Kultra ir visuomen

Vilmant Liubinien

4. Kultros komponentai: universalij vertybi sistema, moral, normos ir sankcijos

Italy versus Europe

http://www.pandanet.co.jp/English/es say/europe_italy.html

Vertybs

Kultrikai apibrti grio ir groio standartai Vertinimo kriterijai Idjos ir sitikinimai, formuojantys pageidautin elgsen

Vertybs
Atspindi ideal pasaul, koks jis turt bti Formuoja sitikinimus, kurie priimami kaip neginijama tiesa

Formuoja asmenyb ir aplink, kuri susikuriame

Sava ir svetima kultra

Savoji kultra yra pripastama kaip neginijamai teisinga.

Visa, kas svetima atmetama.

Vertybs - kriterijai, kuriais vadovaudamiesi mons

Rokeach(1973), Williams (1968), Kluckholhn (1951) Pasirenka ir pateisina veiksmus

Vertina save

kitus mones

vykius

Vertybs
Schwartz ir Bilsky (1987) Idjos ir sitikinimai, formuojantys pageidautin mogaus bv ar elgsen. Jomis vadovaujamasi specifinse situacijose, dka j pasirenkamas ir vertinamas mogaus elgesys bei vykiai, kurie ms smonje isidsto santykine svarbos tvarka.

Trys visiems individams ir visuomenms priimtini veiksniai:

Individ, kaip biologini organizm, poreiki tenkinimas koordinuotos socialins sveikos btinumas
grupi ilikimo, gerovs klimo utikrinimas

Universalij mogikj vertybi teorija Schwartz ir Bilsky (1987)

Vertybs atspindi individualius, kolektyvinius interesus arba abu i interes tipus.

Individualizmas

Kolektyvizmas

Universalij vertybi teorija

Schwartz ir Bilsky (1987)

Individualizmas

Kolektyvizmas

valdia tikslo siekimas hedonizmas aktyvumas savarankikumas

palankumas tradicikumas konformizmas universalumas saugumas

Individualizmas
Paanga = vystymasis, kaita

Kolektyvizmas
Vidutinikas lygis =pastovumas

Kolektyvizmas - individualizmas
tempia visus drauge paremia silpnesnius stipresnius grina atgal nukrypimas nuo normos netoleruojamas

silpnesni paliekami likimo valiai suteikia stipresniesiems galimybi laisvai taikyti naujas idjas, kurti, tobulti

Vakarietika vertybi sistema individualizmas

Vertybins orientacijos lemia gyvenimo kokybs siekiamum. Materialus gerbvis, visuotinis saugumas jau nebra prioritetins vertybs, tai savaime suprantami dalykai. Materialios vertybs transformuojasi postmaterialisias. Individualism-Collectivism:

http://www.youtube.com/watch?v=4uFa0hBPqOY

A. Maslow poreiki piramid (1943)

Maslow teorija skiria 5 poreiki, kurie reguliuoja moni elgsen, lygmenis

fiziologiniai poreikiai: maistas, vanduo, pastog; saugumo poreikiai: apsauga nuo pavoj, grsmi ir varg; socialiniai poreikiai: priklausomybs kokiai nors grupei jausmas, draugyst, parama; poreikis bti gerbiamam ir pripaintam: savivert, reputacija, statusas, aplinkini pagarba ir pripainimas. savs aktualizavimo (saviraikos) poreikis: poreikis ireikti savo galimybes siekiant nuolat tobulti.

Abraham Maslow
Maslow's Hierarchy Of Needs Pyramid
http://www.youtube.com/watch?v=E67bJ4Lc2OI

Expanded Maslow's Hierarchy of Needs

http://www.youtube.com/watch?v=yM8SwZkvCIY

Ronald Inglehart

Institute for Social Research University of Michigan

Vertybi kaitos teorija

Inglehart,1990

1 Hipotez

Asmens prioritetins vertybs yra socialins - ekonomins aplinkos atspindys: labiausiai vertinama tai, ko toje aplinkoje trksta.

Vertybi kaitos teorija

Inglehart,1990

2 Hipotez

Socialins - ekonomins aplinkos ir vertybini prioritet kaita - ilgai trunkantis procesas.

Vertybi kaitos teorija

Inglehart,1990

3 Hipotez
Asmens vertybins orientacijos formuojasi paauglysts metais ir yra to laikotarpio socialins ekonomins aplinkos atspindys.

Siekiant itirti materialistini ir postmaterialistini vertybini prioritet santyk, 9 Europos Sjungos valstybse ir Amerikoje 1977 metais pradtos apklausos.
http://www.youtube.com/watch?v=mp0G5iKZCFQ

Materialistin pasaulir reikia i tiksl prioritetinis vertinimas:

Materialistiniai tikslai: Utikrinti tvark visuomenje. Stabilizuoti kain augim. Garantuoti greit ekonomikos vystimsi. Pasiekti, kad alis turt stiprias gynybines pajgas. Ilaikyti stabili ekonomik. Kovoti prie nusikalstamum.

Postmaterialistiniai tikslai:

Leisti monms aktyviau dalyvauti sprendiant bendruomens ir valstybs reikalus. Ginti kalbos laisv. Rpintis gamta, puoselti miesto ir kaimo aplink. Siekti draugikesns, labiau atsivelgianios paprast mog, visuomens. Formuoti visuomen, vertinani idjas labiau nei pinigus.

Materializmas / postmaterializmas
Materialistiniai tikslai turt bti labiau vertinami t moni, kurie paauglysts metais, kai formavosi j vertybin sistema, nejaut ekonominio ir fizinio saugumo. Postmaterialistiniai tikslai turt bti labiau vertinami t, kurie augdami jautsi visapusikai saugs.

Inglehart vertybi kaitos teorija

Pagrindinis

veiksnys, kur reikia atsivelgti analizuojant pokyius visuomenje, yra amius. Jauni mons yra imlesni pokyiams ir daug greiiau prie j prisitaiko. Kiekvienos kartos patyrimas veikia ir tos kartos vertybi sistem.

Inglehart vertybi kaitos teorija

Tradicins

vertybs ir normos yra paplitusios tarp vyresnio amiaus moni. Kuo mogus jaunesnis, tuo jis imlesnis naujovms. Kai jaunosios kartos laipsnikai keiia sensias, visuomenje keiiasi ir dominavusios nuostatos bei pairos.

Mapping Authority and Survival or Well Being. Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization (Princeton, 1997).

The historically Protestant, Catholic and Communist societies.

Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization (1997)

Authority and Value Systems.

Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization, 1997

Scatter chart of Authority and Survival or Well Being.

Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization,1997.

Values by Birth Cohort and Education Level.

Source: R. Inglehart, Modernization and Postmodernization, 1997

Subjective well-being by level of economic development.

Source: R.Inglehart and H-D. Klingemann, "Genes, Culture and Happiness," 2000.

Subjective well-being by level of economic development and historical heritage of given societies.
Source: R.Inglehart and H-D. Klingemann, "Genes, Culture and Happiness," 2000

World Value Survey Happiness is a how, not a what

Hermann Hesse

Denmark happiest place on earth

http://www.youtube.com/watch?v=fTGKUwMegZ4

TOP TEN MOST HAPPIEST COUNTRIES AROUND THE PLANET

http://www.youtube.com/watch?v=t8gW6yTr-Ac

Kultrins normos ir moral

Socialin kontrol ir sankcijos

Kultrins normos
Taisykls, reguliuojanios visuomens nari elges

Leidiama

Draudiama

Moral paios svarbiausios kultrins normos

Kultrins normos grietai draudia udyti, vartoti fizin prievart Draudimus (tabu) formina statymai

U statym lauym baudiama

Paproiai ir tradicijos
Ne tokios grietos visuomenje nusistovjusios elgesio, bendravimo, etiketo, rengimosi stiliaus taisykls. Rodo, kaip elgtis yra priimtina vienoje ar kitoje kultroje.

Socialin kontrol
Visuomen turi riboti bei kontroliuoti savo nari elges, tuo utikrindama, kad didioji nari dalis laikytsi statym.

Vidin kontrol
Remiasi moraliniais principais, kurie mog motyvuoja elgtis pagal daugumos nustatytus elgesio standartus.

Iorin kontrol
Naudoja oficialias ir neoficialias sankcijas, siekdama, kad mons paklust taisyklms ir normoms.

Vidin kontrol
Asmens identiteto dalis,

visuomens ar grups norm laikymasis. Savivoka socializacijos idava. Kai mogus socialiai subrsta, jis vadovaujasi savo vidiniu cenzoriumi, t.y., prisitaiko prie visuomenje vyraujani norm ir taisykli, net jei niekas jo nekontroliuoja.

Iorin kontrol
Vykdoma per socialinias sankcijas. Kai kurios sankcijos yra taikomos neoficialiai, t.y., dka t moni, su kuriais mes bendraujame. Neoficiali sankcij taikymas yra labai svarbus.

Oficialios sankcijos
Oficiali socialin kontrol vykdo jgos institucijos: policija, teismai, kaljimai, kariuomen. Visuomen sukr organizacijas, kuri pagrindin funkcija socialin kontrol.

3 seminaras Kultrinio ir tautinio identiteto problema Lietuvoje ir pasaulyje

Ianalizuokite Geert Hofstede kultr klasifikavimo model. Kokias kultros dimensijas jis iskiria? Socialins asimiliacijos privalumai ir trkumai. Rasiniai, etniniai ir kultriniai stereotipai lietuvikame kontekste. Rekomenduojama literatra GEERT HOFSTEDE National cultural dimensions http://geert-hofstede.com/national-culture.html

iburien, J. ; J. Guinskien (2007). KULTRA, JOS DIMENSIJOS IR VARTOJIMO PASIKEITIMAI GLOBALIZACIJOS SLYGOMIS. Ekonomika ir vadyba, nr. 12 Lewis, R. D. (2002). Kultr sandra. Alma Littera.