J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 1 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Studij dalykas TEISS ISTORIJA, 2011/2012 m. m. prof. dr.

(HP) Jevgenij Machovenko (VU TF Vieosios teiss katedra, 405 k., tel. 2366175, jevgenij.machovenko@tf.vu.lt) Paskait konspektas

Atunta paskaita LIETUVOS TEISINS SISTEMOS TEISKROS SUBSISTEMA 1. NACIONALIN IR RECEPUOTA TEIS; TEISS ALTINIAI XIII XX a. PRADIOJE 1. Lietuvi ir slav teiss vaidmuo kuriant feodalins Lietuvos valstybs teis Daugelis autori, raydami apie Lietuvos teiss istorij, naudojasi vien tik Lietuvos valstybingumo raidos periodizacija [jie kalba apie Lietuvos kunigaiktysts teis (nuo Mindaugo iki Gedimino ir Algirdo), LDK teis (nuo Gedimino iki 1795 m.), okupuotos Lietuvos teis (1795-1918), Nepriklausomos (tarpukario) Lietuvos teis ir t.t.]. I esms galima pritarti tokiai teiss istorijos periodizacijai, taiau negalima nepastebti, kad teis ir valstyb yra skirtingi reikiniai. velgti Lietuvos teiss raid vien tik per Lietuvos valstybs raidos prizm, tapatinti Lietuvos teiss ir Lietuvos valstybs istorij - reikia daryti rimt metodologin klaid. Btina atskleisti tam tikrus esminius teiss pokyius ir panaudoti juos kaip teiss raidos periodizavimo kriterijus. 2002 m. Lietuvos teiss istorijos vadovlio autoriai yra link skirstyti Lietuvos teiss istorij du laikotarpius: 1) laikai nuo feodalins Lietuvos valstybs susidarymo iki 1387 m. vadinami paprotins teiss laikotarpiu; 2) laikai nuo 1387 m. iki ms dien raytins teiss laikotarpiu, kuris skirstomas privilegij teiss laikotarp (1387-1529 m.) ir kodifikuotos arba statutins teiss laikotarp (nuo 1529 iki dabarties). ios periodizacijos kriterijus pagrindinis (dominuojantis) teiss altinis (iorin teiss norm forma). Taiau teiss norma turi ne tik form, bet ir turin (tai elgesio taisykl, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams tam tikras teises ir pareigas). Analizuojant teiss norm turin, galima atskleisti 3 laikotarpius: 1) pirmykts teisins lygybs laikotarpis, kai elgesio taisykls dar yra bendros visiems tam tikros teritorijos gyventojams arba tam tikros genties nariams (nuo teiss atsiradimo iki 1387 m.); 2) luomins teiss laikotarpis (1387-1918 m.), kai tam tikr luom (socialini grupi) nariams suteikiamos ypatingos teiss, o kit luom (socialini grupi) nariams skiriamos ypatingos pareigos; 3) pilietins teiss laikotarpis (nuo 1918 m. iki dabar) kai teiss normos vl yra bendros visiems pilieiams (o tam tikros normos bendros ir visiems monms). Tyrinti LDK paprotin teis sunkiau negu kit Europos ali teis, nes visai neturime joki paprotins teiss rinkini, toki kaip Didieji Normandijos kutiumai, barbar statymai ar Rus tiesa. Akademikas Konstantinas Jablonskis teig, kad ir Lietuvoje teisjai naudojosi paprotins teiss rinkiniais, tik jie nra ilik. Taiau mes neturime ne tik tiesiogini, bet ir

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 2 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija netiesiogini toki rinkini egzistavimo rodym (joki teismo sprendim, privai laik ar kit dokument, joki archeologini artefakt, radini). Ko gero, toki rinkini i vis nebuvo. I tarptautini sutari, metrai ir kai kuri kit XIV a. dokument galima sprsti, kad lietuviai laiksi savo paprotins teiss, bet istorikai neino kokia buvo ta teis, todl daug dmesio skiria 1340 m. Prs (Pameds) teisynui. Tai vokiei kryiuoi ordino ukariautos ir pagaliau inaikintos prs genties paprotins teiss kodeksas. Istoriko Vladimiro Pautos manymu, is teisynas galjo bti taikomas emaitijoje, kai ji XV a. pradioje buvo patekusi Kryiuoi ordino administracin ir teisin priklausomyb (inoma, ia tik spjimas). Kodifikuotos prs paprotins teiss tyrimo rezultatus galima perkelti lietuvi paprotin teis. 1340 m. (ko gero, vadovlyje per daug dmesio skirta iam teisynui net 13 psl.). Apie vlesn paprotin teis galima sprsti i ems ir srii privilegij, Kazimiero teisyno, Lietuvos Statut, teismo sprendim, vairi sutari ir kit dokument. LDK galiojusi paprotin teis nebuvo bendra, apskritai paprotinei teisei bdingas partikuliarizmas (sritinis teiss pobdis). LDK paprotin teis sudar dvi paprotins teiss sistemos: lietuvi paprotin teis ir prie Lietuvos prisijungusi slav emi paprotin teis. Pirmoji buvo gentin, antroji teritorin. Paprotin teis keitsi kartu su feodalini santyki raida. Feodalai naudojosi teisini paproi forma suteikdami iai senai formai nauj luomin turin. Ir XIV a. ir XVI a. dokumentuose suraytos paprotins teiss normos gali atrodyti nepakitusios, taiau i tikrj j esm visikai kitokia (pav., i pradi tam tikri teisiniai paproiai saugojo vis moni ems nuosavyb, vliau tie patys paproiai buvo taikomi tik feodal nuosavybs atvilgiu). LDK paprotin teis vystsi kaip feodalin teis, o feodalin teis visada yra luominio pobdio teis. I pradi paprotins teiss normos buvo bendros visiems tam tikros teritorijos gyventojams arba tam tikros genties nariams. Vliau, dl feodalini santyki raidos, paprotins teiss normos pradjo skirstytis normas, skirtas tik bajorams, tik dvasininkams, tik valstieiams arba tik miestieiams. Taip pradjo formuotis tipika feodalins teiss sistema, kuri gerokai skiriasi nuo dabartins. Dabar teiss sistema susideda i teiss ak, poaki ir teiss institut, o feodalin teis susidjo i keleto sistem arba subsistem, ir kiekviena i j susidjo i teiss ak, poaki ir teiss institut. Nebuvo bendros LDK baudiamosios, civilins ar kurios kitos teiss, buvo bajorams skirta baudiamoji teis, valstieiams skirta baudiamoji teis ir t.t. LDK baudiamoji ar civilin teis, apie kuri kalba mokslininkai, yra dirbtin konstrukcija, sukurta mokslinink tam, kad bt lengviau tyrinti tam tikras normas, kak palyginti, atskleisti ar apibendrinti. Kartu su paprotins teiss norm diferenciacija vyko ir i norm konsolidacija. LDK teiss konsolidacija vyko kaip smoningas lietuvi teiss ipltimas slav emse ir LDK teiss krimas lietuvi teiss pagrindu panaudojant kai kuriuos slav teiss elementus. Prie Lietuvos

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 3 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija prisijungusios slav ems neturjo centralizuoto valstybs valdymo, centralizuotos teiskros ir teisingumo, o pasaulietin slav teis dar buvo primityvioje raidos stadijoje. Vienintelis jos pranaumas tuometins Lietuvos teiss atvilgiu buvo tas, kad ji buvo i dalies surayta ir kodifikuota (XI a. buvo sudarytas rinkinys Rus tiesa, susidjs i teisini paproi, kunigaiki statym ir apibendrintos teism praktikos. is rinkinys turinio ir teisins technikos atvilgiu maai kuo skyrsi nuo barbar statym, ileist gerokai anksiau). Buvo pavojus, kad ir nauja valstyb (LDK) bus labai nestabili pusiau savarankik emi sjunga, kurioje nebus bendros teiss. Taiau Lietuvos valdovams pavyko centralizuoti valstyb ir konsoliduoti jos teis. Natrali slav valstybingumo ir teiss raida buvo nutraukta, ir tai buvo paangus ingsnis, jis sustiprino valstyb ir padjo veikti teiss partikuliarizm. LDK teiss krimas buvo pradtas btent vakarinse jos emse (Lietuvoje) ir vyko kaip natrali lietuvi teiss raida, kurios pagrindiniai rezultatai (normos) sigaliojo slav emse. Lietuvi teiss plitimas LDK slav emse buvo vis pirma vieosios teiss plitimas. Iki XIV a. pabaigos Lietuvos valstybje klostsi vasaliniai didiojo ir dalini kunigaiki santykiai, kuriuos reguliavo vieoji lietuvi teis, nes atitinkamos slav teiss normos, senai nustojusios galioti, jau buvo pamirtos. Tai buvo pirmas lietuvi teiss plitimo slav emse etapas. Antras prasidjo XIV a. pabaigoje, kai buvo panaikintos stambios dalins kunigaiktysts, vietoj j buvo steigtos sritys, vietoj dalini kunigaiki didysis kunigaiktis paskyr vietininkus i stambi feodal. Srityse susiformavo tiesiogiai nuo Lietuvos didiojo kunigaikio priklausantis srities valdymo aparatas. Vietininkai ir kiti valdovo skiriami pareignai atsine valstybin Lietuvos teis, istorijos altiniuose vadinam tiesiog lietuvi teise. i teis galiojo krato gynybos, finans ir mokesi, valdymo ir teisingumo vykdymo srityse. Privatin teis kol kas buvo vietin, nors ir ten jau galima rasti lietuvi teiss nuostat (pav., registruojant ems perleidimo aktus). Buvo ne tik oficialus vieosios lietuvi teiss plitimo lygmuo (t.y. plitimas per vietininkus ir kitus pareignus), bet ir privatus lygmuo, t.y. plytimas per visus kitus asmenis, Lietuvos gyventojus. I pradi LDK galiojo asmeninis, o ne teritorinis, teiss taikymo principas. Atvykusieji slav emes priklaus Lietuvos didiojo kunigaikio jurisdikcijai, atsak pagal Lietuvos teis ir apskritai laiksi lietuvi, o ne slav teiss. Kuo daugiau buvo toki moni, tuo stipresns buvo lietuvi teiss pozicijos slav emse. Vliau sigaljo teritorinis teiss taikymas. Ta paprotins teiss dalis, kuri reguliavo slav feodal tarpusavio santykius gana greitai susijung su lietuvi feodal paprotine teise. Valstiei ir miestiei santykius reguliavosi paprotin teis ilgiau ilaikydavo savo ypatybes Lietuvoje ir LDK slav emse. Feodalams reikjo tokios teiss, kuri utikrint privilegijuot j padt visuomenje, ir tokia teis turjo bti bendra visoje LDK. Greiiausiai buvo konsoliduotos vieojo pobdio paprotins teiss normos (reguliavusios karo tarnyb, valstybs institucij darb ir pan., kur vienas asmuo turi valdi

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 4 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija kitam asmeniui, kur taikomas imperatyvinis visuomenini santyki reguliavimo metodas). Btent feodalai buvo LDK paprotins teiss suraymo ir kodifikavimo iniciatoriai. Taiau suraomos ir kodifikuojamos buvo tik tos normos, kurios atitiko feodal interesus. Feodalams reikjo ne tik norm, reguliuojani santykius valdaniojo sluoksni viduje, jiems rpjo ir normos, reguliavusios j santykius su priklausomais monmis. Kitaip sakant, jie buvo suinteresuoti surayti ir kodifikuoti tiek leno teis, tiek dvar teis. Feodalai danai net nelauk, kol tai bus padaryta didiojo kunigaikio, Pon tarybos ar seimo. (Pvz., 1531 m. Vitebsko srities bajorai ir dvasininkai susitar valstiei atvilgiu laikytis bendr norm, reikalauti i j toki pat prievoli ir apskritai sudaryti jiems tokias pat slygas, kad jie neiekot sau naujo pono. Jie tai padar imdami pavyzd i Polocko bajor, kurie buvo tai padar anksiau. ios bendros normos buvo suraytos ir 1553 m. patvirtintos didiojo kunigaikio, kuris ved jas ir savo dvaruose). Taikyti viej paprotin teis buvo lengviau negu privatin, nes vieoji buvo bendresn, o nuo XVI a. vidurio galima kalbti apie bendr viej LDK teis. Skirtumai (daugiausia neesminiai) liko privaiojoje teisje, pavyzdiui, reguliuojant turtinius santykius. Sprsdamas byl pagal privatin paprotin teis valdovas pakviesdavo atitinkamos provincijos atstovus, kad jie idstyt jam t vietin teis, arba pavesdavo vietos administracijai ir feodalams isiaikinti kas ten galioja ir praneti jam ratu. Vargu ar galima kalbti apie bendr viej LDK teis XV a. pradioje, kaip tai daroma vadovlyje [p. 37], nes btent tuomet isiskyr centrins LDK ems (Vilniaus ir Trak), pagal 1413 m. ems privilegij jos tapo vaivadijomis. Jose buvo steigtos vaivad ir katelion pareigybs, numatyta steigti luominius bajor teismus, vietos aristokratijai suteikti lenk lkt herbai. Kitos ems tapo vaivadijomis tik XVI a. pradioje. Vieosios teiss nustatoma luomin visuomens struktra ir luominis teiss suskirstymas nusistovjo tik XVI a. viduryje, kai Antrasis Lietuvos Statutas sulygino stambij ir tarnybini bajor teises, taip pat atribojo bajorus nuo miestiei ir valstiei. Btent XVI a. viduryje vyko administracinio suskirstymo, vietos valdymo, seimo, paviet seimeli ir teism reformos. 2. Vakar teiss vaidmuo kuriant feodalins Lietuvos valstybs teis Magdeburgo teiss recepcija Lietuvi ir slav teis buvo gimtoji, vietin teis, tuo tarpu Magdeburgo miesto teis ir kanon teis buvo svetima teis, kurios galiojimas LDK buvo sankcionuotas valdov. Kitaip sakant tai buvo recepuota teis. Magdeburgo teis susiformavo XII a. Vokietijoje, taiau LDK ji atjo i Lenkijos, kur Magdeburgo teis buvo labai paplitusi. Atjo ne tikra vokika, bet lenkika ios teiss versija. LDK-je Magdeburgo teis susiliejo su vietin teise, todl lietuvika ios teiss

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 5 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija versija gerokai skyrsi nuo grynos vokikosios. Pirmieji LDK miestai, gav Magdeburgo teiss privilegijas buvo Vilnius (1387 m.) ir Brestas (1390 m.). XV a. Magdeburgo teis gavo daugiausia stambs miestai, politiniai ir ekonominiai centrai, XVI-XVII a. pirmojoje pusje i teis gavo nedideli miestai, miesteliai. Nuo XVII a. vidurio daugiausia patvirtinamos anksiau ileistos Magdeburgo teiss privilegijos, nauj privilegij ileista nedaug. Magdeburgo teiss vedimo iniciatoriai buvo patys LDK miestieiai, kurie baiminosi netekti asmens laisvs ir nuosavybs teiss. LDK formavosi baudiava, o miestieiai pagal vietin paprotin teis nebuvo atskirti nuo valstiei, miestas nebuvo teisikai atskirtas nuo kaimo. Pagal Magdeburgo teis miestieiai buvo savarankikas luomas. Magdeburgo teiss privilegijos draud didiajam kunigaikiui dovanoti ar kitokiu bdu perleisti miest kuriam nors feodalui, o neprivilegijuot miest buvo galima perleisti feodalui kaip paprast dvar su slyga eiti karo tarnyb arba u nuopelnus. Tai buvo svarbi teisin garantija, kad miestieiai neatsidurs feodal rankose. Magdeburgo teis skatino miesto ekonomikos raid, todl buvo naudinga ir valstybei didjo miestiei pajamos, atitinkamai buvo didinami mokesiai. Buvo ir politin Magdeburgo teiss vedimo prieastis. Stambij feodal sigaljimo slygomis miestieiai turjo bti didiojo kunigaikio valdios socialin baz (Vakar Europoje miestieiai paremdavo karalius kovoje prie stambius feodalus. Didiajam kunigaikiui reikjo tokios pat paramos, nes jo valdia silpnjo, ems privilegijos apribojo jo valdi Pon tarybos naudai). Magdeburgo teiss privilegij turinys skyrsi, bet vis privilegij esm sudar keturios nuostatos: 1) buvo panaikinamos tos vietins teiss normos, kurios prietaravo miesto teisei ir miesto savivaldos principams; 2) miestieiai buvo atleidiami nuo valstybins ir privaios administracijos ir teismo valdios; 3) buvo steigiamos miesto savivaldos institucijos; 4) miestieiams buvo suteikiamos tam tikros ekonomins teiss, svarbiausia i j buvo iimtin, monopolin teis verstis amatais ir prekyba. Privilegijose nebuvo Magdeburgo miesto civilins, baudiamosios, eimos teiss, teismo proceso. Yra nuomon, kad ypa XIV-XVI a. pirmojoje pusje tikra vokika Magdeburgo teis apskritai buvo maai inoma. Nra ini, kad LDK miestieiai siunt kokias delegacijas Vokietij, nordami suinoti t teis. Pagrindiniai Magdeburgo teiss altiniai LDK nebuvo publikuojami. I pradi miestieiai naudojosi daugiausia savo vietine teise ir kai kuriomis Lietuvos Statuto normomis, ir tik i dalies Magdeburgo teise. Vliau Magdeburgo teiss vaidmuo padidjo, kuo toliau, tuo daugiau Magdeburgo teiss element LDK miest teisje. Lietuvos valdovai nereikalavo grietai laikytis Magdeburgo teiss ir naudotis ja visa apimtimi. Jiems rpjo vis pirma valstybs ido interesai. Valdovai toleravo vietins ir Magdeburgo teiss sintez, jei tokia sintez leisdavo sudaryti palankias slygas amatams ir prekybai, paspartinti j raid.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 6 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Literatroje prasta laikyti vidurami Europos miest atviros visuomens prototipu pabriant, kad Didioji Pranczijos revoliucija buvo miesto revoliucija prie agrarins kultros dominant visuomens gyvensenoje. Be abejo, taikliai yra pastebta, kad ekonominiu poiriu miesto visuomen tai nuolatini kultrini main bendruomen, o sandoriai juridinis toki main pagrindas ir pagrindin miestieio teista priemon veikti savo kultrin nepakankamum, didinti ir garantuoti savo teises bei laisves ... Miesto atvirumas nra dirbtinai kieno nors nustatytas, statymu vestas, o egzistuoja kaip savaiminis, btinas, prigimtinis miesto gyvenimo bdas. Nra miesto, jei jis nra atvira bendruomen. Tai, kad XI-XII a. valdovai suteikdavo miestams laisvi chartijas, Magdeburgo teises, nereikia, kad tos chartijos kr miestus ar j vidaus tvark; faktikai jos tik sankcionavo, formino tai, kas egzistavo ir kas turjo egzistuoti ir be chartij [7, p. 114]. Be abejo, reikia sutikti, kad miesto oras dar mog laisv, ir kad miestietis buvo laisvas ne i valdovo malons, bet i savo prigimties, i verslo specifikos. Kitaip negu bajoras jis nebuvo dirbtinai iauktintas valdovo privilegijomis ir nebuvo paemintas savo prigimtini teisi praradimu, nes nebuvo nei vergas, nei baudiauninkas [7, p. 116]. Taiau pripastant vidurami Europos miesto atvirum negalima paneigti ir jo udarumo. Tai vl dvi to paties medalio puss. Europos miestieiai buvo udaras luomas, kuriam buvo skirta aikiai apibrta vieta socialinje hierarchijoje. Per visus viduramius Europos miestai nesugebjo veikti luomini vart ir nevisavertikumo lyginant su dviem privilegijuotaisiais luomais. Miestas turjo senjor, kuris, suteikdamas privilegijas ar laisvi chartijas, palikdavo sau teis skirti arba tvirtinti miesto pareignus, rinkti mokesius, nagrinti apeliacijas (ms krate priklausomyb nuo senjoro buvo dar stipresn, nes beveik vis miest vaitai buvo skiriami valdovo i bajor tarpo. Net Vilniaus miestieiai, pirmieji 1387 m. gav savivaldos teis, tik 1610 m. isikovojo teis pasilyti vaito viet keturis kandidatus, i kuri vien didysis kunigaiktis skyr vaitu). Miestietis neturjo tiesioginio santykio su valdovu, buvo miesto pilietis, bet ne krato pilietis. Santykius su valdovu palaik miesto bendruomen in corpore per magistrat, o ne pavieni jos nariai. Europos miest ir valdov siejo nors ir sutartiniai, bet feodalinio, o ne pilietinio pobdio santykiai. Miestas negaljo visikai isivaduoti i feodalins priklausomybs, gamyba it prekyba jame buvo varomos bajor ir buvo integruotos vidurami ekonomik, kurios pagrindas buvo bajoro dvaras (ne miestas). Miesto gamyba ir prekyba priklaus nuo ems kio, kuris buvo feodalinis, nes btent tokio pobdio buvo santykis tarp gamintojo valstieio ir jo pono bajoro. Pirmasis privaljo nemokamai atlikti prievoles ir atiduoti dal derliaus antrajam. Miestas taip pat privaljo kasmet mokti senjorui, ir tai buvo ne mokestis, bet duokl (buvo ir kitos grynos feodalins miestiei prievols, pvz., vaiinti atvykus senjor ir palyd). Miestas buvo suskaldytas udaras profesines korporacijas

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 7 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija (cechus, gildijas). Miestietis privaljo priklausyti vienai i miesto korporacij. ia tenka labai atsargiai kalbti apie miestiei mobilum, galimyb laisvai pereiti kit korporacij itos procedros buvo susietos su nemaais formalumais ir didelmis ilaidomis (iperkamasis mokestis senajai korporacijai ir stojamasis naujajai). Miestas buvo piramid, hierarchinis udar korporacij junginys ir pats buvo udara korporacija. Miesto teis skatino miestiet ginti savo asmeninius ir vietinius korporacinius interesus, rpintis pirma savo eimos ir cecho, paskui miesto gerove (o rpintis krato gerove jis visai neprivaljo, nes nebuvo jo pilietis). Ne vis miesto visuomen, kaip danai teigiama literatroje, o btent universitetin bendruomen, kurios viduje negaliojo luomins privilegijos, o ji pati neikrisdavo i socialins aplinkos, drstume vadinti tikru pilietins visuomens prototipu. I jos pagaliau iaugo tai, k mes dabar vadiname atvira visuomene, kurios juridin iraika yra teisin valstyb. Tokia buvo visa vidurami Europa, tokia buvo vidurami Lietuva tai korporacij junginys, kuriame dominavo bajor korporacija. LDK buvo valstyb tik tarptautini santyki poiriu, o socialiniu ir teisiniu poiriu ji buvo bajor korporacija, kitaip negu dabartin Lietuvos valstyb, suvokiama kaip visos tautos organizacija. Kai matome emlapyje raudonai ar geltonai ar kaip kitaip nudayt fragment su urau LDK turime btent valstybs kaip tarptautini santyki subjekto teritorin iraik. Toje teritorijoje teis buvo kuriama ir taikoma vairi visuomeni ir bendruomeni, bajor korporacija buvo tik viena i j. Vakar teiss tradicija buvo ir yra pliuralistin galbt tai yra bdingiausias Vakar teiss tradicijos bruoas. Pasak H.Bermano, btent jis skatina Vakar politinio ir ekonominio gyvenimo pliuralizm, utikrina ir teiss raid, ir teiss virenyb, ir pagaliau visuomens laisv, politin bei ekonomin paang [5, p. 26-27]. Vidurami Lietuvos teis taip pat buvo junginys, susidedantis i keturi luominio pobdio subsistem, taip pat yd, karaim, totori ir rom (igon) teiss itie nepriklaus jokiam luomui, turjo ypating teisin status ir naudojosi savo teise. Teiss pliuralizmas vidurami Lietuvoje sudar palankias slygas paiai teisins valstybs idjai ir konkreioms normoms bei santykiams atsirasti ir pltotis net tais atvejais, kai vienos ar kitos subsistemos rmuose teisins valstybs koncepcija atsidurdavo aklavietje.. Kanon teiss recepcija Su Magdeburgo teise LDK atjo vakarietikos teisins kultros elementai. Tas faktas, kad LDK gyventojai ne tik palankiai sutiko i teiss sistem, bet ir patys inicijavo Magdeburgo teiss vedim, patvirtina, kad LDK ir jos tauta priklaus Vakar civilizacijai, o LDK teis buvo Europos teisins erdvs dalis. Vakarietikos teisins kultros elementus atsine ir kanon teis, nors iai teisei sigalti buvo kiek sunkiau. Lietuvos gyventojai prieinosi, bet ne krikionybei ir kanon teisei apskritai, bet toms priemonms, kuri pagalba visa tai buvo vedama. Kitaip

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 8 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija tariant, prieinosi prievartai. Apskritai LDK bdinga religin tolerancija. Prie pagonikos Lietuvos prisijung krikionikos slav ems (ten krikionyb vesta dar X a.), ir tai nesukl problem nei Lietuvos gyventojams, nei prisijungusi emi gyventojams. Pvz., jei du pirkliai pagonis ir krikionis sudarydavo sutart arba bylinjosi teisme, kiekvienas prisiekdavo pagal savo tikyb, ir tokia priesaika, ir tokia sutartis galiojo ir pagal lietuvi, ir pagal slav teis. Minta, vieninga Banyia suskilo 1054 m. Vakar Romos katalik banyi ir Ryt staiatiki banyi. Atitinkamai susiformavo dvi kanon teiss sistemos. Staiatiki kanon teis atjo LDK kartu su slav emmis, o katalik kanon teis kartu su katalikybe: pirm kart Mindaugo laikais (1251 m.), antr kart Jogailos laikais (1387 m.). Ir vienai, ir kitai kanon teiss sistemai bdingas eksteritorialumas (galiojimas nepriklausomai nuo valstybs sien, tai nra kurio nors krato nacionalin teis) ir universalumas (gebjimas reguliuoti ne tik dvasinink, bet ir pasauliei santykius, taip pat gebjimas reguliuoti ne tik esamus, bet ir busimus visuomeninius santykius, nes kanon teis i esms suvokiama Banyios kaip tobula ubaigta teis, kitaip negu pasaulietin teis, kuriai reikia tobulintis, todl jai bdinga nuolatin raida). Kiekvienas krikionis turjo laikytis tiek pasaulietins savo krato teiss, tiek atitinkamos kanon teiss, todl buvo aktualus pasaulietins ir kanon teiss nuostat derinimo ir apskritai i teiss sistem koegzistavimo klausimas. Pasaulietiniai valdovai sankcionavo kanon teiss galiojim j valdomose valstybse, nors paios kanon teiss poiriu tai nra btina, nes kanon teis pati savaime galioja visur, kur gyvena krikionys. Abidvi Banyios atsine Lietuv teisins valstybs idjai palanki ideologij, ikl nemirting siel turinio mogaus vertingum, jo dvasin autonomij, pasirinkimo laisv. Nekvestionuojama, kad per kanon teis Lietuvos Statutus pateko romn teiss elementai ir gyventojams buvo suteikta galimyb pasinaudoti ne tik kanonist ir romn teisine mintimi apskritai, bet ir konkreiais institutais bei procedromis. Tai buvo itin svarbu, nes Vakar Europoje romn teis plaiai taikyta visuomeniniams santykiams reguliuoti. Kanon teis leido LDK gyventojams pasinaudoti romn teiss mokslo pasiekimais, laimjimais. Kit galimybi nebuvo, nes lietuvi ir slav ems nebuvo Romos imperijos sudtyje, romn teis jose negaliojo, LDK nebuvo tiesiogins romn teiss recepcijos, tokios kaip Vakar Europoje. Gyvenimas parod, kad dviej kanon teisi galiojimas toje paioje teritorijoje manomas dalykas, jis nesukl sunkiai sprendiam problem. Tas faktas, kad LDK veik dvi savarankikos stiprios Banyios ir dvi kanon teiss sistemos, buvo net naudingas valstybei. Tai stiprino didiojo kunigaikio ir kit valstybs institucij valdi. Europoje konkuruodama su valstybe Katalik banyia pati persitvark taip, kad gijo beveik visus valstybs bruous: ia matome nepriklausom, centralizuot, viej valdi, aktyvi statym leidyb, teisingumo vykdym per hierarchin teism sistem, mokesi ir

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 9 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija rinkliav sistem ir netgi karines pajgas. Kriktas suteikdavo savotik pilietyb, politin taut sudar visi krikionys, o j gyvenamosios vietos buvo banyios veiklos teritorija. Popiei revoliucijos metu banyia atm i karali j anksiau turtus dvasinius galiojimus ir paskatino karalius pertvarkyti tai, kas liko j inioje. Konkuruodami su banyia valdovai pasaulieiai kopijavo tam tikrus banytins organizacijos elementus, kr savo karalystes banyios pavyzdiu. Stipriai centralizuotai popieiaus valdiai reikjo priepastatyti toki pat stipri karaliaus valdi, dinamikai popiei teisei buvo tik viena alternatyva tokia pat moderni greitai besivystanti karali teis, konkuruoti su banyios teismais gebjo tik profesionals karaliaus teismai. Siekdama savo tiksl banyia stiprjo, jos teis tobuljo, o tai skatino valdovus pasaulieius stiprinti savo valstybes, tobulinti savo teis. Visikai pritariame H.Bermano teiginiui, kad popiei revoliucija sukr naujo tipo politin jungin pasaulietin teritorin karalyst o visos vidurami teiss sistemos (len, dvar, pirkli, miest ir karali teis) formavosi arba tiesiog konkuruodamos su kanon teise, arba bent ios teiss kontekstu, bdamos jos takoje [5, p. 158-165]. Kitaip negu kuriame kitame Europos krate LDK dvi galingos banyios kovojo tarpusavyje dl valdios, ems nuosavybs ir privilegij, j spaudimas bajorikai valstybei buvo daug silpnesnis. Bajorai buvo parapij ir vienuolyn patronai (globjai) savo dvaruose. Jie patys skyr klebonus. Vyskupas arba visai neturjo administracins ir teismins valdios i klebon atvilgiu, arba ji buvo labai apribota. Patronas galjo parduoti em kartu su banyia arba vienuolynu, naujas ems savininkas automatikai tapdavo patronu. Didysis kunigaiktis buvo vis krikionik banyi globjas, tvirtino paskirtus ar irinktus banyios valdovus ir net sprsdavo banyios vidaus ginus (pvz., staiatiki vyskupai XVI a. pirmojoje pusje kelis kartus kreipdavosi didj kunigaikt praydami inagrinti ginus dl j vietos banyios hierarchijoje, nepaisant to, kad didysis kunigaiktis buvo katalikas). Vadinamoji banytin deimtin, vienas svarbiausi banyios pajam altini, taip pat priklaus nuo pasauliei sprendimo anot P.Pakarklio, jei Vakar Europoje deimtin paprastai buvo renkama i vis gyventoj, tai Lietuvoje, bendra taisykle, ji buvo renkama i t feodal vald, kuriose rinkimo teis buvo nustatyta fundaciniais dokumentais [6, p. 30-31]. Reformacija XVI a. pradioje ir banytin unija XVI a. pabaigoje reik, kad toje paioje erdvje atsirado naujos banyios, bet j turim itekli ir pajg visuma liko ta pati. Dalis katalik tapo reformatais, dalis staiatiki unitais, ir pats it ketveri jg egzistavimas palengvino gyvenim pasaulietinei valdiai. inoma, tai nra vienintel prieastis, bet, nejausdama stiprios konkurencijos i banyios ir jos teiss bajorika valstyb neturjo stiprios centralizuotos valdios poreikio ir vietoj judjimo absoliutizmo linkme, kaip vyko visur Europoje, vystsi aristokratins respublikos linkme, tvirtindavo bajor demokratijos reim,

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 10 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija gyn bajor aukso laisv, praplsdavo seimo teises, suteikdavo daug galiojim teritorinms bajor korporacijoms (pavietams), pavesdavo vykdyti dal valstybs funkcij privaiai bajor dvar administracijai, plaiai naudojosi rungimosi procesu ir ritualine priesaika ten, kur kitose alyse jau buvo sigaljs tardomasis procesas ir kankinimai. Mint veiksni reikm teisins valstybs kontekstu vertino A.Vaivila knygoje Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje, ia tik galima pabrti, kad visi tie padariniai, kokie jie bebt, teigiami ar neigiami, kilo ne tik i proces, vykusi bajor luomo ir bajorikos valstybs viduje tarp prieasi buvo ir ioriniai veiksniai, tarp kuri toks nepakankamas spaudimas i banyios puss ko gero buvo svaresnis u spaudim i kaimynini valstybi. Magdeburgo ir kanon teis buvo svetima teis, taiau ji buvo svetima tik kilms poiriu. Ji susiformavo usienyje ir atjo i kit valstybi, bet LDK teis priklaus tai paiai Vakar teiss tradicijai, kurioje susiformavo ir Magdeburgo, ir kanon teis. Abidvi teiss sistemos atitiko LDK gyventoj teisin smon, todl buvo skmingai sisavintos ir krybikai pritaikytos LDK. LDK teis integravo ir lietuvi, ir slav, ir recepuotas teiss sistemas. Ir tai buvo unikalus reikinys Vidurami Europoje. Nacionalins ir recepuotos Lietuvos teiss altiniai. Teiss norm sisteminimas LDK valdovai pradjo leisti norminius aktus XIV a. pabaigoje (1387 m.). statym leidyba sumaino paprotins teiss reikm. Pirmasis Lietuvos Statutas leido taikyti paprotin teis jeigu nra tinkam raytins teiss norm. Antrajame Lietuvos Statute jau sakoma, kad teismai privalo sprsti bylas tik pagal Statut. ita nuostata buvo pernelyg kategorika ir Statuto teksto autoriai pagaliau tai suprato. Treiasis Lietuvos Statutas iimties tvarka leido teisjams naudotis paprotine teise, savo sine ir kitomis krikionikomis teismis. Ileidus Pirmj Lietuvos Statut, norminis teiss aktas tapo pagrindiniu LDK teiss altiniu, Vakar Europoje tai vyko tik XVIII a. Taigi paprotin teis nebuvo panaikinta, ji taikyta ir XVII ir XVIII a., ypa didel reikm turjo reguliuojant valstiei tarpusavio santykius ir j santykius su feodalais. Tai buvo feodalin teis, ji atitiko reguliuojamus visuomeninius santykius, o teisinis paprotys buvo tinkama teiss norm iorin forma, todl nenuostabu, kad tokia teis galiojo tol, kol Lietuvoje egzistavo feodaliniai santykiai. LDK raytin teis, lygiai kaip ir paprotin teis, buvo luominio pobdio. Didiojo kunigaikio ir kit institucij leidiami aktai buvo privilegijos (privus ypatingas ir lex statymas). Norminis aktas galjo turti kitok pavadinim, bet i esms tai buvo vis tiek privilegija, vieniems asmenims ji suteikdavo ypatingas teises, o kitiems nustatydavo ypatingas prievoles. Nebuvo akt skirt visiems alies gyventojams, buvo aktai skirti tam tikriems

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 11 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija luomams, socialiniams sluoksniams, tam tikr teritorij gyventojams, tam tikros tikybos ar tautybs asmenims. Net Lietuvos Statutai ir ems privilegijos buvo bendri valstybiniai aktai tik ta prasme, kad galiojo visoje LDK (i ia i privilegij pavadinimas, nes em tai Lietuvos valstyb, LDK), taiau jie buvo skirti vien tik bajorams. Europoje toks norminio akto pobdis inyko XIX-XX a. pradioje. Pirmas reikmingas statymas, neturjs privilegijos pobdio, buvo Napoleono kodeksas (1804 m. CK). Lietuvoje is raytins teiss pobdis inyko atkrus nepriklausom valstyb 1918 m. (lapkriio 2 d. priimtoje Konstitucijoje parayta: Visi Valstybs pilieiai, vis tiek kurios bt lyties, tautybs, tikybos ir luomo, yra lygs prie statymus. Luom privilegij nra - 22 str.). Valstybs leidiamos privilegijos buvo vieojo pobdio, priklaus vieajai teisei. Privatins teiss norm iorin forma buvo daugiausia teisinis paprotys, normin sutartis. LDK norminiai teiss aktai nebuvo skirstomi statymus ir postatyminius aktus. Minta, tokio suskirstymo kriterijus yra norminio akto teisin galia, kuri priklauso nuo t akt ileidusio teiskros subjekto kompetencijos. Kad toks suskirstymas atsirast, reikalingos dvi prielaidos: 1) tam tikras teisins minties (teiss mokslo) isivystymo lygis, ir 2) praktikai gyvendintas valdi padalijimo principas. LDK trys valdios (statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin) nebuvo atskirtos viena nuo kitos. Pirm kart valdi padalijimo principas buvo tvirtintas 1791 m. gegus 3 d. Konstitucijoje. Normini akt suskirstymas statymus ir postatyminius aktus nusistovjo jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Bt geriau klasifikuoti LDK norminius aktus pagal j adresat (t.y. pagal tai, kam tie aktai skirti) ir pagal galiojimo teritorij (bendri valstybiniai ir vietiniai). ems privilegij leidimo prieastys buvo dvi: 1) ekonominis ir politinis bajorijos sigaljimas. Didjo j ems fondas, didjo j reikm sprendiant valstybs reikalus. Galiojo specifinis feodalinis principas kieno em, to ir valdia arba ems savininkas turi valdyti ir teisti toje emje gyvenanius asmenis; 2) sudtinga valstybs vidaus ir usienio padtis, vertusi didj kunigaikt iekoti feodal paramos. ios prieastys buvo bendros visoms ems privilegijoms, bet buvo dar specifins tam tikros privilegijos leidimo prieastys, pvz., 1387 m. privilegija susieta su katalikybs vedimu Lietuvoje ir su Krvos unija. ems privilegijos buvo leidiamos nuo 1387 iki 1568 m., dabar yra inoma 16 ems privilegij (1387, 1413, 1432, 1434, 1447, 1492, 1506, dvi 1529.10.18, 1529.10.27, 1547, 1551, 1563, 1564, 1565, 1568). ems ir kit privilegij galiojimas nebuvo terminuotas ir joms nereikjo kiekvieno naujo kunigaikio patvirtinimo, taiau pagal nusistovjusi praktik po karnavimo valdovas tvirtino anksiau ileistas ems privilegijas, o vliau ir kitas privilegijas, jei to pra privilegij subjektai. Ileidus nauj privilegij, pasenusios ankstesni privilegij normos nebetaikytos, nors paios privilegijos buvo laikomos galiojaniomis. Tai buvo labai patogu normos netaikomos,

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 12 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija bet ir nenaikinamos, visada galima grti prie pasenusios normos ir atnaujinti jos galiojim. Apskritai LDK teisei bdingas lankstumas. Dabartin teis siekia utikrinti mogaus teises ir laisves ir tam nustato detaliai reglamentuotas procedras ir griet form. Visa tai padeda apsaugoti subjektines teises nuo paeidim ir atstatyti paeistas teises. Bet visa tai turi ir neigiam pus toks reguliavimas yra pernelyg sustings ir atsilieka nuo gyvenimo. Visos tos formos ir procedros tampa klitis, stabdo teiss raid. Visuomens gyvenimas darosi vis spartesnis, teiskros subjektai turi tai atsivelgti, bet juos saisto nustatytos formos ir procedros. Ten, kur didel reikm turi teisinis precedentas ir normin sutartis, teisinis reguliavimas lankstesnis, teiss raida spartesn. LDK buvo sukurtas kitoks teisinio reguliavimo modelis (jo bruoai: plaiai naudojamas teisinis paprotys; vlesnis norminis aktas nenaikina ankstesnio, kurio galiojimas gali bti atgaivintas visa apimtimi arba i dalies; daug klausim paliekama pai teiss subjekt diskrecijai; plati svetimos teiss recepcija ir plaios galimybs sukurti vietins ir recepuotos teiss sintez ir kt.). Kartu susiklost palankios slygos korupcijai, alikumui nagrinjant bylas, feodal savivalei. ios problemos nebuvo isprstos, veiksmingi kontrols mechanizmai nebuvo sukurti (ko gero ne dl to, kad tai nemanomas dalykas, o dl politini prieasi bajor kovos prie monarcho valdi). Nuo XIV a. pabaigos buvo leidiamos vadinamosios srii privilegijos, t.y. privilegijos emaitijos ir prie Lietuvos prisijungusi slav emi gyventojams. ie gyventojai pripaindavo didiojo kunigaikio valdi, o valdovas mainais toleravo emi teiss sistem, paproius ir religij. Kitaip sakant, srii privilegijos nustat emi teisin padt LDK sudtyje, sureguliavo centrini ir vietini institucij santykius, teisingumo vykdym, tvirtino religin tolerancij. Iki ms dien iliko 23 tokios privilegijos, bet j buvo daugiau, nes istorijos altiniuose paminta dar 19 neilikusi privilegij (yra klaidinga nuomon, kad srii privilegijos buvo leidiamos iki PLS. I tikrj 7 tokios privilegijos buvo ileistos PLS galiojimo metais, ALS galiojimo laikais dar 2, ir TLS galiojimo laikais dar 3). Kai kuri LDK gyventoj teisin padtis buvo nustatoma ne pagal j priklausym tam tikram luomui, o pagal j tautyb ir tikyb. Tai buvo ydai, totoriai, karaimai ir romai (igonai). Jie nepriklaus jokiam luomui ir sudar atskiras visuomens sluoksnius. J teises ir pareigas nustat didiojo kunigaikio leidiamos privilegijos. Pvz., 1389 m. Vytauto privilegija Gardino ydams ar 1441 m. Kazimiero privilegija LDK karaimams. Privilegijos suteik ioms socialinms grupms savivald, leido turti atskir administracij ir teism, gyventi pagal savo dvasin teis. Buvo reguliuojami j santykiai su kitais LDK gyventojais. Privilegijose ydams yra daug prekybos, finans ir sutari teiss norm, o privilegijos totoriams skyr daug dmesio karo tarnybai ir su ja susietai ems nuosavybei.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 13 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Dar viena privilegij ris - privilegijos Banyiai. Tai pasaulietins, o ne kanon teiss aktai. Pirma tokia privilegija buvo suteikta Vilniaus katalik vyskupui 1387 m. Privilegijos Banyiai buvo kanon teiss sankcionavimo aktai, taip pat valstybs ir Banyios santykius reguliuojantys aktai. Pavyzdiui, 1499 m. privilegija staiatiki dvasininkams patvirtino neterminuot Jaroslavo statuto (ileistas Kijevo didiojo kunigaikio XI a.) galiojim visoje LDK, pareigojo dvasininkus laikytis io statuto tvarkant Banyios reikalus ir vykdant teisingum. Pagal 1542 m. privilegij katalik vyskupai turjo teisti pasaulieius u religinius nusikaltimus, o valstybs pareignai privaljo suteikti jiems visoki pagalb. Panaias privilegijas gaudavo ir 1596 m. steigta Unit banyia. Vienintel LDK gyventoj kategorija, socialin grup, per vis alies istorij negavusi joki privilegij, buvo valstieiai. Valstiei tarpusavio santykius reguliavo daugiausia paprotin teis, raytin teis reglamentavo daugiausia j atsakomybs klausimus ir nustat j prievoles ir pareigas valstybs atvilgiu. Tam buvo skirti ratai, instrukcijos ir nuostatai didiojo kunigaikio valsi ir dvar urdams ir gyventojams. Svarbiausias i i akt buvo 1557 m. Valak nuostatai. Kazimiero teisynas, spjama, priimtas 1468 m. vasario mn. seime Vilniuje. Jo originalas neiliko, yra tik XVI a. kopijos be pradios ir pabaigos. Teisynu dokument pavadino XIX a. rus istorikai, paiame tekste vartojamas terminas list (ratas). Lenk istorikai j vadina statutu. Teisiniu poiriu abu terminai nelabai tinka, nes teisynai ir statutai paprastai yra stambs aktai, teiss kodeksai (1532 m. Karolina 219 str., PLS 282 str., 1649 m. Soboro statutas 967 str.), tuo tarpu Kazimiero teisyno apimtis yra vos 25 str. Svarbu inoti: 1) kad tai daugiausia baudiamosios teiss ir teismo proceso norm altinis (ir nepainioti su 1447 m. Kazimiero privilegija!); 17 jo straipsni skirta kovai su vagystmis; 2) kad tai pirmas bandymas kodifikuoti LDK baudiamj teis ir teismo proces (ne vis LDK teis!); 3) Teisynas skirtas valstybins administracijos ir feodal dvar administracijos pareignams, kad ie vienodai teist priklausomus valstieius (visi feodalai gavo toki teis pagal 1447 m. ems privilegij). XVI a. buvo kodifikuota bajorams skirta teis. 1529 m. ileista plaioji ems privilegija, kurioje kodifikuotos visos ankstesns ems privilegijos, ir tais paiais metais priimtas Pirmasis Lietuvos Statutas (sigaliojo rugsjo 29 d.). Antrasis Lietuvos Statutas sigaliojo 1566 m. sausio 26 d., Treiasis Lietuvos Statutas 1589 m. sausio 6 d. Pabrtina, kad tai bajor, o ne vis LDK gyventoj teis. Literatroje Lietuvos Statutams skiriama daugiau dmesio negu visiems kitiems teiss aktams. Tai natralu, tai feodalins Lietuvos teiss raidos kulminacija, svarbiausi ms teiss istorijos paminklai. Tai kokybikesni, auktesnio lygio kodeksai negu kit Europos ali

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 14 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija feodalins teiss kodeksai. Taiau toki pat teisin gali turjo ir kiti seimo leidiami norminiai aktai ems nutarimai (zemskije uchvaly) ir Abiej Taut Respublikos seimo konstitucijos. Vienos Abiej Taut Respublikos seimo konstitucijos buvo bendros visai Respublikai, kitos buvo skirtos tik Lenkijai arba tik LDK. Jei konstitucijoje nebuvo pasakyta, kam ji skirta, didel reikm turjo LDK ir Lenkijos kancleri iaikinimai itie isisdavo konstitucijos tekst vietos administracijai su savo iaikinimais, kokia norma kur turi galioti.

Lenkijos Karalysts teiss galiojimo LDK problema Praktikoje kartais kilo klausim, atsakym kuriuos buvo nemanoma rasti nei Lietuvos Statute, nei kituose norminiuose aktuose, nei paprotinje teisje. Treiasis Lietuvos Statutas tokiais atvejais leisdavo teisjams teisti pagal savo sin ir kitas krikionikas teises (IV, 54). Kitos krikionikos teiss, tai kitose Europos alyse tuomet galiojusi bajor teis. LDK bajorams tokia teis nebuvo svetima, jiems buvo svetima LDK miestiei arba LDK valstiei teis, bet ne Pranczijos ar Lenkijos bajor teis. LDK bajor luomas buvo integruotas Europos bajorij, ir visi bajorai krikionys laik save giminaiiais (luomin giminyst). Vienoje alyje pripaintas bajoru asmuo buvo laikomas bajoru ir visose kitose Europos alyse. Treiasis Lietuvos Statutas nereikalavo taikyti bajor atvilgiu pirmiausia Lenkijos, o ne kurios kitos alies teis. Taiau Lenkijos teis buvo labiau inoma LDK, todl teisjams ji buvo tinkamesn, j buvo lengviau taikyti. Kai kurios Lenkijai skirtos ATR seimo konstitucijos buvo oficialiai pripaintos galiojaniomis LDK. Tam tikros Lenkijai skirtos nuostatos buvo taikomos LDK nepaisant statymo leidjo valios. LDK bajorai nenorjo naudotis siauresnmis teismis negu naudojasi Lenkijos bajorai. K turjo Lenkijos bajorai, t ir jie turjo gauti. Bajorai laik galiojaniomis LDK tas Lenkijos teiss normas, kurios suteikdavo jiems papildom teisi, duodavo koki pranaum kit sluoksni atvilgiu, leisdavo jiems apriboti didiojo kunigaikio valdi. Pvz., Lenkijoje nuo 1347 m. galiojo draudimas sisti bajor kariuomen u valstybs sien. LDK i norma nebuvo oficialiai pripainta, bet bajorai laik j galiojania ir veik pagal j. LDK teism praktikoje Lenkijos teiss normos buvo taikomos ir dl netvarkos publikuojant statymus. Treiojo Lietuvos Statuto publikacijose prie atitinkam Statuto straipsni arba jo pabaigoje pridtos LDK ir Lenkijai skirtos konstitucijos nebuvo iskirtos. Buvo sunku nustatyti tam tikr norm galiojimo teritorij. Nesusigaud iuose dalykuose teismai sprsdavo bylas pagal bet koki tuos santykius reguliuojani norm, atrast kuriame nors rinkinyje ar teismo knygoje. inoma, toks teismo sprendimas galjo bti panaikintas nagrinjant byl apeliacijos tvarka auktesns instancijos teisme, taiau sunku buvo rodyti, kad ta norma i tikrj buvo skirta tik Lenkijai. Tam tikros Lenkijos teiss normos buvo taikomos teism dl alikumo ir piktnaudiavim nagrinjant bylas.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 15 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Apskritai nra pagrindo kalbti apie plai Lenkijos teiss recepcij LDK-tje.
Panaudota literatra: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. MACHOVENKO, J. Lietuvi ir slav teiss vaidmuo kuriant Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss sistem. Teis. 2005, t. 55, p. 70-82. MACHOVENKO, J. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss altiniai. Vilnius: Justitia, 2000. MAKSIMAITIS, M., ir VANSEVIIUS, S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius, 1997. BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999. PAKARKLIS, P. Ekonomin ir teisin katalik banyios padtis Lietuvoje (XV-XIX a.). Vilnius: Valstybin politins ir mokslins literatros leidykla, 1956. VAIVILA, A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000

Devinta paskaita LIETUVOS TEISINS SISTEMOS TEISKROS SUBSISTEMA 2. VALSTYBS IR MOGAUS SANTYKI REGULIAVIMAS XIII XX a. PRADIOJE Teiss istorijos mokslas tiria ne tik vairi teisini sistem atsiradim ir raid, tam tikr teiss institut sudarymo prieastis ir slygas, bet ir vairi socialini grupi ir sluoksni teisin padt, kurioje jie atsiduria gyvendinant teiss normas. Vidurami teis buvo luominio pobdio, priklausymas luomui lm asmens teisin status, jo viet visuomenje ir jo santykius su valstybe. Svarbu inoti, kokie vidurami visuomens elementai turjo luomo status, kada susiklost visuomens luomin organizacija ir kaip ji evoliucionavo. Luomo samprata; luomin Lietuvos visuomens struktra Terminas luomas (lot. status, pranc. etat, ordre, vok. Stand, angl. estate, rus. cooe) vienas daniausiai pasitaikani istorinje teiss literatroje. Paprastai Lietuvos teiss istorik darbuose jis vartojamas be joki komentar, tarsi luomo svoka tiksliai apibrta ir toks apibrimas visiems inomas ir neginijamas. Deja, daugelyje publikacij ta pati visuomens dalis vadinama tai luomu, tai socialine grupe, klase arba sluoksniu. Luomas yra pirmiausia teiss mokslo kategorija, tuo tarpu socialins grups, klass ir sluoksnio svokos priklauso bendrajai sociologijai. Socialins grups, klass ir sluoksnio svokos daug platesns u luomo svok. Kiekvien luom galima vadinti socialine grupe, klase arba sluoksniu, taiau terminas luomas gali bti pritaikytas tik kai kurioms socialinms grupms, klasms ar sluoksniams. Nors luomas ir socialin grup, klas, sluoksnis yra glaudiai susijusios kategorijos, nepakankamai aikiai jas skirti, juo labiau tapatinti, vadinasi, daryti rimt klaid. Toks svok supainiojimas komplikuoja teiss istorijos tyrim. Neatribojus luomo ir socialins grups, klass, sluoksnio, neisiaikinus j tarpusavio sryio, vargu ar galima atsakyti daugel klausim: kiek buvo luom, kada ir kaip jie susiformavo, kok vaidmen suvaidino krato istorijoje ir pan.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 16 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Luomas kaip teisinis reikinys Garsus XIX a. rus istorikas V. Kliuevskis, ms manymu, teisingai paymjo, kad visuomens luomin suskirstym nustato teiss normos ir io suskirstymo kriterijus yra pozityviojoje teisje tvirtintos visuomens nari subjektins teiss ir teisins pareigos. Kitokio visuomens susisluoksniavimo altinis yra ekonominiai, kultriniai, religiniai ar kiti neteisiniai veiksniai, ir toks susisluoksniavimas nra tvirtintas pozityviojoje teisje [7, p. 1, 2]. Luomo, kaip ir kurios kitos socialins grups, narius sieja bendri interesai, vertybs, elgesio taisykls, taiau svarbiausi reikm luomo nariams susivienyti turi vienodos subjektins teiss ir teisins pareigos. Kelios etnins, religins, profesins ar kitos socialins grups gali bti lygiateiss tarpusavio santykiuose ir santykiuose su valstybe, bet lygiateisi luom nebna. Teisin nelygyb yra visuomens luominio suskirstymo kertinis akmuo. Visuomens luomin struktra visada hierarchin, susideda i keli privilegijuotj valdanij ir neprivilegijuotj pavaldi luom. Keli luom nariai gali turti vien ar kelet vienod teisi ar pareig, bet subjektini teisi ir teisini pareig kompleksas visada originalus, bdingas tik tam tikram luomui. Paymtina, kad luom apibdinanios subjektins teiss ir teisins pareigos suteikiamos ar paskiriamos ne kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai, bet visam luomui, t.y. tam tikrai asmen grupei. Kitaip ir negali bti, nes ios teiss ir pareigos tvirtintos teiss norm, o teiss norma yra bendroji elgesio taisykl, adresuota ne pavieniam asmeniui, bet visai grupei asmen, kuriems bdingi ries poymiai. Kas sudaro i grup nustato pozityvioji teis. Kad priklausyt iai grupei, fizinis asmuo turi atitikti pozityviosios teiss nustatytus reikalavimus (kilm, verslas, tam tikro turto valdymas ir pan.). iuos reikalavimus atitinkantis asmuo yra luomo narys ir gali naudotis luomui suteiktomis teismis, taip pat privalo eiti luomui paskirtas teisines pareigas. Ginai dl priklausymo tam tikram luomui sprendiami teisme. Pozityvioji teis nustato tokio nagrinjimo procedr ir priklausymo luomui rodinjimo priemones. Antai pagal Lietuvos Statutus bajoryst buvo galima rodyti raytiniais rodymais, liudytoj parodymais ir paties suinteresuoto asmens priesaika. Pagal ms teiss teorijoje nusistovjusi juridini fakt klasifikacij priklausymas luomui yra teisin bsena. Su ja teiss normos sieja tam tikr teisini santyki atsiradim, pasikeitim ir nutraukim. i santyki turin sudaro j dalyvi (luomo nari) subjektins teiss ir teisins pareigos. Visos luomui suteiktos teiss ir paskirtos pareigos i tikrj yra jo nari subjektins teiss ir teisins pareigos. Pats luomas nra juridinis asmuo, apskritai nra teiss subjektas, negali turti nuosav teisi bei pareig ir j gyvendinti. Mokslinje literatroje luomui paymti kartais taikomas terminas korporacija kaip teisikai forminta asmen grup, kuri jungia profesini arba luomini interes bendrumas. Ms manymu, terminas

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 17 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija korporacija gali bti vartojamas luomo prasme su ilyga, kad tokia korporacija nra teiss subjektas, nes korporacijomis danai vadinami ir viduramiais paplitusios pirkli gildijos ir amatinink cechai, kurie buvo juridiniai asmenys. Mes negalime pritarti V. Kliuevskio teigimui, kad luomui suteiktos vadinamosios politins teiss gyvendinamos korporatyviniais (t.y. kolektyviniais) luomo nari veiksmais, o kitos teiss pavieni luomo nari individualiais veiksmais [7, p. 9]. Kolektyviniais veiksmais gyvendinamos kolektyvinio teiss subjekto (pavyzdiui, politins tautos) teiss ir pareigos. Luominiu principu organizuotoje visuomenje politin taut sudaro vienas ar keli privilegijuotieji valdantieji luomai. Teiss teorijos mokslo poiriu luomo ir politins tautos negalima tapatinti net tuo atveju, kai politin tauta susideda tik i vieno luomo nari. Visos tam tikram luomui suteiktos teiss ir paskirtos pareigos gyvendinamos luomo nari individualiais veiksmais ar neveikimu, tik sidmtina, kad teiss ir pareigos gyvendinamos per teisinius santykius, kuriems atsirasti reikia bent dviej subjekt. Taigi teisms ir pareigoms gyvendinti reikia bent dviej asmen atitinkam veiksm ar neveikimo. Teiss ir pareigos, kuriomis asmuo naudojosi ar kurias vykdo kaip luomo narys, prasta vadinti luominmis. Luomui apibdinti svarbiausi reikm turi jo nari subjektini teisi analiz. Teisins pareigos, kaip luomo poymis, vaidino pagalbin vaidmen. Jeigu keli asmenys turi vienodas subjektines teises, j teisins pareigos negali bti skirtingos ir jie negali priklausyti skirtingiems luomams, tuo tarpu pareig vienodumas nereikia, kad asmen subjektins teiss irgi vienodos ir jie priklauso vienam luomui. Siekiant apibdinti tam tikr luom, isiaikint jo viet visuomens hierarchinje struktroje ir vaidmen valdant valstyb, btina atskleisti ir vertinti vis luomini teisi ir pareig, tvirtint tiek vieojoje, tiek privatinje teisje, kompleks. Svarbiausi reikm turi nekilnojamojo turto, pirmiausia ems, nuosavybs teis ir su ja susietos vadinamosios politins teiss, utikrinanios luomo nari dalyvavim valdant valstyb: teis komplektuoti centrines ir vietos valdios ir valdymo institucijas, taip pat tvonijos valdymo teis, t.y. dvaro savininko teis administruoti ir teisti jo dvare gyvenanius priklausomus mones (tvonijos valdymo ir vietos valdymo teis reikia skirti, nes gyvendinant vietos valdymo teis paprastai dalyvauja ir dvar neturintys valdaniojo luomo nariai). ios teiss gali bti sukoncentruotos vieno luomo rankose kaip jo iimtins teiss arba padalytos keliems luomams. Jas gijs luomas tampa privilegijuotuoju valdaniuoju ir uima aukiausi viet visuomens struktroje. Luom teisin nelygyb stiprina netolygus teisini pareig paskirstymas. Tam tikros kitiems luomams suteiktos teiss nebuvimas nedaugina ir neapsunkina jos neturinio luomo pareig, bet atleidimas nuo kitiems luomams paskirt pareig arba maesn j nata vaidina t pat vaidmen kaip ir

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 18 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija papildomos teiss suteikimas, t. y. leidia luomui uimti auktesn pozicij visuomens hierarchijoje. Turintis plaiausi teisi luomas paprastai yra laisviausias nuo pareig. Atskleidiant luomo teisinius poymius paymtina, kad, palyginti su kitomis socialinmis grupmis, luomas yra daug pastovesn moni visuma, nes jos pastovum utikrina pozityvioji teis. Minta, teiss normos nustato slygas, kurias turi atitikti asmuo, kad tapt tam tikro luomo nariu. Paprastai jos nra lengvos. Ypa sunku tapti labiausiai privilegijuoto luomo nariu, nes toks luomas nustatydamas grietas slygas stengsi apsisaugoti nuo susiliejimo su kitais luomais ir privilegijuotosios padties netekimo. Taps tam tikro luomo nariu, asmuo nebegali laisvai palikti luomo. Netekti priklausymo tam tikram luomui ir, vadinasi, netekti atitinkam luomini teisi ir pareig galima tik dl pozityviojoje teisje tvirtint aplinkybi, su kuriomis teiss normos sieja tokius padarinius. Antai pagal Lietuvos Statutus bajoras netekdavo bajorysts persikls miest verstis amatu ar prekyba. Tokio pobdio normos utikrina tiek kiekvieno luomo sudties pastovum, tiek ir visos visuomens luomins struktros stabilum, be kurio luominiu principu organizuotos visuomens ir valstybs gyvavimas bt nemanomas. Todl pozityvioji teis, pripaindama, kad tarp luom negali bti visikai neperengiamos ribos, ne tik reglamentuoja luominio priklausymo gijimo ir pakeitimo procedr, bet ir stengiasi kuo grieiau atriboti luomus ir maksimaliai apriboti mogaus laisv pasirinkti ar pakeisti luom. Paprastai asmuo gali priklausyti kartu kelioms pagal vairius kriterijus iskiriamoms socialinms grupms, bet tik vienam luomui. Teiss istorijos mokslui inomus nukrypimus nuo ios taisykls bt galima vertinti kaip tam tikram asmeniui, giminei ar socialinei grupei padaryt iimt, nuolaid arba kaip nepasibaigusio visuomens luomins struktros formavimosi proceso idav. Stabilumo atvilgiu luomin visuomens organizacij aplenkia tik kastin santvarka. Luomin visuomen laikoma kastins santvarkos suvelninta forma, nes joje yra inyks kastinei santvarkai bdingas tikybinis ar etninis pobdis. Apibriant luomo svok neivengiamai kyla klausimas ar galimas luomo vidinis susisluoksniavimas? Formaliu teisiniu atvilgiu luomas yra vieningas, nes teiss normomis tvirtintos vis luomo nari subjektins teiss ir teisins pareigos vienodos. Deklaruojama teisin lygyb nereikia faktins lygybs. Galimyb pasinaudoti savo luominmis teismis ir vykdyti luomines pareigas labai priklauso nuo daugelio vairi pozityviojoje teisje nenumatyt aplinkybi (turtins padties, tikybos, lyties, gyvenamosios vietos ir pan.) Tam tikro asmens realios turimos teiss ir pareigos neretai skiriasi nuo teiss normomis tvirtinto luomini teisi ir pareig komplekso. Vidinis luomo susisluoksniavimas yra realyb. Formaliai vieningo luomo viduje formuojasi kelios socialins grups (pavyzdiui, tarnybin bajorija, diduomen, provincialioji bajorija ir kt.), kuri faktin teisin padtis nevienoda. Jas bt galima vadinti

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 19 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija sluoksniais. Toks susisluoksniavimas nra tvirtintas pozityviojoje teisje ir gali bti atskleistas tik analizuojant teiss norm gyvendinim konkreiomis istorinmis slygomis.

Luomas kaip istorinis reikinys Luomo svokos apibrimas bt nepakankamas nepaymjus, kad luomas yra ne tik teisin, bet ir istorin kategorija. Visuomens luominis suskirstymas yra laikinas reikinys. Jis atsiranda tam tikru visuomens raidos etapu, egzistuoja kur laik ir pagaliau nyksta. Todl kyla klausimas kada ir kaip atsiranda luomai? io klausimo tyrinjimas padeda painti specifin luomo pobd, jo bruous ir ypatybes, atskleisti raidos prieastis ir slygas, geriau suvokti visuomens luominio suskirstymo reikm visuomens ir valstybs gyvenimui. Dl luom kilms nra ir, matyt, nebus bendros nuomons, taiau nekelia abejons, kad visuomens luominio suskirstymo itak reikia iekoti toje epochoje, kai valstybin organizacija ir valstybs prievarta utikrintos teiss normos pakeit giminin gentin organizacij ir jai bdingas socialines normas, nes kol nebuvo pozityviosios teiss, nebuvo ir negaljo bti luomo kaip teisins kategorijos. Kadangi nesutariama dl valstybs ir teiss atsiradimo prieasi, slyg ir pobdio, poiris luom kilm priklauso nuo tyrintojo pasirinktos valstybs ir teiss atsiradimo teorijos. Manytina, kad svarbiausios valstybs atsiradimo ir raidos prieastys yra ne moral ar religija, o ekonomika ir socialinis moni gyvenimas. Luomin organizacija visuomenei nebuvo primesta i alies ji susidar natraliai pirmykts bendruomenins santvarkos viduje atsiradusio ir kraujo giminysts ry istmusio turtinio ar kitokio neteisinio pobdio visuomens susisluoksniavimo pagrindu ir tobuljo laikui bgant. Susiformavs valdantysis sluoksnis (elitas) buvo suinteresuotas teisikai tvirtinti savo dominuojanias pozicijas visuomenje, sukurti teisikai formint hierarchin visuomens struktr ir utikrinti sau viet ios piramids virnje. Visuomens luomin organizacija i pradi atitiko ir kai kuri kit visuomens sluoksni poreikius. Antai ji atitiko miestiei interesus, nes utikrindavo j iimtin teis verstis prekyba ir amatais. Kadangi visuomens luomin organizacija galutinai sigaljo ir suklestjo vidurami Europoje, prasta sieti j su feodalizmu. Klasikinis luomins visuomens pavyzdys Pranczijos feodalin visuomen XIV V a. Taiau luomins organizacijos elementai bdingi ir vergovinei visuomenei (antai patricij ir plebj socialins grups Senovs Romoje turjo luom poymi), o jos liekan randama ir pramonins epochos visuomenje (Rusijos imperijoje visuomen skirstsi luomus iki 1917 m., o kai kuriose alyse, pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje, visuomens luomins organizacijos elementai iliko iki ms dien). Tam tikroje visuomenje susiformavusi luom skaiius priklauso nuo daugelio veiksni: geografini, klimatini slyg, materialins kultros isivystymo lygio ir kt. Pavyzdiui,

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 20 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija klasikin feodalin visuomen susidjo i keturi luom bajor, dvasinink, valstiei ir miestiei (literatroje pastarieji du luomai danai jungiami vadinamj treij luom), tuo tarpu Rusijos imperijos statymai skyr visuomen eis luomus: bajor, dvasinink, miestiei, valstiei, kazok ir kitakilmi. Tyrinjant visuomens luomin organizacij sidmtina, kad norminiuose aktuose ir kituose dokumentuose vartojamas terminas luomas gali turti ir kitoki reikm (antai LDK XVI a. luomais buvo vadinamos sudedamosios Seimo dalys: didysis kunigaiktis, Pon taryba ir bajor deputatai). Todl vien termino luomas vartojimas oficialiuose dokumentuose ir net teiss norminiuose aktuose tam tikrai socialinei grupei paymti nra pakankamas pagrindas j pripainti luomu. Btina atskleisti pozityviojoje teisje tvirtintus ios socialins grups bruous, atitinkanius luomo poymius. Kiekvienas luomas atsiranda pirma kaip socialin grup, kuri vliau gauna atitinkam teisin status ir tampa luomu. Teisiniu atvilgiu tam tikras luomas atsiranda, kai sigalioja teiss normos, nustatanios jo nari teises ir pareigas, taip pat asmens priklausymo iam luomui ir tokio priklausymo netekimo slygas. Tokios normos nebtinai formintos norminiais teiss aktais. Danai j iorin forma yra teisinis paprotys, todl ne visada galima pakankamai tiksliai datuoti luomo atsiradim. Nyksta luomas taip pat dviem etapais, bet atgaline tvarka pirma panaikinamos luomo teisin status tvirtinanios teiss normos, pagaliau luomas nyksta ir kaip socialin grup (pastarasis etapas gali trukti deimtmeius). Pavieniui luomai nyksta retai. Daniausiai lunga visa luomin visuomens organizacija, panaikinamos visos j tvirtinanios teiss normos. Antai Lietuvoje luomin visuomens suskirstym panaikino Valstybs tarybos 1918-11-02 priimti Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai. Visuomens luomins organizacijos lugimas yra istorins raidos dsningumas. Objektyviai susiformavusi visuomens luomin organizacija ir j tvirtinanios teiss normos kur laik atitinka visuomens (bent ymios jos dalies) poreikius, bet pagaliau pasidaro visuomens, jos materialins ir dvasins kultros raidos klitis. Naujj laik kio raida sukuria daugyb nauj socialini grupi, kurios susprogdina siaurus visuomens luomins organizacijos rmus. Visuomen igyvendina luomin suskirstym. Visuomens luomins organizacijos lugimas yra asmens laisvs ir lygybs principais organizuotos visuomens krimosi ir radikalaus pozityviosios teiss parsitvarkymo pradia. Isivadavusi i luomini vart, visuomen kuria nauj teis. ios teiss kertinis akmuo tampa teiss subjekt lygiateisikumas. Taigi Luomas yra tam tikromis istorinmis slygomis objektyviai susidjusi teisikai forminta pastovi udara socialin grup, kurios nariai turi tik jiems bding paveldtini subjektini teisi ir teisini pareig visum.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 21 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Lietuvos visuomens luomins organizacijos itakos Kartu su darbo pasidalijimu (antrojo tkstantmeio pr. Kr. pradioje) prasidjo turtinis Lietuvos visuomens sluoksniavimasis. Turtin visuomens diferenciacija ir visuomens nari vykdom socialini funkcij vairov lm moni socialinio statuso nelygyb ir dav pradi visuomens hierarchinei struktrai. I buvusios bendros gimins nari isiskyr didikai vairs vadai, ventikai. Savo valdi, ilgainiui tapusi paveldim, jie naudojo ne tik visuomens, bet ir savo asmenini interes apsaugai, kad ilaikyt patriarchalinius vergus ir savo genties narius paklusnius. Greta isiskyrimo (socialins diferenciacijos) visuomenje vyko ir susijungimo (socialins stratifikacijos) procesai. Visuomens struktrai formuotis didel reikm turjo profesini ar kitoki negiminini interes bendrumo, kaip mones jungianio veiksnio, sismoninimas. Materialin bkl, verslas, gyvenimo bdas, laikymasis tam tikr elgesio taisykli pamau m jungti mones labiau u gimininius ryius, tapo skyrimo savuosius ir svetimuosius kriterijais. IV VIII a. Lietuvoje susidar teritorins bendruomens, gimininius ryius jose pakeit teritoriniai ryiai, apsigyvendinimas vienoje vietoje, kaimynyst. Darbo pasidalijimas ir teritorini bendruomeni susidarymas sugriov giminin santvark ir sudar prielaidas formuotis luominiu principu organizuotai visuomenei. Valstybs susidarymo epochoje Lietuvos visuomen jau buvo isivysiusi socialini grupi sistem, apibdinam j sudarani grupi hierarchija, auktesni ir emesni grupi buvimo pripainimu, taip pat slyginiu jos stabilumu. Negausiuose XIII a. raytiniuose altiniuose kalbama apie kelias skirting interes ir nevienodos padties grupes, tarp kuri asmens laisvs ar priklausymo poiriu pasiymjo eimynikiai (paimti karo belaisviai, taip pat prasiskolin ir patek bajoro priklausomybn bendruomens nariai), kaimynai (valstieiai baudiauninkai kartu su savo eima savo rankiais dirb bajoro em ir negalj ieiti be bajoro leidimo), laukininkai (laisvieji bendruomenininkai), nobiliai (bajorai), kunigaikiai. Manytume, kad i socialini grupi nari teises ir pareigas nustat ne statymas, bet susitarimas, sutartis. Bajorus su kunigaikiu siejusius sutartinius ryius bt galima apibdinti kaip feodalinio vasaliteto uuomazg, o bendruomenininkus su kunigaikiu siejo pusiau feodaliniai santykiai, kuriuose pastebimos patriarchalinio viepatavimo liekanos (prievol gerbti kunigaikt, j vaiinti, duoti dovanas ir pan.). Kunigaiktis buvo savo ems, bet ne joje gyvenani laisvj valstiei savininkas. Jo valda buvo greiiau jo kis, privati nuosavyb, negu jo valdomas politinis junginys. Kunigaiktis administravo, teis, rinko mokesius savo valdoje. Valstieiai buvo jam paklusns tol, kol gyveno jo emje. Teis gyventi kunigaikio emje ir pareiga bti jam paklusniam iplauk i individualaus ar kolektyvinio susitarimo su kunigaikiu. Nutraukus susitarim ir valstieiui isiklus, nutrko ir sutartinis ryys su

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 22 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija kunigaikiu. Kunigaiktis dar nebuvo tikras politinis valdovas, monarchas, o valstieiai jo valdiniai. Valdinyb, kaip teisikai tvirtintas nuolatinis politinis ryys su kunigaikiu dar nebuvo susiformavusi. Kaimynais ir eimynikiais laisvieji laukininkai ir j eimos tapdavo per paskolos, ems nuomos ar individualaus patronato, priminanio VIII a. Vakar Europoje paplitus prekarium ir komendacij, sutarti. Net dalis karo belaisvi gaudavo i pono sklyp ir tvark savo asmenin k susitarimo su ponu slygomis. Kadangi priklausymas tam tikrai socialinei grupei kilo i sutarties, riba tarp vairi socialini grupi buvo miglota ir palyginti lengvai pereinama nutraukus sutart. XIII a. socialins grups dar neturjo luomams bding pozityviojoje teisje tvirtint udarumo, sudties pastovumo ir teisi bei prievoli paveldjimo. Manytume, kad pirmykts bendruomens laikais ventik ir vad valdia buvo paveldima tik genties ribose. Susiformavus teritorinms bendruomenms, valdios ir jos subjekt socialinio statuso paveldjimas nutrko. XIII a. kilm, kaip priklausymo tam tikrai socialinei grupei kriterijus, dar nebuvo teisikai tvirtinta. Kilm nesuteikdavo teisi ir neuddavo pareig. Asmuo dar negaljo i tv paveldti teisi ir pareig, bet kilm turjo takos jo vietai visuomens hierarchijoje, plt ar ribojo sutarties slyg pasirinkimo laisv. Greta kilms asmens socialiniam statusui turjo takos turtin padtis bei kiti objektyvs ir subjektyvs veiksniai. I senos genties aristokratijos kils, bet praturtjs bajoras galjo nukristi socialinje hierarchijoje iki laukininko padties ar net patekti kuri emesn socialin grup, tuo tarpu kai kurie ios grups nariai galjo ikilti iki bajoro statuso. Natralu, kad tokia padtis negaljo tenkinti valdanij grupi. Savo politiniams ir ekonominiams interesams apginti ir kad apsisaugot nuo susiliejimo su kitomis socialinmis grupmis, kunigaikiai ir bajorai panaudojo vienintel patikim priemon valstybs prievarta utikrint pozityvij teis ir pasisteng teisikai tvirtinti visuomens hierarchin struktr ir savo pozicijas socialins piramids virnje. I pradi iam tikslui pasiekti valdaniosios grups pritaik sen paproi form, djusios j nauj turin. Valstyb sankcionavo paproius ir pavert juos paprotine teise. odiu perteikiama, nevienodai suvokiama ir partikuliarizmu pasiymjusi paprotin teis, kaip visuomens luomins struktros teisinis pagrindas, jai keliamus reikalavimus atitiko tik i dalies. Valdaniosioms socialinms grupms, kad tapt luomu, reikjo visoje valstybs teritorijoje galiojanios raytins teiss. Nenuostabu, kad seniausias inomas raytinis Lietuvos teiss altinis 1387 m. vasario 20 d. ems privilegija bajorams katalikams kartu yra seniausias inomas besiformuojanio bajor luomo teisin padt nustatantis norminis teiss aktas. Kad tapt luomu, vien tik valdanij socialini grupi noro toli grau neutekdavo. Joks valdovo ileistas norminis teiss aktas negaljo sukurti visuomens luomins struktros. Ji turjo isirutulioti i jau susiklosiusios socialins gradacijos. Tokia transformacija buvo ilgas procesas,

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 23 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija negalintis pasibaigti tol, kol feodaliniai visuomeniniai santykiai nepasiek tam tikro isivystymo lygio. I istorins patirties matyti, kad luomai negaljo egzistuoti pavieniui. Kiekvienas luomas buvo visuomens struktros elementas, turjo tam tikr viet socialinje hierarchijoje ir vaidino tam tikr socialin vaidmen. Vienai kuriai socialinei grupei pasiskelbus luomu, visuomens luomins struktros krimasis nesibaig. Visuomens virns siekiai tapti valdaniuoju luomu kartu reik kit socialini grupi pavertim pavaldomaisiais luomais. LDK is procesas truko iki XVI a. vidurio. XIII a. Lietuvos valstieiai, kaip socialin grup, vystsi laisvj ir eimyniki pavertimo baudiauninkais ir kartu teisins j padties suvienodinimo link. Feodal eilse majo kunigaiki ir gausjo tarnybini bajor. Pagaliau kunigaikiai, kaip atskiras feodal sluoksnis, Lietuvoje inyko. Nuudytj ir ikeldintj kunigaiki valdos atiteko didiajam kunigaikiui ir sudar jo domen. Lik ir jam paklus kunigaikiai buvo priskirti prie kilmingj bajor, o kunigaikiais buvo tituluojami vien didiojo kunigaikio palikuonys ir prie Lietuvos prijungt slav emi kunigaikiai. Lietuvoje valdanij socialin grup sudar du sluoksniai kilmingieji bajorai (ponai bajorai) ir tarnybiniai bajorai. Pirmasis susidar susiliejus buvusiems gentiniams kunigaikiams ir auktesnei gentinei aristokratijai, antrasis smulkiai gentinei aristokratijai ir auktesniems kunigaiki kariams ir administratoriams. Atrodo, kad palyginti nesudtinga Lietuvos visuomens organizacija buvo linkusi supaprastti iki dviej sudedamj dali privilegijuotj bajor ir jiems paklusni valstiei baudiaunink ir pagaliau transformuotis dviluomin sistem. Padtis pasikeit XIV a. Prekybos su Rusija ir Vakar Europos kratais pltra ir amat raida Lietuvoje sudar slygas kurtis ir plstis miestams, taip pat formuotis miestiei socialinei grupei. Nema reikm turjo slav emi su jose esaniais stambiais ekonominiais centrais prijungimas prie Lietuvos. 1387 m. Lietuvos kriktas ir jau kriktyt slav emi prijungimas sudar slygas formuotis dvasininkijai. Atsiradus miestiei ir dvasinink socialinms grupms, visuomens struktra pasidar sudtingesn ir nebegaljo ilikti dviluomine. Paymtina, kad LDK slav emse feodal socialin grup buvo labiau isisluoksniavusi, dalini kunigaiki ir stambi bajor, Lietuvoje vadinam ponais bajorais, grupuots gausesns ir takingesns. Tai komplikavo LDK bajor konsolidavim, j teisi ir prievoli sulyginim. Valstiei teisins padties sulyginimas juos paveriant baudiauninkais taip pat utrukdavo, nes prijungtose emse buvo gausus laisvj valstiei sluoksnis; j greitai baudiavinti buvo nemanoma dl stipri valsiaus bendruomens pozicij ir kit objektyvi aplinkybi. Nors slav emse feodaliniai santykiai m pltotis anksiau negu Lietuvoje, j raida buvo gerokai ltesn. Suskilus senovs slav valstybei (Kijevo Rusiai), iose emse prasidjo vadinamasis feodalinio susiskaldymo laikotarpis, nutrko valdinybs ryiai, sigaljo sutartiniai kunigaiki ir j vald

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 24 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija gyventoj santykiai. Visuomens luomins struktros formavimosi Lietuvoje slygos buvo palankesns, nes, susikrus centralizuotai valstybei, kils i sutarties laikinas priklausymas pamau uleisdavo viet valdinybei, o stipri didiojo kunigaikio valdia utikrindavo teiss taikym.

LDK bajor ir valstiei luom formavimasis Pasaulietini feodal, kaip socialins grups, vidinis sluoksniavimasis teisi ir prievoli, materialins padties, tikybos poymiais, taip pat XIV a. pabaigoje ir XV a. pradioje sudtingos LDK vidaus ir usienio politins padties slygomis paatrjusi nesantaika feodal eilse kliud jiems konsoliduotis luom. statym leidjas, siekdamas palengvinti ir paspartinti proces, turjo isprsti du udavinius: 1) sulyginti kunigaiki, pon bajor ir tarnybini bajor teisin padt ir 2) sulyginti bajor katalik ir staiatiki teisin padt. i udavini isprendimo poiriu pirmuosius statym leidjo ingsnius reglamentuojant feodal teises ir prievoles vargu ar galima pavadinti skmingais, nes politiniais sumetimais pateisintos 1387 m. ir 1413 m. ems privilegijos saugojo tik bajor katalik teises ir tuo prieprieino juos didiajai daliai LDK bajor. Pagiljs bajorijos skilimas buvo i dalies veiktas 1432 m. ir 1434 m. ems privilegijoms tvirtinus feodal katalik ir staiatiki lygiateisikum, taip pat teisikai kunigaikius prilyginus ponams bajorams. Taiau sulyginti tarnybini bajor ir pon bajor teisin padt tapo manoma tik XVI a. viduryje, veikus pon bajor pasiprieinim ir gyvendinus seimo, vietos administracijos ir teismo reformas. Antrasis Lietuvos Statutas prilygino tarnybinius bajorus ponams bajorams, ir nuo 1566 m. visi bajorai turjo tas paias teises ir pareigas. Taigi btent pon bajor teiss buvo paimtos kaip tikslas, o kitiems feodalams arba buvo pridta teisi, kiek j trko, arba i j buvo atimta teisi, jei j buvo per daug. XV a. antrojoje pusje ir XVI a. pirmojoje pusje tarnybiniai bajorai, bdami pagrindin karo jga ir didiojo kunigaikio valdios socialin atrama, gaudavo vis didesni teisi, stiprjo ir ekonomikai, ir politikai. Didieji kunigaikiai, sprsdami karinius ir mokesi klausimus, buvo priversti kviesti tarnybini bajor atstovus. Tarnybini bajor teisi ipltimas ir politinio j vaidmens didjimas buvo tvirtintas ems privilegijose, LDK seimo nutarimuose ir 1529 m. Pirmajame Lietuvos Statute. I pon bajor ir tarnybini bajor socialini grupi pamau isirutuliojo vieningas bajor luomas. XV a. antrojoje pusje ir XVI a. pirmojoje pusje tarnybini bajor ir pon bajor socialinms grupms teisikai susilieti kliud nevienodos ems nuosavybs ir vadinamosios politins teiss, taip pat pon bajor iimtins teiss teisingumo vykdymo srityje. 1529 m.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 25 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Pirmasis Lietuvos Statutas dvarus skirst tvoninius, utarnautus ir pirktus . Ponai bajorai paprastai vald tvonijas, kuriomis iki 1529 m. galjo laisvai disponuoti, tuo tarpu tarnybiniai bajorai gaudavo vadinamuosius utarnautus, arba suteiktinius, dvarus, kuriais disponuoti galjo tik gav didiojo kunigaikio ar jo vietininko leidim. 1492 m. ir 1506 m. ems privilegijos iplt politines pon bajor teises ir pavert Pon taryb vyriausybine institucija, pavaduojania didj kunigaikt jo nesant, sprendiania daugum vidaus ir usienio politikos klausim ir gerokai varania didiojo kunigaikio valdi. Pon taryba pasidar pon bajor oligarchins valdios rankiu. Tarnybini bajor dalyvavimas seime stiprino io feodal sluoksnio politines pozicijas, bet tarnybini bajor atstov pageidavimai seime nebuvo privalomi didiajam kunigaikiui ir Pon tarybai. Seime dominavo ponai bajorai, o tarnybiniai bajorai nevaidino lemiamo vaidmens. Jie buvo kvieiami pasakyti savo nuomon tam tikrais klausimais. Pon taryba apsvarstydavo visus projektus ir pranedavo nutarim turin tarnybini bajor atstovams. XV a. ir XVI a. pirmojoje pusje LDK seimas i esms buvo pon pasitarimas, kuriame dalyvavo ir tarnybini bajor atstovai. 1529 m. Lietuvos Statutas tvirtino tok pon ir tarnybini bajor vaidmen pasiskirstym, todl iuo poiriu Pirmj Lietuvos Statut galima laikyti pon bajor pergale prie tarnybinius bajorus. Ponai bajorai taip pat isaugojo savo iimtines teises teisingumo vykdymo srityje. Nors Pirmasis Lietuvos Statutas padar nuolaid tarnybiniams bajorams nustats, kad vaivad, senin ir laikytoj vietininkai ir maralkos galjo nagrinti bajor bylas tik su dviem tarnybini bajor atstovais ir teismo ratininku, ponai bajorai ios normos danai nesilaik. Pon bajor bylos, kaip ir anksiau, buvo sprendiamos tik didiojo kunigaikio ir Pon tarybos teismo. Kuo daugiau teisi gaudavo bajorai, tuo aktualesni tapdavo iai socialinei grupei priklausymo kriterij ir bajorysts rodinjimo klausimai. Kaip valdanioji socialin grup, bajorai siek atsiriboti nuo kit grupi, apsisaugoti nuo susiliejimo su jomis ir privilegijuotos padties netekimo. Tai pasiekti buvo ne taip lengva, nes LDK susiklosiusi feodalini santyki sistema ir sudedamoji jos dalis feodalins priklausomybs, vadinamj siuzereniteto ir vasaliteto santyki, sistema buvo toli grau ne klasikin. LDK nebuvo tokios ipltotos feodal hierarchijos kaip Vakar ir Vidurio Europoje. Tarnybiniai bajorai anaiptol ne visada buvo pon bajor vasalai, daugelis j gaudavo em tiesiogiai i didiojo kunigaikio ir jam tarnavo. LDK negaliojo Vakar Europoje sigaljusi taisykl niekas negali bti dviej senjor vasalas. Bajoras, gavs dvarus i savo pono ir kartu i didiojo kunigaikio, turjo asmenikai tarnauti didiajam kunigaikiui to pavieto bryje, kuriame buvo i didiojo kunigaikio gautas dvaras. iuo atveju pono br reikjo atsisti vietoj savs tinkam kar. Skirtingai nuo Vakar ir Vidurio Europos ali, LDK nebuvo paveldim feodal luomo titul (hercog, graf ir pan.), iskyrus kunigaiki titulus, herb (iki

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 26 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija 1413 m.), riterik paproi ir ritual, taip pat visa tai reglamentuojanios len teiss kaip savarankikos feodalins teiss akos. Slav emse, jas prijungiant prie Lietuvos, stambius feodalus su kunigaikiu daniausiai jung vasalitetas be leno ir tik kartais su lenu. Jie turjo teis bet kada nutraukti vasalin sutart su kunigaikiu ir iekoti sau naujo siuzereno. Lietuvos feodalai tokios teiss neturjo, todl slav emes prijungus prie Lietuvos, jose sutarties su didiuoju kunigaikiu nutraukimas buvo prilygintas idavystei. Teiss nutraukti vasalinius santykius su daliniu kunigaikiu bajorai neteko panaikinus stambias dalines kunigaiktystes Vytauto valdymo metais. Vietoj vasalini santyki tarp didiojo kunigaikio ir feodal formavosi valdinybs santykiai. Didiojo kunigaikio vietininkai, pakeit dalinius kunigaikius, buvo ne vasalai, bet pareignai. Bajorai, buv dalini kunigaiki vasalai, tapdavo didiojo kunigaikio valdiniais. J pavaldumas buvo vieojo teisinio pobdio ir nesirm sutartimis su didiuoju kunigaikiu. LDK susidar savita vasaliteto ir valdinybs santyki sintez. I didiojo kunigaikio beneficijas ir feodus gav bajorai tarnavo kaip jo vasalai, o tvonij savininkai kaip jo valdiniai. I stambaus feodalo dvar gavs bajoras buvo jo vasalas, bet kartu didiojo kunigaikio valdinys. Pagrindinis bajorysts poymis buvo karin tarnyba, atliekama didiajam kunigaikiui arba stambiam feodalui u jo suteikt em. Taiau greta bajor karin tarnyb atlikdavo j priklausomi miestieiai ir valstieiai (vadinamieji kariniai tarnai, kelio bajorai, arviniai bajorai ir kt.). Skirtumas tarp smulki feodal ir karin tarnyb atliekani valstiei ne visada buvo pakankamai aikus, juo labiau kad pastarieji oficialiuose dokumentuose danai buvo vadinami bajorais, nes pagal sen paprot taip vadintas kiekvienas kar jojantis vyras. Kad karin tarnyba nebuvo iimtin bajor teis, matyti i 1387 m. ems privilegijos, kuri pareigojo eiti kar visus tinkamus vyrus. Vlesnse ems privilegijose io karins demokratijos laik atbalsio nra, ir tai galima laikyti pirmuoju ingsniu bajor karo meno monopolio nustatymo ir kokybikai naujos feodalins (lenins) nereguliariosios kariuomens sudarymo link. iuo atveju LDK jo Vakar Europos krat, kuriuose tokia kariuomen atsirado VIII a. gyvendinus Karolio Martelio reform keliu. Kad XIV a. pabaigoje ir XV a. pradioje LDK buvo linkusi atkartoti, bent esminiais bruoais, Vakar Europos feodalini monarchij raidos keli, o Lietuvos bajorai integruotis Europos bajorij, perimti jos paproius, tradicijas, gyvenimo bd, liudijo 1413 m. ems privilegija, pagal kuri 47 Jogailos ir Vytauto atrinktos Lietuvos kilmingj bajor katalik eimos gavo Lenkijos bajor (lkt) herbus. Tai buvo ne tik simbolikas Lietuvos ir Lenkijos bajor susigiminiavimas, bet ir Lietuvos bajorijos tarptautinis pripainimas, nes Lenkijos Karalyst jau seniai buvo integravusi Europos krikionik monarchij eim ir jos lktos, susigiminiavusios su kit krat bajorija, stengsi laikytis vakarietiko tipo bajorijos (riterijos)

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 27 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija gyvenimo bdo. Taiau herbas ir katalik tikyba netapo btinais bajorysts poymiais. Daugelis LDK bajor buvo staiatikiai, gyven prie Lietuvos prijungtose slav emse, kuriose bajorijos atsiradimas ir raida vyko kitokiomis slygomis nei Vakar Europoje. tai neatsivelgti buvo nemanoma. Pagal vlesnes ems privilegijas ir Lietuvos Statutus feodalai buvo laikomi bajorais nepriklausomai nuo j tikybos ir turim herb. Nors ryi su Lenkijos bajorija pltros dka LDK gausjo herbus turini bajor, herbas, kaip btinas bajorysts atributas, sigaljo tik LDK ir Lenkijos Karalystei susijungus Abiej Taut Respublik. Valdovui atliekama karin tarnyba buvo gana nepatikimas bajorysts rodymas, lygiai kaip ir turti priklausom valstiei: tai taip pat laikyta bajorysts poymiu (nes iki XVI a. vidurio priklausom valstiei apgyvendint em turjo ir kai kurie praturtj miestieiai). Kildavo daug gin dl bajorysts pripainimo. Todl 1522 m. Vilniuje vykusiame LDK seime buvo priimtas nutarimas dl bajor kilms rodym ir rodinjimo tvarkos. Norint rodyti bajoryst, teism reikjo pakviesti liudytojais du giminaiius bajorus, kurie priesaika patvirtint suinteresuoto asmens bajor kilm. Jeigu liudytojas buvo vienas, kartu su juo turjo prisiekti ir pats suinteresuotas asmuo. Kai liudytoj nebuvo, bajoryst buvo galima rodyti dokumentais. iuo atveju reikjo pateikti didij kunigaiki Vytauto, ygimanto Kstutaiio, Kazimiero arba auktj urd ir pon tarj privilegijas, teismo sprendimus ar kitus dokumentus, kuriuose pats suinteresuotas asmuo arba jo protviai pavadinti tikrais bajorais arba lktomis. 1529 m. Lietuvos Statutas nustat usieniei bajorysts rodinjimo tvark, taip pat iplt liudytoj rat. Kai nebuvo liudytoj giminaii, buvo galima pakviesti liudytojais toje vietovje gyvenanius bajorus ir su jais prisiekti. Iki 1564 1566 m. teism reformos ginus dl bajor kilms sprsdavo vaivados, seninai, laikytojai arba pats didysis kunigaiktis. Nuo 1566 m. tokias bylas sprend ems teismai. Paymtina, kad nei Vakar ir Vidurio Europos alyse, nei Rusijoje XVI a. nebuvo teiss norm, reglamentuojani bajorysts nustatymo teismin procedr ir rodinjimo priemones. Jose bajoryst lm kilm, priklausymas tam tikrai eimai, kurios bajoryst buvo oficialiai pripainta ir patvirtinta i eim raius bajor genealogin knyg. inoma daug toki knyg, garsiausios i kuri Got almanachas (Vakar ir Vidurio Europos diduomens genealogija) ir Aksomin knyga (rus bajorijos virns genealogija). LDK nebuvo genealogini knyg, ir bajorysts nustatymo tvarka joje labai primena dabartin juridinio fakto nustatymo teisme procedr (teiss teorijos poiriu bajoryst yra juridinis faktas teisin bsena). Tai dar kart patvirtina teisins minties LDK XVI a. brandum. Bajor socialinei grupei atsiskirti nuo valstiei padjo 1528 m. LDK kariuomens suraymas, nes sraus buvo traukti tik tie emvaldiai, kuri bajoryst nekl abejons. Suraymo metu sudaryti sraai tapo raytiniais bajorysts rodymais. Bajor ir valstiei socialinms grupms atsiriboti padjo ir XVI a. pirmojoje pusje Vilniaus ir Trak vaivadijose ir

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 28 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija emaii seninijoje esani didiojo kunigaikio dvar kio sutvarkymas, XVI a. viduryje LDK slav emse padarytos didiojo kunigaikio pili ir dvar revizijos, taip pat valak reforma. Nesteng rodyti savo bajorysts asmenys buvo priskirti prie valstiei ir turjo atlikti atitinkamas prievoles. Kartu su kitais valstieiais jie gavo imatuot valakais em. Didiojo kunigaikio pili ir dvar revizijos, valak reforma ir kitos mintos priemons turjo didel reikm valstiei socialins grups pavertimui luomu. XIV XVI a. pirmojoje pusje vairs valstiei sluoksniai, kaip ir bajor sluoksniai, evoliucionavo j teisins padties suvienodinimo link. Taiau, skirtingai nuo bajor, didels daugumos valstiei teisins padties buvo suvienodinama ne ipleiant j teises ir tuo leidiant grupei ikilti socialinje hierarchijoje, bet apriboti teises, valstieius baudiavinant ir pajungiant kitai socialinei grupei (bajorams). Iimt sudar eimynikiai (vadinamieji parobkai ir patriarchaliniai vergai), kuri teisin padtis keitsi j teisnumo ipltimo iki kaimyn teisnumo link. 1529 m. ir 1566 m. Lietuvos Statutai smarkiai apribojo patriarchalins vergovs altinius, o 1588 m. Lietuvos Statutas paskelb, kad ateityje belaisviai neturi bti dl kit prieasi, tik [karo] imtiniai. O kita nelaisvoji eimyna, taip pat imtini vaikai, pdiniai, turi bti kurdinami emje ir laikomi tvoniniais, t. y. valstieiais baudiauninkais. Vykdant valak reform, buvo galutinai atsisakyta eimyniki, vis pirma parobk, darbo jgos dvaro emei dirbti. Parobkai, kaip socialin grup, inyko ir susiliejo su baudiauninkais. Dauguma j tapo valstieiais darininkais. Nam apyvokos darbus atliekantys eimynikiai nuo XVI a. pamau buvo pakeiiami samdomaisiais tarnais. eimyniki susiliejimas su baudiauninkais buvo dsningas reikinys, bdingas ir kitoms Europos alims. Paymtina, kad LDK is procesas buvo spartesnis negu Rusijoje, kurioje teisinis skirtumas tarp cholop ir valstiei baudiaunink galutinai inyko XVIII a. valdant Petrui I. Didiojo kunigaikio domeno emes idalijant bajorams, jose gyven valstieiai tapdavo veldamais. Tai buvo pirmas laisvj valstiei baudiavinimo etapas. 1434 m. ir 1447 m. ems privilegijos sustiprino teisin ir ekonomin veldam priklausomyb nuo feodal. Ilgainiui daugelis j virto kaimynais. 1447 m. ems privilegija suteik bajorams teis teisti j priklausomus mones (veldamus, kaimynus ir kt.), taip pat pareigojo nepriimti bgli valstiei. LDK baudiavai sigalti ir valstiei sluoksniams teisikai susilyginti didel reikm turjo XV a. paprotinje teisje tvirtintas 30 met senaties terminas, kur feodalo valdose igyvens valstietis nebegaljo isikelti be pono leidimo. XVI a. is terminas buvo sutrumpintas iki 10 met. Daugeliui valstiei tai atm teis ieiti. Pagrindin vaidmen baudiavai sigalti ir formuojantis vieningam valstiei luomui suvaidino valak reforma, Lietuvoje ir Vakar Baltarusijoje vykdyta XVI a. viduryje, o Ryt Baltarusijoje XVII a. pirmojoje pusje. Reforma ubaig didiojo kunigaikio valstiei pavertim baudiauninkais ir suvienodino valstybini

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 29 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija (didiojo kunigaikio) ir privai valstiei teisin padt. Ilik skirtumai nebeturjo principins reikms. Valak reformos metu susiformavusios vadinamj lainink, darinink, osadini ir tarnybini valstiei grups skyrsi tik atliekam prievoli forma ir dydiu. 1566 m. ir 1588 m. Lietuvos Statutuose tvirtinta valstiei teisin padtis buvo vienoda, tai reik vieningo valstiei luomo atsiradim. iek tiek skyrsi vadinamj ieivini (reformos metu nepamusi valakais imatuotos ems) valstiei padtis. ie, kol neigyveno pas feodal 10 met, galjo ieiti ir iekoti sau naujo pono. Bet toki valstiei nuolat majo. Neturdami nuosavos ems jie pagaliau persikeldavo miestus ir tapdavo miestieiais arba prasiskolindavo ir patekdavo baudiavin priklausomyb. Kartu su valstiei luomo atsiradimu pasibaig ir bajor luomo formavimasis. Jis galutinai susiformavo ir atsiribojo nuo kit luom XVI a. viduryje. Karo dl Livonijos metu buvo sulygintos pon bajor ir tarnybini bajor teiss. Mainais u tarnybini bajor sutikim tsti kar ponai bajorai atsisak savo iimtini teisi ir sankcionavo seimo, vietos administracijos ir teismo reformas, kuri rezultatus tvirtino 1566 m. Lietuvos Statutas. Jo nuostatos rodo, kad du feodal sluoksniai teisikai susiliejo viening luom. Buvo panaikinti 1529 m. Lietuvos Statutu nustatyti tvonini ir utarnaut dvar disponavimo apribojimai. Visi bajorai gavo teis laisvai disponuoti tiek pirkta, tiek tvonine ir utarnauta eme, taip pat paveldti vis turim em. Ponai bajorai neteko politins valdios monopolio. sigaljo taisykl Nihil novi sine nuntiorum terrestrium (Nieko naujo [nepriimti] be emi pasiuntini). Didysis kunigaiktis be seimo nutarimo negaljo ileisti nauj statym, vesti mokesi, pradti karo. Bajor praymu jis turjo suaukti seim, o prie tai organizuoti paviet seimelius. ios nuostatos reik vadinamosios bajor demokratijos pergal prie pon bajor oligarchin valdi. Vis bajor gyvyb ir asmens laisv buvo vienodai saugoma ir ginama. Pon ir tarnybini bajor bylas m sprsti paviet teismai. Bajor luomo politins ir ekonomins galios pagrindas buvo iimtin valstiei apgyvendintos ems nuosavybs teis, taip pat iimtin teis rinkti didj kunigaikt ir valdyti valstyb. Bajorai buvo skelbiami viepaiais savo valdose. Jie turjo visik imunitet, t. y. neribot administracin, finansin ir teismo valdi savo valdose gyvenantiems monms. Jiems bajorai vykd atitinkam valstybs institucij funkcijas. Paprasti mons, prie kuri buvo priskirti valstieiai ir miestieiai, nebegaljo pirkti bajor dvar ir pretenduoti bajor teises. Bajor luomo udarumas nebuvo absoliutus. Didysis kunigaiktis savo privilegijomis suteikdavo bajoryst kai kuriems paprastiems monms u pasiymjimus miuose, valstybinje arba rm tarnyboje. Tai iplsdavo jo valdios socialin baz. Mokslo ir mokomuosiuose metodikos darbuose kartais teigiama, kad ileids 1492 m. ems privilegij, didysis kunigaiktis neteko teiss paprast moni pakelti bajorus. Manytume, kad Lietuvos

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 30 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Statutuose atkartot ios privilegijos nuostat neikelti paprast moni aukiau u kilminguosius ir visus kilminguosius gerbti bt tiksliau aikinti kaip didiojo kunigaikio pasiadjim visada atiduoti pirmenyb bajorams, palyginti su kitais valdiniais (pavyzdiui, neskirti valstybs tarnyb miestieio, jei j pretenduoja bajoras), taip pat kaip bajor luomo privilegijuotos padties pabrim, teisikai ireikt jo prieprieinim kitai visuomens daliai. Pabrtina, kad asmuo nebegaljo sigyti bajorysts taip sakant automatikai, atlikdamas karo tarnyb ar sigijs dvar. Dabar reikjo specialaus didiojo kunigaikio rato, paprastai vadinamo privilegija. Daniausiai tokias privilegijas gaudavo kelio bajorai, arviniai bajorai ir kiti tarnybiniai mons. Antra vertus, bajor luomas rytingai atsiribodavo nuo asmen, nesilaikani luominio solidarumo ir korporatyvaus elgesio taisykli. Antai persikls miest verstis amatu ar prekyba bajoras netekdavo bajorysts. Nordamas atgauti bajoryst, turjo atsisakyti amato bei prekybos ir laikytis bajorik paproi. i norma buvo panaikinta tik 1791 m.. Bajor luomas turjo tik formaliai lygias teises. Bajor lygiateisikumo paskelbimas nepanaikino ekonomini ir politini veiksni nulemto luomo susisluoksniavimo. Ponai bajorai liko dominuojanti visuomens ir valstybs socialin grup. 1566 m. prasidjs bajor demokratijos laikotarpis XVII a. antrojoje pusje tapo didik oligarchijos laikotarpiu. LDK-t vald didik organizuojamos konfederacijos ir paviet seimeliai, kur taip pat viepatavo didikai, reikia, LDK vl vald ne visa bajorija, bet tik auktasis io luomo sluoksnis. Anot K. Avionio, ia buvo esminis skirtumas tarp an laik LDK ir Lenkijos Karalysts, nes Lenkijoje nebuvo tokio didelio magnat sigaljimo, taip pat tokios rykios faktins bajor nelygybs [p. 501, 502]. Daugeliui maaemi ir beemi bajor net nepavyko atsikratyti kai kuri valstietik prievoli (ienavimo, pastoi, sargybos pilyse ir pan.). Nuo valstiei tokie bajorai skyrsi daugiausia tuo, kad turjo politines teises, kuriomis praktikai pasinaudoti dl savo materialins bkls galjo tik i dalies. Kai kuri bajor teiss buvo suvarytos ne tik faktikai, bet ir teisikai. Pon bajor dvaruose ir didiajam kunigaikiui atitekusiuose pon bajor imariniuose dvaruose gyven tarnybiniai bajorai nebuvo visateisiai. Juos vald ir teis dvaro administracija. Jiems negaliojo Lietuvos Statut normos, garantuojanios asmens nelieiamum ir draudianios kalinti be teismo nuosprendio. Jie nebuvo laikomi pavieto bajorais, negaljo dalyvauti pavieto seimeliuose ir kreiptis pavieto teismus, apeliuoti Vyriausij tribunol galjo tik svarbesnse bylose. Visateisiais bajorais jie tapdavo tik gav i didiojo kunigaikio ar pono bajoro em nuosavybn ir atitinkam rat.

Dvasinink ir miestiei luom atsiradimas

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 31 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Skirtingai nuo bajor ir valstiei luom, kuri formavimasis pakankamai rykiai atspindtas teiss istorijos altiniuose ir yra patogus tyrinjimo objektas, pasekti dvasinink ir miestiei luom formavimsi ir datuoti atsiradim kiek sunkiau, nes LDK nebuvo normini teiss akt, skirt visos dvasininkijos ar vis miestiei teisinei padiai nustatyti. ems privilegijos ir trys Lietuvos Statutai reglamentavo dvasinink ir miestiei teises ir prievoles tiek, kiek tai liet bajor interesus. Didiojo kunigaikio privilegijos ir kiti norminiai ratai buvo leidiami atskiroms Banyioms (Katalik, Staiatiki, Unit) ir atskiriems miestams. Kyla klausimas: ar LDK dvasinink ir miestiei socialins grups pasiek luomo status? Juk vienas i svarbiausi luomo poymi buvo vienoda teisin jo nari padtis, kuriai reikjo vienodo teisinio visuomenini santyki reguliavimo, vienod teiss norm. Manytume, LDK dvasinink ir miestiei socialins grups buvo luomai. J formavimsi ir atsiradim nulm kanon teiss ir Magdeburgo miesto teiss, pasiymjusi eksteritorialumu, universalumu, sugebjimu prisitaikyti prie besikeiiani slyg, jungtis su tam tikroje vietoje galiojania teise, sudaryti vietins ir recepuotos teiss sintez, pltimasis LDK. Nors, krikioni Banyiai suskilus, susidar dvi savarankikos kanon teiss akos Romos katalik ir Ryt Banyios teis fundamentalios j nuostatos, principai sutapdavo. Taip pat paymtina, kad vairiais LDK raidos etapais pasaulietins valdios, Katalik ir Staiatiki Banyi tarpusavio santykiai buvo nevienodi, sudtingi, kartais gana tempti, bet valstybs politika abiej Banyi atvilgiu rmsi vadinamja dviej kalavij koncepcija, laik Banyi savo atrama ir savo ruotu paremdavo j. Ms manymu, LDK nebuvo slyg atsirasti i esms skirtingai katalik ir staiatiki dvasininkijos teisinei padiai. Kelios savarankikos Banyios nepaneig vieningo dvasinink luomo atsiradimo galimybs. Ilikusi teiss istorijos altini analiz tikina, kad pradedant 1387 m. vasario 17 d. privilegija Vilniaus vyskupui Katalik banyia gaudavo tas teises, kuriomis jau naudojosi Staiatiki Banyia. XIV XV a. LDK skyrsi ne katalik ir staiatiki dvasininkijos teisin padtis, o j nustatani teiss norm iorin iraika: Katalik banyi ir jos kanon teis saugojo LDK valdov kuriama raytin teis, o Staiatiki Banyi ir jos teis vietin paprotin teis, taip pat kai kurie X XIII a. Kijevo didij kunigaiki ir vietini valdov ileisti aktai. LDK srii privilegijos sankcionavo toki padt. XV a. pabaigoje XVI a. pradioje Lietuvos didieji kunigaikiai m leisti Staiatiki Banyiai ratus, turiniu ir forma artimus Katalik Banyiai suteiktoms privilegijoms. 1596 m. spalio 8 d. Breste pasiraius Katalik ir Staiatiki Banyi unijos akt, LDK atsirado vadinamoji Unit Banyia. Unitai pripaino Romos popieiaus valdi ir kai kurias katalik tikjimo nuostatas, bet pasiliko staiatiki apeigas, banytin slav kalb ir Banyios struktr. Tai pirmas realus ingsnis siekiant atkurti viening Banyi, suskilusi 1054 m. Kadangi unijos aktas ir 1595 m. rugpjio

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 32 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija 2 d. didiojo kunigaikio ratas nustat unit ir katalik dvasinink lygiateisikum, unit dvasininkijos atsiradimas neprietaravo luomo teisinio vieningumo principui. Jam neprietaravo ir dvasininkijos sluoksniavimasis, vidin hierarchija. Arkivyskupai, vyskupai ir kiti auktieji dvasininkai teisine padtimi nesiskyr nuo paprast klebon ir vienuoli. Visi dvasininkai buvo atleidiami nuo mokesi ir prievoli valstybei, j gyvyb, garb ir orumas buvo vienodai saugomi ir t. t. Dvasininkijos sluoksniavimasis buvo kitokio pobdio reikinys, nei bajor sluoksniavimasis. Auktj ir paprast dvasinink tarpusavio santykiai buvo ne diduomens ir visuomens, bet virinink ir pavaldini santykiai. Manytume, kad LDK dvasinink luomas susiformavo gerokai anksiau u bajor luom. Pralenkti bajorij dvasininkams padjo ta aplinkyb, kad LDK per Lietuvos krikt ir slav emi prijungim atjo dvi jau senai sisteigusios, galingos, gerai organizuotos, centralizuotai valdomos, turinios tobul kanon teis Banyios. Kitose krikionikose alyse dvasinink luomas jau buvo susiformavs. Todl nenuostabu, kad LDK dvasininkija greitai isirutuliojo luom. Manytume, kad LDK dvasinink luomas susiformavo jau XV a. pirmojoje pusje. Dvasinink luomo atsiradimas nebuvo formintas specialiu teisiniu aktu, bet vis dvasinink lygiateisikumo pripainimu galima su tam tikra ilyga laikyti 1432 m. ir 1434 m. ems privilegij nuostatas. Minta, ios privilegijos sulygino bajor staiatiki ir katalik teises. Pleiamasis i nuostat aikinimas reik dviej krikionik tikyb lygiateisikumo ir lygiavertikumo deklaravim, vadinasi, katalik ir staiatiki dvasinink lygiateisikumo pripainim. Dvasinink luomas atitiko visus luomo poymius, iskyrus vien priklausymas iam luomui nebuvo paveldimas. Dvasinink eiles papildydavo vairi socialini grupi nariai. Tik staiatiki dvasininkai, iskyrus vienuolius ir Banyios hierarchus, turjo teis susituokti, ir j vaikai pavelddavo tvo luomines teises. Palyginti su bajor luomu dvasininkijos udarumas buvo silpnesnis, o jos ryiai su kitomis socialinmis grupmis glaudesni. Kaip ir bajorai, dvasininkai turjo iimtin valstiei apgyvendintos ems nuosavybs teis, tik ios nuosavybs ypatyb ta, kad ji buvo korporacin, t.y. priklaus ne atskiram dvasininkui, bet banytinei bendruomenei. Feodaliniu imunitetu naudojosi taip pat Banyia, o ne pavieniai dvasininkai. Skirtingai nuo bajor, dvasininkai neturjo politini teisi, nedalyvavo seime ir paviet seimeliuose, iskyrus katalik vyskupus, kurie dalyvavo juose kaip Pon tarybos nariai. Todl, kitaip nei bajor luomo, kurio galios pagrindas buvo iimtins politins ir emvaldos teiss, dvasinink luomo galingum nulm dvasins ir ideologins valdios monopolis bei iimtins emvaldos teiss. Dl valstybs vykdomos Banyios visokeriopo utarimo ir protekcionizmo politikos dvasinink luomas buvo net labiau privilegijuotas u bajor luom. Kartu su bajorais dvasininkai sudar valdantj elit, feodal socialin grup. Jos rankose buvo sukoncentruota

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 33 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija pasaulietin ir dvasin valdia, i grup vald LDK visuomen ir valstyb. Pavaldi LDK visuomens dal sudar valstieiai ir miestieiai, Lietuvos Statut priskirti prie paprast, t. y. neprivilegijuot gyventoj. LDK ir Lenkija priklaus tai paiai banytinei provincijai. Katalik banyios vadovas buvo Gniezno arkivyskupas, skiriamas popieiaus. Staiatiki banyios vadovas buvo Kijevo metropolitas, kur irinkdavo dvasinink suvaiavimas. Katalik vyskupo kandidatr pasirinkdavo Gniezno arkivyskupas, o skyr popieius. Staiatiki vyskupus skyr metropolitas. Taiau vis vyskup kandidatras tvirtino didysis kunigaiktis, nes kiekvienas vyskupas savo vyskupystje vykd ir valstybin valdi. Todl buvo svarbu, kad skiriamas arba renkamas vyskupas bt tinkamas politiniu poiriu. Dl tos paios prieasties valdovas tvirtino, o kartais pats skyr stambi vienuolyn vadovus (abatus, arkimandritus) ir stambi parapij klebonus. Daniausiai klebonus skyr vyskupas. Vienas i j buvo dekanato vadovas. Katalik vyskupija susidjo i keleto arba keliolikos dekanat, kiekvienas dekanatas i keleto arba keliolikos parapij. Prie vyskupo veik kapitula arba vyskupo kolegija. Panai struktr turjo ir Staiatiki banyi. Didysis kunigaiktis buvo vis krikionik banyi patronas (globjas). Bajorai buvo parapij ir vienuolyn patronai savo dvaruose. Jie patys skyr klebonus. Vyskupas arba visai neturjo administracins ir teismins valdios i klebon atvilgiu, arba ji buvo labai apribota. Patronas galjo parduoti em kartu su banyia arba vienuolynu, naujas ems savininkas automatikai tapdavo patronu. Miestiei luomo formavimasis, ms manymu, buvo susietas su Magdeburgo miesto teiss pltimusi LDK. Kol LDK miestai neturjo Magdeburgo teiss, teisin miesto gyventoj padt nustat vietin paprotin teis. Be amatinink ir pirkli, miestuose gyveno bajorai, valstieiai, dvasininkai ir kt. K i j reikjo laikyti miestieiais, buvo neaiku. Ypa sunku buvo atriboti miestieius nuo valstiei. Net LDK slav emse, kuriose miestai atsirado anksiau ir buvo platesnis u Lietuv miest tinklas, XIII XIV a. miesto ir kaimo gyventojai buvo formaliai vieninga valsiaus bendruomen, mokjo tuos paius mokesius ir drauge atlikdavo prievoles valstybei. Istorijos altiniai liudija, kad daugelis miesto gyventoj turjo dirbamj em ir naudmenas bei greta amato ir prekybos vertsi emdirbyste. Valstybiniuose (didiojo kunigaikio) miestuose gyventoj teisin padtis buvo tokia pat kaip ir valstiei bendruomeninink, o privaiuose (bajor ir Banyios) miestuose ji buvo artima veldam padiai. Magdeburgo teis leido atskirti miestieius ir valstieius, btent, pagal Magdeburgo teis miestieiai yra tie, kas klauso magistrato ir laikosi miesto teiss. Kiti miesto gyventojai nra miestieiai. Miestieiai gavo iskirtin, monopolin teis verstis amatais ir prekyba. Kiekvienas

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 34 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija miestietis amatininkas ar pirklys turjo priklausyti tam tikram cechui arba gildijai. Cecho (gildijos) statutas reguliavo ne tik gamyb, bet ir vis mogaus gyvenim. Cecho (gildijos) administracija kartu buvo pirmosios instancijos teismas, o apeliacin instancija buvo miesto administracija - magistratas. Kaip pirmosios instancijos teismas magistratas nagrinjo sudtingesnes bylas, o svarbiausias baudiamsias bylas nagrinjo vaivados arba senino teismas (senino artikulai). Magistratui vadovavo vaitas, skiriamas didiojo kunigaikio i stambi feodal. Jis skyr sau pavaduotoj lentvait, kuris faktikai vadovavo miestui. Kiti magistrato nariai i pradi buvo renkami miestiei, vliau buvo skiriami miestiei virns i savo tarpo. Valstybiniuose miestuose buvo privaios jurisdikos, t.y. feodalams priklausantys sklypai. Jurisdikos nebuvo magistrato inioje, j gyventojams negaliojo miesto teis, juos vald ir teis feodalas ir jie nemokjo mokesi miestui, bet vertsi amatais ir prekyba, todl magistratai kovojo su jurisdikomis. Minta, Magdeburgo teiss privilegijos buvo suteikiamos kiekvienam miestui atskirai ir j turinys labai vairavo, bet vis privilegij esm buvo ta pati. Nors LDK miestieiai priderino Magdeburgo teis prie savo poreiki ir sudar Magdeburgo ir vietins teiss sintez, jie neatsisak nuo Magdeburgo teiss princip ir svarbiausi nuostat. Todl galima kalbti apie i esms vienod miestiei tarpusavio santyki teisin reguliavim Magdeburgo teiss privilegijas gavusiuose miestuose. Manytume, kad LDK miestiei luomas susiformavo kartu su bajor luomu XVI a. viduryje, kai vykdant valak reform Magdeburgo teiss neturini miest miestieiai neteko ems nuosavybs teiss ir buvo pareigoti mokti in, o 1566 m. Lietuvos Statutas nutar atimti bajoryst i persiklusi miest verstis amatu ar prekyba asmen, taip pat udraud miestieiams ir kitiems nekilmingiems monms pirkti dvarus. Tokiu bdu Lietuvos Statutas pripaino amatininkavim ir prekiavim miestiei luomine teise ir atribojo bajorus ir miestieius. Kadangi amatu ir prekyba vertsi ir Magdeburgo teiss privilegij negavusi miest gyventojai, istoriografijoje juos prasta vadinti miestieiais. Ms manymu, tai ne visai teisinga. Kaip ir valstieius, toki miest gyventojus vald ir teis aukiausiojo miesto ems savininko (feodalo ar valstybs) administracija, jie neturjo savivaldos teisi, negaljo ieiti be pono leidimo. Nepam valakais imatuotos ems, i miest gyventojai buvo laikomi ieiviniais paprastais monmis, lygiai kaip ir tokios ems nepam valstieiai. Todl teisiniu poiriu Magdeburgo teiss neturini miest gyventojus bt teisinga priskirti prie valstiei luomo. Jungti LDK miestieius ir valstieius vadinamj treij luom, kaip danai daroma Vakar ir Vidurio Europos miestiei ir valstiei atvilgiu, ms manymu, bt neteisinga, nes tenai pleiantis miestams, visuomenje plintant prekiniams ir piniginiams santykiams, baudiava (servaas) m nykti. Iki 1450 m. ji buvo panaikinta beveik visose vakarinse ir kur laik liko

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 35 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija tik rytinse ir centrinse Europos srityse. Miestieiai ir valstieiai jose buvo laisvi, tuo tarpu LDK miestieiai tapo luomu, kai alyje sigaljo baudiava ir didel dauguma gyventoj tapo valstieiais baudiauninkais. 1776 m. seimas panaikino Magdeburgo teis valstybiniuose miestuose, iskyrus 11 stambi miest. Oficialiai paskelbta prieastis buvo ta, kad miestieiai buvo daugiau emdirbiai negu amatininkai ar pirkliai, magistrato nariai neinojo Magdeburgo teiss ir neteisingai nagrinjo bylas. Tikra prieastis stambij feodal noras rinkti i miestiei mokesius ir rinkliavas u valdym ir byl nagrinjim. Magdeburgo teis iems miestams grino karalius pagal 1791 m. konstitucij. Taigi LDK visuomens luominis suskirstymas galutinai sigaljo XVI a. viduryje ir buvo teisikai tvirtintas 1566 m. ir 1588 m. Lietuvos Statutais. Pagrindiniais LDK visuomens struktros elementais tapo bajor ir valstiei luomai, pleiantis feodaliniams visuomeniniams santykiams palaipsniui isirutulioj i ikivalstybins Lietuvos visuomens gradacijos. Bajor luomo formavimasis vyko daugiausia ikylant emesniesiems bajor sluoksniams, ipleiant j teises ir sulyginant su auktesnij sluoksni teismis, tuo tarpu valstiei luomas buvo kuriamas bajor per laisvj pajungim ir pavertim baudiauninkais. Dvasinink ir miestiei luomai susiformavo daugiausia kanon ir Magdeburgo miesto teiss pltimosi LDK dka, nors ios teiss akos buvo i esms svetimos feodaliniams santykiams. Greta ketveri luom LDK iliko tarpins socialins grups (pon bajor ir j imariniuose dvaruose gyven bajorai, ieiviniai valstieiai, Magdeburgo teiss neturjusi miest miestieiai ir kt.) tik slyginai priskiriamos prie atitinkam luom. Tok visuomens luomins organizacijos netobulum nulm LDK susidarymo aplinkybs ir feodalini santyki raidos joje ypatybs.

Panaudota literatra: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. AVIONIS, K. Bajorai valstybiniame Lietuvos gyvenime Vaz laikais. Kaunas, 1940. MACHOVENKO, J. Luomo teisin samprata. Teis. 2001, t. 38, p. 49-56. MACHOVENKO, J. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts visuomens luomins struktros susidarymo teisiniai pagrindai. Teis. 2001, t. 39, p. 53-68. MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. MAKSIMAITIS, M.; ir VANSEVIIUS S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius, 1997. , . . c. , 1886 . . , 1918.

Deimta paskaita LIETUVOS TEISINS SISTEMOS TEISKROS SUBSISTEMA 3. VALSTYBS INSTITUCIJ VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS XIII XX a. PRADIOJE

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 36 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Centrins LDK valstybs institucijos (didysis kunigaiktis, Pon taryba, Seimas, dignitoriai) XIII-XIV a. Lietuvos valstybs aparatas buvo palyginti nesudtingas. Jo branduolys, kertinis akmuo, buvo didysis kunigaiktis. Jis buvo valstybs vadovas, vyriausiasis karo vadas ir vyriausiasis teisjas. Sosto paveldjimo tvarka nebuvo nustatyta. Manytina, kad Lietuvoje, kaip ir kitose to meto Europos monarchijose, buvo taikoma vadinamoji patrimonialins valstybs koncepcija, pagal kuri visi didiojo kunigaikio sns turjo bendr teis sost. i teis buvo gyvendinama arba padalijant jiems valstyb arba visiems broliams valdant j nepadalyt. I pradi didiojo kunigaikio valdia buvo stipri. Tai buvo svarbiausia Lietuvos valstybs ypatyb XIII-XIV amiuje. Pagrindin io fenomeno prieastis buvo alodin valstiei ems nuosavyb. em priklaus ne kaimo bendruomenms, o valstiei eimoms. Lietuvos valstybs susidarymo laikotarpiu valstiei alodinink sluoksnis jau buvo susiformavs ir stambieji feodalai, kuri Lietuvoje buvo nedaug, negaljo be didiojo kunigaikio pagalbos pasisavinti valstiei ems. Valstybei susiformavus, valstieiai alodininkai tapo priklausomais didiojo kunigaikio valstieiais. I j didysis kunigaiktis skyr tarnybinius bajorus. Remdamasis tarnybiniais bajorais, jis stiprino savo valdi ir skmingai kovojo su stambiais feodalais. Antras veiksnys, labai sustiprins didiojo kunigaikio valdi, buvo slav emi prijungimas prie Lietuvos. Didiojo kunigaikio valdios ekonominis pagrindas jo domenas gerokai isiplt, nes slav emse gyven laisvieji valstieiai tapo didiojo kunigaikio valstieiais, o j em buvo traukta didiojo kunigaikio domen. Didiojo kunigaikio valdi stiprino ir ta aplinkyb, kad Lietuvoje iki XIV a. pabaigos nebuvo Banyios ir jos emvaldos. Didysis kunigaiktis skyr beneficijas tarnybiniams bajorams, kurie u tai tarnavo didiojo kunigaikio kariuomenje arba administracijoje, o ne Banyiai, kuri buvo atleidiama nuo mokesi ir prievoli valstybei. Nuo XV a. vidurio didiojo kunigaikio valdia silpnjo. Didysis kunigaiktis buvo renkamas seimo i valdaniosios dinastijos. Didiuoju kunigaikiu tapdavo tas pretendentas, kuris sutikdavo saugoti ir plsti bajor teises ir privilegijas. Dl emi idalijimo tarnybiniams bajorams sumajo didiojo kunigaikio domenas ir jo pajamos, ypa kai didysis kunigaiktis ygimantas 1434 m. ir Kazimieras 1447 m. atleido feodalams priklausanius valstieius nuo mokesi ir prievoli valstybs idui. Dl ekonominio ir politinio bajorijos sigaljimo, personalins unijos su Lenkija ir kovos dl sosto didysis kunigaiktis neteko svarbi statym leidybos ir teismo prerogatyv. Didiojo kunigaikio valdia buvo apribota Pon tarybos ir seimo.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 37 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija I pradi prie didiojo kunigaikio buvo taryba kaip nuolatin patariamoji institucija, susidjusi i stambij feodal, auktj pareign ir didiojo kunigaikio giminaii. XV amiuje ji vadinosi Pon taryba. Jos reikm didjo. Valdant didiajam kunigaikiui Kazimierui, Pon taryba tapo alies vyriausybe. Didiajam kunigaikiui ivykus, Pon taryba sprsdavo vidaus ir usienio politikos klausimus. Pon tarybos aktai buvo leidiami didiojo kunigaikio vardu. Iki XV a. pabaigos ie aktai nebuvo privalomi didiajam kunigaikiui. Pagal 1492 m. ems privilegij didysis kunigaiktis jau neturjo teiss keisti ar naikinti iuos aktus, negaljo be Pon tarybos sutikimo skirti pareign, disponuoti valstybs finansais. Pagal 1506 m. ems privilegij visi statymai buvo leidiami didiojo kunigaikio tik kartu su Pon taryba. Pon tarybos sudtis galutinai nusistovjo valdant Aleksandrui ir ygimantui Pirmajam. Nuo XV a. pabaigos Pon taryba komplektuojama tik i auktj pareign. Valdant ygimantui Pirmajam, jos sudtyje buvo 4 katalik vyskupai, 8 vaivados, du katelionai, 3 seninai, kancleris, ems maralka ir kiti valstybs ir didiojo kunigaikio rm administracijos pareignai. Paprastai buvo apie 50 Pon tarybos nari (1447-1547 m. Pon tarybos nariais tapo 182 feodalai). Daniausiai didysis kunigaiktis tarsi tik su savo artimiausiais patarjais su Vilniaus ir emaitijos vyskupais, Vilniaus ir Trak vaivadomis ir katelionais, emaitijos, Gardino ir Lucko seninais ir kai kuriais kitais pareignais. Tai buvo vadinamoji Slaptoji taryba. Pon taryba veik daugiausia stambij feodal interesais. Taiau kai kuriems klausimams sprsti reikjo ir tarnybini bajor pritarimo. Todl buvo organizuojami visuotiniai arba didieji seimai, kuriuos atvykdavo ir tarnybiniai bajorai (terminas seimas tuomet reik feodal suvaiavim, o ne nuolatin institucij, toki kaip iuolaikinis parlamentas). Tarnybiniai bajorai buvo kvieiami kai reikjo rinkti didj kunigaikt, tartis dl unijos su Lenkija ir kitais svarbiausiais atvejais, bet daniausiai jie atvykdavo sprsti karo tarnybos ir mokesi karo reikalams klausimus. Tradicija rinkti atstovaujamj institucij svarbiausiems klausimams sprsti bdinga Vakar civilizacijai (Anglijos parlamentas atsirado XIII a. antrojoje pusje, Pranczijos Generaliniai luomai 1302 m.). Lietuvos parlamentarizmas taip pat turi ilg istorij. Pirmas teiss istorikams inomas seimas vyko 1401 m. sausio mn. Vilniuje. Jame buvo svarstomas unijos su Lenkija klausimas. Dalyvavo palyginti nedaug tarnybini bajor, atvykusi daugiausia i Vilniaus ir Trak emi. Kit LDK provincij bajorai buvo kvieiami seim madaug nuo 1446 m. Seimo sudtis nusistovjo XV a. pabaigoje-XVI a. pradioje (nors iki XVI a. vidurio reformos seimo sudtis ir tarnybini bajor atstovavimo norma nebuvo nustatytos statymais). Pon tarybos nariai visada dalyvavo seime, paprastai atvykdavo ir vietos administracijos

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 38 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija vadovai. Kartais buvo kvieiami ir Vilniaus miestiei virn. Tarnybiniai bajorai dalyvavo seime savo nuoira, t. y. seim atvykdavo tik tie bajorai, kurie galjo ir norjo dalyvauti svarstant tam tikr klausim. Danai bdavo, kad i tam tikr provincij atvykdavo tik keli bajorai arba visai niekas neatvykdavo ir tada kilo klausimas, ar atvykusieji gali sprsti klausimus ar ne (pav., 1507 m. seime emaitijos bajorai atsisak pritarti nutarimui dl mokesio karo reikalams motyvuodami tuo, kad seim neatvyko stambieji emaitijos feodalai, o atvyk bajorai yra paprasti tarnybiniai bajorai, jie neturi joki galiojim ir negali sprsti u vis emaitij). Todl nuo 1512 m. kai kuriose provincijose buvo renkami bajor atstovai, kurie privaljo atvykti ir sprsti visus klausimus vis tos provincijos bajor vardu. Kartais tokius atstovus skyr vietos administracija. Seime tarnybini bajor vaidmuo i pradi buvo nedidelis. Dominavo stambieji feodalai, o tarnybiniai bajorai buvo kvieiami tik pasakyti savo nuomon tam tikru klausimu. Pon taryba reng ir svarst statym projektus, paskui teik juos tarnybiniams bajorams. Seimas buvo aukiamas didiojo kunigaikio iniciatyva, Pon tarybos ar tarnybini bajor praymu. Bdavo kad tais paiais metais vyko du seimai (1529 m. vienas seimas pasibaig vasario mn., o kitas prasidjo spalio mn.), bet daniausiai pertraukos buvo ilgesns nuo dviej iki penkeri met (pvz., XVI a. viduryje seimai vyko 1544, 1547, 1551, 1552, 1554, 1559 m.). Seimo trukm nebuvo nustatoma i anksto viskas priklaus nuo svarstom klausim skaiiaus, sudtingumo ir kit aplinkybi. Daniausiai seimas truko tik kelet savaii, bet buvo seim, kurie truko iki vieneri met (pvz., Pirmj Lietuvos Statut patvirtins seimas prasidjo 1528 m. balandio mn., o baigsi 1529 m. vasario mn.). 1565-1566 m. buvo reformuotas didysis seimas. Gerokai sumajo seimo dalyvi. Bajorai nebeturjo teiss atvykti savo iniciatyva. Dalyvavo didysis kunigaiktis, Pon tarybos nariai, bajor atstovai po du nuo kiekvieno pavieto. Kartais buvo kvieiami vietos administracijos ar didiojo kunigaikio rm pareignai, stambieji feodalai, Vilniaus miestiei atstovai. 1567 m. buvo nutarta, kad Pon tarybos nariai ir bajor atstovai privalo dalyvauti seime. Be rimtos prieasties pavlavs Pon tarybos narys netekdavo teiss balsuoti tiek dien, kiek pavlavo, ir privaljo paklusti visiems be jo priimtiems seimo nutarimams, o pavlavs pavieto atstovas visai netekdavo balso teiss ir negaljo ivykti. Kartu buvo nustatytas privalomas bajor dalyvavimas pavieto seimeliuose. Neatvyks ar pavlavs bajoras buvo baudiamas pinigine bauda ir privaljo paklusti seimelio nutarimams. Pagal Antrj Lietuvos Statut seimo prerogatyvos (iimtins teiss) buvo: 1) sprsti karo ir taikos klausimus; 2) nustatyti mokesius, muitus ir rinkliavas; 3) rinkti didj kunigaikt; 4) sprsti svarbiausius usienio politikos klausimus; 5) leisti statymus. iuos klausimus Pon tarybos nariai ir paviet atstovai spsdavo bendrame posdyje, o kitus klausimus Pon tarybos

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 39 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija nariai ir bajor atstovai sprsdavo atskirai. Kartais seimas vykd teismo funkcijas nagrinjo valstybini nusikaltim bylas (pvz., didiojo kunigaikio eidimo, pareign nuudymo ar sualojimo bylas). Daugelis seimo nutarim buvo sutarties pobdio pvz., paviet atstovai sutikdavo mokti mokest karo reikalams, o didysis kunigaiktis ir Pon taryba mainais sutikdavo patenkinti paviet atstov praymus. statym leidiamoji valdia dar nebuvo atskirta nuo vykdomosios ir teismins valdios, o valstybs aparatas dar nebuvo atskirtas nuo didiojo kunigaikio rm aparato, skirto valdyti valdovo domen. Todl, tyrinjant LDK valdymo klausimus, kartais sunku nustatyti, kada tam tikras pareignas arba institucija veik kaip valstybs aparato, ir kada kaip valdovo rm aparato dalis. Tas pats asmuo galjo eiti kelet pareig valstybiniame ir rm, centriniame arba vietiniame aparate. Auktieji pareignai buvo dignitoriai, emesnieji urdai. Visi pareignai buvo skiriami iki gyvos galvos ar iki paskyrimo kit tarnyb (1492 m. didysis kunigaiktis sipareigojo nieko nereikalauti i pareign u j paskyrim tarnyb ir nepriimti i j pinig arba turto iskyrus t, k jie patys panors padovanoti dl didels pagarbos didiajam kunigaikiui. Pvz., Jurijus Iljiniius 1510 m. u savo paskyrim Bresto seninu sumokjo 3 tkstanius grai). Beveik visi pareignai vietoj algos gaudavo tam tikr dal rinkliav ar mokesi, beveik visi turjo ir teismin valdi, o vietos pareignai dar karin valdi, nes administraciniai vienetai kartu buvo karo apygardos. Bajorams buvo teikiama pirmenyb priimant valstybs tarnyb, auktieji pareignai buvo skiriami i stambi feodal. Svarbiausi dignitoriai buvo didysis (arba ems) maralka, kancleris, ems paidininkis ir didysis etmonas. ems maralka (pareigos inomos nuo 1411 m.) buvo pirmasis, aukiausiasis dignitorius. Jis irjo tvarkos ir saugumo didiojo kunigaikio buvimo vietoje, priiminjo praytojus, kalbjo su jais valdovo vardu, skelb valdovo nutarimus, tarpininkavo skiriant pareignus ir kt., teisdavo bajorus u nusikaltimus, padarytus DK buvimo vietoje. Paprastai jis turjo valdi didiojo kunigaikio buvimo vietoje, bet valdovui mirus, ems maralkos valdia galiojo visoje valstybje - jis suaukdavo seim naujam didiajam kunigaikiui rinkti. Antras pagal svarbum dignitorius buvo kancleris (pareigos inomas nuo 1411 m.). Jis buvo valstybs ratins virininkas, rpinosi teiss kodifikavimu, redagavo statym projektus ir aikino priimtus statymus, vadovavo valstybs archyvui (Lietuvos Metrikai), laik didj valstybs antspaud, be kurio negaliojo svarbiausi aktai. Maasis antspaudas i pradi buvo pas didj kunigaikti, bet 1566 m. valstybin ratin buvo suskirstyta didij ratin, kuriai vadovavo kancleris, ir maj ratin, kuriai vadovavo kanclerio pavaduotojas pakancleris (vicekancleris). Jis gavo maj valstybs antspaud, o valdovas nuo to laiko turjo tik savo asmens antspaud, kurio neutekdavo tam, kad statymas sigaliot.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 40 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Treiasis pagal svarbum buvo ems paidininkis (LDK finans ministras). Jo inioje buvo valstybs pajamos ir ilaidos, LDK monet kalykla, taip pat vairus valstybinis turtas (valstybs ide buvo laikomi valdovo valdios enklai, ems privilegijos ir kiti svarbiausi dokumentai, ginklai ir karin amunicija). Idas taip pat vykd pato funkcijas. Paidininkis turjo ir teismin valdi nagrinjo kinius ginus. Didysis etmonas (pareigos inomos nuo 1497 m.) turjo valdi tik karo metu vadovavo kariuomenei, irjo, kad visi atlikt karo prievol, galjo atleisti bajor nuo tarnybos dl ligos ar kit rimt prieasi, teisdavo karikius karo metu. Atitinkamos pareigos buvo ir didiojo kunigaikio rmuose.

LDK administracinis teritorinis suskirstymas (valstybin santvarka), vietos valdymas ir savivalda LDK teritorija i pradi susidjo i emi arba srii. XV a. pabaigoje-XVI a. pradioje visos sritys tapo vaivadijomis, o didiojo kunigaikio vietininkai vaivadomis (Vilniaus ir Trak ems vaivadijomis tapo anksiau pagal 1413 m. ems privilegij). Dar buvo seninijos, kurioms vadovavo seninai, ir valsiai, kuriems vadovavo tijnai arba valsi laikytojai (slaviko termino deravca kalk). Tyrinjant vietin valdym kyla daug painiavos. Kai kurios seninijos buvo savarankikos, o kitos buvo tam tikr vaivadij sudtyje. Kai kurios seninijos buvo stambesns u vaivadijas. Vieni valsiai buvo seninij sudtyje, o kiti priklaus vaivadijoms. Formaliu teisiniu poiriu vaivada buvo auktesnis u senin, o seninas auktesnis u valsiaus laikytoj. Faktikai kai kurie seninai buvo prilyginami vaivadoms, o emaitijos, Gardino ir Lucko seninai net buvo Slaptosios tarybos nariai, t. y. um auktesn pozicij u kai kuriuos vaivadas. Tokios padties prieastys buvo dvi: 1) didysis kunigaiktis toleravo istorikai susiklostus sudting administracin teritorijos suskirstym, taip pat atsivelgdavo i teritorij status j prijungimo prie Lietuvos metu. Kai kurie vienetai anksiau buvo savarankikos kunigaiktysts, o kitos tik bajor dvarai; 2) didysis kunigaiktis danai steig seninijas ir valsius (ir atitinkamas pareigas) nordamas tokiu bdu atlyginti tam tikriems asmenims u j tarnavim, itikimyb ar paslaugas jam, didiajam kunigaikiui (kad pats surinkt sau atlyginim i vietos gyventoj). emaitijoje ir prie Lietuvos prijungtose slav emse veik ne tik didiojo kunigaikio skiriama administracija, bet ir vietos savivaldos institucijos srii seimai. Jie susidjo i vietos pareign, bajor, dvasinink ir pasiturini miestiei ir veik pagal vietos paprotin teis. Pagrindins j funkcijos buvo teiskra ir teisingumas. Daniausiai jie svarst mokesi, srities apsaugos ir gynybos klausimus, sprsdavo bajor ems nuosavybs bylas, rinko vietos administracijos pareignus, srities gyventoj vardu kreipdavosi seim, Pon taryb ar didj

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 41 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija kunigaikt, praydami privilegij. Srii seimai veik iki XVI a. vidurio. steigus paviet seimelius, srii seimai tapo nereikalingi ir inyko. 1565 m. vyko administracinio teritorijos suskirstymo (valstybins santvarkos) ir vietos valdymo reforma. Valstybs teritorija buvo suskirstyta vaivadijas, vaivadijos pavietus, pavietai valsius. Buvo sudaryta 13 vaivadij (skaitant emaii seninij) ir 30 paviet. Dauguma vaivadij turjo 2-3 pavietus, Vilniaus vaivadija penkis, Trak keturis, keturios vaivadijos turjo tik po vien paviet (Terminas pavietas vartojamas ir XV-XVI a. pirmosios puss aktuose, bet tais laikais jis reik teritorij, kurioje tam tikras pareignas vykdo savo valdi. Todl Pirmasis Lietuvos Statutas ir kiti aktai pavietais vadino ir valsius, ir seninijas, ir vaivadijas). Vaivadijai vadovavo vaivada, jo kompetencija nepasikeit. Antras pagal svarb pareignas buvo didiojo kunigaikio skiriamas katelionas. Tai vaivados pavaduotojas, taip pat centrinio pavieto bajor vadas (centrinis pavietas tas, kuriame yra vaivados bstin). Kateliono pareigos steigtos vaivadijose reformos metu, iskyrus Vilniaus ir Trak vaivadijas, kur jos buvo steigtos kartu su vaivados pareigomis dar 1413 m. Vaivados potvarkius vykd pavaivadis, skiriamas vaivados i vietini bajor. Aukiausiasis pavieto pareignas buvo didiojo kunigaikio skiriamas pavieto maralka. Jo padtis dvejopa. Jis buvo vyriausybs atstovas paviete ir kartu bajor korporacijos vadas (visi tam tikro pavieto bajorai, dvar savininkai, sudar korporacij, tik jos nariai turjo politini teisi pavieto teritorijoje, karo metu jie sudar pulk vliav). Taikos metu jis pirmininkavo paviet seimeliams, o karo met vadovavo bajor kariuomenei. Centriniame vaivadijos paviete maralkos nebuvo jo pareigas jo katelionas. Viej tvark ir saugum utikrindavo pilies seninas (pilies teismo pirmininkas). Pakamaris (pakamario teismo pirmininkas) nustatydavo dvar ribas, vadovavo ems matavimui, dalyvavo kaip ekspertas arba liudytojas sudarant ems perleidimo akt. Horodnyiai rpinosi svarbiausi pili ir tvirtovi saugumu ir gynyba, aprpindavo jas ginklais ir amunicija, rinko mokesiui gulai ilaikyti. Vliavininkas (arba karas, nes laik ir nedavo pavieto vliav) turjo praneti bajorams apie mobilizacij, surinkti bajorus, sudaryti sraus, patikrinti atvykusij ginklus ir amunicij. Pavieto maralkai ir vliavininkui ivykus, vaiskis turjo organizuoti pavieto teritorijos apsaug ir gynim. Valsiui vadovavo didiojo kunigaikio skiriamas seninas arba laikytojas (didesnio valsiaus vadovas tituluojamas seninu, o maesnio laikytoju). Valsius susidjo tik i valstybini emi, o bajor ir dvasinink dvarai priklaus pavietui ir vaivadijai. Todl valsi seninai ir laikytojai neturjo valdios privatiems valstieiams, o pilies seninas ir vaivada galjo teisti feodal valstieius, jei j ponai to nedar. Valsi seninai ir laikytojai danai buvo

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 42 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija kartu didiojo kunigaikio dvar laikytojai, administravo ir teisdavo didiojo kunigaikio valstieius. iuo atveju jie veik kaip didiojo kunigaikio rm administracijos pareignai. Tarnybini bajor reikalavimu visuose pavietuose buvo organizuoti pavieto seimeliai. Literatroje daniausiai iskiriamos penkios pavieto seimelio rys. 1) Prieseiminiai seimeliai rinkosi gavus didiojo kunigaikio universal dl didiojo seimo suaukimo ir jo darbotvarks. Pagal Antrj Lietuvos Statut jie turjo vykti ne vliau kaip keturias savaites prie didj seim (pagal Treij Lietuvos Statut eias savaites prie seim). Prieseimini seimeli paskirtis buvo aptarti seimo darbotvark trauktus klausimus, irinkti du atstovus seim ir parengti instrukcij, k ie atstovai turi veikti seime (kokius klausimus ikelti, su kokiais praymais kreiptis, kokiems nutarimams pritarti ir pan.). Instrukcija taip pat buvo galiojimas sprsti visus klausimus to pavieto bajorijos vardu. Pirmieji prieseiminiai seimeliai vyko jau 1566 m. balandio 10 d. Kartu su prieseiminiais atsirado 2) poseiminiai seimeliai. Antrasis Lietuvos Statutas j nenumat, juos reglamentavo Treiasis Lietuvos Statutas, bet ie seimeliai rinkosi po kiekvieno seimo. J paskirtis buvo iklausyti atstov ataskait (kaip vykd instrukcij, kaip gyn pavieto interesus, kaip balsavo ir t. t.) ir supaindinti bajorus su seimo nutarimais. Poseiminiai seimeliai turjo rinktis ne vliau kaip per keturias savaites po didiojo seimo. 3) Rinkiminiai seimeliai rinko kandidatus eiti tam tikras pareigas pavieto teismuose arba administracijoje (ems teismo teisjo, pateisjo, ratininko, pakamario, vliavininko, vaznio). Lietuvos Vyriausiojo tribunolo nariams rinkti buvo organizuojami 4) Grabnyi dienos seimeliai. Nuo 1582 m. jie rinkosi kasmet t pai dien vasario antrj [vasario antroji banytin vent, Grabnyi diena (nuo grabnyia, graudulin - banytin vak)], todl buvo patogs pavieto reikalams aptarti irinkus Tribunolo narius, buvo sprendiami kiti pavieto reikalai. 5) Kaptriniai seimeliai rinkosi mirus didiajam kunigaikiui (Kiekvienas bajoras turjo usidti gedulo kepur kaptr). Iki naujo didiojo kunigaikio karnavimo jie sprsdavo visus pavieto reikalus. Kita j ypatyb buvo ta, kad kiekvienas bajoras atvykdavo ginkluotas ir visikai pasiruos karui, nes prieai galjo pasinaudoti valdovo mirtimi ir su tuo susieta netvarka valstybje. Pavieto seimeliui pirmininkavo pavieto maralka arba kuris auktesnis pareignas, Pon tarybos narys, jeigu toks buvo atvyks. Nuo XVII a. vidurio kiekvienam seimeliui (seimelio sesijai) buvo renkamas pirmininkas (seimelio maralka). Seimelio trukm nebuvo nustatoma i anksto, viskas priklaus nuo svarstom klausim skaiiaus, sudtingumo ir kit aplinkybi. Tik prieseiminis seimelis negaljo trukti ilgiau kaip keturias dienas, kad bajor atstovai nepavluot didj seim (pagal Treij Lietuvos Statut). Posdio protokol nebuvo, nutarimai buvo raomi ems arba pilies teismo knygas.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 43 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija XVI a. vidurio reformos sustiprino tarnybini bajor vaidmen sprendiant vidaus ir usienio politikos klausimus. Reformos nereik valstybs valdymo centralizavimo. Pavietai ir valsiai buvo pernelyg savarankiki vienetai. J administracija klaus vaivadijos administracijos tik karo reikalais. Centrins institucijos nekontroliavo paviet seimeli. Vaivadij seimeli nebuvo, nors tarnybiniai bajorai pra steigti juos. Valstybs valdymo decentralizavimas atitiko bajor interesus, bet buvo pavojingas valstybei ir prietaravo bendrai europietikai valstybingumo raidos tendencijai XVI a. Europoje jau formavosi stiprios centralizuotos valstybs, XVII a. tapusios absoliutinmis monarchijomis. Teigiamas momentas tas, kad po i reform galima kalbti apie bendr viej LDK teis. 1385 m. Krvos sutartis. LDK ir Lenkijos Karalysts unijos ryiai 1385 1569 m. 1385 m. rugpjio 14 d. didysis kunigaiktis Jogaila pasira Lenkijos Karalysts ir LDK unijos akt ir 1386 m. buvo karnuotas Lenkijos karaliumi. Unijos aktas yra gana trumpas ir labiau primena vedybos sutart negu tarptautin sutart [Jogaila prao, kad Austrijos karalius (Liudvikas) ir Vengrijos karalien (Elbieta) atiduot jam kaip mon savo dukter Jadvyg. U tai Jogaila ir visi bajorai sipareigoja priimti katalik tikjim. Jogaila ada sumokti kompensacij Austrijos kunigaikiui Vilhelmui, kuriam buvo paadta Jadvyga, ada panaudoti savo turt Lenkijos ir Lietuvos labui, sipareigoja grinti Lenkijai prie Lietuvos prijungtas lenk emes, ada paleisti visus karo belaisvius, paimtus kare prie Lenkij. Pagaliau mintasis kunigaiktis Jogaila paada savo Lietuvos ir Rusijos emes prie Lenkijos karalysts Karnos visiems laikams prijungti. is aktas patvirtina, kad visos ios slygos yra priimtos ir galioja]. Galima diskutuoti, kam buvo daugiau naudos i tokios sutarties - Lenkijai, Vengrijai, Austrijai, paiam Jogailai, jo giminaiiams, Lenkijos ar Lietuvos bajorams. Gal bt toks dviej valstybi sujungimas buvo reikalingas norint atremti Vokiei ordino agresij, ir sutartis buvo sudaryta ne i gero gyvenimo. Mes jau nesuinosime, kokie i tikrj buvo valdov ketinimai ir sumanymai, bet sprendiant i to, kas yra parayta sutartyje, Lietuva turjo ne tik patirti tam tikrus nuostolius, netekti tam tikr emi, finansini itekli, bet, ir tai yra svarbiausia, netekti valstybingumo. Dokumente net kalbos nra apie valstybi lygiateisikum, sjunginius santykius, tik atviras prijungimas prie Lenkijos ir dar sipareigojimas vesti katalikyb. Be abejo, kai kurie bajorai sutikdavo priimti katalikyb ir tokiu bdu prisijungti prie Europos bajorijos. Jiems buvo naudinga 1387 m. privilegija. Taiau sutartis kelia daugiau klausim negu duoda atsakym. Neaiku, ar bus patvirtintos srii privilegijos, ar Lenkijos valdovai neatims i bajor pagoni ir staiatiki emi ir valdios ir t.t..

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 44 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Nenuostabu, kad didel dalis LDK bajor, ypa staiatikiai, pasiprieino iai sutariai, j vadas buvo kunigaiktis Vytautas. Jogaila, taps Lenkijos karaliumi, apsigyveno Krokuvoje, o Lietuvai paskyr vietinink savo brol Skirgail. Jogaila reikalavo, kad LDK bajorai prisiekt itikimyb jam (Jogailai) kaip Lenkijos karaliui. Vytauto pradta kova buvo ne tik kova dl valdios, bet ir dl Lietuvos valstybingumo. 1392 m. Vytautas tapo Jogailos vietininku LDK, jie sutar, kad Vytautas vadovaus LDK iki gyvos galvos, o jam mirus, LDK bus inkorporuota Lenkijos Karalysts sudt. Kitaip sakant, Krvos unijos gyvendinimas buvo atidtas iki Vytauto mirties. 1401 m. itas susitarimas buvo patvirtintas. Taiau Vytautas nesitenkino tokia priklausoma padtimi ir stiprino savo valdi. LDK bajor palaikymas ir susitarimas su Jogaila leido Vytautui pradti valstybs valdymo centralizavim. Buvo panaikintos stambios dalins kunigaiktysts, Vytautas paskyr savo vietininkus, jam atiteko visos pajamos, kurias anksiau gaudavo daliniai kunigaikiai. Tai dar labiau sustiprino jo valdi. Jogaila pripaino Vytaut Lietuvos didiuoju kunigaikiu (magnus dux), o sau paliko Lietuvos vyriausiojo kunigaikio titul (supremus dux). Susiklost palankios slygos pakeisti Krvos unijos akto nuostatas. 1413 m. vyko LDK ir Lenkijos bajor suvaiavimas unijos klausimui aptarti. Buvo patvirtinta, kad LDK valdovas yra Vytautas. Buvo numatyta, kad Vytautui mirus, nauj didj kunigaikt paskirs Lenkijos karalius kartu su Lenkijos ir LDK bajorais, o mirus Lenkijos karaliui Jogailai, nauj karali irinks Lenkijos bajorai kartu su Lietuvos didiuoju kunigaikiu ir bajorais. Buvo pripainta, kad LDK ir Lenkijos karalyst yra dvi savarankikos lygiateiss valstybs. Buvo kalbama jau ne apie Lietuvos inkorporavim Lenkijos Karalysts sudt, bet apie dviej valstybi sjung. Toks buvo susitarimas, bet i tikrj viskas vyko kitaip. Mirus Vytautui 1430 m. LDK bajorai be lenk bajor sutikimo didiuoju kunigaikiu irinko vitrigail ir tuo paiu faktikai nutrauk sutart. Sutarties alininkai nepripaino vitrigailos valdios ir 1432 m. Lietuvos didiuoju kunigaikiu irinko ygimant, kuris patvirtino, kad jam mirus, LDK bus prijungta prie Lenkijos (norint patraukti bajorus staiatikius ygimanto pus buvo ileistos 1432 ir 1434 m. privilegijos). Taip valstybje atsirado du didieji kunigaikiai, o pati valstyb suskilo dvi dalis: Vilnius, Kaunas, Gardinas ir emaitija pripaino ygimant, o kitos provincijos pripaino vitrigail, kuris ts Vytauto politik ir stojo u LDK nepriklausomyb. Kova vyko iki ygimanto nuudymo 1440 m. Tais paiais metais LDK bajorai be lenk sutikimo didiuoju kunigaikiu irinko Kazimier (maamet vaik, gimus 1427 m.). 1444 m. Lenkijos karalius Vladislovas uvo kovoje su turkais. Lenkijos bajorai nordami atnaujinti unij, pasinaudojo prog ir pakviet Kazimier. LDK bajorai sutiko paleisti Kazimier Lenkij tik mainais u 1447 m. ems privilegij. Nuo 1447 m. LDK ir Lenkijos Karalyst buvo dvi nepriklausomos valstybs, turinios bendr vadov. Tai nebuvo naujos pareigos, jis buvo didysis kunigaiktis

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 45 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija LDK teritorijoje ir karalius Lenkijoje, jis nesprsdavo LDK reikal bdamas Lenkijoje (1542 m. net udraud iekovams kreiptis j Lenkijoje). Tokia padtis vadinama personaline unija. Ji buvo faktikai nutraukta 1492 m., atnaujinta 1501 m. ir egzistavo iki 1569 m. Liublino unijos.

1569 m. Liublino unijos aktas. LDK teisinis statusas Abiej Taut Respublikos sudtyje. 1697 m. Coaequatio Iurium aktas Pagal Liublino unijos akt LDK ir LK susijung vien valstyb, kurios oficialus pavadinimas buvo Abiej Taut Respublika. Terminas tauta tuomet reik tik bajorus, o respublika buvo suprantama kaip bendras tautos reikalas, todl valstybs pavadinimas Abiej Taut Respublika buvo suprantamas kaip Lenkijos ir Lietuvos bajor bendras reikalas. Deklaruotas Lenkijos ir LDK lygiateisikumas buvo gyvendintas ne visose valstybs gyvenimo srityse, ir LDK bajorams teko ilgai kovoti u t lygiateisikum. Svarbus laimjimas buvo 1697 m. seimo priimtas Coaequatio Jurium aktas (LDK ir LK luom teisi sulyginimo aktas). I tikrj jis sulygino ne luom teises, o dignitori kompetencij. Iki 1697 m. Lenkijos dignitoriai buvo auktesni pareignai negu atitinkami LDK dignitoriai. Dabar ems maralka buvo prilygintas Karnos maralkai ir t.t. Taip pat buvo sulyginta Lietuvos Vyriausiojo tribunolo ir Lenkijos karnos tribunolo kompetencija. Visose LDK staigose buvo vesta lenk kalba. Buvo patvirtintas TLS galiojimas visoje LDK (jame buvo ir karaliaus sipareigojimai patvirtinti bajor teises, laikytis pacta conventa ir kt., taip pat aktas reglamentavo kai kuriuos valstybs saugumo ir gynybos klausimus, kur turi bti karo stovyklos, kas turi mokti mokesius karo reikalams ir pan.).

Bendros Abiej Taut Respublikos institucijos 1569 1795 m. Pagal Liublino unijos akt Abiej Taut Respublika turjo turti bendr valstybs vadov, seim, pilietyb ir valiut (i tikrj nebuvo bendros pilietybs ir valiutos). Liublino unijos aktas neleido Lietuvos didiojo kunigaikio rinkim ir karnavimo. Valstybs vadovas buvo renkamas ir karnuojamas kaip Lenkijos karalius, o Lietuvos didiojo kunigaikio titul gaudavo automatikai (ita nuostata labai nepatiko LDK bajorams, jie reikalavo, kad Lenkijos karalius bt karnuotas Lietuvos didiuoju kunigaikiu, ir tai vykt Vilniuje). Lietuvos dokumentuose valdovas daniausiai tituluojamas karaliumi, nes tai auktesnis u didj kunigaikt titulas. Rinkimai ir karnavimas turjo vykti Lenkijos teritorijoje (rinkimai Varuvoje, karnavimas Krokuvoje). Rinkimai turjo vykti bendrame seimo posdyje, bet vienos i dviej delegacij neatvykimas nebuvo klitis rinkti karali. Kitaip sakant, Lenkijos

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 46 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija bajorai galjo irinkti karali be LDK bajor, jeigu itie nebuvo atvyk Varuv (taip ir atsitiko 1576 m., kai lenkai be LDK bajor irinko Stepon Bator). Rinkim tvarka sudtinga. Mirus karaliui, Gniezno arkivyskupas auk konvokacin seim, kuris turjo nustatyti rinkim laik, viet ir tvark. Paskui susirinkdavo rinkiminis (elekcinis arba elektorinis) seimas, kuris turjo pirma iklausyti paviet bajor delegacijas ir priimti pacta conventa, o paskui irinkti karali ir pateikti jam pasirayti pacta conventa. is dokumentas nustat karaliaus teisin padt ir reguliavo karaliaus ir bajor santykius. Jeigu karalius 3 kartus atsisakydavo pasirayti arba vykdyti pacta conventa, bajorai turjo teis irinkti nauj karali. Karalius gaudavo valdi karnaciniame seime, karnavim atlikdavo Gniezno arkivyskupas, laikinas valstybs vadovas. Karaliumi galjo bti irinktas bet kuris Abiej Taut Respublika bajoras arba bajoras usienietis (nuo 1573 m. iki Abiej Taut Respublikos lugimo karaliumi buvo irinkti 7 usienieiai ir 3 vietiniai bajorai). Karalius galjo atsisakyti sosto, bet negaljo palikti sosto kitam asmeniui. Karaliaus veiksmai buvo kontroliuojami bajor. Nuo 1573 m. prie karaliaus veik senatoriai rezidentai (16, vliau 28), kurios jam skyr seimas. Nuo 1717 m. j nurodymai buvo privalomi karaliui. ATR seimas susidjo i senato ir bajor deputat (paviet atstov) rm. Bajor deputatai buvo renkami paviet seimeliuose po 2 nuo kiekvieno pavieto, o senatas susidjo i auktj pareign, kurie anksiau buvo Lenkijos ir LDK Pon taryb nariai. Bajorai baiminosi, kad karalius, nordamas sumainti seimo reikm ir sustiprinti savo valdi, auks seim labai retai, tik kai jam paiam jo reiks, todl 1573 m. pareigojo karali aukti seim bent vien kart per du metus. Toks ordinarinis (eilinis) seimas turjo trukti ne maiau kaip eias savaites, kad bajorai spt idstyti visus savo praymus ir aptarti visus savo reikalus. Nuo 1673 m. kas treias seimas vyko Gardine (t.y. LDK teritorijoje netoli sienos su Lenkija). Kartais buvo aukiamas ekstraordinarinis (nepaprastasis) seimas, kuris turjo trukti ne maiau kaip dvi savaites. Seimo rmai posdiavo atskirai, tik svarbiausius klausimus senatoriai ir bajor deputatai sprsdavo bendrame posdyje. Bajor deputat rmams vadovavo seimo maralka, o senato pirmininkas buvo karalius. I pradi seimo nutarimai buvo priimami be balsavimo visiems luomams pritarus (luomai tuometiniuose dokumentuose karalius, senatas ir bajor deputatai). Nuo XVII a. vidurio seimo nutarimai buvo priimami vienbalsiai. 1655 m. buvo teisinta liberum veto teis. Tai reikia, kad bet kuris pavieto atstovas galjo balsuoti prie seimo nutarim ir tokiu bdu nutraukti nutarimo primimo procedr. Kadangi visi nutarimai buvo suraomi vien dokument seimo konstitucij - balsavimas prie vien nutarim reik balsavim prie vis konstitucij, kuri tokiu atveju nesigaliodavo (pirm kart tai atsitiko 1669 m., o XVII pabaigoje ir XVIII a, pirmojoje pusje tai jau buvo prastas reikinys). Kaip ieitis i tokios padties buvo

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 47 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija organizuojamas konfederacinis seimas, nukreiptas prie liberum veto teis. Tokio seimo deputatai buvo renkami prasta tvarka, susirinkusiems karalius sil iame seime laikinai atsisakyti liberum veto teiss ir klausimus sprsti bals dauguma. Senatoriams ir paviet atstovams sutikus ir pasiraius atitinkam pasiadjimo akt, liberum veto teis negaliojo. Bajorai neleisdavo savo atstovams seime galutinai atsisakyti liberum veto teiss, nes baiminosi, kad tai sustiprins karaliaus valdi ir apribos bajor politines teises. Liberum veto teis buvo bajor valdios teisin garantija, todl nenuostabu, kad ji buvo panaikinta tik 1791 m., bet 1793 m. buvo grinta ir galiojo iki treiojo ATR padalijimo. Jeigu seimas baigsi be rezultato, bajorai grdavo savo pavietus ir seimeliuose sprsdavo valstybs reikalus taip, kaip jiems patiems reikjo. XVII a. pabaigoje paviet seimeliai jau buvo nepriklausomi nuo karaliaus ir seimo, sumajo karaliaus skiriam pareign vaidmuo. Paviet seimeliai kiosi seimo ir karaliaus kompetencij, net sprsdavo usienio politikos klausimus. Po Liublino unijos LDK atsirado dvi naujos parlamentarizmo formos - generaliniai seimeliai ir generaliniai bajor suvaiavimai. Treiasis Lietuvos Statutas nustat, kad dvi savaites prie seim LDK senatoriai ir paviet atstovai turi susirinkti generalin seimel. Tame seimelyje reikjo suderinti paviet seimeli instrukcijas ir aptarti LDK reikalus, kad seime visi LDK atstovai laikytsi bendros pozicijos. Generalinio seimelio nutarimai buvo privalomi tik jo dalyviams, jie neturjo statym galios. Buvo organizuojami ir generaliniai bajor suvaiavimai. J sudtis ir suaukimo tvarka tokia pat kaip ir LDK seimo (iki 1569 m.) sudtis ir suaukimo tvarka. Daniausiai jie sprsdavo gynybos ir mokesi karo reikalams klausimus. J nutarimai turjo statymo gali ir buvo privalomi visoje LDK. Generalini seimeli ir generalini bajor suvaiavim veikla prietaravo Liublino unijos aktui, pagal kur nei Lenkijoje, nei LDK neturjo bti jokio atskiro seimo. Tai ne vienintelis prietaravimas, faktikai veik ir Pon taryba (nordamas aptarti LDK reikalus karalius suaukdavo tik LDK senatorius). Lenkijos bajorai reikalavo panaikinti arba bent pataisyti Treij Lietuvos Statut, kuriame visa tai buvo tvirtinta, bet LDK bajorai gyn Statut kaip Lietuvos valstybingumo teisin garantij. Generaliniai seimeliai ir generaliniai bajor suvaiavimai veik iki XVIII a. pradios. iai veiklai pasibaigus, valstybje prasidjo didiul teisin netvarka, anarchija (seimeliuose taip pat veik liberum veto teis). Didel reikm turjo bajor konfederacijos - politins karins bajor sjungos. Generalin (visuotin) bajor konfederacija save laik aukiau u karali ir seim, leido statymus, sprend usienio politikos klausimus. XVII-XVIII a. buvo mginimai apribuoti seimeli valdi ir udrausti konfederacijas, bet visi jie buvo neskmingi. Usienio valstybs kiosi ATR reikalus, ypa Rusijos imperija, kuri 1767 m. organizavo reform prieinink konfederacij. ios konfederacijos nariai 1768 m. seime

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 48 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija prim nutarim, kurio oficialus pavadinimas Kardinalins bajor teiss. is aktas patvirtino neribot bajor valdi valstieiams, teis rinkti karali, naudotis liberum veto teise, neklausyti karaliaus, jeigu jis nesilaiko pacta conventa. 1775 m. buvo ileistos naujos Kardinalins teiss. Buvo iek tiek apribota liberum veto teis (tik svarbiausi nutarimai materia status buvo priimami vienbalsiai, visi kiti ekonominiai bals dauguma), bet dar labiau apribota karaliaus valdia, nes atsirado nauja bendra ATR institucija Nuolatin taryba, renkama seimo (dviem metams). Jos pirmininkas buvo karalius, o nariai 18 senatori ir 18 bajor deputat, tredalis j atstovavo LDK-tei. Jos sudtyje veik 5 departamentai: Usienio reikal, Policijos, Kariuomens, Ido ir Teisingumo. Nuolatin taryba nebuvo ATR vyriausyb, ji tik reng statym projektus, teik juos seimui, aikino statymus ir priirjo valstybs institucij veikl. 1773 m. buvo steigta Edukacin (vietimo) komisija, bendra visai ATR (pirmininkas vyskupas, narius 8, vliai 12, rinko seimas dviem metams). Jai buvo perduotas panaikinto Jzuit ordino turtas.

Konstitucins monarchijos pradai. 1791 m. gegus 3 d. Konstitucija Rimtos reformos buvo pradtos Ketveri met seimo, kuris susirinko 1788 m. ir veik iki 1792 m. 1791 m. gegus 3 d. Konstitucijoje (Valdymo statyme) deklaruojama, kad valstybin valdia kyla i tautos (tautos suverenitetas), bet tauta susideda tik i bajor. tvirtintas valdi padalijimo principas. statym leidiamoji valdia priklaus seimui, kuris susidjo i dviej rm senato ir bajor deputat rm. Senatas susidjo i auktj pareign, o bajor deputatus rinko paviet seimeliai dviem metams. Karalius buvo senato pirmininkas ir turjo vien bals, kaip ir kiti senatoriai. Bajor deputat rmai turjo didesn reikm, nes senatoriai neteko statym iniciatyvos teiss. Projektus teik bajor deputatai ir karalius kartu su Teisi sargyba, statymai buvo priimami karaliaus vardu. Senatas turjo tik suspensyvinio veto teis ir tik tam tikrais klausimais. Seim sauk karalius, bet seimas galjo susirinkti pats, jei karalius nesuauk jo nustatytu laiku (kart per du metus). Karaliaus rinkimai buvo panaikinti, karalius gaudavo sost paveldjimo tvarka. Karalius vykd statymus kartu su Teisi sargyba, kuri buvo alies vyriausyb, o ne teismas, jos pirmininkas buvo karalius, o narius rinko seimas. Kitus auktuosius administracijos pareignus skyr karalius, bet seimas galjo pareikti jiems nepasitikjim ir pareikalauti paalinti i pareig. Karalius neatsak u savo veiksmus buvo vesta kontrasignacija teiss akt turjo pasirayti karalius ir atitinkamas ministras, kuris ir prisiimdavo vis atsakomyb. Teismai (ems ir Vyriausiasis tribunolas) nepriklaus nuo seimo, karaliaus ir Teisi sargybos, juos rinko paviet seimeliai keturiems metams. Pavietuose buvo

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 49 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija organizuotos civilins karins tvarkymo komisijos, renkamos paviet seimeli, bet j sudtyje buvo ir karaliaus skiriami pareignai. Konstitucijos tekste LDK nra paminta, bet lietuvi iniciatyva 1791 m. spalio 20 d. buvo priimtas Abiej taut tarpusavio sipareigojimas, pagal kur centrinse valstybs valdymo institucijose pus nari turjo bti LDK pilieiai, ir apskritai deklaruojamas Lenkijos ir LDK lygiateisikumas, bet tai negaljo pakeisti pagrindins konstitucijos duotos krypties, esms. Taip pat sudedamoji Konstitucijos dalis buvo dar balandio mn. priimtas statymas Ms karalikieji laisvieji miestai Respublikos valstybse, pagal kur 24 miestiei atstovai galjo posdiauti seime patariamuoju balsu svarstant miest reikalus, bet tai nepakeit luominio valstybs pobdio, valstyb liko feodalin bajorika.
Panaudota literatra: 1. 2. 3. 4. 5. 6. ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. JUAS, M. Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vidurys XIX a. pradia). Vilnius: Aidai, 2000. MAKSIMAITIS, M.; ir VANSEVIIUS, S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius, 1997. 1791 m. gegus 3 d. Konstitucija. Vert ir sudar Eligijus Raila. Vilnius: Vilniaus dails akademijos leidykla, 2001. 1385 m. rugpjio 14 d. Krvos aktas. Sudar J.Kiaupien. Vilnius: ara, 2002. VANSEVIIUS, S. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybiniai teisiniai institutai: pagal 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos Statutus. Vilnius: Mintis, 1981.

Vienuolikta paskaita LIETUVOS TEISINS SISTEMOS TEISKROS SUBSISTEMA 1918-1992 M. 1. VALSTYBS IR MOGAUS SANTYKI REGULIAVIMAS 1918-1992 M. 1. Lietuvos Valstybs Konstitucijos ir Konstituciniai aktai mogaus ir pilieio teisi ir laisvi katalogas Tarpukario Lietuvos konstitucijose i esms nebuvo kalbama apie mog apskritai, nebuvo aptariamos jo teiss ir laisvs praktikai visais atvejais ia vardijami pilieiai, skelbiamos btent piliei teiss ir laisvs, nors dauguma atvej (iskyrus politini teisi peticij, rinkim, statym iniciatyvos subjektus) iuo terminu faktikai buvo apimami mons, fiziniai asmenys, gyventojai apskritai, o ne vien tokia kvalifikuota j kategorija kaip Lietuvos valstybs pilieiai. Jau pirmieji konstituciniai Lietuvos aktai skelb vis piliei lygyb statymams ir luom privilegij nebuvim, tvirtino pamatines piliei teises: asmens, buto ir nuosavybs nelieiamum, tikybos, spaudos, odio, susirinkim, draugij laisves. 1920 m. Laikinoji Konstitucija iplt piliei teisi ir laisvi sra, traukdama j korespondencijos nelieiamum, sins ir streik laisv. Konstitucija taip pat deklaravo mirties bausms ir titul panaikinim. Pabrtina, rengdamasis ems reformai, Steigiamasis Seimas 1920 m. Konstitucijoje nebeusimin apie nuosavybs teis.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 50 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Remdamasi liberalija filosofija, 1922 m. Konstitucija gyn individualias teises kaip btin laisvo mogaus gebjim ugdimosi slyg, ikl asmenyb, skelb j visuomeninio gyvenimo centru ir i esms pripaindama mogaus teisi ir laisvi srities galim ribojim, deklaravo tuos ribojimus leidianti iimtinai statymu. Paymtina, Konstitucija tvirtino pilieio teis nustatyta tvarka sksti teismui valdinink. Kaip konstitucinje praktikoje prasta, prie daugumos piliei teisms ir laisvms skirt straipsni buvo pastabos, nustatanios galim t teisi ir laisvi ribojim siekiant ivengti piktnaudiavimo jomis, pripastanios j galiojim nepaeidiant atitinkam statym. inoma, valstyb negarantavo teisi ir laisvi gyvendinimo karo metu ar paskelbus nepaprastj padt, taiau ia buvo sustabdomos ne paios teiss ir laisvs, o tik j konstitucins garantijos. Pasukusi nuo demokratijos autoritarizm 1928 m. Konstitucij deklaravo tas paias teises ir laisves, kuri gyvendinimas jau buvo gerokai suvarytas kitais Konstitucijos galiojimo laikotarpiu priimtais ar pakeistais statymais, o 1938 m. Konstitucijoje jau atvirai buvo remiamasi suvokimu, kad kiekviena organizacija, ypa tokia kaip valstyb, yra reikalinga drausms, pilieio laisvs suvarymo ir pasidavimo pareigai. Jei 1922 m. Konstitucija pabr piliei teises ir faktikai tik valstybs gynimo srityje minjo pareigas, tai 1938 m. Konstitucija pirmiausiai pabr pareigas, apie teises joje kalbama neatsiejamai nuo pareig. Pilietis buvo pareigotas naudojimsi savo teismis derinti su valstybs tikslais ir jiems paklusti. 2. Banyios ir dvasininkijos teisin padtis Lietuvoje Tam tikros valstybs funkcijos buvo pavestos Banyiai, vis pirma, tai santuokos ir kit civilins bkls akt registravimas. Civilin metrikacija galiojo tik Klaipdos krate. Banyia (Katalik, Staiatiki banyia ar kuri kita tikybin organizacija) buvo juridinis asmuo, galjo steigti mokyklas ir labdaros staigas, laisvai skelbti savo moksl, atlikti religines apeigas, taiau jos veikla neturjo prietarauti statymams. Dvasininkai buvo atleidiami nuo karo tarnybos. Tikybini organizacij teisin padtis buvo nustatoma ne tik statymais, bet ir sutartimis. Pvz., Katalik banyiai svarbiausi reikm turjo 1927 m. Lietuvos Respublikos ir ventojo Sosto (Vatikano) sutartis (konkordatas). Pagal j Lietuva buvo pripainta atskira banytine provincija, kurios sienos negaljo bti keiiamos i anksto nesuderinus io klausimo su Lietuvos vyriausybe. Banyia galjo steigti banytines institucijas su slyga, kad jos visos priklausyt Lietuvos banytinei provincijai. Lietuvoje buvo akredituojamas Vatikano ambasadorius (nuncijus), o Vatikane Lietuvos Respublikos ministras. Arkivyskupas ir vyskupai buvo skiriami ventojo sosto, o klebonai vyskupo, bet kandidatrai turjo pritarti Lietuvos prezidentas (politinis tinkamumas). Arkivyskupas ir kiti skiriami pareignai privaljo prisiekti

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 51 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija itikimyb Lietuvos valstybei. Valstybs institucijos privaljo suteikti param vykdant Banyios sprendimus. Dvasininkai buvo atleidiami nuo vis pilietini pareig, prievoli, kurios prietaravo kanon teisei. Dvasininkai buvo prilyginti valstybs tarnautojams, jie gavo atlyginim ir pensijas i valstybs biudeto. U padarytus nusikaltimus dvasininkus teis valstybiniai teismai pagal Lietuvos valstybs baudiamj teis, bet dvasininkai atlikdavo jiems paskirt bausm atskirai nuo kalini pasauliei. Buvo tvirtintas banytins nuosavybs nelieiamumas, iskyrus atvejus, kai kilo pavojus visuomens saugumui. Banytinis turtas buvo atleistas nuo mokesi. Banyiai buvo leista vykdyti savo funkcijas Lietuvos kariuomenje, kurioje veik Arkivyskupo skiriami karo kapelionai. Religijos mokymas buvo privalomas visose vieosiose ir valstybs finansuojamose mokyklose; mokytojus, programas ir vadovlius reng Banyia. Kunig seminarij ir kit mokymo staig diplomai buvo prilyginti valstybini staig diplomams.

3. Draugij veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje Politini partij, sjung ir kit nekomercini visuomenini organizacij steigim ir veikl reguliavo 1919 m. statymas apie draugijas ir 1936 m. Draugij statymas. Pagal 1919 m. statym steigti draugij galjo ne maiau kaip 5 moni grup. Jie turjo parengti draugijos status ir uregistruoti juos pas apskrities virinink (pareiktinis reimas). Apskrities virininko vadovaujama komisija galjo sustabdyti draugijos veikl, jeigu ji prietaravo statymams, ir net udaryti draugij, taiau jos veiksmus buvo galima apskusti teismui. Draugija buvo juridinis asmuo, turjo sskait banke, galjo bylintis teisme ir t.t. Pagal nauj statym turjo bti jau 12 steigj ir jiems reikjo vidaus reikal ministro leidimo, kuris taip pat tvirtino draugijos status. Tikrosios karo tarnybos kariai galjo steigti draugijas ir dalyvauti j veikloje tik leidus krato apsaugos ministrui. Steigti draugijas galjo Lietuvos pilieiai, kuriems sukako 24 metai, ir kuri teiss nebuvo susiaurintos teismo, o dalyvauti galjo pilieiai nuo 18 met, bet iki 21 met jie neturjo sprendiamojo balso ir negaljo rinkti vadovybs. Usienio draugijos galjo veikti Lietuvoje, iskyrus politines organizacijas, bet Lietuvos pilieiams buvo draudiama stoti tokias draugijas. Vidaus reikal ministras ir apskrities virininkas turjo plaias teises draugijos atvilgiu, netgi paalinti vadovus i pareig, ir j veiksm negalima apsksti teismui. Visos tuomet veikusios draugijos privaljo per tam tikr laik i naujo usiregistruoti vidaus reikal ministerijoje, neusiregistravusios buvo laikomos udarytomis, ministras pasinaudojo ia teiss norma ir nedav leidimo veikti visoms politinms partijoms, iskyrus valdanij Tautinink sjung.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 52 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija 4. Spaudos, susirinkim ir pramog statymai Lietuvoje Visos Lietuvos konstitucijos deklaravo spaudos ir susirinkim laisves, o i laisvi gyvendinim detaliai reguliavo statymai: 1919 m. Spaudos statymas, 1935 m. Spaudos statymas, 1920 m. Susirinkim statymas ir 1932 m. Susirinkim ir pramog statymas. Iki perversmo gyvendinti ias laisves buvo nesunku, nes buvo nustatytas pareiktinis reimas. Asmuo, norintis steigti leidykl, knygyn, skaitykl arba sigyti tam tikr rang turjo tik praneti apie tai apskrities virininkui tris dienas prie leidyklos (knygyno, skaityklos) atidarym arba tam tikr prietais sigijim. Visi leidiniai buvo suskirstyti periodinius ir vienkartinius. Periodiniai leidiami ne maiau kaip du kartus per metus tuo paiu pavadinimu, visi kiti vienkartiniai. Apie vienkartinius leidinius i anksto praneti nereikjo, juos galjo leisti bet kuris asmuo. Periodinio leidinio redaktorius turjo bti Lietuvos pilietis, kurio teiss nebuvo susiaurintos teismo. Apie ketinim leisti periodin leidin reikjo praneti apskrities virininkui. Visais atvejais 8 leidinio egzempliorius (ileistus) reikjo pateikti apskrities virininkui, kuris galjo sustabdyti leidinio platinim, ikelti baudiamj byl, jeigu leidinyje buvo nusikaltimo poymi. Leidinio likim galutinai spsdavo teismas. Naujas statymas gerokai apsunkino spaudos laisvs gyvendinim. Ypa sunku buvo leisti laikraius ir kitus periodinius leidinius. Tam reikjo net vidaus reikal ministro leidimo. Padidinti reikalavimai leidjams ir redaktoriams, pvz., redaguoti laikrat galjo ne maiau kaip 24 met amiaus Lietuvos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje ir turintis auktj isilavinim. Ministras pirmininkas, vidaus reikal ministras ir apskrities virininkas gavo daugiau teisi priirti leidj ir redaktori darb, galjo paalinti juos i pareig, udrausti skelbti tam tikr informacij (cenzra) arba pareikalauti paskelbti tam tikr informacij. Leidinio likim galutinai sprsdavo vidaus reikal ministras. 1920 m. Susirinkim statymas suskirst susirinkimus vieuosius ir udaruosius. Vieasis buvo tas susirinkimas, kuriame galjo dalyvauti visi norintys asmenys, visi kiti susirinkimai buvo udarieji. Viej susirinkim organizatoriai privaljo 24 valandas prie susirinkim praneti apie j policijos virininkui (pareiktinis reimas). U tvark atsak organizatoriai, bet policija turjo teis atsisti pareignus stebti vieojo susirinkimo eig ir paleisti susirinkim, jeigu kilo netvarka arba buvo paeidiami baudiamieji statymai. Policijos darbuotoj veiksmus buvo galima apskusti teismui. Udaruosius susirinkimus policija stebjo tik tuo atveju, jei buvo informacija, kad ten bus bandoma paeisti baudiamuosius statymus. Pagal nauj Susirinkim ir pramog statym visiems susirinkimams reikjo policijos virininko leidimo, iskyrus valstybs institucij organizuotus susirinkimus, draugij ir sjung vadovybs posdius, moksleivi susirinkimus (jeigu vyksta mokykloje), taip pat susirinkimus,

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 53 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija kuriuose atliekamos religins apeigos arba veniama kokia eimos arba privatin vent. Organizatorius turjo bti Lietuvos pilietis ne jaunesnis kaip 21 met amiaus, nuolat gyvenantis tame mieste, ir kurio teiss nra susiaurintos teismo. Policijos pareignai galjo stebti bet kok susirinkim, jeigu buvo informacija apie ketinimus paeisti baudiamuosius statymus, ir galjo udaryti bet kok susirinkim, jeigu nukrypstama nuo patvirtintos programos, jeigu dalyvi veiksmai ar pasisakymai sudaro pavoj valstybs saugumui, vieajai tvarkai, moni dorovei arba sveikatai. Policijos veiksmus buvo galima apsksti apskrities virininkui, jo veiksmus vidaus reikal ministrui, ir tik ministro veiksmus Vyriausiajam Lietuvos Tribunolui.

5. Nepaprastj statym reikm mogaus ir pilieio teisms ir laisvms gyvendinti Piliei teisi ir laisvi gyvendinim gerokai suvar nepaprastieji statymai. Pirmas i j buvo 1919 m. Ypatingi valstybs apsaugos statai, kurie sureguliavo karo padties paskelbimo ir gyvendinimo klausimus. Apskrityse, kuriose paskelbta karo padtis, buvo steigiamos karo komendantros, komendantai buvo skiriami krato apsaugos ministro. Jie turjo plaias teises, galjo udaryti mones ir organizacijas, udrausti prekyb, nusavinti privatin turt, sustabdyti laikrai platinim, udrausti gyventojams pasitraukti i gyvenamosios vietos arba atvirkiai itremti juos, jei j buvimas tam tikrojoje vietoje pavojingas valstybei ir t.t. Visos savivaldybs, valstybins ir visuomenins institucijos privaljo vykdyti komendant sakymus ir teikti jiems visoki pagalb. U sakym nevykdym ir valstybei pavojing veikl buvo nustatytos sankcijos nuo pinigins baudos iki mirties bausms (taik kariniai teismai). Buvo daug i stat pakeitim, svarbiausias i kuri buvo 1934 m., kai komendantai gavo teis udaryti draugij, kurios veikla pavojinga valstybei, o asmenys, kurie neistojo i tokios draugijos eis mnesius prie jos udarym, netekdavo rinkim teiss ir privaljo pasitraukti i vis renkamj institucij. 1925 m. ileistas Sustiprintos apsaugos statymas. Sustiprinta apsauga iek tie velnesn u karo padt, u sustiprintos apsaugos gyvendinim atsak vidaus reikal ministras ir apskrii virininkai, kuriems suteiktos beveik tokios pat teiss, kokias turjo krato apsaugos ministras ir karo komendantai pagal Ypatingus valstybs apsaugos status. 1934 m. ileistas Tautai ir valstybei saugoti statymas, nustats baudiamj atsakomyb u nusikaltimus, nukreiptus prie Lietuvos valstyb ir taut. Jame numatyta daug nelabai aiki nusikaltim, toki kaip Lietuvos tautos eidimas arba Lietuvos piliei valstybins itikimybs slopinimas. Pagal statym taip pat buvo galima udrausti organizacij, konfiskuoti jos turt, konfiskuoti knygos ar laikraio tira ir t.t. 1939 m. priimtas Nepaprastojo meto statymas. Nepaprastasis metas buvo dviej ri: 1) sustiprintos apsaugos metas ir 2) valstybs gynimo metas (karo padtis). Paskelbti ir

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 54 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija panaikinti nepaprastj met galjo prezidentas vyriausybs teikimu, o vykdyti turjo krato apsaugos ministras ir karo komendantai (itie atsak u valstybs gynimo met ir turjo remtis Ypatingais valstybs apsaugos statais) ir vidaus reikal ministras ir apskrii virininkai (itie atsak u sustiprint apsaug ir privaljo laikytis io naujo statymo, nes 1925 m. statymas buvo panaikintas). Tais paiais 1939 m. statymas buvo papildytas, ir pareignai gavo papildomas teises, pvz., paskirti darbo prievol asmenims nuo 16 iki 60 met amiaus.

6. mogaus ir pilieio teisi ir laisvi gyvendinimas reformuojant agrarinius santykius Lietuvoje Lietuvos valstybs atkrimo laikotarpiu ems reformos klausimas jau buvo labai aktualus: Lietuvoje buvo daug beemi ir maaemi valstiei, tuo tarpu buvo daug neinaudojam emi, kuri savininkai uvo karo metu arba ivyko usien. Neturdami ems valstieiai emigravo, majo krato gyventoj skaiius. Buvo pavojus, kad Lietuvoje lik beemiai ir maaemiai pasiduos kenksmingai propagandai, jei bolevikai ar kurie kiti ekstremistai paads jiems ems. Tam tikr pavoj jaunai valstybei sudar ir ta aplinkyb, kad stambs dvarai priklaus rus ir vokiei kolonistams, daugelis kuri nepalaik Lietuvos nepriklausomybs, tad reikjo sumainti toki dvarinink ekonomin bei politin tak. Taip pat reikjo aprpinti eme Lietuvos karikius savanorius ir suteikti sklypus valstybs ir savivaldybi staigoms, mokykloms, ligoninms ir kt. Reforma turjo padti Lietuvos ems kiui, labai nukentjusiam okupacijos ir karo metais, padidinti jo efektyvum, likviduoti jame feodalins emvaldos liekanas. Taigi ems reforma Lietuvoje siek ekonomini, politini ir socialini tiksl. ems reformos klausim turjo isprsti Steigiamasis Seimas, tai buvo vienas i svarbiausi jo udavini. Lietuvos Valstybs taryba ir Laikinoji vyriausyb nepasiryo pradti reformos, nes neturjo tam tiesioginio visos Lietuvos tautos galiojimo, todl padar tik btiniausius darbus ir ileido kelet normini akt, be kuri tikrai nebuvo galima apsieiti. Antai 1918 m. gruodio 14 d. ileistas Laikinosios vyriausybs sakymas dl majorat [majoratas nekilnojamasis turtas, paprastai dvaras, kur kart su bajoro titulu galima palikti tik vienam vyresniam snui; kiti sns gauna tik kilnojamj turt. Lietuvoje majoratai priklaus daugiausia rus dvarininkams] paskelb majoratus valstybs nuosavybe ir perdav juos ems kio ir valstybs turt ministerijos iniai ketinant ateityje panaudoti juos ems reformos tikslams gyvendinti. 1919 m. balandio 4 d. Valstybs taryba prim statym Dl rus vyriausybs konfiskuot banyi, banytini emi ir kitoki turt, pagal kur toks turtas turjo bti Lietuvos valstybs inioje tol, kol jo likim isprs Steigiamasis Seimas. 1920 m. gegus 15 d. susirinks Steigiamasis Seimas jau t pat mnes pradjo svarstyti ems reformos klausimus. Jau birelio 28 d. buvo priimtas statymas emei perleisti, gyti ir

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 55 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija keisti, udrauds savininkams, turintiems vir 140 marg (1 margas kiek daugiau u 0,5 ha) ems disponuoti ja be specialios komisijos, sudarytos i ems kio, Finans, Vidaus reikal ir Teisingumo ministerij atstov, leidimo. 1920 m. rugpjio 3 d. Steigiamasis Seimas prim statym, pagal kur eme buvo aprpindami Lietuvos kariuomens kariai, o rugpjio 11 d. statym dl mik, vandeni ir privilegijuota tvarka sigyt emi nusavinimo. Pagal statym valstybei neatlygintinai buvo perduoti privats mikai (didesni u 25 deimtines [1 deimtin = 1,09 ha]), taip pat pelks ir durpynai, vandenys, ems gelms ir mineralini vandeni altiniai, visas nekilnojamasis turtas, kur Rusijos imperatorius ar jo administracija dovanojo asmenims ar staigoms, dvarai, kuriuos rus valdia sigijo Lietuvoje lengvatinmis slygomis. 1920 m. spalio 15 d. Steigiamasis Seimas prim Privatini savinink emi naudojimo statym, pagal kur valstyb pam globon dvarus vir 70 deimtini, kuri savininkai asmenikai netvark savo kio. iems dvarams globoti buvo steigiamos Apskrii ems kio komisijos. statymas nustat i dvar inuomojimo tvark, kurios reikjo laikytis kol sigalios ems reformos statymas. 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas prim pagrindin reformos akt ems reformos statym. statyme deklaruoti reformos tikslai buvo: aprpinti eme beemius ir maaemius, sutvarkyti ems k taip, kad bt palankesns slygos smulkiems ir vidutiniams kiams vystytis, taip pat nusavinti ir perduoti valstybei tas emes, kurias valstyb galt naudoti tikslingiau ir saugoti patikimiau negu tai daro privats savininkai. ems reformos tikslams gyvendinti buvo sudaromas ems reformos fondas. Buvo konfiskuojamos ir traukiamos ems reformos fond vadinamj bermontinink ir kit prie Lietuvos nepriklausomyb kovojusi asmen ems, taip pat ems, carins Rusijos vyriausybs atimtos i 1863 m. sukilli ir perduotos kolonistams. Kiti privats dvarai buvo nusavinami atlyginamai paliekant j savininkams po 80 ha ems skaitant 25 ha miko (1929 m. i norma padidinta iki 150 ha). Daugiau u 80 ha turintis savininkas galjo pats pasirinkti sklyp iki 80 ha, o vis kit em privaljo perduoti ems reformos fond. ems savininkai usienieiai privaljo per 3 metus nuo io statymo sigaliojimo perleisti (parduoti, dovanoti ir kt.) vis savo em Lietuvos pilieiams. Per t termin neperleista em buvo konfiskuojama. statymas reikalavo nusavinti pirmiausia stambius ir labiausiai apleistus dvarus. Maesnius nei 150 ha dvarus buvo leidiama nusavinti vliau, kai stambesni dvarai jau bus idalyti beemiams ir maaemiams. ems reformos fond taip pat buvo trauktos valstybins ems ir 1918-1922 m. pagal ankstesnius statymus nusavintos ems. Gauti em galjo visi beemiai ir maaemiai, taiau kai kuri kategorij asmenims statymas atiduodavo pirmenyb. Vis pirma em gaudavo kareiviai ir karininkai (jie taip pat gaudavo paskolas i valstybs lengvatinmis slygomis). Paskui em gaudavo asmenys, i kuri po 1861 m. em buvo atimta ir priskirta prie dvaro (iems grinama iki 80 ha). Po it

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 56 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija valstiei em gaudavo valstybs nusavint dvar darbininkai, dirb t em, ir t dvar kaimynai, turintys maiau nei 10 ha. Po it em gaudavo visi kiti valstieiai: beemiai gaudavo 8-20 ha priklausomai nuo ems kokybs, o maaemiams buvo pridedama tiek kiek trko iki ios normos. ems kio darbus dirb kaimo amatininkai galjo gauti 0,5-2 ha. Nekilnojamojo turto neturj valstybini ir privai moni ir staig darbuotojai gaudavo nedidelius sklypui gyvenamajam namui pasistatyti. ems sklypai buvo skiriami ir mokykloms, ligoninms, vairioms staigoms ir monms, miestams, Banyios institucijoms. Buvo draudiama skirti sklypus usienieiams ir tiems Lietuvos pilieiams, kuri teiss buvo susiaurintos arba atimtos teismo u padarytus nusikaltimus. Aprpinus eme visus j turinius teis asmenis, em galjo gauti ir kiti norintieji, net ir niekada negyven i ems kio. Visi em gavusieji, iskyrus karikius savanorius ir karo metu sueistuosius ir pasiymjusius karikius, privaljo per 36 metus sumokti iperkamj mokest, kurio dydis priklaus nuo ems ploto ir kokybs. Laisvai disponuoti eme galjo tik j pradj dirbti ir pilnai u j atsiskait asmenys su slyga, kad nuo ems gavimo dienos prajo 10 met, visi kiti galjo tik palikti em testamentu savo giminaiiams. Valstybei buvo leista atimti em i asmen, per 8 metus nuo jos gavimo dienos nepradjusi jos dirbti (i norma panaikinta 1924 m.). em gavs asmuo ir pats galjo atsisakyti ems, tada jam buvo mokama kompensacija u toje emje pasistatytus namus. Atsivelgiant reformos eig ems reformos statymas buvo koreguojamas: 1924-1939 m. buvo ileista net 18 jo pakeitimo ir papildymo statym. ems reform vykdusios institucijos ems kio ir valstybs turt ministerija, ems reformos valdyba, vietins ems reformos komisijos (i pradi Apskrii ir Valsi, nuo 1930 m. Apygard), ems tvarkymo komisijos taip pat rmsi 1922 m. ems reformai vykdyti staig organizacijos statymu, 1930 m. to paties pavadinimo statymu, 1931 m. Servitutams likviduoti statymu, 1919 m. ir 1935 m. ems tvarkymo statymu. J nuostatas detalizavo ems kio ir valstybs turt ministerijos ir ems reformos valdybos ileistos instrukcijos ir taisykls. Vykdant ems reform kaimai buvo suskaidomi viensdius (vienkiemius), jei to reikalavo tredalis kaimo gyventoj. Buvo likviduojami servitutai, bendros ganyklos, bendro naudojimo mikai. ems reforma padjo ems kiui atsigauti po karo ir sudar palankias slygas ems kio vystimuisi. Stambij dvarinink sluoksnis neteko savo ekonomins ir politins galios, sklypus gav valstieiai sudar valstybins valdios socialin baz. ems reforma stiprino valstyb, stabilizavo padt alyje ir buvo didel klitis bolevikams plsti savo idjas Lietuvos kaimuose. SSRS okupavus Lietuv, ems reforma buvo nutraukta. Bolevikai panaikino visus ems reformos statymus ir pradjo ems nacionalizavim.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 57 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija

Panaudota literatra: 1. 2. 3. 4. ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. Lietuvos Valstybs teiss aktai (1918 02 16 1940 06 15). Vilnius, 1996. ROMERIS, M. Lietuvos konstitucins teiss paskaitos. Vilnius, 1990. RUDIS, A. mogaus teiss Lietuvos konstitucijose. Roma, 1987.

Dvylikta paskaita LIETUVOS TEISINS SISTEMOS TEISKROS SUBSISTEMA 1918-1992 M. 2. VALSTYBS INSTITUCIJ VEIKLOS TEISINIS REGULIAVIMAS 1918-1992 M. Steigiamosios, statym leidiamosios ir vykdomosios valdios institucij konstitucinis statusas 1918 m. lapkriio 2 d. Valstybs Taryba vienbalsiai prim rezoliucij, kurioje atsisak savo ketinimo steigti Lietuvoje konstitucin monarchij ir pripaino Lietuvos Steigiamojo Seimo prerogatyv galutinai isprsti valstybs formos klausim. Kadangi tuomet buvo nemanoma suaukti Steigiamj Seim, reikjo nustatyt kakoki laikin tvark, bent bendrais bruoais sureguliuoti valstybs ir piliei santykius. Todl Valstybs taryba t pai dien prim dokument, pavadint Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai (Taryba nesiryo priimti nors ir laikinj, bet vis tiek Konstitucij, tai Steigiamojo Seimo prerogatyva). Literatroje tai pirma laikinoji konstitucija. inoma, konstitucijose nebna antraeili norm, visos nuostatos yra svarbios, tai valstybs ir teiss pamatas. Taiau paymtinos dvi i tikrj pamatines Konstitucijos nuostatos: 1) Konstitucija nustat Steigiamojo Seimo rinkim principus, btent, rinkimai turi bti visuotiniai, lygs, tiesioginiai, balsavimas turi vykti slaptai. Valstybs taryba sipareigojo ileisti Steigiamojo Seimo rinkim statym, o rinkimams pasibaigus, paskirti Steigiamojo Seimo posdio dat. Tokiu bdu Valstybs taryba pabr, kad neuzurpuoja valdios ir nebando kalbti visos Lietuvos tautos vardu. Taryba ir kitos institucijos yra tik laikinoji valdia ir gali leisti tik laikinuosius statymus. Tai leidia suprasti, kodl Taryba veik taip, o ne kitaip, kodl sprsdavo vienus klausimus ir apleisdavo kitus. 2) Konstitucija sankcionavo svetimos teiss galiojim Lietuvoje (teiss recepcij): jeigu tam tikri santykiai nra sureguliuoti Lietuvos statymais, turi laikinai galioti prie kar (t.y. iki 1914-08-01) galioj statymai, kiek jie neprietarauja Konstitucijai. ita nuostata leido ivengti teisinio vakuumo, didiuls netvarkos. statym leidiamoji valdia priklaus Valstybs tarybai, o vykdomoji Valstybs Tarybos Prezidiumui, kuris turjo vykdyti j per Ministr kabinet, atskaiting Valstybs tarybai. Valstybs Tarybos Prezidiumas buvo kolektyvinis (kolegialus) valstybs vadovas. Kartu jis buvo Valstybs Tarybos vadovas. Konstitucija to nenustat, bet galiojo 1918-11-11 Valstybs

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 58 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Tarybos Statutas (pagal Konstitucij Prezidiumas susidjo i prezidento ir dviej viceprezident, o pagal Statut i prezidento, dviej viceprezident ir dviej sekretori. Prezidentas, 1 viceprezidentas ir 1 sekretorius tvark Prezidiumo kaip valstybs vadovo reikalus, o kitas viceprezidentas ir kitas sekretorius Prezidiumo kaip Tarybos vadovo reikalus). 1918 m. gruodio 29 d. buvo paskelbtas Trij Prezidiumo nutarimas, kuriame teigiama, kad aplinkybs laikinai neleidia Prezidiumo nariams daryti valstybs gyvenimui reikaling veiksm, todl Prezidiumas nutar, kad vieno bet kurio jo nario paraas prilyginamas vis trij nari paraams. Faktikai tai pirmoji Konstitucijos pataisa. 1919 m. sausio 24 d. Valstybs Taryba papild Konstitucij. Jos 30 str. suteik Ministr Kabinetui teis pertraukos tarp Tarybos sesij metu leisti laikinuosius statymus, su slyga, kad jie bus pateikti Tarybai per artimiausi jos sesij. 1919 m. balandio 4 d. Valstybs Taryba prim nauj ios Konstitucijos redakcij arba nauj Konstitucij (?) iuo klausimu nra bendros nuomons. Pagal i Konstitucij, valstybs vadovas buvo prezidentas. Prezidiumas liko kaip Tarybos vadovas (pagal Konstitucij yra tik Tarybos pirmininkas, o pagal Valstybs Tarybos Statut, trij nari prezidiumas pirmininkas ir du vicepirmininkai). Prezidentas papildomai gavo reliatyvinio veto teis, amnestijos teis, teis aukti ir paleisti Tarybos sesijas (pati Taryba nebegaljo nei aukti, nei baigti savo sesij). Atsirado Valstybs kontrol, institucija, kuri priirjo valstybs institucij ir savivaldybi finansin veikl (valstybs kontroleri skyr Prezidentas). Argumentai u tai, kad ia tik 1918 m. Konstitucijos redakcija: 1) 1919 m. dokumentas odis od atkartoja 1918 m. dokumento pavadinim ir daugum nuostat; 2) 1919 m. dokumente yra nuostat, kuri neturt bti naujojoje Konstitucijoje, btent, preambul, kurioje deklaruojamas valstybs valdios steigimas (valdia jau steigta, kam kartoti?), laikinai paliekami galioti prie kar galioj statymai (vl beprasmikas kartojimas); 3) steigusi Prezidento institucij Taryba nepadar nieko naujo, tik gyvendino 9 straipsn, pagal kur aukiausiosios valstybs institucijos kompetencija pavedama Valstybs Tarybos Prezidiumui, kol nra specialiai tam reikalui steigtos institucijos. Argumentai u tai, kad ia nauja Konstitucija: 1) 1918 m. Konstitucija buvo parlamentin (Taryba ne tik leido statymus, jos Prezidiumas drauge su Ministr kabinetu vykd statymus), o 1919 m. Konstitucija vyriausybin (prezidentas galjo neaukti Tarybos sesij ir drauge su Ministr kabinetu leisti laikinuosius statymus, t.y. galjo apsieiti be Tarybos. Vadinasi pasikeit konstitucijos esm, dvasia. I tikrj Tarybos sesijos nebuvo nuo 1919-04-16, kai Prezidentas paleido XIV Tarybos sesij (ne Taryb, kurios paleisti negalima!), iki 1919-1015, kai prasidjo XV sesija; 2) pavadinimo ir daugumos nuostat atkartojimas pats savaime nereikia, kad ia tas pats dokumentas 1928 m. Konstitucija taip pat atkartojo pavadinim ir

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 59 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija daugum 1922 m. konstitucijos nuostat, bet visi sutinka, kad tai nauja konstitucija; 3) jeigu Taryba i tikrj norjo tik pataisyti ir papildyti Konstitucij, kodl ji prim konstitucij i naujo, nes Laikinosios Vyriausybs iniose parayta Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai. Lietuvos Valstybs Tarybos priimti 1919 m. balandio 4 d. Visi Dsniai, o ne tam tikri straipsniai! 1918 m. konstitucijoje Valstybs Taryba sipareigojo ileisti Steigiamojo Seimo rinkim statym, o rinkimams pasibaigus, paskirti Steigiamojo Seimo posdio dat. 1919 m. pabaigoje (11. 20) toks statymas buvo priimtas, kartu buvo pataisyti Konstitucijos 32 ir 33 straipsniai. Jos 32 straipsnis i pradi buvo toks: Steigiamojo Seimo nari rinkimams pasibaigus, Seimas renkasi Vilniuje Valstybs Valdios paskirt dien, kadangi Vilnius buvo okupuotas bolevik, straipsnis pakeistas: Steigiamasis Seimas renkasi Valstybs Prezidento nurodytoje vietoje ir jo paskirt dien. Konstitucijos 33 straipsnis i pradi buvo toks: Steigiamasis Seimas pradeda darb dviem tredaliams atstov susirinkus, o pataisytas jis buvo taip Steigiamasis Seimas pradeda darb, susirinkus pusei ir vienam irinktj atstov. Steigiamojo Seimo rinkim principus nustat Konstitucija (atstovai renkami visuotiniu, tiesioginiu, lygiu ir slaptu balsavimu), naujov buvo ta, kad statymas nustat proporcin atstovavimo sistem - rinkjas balsavo ne u tam tikr kandidat, o u vis sra, pateikt tam tikros politins partijos arba rinkj grups (50 rinkj), ir nuo tos partijos irinktj skaiius buvo proporcingas u jos sra balsavusij skaiiui (pvz., jeigu tam tikrojoje apygardoje renkami 22 atstovai ir u tam tikros partijos sra balsavo 37 % rinkj, tai partijai skiriamos 8 vietos, ir jas uima pirmieji 8 kandidatai i to srao). Tam tikrojoje apygardoje renkam atstov skaiius buvo proporcingas gyventoj skaiiui. Atstovavimo norma buvo 1 atstovas nuo 15 000 gyventoj. Buvo numatoma sudaryti 10 apygard, kuriose turjo bti irinki 229 atstovai, bet realiai buvo organizuotos tik eios apygardos, kuriose buvo irinkti 112 atstov. Keturios apygardos buvo okupuotame Vilniaus krate (Vilniaus, Lydos, Balstogs ir Gardino) ir dar viena apygarda buvo Klaipdos kratas, kuris tuomet dar nebuvo grintas Lietuvai. statymas nustat, kad Klaipdos krate rinkimai vyks pagal statym, tik rinkim data gali bti kitokia. Tai pirmas norminis aktas, kuris laik Klaipdos krat Lietuvos valstybs dalimi. Tuomet Lietuvos valstyb dar nebuvo pripainta usienio ali, tarptautins teiss poiriu Klaipdos krato likimas dar buvo neaikus, bet Lietuvos konstitucins teiss poiriu tai jau buvo Lietuvos teritorija, ir tai sudar teisin pagrind susigrinti Klaipdos krat. statymas pabr vyr ir moter lygiateisikum, kurio tuomet nebuvo net kai kuriose demokratinse valstybse (Didiojoje Britanijoje moterys gavo rinkim teis 1928 m., Pranczijoje - 1944 m., veicarijoje 1971 m.). Rinkimuose galjo dalyvauti vis tikjim ir tautybi Lietuvos pilieiai. Buvo nustatytas amiaus cenzas: rinkti galjo tie pilieiai, kuriems

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 60 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija sukako 21 metai (tai aktyvioji rinkim teis), atstovais galjo bti renkami tie, kuriems sukako 24 metai (tai pasyvioji rinkim teis) (iimtis padaryta kariki atvilgiu pagal statymo 192003-25 jie dalyvavo rinkimuose nuo 17 met amiaus). Susirinks pirmj savo posd 1920 m. gegus 15 d. Steigiamasis Seimas vienbalsiai prim trump rezoliucij, kurioje Steigiamasis Seimas reikdamas Lietuvos moni vali proklamuoja esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaip demokratin respublik, etnografinmis sienomis ir laisv nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis valstybmis. Rezoliucija panai 1917 m. Vilniaus konferencijos politin rezoliucij, taip pat 1918 m. vasario 16-sios akt, bet tai nra trys nepriklausomybs deklaravimo aktai. Skirtumai yra ie: 1) Vilniaus konferencijos rezoliucijoje suformuluotas udavinys atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb; vasario 16-tosios akte praneama, kad Lietuvos taryb pradjo valstybs atkrimo darbus; Steigiamojo Seimo rezoliucijoje konstatuojama, kad udavinys yra isprstas valstyb egzistuoja ir yra nepriklausoma. Tikslas procesas rezultatas. 2) Steigiamasis Seimas paskelb rezoliucij visos Lietuvos tautos vardu, o Vilniaus konferencija ir Lietuvos taryba kalbjo lietuvi tautos vardu; 3) Steigiamasis Seimas galutinai apsisprend dl valstybs formos demokratin respublika, kurios teritorija sutampa su etnografine Lietuva. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas, priimdamas Akt dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo, pabrdamas atstatytos valstybs tstinum, rmsi vasario 16-sios ir 1920 m. gegus 15 d. aktais kaip niekada nenustojusiais teisins galios ir liekaniais Lietuvos valstybs konstituciniu pamatu. 1919 m. Pamatiniai Dsniai nustojo galioti 1920 m. gegus 15 d. Pirmajame Steigiamojo Seimo posdyje atsistatydino Prezidentas, ministrai ir kiti auktieji pareignai, bet Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis paved jiems laikinai eiti savo pareigas. 1920 m. birelio 2 d. Steigiamasis Seimas prim dar vien laikinj konstitucij (pasirayta birelio 10 d., paskelbta birelio 12 d.). Taigi nuo gegus 15 d. iki birelio 12 d. Lietuva gyveno be dokumento, kuris vadinasi konstitucija. inoma, konstitucija kaip tam tikra norm visuma buvo. Nauja laikinoji konstitucija buvo priimta Steigiamojo Seimo siekiant nustatyti kit valstybs institucij teisin status. Paties Steigiamojo Seimo teisinis statusas kilo ne i konstitucijos, o i Lietuvos tautos. Steigiamoji valdia priklaus tautai, kuri gyvendino i valdi per savo atstovus Steigiamajame Seime. Steigiamasis Seimas gavo galiojimus tiesiogiai i tautos, o visos kitos institucijos gavo valdi i Steigiamojo Seimo. Visos kitos institucijos buvo steigtoji valdia (statym leidiamoji, vykdomoji, teismin). Valdi padalijimo principas negaliojo Steigiamojo Seimo atvilgiu jis turjo vis valdi, pats sprsdavo kiek teisi perduoti kitoms institucijoms ir bet kuriuo momentu galjo tas teises susigrinti.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 61 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Pagal 1920 m. valstybs vadovas buvo Prezidentas, renkamas Steigiamojo Seimo. I tikrj buvo politinis susitarimas nerinkti prezidento. Jo pareigas laikinai jo Steigiamojo Seimo pirmininkas A.Stulginskis. 1920 m. konstitucij pasira Antanas Smetona, nes jis laikinai jo valstybs vadovo pareigas, kol sigaliojo i konstitucija. 1920 m. ruden, kai lenk kariuomen um Vilni ir pradjo ygiuoti Kauno kryptimi, buvo nutarta laikinai nutraukti Steigiamojo Seimo darb, paskelbti sesijos pertrauk ir sudaryti speciali institucij - Maj Seim. Spalio 22 d. Steigiamasis Seimas prim Maojo Seimo sudarymo statym. Maasis Seimas susidjo i Steigiamojo Seimo pirmininko ir ei nari, renkam paties Steigiamojo Seimo i savo tarpo (dl visa ko buvo irinkti dar 6 pavaduotojai). Maasis Seimas turjo leisti statymus, tvirtinti valstybs biudet ir kontroliuoti vyriausybs darb. Ministr kabintas ir Valstybs kontrolerius buvo atskaitingi Maajam Seimui ir privaljo atsistatydinti, jeigu Maasis Seimas pareik nepasitikjim. Maasis Seimas veik iki 1921 m. vasario mn., kada vl susirinko Steigiamasis Seimas. 1922 m. rugpjio 1 d. Steigiamasis Seimas prim pirm nuolatin Lietuvos valstybs konstitucij, kuri M.Romeris pavadino seimokratine, nes ji suteik pernelyg plaias teises Seimui. Seimas ne tik leido statymus, ratifikavo tarptautines sutartis ir tvirtino valstybs biudet (visa tai prastos parlamento funkcijos), bet dar rinko Respublikos prezident, galjo paalinti j i pareig, prezidentui atsistatydinus arba mirus, j pavadavo Seimo pirmininkas, Ministr kabintas privaljo turti Seimo pasitikjim (pareikus nepasitikjim privaljo atsistatydinti), Seimas galjo ikelti baudiamj byl Prezidentui, ministrui pirmininkui, ministrui (byl nagrinjo Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas). Sprendiant i it ir kai kuri kit Konstitucijos nuostat statym vykdomoji valdia (Vyriausyb, susidjusi i Prezidento ir Ministr kabineto) buvo pernelyg priklausoma nuo statym leidiamosios valdios (Seimo), o tai nra itin geras dalykas. Pagal Konstitucij Lietuvos sudtyje galjo bti autonominiai vienetai (turimas omenyj Klaipdos kratas). Taip buvo sudarytos teisins slygos suteikti Klaipdos kratui autonomij, kai is bus susigrintas. Seimas buvo renkamas pagal 1922 m. Seimo rinkim statym, kuris labai panaus Steigiamojo Seimo rinkim statym. I pradi buvo nustatyta atstovavimo norma 1 seimo narys nuo 25000 gyventoj, bet 1926 m. statymo pakeitimas nustat nuolatin seimo nari skaii 85 nariai (pirmosios kadencijos seime buvo 79 nariai, antrosios 78, treiosios kadencijos seimas irinktas iai pataisai sigaliojus, todl jame buvo jau 85 nariai). Seimo darb detaliai sureguliavo 1924 m. Seimo statutas, iki io statuto primimo seimas veik pagal 1920 m. Steigiamojo Seimo statut.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 62 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Po 1926 m. gruodio 17 d. perversmo formaliai galiojo ta pati 1922 m. konstitucija ir veik tos paios institucijos, bet j faktin padtis pasikeit. Valstybin valdia buvo sukoncentruota Vyriausybs rankose, seimo vaidmuo buvo antraeilis, o 1927 m. balandio mn. (12 d.) kilus konfliktui tarp seimo ir vyriausybs, seimas buvo paleistas prezidento, kuris nepaskyr nauj seimo rinkim, kaip to reikalavo konstitucija. Tai rodo, kad perversmo organizatoriai nesiskait su konstitucija ir faktikai jau buvo atsisak ios konstitucijos. Paleidus seim, prasidjo diskusijos dl konstitucijos keitimo. Buvo svarstomas ir pagaliau atmestas kaip pernelyg rizikingas paios konstitucijos nustatytas jos keitimo bdas, nes tam reikjo irinkti seim, o valdantieji sluoksniai baiminosi pralaimti rinkimus. Vliau buvo atsisakyta referendumo ir pagaliau buvo pasirinktas nesudtingas (net primityvus), bet maiausiai rizikingas konstitucijos oktrojavimo bdas, kai konstitucij priima valstybs vadovas. Jis bdingas monarchijoms, respublikose naudojamas retai. Konstitucija paskelbta 1928 m. gegus 25 d. Pagal j vykdomoji valdia nepriklausoma nuo seimo. Prezidentas renkamas ypating tautos atstov ir negali bti paalintas i pareig. Jeigu jis negali eiti pareig, j pavaduoja ministras pirmininkas. Pertraukos tarp seimo sesij metu Prezidentas gali leisti statymus, tvirtinti biudet, ratifikuoti tarptautines sutartis, priirti Ministr kabinto darb, ikelti ministrui baudiamj byl, suaukti ir paleisti seim. Prie prezidento veik patariamoji institucija - Valstybs taryba, susidjusi i profesionali teisininkus, kuriuos skyr Prezidentas. Valstybs taryba reng statym projektus, rpinosi kodifikavimu, teik ekspertines ivadas. Jos veikl sureguliavo 1928 m. Valstybs tarybos statymas. Kadangi pirmajam seimui suaukti jokie terminai nenustatomi, prezidentas galjo neskubti (ir neskubjo!). Seimo rinkimai vyko tik 1936 m. birelio mn. pagal nauj 1936 m. rinkim statym, kuris gerokai skyrsi nuo 1922 m. statymo: seimo kadencija 5 metai (vietoj 3), aktyvioji rinkim teis nuo 24 m. (buvo nuo 21 m.), pasyvioji nuo 30 (buvo nuo 24). 1 atstovas nuo 50000 gyventoj (buvo nuo 25000). Kadangi Vidaus reikal ministras 1936 m. vasario 6 d. udraud visas partijas, iskyrus Tautinink sjung, kandidat sraus ikeldavo savivaldybs, kuri veikl priirjo VRM Savivaldybi departamentas ir apskrii virininkai. Prezidentas buvo renkamas 7 metams pagal jo paties 1931 m. ileist Prezidento rinkim statym. Kadencij skaiius nenustatytas. Prezidentas renkamas ypating tautos atstov (rinkik), kuriuos rinko savivaldybs po 1 nuo 20000 gyventoj. Rinkikus suaukdavo Ministras pirmininkas, jie patys ikeldavo kandidatus ir balsavo u juos. 1938 m. Konstitucijos ypatumai: Valstybs interes primatas; pabriamos pilieio pareigos valstybs atvilgiu (16 str. Pilieiui valstyb yra jo paties buvimo pamatas, 17 str. Pilietis naudojasi savo laisve, nepaeisdamas kito teisi ir visuomet atsimindamas savo pareigas

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 63 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija valstybei). Atsisakyta valdi padalijimo principo (4 str.). Prezidentas nebra Vyriausybs narys, Vyriausyb tik Ministr taryba. Seimas priima tik statym projektus, juos tvirtina Prezidentas, kuris taip pat leidia statymus ir ratifikuoja tarptautines sutartis pertraukos tarp Seimo sesij metu (1936-1940 47 % statym ileido pats prezidentas, 53 % - prezidentas ir seimas drauge). Vietos valdymas ir savivalda Lietuvoje Vietos savivaldybi sistema buvo konstruojama i pradi pagal 1919 m. Savivaldybi statym ir 1921 m. Savivaldybi rinkim statym. Lietuvos teritorija buvo suskirstyta apskritis, o ios valsius. Valsiuose buvo organizuojamos seninijos, bet jos nebuvo savarankikos savivaldybs seninijos gyventoj sueiga (krivl) ir seninas buvo priskirti valsiaus savivaldos institucijoms. Miestai, kuriuose gyveno maiau nei 3 000 moni, savivaldos teisi negavo jie buvo traukti atitinkamo valsiaus sudt. Didesniems miestams buvo suteikta savivalda miestai, kuriuose gyveno 3 000 10 000 moni tvarksi valsiaus teismis, kuriuose gyveno daugiau nei 10 000 moni apskrities teismis (1931 m. savivald turintys miestai buvo suskirstyti apskritims prilygintus pirmaeilius ir valsiams prilygintus antraeilius). Valsiaus savivaldos institucijos buvo valsiaus taryba ir jos renkama valsiaus valdyba, susidjusi i viraiio, jo pavaduotojo ir idininko (jie renkami trejiems metams i pasyvij rinkim teis turinij). Valsiaus taryba buvo renkama tiesiogiai rinkj trejiems metams pagal atstovavimo norm 1 narys nuo 300 gyventoj. Kandidat tarybos narius sraus sil politins partijos ir bent 20 piliei grups, rinkim rezultatai buvo nustatomi pagal proporcin atstovavimo sistem. Aktyvij rinkim teis savivaldybi rinkimuose turjo asmenys, sulauk 20 met ir iki rinkj sra sudarymo nuolat gyven ar turj tame valsiuje usimim ne maiau kai 6 mnesius (sslumo cenzas), pasyvij sulauk 24 metus (iems sslumo cenzas netaikomas). Apskrities tarybos narius trejiems metams rinko valsi tarybos (1921 m. Savivaldybi rinkim statyme numatyti tiesioginiai rinkimai nebuvo gyvendinti) i pasyvij rinkim teis turini piliei (jei irinktasis prie tai nebuvo valsiaus tarybos narys, jis automatikai juo tapdavo). Apskrities taryba rinko trejiems metams apskrities valdyb (pirmininkas ir du nariai). Miestuose buvo miesto taryba ir miesto valdyba, kurios pirmininkas buvo miesto burmistras. Savivaldybi veikl priirjo auktesns savivaldybs (kai kuriems valsi ir miest savivaldybi sprendimams reikjo apskrities savivaldybs pritarimo) ir Vidaus reikal ministerijos Savivaldybi departamentas per VRM ministro skiriamus apskrities virininkus ie buvo Vyriausybs atstovai savivaldybse, galjo skirti revizijas ir kt. Vlesnieji

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 64 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Savivaldybi statymo pakeitimai ir papildymai apribojo savivaldybi teises ir iplt apskrii virinink teises. Ypa reikmingi buvo 1924 m. pakeitimai, kai apskrities virininkas gavo teis tvirtinti virait i trij valsiaus tarybos parinkt kandidat, sustabdyti viraiio ar kito tarybos nario veikl, o svarbiausia jis pats buvo paskelbtas apskrities tarybos pirmininku. 1931 m. Vietos Savivaldybs statymas dar labiau susiaurino savivaldybi teises ir sustiprino valstybs kontrol. Dabar pagrindin vaidmen atliko seninij krivls. Tiesioginiai valsiaus tarybos rinkimai panaikinti j renka seninij krivls trejiems metams i seninijos gyventoj. Sslumo cenzas padidintas iki vieneri met. Panaikintos valsi ir miest valdybos, liko viraitis (burmistras) ir jo pavaduotojas, kuri kandidatras parinkdavo valsiaus (miesto) taryba, o tvirtino apskrities virininkas. Apskrities taryba susidjo i valsi (miest) atstov ir viraii (burmistr), ji rinko apskrities valdyb, kurios pirmininkas buvo apskrities virininkas. Tiesiogiai buvo renkamos tik miest tarybos, tredal Kauno miesto tarybos skyr Vyriausyb. 1931 m. statymas suteik VRM ministrui teis, Ministr kabinetui nutarus, paleisti bet kurios grandies taryb; ministras ir apskrii virininkai galjo nualinti i pareig savivaldybi pareignus ir t.t.

Funkcin savivalda Lietuvoje 1922 1940 m. 1922 m. Konstitucija pirm kart Lietuvoje suteik savivald ne tik teritorijoms, bet ir kai kurioms kio sritims (funkcin savivalda). Konstitucija leido steigti ems kio, prekybos ir pramons, darbo ir kit kio srii rmus, kuri veikl turjo reguliuoti specials statymai. Pirmieji tokie statymai buvo priimti dar iki perversmo: 1924 m. Prekybos ir pramons rm statymas, 1925 m. ems kio rm statymas. Prekybos ir pramons rmai (nuo 1936 m. Prekybos, pramons ir amat rmai) turjo atstovauti atitinkam moni savininkams, ginti j interesus santykiuose su valstybe, sudaryti palankesnes slygas pltotis prekybai ir pramonei. ems kio rmai atstovavo kininkams. I pradi visi rmai buvo tikrai visuomenins staigos, j nariai buvo renkami atitinkamai moni savinink arba kinink i savo tarpo trims metams. Nariai patys rinko i savo tarpo rm pirminink, sekretori ir kitus vadovus. Rmai buvo juridinis asmuo, turjo sskait banke, galjo bylintis teisme, turjo teis steigti staigas ir mones, organizuoti parodas, muziejus, profesines mokyklas, organizuoti konferencijas ir suvaiavimus, leisti laikraius ir knygas, rinkti ir skelbti informacij ekonomikos, darbo santyki klausimais ir t.t. Rm pajamos buvo vis pirma j pai nustatyti mokesiai, kuriuos mokjo verslininkai ir darbininkai, taip pat pajamos i ekspertizs, konsultavimo, komercins veiklos. Rm veikl reguliavo j pai priimtas statutas (taisykls, nuostatai).

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 65 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija I pradi rm veiklos kontrol i valstybs puss buvo minimali. Rmams steigti reikjo atitinkamo ministro leidimo, ministras nustatydavo rm nari skaii ir tvirtino statut. Kasmet rmai teik ministrui finansins veiklos ataskait. Ministro reikalavimu rmai privaljo pateikti informacij ekonomikos, darbo santyki klausimais, atlikti statym projekto ekspertiz arba pareikti savo nuomon tam tikr klausimu. Po perversmo pasikeit valdanij sluoksni poiris funkcin savivald, jie stengsi sustiprinti valstybs tak rmams, apribuoti savivald ir pavesti rmams vykdyti tam tikras valstybs institucij funkcijas. Visa tai atsispindjo 1935-1936 m. gerokai pataisytame ems kio rm statyme, 1936 m. ileistame naujame Prekybos, pramons ir amat rm statyme ir 1935 m. priimtame Darbo rm statyme (Darbo rmai atstovavo pramons, prekybos, statybos ir transporto darbininkams ir tarnautojams, turjo rpintis j kultriniais, ekonominiais ir socialiniais reikalais.). Dabar rm direktorius (pirmininkus) skyr Respublikos prezidentas, jie buvo valstybs tarnautojai. Sumajo visuotinio nari susirinkimo ir renkamos rm vadovybs vaidmuo, nes daug teisi buvo perduota direktoriui. Gerokai padidinti reikalavimai kandidatams rm narius ir j rinkjams (tokie kaip ir vietos savivaldybi nariams ir rinkjams). Tam tikras skaiius rm nari buvo skiriami Vyriausybs ir veik kaip valstybs atstovai. Rm statut ileisdavo Ministr kabinetas (Darbo rm pirminink skyr ir statut leido vidaus reikal ministras). Klaipdos krato autonomija Lietuvos valstybs sudtyje 1923 1939 m. Lietuva buvo unitarin valstyb, kurios sudtyje buvo autonominis vienetas - Klaipdos kratas (galimyb turti autonomijas numat jau 1922 m. Konstitucija). Klaipdos krato autonomij detaliai reglamentavo 1924 m. konvencija ir 3 jos priedai, vienas i kuri Klaipdos teritorijos statutas. Autonomins Klaipdos krato institucijos buvo Seimelis ir Direktorija. Lietuvos vyriausybei Klaipdos krate atstovavo gubernatorius. Seimelis (statym leidiamoji valdia) renkamas krato gyventoj trejiems metams visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu pagal Lietuvos seimo ileist Klaipdos krato Seimelio rinkim statym (aktyvij rinkim teis turjo krato gyventojai, sukak 24 metus, pasyvij 30 met). Vykdomoji valdia suteikta Direktorijai, kurios pirminink skyr gubernatorius, o tas skyr kitus keturis narius i vietini gyventoj. Direktorija privaljo turti Seimelio pasitikjim. Klaipdos krate savivaldos teise naudojosi apskritys, Klaipdos miestas, valsiai ir kaimai. Greta autonomini ir savivaldos institucij Klaipdos krate veik centrins Respublikos institucijos (KAM, VRM ir kt.). Klaipdos krate galiojo Lietuvos konstitucija ir kai kurie bendri statymai. Tiesa, Krato ir Respublikos institucij kompetencijos buvo atskirtos nepakankamai

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 66 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija precizikai, tai sukeldavo problem. Po perversmo Lietuvoje vesta karo padtis galiojo ir Klaipdos krate, jai vykdyti buvo paskirtas karo komendantas.
Panaudota literatra: ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. Lietuvos Valstybs teiss aktai (1918 02 16 1940 06 15). Vilnius, 1996. MAKSIMAITIS, M. Lietuvos valstybs konstitucij istorija (XX a. pirmoji pus). Vilnius, 2005. MAKSIMAITIS, M.; ir VANSEVIIUS, S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius, 1997. ROMERIS, M. Lietuvos konstitucins teiss paskaitos. Vilnius, 1990.

1. 2. 3. 4. 5.

Trylikta paskaita LIETUVOS BAUDIAMOSIOS TEISS ISTORIJA XIII XX a. Nusikaltim ir bausmi samprata ir klasifikacija pagal 1468 m. Kazimiero teisyn ir Lietuvos Statutus Nusikaltimas Kazimiero teisyne ir Lietuvos Statutuose suprantamas kaip tam tikros materialins alos ar moralins alos (skriaudos) padarymas (tai vadinamoji materialioji arba objektyvioji nusikaltimo samprata), o ne kaip nustatytos tvarkos paeidimas (dabartin formalioji nusikaltimo samprata), todl jei nebuvo alos ar skriaudos, nebuvo nusikaltimo ir atsakomybs. Tokia nusikaltimo samprata apskritai bdinga senovs ir vidurami pasaulietinei teisei. Nusikaltimas dar nebuvo aikiai atskirtas nuo kit teiss paeidim (vis pirma nuo civilinio delikto, nes baudiamojo nusiengimo ir administracinio teiss paeidimo svok tuomet visai nebuvo). Nebuvo ir paties termino nusikaltimas atsivelgiant baudiamos veikos pobd buvo vartojami terminai smurtas, vagyst, piktadaryst, vaidas, vykis ir kt. Taiau jau tada nusikaltimas buvo suprantamas kaip veika (veikimas ar neveikimas), o ne kaip vieosios iraikos neturinios mintys ar idjos. 2002 m. Lietuvos teiss istorijos vadovlio autoriai baudiamosios teiss kontekstu aptaria ir kai kuriuos teismo proceso klausimus, dl ko gali kilti painiava, pvz., i io fragmento galima suprasti, kad dalis, o gal net dauguma, nusikaltim i pradi buvo privatins teiss reguliavimo srityje ir buvo privaiai persekiojami: Antrajame Lietuvos Statute nemaai nusikaltim pereina vieosios teiss srit, vertinant juos kaip pavojingus visuomenei. Nusikaltliai tampa vieai persekiojami. vedamos normos, jog tais atvejais, kai nukentjusio artimieji nepersekioja nusikaltlio, tai privalo daryti urdai, pabriama, jog nusikalstamais veiksmais daroma ala valstybei [p. 224]. I tikrj ia kalbama apie baudiamj byl iklim nukentjusiojo ar valstybs iniciatyva, kitaip sakant, apie dvi teismo proceso formas rungimosi ir tardomj proces. I pradi didel dauguma baudiamj byl (net ir dl nuudymo, iaginimo ir kit sunkij nusikaltim) buvo ikeliama nukentjusiojo praymu ir nagrinjama rungimosi proceso tvarka. Valstyb ia nemat sau pavojaus, todl persekiojo tokius nusikaltimus tik kai konkreiam asmeniui buvo padaryta konkreti ala ir jis papra nubausti

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 67 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija nusikaltl. Tokie nusikaltimai taip pat vieai persekiojami, apskritai bet kurie nusikaltimai ir tais laikais buvo vieai persekiojami. Paskelbusi nusikaltimu savavalik nukentjusiojo susidorojim su skriaudju, valstyb gijo monopolin teis sprsti ginus ir taikyti prievart. Kitiems asmenims i teis galjo priklausyti tik valstybei pavedus ar sutikus (deleguotas ir sankcionuotas teisingumo vykdymas) nukentjlis pats iekojo nusikaltlio ir atvesdindavo teism tik todl, kad toki teis jam suteik valstyb. Tik valstybiniai teismai ir valstybs sankcionuoti pasaulietini ir dvasinink emvaldi teismai nagrinjo tokias privataus kaltinimo baudiamsias bylas. Visa baudiamoji teis visada buvo ir yra vieosios teiss dalis, bet kurio nusikaltlio persekiojimas ir nubaudimas priklauso vieosios teiss reguliavimo sferai, kurioje vienas teisini santyki subjektas gali sakinti (bausti, drausti ir t.t.), o kitas privalo paklusti (nukentti, vykdyti ir t.t.). Taigi vadovlio autoriai kalba apie bendr tendencij valstyb vis daugiau nusikaltim laik nukreiptais prie j, todl persekiojo juos tardomojo (inkvizicinio) proceso tvarka. Taiau tardomasis procesas netapo pagrindiniu LDK iki pat okupacijos dominavo rungimosi procesas, tardomasis buvo taikomas religiniams ir valstybiniams nusikaltimams. Valstyb buvo tapatinama su valdovu, todl valstybiniai nusikaltimai kartu buvo ir valdovo eidimas. Pvz., bajoro pabgimas prieo al ne tik buvo nukreiptas prie valstybs saugum (bajorai buvo pagrindin karo jga), bet kartu eisdavo didj kunigaikt, nes nuo gero valdovo valdiniai nebga, vadinasi, didysis kunigaiktis yra toks valdovas, nuo kurio reikia bgti. XVI a. valstyb tapatinama jau su visu bajor luomu, kurio prieakyje yra valdovas, todl ir bajorams valstiei padaromi nusikaltimai persekiojami kaip valstybiniai. Nusikaltimo subjektas buvo fizinis asmuo (vyras ar moteris, iabuvis ar svetimalis). Pakaltinamumo amius (t.y. amius, pasiekus kur atsiranda atsakomyb u padaryt nusikaltim) pagal Kazimiero teisyn nra visai aikus jame kalbama apie atsakomyb u vagyst nuo 7 met, bet ar toks pakaltinamumo amius buvo vis kit nusikaltim atvejais? Antrajame Lietuvos Statute pakaltinamumo amius yra 14 met, Treiajame 16 met. Psichikai nesveiki asmenys neatsak tik kai juos sukurst padaryti nusikaltim tokiu atveju atsakomyb teko kurstytojui (kitais atvejais jiems tik velninama bausm). Lietuvos Statutai nustat ir valstiei bendruomens atsakomyb jos teritorijoje padarius nusikaltim nukentjusysis (ar jo giminaiiai) suaukdavo bendruomens narius ir jie kartu iekojo nusikaltlio vieiomis pdomis. Sulaikiusi nusikaltl bendruomen vertindavo jo kalts rodymus ir nubausdavo. Nesuiekojusi nusikaltlio bendruomen turjo atlyginti jo padaryt al (PLS, XIII, 5; ALS, XI, 31; XIV, 1, 6; TLS, XI, 26; XIV, 2, 9). Paymtina, kad vidurami Europoje teritorini bendruomeni ir kit kolektyvini teiss subjekt baudiamoji atsakomyb buvo prastas reikinys ir iuo atvilgiu LDK nebuvo iimtis.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 68 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Galiojanti teis ir teiss mokslas nepripasta teiss subjektais gyvn bei negyvosios gamtos reikini. Taiau taip buvo anaiptol ne visada. Pagonikoje Europoje mons dvasindavo gamt, todl nenuostabu, kad senovs teiss subjektais greta moni buvo gyvnai, mediai, vanduo, perknija ir pan., taip pat moni pagaminti daiktai rankiai, pastatai ir kt. Daniausiai jie bdavo teisins atsakomybs santyki subjektai. Istorijos altiniuose pateikiami duomenys apie toki subjekt patraukim atsakomybn u monms padaryt al. Daugiausia gyvn, gamtos jg, ranki ir panai subjekt atsakomyb reglamentavo teisiniai paproiai, kuri dauguma nebuvo urayta ir neiliko iki ms dien, todl gana sunku sprsti, kurioje teritorijoje ir kur laik galiojo tokie teisiniai paproiai. Apskritai imant, kol Europoje vyravo vadinamoji materialin, arba objektyvioji, nusikaltimo samprata, kitaip sakant, kol nusikaltimu laikyti veiksmai, paeidiantys konkrei asmen interesus, o bausme u juos laikyta kompensacija u padaryt ala ar skriaud, mint subjekt atsakomyb buvo visuotinai paplits reikinys. Pagal Lietuvos Statutus uns, arklio ar kitokio gyvno savininkas turjo atlyginti gyvno padaryt al arba iduoti gyvn nukentjliui (PLS, XII, 14; ALS, XIII, 14; TLS, XIII, 14). domu, kad 1529 m. Lietuvos Statute al padars gyvnas pavadintas kaltu. Matyti, tai nra statym leidjo apsirikimas ar perraintojo klaida. io termino vartojimas reikia, kad ir LDK gyvnas tam tikrais atvejais buvo laikomas teiss subjektu ir buvo iduodamas ne kaip turtas alai atlyginti, bet kaip baudiamosios atsakomybs subjektas, kur nukentjlis galjo nubausti savo nuoira. Materialin nusikaltimo samprata, leidianti gyvn ir negyvosios gamtos reikini bei daikt atsakomyb, m nykti Europoje pltojantis kanon teisei. Jau XII a. kanon teis laiksi taisykls, kad nra nuodms, jei nebuvo draudimo. Formalioji nusikaltimo samprata formavosi kanon teisje ir i ten buvo perkelta pasaulietin teis. Kanonistai pateik kalts form (tiesiogins ir netiesiogins tyios, neatsargumo) ir prieastinio ryio (tiesioginio, tolimo), btin veiksmui laikyti nusikalstamu, samprat. Kanon teis numat tam tikromis aplinkybmis galimyb asmen iteisinti ar atleisti nuo bausms u veiksmus, paprastai laikomus nusikalstamais. Banyios teismai daug dmesio kreip veiksm motyvus, juos atlikusio asmens dorovingumo ir kit aplinkybi vertinim. LDK galiojusi kanon teis laik nusikaltimu tiek privai skriaud, tiek veiksmus, nedaranius materialins ar kitokios alos konkreiam asmeniui, bet udraustus Banyios (pavyzdiui, pagonik apeig atlikim, krikioni kalbjim pereiti judj arba musulmon tikyb). Formalioji nusikaltimo samprata, kai nusikaltimu laikomas teiss normomis tvirtintos tvarkos paeidimas, sigaljo ne i karto. Jos kova prie materialin nusikaltimo samprat truko

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 69 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija imtmeius. Net XVIII a. Europoje pasaulietiniai ir dvasiniai teismai patraukdavo atsakomybn numirlius, gyvnus ir negyvus daiktus. Antai 1710 m. Pranczijoje buvo organizuotas procesas prie iurkes ir peles. Seni paproiai buvo gajs, ypa alyse, kuriose politins, ekonomins, religins ar kitokios aplinkybs gerokai var valdov teiskr. Siekdami utikrinti santaik visuomenje, LDK valdovai iose emse ilg laik toleravo paprotin teis. Antai 1507 m. Kijevo srities privilegijoje deklaruojama: Mes senovs nelieiame ir naujovi nevedame, norime, kad bt taip, kaip buvo didij kunigaiki Vytauto ir ygimanto valdymo metu. Paproiai buvo inkorporuojami raytin teis, paprotin teis buvo vienas i svarbiausi Lietuvos Statut altini. Todl nebt pernelyg drsu spti, kad ir Lietuvos Statut nuostata, leidianti gyvn atsakomyb, buvo Lietuvos Statutus prasiskverbusi paprotins teiss norma, materialinio poirio nusikaltim atbalsis. LDK teis grietai laiksi principo niekas neturi kentti be savo kalts. is principas galiojo ir kai valstiei bendruomen atlygindavo jos teritorijoje kito asmens nusikaltimu padaryt al: valstyb pareigojo bendruomen saugoti viej tvark ir vykdyti teisingum savo teritorijoje; to nepadariusi bendruomen buvo kalta, todl ir atlygindavo nusikaltimu padaryt al. Bausm taip pat buvo vieosios teiss institutas, bet paymtina, kad greta bausms dar egzistavo ir kompozicija, kuri i esms yra privatins teiss institutas. Nuteistasis privaljo vis pirma kompensuoti nukentjusiajam (ar jo giminei) nusikaltimu padaryt al tai kompozicija ir po to dar sumokti baud didiajam kunigaikiui tai bausm. alos negalintis atlyginti asmuo galjo bti iduotas nukentjusiajam tam, kad atidirbt padaryt al. Baudos negalintis sumokti asmuo galjo bti pakartas, nubaustas kno bausm ar nubaustas kalti (tam tikrais atvejais vietoj baudos i karto galjo bti numatyta mirties bausm, kaljimas ir kno bausms). Valstyb pirmiausia rpinosi nukentjusiojo interesais, todl bausm buvo vykdoma po kompozicijos. Bausm laikoma priemone kovoti su nusikalstamumu (kad tai pamats baimintsi daryti nusikaltim), todl danai buvo atliekamos vieai. Bausms ris ir dydis priklaus nuo nukentjusiojo ir nusikaltlio luomins padties. Pvz., bajor nuuds valstietis buvo baudiamas mirties bausme, o valstiet nuuds bajoras mokjo baud.
Panaudota literatra: ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. MAKSIMAITIS, M.; ir VANSEVIIUS, S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius, 1997. VALIKONYT, I.; LAZUTKA, S.; ir GUDAVIIUS, E. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius: Vaga, 2001. P. 315-321, 363-367. VANSEVIIUS, S. Nusikaltimai ir bausms Antrajame Lietuvos Statute. In 1566 met Antrasis Lietuvos Statutas. Respublikins mokslins konferencijos, skirtos Antrojo Lietuvos Statuto 425-osioms metinms paymti, mediaga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1993. P. 44-48.

1. 2. 3. 4.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 70 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Keturiolikta paskaita LIETUVOS PRIVATINS TEISS ISTORIJA XIII XX a. LDK visuomenins ir valstybins santvarkos ekonominis pagrindas buvo feodalin ems nuosavyb, todl ems nuosavybs teiss ir jos form studijavimas svarbus daugeliui vidurami Lietuvos valstybs teiss problem painti. Nagrinjant ems nuosavybs teiss ir jos form klausim mokslinje literatroje, neretai mginama taikyti iuolaikin nuosavybs teiss samprat. Toks poiris vargu ar leidia atskleisti ir idstyti sudting hierarchin feodalins ems nuosavybs struktr, jos element sveik ir raid, nes LDK galiojo feodalin, o ne buruazin ems nuosavybs teiss samprata. Tai buvo vadinamoji suskaidytos feodalins ems nuosavybs teiss koncepcija, pagal kuri vienas asmuo turjo tiesiogin, kitas aukiausij nuosavybs teis t pai em. Tiesioginis savininkas turjo valdyti, naudotis ir disponuoti eme taip, kad nebt paeista aukiausiojo savininko nuosavybs teis t em. Dl subfeodalizavimo praktikos tas pats feodalas kartu buvo aukiausiasis ems savininkas savo vasal atvilgiu ir tiesioginis savo senjoro atvilgiu. Susiklost ems savinink hierarchija, piramid. Vidurami Europoje svarbiausios feodalins ems nuosavybs formos buvo dvi alodin ir lenin. Alodin ems nuosavyb atsirado privatinei, daugiausia vidutinei ir smulkiajai nuosavybei isiskiriant i bendruomenins nuosavybs. Lenin ems nuosavybs forma, grindiama hierarchine feodal luomo struktra, atsirado feodalams ugrobiant bendruomenins arba pradjus naudoti neapgyvendintos ems plotus ir juos duodant tarnybiniams bajorams kaip beneficijas, kurios vliau tapo feodais (lenais). Tam tikrais feodalizmo raidos etapais feodalins ems nuosavybs formos kito. I pradi senjoras, suteiks savo vasalui beneficij naudotis eme iki gyvos galvos, palikdavo sau aukiausij ems nuosavybs teis. Vliau beneficija virto paveldimu lenu, bet ems nuosavybs teis liko suskaidyta. Senjoras turjo aukiausij, vasalas - tiesiogin ems nuosavybs teis. Savaime inykus alodui, netrukus feodas (lenas) tapo pagrindine ir net vienintele feodalins ems nuosavybs forma Vakar Europoje, sitvirtino taisykl nra ems be senjoro. Ilgainiui, kai valdinyb m keisti vasalitet, ems nuosavybs teis koncentravosi buvusio vasalo rankose. Taiau i teis buvo ribota. Savininkas turjo realizuoti savo ems nuosavybs teis taip, kad nebt paeista monarcho, kaip nominalaus visos ems savininko, nuosavybs teis. LDK bajor ems nuosavybs formos buvo tvonija, suteiktin (utarnauta) em ir pirkta em. Kaip tai derinasi su vakarietiku alodu, feodu (lenu) ir beneficija. Kas k atitinka? Pagal 1387 ir 1413 m. privilegijas tvonija buvo alodas, nes nebuvo siejama su karo tarnyba ir su

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 71 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija kitomis feodalinmis prievolmis ir buvo galima ja laisvai disponuoti. Tvonij savininkai tarnavo didiajam kunigaikiui ne todl, kad gavo i jo tvonij, o todl kad jis buvo valdovas, o jie buvo valdiniai. Buvo galima laisvai parduoti tvonij, tik reikjo sumokti mokest ir uregistruoti sutart. Suteiktin arba utarnauta em buvo gauta su slyga tarnauti senjorui, jos negalima parduoti be senjoro leidimo, tai vakarietikas feodas (jei suteikta su teise palikti vaikams) arba beneficija (jei suteikta be teiss palikti). 1502 m. tvonija buvo susieta su karo tarnyba (dabar tiek beneficij ir feod, tiek tvonij savininkai didiojo kunigaikio paaukti turjo joti kar ir atsivesti su savimi atitinkam priklausomj moni skaii vienas raitelis nuo 8-10 valstiei tarnyb) o Pirmasis Lietuvos Statutas nustat, kad savininkas gali laisvai parduoti tik tredal tvonijos, o du tredalius gali keisti u skolas (du tredaliai tvonijos buvo nelieiami, kad bt apsaugotos vaik turtins teiss; Lietuvos Statutas neleisdavo visikai nualinti giminaii nuo ems paveldjimo). Tai reikia, kad tvonija prarado alodins nuosavybs status. Dabar ji panai feod, bet ji nra tikras feodas, nes parduoti tredal ir keisti du tredalius galima be leidimo. Pirkta em tai kaip tik tas parduotas tredalis tvonijos. Jis kol kas negali bti pavadintas tvonija, nes yra pirktas, o ne gautas i tv paveldjimo tvarka. Pirkjui mirus, pirkta em atiteks pdiniams ir vl taps tvonija. Bajor praymu didysis kunigaiktis tvonijomis paskelbdavo ir kai kuriuos utarnautus dvarus. Todl galima teigti, kad Lietuvoje tvonija buvo pagrindin bajor ems nuosavybs forma, o kitos formos utarnauta ir pirkta em buvo i esms laikinos. Pagaliau 1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas kitas bajor ems nuosavybs formas prilygino tvonijai ir panaikino disponavimo apribojimus. Specifine feodalins ems nuosavybs forma buvo didiojo kunigaikio domenas. Didysis kunigaiktis buvo ne tik LDK valdovas, aukiausiasis visos ems savininkas, bet ir stambus feodalas, tiesioginis savo domeno savininkas. XIV-XV a. pradioje prijungus slav emes prie Lietuvos ir panaikinus jose dalines kunigaiktystes, didiojo kunigaikio domenas milinikai isiplt. Visos feodal neuvaldytos ems tapo didiojo kunigaikio tiesiogine nuosavybe, jo jo domen. Niekas neturjo teiss uimti ar bet kuriuo bdu naudotis didiojo kunigaikio domeno eme. Kontrol buvo pavesta didiojo kunigaikio skiriamiems vietininkams, kurie prijungtose emse pakeit dalinius kunigaikius. Dabar, kad sigyt tam tikr, netgi neapgyvendint em, reikjo prayti didiojo kunigaikio, kuris galjo suteikti j kaip beneficij ar feod ir pareikalauti atitinkamos tarnybos. Bajorui nevykdant sipareigojim, didysis kunigaiktis galjo susigrinti jam duot em. Didiojo kunigaikio domen papildydavo ir konfiskuotos bei imarins tvonijos. Didiojo kunigaikio domenui buvo utikrinama sustiprinta teisin apsauga. Skirtingai nuo bajoro tvonijos, didiojo kunigaikio domeno ems ugrobimas buvo baudiamas nusienglio dvaro atmimu.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 72 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija I pradi didiojo kunigaikio domenas buvo neribota nuosavyb. Ilgainiui i feodalins ems nuosavybs forma evoliucionavo savininko teisi suvarymo bei valstybins ir didiojo kunigaikio nuosavybs atribojimo link. XIII-XIV a. LDK, kaip ir kitose feodalinse monarchijose, valstybin ir valdovo nuosavyb buvo tapatinama. XV a. is ankstyvajai feodalinei monarchijai bdingas bruoas m pamau nykti, taiau valstybin ir valdovo ems nuosavyb galutinai atribota tik XVI a. viduryje. 1569 m. liepos 1 d. Liublino unijos aktas ufiksavo buvusi didiojo kunigaikio domeno dvar suskirstym valstybinius ir sosto dvarus. Valstybini dvar pajamos jo tik valstybs reikalams. ie dvarai buvo vadinami seninijomis ir valdomi senin. Jie susidjo i atskir smulkesni kini vienet, palivark, kuri k tvark atskiri administratoriai. Vadinamieji sosto dvarai ir j kompleksai, vadinami ekonomijomis, buvo skirti didiajam kunigaikiui, jo eimai ir rmams ilaikyti. Ekonomij valdytojai didij dal pajam privaljo atiduoti didiojo kunigaikio id (is buvo galutinai atskirtas nuo valstybs ido 1588 m.), sau palikdami maj dal (pagal inventorius daniausiai vien tredal). Valstybiniai dvarai bajorams bdavo duodami vairiomis slygomis reikalaujant dal pajam (ketvirtadal, penktadal ir pan.) atiduoti valstybs idui arba visai nereikalaujant nieko mokti idui. ios slygos buvo nustatomos kiekvienu konkreiu atveju ir forminamos senino paskyrimo aktu. Valstybiniai dvarai buvo dalijami nusipelniusiems bajorams kaip atlyginimas u j nuopelnus ir turjo paskatinti tolimesnei valstybs tarnybai. Laisvos seninijos buvo traktuojamos kaip vakansijos, kuri didysis kunigaiktis pats pasilikti negaljo ir kurias privaljo idalyti bajorams pagal bendr paskyrimo laisvas vietas tvark. Liublino unijos akto 22 straipsnyje draudiama dalyti bajorams sosto dvarus, taiau, jeigu kuris bajoro dvaras atitekt didiajam kunigaikiui kaip imarinis turtas, didysis kunigaiktis galjo suteikti tok dvar kuriam nors bajorui, kad nenukentt karo tarnybos interesai. Taigi XVI a. viduryje didiojo kunigaikio domeno pagrindu susiformavo dvi ems nuosavybs formos - valstybin ir sosto. Valstybine eme didysis kunigaiktis disponavo ne kaip jos savininkas, bet kaip aukiausias urdas, galiotasis valstybs atstovas. Sosto em buvo laikoma didiojo kunigaikio nuosavybe, bet savininko teiss buvo suvarytos, nes didysis kunigaiktis negaljo mainti sosto vald, t.y. negaljo j laisvai perleisti kitam. Toks didiojo kunigaikio, kaip sosto ems savininko, teisi suvarymas iplauk i didiojo kunigaikio ir bajor sutartini santyki. Bajor kvieiamas Lietuvos didiojo kunigaikio ir Lenkijos karaliaus sost ir j renkamas visuotiniame seime valdovas pasiraydavo pakta konventa (valdymo slygas), todl buvo priklausomas nuo bajor. Sosto em jis gaudavo ne paveldjimu, o i bajor. Natralu, kad valdovas negaljo ja laisvai disponuoti. Sosto ir valstybs ems disponavimo teiss ribojimas buvo LDK ir Lenkijos Karalysts teiss ypatyb. Antai Rusijoje,

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 73 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija kur em irgi buvo suskirstyta valstybin ir rm, monarchas galjo laisvai disponuoti tiek valstybine eme (kaip valstybs valdovas), tiek ir rm eme (kaip feodalas). Greta pasaulietini ems vald LDK buvo ir banytins. Banytins ems nuosavybs ypatyb ta, kad ji buvo korporacin, t.y. priklaus ne atskiram dvasininkui, bet banytinei bendruomenei. Vyskupysts, parapijos ar kitos banytins korporacijos, kurios reikmms buvo skirta konkreti em, atitinkamas pareignas laikytas galiotuoju asmeniu, i kurio kanon teis reikalauta em naudoti tikslingai. Priklausanti konkreiai banytinei korporacijai em priklaus ir visai Banyiai. Didiojo kunigaikio ir kit pasauliei aukota em buvo laikoma banytine, nors paiuose fundaciniuose ratuose danai raoma, kad ji dovanojama tam tikram vyskupui ar klebonui. Dvasininkai kartais turjo ir nuosavus dvarus, kurie nebuvo banytin nuosavyb. Kai kurie kunigaikiai, ponai ir bajorai, turintys tvoninius, pirktus ar utarnautus dvarus, gaudavo banytines tarnybas. Jie patys papildydavo dvasinink luom, o j dvarai likdavo j nuosavyb ir neeidavo Banyios ems fond. Vis Banyios vald aukiausiasis savininkas buvo didysis kunigaiktis, susietas su Banyia ne vasaliteto, bet patronato ryiais. Tokiais pat ryiais su Banyia buvo susieti ir kunigaikiai, ponai ir bajorai, steig savo emje parapin banyi ar vienuolyn. Privaios banyios ar vienuolyno patronas galjo parduoti ar kitokiu bdu perleisti em su joje esania banyia ar vienuolynu. Patronato teis buvo perleidiama kartu su ems nuosavybs teise. Naujas ems savininkas tapdavo tos banyios ar vienuolyno patronu. XIV-XV a. LDK banytin ems nuosavyb nebuvo siejama su karo tarnyba didiajam kunigaikiui. XV a. pabaigoje dl sunki kar su Maskva ir Krymu didysis kunigaiktis, suteikdamas Banyiai naujus dvarus, m reikalauti i Banyios karo tarnybos nuo i dvar. Pagal 1529 m. Lietuvos Statut karo tarnybos buvo reikalaujama ir nuo pasaulietini feodal Banyiai perleidiam dvar. Nuo anksiau Banyiai suteikt dvar karo tarnyba nebuvo atliekama. Taigi LDK XV a. pabaigoje ir XVI a. pradioje susiformavo dvi banytins ems nuosavybs rys: 1) privilegijuotieji, t.y. nuo karo prievols atleisti dvarai, oficialiuose dokumentuose vadinami "banytiniais" arba "dvasiniais", ir 2) neprivilegijuotieji, t.y. su karo tarnybos slyga suteikti dvarai, altiniuose vadinami "pasaulietiniais" arba ems dvarais, nes pati pasaulietini feodal atliekama karo tarnyba tuomet buvo vadinama ems tarnyba. Kaip ir pasaulietin, banytin ems nuosavyb buvo suskaidyta. Beemiai ir maaemiai bajorai gaudavo i Banyios em beneficijos ar leno slygomis. iuo atveju Banyia buvo aukiausiasis, o bajoras - tiesioginis tos ems savininkas. Banyios ar pasaulietinio feodalo ems valda paprastai susidjo i dviej dali: feodalo domeno, kur vald jis pats arba jo valdytojas ir kur dirbo jo priklausomieji valstieiai, ir valstieiams skirt ems sklyp, j dirbam laisvu nuo darbo feodalo kyje laiku. Feodalas

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 74 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija buvo tiesioginis savo domeno savininkas ir aukiausiasis valstieiams skirt sklyp savininkas. Taiau su valstieiais feodalas buvo susietas ne vasaliteto ar valdinybs, bet baudiavos ar individualaus patronato, primenanio VIII a. Vakar Europoje paplitus prekarium ir komendacij, ryiais. Valstieiai ne tik naudojosi, bet ir disponavo savo eme, parduodami arba kitokiu bdu perleisdami j kitiems to feodalo valdose gyvenantiems valstieiams arba paiam feodalui. Pastarasis pirkt sklyp prijungdavo prie savo domeno arba perleisdavo kitam valstieiui. Prireikus valstieiai pirkdavo papildom sklyp i feodalo domeno. Valstieio ems disponavimo teis ribojo reikalavimas, kad perleidiama em likt feodalo valdioje, t.y. nebt paeidiama jo aukiausioji ems nuosavybs teis. Praktikai tai reik, kad valstietis neturjo teiss parduoti sklyp kit pon turiniam mogui. Toks pat reikalavimas ribojo ir didiojo kunigaikio domeno emse gyvenani valstiei ems nuosavybs teis. Pagal LDK teis valstieio imarinis sklypas atitekdavo jo ponui, taiau net tuiai valstieio emei prijungti prie feodalo domeno reikjo didiojo kunigaikio arba jo vietininko leidimo, nes imarinio sklypo prijungimas prie domeno reik io valstieio kio panaikinim ir kartu dm arba taryb skaiiaus, nuo kurio buvo atliekama karo tarnyba, sumainim. Todl didysis kunigaiktis kontroliavo valstiei ki skaii feodal valdose ir reikalavo, kad imariniai ir i valstiei pirkti sklypai bt perleidiami kitiems to feodalo priklausomiems monms. LDK nuosavos ems neturjo vadinamoji nelaisvoji eima ir kaimynai, dirb i feodalo domeno sudties jiems inuomotus sklypus. iais sklypais feodalas disponavo laisvai. Didel reikm LDK turjo bendruomenin ems nuosavyb. Vakar Europoje ir Lietuvoje i ems nuosavybs forma inyko palyginti anksti, tuo tarpu prie Lietuvos prijungtose slav emse ji egzistavo iki XVII a. vidurio. Sudtingos klimatins slygos, nederlingi dirvoemiai ir primityvi agrotechnika komplikavo ems k daugelyje LDK srii, stabd bendruomens irim ir kliud daugti valstiei alodinink. Bendruomen buvo naudinga tiek patiems valstieiams, nes saugojo juos nuo nuskurdimo, prasiskolinimo feodalui ir patekimo tokiu bdu baudiavin priklausomyb, tiek ir valstybei bei feodalams, nes solidariai atlikdavo prievoles ir duodavo duokles u savo nusigyvenusius ir pasitraukusius narius. Bendruomens gyvavo daugiausia didiojo kunigaikio domeno emse, bet buvo ir privaiose valdose. Vis bendruomens nari ems savininku buvo laikoma valsiaus bendruomen, kuri sudar patriarchalins eimos bendruomens (tarnybos), susidjusios i keli dm (sodyb). Dirbamoji em buvo padalyta btent ioms patriarchalinms eimos bendruomenms, o ne atskiriems valstieiams. Tokios bendruomens nariai bendrai dirbo em ir atlikdavo prievoles. Manytina, kad i bendruomen disponavo savo eme tik valsiaus bendruomens pritarimu, nes antraip bt nukentj kit valsiaus bendruomens nari interesai. Naudmenos (pievos,

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 75 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija ganyklos, mikai ir vandenys) likdavo valsiaus bendruomens inioje ir buvo naudojamos bendrai. Bendruomenins ems aukiausiasis savininkas buvo i valstiei ponas didysis kunigaiktis, bajoras ar Banyia. 1557-1565 m. Lietuvoje ir Vakar Baltarusijoje ir 1611-1639 m. Ryt Baltarusijoje vykdant valak reform, valstieiai bendruomenininkai ir pavienininkai, pam valakais imatuot em, neteko ems nuosavybs teiss ir buvo priversti nuomotis didiojo kunigaikio, valstybin arba feodalo em u in (inas yra nuompinigiai, mokami u svetimos ems naudojim, skirtinga nuo savosios ems, u kuri buvo mokamas vairiais terminais vadinamas ems mokestis. ems valdymas ino teise yra ems nuosavybs teiss prieyb.). LDK buvo ir miestiei ems nuosavyb. Iki valak reformos Magdeburgo teiss privilegijos neturiniuose miestuose em priklaus miesto bendruomenei. Jos teisins reimas buvo toks pat, kaip ir valsiaus bendruomens ems (danai miestieiai ir valstieiai sudar bendr valsiaus bendruomen). Valak reformos metu neprivilegijuotj miest miestieiai neteko ems nuosavybs teiss ir tapo inininkais. Savivald pagal Magdeburgo teis turiniuose miestuose miestiei ems nuosavybs teis taip pat buvo suskaidyta. Privilegijuotuose miestuose aukiausiasis ems savininkas buvo didysis kunigaiktis, valstyb, Banyia ar feodalas, o tiesioginis miesto bendruomen. Individualioms statyboms skirti sklypai buvo idalyti miestieiams, o bendro naudojimo ems (aikts, gatvs ir pan.), dykyns ir vairios naudmenos buvo magistrato inioje. Sklyp buvo galima parduoti ar kitokiu bdu perleisti tik kitam miestieiui ir tik su magistrato inia, raant aktus jo knygas. Nepaisydami draudimo, valstybini ir sosto miest miestieiai parduodavo sklypus feodalams, tai leisdavo iems steigti ir plsti jurisdikas. Tokius aktus reikjo laikyti negaliojaniais. Taiau magistratai danai nepajg utikrinti teiss laikymosi, o valstybin valdia saugojo pirmiausia feodal interesus ir apsimesdavo nematanti paeidim, o kartais net sankcionavo jurisdik steigim ir pltr. Banyia ir bajorai grietai kontroliavo, kad j miest em neatitekt kuriam nors feodalui ir netapt jurisdika. Miestiei imariniai sklypai atitekdavo miesto ems aukiausiajam savininkui, kuris atiduodavo juos magistratui, kad is apgyvendint sklypus ar panaudot miesto poreikiams patenkinti.
Panaudota literatra: ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. ANDRIULIS, V. Lietuvos Statut (1529, 1566, 1588 m.) eimos teis. Monografija. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003. 3. MACHOVENKO, J. ems nuosavybs formos Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. Teis. 2000, t. 36, p. 48-58. 4. MAKSIMAITIS, M.; ir VANSEVIIUS, S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius, 1997. 1. 2.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 76 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Penkiolikta paskaita LIETUVOS TEISINS SISTEMOS JURISDIKCIJOS SUBSISTEMA XIII XX a. LDK teismin valdia nebuvo atskirta nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdios. Bylas nagrinjo urdai ir dignitoriai, taip pat Pon taryba, seimas ir didysis kunigaiktis, kuris buvo aukiausiasis teisjas. Iki XV a. vidurio ie teismai nagrinjo ne tik bajor, bet ir bajorams priklausani valstiei bylas. 1447 m. ems privilegija leido bajorams patiems teisti savo valstieius, o valstybs teismams paliko sprsti tik svarbiausias baudiamsias bylas senino artikulus. Iki 1542 m. iekovas pats sprsdavo kur teism kreiptis ir danai pasirinkdavo didiojo kunigaikio, o ne kok emesn teism. Parengtinis tardymas nebuvo atskirtas nuo bylos nagrinjimo teisme, tardytoj taip pat nebuvo, kas teisdavo, tas ir turjo tardyti. inoma, didysis kunigaiktis pats rodym neiekojo, o pavesdavo tai vaivadai arba seninui, o itie pavesdavo tai emesniesiems pareignams, kurie buvo diekus ir vias. Diekus auk atsakov teism, sulaikydavo kaltinamj, paskirdavo turto aret, vykd teismo sprendimus, atlikdavo kitus teisjo potvarkius. Vias vis pirma buvo oficialus liudytojas, t.y. turjo paliudyti tam tikrus veiksmus arba vykius, apirti teiss paeidimo viet, nustatyti padaryt al, taip pat turjo irti tvarkos teisme, atlikti kitus teisjo pavedimus. Diekaus ir vio kompetencija i dalies sutapdavo, todl jie kartai pavadavo vienas kit. 1542 m. didysis kunigaiktis nustat ketveri pakop teism sistem. Pirma teism sistemos grandis buvo senino arba valsiaus laikytojo teismas; antra vaivados teismas; treia Pon tarybos teismas; ketvirta didiojo kunigaikio teismas. inoma, didysis kunigaiktis pats byl nenagrinjo, o pavesdavo tai komisar teismui arba asesori teismui arba referendori teismui (tai buvo trys valdovo teismo atmainos, skyrsi tuo, kad komisarai buvo Pon tarybos nariai, asesoriai rm administracijos pareignai, referendoriai apeliacijos tvarka nagrinjo valstybini valstiei bylas, valstybini miestiei ginus dl ems ir kai kurias kitas bylas). Kreiptis reikjo pirma senino arba laikytojo teism, o kitus teismus buvo galima kreiptis tik apeliacijos tvarka: pirma vaivados teism, paskui didiojo kunigaikio teism, o jeigu jis buvo ivyks Lenkij, tada Pon tarybos teism, kurio sprendim buvo galima apsksti didiajam kunigaikiui, kai jis sugrdavo. Taiau stambieji feodalai ir auktieji pareignai turjo teis kreiptis tiesiai didiojo kunigaikio arba Pon tarybos teism. Tarnybiniai bajorai nepasitikjo senin ir laikytoj teismais, kuriuos privaljo kreiptis, ir reikalavo, kad teismas bt bendras visiems bajorams ir kad jiems bt leista rinkti teisjus. Pagaliau, 1564 m., stambieji feodalai sutiko pradti teism reform, kurios rezultatus tvirtino Antrasis Lietuvos Statutas. Buvo sukurtos dvi teismo instancijos: pavieto teismai kaip pirmoji instancija ir didiojo kunigaikio teismas kaip antroji apeliacin instancija.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 77 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Pavieto teismai buvo trys: ems, pilies ir pakamario. ems teismas nagrinjo civilins bylas, kuriose bent viena alis buvo bajoras. Susidjo i teisjo, pateisjo ir ratininko. J kandidatras pasirinkdavo pavieto bajorai, o tvirtino didysis kunigaiktis. Buvo organizuojamos 3 teismo sesijos per metus, kiekviena truko apie 3 savaites. Pilies teismas nagrinjo baudiamsias bylas, kuriose bent viena alis buvo bajoras. Susidjo i pilies senino (arba vaivados), pilies teisjo ir ratininko. Daniausiai bylas nagrinjo senino paskirtas pavaduotojas (paseninis), arba io pavaduotojo paskirtas asmuo drauge su teisju ir ratininku. Pilies teismo sesijos vyko kiekvien mnes ir truko dvi savaites. Pakamario teismas sprsdavo ginus dl bajor ems sklyp rib tos ems buvimo vietoje. Bylas gaudavo i ems arba pilies teismo. Susidjo i vieno pakamario arba jo paskirto pavaduotojo kamarniko. I pradi pakamaris buvo skiriamas didiojo kunigaikio, pagal Treij Lietuvos Statut pavieto bajorai pasirinkdavo 4 tinkamus kandidatus, o didysis kunigaiktis tvirtino vien i j. Pakamario teismas buvo nuolatinis. Mirus didiajam kunigaikiui, pavieto teismai nutraukdavo savo darb, nes kiekvien sprendim priimdavo ir skelb didiojo kunigaikio vardu. Kiekviename paviete buvo organizuojamas kaptrinis teismas, susidjs i vis ems, pilies ir pakamario teismo nari. Jis nagrinjo visas bylas iki naujo valdovo karnavimo. Naujas didysis kunigaiktis tvirtino visus kaptrini teism sprendimus. Vykdyti pavieto teism sprendimus ir irti tvarkos teisme turjo vaznys. Jo kandidatr pasirinkdavo pavieto bajorai ir tvirtino vaivada. Paviete buvo keletas toki pareign. Vienas i j buvo generolas arba vyriausiasis vaznys. Nuo 1581 m. apeliacin instancija pavieto teismams buvo Vyriausiasis Lietuvos tribunolas. Jo nariai buvo renkami bajor vieneriems metams po 2 nuo kiekvieno pavieto (3 nuo emaitijos), jie patys rinko Tribunolo maralk i savo tarpo. Jeigu kita alis byloje buvo dvasininkas, byl nagrinjo Vyriausiasis dvasinis tribunolas. Jis susidjo i trij (nuo 1641 ketveri) Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo teisj pasauliei ir trij (nuo 1641 ketveri) teisj dvasinink, renkam paios dvasininkijos. Buvo organizuojamos dvi (nuo 1588 m.) Tribunolo sesijos per metus: viena Vilniuje, o kita - vienais metais Naugarduke, o kitais metais Minske. Nagrinjant byl apeliacijos tvarka buvo draudiama teikti Tribunolui naujus rodymus Tribunolas privaljo remtis tik pirmosios instancijos teismui pateiktais rodymais (apskritai tai bdinga anglosaks, o ne roman-german apeliacinei teismo instancijai). Tais laikais apeliacija jau buvo suprantama kaip sprendimo apskundimas, o ne teisjo apkaltinimas alikumu (kad alikai inagrinjo byl), kaip buvo anksiau. Tam tikras bylas (pvz., dl tarnybini nusikaltim) Tribunolas nagrinjo kaip pirmosios instancijos teismas. Tribunolo sprendimas ar nuosprendis buvo priimamas bals dauguma ir buvo galutinis.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 78 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Pavieto teismai ir Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas buvo luominiai bajor teismai (nagrinjo byl, jei viena alis byloje buvo bajoras). Apskritai LDK nebuvo bendros visiems gyventojams teism sistemos. Valstieius teisdavo arba valsiaus senino arba dvarininko (tvoninis) teismas, bet buvo ir luominis valstiei teismas kuopos teismas (kuopa kaimo vyr sueiga, susirinkimas). Miestieiai turjo luominius teismus, veikusius pagal Magdeburgo teis (amatinink cech ir pirkli gildij teismai, magistrato teismas). Savo luominius teismus turjo dvasininkai. Kiekviena Banyia turjo atskir keli pakop teism sistem, veikusi pagal kanon teis. Banytiniai teismai nagrinjo ir tam tikras pasauliei bylas bylas dl eimos santyki ir religini nusikaltim. Buvo daug konflikt dl nepakankamai aikiai apibrtos pasaulietins ir banytins jurisdikcijos, dl dvasinink noro nagrinti kuo daugiau pasauliei byl (ia kartu ekonomin nauda ir politin taka). i problem pavyko galutinai isprsti Treiajame Lietuvos Statute. Taiau nepavyko isprsti kitos svarbios problemos teismo sprendim ir nuosprendi vykdymo problemos. Buvo daug nevykdyt sprendim ir nuosprendi. Asmuo, laimjs byl, turjo pats vykdyti sprendim, o teismas tik atsiusdavo jam vazn. To danai neutekdavo, o kitos jgos nebuvo. XVII-XVIII a. dideli reform teisingumo vykdymo srityje nebuvo. Padidjo pilies teismo vaidmuo, jis pradjo sprsti ir civilines bylas, atitinkamai sumajo ems ir pakamario teism reikm. Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas vis daniau nagrinjo bylas kaip pirmosios instancijos teismas. Asesori teismas atiteko kancleriui. 1613 m. pradjo veikl Ido tribunolas, jis nagrinjo ginus dl mokesi ir finans. I pradi jo narius rinko seimas, o nuo 1703 m. paviet seimeliai po du nuo kiekvieno pavieto. Pagal 1791 m. gegus 3 d. konstitucij vietoj 3 pavieto teism buvo organizuotas vienas ems teismas, buvo reorganizuoti miestiei teismas privilegijuotuose miestuose, bet konstitucija nepanaikino luominio teism pobdio. Pagal galiojani Lietuvos teis (BPK ir CPK) rodymai yra statym nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar tokie duomenys yra rodymai, kiekvienu atveju sprendia teismas, kurio inioje yra byla. rodymai yra tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vien aplinkyb, turini reikms bylai isprsti teisingai. rodymais gali bti tik teistais bdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti statymo nustatyta tvarka. Pagal LDK teis rodymai buvo ne pati informacija, o jos iraika, iorin forma. Tokia rodym samprata egzistavo Lietuvoje iki naujj BPK ir CPK primimo. Pagal galiojanio BPK koncepcij dokumentai, daiktai ir kt. yra ne rodym rys, o rodym formos (altiniai). Galiojaniame CPK rodym formos vadinamos rodinjimo priemonmis, jo 177 straipsnyje pateiktas pilnas toki priemoni sraas.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 79 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Pagal galiojani teis teisjas rodymus vertina pagal savo vidin sitikinim vadovaudamasis statymu (BPK 20 str.). LDK rodym vertinimas taip pat buvo teisjo prerogatyva, bet teisjas, vertindamas jam pateiktus rodymus, nebuvo laisvas. Jis privaljo laikytis formali rodym teorijos, kurios esm buvo statym leidjo nustatyta skirtinga vairi ri rodym vert. Pagal iuolaikin baudiamojo proceso doktrin jokie teismui pateikiami duomenys neturi i anksto nustatytos galios, lemianios vienokio ar kitokio sprendimo primim. N viena rodym ris neturi pranaumo prie kitas ir visi rodymai turi bti vertinami bendra tvarka (tiesa, pagal CPK dokumentai tam tikrais atvejais turi didesn gali negu kitos rodinjimo priemons. Todl CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios, iskyrus iame Kodekse numatytas iimtis). H.Bermano knygoje koncentruota forma idstyta formali rodym teorija: Nustatyti kokiam nors faktui buvo reikalaujama dviej liudytoj... Moters parodymas buvo skaitomas tik pusiau ir turjo bti papildytas bent vieno vyro parodymu. Kilmingo asmens parodymas buvo laikomas svaresniu u nekilmingo parodym, dvasininko parodymas svaresniu u pasaulieio, krikionio svaresniu u ydo. Faktas galjo bti laikomas visikai rodaniu, pusiau rodaniu, rodaniu ketvirtadal tiesos ar net atuntadal tiesos [p. 336]. is apibrimas tinkamas ir kalbant apie LDK teis, nors kai kurios detals skyrsi (pvz., pagal pasaulietin LDK teis moter parodymai nebuvo prastesni u vyr parodymus). Jeigu abiej ali pateikti rodymai turjo vienod vert, teismas turjo bti atsakovo pusje pagal princip teismas turi bti links iteisinti, o ne nubausti (TLS, XIV, 3). Formali rodym teorij pirm kart aikiai tvirtinta 1529 m. Lietuvos Statute, nors atsirado gerokai anksiau. Susiklost piramid: 1. racionalieji rodymai: a. b. c. 2. Asmens (teisiamojo, atsakovo) prisipainimas; daiktiniai ir raytiniai rodymai; liudytoj parodymai,

idealieji rodymai (Dievo teismas, rodymai pagrsti sitikinimu, kad Dievas

tiesos pusje; Dievo valios atspindiai aplinkoje, suvokiami kaip asmens nekaltumo yms; paprastai priimami teismo nesant arba trkstant racionalij rodym): a. b. teismo dvikova (teismo paskirtas iekovo (nukentjusiojo) ir atsakovo ordalijos (teismo paskirti imginimai vandeniu, ugnimi ir kt., kuri (teisiamojo) ginkluotas susirmimas, kurio nugaltojas laimdavo byl); rezultatai, paliktos yms, turjo patvirtinti ar paneigti kaltinimus);

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 80 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija c. ritualin bylininko priesaika (teismo paskirta priesaika, duodama bylininko pagal nustatyt formul, menkiausias nukrypimas nuo kurios reikia priesaikos niekingum ir bylos pralaimjim prisaikdintojo). inoma, Lietuvos Statut laikais jau nebuvo teismo dvikovos ir ordalij, bet priesaika dar turjo didel reikm. Tarpukario Lietuvoje veik bendrosios kompetencijos teismai ir ypatingieji (kariniai) teismai. Bendrosios kompetencijos teism veikl sureguliavo 1918-11-28 priimtas Laikinasis Lietuvos teism ir j darbo sutvarkymas. Pagal j buvo trij pakop teism sistema: taikos teismai buvo pirmosios instancijos teismai, nagrinjo nesudtingas civilines ir baudiamsias bylas (jei turto kaina iki 5 000 lit, numatytas kaljimas iki 1 met ir t.t.). Apygard teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinjo sudtingesnes bylas (kuri nenagrinjo taikos teismai), taip pat apeliacijos tvarka sprsdavo taikos teism inagrintas bylas. Vyriausiasis Lietuvos tribunolas kaip pirmosios instancijos teismas nagrinjo Prezidento, ministro pirmininko ir ministr baudiamsias bylas, kurias ikeldavo seimas (dl tarnybini nusikaltim ir valstybs idavimo), kaip apeliacins instancijos teismas sprend bylas, inagrintas apygard teism pirmosios instancijos tvarka, kaip kasacins instancijos teismas sprend apygard teism apeliacijos tvarka inagrintas bylas (vadinasi, nesudtingas bylas buvo galima perirti du kartus, o sudtingesnes vien kart, tai rimtas statymo trkumas, paalintas 1933 m., kai buvo sukurta dar viena grandis Apeliaciniai rmai). Taikos teisjai vienasmenikai nagrinjo bylas, o apygard teismuose ir Vyriausiajame Lietuvos Tribunole bylas nagrinjo trij teisj kolegija. Taikos teisjus skyr ir atleisdavo teisingumo ministras, apygard teism ir Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo teisjus skyr prezidentas teisingumo ministro teikimu. Prie kiekvieno apygardos teismo veik teismo antstoliai (juos skyr teismo pirmininkas), teismo tardytojai (skyr teisingumo ministras) ir valstybs gynjai (prokurorai, juos skyr prezidentas). Savo teisumui patvirtinti alys apeliaciniam teismui galjo teikti naujus rodymus (bdinga roman-german apeliacinei teismo instancijai). Kasacija buvo duodama ne dl bylos turinio, o dl teismo padaryt prasilenkim su statym reikalavimais. ia byla buvo nagrinjama jau ne i esms, o tik pagal kasacin skund, dl juridini bylos dalyk. Kasaciniam teismui nusprendus apeliacinio teismo sprendim naikinti, kitam apeliaciniam teismui arba kitai jo sudiai byl buvo pavedama nagrinti i naujo (pranczikas kasacijos modelis). Kadangi labai stokojo teisinink (pirmas teisingumo ministras P.Leonas savo inioje i pradi turjo tik apie 20 lietuvi teisinink), buvo leista taikos teisjams posdiauti apygardos teisme, o apygardos teismo nariams posdiauti Vyriausiajame Lietuvos Tribunole, taip pat buvo leista kartu eiti teisjo, tardytojo, advokato ir valstybs gynjo pareigas (aiku, ne toje

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 81 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija paioje byloje). 1919 m. buvo priimtas Teismo kandidat statymas. Jame (1 str.) pasakyta, kad teismo darbuotojams, ypa taikos teisjams ir teismo tardytojams ruoti, apygard teismuose yra priimami teismo kandidatai. Reikalavimai jiems nesudtingi: amius 20 met, lietuvi kalbos mokjimas ir vidurinis isilavinimas (iimties tvarka galima priimti be tokio isilavinimo). Jie turjo mokytis pas teisjus, teismo tardytojus ir valstybs gynjus, be tokio praktinio darbo dar turjo istudijuoti civilin ir baudiamj teis ir proces, romn teis ir teiss enciklopedij ir ilaikyti pas teisjus atitinkamus egzaminus. Studij trukm - nuo vieneri iki dviej met. Baig studijas kandidatai buvo skiriami atitinkamais pareignais. 1933 m. priimtas Teism santvarkos statymas nustat ketveri pakop teism sistem. 1) apylinki teismai (vietoj taikos teism) nagrinjo visas civilins bylas ir nesudtingas baudiamsias; 2) apygard teismai; 3) Apeliaciniai rmai apeliacijos tvarka sprend apygard teism pirmosios instancijos tvarka inagrintas bylas (pagrindin funkcija), o kaip pirmosios instancijos teismas nagrinjo baudiamsias bylas dl nusikaltim valstybs saugumui (pagal 1919 m. Ypatingus valstybs apsaugos status); 4) Vyriausiasis Lietuvos tribunolas neteko apeliacins instancijos teisi ir veik kaip kasacin instancija vis kit teism atvilgiu, taip pat buvo pirmosios instancijos teismas byloms, kur kaltinami vyriausybs nariai. Visuotinis Tribunolo nari susirinkimas gavo statym aikinimo teis. Administracini teism sistemos tarpukario Lietuvoje nebuvo, ias funkcijos vykd bendrosios kompetencijos teismai. Visus teisjus skyr prezidentas teisingumo ministro teikimu. Padidinti reikalavimai pretendentams Lietuvos pilietyb, amius nuo 25 met, auktasis teisinis isilavinimas ir praktinio darbo staas. Be buvo numatyti ir teismo kandidatai. Teism veikl priirjo teisingumo ministras, taip pat atitinkamo teismo pirmininkas (apylinki teism veikl priirjo apygardos teismo pirmininkas, apygard teism Apeliacini rm pirmininkas, o Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo pirmininkas priirjo vis teism darb. Prokuratrai grintas jos prastas pavadinimas, vyriausiasis Respublikos prokuroras buvo teisingumo ministras. is statymas pirm kart detaliai sureguliavo advokatros darb. Iki 1933 m. buvo prisiekusieji advokatai (tikri advokatai su auktuoju isilavinimu ir t.t.) ir privatiniai (privats) advokatai, ilaik egzaminus teisme (panaiai kaip teismo kandidatai), bet jie dirbo t pat darb, kaip ir prisiekusieji advokatai (tik nebuvo advokat korporacijos nariai). Pagal 1933 m. statym buvo advokatai ir privatiniai gynjai. Konstitucijos numat ypatingj teism steigim karo metu arba paskelbus karo padt, taip pat karini teism steigim (teisti karikius u tarnybinius nusikaltimus). I tikrj kariniai teismai veik kaip ypatingieji teismai ir teisdavo tiek karikius, tiek civilius. Pagrindin karini teism sistemos grandis buvo Kariuomens (iki 1928 m. Armijos) teismas, organizuotas pagal 1919 m. Laikinuosius Armijos teismo status. J sudar 2 nuolatiniai nariai, kuriuos skyr

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 82 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija prezidentas ir 10 laikinj nari, kuriuos 1 metams skyr Krato apsaugos ministras (5 kareiviai ir 5 karininkai). Posdiavo kolegijomis po penkis narius. Nuosprendius buvo galima apsksti Vyriausiajam Lietuvos Tribunolui apeliacine ir kasacine, nuo 1928 m. tik kasacine tvarka. Pulko teismai veik pagal 1919 m. Laikinuosius Pulko teismo status. Susidjo i pirmininko ir 4 nari, kuriuos visus skyr atitinkamas karo vadas ir tvirtino KAM. Jie visi buvo karikiai, atleidiami nuo savo tiesiogini pareig tik posdio dienomis. Nagrinjo nesudtingas baudiamsias bylas, nuosprendius buvo galima apsksti Vyriausiajam Lietuvos Tribunolui kasacine tvarka. Karo lauko teismai (iki 1928 m. Karo teismai) buvo organizuojami tik tam tikrai bylai sprsti (jie buvo skirti greitai teisti svarbius nusikaltlius, kuri nusikaltimas yra visikai aikus ir nereikalauja didelio tardymo, t.y. bylos dl nipinjimo, jeigu pagautas nusikaltimo padarymo vietoje, karo vado nuudymo ir kt.). Nuosprendiai buvo galutiniai, bet juos turjo tvirtinti teism sudars karo vadas, buvo galima kreiptis prezident su malons praymu. Karini teism veikl priirjo KAM. Kariniai teismai veik ir Klaipdos krate. Apskritai Klaipdos kratas turjo kitoki bendrosios kompetencijos teism sistem, organizuot pagal 1877 m. Vokietijos teism santvarkos statym. Valsi teismai veik kaip pirmosios instancijos teismai. J kompetencija platesn negu apylinki teism. Vienasmenikai valsiaus teisjas nagrinjo civilines ir nesudtingas baudiamsias bylas, kitas baudiamsias bylas kartu su dviem posdininkais i vietini gyventoj (bals dauguma). Apygardos teismas (vienintelis) buvo apeliacin instancija, o kaip pirmosios instancijos teismas nagrinjo svarbiausias baudiamsias bylas (ias bylas nagrinjo prisiekusij teismo sudtimi trys teisjai ir ei posdininkai). Tai vienintelis prisiekusij teismas Lietuvoje. Kasacin instancija buvo Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo Klaipdos skyrius. Teisjus skyr Direktorija, o posdininkus rinko apskrii seimeliai valsi teismams ir Krato seimelis apygardos teismui (Lietuvos pilietyb, amius - 30 met, sslumo cenzas 2 metai, atlyginimo negaudavo).

1. 2. 3. 4.

5. 6.

Panaudota literatra: ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999. DVARECKAS, S. Lietuvos teismai 1918 1940 m. Vilnius, 1997. JANULAITIS, A. Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas XVI-XVIII a. Jo atsiradimas, veikimas ir reikm Lietuvos gyvenime. In Lietuvos universiteto Teisi fakulteto darbai. T. 2. Kaunas, 1927, p. 3-171. MACHOVENKO, J. Teisingumo vykdymas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. Diskusiniai klausimai: Mokomoji priemon. Vilnius: Justitia, 2007. MAKSIMAITIS, M.; ir VANSEVIIUS, S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius, 1997.

eiolikta paskaita LIETUVOS TEISINS SISTEMOS JURISPRUDENCIJOS SUBSISTEMA XIII XX a.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 83 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Teiss mokymo aktualum LDK slygojo XVI a. vykusios esmins politins ir ekonomins permainos. Verslas ir aktyvus dalyvavimas politiniame alies gyvenime vert bajorus plaiau susipainti su teiss normomis, reguliuojaniomis valstybs valdym, teisingumo vykdym, prievolinius santykius, prekybos reikalus, kredito, eksporto ir importo klausimus. Nesant sav auktj mokykl, kuriose bt galima sigyti teisin isilavinim, LDK pilieiai vyko Vidurio ir Vakar Europos universitetus, ypa Lietuvai artimesnius Krokuvos, Prahos ir Karaliauiaus universitetus. Apie 1567-1571 m. prie Vilniaus v. Jon banyios veik privati pasaulietins teiss mokykla, kurioje dstyta romn teis, Lietuvos Statuto, Saksonijos ir Magdeburgo teis. i mokykla reng teisininkus praktikus, dirbusius prokuratoriais (gynjais) ir instigatoriais (kaltintojais) teismuose bei kitose staigose. Mokykl steig ir jai vadovavo Petras Roizijus, po studij Padujoje ir Bolonijoje atvyks Lenkij 1541-1542 m. sandroje, o 1551 m. persikls Vilni. ia jis tapo Asesori teismo didiojo kunigaikio teismo atmainos teisju. Pasak V.Andriulio, dedanio dideles pastangas P.Roizijaus nuopelnams Lietuvos teisinei kultrai nuviesti, P.Roizijus nelabai isiskirt i to meto visuomenje pagarsjusi asmenybi, jeigu ne krybinis palikimas. palikim sudaro literatriniai ir teisiniai ratai, tap pakankamai rykiu pdsaku humanitarinje ir socialinje to meto visuomens terpje. Sukaupta Asesori teismo praktikoje mediaga P. Roizijaus buvo panaudota ir apibendrinta plaioje studijoje ventojo Lietuvos tribunolo sprendimai (1563 m.). Tai ivados ir apibendrinimai, suformuluoti remiantis teismo sprendimais, priimtais probleminse visuomenini santyki situacijose, papildyti autoriaus pozicija, remiantis istorine t problem sprendimo patirtimi (i viso 1970 teigini). I esms veikale kalbama apie vertybes, kurios jaudino visuomen XVI a. penkis skyrius suskirstytame tekste aptariama prigimtin teis, eutanazija, vagysts dl ilikimo, gyvybs atmimas ir moralins alos atlyginimas, btinosios ginties sampratos problema, neteistos pareign daromos takos teisjams ir i to kylanios atsakomybs problemos ir kt. Dar dirbdamas Krokuvos universitete P.Roizijus plaiu mastu siek diegti romn teis Lenkijos teisin sistem, t. y. sil tobulinti Lenkijos statymus remiantis romn teise. lktos baiminosi, kad tai gyvendinus, gali prarasti ikovotas savo laisves. Europoje humanist propaguojama romn teis Lenkijoje buvo sutikta lkt kaip diegianti absoliutizmo dvasi ir kelianti pavoj valstybs santvarkai. lkt manymu, karaliaus pareiga yra ginti jau turimas j teises, o perama romn teis yra verg teis, prietaraujanti lkt prigimiai, kuri jokios nelaisvs paksti negali. lkt ideologu buvo publicistas S.Oechovskis, 1548 m. ygimanto Senojo laidotuvi pasaks kalb prie romn teiss plitim Lenkijoje. Lietuvos bajorija romn teis laik savo protvi prigimtine teise. P.Roizijaus idjinis bendraygis Augustinas Rotundas dar tikinamiau atskleid Lenkijos ideologijos ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts istorinio

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 84 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija valstybingumo tradicija besiremianios teisins minties skirtybes. Jis para publicistin, kartu ir humanistin Lietuvos istorij Pasikalbjimas lenko su lietuviu (apie 1566 m.). i knyga Lietuvos istoriografijoje vertinta kaip LDK politinio savarankikumo manifestas, pagrstas tautos istorija. A.Rotundo manymu, valstyb yra mogaus darinys, todl mogaus protas turi nustatyti joje egzistuojani tvark. Valdov privalo valdyti ne tik Dievas, bet teis. Tai buvo atsakymas S.Oechovskio teigin apie Dievo malon, apsireikiani valdovui per kunigo duotus ventinimus, kuri ir utikrina teising valstybs valdym ir tvyns laisv. Kritikuodamas lkt luomo iskirtinumo ir laisvs, kaip prigimtins tam tikros tautos savybs, idj, A.Rotundas teig, kad tauta sudaryta i lygiateisi moni, kuri luomin priklausomyb lemia ne tik kilm, bet ir doros ypatybs. Gimtj krat nuo valdov tironijos gali apginti tik imintingi, laisvos sielos mons, drsiai sakantys ties valdov akivaizdoje. Jzuit siekimas monopolizuoti LDK vietimo sistem ir perimti savo rankas vis esam ios sistemos materialin baz sugriov P.Roizijaus ipuoselt Teiss mokykl. Tokia jzuit politik vietimo ir mokslo srityje Lietuvos istoriografijoje vertinama neigiamai, nors j galima suprasti ir net pateisinti, jei pavelgti j per Banyios interes prizm. Kova su Reformacija buvo jzuit veiklos LDK prioritetas, o mokslo ir vietimo monopolis buvo tik priemon ioje kovoje. Siekiant nugalti stipr prie btina koncentruoti pajgas bei iteklius is dsnis veikia ne tik karo mio lauke. Sunku bt buv tiktis, kad jzuitai toleruos nepriklausomos Teiss mokyklos egzistavim, nors jos vadovas ir buvo nusiteiks prie Reformacij, vadinasi, laikytinas potencialiu jzuit sjungininku. Vargu ar teisingai bt priekaitauti jzuitams dl Teiss mokyklos, kaip vienos i vietimo staig, griovimo LDK visuomens ir valstybs interesams prietaravo ne jos likvidavimas, o tolesnieji jzuit ingsniai teiss studij atvilgiu ie, panaudoj mokyklos materialin baz Vilniaus kolegijai steigti, neperkl j teiss studij, ko natraliai bt buv galima tiktis. Taigi grynai organizacinis dalykas - vienos vietimo staigos steigimas panaudojant kitos iteklius - reik niek kit, kaip teiss studij Lietuvoje likvidavim, nes iuo metu nra joki ini apie kokias kitas teiss studijas LDK iki pat Vilniaus universiteto Teiss fakulteto organizavimo 1641-1644 m. Tai buvo politinis Ordino sprendimas, turintis padti mums suprasti tokio vlyvo ir sunkaus Teiss fakulteto atidarymo prieastis. Lietuvos didiojo kunigaikio Stepono Batoro 1579 m. balandio 1 d. privilegijoje idstytas draudimas Vilniaus universitete usiimti teiss ir medicinos mokslais nereikia, kad valdovas buvo nusiteiks prie ias mokslo sritis. Galima spti, kad tai buvo siekimas atsivelgti esam padt: nepakankam visiems fakultetams ilaikyti fundacij, stok mokslinio darbo jg, teiss ir medicinos dstymo neparankum jzuitams.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 85 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Tyrjai jzuitai P.Rabikauskas ir L.Piechnik kone pagrindiniu veiksniu, nulmusiu atsisakyti dviej fakultet, laiko Krokuvos universiteto vadovybs, gynusios savo korporatyvinius interesus, tak valdovui. Ndienos Lietuvos istorikai yra link sieti Teiss ir Medicinos fakultet udraudim su prieika Krokuvos universiteto pozicija, religine kova ir monopoliu moksle. Vyskupas Valerijonas Protaseviius jzuit universitete mat bene svarbiausi kovos su reformacija atram. Vilnius tapo jzuit ekspansijos centru visoje Respublikoje. Lietuvos vyskup ir jzuit veikla vietimo ir mokslo srityje susidr su Krokuvos universiteto interesais. iam priklaus auktojo mokslo monopolis Lenkijos Karalystje. Liublino unija ir Lietuvos priklausymas Lenkijos banytinei provincijai suponavo io monopolio taikymo galimyb ir Lietuvoje. Istorikai taip pat priekaitauja jzuitams, kad ie nelabai norjo Vilniaus universitet sileisti teiss ir ypa medicinos studij. Paymtina, kad problem galima nagrinti ir Lenkijos Karalysts ir LDK tarpvalstybini santyki kontekstu, ir ie santykiai galjo veikti btent teisinink rengim. Viduramiais medikas galjo praktikuoti tiek gimtajame krate, tiek usienyje, ko negalima pasakyti apie teisinink. Lenkijos pilieiai negaljo bti teisjais, advokatais ir kaltintojais ms krate, o LDK pilieiai Lenkijoje. Lenkijos ir LDK teis skyrsi net dviem valstybms susijungus Abiej Taut Respublik. LDK bajorij gin Lietuvos valstybes teis ir vis teisin sistem kaip valstybingumo ir nepriklausomybes garantij. Todl teisinink rengim galima velgti ir per kovos u valstybingum ir abiej unijos nari lygiateisikum prizm. Taiau nemanoma nepastebti, kad Vilniaus universiteto atidarymo metais vyko dar vienas LDK teisinei raidai svarbus procesas Vyriausiojo Lietuvos tribunolo, kaip aukiausiosios apeliacins instancijos, steigimas. i ingsnis buvo rengiamas labai ilgai ir sunkiai - valdovas svyravo ir vilkino reikal. Bdamas kartu Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis, jis turjo tenkinanti danai nesutampanius Lenkijos ir LDK bajorijos interesus. Todl danai veng tiesaus atsakymo, daug adjo ir tarsi su senatoriais ir dvarikiais. Lenk feodalai netoleravo Lietuvos valstybingumo stiprinani ingsni, todl Vyriausiojo Lietuvos tribunolo steigimas buvo sunkiai ikovota LDK bajor pergale. Galimas dalykas, kad jos kaina arba bent dalis tos kainos nuolaidos Krokuvos universitetui ir lenk monopolio rengti teisininkus pripainimas. Tuomet turti nuosav apeliacin teism Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts bajorijos poiriu buvo daug svarbiau u galimyb patiems rengti teisininkus. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts diduomens pastangos atidaryti Vilniaus universitete Teiss ir Medicinos fakultetus pagaliau dav vaisius. 1641 m. spalio 11 d. didysis kunigaiktis Vladislovas IV Vaza suteik lakonik Teiss ir Medicinos fakultet steigimo privilegij. Kol buvo sutvarkyti kiniai reikalai, kol pavyko surasti profesorius, prajo treji

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 86 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija metai. 1644 m. Vilni atvyko du pirmieji teiss profesoriai pasaulieiai, atkviesti i Ingoltato universiteto Bavarijoje Jonas Jurgis aueris (kanon teiss specialistas) ir Simonas Dilgeris (civilins teiss inovas). iems profesoriams atvykus, buvo pradta Teiss fakulteto veikla, studijos, mokslo tiriamasis darbas ir mokslo laipsni teikimas jame. Netrukus (1645 m. ar 1646 m.) i Padujos universiteto Italijoje atvyko treias pasaulietis profesorius Aronas Aleksandras Olizaravijus. Jis dst Teiss fakultete ne tik kanon, bet ir civilin teis. Kaip mokslinink A. A. Olizaravij labiausiai igarsino Dancige 1651 m. ileistas jo veikalas Apie politin moni sjung, kuriame autorius inagrinjo daug aktuali Abiej Taut Respublikos vidaus gyvenimo klausim, kritikai pasisak dl jos politins santvarkos, bajorijos ir dvasininkijos teisi ir ypa sunkios valstiei padties. 1655 m. rugpjio 8 d. Rusijos kariuomenei ir kazok briams umus Vilni, Teiss fakultetas buvo priverstas laikinai nutraukti savo veikl. Studentai ir dstytojai isibgiojo arba pasitrauk Rytprsius, dalis j nebegro. Apipltame ir padegtame Vilniuje sudeg visa to laikotarpio Teiss fakulteto dokumentacija. altini stoka dav kai kuriems tyrjams pagrind teigti, kad po 1655 m. rus invazijos Fakultetas nebeatsigavo. I tikrj vairiuose 1669-1773 m. dokumentuose minimi civilins teiss profesoriai (P. U. Pejeris, S. Pakeviius, J. Suickis, A. Zagurskis Ostoja, A. Dombrovskis, P. Mejeris ir kt.) bei j paskaitas klaus studentai. Kad civilin teis nebuvo alinama i teiss studij program rodo ir atitinkam mokslo laipsni teikimas. Turimais duomenimis, toli grau negalutiniais, Vilniaus universitete 1645-1832 m. gijo teiss mokslo laipsnius apie 180 asmen. Be abejo, tai paneigia prasimanymus neva Vilniaus akademijoje civilins teiss nebuvo, arba po XVII a. vidurio karo ji buvo visai apleista ir ia apsiribota vien kanon teiss dstymu. Vadinasi, XVII a. antrojoje pusje Teiss fakultetas i tikrj atsigavo ir reng teisininkus. 1773 m. popieiui Klemensui IV panaikinus Jzuit ordin, buvusios jo inioje LDK mokyklos ir Universitetas perjo pasaulietins Edukacins (vietimo) komisijos rankas. 1782 m. gegus 21 d. Edukacins komisijos nutarimu Universitetas buvo reorganizuotas Vyriausij Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts mokykl (Schola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae). Universitet sudar du fakultetai Fizikos moksl ir Morals moksl. Teiss mokslai buvo dstomi Morals moksl fakultete. Studijos truko ketverius metus. Buvo dstomi dogmatin ir moralin teologija, v. Ratas, banyios istorija, kanon teis, romn teis, Abiej Taut Respublikos teis, prigimtin ir tarptautin teis, visuotin istorija, retorika ir literatra. Edukacin komisija stengsi tenkinti visuomens poreikius ir iplt teiss moksl dstym. I naujai dstom dalyk didelio pasisekimo susilauk prigimtin teis, pavesta skaityti Jeronimui Stroinovskiui. 1785 m. is kursas buvo ileistas atskira knyga Prigimtins, politins teiss, politins ekonomijos ir taut teiss mokslas, penkis kartus perspausdinama ir

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 87 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija rekomenduojama mokykloms kaip vadovlis. Paymtina, kad is veikalas ikelia jo autori vien i pirmj tarptautins teiss krj Lietuvoje ir Lenkijoje. Slopinant 1794 m. T.Kosciukos sukilim ir 1795 m. Rusijai okupavus likusij LDK dal, Vilniaus universiteto veikla nutrko. Bet jau 1796 m. Universitetas buvo atgaivintas, o 1797 m. caro vyriausyb patvirtino nauj Vilniaus auktosios mokyklos statut, kuriame ji buvo pavadinta Vilniaus vyriausija mokykla (Schola Princeps Vilnensis). Nuo 1797 m. oficialija dstomja kalba Vilniaus vyriausiojoje mokykloje tapo lenk kalba, nors dal dalyk profesoriai, ypa usienieiai, skait lotynikai. Galutin Universiteto struktra ir teisinis statusas buvo nustatyti Rusijos imperatoriaus Aleksandro I 1803 m. aktu ir iliko be didesni pakitim iki jo udarymo 1832 metais. Vilniaus imperatorikasis universitetas (Imperatoria Universitas Vilnensis) neturjo Teiss fakulteto. Teiss mokslai buvo dstomi Moralini ir politini moksl fakultete. Manytina, i tuomet dirbusi profesori daugiausia nusipeln Lietuvos teiss mokslui Ignas Danilaviius (1787-1843), dirbs Universitete beveik deimt met. 1811 m. stojs Vilniaus universitet, I.Danilaviius jau 1812 m. gavo jame magistro laipsn, o nuo 1814 m. dst buvusios Abiej Taut Respublikos teiss istorij. 1822 m. I.Danilaviius tapo Vilniaus universiteto profesoriumi. I.Danilaviius primigtinai deklaravo vis moni lygyb prie statymus, skelb valstiei asmens laisv ir nuosavyb, smerk vergij ir baudiav, kalbjo apie neigiam praktik, kai banyia kiasi teisinius reikalus, stojo u vyro ir moters lygyb, skelb, kad miesto ir kaimo smukimas veda visos tautos smukim. Pagrindinis teiss altinis paprotin teis, o visa raytin teis luom kovos rezultatas. statymai turi bti vienodi visiems monms. I.Danilaviius pirmas plaiu mastu pradjo kaupti ir tyrinti Lietuvos teiss istorijos altinius, traukdamas darb ir studentus. Btent jam atiteko garb bti Lietuvos metraio ir Kazimiero teisyno atradju ir paskelbju. Imperatoriui Nikolajui I 1832 m. gegus 1 d. pasiraius Vilniaus universiteto udarymo akt, teisinink ir kit specialist, iskyrus kunigus ir medikus, rengimas Lietuvoje buvo nutrauktas. iek tiek teiss dalyk liko Romos katalik dvasinje akademijoje, kurtoje Universiteto teologijos skyriaus ir prie Universiteto veikusios Vyriausiosios dvasins seminarijos pagrindu. Akademijoje dst daugiausia buv Universiteto dstytojai, tarp j teisininkas profesorius L.A.Kapelis, skaits banyios istorij ir kanon teis. Besimokantys akademijoje galjo sigyti teologijos ir kanon teiss magistro ir daktaro laipsnius. 1842-1844 m. perkelius Romos katalik dvasin akademij i Vilniaus Imperijos sostin Sankt Peterburg, Lietuvoje nebeliko joki teiss studij. Buv teiss dstytojai dirbo pedagogin darb kituose auktosiose mokyklose, skelb mokslo darb.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 88 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Tautinis atgimimas, lietuvi inteligentijos daugjimas ir jos brendimas, Lietuvi mokslo draugijos sikrimas (1907 m.) ir jos aktyvi veikla subrandino Vilniaus universiteto atkrimo idj, o Nepriklausomos valstybs atgimimas sudar tam reikiamas politines prielaidas. Lietuvos visuomenei Vilniaus universiteto atkrimas ir teiss studijos jame buvo jau savaime suprantamas dalykas. is klausimas oficialiai pirm kart ikilo 1918 m. spalio mn. visuotiniame Lietuvi mokslo draugijos susirinkime. Draugijos valdyba paskui paskyr komisij, kuri turjo atlikti Universiteto atkrimo paruoiamuosius darbus. ios grups darbo rezultatu tapo skubiai parengtas Universiteto statuto projektas, patvirtintas Lietuvos Valstybs Tarybos 1918 m. gruodio 5 d. posdyje. Paymtina, kad Statutas turjo statymo gali ir galjo bti taisomas bei pildomas tik statymu tai svarbi Universiteto teisi garantija. Vilniaus universitetas atgaivinamas nuo 1919 m. sausio 1 d. Jis yra mokslo ir mokymo staiga ir 1832 m. udaryto Vilniaus universiteto turt paveldtojas skelbia pirmasis Statuto paragrafas. I pirmo vilgsnio atrodo nuostabu, kad ia kalbama apie perimamum turtiniuose santykiuose, bet nra n odio apie ketinimus atgaivinti senajai Alma Mater bding laisvs dvasi, apie jos demokratini tradicij tstinum. Taiau inant kokiomis slygomis ir kaip skubotai buvo rengiamas is Statutas, vargu ar verta kaltinti jo rengjus aplaidumu ko gero, iems organizaciniai ir materialiniai Universiteto atkrimo klausimai rpjo labiau u pamastymus dl universitetins dvasios. Svarbu, kad Statutas tvirtino Universiteto autonomij, demokratinius valdymo principus, student savivald, tolerancij ir pagarb mogui. Lietuvai nepalankiai susiklosius karinmis ir politinmis aplinkybmis, nepavyko gyvendinti Valstybs Tarybos plan dl universiteto atkrimo Vilniuje, teko persiorientuoti Kaun. Jame 1919 m. spalio 26 d. A.Janulaiio iniciatyva vyko teisinink susirinkimas, kuriame nutarta steigti auktesniuosius teisinius kursus Kaune. Netrukus tokie kursai buvo steigti, taiau ne kaip savarankikas vienetas, o kaip visuomens iniciatyva Kaune organizuot Auktj kurs Teisi skyrius. Dvejus metus veikusi Auktj kurs dvasi ir patirt paveldjo Lietuvos universitetas, ikilmingai atidarytas 1922 m. vasario 16 d. Kaune. Kaip teisinis jo steigimo pagrindas buvo panaudotas 1918 m. gruodio 5 d. Vilniaus universiteto statutas. I pradi Universiteto struktroje nebuvo Teiss fakulteto teiss mokslai turjo bti dstomi Socialini moksl fakultete. Dar kur laik Universitetas gyveno be savo statuto is buvo priimtas Steigiamojo Seimo 1922 m. kovo 24 d. 1922 m. gegus 3 d. posdyje Universiteto taryba nutar pradti vykdyti Statut nuo naujj mokslo met pradios. Pagal Statut vietoj Socialini moksl fakulteto buvo steigti du nauji Humanitarini moksl ir Teisi fakultetai. Pastarojo sudtyje buvo 15 katedr. Oficialija Teisi fakulteto veiklos pradia laikoma pirmojo Fakulteto tarybos posdio data rugpjio 16 d.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 89 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Nors Fakulteto gyvavimo pradioje pagrindinis dmesys buvo skiriamas dstymui ir mokymo priemoni rengimui, Teisi fakulteto mokslo personalas greitai sitrauk mokslin darb. Daug mokslo darb para profesorius Augustinas Janulaitis. Jis ityr Vyriausiojo Lietuvos tribunolo sudarym ir veikl, inagrinjo Lietuvos bajor padt XIX a., nuviet Unemuns valdym Prsijos sudtyje, aptar 1468 m. Kazimiero teisyno primimo aplinkybes bei turin ir kt. Visuose iuose veikaluose autorius plaiai naudojo gausi archyvin mediag ir teiss altinius bei vokiei, lenk ir rus autori darbus. Labai produktyvus buvo profesorius Mykolas Rmeris. Puikiai imans valstybin, administracin, baudiamj, civilin ir procesin teis bei tarptautin teis M.Rmeris ra vairiais i teiss ak klausimais. Darbe Reprezentacija ir mandatas inagrinjo politinio atstovavimo problem ir konstitucins teiss princip, kad parlamento deputatai ir visas parlamentas rinkj neturi bti varomi. Monografijose Administracinis teismas (1928 m.), Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose (1931 m.) itirtos teisins valstybs problemos. Studijoje Lietuvos konstitucins teiss paskaitos profesorius idst Lietuvos konstitucins teiss atsiradimo ir raidos problemas. Daug dmesio M.Rmeris skyr teisiniams aktams vertinti. Nemaai vietos profesorius skyr Lietuvos Tarybos atliktam valstybs atkrimo darbui. Autorius apibdino Lietuvos politin vidaus ir tarptautin padt ir vairi politini jg kov dl valdios seime, aptar tautini maum teisin padt ir Klaipdos krato reikalus, inagrinjo 1926 m. valstybs perversmo organizavim ir padarinius. M.Rmerio mokslo darb ciklas Valstyb ir jos konstitucin teis susideda i trij dali: Valstyb (du tomai), Konstitucins institucijos (I tomas Suverenitetas ileistas 1939 m.) ir Valstybs formos ir konstituciniai reimai. Paskutini darb (Konstitucins institucijos II tomo ir Konstitucijos II tomo) liko tik rankraiai. Autorius kiekvien institucij tyrinjo istoriniu metodu, iaikino susidarymo socialines prieastis, teiss aktus vertino kaip tam tikros padties ar socialini jg kompromiso idav. M.Rmerio paskelbtos valstybs studijos pasiymi auktu teoriniu lygiu, apibrim ir ivad tikslumu. Savo darbais, skirtais teiss teorijai, teiss filosofijos istorijai bei sociologijai, taip pat pasiymjo profesorius Petras Leonas. Profesorius inagrinjo valstybs elementus: teritorijos reikm valstybei, valstybs valdi, gyventojus (taut etnografiniu ir politiniu poiriu), visuomens susiskirstym grupes. P.Leonas ityr valstybs funkcijas ir institucijas, j ris, kompetencij, teises ir pareigas, vertino valdi padalijimo teorij, pateik valstybi klasifikacij: respublik tipus, monarchij ris, valstybs sutvarkymo formas federacij ir valstybi sjung. Profesorius iaikino demokratijos ir diktatros svokas, parod teiss tak valstybs organizacijai, teistumo garantijas, vykdant valstybs funkcijas, teismo ir administracijos funkcijas. P.Leonas plaiai nuviet teiss esm, teiss ir dorovs savitarpio

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 90 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija santyk, teiss krimo proces, iaikino objektyvij ir subjektin teis, viej ir privatin, pozityvin ir prigimtin. Profesorius atskleid teiss norm ypatybes, iaikino teiss realizavimo procedr. P.Leonas nuviet sociologijos objekt, sociologijos ir kit socialini moksl santyk. Profesorius apvelg sociologijos istorij, paaikino socialinio reikinio samprat, socialini reikini tyrimo metod, socialin prad moguje, io prado evoliucijos dsnius, moni jungini ris, parod teiss reikm, taip pat pateik samprotavim apie istorin monijos likim. Teisi fakulteto dstytoj mokslo darbai ir dabar yra aktuals, traukiami kaip privalomi ar rekomenduojami daugelio Vilniaus ir Mykolo Rmerio universitet Teisi fakultetuose dstom dalyk programas. I dirbusi kituose Universiteto fakultetuose profesori, tiriant Lietuvos teiss istorij, ypa pasiymjo Jonas Lappo. Tarp jo darb, paskelbt tarpukario Lietuvoje, isiskiria dvitomis 1588 met Lietuvos Statutas, kuriame detaliai idstytos Statuto primimo aplinkybs, taip pat pateiktas pilnas jo tekstas kanceliarine LDK slav kalba. Pabrtina, kad Teisi fakulteto dstytojai reiksi ne tik savo mokslo darbais, bet ir aktyvia praktine veikla atkuriant Nepriklausom Lietuvos valstyb ir jos teis, rengiant normini aktus, sisteminant juos, organizuojant vairi institucij darb (civilins teiss inovas Kazys alkauskis, ypa pasiymjs sisteminant Lietuvos statymus, inomas ir kaip advokatas; Antanas Krikiukaitis kaip ilgametis Vyriausiojo Lietuvos tribunolo pirmininkas, Petras Leonas ir Antanas Tumnas kaip teisingumo ministrai, ir t. t.). Veikdami itin sudtingomis slygomis, jie padar didiul darb, padjo patikimus pamatus Lietuvos visuomens ir jos valstybs raidai.
Panaudota literatra: 1. 2. 3. 4. ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. VANSEVIIUS, S. Teiss fakulteto istorija. Vilnius: Justitia, 1997. MACHOVENKO, J.; ir MAKSIMAITIS, M. Vilniaus universiteto Teiss fakultetas 1641-2007 metais. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. Vilniaus universiteto istorija 1579-1994 metais. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. 1994.

Svetimos teiss altiniai okupuotoje Lietuvoje 1795-1918 m. Rusijos imperijos sudt inkorporuotose LDK emse rus teis sigaliojo ne i karto. Rus valdia paliko galioti LDK teis, kurios vaidmuo reguliuojant visuomeninius santykius nuolat majo, nes sigaliodavo vis daugiau Rusijos statym. Praktikai i karto nustojo galioti tos teiss normos, kurios ribojo monarcho valdi, reguliavo Seimo darb, valstybs gynybos ir saugumo klausimus. Jau XIX a. pradioje nustojo galioti LDK baudiamoji teis ir baudiamasis

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 91 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija procesas. Apskritai buvo keiiama vis pirma vieoji LDK teis, o privatin teis kol kas buvo toleruojama rus valdios. XIX a. pirmojoje pusje Rusijos imperijoje labai intensyviai vyko teiss sisteminimo darbai. 1830 m. buvo ileistas Pilnas Rusijos imperijos statym rinkinys, kur chronologine tvarka buvo sudti norminiai teiss aktai, ileisti nuo 1649 m. (nuo paskutins Rusijos teiss kodifikacijos Soboro statuto) iki 1825 m. caro Nikolajaus I atjimo sost. Tai buvo didiausias Rusijos teiss inkorporavimo aktas. Didel dauguma t akt jau buvo istorijos altiniai, o galiojanios normos buvo trauktos Rusijos imperijos statym svad. Jis buvo paskelbtas 1832 m. ir sigaliojo 1835 m. sausio 1 d. (15 tom, nuo 1885 m. papildomas 16 tomas skirtas teismo procesui, daugiau negu 42 000 straipsni, suskirstyt pagal teiss akas; buvo 1842, 1857, 1893 m. leidimai) tai buvo Rusijos teiss kodifikavimo aktas. itas galiojo ir Lietuvoje nuo 1840 m. Pabrtina Svado X tomo 1 dalis, pavadinta Civiliniai statymai (tarpukario Lietuvoje kaip oficialus tekstas buvo naudojama paskutin 1914 m. X tomo laida). 1846 m. sigaliojo Baudiamasis kodeksas (Kriminalini ir teisiamj bausmi statutas, Uloenije o nakazanijach ugolovnych i ispravitelnych). 1864 m. i Statuto nauj statym Bausmi status (Ustav o nakazanijach) buvo iskirti lengvesni nusikaltimai, dl kuri bylas nagrinti pavesta taikos teisjams, o likusioji dalis buvo suredaguota, sutrumpinta ir 1866 m. pavadinta Bausmi statutu (Uloenije o nakazanijach). Nuo 1869 m. galiojo Karo baudiamasis statutas. 1903 m. buvo patvirtinti Baudiamieji nuostatai, bet sigaliojo tik tam tikros normos dl valstybini ir religini nusikaltim. Pabaltijo gubernij (dabartin Estija ir Latvija) ir Vakar gubernij (kitaip Rusijos okupuot ATR emi) vietin teis nebuvo traukta Piln Rinkin ir statym Svad, nes buvo nutarta parengti atskiras tos teiss kodifikacijas - Pabaltijo gubernij vietos statym svad ir Vakar gubernij vietos statym svad. Tai turjo bti savotiki Rusijos imperijos statym svado priedai. Imperatoriaus kanceliarijos antrasis skyrius (teiss sisteminimo) skyrius paved parengti Vakar gubernij vietos statym svad po Vilniaus universiteto udarymo Charkovo universitete dirbusiam profesoriui Ignui Danilaviiui. VGVS turjo sigalioti 1839 m. sausio 1 d., bet nebuvo patvirtintas caro ir nesigaliojo, nes po 1831 m. sukilimo daugelis auktj pareign ir valdaniojo sluoksnio nari nepalaik paios vietins Vakar gubernij teiss egzistavimo idjos. 1840 m. birelio 25 d. imperatorius panaikino Treij Lietuvos Statut ir kitus vietinius statymus ir ved Vakar gubernijose bendr imperijos teis (tam tikros TLS normos liko galioti tik ernigovo ir Poltavos gubernijose (Kairiakrantje Ukrainoje) ir net buvo trauktos statym svado X tom kaip t gubernij vietin teis). VGVS projektas tapo nebereikalingas ir buvo pamirtas. Tarpukario Lietuvoje galiojo Pabaltijo gubernij vietos statym svadas, bet tik jo treioji dalis (Civiliniai statymai) ir tik Palangos valsiuje ir tam tikruose Zaras apskrities kaimuose.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 92 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 93 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija

PRIEDAI
Studij dalyko Teiss istorija pratyb (seminar) programa
Pirmojo pratyb ciklo pradia: 2011-09-16 (2, 3, 4, 7 gr.), 09-20 (8 gr.), 09-21 (6 gr.), 09-22 (1, 5 gr.). Pirmasis tarpinis atsiskaitymas vyks 2011-10-21 (2, 3, 4, 7 gr.), 10-25 (8 gr.), 10-26 (6 gr.), 10-27 (1, 5 gr.).

Pirmasis usimimas. Svarbiausi teiss altini istorin raida Praneim1 temos: 1. Teisiniai paproiai ir teism sprendimai pirmieji istoriniai teiss altiniai. 2. Valdovo (suvereno) leidiam statym ir teisinink nuomons vieta istorini teiss altini hierarchijoje. 3. Seniausi teiss paminklai ir svarbiausi raytins vidurami teiss altiniai (A: Hamurapio teisynas, Senasis ir Naujasis Testamentas, Dvylikos Lenteli statymai; B: Salij statymas, Etelberto, Alfredo ir Knuto statymai; C: Bovs kutiumai, Saks veidrodis, Didioji laisvi chartija, Karolina). Privaloma literatra2: BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 75-101 (tinka visoms trims temoms), 225-233 (treiajai temai), 532-539 (antrajai temai). GLENDON, M.A.; GORDON, M.W.; ir OSAKWE, C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993, p. 117-121, 130-135, 233-241, 244-246 (pirmosioms dviem temoms). HATTENHAUER, H. Europos teiss istorija. I tomas. Vilnius: Registr centras, 2009, P. 109-118 (treiajai temai),. MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 23-37; 41-47; 62-86; 129-134; 154-155; 158-159; 178-186; 193-203 (visoms temoms). Usienio teiss istorijos chrestomatija. Vilnius, 1999. P. 9-28; 32-34; 38-39; 4044; 46-68 (daugiausia treiajai temai, bet kai kurie tinka ir kitoms).

Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 2 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 94 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija MODZELEWSKI, K. Barbar Europa. Vilnius: Mintis, 2007, P. 41-103 (treiajai temai). TAMOAITIS, A.; ir KAIRYS, J. Hamurabio statymas. Kaunas, 1938, p. 1-6. http://biblija.lt/index.aspx/ivadai_rakt/ivadai_b_rk_k1998/ (Trumpas Senojo ir Naujojo Testamento apibdinimas, treiajai temai). VLYVIS, S.; ir JONAITIS, M. XII lenteli statymai ir j komentaras. Metodin mokymo priemon. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2007, p. 7-21 (treiajai temai)

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 95 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Antrasis usimimas. Teiss kodifikacijos istorin raida Vakar teiss tradicijoje Praneim3 temos: 4. Teiss sisteminimas senovs Romoje. Pirmieji istoriniai teiss kodeksai (pabriant tai, kas nuo 1583 met pradta vadinti Corpus iuris civilis vardu). 5. Kanon teiss sisteminimas viduramiais. 6. Nacionalins teiss kodifikavimas naujaisiais laikais (pabriant svarbiausias privatins teiss kodifikacijas). Privaloma literatra4: BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 25, 176-177,182 (ypa tinka pirmajai temai); 268-339 (ypa tinka antrajai temai). GLENDON, M.A.; GORDON, M.W.; ir OSAKWE, C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993, p. 31-41, 47-48 (treiajai temai). HATTENHAUER, H. Europos teiss istorija. I tomas. Vilnius: Registr centras, 2009, p. 161-174 (pirmajai temai). Imperatoriaus Justiniano Digestai, arba Paniektos. Iustiniani Augusti Digesta, seu Pandectae. Ssudarytojai ir vertjai i lotyn kalbos Stasys Vlyvis, Rta Agn Miseviit. Vilnius: V Registr centras, 2010 (pirmajai temai). MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 55-59, 109, 218-220 (pirmajai temai); 91-103 (antrajai temai); 187-192, 275-276, 305-310, 316-317, 330, 341, 356, 360-375, 377-384, 385, 388, 391, 399, (treiajai temai). Usienio teiss istorijos chrestomatija. Vilnius, 1999. P. 83-85, 99-105, 110115, 126-145 (ie puslapiai pirmiausia pravers rengiant praneim treija tema). ZWEIGERT, K.; ir KTZ, H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 85-95, 127-140, 142-159 (treiajai temai). 403-418

Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 4 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 96 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Treiasis usimimas. Teisj kuriamos teiss istorin reikm Vakar teiss tradicijoje Praneim5 temos: 7. Principo Teisjas klauso tik statymo istorins itakos roman german teiss tradicijoje (pabriant teisjo kryb ribojanius veiksnius). 8. Karalikj teisj vaidmuo kuriant Anglijos bendrj teis (pabriant teisjo kryb skatinanius veiksnius). 9. Precedento taisykls sitvirtinimas anglosaks teiss tradicijoje. Privaloma literatra6: BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 383-390, 668-674 (pirmajai ir antrajai temai), 579-590 (antrajai temai), 613-635 (visoms trims temoms). GLENDON, M.A.; GORDON, M.W.; ir OSAKWE, C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993, p. 79-84, 122-133 (pirmajai temai); 145-148, 150-152, 234-240 (antrajai ir treiajai temai). KIPP, T. Romn teiss altini istorija. Kaunas, 1939, p. 46-54. MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 42-45, 5354, 116-117, 159-162, 219, 257-258 (pirmajai temai); 193-196, 200-205, 258 (antrajai temai); 286-288, 308, 316-317 (treiajai temai). NEKROIUS, I.; et al. Romn teis. Vilnius, 1999, p. 25-26, 31-51 (pirmajai temai). Usienio teiss istorijos chrestomatija. Vilnius, 1999, p. 105 (treiajai temai); 108-109 (pirmajai temai). ZWEIGERT, K.; ir KTZ, H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 88-89, 157-158 (pirmajai temai); 161-169 (antrajai temai); 221-233 (visoms trims temoms).

Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 6 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 97 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Ketvirtasis usimimas. Vakarietiko teisminio proceso susiformavimas Praneim7 temos: 10. Rungimosi (kaltinamasis) procesas istorikai pirmoji teisminio proceso ris (pabriant teisjo pasyvum gino nagrinjimo metu). 11. Inkvizicinio (tardomojo) proceso itakos ir istorin raida (pabriant tardymo ir teisjo aktyvum bylos nagrinjimo metu). 12. Apeliacijos ir kasacijos teisminio proceso susiformavimas Vakar teiss tradicijoje (pabriant apeliacijos skirtumus roman-german ir anglosaks teiss tradicijose bei pranczikos ir vokikos kasacijos procedros skirtumus). Privaloma literatra8: BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 333-337, 410-411, 457-460, 568-571 (visoms trims temoms). GLENDON, M.A.; GORDON, M.W.; ir OSAKWE, C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993, p. 91-99, 213-232 (visoms trims temoms). MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 23, 36-37, 63, 76-77, 94, 101-103, 170-171, 182-183, 189, 323-324, 382-384, 417 (pirmajai ir antrajai temoms); 134, 160-161, 172, 174, 176, 183, 273-274, 286 (treiajai temai). NEKROIUS, I.; et al. Romn teis. Vilnius, 1999, p. 31-33, 46-49, 54-56 (pirmajai temai); 49 (treiajai temai). NEKROIUS, V. Civilinis procesas. Vilnius, 2002, p. 15-32, 210-234 (visoms trims temoms). TAMOAITIS, A.; ir KAIRYS, J. Hamurabio statymas. Kaunas, 1938, p. 25-27 (visoms trims temoms). ZWEIGERT, K.; ir KTZ, H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 113-117, 166-167, 172, 175, 176, 183-184, 225, 233-236 (treiajai temai).

Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 8 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 98 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Penktasis usimimas. Vakarietiko teiss mokslo ir jo metodo susiformavimas Praneim9 temos: 13. Teiss studijos - universitet Vakaruose krimosi katalizatorius (pabriant teiss studijas Bolonijos teiss mokykloje). 14. Analizs ir sintezs metodo susiformavimas (pabriant Graciano mokslinio darbo metod). 15. Teiss metodo istorin raida (apibdinant Istorin teiss mokykl ir Pandektin mokykl). Privaloma literatra10: BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 170-182, 196-207 (pirmai temai); 196-207 (antrai temai); 69-71, 166-170, 182-196, 207-224, 691-693 (treiai temai). GLENDON, M.A.; GORDON, M.W.; ir OSAKWE, C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993, p. 24-26, 85-90, 193-198 (pirmai temai); 36-41, 71-74, 122-130 (treiai temai). MACHOVENKO, J. Vidurami universiteto ir jo teismo prigimtis. Teis. 2009, t. 70, p. 7-19 (pirmai temai). MAKSIMAITIS, M. Usienio teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 13-17, 106113, 207-208 (pirmai temai); 93, 260-265 (antrai ir treiai temai). ZWEIGERT, K.; ir KTZ, H. Lyginamosios teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 121-122, 188-190 (pirmai temai); 72-74, 94, 128-129, 211-214 (treiai temai).

Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 10 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 99 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Antrojo pratyb ciklo pradia - 2011-11-08 (8 gr.), 11-09 (6 gr.), 11-10 (1, 5 gr.), 11-11 (2,
3, 4, 7 gr.).

Antrasis tarpinis atsiskaitymas vyks 2011-12-13 (8 gr.), 12-14 (6 gr.), 12-15 (1, 5 gr.), 1216 (2, 3, 4, 7 gr.).

etasis usimimas. Vidurami Lietuvos teiss krimas Praneim11 temos: 16. Gimtosios ir recepuotos svetimos teiss vaidmuo kuriant vidurami Lietuvos teis (pabriant lietuvi teiss vaidmen). 17. Vidurami Lietuvos teiss altiniai XIII XVIII a. (teisiniai paproiai; ems privilegijos; LDK srii privilegijos; privilegijos Banyiai; privilegijos miestams; ratai, instrukcijos ir nuostatai didiojo kunigaikio valsi ir dvar urdams ir gyventojams; LDK seimo ir Abiej Taut Respublikos seimo konstitucijos) (pabriant centrini LDK institucij ileist akt reikm). 18. Vidurami Lietuvos teisynai (Pameds teisynas, Kazimiero teisynas; Lietuvos Statutai). Privaloma literatra12: ANDRIULIS, V.; et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 25-42, 93-100 (pirmajai temai), 57-83 (antrajai temai), 42-55, 83-85, 112-123 (treiajai temai). I Lietuvos teiss ir valstybs istorijos: Straipsni ir mokslini darb itraukos. Sudar J. Skirius ir G. apoka. Vilnius, 2001. P. 52-60, 85-91 (treiajai temai). JANULAITIS, A. Pagrindins inios apie Teisyn. In Kazimiero teisynas (1468 m.). Spaudai pareng J.Jurginis. Vilnius: Mintis, 1967, p. 5-15 MACHOVENKO, J. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss altiniai. Vilnius: Justitia, 2000, p. 9-64 (antrajai temai), 21-22, 50-60 (treiajai temai). MACHOVENKO, J. Lietuvi ir slav teiss vaidmuo kuriant Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss sistem. Teis. 2005, t. 55, p. 70-82 (pirmajai temai). VALIKONYT, I.; LAZUTKA, S.; ir GUDAVIIUS, E. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius: Vaga, 2001, p. 11-13, 31-68, 375-380 (treiajai temai).
Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 12 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.
11

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 100 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Septintasis usimimas. Lietuvos Statut teis Praneim13 temos: 19. Civilin ir eimos teis pagal Lietuvos Statutus (pabriant ems nuosavybs formas). 20. Baudiamoji teis pagal Lietuvos Statutus (pabriant luomin baudiamosios teiss pobd). 21. Civilinis ir baudiamasis procesas pagal Lietuvos Statutus (pabriant rodinjimo priemones, teismo sprendim ir nuosprendi vykdymo problemas ir mginimus jas isprsti).

Privaloma literatra14: ANDRIULIS, V.; et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 192-197 (treiajai temai), 200-223 (pirmajai temai), 223-236 (antrajai temai). MAKSIMAITIS, M.; ir VANSEVIIUS, S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius. 1997, p. 92-100 (visoms trims temoms). MACHOVENKO, J. Teisingumo vykdymas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. Diskusiniai klausimai: Mokomoji priemon. Vilnius: Justitia, 2007, p. 19-37, 92100 (treiajai temai). MACHOVENKO, J. ems nuosavybs formos Lietuvos Didiojoje

Kunigaiktystje. Teis. 2000, t. 36, p. 48-58 (pirmajai temai). VALIKONYT, I.; LAZUTKA, S.; ir GUDAVIIUS, E. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.). Vilnius: Vaga, 2001, p. 298-314, 367-372 (treiajai temai), 315-321, 363-367 (antrajai temai). VANSEVIIUS, S. Nusikaltimai ir bausms Antrajame Lietuvos Statute. In 1566 met Antrasis Lietuvos Statutas. Respublikins mokslins konferencijos, skirtos Antrojo Lietuvos Statuto 425-osioms metinms paymti, mediaga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1993, p. 44-48 (antrajai temai).

Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 14 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.

13

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 101 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Atuntasis usimimas. Lietuvos teis XVIII a. pabaigoje - XIX a. Praneim15 temos: 22. LDK teis ir 1791 m. gegus 3 d. Konstitucija (pabriant Konstitucijoje tvirtintus teiss principus). 23. LDK teiss taikymas XIX a. (apibdinant Treiojo Lietuvos Statuto taikym ir jo panaikinim). 24. Mginimai kodifikuoti vietin teis pirmojoje XIX a. pusje (pabriant prof. I. Danilaviiaus pastangas igelbti Lietuvai jos teiss paveld).

Privaloma literatra16: ANDRIULIS, V.; et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 157-159 (pirmajai temai), 266-269 (antrajai temai), 270-274 (treiajai temai). I Lietuvos teiss ir valstybs istorijos: Straipsni ir mokslini darb itraukos. Sudar J. Skirius ir G. apoka. Vilnius, 2001, p. 142-145 (treiajai temai), 146149 (antrajai temai). KASPERAVIIUS, A. 1791 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybs ir Pranczijos konstitucij lyginamoji analiz. Ms praeitis. Lietuvos istorijos draugijos leidinys, 1994, nr. 4. (pirmajai temai) MAKSIMAITIS, M. Pabaltijo gubernij vietini statym svadas. Teis. 2000, t. 34, p. 17-23 (treiajai temai). MAKSIMAITIS, M. Lietuvos Statutas kairiakrantje Ukrainoje. Teis. 2000, t. 37, p. 76-83 (antrajai temai). MAKSIMAITIS, M. Lietuvi ir rus teiss konkurencija 1837 m. Vakar gubernij vietini statym svado projekte. Jurisprudencija. 2000, t. 15 (7), p. 45-53 (treiajai temai). 1791 m. gegus 3 d. Konstitucija. Vert ir sudar Eligijus Raila, moksliniai konsultantai Stasys Vanseviius ir Jevgenij Machovenko. Vilnius: Vilniaus dails akademijos leidykla, 2001, p. 7-74 (pirmajai temai).

Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 16 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.

15

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 102 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Devintasis usimimas. Lietuvos Valstybs teis 1918-1940 m. Praneim17 temos: 25. Lietuvos Valstybs konstitucijos teiss altini sistemoje (pabriant tas konstitucijos savybes, kurios duoda pagrind j pripainti turinia aukiausi gali teiss altini hierarchijoje). 26. Lietuvos civilin teis 1918-1940 m. (pagrindini teiss altini ir institut apibdinimas). 27. Lietuvos baudiamoji teis 1918-1940 m. (pagrindini teiss altini ir institut apibdinimas). Privaloma literatra18: ANDRIULIS, V.; et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 309320, 324-368 (pirmajai temai), 382-404 (antrajai temai), 405-417 (treiajai temai). MAKSIMAITIS, M. Lietuvos teiss altiniai 1918-1940 metais. Vilnius: Justitia, 2001, p. 25-44 (pirmajai temai), p. 45-72 (antrajai ir treiajai temai). MAKSIMAITIS, M. Lietuvos valstybs konstitucij istorija. Vilnius: Justitia, 2005. (pirmajai temai). VANSEVIIUS, S. Autorin teis pagal Lietuvoje galiojusius Carins Rusijos civilinius statymus. Teis. 2001, t. 38, p. 114-121 (antrajai temai). VANSEVIIUS, S. Lietuvos baudiamosios teiss institutai 1919-1940 metai. Teis. 1995, t. 29, p. 141-148 (treiajai temai). VANSEVIIUS, S. Lietuvos baudiamoji teis ir procesas 1919-1940 m. Vilnius: Justitia,1996 (treiajai temai). VANSEVIIUS, S. Nuosavybs teis pagal Lietuvoje galiojusius carins Rusijos civilinius statymus. Teis. 1996, t. 30, p. 133-143 (antrajai temai). VANSEVIIUS, S. Prievolins teiss samprata pagal Lietuvoje galiojusius Rusijos imperijos civilinius statymus. Teis. 1997, t. 31, p. 152-158 (antrajai temai). VANSEVIIUS, S. Sutarties svoka ir galiojimo teisiniai principai pagal Lietuvoje galiojusius Rusijos imperijos civilinius statymus. Teis. 2007, t. 63, p. 172-175 (antrajai temai).

Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 18 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.

17

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 103 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija VANSEVIIUS, S. Paveldjimo teis pagal Lietuvoje galiojusius (1919-1940 m.) Rusijos imperijos civilinius statymus. Teis. 1998, t. 32, p. 134-151 (antrajai temai).

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 104 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Deimtasis usimimas. Teisins minties ir teiss mokslo raida Lietuvoje Praneim19 temos: 28. Teisin mintis ir teisinink rengimas LDK (parykinant auktj teiss studij pradi Vilniaus jzuit akademijoje). 29. Teisin mintis ir teiss mokslas Lietuvoje 1795-1917 m. ir 1918-1940 m. (apibdinant Lietuvos universiteto Teisi fakulteto mokslinink ir pedagog darbus). 30. Teiss mokslas ir teisinink rengimas Lietuvoje 1940-1989 m. ir 1990-2007 m. Privaloma literatra20: ANDRIULIS, V.; et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002, p. 236-250 (pirmajai temai), 300-303, 443-448 (antrajai temai), 483-493 (treiajai temai). MACHOVENKO, J. Vidurami Vilniaus universiteto teismas pasaulietins ir banytins jurisdikcijos atskyrimo kontekstu. Teis. 2010, t. 74, p. 57-66 (pirmajai temai). MACHOVENKO, J.; ir MAKSIMAITIS, M. Vilniaus universiteto Teiss fakultetas 1641-2007 metais. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. P. 17-77 (pirmajai temai), 79-111, 131-173 (antrajai temai), 175-290 (treiajai temai). MAKSIMAITIS, M. Lietuvos naujosios teiss istorijos tyrimai: rezultatai ir problemos // Teis. 2011. T. 78. P. 42-54 (treiajai temai). Vilniaus universiteto istorija 1579-1994 metais. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 121-122, 141-144 (antrajai temai).

Rekomenduojama rengti ir pristatinti praneim dviese, bet galima dirbti ir pavieniui. Esant techninms galimybms praneimai rengiami ir pristatomi naudojant Microsoft PowerPoint program. 20 ia nurodyti puslapiai yra minimumas, istudijavus kur galima tiktis kokybiko praneimo. Studentai raginami naudoti papildomus altinius, lyginti surinkt informacij ir daryti ivadas, teikti savo nuomon nagrinjama problema.

19

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. 105 Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija Teiss istorijos studij dalyko ini ir gebjim vertinimo tvarka 2011/2012 m.m. Visi Teiss istorijos ini vertinimai atliekami naudojant deimties bal sistem, kurioje balai nuo 1 iki 4 reikia neigiam vertinim, o balai nuo 5 iki 10 - teigiam. Taikoma kaupiamojo balo sistema: student inios tikrinamos ir vertinamos tris kartus - numatyti du tarpiniai atsiskaitymai ir galutinis atsiskaitymas egzamin metu. Pirmas tarpinis atsiskaitymas pasibaigus pirmajam pratyb ciklui (t.y. po pirmj penki usimim, skirt usienio teiss istorijai); Antras tarpinis atsiskaitymas pasibaigus antrajam pratyb ciklui (t.y. po dar penki usimim, skirt Lietuvos teiss istorijai). Tarpiniai atsiskaitymai organizuojami kaip kontrolinis darbas, kurio metu studentai ratu atsako 10 klausim, pateikt testo forma (po du klausimus i kiekvieno usimimo programos). Kiekvienas teisingas atsakymas duoda vien bal, paymys paprasta bal suma. Tinkamai parengtas ir asmenikai perskaitytas usimimo metu praneimas vertinamas 10 bal (juos gauna kiekvienas pranejas). Tarpinio atsiskaitymo metu toks pranejas taip pat atsako 10 jam pasilyt klausim, taiau jo paymys i praneimo ir atsakym surinkt bal suma padalyta i dviej ir suapvalinta (pvz., [10+7]/2=8,5=9 labai gerai). Tinkamai parengs ir asmenikai perskaits du praneimus (to paties pratyb ciklo metu) studentas atleidiamas nuo klausim, jam raomas tarpinio atsiskaitymo paymys deimt. Kiekvieno usimimo dalyviai registruojami jiems asmenikai pasiraant prie savo pavards dstytojo iduotame student srae. Nepasiras studentas laikomas neatvykusiu. Teiss istorijos egzamin leidiama laikyti tiems studentams, kuri sukaupto balo dalis ir aktyvumas pratyb metu atitinka bent vien i i reikalavim: a. Suapvalintas dviej tarpini atsiskaitym vidurkis 9 ar 10 bal; iuo atveju egzamin leidiama laikyti nepriklausomai nuo praleisto pratyb skaiiaus; b. Suapvalintas dviej tarpini atsiskaitym vidurkis 5-8 balai ir yra konstruktyviai dalyvauta ne maiau kaip 6 pratybose; c. Suapvalintas dviej tarpini atsiskaitym vidurkis 1-4 balai, taiau studentas aktyviai ir konstruktyviai dalyvavo ne maiau kaip 7 pratybose. Studentas, kurio sukauptos inios ir aktyvumas pratyb metu neatitinka n vieno i i reikalavim, turi kartoti Teiss istorijos studijas. Galutin Teiss istorijos atsiskaitymo ir ini vertinimo forma egzaminas ratu. Esant techninms galimybms gali bti organizuojamas kompiuterinis Teiss istorijos ini vertinimas VU Elektronini studij ir egzaminavimo centre. Apie kompiuterin egzamino form studentai turi bti informuoti ne vliau kaip paskutinio akademinio usimimo metu. Egzamino metu studentai atsako 20 klausim, pateikt testo forma. Kiekvienas teisingas atsakymas duoda 0,5 balo. Egzamino paymys suapvalinta surinkt bal suma. Apskaiiuojant galutinio, iniaraius raomo vertinimo paym, pratyb metu gauti balai sudaro 40 %, o egzamino paymys 60 % galutinio paymio. Galutinis paymys apskaiiuojamas pagal formul [KB x 0,4] + [EB x 0,6] = GP, kur KB kaupiamasis balas, gautas pratyb metu, EB egzamino balas, GP studij iniarat raomas galutinis paymys. Pvz., [8 x 0,4] + [7 x 0,6] = 7,4 (suapvalinus - 7 vidutinikai). Apskaiiuojant galutin paym yra atsivelgiama tik teigiamus vertinimus (penki ar daugiau bal), gautus pratyb ir egzamino metu.