LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS

Vandens kio ir emtvarkos fakultetas

Statybini konstrukcij katedra
Dainius Ramukeviius
STATybOS pAgRINDAI
MOKOMOjI KNygA
KAUNAS, ARDIVA,
2008
Redaktor
Recenzavo: doc. dr. Vincas Gurskis,
doc. dr. Benas Bendaraviius
Aprobuota: Lietuvos ems kio universiteto Statybini
konstrukcij katedros 2007 m. birelio 5 d.
posdyje protokolo Nr. 169,
Lietuvos ems kio universiteto Vandens kio
ir emtvarkos fakulteto studij komisijoje 2007
m. birelio 22 d. protokolo Nr. 15
Kalb redagavo
Maketavo
Virelio dailininkas
Nuotraukos
UDK
ISBN
Dainius Ramukeviius
Lietuvos ems kio universitetas, 2008
Dainius Ramukeviius
StatyBoS pagRINDaI
Mokomoji knyga
Leidinyje glaustai pateikta statyb reglamentuojani teisini ir technini
dokument sistema, aptarti pagrindiniai statybos normatyviniai dokumentai, pradedant
Lietuvos Respublikos statybos statymu ir baigiant normatyviniais techniniais dokumen-
tais. apraytos mediag savybs, pagrindins statybins mediagos, j gaminiai ir nau-
dojimo galimybs.
i mokomoji knyga skirta dieninio ir neakivaizdinio skyriaus studentams, pagal
program studijuojantiems Statybos pagrind dalyk.
Recenzavo:
doc. dr. Vincas gurskis (LU Statybini konstrukcij katedra)
doc. dr. Benius Bendaraviius (LU Melioracijos katedra)
Aprobuota:
Vandens kio ir emtvarkos fakulteto Statybini konstrukcij katedroje
2007-06-05 protokolo Nr. 169
Vandens kio ir emtvarkos fakulteto studij komisijoje
2007-06-22 protokolo Nr. 15
Kalb redagavo Vita Siaurodinien
Maketavo Laurynas arminas
Virelio dailininkas Dainius Radeckas
TURINYS
PRATARM .......................................................................................................... 5
1. TEISINIAI DOKUMENTAI REGLAMENTUOJANTYS STATYB ........ 6
1.1. Statyb reglamentuojani normatyvini dokument sistema, jos tikslai .. 6
1.1.1. Lietuvos Respublikos statybos statymas ............................................ 7
1.1.2. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai ................................... 7
1.2. techniniai dokumentai reglamentuojantys esminius reikalavimus
stati niams ............................................................................................................ 8
2. STATINIO PROJEKTO RENGIMO IR JO TEISINIMO PRINCIPAI .. 10
2.1. Statytojas (usakovas) ............................................................................... 10
2.2. projekto rengimo dokumentai ................................................................... 10
2.3. Statinio projektas ....................................................................................... 11
2.4. Statini pripainimas tinkamais naudoti ................................................... 12
3. STATYBINS MEDIAGOS ........................................................................ 15
3.1. Statybini mediag samprata .................................................................. 15
3.2. Statybini mediag klasifkacija ............................................................. 16
3.3. Statybini mediag pagrindins savybs ................................................ 18
3.3.1. Fizikins savybs ............................................................................... 20
3.3.2. Mechanins savybs .......................................................................... 22
3.3.3. Fizikins-chemins savybs .............................................................. 23
3.3.4. technologins savybs ...................................................................... 24
3.3.5. Eksploatacins savybs ..................................................................... 25
3.4. Statybiniai metalai ..................................................................................... 25
3.4.1. Metal klasifkavimas ........................................................................ 25
3.4.2. Statybinio plieno naudojimas ............................................................ 26
3.5. Statybin mediena ..................................................................................... 27
3.5.1. Medienos sandara .............................................................................. 27
3.5.2. Statybins medienos aliava .............................................................. 29
3.5.3. Medienos gaminiai ............................................................................ 30
3.5.4. Medienos gamini apsauga ............................................................... 31
3.6. Statybin keramika .................................................................................... 32
3.6.1. Keramikos aliavos ........................................................................... 32
3.6.2. Keramini gamini klasifkavimas .................................................... 33
3.6.3. Statybins keramikos gaminiai .......................................................... 34
3.7. Riamosios mediagos .............................................................................. 36
3.7.1. orins riamosios mediagos ............................................................ 37
3.7.2. Hidraulins riamosios mediagos .................................................... 38
3.8. Betonas ir jo naudojimas ...................................................................... 40
3.8.1. Betono klasifkacija ...................................................................... 40
3.8.2. Betono aliavos ............................................................................ 41
3.8.3. pagrindins betono savybs .......................................................... 42
3.8.4. Beton naudojimas ....................................................................... 42
LITERATRA ............................................................................................... 44
5
PRATARM
Statyba viena seniausi ir humanikiausi mogaus krybins veiklos srii.
Statybos svoka apima plai statyb veiklos srit, taigi ir individualij gyvenamj
nam sektoriaus pastat statybas, kuri pastaruoju metu spariai daugja. mogus
siek individualumo nuo neatmenam laik, kai pirmyktis mogus pajuto poreik
turti stog vir galvos. Senovinis mogaus bstas buvo statomas i vertikaliai
susmeigt kuol, apipint akomis ar nendrmis, stogas i ak ir nedideli rst
su lap ar ols danga laiksi ant sien ir viduryje esanio kuolo. Vliau mons,
imok daryti sudtingesnes konstrukcijas i stipresni mediag, m statyti
sudtingesns formos pastatus.
Naujosios kartos pastat statybai reikia nemaai ini, imons. Nemaa da-
lis moni statosi individual gyvenamj bst, nesusipain su statybos normaty-
viniais dokumentais, reglamentuojaniais visus statybos proceso etapus, neinodami
statybini mediag savybi, naudojimo slyg ir kaip jas panaudoti pagal paskirt,
aplink. todl kiekvienas mogus, norintis teisingai orientuotis pastatams naudojam
statybini mediag vairovje, turi sugebti nuodugniau painti ir suprasti vairi
mediag savybes ir kitimo dsningumus, vertinti j stiprum, tinkamum jas naudoti.
tinkamai parinkus statybines mediagas ne tik utikrinamas tam tikro konstrukcinio
elemento, bet ir viso pastato ar statinio patikimumas ir ilgaamikumas. tai yra svarbu
ir ekonominiu poiriu. Kokybikesn mediag lengviau naudoti, maesns mediag
snaudos, sumaja transportavimo ilaidos, pastatas esti ivaizdesnis.
ioje mokomojoje knygoje glaustai apraomi Lietuvos Respublikoje statyb regla-
mentuojantys normatyviniai dokumentai, tarp j techniniai dokumentai, reglamentuo-
jantys esminius reikalavimus statiniams. Leidinyje pateikta statinio projekto rengimo ir
jo teisinimo principai. Be to, studentai supaindinami su statybini mediag klasif-
kacija, pagrindinmis mediag savybmis, statybinmis mediagomis, j gaminiais ir
naudojimo galimybmis.
6
1. TEISINIAI DOKUMENTAI REGLAMENTUOJANTYS
STATYB
1.1. Statyb reglamentuojani normatyvini dokument sistema, jos
tikslai
Statyb reglamentuojani normatyvini dokument sistem sudaro teisiniai ir
techniniai, kiti statybos proces reglamentuojantys dokumentai (1.1 pav.).
1.1 pav. Statyb reglamentuojani normatyvini dokument sistema
Statyb reglamentuojani normatyvini dokument pagrind sudaro Lietu-
vos Respublikos Vyriausybs galiot valstybs valdios institucij, kit staig ir
organizacij (mokslo, mokymo, visuomenini) bei moni, bendrovi, asociacij nus-
tatyta tvarka patvirtint ar priimt normatyvini dokument, reglamentuojani statini
projektavim, j statyb, statini pripainim tinkamais naudoti ir j naudojim, vi-
suma. Statybos teisinius dokumentus sudaro Statybos statymas bei kiti statymai,
postatyminiai teiss aktai. Statybos techninius normatyvinius dokumentus sudaro
statybos techniniai reglamentai, standartai, statybos taisykls, techniniai liudijimai,
metodiniai nurodymai, rekomendacijos. pagrindiniai techniniai normatyviniai doku-
mentai yra aplinkos ministro tvirtinami statybos techniniai reglamentai.
Statybos statymas, postatyminiai aktai ir statybos techniniai reglamentai yra pri-
valomi visiems statybos proceso dalyviams. Visi kiti statybos normatyviniai dokumentai
taikomi savanorikai, iskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kitu-
7
ose privalomuose taikyti teiss aktuose nurodoma, kad standartus, statybos taisykles,
techninius liudijimus, metodinius nurodymus ir rekomendacijas taikyti privaloma.
Nacionalini normatyvini statybos technini dokument sistemos sudarymo nu-
ostatos turi neprietarauti Europos Sjungos ir tarptautini organizacij, kuri nar yra
Lietuva, normatyvini statybos technini dokument sistemos principams ir reikalavi-
mams, Lietuvos Respublikos statymams bei kitiems teiss aktams.
Lietuvoje taikomi (jei neprietarauja Lietuvos Respublikos statymams) perim-
ti tarptautini ir Europos organizacij, usienio valstybi (nacionaliniai), usienio
valstybi organizacij normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Lietuvos Re-
spublikos Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka jie teisinami kaip Lietu-
vos Respublikos normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Statybos normatyvini dokument pagrindiniai tikslai:
- utikrinti visiems gyventojams saugias ir sveikas gyvenimo, darbo ir poilsio
slygas;
- utikrinti negaliems monms saugiai gyventi juos supanioje aplinkoje;
- apsaugoti piliei, visuomens ir valstybs Konstitucija ir statymais garantuo-
jamas teises;
- utikrinti statyb darn su gamta ir taup ems, vandens, mik ir kit itekli
naudojim;
- isaugoti kultros vertybi paveld.
1.1.1. Lietuvos Respublikos statybos statymas
Statybos statymas Seime buvo priimtas 1996 metais kovo 19 dien. 2001 m.
lapkriio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim Lietuvos Respublikos statybos
statymo pakeitimo statym, t. y. Statybos statymo nauj redakcij.
Lietuvos Respublikos statybos statymas yra pagrindinis teiss norminis ak-
tas, reglamentuojantis statybos proces Lietuvoje. Jis nustato Lietuvos Respublikoje
statom, rekonstruojam ir remontuojam statini esminius reikalavimus, i statini
tyrimo, projektavimo, statymo, rekonstravimo, remonto, pripainimo tinkamais naudo-
ti, naudojimo ir nugriovimo bei visos ios veiklos prieiros tvark, juridini bei fzini
asmen, dalyvaujani statybos procese, santykius ir valstybs valdios institucij ios
veiklos principus. Statybos procesui bei juridini ir fzini asmen santykiams tak
daro ir kiti Lietuvos Respublikos statymai, ypa Civilinis kodeksas, Viej pirkim,
teritorij planavimo, ems, Nekilnojamj kultros vertybi apsaugos statymai.
Statybos statyme tvirtintos teiss normos daniausiai turi turti pirmum, lygi-
nant su kit statym nustatytomis teiss normomis. taiau gali bti ir atvirkiai. Es-
ant konkurencijai tarp Civilinio kodekso, Viej pirkim statymo ir Statybos statymo
tvirtint teiss norm, turi bti taikomos Civilinio kodekso ar Viej pirkim statymo
normos, kaip bendrosios teiss normos, lyginant su specialiomis normomis.
1.1.2. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai
Statybos techninius normatyvinius dokumentus sudaro statybos techniniai regla-
mentai, standartai, statybos ar statini naudojimo ir technins prieiros taisykls, tech-
niniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.
8
Statybos techniniai reglamentai Vyriausybs galiotos institucijos normin-
iai teiss aktai, kurie nustato statini, j statybos, naudojimo ir prieiros techninius
reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis standartus arba statybos ar statini nau-
dojimo ir technins prieiros taisykles. pagrindinis reglament tikslas nustatyti
investicij planavimo, statini projektavimo ir statybos procedras ir etapus, maksi-
maliai atitinkanius tarptautinius bei FIDIC (tarptautin konsultuojani ininieri
federacija) rekomenduotus.
Statybos ar statini naudojimo ir technins prieiros taisykls ministerij,
Vyriausybs staig, kit valstybs institucij ar juridini asmen priimti bei Vyriausybs
galiotoje institucijoje (aplinkos ministerijoje) jos nustatyta tvarka registruoti doku-
mentai, kurie nurodo statybos technini reglament gyvendinimo bdus ir metodus.
Standartas tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripaintos institucijos patvirtintas
dokumentas, kuriame nustatomos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkanios
taisykls, bendrieji principai ar charakteristikos ir kuris skirtas optimaliai sutvarkyti
tam tikr srit. Statybos srityje gali bti taikomi Lietuvos standartai, taip pat ir Lietuvos
perimti Europos ir tarptautiniai standartai (jei neprietarauja LR statymams).
techniniai liudijimai Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka parengti
ir priimti statybos produkt tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai. Jie rengiami,
kai nra parengt atitinkam Lietuvos ar Europos standart arba kai neplanuojama i
standart rengti.
Metodiniai nurodymai, rekomendacijos projektavimo ir statybos moni, mok-
slo ir studij institucij paskelbti savanorikai taikomi dokumentai, kurie nurodo bdus
ir metodus, kaip gyvendinti statybos techninius reglamentus.
1.2. Techniniai dokumentai reglamentuojantys esminius reikalavimus
statiniams
pamatinis ir aukiausio lygio Europos Sjungos normatyvinis techninis doku-
mentas, reglamentuojantis statyb, yra Europos ekonomins bendrijos tarybos 1988 m.
gruodio 21 d. priimta Direktyva 89/106/EEC Dl valstybi nari statybos produkt
teisini ir administracini nuostat suvienodinimo. Direktyvoje nurodoma, k valstybs
nars privalo utikrinti. J teritorijoje antemins ir poemins statybos statiniai turi
bti projektuojami ir statomi taip, kad dl j nekilt pavojus moni, namini gyvuli
ir daikt saugumui. Direktyvoje suformuluoti ei Esminiai reikalavimai, keliami
statiniams. paskelbus direktyv buvo parengti ir paskelbti ei aikinamieji doku-
mentai iems reikalavimams iaikinti.
Lietuvoje Vyriausybs galiotos institucijos aikinamj dokument pagrindu
buvo parengti ir patvirtinti technini reikalavim statybos techniniai reglamentai,
kuri pavadinimai atitinka esmini statinio reikalavim formuluotes.
Statybos technini reglament pavadinimai ir esminiai statinio reikalavimai suf-
ormuluoti taip:
1. Mechaninis atsparumas ir pastovumas
Statinys turi bti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad apkrovos, galinios statin
veikti statybos ir naudojimo metu, nesukelt i pasekmi:
- viso statinio arba jo dalies grities;
- didesni deformacij nei leistinos;
9
- alos kitoms statinio dalims, renginiams arba sumontuotai rangai;
- alos dl aplinkybi, kuri be dideli sunkum ir ilaid galima ivengti ar
jas apriboti (sprogimas, smgis, perkrova, moni padarytos klaidos).
2. gaisrin sauga
Statinys turi bti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui:
- statinio laikaniosios konstrukcijos tam tikr laik galt ilaikyti jas veiku-
sias ir dl gaisro atsiradusias apkrovas;
- bt apribota gaisro kilimo galimyb;
- bt apribotas ugnies bei dm plitimas statinyje;
- bt apribotas gaisro iplitimas gretimus statinius;
- statinyje esantys mons galt saugiai ieiti i jo ar bt galima juos
igelbti kitomis priemonmis;
- veikt moni spjimo ir gaisro gesinimo sistemos;
- gelbtojai (ugniagesiai) galt saugiai dirbti.
3. Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga
Statinys turi bti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad bt nepaeistos statinyje
ar prie jo esani moni higienos slygos ir nekilt grsm moni sveikatai
dl i prieasi:
- kenksming duj isiskyrimo;
- pavojing kietj daleli ar duj atsiradimo ore;
- pavojingos spinduliuots;
- vandens ir dirvoemio taros;
- nuotk, dm, kietj arba skystj atliek netinkamo alinimo;
- statini konstrukcij ar statini vidaus drgms.
4. Saugus naudojimas
Statinys turi bti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad j naudojant ar priirint
bt ivengta nelaiming atsitikim (slydimo, kritimo, susidrimo, nudegimo,
sueidimo ar sualojimo elektros srove, sprogimo) rizikos.
5. apsauga nuo triukmo
Statinys turi bti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad statinyje ar prie jo
bnani moni girdimas triukmas nekelt grsms j sveikatai, leist mie-
goti, ilstis bei dirbti normaliomis slygomis.
6. Energijos taupymas ir ilumos isaugojimas
Statinys, jo ildymo, kondicionavimo ir vdinimo renginiai turi bti suprojek-
tuoti ir pastatyti taip, kad naudojamas ilumins energijos kiekis, atsivelgiant
vietovs klimato slygas ir gyventoj poreikius, nebt didesnis u reikiam
(t.y. apskaiiuot pagal higienos norm ir pastato ar jo patalp paskirties
reikalavimus).
10
2. STATINIO PROJEKTO RENGIMO IR JO
TEISINIMO PRINCIPAI
2.1. Statytojas (usakovas)
teis bti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei usienio valstybi
fziniai ir juridiniai asmenys. i teis gyvendinama kai:
1. Statytojas ems sklyp valdo nuosavybs teise arba valdo ir naudoja kitais
Lietuvos Respublikos statym numatytais pagrindais;
2. Statytojas turi nustatyta tvarka parengt ir patvirtint (kai tai privaloma) statinio
projekt ar nekilnojamosios kultros paveldo vertybs tvarkymo statybos darb
projekt;
3. Statytojas turi nustatyta tvarka iduot statybos leidim.
2.2. Projekto rengimo dokumentai
Lietuvos Respublikos statybos statyme nurodoma, kad, vykdydamas savo priev-
oles, statytojas (usakovas) gauna, parengia ir pateikia projektuotojui privalomuosius
statinio projekto rengimo dokumentus. privalomj dokument sudt reglamentuoja
statybos techninis reglamentas Statinio projektavimas ir ji yra tokia:
- detalusis planas;
- statytojo nuosavybs teis ar kitoki teis em (statybos sklyp) ar vandens
telkin (ar jo dal) patvirtinantys dokumentai;
- statinio bendraturi sutikimas;
- projektiniai silymai;
- statinio projektavimo slyg svadas;
- statinio projektavimo uduotis;
- statinio ir statybos sklypo statybini tyrinjim dokumentai.
Statytojas, norintis gauti statinio projektavimo slyg svad, savivaldybs ad-
ministracijos galiotam tarnautojui (paprastai savivaldybs vyr. architektui) turi pateikti
praym ir:
1) duomenis apie statin (pagal nustatyt form);
2) ems sklypo nuosavybs teis ar kit valdymo ir naudojimo teis patvirtinanius
dokumentus, taip pat ems sklypo bendraturi sutikim, jei ems sklypas
priklauso bendrosios nuosavybs teise;
3) statinio bendrosios nuosavybs bendraturi sutikim, kai rekonstruojami
daugiabuio namo bendro naudojimo objektai;
4) daugiabuio namo patalp savinink vieo aptarimo protokol, kai keiiama
io namo gyvenamosios patalpos paskirtis.
parengs statinio projekt ir nordamas gauti statybos leidim, statytojas turi pa-
teikti savivaldybs administracijos galiotam tarnautojui:
1) nustatytos formos praym;
2) ems sklypo nuosavybs teis ar kit valdymo ir naudojimo teis patvirtinanius
dokumentus, taip pat ems sklypo bendraturi sutikim, jei ems sklypas
priklauso bendrosios nuosavybs teise;
11
3) statinio bendraturi sutikim;
4) statinio projekt;
5) statinio projekto ekspertizs (kai ji btina) ivadas;
6) statinio projekto patvirtinimo dokument (kai tai yra privaloma);
7) atsakingos institucijos sprendim dl planuojamos kins veiklos pasirinktoje
vietoje leistinumo poveikio aplinkai poiriu (kai tai privaloma);
8) dokument dl statinio statybos technins prieiros (kai ji privaloma) vadovo
paskyrimo ir jo kvalifkacijos atestato kopij;
9) statini kadastrini matavim byl ir teisins registracijos paymjim (kai
statinys rekonstruojamas ar kapitalikai remontuojamas).
Savivaldybs administracijos subjektas, gavs iuos dokumentus, juos perduoda
Nuolatinei statybos komisijai, kuri protokolu formina statinio projekto patikrinimo
rezultatus ir rekomenduoja iduoti arba neiduoti statybos leidim.
2.3. Statinio projektas
Statinio projektas projektins technins dokumentacijos visuma (techninis pro-
jektas ir darbo projektas), kurioje pateikiami statytojo (usakovo) sumanyto statinio
sprendiniai ir technins specifkacijos ir kuri skirta statinio statybai teisinti bei statyti.
pagal projekto rengimo ir sudties reglamentus statinio projektas rengiamas dviem
stadijomis (etapais), parengiant:
1) technin projekt;
2) darbo projekt.
Svoka statinio projektas reikia statinio techninio projekto ir darbo projekto,
statinio techninio darbo projekto ar statinio supaprastinto projekto dokument visum,
t.y. statytojui pageidaujant nustatytais atvejais projektas gali bti rengiamas vienu etapu
(techninis darbo projektas), o nesudtingiems statiniams supaprastintas projektas.
techninis projektas esminius statinio reikalavimus nustatantis (visais atve-
jais privalomas) vientisas statinio projekto etapas. techniniame projekte parengiam
dokument sudtis ir sprendini kiekis, j detalizacija (teksto, skaiiavim, brini)
turi bti pakankama statytojo (usakovo) sumanymui suprasti ir vertinti, statybos kai-
nai nustatyti, suderinimams ir ekspertizei atlikti, statybos rangovo konkursui paskelbti,
statybos ar griovimo leidimui gauti, darbo projektui parengti.
techninis projektas rengiamas vadovaujantis statybos techninio reglamento
Statinio projektavimas nuostatomis. Vis technin projekt sudaro:
1) bendrieji duomenys;
2) projektiniai sprendiniai (aikinamasis ratas, skaiiavimai, briniai):
a) statybos sklypo tvarkymas (sklypo aplinkotvarkos, vertikalus horizontali
bei suvestinis ininerini tinkl planai);
b) architektrin dalis;
c) konstrukcin dalis;
d) susisiekimo (transporto) dalis;
e) technologin (statinyje vykdomos veiklos) dalis;
f) vandentiekio, nuotek alinimo dalis;
g) ilumos gamybos, tiekimo, ildymo, vdinimo dalis;
12
h) dujofkavimo dalis;
i) elektrotechnikos dalis;
j) nuotolini ryi (telekomunikacij) dalis;
k) ininerini sistem valdymo (automatizacijos) dalis;
l) apsaugins ir gaisrins signalizacijos dalis;
m) pasirengimo statybai ir statybos darb organizavimo dalis;
3) aplinkos apsaugos arba planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertini-
mo ataskaitos (kai ji privaloma) gyvendinimo dalis;
4) saugomos teritorijos apsaugos dalis;
5) nekilnojamosios kultros paveldo vertybs (jos teritorijos) apsaugos dalis
(nekilnojamosios kultros paveldo vertybs tvarkymo statybos darb projekte
ar statinio, numatomo statyti tos vertybs teritorijoje, projekte);
6) radiacijos apsaugos (jei statinyje bus radiacija) dalis;
7) technins specifkacijos (techniniai reikalavimai);
8) rengini, gamini, mediag ir darb kieki iniaraiai;
9) techniniai-ekonominiai duomenys;
10) civilins saugos projektiniai sprendiniai (kai jie privalomi) bei branduolins
saugos pagrindimas (branduolins energetikos objekto atveju);
11) ekonomin dalis statybos kainos skaiiavimai (statiniams, raytiems
Valstybs investicij program, ir statiniams, kuri statybos darbams pirkti tai-
komas Viej pirkim statymas, kitais atvejais Statytojo pageidavimu); at-
sipirkimo laikas (statiniams, raytiems Valstybs investicij program);
12) statinio naudojimo reikalavimai.
priklausomai nuo statinio paskirties, statybos ries turi bti parengtos visos
btinos i nurodyt tam statiniui pastatyti ir naudoti projekto dalys, kuri sprendinius
gyvendinus statinys atitiks esminius statinio, architektros, aplinkos, kratovaizdio,
nekilnojamj kultros paveldo vertybi, treij asmen interes apsaugos, invalid
socialins integracijos ir statinio paskirties reikalavimus.
Darbo projektas statinio projekto privalomas (iskyrus nustatytus atvejus)
etapas, kuris:
- detalizuoja techninio projekto sprendinius;
- pagal kur atliekami statybos darbai, gaminami statybos gaminiai ir dirbiniai;
- pagal kur ir technin projekt pastatytas statinys atiduodamas ir priimamas nau-
doti ir teisikai registruojamas.
Darbo projektas gali bti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba
atskirais sprendini dokumentais (i anksto parengus sprendinius, btinus statinio
statybai pradti, o kitus statybos metu).
2.4. Statini pripainimas tinkamais naudoti
pastatytas, rekonstruotas ar kapitalikai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali
bti naudojama neatsivelgiant tai, ar likusi dali statyba ubaigta) pripastamas tin-
kamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir vykdius
to statinio (jo dalies) projektavimo slygas, atlikus nutiest ininerini tinkl ir susisie-
kimo komunikacij (reikaling pripastamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai
13
funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripainimas tin-
kamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvir-
tinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomj statinio projekto rengimo dokument
reikalavimus, pagal statinio projekt ir atitinka esminius statinio reikalavimus.
pripaintas tinkamu naudoti statinys turi bti statym ir kit teiss akt nustatyta
tvarka registruotas pagal nekilnojamojo turto registro statymo reikalavimus.
Baigt statyti statini, iskyrus ilg nuotoli geleinkelius, krato ir magistrali
automobili kelius su kartu pastatytais j priklausiniais, nuotolinio ryio linijas su j
statiniais, baigtas rengti automatines telefono stotis, pato ir nekilnojamojo kultros
paveldo statinius, pastatytus visikai ar i dalies lomis, kuri panaudojimui tai-
komas Viej pirkim statymas, pripainimo tinkamais naudoti komisijas skiria
apskrities virininkas.
Statinio pripainimui tinkamu naudoti komisijai pateikiami ie dokumentai:
1. Statinio projektas su nustatyta tvarka atliktais ir teisintais pakeitimais, pap-
ildymais ar taisymais. Statinio projekto sprendini dokumentai (technins
specifkacijos ir briniai) privalo turti ym taip pastatyta su statinio tech-
ninio priirtojo ir statybos vadovo paraais;
2. Statybos leidimas;
3. Statybos darb urnalas (privaloma ir statant kio bdu 1-2 but gyvenamuo-
sius namus ir sodo namus);
4. pagrindini ai nuymjimo aktai ir schemos (neprivalomas, statant II grups
nesudtingus statinius);
5. Sklypo geodezin nuotrauka (neprivalomas, statant II grups nesudtingus
statinius);
6. Ininerini tinkl geodezins nuotraukos (statant II grups nesudtingus statin-
ius tik tinkl, klojam u sklypo rib);
7. Ininerini tinkl apirjimo ir ibandymo aktai;
8. technologini ininerini sistem ibandymo aktai;
9. Statinio ininerini sistem ibandymo aktai (neprivalomas, statant II grups
nesudtingus statinius);
10. paslpt darb patikrinimo aktai (neprivalomas, statant II grups nesudtingus
statinius);
11. Statybos produkt atitikties dokumentai;
12. geriamojo vandens kokybs tyrimo, projekte numatyt triukmo, vibracijos,
apvietimo ir kit matavim dokumentai;
13. pastato akustinio klasifkavimo protokolas (privalomas statiniams, pradtiems
projektuoti po 2004 m. sausio 1 d.);
14. Statinio projekte numatyt konstrukcij suvirinimo sili, medienos an-
tiseptinimo, medio bei metalo konstrukcij padengimo ugniai atspariomis
mediagomis darb kokybs laboratorini patikrinim ivados (neprivalomas,
statant II grups nesudtingus statinius);
15. Statinio kadastrini matavim byla (neprivaloma, tiesiant vartotoj prijungi-
mo prie veikiani energetikos tinkl, kuri projekto ir statybos usakovai yra
veikianius tinklus eksploatuojanios mons);
14
16. Visuomens sveikatos centro payma apie elektromagnetinio lauko stipr bei jo
atitikt higienos normoms (kai pripastami tinkamais naudoti telekomunikacij
statiniai);
17. Statybos darb perdavimo-primimo aktas.
Statytojas, statantis 1-2 but nam, sodo nam, II grups nesudting statin,
laikin statin ar pertvarkantis daugiabuio namo but (nekeiiant jo paskirties), statini
pripainimo tinkamais naudoti komisijos pirmininkui pateikia iuos dokumentus:
1) statinio projekt;
2) leidim statyti;
3) statybos vykdymo dokumentus;
4) statinio kadastrini matavim byl.
patvirtinus statinio pripainimo tinkamu naudoti akt, savininkas privalo j
registruoti Nekilnojamojo turto registre.
15
3. STATYBINS MEDIAGOS
Statybins mediagos vienos seniausi mogaus naudojam mediag.
iuolaikiniai pastatai ir statiniai yra tinkamai sukomponuot vairi statybini mediag
deriniai. Kiekvienam statomam objektui keliami saviti reikalavimai. Statant papras-
tesnius statinius tokius, kaip gyvenamieji namai, ypating reikalavim mediagoms
nra. todl reikiamos kokybs darbus galima atlikti naudojant gerai inomas statybines
mediagas. taiau vis daugiau statoma specifns paskirties statini, kuriems keliami
grietesni reikalavimai. Btent iuo atveju ypa svarbu parinkti geriausias statybines
mediagas. Nuo to, kaip tinkamai pagamintos, parinktos, sukomponuotos, sujungtos
mediagos ir i j pagamintos statybins konstrukcijos, priklauso pastat ir statini
patikimumas, ilgaamikumas.
iuolaikin statybini mediag rinka pltojama itin spariai. Visame pasaulyje
statybini mediag gamybos pramon stengiasi patenkinti vis grietesnius usakov,
statybinink, statybini reglament, standart bei kit normini dokument reika-
lavimus. toki padt statyb srityje lemia tai, kad naudojamos vis kokybikesns
mediagos bei taikomi vis racionalesni sprendimai.
Studijuojant statybines mediagas, btina gerai suvokti mediag sandar,
savybes, j kitimo dsningumus, isiaikinti, kokiomis aplinkos slygomis mediagas
galima arba j negalima naudoti.
3.1. Statybini mediag samprata
Suvokti statybines mediagas yra gana sudtinga. pirmiausia mediagos sandar
lemia jos chemin sudtis. vairios mediagos daniausiai gaunamos kaip chemini
reakcij ir fzikini, chemini sveik padarinys. iuolaikins gamybos technologijos
leidia modeliuoti ir optimizuoti reikiam mediag struktr bei vairias j savybes.
Statybins mediagos tai gamtins ir dirbtins mediagos ir j gaminiai, var-
tojami statybai, statini rekonstrukcijai, remontui. J aliava yra uolienos, augalins
kilms mediagos, metalurgijos, chemijos ir naftos pramons gaminiai, pramons at-
liekos. Statybins mediagos skirstomos dvi pagrindines grupes:
- gamtines (smlis, molis, medis, durps ir kt.);
- dirbtines (cementas, kalks, bitumas, polimerai ir kt.).
gamtini mediag struktra (ir savybs) priklauso nuo j kilms ir susidarymo
slyg, o dirbtini nuo j aliavos savybi, gamybos technologijos ir apdirbimo.
Struktra tai mediagos daleli isidstymas tam tikrame tryje ir j tarpusavio
ryys.
Struktros atvilgiu mediagos skirstomos izotropines ir anizotropines.
Izotropinmis vadinamos tokios mediagos, kuri savybs visomis kryptimis yra
vienodos. anizotropinmis vadinamos tokios mediagos, kuri savybs vairiomis
kryptimis yra skirtingos. pavyzdiui, plienas yra izotropin mediaga, nes jo stipris
tempiant bet kuria kryptimi yra tokio pat dydio; mediena yra anizotropin mediaga,
nes jos stipris, laidumas ilumai ir kitos savybs vairiomis kryptimis yra skirtingos.
Statybins mediagos gali bti taisyklingos ir netaisyklingos geometrins for-
mos, birios (pvz., smlis), rilios (pvz., cemento tela), skystos (pvz., lakai).
16
Smulkios mediagos dalels, esanios oro, skystoje arba kietoje aplinkoje, va-
dinamos dispersinmis. Dispersins sistemos, kuriose susmulkintos mediagos
dalels (daleli spindulys 10-3-10-4 mm) yra skystyje, laikosi jame pakibusios ir
nusda dl sunkio jg takos, vadinamos suspensijomis. Sistemos, kuriose daleli
spindulys 10-5-10-7 mm, vadinamos koloidinmis. Koloidins sistemos, kuri terp
yra skysta, daugeliu atvej gali koaguliuoti (dalels sustambja) ir sudaryti mediag,
kurios dispersin faz yra koncentruota iki drebui konsistencijos. tokia mediaga
susidaro, pavyzdiui, kietjant cementui. Sistemos, kurias sudaro du nesusimaiantys
skysiai, vadinamos emulsijomis. ia vienas skystis mikroskopini laeli pavidalu
(dispersin faz) yra pasiskirsts kitame skystyje (dispersinje terpje). gali bti,
pavyzdiui, vandens-aliejaus emulsija.
3.2. Statybini mediag klasifkacija
Statybins mediagos klasifkuojamos pagal skirtingus poymius. Klasifkavimo
poymiai gali bti:
- mediag kilm;
- mediag savybs;
- mediag gamybos bdas;
- mediag naudojimas ir kt.
Statybins mediagos pagal kilm skirstomos dvi pagrindines grupes:
- gamtines;
- dirbtines.
Statybini mediag pagal kilm klasifkavimo schema pateikta 3.1 paveiksle.
3.1 pav. Statybini mediag klasifkavimo schema
17
gamtins statybins mediagos igaunamos gamtoje. ioms mediagoms suteiki-
ama tam tikra forma ir parenkami gamini matmenys. I gamtini daniausiai naudo-
jamos medienos ir akmens mediagos. Be to, kai kuriuos augalins kilms produktus,
pavyzdiui, iaudus, nendres, spalius, durpes, medienos droles ir kt., galima panaudoti
kaip vietines statybines mediagas.
gamtins augalins kilms statybins mediagos gali bti skirstomos pagal ri
vairov. pavyzdiui, mediena, kaip organin mediaga, pagal medi ris skirstoma
lapuoi bei spygliuoi medienos gaminius, pagal sortiment apvaliuosius, pjau-
tinius ir vienetinius.
gamtins mineralins mediagos klasifkuojamos pagal uolien kilm (3.2 pav.).
Dirbtins statybins mediagos pagal gamybos bd skirstomos :
- nedegtas;
- degtas;
- autoklavines.

3.2 pav. Uolien klasifkavimo schema
Nedegtos statybins mediagos. gaminiai i i mediag kietja normaliomis
slygomis neauktose temperatrose. Nedegtos statybins mediagos yra mineralins,
organins, polimerins, kompleksins.
Mineralinms mediagoms priskiriami klinkeriniai ir klinkerio turintys cementai,
gipsins ir kitos riamosios mediagos.
18
organins mediagos tai mediena, bitumins ir degutins riamosios mediagos
ir gaminiai i j emulsijos, pastos. ios riamosios mediagos gali bti naudojamos
kartiems, iltiems ir altiems asfaltiniams betonams gaminti.
polimerins mediagos tai mediagos, kuri sudt eina polimerai (stambi-
amolekuliai anglies junginiai su vandeniliu, deguonimi, azotu, siliciu ir kitais elemen-
tais) kaip riamoji mediaga. polimerins riamosios mediagos svarbs komponen-
tai gaminant polimerbetonius, statybinius plastikus, stiklo plastikus ir kt.
Kompleksinms nedegtoms statybinms mediagoms priskiriamos maiytos ir
kombinuotos riamosios mediagos. Maiytoms priskiriamos neorganins riamosios
mediagos, kurios gaunamos sumaiant dvi ar daugiau riamj mediag ri,
naudojant miltelinius priedus ar be j. Kombinuotosios riamosios mediagos tai
neorganini ir organini arba polimerini riikli junginiai.
Degtos statybins mediagos. gaminiai i i mediag gaunami degant aliavas
auktoje temperatroje. Degtos statybinms mediagoms priskiriama statybin keramika,
stiklas (gaunamas atauinus silikatin lydal), akmens lydiniai (gaminiai, gaunami lydant
vairias uolienas auktoje temperatroje), atliek lydiniai (gaminiai, gaunami ilydius
pramons ir buitines atliekas, pavyzdiui, lakai metalurgijos pramons atlieka).
autoklavins statybins mediagos gaunamos kietinant autoklavuose. au-
toklaviniai statybiniai gaminiai yra: akyto silikatbetonio gaminiai (akytojo silikatbe-
tonio blokai), tankaus silikatbetonio gaminiai (silikatins plytos) ir kt. autoklavins
mediagos kietja esant 175-200C temperatrai ir 0,9-1,6 Mpa vandens gar slgiui.
Statybins mediagos pagal gamybin naudojim gali bti klasifkuojamos :
- konstrukcines;
- konstrukcines-termoizoliacines;
- termoizoliacines;
- hidrotechnines;
- atsparias kaitrai ir kt.
3.3. Statybini mediag pagrindins savybs
Statybini mediag savybes galima suskirstyti fzikines, mechanines, fzikines-
chemines, technologines, eksploatacines (3.3 pav.).
Svarbiausia yra gaminiams (statybinms konstrukcijoms) parinkti tinkam
mediag, t. y. toki, kad ji bt patikima ir geros kokybs. Renkantis mediag
atsivelgiama visas savybes kartu, pagal jas vertinama statybini mediag kokyb.
todl btina inoti, kokiomis slygomis gaminys bus naudojamas, t. y. koki savybi turi
bti mediagos ir kas bdinga turimoms. Vienos mediagos geriau atlaiko gniudymo,
kitos tempimo jgas, atsirandanias dl apkrovos ar kit veiksni. Statybini mediag
savybms priskiriamos j savybs reaguoti atskirus ar sudtinius, iorinius ir vidin-
ius veiksnius jgas, iluminius pokyius, sdimo, vandens ar kitokio skysio terps
veikim ir pan.
Skaitins statybini mediag savybi reikms gaunamos bandym metu, nau-
dojant vairius rankius ir aparatr. Bandymai gali bti atliekami laboratorinmis arba
eksploatacinmis slygomis destrukciniais (suardant mediag) ar nedestrukciniais
(nesuardant mediagos) metodais.
19
Statybini mediag savybs nustatomos remiantis standartizacijos instituci-
jos patvirtintais standartais. Mediag chemin sudtis, j fzikins, mechanins,
technologins savybs reglamentuojamos atitinkamuose normatyviniuose dokumentu-
ose (statybos techniniuose reglamentuose, standartuose ir kt.).
3.3 pav. Statybini mediag savybi klasifkavimo schema
20
3.3.1. Fizikins savybs
Fizikins savybs apibdina fzikini proces poveik mediagoms. pagrindins
statybini mediag fzikins savybs: natralus tankis, savitasis tankis, poringumas
(akytumas), mirkis, drgnis, higroskopikumas, kapiliarumas, traukimasis, brinki-
mas, divimas, iluminis laidumas, atsparumas kaitrai, atsparumas ugniai, atsparumas
aliui, laidumas garsui, temperatrins mediag deformacijos ir kt.
Natralus tankis (tankis) natralios bsenos (su poromis ir tutymmis) mediagos
mass santykis su jos triu arba natralios bsenos mediagos trio vieneto mas.
Statybinio smlio, vyro natralus tankis yra 16001800 kg/m3, beton su vyro
ar akmens skalda, gelbetonio 24002500 kg/m3, orasauss medienos 500700 kg/
m3, juodj metal 72007850 kg/m3. Statybini mediag natralus tankis priklau-
so nuo drgnumo: pastarajam didjant, tankis taip pat didja.
Savitasis tankis absoliuiai tankios mediagos mass santykis su jos triu arba
absoliuiai tankios mediagos trio vieneto mas.
Savitasis tankis yra mediagos struktrin charakteristika, priklausanti tik nuo
mediagos chemins sudties ir molekulins struktros.
Poringumas (akytumas) mediagoje esani por trio santykis su visu
mediagos triu arba mediagos trio upildymo poromis laipsnis. poringumas
pagrindin mediagos struktrin charakteristika, nulemianti mediagos tank,
laidum ilumai ir orui, vandens laidum, atsparum aliui, mediagos stipr, akust-
ines ir kitas savybes. Mediagoje yra tutum ir por, kurios yra labai vairios formos
nuo rutulio iki netaisykling form tri. poros gali bti tarpusavyje susisiekianios
ir nesusisiekianios. Susisiekianias sieja takai kapiliarai, kuriais gali judti oras ir
drgm. poros gali bti vairaus dydio. Jei mediagoje udar por daugiau, ji maiau
laidi ilumai, drgmei, stipresn ir ilgaamikesn.
mirkumas tai mediagos ypatyb gerti vanden (skyst) j mirkant ir j ilaikyti.
mirkumo savybs dimensin iraika yra mirkis. mirkis ireikiamas gerto vandens
mass (arba trio) ir sauso bandinio mass (arba trio) santykiu.
gerto vandens kiekis priklauso nuo mediagos struktros: atvirapors pluotins
mediagos geria daugiau vandens nei udarapors. Udarosios poros mediagoje lieka
tuios. granito mirkis yra 0,7%, keramini plyt 220%, medienos 60%, perdirbt
durpi ploki mirkis iki 200%. Stiklas, plienas ir plastikas vandens negeria, tik
sudrksta j pavirius.
Drgnumas tai mediagos savyb, priklausanti nuo mediagos drgstamumo
ir vidinio paviriaus, nuo aplinkos santykins drgms, temperatros, slgio ir kt.
Drgnumo savybs dimensin iraika yra drgnis. Drgnis tai bandinyje esanio
vandens ir to paties sauso bandinio masi santykis.
ore laikoma mediaga gali drkti, diti arba jos drgnis gali nesikeisti. Ilgain-
iui, esant nuolatiniam oro temperatros drgms reimui, statybin mediaga gauna
pastov drgn. Nusistovjs tam tikromis slygomis drgnis vadinamas orasausiu.
Statybinms laikaniosioms konstrukcijos naudojamos medienos drgnis turi bti ne
didesnis nei 1220%.
Higroskopikumas tai mediagos savyb absorbuoti i oro absorbuoti drgm.
Higroskopikai sugerto vandens kiekis priklauso nuo aplinkos drgnio, temperatros,
mediagos struktros ir kit veiksni.
21
Kapiliarumas. tarp mediagos por gali bti kapiliar. tokioje mediagoje veiki-
ami kapiliarini jg migruoja skysiai. Kapiliarumas skysi savyb migruoti la-
bai plonais vamzdeliais. Jei kapiliarai didesni, juos skystis patenka tik panardinus
mediagas skyst.
Traukimasis tai mediagos trio majimas, kai vanduo (skystis) atiduodamas
aplink.
Brinkimas tai mediagos trio didjimas, kai i aplinkos geriamas vanduo
(skystis).
Divimas tai mediag ypatyb atiduoti j porose esani drgm aplinkai.
Divimas apibdinamas mediagos idivimo greiiu, t.y. vandens kiekiu (procen-
tais, standartinio bandinio trio ar mass atvilgiu), kurio bandinys netenka per par.
Divimo greitis priklauso nuo mediagos ir oro drgnum skirtumo (kuo didesnis skir-
tumas, tuo mediaga dista greiiau), nuo paios mediagos savybi ir por pobdio.
Mediagos dista greiiau, kai auktesn temperatra ir intensyvesnis oro judjimas.
Laboratorijoje (diovinimo spintoje) mediagas galima absoliuiai idiovinti
110C temperatroje. temperatra parenkama tokia, kad nepasikeist mediagos
struktra. Labiausiai susitraukia koloidins kapiliarins mediagos. ore natraliomis
slygomis mediagos absoliuiai neidista, o tik iki tam tikro drgnio.
iluminis laidumas. iluma mediagoje perneama trimis bdais: ilumos laidu-
mu, konvekcija ir spinduliavimu. Kadangi tankioje mediagoje radiacijos ir konvek-
cijos bdu perneama ilumos dalis yra nereikminga, todl sakoma, kad statybinse
mediagose iluma sklinda ilumos laidumo bdu. tos paios mineralins sudties,
tankio ir drgnumo mediagos ilumos laidumas yra nevienodas kintant ios
mediagos savybms ir bklei, kinta jos ilumos laidumas.
Mediagos ilumin laidum nusako ilumos laidumo koefcientas. iluminio laid-
umo koefcientas yra vienas i svarbiausi mediagos charakteristik, apibdinantis
tos mediagos sugebjim praleisti ilumos sraut. iluminio laidumo koefcien-
tas priklauso nuo mediagos ries, sandaros, drgms, tankio, temperatros ir kt.
mirkusios mediagos ilum praleidia kelis kartus daugiau negu sausos. i savyb
labai svarbi termoizoliacinms mediagoms. Laidiausi ilumai yra metalai, o
maiausiai laidios dujos.
Atsparumas ugniai tai mediagos savyb atlaikyti (nesuminktti, nesidefor-
muoti) ilgalaik aukt temperatr. pagal atsparum ugniai mediagos skirstomos
nedegias, rusenanias ir degias.
Nedegios mediagos auktoje temperatroje (gaisro metu) nedega ir neanglja.
Kai kurios nedegios mediagos (pvz., plienas) gaisro metu suminktja, deformuojasi.
Rusenanios mediagos ugnyje anglja, rusena arba usidega, bet degimo nepa-
laiko.
Degios mediagos lengvai usidega ir dega atvira liepsna, palaiko degim.
Atsparumas aliui mirkytos vandeniu mediagos savyb atlaikyti daug
ualdymo ir atildymo cikl, beveik nepabloginant savo savybi.
temperatrai nukritus emiau nulio, vandens prisotintoje mediagoje susidaro
tempiai dl vienpusio didjani ledo kristal slgio ir dl hidrostatinio besipleianio
vandens slgio. tuo atveju, kai visos poros pripildytos vandens, ualdamas jis su-
ardo mediag i karto. Daugkartin ualdym mediagos atlaiko dl to, kad ne visos
22
poros ir kapiliarai prisipildo vandens. tai priklauso nuo mediagos tankio, vandens
mirkio, stiprio, naudojimo slyg. Fasadini mediag ilgaamikum apibdina at-
sparumas aliui kuo mediaga atsparesn aliui, tuo ilgaamikesn. todl nustato-
mos daugelio statybini mediag atsparumo aliui marks, kurias inant mediagas
galima tinkamai naudoti.
3.3.2. Mechanins savybs
pagrindinis reikalavimas, keliamas statinio konstrukciniam elementui kad bt
pakankamas stiprumas, t.y. kad perduodamas apkrov nesuirt arba neleistinai nepakeist
savo formos. is reikalavimas gali bti nusakomos mechaninmis mediag savybmis,
kurios apibdina, kaip mediaga atlaiko vairius mechaninius poveikius.
Mechanins mediag savybs nustatomos j bandinius tempiant, gniudant, len-
kiant, lankstant, kalant, duriant, sukant, klupdant, kerpant, skeliant, duobiant, varginant
ir pan. taip tiriamos tokios mediag savybs kaip stiprumas, tamprumas, plastikumas,
trapumas, deformatyvumas, kietumas, dilumas ir kitos. Statybini mediag savybes
galima nustatyti ir netiesioginiais bdais: akustiniais, pervietimo ir kt. apie mediag
savybes sprendiama pagal netiesioginius rodiklius ultragarso sklidimo greit, pagal
smgio bang sklidimo laik arba mediagos svyravimo dan ir jo nykimo pobd.
pervieiant mediag rentgeno arba radioaktyviaisiais spinduliais, ufksuojama,
kiek sumajo spinduli intensyvumas. Mintieji metodai taikomi nustatyt mediag
savybes tik apytiksliai. Statybini mediag mechanins savybs: stiprumas, tampru-
mas, plastikumas ir kitos daniausiai nustatomos laboratoriniais bandym metodais.
Stiprumas tai mediagos savyb prieintis vidiniams tempiams, kurie kyla veiki-
ant iorinms apkrovoms. Stiprumas yra mediagos savyb atlaikyti apkrov nesuy-
rant, o stipris yra ios savybs dimensin iraika. Mediaga yra dl iorini poveiki
mauose mediagos ploteliuose, kai padidja vidiniai tempiai. tokiuose ploteliuose at-
siranda trkim. Elementarisias mediag daleles vienas nuo kit veikianios jgos
plia (tempimo atveju) arba artina (gniudymo atveju), ir todl mediagoje atsiranda
tempi. Kai tempis virija daleli sukibimo jgas (mediagos stiprum), mediaga
suyra. tempis tai vidini jg, atsiradusi dl iorini poveiki intensyvumo, matas,
o jo didumas prilygsta vidutinei vidinei jgai, tenkaniai ploto vienetui. tempiai, veiki-
antys statmenai pjviui, vadinami normaliniais tempiais, o tempiai, veikiantys pjvio
ploktumoje, vadinami tangentiniais tempiais. teorikai stiprumas priklauso nuo jg,
veikiani tarp atom ir jon. paprastai stiprumas deimtis ar imtus kart maesnis
u teorin, nes priklauso dar ir nuo mediagos struktros nevienodumo, mikroplyi,
makroplyi bei kit irti palanki veiksni.
Mediag stiprumas apibdinamas j stiprio riba. Stiprio riba tai didiausias
tempis, kur mediaga gali atlaikyti. pagal stiprio rib nustatoma konstrukcins
mediagos leistinieji tempiai arba skaiiuojamasis stipris.
Daniausiai nustatomas statybini mediag ir gamini stipris gniudant, lenkiant
ir tempiant.
Stipris gniudant tai mediagos, kuri suyra veikiama gniudymo apkrovos, stiprio
riba, ireikta gniudymo jgos ir gniudomo ploto santykiu.
Stipris lenkiant tai mediagos, kuri suyra nuo lenkiamj tempimo tempi, stiprio
lenkiant riba, ireikta lenkimo momento ir skerspjvio atsparumo momento santykiu.
23
Stipris tempiant tai mediagos, kuri suyra nuo ainio tempimo, stiprio riba,
ireikta tempimo jgos ir temptojo ploto santykiu.
Tamprumas mediagos savyb, veikiant apkrovai, keisti form nesuyrant ir
daugiau ar maiau atgauti j apkrov numus. Labai tampri mediaga yra guma. tamprs
taip pat yra plienas, medis.
Plastikumas mediagos savyb, veikiant apkrovai, keisti form nesuyrant ir pa-
laikyti pakeistj form, apkrov numus.
Trapumas mediagos savyb, veikiant apkrovai, i karto suirti, n kiek iki to ne-
sideformuojant. trapios mediagos neatsparios smgiams. trapus yra stiklas, dauguma
akmens mediag.
Deformatyvumas tai fzikinio kno geometrins formos ar matmen pasikeitimas
dl iorins jgos, drgms, temperatros ir kit veiksni.
Kietumas mediagos savyb prieintis, kad j nesiskverbt kitas kietesnis knas.
Btina nustatyti t mediag kietum, kurias tiesiogiai veikia koncentruotos jgos.
Dilumas tai trinties jg veikiamos mediagos geba prieintis palaipsniam
pavirinio sluoksnio ardymui atskiriant nuo jo mediagos daleles.
Atsparumas smgiams tai mediagos savyb prieintis dinaminei ir smginei
apkrovai.
3.3.3. Fizikins-chemins savybs
Chemins savybs charakterizuoja statybini mediag chemin kait, veiki-
ant aplinkos mediagoms ir kitokiems veiksniams (pavyzdiui, rgtims, armams,
vandeniui, druskoms, dujoms, sauls spinduliams ir kt.). pastat ir statini eksp-
loatacijos metu gali vykti ir naudingi mediag cheminiai pakitimai (pavyzdiui,
cemento kietjimas), ir alingi (pavyzdiui, sukietjusio cemento suirimas, plieno
rdijimas ir t.t.).
Dispersikumas tai kietos arba skystos mediagos smulkumo laipsnis. Jis nu-
sakomas daleli skersmeniu arba j savituoju (lyginamuoju) paviriumi, t.y. daleli,
esani mass vienete, paviriaus plotu. Daleli skersmuo matuojamas mikroskopu
arba nustatomas sijojant atitinkamo tankumo sietais.
Klampumas tai mediagos savyb prieintis tekjimui, t.y. vieno sluoksnio slin-
kimui kitu sluoksniu. tekjimas bdingas skysiams ir dujoms. Mediag klampumas
priklauso nuo temperatros ir slgio.
Cemento telai, gipso telai, akytojo betono miiniui bdingas konsistenci-
nis klampumas, kuris vadinamas konsistencija. Klampumas matuojamas vairiais
bdais (pvz., kapiliariniais prietaisais matuojama, per kiek laiko pro tam tikro sk-
ersmens kapiliarus, vamzdelius ar antgalius iteka skysio mas. paskui pagal laik
apskaiiuojamas klampumas.).
Riimasis yra riamj mediag kietjimas tam tikromis slygomis. Riamosios
mediagos kietja dl jose vykstani fzikini ir chemini proces. Riimosi greitis
apibdinamas riimosi pradia ir pabaiga. Riimosi pradia tai laikas, kuris praei-
na nuo standartins konsistencijos telos umaiymo iki jos sutirtjimo (nustatyto
tirtumo). laik btina inoti, nes per j reikia spti paruoti mediag miinius ir
suformuoti gaminius. gamini, suformuot per ilgesn laik, bna maesnis stiprumas
ir blogesns kitos naudojimo savybs.
24
Riimosi pabaiga tai laikas, per kur umaiyta standartins konsistencijos tela
praranda tiek plastikumo, kiek nurodyta standartuose.
Skvarbumas bdinga savyb t skysi, kuriais mirkomos kitos mediagos.
pavyzdiui, antiseptikais mirkoma mediena. Skvarbumas nustatomas imatavus
mirkimo gyl.
Sluoksniavimasis tai daleli isidstymas sluoksniais pagal tank, stambum.
i savyb bdinga statybinms emulsijoms ir suspensijoms (daams, klijams), be-
tono miiniams.
Suokimas tai savyb, bdinga miltelinms mediagoms (cementui, statybiniam
gipsui, da pigmentams). Dl drgms, mechanins apkrovos ir kt. prieasi milt-
eliai suoka gaballius ir juos sunku suardyti. Kad nesuokt, miltelius btina saugoti
nuo i prieasi.
Tirpumas tai mediagos savyb tirpti tam tikroje terpje.
Cheminis aktyvumas priklauso nuo mediag chemins sudties bei aplinkos, ku-
rioje jos naudojamos. gaminant kietjanius miinius, svarbu inoti, kaip greitai jie
kietja ir kaip mediagos reaguoja su naudojimo aplinkoje esaniais elementais.
3.3.4. Technologins savybs
technologini savybi pagalba statybins mediagos gaminamos tam tikrais
bdais, suteikiant form, matmenis ir savybes. inant mediagos technologines savybes,
galima racionaliai suprojektuoti statybinius gaminius ir atlikti statybos technologinius
procesus, pagerinant darb kokyb. technologika laikoma tokia mediaga, kuri gami-
nant reikalingos maiausios darbo snaudos, maiausiai reikia mediag ir utikrinamos
reikiamos naudojimo savybs.
Svarbiausios statybini mediag technologins savybs: formuojamumas, den-
giamumas, sujungiamumas ir kt.
Formuojamumas tai mediagos savyb ne tik gauti, bet ir ilaikyti jai suteikt
form. Mediagos gali bti formuojamos vairiais bdais: liejamos, presuojamos, val-
cuojamos ir t.t.
Liejami gipsiniai dirbiniai, metalo detals. atliekant betonavimo darbus ir sie-
kiant, kad betonas konstrukcijoje bt ger savybi, reikia, kad betono miinys, jo
slankumas atitikt djimo formas ar klojinius reikalavimus bei slygas.
Dengiamumas yra mediagos savyb padengti paviri nepermatomu sluoksniu.
i savyb bdingiausia da miiniams.
Sujungiamumas yra svarbi kompozicini statybini konstrukcij ir detali savyb.
Konstrukcijos gali bti suklijuojamos, suvirinamos, sukniedijamos ar sujungiamos
kitais bdais.
Suvirinamumas tai metal ir kit mediag geba sudaryti stipri neiardom
dali jungt sulydant j jungiamuosius pavirius. gero suvirinamumo yra maaanglis
plienas. Jis nesutrkinja net virinamas altyje, todl plaiai naudojamas statybinms
konstrukcijoms gaminti. Suvirinamumas danai nustatomas lyginant sils ir pagrin-
dinio metalo savybes.
Transportabilumas tai mediag, dirbini ir konstrukcij patogumas transpor-
tuoti. yra mediag, konstrukcij, kuri negalima arba neracionalu transportuoti, nes
25
jos labai didels, nestiprios, pavojingos aplinkai. tuomet konstrukcijos gaminamos
vietoje, atveus detales ar ruoinius.
3.3.5. Eksploatacins savybs
Svarbiausios statybini mediag naudojimo savybs yra ilgaamikumas,
senjimas.
Ilgaamikumas ilgiausias laikotarpis, per kur mediaga, veikiama apkrov ir
klimatini slyg, nepraranda eksploatacini savybi. Ilgaamikumas sumaja, jei
konstrukcija mechanikai perkraunama ar sustiprja aplinkos poveikis.
Senjimas tai mediag struktros kitimas ir savybi blogjimas dl paiose
mediagose vykstani proces. Mediag senjimas nustatomas laikant jas atvirame
ore. is procesas atliekamas labai ilgai. Senjimas bdingas metalams, kai kurioms
plastmasms, da sluoksniui.
3.4. Statybiniai metalai
3.4.1. Metal klasifikavimas
Metalais vadinamos mediagos, kuri pagrindiniai poymiai yra savitas blizgesys,
didelis laidumas ilumai ir elektrai, plastikumas, stiprumas, o danai ir didelis tankis.
Visi statyboje naudojami metalai ar j lydiniai slygikai skirstomi juoduosius ir
spalvotuosius. Metal klasifkacijos schema pateikta 3.4 pav.

3.4 pav. Statybinms mediagoms naudojam metal klasifkacijos schema
apie 95% vis pasaulyje pagaminam metal sudaro juodieji metalai, t. y. plienas,
ketus, ferolydiniai. Juodieji metalai tai geleies ir anglies lydiniai su nedideliu kiekiu
magnio, silicio, sieros, fosforo priemai.
Spalvotieji metalai tai neturintys geleies metalai ar j lydiniai. Spalvotieji
metalai pagal savybes gali bti suskirstyti tam tikras grupes. pavyzdiui, aliuminis,
26
magnis ir titanas priskiriami prie lengvj metal, varis, nikelis, alavas, vinas prie
sunkij, volframas, molibdenas, vanadis prie sunkiai lydi.
pagrindiniai statybiniai metalai yra geleies lydiniai. geleis yra plastikas,
sidabrikai baltas, minktas metalas. grynosios geleies mechanins savybs yra
prastos, todl naudojami geleies lydiniai su anglimi ir kitais elementais (daniausiai
metalais). anglis yra svarbiausias geleies lydini komponentas. pagal anglies kiek
geleies lydiniai skirstomi plien (C < 2,14%) ir ket (2,14% < C < 6,67%).
Metalai plaiai vartojami statyboje: i j gaminama metalins tilt ir perdang
konstrukcijos, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, pastat karkasai, gelbetonio
armatra, skarda, apdailos, tvirtinimo ir kitokios detals.
3.4.2. Statybinio plieno naudojimas
plienas tai geleies, anglies ir kai kuri priemai lydinys, kuriame gali bti
iki 2,14% anglies. plienas yra pagrindin konstrukcin mediaga, pasiyminti dideliu
stipriu. plieno savybes daugiausia lemia jame esanio anglies kiekis. Didjant anglies
kiekiui, didja plieno kietumas ir stiprumus, bet maja plastikumas.
plieno pagrindin savyb yra suvirinamumas, pavyzdiui, elektros lanku. todl j
galima naudoti tokiuose procesuose kaip pjovimas liepsna bei iluminis lenkimas. tai,
kad plien galima suvirinti, reikia, kad jis gali bti naudojamas didelse konstrukci-
jose. pagrindins i konstrukcij naudojimo sritys yra:
- pastat karkasins konstrukcijos (karkas sudaro kolonos, rygeliai-sijos arba
strypine santvara);
- dideli gabarit pastat konstrukcijos (karkas sudaro plieniniai rmai);
- tilt laikaniosios konstrukcijos;
- aukt statini konstrukcijos (ryio bokt, elektros auktosios tampos stulpai
ir pan.);
- specialios paskirties statini konstrukcijos (rezervuar, talpykl, kuri pagrind
sudaro sienos i plienini lakt).
plieninms konstrukcijoms gaminti naudojami vairaus dydio ir formos val-
cuotieji elementai. Valcuotj profliuoi visuma vadinama sortimentu. Sortimentas
tai vieno tipo profliuoi (gamini) sraas, kuriame nurodyta skerspjvio forma,
matmenys, geometriniai rodikliai bei mas. ie katalogai forminami kaip valstybs
standartai (LSt, EN, ISo, goSt ir kt.). Visas sortimentas gali bti suskirstytas 2
grupes:
- laktinis plienas (valcuotosios juostos, laktai, plokts);
- profliuotinis plienas (dvitjai, loviai, kampuoiai, besiliai vamzdiai, apskrito
ir kvadratinio proflio strypai).
antrini profliuoi sortimentas:
-altai formuoti virintieji profliuoiai (tuiaviduriai apvals, kvadratiniai,
staiakampiai);
- altai formuoti profliuoiai.
plienas, kuris naudojamas statini konstrukcijoms, vadinamas konstrukciniu pli-
enu. Konstrukcinis plienas turi markes ir jos yra tokios: S235, S275, S355, S420, S450,
S460. S nurodo, kad plienas konstrukcinis; skaiius maiausi plieno takumo ribos
reikm Mpa.
27
vairaus storio ir proflio laktai gali bti panaudoti gaminant lengvas pastat
stog ir sien konstrukcijas.
plienas taip pat naudojamas armatrai gaminti. pagal gamybos bd armatra
skirstoma :
- strypin (kartai valcuot);
- vielin (altai traukt);
- lynin (pint).
plienin armatra gali bti lygaus paviriaus ir periodinio proflio (apvalaus
skerspjvio su dviem iilginmis briaunelmis ir skersiniais ikilimais).
armatrinis plienas skirstomas klases ir jos yra tokios: S240, S400, S500.
Skaiius parodo charakteristinio stiprio reikm Mpa.
plienini konstrukcij naudojimo srii vairov lemia konstrukcij stiprumas ir
patikimumas, greita ir ekonomika statyba, ilgaamikumas. plienins konstrukcijos,
palyginti su kitomis konstrukcijomis, yra lengvos. pagal rodikl jos beveik prilygsta
medinms. Kita teigiama savyb paprastas metalini element jungimas. tai leidia
atskirus elementus ir j dalis, pagamintas gamyklose, nesunkiai sujungti statybvietje.
atsivelgiant jungimo bd, jos gali bti lengvai demontuojamos. tai labai svarbu
rekonstruojant pastatus. tai yra pagrindiniai plienini konstrukcij privalumai.
Be mint privalum, plienins konstrukcijos turi ir neigiam savybi. plienins
konstrukcijos, veikiamos agresyvij aplinkos veiksni, rdija ir netenka savo
pirmykio atsparumo, todl joms btina nuolatin prieira, apsauga nuo neigiam
aplinkos veiksni. tai apsunkina ir pabrangina konstrukcij eksploatavim. Norint
apsaugoti plienines konstrukcijas nuo korozijos, jas reikia gaminti i nerdijanio
plieno arba padengti antikorozinmis dangomis. taiau pirmasis bdas yra brangus.
Daniausiai konstrukcij paviriai yra daomi vairiais daais, lakuojami.
Kita neigiama savyb yra ta, kad plienas yra ne visikai atsparus ugniai, nors
yra ir nedegi mediaga. plienas, gerai praleidiantis ilum, greitai j perduoda nuo
ugnies idinio, tuo paddamas plisti gaisrui. iam trkumui sumainti yra naudojamos
vairios priemons. pavyzdiui, konstrukcijos apsaugomos nuo auktos temperatros
poveikio padengiant jas tokiomis ugniai atspariomis mediagomis, kaip mineralin
vata ar cementin neorganin kompozicija (vienalytis milteli pavidalo komponentas,
maiytuve sumaiytas su vandeniu ir upurktas ant paviriaus, apsaugo konstrukcij
metal nuo ugnies). plienini konstrukcij priegaisrinei apsaugai galima naudoti
pltriuosius daus.
3.5. Statybin mediena
3.5.1. Medienos sandara
Statybin mediena augalins kilms mediaga, sudaryta i gyv, pradjusi
medti ir sumedjusi lsteli. gyvosios lstels sienels griauius sudaro celiulioz.
I lto apmirtant lstelms, j plvel sustorja ir sienels sluoksniai persunkiami kita
organine mediaga ligninu (sudtingu nepolisacharidiniu polimeru). Ligninas sut-
virtina celiuliozines skaidulas. Jis veikia kaip labai kietas upildas, padidina sieneli
atsparum tempimui ir ypa gniudymui. Btent ligninas suteikia medienai jai bdingas
savybes. Skirting medi ri mediena yra nevienod savybi.
28
Svarbiausios medio kamieno dalys yra erdis, branduolys, balana ir iev. erdis
yra kamieno centre, kartais bna iek tiek pasislinkusi vien ar kit pus. Ji yra 25 cm
skersmens, todl uima tik ma kamieno dal. Jos audiniai purs, nestiprs, neatspars
puvimui. Daugumos medi ri erdis yra apvali, taiau kai kuri yra ypatingos for-
mos, pavyzdiui, alksnio yra trikamp, uosio keturkamp, topolio penkiakamp, o
uolo vaigds pavidalo.
Daugumos medi ri mediena yra viesi ir skersiniame pjvyje vienodos
spalvos. Kit medi ri medienos skersinis pjvis bna nevienodos spalvos:
centrin dalis tamsesn, o iorin viesesn. tamsesn centrin kamieno dalis va-
dinama branduoliu, o viesesn balana. Branduol sudaro sumedjusios lstels. tai
stipriausia ir kieiausia kamieno dalis. Balana yra jaunesn kamieno dalis i gyv ir
pradjusi medti lsteli, jos mediena ne tokia brandi, todl maiau vertinga. po
ieve kasmet priauga nauj balanos sluoksni, o dalis sumedjusi lsteli padidi-
na branduolio stor. Kai kuri medi balana savo spalva visai nesiskiria nuo bran-
duolio, todl ariau centro esanti mediena esti maiau drgna ir vadinama brandia.
tos medi rys, kurios turi aikiai matom branduol, vadinamos branduolinmis,
o kuri mediena visame pjvio plote yra vienodos spalvos ir drgnumo, vadinamos
balaninmis. tokia yra bero, alksnio, liepos ir klevo mediena. Daugiausia medienos
subrandina egl, bukas ir drebul.
Normaliai augusio medio skersiniame pjvyje matosi ryks, koncentriki me-
dienos sluoksniai. Kiekvienas toks iedas rodo metin medienos prieaug ir vadinamas
metine rieve. Itin gerai matomos spygliuoi metins rievs. Spinduliniame pjvyje
jos atrodo kaip iilgins juostels, o liestiniame kaip kgio formos linijos (3.5 pav.).
Liestinis pjvis tai bet kuriuo atstumu nuo erdies einantis pjvis, sutampantis su bet
kurios rievs liestine. Metini rievi plot ir kasmet priaugant medienos kiek lemia
medio amius, ris ir augimo slygos.

3.5 pav. Medio kamieno liestinis ir spindulinis pjviai
Skersiniame medienos pjvyje galima matyti i centro pakraius besidriekianius
dryius. tai erdies spinduliai, siaur kanalli tinklas. Juo horizontalia kryptimi teka
29
maistins mediagos, oras ir vanduo. Spinduliniame pjvyje erdies spinduliai atrodo
kaip dms ir juostos, o liestiniame kaip takai ir brkneliai. Vieni erdies spinduliai
prasideda nuo erdies ir krypsta ievs link. Jie vadinami pirminiais erdies spinduli-
ais. Kiti arba dalis erdies spinduli, prasidjusi kiek atokiau nuo erdies, pasiekia
iev. Jie vadinami antriniais spinduliais. plats ir rykiai matomi erdies spinduliai
yra uolo ir buko. Vis spygliuoi, taip pat uosio, bero ir drebuls erdies spinduliai
labai ploni, pastebimi tik spinduliniame pjvyje.
3.5.2. Statybins medienos aliava
Medis vertinga statybin mediaga, kai jos kamienas yra taisyklingai iaugs
ir sveikas. praktikoje danai pasitaiko vairi struktrini medienos paeidim. Me-
dienoje defektai atsiranda dl vairi iorini veiksni. Vjas, altis ir kiti veiksniai
lemia medienos struktros nenormalumus: plyius, puvinius, kamieno kreivum, li-
gas. Nukenia medienos kokyb. Normalaus medio kamienas esti ilakios, maai
plonjanios cilindrins formos. Mediena su defektais tinka tik smulkesniems me dienos
dirbiniams, stali ir kt. reikmms, statybinei fanerai gaminti.
Mike nukirstas medis turi apie 3545% drgms, o medienos dirbiniams tinka
mediena, turinti jos maiau kaip 1018%. I medienos ipjautus pusfabrikaius reikia
diovinti. Mediena diovinama natraliuoju (nuo 60 iki 240 par) ir dirbtiniu (nuo vi-
enos iki 20 par) bdais.
Statyboje naudojama spygliuoi ir lapuoi mediena.
Spygliuoi mediena pasiymi struktros paprastumu, turi maiau augimo yd,
jos tarplstelins tutumos upildytos sakais. Dl to ji atsparesn puvimui, yra vienodos
spalvos ir tekstros, lengvai pjaustoma, obliuojama ir klijuojama. I spygliuoi labi-
ausiai paplitusi yra puis, egl, maumedis.
puies mediena lengva, stipri, lengvai mechanikai apdirbama, didama maai
traukiasi. Ji naudojama sien ir stog konstrukcijoms, grindims, laiptams, fanerai,
stali dirbiniams gaminti ir kt.
Egli mediena yra gelsvo atspalvio, lengva, minkta, akota. Dl didelio akotumo
ir ak kietumo sunkiau apdirbama. Ji naudojama sijoms, statramsiams gaminti ir kt.
Maumedis sunkesnis, kietesnis, stipresnis nei puis, atsparus puvimui, didamas
labiau nei puis skilinja ir traukiasi. Jis naudojamas keli, tilt konstrukcijoms gamin-
ti, poeminiams, povandeniniams renginiams.
Lapuoiai tai uolas, uosis, beras, drebul, alksnis, bukas ir kt.
uolo mediena yra stipri, ilgaam, kieta, atspari puvimui, lengvai apdirbama,
diovinama maai traukiasi. Ji naudojama stali dirbiniams, fanerai, parketui, apdai-
lai ir kt.
Uosio mediena yra iek tiek viesesn, naudojama baldams, laipt detalms
gaminti ir kt.
Bero mediena yra vienalyts struktros, vienodos spalvos, vidutinio tankio ir
kietumo, neatspari puvimui, ltai dista, didama pleija. Ji naudojama baldams,
fanerai gaminti ir kt.
Drebuls mediena balta, minkta, gerai skyla, neatspari puvimui. Ji naudojama
laikinosioms medinms konstrukcijoms, celiuliozei, droli ploktms gaminti ir kt.
30
3.5.3. Medienos gaminiai
Pjautin miko mediaga tai supjautos medio kamieno dalys. pjautins miko
mediagos sortimentas pateiktas 3.6 paveiksle.

3.6 pav. pjautins miko mediaga: a) pusrstis; b) ketvirtainis; c) taas apipjautais kampais;
d) guleknis; e) taas; e) dvigubo pjovimo lenta; f) viengubo pjovimo lenta; h) papentis
Iilgai pjaunant med gaunami dirbiniai: pusrsiai, ketvirtainiai, taai ir taeliai,
lentos ir papeniai. taai ir taeliai yra iilgai pjauta staiakampio skerspjvio mediaga.
Lentos plokia pjautin mediaga, kurios plotis didesnis u dvigub stor. Jos bna
neapipjautos ir apipjautos (staiakampio skerspjvio), storos ir plonos. papeniu va-
dinama iilgin rsto nuopjova, likusi ipjovus i medio taus ar lentas. papeniai
naudojami laikiniems pastatams arba perdirbami trupinius.
Klijuotin fanera. Ji yra laktin vairi matmen mediaga, suklijuota i lukto
sluoksni naudojant vairias dervas. Klijuoti naudojamos fenolio-formaldehidins,
rezorbcins, melamino, karbamidins dervos. atsivelgiant naudotus klijus, fanera
gali bti naudojama sausose, drgnose patalpose, pastat iorje.
Lentos. tai mechanikai apdirbti medienos gaminiai: dailylents, parketas,
parketlents, grindjuosts ir kt.
Klijuota mediena. tai sluoksniuotas gaminys, suklijuotas i obliuot lent, ta.
Klijuota mediena naudojama langams ir dur staktoms bei rmams, interjero detalms
gaminti. Be to, klijuota mediena naudojama pastat statyboje laikaniosioms konstruk-
cijoms gaminti. tao sluoksniai klijuojami fenolio arba amino derv klijais. Klijuot
ta gali sudaryti tos paios ries mediena arba skirting ri miinys. tao lentos
gali bti itisins arba suklijuotos i dantytais dygiais sujungt gabal.
Medienos plau plokts (MPP). Jos gaminamos i medienos plau ir sintetini
derv, sausuoju ir drgnuoju bdu, ploktes kaitinant ir presuojant. Medienos plau
plokts pagal tank skirstomos :
- didelio tankio ploktes (>800 kg/m3);
- lengvas (>650 kg/m3);
- labai lengvas (>550 kg/m3).
31
pagal kietum skiriamos kietos, vidutinio kietumo ir minktos plokts, kurios gali
bti naudojamos sausoje ir drgnoje aplinkoje. Drgnuoju bdu gaminam ploki
galima padidinti atsparum drgmei, ugniai.
plokts naudojamos apdailai, baldams gaminti, grindims, stogams apiltinti,
klojiniams rengti, pastat iors ir patalp vidaus apdailai.
Orientuotosios skiedreli plokts (OSB). plokts gaminamos i medienos
skiedreli. Ioriniame sluoksnyje skiedrels orientuotos tik viena kryptimi, lygiagreiai
su plokts ilgiu ir ploiu, vidiniuose sluoksniuose skiedrels neorientuotos. Ioriniai
sluoksniai gaminami i stambesni vienod skiedreli ir naudojant didesn klij kiek.
ios plokts gali bti naudojamos sausoje ir drgnoje aplinkoje.
Medienos droli plokts (MDP). MDp laktin mediaga, gaminama kartai
presuojant sumaiytus su klijais (sintetinmis dervomis) medienos smulkinius
droles, skiedreles ir pan., taip pat pjuvenas ar kitas smulkini pavidalo mediagas
(lin, kanapi spalius, cukranendri gaballius ir pan). MDp gamybai labai racionaliai
panaudojamos pirminio medienos apdirbimo atliekos, menkavert apvalioji mediena.
Jos neturi masyviai medienai bdingos pluoto krypties, jai prastini yd ir defekt,
todl gali bti vairiai sudurtos.
MDp pagal paskirt klasifkuojamos taip:
- bendrosios paskirties plokts, naudojamos sausoje aplinkoje;
- plokts vidinei rangai (skaitant baldus), naudojamos sausoje aplinkoje;
- apkrov neveikiamos plokts, naudojamos drgnoje aplinkoje;
- apkrov veikiamos plokts, naudojamos sausoje aplinkoje;
- apkrov veikiamos plokts, naudojamos drgnoje aplinkoje;
- dideli apkrov veikiamos plokts, naudojamos sausoje aplinkoje;
- dideli apkrov veikiamos plokts, naudojamos drgnoje aplinkoje.
MDp pagal tank skirstomos :
- lengvas (300500 kg/m3), naudojamos garso ir ilumos izoliacijai;
- pussunkes (500750 kg/m3), naudojamos baldams, pertvaroms ir sien apdailai;
- sunkias (7501000 kg/m3), naudojamos grindims rengti;
- labai sunkias (daugiau kaip 1000 kg/m3), naudojamos grindims rengti.
Medio droli plokts gali bti naudojamos apdailai, su natralios spalvos
ir faktros paviriais, daytos, laminuotos. MDp gali bti dengtos natraliu medio
luktu (faneruotos).
3.5.4. Medienos gamini apsauga
Medines pastato dalis ir kitus medinius gaminius btina apsaugoti nuo puvimo,
parazitini gryb ir vabzdi. apsaugos priemons yra konstrukcins, gamybins
ir specialios (antiseptinimas).
Medienos apsaugai naudojant konstrukcines priemones, btina sudaryti tokias
medienos gamini eksploatavimo slygas, kad mediena bt pakankamai sausa ir
sistemingai vdinama, apsaugota nuo krituli ir gruntinio vandens poveikio. Visos
medins dalys, kurios lieiasi su mru, privalo bti izoliuotos drgmei nelaidia
mediaga hidroizoliacija.
gamybinmis priemonmis statyboje sudaromos tokios slygos, kad mediena,
kurios drgnumas buvo ne didesnis u leistinj, negalt nei pti, nei drgti. Udaroje
32
erdvje, kur daug drgms, btina rengti vdinimo angas, kad pro jas patekt sausas
oras. patalpose, kuriose santykin oro drgm didesn negu 70%, medini perdengim,
konstrukcij element negalima apkalti arba kitaip j izoliuoti.
Specialiosios priemons tai medienos apdorojimas antiseptikais, padidinant
jos atsparum biologiniam irimui. antiseptikai nuodingos chemins mediagos,
kuriomis mirkyta mediena tampa atspari grybams, vabzdiams; tai mediagos,
mainanios medienos polink pti, pelyti. Cheminei medienos apsaugai vartoja-
mi antiseptikai turi bti labai toksiki grybams ir grauikams, bet neturi pakenkti
monms ir paiai medienai, giliai siskverbti j ir ilgai isilaikyti, nedegti, ne-
reaguoti su klijais ir daais.
antiseptikai klasifkuojami pagal fzikineschemines savybes:
- aliejai ir juose tirps antiseptikai;
- vandenyje tirps antiseptikai;
- antiseptins pastos.
aliejai ir juose tirps antiseptikai. tai aliejai, gauti kaip alutiniai perdirbimo produk-
tai. Jie naudojami iorinms konstrukcijoms apsaugoti. tai gali bti kreozoto ir akmens
anglies dervos tirpalas arba kreozoto ir naftos tirpalas. taip pat iai grupei priskiriami
reiau naudojami aliejai: medio dervos, skaln alyva ir vairs kreozoto miiniai.
Vandenyje tirps antiseptikai. tai antiseptikai, kuri sudtyje yra kompleksini
keli chemini element (ar, Cr, Cu, Zn) drusk. mirkyta iais antiseptikais medi-
ena tinkama naudoti vidini sien apdailai. Netinka medienai, naudojamai drgnomis
slygomis. antiseptins pastos. Jas sudaro vandenyje tirpus antiseptikas, riamoji
mediaga ir upildas (durpi milteliai). Jomis tepamas medini element, naudojam
drgnomis slygomis ir kintamo drgnumo grunte, pavirius. antiseptins pastos skir-
stomos :
- bitumines pastas (NaF, naftos bitumo ir alyvos, durpi milteli miinys);
- ekstrakcines pastas (NaF, sulftini arm ekstrakt, durpi milteli bei vandens
miinys);
- silikatines pastas (natrio silicio heksafuorido, skystojo stiklo, akmens anglies
alyvos ir vandens miinys).
3.6. Statybin keramika
Statybinei keramikai (graikikai keramos molis, keramika gaminiai i degto
molio) priskiriami degti gaminiai i molio arba i kitoki mineralini mediag. Su-
formuotas gaminys vadinamas pusfabrikaiu. Idiovintas ir idegtas tampa kietas ir
vadinamas keraminiu gaminiu. Keraminiai gaminiai yra gana stiprs, ilgaamiai.
3.6.1. Keramikos aliavos
pagrindin aliava moliai. Moliai tai nuosdins kilms uolienos, susidari-
usios dljant ir kaolinizuojantis lauko patams, magminms ir silikatinms uoli-
enoms. pagrindins aliavos gali bti plastikos (riebs moliai, kaolinai) ir neplastikos
(skalniniai moliai).
Molio plastikumas priklauso nuo chemins sudties, taip pat nuo grdeli for-
mos bei organini priemai kiekio. plastiki moliai, dar vadinami antriniais, randami
toliau (vandens arba vjo perneti) nuo j pirmins susidarymo vietos. Jie daug smul-
33
kesni ir plastikesni u molius, susidariusius pirminje dljimo vietoje. plastikumu
pasiymi tik maesns kaip 0,005 mm dalels. Jos daniausiai bna plokteli formos,
todl, suvilgytos vandeniu, lengvai slysta vienos kitomis, bet kartu dl traukos jg
nepraranda ryio. Dl ios prieasties molingosios dalels ir suteikia moliui pagrindin
savyb plastikum. Statybinei keramikai tinkamiausi moliai, kuriuose yra nuo 30 iki
70% molingj daleli.
Kaolinas tai grynas baltos spalvos molis, sudarytas i molio mineralo kaolinito
ir jis yra maiausiai utertas daaniaisiais oksidais.
Be pagrindins aliavos, gali bti naudojami vairs priedai: liesikliai, plastifka-
toriai, fiusai (eminantys sukepimo temperatr) ir kt.
Liesikliai tai smlis, keramin skaldel arba amotas, maltas degtas molis arba
maltas keramini gamini lauas. I riebaus molio suformuoti gaminiai labiau traukiasi
ir trkinja, todl riebius molius dedama liesikli.
Keraminiai gaminiai i lieso molio dl nepakankamo rilumo subyra. Kad bt
plastikesnis, liesas molis apdorojamas mechanikai, atskiriant smlio daleles, j de-
dama plastikesnio molio arba plastifkuojani pried.
Keramins formavimo mass sukepimo temperatrai paeminti aliav dedama
fius (lauko pat, sienit, pegmatit ir kt.).
Lietuvos teritorijoje daugiausia randama morenini moli, kurie poledyniniu lai-
kotarpiu susiklost vandenyje. Didiausi molio klodai yra Kauno, Marijampols, aki,
Jurbarko, taurags, teli, Ignalinos, pasvalio, akmens rajonuose.
3.6.2. Keramini gamini klasifikavimas
pagal sukepim statybins keramikos gaminiai skirstomi:
- poringieji, kuri poringumas didesnis kaip 5 %;
- sukepusieji (tankieji), kuri poringumas ne didesnis kaip 5 %.
prie poringosios statybins keramikos priskiriamos paprastos keramins,
tutymtosios ir pilnavidurs plytos, keraminiai sien, pertvar bei perdang blokeliai,
erps, iors ir vidaus apdailos keramika, kai kurie santechniniai gaminiai, biriosios
portos keramins mediagos lengviesiems betonams ir kt.
Sukepusieji keraminiai gaminiai tai santechnin keramika, rgtims atspari
keramika, grind plytels, klinkerins plytels, kanalizacijos vamzdiai.
pagal paskirt keraminiai gaminiai klasifkuojami:
1. Mro gaminiai:
- keramins plytos (statybins, apdailins, amotins);
- keraminiai blokeliai (sien, pertvar, ventiliacijos kanal, kamin, perdang
ir kt).
2. Stogo dangos gaminiai:
- erps.
3. gaminiai vidaus ir iors apdailai:
- glazruotos plytels;
- neglazruotos plytels;
- klinkerins plytels.
4. ilum izoliuojanios mediagos:
- keramzitas;
34
- agloporitas.
5. poemini komunikacij gaminiai:
- drenao vamzdiai;
- kanalizacijos vamzdiai.
3.6.3. Statybins keramikos gaminiai
Keramins plytos bna 250x120x65 mm, storesns 250x120x88 mm dydio
(3.7 pav.). Formuojamos plastikuoju bdu i molio mass, kuri dedama liesikli
(smlio ir trupint plyt lauo).
pagal tutymi kiek plytos skirstomos tutymtsias ir pilnavidures. tutyms
gali sudaryti net iki 70%. tutymtj keramini plyt tankis 10001400 kg/m3, o
pilnaviduri didesnis nei 1600 kg/m3.
pagal paskirt keramins plytos skirstomos statybines, apdailines ir amotines.
Statybins plytos naudojamos vidinms mro eilms arba pastato iorje, jei si-
enos tinkuojamos. i plyt one gali bti geometrinis pieinys, taip plytos geriau su-
kimba su skiediniu.
3.7 pav. Keramins plytos ir blokeliai: a pilnavidurs keramins plytos; b, c tutymtosios keramins
plytos; d keraminiai pertvar blokeliai
Vienspalvs, su dviem apdailiniais paviriais apdailins plytos naudojamos fa-
sadams.
Krosni pakurai naudojamos amotins plytos. Jos ilaiko auktesn nei 1000C
temperatr. amotini plyt spalva gelsva, o struktra grdtoji.
plyt spalva labiausiai priklauso nuo molio sudties. Dauguma idegt molio
ri gauna raudon atspalv. atspalv keraminms plytoms suteikia geleies oksi-
das, esantis molyje. Reiau pasitaiko geltonos, abrikos arba baltos spalvos keramins
plytos. Kartais aliav mas dedama pigmentini pried. pavyzdiui, rudos plytos
gaunamos tik naudojant pigmentus.
35
Keramins plytos yra naudojamos pastat iors ir vidaus sienoms, pertvaroms,
dmtraukiams mryti. apvaliakamps ir kampins plytos gali bti naudojamos angose
prie lang ir dur, karniz, kolon, ar tvoroms statyti.
Keraminiai blokeliai gaminami i plastiko molio, pridedant pried. Statyboms
naudojami tokie keraminiai blokeliai: sien, pertvar, ventiliacijos kanal ir kamin,
perdangos.
Sien blokeli paviriai daromi lygs arba rievti, kad geriau sukibt su skiediniu.
Blokeliai gaminami vairi matmen: ilgis gali kisti nuo 197 mm iki 387 mm, plotis
nuo 175 mm iki 440 mm, o blokeli auktis gali bti 188 mm arba 238 mm. Kad bt
patogiau mryti ir nereikt pjaustyti, gaminami pusiniai blokeliai.
Keraminiai pertvar blokeliai plonesni u sien blokelius, j ilgis 397 mm, plotis
nuo 88 mm iki 120 mm, o auktis toks pat kaip ir sien blokeli (188 mm arba 238
mm) (3.7 pav.). pertvar blokeliai naudojami pertvaroms pastat viduje mryti.
Ventiliacijos kanal blokeliai yra staiakampio formos su viena arba dviejomis
kiaurymmis. Kamin blokeliai daniausiai turi vien apvali kiaurym, kuri staty-
bos metu yra statomas metalinis dklas, apsuktas termoizoliacine mediaga. i
blokeli storis atitinka sien blokeli stor.
pastato tarpauktinms perdangoms rengti gali bti naudojami keraminiai
perdang blokeliai. Blokeliai ukabinami specialiomis ikyomis ant betonini arba
keramini sij. tokia perdanga i keramini blokeli uliejama betonu, kuris armuoja-
mas plieniniu tinklu.
Keramins erps. erp apie 10 mm storio keraminis gaminys, skirtas stogams
dengti. erps bna tampuotos, juostins plokiosios, S formos, kraigins. gami-
nant S formos ir juostines plokisias erpes, plastika molio mas ispaudiama pro
renginio formavimo galvut ir supjaustoma reikiamo dydio gabalus. Kraigins
erps formuojamos tampuojant presu specialiose gipsinse formose.
Keramins erps bna vairi spalv. pavirius gali bti padengtas glazra.
glazra plona, stiklika keramini gamini danga. glazruotos erps turi stiklik,
blizg paviri.
Keramins plytels naudojamos pastat vidaus ir iors apdailai. plytels gali bti
glazruotos ir neglazruotos, vairi matmen ir form (kvadratins, staiakamps,
trikamps, eiakamps, atuonkamps, pusins ir kt.), gali bti lygios arba reljefns,
vienspalvs arba ratuotos. populiariausi matmenys: 150x150 mm, 225x150 mm,
200x200 mm, 300x300 mm, 400x400 mm. plyteli storis nuo 3 iki 18 mm.
Keraminms plytelms gaminti naudojami gamybos bdai klasifkuojami pagal
tai, kokiu bdu formuojamos plytels. Iskiriami 3 daniausiai naudojami:
- pussausis presavimas (plytels presuojamos i nedidels drgms milteli);
- juostinis formavimas (plytels formuojamos i plastikos molio mass);
- liejimas (plytels formuojamos liejant skyst formavimo mas gipsines ar
kitokias formas).
plyteli kokyb nusakoma stipriu lenkiant, dilumu, kietumu ir kitomis savybmis.
Keramzitas tai akytos struktros granuls, gaunamos kaitinant lengvai lyd
mol 10501250C temperatroje. temperatra keliama staigiai. Skylant molio kom-
ponentams ir degant organinms priemaioms, isiskirianios dujos ipuia i dalies
36
isilydius mol. Keramzitas gaminamas i moli, kuriuose yra 612% geleies oksid,
23% armini oksid ir 12% organini priemai.
Keramzito granuls, kuri skersmuo nuo 5 iki 40 mm, vadinamos keramzitiniu
virgdu, o maesns kaip 5 mm keramzitiniu smliu.
Keramzitas yra lengvas, palyginti stiprus, atsparus aliui ir maai laidus ilumai.
Jo poros udaros. Naudojamas ploki stog nuolydiams sudaryti, ertmms upildyti,
grindims rengti, keramzitbetonio blokeliams, sramoms gaminti.
Agloporitas tai ipsta keramin uk su stambiomis ir daniausiai atviromis
poromis. gaminamas aglomeruojant mol su priedais. aliavos miinys gaminamas i
lengvai lydi moli, sumaiyt su akmens anglimi (8%) ir medio pjuvenomis. ge-
rai sumaiytas miinys pirmiausiai granuliuojamas, o paskui degamas 11501200C
temperatroje. Degant maiytam kurui, molio granulse esanios degiosios mediagos
idega ir granuls viena su kita susilydo. gaunami poringi agloporito luitai. po to luitai
trupinami ir frakcionuojami. agloporitas gali bti gaminamas kaip smlis, skalda ar
virgdas. Vartojamas kaip lengvj beton upildas.
3.7. Riamosios mediagos
Riamosios mediagos yra sudtin statybini mediag dalis, kurios veiki-
amos fzikini, chemini ir mechanini chemini proces, statybines mediagas tar-
pusavyje suria.
Riamosios mediagos skirstomos pagal kilm dvi grupes: neorganines (mineralins)
ir organines. Riamj mediag klasifkavimo schema pateikta 3.8 paveiksle.

3.8 pav. Statybini riamj mediag klasifkavimo schema
37
Statyboje plaiai naudojamos neorganins riamosios mediagos. Neorganinmis
riamosiomis mediagomis vadinamos mineralins milteli pavidalo mediagos, ku-
rios su vandeniu sudaro plastin mas, per tam tikr laik sustingstani kiet, panai
akmen, mediag. Kietjimo proces sudaro 3 stadijos:
I stadija prisotinimo stadija. Joje riamoji mediaga reaguoja su vandeniu. Ji
tirpsta ir susidaro prisotintasis tirpalas, be to, vyksta hidrolizs ir hidratacijos reak-
cijos.
II stadija koloidizacijos stadija. Joje i prisotintojo tirpalo isiskiria maai tir-
pios mediagos koloidinje (gelio) bklje. Vyksta riamosios mass sukibimo
procesas.
III stadija kristalizacijos stadija. Joje nepatvarus gelis kristalizuojasi, o riamoji
mas virsta kieta mediaga.
Neorganins riamosios mediagos skirstomos dvi grupes: orines ir hidraulines.
3.7.1. Orins riamosios mediagos
orins riamosios mediagos riasi ir kietja orasausje aplinkoje, o vandenyje
savo patvarum praranda. Joms priklauso: kalkins riamosios mediagos, gipsins
riamosios mediagos, magnezins riamosios mediagos ir kt.
Kalkins riamosios mediagos. iai grupei mediag priskiriamos orins kalks.
orins kalks tai daniausiai i kalcio oksido Cao arba kalcio hidroksido Ca(oH)2
susidedanios kalks, kurios, reaguodamos su atmosferoje esaniu anglies dioksidu,
pamau kietja.
orins kalks gaunamos degant specialiose (achtinse, iedinse arba
besisukaniose) krosnyse 1200C temperatroje klini, kreidos, dolomito ir kitoki
klintini uolien gabalus, kuriuose yra ne daugiau kaip 8% molio priemai. Klintys
skyla, sudarydamos degt gabalini kalki pavidalo kalcio oksid Cao. Degtas gaba-
lines kalkes upylus mau vandens kiekiu gaunami gesint kalki milteliai, o upylus
didesniu vandens kiekiu gaunama kalki tela. pagal iorin vaizd kalkes galima
suskirstyti 3 grupes:
1) gabalines negesintsias;
2) milteli pavidalo:
a) maltas negesintsias;
b) maltas gesintsias;
3) kalki tel.
Didama ir kietdama kalki tela labai traukiasi ir trkinja, todl gryna tela
statyboje nenaudojama. Kadangi kalks yra plastikos, tai dl ios savybs naudojamos
skiediniams, skirtiems anteminms sienoms mryti arba orasausms patalpoms tin-
kuoti. Skiedinius lengva naudoti, jie lengvai ir tolygiai pasiskirsto paviriuje, gerai su
juo sukimba. taip pat kalks naudojamos em klasi betonams, eksploatuojamiems
orasausje aplinkoje, gaminti, tankiems ir akytiems silikatiniams dirbiniams gaminti,
kalkiniams daams gaminti ir kt.
gipsins riamosios mediagos. pagrindins gipsins riamosios mediagos yra
statybinis gipsas ir anhidritas.
Statybinis gipsas orin riamoji mediaga, kuri greitai kietja ore. Jis gauna-
mas kaitinant gamtin gips 110180C temperatroje. gamtinis gipsas yra nuosdin
38
uolie na, sudaryta i gipso mineralo ir kit priemai: kvarco, karbonat, molio,
bitumini mediag.
gipso miiniai naudojami sienoms tinkuoti. Naudojant tok tink galima gauti
lyg arba iurkt paviri, pats pavirius gaunamas baltesnis. tinkas nenaudojamas
drgnoms patalpoms tinkuoti, kadangi pagrindinis gipso trkumas maas atsparumas
drgmei, todl jis naudojamas ten, kur oro santykinis drgnis ne didesnis kaip 70%.
gipsas, kaip pagrindin riamoji mediaga, maiomas mastikas, kuriomis klijuojami
sauso tinko laktai. Daug statybinio gipso naudojama gipskartonio laktams gaminti.
gipsas naudojamas gipsiniams dirbiniams ir formoms lieti.
anhidritas tai riamoji mediaga, kuri sudaro dirbtinis arba gamtinis anhid-
ritas ir jo hidratacij suadinantys priedai. Dirbtinis anhidritas gaunamas 600 800C
temperatroje idegus gamtin gips. gamtinio anhidrito degti nereikia, jis tik
idiovinamas ar ikaitinamas. gamtinis anhidritas yra taip pat nuosdin uoliena, sud-
aryta i mineralo anhidrito ir vairi priemai.
Su anhidrito milteliais gali bti gaminami tinkavimo ir mrijimo skiediniai, nau-
dojami aplinkoje, kurioje oro santykinis drgnis ne didesnis kaip 70%. taip pat an-
hidritas, kaip riamoji mediaga naudojamas aliejiniams daams, popieriui gaminti.
I gamtinio anhidrito klodo gali bti ipjauti norimo dydio blokai, o i j vairaus
dydio ir vairios konfgracijos interjero apdailos ploktels.
3.7.2. Hidraulins riamosios mediagos
Hidraulinmis vadinamos riamosios mediagos, kurios pradeda kietti ore, vliau
kietja vandenyje ir ilaiko stiprum ne tik ore, bet ir bdamos vandenyje.
portlandcementis smulki milteli pavidalo neorganin riamoji mediaga,
kuri sumaiyta su vandeniu, riasi ir kietja, vykstant hidratacijos reakcijoms ir pro-
cesams. Jis gaunamas smulkiai sumalus klinker su tam tikru kiekiu gipso. Klinkeris
portlandcemenio pusfabrikatis. pirmasis klinkerio gamybos etapas yra kalcio kar-
bonato skaidymas (kalcinavimas), atliekamas ilgose besisukaniose krosnyse. toliau
gautas kalcio oksidas auktoje temperatroje (madaug 1500C) degamas kartu su
silicio dioksidu, aliuminio oksidu ir geleies oksidu. Degimo metu vyksta sudtingi
fzikiniai bei cheminiai procesai. taip gaunamas klinkerio mineralas. Kitame etape
klinkeris sutrinamas ar sumalamas kartu su gipsu ir kitomis sudedamosiomis dalimis,
kad bt gautas portlandcementis. gipsas reikalingas cemento riimosi trukmei reguli-
uoti (sultinti), nes be gipso klinkerio milteliai labai greitai susirit.
gamtoje pasitaikantys kalkiniai telkiniai, pvz., kalkakmenis, mergelis ar kreida,
yra kalcio karbonato altinis. Silicio dioksido, geleies oksido ir aliuminio oksido
randama vairiose rdose ir mineraluose, pvz., smlyje, skalne, molyje ir geleies
rdoje.
pagal Lietuvos standart (LSt EN 1971) portlandcementis ymimas CEM ir
skirstomas penkis pagrindinius tipus (3.9 pav.).
Sudtinio portlandcemenio (CEM II) ymenyje, be cemento tipo, nurodoma
pried kiekis, ris, stiprio klas ir ankstyvojo stiprio ymuo.
pried kiekis nurodomas raidmis a, B, C (didjimo tvarka).
priedai, einantys portlandcemenio sudt, ymimi taip pat raidmis, pvz.,
auktakrosni lakas S, silicins mikrodulks D, gamtiniai pucolanai p, degieji
39
pucolanai Q, klintis L ir t.t. pried kiekis portlandcemenio sudtyje nusakomas
procentais.

3.9 pav. portlandcemenio tip klasifkavimo schema
pagal stipr prastinis portlandcementis skirstomas tris klases: 32,5 Mpa, 42,5
Mpa ir 52,5 Mpa. pagal stiprio klases portlandcementis ymimas taip: 32,5; 42,5; 52,5.
Jei portlandcementis didelio ankstyvojo stiprio, nurodoma raid R, jei prastinio N,
jei mao L. pvz., jei portlandcemenio ymuo CEM II/a-L 42,5N, tai reikia, kad yra
klinties portlandcementis, prastinio ankstyvojo stiprio.
Lietuvoje daugiausiai gaminamas ir didiausi paklaus turi CEM I tipo ir 42,5
klass portlandcementis.
Be prastinio portlandcemenio, gaminami specialieji: greitai kietjantis, hidrofobi-
nis, plastifkuotasis, atsparus sulfatams, pucolaninis, lakinis, baltasis, spalvotasis ir kt.
Greitai kietjantis portlandcementis plaiai naudojamas statybiniams miiniams
gaminti.
Hidrofobinis portlandcementis yra paprastas portlandcementis su vandens
nepralaidiais priedais. Sukietjs cementinis akmuo maiau praleidia vandens, yra
atsparesnis aliui, ciklikam sudrkimui ir idivimui. is portlandcementis nau-
dojamas pastat apdailai, tinko miinio skiediniams, taip pat jis naudojamas keliams,
aerodrom takams tiesti, kai reikalingas maesnis vandens pralaidumas ir didesnis at-
sparumas aliui.
Plastifkuotasis portlandcementis tai portlandcementis su hidrofliniais priedais,
didinaniais cemento milteli drgstamum. i riamoji mediaga suteikia miiniams
didesn slankum ir geresn klojamum.
Sulfatams atsparus portlandcementis naudojamas betonams gaminti, kuriems ke-
liami didesni atsparumo agresyviai aplinkai ir aliui reikalavimai. gali bti naudoja-
mas konstrukcijoms, kurias veikia drusk prisotintas vanduo.
Pucolaninis portlandcementis tai sulfatams atspari cement grupei priklausan-
tis portlandcementis, kuris nuo prastinio skiriasi trepelio, opokos, diatomito didesniu
kiekiu (2030%). Jam kietjant isiskiria maiau ilumos, todl is portlandcementis
40
tinka masyvioms konstrukcijoms betonuoti. Betonas su ia riamja mediaga atspares-
nis vandens poveikiui bei sulfatams.
lakiniai portlandcemeniai gaunami smulkiai sumalus paprasto cemento
klinker ir granuliuotus auktakrosni lakus. lakinis portlandcementis kietja liau
nei prastinis. Jis atsparus sulfatams, taiau ne toks atsparus aliui. lakinis cementas
kietdamas iskiria maiau ilumos ir yra atsparesnis kaitrai, geriau tinka masyviems
statiniams betonuoti.
3.8. Betonas ir jo naudojimas
Betonu vadinamas dirbtinis akmuo, gautas sukietjus racionaliai parinktos sudties
riamosios mediagos, vandens ir upild (su specialiais priedais ar be j) miiniui.
Betonas statyboje vartojamas nuo seno. Senovs Romos statytojai i betono,
pagaminto su orinmis ir hidraulinmis kalkmis, stat amfteatrus, ventyklas, vairius
statinius. Viduramiais betono naudota maiau, bet jau nuo XIX a. vidurio, pradjus
gaminti portlandcement, jis tapo labai svarbia statybine mediaga.
iuo metu be betono neisiveria n viena statyb sritis, nes, reguliuojant miinio
sudt ir mechaninio bei fzikinio-cheminio apdorojimo bdus, betonui galima suteikti
norimas savybes, pvz., i technologiko betono miinio galima gaminti vairios formos
bei matmen statybines konstrukcijas. Be to, betonas yra ekonomika mediaga, nes
didij jo trio dal uimantys upildai daniausiai paruoiami i vietini aliav.
3.8.1. Betono klasifikacija
Betonai gali bti klasifkuojami pagal tank, upild stambum, paskirt ir kitus
poymius.
pagal tank betonai skirstomi sunkiuosius (sauso betono tankis didesnis kaip
2600 kg/m3), normaliuosius (20002600 kg/m3), lengvuosius (8002000 kg/m3) ir
ypa lengvus (tankis maesnis kaip 800 kg/m3).
pagal upild stambum, betonai skirstomi smulkiagrdius (gaminami tik su
smulkiais upildais, kuri dalels iki 10 mm) ir stambiagrdius (upild dalels gali
bti iki 150 mm).
pagal paskirt betonai skirstomi :
- konstrukcinius;
- konstrukcinius-termoizoliacinius;
- termoizoliacinius;
- hidrotechninius;
- keli;
- dekoratyvinius;
- atsparius kaitrai;
- chemikai atsparius.
Konstrukcini beton svarbiausia savyb yra stiprumas. I j gaminamos
daniausiai laikaniosios konstrukcijos.
Konstrukciniai-termoizoliaciniai betonai turi bti stiprs ir gerai izoliuoti ilum.
I toki beton gaminami laikantieji atitvariniai pastat elementai.
termoizoliaciniams betonams btinos ypa geros termoizoliacins savybs. Jie
naudojami pastat element iluminei izoliacijai.
41
Hidrotechniniai betonai turi bti stiprs, tanks, nelaids vandeniui, atspars
aliui bei agresyviam vandeniui.
Dekoratyviniams betonams labai svarbu spalva ir faktra. Jie vartojami pastat ir
statini apdailai.
atspars kaitrai betonai turi neprarasti laikaniosios galios, ilg laik veikiami
auktos temperatros.
Chemikai atspars betonai turi bti atspars drusk tirpalams, rgtims, armams
bei j garams.
3.8.2. Betono aliavos
Riamosios mediagos. paprastam betonui gaminti daniausiai naudojamas port-
landcementis. Specialiesiems betonams gaminti naudojami specialieji cementai (greitai
kietjantys, plastifkuoti, hidrofobiniai, atspars sulfatams, baltasis bei spalvotasis, pu-
colaninis ir kt.).
Upildai tai vairios granuliometrins sudties grdeliai. Upildai gali bti
gamtiniai (virgdo, smlio), dirbtiniai (skaldos) arba pakartotinai paruoti i anksiau
statyboje naudot mediag, (keramzito, keramini plyt lauo ir kt). Betonas gamina-
mas su smulkiais ir stambiais upildais.
Kaip smulkusis beton upildas daniausiai naudojamas smlis. Smliu vadinama
biri natrali arba dirbtin akmens mediaga, sudaryta i 0,063-4 mm dydio daleli.
betono miin paprastai dedamas suklasifkuotas ir iplautas gamtinis smlis.
Betonui kenkia priemaios dulks, molis, rutis, sulfatai, vairios organins
mediagos.Dl ruio, molio, dulki pablogja kontaktiniai ryiai tarp cementinio ak-
mens ir upild, dl sulfat prasideda cementinio akmens korozija, o esant organini
priemai, betonas liau kietja.
Stambs upildai. Stambiais vadinami upildai, kuri dalels yra nuo 4 iki 63 mm
dydio. pagal daleli form tokie upildai skirstomi virgd ir skald.
gamtinis virgdo ir smlio miinys vadinamas vyru. vyras bna pirminis ir an-
trinis. pirminis vyras esti atriabriaunis, ir jo stambiosios dalels vadinamos gargdu.
antrinio vyro stambiosios dalels vadinamos virgdu. Jo dalels bna apskritos,
plokios, pailgos, j pavirius nuzulintas, lygus. vyras paprastai frakcionuojamas
sml ir virgd. betono miinius natralaus nefrakcionuoto vyro dedama retai, nes
jame esanio smlio ir stambi daleli santykinis kiekis daniausiai neatitinka normose
nurodyt reikalavim.
Skalda gaunama sutrupinus stambisias virgdo daleles, gamtines magmines uo-
lienas (granitus, sienitus, diabazus ir kt.) bei tankias nuosdines uolienas (dolomitus,
smiltainius, kietas klintis ir kt.). Skaldos dalels esti netaisyklingos formos, j pavirius
iurktus. geriausia yra skalda, kurios dalels yra kubo arba artimos jam formos.
Vanduo. Betono miiniui ruoti naudojamas varus, be aling ir normal betono
kietjim stabdani priemai (rgi, sulfat, riebal) vanduo.
Priedai. priedas tai mediaga, pridedama ruoiam betono miin, kurios
maas kiekis modifkuoja betono miinio arba paties betono savybes. Betonui naudo-
jamus priedus galima suskirstyti reguliuojanius betono miini reologines savybes
(plastikliai, stabilizatoriai); riimsi, kietjim, betono poringum (poringumas didina-
mas or miinyje sulaikaniais priedais, dujodarais, putokliais) bei suteikianius bet-
42
onui specifni savybi (priedai, kurie maina daleli drgstamum, didina patvarum
agresyviojoje aplinkoje).
3.8.3. Pagrindins betono savybs
Betono stipris nustatomas bandant 150 skersmens ir 300 mm aukio cilindrus
arba 150 mm dydio kubus. Bandini stiprumas gniudant nustatomas juos ilaikius
laboratorijoje tam tikromis slygomis 28 paras. Betono stipris turi bti lygus arba
didesnis nei maiausias stipris gniudant nurodytai stiprio gniudant klasei.
Normaliojo ir sunkiojo betono stiprio gniudant klass: C 8/10 (8 Mpa maiausias
betono stipris bandant 150/300 mm cilindrus; 10 Mpa maiausias betono stipris ban-
dant 150 mm dydio kubus), C 12/15, C 16/20, C 20/25, C 25/30, C 30/37, C 35/45, C
40/50, C 45/55, C 50/60, C 55/67, C 60/75, C 70/85, C 80/95, C 90/105, C 100/115.
Lengvojo betono stiprio gniudant klass: LC 8/9, LC 12/13, LC 16/18, LC 20/22,
LC 25/28, LC 30/33, LC 35/38, LC 40/44, LC 45/50, LC 50/55, LC 55/60, LC 60/66,
LC 70/77, LC 80/88.
Betono atsparumo aliui mark. Betono atsparumo aliui mark nusakoma
aldymo ir atitirpinimo cikl skaiiumi, kuriuos bandiniai atlaiko, prarasdami ne
daugiau kaip 3% mass ir ne daugiau kaip 5% stiprio. ymima raide F.
Betono atsparumo aliui marks yra tokios:
- sunkiojo, normaliojo ir smulkiagrdio betono: F50; F100; F150; F200; F300;
F400; F500;
- lengvojo betono: F25; F35; F50; F75; F100; F150; F200; F300; F400; F500;
Betono nelaidumo vandeniui mark. Betono nelaidumo vandeniui marks (sunki-
ojo, normaliojo, smulkiagrdio ir lengvojo betono): W2; W4; W6; W8; W10; W12.
Betono fzikins ir mechanins savybs priklauso nuo upild stambumo,
riamosios mediagos ir upild savybi bei kiekio, vandens ir cemento santykio,
gamybos bdo, betono klojimo ir tankinimo bd, kietjimo slyg.
3.8.4. Beton naudojimas
Hidrotechninis betonas. tai betonas, naudojamas vandens veikiamoms statini
konstrukcijoms. Hidrotechninis betonas turi bti tankus, nelaidus vandeniui bei at-
sparus aliui. toki beton miiniai daromi i sulfatams atsparaus portlandcemenio
ir upild.
Rgtims atsparus betonas. gaminamas i rgtims atsparaus portlandcemenio
ir rgtims atspari upild (kvarcito, kvarcinio smlio, bazalto). Upild miinys
sudaromas i trij frakcij skaldos, nemalto ir malto smlio. Naudojamas statybini
konstrukcij apsauginiams sluoksniams.
Kaitrai atsparus betonas. Betonas naudojamas dmtrauki statybose, taip pat
statini konstrukcijoms, naudojamoms auktos temperatros slygomis. tokiam bet-
onui gaminti naudojamas portlandcementis, aliuminatinis cementas, skystasis stiklas.
Dekoratyvinis betonas. Jis naudojamas pastat bei vairi statybini detali ap-
dailai. is betonas gaminamas i paprasto, baltojo arba spalvotojo portlandcemenio.
Dekoratyvinis betonas turi bti stiprus, tankus ir ilgaamis.
Gelbetonis. Statybins konstrukcijos ir j elementai daniausia yra gniudomi,
lenkiami arba tempiami. Dideli gniudymo ra veikiami elementai gaminami i
43
betono. Betonai ilaiko 80 Mpa ir didesnius tempius, taiau jie ilaiko labai nedide-
lius tempimo tempius, t.y. 1020 kart maesnius nei gniudant. Betono stiprum
padidinti galima sustiprinus betono tempiamj zon, djus j metalo arba kito-
kius strypus. Strypai perims tempimo jga ir elementas dirbs tol, kol jie nutruks
arba suirs gniudomos zonos betonas. panaudoti tame paiame elemente beton
gniudymo tempiams, o strypus tempimo tempiams atlaikyti ir yra gelbetonio
esm. gelbetoniu vadinama mediaga, sudaryta i betono ir jame esanios plienins
armatros. Kietdamas betonas gerai sukimba su armatra ir j apsaugo nuo
mechanini ir kitoki paeidim.
Gelbetoniniai gaminiai klasifkuojami pagal armavimo bd, gaminio sandar,
mas, gabaritus. vairios paskirties objektams plaiai naudojami tokie gelbetoniniai
gaminiai: tuiaviduriai ir itisiniai surenkamj pastat elementai, gelbetonins
kolonos, gelbetonins sijos ir santvaros, gelbetoniniai poliai, gelbetoniniai
vamzdiai, iedai ir kt. gelbetonins pastat ir statini dalys gali bti surenkamo-
sios arba monolitins. Surenkamosios dalys gaminamos gamyklose arba statybos
aiktelse, monolitins statybos aiktelse.
Gelbetonins konstrukcijos esti stiprios, standios, patvarios, ilgaams.
pagrindinis trkumas didel mas, be to, laidios ilumai ir garsui.
44
LITERATRA
1. Lietuvos Respublikos statybos statymas (in., 1996, Nr.32-788; 2001,
Nr. 101-3597).
2. Statybos techninis reglamentas StR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas
(in., 2005, Nr. 4-80).
3. Statybos techninis reglamentas StR 1.07.01:2002 Statybos leidimas (in.,
2002, Nr. 55-2203, 2003, Nr. 122-5547, 2004, Nr.52-1748, 2004, Nr. 180-
6685).
4. Statybos techninis reglamentas StR 1.11.01:2002 Statini pripainimo tin-
kamais naudoti tvarka (in., 2002, Nr. 60-2475, 2003, Nr. 122-5551, 2004,
Nr. 9-245).
5. Statybos techninis reglamentas StR 1.01.05:2002 Normatyviniai statybos
techniniai dokumentai (in., 2002, Nr. 42-1586, 2003 Nr. 37-1634, 2004, Nr.
25-780, 2004, Nr. 56-1952, 2004, Nr. 90-3332, 2004, Nr. 166-6079).
6. Statybos techninis reglamentas StR 2.01.01(1):1999 Esminiai statinio reika-
lavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas (in., 1999, Nr. 112-3260).
7. Statybos techninis reglamentas StR 2.01.01 (2):1999 Esminiai statinio reika-
lavimai. gaisrin sauga (in., 2000, Nr. 17-424).
8. Statybos techninis reglamentas StR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reika-
lavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga (in., 2000, Nr. 8-215).
9. Statybos techninis reglamentas StR 2.01.01(4):1999 Esminiai statinio reika-
lavimai. Naudojimo sauga (in., 2000, Nr. 8-216).
10. Statybos techninis reglamentas StR 2.01.01(5):1999 Esminiai statinio reika-
lavimai. apsauga nuo triukmo (in., 2000, Nr. 8-216).
11. Statybos techninis reglamentas StR 2.01:01(6):1999 Esminiai statinio
reikalavimai. Energijos taupymas ir ilumos isaugojimas (in., 1999, Nr.
107 - 3120).
12. LSt EN 197-1:2000. Cementas. prastini cement sudtis, techniniai reika-
lavimai ir atitikties kriterijai. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamen-
tas. 27 p.
13. Mitkus S. Statybos teis. Vilnius: technika, 2002. 410 p.
14. Vaininas p. Statybos proceso teisinio ir techninio reglamentavimo pagrindai.
Vilnius: technika, 2005. 138 p.
15. Deltuva J., gailius a., gumuliauskas a. ir kt. Statybins mediagos. Vilnius:
Mokslas, 1982. 348 p.
16. Naujokaitis a. Mediag mokslas. Vilnius: technika, 2006. 230 p.
17. Nagrockien D., urauskien R. Statybins mediagos ir j gaminiai. Vilnius:
technika, 2007. 182 p.
18. vinys J., niuolis R. Ininerins mediagos. Kaunas: technologija, 2003.
108 p.
19. Kudzys a., Jokubaitis a., Jurka J., Kamaitis Z. ir kt. gelbetonins ir mrins
konstrukcijos. Vilnius: Mokslas, 1992. 392 p.
20. gailius a., girnien I. Keraminiai dirbiniai ir j tyrimo metodai. Vilnius:
technika, 2003. 100 p.
45
21. Statybini mediag laboratoriniai darbai. Metodiniai patarimai. / V. gurskis.
LU, 2006. 52 p.
22. pastat projektavimas. Metodiniai patarimai. / V. gurskis, J. Juodis, D.
Ramukeviius. LU, 2006. 52 p.
23. William D., Callister Jr. Fundamentals of Materials Science and Engineering.
John Wiley & Sons, Inc., 2005. 124 p.
24. allen E., Iano J. Fundamentals of building construction: materials and me-
thods. John Wiley & Sons, Inc., 2004. 900 p.
25. Herzog t., Natterer J., Schweitzer R., Volz M., Winter W. timber construction
manual. Basel: Birkhuser, 2004. 375 p.
tiraas 250 vnt.
Spausdino UaB ardiva
Jonavos g. 254, Lt-44132, Kaunas,
tel.: (8-37) 36 34 01; Faks.: (8-37) 33 47 34;
El. p.: info@ ardiva.lt; www. ardiva.lt.