t

1 4

"'i-

 A N G A

I viso to, k nauja ivydau l ankydamas is Jungt inse Valstijose, la biausiai man krito akis visuotin l y g y b. A beregint pastebjau, k o ki ne p a pr ast tak toji lygyb turi v i suome n s raidai; v i su o me n s n u o mo n e i ji teikia kr ypt i ngumo, st atymams lankstumo, valdant ie s iems nauj idj, o valdinius veria gyti ypating proi. Net r ukus a suvokiau, kad toji l ygyb turi takos ne tik politiniam gyveni mui ir statymams, kad j o s poveikis pilieiams ne maesni s nei vyriausybei: ji skat ina susidaryti n u o m on e s, u gdo j a u s m u s , pad e da rastis nauj iems p a pr oi ams ir keiia visa tai, ko nekuria pati. Taigi, ti rdamas Ame ri kos visuomen, vis aikiau mai au, j og ir vi suotin lygyb tai pagrindin visa ko prieastis ir paskata, tarytum susidedanti i daug yb s atskir paskat, ir a tolydio grdavau prie j os kaip visa ko centro, kur telksi visi m a no stebjimai. Paskui mintimis nusikeliu ms pusrutul, ir man pasirod, jog ia velgiu panai dalyk, kuriuos pastebjau Na uj a ja me Pasaulyje. A pamaiau, j o g visuotin lygyb, nors dar negavusi galutins iraikos, kaip J ungtinse Valstijose, kasdien vis labiau prie to artja; ir ta pati demokratija, kuri viepatauja A me r ik o s visuomenje, spariai engia valdi Europoje. Kaip tik tuo metu ma no galvoje ir s ubrendo mintis parayti tai i t knyg. M e s g y v e n a me didels d emok ra ti n s revoliucijos laikais; visi tai mato, bet nevienodai suvokia. Vieni j laiko naujove ir, ma nyda mi, jog tai atsitiktinumas, tikisi dar galsi ukirsti jai keli; anot kit, prie intis jai n e ma no ma , nes tai ess verliausias, seniausias ir tolydiausias v yk sma s i vis, in om istorijoje. T r u m p a m grtu mintimis P r a n c zi j, buvusi prie septynis i m tus met; matau j, pasidalyt nedaugeli o eim, valdani em ir jos gyventojus; va ld ymo teis t uomet buvo p er duo da ma i kartos kart 15

16

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

drauge su palikimu; mons vieni kitus veikti galjo tik vieninteliu b du jga; valdios atsiradimas siejamas tik su ems nuosavybe. Bet tai ima for muot is ir veikiai sustiprja politin dvasi ninki jos valdia. Dvasininkija priima savo l u o m visus: ir skurdius, ir tur tuolius, ir prasiokus, ir kilminguosius; Banyi os dka valdios a p link pradeda smelktis lygyb, ir tas, kuris bt kaip ba ud ia uni nka s vilks aminos vergysts jung, taps kunigu, atsiduria tarp k i l m in g j ir danai ui ma viet, auktesn nei karaliai. Visuomenei ilgainiui tampant civilizuotesnei ir organikesnei, m o ni santykiai darosi vis sudtingesni, vairesni ir gausingesni. Labai pa si ge n d a ma pilietini statym. Tada ir atsiranda teisininkai; jie at eina i teism tamsos, i ankt apdulkjusi teismo ratini ir p o s diauja karaliaus dvare, atsisd alia arvuot, er muonl i ma nt i j o mis apsisiautusi feodalini baron. Karaliai lunga nukamuot i didi darb ir ygi, kilmingieji nusi gyv en a sivl tarpusavio karus; pra st uo me n lobsta i prekybos. Vis labiau didja pinig taka valstybs reikalams. Prekyba atveria naujus kelius valdi, ir f inansininkai t a mp a politine galia, n i e k i n a m a ir drauge supama meilikautoj. Pa ma u plinta vietimas; bunda d o m j im a s is literatra ir menu; protas t ampa viena i skms slyg, moksl as valdymo pri emone, imintis visuomens jga; veiklos imasi viesuoliai. Atsiveriant nauj i ems keliams valdi, vis labiau maj a k i l mi n g u m o vert. XI ami uje kilm buvo ne kai noj ama; XIII a miuje titu lus pradta pirkti; pirmsyk bajoro titulas suteiktas 1207 metais, ir pati aristokratija pagaliau atveda lygyb valdi. Per tuos p r ab gus i us septynis i mt me i us kartais pasit ai kydavo, j og, ko vo da ma su karaliaus galybe arba stengdamasi i varov pa grobti valdi, aristokratija traukdavo politin valdi ir liaud. Dar daniau karaliai traukdavo emesni us l uomus valstybs val dym, kad paemint aristokratij. Pranczijos karaliai buvo patys veikliausi ir nuosekliausi lygi nt o j a i . Bdami valdingi ir stiprs, jie stengdavosi sulyginti liaud su aris tokratija, o bdami nuosaiks ir silpni, leisdavo liaudiai pranokti j uos paius. Vieni skatino d emokr at ij savo talentais, kiti ydomis. L i u d vikas XI ir Li udv ika s X IV norjo sulyginti visus sosto p a pdj e, o Li udvi kas XV galiausiai pats su savo dvaru nusirito dulkes.

[ A N G A

17

Kai tik pilieiai pr a d j o valdyti e m r e m da mi e si f e oda li n s n u o s avybs teise ir kai tik kil noj ama si s turtas savo r uot u g a lin o turti takos ir suteikti valdi, k i e kv i en as m e n o at radi mas, k i e k v i e n a p a angi nau jo v p re k yb o s ir p r a mo n s srityse p ri si d d a vo pr ie m o ni l ygybs tvirtinimo. N u o tos a ki mi r ko s visi nauji m et od ai , visi at si randantys poreikiai arba p a te n k i n i m o rei ka la uj an t ys norai yra tarsi ingsniai v i s u ot i ni o s u l yg i ni mo keliu. Itai gos p o m g i s , p o li n k i s karus, ma d v i e p a t ys t visos a k i v a i zd ia us i o s ir s l a p i a u s i o s m o g a u s irdies aistros, regis, sutartinai ima skurdi nt i t ur tuol ius ir turtinti skurdius. Kai protinis darbas tapo galios ir turt altiniu, k i e kv i e n mokslo atradim, k i ek vi en n au j p a inimo fakt, kiekvi en n au j mint rei kjo laikyti liaudiai pr ieinama gal ybs skla. Poezija, ikalbos m e nas, atmintis, proto avesys, vaizduots polkis, minties g el m vi si ie talentai, dangaus idalyti kam pakliva, pasitarnavo d e mo k ra t i jai ir, net atitek jos prieams, pravert jai ikeldami aiktn prigimtin mo ga us didingum; tad j os laimjimai pasklido po al d r auge su ci vilizacijos ir vietimo laimjimais, o literatra virto visiems atviru al tiniu, kur silpnieji ir neturtliai kasdien jo pasisemti stiprybs. Sklai dydami Pranczijos istorijos puslapius, g al ima sakyti, ne a p t i nk a me n vieno didelio vykio, kuris per septynis imt me iu s n eb t pasitarnavs lygybs labui. 1/ Kryiaus ygiai ir karai su Angl ija smarkiai iretina bajorij ir su skaldo j os emes; k omu n institucija diegia d e mokr at in laisv feo. ^ d a l i n j e monarchijoje; au na m j ginkl iradimas s ulygi na prastuol ^ ir kilmingj m i o lauke; pradtos spausdinti knygos suteikia vieno\ das galimybes j protinei veiklai; patas atgabena mokslo vies ir prie (v) varguolio lnels slenksio, ir prie r m vart; p rotest ant izmas skel bia, j o g visi mo n s gali nukeliauti dang. Vos atrasta A me r i k a at veria tkstanius nauj praturtjimo b d ir niekam n e i n om nu ot y ki i ekotoj a pdovanoj a lobiais ir valdia. Jei, pr addami XI a., panagri nsi me, kas atsitinka Pranczij oj e per pusimt met, kiekvieno tokio laikotarpio pabaigoje pa ste b si me dvi g u b revoliucij, vykusi vi suomens sandaroje. Ki lmi ngasis bus nu sileids vis uomens pakopomis, var guomens mogus pakils; vie nas atsiduria emiau, kitas aukiau. Kas pen ki as d e i mt met jie vis labiau suartja ir neilgai trukus susilygina. Vi lniaus apskr it ies A .Mi ckevi i aus vieoji b i b li o t e ka

18

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

Ir tai b di ng a ne tik Pranczijai. Kur tik pavel gt ume, v isame k ri k ioni kajame pasaulyje matytume vykstant t pai revoliucij. vairiausi vykiai visur kreip taut gy v e ni m demokratijos linkme; mo n s i paskutinij stengsi jai pagelbti: ir tie, kurie norjo pri sidti prie j os skms, ir tie, kurie n neketino jai tarnauti, ir tie, k u rie dl j os kovojo, ir netgi tie, kurie skelbsi j os prieais; visi buvo pa stmti tuo paiu keliu, ir visi drauge dirbo, vieni prie savo vali, ki ti nesmoningai, bdami akli rankiai Dievo rankose. Tad laipsnika visuotins lygybs raida yra likimo nulemta. tai tos raidos pagrindiniai bruoai: ji universali, ilgalaik ir kasdien darosi vis labiau n epr ikla us oma nuo moni valios; jai pavaldus kiekvi enas vy kis, kiekvienas mogus. Ar bt protinga manyti, j o g socialin vyksm, prasidjus nuo ne a t m e na m laik, gal i ma sulaikyti vienos kartos p as tangomis ? A r gali m a sivaizduoti, jog, nulavusi feodalin santvark ir nugaljusi k a ra lius, demokrati ja ims trauktis susidrusi su buruazija ir turtuoliais? Ar sustabars ji dabar, kai itaip sustiprjo, o jos prieininkai p a s id a r tokie silpni? Kurgi mes ei name? Ni ekas negalt atsakyti, nes mum s trksta net d u o m e n palyginimui: dabar kriki oni kuosi uose kratuose vi suoti n l ygyb kur kas didesn, nei kada nors yra buvusi kurioje nors p a saulio alyje; tad mastas to, kas jau padaryta, nebeleidia numat yt i to, kas dar gali vykti. i knyga buvo parayta autoriaus ird sukrtus keistam dievobai m in g am siaubui, kai prie akis atsivr ta n e su t ra md o ma revoliucija, i mt m e i imtme iu s engianti priek, l uo da ma visas klitis, ir iandien dar t ebeygiuojanti per savo paios suverstus griuvsius. Dievui paiam n nereikia prabilti, idant mes s ptume tikruosius Jo valios enklus; gana panagrinti prastin gamtos vystymsi ir ne n ut r k s ta m vyki eig; a inau, jog vaigds ir be Dievo pali epi mo paios juda erdvje orbitomis, kurias nubr Jo pirtas. Ilgi stebjimai ir ap m sty ma i skatina i laik mo g pripainti, j o g tiek monijos istorijos praeit, tiek ateit lemia tolygi, nuosekli ly gybs raida, ir pera j a m mint, j og tai yra Viepaties valios pa si r ei kimas. Taigi pastangos sustabdyti demokrat ij os raid bt tarsi kova prie pati Diev, ir t automs nelieka nieko kita, kaip susitaikyti su A p vaizdos skirta santvarka.

 A NG A

19

iuolaikini kr iki oni kj taut bkl man kelia baim; neanti jas s r o v j a u pernelyg stipri, kad bt gali ma j sulaikyti, bet dar ne tokia verli, kad nebt vilties nukreipti j o s tkm; tautos laiko liki m savo rankose, bet netrukus nebestengs j o ilaikyti. T, kurie iuo metu valdo vi suomen, pirmoji pri eder m ugdyti d e mokratij, teikti tvirtumo, jeigu tai ma no ma , jos p a ir oms , gryninti j os paproius, vadovauti j os raidai, padti jai pa ma u veikti n e pa t y r i m ir mokyti valstybs reikal imanymo, slopinti aklus instinktus ir diegti tikrj j os interes suvokim, derinti valdi prie laiko ir vi e tos reikalavim ir keisti j atsivelgiant aplinkybes ir m o ni por ei kius. Visikai naujam pasauliui reikia naujo politinio mokslo. Bet apie tai kuo maiausiai galv oj ame ; atsidr vi dur y srauni os ups, mes n est engiame atplti vilgsnio nuo koki griuvsi, vis dar r iogsani pakrantje, o tkm nea mus atagarius staiai bedugn. Nr a Eur opoj e tokios tautos, kur m a no apraytoji didioji s ociali n revoliucija bt vykusi greiiau negu pas mus, bet j os v y k s m vi sad a vairaVo atsitikti nu m a i . Valstybs vadovai niekada nra i anksto jai ruosi: ji vyko prie j vali arba j i e m s neinant. Stipriausi, viesiausi ir doriausi tautos sluoksniai niekad nra band jos suvaldyti ir nukreipti t i nk a ma l ink me. Taigi demokratija buvo palikta savo laukini instinkt valiai; ji a u go kaip tv nepriirimi vaikai, kurie patys lavinasi m s miest gat vse ir apie v i s uo me n sprendia tik i j os yd ir negerovi. Api e j tarytum nieko dar neinota, bet staiga ji ugrob valdi. Ir visi ver gikai pakluso j os menkiausiems norams; ji buvo d ie vi na ma kaip j gos vaizdis; o kai galop j nusilpnino j os paios krat ut inumai , sta tym leidjai, uuot stengsi ugdyti ir tobulinti, sukr nevykus p ro j e kt jai sunaikinti; n neketindami j os mokyti val dymo meno, tik ir svajojo nustumti j nuo valdios vairo. tai kodl d e mo k r a t i n revoliucija nus ly do tik v i s u o m e n s pa v ir iumi, n e p a k e i s d a m a statym, idj, pair, p ap ro i bei t r a d i c i j, toki os p e r ma i no s btinos, kad revol iucij a p a sie kt tiksl. Tai gi mes t ur i me d e mo k r at i j , s t o k o j a n i to, kas g al t ugl os t yt i j os t r k u mu s ir irykinti p ri gi mti ni us p r an a u mu s . Ir tai dabar, j au ma t yd ami visas j o s bl ogybes, dar n enu vo k i a me , k ger a ji m u m s g a li duoti.

20

APIE

D E M O K R A T I J A

A M E R I K O J E ,

Kai galingi karaliai, remdamiesi aristokratija, taikiai vald E u r o pos tautas, visuomen, nors ir prislgta varg, mgavosi v isoki omis gr ybmi s, kurias iandien sunku apibdinti ir vertinti. Kai kuri valdini galyb buvo nevei ki ama klitis valdovo tironi jai; ir, j ausdami esi minios akyse es kone dievai, karaliai, beje, n e n o rjo piktnaudiauti valdia, kad neprarast tautos pagarbos, k ur i p a tys jai buvo kvp. Be galo nutol nuo liaudies, kilmingieji vis dlto ramiai ir nuoir diai rpinosi jos likimu, kaip pi emu o kad rpinasi banda. N e l a i ky d a mi neturtlio sau lygiu, j ie globojo varguolio dali tartum A pva iz dos j i e m s patikt aruod. Ne si vai zduodama, kad galt uimti ko ki kitoki socialin p a d t ar kada nors susilyginti su savo vadais, liaudis mielai naudojosi j ge ra da rys t mis ir niekad nesiginijo dl savo teisi. Ji myl jo valdo vus, kai j ie bdavo gailestingi ir teisingi, ir, ne si ja us da ma nei s kr i au diama, nei eminama, susitaikydavo su j rstybe kaip su n e i ve ngi a mu, Dievo si uni amu blogiu. Beje, paproiai buvo n u br tironijai tam tikras ribas ir, jgai viepataujant, sukr savotik teiss sistem. Kadangi kilmingieji niekada neman, j o g nori ma i j paverti tei stas privilegijas, o baudi auni nkai s unki savo padt laik gamt os ne pa ju di na mo s tvarkos padariniu, savaime suprantama, tarp t dviej likimo taip skirtingai apdovanot luom galjo atsirasti ioks toks abi pusis palankumas. Tu ome t vi suomenje bta nelygybs, negerovi, ta iau nebta dvasinio isigimimo. Ne valdia ar pak lu s n uma s tvirkina mones, bet neteista laikoma valdia ir p ak lus nu ma s, mo n i ma ny m u, pasisavintai ir engj ikai valdiai. Vienoje pusje buvo turtai, j g a ir begal laisvo laiko, u p il domo p ra mo g iekojimu, s koni o lavinimu, protins mankt os ma lo n u ma i s ir menine kryba; kitoje darbas, atiaurumas ir t a msuma s. Bet itoje tamsioje ir iurkioje minioje bta n e s u t r a md o m aist r, tauri j a us m , tikro, nuoirdaus tikjimo ir nesutept dorybi. Ilgainiui luomai ima maiytis; griva mones skirianios sienos; d i deli dvarai suskaldomi maesnius, paskirstoma valdia, pleiasi vie timas, susilygina protiniai sugebjimai. Vi suomeni n s antvarka t a m pa demokrat in, ir institucijose bei p a pr oiuos e pagaliau taikiai si viepatauja demokratija.

 A N GA

21

M a n o s upr at imu, tai bt tokia v i s uo me n , kuri oj e visi mo n s, st at ym laikydami bendr o darbo vaisiumi, j mgt ir j a m lengvai p a klust; valdios autoritetas bt gerbiamas kaip btinas, o ne kaip D i e vo duotas; meil valstybs vadovui bt ne aistra, o santrus r ac io n a lus ja us ma s. Jei ki ekvi enas turt tam tikras teises ir bt sitikins, kad gali tomis tei smi s naudotis, visus luomus susiet tvirtas pasi ti kj imas vieni kitais ir tarpusavio pagarba, nieko be nd ra neturinti nei su puikybe, nei su vergiku n uol ankumu. Su vokda mi savo interesus, mo n s suprast, j og, norint naudotis v is uomens griu, reikia vykdyti j o s prievoles. Tu o me t a sm en i n kil mingj valdi galt pakeisti laisva piliei bendrija ( a sso c ia tio n ), ir valstyb bt ap sa ug ot a nuo tironijos ir savivals. A suprantu, j o g itaip sutvarkytoje demokratinje valstybje visuo men nebt visikai sustingusi; taiau socialins p e r m a i n o s galt vykti nuosekliai ir tvarkingai; bt maiau prabangos, nei valdant ari stokratijai, bet bt ir maiau skurdo; pramogos nevirst siautuliu, u tat visuotinesn bt gerov; nebt pasiekta dideli moksl o virni, taiau bt maiau nemokikumo; jausmai bt nebe tokie karti, o pa proiai velnesni; yd gal ir nesumat, bet maiau nusikaltim. Iblsus e nt uzi azmui , inykus fanatizmui, vietimas ir patirtis kar tais i piliei p a r e i ka l a ut ' di d e l i auk; b d am a s silpnas, mo g u s jaust, kad j am, kaip ir visiems kitiems, reikia k ai my n pagal bos, ir, supr asdamas, j o g p a r a m gaus tik tada, jei gu pats pads kitiems, len-' gvai suvokt, kad j o a smenin nauda glaudiai susijusi su v i s u om en i ne nauda. Tauta, kaip vieninga visuma, bt ne tokia pramatni, ne tokia sp dinga ir galbt ne tokia stipri, bet d i d um a piliei naudotsi i tekliu mi, ir mons bt rams, ir ne todl, j o g nesitikt nieko geresnio, staiai inot, kad gerai gyvena. Jeigu ne viskas bt gera ir pravartu, esant tokiai santvarkai, vi s uo me n bent naudotsi tuo, kas gali bti pravartu ir gera, ir mo n s, a m inai atsiaddami aristokratijos teikiamos naudos, i demokratijos pa siimt visas tas vertybes, kurias ji gali j i e m s duoti. O k gi mes, atsisak protvi g y ve n im o socialins sanklodos, p a s i m me n a udinga i j institucij, idj ir paproi? Inyko k araliaus galybs autoritetas, bet j o vietos neum(staty.v m didyb^i uol ai ki ni ai mons niekina valdi, bet ir bijo j os, o bai m atima i j daugiau, nei kitados d uoda vo pagarba ir meil.

22

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

Pastebiu, j og mes sunaikinome individus, galjusius pavieniui ko voti prie tironij, bet matau, kad visas privilegijas, atimtas i g imi ni, korporacij ir atskir moni, paveldjo valdia pati viena; taigi vietoj brelio piliei galios kartais engiamosios, bet daniausiai g l oboja mosi os atsirado visuotin silpnyb. Turt padalijimas s umai no atstum, skiriant skurdi nuo t ur tuo lio; taiau suartdami jie tarytum rado nauj prieasi neapksti vi e nas kito ir, pilni baims ir pavydo, stengiasi nustumti vienas kit nuo valdios. Tiek vienam, tiek kitam svetima teiss idja ir abu laiko j g vieninteliu dabarties ar gumentu ir vienintele ateities garantija. Skurdius p er m daug savo tv prietar, bet ne pairas, ilaik j t amsum , bet ne dorybes; savo veiksm paskata jis pasi ri nko n a u dos doktrin, nors ir n e su v o kd ama s j os esms, ir j o ego iz ma s dabar toks pat nykus, koks kadaise buvo atsidavimas eimininkams. Vi su ome n rami, bet anaiptol ne todl, j o g suvokia savo j g ir g e rov, prieingai, ji tariasi esanti silpna ir negalinga; ji bijo, kad me nk ia us ia pastanga gali jai kainuoti gyvyb; kiekvienas j au i a b lo g, bet niekas neturi p ak a nk a ma i drsos nei j g iekoti ko nors g e resnio; mons pilni geism, apmaudo, lidesio ir di augsmo, bet vi sa tai neduoda joki past ebi m ar a pi uopiam rezultat kaip ir be jg i k o s seni aistros. Taigi mes atsisakme t ger dalyk, kuriuos galjo m u ms duoti se nasis bvis, ir n es ug eb j ome pasiimti nieko nauding.i, dabarties; s u naiki n aristokratin vi suome n ir jaukiai sikr senojo statinio g r i u vsiuose, atrodo, nori me ia pasilikti visam laikui. Tai, kas dabar vyksta dvasiniame pasaulyje, adina ne ma esn a p maud. Kartai s varoma, kartais p a li e ka ma savo ne ab ot aistr valiai, Pranczijos demokratija nusiaub visk, kas pasitaik kelyje, ir s ud r e bino tai, ko nepajg sugriauti. Ji neketino ilgai terliotis su v i s u o m e ne ir taikiai imti valdi; prieingai, ygiavo veldamasi grumt ynes, k el da ma suirut. Pr ieininko ipuoli ir pair ibloktas i prast i ni vi, kiekvienas kovos kartyje staiga pamirta u sibr t tiksl ir prabyla odiais, neatspindiniais nei jo tikrj j au sm , nei slapt instinkt. Taip kyla keista sumaitis, ir mes norom nenor om t a m pa m e j o s liu dytojais.

{ANGA

23

Veltui stengiuosi perkratyti savo pr is i mi ni mu s n e ra nd u nieko, kas galt suadinti didesn sielvart ar gailest, negu tai, kas dedasi prie akis; atrodo, j o g dabar bt nutrauktas prastinis ryys, pairas siejs su polinkiais, veiksmus su sitikinimais^ nebeliko n u o a m i b u vusios jausm ir idj h a r m o nijos, ir. g al ima sakyti, nnai ne be g al io j a j ok ie moralins analogijos statymai. M s gretose vis dar pasitaiko kartai tikini kriki oni , kurie dvasiniu penu laiko anapusinio g yv e ni mo tiesas ir, be abejo, turi stoti kov dl moni jos laisvs dvasins didybs altinio. K r i k i o n y b, paskelbusi, jog visi mo n s lygs prie Diev, negali nepripainti, kad visi pilieiai yra lygs ir prie statym. Taiau, keistai s u si kl o s ius vykiams, religija susisiejo su demokrat ij os g r i a u na m o m i s insti tucijomis., ir dabar daniausiai atsitinka taip, kad ji atmeta p a m gt ly gyb ir prakeikia laisv kaip prieinink, uuot pamusi j u rankos ir palaiminusi jos siekius. Salia it tikini mo n i a pastebiu kitus, kuri vi l gsni ai n u kreipti veikiau e m negu dang; lai laisvs alininkai, k ur i em s laisv yra ne tik t a ur i a us i d or ybi altinis, bet, s var biausi a, d i d ia usi o grio ver sm, j i e nuoirdiai t r okt a tvirtinti j o s v i e p a t a v i m ir padti m o n m s naudot is j os ge ra da ry st mis . M a n aiku, j o g j i e grei i ausi ai teiktsi p a g al b religij, nes ino, kad n e m a n o m a sukurti laisvs karal yst s, n es ukr us dor os karal ysts, nei tvirtinti doros, neturint tvirt sitikinim. Taiau j ie ivysta religij savo p r i e inink stovykloje, ir to j i e ms pakanka: vieni atvirai j puola, kiti ne siryta j o s ginti. Prajusiais ami ais niekingi parsidavliai liaupsino vergij, o ne priklausomi protai ir kilnios irdys beviltikai kovojo u mo n i lais v. N e t iandien g ali ma sutikti i prigimties tauri ir ididi moni, kuri nu omo n s visikai skiriasi nuo j pair ir kurie lovina ver gik n u ol a n k u m ir niekyb, j i e m s s ve ti m ir visai nepatirt. E s a m a ir kitoki, kurie, prieingai, kalba apie laisv taip, lyg bt pajut jos didyb ir ventum, ir garsiai rei kalauj a monijai teisi, apie kurias patys nieko nra girdj. Ma ta u ir dor, maloni moni, kuri e gimt dorybi, r om i pro i, turt ir i pr usi mo dka atsiduria prieaky tautiei, susibrusi aplink juos. Nuoi rdi os tvyns meils skatinami, j i e pasi r y a u k o tis j os labui, taiau danai t ampa civilizacijos prieais; j ie neskiria jos

24

APIE

D E M O K R A T I J A

A M E R I K O J E ,

klaid nuo geradarysi, ir j smonje blogio svoka glaudiai sie jasi su naujovs svoka. alia j mat au ir kitoki, kurie, da ng st yd a mi e si p a a ng o s vardu, siekia m o g paversti materialistu, kurie, visikai n ep a is y d a mi t e i sin g umo, vien trokta naudos , nori m o k s l atriboti nuo t i k j i mo , o g er o v atskirti nuo dorybs. Tokie m o n s skelbiasi iuo l ai ki n s ci vi l i za ci jo s au kl ia is ir beg di k a i stoja vis prieaky, netei stai s avi nd a mi es i j i e m s u l e i d i a m viet, nors patys suvokia, j o g nra j o s verti. Tad kurgi mes e same? Tikintieji kovoja prie laisv, o laisvs alininkai puola tikjim; t aurs ir prakilns protai lovina vergij, o niekingos ir vergikos dv a sios skelbia nepri kl ausomyb; dori ir iprus pilieiai t ampa paangos prieais, o mons, kuriems svetima dora ir tvyns meil, dedasi c i vilizacijos ir vietimo apatalais! Ar visi imtmeiai buvo panas msiki? Ar mogus visada m a t prie akis pasauli tok, koks yra dabar, pasaul, kur viskas pair, kur dor yb neturi talento, o talentas neturi garbs? Kur tvarkos pom g i s pinasi su polinkiu tironij, o ventas laisvs kultas su stat ym n e p ai sy mu ? Kur sin tik blausiai apvieia mo ni darbus? Kur, a tr o do, nebra nieko, kas bt draudiama, leidiama, garbinga, gdinga, teisinga, apgaulu? Ar turiau manyti, j o g Viepats sukr mog, kad jis vienas a m inai gr umtsi su visu mus supaniu dvasios skurdu? Nen or ia u tuo patikti; Eur opos tautoms Dievas rengia ramesn ir pastovesn ateit; a neinau Jo ketinim, bet nepaliausiu jais tikti, nors negaliu j per manyti, ir veriau suabejosiu savo imintimi negu Jo t eisingumu. Pasaulyje yra alis, kur mano m i ni ma didioji socialin revol iuci ja, regis, pamau pasiek savo natralias ribas; ji vyko labai p ap ra s tai ir lengvai, ar veikiau galima pasakyti, j o g toji alis, pati nepatyrusi revoliucijos, mato pas mus vykstanios demokrat ins revoliucijos p a darinius. Kolonistai, XVII a. pradioje sikr Ameri koje, vienaip ar kitaip iskyr demokratijos princip i vis kit, prie kuriuos kovojo g y v e n dami Europos senosiose visuomense, ir perkl j vien Nau j oj o Pa saulio krantus. Ten jis galjo laisvai ir ramiai pltotis n e nu k ry p d a ma s nuo paproi ir statym.

ANGA

25

N kiek neab ej oj u, j o g an ks ia u ar vliau, kaip ir a me r ik i e i ai , p a si e ks ime beveik visik l uo mi n lygyb. I to nedarau ivados, kad ir mu ms , t ur i nt i e ms t o ki pat v i s u o m e n s srang, k a d a nor s n e i v en g i a ma i t eks patirti toki us p ol it i ni us p a da r in i us , k u r i u o s patyr ameri kieiai. A toli grau nesu tikras, j o g j ie su ra d o v ie ni nt e l va l d y m o f or m , m a n o m es ant tik d e mo k r a t i j a i ; p a k a n k a ir to, kad abi ej ose alyse st at ym ir p apr oi radi msi sl ygot tos p aios a p linkybs, idant me s n epapr as tai s t e ng tu m s suinoti, kas d a r o m a k i toje alyje. Taigi ne vien t enki ndamas smalsum, beje, visikai pagrst, a stu dijavau Amerik; norjau rasti d uo me n , kuriais g al t ume patys p a si naudoti. Nepaprast ai klyst tas, kuris manyt, j o g rengiausi rayti pa negirik: kas skaitys ma no knyg, greitai sitikins, kad ne tok tiksl buvau usibrs; j u o labiau nebuvau pasirys pirti tokios valdymo f ormos apskritai, nes esu i t, kurie tiki, j og beveik niekada n ebna absoliuiai teising statym; a net neketinau svarstyti, ar naudinga monijai, ar pragaitinga socialin revoliucija, ma no n uo mo ne , n es u stabdomai engianti per pasaul. A suprantu, jog ita revoliucija vyks arba veikiai vyksiantis faktas, ir i taut, j patyrusi, isirin kau toki, kurioje ji vystsi taikiausiai iki pat galo, kad gal i au ai kiai pamatyti natralius jos padarinius. Prisipastu, jog Ame ri ko j e p a maiau ne tiktai Amer ik; a iekojau paios demokr at ij os paveikslo, j os polinki, pobdi o, j os prietar ir aistr; a norjau j painti bent j au tiek, kad suvokiau, ko mums dera bijoti ir tiktis. Taigi pi rmoj e ios knygos dalyje m gi na u parodyti, kokia n at r a lia li nkme pakr eip statym leidyb demokratija, Am e r ik oj e palikta savo polinki ir beveik nevarom instinkt valiai, kok p os tm pa dar valdiai ir k ok i tak turjo visiems reikalams apskritai. A n o rjau suinoti, k gera ir k bloga ji padar. A tyriau, koki at sargu mo pr ie mo ni msi amerikieiai, j reguliuodami, ir koki nesim, ir bandiau inagrinti veiksnius, kuri dka ji valdo visuomen. Ant r oj e dalyje buvau usibrs apsakyti, koki tak Ame r ik oj e pilietinei visuomenei, proiams, i djoms ir paproiams turi vis luom lygyb ir demokr ati ni s valdymas, bet jauiu, j o g ima vsti mano pirmyktis troki mas atlikti udavin. Nespsiu ubaigti to savo p r a dtojo darbo, o jis j a u bus pasidars beveik nereikalingas. Kitas a u to rius netrukus atskleis skaitytojams pagrindinius amerikiei c ha r ak te

26

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

rio br uous ir, tartum ydu da ng st yd a ma s rsius paveikslus, suteiks tiesai t aves, kuri uo a nebiau mokj s j o s padabinti. 1 Nei nau, ar man pavyko atskleisti tai, k regjau Amer ikoje, bet i tikrj nuoirdiai to trokau ir niekad nepasidaviau pagundai ne bent netyia pritempti faktus prie teigini, uuot teiginius p ar mus faktais. Kai bdavo m a n o m a kok f akt rodyti raytiniais d ok ume nt ai s, stengdavausi remtis pirmaisiais altiniais ir aut enti ki ausi ai s bei la biausiai vertinamais vei kal ais. 2 altinius nurodiau Pa ai k in imu os e , ir kiekvienas sigeids gali j uo s patikrinti. Prireikus rayti apie p a i ras, politin gyvenim, paproius, tbtinai susisiekdavau su k o m p e tentingiausiais tos srities monmis. Pasitaikius itin s var bi am ar a be j o t in a m atvejui, nesitenkindavau vienu liudytoju ivadas p a g r o d a vau keli liudytoj atsiliepimais. Praau skaitytoj tikti kiekvienu ma no odiu. D st y d a m a s savo teiginius, biau galjs daug kur remtis j a m inomais ar bent j au p a garbos vertais autoritetais, bet to atsisakiau. S d da ma s prie idinio, svetimalis i ei mi ninko danai suino t oki svarbi ties, koki is gal nepasakyt n ger am draugui; sveiui, uklydusiam al, jis ne s i dr ov d ama s at veri a savo ird ir at skleidia tai, ko n i ek am n ea t
'Tuo metu, kai buvo spausdinamas io veikalo pirmas leidimas, p. G ustaveas de Beaumontas, drauge su manimi keliavs i. Amerik, vis dar ra knyg, antrate Marija, arba Vergija Jungtinse Valstijose, pasirodiusi truputi vliau. Pagrindinis pono de Bcaum onto udavinys buvo atskleisti negr pa dt Amerikos angl visuom enje. itas veikalas savitai ir naujai nuvies vergijos klausim, tok gyvybikai svarb jungtinm s respublikoms. Tikiuo si, nesuklysiu sakydamas, jog, labai sudominusi visus tuos, kurie trokta spdi ir vaizding apraym, pono de B c au m on to knyga turs dar di desn ir tvaresn pasisekim tarp skaitytoj, pageidaujani pirmiausia tei sing vertinim ir didi ties. {Aut. pa a ik .) 2 Visada su dkingumu prisiminsiu, kaip paslaugiai man buvo parpinti visi dokumentai, susij su statym leidyba ir valdymu. Tarp vis kit am eri kiei pareign, suteikusi man tokio pobdio pagalb, ypa noriau pa minti p. Edward Livingston, tuometin valstybs sekretori (dabar g a liotj ambasadori Paryiuje). Man lankantis Kongreso rmuose, p. Livingstonas malonjo parpinti didum federalin s vyriausybs v e ik l nu sakani dokument, kuriuos parsiveiau namo. P. Livingstonas yra vienas t ret moni, kvepiani meil savo ratais: tokius m ones imi gerbti dar j nepaindamas, aviesi jais ir diaugiesi, kad gali bti ji e m s dkingas.

 A NG A

27

skleist, nes nebijo, kad j o odiai gali ieiti i vieum. A usiraiau visus tuos p asakoji mus, kai tik igirdau, bet ni ekada j ne p a na ud os i u savo knygose: veriau tegu nukenia ma no apraymai, kad tik m a n o pavard nepaklit sra t keliautoj, kurie u sveti ng vienag atsidkoja irdgla ir nemalonumai s. inau, kad ir kaip stengsiuos, i k ny g sukritikuoti bus labai lengva kiekvienam, kuriam kils toks noras. Pageidaujantys gilintis veikal, man regis, suvoks pagr indi n mint, siejani visus knygos skyrius. Taiau aptariam dalyk yra tiek daug ir visi jie tokie skirtingi, j o g kiekvienas, kuris tik sigeis, gals nesunkiai rodyti, kad vienas kuris faktas prietarauja ma n o pateikt fakt visumai, o vienas kuris teiginys teigini visumai. Tad n o r iau paprayti, kad skaitytumte m a no kn yg taip nusiteik, kaip b u vau nusiteiks a pats, j raydamas, ir spr stumt e apie m a no darb, kai susidarysite b e n dr n uomon, vadovaudami esi ne vienu a r g u m e n tu, bet j diduma, kaip a kad vadovavausi. Taip pat nevalia pamirti, j og autorius, p a ge i da ud am a s bti s u p r a s tas, yra priverstas nuosekliai rutulioti k iekvien savo teigin, p at ei k damas teorikai visas ma noma s ivadas, danai net p r ie id a ma s a kl a viet ir tiesos rib, nes kartais pravartu veiksmais nukrypti nuo l ogi kos taisykli, kuri nevalia nesilaikyti dstant mintis odiais: mogui paprastai beveik taip pat sunku ir nenuosekliai kalbti, ir nuosekliai veikti. B ai gda ma s a pats nurodau tai, k daugelis skaitytoj palaikys p a grindiniu io veikalo trkumu. J raydamas, neketinau nei tarnauti ko kiai partijai, nei kovoti su jo ki a partija; a mginau pasiirti ne kitonikai, bet daug toliau nei partijos: j os rpinasi r yt oj um, o a n o rjau pasvajoti apie ateit apskritai.

V II S K Y R IU S
A pie
d a u g u m o s v i s a g a l y b ir jo s p a d a r i n i u s

J u n g t in s e

V a l s t ijo s e

S a v a im in d a u g u m o s g a lia d e m o k r a tin se alyse. D id u m a A m e r i k o s k o n s t i t u c i j d i r b t i n a i p a d i d i n o t s a v a i m i n g a l i . K a i p ? P r ie s a k a i d e le g a ta m s . M o r a lin d a u g u m o s v ir e n y b . s i v a i z d a v im a s , j o g j i n e k l y s t a . P a g a r b a j o s t e i s m s . J o s g a l i o s d i d j i m a s J u n g t i n s e V a l s t ij o s e .

De mokr at ini valdymo form e sm sudaro absoliuti d a u g u m o s va lios virenyb, nes demokrat inj e valstybje niekas jai negali pasi pri e inti. Daugelis Ame ri ko s konstitucij net pasistengia dirbtinai padidinti t savaimin d au gu mo s g a l i 1. I vis politins valdios organ statym leidiamoji valdia lin kusi klausyti daugumos. Amerikieiai norjo, kad st atym leidybos organ nariai bt tie sio g ia i liaudies renkami ir labai trum pam laiko tarpiui, idant bt pr iklausomi ne tik nuo v is uome n s n u o mo n s , bet ir nuo vienadieni savo rinkj aistr. Abiej R m nariais gali tapti t pai vi suomens s l u oks ni at stovai, jie renkami tokiu pat bdu; taigi visas statym l eidybos kor pusas pasikeiia taip pat greitai ir veiksmingai kaip ir viena statymus leidianti asamblja. itaip sudarius statym leidybos organus, j ie ms buvo a ti duot a b e veik visa valdia.

1 Nagrindami federalin Konstitucij, jau esa m e pastebj, j o g Sjungos statym leidjai dirbo prieinga kryptimi. J tikslas buvo federalin v y riausyb padaryti savo veiklos srityje labiau nepriklausom negu valstij vyriausybs. Taiau federalin vyriausyb rpinasi lik u sie n io politikos klausimais, o v isuom e n valdo valstij vyriausybs.

266

APIE

D A U G U M O S

V I S A G A L Y B

267

Stiprindamas j a u savaime stipri valdi, statymas drauge silpnino savaime silpn valdi. Vykdomos ios valdios atstovams jis nesuteik nei pastovumo, nei nepriklausomybs, o visikai at iduodamas j uos sta tym leidj ugaid malonei, atm t truput takos, kuri jie bt ga lj turti jau vien dl paios demokratinio valdymo prigimties. Pagal daugelio valstij statym ir t eismin valdi r enka dauguma, bet visose valstijose ji vienaip ar kitaip p r ik la uso ma nuo stat ym lei diamosios valdios j os atstovams p al i e ka ma teis k as me t nustatyli teisj atlyginim. Paproiai siekia toliau u statymus. J ungt inse Valstijose vis labiau plinta paprotys, kuris gal gale p a vers niekais atstovaujamosios valdios garantijas: labai danai atsitin ka taip, jog, ri nkdami deputat, rinkjai j a m numat o v eiksm pr og ra m ir duoda pareigojim, nuo kuri j a m nevalia nukrypti. Susidaro to kia padtis, lyg pati d a ug u ma , susi rinkusi aiktje, svarstyt kok klausim. Susiklosius tam ti kroms a pli nkybms, d au gu mo s galia Am e r ik oj e ne tik ima vir, bet ir t ampa neveikiama. M o r al in d a u g u m o s virenyb i dalies g r i n d i ama mi nt imi , j o g draugn susirinkusi mo ni brys p a r od o daugiau n u o v o k u m o ir i minties negu vienas mogus, o stat ym leidj skaiius nusveria j atrankos kriterijus: k i e k y b kokyb. Tai intelektins lygybs teorijn. Toji doktrina ksinasi paskutin mo g a u s i didumo prieglobst; to dl m a u ma sunkiai su ja susitaiko ir tik ilgainiui apsipranta. Kaip vi sos valdios ir gal labiau nei kuri kita, d au g um os valdia tik po ilges nio laiko pr ade da ma laikyti teista. I pradi ji staiai priveria savs klausyti; tik ilgiau p a gy ve nu s j os st at ym p rie spa udoj e , i m a m a j gerbti. Idj, j o g d a ug u ma , b d a ma imintinga, turi teis valdyti v i s u o m e n, Jungtines Valstijas atsive pirmieji j gyventojai. i idja, kunos vienos pakakt, kad tauta pasijust laisva, jau yra sismelkusi pa proius, net menki ausi us g yv en imo proius. Senosios monar chi jos laikais pr anczai buvo sitikin, j o g karalius niekados neklysta, ir je ig u kartais j a m pasitaikydavo suklysti, jie kal tindavo jo patarjus. Taigi jie labai lengvai paklusdavo karaliui. Buvo j-alima skstis statymais, nepaliaujant gerbti ir mylti j leidjo. To kia pat amer iki ei nu omo n ir apie daugum.

268

APIE DEMOKRATIJ AMERIKOJE, I

Mor al in d a u g u m o ^ v i r n y b dar g ri nd ia ma ir tuo principu, jog su da ug u mo s interesais turi bti labiau skaitomasi negu su maumos . Tad nesunku suvokti, kad pagarba d a u g u mo s teisei tolydio di dj a ar ba ma ja pri klausomai nuo partij padties. Tautai pasidalijus di deles nesut ai komas skirting interes grupes, d a ug um os privilegijos danai nepai soma, nes pasidaro pernelyg sunku j pripainti. Jeigu Amer ikoj e bt tokia piliei klas, kuri nuo am i n a u d o tsi tik i imtinmis lengvatomis ir uimt aukt padt, ir jeigu sta t ym leidjas bandyt panaikinti j os privilegijas ir sulyginti t uos p i lieius su dauguma, visai galimas daiktas, ma um a nelabai nuolankiai p aklust j statymams. Taiau Jungtini Valstij mons yra tarp savs lygs, todl nra savaiminio ir nuolatinio prietaravimo ir tarp vairi gy ve nt oj inte res. E s a m a santvark, kai ma umos nariai negali tiktis palenkti d a u gu mo s savo pus, nes tuomet reikt atsiadti tikslo, dl kurio prie j kovoja. Pavyzdiui, aristokratija negalt tapti d a u g um a ir drauge isaugoti savo iskirtines privilegijas, kita vertus, ji negalt ats isaky ti privilegij ir nebebti aristokratija. J ungtinse Valstijose politiniai klausimai negali bti aptariami a b strakiai, bendrais bruoais, ir visos partijos mielai pripasta d a u g u mos teises, nes visos j o s tikisi kada nors paios jomis naudotis. Taigi da u g u ma Jungt inse Valstijose turi nepaprast faktin gali, j r emi a beveik tokia pat tvirta v i suome n s n uomon; ir j ei gu d a u g u ma kam nors pasiryta, beveik nra klii, galini ne tik s u s t a b dy ti, bet ir sultinti jos engim, kad ji bent j a u spt igirsti a im an a s t, kurie sta po j os kojomis. Tokia padtis yra pavojinga ir ateityje gali sukelti p ra t ing p a darini.

K aip DIDINA [STATYM

d a u g u m o s

v i s a g a l y b

A m e r ik o je BDING NESTABILUM

DEMOKRATINEI IR

SANTVARKAI ORGAN

LEIDYBOS

VALDIOS

oyi u-f
K a ip a m erik ie ia i d id in a d e m o k ra tin e i sa n tv a rk a i b d in g sta tym l e i d y b o s n e s t a b i l u m , k a s m e t k e i s d a m i s t a t y m l e i d j u s i r s u te ik c la -

APIE

DAUC 'i U M O S

VISAGALYB

269

ini j i e m s b e v e i k n e r i b o t v a l d i T as p a t s a t s i t i n k a v a l d i o s o r g a nams. A m erik o je so c ia lin s p ro b lem o s sp ren d ia m o s en ergin

giau, b e t ne ta ip n u o se k lia i k a ip E uropoje.

A j au kalbjau apie d e mo k r at in ia m valdymui bd in g a s ydas; ne viena j didja stiprjant d au gu mo s galiai. Pr ad si me akivaizdiausia blogybe. Tai statym leidybos nestabilumas, nes demokratijai b di nga val di traukti vis naujus mones. Taiau ta bl ogyb gali bti didesn ar ba maesn p r ikl ausoma i nuo stat ym leidjui suteiktos galios ir vei kimo priemoni. statym leidiamajai valdiai A me r ik o je s u te ik ia ma vis d i d i au sia galia. Ta valdia gali greitai ir veiksmingai tenkinti visus savo n o rus, ji kasmet atsinaujina, vis k ei sda ma savo sudt. Taip sakant, buvo pasirinktas bdas, labiausiai skat inant is d em o k r at in n e s t a b i l u m ir leidiantis demokratijai nuolat kintanius savo norius diegti s var bi au siose srityse. Todl iuolaikinje Ame ri koj e statymai galioja tr ump i a u nei kito se pasaulio alyse. Beveik visos Am er i ko s konstitucijos buvo taisomos praslinkus vos trisdeimiai met. N r a tokios valstijos, kuri per t lai k nebt keitusi savo statym pagrindo. O kalbant apie statymus, p a ka nka tik pasirausti vairi Sjungos valstij archyvuose, ir pasidaro aiku, jog Amer i koj e s tat ym leidjo darbas niekada nesustoja. Ir ne todl, kad Amer ikos d emokr at ij a bt i esms nestabilesn u kuri nors kit, tiesiog, rengiant statymus, leidiama pasireikti j os p er ma in i ng i ems p o l i n k i a m s 2. D a u g u m o s v i sagalyb, greitas ir a bsol iut us j o s valios bei nori v ykdymas Jungt in se Valstijose ne tik daro statymus nestabilius, bet ir turi toki pat tak statym vykd ymu i ir valstybins valdios o r ga n veiklai. Kadangi d a u g u m a yra vienintel galyb, kuriai privalu pataikauti,
: Vicn M assachusettso valstijos statymai, ileisti nuo 1780 m. iki pat i die n, sudaro tris storus tomus. Be to, reikia pridurti, jog , perirjus mano m inim statym rinkin, 1823 m. buvo paskelbti negaliojaniais pasen statymai. Taigi M assachuse ttso valstija, apgyvendinta ne k daugiau negu vienas kuris ms departament, gali bti laikoma stabiliausia, nu ose kliau sia ir protingiausiai tvarkanti savo reikalus.

270

A IM E

DEMOKRATIJ

AMERIKOJE,

kartai pritariama visiems j os u moj ams , taiau j os dmesi ui n uk ry pus kitur, visa p ar ama pasibaigia, o laisvose Europos valstybse, kur valstybiniai valdios organai nepriklausomi ir turi tvirt padt, sta t ym leidjo valia toliau v yk do ma netgi tada, kai jis imasi kit darb. Amer i koj e socialins problemos s pr endi amos daug kariau ir a k tyviau nei kitur. Eu r op o j e tas paias probl emas sprendia kur kas ma e sn s vi s uo mens jgos, tik tai daro daug nuosekliau. Prie kelerius me tu s brelis tikinij m rpintis k a li ni mo s l y g gerinimu. Vi suome n sujaudino j pagal bos auksmas, ir kaljim ref or ma tapo visuotiniu reikalu. Buvo pastatyti nauji kaljimai. kaljimus, kur viepatavo ba usm s idja, p i r m s yk si sme lk n usi kal tl iams i gani ng r e f o r m dvasia. Taiau toji reforma, kuri taip kartai p a r m vi s uome n ir k ur i s u tartinai pasiov daryti pilieiai, negaljo vykti akimoju. Greta nauj kalinimo staig, atsiradusi d au gu m os p a geidavimu, tebebuvo senieji kaljimai, kuriuose kamavosi galyb nuteistj. Jie atrod dar kenks mi ngesni sveikatai ir dorai palyginti su naujaisiais, pat obulintais ir, regis, maiau gadinaniais sveikat. Tas dvilypis r e zultatas puikiai suprantamas: nikusi steigti naujas kal inimo staigas, d a u g u m a pami ro sensias. Nuo objekto, kuris ne berpj o e i mi n in kui, nukr ypo vis akys, ir prieira pasibaig. Iganingieji dr a us m s saitai i pradi sitemp ir greit visai sutruko. alia kaljimo, a m i nojo m s laik g a il es tingumo ir vi eti mo paminklo, liko belangs, p r imenani os v idur ami barbaryb.

D a u g u m o s

t i r o n i j a

K a i p r e i k ia s u p r a s t i t a u t o s s u v e r e n u m o p r i n c i p . M i r i v y r i a u s y b n e su vo k ia m a s d a lyk a s. R eik a lin g a d a r su veren i va ld ia . A ts a r g u m o p r ie m o n s j o s veik la i su v eln in ti. J u n g tin se V a lstijo se n e b u v o i m t a s i t a t s a r g u m o p r i e m o n i . K a s i to i jo .

A laikau bedieviku ir nepriimtinu teigin, j o g valdymo srityje t au tos d a ug u ma turi teis daryti visk, ir vis dlto manau, kad ki ekvienai valdiai pradi duoda d au g um os valia. Gal a prietarauju pats sau?

APIE

D A U G U M O S

V I S A G A L Y B

271

Yra bendras dsnis, sukurtas ar bent j a u pripaintas ne tik vienos ar kitos tautos d augumos , bet visos moni jos daugumos. Tas dsnis lai teisingumas. Tad t ei singumas apriboja kiekvienos tautos-teis. Kiekviena tauta tarytum prisiekusij teismas, pareigotas atsto vauti monijai ir vykdyti teisingum, kuris yra j os statymas. Ar pri siekusij teismas, atstovaujantis vi suomenei , privalo turti daugiau galios u pa i vi suomen, kurios statymus jis vykdo? Vadinasi, at si sakydamas paklusti net eisingam s t atyrrfui, a ne gi n iju d aug um os teiss vadovauti; a tik-teikiu pir me ny b b e nd ra mo gikiems st at ymams, o ne vienos tautos valiai. Kai kurie mo n s n e svyr uodami pareikia, j o g tauta, spr endi ant lik jai vienai r pi mus reikalus, negalinti perengti t e is in gu mo ir proto rib, todl n e s ko baimintis vis val di atiduoti jai atstovaujaniai daugumai. Taiau tai vergo samprotavimai. Argi dau gu ma , kaip tam tikras kolektyvas, nepanai individ, tu rint savo pairas ir interesus, daniausiai prieingus kitam individui, vadinamam m a u m a ? Taigi kodl js, pritardami, kad visaval dyst j^ivs mo gu s gali j a piktnaudiauti e ng da ma s prieininkus, n epr it a riate, kai sakau, j o g t pat gali daryti d a ugu ma ? Argi mon s, susiburdami dr augn, pasikeiia? Argi, pasidar stipresni, ji e t ampa p a kantesni, kantresni, kai susiduria su klitimis 3? A, pavyzdiui, n e g a liau tuo patikti ir, atsisakydamas duoti vali daryti visk t okiam pat mogui kaip a, niekad nesutiksiu atiduoti jos daugeliui. Man rodos, jog, norint isaugoti laisv, negalima valdymo grsti su pinant kelet princip, i tikrj prietaraujani vienas kitam. Vadinamoji miri vyriausyb man visados atrod tarsi chimera. T i e s pasakius, neb n a miri vyri ausybi (ta prasme, kuri t eikiama iai svokai), nes kiekvienoje v is uomenj e gal gale irykja vienas vei kimo principas, nustelbiantis visus kitus. XVIII a miaus Anglija, itin danai mi ni ma kaip toki vyriausybiu
' Niekas neims tvirtinti, jog"viena tauta negali piktnaudiauti j g a kilos tan ios atvilgiu. Bet partijos tai lyg nedidels tautels, sudaranios vien valstyb; jo s bendrauja tarpusavy kaip visai svetim os vien a kitai. Jei sutinkame, j o g viena valstyb gali tironikai engti kit, ar galime neigli, j o g viena partija gali taip pat elgtis su kita?

272

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

pavyzdys, buvo iimtinai aristokrati n valstyb, nors tur jo ir labai akivaizdi demokr ati jos element, nes ir statymai, ir paproiai buvo tokie, kad aristokratija turjo ilgainiui vis tiek paimti vir ir savo nuo ira tvarkyti valstybs reikalus. K la id a lm tai, j og , nuol at s us id ur i an t didik ir liaudies inter e sams, visas d me s ys buvo sutelktas k o v ir visai n e p a is y t a tos k o vos r ezultat, daug s va rb e sn io dal yko. S u s if o rm av u s tikrai miriai vy r ia u sy b ei , tai yra su d a ry ta i i v i e n o d o p r i e i ng p a i r nari skaiiaus, arba v is uo me n je kyla revoliucija, arba toji v yr i au sy b p a ti lunga. Todl esu links manyti, jog aukiausioji valdia v is u ome n j e t u ri visada remtis kokiais nors principais, jeigu ji nesusi duri a su j o k i o mis klitimis, galiniomis pristabdyti jos veiksmus ir duoti laiko pa iai ateiti prot, laisvei gresia rimtas pavojus. Visagalyb pati savaime man atrodo blogas ir pavojingas dalykas. Joks mogus negali bti visagalis, tai pranokst a j o jgas. Tik vienam Dievui skirta bti visagaliui, nes Jo imintis ir teisingumas visada pri lygsta Jo galiai. e m j e nra tokios valdios, kad ir k ok i pa ga rb ji adint ar turt vent teis, kuriai bt leista veikti be pri ei ros ir valdyti be klii. Tad, ma tyda ma s suteikiant teis ir ga li myb daryti visk kokiai nors valdiai, vadinamai arba tauta, ar ba k ar ali u mi, arba demokratija, arba aristokratija, monar chi ja arba r espublika, a sakau: tai ia yra tironijos skla, ir stengiuosi apsigyventi ten, kur galioja kitokie statymai. D e m ok r at in e i santvarkai, tokiai, kokia yra Jungt in se Valstijose, labiausiai priekaitauju anaiptol ne dl j os si lpnumo, kai p m a n o d a u gelis mon i E ur o po j e, bet prieingai dl j os n e a t r e m i a m o s g a lios. Ir gr ieiausiai n epr i ta riu Jie tiek A me r i k o j e v ie p a ta u ja n i ai neri bot ai laisvei, kiek tam, j o g ten per m a a garantij apsiginti nuo ti r onij os' "' Kur gali kreiptis mo gu s arba partija, J ungtinse Valstijose patyr neteisyb? viej n u o mo n ? Juk tai d au g u mo s n uomon. statym leidybos organus? Jie atstovauja d a uguma i ir aklai jos klauso. v y k d o m j valdi? Ji r e nka ma d au gu mo s ir klusniai v y k do j os vali. \ policij? Juk policija tai ginkluota dauguma. prisiekusij teism? Prisiekusij teismas tai daug-uma; kuriai suteikta teis skelbti n u o

APIE

D A U G U M O S

V I S A G A L Y B

273

sprendius; teisjai, ir tie kai kuriose valstijose yra d a u g u m o s r e n k a mi. Kad ir kaip neteisingai ar neprotingai su j u mi s bus pasielgta, j u m s nieko kita nebeliks, kaip p a k l u s t i 4. O tai sivaizduokime statym lei di amj valdi, s ud ar yt taip, kad ji atstovaut daugumai , bet j okiu bdu nebt j os aistr verg; si vai zd uo k i me v y k d o m j valdi, t ur in i jai b d i n g gali; si vaiz duokime teismus, nepri kl ausomus nuo kit dviej valdi, tai tada tu rsime demokr at i n santvark, kur gali mybi tironijai beveik nebeliks. A netvirtinu, j o g i uol aikinj e A m e r i k o j e danai p a si ta ikyt ti ronijos atvej. Tik sakau, j o g nra j o k i gar ant ij nuo j o s a p s i s a u goti ir j o g valdios v e l n u m lemia veikiau a pl i n k y b s ir tradici jos negu statymai.

4 Per 1812 m. kar Baltimorjc atsitiko stulbinantis dalykas, rodantis, ko kius kratutinumus gali pastmti daugumos desp otizmas. Tuo metu karas Baltimorjc buvo labai populiarus. Vienas laikratis, grietai nusistats prie kar, sukl gyventoj pasipiktinim. Susirinko minia, sudau sp aus dinimo mainas ir upuol redakcij, urnalist namus. Bandyta auktis na cionalins gvardijos, bet ji neatsiliep. Gelbstint nelaim ingu osius nuo t usios minios, buvo nutarta udaryti juos kaljim kaip nusikaltlius. Ta atsargumo priemon nepadjo: nakt minia vl susirinko; pareignai veltui auksi nacionalin s gvardijos pagalbos; kaljimo vartai buvo ilauti, v ie nas urnalistas nuudytas, kiti liko gulti papld krauju; kaltinamieji sto j o prie prisiekusij teism, bet buvo iteisinti. Kart pasakiau vienam pensilvanieiui: Praom paaikinti, kodl kvakeri steigtoje valstijoje, garsjanioje pakantumu, laisv paleistiem s ne g rams draudiama naudotis piliei teism is? Juk jie moka m oke s ius, tad argi nedert pagaliau suteikti jiem s rinkim teis? Js eidiate mus tardamas, kad ms statym leidjai bt galj taip iurkiai nu sieng ti teisingumui ir pakantumui , atsak is. Vadinasi, pas jus negrai turi rinkim teis? Be jokios abejons . Tad kodl ryt nepastebjau n vieno negro rinkiminje apygardoje? statymas ia niekuo dtas, atsak man panekovas. Kas be ko, negrai turi teis ateiti rinkimus, bet jie nesirodo savo noru . Tai neregtas kuklumas! O, jie ne iaip atsisako eiti rinkimus, staiai bijo gauti kail. Mat kartais, kai statymo nma neremia dauguma, jis tampa bejgis. O dauguma nepaprastai nusi teikusi prie negrus, ir pareignai jauiasi negal garantuoti j ie m s teisi, kurias suteik statym leidjai. K? Daugum a turi privilegij ne tik leisti statymus, bet ir j nesilaikyti?

274

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E .

D a u g u m o s A m e r ik o s

v i s a g a l y b s

t a k a s a v i v a l e i

v a l s t y b s

p a r e i g n

L a i s v , k u r i A m e r i k o s s t a t y m a i s u t e i k i a v a l s t y b s p a r e i g n a m s ta m t i k r o j e a p i b r t o j e s r i t y j e . J g a l i a .

Reikia grietai.skirti savival nuo t i r on ij os . Tironija gali remtis net statymu, tada ji nelaikytina savivale; gali bti savivaliaujama atsivel giant valdini interesus, ir tai nebus tironija. Tironija paprastai naudojasi savivale, bet prireikus gali apsieiti be jo s . D a u g u m o s visagalyb Jungtinse Valstijose palanki tiek teistam stat ym leidjo despotizmui, tiek parei gno savivalei. B d a m a a b s o liuti statym leidybos eiminink, t urdama teis stebti, kaip jie v yk domi , be to, gal d ama vienodai kontroliuoti ir val daniuosius, ir val dinius, d a u g u m a laiko valstybs pa r ei g n u s paklusni ais ranki ai s ir mielai j ie ms patiki gyvendinti savo planus bei s umanymus. Todl ji per daug nesigilina j pareigas ir i ankst o nesistengia apibrti j teisi. Ji elgiasi su jais taip, kaip eimi ni nkas elgiasi su tarnais: ma t y damas, kaip j ie darbuojasi, ir neilei sdamas j i aki, gali kas a ki mir k j i em s sakinti ir vadovauti. Aps kr i ta i s t at yma s a me r i k i e i v a l d i n i n k a m s t am t i k ro j e a p i br t oj e srityje d uo d a d augi au laisvs, negu j os g a un a msi ki ai E u ropoje. Kartais d a u g u m a netgi leidia j i e m s perengti tos srities ri bas. U si tikr in p al a nk i da ug u mo s n u o m o n ir j os r e mi a mi , j i e r y tasi t oki ems d al yk a ms , kurie stulbina e ur opiei us , p r ip r at u si u s prie savivals. itaip laisvs prieglobst yj e klostosi paproiai, k ur ie k a da nors bus jai pragaitingi.

A pie

d a u g u m o s

t a k

m s t y m u i

A m e r ik o j e

J u n g tin se V a lstijo se d a u g u m a i g a lu tin a i a p t a r u s ko k k la u s im , d l jo n eb esig in ija m a . K o d l? D a u g u m o s m o ra lin ta k a m s ty m u i. D e m o k r a t i n s r e s p u b l i k o s m a t e r i a l i z u o j a d e s p o t i z m .

Tik inagrinjus minties r aid J ungtinse Valstijose, ga li ma aikiai suvokti,kaip labai da ug u mo s galyb ir taka pranoksta visas galias ir takas, m ums i nomas Europoje.

APIE

D A U G U M O S

V I S A G A L Y B

275

Mintis. tai neregi ma ir beveik n e ap i u o p i a ma galia,, kurios neugniaua j o ki a tironija. M s laikais net didiausi, absoliuiau-si E u ropos valdovai n e s u g e b t ukirsti kelio pr ie i k oms, j a ut or ite t s mu k d a n i o ms mintims, slapia p li nt a n i oms j valstybse ir net be s ismel ki anioms j dvarus. Visikai kitaip yra A m e r i k o j e / k ol daug u ma dl kokio kl au si mo n e apsisprendusi, apie j d a u g ka l ba ma , t a iau vos tik ji taria l e m i a m od, visi nutyla, ir tiek j os draugai, tiek prieininkai, regis, susitar traukia t pat veim. Prieastis labai pa prasta: nra tokio absoliutaus monar cho, kuris galt suimt kumt visas v is uomens j ga s ir veikt j priei nimsi , kaip gali padaryti dauguma, kuriai suteikta teis leisti.stat ymus ir j uos vykdyti. Beje, karalius turi tik fizin jg, galini sutramdyti mo n i veiks mus, bet nedar ani takos j norams, o d a u g u m a turi ir materialin, ir mor ali n gali tiek norams, tiek da rba ms , gali, kuri kartais taip pa veikia mog, kad jis apskritai nebenori nieko daryti. A neinau n vienos alies, kur dvasios laisv ir odio laisv b t labiau apribota kaip Amerikoje. N r a t okios religins ar politins doktrinos, kurios nebt galima laisvai skelbti konstitucinse Europos valstybse ir kuri nepasklist ki tose valstybse, kaip nra Eur opos alyse tokios vienvalds jgos, k u ri udraust noriniam sakyti ties mogui teis p a r a m ir apsaug, jeigu j o n e pr ikla us omo elgesio padariniai tapt j a m pavojingi. Jeigu per nel aim j a m lemta gyventi absoliutins monar chij os vi epat yst je, drauge su j u o bus liaudis; jeigu jis gyvena laisvoje alyje, prirei kus gali auktis karaliaus valdios pagalbos. D e mo k ra t i n s e alyse j palaiko aristokratija, kitokios santvarkos valstybse demokrat ij a. Taiau t oki oje d emo kr at i n j e alyje kaip Jungtins Valstijos yra tik viena valdia, vienintelis j gos ir s km s altinis. Amer ikoj e d a u g um a miniai nubria nepaprastai plai erdv. To je erdvje raytojas yra laisvas; bet vargas, jeigu jis idrsta perengti ribas. Tiesa, aut odaf j a m negresia, bet jis nuolat patiria visokius n e ma lo nu mu s ir kasdien yra perseki oj amas. Politin karjera j a m n e m a noma: mat jis eid vienintel jg, turini rankose vis valdi. Jam nevalia tiktis nieko, net lovs. Prie skelbdamas savo pairas, jis ti kjosi turs alinink; dabar, atsiskleids visiems, jis m a no nebeturs jokios paspirties, nes j smerkiantys garsiai reikia savo n uomon , o tie, kurie galvoja kaip jis, neturi tiek drsos, todl tyli ir j o alinasi.

276

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

Jis pasiduoda, pagaliau sugnita nuo kasdienio ujimo ir usisklendia tyloje, lyg g dy d a ma si s ar graudamasis, j og sak ties. Gr and in s ir budeliai tai iaurs rankiai, kuriais ka da i se n a u dojosi tironija, bet i u o l a i k i n civilizacija itobulino net despot izm, kuriam, regis, jau nebuvo ko mokytis. Valdovai materializavo smurt; dabartins demokr at i ns r es p ub li kos pavert j t okiu pat dvasingu kaip mo ga us valia, kuri jis s ten giasi paaboti. Esant absoliuiai vieno as me ns valdiai, d espoti zmas, s te ng d am a s i s pavergti dvasi, iauriai k amu o da v o kn, ir dvasia, stengdamasi ivengti t kani, didingai pakildavo aukiau visko; t a iau demo kr at i n se respublikose tironija elgiasi kitaip: ji nesiksi na kn, bet nori palauti dvasi. eimininkas nebesako: Arba tu galvosi kaip a, arba mi r s i ; jis sako: Tu gali manyti kitaip negu a; tau lieka viskas: ir gyvyb, ir turtas, bet nuo iol tu bsi mums svetimas. Tu te betursi savo pilietines teises, bet negalsi j om i s naudotis; jei gu s te ng sies laimti r inkimus, bendrapilieiai u tave nebalsuos, o j e ig u troki j pagarbos, nesitikk j os sulaukti. Tu bsi tarp moni, bet n e b e g a lsi j i e m s prilygti. Kai norsi su jais suartti, jie bgs nuo tavs kaip nuo maro, ir tave paliks netgi tie, kurie tiki tavo nekaltumu, nes ir nuo j bus bgama. Eik sau r amus, palieku tau gyvyb, bet ji bus s un k es n u mirt . Absoliutins monarchijos utrauk nelov despotizmui; s a u go k i ms, kad demokratins respublikos j o neatgaivint, kad p a da r yd a mo s j kai kam nepakeliam, d aug um o s akyse neprislopint j o niekingos prigimties ir emi nani o pobdio. I didiausios Senoj o Pasaulio tautos yra ileidusios veikal, vaiz diai atkuri ani a m i ni nk ydas ir j u o k i n ga s silpnybes; L a B r u y r e as, gyve nda ma s Liudvi ko XIV dvare, para savo es apie didikus, o M o l i r e as kritikavo karaliaus dvar pjesse, kurios buvo v ai di na mos dvarikiams. Taiau Jungtinse Valstijose viepataujanti galia vi sai nepakenia, kai i jos aipomasi. J eidia menki ausi as p r i e ka i tas, gsdi na bent kiek k a nd ok a teisyb; nuolat reikia j girti p r a d e dant jos kalbomis ir baigiant svariausiomis j o s dorybmis. N vienas raytojas, kad ir koks garsus bt, negali ivengti pri ederms liaupsinti bendrapilieius. Taigi d a ug u ma gyvena aminai kel dama save p a d a n ges; nebent svetimaliai arba patyrimas kartais atskleidia amerikie iams vien kit ties.

APIE

D A U G U M O S

V I S A G A L Y B

277

Todl visai nenuostabu, kad Ame ri ko j e ligi iol nra d idi r a yt o j: ten, kur nra minties laisvs, negali bti literatros .genij, o A m e rikoje jos nra. Inkvizicija niekad ne st eng sutrukdyti, kad Ispanijoje plist d i d u mos moni i pa s ta ma m tikjimui prieikos knygos. Ju ng tin i Val stij d au gu mo s viepatystei pavyko pasiekti daugiau: ni e ka m net m i n tis nekyla leisti tokias knygas. Ame ri ko j e pasitaiko netikini, bet ti kjimo laisvs nra. Kai kurios vyr iaus ybs stengiasi apsaugoti paproius, d r a us d a mo s tvirkinanias knygas. Jungti nse Valstijose tokio p o bd io veikal a u toriai nesmerki ami , bet niekas n esii ma j rayti. Ir vis dlto n egali ma tvirtinti, j o g vis piliei paproiai bt morals, bet d a ug u m o s p a proiai yra sveiki. iuo atveju valdios n a udi ngu ma s vi suomenei neabejotinas, bet a turjau galvoje p a i valdios esm. Stipri valdia yra p as tovus d a l y kas, o j os t eikiama nauda tik atsitiktinumas.

D a u g u m o s

t i r o n i j o s

t a k a

n a c i o n a l i n i a m

AMERIKIEI KARALIAUS DVARO

CHARAKTERIUI; JUNGTINSE VALSTIJOSE

DVASIA

D a u g u m o s tiro n ija lig i io l tu ri d a u g ia u ta k o s p a p r o i a m s negu v i s u o m e n s e l g e s i u i . J i t r u k d o a t s i r a s t i d i d e l i e m s m o n m s . T o k io p o b d io d e m o k r a tin s e r e s p u b lik o s e k a ip Ju n gtin s V alstijos k a r a l i a u s d v a r o d v a s i a b d i n g a p i l i e i d a u g u m a i . Tos d v a s i o s p o y m i a i J u n g t i n s e V a l s t ij o s e . K o d l l i a u d i s tu r i d a u g i a u p a t r i o t i z m o n e g u tie, k u r i e v a l d o j o s v a r d u .

Viso to, apie k kalbt a anksi au, taka dar menkai j a u i a m a p o litinje visuo me n je , bet j au matyti j os p r a t in gu ma s na ci on al in ia m a me ri k ie i char akteriui. Vis s tipr jant d a u g u m o s d es pot ija i, i a n dieni nj e Ju ng ti ni Valstij po li t i n je ar en oj e vis m a j a y mi moni. Am e r iko je prasidjus revoliucijai, j pasirod daugyb; tuo metu visuomenin nu om on kreip mo ni vali tam tikra linkme, bet j os netironizavo. To meto garss mons, laisva valia prisidj prie inte-

278

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

lktiniu sjdi, p asi ymj o savitu di di ngumu; jie skleid savo lo vs spindes tautai, nieko i jos nesiskolindami. Valdant absoliutiniam monarchui, prie sosto susibr didikai pat ai kauja valdovui ir noriai tenkina jo aistras bei ugaidas. Taiau tautos d id uma nepasiduoda vergystei; daniausiai ji lenkia galv i silpnumo, i proio arba i t a ms um o , kartais i meils karaliaus titului arba pai am karaliui. O kai kurios tautos net digavo ir didiavosi a u k o da mo s savo vali valdovui ir, b da mo s jam vergikai paklusnios, vis dlto isaugojo dvasin nepriklausomyb. Tokios tautos patiria daug vargo, bet neisigimsta. Beje, yra didelis skirtumas tarp to, k mo g u s daro tam nepritardamas , ir to, k daro t ariamai pritardamas; pi rmuoj u atveju tai silpnas mogus , antruoju turs tarno proi. Laisvose alyse, kur kiekvienas vienaip ar kitaip gali pasakyti n u o mon apie valstybs reikalus, demokr at inse respublikose, kur v i s uo meninis gyve ni ma s nuolat pinasi su privaiu, kur suver enas visiems pr ieinamas ir kur tereikia suukti, kad jis igirst, pasitaiko daugiau moni , troktani piktnaudiauti j o si lpnybms ir gyventi j o aistr sskaita, negu a b s ol iuti ns mona rc hi jos alyse. Ir ne todl, kad ten mo n s apskritai blogesni nei kitur, staiai p agunda ten stipresn ir suviliojama ikart d augyb moni. Todl ia didesnis dvasinis n u o smukis. Demokrati nse respublikose dvaro dvasia pasklinda labai pl a i ai ir per smel ki a isyk visus vi suomens sluoksnius. Tai vienas pagr indi ni priekait de mo k r a ti n ms respublikoms. Sitai itin bdi nga toki oms demo kr at in ms valstybms kaip A m e r i kos respublikos, kur d a ug u ma viepatauja taip absoliuiai ir ne vei kia mai, jog, norint truput nukrypti nuo j os nubrto kelio, privalu kone atsiadti pilieio teisi ir, galima sakyti, mogaus vardo. Milinikoje minioje, daranioje politin karjer Jungt inse Valsti jose, tik nedaugelis pasiymi tuo vyriku taurumu, ta drsia minties nepr iklausomybe, kuria anksiau taip danai garsdavo ameriki ei ai ir kuri visur yra didi moni skiriamasis bruoas. Sprendiant i pir mo vilgsnio, bt gal ima pasakyti, j o g A me rikoj e visi mst o pagal vien a b l o n mintys tarytum slenka ta paia ve. Tiesa, svetini aliui pasitaiko sutikti amerikiei, kuri pairos skiriasi nuo v is uo tinai sigaljusi; jie kritikuoja netobulus statymus, demo kr at ij os ne-

AIME

D A U G U M O S

V I S A G A L Y B E

279

p a st ovum ir ne pa ka nk a m moni iprusim; danai jie siekia taip to li, j o g pastebi e smi ni us trkumus, nei gi amus bruous, d ar ka n ius n a cionalini charakter, ir nur odo p rie mone s, kuriomi s j u o s bt galima itaisyti; bet, iskyrus jus, niekas j neklauso, o js, k ur i am j i e patiki slapiausias mintis, esate svetimalis ir praalaitis. Jie mielai j u m s at skleidia tiesas, kuriomis j s nepasinaudosite, o su tvynainiais ar vie u ome n je jie ka lba kitonikai. Jei ias eilutes kada nors paskaitys amerikieiai, esu tikras, jog, pir ma, tie skaitytojai vieningai ma ne p as mer ks , o antra, irdies gi lumoje daugelis mane pateisins. Jungtinse Valstijose esu girdjs kalbant apie tvyn. Esu mats tikro liaudies patriotizmo, bet pasigedau j o turint valdaniuosius. Tai s avaime s u pr ant ama pagal analogij: de spot iz ma s s uga di na labiau t, kuris j a m pasiduoda, negu t, kuris j primeta. Bd ama s absoliutus m o narchas, karalius danai turi didi dorybi, taiau j o dvarikiai vi s a dos yra niekai. Tiesa, j ie A me ri koje nesako: Valdove arba J s d id e n y b e , tai d i diausias ir pagrindinis skirtumas, bet nuolat kalba apie gi mt savo valdovo p r anaum; jie nesvarsto, kuri valdovo doryb verta d id i au sio pasigrj imo, nes tvirtina, kad jis turi visas dorybes, kurias gijo, laip sakant, nejui omi s, be j o k i p as ta ng; j ie n e at id uo da j a m savo mon ir dukter, kad jis teiktsi paversti jas savo meilumis, bet, a u kodami j a m savo pairas, p a r s id uo d a patys. Amer iki ei ai moralistai ir filosofai nedangst o savo pai r ale go rij skraistmis, taiau, prie idrsdami pasakyti n em al o n i ties, p a reikia: Mes inome, j o g kal bams su tauta, kuriai mogi kos ios silp nybs tokios svetimos, kad ji ni ekada negali prarasti blaivaus proto. Mes taip n ek al bt ume, jei neinot ume, j o g kr eipiams mones, k u rie peln iskirtin viet tarp kit taut ir verti laisvs vien dl savo dorybi ir i p ru si mo . Kain ar Li udvi ko XIV meilikautojai bt galj j uo s pranokti? Na, o mano n uomone, kad ir kokia bt santvarka, niek yb limpa prie jgos, o meil i kavi mas prie valdios. Yra tik vienas bdas, g a lintis apsaugoti mo ne s nuo nuosmukio: niekam nevalia suteikti visa galybs, ir tada niekas neidrs j niekinti ir eminti.

280

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E .

D a u g u m o s
p a v o j

v i s a g a l y b

k e l i a

d i d i a u s i

A m e r ik o s

r e s p u b l i k o m s

D e m o k ra tin m s re sp u b lik o m s g re sia p r a tis ne d l b e j g ik u m o , o d l n e tik u sio g a l io s p a n a u d o jim o . A m e r ik o s resp u b lik v a ld ia la biau cen tra lizu o ta ir en e rg in g esn nei E u ro p o s alyse, ku r v a ld o m o narch ija. K ok ta i k e lia p a v o j . M a d is o n o ir J e ffe rs o n o n u o m o n iu o p o i riu .

Vyri ausybes paprastai praudo bejgi kumas arba tironija. P ir m u o ju atveju j os netenka valdios, antruoju valdia i j at imama. Mat ydami demo kr at in se valstybse sigalint anarchij, daug m o ni man, jog t valstybi vyriausyb savaime silpna ir bejg. Ties sakant, kai prasideda partij karas, vyriausyb netenka takos v i su o menei. Bet man neatrodo, jog demokratinei valdiai i pr igimties t r k t j g arba itekli; prieingai, mano galva, beveik visada prat jai lemia pi ktnaudiavimas savo j gomi s ir netiks naudojimasis itekliais ir galimybmis. Ana rc hi j beveik visada sukelia ne valdios b e j gi kumas, bet tironija ir nelankstumas. Nereikia suplakti stabi lumo su jga, kokio nors dalyko d id in g umo su j o il gaami kumu. De mok ra tin s e respublikose valdia, vai ru o j an ti v i s u o m e n 5, n ebna stabili, nes ji danai eina i rank rankas, kei iasi ir jos tikslai. Bet visur, kur ji nukreipia savo veikl, j o s j g a yra neveikiama. Ame rikos respublik vyriausybs, m a no nuomone, tokios pat c e n tralizuotos, tik daug e ne rginge sn s nei Eu r op o s alyse, a bs ol iut ini mon ar ch ij valdomose. Tad nemanau, kad toki vyriausyb gali pr a udyti j os s i l p n u m a s 6. Jei kada nors A m er i k a praras laisv, kaltinti reiks d a u g u m o s vi sagalyb, prirmusi ma um a s prie sienos ir privertusi j as griebtis fi zins jgos. Tada sigals anarchija, bet tai bus despot izmo padarinys.
5 Valdia gali bti centralizuota asambljoje; tada ji stipri, bet nepastovi; ji gali bti sutelkta vien o m ogaus rankose; tada ji ne tokia stipri, bet daug stabilesn. 6 Man regis, nra reikalo sakyti skaitytojui, jo g iia, kaip ir visam e sk yriu je, a turiu galvoje ne federalin vyriausyb, bet kiekvien os valstijos v y riausyb, kuri despotikai valdo dauguma.

APIE

DAUGUMOS

VISAGALY B

281

Tokias pat mintis yra isaks prezidentas J ame sa s M ad i s o n a s (r. 'The F ederalist, Nr. 51): Re sp u bl ik o se labai svarbu ne tik apginti v i su om e n nuo va l da n ij p ri espaudos, bet ir utikrinti, kad viena v is u o m e n s dalis n e skriaust kitos. Te i si ng um a s yra ki ek v i en os v yr i aus yb s tikslas; tai tikslas, kuri usibria susibr mons. Tautos visada siek ir sieks ito tikslo, kol pagaliau sugebs j pasiekti arba neteks laisvs. Api e vi suomen, kurios stipriausioji dalis sugebt lengvai s ut e lk ti j g a s ir engti s ilpnesn, g al t ume pasakyti, kad j o j e vi e pa ta uj a anarchija. ia kaip ir gamtoje, kur silpnesnysis yra bejgis apsiginti nuo stipresniojo smurto. Bet tai likimo pervartos priveria stipriau sius paklusti valdiai, kuri vienodai rpinasi ir silpnaisiais, ir stipriai siais. Es a nt anarchistinei vyr iausybei , tos paios pr ieastys pa ma u skatins stipriausi v is uome n s dal trokti valdios, galinios vienodai ginti visus jos sluoksnius, visas partijas, tiek silpnas, tiek stiprias. R h o de Islando valstijai atsiskyrus nuo konfederacijos, buvo s udaryta liau dies vyriausyb, turinti labai maus galiojimus, todl, be j oki os a b e jons, d a u gu m os tironija taip apribot naudojimsi teismis, j og ne trukus bt pareikalauta vyr iausybs, kuri visikai nepr iklausyt nuo liaudies. Ar tos paios d augumos , pavertusios g yv e n i m n e ma no m , netrukus taip pat imt auktis tokios v yr i au sy b s . Jeffersonas yra pasaks: Vy k d o mo ji ms vyri ausybs valdia ne vienintelis ir anaiptol ne pa gri ndini s ma no rpestis. D a b ar ir dar daugel met di diausi pavoj kelia ir kels statym leidj tironija. V yk do mo si os valdios pavojus taip pat ikils, bet kur kas vli au 7. Ma n patinka iuo atveju cituoti veikiau J efferson nei k kit, nes a j laikau d emokr ati j os apatalu, patikimiausiu i vis kada nors b u vusi emje.

7 JcITcrsono laikas Madisonui, 1789 m. kovo 15. [Pig. The Writings o f T ho m as Jefferson, Washington, 1905, t. 7, p. 312.]

V III S K Y R IU S
K as VELNINA DAUGUMOS TIRONIJ

Jungtinse V a lstijo se
N ra
a d m i n i s t r a c i n s c e n t r a l i z a c i j o s

N a c io n a lin d a u g u m a n e k e tin a visko d a r y t i pati. S u v e r e n i jo s v a li b e n d r u o m e n s e ir g r a fy s t s e vyk d o p a re ig n a i.

Jau anksiau esu minjs dvi centralizacijos ris: valstybins val dios centralizacij ir vietins valdios arba administracin c e n tralizacij. Pirmoji vienintel gyvuoj a Amerikoje; antroji ten beveik neinoma. Jeigu valdia, tvarkanti Amer ikos v is uome n , turt savo inioje tas dvi valdios ir val dymo priemones ir, be teiss viskam vadovauti, dar sugebt ir bti pratusi visk daryti pati; jeigu, nustaiusi bendr o po bd io pagrindinius v a ldymo principus, ji gilintsi j g yv e nd i ni mo detales, o sutvarkiusi didiuosius alies reikalus, galt nusileisti iki a smeni ni piliei reikal, laisv netrukus bt iguita i N au j o jo Pasaulio. Taiau Jungtinse Valstijose daugumai, danai turiniai despotikus instinktus ir pomgius, dar trksta tobuliausi tironijos i nstrument. Kiekvienoje Ame r ik os valstijoje centrin vyriausyb visada r pi nosi tik nedaugeliu dalyk, kurie p atr aukdavo j os d me s savo svar bumu. Ji niekad nra mginusi tvarkyti antraeili vi su ome n s r eikal ir, atrodo, niekada to nra norjusi. Pamau t apdama absoliutine, d a u g u ma nra padidinusi centrins valdios galiojim, tik p ad ar j v i sagal j os veiklos sferoje. Tad despotizmas gali bti ne pakeli amas vie noje kurioje vietoje, bet nebtinai siviepatauja visur. Beje, kad ir kaip toli aistr nublokta, kad ir kaip kartai vykdanti savo planus, n a ci onali n d a u g um a negalt padaryti taip, kad visur vienodai ir tuo pat metu visi pilieiai nuolankiai klausyt j o s valios. 282

KAS

VELNINA

DAUGUMOS

TIRONIJ

283

Jai atstovaujanti centrin vyriausyb turi kliautis valdininkais, j os n u r odym vykdytojais, kurie daniausiai jai tiesiogiai nepaval ds ir t o dl j veiklai ji negali kas a ki mi r k vadovauti. B e nd r u o m e n i ir g r a fysi valdios yra tartum povandeni ns uolos, st abdanios arba s kai danios liaudies valios sraut. Jeigu statymas bt despotikas, laisv sugebt apsisaugoti p a si na ud od am a jo v y k d y m o tvarka, ir d a ug u ma negalt gilintis menkiausias ir, drsiau pasakyti, vaikikas a dmi ni s tracins tironijos apraikas. Ji netgi nesivaizduoja, kad gali tai p a da ryti, nes ne visikai suvokia savo gali. Ji pasta tik savo natralias jgas ir net nenutuokia, j og bt gal ima praplsti j veikimo ribas. Api e tai verta pagalvoti. Jeigu kada nors d e mo k r at in respublika, panai Jungtines Valstijas, rastsi t okiame krate, kur vieno asmens valdia adminis tr acin centralizacij j a u bt tvirtinusi ir diegusi paproius bei statymus, nebijau pasakyti, j o g tokioje respubl ikoj e d e s pot izmas tapt labiau ne p a ke n i ama s nei kokioje nors a bsoli ut ini o monar cho v al domoj e Eur opos valstybje. Rei kt keliauti Azij, n o rint surasti k nors panaaus.

A pie

t e i s s

d v a s i

J u n g t in s e

V a l s t ijo s e

ir

KAIP

JI

ATSVERIA

DEMOKRATIJ

K a ip n a u d in g a itirti, k o k ie in stin k ta i ir b r u o a i y r a b d in g i t e i s s d v a sia i. T eisin in k a m s sk irta a tlik ti s v a rb v a id m e n g im s ta n io je v isu o m en je. K a ip teisinink d a r b m o d e lis su te ik ia j id jo m s a r i s t o k r a t i k u m o . A t s i t i k t i n s p r i e a s t y s , g a l i n i o s t r u k d y t i t i d j p l tra i. A r is to k r a tija le n g v a i p r i t a m p a p r i e teisinink . K a ip d e s p o ta s g a l t p a s in a u d o ti teisin in kais. K a ip teisin in k a i su d a ro v ie n i n t e l a r i s t o k r a t i n s l u o k s n , k u r i s g a l i s u s i j u n g t i su d e m o k r a t i n i a i s sluoksn iais. Y p a tin g o s p r ie a s ty s , g a lin io s su te ik ti a ris to k r a ti k u m o a n g l ir a m e r ik ie i teisin in k m stym u i. A d v o k a ta i ir t e i s ja i. A m e r ik o s a risto k ra tija . T eisinink ta k a a m e r ik ie i v is u o m en ei. K a ip te isin g u m o d v a s ia s k v e r b ia s i sta ty m le id y b , v a l d i o s i r v a l d y m o o r g a n u s i r g a l o p n e t g i p a i a i t a u t a i s k i e p i j a t p a n a a u s t e i s m o p a r e i g n in s t i n k t u s .

Lankydamasi s Amer ikoj e ir nagr indamas jos statymus, matai, j o g t ei si ni nkams sut eikt a galia ir j taka vyriausybei i andi en sudar o

284

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

t vi ri ausi apsaug nuo demokratijos paeidim. Tai slygoja, man re gis, bendra prieastis, kuri pravartu sigilinti, nes ji gali pasireikti ir k u r kitur. Jau penki imt me ia i, kai teisininkai aktyviai dal y va uja vi suose E u r o p o s pol iti niuose sjdiuose. Kar tais j ie bdavo pol i ti ni j g rankiai, kartais naudodavosi politinmis j g o m i s kaip rankiais. Vi du ramiai s jie nepaprastai padjo kar al iams iplsti viepat avi m, o vliau visomis igalmis stengsi j apriboti. Angl ij oje jie glaudiai bendr adar bi avo su aristokratija, Pranczij oje buvo pikiausi jos prie ai. Tad gal teisininkai pasiduoda staigiems akimirksnio i mp ul sa ms ar ba, pr iklausomai nuo aplinkybi, d augi au ar mai au p akl s ta savo gimti ems , tolydio j veikl v a ir uo j a n ti ems i nst inkt ams ? N or ia u plaiau aptarti i mint, nes teisininkai, gal imas daiktas, paaukti at likti pagrindin vai dmen gimstanioje politinje visuomenje. mo n s, specialiai studijav statymus ir teis, prato laikytis tvar kos, tam tikr f or ma lum, savaime gijo ir prot nuosekliai sieti m i n tis, ir visa tai natraliai nuteik j uos prie revoliucin dvasi ir gaiva likas demokrat ij os aistras. Special ios te is in in k inios, gytos s t udi j uoj ant st at ymus , u t i k rina j i e m s iskirtin vi et vi s uo me n je ; j ie sudaro p r i vi le gi ju ot in t eligentijos sluoksn. T p r a n a u m j ie j a u i a kasdien, v e rs da mi es i savo amatu; jie, vieninteliai tokio r e ik al in go ir labai maai k a m p ri e i n a m o m o ks l o speci ali st ai, at li eka a rb i tr va id me n , o p il i e i a m s si vlus konfliktus, protis nukreipti t ik sl aklas b yl in ink aistras iugdo j i e ms savotik p ani e k minios nuomonei . Da r pr idurkite, kad teisjai savaime s ud ar o tam tikr luom (c o rp s ). Ir anaiptol ne todl, kad jie sutaria t ar pus avyj e ir b e nd ro mi s p a st a n g o m i s siekia to paties tikslo, to paties m ok sl o studijos ir tokie pat metodai j u n g i a j p r o tus, o bendri interesai gali sujungti ir j vali. Tei si ni nk sielos g i l umoj e gldi ar is tokr at ini p o m g i ir proi. Kaip ir a r ist okr at ai, j ie link tvark, i p r igi mti e s mgsta f o rm a l u m u s , labai bodi si m i nios, j a u i a p a si d y g j i m d a ug u m o s elgesiu ir s lapia n i e ki na li au dies vyriausyb. Anaiptol nenoriu pasakyti, j og tie t ei sininkams bdingi polinkiai yra tokie stiprs, kad pernelyg tvirtai j uo s jungt. Teisininkai, kaip ir visi mons, turi ypating, savit, o ypa trumpalaiki, vienadieni in teres.

KAS

V E L N I N A

D A U G U M O S

T I R O N I J

285

E sa ma valstybi, kuri politiniame gyveni me teisininkai negali u imti tokios pat padties kaip as meni ni ame gyvenime; galima numanyti, jog tokioje vi suomenje teisininkai bus aktyvs perversm skatintojai. Taigi reikia pasvarstyti, ar paskatos k nors naikinti, griauti arba keisti kyla i tvirto nusistatymo ar i atsitiktinumo. Neabejotina, jog teisinin kai itin daug prisidjo prie prancz monarchijos nuvertimo 1789 m e tais. Tik bt pravartu suinoti, ar itaip jie elgsi todl, kad studijavo teis, ar todl, kad negaljo prisidti prie statym leidybos. Prie penkis imt meius Angl ij os aristokratija stojo liaudies prie aky ir kalbjo j os vardu; iandien ji remia sost ir kovoja u tvirt k a raliaus valdi. iaip ar taip, aristokratija turi tik jai b di ng instink t ir polinki. Tad reikia bti atsargi ems ir pavieni l uomo nari nepalaikyti pa iu luomu. Visose laisvose alyse, kad ir kokia bt j val dymo f orma, teisi ninkai yra vis partij pirmose gretose. Tai pasakyt ina ir apie ar ist o kratij. Beveik visiems d e mokr ati ni ams j u d j ima ms , sukr tusi ems p a saul, Vadovavo kilmingieji. Elitas niekad negali patenkinti vis p u os elj am savo nor, g ar b t rokos; talent ir u mo j visad b n a daugiau negu ga li my b i j ie ms pasireikti, ir toji d a u g y b mo ni , kurie negali g a n a greitai ikilti naudodami esi l uomo privilegijomis, stengiasi prasimuti stodami prie j as kov. Bet a n emanau, j o g ateis metas, kada visi teisininkai arba d a u g u ma j visada bus e sa mo s tvarkos alininkai ir p er ma in prieai. Man tik atrodo, j o g vi suomenj e, kurioje teisininkai be klii u ims savaime j i e m s p r iklaus ani aukt padt, jie bus itin kon se rv a tyvs ir nusistat prie demokratij. Nesileisdama savo tarp teisinink, aristokratija paveria j uos sa vo prieais, ir labai pavojingais, nes, neprilygdami jai turtais ir galia, jie jauiasi nepriklausomi savo darbais ir prilygstantys jai isilavinimu. Bet k i e k v i e n s y k , kai ki lmi ngi eji p a r ei k d av o n o r p as i d a ly t i su t e i s i n in k ai s kai k u r i o m i s savo p r iv il e gi jo mi s , tiedu s l u ok s n i a i n e s u n ki ai s u s i v i e n y d a v o ir pa si j u sd avo , kaip s a k o m a , tos p a i os e i mos nariais. Be to, esu links manyti, j o g karaliui visada bt lengva paversti t eisininkus paiais par ankiausiais savo valdios rankiais.

286

APIE

D E M O K R AT I J

A M E R I K O J E ,

Teisininkai n e pa lyg ina ma i artimesni vykdomaj ai valdiai negu liaudiai, nors danai ksinasi j nuversti, kaip ir kilmingieji, i pri gimties artimesni karaliui negu liaudiai, nors a ukt uome n danai su sivienija su liaudimi, k ov od am a prie karaliaus valdi. Teisininkai uvis labiausiai mgsta tvar ki ng gyvenim, o d i d i au si tvarkos garantij du od a valdia. Beje, nedera pamirti, j og, b r an gi ndami laisv, vis dlto jie teikia pi r me nyb teistumui; tironijos jie bijo maiau negu savivals ir, jei gu koks statym leidjas u si mo j a apriboti moni nepri klausomyb, jiems itai patinka. Tad, mano n u omone, valdovas p a da ryt didel klaid, jei, k o v od a m a s su plintania demokr ati ja, stengtsi savo valstybje susilpninti t eismin valdi ir politin teisinink tak. Jis paleist i r ank pai valdi, j os esm, kad nustvert j os el. N kiek neabejoju, j og jis turt daugiau naudos p ri tr aukda ma s tei sininkus prie valdios. Patikjs j i em s despoti zm, g r i n d i am s mu r tu, gal atsiimt j i j rank, gijusi t eis in gu mo ir stat ymo bruo. D emok ra t in valdia palanki politinei t eisinink galiai. Kai tik i valdios paalinami turtuolis, kilmingasis ir valdovas, j viet tvirtai u i m a teisininkai, nes t u ome t jie yra vieninteliai iprus ir s um a n s mons , kuriuos, kad ir kilusius ne i liaudies, j i gali isirinkti. Kaip skoniu ir pomgi ais teisininkai savaime linksta prie a r is tokr a tijos ir valdovo, taip iskaiiavimai j u os lenkia prie liaudies. Tad teisininkai p r i t a mp a prie demokr at ins santvarkos, n e pe ri md a mi j o s polinki ir neusikrsdami jos silpnybmis, dviguba p ri e as tis bti stipriems jos dka ir j os atvilgiu. D emo kr at ij os v a ld o mo s e alyse liaudis visikai pasitiki t e is in in kais, inodama, kad jiems naudinga jai tarnauti; vyriausyb klauso j n e py kd a ma , nes netaria, kad jie gali turti slapt ksl. Teisininkai i tikrj n neketina nuversti de mok ra t in s vyriausybs, bet nuol at os stengiasi kreipti j os veikl nebdinga vaga ir vadovautis tokiais m e t o dais, kurie jai svetimi. Teisininkas priklauso liaudiai savo interesais ir kilme, o aristokratijai pomgiais, skoniu ir proiais; jis yra lyg natrali jdviej jungtis, tarsi gija, siejanti aristokratij ir liaud. Teisinink luomas vienintelis aristokratinis luomas, galintis be ypating pastang pritapti prie demokratijos ir skmingai su j a s u s i lieti ilgam laikui. A inau, kokie trkumai bdingi teisinink dvasiai; iaip ar taip, abejoju, ar be io teisins ir d e mokr ati n s dvasios suta-

KAS

VELNINA

DAUGUMOS

TIRONIJ

287

piino d emokr ati ja ilgai galt valdyti visuomen, ir a nenor iau pa tikti, j o g ms laikais r espublika galt ilgai gyvuoti, jei, stiprjant liaudies valdiai, nedidt teisinink taka jos reikalams. Tie aristokratiniai teisinink l u omo bruoai, ma no n u o mo ne , n e pa lyginamai rykesni Jungtinse Valstijose ir Angl ij oje negu kitose a lyse. Tai priklauso ne tik nuo teiss moksl lygio J un g t in s e Valstijo se ir Anglijoje, bet ir nuo paios statym leidybos prigi mt ies ir nuo teisinink padties tose alyse. Anglai ir amerikieiai isaugojo precedentin stat ym leidyb, tai yra jie perima savo tv teisin patirt, ir, j a r emd a mi es i , rengia sta tymus ir daro sprendimus. M gd ama s ir ger bdamas visa, kas sena, angl arba amerikiei tei sininkas beveik visada puoselja meil tam, kas yra tobula ir teista. Tai irgi turi takos teisinink mst ysenai ir savo ruotu v isu ome n s i aidai. Angl arba amer iki ei teisininkas ieko to, kas jau buvo p a d a r y ta, p r ancz teisininkas to, kas norta padaryti; v ie na m rpi n u o sprendiai, kitam argumentai, motyvai. Kai girdite kal bant angl arba amerikiei teisinink, stebits, kaip danai jis remiasi kit n u om on e ir kaip retai sako savj; pr anc z as elgiasi visikai prieingai. Na g r in da ma s kad ir me nkut byl, pr ancz a dvokatas btinai i dsto savo paties idj si s te m ir ginijasi net dl esmi ni statymo princip, kol gal gale teismas bent per sprind atsitraukia nuo g i n i lamo paveldo ribos. Toks visikas an g l ir a me r ik i e i tei si ni nk nenor as vadovaut is savo protu ir nuol ati ni s r m i ma s i s tv n u o mo n e , ta s avot ika vergipi, kalinusi j m st ym , s pr a u d i a j u o s r mu s; taigi Angl ij os ir Amerikos tei si ni nkai ribotesni ir labiau s ukaustyti negu j kolegos Pranczijoje. Ms [Pranczijos] raytinius st at ymus daniausiai sunku s u p r a s ti. bet kiekvienas gali j uos perskaityti; ir atvirkiai, p apr as tam moj'iii nra nieko migl otesni o ir visikai n e suvoki a mo kaip pr ecedent ai s pagrsta statym leidyba. Tas t eisinink poreikis Angl ij oj e ir J un gt i n s e Valstijose, ta didiul pagarba j inioms, imanymui ilgainiui vis labiau atitolina j u o s nuo liaudies, kol pagaliau j i e t a mp a atskira klase. Prancz teisininkas tiesiog mokytas mogus, o Anglijoje ir Jungt i

288

APIE

D E M O K R A T I J A

A M E R I K O J E ,

nse Valstijose teisininkus i r im a da u gm a kaip ynius Egipte: tik j ie vieninteliai i mano okultinius mokslus. Vi suome ni n angl ir ameri kiei teisinink padtis taip pat daro ne k maesn tak j proiams ir pairoms. Angl aristokratija, vi sada turjusi polink priglobti visa, kas bent kiek panjo j, ne pa yktjo teisini nkams nei pagarbos, nei galios. Angl teisininkai ne priklauso aukt uomenei , bet yra patenkinti savo padtimi v i s u o m e n je. Jie sudar o lyg j a u n e s n i j angl aristokratijos atak, jie myli ir gerbia vyr esni osios atakos atstovus, nors naudojasi anaiptol ne v is o mis j privilegijomis. Tad angl teisininkai derina savo profesijos ari stokratinius interesus su tos v isuomens, kurioje gyvena, aristokrati niais polinkiais ir pairomis. Todl ypa An gl ijoje g al ima sutikti t r yk teisininko tip, kur stengiuosi apibdinti: angl teisininkas gerbia statymus ne tiek dl to, kad jie geri, bet todl, kad seni; priverstas j uos bent truput pakeisti, kad jie atitikt vi su ome n je ilgainiui vykusias p er mainas, jis g ri eb ia si vairiausi gudrybi, st engdamasi s save tikinti, jog, bei t p r i d damas prie t v krinio, tik ipltoja j mint ir pr at ur ti na j darb. Nesi st enki te j o paversti naujovi diegju; jis veikiau prieis iki absur do, negu prisipains padars tok didel nusikaltim. Kaip tik A ng l i j o j e yra gimusi ta statym dvasia, regis, labiausiai paisanti ne dalyk esms, bet raids ir greiiau linkusi isiadti sveiko proto ir m o n i k u mo negu statymo. Anglijos s tatym l e i d y b a nelyginant labai seno me d io k a m i e nas, kur teisininkai be paliovos skiepijo svetimus glius, t i k d a m i e si, jog, duodami vairiausi vaisi, tie bent savo lapais pritaps, priglus prie garbiojo liemens. Ameri koje nra nei aristokratijos, nei rato moni , ir liaudis n e pasitiki turtuoliais. Tad teisininkai sudaro aukiausi politin klas ir intelektualiausi vi suomens dal. Todl, griebdamiesi naujovi, jie tik pralaimt; tai i kur tas konservatyvizmas, papildantis profesin tvar kos pomg. Paklaustas, kam priskiriau Ame ri kos aristokratij, n e d v e j o d a ma s atsakyiau, kad j ok i u bdu ne turtuoliams, su kuriais ji neturi nieko bendra. Ame ri ko s aristokratij ma t ome a dvokat s uo luo se ir teisj krsluose.

KAS

V E L N I N A

D A U G U M O S

T I R O N I J A

2 K )

Kuo daugiau galvoji apie tai, kas darosi J ungti n se Valstijose, tuo labiau sitikini, j og teisinink luomas itoje alyje sudaro tviriausia, ir, gal i ma sakyti, vienintel d emokr ati jos atsvar. Tik Jungtinse Valstijose be vargo supranti, j o g teiss dvasia savo gerosiomis savybmi s ir, sakyiau, netgi tr kumais daro nepavojingas liaudies valdiai bdingas ydas. Kai a mer ikiei tauta pas iduoda aistroms arba susivilioja savo id jomis, teisininkai pa na udoj a veik n e re gi m stabd, sulaikant j ir su drausminant. Jos demokr ati ni ams instinktams j i e vogia prieinasi s a vo aristokratiniais polinkiais, j os naujovi pomgiui savo pri etarin ga p agar ba visam, kas sena, j os n e ab o ti e ms u m o j a m s savo grietomis pairomis, taisykli nepaisymui, c ha ot i kumui f o r m a lum pomgi u, o gaivalikam j os kariui savo proiu veikti i l to, nesiblakant ir nesikariuojant. Teismai----- akivaizdiausi valstybs organai, kuriais naudojasi t e i sininkai, darydami tak demokratijai. Teisjas tai statymo tarnas, k ur ia m bdingas ne tik p r i er ai u mas tvarkai ir taisyklms, gytas studijuojant teis, bet ir stabilumo p o mgis, s kat inamas j o padties: j u k jis r enkamas iki gyvos galvos. Tei ss moksl i ma ny ma s ir iaip jau utikrino j a m aukt padt, pa ly dinti su kitais; teisjo galiojimai, politin taka suteikia j a m iskirtin viet v is uomenje, jis gyja bruo, kuriais pasiymi privilegijuotos klass. T u r da ma s teis skelbti statymus nekonstituciniais, teisjas Jung tins Valstijose tolydio kiasi politinius reikalus '. Jis negali versti liaudies leisti statymus, bet ragina j bent jau nenusiengti savo sta tymams ir neprietarauti sau paiai. A inau, j o g J ungtinse Valstijose e sa ma slaptos t endencijos, s k a tinanios liaud silpninti teism gali; daugelio valstij konstitucijos suteikia vyriausybei teis a bi ems r ma ms reikalaujant ataukti teis jus. Pagal kai kurias konstitucijas teisjai renkam i ribot am laikui, jie danai perrinkinjami. Drstu pranaauti, j og tokios naujovs anksiau ar vliau turs pragaiti ng padar ini ir j o g vien grai di en bus su sivokta, kad, itaip apribojant teisj nepr ikl ausomyb, kovota ne tik prie tei sm gali, bet ir prie pai demokrat in respublik.
1r. tai, kas mano sakyta apie teismus ios knygos pirmojoje dalyje.
IV. x<>2

290

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

Beje, nereikia manyti, kad Jungti nse Valstijose t ei si ng uma s g y vuoja vien tarp t ei smo sien; jis siekia daug plaiau. S ud a ry d a mi vienintel isilavinus v is uo me n s sluoksn, kuriuo liaudis neturi pagr indo nepasitikti, teisininkai, savaime suprantama, kvieiami eiti daugel valstybini pareig. Jie darbuojasi st at ym lei dy bo s srityje, vadovauja valdymo or ganams, turi didel tak statym r engi mui ir vykdymui . Teisininkai priversti klausyti vi su o me n s n u o mons, bet nesunku pastebti tai, k j i e mielai daryt, je ig u bt lais vi. dieg tiek naujovi politinius valstybs statymus, amerikieiai yra tik vos vos, ir tai vargais negalais, pakeit Civilin kodeks, nors d a ug y b j o straipsni neatitinka krato socialins padties. Tai atsiti ko todl, kad civilins teiss srityje d a u g u m a yra priversta visados pa sikliauti teisininkais, o amerikiei teisininkai, turdami laisv vali, n neketina leistis j okias naujoves. Pranczui keista girdti a mer iki ei us s kundiantis t eis ini nk n e l ankstumu, iankstinmis nuostatomis ir nenoru nukrypti nuo nus is to vjusi tradicij. Teiss dvasios taka pasklidusi daug toliau u t rib, kurias k tik bandiau nubrti. Nra toki valstybins reikms klausim, kurie J ungt inse Valsti j o s e anksiau ar vliau nebt sprendiami kaip teisiniai klausimai. Todl, kasdien d iskutuodamos, partijos yra priverstos naudotis teisi ni nk kalba ir j idjomis. Daugelis politini veikj, bdami arba b u v teisininkais, tvarko reikalus vadovaudamiesi savo profesiniais g diais ir mstysena. Prisiekusij teismas pripratina prie to visus vi s uome n s sluoksnius. Teisinink termi nologi ja nejuia i ma skverbtis n ek ama j kalb; teiss dvasia, gimusi koleduose ir tei smuose, p a mau pasklinda u j sien; ji sismelkia visus v is uome n s s l uo k s nius, net emiausius, ir galop visa tauta per ima dal te is in in k a ms b ding proi ir pomgi. Teisininkai Jungt inse Valstijose turi gali, kurios nelabai kas bijo ir beveik nepastebi; ji neturi savo vliavos, lanksiai pr isiderina prie laiko reikalavim ir nesiprieindama p as iduoda vi si ems socialiniams poslinkiams, bet aprpia vis visuomen, siskverbia k ie k vi e n j os sluoksn, slapia j veikia, be atvangos daro tak ir galiausiai suf or muoj a j toki, kokios nori.

KAS

V E L N I N A

D A U G U M O S

T I R O N I J

291

P r is ie k u s i j KAIP

t e i s m a s

J u n g t in s e

V a l s t ijo s e

POLITIN

INSTITUCIJA

P risiek u si j teism as, v ie n a i ta u to s su v e re n u m o form , turi b ti s a i s t o m a s k it s t a t y m , t e i s i n a n i t s u v e r e n u m . P r i s i e k u s i j te ism o s u d a r y m a s J u n g tin se V alstijose. P r is ie k u s i j t e is m o t a ka n a c i o n a l i n i o c h a r a k t e r i o f o r m a v i m u i s i . K a i p j i s a u k l j a t a u t . K a ip s te n g ia s i tv irtin ti te is j ta k ir s k le is ti te is s d v a si .

Kadangi savaime ijo kalba apie t ei si ng um Jungti nse Valstijo se. nepraleisiu progos aptarti pri si ekusi j teismo. prisiekusij t e is m reikia irti dvejopai: kaip t e i smo o rg an u kaip politin institucij..... Jei bt svarstoma, kiek pr isiekusij teismas, ypa teismas, nagrin j antis civilines bylas, prisideda prie t ei si ng u mo v y k dy mo , saky1 1,111. kad j o t ei ki ama nauda g al ima iek tiek suabejoti. Prisiekusij teismas atsirado menkai isivysiusioje visuomenje, Itur teismai n agr indavo tik paias p apr asiausias bylas; ne taip j au Ifiigva, kad is tei smas atitikt labai civilizuotos v is u o me n s p or e i kius, nes kai mo n s iprus ir intelektuals, j t arpusavio santykiai m*paprastai s u d t i n g i 2.

Rt domu ir pravartu panagrinti prisiekusij te ism kaip te ism o orga n, vertinti jo tak Jungtinse Valstijose, patyrinti, kaip amerikieiai juo pasinaudojo. Tam klausimui galim a paskirti itis knyg, kuri bt itin do mi pranczams. Jiems, beje, paaikt, kokias amerikiei institucijas, su sijusias su prisiekusij teismu, bt galim a diegti Pranczijoje ir kokia tvarka. I vis Amerikos valstij iuo poiriu daugiausia m ediagos d u o t Louisiana, kurios gyventojai yra pranczai ir anglai. Taigi ten gyvuoja viena alia kitos dvi teism sistem os, kurios ilgainiui susilieja, kaip ir abi tautos. Tam tikslui labai praverst Louisia nos statym dvitom is, antrate If i g e s t o f the L aw s o f Louisiana [A G eneral D ig e st o f the A c ts o f the L egis lature o f L ouisiana Passed from the Year 1804, to 1827, Inclusive, by L. Moreau Lislet, 2 vols., New Orleans, 1828], o dar labiau galbt dvikal bis civ ilin io proceso vadovlis, antrate Trait su r les R e g ie s ds A c tio n s civil.es (Traktatas apie civilini akt taisykles), Buissono ileistas New Or leane 1830. Tas veikalas turi sp ecifin pranaum: taisyklingai ir autenti kai iaikina pranczams angl teisin terminij. statym kalba k ie k v ie noje alyje tai ly g iskirtin kalba, o Anglijoje juo labiau.

292

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

Dabar pagrindinis mano tikslas aptarti prisiekusij t e i sm p o litiniu aspekt u, kitaip a nukrypiau nuo pasirinktos temos. Apie pri siekusij teism, kaip teismo organ, noriu pasakyti tik kelet odi. Kai anglai steig prisiekusij teism, j ie dar buvo pu sl au k i n tauta; vliau jie tapo labiausiai apsivietusia tauta visame pasaulyje, ir j pri siriimas prie prisiekusij teismo tarytum stiprjo t olydio plintant vietimui. D a u g yb angl paliko gimt j al ir pasklido po vis pa saul: vieni kr kolonijas, kiti neprikl ausomas valstybes; tautos branduol ys isaugojo karali, dalis ieivi kr stiprias respublikas; ir visur anglai liaupsino prisiekusij teismo institucij3. Jie visose a lyse steig prisiekusij teismus arba bent jau skubjo steigti. Teis mo organas, a m ia ms gavs didios tautos pritarim, kartai atkuria mas visais civilizacijos laikotarpiais, nepaisant klimato ir valstybins valdymo formos, negalt bti prieikas teisingumo d v a s i a i 4.
1 Dl to vieningai sutaria angl ir amerikiei teisininkai. Ponas Story, Jung tini Valstij Aukiausiojo Teismo teisjas, savo veikale C o m m e n la rie s nu the Constitution o f the United States dar syk teigiamai atsiliepia apie pri siekusij teismo institucij nagrinjant civilines bylas: Prisiekusij teis mo reikm, nagrinjant civilin es bylas, yra nekainojama, sako jis, ne maesn ji ir sprendiant kriminalines bylas, tad pagrindin prisieku sij teismo paskirtis ginti politines ir pilietines laisves (kn. 3, sk. 38). 4 Nordami nustatyti, koki naud duoda prisiekusij teism as kaip teism o organas, turtume pateikti daugiau argument, tarp j ir tokius: 1 byl nagrinjim traukiant prisiekusiuosius, galima be joki keblum su mainti teisj, o tai didelis privalumas. Kai teisj labai daug, mirtis kas dien retina teismo pareign hierarchij ir vis atitutina viet g y v ie s ie m s. Tad teismo pareign ambicijos niekad nenurimsta, ir todl, savaime su prantama, jie priklauso nuo daugumos arba nuo mogaus, skirianio juos laisvas vietas; taigi kopimas hierarchijos laiptais teism siste m o je darosi panaus laipsni teikim kariuomenje. Tokia padtis visik ai nesiderina su pavyzdinga teismo organ tvarka ir statym leidj ketinimais. Kad tei sjai bt laisvi, nevalia j ataukti, bet vargu ar btina ginti j nepriklau som yb, jeigu jie patys noriai jo s atsiada. Kai teisj labai daug, tarp j, be abejons, pasitaiko ir daug neim anli, nes auktas teismo pareignas ne iaip koks eilinis m ogus. Tad, man regis, pusm okslis teismas negali vykdyti t udavini, kurie buvo jam i kelti kuriant teism sistem. Na, o a mieliau leisiau nagrinti byl imanaus teisjo vadovaujam iem s nem okom s prisiekusiesiems, uuot atidavs j teisjams, kuri diduma menkai nutuokia apie jurisprudencij ir statymus.

KAS

V E L N I N A

D A U G U M O S

T I R O N I J A

293

liet palikime i tem. La ikyda mi prisiekusij t e i s m vien teismo m .i uncija, mint spraust ume labai siaurus rmus, nes, t ur d ama s di deli; tak bylos nagrinjimui, pri si ekusi j teismas dar didesn tak turi paios v isu ome n s likimui. Pr is iekus i j teismas pi r mi ausi a politin institucija. tai iuo poiri u ir reikia visados apie j kalbti. Prisiekusieji tai, m a n o nuomo ne , grup atsitiktini piliei, lai kinai gavusi teis teisti. Kovojant prie n u si k al s t a m um prisiekusij rankomis, valdios Mn ik turas, man regis, diegiamas grynai respubli koni kas elementas. Ii tai kodl. Prisiekusij tei smo institucija gali bti aristokratin arba d e m o kratin, priklausomai nuo to, kokiam visuomens sluoksniui atstovauja prisiekusieji, bet ji visad ilaiko r es publ i koni k pobd, nes tikr vi suomens t var kym atiduoda rankas val domiesi ems arba bent j d a li.n, bet ne valdantiesiems. Jga g ali ma tik laikinai laimti skm; neilgai trukus, prireikia teiH i*s pagalbos. Valdia, sugebanti grumti s su prieais tik kovos lauke, l'ieit nuveriama. O tikrsias valstybini statym poveikio priemones numato baudiamoj i teis, ir j e i gu nra politinio poveiki o pri emoni , sintymas anksiau ar vliau net enka galios. Taigi n u sik a ltl t eisian tis / mo g u s yra tikrasis vi suomens eimininkas. Vadinasi, prisiekusi j teismas sodina pa i taut ar bent j au tam tikr piliei grup teii jo kd. Taigi pr isiekusi j t e is mo institucija v i s u o m e n tvarkyti tikrai paveda tautai arba mintai grupei \ Anglijoje pr isiekusieji p a re nka mi i tautos ari st okrati ns dalies. Aristokratija leidia statymus, j u os gyvendina ir teisia u statym pa/.eidimus (r. P aaikinim ai, B ). Viskas suderinta, nekyla j ok i pri e ini avim, todl Angl ij gali ma vadinti aristokratine valstybe. J un gt i nse Valstijose ta pati s is tema p r i ta ik o ma visai tautai. Ki ekvi e na s
'.iaip ar taip, reikia padaryti svarbi pastab. Prisiekusij teism o institucija, be abejons, suteikia tautai teis kontro liuoti piliei veiksm us, bet nei duoda priemoni tai kontrolei visais atve jais, nei leidia visada tironikai j vykdyti. Kai absoliutus valdovas savo galiotiniams paveda teisti m ones u nusikal timus, kaltinam ojo likimas, galim a sakyti, jau nulemtas i anksto. Bet j e i gu tauta ir nort apkaltinti m og, prisiekusij teismo sudtis ir tai, kad jis niekam neatskaitingas, nekaltam sudaryt galim yb bti iteisintam.

294

APIE

D E M O K R A T I J A

A M E R I K O J E ,

Ame ri ko s pilietis yra rinkjas, gali bti renkamas, gali bti ir prisie kusysis (r. P aaikinim ai, C). Prisiekusij teism sistema, tokia, kokia ji yra Amerikoj e, mano nu omone, toks-pat tiesioginis ir kr a tutinis tautos su v e r en umo principo padarinys, kaip ir visuotin rinki m teis. Tai dvi vienodai galingos pri emons, slygojanios d a u g u mos viepatavim. Visi suverenai, norj patys vieni puoselti savo gal ybs altin ir vadovauti visuomenei, uuot leidsi j os vadovaujami, arba panaikino, ar ba susilpnino prisiekusij teismo institucij. Tudorai siunt kal j i m prisiekusiuosius, kurie atsisakydavo skelbti nuosprendius, o N a poleonui valdant, prisiekusiuosius rinkdavo j o atstovai. Kad ir kokios akivaizdios bt idstytos tiesos, j os n edar o takos visiems, ir mes, pranczai, danai ga na miglotai suvoki ame, k rei kia prisiekusij te is mo institucija. Kai svarstoma, kas turi sudaryti prisiekusij sra, aptariamas tik kandidat iprusimas ir k o m p e t e n cija, lyg bt k a lb ama apie p apr as ia usi teismo organ. I tikrj, man rodos, tai labai svarbi tema, nes prisiekusij teismas pir miau sia valstybin institucija; j reikia laikyti tam tikra tautos su v e re nu mo f orma; kai atsi sakoma tautos suverenumo, tei sm reikia visikai at mesti arba derinti su kitais statymais, t s uv e re n u m teisinaniais. Prisiekusij t eismas tai dalis tautos, pareigota utikrinti statym v y k d y m , kaip kad At s t ov Rmai dalis tautos, p a re ig ot a leisti statymus; kad vi su o me n bt valdoma nuosekliai ir vienodai, prisie kusij sraai turi didti arba mati pr iklausomai nuo r inkj s r a . Sitai, man regis, turi visada labiausiai rpti statym leidjams. Visa kita, galima sakyti, yra niekis. A esu sitikins, j o g prisiekusij t eismas pi rmiausia valstybi n institucija, ir netgi laikau j tokiu, kai j a m e nagrinjami civiliniai iekiniai. statymai visad netvirti, kai nesiremia paproiais; paproiai vie nintel pastovi ir patvari tautos galia. Kai prisiekusij teismas nagrinja vien kriminalines bylas, tauta m a to j dirbant tik retkariais ir ypatingais atvejais; ji pripranta a ps i eiti be prisiekusij t eis mo kasdi eni ame g yve nime ir laiko ne vi en in tele, bet viena i daugelio pri emoni t eisingumui p a s i e k t i 6.
'Taip ir bna i tikrj, kai prisiekusij teismas nagrinja tik tam tikras kri minalines bylas.

KAS

V E L N I N A

D A U G U M O S

T I R O N I J A

295

Prieingai, prisiekusij teismui nagrinjant civilinius iekinius, j o Urbas tolydio krinta akis; taigi jis palieia vis interesus; kiekvieii,r. stengiasi j a m padti; pr isiekusij teismas t ampa savotika tradi i|ii, pripratina m o ga u s prot prie savo pr ocedr ir, ga l i ma sakyti, Milainpa su paia teisingumo svoka. 1'aigi pr isiekusij teismo institucijai, apsiribojaniai k r i mi n al in mis bylomis, visada gresia pavojus; nag r in d ama s civilines bylas, priMf kusiuj teismas nepaiso nei laiko grsms, nei pr ieik mo ga us veiksm. Jei bt buv taip paprasta prisiekusij t e is m istumti i mijlii paproi kaip i statym, j is bt visikai inyks valdant T u morams. Vadinasi, Angl ijos laisves i tikrj apsaugoj o prisiekusij teismas, nagrinjantis civilines bylas. Kad ir kokioje srityje dirbt prisiekusij teismas, ji s visada turi di del tak nacionaliniam charakteriui, ir ta taka tolydio didja, lei diant j a m nagrinti kuo daugiau civilini byl. Prisiekusij teismas, o labiausiai prisiekusij teismas, n agr i njantis civilines bylas, visiems p il ie i a ms diegia t eisj m s t ym o (lodius, ir kaip tik tie gdiai geriausiai pripratina taut prie laisvs. Prisiekusij teismas visiems vi s uomens sl uoksni ams skiepija p a p ul t tei smo s pr en d i ma ms ir teiss svokai. A t i mk i m e tuos du d a l y kus, ir n e pr i kl a us o my b s t rokul ys taps p apr as ia usi a d es t ru k t yv i a
.n si ra.

Prisiekusij t eismas moko mo n e s paius teisingai sprsti ir teis ti Sprsdamas apie savo kai myn, kiekvienas mano, kad ir apie j g a lima lygiai taip pat sprsti kitiems. Tai ypa tinka turint galvoje pri mokusij teism, nagrinjant civilines bylas, nes beveik nra tokio mogaus, kuris bijot, j o g pats kada nors bus patrauktas t e is m u kiiminalin nusi kalt im, bet j u k k i e kvie na s gali bti veltas k ok i nors byl. Prisiekusij t eismas k i e kv i e n m o g i moko atsakyti u savo veiksmus, o j ei gu mo gu s neturi toki vyrik savybi, j a m bus sveti mos ir politins dorybs. Prisiekusij t eismas k iekvien piliet padaro savotiku tei smo pa......imu, skiepija j a m pareigos j a u s m visuomenei ir mint, kad visi vi.i tarytum io teismo nariai. Pri versdamas mones rpintis ne tik sa vu reikalai, jis veikia individual sa vanaudi kum, kuris lyg rdys itl.i visuomen.

296

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

Prisiekusij t eismas nepaprastai padeda ugdyti vi suomens s mo n ir plsti j os akirati. Tai, mano nu omone, didiausias j o privalumas. J galima laikyti savotika n e m o ka m a ir visiems atvira mokykla, kur kiekvienas prisiekusysis mokosi savo teisi ir kasdien bendr auj a su la biausiai iprususiais ir patyrusiais auktesnij klasi kolegomis, kur teiss mokslai dstomi praktikai ir diegiami advokat pastangomi s, ; teisjo patarimais ir net ali aistros prisideda prie bendro lygio kli mo. Ma no n u omone , praktin ameri kiei prot ir sveik nu ov ok l m tai, kad jie sukaup didel patirt, prisiekusij t e i smuose nagri ndami civilines bylas. Neinau, ar prisiekusij teismas naudingas byli ninkams, bet esu tikras, kad jis labai naudingas nagrinjantiems bylas. Todl t eism laikau viena veiksmi ngiausi liaudies vietimo priemoni. Tai, kas pasakyta, tinka visoms tautoms, bet tai kas tiesiogiai sie jasi su amerikieiais ir apskritai su d emokr at in mi s tautomis. Jau esu saks, jog demokrati nse alyse teisininkai ir ypa teisjai su da ro vienintel aristokratin sluoksn, galint sut r amdyt i liaudies bruzdj imus. Toji aristokratija neturi fizins j go s, ji tik dar o tak protams. Tad pagrindinis j os galios altinis yra civilines bylas nagri- njanio prisiekusij tei smo institucija. Nagrinjant baudiamsi as bylas, kai vis uome n kovoja su p a p r as tu mogumi , prisiekusij teismas links laikyti teisj pasyviu vi s u o menins valdios rankiu ir nepasitiki j o nuomone. Be to, b a u d i a m o sios bylos pagrstos iimtinai paprastais faktais, lengvai sveiku protu suvokiamais. Tokiais atvejais teisjai ir prisiekusieji lygs. Kitaip yra nagrinjant civilines bylas; t uomet teisjas lyg be a likas arbitras, atsidrs tarp ali aistr. Prisiekusieji iri j su pa sitikjimu ir pagarbiai j o klausosi, nes tokiu metu jis p ranoks t a visus savo imanymu. Jis vienintelis pateikia vairi argument, kuriuos pri siekusieji sunkiai simena, ir, pams u rankos, vedasi j u o s p r oc e d r labirintais; jis vienintelis apibria j uduot bylos n ag r i n ji mo met u ir nurodo, kaip ji e turt atsakyti teiss k laus imus. Jo taka j i e m s yra beveik nenusakoma. Argi dar btina aikinti, jog mane menkai tjaudina argumentai, pa grsti prisiekusij nekompet encij a civilins teiss srityje? Nagrinjant civilines bylas, kiekviensyk, jei nra akivaizdi f ak t, prisiekusij t eismas tik atlieka tariamo teismo vaidmen.

KAS

V E L N I N A

D A U G U M O S

T I R O N I J

297

Prisiekusieji skelbia teisjo pa da ryt nuosprendi. J skel bdami , re miasi vi suomens, kuriai atstovauja, valdia, o teisjas proto ir sta tymo galia (r. P aaikinim ai, D). Anglijoje ir Amerikoje, nagrinjant baudi amsias bylas, teisjai j ii/.ultatams turi toki tak, kokios niekad nra sapnav pr an c z tei sei.u. Labai lengva suprasti to s kirt umo prieast: tvirtins savo a ut o ritet civilins teiss srityje, angl ar ameri ki ei teisjas naudojasi |iio kitoje srityje, kurioje j a m ni eko nereikia pelnyti. Psama atvej, ir danai gana svarbi, kai Ame ri koj e teisjas gali skelbti n uo sp r en d pats v i e n a s 7. T u o me t laikinai jis s u pa na j a su piiincz teisju, tik turi ne pa lygina ma i didesn mo ra l in j g ; j a m Im si pritaria prisiekusieji, ir j o balsas s ka mb a beveik taip pat taigiai, kaip ir visuomens, kuriai atstovauja prisiekusieji. Teisjo taka nesumaj net u teismo sien; a mer ikiei teisj nuolat supa mons, prat j laikyti protu j uo s pr anokst ant tiek priv.liaus gyv en imo p r amogos e ir valstybinje veikloje, tiek vis uomeni< u statym leidybos organuose; nulmusi byl sprendi m, j o galia turi takos vis proti ni ams gdiams ir net nuteistj dvasiai. Prisiekusij teismas, i pairos apribojantis teismo parei gn tei s e s , i tikrj grindia j vi epatavim, ir j okioje kitoje alyje teisjai neturi tokios galios kaip ten, kur tauta naudojasi j privilegijomis. Amerikos t ei smo pareignams, ypa jeigu j ie ms padeda civilines bylas nagrinjantis prisiekusij teismas, net paiuose emia us iuos e visuomens s luoksni uose pavyksta skleisti tai, k esu pavadins teiss dvasia. Tad prisiekusij teismas, b d a ma s vei ksmi ngi ausia priemone, p a vedania tvirtinti liaudies viepatavim, drauge veiksmingiausiai mol o j to v iepatavimo meno.

led er a cijo s teisjai beveik visada patys vieni sprendia klausimus, t iesio giai susijusius su krato valdymu.

V II S K Y R IU S
A n k s t e s n i j
s k y r i t s i n y s

Man regis, sukurti a bsoli ut in ir d es p o t i k va ld i t okioj e a l y je, kur v ie patauj a lygyb, da ug lengviau negu k ur ioj e nors kitoje. Esu sitikins, kad, sigaljusi t oki oj e alyje, toji val dia ne tik e n g t m on es , bet ilgainiui i dildyt kai kur iuos e s m i n i us j i e m s b d i n gus bruous. Taigi, m a n regis, d e s p o t i z m o itin r ei ki a s a u g o t i s d e m o k r a t i j o s l aikais. La is v ma n atrodo brangi visada, bet m s laikais esu links j dievinti. Kita vertus, esu sitikins, j o g visi tie, kurie naujaisiais laikais b a n dys valdi pagrsti privilegijomis ir aristokratizmu, neivengiamai su lugs... l ug s visi tie, kurie nors sutelkti ir ilaikyti valdi vieno vi s uome n s sluoksnio rankose. iais laikais nra tokio pak an ka ma i s u manaus ir stipraus suvereno, kuris manyt atgaivinti d e s p o t iz m ir i naujo tvirtinti nuolatin piliei nelygyb. Nr a ir tokio imintingo, galingo s tatym leidjo, kuris sugebt isaugoti laisvas institucijas, nes i vadovaudamas lygybe kaip esminiu principu ir lozungu. Taigi v i si tie ms amininkai, kurie nori teisinti arba utikrinti piliei ne p r i k l au so my b ir orum, turi patys gerbti lygyb, ir vienintelis bdas t o ki ems p a s ir odyti t okiais bti; nuo to priklauso j vento ygio skm. Todl reikia ne atkurti aristokratin vi suomen, bet iugdyti laisv toje d emo kr at in j e vi suomenje, kuri mums duota Dievo. itos dvi es mi n s tiesos man atrodo paprastos, aikios ir vaisingos, j o s savai me pe r a mint, kokia turt bti laisva valdia alyje, kur viepatauja lygyb. D e mo k r a ti ni ali santvarka reikalauja, kad aukiausioji valdia bt vieningesn, labiau centralizuota, veiksmingesn, aprpianti pl a tesn srit negu kitur. Savaime suprantama, tokios alies vi suomen yra 776

A N K S T E S N I J

SKY RI

T S IN Y S

777

veiklesn ir stipresn, o indivi das l abia u pavaldus ir silpnesnis: vi s uo me n daro daugiau, indivi das m a i a u . Tai neivengiama. Ner eikia tiktis, kad demokr ati nse alyse asmens n e p ri k l a u s o my bs sritis kada nors gali bti tokia pat plati kaip aristokratinje v i s uo menje. Taiau to ir nedera norti, nes, aristokratijai valdant, v i s uo men danai auk oj ama i ndivido labui, o d au g umo s g e r ov keli mo ni di dybs vardan. B t i n a ir d r au ge p age ida uti na , kad c en t r i n vyriausyb, valdanti d e m o k r a t i n al, bt veikli ir stipri. R e i ki a stengtis ne tiek p a ve r sti j silpna ir vangia, kiek jai neleisti p i kt na ud ia uti savo p a s l a n k u mu ir j ga. Ar is tokr at ijos vie pa ta vimo laikais a sme ns n ep r ik l au s o my b la biausiai utikrindavo tai, kad suverenas nesi imdavo at sakomybs pats vienas valdyti pilieius ir tvarkyti j reikalus. Jis bdavo pareigotas dal tos uduoties patikti aristokratijos atstovams, todl valstybs val dia, visados bda ma padalyta, visu savo svoriu vienodai neslgdavo ki ekvi eno mogaus. N e tik suverenas pats vienas nedarydavo visko, bet ir di duma val dinink, veikiani j o vardu ir turini gali savo kilms, bet ne val dovo dka, ne visada bdavo j o valioje. Jis negaldavo savo nuoi ra bet kur iuo metu j skirti ar atleisti ir vis vienodai versti vykdyti jo vali. Tai irgi laiduodavo privai as me n neprikl ausomyb. A puikiai suprantu, j o g iais laikais bt n e ma n o m a naudotis tuo paiu metodu, bet demokr at ins e alyse, kaip matau, vietoj jo g r i eb ia masi kitoki priemoni. U uo t atmus i korpor aci j ir ki lmingj vis val dym ir p e r d a vus j vi enam suverenui, g al ima j o dal patikti antraeiliams v a ldymo organams, laikinai sudarytiems i paprast piliei; itaip asmens lais v bus labiau garantuota, o l ygyb dl to nenukents. Amerikieiai, odi ams teikiantys maiau r eikms negu mes, d i diausius administracinius vienetus pavadino grafystmis, taiau dal grafysts valdymo funkcij perdav provincijos asambljai ( a s s e m b lee p r o v in c ia le ) .

Sutinku, kad tokiais lygybs laikais, kaip dabartiniai, bt neteisin ga ir ne prot inga steigti pavel di mas pareigybes, bet galima bent i d a lies j as pakeisti r e n k a m o m i s . R in k ima i d e m o k r a t i n priemor>':

778

API E

DEMOKRATI J

AMERI KOJE,

II

utikrinanti par eigno nepr ik la uso my b nuo centrins valdios, ir net veiksmingiau negu pav el di mu ma s aristokratinje vi suomenj e. Aristokratinje visuomenj e gausu turting ir taking moni , k u rie m o k a i saugoti savo vert ir nesileidia e ngi a mi jo k ia i s bdais; kaip tik j dka valdia bna nuosaikesn ir atsargesn. Puikiai inau, j o g de mokr ati n se alyse apskritai negali bti t oki moni, bet ma n om a dirbtinai sukurti k nors panaaus. Esu tvirtai sitikins, jo g pasaul yj e n e b e m a n om a atgaivinti a r is to kratijos, bet, man regis, burdamiesi sjungas, paprasti pilieiai gali sukurti labai turtingus, labai takingus, labai stiprius jur i di ni us a s m e nis, kitaip sakant, aristokratijos pakaitalus. itaip gal ima laimti daugel aristokratijos laikais buvusi valsty bs v aldymo privalum, i vengiant to meto neteisybs ir pavoj. Po li tin, pramonin, prekybin ar netgi mokslin ir literatrin sjunga tai stiprus apsivietusi piliei visetas, kuris nes ileidia pa l en ki ama s kokio mo ga us valiai ar engi amas ir kuris, gindamas as mens teises nuo valdios reikalavim, isaugo v isu ome n s laisves. Valdant aristokratijai, kiekvi enas mo gu s yra visada taip glaudiai susijs su daugeliu bendrapiliei, j o g p uo la ma s visada susilaukia ki t pagalbos. Lygybs laikais k iekvi enas individas savaime izoliuotas; jis neturi pa ve ld i m draug, kur i p ar a mo s galt reikalauti, n ep r i klauso t ok ia m v i suome n s sluoksniui, kurio p a la n k u m o turt tiktis. Jis lengvai at sk i ri ama s nuo v i s u om e n s ir ne ba ud i a ma i trypi amas. Dabartiniais laikais engi amas pilietis turi vienintel gyni mosi bd: jis gali kreiptis vis taut, o j e i g u ji kuria, moni j. Tai padaryti jis gali tik per spaud. Taigi spa udos laisv labiausiai brangintina d e mokratinje alyje; ji vienintel gali apsaugoti nuo daugelio blogybi, at sirandani lygybs laikais. Lygyb iskiria ir susilpnina mones, ta iau s pauda du od a kiekvienam nepaprastai gal i ng ginkl, kuris pri einamas silpniausiam ir labiausiai izoliuotam mogui. Ly gy b i k ie k vieno at ima artimiausi mo n i param, taiau s pa udos dka j is gali auktis vis bendrapiliei ir visos moni jos pagalbos. Spauda paspar tino lygybs sigaljim, bet dr au g e ji vei ksmingiausiai pad e da taisyti jos klaidas. Man regis, mons, g yvenant ys aristokratijos v al dymo laikais, bl o giausiu atveju gali apsieiti be spaudos laisvs, bet de mo kr at in se a lyse tai n e m an o ma . A visai netikiu, kad didiosios valstybi a s a m b

A N K S T E S N I J

SKY RI

T SI N Y S

779

ljos, par lament prerogatyvos, tautos s uv er en umo paskel bimas gali garantuoti asmens nepriklausomyb. Visi tie dalykai iki tam tikros ribos taikstosi su asmens pavergimu, bet tas pavergimas negali bti absoliutus, jei yra laisv. Spauda tikr j a odi o prasme yra demokrat ini s laisvs ginklas. Kai k panaaus pasakyiau ir apie teismus. Teism esm sudaro tai, kad jie rpinasi privaiais reikalais ir vi sada pasireng atkreipti d mes menkiausius j i e ms pateiktus dalykus; j e s m sudaro ir tai, kad j ie patys ni ekada neateina p aga lb e n gi a miesiems, bet visada yra pasi ruo iklausyti net paprasiausius m o nes, kai tik ie j u o s kreipiasi. Kad ir koks bejgis atrodo pilietis, jis visada gali priversti teisj iklausyti s k u n d ir susilaukti atsako. Tai sudar o p a i teism esm. Taigi tokia valdia itin tinkama laisvs poreikiams tokiais laikais, kai suver eno akis ir ranka tolydio sergsti intymiausius mo n i r eika lus ir kai privats asmenys yra per silpni, kad patys apsigint, ir per nelyg atskirti vienas nuo kilo, kad galt tiklis mon i pagalbos. Teism valdia visais laikais buvo tviriausia asmens ne pr i kl a u s o my bs garantija, bet ypa tai pasitvirtina demokrati jos laikais. Privai a sme n teisms ir i nteresams visada gresia pavojus, jei, sigalint ly gybei, atitinkamai nedidja ir nestiprja teism valdia. Lygyb skiepija m o n m s vairius polinkius, itin pratingus lais vei, ir s tatym leidjui visada privalu kreipti j u o s dmes. A p a m i nsiu tik paius svarbiausius. Demokr at ij os laik mons aikiai nesuvokia f or ma lu m naudos ir instinktyviai j uo s niekina. Jau esu aikins prieastis. F o r ma luma i ke lia p anie k ir danai netgi neapykant. Paprastai t rokdami naudotis tuo, kas lengvai ir greit pasiekiama, mo n s galvotrkiais puola prie g ei d ia m dalyk, utat j u o s erzina menkiaus ios klitys. Tas t e m p e ramentas, bdingas j i e m s ir valstybs val dymo srityje, daro j u o s nep a ka n iu s f or ma l um am s , kasdien t r ukda nt ie ms arba d r au d ia nt ie ms gyvendinti kai kuriuos sumanymus. Taiau dl to n ep at ogumo, itin ne m gs ta mo demokrat ijos laikais, for malumai nepaprastai pravartus laisvei, nes svarbiausias j privalu mas yra tai, kad jie skiria stiprj nuo silpnojo, valdantj nuo valdo mojo, stabdo pirmj ir duoda laiko susivokti antrajam. Fo r ma l uma i tuo reikal ingesni, kuo veiklesnis ir paj gesni s yra suver enas ir kuo

780

API E

DEMOKRATIJ

AMERIKOJE.

II

silpnesni ir bejgikesni t a m p a privats asmenys. Todl d e m o k r a t i nms t aut oms labiau nei kitoms pravartus for ma lu ma i ir j os savaime menkiau juos vertina. Tam reikia itin didelio dmesio. Nra nieko labiau apgailtino u d au gu m os m s am i ni nk a r o gantik p a n ie k f or ma luma ms , nes patys menkiausi f or ma luma i m s laikais kaip niekada labai rei kmi ngi . Nuo j pri kl au so da uge l is svarbiausi moni jos interes. Jei valstybs vadovai aristokratijos viepatavimo laikais kartais g a ldavo nebaudiami niekinti fo r ma lumus ir danai j nepaisyti, tie, k u rie valdo iuolaikines tautas, man regis, turi gerbti paius menki aus ius f or ma l u mu s ir gali nekreipti j u o s dmes io tik y p a ti ng omi s apl i n k y bmis. Aristokratijos vi epat avimo laikais f or ma luma i bdavo pr iet a ringai ger bi ami; mes turime ventai j laikytis, kaip ir dera a ps i vie tusiems sveikos nuovokos mo n ms . D emokr ati n s tautos turi dar vien, labai p avoj ing instinkt, s k a tinant niekinti as me ns teises ir su j o m i s nesiskaityti. m o n s apskritai br angina k ie kv i en teis ir j gerbia, t urdami galvoje jos s varb ir sisenjim. A s me n s teiss d e mo k r at in s e alyse paprastai ner eikmi ngos, neseniai sigaliojusios ir labai nepastovios; kaip tik todl danai j lengvai atsi sakoma ir beveik n egr auia si n, j as paeidiant. Pasitaiko, kad tokiais laikais ir tokiose alyse, kur mo n s ja ui a i nstinktyvi p a ni ek asmens teisms, vi suomens teiss savaime ple iasi ir sigali; tai reikia, j o g mo n s maiau vertina a sm e ns teises kaip tik tada, kai btinyb labiausiai veria isaugoti ir apginti bent jau ilikusias. Tad yp a d e m o k r a t i j o s laikais, kuriais d ab a r g y v e n a m e , tikrieji laisvs ir m o g a u s di dybs alininkai turi t ol yd i o budti ir bti p a si reng s ut rukdyti valstybs valdiai lengva irdimi paaukoti kai k u ri m o n i a s m e n s teises, kai ji g yv e nd in a didelius s u m a ny m us . To kiais laikais labai pavojinga leisti n eb a u d i a ma i engti piliet, kad ir koks n e r e i k m i ng a s jis bt, ar savavalikai slopinti a s m en s laisves, kad ir kok io s me n k o s j os atrodyt. Prieastis labai paprasta: kai p a e i d i a mo s ko ki o a s me n s teiss t okiais laikais, kai m o n i ja nuoii diai tiki t teisi svarba ir v e nt um u , n u s k r i a ud i a m a s tik mogus , kurio a s m e n s teisi n e p a is oma , bet paeisti toki as teises m s lai kais tai n u s i k a l s t a m a i l ug dy ti taut os m o r a l s p r in c i p us ir keli i

A N K ST HS N I J U

S K Y R I

T If. S I N Y S

781

pavoj v i s uo m en e i, nes pati t oki t eisi idj a t ol ydi o keiiasi ir blsta m s smonje. Yr a tam tikr proi, pair ir yd, bdi ng revoliucijos laiko tarpiui, o revoliucijai usitsus, daugelis j atsiranda ir prigyja, kati ir koks bt tos revoliucijos pobdis, tikslas ir veiksmo vieta. Kuriai nors tautai ar valstybei per palyginti t r u mp laik keliskart pakeitus savo vadovus, pairas ir statymus, tos alies mo n s galop p a m gs t a permainas ir pripranta prie to, kad j os vyksta labai greit ir pasitelkiant jg. T u om e t jie savaime ima niekinti f o r ma l um us , nes kasdien mato j nevei ksnum, ir pasidaro nepakants taisyklms, k u rios tiek kart buvo lauomos j akivaizdoje. Ka dangi prast t ei si ngumo ir morals sampr at n e be pa ka nk a ai kinant ir pateisinant visas naujoves, kurias kasdien diegia revoliucija, i m a m a remtis valstybs naudos teiginiu, ir mo n s pripranta prie n a u j o g yv e ni mo , kai be jo ki skrupul lengva irdimi aukojami privai a sme n interesai ir t rypi amos asmens teiss, stengiantis kuo greiiau pasiekti usi brt be nd r tiksl. Tie proiai ir pairos, kuriuos pavadiniau revoliuciniais, nes jie atsiranda kiekvienos revoliucijos metu, irykja tiek aristokratinje, tiek d emokr ati nj e vi suomense, bet pirmuoju atveju daniausiai ne turi pa ka nka ma i galios ir greiiau inyksta, nes susiduria su pr iei n gomis pairomis, proiais, nusiengimais ir kratutinumais. Taigi i blsta savaime, pasibaigus revoliucijai, ir tautos gyveni mas vl grta se n vag. itaip niekad nebna d e mo k r a t i n s e alyse, kur visada e sa ma pavojaus, jog revoliuciniai instinktai pasidarys velnesni ir nu o saikesni, taiau j okiu bdu neinyks, prieingai, ilgainiui pavirs val stybs valdios principais ir valdymo proiais. Taigi neinau, ar e s a m a tokios alies, k u r revoliucijos bt p a v o j i n g e s n s negu d e mo k r a t i n i u o s e krat uose, nes, be atsitiktini ir lai kin b l og yb i, ne i v e ngi a ma i a ts ir a nd a n i j metu, v is ada gr esia pavoj us, kad gali atsirasti n uol a ti ni o ir net, g a l i m a sakyti, a m i n o blogio. Ma n regis, priei nimasi s kartais bna pateisinamas, o maitas teistas. Taigi a kategorikai netvirtinu, j o g demokr at ini laik m o n ms nevalia kelti revoliucij, bet, ma no n u omone, jie turi pag r in do labiau nei visi kiti abejoti j btinumu: gal geriau itverti e sa mus ne pat ogumus, negu griebtis tokios pavojingos priemons.

782

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

II

A ubaigsiu savo samprot avimus bendra ivada, aprpiania ne tik iame skyriuje gvildentas mintis, bet ir d i d um t, kurias buvau u s i brs panagrinti savo knygoje. Truputi anksiau, valdant aristokratijai, bta labai taking moni, o valstybs valdia buvo labai silpna. Netgi paios valstybs s a m p r a ta buvo gana miglota ir tolydio su pl a ka ma su vairiomis piliei val d ymo formomi s. T laik mons turjo tiksl visomis igalmis plsti ir stiprinti valstybs valdi, didinti ir garantuoti j os prerogat yvas ir, kita vertus, kuo labiau apriboti a s me ns nepr ik la us o my b ir privaius interesus pajungti valstybs naudai. M s laikais mo n m s gresia kitokie pavojai, j laukia kitokie r pesiai. Da ug el yj e iuolaikini valstybi aukiausioji valdia, kad ir k o kia bt j o s kilm ir sandara, kad ir kaip ji bt vadi nama, pasi dar beveik visagal; eiliniai mons p at enka vis di desn p ri kl aus omyb, t a m pa vis silpnesni. Visikai kitaip bta an laik valstybse. Ni ek ur n ebuvo vi enovs ir vi enodumo. M s laikais e s a m a pavojaus, jog viskas taip s u p a n a s, kad k i ekvi eno asmens individuals bruoai visikai inyks susi liedami b e n dr vi suomens vaizd. M s tvai visada p i k t na ud i a vo mintimi, j o g turi bti ger bi amos asmens teiss, o mes savaime link stame ipsti pr i e i ng poir, t virtindami, j o g a s m e n s interesai visados turi nusileisti d aug umo s interesams. Politinis gyv e ni ma s keiiasi; dabar reikia iekoti na uj bd, kaip gelbtis n uo nauj blogybi. Reikia nubrti plaias, bet aikias ir ne ki nt ama s ribas valstybs valdiai, pilieiams suteikti tam tikras teises ir utikrinti ne gi n ija m naudoj imsi jomis, isaugoti individui bent t ilikus truput nepri k la us omyb s, galios ir savitumo, padidinti asmens s varb v is u o m e n j e ir neleisti j o s menkinti, toks, ma n o nuomone, pagrindinis staty m leidjo udavinys naujaisiais laikais. At r odyt, j o g iuolaikinei aukiausiajai valdiai labiausiai rpi, sutelkus mones, nuveikti didelius darbus. A noriau, kad ji daugiau galvot, kaip mo n e s padaryti didius, kad maiau auktint darb, o labiau d a rbinink, ir kad ni ekad nepami r t , j o g valstyb negali ii gai bti stipri, kai ki ekvi enas mo gu s , kaip individas, yra silpnas, n kad ligi iol dar nra buv tokios santvarkos nei valdymo formos, kn

A N K S T E S N 1 J

SKY RI

T l.v S I N Y S

7X3

ri sugebt sukurti veikli al, kai j os pilieiai paversti nerytingais ir vangiais. M s ami ni nka ms bdingi du prieingi poiriai, ir jie abu vie nodai pragaitingi. Vi e n i e ms atrodo, j o g lygyb su adina anarchistines tendencijas. Ji ems nedrsu vadovautis savo laisva valia; jie bijo patys savs. Kiti, labiau apsiviet, nors j maiau, laikosi kitos nuomons. ( I n ta kelio, i lygybs vedanio anarchij, jie galop pastebjo tak, ta r ytum neivengiamai vedant mones vergov. Jie i anksto susitai ko su ta neivengi ama vergove ir, prarad vilt bti laisvi, irdies g i l umoje j au meldiasi netrukus ateisianiam eimininkui. Pirmieji atsiada laisvs, nes laiko j pavojinga; antrieji taip pat jos atsiada, nes tariasi, kad ji ne manoma. Jei biau pritars toki ems sitikinimams, nebiau ras tai itos knygos; biau slapia raudojs dl moni jos likimo. A norjau ikelti aiktn, kokie pavojai gresia mogaus ne pr ik l au somybei, esant lygybei, nes esu tvirtai sitikins, j o g tie pavojai yra p a tys gr smingiausi ir netikiausi i vis t, kurie ms laukia ateityje. Bet a netikiu, kad jie neveikiami. mo n m s , gyvenant iems demokratijos laikais, kuriuos mes e n giame, b di nga vertis nepri klausomyb. I prigimties j i e n e p a k e n ia t aisykli ir net ima bodtis pai pasirinktos padties pastovumu. Jiems pat inka valdia, bet j ie link niekinti ir neapksti tuos, kurie j vykdo, ir, bdami ne re i k mi ngi ir pasl anks, lengvai islysta tiems v yk dyt oj a ms i rank. Tie instinktai prasiver visada, nes j u o s sl ygoj a santvarka, kuri ne ada keistis. Dar ilgai jie prieinsis bet kokio desp ot i z mo sigaljimui ir apr pi ns naujais ginklais kiekvi en na uj kart, kuri nors kovoti dl mo n i laisvs. Tad i rkime ateit su tuo iganingu nuogsiu, kuris skatina bu dti ir kovoti, ir gui ki me alin glii ir va ng i baim, g n i u da n i ir s e ki na n i dvasios jgas.

VIII
T e m os

SKYRIUS
a p v a l g a

U ba ig da ma s g vi lde na m tem, noriau paskutinsyk apvelgti vi s t N auj oj o Pasaulio bruo vairov ir padaryti ivad, koki tak lygyb turi monijos likimui apskritai, taiau nesirytu imtis tokio su n kaus udavinio. Usibrs tok didel tiksl, jaui u nepasi tikj im s a vo valgumu ir abejoju proto galiomis. Ta naujoji v is uomen, k u r i ban d ia u nupieti ir k u r i noriau apibdinti, susidar visai neseniai. Ji dar nespjo galutinai s us if or muo ti. Vis dar nesibaigia didioji revoliucija, priklusi j i nebties, ir re miantis tuo, kas dedasi m s laikais, beveik n e m a n o m a sprsti, kas dings nuo scenos drauge su paia revoliucija ir kas iliks. G i m s t a n ti s pasaul is vis dar pusi au palai dot as po lu n ga n i o p a saulio g ri u v s ia i s, ir toje suirutje, a p mu si o je mo ni j , niekas n e gal t p asa kyt i, kas i senj inst it uci j ir p a p ro i iliks ir kas g a lutinai inyks. Nors r e vo l i uc i j verianti auktyn kojomis santvarkas, statymus, moni pairas ir j au smus , dar toli grau nepasibaigusi, j au galima numatyti j os padarinius, kurie visai nepanas tai, kas anksiau yra buv pasaulyje. imtmetis po imt me i o engiu atgal giliausi s e n o v ir nematau nieko, k galiau palyginti su tuo, kas dabar atsiveria prie ma no akis. Kai praeities viesa nebesiekia ateities, mo ga us p r o tas klaidioja patamsiais. Ir vis dlto atsivrusioje perspektyvoje, tokioje n e s i va iz du oj amo je ir pilnoje sumaities, jau velgiu kai kuriuos rykjanius s varbiau sius br uous ir bandau j uos nusakyti. Matau, j o g blogis ir gris gana vienodai pasiskirst pasaulyje. N y k sta dideli turt s a nkaupos ir gausja moni, turini nedidel turt; d au g j a nor ir ma lo n um , n eb r a s tul bi nani os p r a b a ng o s ir n e i b r en d am o skurdo. Ki ekvi enas mo g u s turi siekim, bet dideli u m o j nebedaug. m o n s atskirti vienas nuo kito ir silpni, bet vis uome n 784

T EMOS

A P VA L G A

785

veikli, valgi ir tvirta; pavieniai mons us im nereikmingais d a lykais, utat valstyb veria kalnus. Dvasios igals nra didels, morals principai ne tokie grieti, o statymai humaniki. Retai pasitaiko tikro pasiaukojimo, nepapr as to taur umo, ygdarbi, bet mo n s pasidar ramesni, padoresni, b e veik inyko smurtas ir iaurumas. Jie gyvena ilgiau, j nuosavyb sau gesn. G yv eni ma s nelabai itaigingas, bet j a uk u s ir ramus. Su ma j o ir itin subtili, ir itin iurki pramog, maiau pai soma manier, bet ma nd ag ia u bendraujama. Genij pasitaiko retai, bet vietimas beveik visiems prieinamas. Dva s in gu ma s didja sutelktomis vis mo n i p a stangomis, o ne vieno kito individo galingo p os t mi o dka. mo n i darbai ne tokie tobuli, bet vaisingesni. Silpnja visi ryiai, siejantys tos paios rass, to paties visuomens sluoksnio, to paties krato mones, bet glaudesnis ryys j u n gi a visa, monij. Tarp vis t vairi bruo i ekodamas, ma no poiriu, b e n d ri a u sio ir rykiausio, pastebiu, j o g tai, kas buvo pasakyta apie turt, t k s taniais vairiausi form pasikartoja kitose srityse. Beveik visi kr a tutinumai velnja ir nyksta, beveik visi ryks bruoai blanksta, u leisdami viet tam, kas nekrinta akis, kas atrodo ne taip didi nga ir drauge ne taip menka, ne taip vaizdinga ir drauge ne taip blyku, n e gu anksi au bta pasaulyje. Kai vilgsniu klaidioju po t mi linik panai btybi mini, kur niekas neatrodo nei didesnis, nei menkesnis u kitus, man darosi lidna ir iurpu, regint t visuotinio vie no d umo vaizd, ir ima p a g u n da ilgtis praeit nujusios visuomens. Kai pasaulyje buvo pilna itin reikming ir itin nereikming m o ni, dideli turtuoli ir dideli varg, nepaprast imini ir ne r eg t n e mok , a nukreipdavau vilgsn nuo antrj ir velgdavau tik pirmuosius, ir jais avdavausi. Taiau man aiku, j og t m a lo n um s lygodavo mano paties menkumas. Ma t a negaliu matyti isyk visko, kas ma ne supa, man leistina padaryti atrank ir i vis dalyk iskirti tuos, kuriuos man patinka stebti. Juk a nesu visagal ir a m ina val styb, vienu vilgsniu neivengiamai aprpianti v i su m ir aikiai tuo pat metu reginti vis mo ni j ir skyrium kiekvi en mog. Savaime suprantama, kad Visatos Krjui ir Sergtojui labiausiai patinka ne pavieni mo ni ypatingas klestjimas, bet didiausia vis moni gerov; tai, kas man atrodo nuosmukis, j a m yra paanga; tai,

786

APIE

D E M O K R A T I J

A M E R I K O J E ,

II

kas ma n e eidia, j diugina. L yg y b gal nra pats kilniausias d a l y kas, bet ji teisingesn, ir tas t ei si ngumas teikia jai didybs ir avesio. A stengiuosi suvokti t Dievo poir ir, j u o r e md a ma si s, a p g al voti ir vertinti monijos darbus. Ni e ka s pa s a ul yj e dar negali tvirtai ir negi ni jamai pareikti, j o g naujoji vis uomens tvarka pr a na e sn u senj, bet jau nesunku p a stebti, kad ji kitokia. Kai kurios ydos ir kai kurios dorybs buvo tokios b di ngos ar ist o kratijos va ld om ali tvarkai ir yra tokios prieingos nauj valstybi dvasiai, kad niekas nesugebt ia j skiepyti. Bta ger poslinki ir neger instinkt, svetim pi r mo s io ms ir bdi ng antrosioms. Kai k u rios idjos savaime kyla p ir mos i oms , bet yra nepri i mti nos antrosioms. Tai lyg dvi monijos rys, kuri kiekviena turi sav pr a na u m ir tr kum, tik jai vienai bding ger j ir blogj pusi. Taigi reikia labai apdairiai vertinti naujas vi suomenes ir santvarkas, pagrstas pai romi s, pasi skoli ntomi s i jau n ebesani visuomeni. Tai bt neteisinga, nes tos santvarkos, nepaprastai s kirdamosi viena nuo kitos, yra nelyginamos. Bt nepr oti nga reikalauti, kad iuolaikiniai mo n s turt d o r y bi, atsiradusi ms protvi vi suomeni nje sanklodoje, nes toji s an kl oda j au seniai lugo, drauge nebt nu si ne da ma visa, kas ten b u vo gera ir bloga. Taiau m s laikais tie dalykai dar sunkiai suvokiami. Daugeli s ma no ami ni nk nori atsirinkti kai kurias institucijas, p a iras, idjas, atsiradusias senosios aristokratins santvarkos s l yg o mis; j ie mielai atsisako vien, bet nort isaugoti kitas ir perkelti j as nauj pasaul. Ma n regis, tie mons bergdiai vaisto laik ir j ga s, siningai dirbdami bevais darb. Reikia ne isaugoti nelygybs teikiamus mon ms ypatingus priva lumus, bet sudaryti slygas n au j oms grybms, kuri gali duoti l yg y b. M u m s nevalia stengtis panti savo tvus, prieingai, reikia vi somis igalmis patiems siekti m u m s bdingo d i d i n gu m o ir laims. Dabar, prijs usibrt tiksl, velgiu v i s u m t vairi dalyk, kuriuos stebjau skyrium, l ankydamasi s Jungtinse Valstijose, ir m a no irdis pilna b aims ir vili. M at a u didelius pavojus, kuri gal ima ivengti; matau dideles bl ogybes, kurias galima apeiti arba sumainti,

TEMOS

APVALGA

787

ir vis tviriau sitikinu, jo g demokrat ins alys gali bti gar bi ngos ir klestinios, bet turi paios to norti. inau, jog, pasak kai kuri mano aminink, tautos ioje emje niekad negali bti savo likimo eimininks, jos btinai turi paklusi i dievaiin kokiai nenugalimai ir neracionaliai galiai, kuri lemia a n k stesni vykiai, ras, dirva arba klimatas. Tai klaidingi ir niekiki teiginiai, kuriais remiantis tautos turt bti sudarytos i silpn ir baili moni. Apvaizda sukr mo ne s nei visikai nepri klausomus, nei pasmerktus aminai vergovei. Tiesa, a p link kie kvi en mog ji nubria lemties rat, kurio nevalia p e r en g ti, taiau t ame rate mog us yra laisvas ir stiprus, tokios pat yra ir t a u tos. iuolaikinms tautoms nevalia prieintis lygybs sigaljimui savo kratuose, taiau tik nuo j priklauso, kur j u o s nuves lygyb: laisv ar vergov, vietimo ar barbarybs ami, klestjim ar skurd.