16 TEMA. TEISS SISTEMA 16.1. TEISS NORM SISTEMINIMO POREIKIS.

Pavieniui teiss normos nepajgia atlikti teisei skirt funkcij, rodyti savo gyvybingumo. Todl reikia, kad jos tarpusavyje sveikaut: viena kit papildyt, u baigt, i!pltot, sukonkretint, garantuot viena kitos veiksmingum, b"t logi!kai i! vidaus sujungtos bendros teiss sampratos ir bendro tikslo. Teiss normos suvienijamos abipusei priklausomybei ir organi#uotai nukreipiamos strateginiam teiss tikslui $ gyvendinti mogaus teisi saug. 16.2. TEISS SISTEMOS SVOKA, JOS SKIRTUMAS NUO TEISS NORM SISTEMOS. %kiriame teiss norm sisteminim kaip proces nuo teiss norm sistemos $ to proceso re#ultato. Teiss norm sisteminimas $ tai teiss norm telkimas tarpusavyje susijusius teiss institutus, teiss po!akius, teiss !akas pagal reguliavimo objekt ir metod. Teiss sistema $ tai teiss norm visumos eg#istavimo ir veikimo b"das, kur visos teiss normos suorgani#uotos teiss institutus, po!akius, !akas, susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingum. 16.3. TEISS NORM SISTEMOS SUDARYMO METODOLOGINIAI PAGRINDAI. Teiss normos organi#uojamos sistem remiantis dviem loginmis operacijomis &teiss sistemos sudarymo metodai': %ubordinacija (oordinacija arba koreliacija Teisins subordinacijos pagrindu teiss normos yra telkiamos vis bendresnius darinius ir galiausiai $ teiss !akas Koordinacijos pagrindu atskleid iama vidin teiss !ak tarpusavio priklausomyb. Koreliacijos paskirtis $ suvienyti teiss !akas pagal j atliekamas funkcijas, kur teiss !akos viena kit papildyt, garantuot viena kitos funkcionalum, imperatyv sakmum, kitaip sakant, b"tina vertikalius teiss norm ry!ius papildyti )ori#ontaliais. %iekiant !io tikslo, visos teiss !akos skirstomos : materialisias ir proceso Materialiosios teiss akos reguliuoja tarp moni ir j susivienijim realiai susiklos*iusius turto valdymo, naudojimosi, disponavimo juo, valstybs valdymo, subjektini teisi gyvendinimo ir kt. santykius. Proceso teiss normos nustato vairi teisini gin* sprendimo, nusikaltim ir kit teiss pa eidim tyrimo bei teisminio nagrinjimo, bausmi skyrimo tvark, t.y. teisines proced"ras, b"tinas siekiant gyvendinti materialiosios teiss norm reikalavimus. +aterialiosios teiss !akos sveikauja su proceso teiss !akomis kaip tikslas su savo priemonmis. ,e proceso teiss materialioji teis neveikt, o proceso $ b"t beprasm. +aterialiosios teiss !akos gali b"ti skirstomos : -' ,endrj teiss subjekt teisin status nustatan*ios, arba reguliacins &konstitucija' .' /eguliacini teiss !ak nustatyt imperatyv sakmum garantuojan*ios, arba sankcijas nustatan*ios &baud iamoji teis' Pritaikius koreliacijos metod, teiss !akos nustoja eg#istavusios atsitiktini mec)anini ry!i pavidalu, persitvarko tikslo ir priemons santykius. 0ertikaliuoju &subordinacijos' po i"riu teiss sistema $ tai teiss norm, sujungt teiss institutus, po!akius ir !akas, )ierarc)ija, o )ori#ontaliuoju &koordinacijos' po i"riu $ tai teiss !ak tarpusavio sveikos organi#acija. 1itaip subordinacijos ir koordinacijos pagrindu teiss normos organi#uojamos vientis, i!sam teisinio reguliavimo tinkl, kuris apima visus tuo metu teisinio reguliavimo reikalingus socialinius santykius. 1is tinklas ir yra teiss norm sistema.

16.4. TEISS NORM SISTEMINIMO LYGMENYS. Pir !"i" teiss norm sisteminimo re#ultatas &darinys' yra teiss institutas Teiss institutas $ tai teiss norm grup, jungianti teiss normas, reguliuojan*ias tam tikr visuomenini santyki r"! jai b"dingu metodu &b"du' ir sudaranti teiss po!akio ar teiss !akos dal. Pv#., pilietybs institutas konstitucinje teisje2 ie!kinio senaties institutas civilinje teisje Teiss institutai gali b"ti nevienods apimties: nuo keli norm iki apiman*i subinstitutus. 3ustatant, kas bendra tarp skirting institut teiss norm, sukuriamas !#$r!"i", bendresnis teiss norm integracijos lygmuo $ teiss poakis Teiss poakis $jungia kelis teiss institutus ir sudaro santyki!kai savaranki!k teiss !akos dal. Pv#., nuosavybs teiss po!akis civilinje teisje, kuris apima valstybins nuosavybs, priva*ios nuosavybs, savininko teisi garantij ir gynybos institutus. Teiss instituto ir teiss po!akio skirtumas $ reliatyvus. 4nstitut tikslinga vadinti po!akiu nuo to momento, kai jame susiformuoja keli teiss institutai, turintys savo reguliavimo objekt ir metod. Tr%&i!"i" teiss norm sisteminimo re#ultatas $ teiss aka Teiss aka $ tai pla*iausios apimties teiss norm grup, apimanti teiss institutus, teiss po!akius ir reguliuojanti vienos r"!ies visuomeninius santykius jai b"dingu metodu. Pv#., konstitucin, administracin teis. Teiss !akos kyla i! teisinio reguliavimo diferenciacijos ir integracijos. %avaranki!kai teiss !akai atsirasti neu tenka, kad ji reguliuot santyki!kai i#oliuot socialini santyki grup!. 5ar reikia, kad ta santyki grup b"t reguliuojama ir atskiru metodu. "avarankikos teiss akos atsiradimo slygos yra# -' visuomenini santyki savitumo laipsnis .' j socialin svarba 6' nebuvimas galimybs tuos santykius sureguliuoti jau turim teiss !ak normomis 7' b"tinyb taikyti !iai santyki grupei special teisinio reguliavimo metod. Teiss normos jungiamos teiss institutus, teiss po!akius ir teiss !akas atsi velgiant tai, koki socialini santyki srit konkreti norma reguliuoja &teisinio reguliavimo objektas' ir kokiu b"du reguliuoja &teisinio reguliavimo metodas'. Teisinio reguliavimo metod kaip teiss norm sisteminimo pagrind apib$dina toki poymiai# -' (okiu teisini fakt pagrindu atsiranda, pasikei*ia ar nutr"ksta reguliuojami santykiai. .' Teisinio santykio dalyvi teisin padtis vienas kito at vilgiu. 6' 0alstybs prievartos priemoni &sankcij' u teiss norm pa eidimus taikymas, to taikymo tvarka ir sankcij pob"dis. 4! sankcij pob"d io sprend iama, kuriai teiss !akai konkreti teiss norma priskirtina. 8eigu !ito nepakanka teiss normos !akinei priklausomybei identifikuoti, i"rima kitus jos po ymius. Tik vadovaujantis visais !iais po ymiais galima vienareik!mi!kai nustatyti, prie kurios teiss !akos ar jos instituto reiks priskirti konkre*i teiss norm. Teiss !aka yra vir!utin &baigiamoji' teiss norm sisteminimo, apibendrinimo subordinacijos pagrindu riba. "ubordinacijos tikslas $ suorgani#uoti teiss normas atitinkamos strukt"ros &institut, po!akiu' teiss !akas $ sukurti vertikalius teiss norm santykius tarp teiss instituto ir teiss !akos. 8i nesprend ia teiss !ak tarpusavio santyki klausimo. 16.'. TEISS (AK KATALOGAS IR )ENDRA J *+ARAKTERISTIKA. (onstitucin teis 9dministracin teis 9dministracinio proceso teis, arba administracin teisena.

:inans teis ,aud iamoji teis ,aud iamojo proceso teis ;ivilin teis ;ivilinio proceso teis %antuokos ir !eimos teis 5arbo teis <ems teis Tarptautin teis <mogaus teisi sauga demokratinje valstybje nustato, kiek ir koki teiss !ak reikia konkre*iai !aliai konkre*iu laiku bei kokio detalumo ir turinio turi b"ti pats teisinis reguliavimas, kad b"t pasiekti tokio reguliavimo tikslai, lemiami mogaus teisi saugos poreiki. (onkre*ios !alies teiss sistemoje teiss !ak yra nei daug, nei ma ai, o tiek, kiek tuo metu reikia. 16.6. TEISS SISTEMOS IR TEISINS SISTEMOS SANTYKIS. Teiss sistema $ tai visuma tarpusavyje susijusi teiss norm &teiss institut, po!aki, !ak', i! vidaus sujungt tos pa*ios teiss sampratos, t pa*i strategini teisinio reguliavimo tiksl ir metod. Pagrindinis teiss sistemos poymis $ teiss norm &!ak' vairovs vienov, kuri rei!kiasi teiss sampratos ir teisinio reguliavimo tiksl &saugoti mogaus teises' bendrumu. Tai suteikia visai teiss sistemai vertybin, metodologin vientisum, darant teiss !ak tarpusavio skirtumus santykinius. T%i"," "i"$% ! skiriama nuo $%i"i#," "i"$% -" kaip siauresn svoka nuo platesns2 Teiss sistema yra teiss norm ir teiss !ak vidin organi#acija Teisin sistema yra teiss sistemos sujungimas su teisk"ros ir teiss gyvendinimo &teissaugos' institucijomis bei j veikla. Todl $%i"i#, "i"$% ! apima teis= nuo jos idjinio b"vio &doktrinos, teisk"ros subjekt' iki teiss norm &teiss sistemos' ir j gyvendinimo &teisini santyki ir teissaugos institucij'. %os strukt$rai b$dingi trys lygmenys# -' ideologinis doktrininis &teiss samprata' .' norminis &teiss sistema' 6' organi#acinis institucinis &valstybs institucij sistema, kurianti ir gyvendinanti teis=' Teisinje literat$roje skiriamos trys pagrindins teisini sistem r$ys# -' roman&german2 jai b"dinga statutins teiss vyravimo ir statymo vir!enyb. .' 'nglosaks arba bendrosios teiss tradicija, kur statutin teis derinama su pla*ios kompetencijos precedent teise. 6' Musulmon( judj( induist teisin sistema, kur po#ityvioji &pasaulietin' teis glaud iai susipynusi su religijos normomis ir institucijomis2