios, subjektyvios ir intersubjektyvios tiesos sampratos. :lasikin tiesos koncepcija ir jos grindimas platoni"ka ontologija. 2oderniosios )akivai!dumo, logins darnos* tiesos koncepcijos ir j grindimas .. &escartes/o bei ,.3. 4eibni!/o ontologijomis. Pragmatin ir marksistin tiesos koncepcijos- pana"umai ir esminiai skirtumai. +iesa 9 mogiko#o painimo turin%sF tikrovs atspind#imas mint%#e! kurio tikrumo kriteri#us gal* gale %ra praktika. Faktas filosofi#o#e %ra l%gus tiesai. Intersu"#ekt%vumas ? tai! kas reikminga visiems8moni* "endruomens sutarimas! kad tai teisinga-. O"#ekt%vi ir su"#ekt%vi tiesa ' @mogikasis painimas visada %ra nepatikimas. @mogus negali veikt nepatikimumo! o"#ekt%vios tiesos #is niekad nepasieks. 2augiausia! k #is gali pasiekti! tai su"#ekt%viai pa#usti ties . Su"#ektas kuria ar "ent #au lemia ties . O"#ekt%vi ir su"#ekt%vi +iesos klasikin teori#a. Atsirado antiko#e! #os autoriai senovs graik* filosofai Aristotelis ir 6latonas. Jeigu teigin%s ar sakin%s atitinka tikrov7! #is %ra tiesa. Iidurami* m st%to#ai ties apiprdavo! kaip daikto ir minties atitikim . +oks tiesos api"rimas turi teigiam aspekt ! nes teigini* teisingum susie#a su o"#ekt%via tikrove. +uo tarpu asmeniniai norai! sitikinimai turi pasitraukti antr plan ir nedar%ti #okios takos painimo re)ultat* teisingumui. +a4iau i teori#a susilauk kritikos! nes tokiame tiesos api"rime "uvo tam tikri neaikumai! %pa4 "uvo neaiku k reikia =atitikimo> s voka! ar k reikia =minties atitikimas tikrovei>. +r$ksta tiesos kriteri#aus. Akivai)dumo teori#a. Kios teori#os itakos sl%pi kasdien#e kal"o#e. @%miausias poi$rio ties kaip akivai)dias inias alininkas "uvo 2ekartas. :ai sakome! kad tai akivai)du! turime galvo#e! kad m$s* suformuluotas teigin%s nereikalau#a rod%mo! nekelia a"e#oni*! %ra savaime aikus. Akivai)d$s %ra daugelis #uslinio pat%rimo dal%k*! matematikos teiginiai ir religi#a. +r$kumai( i teori#a nra visikai visuotina ir universali! nes tai! kas akivai)du vienam mogui! kitam! turin4iam kit patirt! gali atrod%ti visikai neakivai)du. Logins darnos 8ko3erentin- teori#a. Ki teori#a sie#a ini* teisingum su #* neprietaringumu. Via svar"iausia ini* loginis neprietaringumas! vidin login darna! ko3erentikumas 8lot. Iidinis r%%s! rilumas-. +okiu "$du tiesa sutapatinama su ini* sistemos logine darna! ko3erentikumu! neprietaringumu. :o3erentins tiesos sampratos alininkas %ra Lei"ni1as. Jis man! kad pasaulio tvarka %ra login! todl turi "$ti ir logini* ties* login tvarka. Iisas proto tiesas galima ivesti i logikos tapatumo dsnio AWA. Guvo manoma! kad logikos dsniai %ra "$ties dsniai. +r$kumai( pagal i teori# teisingais reikia laik%ti teiginius! kuriuos galime logikai suderinti su kitai m$s* teiginiais! ta4iau mokslikumui logikumo nepakanka! pv).( pasako#e teiginiai vieni kitiems neprietarau#a! "et #* pavadinti tiesa negalime.

6ragmatin tiesos kon1ep1i#a. +eisingumas %ra sie#amas su tuo! kad teiginis turi "$ti naudingas mogaus veiklai ir efekt%vus praktiko#e. 6raktikai veikdami mes vadovau#ams tam tikromis id#omis ir tikime! kad m$s* veiksmai %ra efekt%v$s ir duos norimus re)ultatus. Jeigu sulaukiame teigiamo re)ultato! sakome! kad teori#a! kuria vadovau#ams! %ra teisinga ir atvirk4iai. @odiai ir teiginiai %ra nurod%mai! kaip galime keisti eg)istuo#an4i real%"7. Marksistin tiesos kon1ep1i#a. +iesa suriama su o"#ekt%via tikrove 8Aristotelis-! o o"#ekt%vumo kriteri#us ? tai praktika 8Marksas-. @mogus veikia pagal iankstin tiksl ! program . 6raktika %ra painimo pagrindas! nes nuo praktinio teori#os sisavinimo priklauso! kaip ir kokias pro"lemas sprendia mokslas. +eori#* o"#ekt%vumas rodomas tuo! kad praktin#e veiklo#e #os virsta materialiais daiktais ? materialia tikrove. +iesos o"#ekt%vumas %ra suprantamas kaip #os atitikimas tikrovei! todl #i gali "$ti naudinga monms.

11. Po!ityvistin tikrovs pa(inimo programa ir jos pltra. Po!ityvistins filosofijos kilms prielaidos. =. >omte/o teikta po!ityvistin programa- reikalavimai mokslui ir filosofijai. +cienti!mo kaip radikaliojo po!ityvi!mo bruo(ai. 5sminiai po!ityvi!mo raidos )neopo!ityvi!mo, postpo!ityvi!mo* bruo(ai. 6o)it%vistins filosofi#os kilms prieast%s. Ae po)it%vistai pirmie#i pakviet kal"ti apie tikrus dal%kus. 2ar graikai tikrais dal%kais pirm kart pavadino ne daiktik # pasaul! o tai! kas m stoma. 6er vis antik ! %pa4 nuo 6latono! per visus viduramius ir nau#uosius amius pereina painimo tikrumo klausimas( kokiomis s l%gomis gamtos painimas gali "$ti laikomas tikruL Atsak%mas klausim priklaus nuo to! ra1ional*# ar empirin painimo "$dus filosofas laik patikimesnius u kitus( #eigu ra1ional*! tai painimo re)ultat* tikrumo laipsnis diddavo! kai painimo produktai a"straktdavoF #eigu empirin ' tai! painimui a"strakt#ant! tikrumo laipsnis menkdavo. :adangi nau#aisiais laikais materialiai reali* dal%k* painimas apskritai "uvo laikomas svar"esniu u a"strakt* samprotavim ! tai dmes%s empirinio painimo metodams "uvo visuotinis. +a tradi1i#a la"ai stipriai paveik XomteQs filosofi# ! suformavo ir nau#ausi* laik* empirinio tipo filosofi# ' po)it%vi)m . XomteQo tri#* stadi#* kon1ep1i#a ireikia po)it%vi)mo patos ir iki iol daro tak . Ji teigia! kad tr%s moni#os raidos pakopos( teologin! metafi)in ir po)it%vistin. 6o)it%vistine pakopa %ra moni#os paangos re)ultatas. +ik #o#e moni#a veikia religinius ir metafi)inius prietarus t.%! pasiekia mokslikumo pakop . Kis patosas leidia suprasti daugumos antimetafi)in ir antireligin nusiteikim . 6o)it%vistin programa( reikalavimai mokslui ir filosofi#ai. Mokslo udavin%s ? tik apra%ti reikinius! o ne aikinti #* prieastis ar painti #* esm7. Iienintelis protui prieinamas dal%kas! pasak :ontui! %ra faktas. +odl mokslas privalo vadovautis ia tais%kle( neformuluoti #oki* kit* teigini*! isk%rus teiginius! kurie pagrsti faktais. Moksliniai dsniai ? tai ne kas kita! kaip nustat%ti pastov$s r%iai tarp fakt*. @inant dsnius! mokslas gali nustat%ti ir dar neinomus r%ius! o tuo pa4iu ir neinomus faktus. +ad mokslas turi "$ti kuriamas patir4i* dka. +a4iau #ei tas patirtis siesime tik su fakt* rinkimu! visa tai mokslu laik%ti dar negalsime! nes mokslui svar"iausia %ra ne tiek patirt%s! kiek 8dsni* pagal"a- nau#* fakt* numat%mas. 6atirtis :ontas pirmiausiai suprato kaip #uslines patirtis 8empirik -! ir todl! atrod%t*! # reikia laik%ti gr%nu empiriku. +a4iau #is pats teig! #og po)it%vi)mas i esms %ra tiek pat tolimas empiri)mui! kaip ir misti1i)mui. Filosofi#a. 6avadindamas savo filosofi# po)it%via! :ontas siek pa"rti! kad po)it%vi)m ( a- domina tik real$s 8tikri- o"#ektai ir reikiniai! kad #is t%rin#a tik protui prieinamus! o ne paslaptingus dal%kusF "- kad #am r$pi tik naudingi dal%kai! kurie galt* pagerinti moni* g%venim F 1- kad #is sprendia tikslius klausimus ir atsiri"o#a nuo miglot*! atsiada "et koki* spekulia1i#* ir siekia t%rinti tik gr%nus faktusF d- #am r$pi tikrumas! pakei4iantis a"e#ones ir kritik . Kie dar :onto suformuluoti po)it%vi)mo tikslai "ei udaviniai su menkais patikslinimais tapo visos vlesns i po)it%vi)mo iplaukusios filosofi#os tikslais "ei udaviniais. +iesa! :onto ir #o pa'sek#* pai$ros daug kuo sk%rsi! ta4iau filosofi#ai kelti tikslai iliko tie pat%s. S1ienti)mo kaip radikalio#o po)it%vi)mo keliami reikalavimai mokslui.S1ienti)mas ? tai ne kokia nors spe1ifin filosofi#os kr%ptis! o radikali po)it%vi)mo atmaina! nepaprastai sureikminusi mokslo vaidmen mogaus ir visuomens g%venime. + rodo #au pats odis s1ienti)mas ? #is kildinamas i angl* odio s1ien1e! t.%.! mokslas. Svar"iausi s1ientist* teiginiai %ra ie( ,- tikr # ino#im teikia tik mokslasF .- tikrasis mokslas ? tai gamtot%raF 3umanitariniai mokslai vertingi tik tiek! kiek #ie suart#a su gamtot%raF /- mokslo pa'skirtis ' fakt* patvirtinimas! o ne #* aikinimasF 0- mokslo uduotis ? padti mogui prisitaik%ti prie aplinkosF mokslas %ra mogaus rankis kovo#e u "$vF <- mokslas ir metafi)ika %ra nesuderinamiF C- mokslas ir religi#a! mokslas ir teologi#a %ra nesuderinamiF &- tikro#i religi#a %ra mokslas! tikrie#i dvasininkai %ra mokslininkai. Gene la"iausiai s1ienti)mas tako#o visuomens poi$r religi# . Jei :ontas religi# i$r#o gan palankiai ir net pats k$r savo religin7 sistem ! tai #o filosofi#os tako#e ugim7s s1ienti)mas um atei)mo po)i1i#as. Jeliginis tik#imas 8kaip ir! "e#e! visi dvasiniai ieko#imai- imtas vertinti itin negat%viai. Iauktin7s gamtos mokslus! s1ienti)mas iauktino ir te13nokrati# "ei nuvertino 3umanitarin poi$r tikrov7. Bsminiai po)it%vi)mo raidos 8neopo)it%vi)mo! postpo)it%vi)mo- "ruoai.Kiuolaikin analitin filosofi#a tampriai susi#usi tiek su neopo)it%vi)mu! tiek su postpo)it%vi)mu. Aei viena vl%vesn po)it%vi)mo atmaina neiplaukia i ankst%vesns! nes kiekviena i #* formavosi tik :onto po)it%vi)mo programos tako#e ir visikai ar "eveik nepriklausomai nuo kit* atmain*. +arp neopo)it%vi)mo ir analitins filosofi#os r%kios ri"os nra. :ai kurie filosofi#os istorikai teigia! #og analitin filosofi#a %ra tas pats neopo)it%vi)mas! kuris dl nirtingos #o kritikos ,Y<< metais pasivadino kitu vardu! ta4iau ilaik esminius neopo)it%vi)mo "ruous. Analitin filosofi#a danai api"$dinama ir kaip lingvistinis pos$kis filosofi#o#e. Aeopo)it%vi)mo 8loginio empiri)mo- ir analitins filosofi#os svar"iausias 8ta4iau ne esminis- skirtumas regimas tame! #og analitin filosofi#a atsisak radikali* neopo)it%vi)mo teigini* ir vertinim*! tapo tolerantikesn metafi)ikos atvilgiu. Api"$dinti postpo)it%vi)m dar sunkiau. :artais #is vadinamas tiesiog mokslo filosofi#a ir (a(rastai si# a"as su Karlo 2o(#rio /K. 2o((#r)0#i o "okini' /ir n#t o o(on#nt') var,u. 2o(#ris il$7 laik7 akt!viai 0#n,ra,ar0iavo su n#o(o&it!vistais, o tai( (at /savo kritika) =tako o analitin-s %iloso%i os rai,7. N#o(o&it!vi&"as kartais va,ina"as ir lo$iniu #"(iri&"u, ir lo$inio ato"i&"o %iloso%i a, )iais (ava,ini"ais 0an,ant ai)kinti n#o(o&it!vi&"o #s"9. N#o(o&it!vi&"as susi%or"avo *8AI ". Austri os sostin- # >i#no #, kur "okslininkai /,au$iausiai %i&ikai, "at#"atikai, lo$ikai) -"- ,iskutuoti "okslinio (a4ini"o t#"a. ?i# (asiva,ino >i#nos rat#liu, ir )is (ava,ini"as i)liko iki )iol.

<!"iausi >i#nos rat#lio atstovai EM. Clikas /M. S5Bli5k), R. Karna(as /R.Larna(), L. >it$#n)t#inas /L. Mitt$#nst#in), o v#iklo # i) ,ali#s ,al!vavo D. Ras#las /D. Russ#l), K. 2o(#ris ir kt. 2o&it!vi&"o t-k"- # u4$i"- ir s5i#nti&"as. 12. $+6open6auerio filosofija. 6ai$ros Fenomenali)mas. =6asaulis %ra mano vai)din%s> ? Kopen3auerio $kis! tap7s kantikuo#u elementu #o filosofi#o#e. :anto teori# modifikavo ? supaprastino( i vis* :anto kategori#* prieastingum ! erdv7 ir laik pripaino apriorinmis proto formomis. Kias su"#ekt%vias formas suprato ne trans1endentikai! o fi)iologikai ? papras4iausiai kaip proto sav%"es. 6rotas daikt* nekopi#uo#a! o suteikia #iems savosios prigimties atspalv. +odl visada pastame ir visada painsime vien tik reikinius. O :anto mint #ungdamas su sen* seniausia ind* imintimi! Kopen3aueris reikinius laik iliu)i#a( =Ma#a! iliu)i#os udanga! temdo mirting*#* akis>. 8+atarkieZi1) [.! .\\.. 6. .C,Ioliuntaristin metafi)ika. Bidami o"#ekt%vaus painimo keliu ir praddami nuo vai)dini*! niekada neieisime anapus vai)dini*! visada tursime reikal tik su reikiniais! su iorine dal%k* puse ir niekada nesigilinsime #* vid*. +ai tiesa! kuri suprato :antasF "et #is neatkreip dmesio kit ties ! kad mes pat%s esame ne tik pastant%s su"#ektai! "et ir painimo o"#ektai! pat%s esame daiktai savaime. +odl negaldami prie daikto esms prasi"rauti i iors galime prie #os prieiti i vidaus( daiktas pats savaime negali "$ti paintas o"#ekt%viai! "et gali pats apie save g%ti saviin . O saviina mums sako! kad esame valia. +ai vienintelis dal%kas! kuris mums inomas tiesiogiai. +iesioginis valios! kaip m$s* vidins esms! painimas %ra vienintelis raktas! leidiantis rasti daikt* esm7 visais kitais atve#ais! #is %ra! pasak Kopen3auerio! vieninteliai vartai ties . Iadovaudamiesi tuo turime painti gamt ! ir paaiks! kad valia %ra gamtos pamatas. 6asaulis %ra valia ir vai)din%s! ? taip Kopen3aueris pavadino savo didi# veikal F vidin pasaulio esm %ra valia! o iorikai #is pasireikia kaip vai)din%s. Kopen3aueris pasaulio pamat man esant ira1ional*! naudo#osi tiesiogins introspek1i#os filosofi#os metodu. 6esimistin pasauli$ra! uuo#autos etika ir kontempliat%vi estetika. Ioliuntaristine metafi)ika grstas poi$ris pasaul ir g%venim "uvo graudus. @mogaus ir vis* daikt* pamat* pamatas %ra akstinas! o tas akstinas %ra neprotingas! veikiantis "e tikslo ir "e paliovos. Aiekas negali #o nuraminti! o #ei ir nurimsta akimirksniui! tuo# pat ir vl ima raginti. J l%di nuolatinis st%giaus! nepasitenkinimo! nerimo #ausmas. +roktame laims! "et negalime #os pasiektiF norime "ent #au ilikti g%vi! "et ir tai nra duota visam laikui. Smulkiems r$pes4iams ir pastangoms ? valg%ti! ivengti pavo#* ? ieikvo#amas trumpas g%venimas. o! "e to! dar nuolatin "aim %ra s moningos "$t%"s dalia. @mogus ieko "$d* pa"gti nuo savo lemtiesF nusiraminimo ir paguodos ieko filosofi#o#e! religi#o#e! kuria miraus ir iliu)i#as! grie"iasi tariam* vert%"i* ? viskas veltui. +oks g%venimas %ra kan4ia. + kan4i Kopen3aueris #aut ir apra kaip niekas kitas. I didi* filosof* gal tik 6askalis # #aut taip pat stipriai! "et #is rado nusiraminim tik#ime. Kopen3aueris ino#o dvi g%venimo kan4ias lengvinan4ias priemones( viena "uvo moralin! kita ? estetin. Atsikrat%dami trokim* ir nor*! galime atitr$kti nuo pasaulio! tapti #am svetimi ir isilaisvinti i #o teikiamos kan4ios. +ai "uvo ind* filosofi#os mot%vas! su #uo Kopen3aueris susie#o krik4ionikosios etikos mot%v F "$tent uuo#aut . O%venimas %ra kan4ia ne tik mums! "et visiems monms! tad mat%dami kitus mones turime pa#usti #iems uuo#aut ( #i %ra nat$rali m$s* reak1i#a ir poelgi* mot%vas. 2rauge #i padeda mums isilaisvinti( si#aust7 svetim kan4i ! atitr$kstame ir isilaisviname i savosios. :itas kan4ios palengvinimo altinis %ra menasF #is pa#gus susta"d%ti t valios veiklum ! kuris %ra g%venimo pamatas ir kan4ios prieastis. Juk meno! groio akivai)do#e nugrim)dame kontemplia1i# ! o kontemplia1i#o#e liau#asi veikusios aistros ir valiaF kontemplia1i#a! kaip sak :antas! %ra nesuinteresuota! atsikra4iusi geiduli*. +odl kontemplia1i#a mums teikia ne tik palengv#im ! "et ir auk4iausi painim ( "e kontemplia1i#os pa#giame suvokti tik kintan4ius! praleken4ius daikt* vai)dus! tuo tarpu #i susta"do t vai)d* "gsm ! sugauna tai! kas daiktuose pastovu! nekintamaF #eigu %ra kokios nors aminos id#os! sudaran4ios tikrovs pamat ! tos id#os! apie kurias nuo 6latono laik* kal"#o filosofai! ir #eigu galima #as painti! tai #os %ra tik kontemplia1i#o#e! tik estetin#e "$seno#e! tik mene. +aigi estetika Kopen3aueriui! kaip kadaise 6latonui! tapo esminiu filosofi#os dmeniu .

Mokslini* t%rim* metodologi#os "ruoai. Mokslini* t%rim* atomistin ir 3olistin metodologi#os. Bmpiriniai ir moksliniai faktai! #* pav%)diai. 2eduk1inis ir induk1inis mokslini* teori#* k$rimo metodai. ;ipotetinio?deduk1inio metodo esm! #o taik%mas praktiko#e. Atomi)mas' pai$ra! teigianti! kad viskas sudar%ta i nedalom* daleli*! kurios mediagos poi$riu vienodos! skiriasi isidst%mu! padtimi. 6la4i #a prasme! tai visumos iskaid%mas galutinius elementus82emokritas-. ;oli)mas' pai$ra! kad "$ties pagrindas ne konkretus daiktas! o a"strak1i#a86itagoras(maiausiame pasaulio elemente turi tilpti vios pasaulio s v%"s-. 6asaulio vien%" %ra visa apimanti( =vis Bmpiriniais faktais vadinami =gr%ni> #uslms 8ar #as praple4iantiems "ei pakei4iantiems vairiems matavimo prietaisams- duoti faktai. Bmpiriniai ir moksliniai faktai! #* pav%)diai. Iienintelis protui prieinamas dal%kas! pasak :onto! %ra faktas. +odl mokslas privalo vadovautis ia tais%kle( neformuluoti #oki* kit* teigini*! isk%rus teiginius! kurie pagrsti faktais. 6ats odis faktas aikinamas kaip tikras! nepraman%tas v%kis ar reikin%s. 6ostpo)it%vi)mas iuo fakto api"rimo #ei ne teisingumu! tai "ent isamumu sua"e#o#o.+arkime! mogus sunegaluo#a ir kreipiasi g%d%to#us..Bmpiriniais faktais vadinami =gr%ni> #uslms 8ar #as praple4iantiems

,\

"ei pakei4iantiems vairiems matavimo prietaisams- duoti faktai.6av%)diui! empirinis faktas %ra kardiogramo#e nu"rtos kreivs! elektros prietaiso! vadinamo galvanometru ar voltmetru! rod%kls atsilenkimo nuo pradins padties kampas! faraono kape rastas daiktas! ir t.t. =Or%ni> empiriniai faktai nieko nepaaikina! isk%rus tai! kad #ie %ra. Ge a"e#o! #ie tikrovs painimui %ra ne tik la"ai svar"$s! "et ir "$tini. +a4iau tam! kad suprasti #* prasm7! %ra "$tinas #* paaikinimas! o tok paaikinim teikia tik vienokia ar kitokia teori#a.+ik tie empiriniai faktai! kurie turi teorin paaikinim ! vadinami moksliniais faktais. +ad mokslin fakt galima api"rti ir kaip teoreti)uot empirin fakt . Induk1i#a. reikia ivad* dar%m remiantis pavieni* atve#* 8fakt*- api"endrinimu. Bmpiristinio po)it%vi)mo r%kiausias atstovas J.S. Milis induk1i# kaip mokslinio painimo metod api"$dino kaip vieno teiginio ivedim i kit*! maiau "endr* u # teigini*. Induk1i#a kaip mokslinio painimo metodas "uvo %pa4 pla4iai varto#ama UIII ? UIU amiuose. 6irmiausiai "uvo kaupiami empiriniai faktai! #ie "uvo sistemati)uo#ami pagal vienokius ar kitokius kriteri#us! ir pagaliau esmins #* sav%"s api"endrinamos! taip kuriant vienokias ar kitokias teori#as. Bmpiriniuose moksluose induk1i#a kaip viena i mokslinio t%rimo stadi#* naudo#ama ir da"ar. Svar"iausiu induk1inio metodo tr$kumu laikoma tai! kad induk1i#a! kaip ir visas #usline patirtimi grindiamas painimas! neturi visuotinumo po"$dio.Aors induk1i#os metodas nes%k "uvo kritikuotas! "et #is nes%k leido efekt%viai ispr7sti ne vien pro"lem ! todl #is vertinamas ir da"ar. :ita vertus! #o taik%mo nauda vis dlto neleidia man%ti! kad #eigu iki iol induk1iniu metodu padar%tos ivados "uvo teisingos! tai ir ateit%#e #os "us teisingos. 2eduk1i#a.@odis deduk1i#a kildinamas i lot%n* kal"os 8lot. dedu1tio ? ivedimas- ir reikia tam tikr login iprotavim ! kada i pa4i* "endriausi* teigini* 8aksiom*! postulat*! tais%kli*! dsni* ir pan.- ivedami maesnio "endrumo teiginiai. Iisas kitas maiau akivai)dias ar neakivai)dias tiesas deduk1i#os "$du galima ivesti i akivai)di*. 2eduk1iniu metodu pirmiausiai remiasi matematikai. +eiginiai! kurie priimami "e #okio rod%mo 8nes #ie ir nereikalau#a rod%mo! %ra akivai)d$s-! vadinami aksiomomis. 2eduk1iniu metodu rmsi ir praktikai visi filosofai ra1ionalistai. Jie praddavo nuo pa4i* "endriausi* teigini* ir i #* ivesdavo maiau "endrus. 6av%)diui! siekdami paaikinti "$t! senovs graik* filosofai tiesiog postulavo! t.%.! "e #okio rod%mo teig! kad "$ties esm gl$di atomuose 82emokritas-! 3omo#omeri#ose 8Anaksagoras-! monadose 86itagoras-! id#ose 86latonas-! su"stan1i#o#e 8Aristotelis- ir pan. +ais postulatais #ie grind 8dedukavo- savo filosofines sistemas. Antrasis deduk1inio metodo tr$kumas nra esminis! ta4iau pakankamai svar"us. Jei i pasirinkt* postulat* 8aksiom*- darant logines ivadas mes padar%sime "ent vien nors maiausi klaid ! klaidingos "us visos ivados. ;ipotetinis ? deduk1inis metodas. ;ipote)e vadinama dar neturinti pakankamo tikrumo teori#a! empiriniais faktais ar kokiais nors postulatais grindiamas sp#imas. 2alis 3ipote)i* su laiku virsta teori#omis! t.%.! moksliniais metodais daugiau ar maiau rod%tais sp#imais! dalis #* nepasitvirtina ir pa'pras4iausiai umirtamos. +am! kad sp#im rod%ti! naudo#ami induk1inis ar deduk1inis metodai. +a4iau a"u #ie! kaip minta! turi tiek savo pranaum*! tiek tr$kum*. Siekdamas pranaumus ir%kinti! o tr$kumus sumenkinti! 6operis pasi$l 3ipotetin'deduk1in metod ! kuris da"ar varto#amas %pa4 pla4iai. Jo esm gan paprasta 8i$r. ,\ pav.-. Siekiant ispr7sti k%lan4i pro"lem ! formuluo#ama 3ipote). I #os dedukuo#amos ivados. Ivados leidia susidar%ti #* patikrinimo 8t%rim*- plan . 6agal plan renkama t%rimams "$tina mediaga 8empiriniai faktai-. :ai ie faktai surenkami! #ie anali)uo#ami ir pagal vienokius ar kitokius kriteri#us api"endrinami 8induk1i#a-. 6askutinis etapas ? i$rima! ar patikrinimo api"endrinti re)ultatai pad#o ispr7sti pro"lem ! ar ne. Jei pro"lema neispr7sta! 3ipote) ar"a tikslinama! ar"a #i atmetama ir kuriama nau#a 3ipote). Kis pro1esas t7siamas tol! kol pagaliau pro"lema isprendiama. kas visa kame>.

24. ?mogi"kos bties eg!istencins problemos. 5g!istencins filosofijos i"takos ir ypatumai. 5g!istencins filosofijos grindimas fenomenologija )j# trumpai apibdinant*. .eligin ir sekuliarioji eg!istencin filosofija )'vardinant (ymiausius t pakraip atstovus*- pana"umai ir skirtumai. 5g!istencins filosofijos keliamos problemos )'vardinti* ir j sprendimai eg!istencini filosof darbuose. Bg)isten1iali)mo %patumai ir itakos( pagrindus dav fenomenologi#a. Fenomenologi#a atsisako nagrinti pasaul i koki* nors po)i1i#*! nusistato s sa# . Fenomenas'tikrov kokia #i %ra. Kio#e filosofi#o#e %ra laikoma a"soliu4iai viskas kas eg)istuo#a! neeg)istuo#a! "et reikiasi mogui. Fenomenais galime laik%ti netik s mon7 ir pasamon7! "et taip pat ir telepati# ! ste"uklus! sapnus! visk su kuo susiduria mogus. +ikrov7 reikia priimti toki kokia #i %ra. B.;uselis teig! kad mogaus "$tis %ra mogika! apspr7sta mogaus g%venimo vietovs! laikotarpio! tai perm ir eg)isten1in filosofi#a. #is atsisak o"#ekt%vumo s vokos! pasaulis painamas tik su"#ekt%viai ir intersu"#ekt%viai. Bg)isten1in filosofi#a %ra mogaus apsisprendimo filosofi#a. Ji siekia visuotinumo! nusileidia iki paprasto mogaus! #o g%venimo ir #ausm*. Fenomenologi#a(

@mogikosios laisvs pro"lema Jeligin eg)ist. filo. ' mato prasm7 kitame g%venime. 8:. Jaspersas! Sekuliario#i eg)ist. filo'

Atsisak skaid%ti "$t ideali ir materiali . Atsisak imesti i mokslo neverifikuo#amas ir nefalsifikuo#amas s vokas. 6ripasta eg)istuo#ant "$t mogik . Iiskas %ra intersu"#ekt%vu G$tis'g%venamasis pasaulis

,,

Jos kr%p4i* 8sekuliariosios ir religins- esminis skirtumas( sekuliaristai aikino kaip mons turi g%venti "e 2ievo! o religistai "and g%venimo prasm7 prasminti per 2iev . 6agr. keliam* pro"lem* 8asmen%"s tragi)mas! laisvs! pasirinkimo ir atsakom%"s pro"lema! ri"ini* situa1i#* pro"lemaapi"$dinimas! teikiami sprendimai( ,. G$tis %ra ne a"strakti! o mogika. Apie mog* kal"a kaip apie vientis ! k$nik daikt ! tai apsprendia #o veiksmai! protas. Ikeliama k$no svar"a... Laisvs ir atsakom%"s pro"lema. Bg)istuoti'tai "$ti laisvam! o #ei esi laisvas! tai privalai rinktis teisingai. @mogus "$tent dlto ir %ra mogus! kad #is %ra laisvas ir gali rinktis. Laisv suprantama kaip situa1in laisv! susi#usi su apsisprendimu Ear"a...ar"aE. Apsisprendimas'tai konkretus veiksmas apsisprendim g%vendinti. Bg)isten1in filosofi#a'tai g%venimo filosofi#a. @mogus ir savo veiksmais turi atsak%ti prie save ir kitus mones ar"a prie 2iev . /. Ji"ini* situa1i#* pro"lema. @mogus privalo apsispr7sti ne visada! tai reikalinga tik kritinse'ri"inse situa1i#ose8mirtis! kalts #ausmas! grsm eg)isten1i#ai-. J%kiausios ri"ins situa1i#os kai reikia apsispr7ti Ear"a...ar"aE. 21. ?mogaus gyvenimo prasms problema. :lausimo apie gyvenimo prasmingum# kilms prie(astys. ,yvenimo prasms problema tiksl siekimo aspektu. @ios problemos sprendimas A. >amus veikale ;+i!ifo mitas<. A. 7rakl/io teikti kiti (mogaus gyvenimo prasmingumo aspektai. :lausimo apie g%venimo prasmingum kilms prieast%s(Iienas svar"iausi* mogaus g%venime k%lan4i* klausim* ? tai g%venimo prasms klausimas! leidiantis prasminti savo g%venim ! siekius ar trokimus. O%venimo prasms poreikis mogui ? tai dvasinis poreikis! kurio tenkinimas %ra susi#7s su vert%"i*! tiksl* g%venime reali)avimu. O%venimo prasms siekis %ra ta vert%"! kurios reali)avimas leidia ig%venti "et kuriomis s l%gomis O%venimo prasm ir mogaus ilikimo pro"lema( g%venimas pats savaime %ra tikslas! mogus kuria savo laim7! prasm7! g%venimas %ra prasmingas vien dlto! kad ka'k veikiame! darome! kiekvienas padar%tas dar"as suteikia g%venimui prasms. O%venimas sie#amas su tikslais! "et g%venimo prasm nra susi#usi vien su tikslais! vien tuo neapsiri"o#ama! turi reikms ir "endravimas su kitais monmis! ar a esu "ent kam reikalingas. Ivados( ,.g%venimas pats savaime %ra prasmingasF..g%venimo prasm nra susi#usi vien tik su tiksl* siekimuF /.mogus #au4ia savo g%venimo prasm7 tol! kol #is kam nors reikalingasF 0.negali "$ti neprasming* g%venim*! nes viskas ufiksuo#ama! niekas niekur nedingsta. O%venimo prasm tiksl* siekimo aspektu ir ios pro"lemos sprendimas A.Xamiu veikale !!Si)ifo mitas> ( 6aprasta tiesa! kuri pasako Xamus savo ESi)ifo miteE( pasaulis ir g%venimas neturi #okios auktesns prasms! ta4iau tu privalai g%venti taip! tarsi to#i prasm eg)istuot*. 6astangos prievarta prasminti g%venim ? sunaikina pat g%venim ! o pastangos prasminti pasaul! sunaikina pat pasaul. Mprasminti ? reikia prievarta primesti savo tironi# kitam. A"surdo patirtis neistumia mogaus i g%venimo ir nepasmerkia #o laisvai pasirinktai mir4iai! "et! prieingai!9 gr ina mog* g%venimui. I.FranklQio teikt* g%venimo prasmingumo aspekt* 8!!"$ti reikalingam> ir trans1endentinio- grindimas ir pav%)diai( +r%s keliai veda mog* prasming g%venim . I. Franklis #uos vadina k$r%"inmis! patir%"inmis ir nuostatinmis 8elgesio- vert%"mis. Jis mano! kad kiekviena s iningai atlikta pareiga %ra savotika k$r%"a. Jeali)uodamas k$r%"ines vertes! mogus kak duoda pasauliui. 6er nesugr inamai praeinan4ius g%venimo momentus mogus gauna nau# patirt! nau#us #ausmus. 6atirdamas ties ! gro! gr! perg%vendamas gamt ! kult$ros k$rinius "ei mogaus meil7! mogus gauna kai k i pasaulio ir praturtina save. Get kilniausia g%venimo prasm atsiskleidia nusistat%mo vert%"se. Iisiems skirta susitikti su tragikais g%venimo aspektais( skausmu! kalte! mirtimi. Skausmas ir kan4ia nra pro"lema. 6ro"lema %ra prastinti savo kan4i ! o tai sie#asi sus dr sa! ir #eigu situa1i#os negalima pakeisti! # reikia priimti. Franklis primena! kad kan4ios ir mirties prasm gali "$ti surasta tik ken4ian4io mogaus! tik trans1enden1i#o#e 8ne"$tinai religi#o#e-. Iis dlto kratutinse situa1i#ose religi#a darosi reikminga! >religi#a mogui suteikia dvasin inkar ! tok saugumo #ausm ! kurio #is negali rasti niekur kiturH. Logoterapi#a nereikalinga religingiems monms! #i reikalinga "eprasm%"7 ken4iantiems. +okius mones logotepari#a siekia padar%ti atsakingais! gerai funk1ionuo#an4iais ir iekan4iais g%venimo prasms.

22. ?mogus ir visuomen. Platono teiktas valstybs valdymo modelis ir jo grindimas. Aisuomenin ir individualistin (mogaus sampratos Aristotelio ir 0. 2achiavelli/o filosofijoje. ;Prigimtinio (mogaus< ir ;visuomenins sutarties< koncepcijos %. obbes/o ir 6.6. .ousseau1o darbuose. Aisuomens savivaldos bei prie(iros filosofini koncepcij esm, pavy!d(iai. Jemiantis sofistine filosofi#a mogus ir #o g%venimas daugiau ne"eatrodo priklaus nuo likimo! dievo valios! vidini* gamtos #g*! mogus #au4iasi savarankikas! #o elges ! skm7 ir laim7 lemia #o 13arakteris! suge"#imai! norai! inios. +ikro#i svar"i pro"lema mogaus sant%kis su sau l%giais ir su visuomene. Aristotelis teigia! kad akstinas valst%"ei sukurti %ra nat$ralus mogaus polinkis "endruomenei. :aip ir 6latonas! Aristotelis sitikin7s! kad valst%"s udavin%s' dorovinis pilie4i* to"ul#imas. 6anaiai kaip 6latonas! Aristotelis santvarkos formas skirsto tris teisingas ir tris su #omis susi#usias isigimusias ( monar13i#a ir tirani#a! aristokrati#a ir oligar13i#a! liaudies valdia ir demokrati#a. 6ati tinkamiausia ir sta"iliausia %ra politi#a' tai miri forma. Ma13iavelliQis grietai atskiria politik ir moral7! tiksliau sakant moral7 pa#ungia politikai. 6agrindinis politikos tikslas' tik valst%"s ilaik%mas ir #os galios sustiprinimasF pati moral! religi#a' tai priemons atskirus pilie4ius padar%ti paklusnius ir naudingus valst%"ei.+am reikalingas tinkamas valdovas! pasi%mintis valia vald%ti. Ma13iavelliQo teori#o#e valdovas'"es l%gikas pilie4i* eimininkas. ;o""sui valst%"s strukt$ros elementai' individai "ei #* prigimtis.6rigimtin#e "$kl#e vienintel moni* "$rimosi prieastis'#* pa4i* nauda. @mogus siekdamas naudos sau daro al kitiems monms! todl prasideda kova. Siekdami taikos mons sudaro visuomenin7 sutart. +aip atsiranda valst%"! kuri api"riama kaip institu1i#a! kurios valia! remiantis vis* sutartimi! laikoma #* vis* valia.Auk4iausi valdi savo rankose gali turti vienas asmuo ar"a susirinkimas. Ialdia neapri"ota! nedaloma ir neatimama. Josseu 8@.@.Juso- visuomenin7 sutart laik tautos suvereniteto itaka. @mogus #ungdamasis "endri# ! utikrina savo laisv7 "ei vis* l%g%"7.tautos valia reikiasi stat%mais! o #uos turi g%vendinti v%kdomo#i valdia.Mstat%mai tik tada %ra veikiant%s! kai #ie priimami pagal "endr vali .Josseu valst%"s idealas' demokrati#a.

,.

Iisuomens savivaldos "ei visuomens priei$ros filosofini* kon1ep1i#* esm ( savivaldos ' monms suteikiama savarankikumo teis! priei$ros ' visuomen7 reikia kontroliuoti! nukreipti! vald%ti! nes # sudaro neisilavin7 mons. 6latono teiktas valst%"s vald%mo modelis ir #o grindimas( Filosofas nurod keturis "log* valst%"i* tipus( timokrati# ! oligar13i# ! demokrati# ir tironi# . I vis* "log*#* santvark* geriausia esanti timokrati#a! kurio#e viepatau#a gar"trokos. +imokratin#e valst%"#e liaudis ger"ia valdovus! kariai %ra laisvi nuo "uitini* r$pes4i*. +imokrati# ank4iau ar vliau praudo aistra turti ir #i isigimsta oligar13i# ? turtuoli* maumos viepatavim ! # pakei4ia demokrati#a! kuri ilgainiui virsta tironi#a. +ironi#a 6latonui "uvo la"iausiai atstumianti! nes tai %ra su protu ir imintimi nesuderinamas vald%mo tipas.Ieikale >Ialst%"H 6latonas vai)duo#a >ideali valst%"7H! tai %ra! sivai)duo#am valst%"s model ? ar"a tai! k vadiname >utopineH valst%"e. +rumpai tariant! #is mano! kad valst%"7 turt* vald%ti filosofai. Bsminis filosofo apra%tos valst%"s "ruoas %ra #os panaumas individ . 6asak 6latono! siela padal%ta tris dalis! todl ir valst%" turi "$ti dali#ama tris luomus( Ialdov* luomas( tik imin4iai gali r$pintis! kad visi pilie4iai teisingai g%vent*. +odl 6latonas reikalau#a! kad filosofai vadovaut* valst%"ei 8mok%to#* luomas-F Sarg%"ini* luomas( r$pinasi valst%"s g%nimu nuo iors ir vidaus prie* 8kari* luomas-F :it* pilie4i* sluoksnis ? tai amatininkai! verslininkai ir valstie4iai! privalant%s apr$pinti "endruomen7 8maitinto#* luomas-.Idealio#i 6latono valst%" gali priminti sen # Indi#os kast* visuomen7! kur kiekvienas tur#o savo atskir funk1i# visumos la"ui. Kiandien 6latono valst%"7 tikriausiai pavadintume totalitarine. +a4iau verta sidmti! kad! #o nuomone! moteris gali vad%ti valst%"7 l%giai kaip ir v%rai. Aristotelio teikti valst%"s vald%mo modeliai( Aptardamas valst%"s vald%mo modelius Aristotelis #uos skirsto pagal dvi klasifika1i#as( pagal teisingumo kategori# ! "ei atsivelgdamas valdan4i*#* kiek. +eisingomis vald%mo formomis Aristotelis laiko monar13i# ! aristokrati# "ei polit# ! vidurinio#o sluoksnio vald%mas-. Aeteisingomis vald%mo formomis Aristotelis laiko tironi# ! oligar13i# ! demokrati# . Aristotelis savo veikale E Iekodamas idealaus valst%"s modelio iskiria polit# . Jo#e valdantis vidurin%sis sluoksnis nepataikaus turtingiesiems! taip pat nesistengs tikti nuskurdusiems visuomens sluoksniams.+ad Aristotelis skiria tris geras valst%"s vald%mo formas( Monar13i#a ? kai tra vienas auk4iausias valst%"s vadovas. :ad i vald%mo forma "$t* gera! #i neturi virsti >tironi#aH! kai vienvald%s valdo valst%"7! siekdamas asmenins naudos.Aristokrati#a ? kai valdo didesn ar maesn valdov* grup. Kio#e vald%mo formo#e reikia saugotis! kad #i nevirst* >nedaugelio valdiaH.. 2emokrati#a! kuri irgi turi "log # pus7. 2emokrati#a nesunkiai gali isigimti minios valdi . 2!. B9B ir BB am(i socialins teorijos. Anarchijos kaip idealaus valstybs valdymo modelio esm ir jo trkumai. &emokratinio valdymo tipai. &emokratijos privalumai ir trkumai. :onservatyvi!mo ir liberali!mo esm. =ntologins totalitari!mo prie(astys ir jo rai"kos pavy!Cd(iai. :.Popperio teikta ;atvirosios visuomens< bei jos prie" )'vardinant* samprata. Anar13i#os kaip idealaus valst%"s vald%mo modelio esm ir to modelio tr$kumai( anar13i#os esm prievarta %ra "logai! prievartos saltinis %ra valst%"e! todel reikia panaikinti valst%"e ir valdia. Anar13i)mas ? politin filosofi#a! teigianti! kad 3ierar13ins vald%mo formos %ra ne tik nereikalingos! "et ir alingos. Anar13i)mo politin filosofi#a isiv%st Buropo#e ir pasklido po vis pasaul daugiausia UU a. pradio#e. @odis =anar13i#a> reikia 3armoning anti'autoritarin7 visuomen7 paremt asmens apsisprendimo teise ir asmeniku dal%vavimu. Iieto# autoritarini* politini* ir priverstini* ekonomini* strukt$r*! anar13istai si$lo so1ialinius sant%kius! paremtus laisv* asmen* savanorikomis aso1ia1i#omis autonomikose "endruomense! a"ipus7 pagal" ir sav7s vald%m . 6ateikiamas taig* argumentas! ginantis minimalios valst%"s! Evalst%"s ' naktinio sargoE! id# . Anar13i#a tai atsisak%mas vald%ti ir "$ti valdomam! sitikinimas! kad niekas neturi nei moralins nei politins teiss reikalauti i kito mogaus to! ko #is nenori ar negali dar%ti. Anar13i#a ir demokrati#a( panaumai ir skirtumai( panaumai( Anar13istai pasisako u tiesiogin7 demokrati# ! smerkia prievart ir "et kok moni* inaudo#im ! ir anar3i#o#e ir demokrati#o#e visuomene paremta asmens apsisprendimo laisve! l%g%" ir morals nuostatos sudaro visuomens pagrind .skirtumai( anar13i#a siekia minimali)uoti valst%"e! laiko #a prievartos saltiniu! kuomet demokrati#a atvirks1iai virs visko iskelia valst%"e su #o#e esan1iais )monemis. 2emokratinio vald%mo tipai. 2emokrati#a! kur pat%s mons tiesiogiai "e #oki* tarpinink* leidia stat%mus ir atlieka vald%mo funk1i#as! vadinasi tiesiogine demokrati#a. +ai to"uliausia demokrati#os forma. Kios formos didiausias alininkas "uvo pran1$)* filosofas Jousseau. 6raktikai daug tinkamesn netiesiogin demokrati#a! t.%. tokia! kur liaudis galio#a leisti stat%mus! skirti valdininkus ir atlikti kitas vald%mo funk1i#as savo irinktus mones ? atstovus. 2emokrati#os privalumai ( ,. @moni* l%g%"s utikrinimas. 2emokrati#a nedaro skirtumo tarp moni*! nes kiekvienas mogus %ra pagrindinis demokrati#os dsnis. .. Grol%"s id#a. Grol%"s s voka #ungia sav%#e dve#op l%g%"7( so1ialin7 ir moralin7. /. Laisv %ra teis. 2emokrati#a stengiasi v%kd%ti auk4iausi laisvs laipsn vienodai visiems monms. 0. 2emokrati#a teikia pilie4iams tiek laisvs! kad vieno mogaus laisv "$t* suderinta su kito mogaus laisve ir neprietaraut* #o teisms. 2emokrati#os tr$kumai ' alininkai "uvo link7 pa"rti "endruomens! tradi1i#os! 3ierar13i#os reikm7. Individas negali "$ti autonomikas visuomens atvilgiu. Saistomas vairi* so1ialini* sait*! #is negali prieinti sav7s visuomenei ir kelti #ai i esms a"strak4iu protu! o ne konkre4ia istorine patirtimi ir tradi1i#a grindiamus reikalavimus ? kad #i pais%t* #o! es ! universali*! visur ir visada galio#an4i*! teisi*. +J5M6AI( demokrati#os privalumai ' viskas sprend)iama derinant po)i1i#as "ei interesus. trukumuui ' sunku priimti greitus sprendimus! gali virsti minios vald)ia .

,/