TEMA. TEISS SOCIALIN PASKIRTIS IR FUNKCIJOS. TEISS SOCIALIN PASKIRTIS IR JOS RAIDA.

Socialine paskirtimi bei funkcijomis teis tiesiogiai siprasmina visuomenje kaip socialinio elgesio reguliatorius. Teiss socialin paski !is tai tikslas, kuriam teis kuriama ir dl kurio ji egzistuoja. A!skleis!i !eiss socialin" paski !# tai atsakyti klausim, kodl atsiranda ir egzistuoja teis. Teis tiesiogiai atsiranda i !moni" bendravimo ir todl skirta j valdyti atsi!velgiant vis" !moni" lygyb# ir j" laims siek. Tiesiogin jos priederm organizuotai, vienodo veiksmingumo priemonmis saugoti vis" visuomens nari" teises ir lemti j" gyvendinim. $storijoje teiss paskirtis buvo nusakoma vairiai. Teiss socialin paskirtis istorinis rei kinys ir todl kei%iasi priklausomai nuo teiss sampratos poky%i" ir j lemian%ios !moni" socialins, ekonomins b&ties permain"' besikei%ian%ios visuomens socialins strukt&ros ir socialini" jg" santykio. (emiantis !eisini$ e!a!i%&$ teiss socialin paskirtis tvirtinti valstybs ir u! jos stovin%ios ekonomi kai ir politi kai vyraujan%ios !moni" grups )klass* vali (emiantis pilie!ins !eiss samprata teiss socialin paskirtis apsaugoti vis" visuomens nari" pagrindines teises ir laisves vienodai veiksmingomis priemonmis. Socialin !eiss paski !is istori kai perjo dvi pagrindines ai'os s!a'i(as' klasin# ir bendranacionalin# )demokratin#*. Pi &osios s!a'i(os teis buvo kuriama u!tikrinti )saugoti* ne visos visuomens, o tik politi kai ir ekonomi kai vyraujan%i" socialini" grupi" interesus, atitinkamai slopinant kitas socialines grupes. Tokios paskirties teis tai privilegij" ir prievoli" prie prie os teis. An! a(ai s!a'i(ai )pradjo ai kiau formuotis +uropoje po ,ntrojo pasaulinio karo* b&dinga tai, kad teis turi organizuotu b&du saugoti ne vienos, o vis" socialini" grupi" teises, lemti j" gyvendinim, derinti prie ingus interesus ir itaip palaikyti visuomenje socialin# santarv# bei rimt. Tokios orientacijos teis siekia socializuoti !moni" santykius, grsti juos ne jga, o abipuse nauda, lygiateisi kumu, bendradarbiavimu. Siekiama, kad kiekvienas galt" dalyvauti lygiaver%iuose mainuose, laisvai pltoti savo asmenyb#, tiktis savo teisi" saugos ir tais atvejais, kai pats dl objektyvi" prie!as%i" nebepajgia pareig" vykdymu u!sitikrinti minimalios savo teisi" saugos. -i !eiss socialins paski !ies ai'a tai teiss pa!angos raida. Teiss pa)an*a yra taip pat reikalinga visuomenei kaip ir tec.nikos, mokslo, ekonomikos pa!anga, nes ji rodo mogaus socialjim, monikjim stiprjant gebjim gyventi santarvje, naudotis savo teismis nevarant artimo teisi. +MO,AUS TEISS KAIP PO-IT./IOSIOS TEISS SOCIALINS PASKIRTIES O0JEKTAS. /mogaus teiss gali b&ti suprantamos vairiai. (.0.1if icas si&lo apibendrinti dviem po!i&riais' Na!1 alis!ini$ pripa!stama, kad !mogaus teiss ir j" gyvendinimas priklauso asmeniui i prigimties )gimimo*, kad jos nuo valstybs nepriklausomos ir neatimamos. 2alstyb ir visuomen privalan%ios jas tik saugoti, lemti j" gyvendinim. ) nesvarstomas klausimas ar neatimamumas dera su gyvenimo realijomis, su asmens pareiga legalizuoti savo teises visuomenje atitinkam" pareig" vykdymu. 3eatsakoma klausim ar !mogus gimsta su pa%ia subjektine teise ar tik su i ankstiniu visuomens leidimu turti, gyti teis#*. Po%i!23is!ini$ !mogaus teiss kylan%ios i valstybs, i savo nuo!i&ra jas !mogui suteikia ar atima. /mogus i prigimties neturi joki" teisi", jos ateina tik i organizuotos bendrijos, kurioje asmuo gyvena, veikia ir kuri gali laisvai manipuliuoti jo teismis. )jis teigia valstybs pirmenyb# prie asmen ir neie ko objektyvi" kriterij", kurie apribot" valstybs savival# kuriant teis#*

Tiesos reikia ie koti integruojant ias pa!i&ras. P i*i&!ins !eiss skiriasi priklausomai nuo objekto, t.y. t" vertybi", kurias jos turi saugoti4 vienos yra 4iolo*ins p i*i&!ies )gyvyb sveikata, orumas, laisv ir t.t.*, kitos socialins p i*i&!ies paties asmens susikurtos )turtas, kvalifikacija ir t.t.*

As&ens !eis tai jo ir visuomens )kit" asmen"* abipusio sipareigojimo santykis naudotis savo vertybmis nedarant !alos kito asmens vertybms. 5&tent dl to, kad s$4(ek!in !eis yra ne sa3245 o san!2kis, nra prigimtini" teisi" ir niekas negimsta su teismis. 6ita vertus, pagrindins !mogaus teiss nra valstybs malon asmeniui. 2alstyb turi tik saugoti asmens teises, kurias jis pats gijo atitinkam" pareig" vykdymu. 5et yra teisi", kurios atsiranda kaip valstybs teisk&ros rezultatas, pvz.teis susira injimo slaptum. 3erei kia, kad valstyb gali pripa!inti ias teises ar j" nepripa!inti. /mogus objektyviai turi teisi" ias socialines vertybes, nes jos yra i vestins i !mogaus orumo ir laisvs. Ta%iau, kad ios teiss i teisnumo statuso pereit" subjektin# teis#, reikia, kad valstyb pripa!int" tai statymais. +MO,AUS TEISS TEISNUMO IR SU0JEKTINS TEISS L.,MENIU. 2isuotinje !mogaus teisi" deklaracijoje )789:* bei daugelio +uropos ali" konstitucijose, konstatuojant !mogaus teisi" prigimt, teigiama, kad ;!mons gimsta laisvi< arba ;teiss suteikiamos !mogui gimstant<, kitaip sakant, !mons gimsta su teismis. Terminas ;teiss< %ia pavartotas nevienareik mi kai' neti ku, kas turima galvoje asmens teisnumas ar subjektin teis. =eigu ;!mogus gimsta su teismis< subjektins teiss prasme, tai nesuprantama, kodl jis tas teises dar turi garantuoti pareig" vykdymu kito asmens naudai. 2artojant termin ;!mogaus teiss<, tapatinamos dvi artimos, bet savo esme skirtingos teisins svokos' asmens !eisn$&as su to paties asmens s$4(ek!ine !eise. +&o*a$s !eis&s deklaracijose ir konstitucijose pirmiausia suteikiama !eisn$&o prasm. Teisn$&as tai yra abstraktus leidimas asmeniui imtis bet kuri" pareig" ir j" vykdymu abstrakt" teisnum )leidim* versti konkre%ia subjektine teise. >vz., leidimas turti nuosavyb# )teisnumas* virs subjektine teise tik t turt, kur asmuo susikurs pareig", kuri" imtis jam buvo suteiktas leidimas )teisnumas*, vykdymu. Tik is leidimas asmeniui suteikiamas nuo gimimo. =is gyjamas be asmens kult&rini" pastang", u!tenka asmeniui gimti civilizuotoje visuomenje, kad tok leidim gaut". Tuo tarpu s$4(ek!in !eis jau reikalauja asmens kult&rinio aktyvumo, reikalauja vykdyti tam tikras pareigas, kad jomis susikurt" pageidaujam vertyb#, o tuo pagrindu ir asmenin# teis# j. >vz., teisnumo lygiu suteikt ;teis#< laisvai keliauti asmuo gali paversti savo subjektine teise keliauti konkre%i al tik apmokdamas kelions i laidas. =ei tokios pareigos jis nenori ar nepajgia atlikti, tai ;teis< keliauti pasilieka teisnumo lygmens ir j turintis asmuo niekur nekeliauja. Tik vaik" ar neveiksni" asmen" teisnumas tiesiogiai virsta subjektine teise, bet tik tais atvejais, jei eima, visuomen, valstyb prisiima vykdyti tas pareigas, kuriomis ie asmenys privaljo garantuoti teisnumo jiems suteikt ;teis#< vien ar kit jiems reik ming gr. ?eklaracijose, konvencijose, konstitucijose pirmiausia yra tvirtinamos ne subjektins teiss, o tik asmen" teisnumas, kur asmuo realiai gali paversti subjektine )asmenine* teise tik atitinkam" pareig" vykdymu. Tai rodo, kad subjektin teis skatina asmen kult&riniam aktyvumui )k&rybai*, santarvei ir bendradarbiavimui. /mogus k&rjas sigyja subjektin# teis# tik pareigai tarpininkaujant )kei%iasi paslaugomis su artimu*, o !mogus vartotojas prie ingai reikalauja teisnum versti jo subjektine teise neatlyginamai savintis kit" asmen" kuriam gr. 6iekvienas teisnumas, kuris virsta subjektine teise pareigai netarpininkaujant, yra agresyvus. 5et atskirais atvejais tai agresija, kuri visuomen, atsi!velgdama socialinio stabilumo palaikymo interesus ir nevir ydama tam tikr" rib", priversta toleruoti. Tokio tipo subjektinmis teismis yra vadinamosios antrosios kartos asmens teiss )socialins, ekonomins, kult&rins*, nes tai yra kult&ri kai pasyvi" asmen" teisnumas, legaliai paverstas j" subjektinmis teismis. Tai, kad teisnumas kartu rei kia ir subjektin# teis#, yra i imtis i taisykls tais atvejais, kai tam tikra kategorija asmen" objektyviai nepajgia vykdyti pareig" susikurti vertybi", kurias jie turi teisnum, ir antra, visuomen sutinka perimti toki" asmen" pareigas. Teisn$&6 asmeniui suteikia valstyb savo statymais, o s$4(ek!in" !eis" asmuo sigyja pareig" vykdymu.

JURIDIN +MO,AUS TEISI7 SAMPRATA. >ozityvioji teis turi vienodai branginti ir augoti vis" asmen" teises, vienodai lemti j" gyvendinim. Todl pagrindinis !mogaus teisi" juridins koncepcijos po!ymis vis" !moni" lygiateisi kumo pripa!inimas. ;2isi !mons gimsta laisvi ir lyg&s savo orumu ir teismis<, @ sakoma 2isuotinje !mogaus teisi" deklaracijoje. 5et k fakti kai rei kia i teisi" lygybA 7* teisi" lygyb rei kia turim materialij grybi apimties lygyb, arba vartojimo kokybs lygyb# )ekonomin#* B* teisi" lygyb rei kia juridin lygyb lygyb# statymams, proced&r" lygyb#. 1ygyb %ia rei kia tik diskriminacijos nebuvim. Ekono&in l2*24 ir !eisin l2*24 skirtingi dalykai. J$ i'in l2*24 tai starto lygyb, tai teisi" imtis savaranki kos veiklos lygyb Ekono&in l2*24 fini o, arba veiklos rezultat" )vartojimo*, lygyb. Crientuojantis teisin# valstyb# ir jos propaguojamas vertybes, pirmum reikia teikti !eisinei l2*24ei, skelbian%iai, kad !mons teisi" po!i&riu l2*1s !ik s!a !$o'a&i, t.y. jiems leid!iama imtis bet kurios statym" neu!draustos veiklos, naudotis tuo pa%iu teisiniu asmens teisi" gynybos mec.anizmu, jie atsakingi pagal tuos pa%ius statymus ir kt. Tolesn j" padtis visuomenje priklauso nuo j" gabum", nor", mokjimo dirbti, ekonomini" galimybi" imtis savaranki kos veiklos. Toki" galimybi" susik&rimas taip pat laikomas paties asmens veiklumo reikalu. 2isa tai stimuliuoja !moni" iniciatyv, skatina juos lenktyniauti, pirmauti, kurti asmenin# gerov# nekenkiant kito asmens gerovei. =uridin )proced&r"* lygyb kartu rei kia, kad asmenys nei pagal statym, nei pagal teismo sprendimus negali b&ti diskriminuojami vienas kito at!vilgiu. +MO,AUS TEISI7 SAU,OS DIFERENCIACIJA IR DISKRIMINACIJA. $ prigimties !mons nra lyg&s' skiriasi j" lytis, am!ius, proto gebjimai, talentai, sveikata, darb tumas ir kita. Tokie skirtumai negali b&ti pa alinti, nes gl&di pa%ioje !mogaus prigimtyje. /mogaus kult&rins pastangos kompensuoti savo prigimtin netobulum ir yra !monijos pa!angos varomoji jga. Dstatymai, atsi!velgdami iuos skirtumus, nustato visiems !monms vienodas veikimo taisykles, proced&r" lygyb#, starto galimybi" lygyb#. Todl esant lygioms staro galimybms stiprieji, sveikesnieji, protingesnieji pasieks daugiau. $r tai gilins visuomens prie taravimus. ?l skirtum" atsiranda didel ekonomin )vartojimo* !moni" nelygyb, kuri ne tik galima, bet ir b&tina velninti, jeigu visuomen nori palaikyti socialin stabilum. Todl esant vienodoms starto galimybms statymais gali b&ti padidinama tam tikr" asmen" teisi" sauga, jeigu jie objektyviai nepajgia garantuoti bent minimalios savo teisi" saugos arba vykdo visuomenei svarbias pareigas, kuri" vykdymas adekva%iai neatsispindi j" teisi" saugoje. Tai suponuoja teisinio reguliavimo diferenciacij. ,smen" lygybs statymams logika teorijos po!i&riu neatrodo sudtinga4 tokia ji tampa taikoma prakti kai, nes 1( 6onstitucijos B8 str.tiesiogiai draud!ia tik diskriminacij valin asmens teisi" var!ym arba atleidim nuo statymo reikalavim" )privilegij" teikimas* lyties, rass, socialins padties ir kitais pagrindais. Ta%iau prakti kai yra toki" kategorij" !moni", kurie turi speciali" pareig", visuomenei arba patys nesugeba bent minimaliai garantuoti savo pagrindini" !mogaus teisi", ir todl kyla b&tinyb remiantis statymu didinti j" teisi" saug valstybs priemonmis. Tai reikalauja skirti diferenciacij nuo diskriminacijos, kartu atskleid!iant tokios diferenciacijos teistumo pagrindus. Disk i&inaci(a tai savavalikas asmens teisi atmimas, ribojimas Di8e enciaci(a teisi pridjimas arba lengvat suteikimas valstybs priemonmis, bet tik tiems asmenims, kurie patys objektyviai nepajgia bent minimaliai garantuoti savo pagrindini" !mogaus teisi" )tai nepilname%iai, seneliai, asmenys su gimta negalia* arba vykdo specialias, tik su " asmeniu susijusias pareigas visuomenei, kuri" adekva%iai neatspindi j" teisin padtis )moterys, gimdan%ios ir auginan%ios vaikus, asmenys dirbantys gyvybei ir sveikatai itin pavojingomis slygomis ir kt.* ?iferenciacijos teistumas grind!iamas visuomens solidarumu, .umanizmo pajauta ir socialinio stabilumo kaip vis" teisi" saugumo garanto poreikiu.

Di8e enciaci(os !ikslas su velninti turtin# nelygyb#, kad ji galiausiai nevirst" realia teisi" nelygybe. 2isais kitais atvejais bet koks teisi" saugos pridjimas konkretiems asmenims ar j" grupms bus privilegij" teikimas )diskriminacija*. Teisin l2*24 teikia !monms galimyb# i mginti save savaranki koje veikloje, gebjimu patiems pasir&pinti savo teisi" sauga. =eigu i lygyb kai kuriems asmenims nepakankama susikurti bent minimali savo pagrindini" teisi" saug, jiems minimaliu lygiu taikoma vartojimo lygyb, siprasminanti kaip visuomens parama, solidarumas. -i lygiava apima tik minimali" !mogaus teisi" saugos lygmen' kas daugiau, tas yra paties asmens kult&rini" pastang" rezultatas. =i siprasmina kaip !emutin !mogaus teisi" saugumo riba, reikalinga palaikyti visuomenje socialin# santarv# ir rimt. E! io minimumo turi baigtis faktin, arba vartojimo lygyb, ji turi pereiti teisin#, arba proced&r" lygyb#, pareigojan%i kovoti su neteistomis lengvatomis ar privilegijomis. Teisin l2*24 nra absoliuti ekono&ins l2*24s prie yb. Tarp j" civilizuotoje visuomenje formuojasi tarpusavio papildymo santykiai. Teisin lygyb skatina asmens kult&rin aktyvum ir nacionalinio produkto didjim, jo strukt&ros vairov#, o ekonomin lygyb ma!ina socialin# tamp, atsirandan%i teisins lygybs vyravimo slygomis. Tik veikdamos abipusio papildymo principu, jos gali garantuoti socialin stabilum, visuomens pltot# ne revoliucijos, o evoliucijos b&du. >rie pagrindini" !mogaus teisi" garantij" priskirtinas ir savavalikas asmens teisi ribojimo nebuvimas. Teistas !mogaus teiss ribojimas galimas tik dviem atvejais' 6ai reikia apsaugoti kito asmens teises )imperatyvas naudotis savo teismis nevar!ant kito asmens teisi"*. (iboti asmens teises reikia todl, kad !mogus yra ne tik teiss subjektas, bet ir agresorius prie artimo teis#. 6ai reikia u!kirsti keli religins, tautins neapykantos kurstymui, karo ir prievartos propagandai. 2isais kitais atvejais !mogus yra laisvas gyvendindamas savo teises. Tos teiss negali b&ti juridi kai apribotos, kol pats asmuo neduoda tam pagrindo nevykdydamas pareig". Socialin iuolaikins teiss paskirtis @ saugoti vis" visuomens nari" teises ir lemti j" gyvendinim.

9.:;. TEISS FUNKCIJOS IR J7 SANT.KIS SU TEISS SOCIALINE PASKIRTIMI.

Socialin !eiss paski !is yra gyvendinama teiss funkcijomis. )lot. functio atlikimas, vykdymas*. Teiss 8$nkci(os tai teiss poveikio !moni" elgesiui kryptys ar b&dai. 6aip konkre%iu laikotarpiu suprantama socialin teiss paskirtis, tokios yra ir teiss funkcijos. $storiniu po!i&riu ne visos teiss funkcijos universalios' vienos i j" )reguliavimo* yra b&dingos vis" epoc." teisei )nes susijusios su pa%ia teiss esme teisi" ir pareig" santykiu*, kitos tik tam tikros epoc.os teisei )demokratinei*. Ski ia&os !okios pa* in'ins !eiss 8$nkci(os< := Re*$lia3i&o 8$nkci(a. (eguliavimo funkcija siekiama apsaugoti asmens teises tokiu b&du, kad, leid!iant asmeniui naudotis tam tikru griu, jis kartu pareigojamas tai daryti nevar!ydamas kito asmens teisi" ir kartu jam leid!iama reikalauti i kit" asmen" elgesio, nedaran%io !alos jo griui. 6lasins ir demokratins valstybs slygomis reguliacin teiss funkcija dl skirtingos socialins paskirties yra skirtingo turinio. 6lasinje valstybje reguliacin teiss funkcija veikia taip, kad asmens teisin padtis )statusas* visuomenje grind!iama ne teisi" ir pareig" vienove )lygiateisi kumu*, o privilegij" ir prievoli" )vald!ios ir pavaldumo* santykiu. +sant tokio turinio reguliavimo funkcijai, reikjo plataus masto prievartos siekiant u!tikrinti neteisini" paliepim" vykdym. Tuo tarpu laisvoje visuomenje !moni" santykiai reguliuojami taip, kad kiekvieno asmens teisin padtis grind!iama teisi" ar pareig" vienove. 2isi asmenys vienas kito at!vilgiu laikomi juridi kai lyg&s' jiems pripa!stama tiek teisi", kiek jie vykdo vienas kito at!vilgiu j" teises garantuojan%ias pareigas. >= P ie?in*@ in!e es@ 'e ini&o5 a 4a socialinio ko&p o&iso5 8$nkci(a. Tai demokratins teiss funkcija, kuri nusako reguliavimo funkcijos pob&d' siekiant apsaugoti teises vis" visuomens nari", turin%i" da!nai prie ingus interesus4 socialiniai santykiai reguliuojami derinant prie ing" teiss subjekt" interesus, neleid!iant n vienam i j" per daug sigalti kit" socialini" grupi" interes" ignoravimo, siaurinimo sskaita. Tokiu reguliavimu pasiekiamas prie ing" interes" kompromisas )teisi" ir pareig" vienov* ir itaip garantuojama vienoda vis" visuomens nari" teisi" apsauga. E!tikrinti i funkcij vykdan%ios teiss veiksmingum reikia minimalios teisins prievartos, nes siekiama tvirtinti visuomenje ne vyravimo ar vie patavimo, o tarpusavio santarvs b&sen. A= /als!24s p ie3a !os Bsankci(@= le*ali%a3i&o i no &a3i&o B ep esin= 8$nkci(a. =i i plaukia i b&tinybs garantuoti teiss normomis nustatom" pareig" sakmum )reguliavimo funkcijos veiksmingum*. -i funkcija nustato pob&d ir mast valstybs prievartos )sankcijos*, kuri leid!iama taikyti u! reguliacini" teiss norm" nustatom" pareigojim", draudim" nevykdym. =os esm# sudaro imperatyvas bausti. Teiss literat&roje tvirtintas pavadinimas apsaugin. 1ogikos po!i&riu tai netikslus terminas, nes i funkcija susitapatina su socialine teiss paskirtimi apskritai. 5aud!iam"j" statym" paskirtis ne drausti, o bausti, nes atitinkamas veikas jau u!draud anks%iau priimtos reguliacins teiss normos )konstitucija*, nustatydamos atitinkamas pareigas, kur kiekviena pareiga negatyviu aspektu kartu rei kia ir draudim neatlikti veiksm", !aling" kito asmens teisms. 2alstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija i lieka ir demokratins valstybs teisje, bet jos kompetencija, palyginti su totalitarini" re!im" teise, gerokai siauresn, nes teisinis reguliavimas %ia i esms vykdomas teiss normomis, kurios k&nija prie ing" interes" kompromis, ma!inant prievartos )sankcij"* poreik. Tada !mons noriau pakl&sta teiss paliepimams, nes tai labiau atitinka j" interesus. >rievartai ioje akcijoje tenka antraeilis vaidmuo.

6itos teiss funkcijos yra tec.nologinio pob&d!io ir i plaukia i trij" pirm"j", yra jas aptarnaujan%ios.

C= In8o &a3i&o 8$nkci(a nurodo, kokio teisinio santykio dalyvi" elgesio reikalauja konkreti teiss norma ir kokios sankcijos bus taikomos tiems, kurie nevykdys tos normos nustatyt" pareig". Tiesiogiai informavimo funkcija i rei kia teiss vie umo princip. 6ad veikt", teis pirmiausia turi b&ti vie a prieinama pilie%iams. $nformacijos apie teisto elgesio formas !mons gauna i vairi" teiss aprai k" statym", nutarim", instrukcij", vairi" teiss taikymo akt", teisinio vietimo, teiss literat&ros ir t.t. Tai padeda pilie%iams naudotis savo teismis nepa!eid!iant kit" asmen" teisi", teisins tvarkos. D= A$kl(a&o(i5 a 4a !eiss pa)ei'i&o p e3enci(os5 8$nkci(a Eyra tarsi vis" teiss funkcij" apibendrinimas, ji skatina asmen apmstyti t !al, kuri jis patirs nepaklusdamas teiss imperatyvams, taip pat t bendrj naud, kuri garantuoja teistas elgesys. Tai skatina asmen elgtis teistai, ugdo jo gebjim gyventi santarvje su artimu, ne tik jaustis asmenybe, bet ir matyti kit !mog" ja esant. Teiss funkcijos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro sistem' teisinio reguliavimo unkcija yra centrin, integruoja, palenkia savo reikmms visas kitas teiss funkcijas4 ios tik padeda reguliavimo funkcijai ir u!tikrina jos veiksmingum.