1 PASKAITA. CIVILINIO PROCESO ESM. 2008 m. rugsjo 29 d. Byla.

. Civilinio proceso tikslai ginti asmen, kuri materialins subjektins teiss ar statym saugomi interesai paeisti ar ginijami, interesus, tinkamai taikyti statymus teismui nagrinjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali, aikinti ir pltoti teis (CPK 2 str.). gyvendinant iuos tikslus btina vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo principais (CPK3 str., CK1.5 str.). statymas pareigoja teism utikrinti proceso koncentracijos ir ekonomikumo princip gyvendinim. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta asmens teis tai, kad byla bt inagrinta per manomai trumpiausi laik, yra viena i sudtini teiss teising bylos nagrinjim dali ir pareigoja teism rpintis kiek manoma greitesniu bylos inagrinjimu. Civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siekt kuo greiiau inagrinti byl ir atkurti teisin taik tarp gino ali, nesudaryt slyg vilkinti byl (CPK 2, 7, 72 str.). Teisj kolegija paymi, kad sprendiant vairius civilinio proceso klausimus bei siekiant kuo efektyviau isprsti tarp ali kilusius ginus ir atstatyti j paeistas teises, turi bti vadovaujamasi proceso koncentruotumo bei ekonomikumo principais, pagal kuri uos teismas privalo imtis vis CPK numatyt priemoni, kad bt ukirstas kelias procesui vilkinti, utikrinti, kad byla bt inagrinta per manomai trumpesn laik ir kuo ekonomikiau (CPK7 str.). i principini nuostat pagrindu turi bti aikinamas bei taikomas ir CP K136 straipsnis, kuriame aptariamos iekovo ir byl nagrinjanio teismo teiss sujungti ar iskirti kelis iekinio reikalavimus. Remdamasi idstytais argumentais teisj kolegija sprendia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinjamoje situacijoje be pagrindo iskyr, o po to atsisak priimti iekov iekinio reikalavim dl Pacient sveikatai padarytos alos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. gegus 31 d. sprendimo Nr. 56 -20 panaikinimo, tuo paeisdamas civilinio proceso tikslus bei nukrypdamas nuo proceso koncentracijos, ekonomikumo princip. 2008 m. birelio 25 d. Byla. Teisj kolegija paymi, kad valstyb turi visokeriopai skatinti alis taikiai isprsti gin. Vienas i pagrindini civilinio proceso tiksl kuo greitesnis teisins taikos tarp ali atkrimas (CPK 2 str.). Siekti io tikslo alis skatina proceso statyme tvirtintos tam tikros procesins lengvatos. Viena i toki skatinimo priemoni - yminio mokesio grinimas (CPK 87 str.). Tai, kad atsakovas savanorikai atlygino iekinyje pareiktus reikalavimus ar j dal, leidia daryti ivad, kad alys susitar dl gino ar jo dalies taikaus isprendimo ir teismui realiai net neprireik ios gino dalies isprsti i esms. Siekiant skatinti taik gino isprendim ir nepagrstai neapsunkinti atsakovo turtins padties, lyginant su ta, kuri bt buvusi iekovui atsisakius iekinyje pareikt reikalavim dalies po atsakovo savanoriko i reikalavim paten kinimo, pagal statymo analogij turi bti taikoma teiss norma, kuri nustato, jog iekovui i valstybs biudeto turi bti grinta 75 procentai sumokto yminio mokesio, ir tais atvejais, kai iekovas sumaina iekinio reikalavimus dl to, kad atsakovas juos patenkino iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 2 d.). Kitoks ios situacijos teisinis vertinimas reikt, jog valstyb neskatina taikaus gino isprendimo, o statymo nustatyt pareig grinti ymin mokest nepagrstai perkelia besibylinjaniam asmeniui, iuo atveju atsakovui. Toks teiss aikinimas pagrstas statym leidjo ketinimais bei aptariam proceso teiss norm tikslais. 2005 m. lapkriio 30 d. Byla. Laikomasi nuostatos, kad siekiant operatyvesnio ir tinkamo byl inagrinjimo susij reikalavimai turt bti sujungiami ir nagrinjami kartu, o tokiu atveju, kada vienas (keli) i susijusi reikalavim yra teismingi apylinks teismui, o kitas (kiti) - apygardos teismui, visa byla nagrinjama apygardos teisme (CPK 33 straipsnio 4 dalis). iuo aspektu pripaintina, kad apygardos teismas, iskirdamas reikalavimus, nesukr prielaid operatyvesniam ali gino inagrinjimui, taiau tai nra pagrindas pripainti, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gegus 5 d. nutartis bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. birelio 30 d. nutartis yra neteistos ir turi bti panaikintos. Taigi nustatytos aplinkybs iskirtos bylos inagrinjimo kompetentingame teisme faktas, galimyb teismo sprendimo teistum ir pagrstum patikrinti instancine tvarka, taip pat mint koncentracijos, ekonomikumo, kooperacijos princip taikymas - teikia pagrind pripainti, kad byloje kasacine tvarka apskstos teism nutartys turi bti paliktos galioti. 2 PASKAITA. TEISS ALTINIAI IR PRINCIPAI. E.Lauikas, V.Mikelnas, V.Nekroius Civilinio proceso teis, I tomas, Justitia, Vilnius 2003, 132p -207p. Rungimosi pr. taikomas tik faktiniam bylos aspektui. I ali nereikalaujama rodyti, kad j santykius reguliuoja konkretus st. ir btent j reikia taikyti. Nustatyti, teisingai iaikinti ir taikyti teiss norm, reguliuojani ali gino santyk, yra teismo prerogatyva. Iimtis: usienio valstybs teis (tais atvejais, kai usienio teis taikym numato ali susitarimas, usienio teis yra fakto, o ne teiss klausimas, todl alis, praanti taikyti usienio teis, privalo rodyti, kad tam yra pagrindo, taip pat taikytinos usienio teiss turin, jos taikymo praktik). Dispozityvumo principas reikia: 1. civilin byla gali bti ikelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva 2. bylos nagrinjimo dalyk nustato alys ; teismas negali keisti nei iekovo dalyko, nei jo pagrindo ; teismas negali priteisti iekovui to , ko jis nepra; teismas negali grsti savo sprendimo faktais , kuri alys nenurod 3. alys turi teis baigti byl taikos sutartimi; iekovas turi teis atsiimti iekin ar jo atsisakyti, o atsakovas turi teis pripainti iekin 4. iekovas turi teis didinti ar mainti savo reikalavim apimt, keiti iekinio dalyk ar pagrind 5. alys turi teis sksti priimt teismo sprendim apeliacine tvarka, bet gali ia teise ir nesinaudoti 6. alys gali vesti byl paios ar per atstovus 7. alis gali pripainti faktus, kuriais remiasi kita alis 8. vykdymo procesas paprastai prasideda tik iekotojo iniciatyva Tikimybi pusiausvyros principas jeigu pateikti rodymai leidia teismui padaryti ivad, kad yra didesn tikimyb, jog t.t faktai egzistavo, negu, kad neegzistavo, teismas pripasta tuos faktus nustatytais. Vis rodym vertinimas turi bti grindiamas rodym lygybs principu. rodym lygybs principas jokie rodymai teismui negali turti i anksto nustatytos galios, todl teismas privalo vertinti vis byloje esani faktin mediag, laikydamasis CPK nustatyt rodym ssajumo, leistinumo ir rodym vertinimo taisykli. Iimtis rodymai, kuriems didesn rodomj gali suteikia statymas oficialieji raytiniai rodymai. 2007 m. kovo 9 d. Byla. Kasatorius pripasta, kad jo, kaip treiojo asmens AB DFDS LISCO akcininko, teis teisminiu keliu ginyti atsakovo VVPB va ldybos sprendimus tiesiogiai jokiame teiss akte nra nustatyta, taiau teigia, kad jis tokiu atveju toki teis turi pagal LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dal. Kasacinio teismo teisj kolegija su iuo kasatoriaus argumentu dl tiesioginio LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nagrinjamam ginui taikymo negali sutikti. Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiesiogiai LR Konstitucijos normos gali bti taikomos tik tuo atveju, kai gino teisinio santykio nedetalizuoja kiti teiss norminiai aktai statymai ar postatyminiai aktai. Pagal LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dal asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. i konstitucin norma tvirtina vien esmini bendrj teiss princip asmens teis kreiptis teism. i teis, kaip ir bet kuri kita asmens teis, turi bti gyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statymuose nustatyta tvarka kreiptis teism. Taigi LR Konstitucijos 30 straipsnyje tvirtintos asmens teiss kreiptis teism gyvendinimo procesin tvarka ir slygos yra nustatytos special iuose statymuose CPK ir kituose statymuose, ir tam, kad i teis bt realizuota tinkamai, ios tvarkos btina laikytis. Nagrinjamu atveju gino teisinis santykis iekovo D. S. teiss kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama jo (iekovo) teis arba statym saugomas interesas, gyvendinimas detalizuojamas atitinkamose CK ir LR akcini bendrovi statymo normose, nustataniose iekovo,

kaip juridinio asmens dalyvio (iuo atveju treiojo asmens bendrovs akcininko), teisi ir teist interes apsaugos mechanizm, tvirtinant jam galimyb ginyti teisme jo teises ar interesus paeidianius bendrovs valdymo organ sprendimus. Teis apsksti teismui statymuose nustatyta tvarka VVPB valdybos sprendim ibraukti vertybinius popierius i biros prekybos srao turi tik emitentas i srao ibraukiamus vertybinius popierius ileids juridinis asmuo. Dl to pripaintina, kad, byl nagrinjusiems teismams konstatavus, jog iekovas D. S., kuris yra emitento (treiojo asmens AB DFDS LISCO) akcininkas, neturi teiss ginyti VVPB valdybos sprendimo ibraukti vertybinius popierius i biros prekybos srao, jo teis kreiptis teism teismins gynybos, tvirtinta LR Konstitucijos 30 straipsnyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenc ijos 13 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nra paneigiama. LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje tvirtintos asmens teiss kreiptis teism gyvendinimo tvarka, kaip minta, yra nustatyta CPK ir kituose statymuose, todl i teis turi bti gyvendinama laikantis CPK ir kit atitinkam statym (nagrinjamu atveju CK 2.82 straipsnio 4 dalies, LR akcini bendrovi statymo 19 straipsnio 10 dalies, Prekybos taisykli 17.5 punkto) reikalavim. 2007 m. vasario 19 d. Byla. CPK 7 straipsnyje odine forma yra tvirtinta, kad procesas turi bti koncentruotas ir ekonomikas. Nors iame statymo straipsnyje nepasisakyta, kad jame nustatytos priemons yra proceso koncentracijos ir ekonomikumo principo gyvendinimas, taiau, remian tis sisteminiu CPK aikinimu, iame straipsnyje tvirtinti reikalavimai reikia principo taikym. Aikinant ir taikant princip, kartu negali bti paneigta Konstitucijoje tvirtinta teisingumo esm. Pagal Konstitucij turi bti vykdytas realus teisingumas. Realus teisingumo gyvendinimas reikia, kad, j gyvendinant, teisingumas negali bti pasiektas laikantis tik statyme nustatytos normos ar principo. Formalus teisingumas reikt, kad negyvendintas Konstitucijoje tvirtintas teisingumas. CPK 156 straipsnio 1 dalies nuostata, kad neatvykimas teismo posd dl ligos paprastai nelaikomas svarbia prieastimi, negali bti tiesiogiai taikoma sprendiant ir dl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo . Jeigu dl tokios prieasties teismo posd neatvyko alis ar jo atstovas, teismo priimto sprendimo (nutarties), nedalyvaujant aliai (atstovui), teisingumas gali bti gyvendintas kitais b dais pvz., paduodant apeliacin skund ir perirint nesiteisjus teismo sprendim. Tuo tarpu apeliacinio skundo padavimo teiss paneigimas reikia, kad civilinio proceso alis netenka teiss, kad priimtas teismo sprendimas bt perirtas apeliacine tvarka. Vienas i teisingo teismo aspekt yra asmeniui pasiekiama galimyb apsksti teismo sprendim. Europos Tarybos Ministr komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijose Nr. R/95/5 esanti nuostata, kad alims i principo turi bti garantuota teis sksti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja statym leidjus tai, kad bt sukurti statymai, kurie utikrint reali galimyb apsksti teismo sprendim. Siekis sukurti statymus, utikrinanius reali galimyb apsksti teismo sprendim, kartu reikia, kad teismas nepagrstai neturi paneigti i galimyb, ir ypa tada, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus statymo nustatyt termin. Atsakovas praleido termin nedaug, dl advokato, su kurio buvo sudars atstovavimo sutart ligos. Taigi atsakovas negaljo nu matyti tokios aplinkybs, turinios takos apeliaciniam skundui paduoti laiku. Tokia atsakovo nurodyta termino praleidimo prieastis pateisina praleisto termino laikotarp. 2008 m. balandio 7 d. Byla. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinjimo dalyko nustatymas yra gino ali, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinja gin neperengdamas gino ali nustatyt rib. Viena i io principo gyvendinimo iraik yra tvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje p riimtus teism procesinius sprendimus teiss taikymo aspektu, o kasacijos funkcij vykdo neperengdamas kasacinio skundo rib. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat tvirtinta nuostata, kad kasacin funkcija vykdoma remiantis byl nagrinjusi teism procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinmis bylos aplinkybmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinja bylos fakt. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkt nereikia rodinti aplinkybi, nustatyt siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad, sprendimui siteisjus, alys ir kiti dalyvav byloje asmenys, taip pat j teisi permjai nebegali kitoje byloje ginyti teismo nustatyt fakt ir teisini santyki. Taigi btina slyga, teismo sprendimui suteikianti prejudicinio fakto gali, yra jo siteisjimas. i slyga btina abiem prejudicinio fakto konstatavimo atvejais, t. y. kai prejudiciniai faktai galioja dalyvavusiems byloje asmenims ir kai prejudiciniai faktai galioja ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Taiau tam, kad prejudiciniai faktai galiot ir nedalyvavusiems byloje asmenims, t. y. sukelt teisines pasekmes ne tik proceso dalyviams, bet ir jame nedalyvavus iems asmenims, dl fakt ir teisini santyki turi bti pasisakyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinje dalyje . Nors pirmosios instancijos teismui ioje byloje priimant 2007 m. kovo 14 d. sprendim, Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis galiojo, taiau apeliacine tvarka byl nagrinjant ir priimant 2007 m. rugsjo 24 d. nutart, i apeliacins instancijos teis mo 2006 m. spalio 30 d. nutartis jau buvo panaikinta Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 26 d. nutartimi. Taigi bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme metu, kurio kompetencija patikrinti nesiteisjus pirmosios instancijos teismo sprendim faktini bylos aplinkybi nustatymo bei teiss norm aikinimo ir taikymo aspektu, nebuvo btinj slyg, kurios lemia prejudicinio fakto egzistavim ir teikia pagrind atsisakyti pakartotinai nustatinti bylai reikmingas aplinkybes. iuo atveju apskritai nebuvo siteisjusio teismo baigiamojo procesinio sprendimo, kuris turt prejudicinio fakto gali byloje nedalyvavusiems asmenims, o Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 26 d. nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutart, nebeliko ir to teisinio pagrindo, kuriuo savo ivadas grind pirmosios instancijos teismas. Taigi atsakomybs subjekt klausimas, t. y. atsaking iekovei dl jai padarytos alos subjekt klausimas, statym nustatyta tvarka liko neinagrintas. 2007 m. liepos 12 d. Byla. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilins bylos visuose teismuose nagrinjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena alis privalo rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu, iskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis, kuri nereikia rodinti. io rungimosi principo ypa turi bti laikomasi tos instancijos teismuose, kuriose vyksta rodinjimo procesas. Je igu atsisakoma priimti dalyvaujanio asmens nustatyta tvarka pateikt rodym, toks atsisakymas turi bti motyvuojamas ( CPK 181 straipsnio 1 dalis). Rungimosi principo laikymasis utikrina ali lygiateisikum, teisj nealikum. is principas taip pat utikrina ali teis rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), ir taip pasiekti rodinjimo tiksl. rodinjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant rodymus 2007 m. gruodio 11 d. Byla. Kasatorius tvirtina, kad nustats vaik motinos privalom dalyvavim byloje ir inagrinjs byl jai nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas paeid proceso teiss normas ir buvo kasatoriui alikas (antrasis kasacinio skundo argumentas). Teisj kolegija su tuo nesutinka. Nagrinjamoje byloje aktualesni yra ali procesins lygybs principas ir asmens teis bylos nagrinjim per manomai trumpiausi laik, kurie taip pat utikrina asmens teis tinkam proces. Europos mogaus Teisi Teismas yra iaikins, kad ali lygybs principas civiliniame procese reikia, jog kiekvienai aliai turi bti suteikta prieinama galimyb pristatyti byl, taip pat pateikti rodymus, tokiomis slygomis, kurios nebt ymiai nepalankesns negu varovo. Konvencijos 6 straipsnio paeidimu nelaikomas toks nukrypimas nuo ali procesinio lygiateisikumo, kai teismo sprendimui priimti utenka kit byloje surinkt faktini aplinkybi. Nacionaliniai teismai privalo procesui vadovauti taip, kad jis bt greitas ir veiksmingas, o elgdamiesi prieingai ir atiddami bylos nagrinjim, esant galimybei sprsti byl nedalyvaujant asmeniui, paeidia Konvencijos 6 straipsnio 1 dal.

3 PASKAITA. PROCESINIAI TEISINIAI SANTYKIAI. 2008 m. gegus 29 d. Byla

CPK 160 straipsnyje nustatytos teismo posdio pirmininko teiss, kuriomis jis naudojasi gyvendindamas CPK 158 ir 159 straipsniuose jam priskirtas funkcijas. Pagal CPK 158 straipsnio 3 dal teismo posdio pirmininkas turi rpintis tinkamu bylos inagrinjimu. i jo pareiga detaliau reglamentuojama CPK 159 straipsnyje. Jame nustatyta, kad posdio pirmininkas rpinasi, jog bt nustatytos isamios esmins bylos aplinkybs (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Bylos esmini aplinkybi ityrimas turi didel reikm, nes pagal visapusikai ir objektyvai itirtas ap linkybes yra vertinami rodymai (CPK 185 straipsnis). Nagrinjamoje byloje teismas nebuvo statymo pareigotas veikti aktyviai rinkdamas rodymus, nes ginas yra privataus pobdio, o alys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Taiau teismas privaljo nurodyti alims, kokios faktins bylos aplinkybs nagrinjamu atveju yra svarbios tam, kad byla bt inagrinta tinkamai. Nepakanka nurodyti, kad iekovas privalo rodyti al (nuostolius), neteistus veiksmus ir prieastin ry tarp neteist veiksm ir alos (nuostoli). Turi bti nurodyta, dl koki konkrei faktini bylos aplinkybi jis turi pateikti rodymus. Ar teismas vykd pareig utikrinti tinkam bylos nagrinjim, sprendiama i teismo veiksm rengiantis bylos nagrinjimui ir teismo posdio metu. Tai gali patvirtinti alims ratu ar odiu duoti ir teismo procesiniuose dokumentuose (protokoluose, nutartyse ir kt.) ufiksuoti nurodymai. Vien raai protokole apie tai, kad alims uduoti klausimai, iaikintos j teiss teikti rodymus, negauta praym dl bylo s papildymo, nepatvirtina, jog teismas vykd pareig rpintis tinkamu bylos inagrinjimu. Aplinkybs, kurios vyksta teismo posdio metu, fiksuojamos teismo posdio protokole. Pagal CPK 169 straipsnio 1 dal teismo posdio protokole turi atsispindti visi esminiai bylos nagrinjimo momentai. Esmins bylos nagrinjimo aplinkybs yra tos, kurios teismo posdio protokole nurodomos pagal statym (CPK 169 straipsnio 2 dalis) arba teismo posdio pirmininko ar teisj kolegijos pritarimu (CPK 170 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 169 straipsnio 2 dalies 7 punkt prie esmini bylos nagrinjimo aplinkybi priskiriami dalyvaujani byloje asmen pareikimai ir praymai. Pagal CPK 170 straipsnio 4 dal dalyvaujantis byloje asmuo turi teis prayti, kad protokol bt raytos aplinkybs, kurias jis laiko esminmis bylai. Sprendiant klausim dl esmini bylos nagrinjimo aplinkybi buvimo turi bti vadovaujamasi leistinais rodymais raais teismo posdio protokole. 2008 m. rugpjio 29 d. Byla. Asmens konstitucin teis, jog jo byl inagrint nealikas teismas, reikia tai, kad asmens bylos negali nagrinti teisjas, dl kurio nealikumo gali kilti abejoni; teisjas, nagrinjantis byl, turi bti neutralus: teismo nealikumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esmin mogaus teisi ir laisvi utikrinimo garantija, btina teisingo bylos inagrinjimo, pasitikjimo teismu slyga. Vadinasi, turi bti alinamos prielaidos, galinios sukelti abejoni dl teisjo ir teismo nealikumo. Asmens konstitucins teiss nepriklausom ir nealik teism turinio aikinimas yra reikmingas taikant ir aikinant ias garantijas tvirtinanias procesins teiss normas. Teismo nealikumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bti subjektyviai nealikas, t. y. n vienas teisjas neturi asmenikai turti iankstinio nusistatymo ar bti tendencingas. Asmeninis nealikumas yra preziumuojamas, jeigu nra tam prietaraujani rodym. Antra, teismas turi bti nealikas objektyvija prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paalinanias bet koki su tuo susijusi abejon. Teismo nealikumas yra utikrinamas vairiomis procesinmis priemonmis, pvz., nualinimu, nusialinimu ( CPK 64-66, 71 straipsniai). Teisjos sutuoktiniui nesant dalyvaujaniu asmeniu byloje, taip pat nesant rodym apie kitok jo suinteresuotum nagrinjamos bylos baigtimi, nra pagrindo pripainti, kad byl nagrinjusi pirmosios instancijos teismo teisja paeid subjektyvj teisjo nealikum. Minta, kad objektyvusis teisjo nealikumas yra bet koki prielaid, sukeliani abejoni dl nealikumo, nebuvimas. Tai, kad byl nagrinjusi teisja A. R. ir banko valdytojas G. R., veiks kaip io banko oficialus atstovas paskolos santykiuose su nagrinjamos bylos alimi, kuri ginija i tokios paskolos sutarties kilusias prievoles, yra sutuoktiniai, laikytina aplinkybe, susijusia su objektyviuoju teisjo nealikumu . Teisj kolegija konstatuoja, kad tokia situacija objektyviai sukelia abejoni dl teisjo nealikumo. 2008 m. rugsjo 22 d. Byla. Teisjui (teisjams) pareiktas nualinimas laikomas pagrstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybs, kurios leidia pagrstai abejoti byl nagrinjanio teisjo (teisj) nealikumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64 -66, 71 str.). statymas nenustato baigtinio toki aplinkybi srao, taiau visais atvejais abejons dl teisjo (teisj) nealikumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bti pagrstos konkreiais rodymais, o ne tik asmen samprotavimais ir prielaidomis. Teisjas (teisjai) gali bti nualinamas (nualinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinjimo ne esant dalyvaujani byloje asmen pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja rodymais pagrstos abejons dl jo (j) nealikumo. Prieingu atveju, patenkinus rodymais nepagrst pareikim dl teisjo (teismo) nualinimo ir perdavus byl nagrinti kitam teisjui (teismui), bt sudarytos slygos teisingum vykdyti ne tam teismui, kuris pagal statymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinti byl, arba ne tam teisjui, kuriam teiss akt nustatyta tvarka priskirta nagrinti konkrei byl, o tam teismui ir (ar) teisjui, kur ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinjimas pagal asmen pageidavimus neutikrint teismo nealikumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderint su teisinje valstybje vyraujaniais teisingumo, byl nagrinjimo nealikumo ir siningumo, ali lygiateisikumo principais. Esant absoliui nusialinimo (nualinimo) pagrind ir kitais iimtiniais statyme numatytais atvejais, kai yra rodymais pagrst abejoni dl galimo vis teisme dirbani teisj alikumo, nualinimas gali bti pareikiamas ne tik byl nagrinjaniam teisjui, bet ir kitiems to teismo teisjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.). Atkreiptinas dmesys, kad kaip ir visomis procesinmis teismis, nualinimo teise negali bti piktnaudiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Todl statymas numato, kad u piktnaudiavim procesinmis teismis dalyvaujantiems byloje asmenims gali bti skiriama bauda (CPK 95 str .). Nualinimo pareikime reikiama abejon iauli apygardos teismo teisj nealikumu yra i esms siejama su procesini veiksm atlikimu ir procesini sprendim primimu. Taiau atkreiptinas dmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas, sprsdamas teisj nualinimo pareikimus, ne kart yra pabrs, kad ta aplinkyb, jog alis reikia nesutikim su byl nagrinjanio teisjo procesiniais sprendimais, nra pagrindas savaime abejoti io teisjo ar juo labiau vis atitinkamo teismo teisj nealikumu. Instancin teism sistema dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia teis apeliacine ir kasacine tvarka sksti jiems nepalankius teismo procesinius sprendimus. CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra nustatyta, kad jeigu kaip byloje dalyvaujantis asmuo yra teisjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba teisme, kuriam teisminga byla, teisju dirba byloje dalyvaujanio asmens artimieji giminaiiai (iskyrus Lietuvos Aukiausij Teism, Lietuvos apeliacin teism), sutuoktinis (sugyventinis), auktesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilini byl skyriaus pirmininkas perduoda toki byl nagrinti kitam tos paios pakopos teismui. ios teiss normos paskirtis utikrinti bylas nagrinjani teism ir teisj nealikumo principo gyvendinim. Ja paalinamos slygos kilti abejonms dl byl nagrinjani teism ir teisj nealikumo, kai dl objektyvi giminysts ir (arba) tarnybini ryi su dalyvaujaniais byloje asmenimis ios abejons neiv engiamai gali kilti. Taiau sprendiant dl CPK 35 straipsnio ketvirtosios dalies nuostat taikymo, iuo atveju svarbu vertinti faktines bylos aplinkybes. Pareikjas abejoja iauli apygardos teismo teisj nealikumu dl to, kad suinteresuot asmen ioje civilinje byloje, atstovauja advokat profesin bendrija ,,Onaitis ir partneriai, kurioje advokato padjja dirba iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisjos R. Gutauskiens dukra I. M.. advokat profesin bendrija, kaip juridinis asmuo (Advokatros statymo 21 str. 1 d. 3 p.), negali b ti atstovu civilinje byloje, tai yra dalyvaujaniu byloje asmeniu. Advokat profesins bendrijos vardu teisines paslaugas teikia advokatai bei advokat padjjai (Advokatros statymo 29 str. 2 d.), kurie ir yra laikomi dalyvaujaniais byloje asmenimis. Suinteresuot asmen I ,,(duomenys neskelbtini) ioje civilinje byloje atstovauja advokat Laima Markeviien. Tuo tarpu byloje nra duomen, kad advokato padjja I. M. yra galiota atstovauti suinteresuot asmen I ,,(duomenys neskelbtini) ioje civilinje byloje, todl CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyto bylos perdavimo pagrindo nra. 2007 m. spalio 12 d. Byla. Teisjo nualinimo klausim, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 69 straipsnio pirmja dalimi, sprendia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba j paskirtas teisjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinjaniame civilin byl, nra pakankamo skaiiaus teisj, nualinimo klausim sprendia auktesniosios pakopos teismas . Tok teisin reguliavim slygoja tai, kad tuo atveju, kai

dalyvaujantis byloje asmuo pareikia nualinim visiems apylinks ar apygardos teismo teisjams, skaitant io teismo pirminink, teisme nelieka subjekt, pagal statym galini sprsti teisjams pareikto nualinimo klausim. Atkreiptinas pareikjo dmesys, jog pagrindu nualinti byl nagrinjant teisj negali bti aplinkyb, jog teisjas atsisak byl treiaisiais asmenimis traukti Lietuvos Aukiausij Teism, Lietuvos apeliacin teism bei Vilniaus apygardos teism arba prim pareikjui nepalank sprendim. Teisj atlikti procesiniai veiksmai statym nustatyta tvarka gali bti skundiami ir perirti tik in stancine tvarka (CPK XVI skyriaus ,,Byl procesas apeliacins instancijos teisme bei XVII skyriaus ,,Byl procesas kasaciniame teisme tvarka).

4 PASKAITA. INYBINGUMAS IR TEISMINGUMAS E.Lauikas, V.Mikelnas, V.Nekroius Civilinio proceso teis, I tomas, Justitia, Vilnius 2003, 229 -252p. Pagal vykdom funkcij prigimt skiriama jurisdikcin teismo kompetencija (teismo teiss, susijusios su byl nagrinjimu) ir ne jurisdikcin kompetencija (t. y. teismo teiss ir galiojimai, susij su administracinio pobdio funkcij vykdymu). Jurisdikcin teismo kompetencij reglamentuoja du institutai priskirtinumo ir teismingumo. Civilini byl priskirtinumas. Civilini byl priskirtinumas - tai byl visumos priskyrimas teismo kompetencijai. Esant vienetiniam priskirtinumui, nagrinti konkret gin yra tik vienos institucijos, pavyzdiui, teismo, kompetencija. Antai tv valdios ribojimo bylos yra priskirtos tik teismo kompetencijai (CK 3.179 str.). ios ries priskirtinumas kartais dar vadinamas iimtiniu, arba imperatyviuoju, nes statyme tvirtinto konkretaus gino priskirtinumo negali pakeisti nei alys savo susitarimu, nei kitos institucijos. Dauginio priskirtinumo atveju nagrinti gin yra dviej ar daugiau institucij kompetencija. Pavyzdiui, pagal 2002 m. birelio 4 d. Darbo kodekso1 289 straipsn darbo ginus nagrinja ir darbo gin komisijos, ir teismai. Savo ruotu dauginis priskirtinumas gali bti skirstomas alternatyvj, slygin ir sutartin. Alternatyviojo priskirtinumo atveju suinteresuotas asmuo turi galimyb pasirinkti institucij, kuri nort kreiptis. Slyginio priskirtinumo atveju galimyb kreiptis institucij, kuriai priklauso sprsti gin, atsiranda tik jeigu suinteresuotas asmuo laiksi statyme nustatytos iankstins gino nagrinjimo tvarkos (pvz. pretenzij pareikimo ar kreipimosi ikiteismines insti tucijas). Sutartinis priskirtinumas esti tada, kai alys tarpusavio susitarimu pasirenka j gin nagrinsiani institucij. Taiau sutartinis pr iskirtinumas negalimas, jeigu statymas nustato imperatyvj priskirtinum. Pavyzdiui, draudiama ali susitarimu perduoti nagrinti arbitrau ginus, kylanius i darbo, eimos, konstitucini, administracini, bankroto, nesiningos konkurencijos ir kit teisini santyki (K omercinio arbitrao statymo 11 str.). Taiau kai kurie ginai nepriklauso teismo kompetencijai. Pavyzdiui, nepriklauso sprsti teismui ginai dl ikeldinimo i gresiani sugriti gyvenamj patalp ir viebui (CK 6.615, 6.626 str.); ginai dl tvysts nustatymo, jeigu vaiko gimimo rae kaip jo tvas raytas konkretus asmuo (CK 3.146 str. 2 d.); kolektyviniai darbo ginai (Darbo kodekso 71 str.); ginai dl atsisakymo priimti darb, iskyrus atvejus, numatytus Darbo kodekso 96 straipsnio pirmojoje dalyje. Asmens, kuris kreipiasi dl nepriklausanio teismo kompetencijai gino, pareikim teismas atsisako priimti kaip nenagrintin teisme (CPK 137 str. 2 d. l p.), o kai i aplinkyb paaikja jau iklus civilin byl, i nutraukiama (CPK 293 str. l p.). Priklauso ar ne ginas dl teiss sprsti teismui, ex officio turi nustatyti pats teismas (teisjas). Kilus abejoni dl konkretaus gino priskirtinumo ar esant galiojani statym, kurie reguliuoja priskirtinum, kolizijai, ginas pripastamas priklausaniu teismo kompetencijai. Tas pats principas taikomas ir sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, i kuri vieni priskiriami nagrinti teismui, o kiti ne. Tokiais atvejais visus reikalavimus nagrinja teismas (CPK 24 str. l d.). Be iekinio teisenos byl, teismas nagrinja ir ypatingosios teisenos bylas. i byl priskirtinumas nustatomas remiantis prieinga nei iekinio teisenos taisykle - pagal srao princip: teismui priskiriamos nagrinti tik tos ypatingosios teisenos bylos, kurios ivardytos CPK 442 straipsn yje. Atskirai mintina specifin priskyrimo reikm. Priskirtinumas gali bti ir gynimosi nuo iekinio priemon. Atsakovas, gindamasis nuo iekinio, gali pareikti, kad ginas nepriklauso teismo kompetencijai, ir reikalauti nutraukti byl. iuo atveju teismas turt patikri nti atsakovo argumentus ir nusprsti, ginas priklauso nagrinti teismui ar ne. Civilini byl teismingumas. Teism kompetencijai priskiriam byl paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Teismingumas, skirtingai nei priskirtinumas, atriboja konkretaus teismo jurisdikcin kompetencij nuo kit teism, t. y. paskirsto teism kompetencij teism sistemos viduje. Siekiant nustatyti bet kurios bylos teismingum, reikia isiaikinti tris dalykus: pirma, teism sistemos grand ir teismo r (bendrasis ar specializuotas teismas); antra, konkret tos paios grandies teism; treia, teism, vykdant tam tikr funkcij, nesusijusi su bylos nagrinjimu pirmosios instancijos teisme, t. y. konkret teism instancij sistemoje. Atitinkamai skiriamas trij ri teismingumas: rinis (dalykinis), teritorinis ir funkcinis. Rinis (dalykinis) teismingumas. Rinis teismingumas (lot. competentia ratione materiae) reikia tam tikros kategorijos byl priskyrim konkreiai teism sistemos grandiai. Rinio teismingumo nustatymo kriterijus paprastai yra gino dalykas (pobdis). Rin teismingum nustatanios normos yra imperatyvios, todl alys savo susitarimu negali keisti rinio teismingumo (CPK 32 str. 2 d.). Remiantis riniu teismingumu atribojama bendrosios kompetencijos teism ir administracini teism kompetencija ir apylinki teism bei apygardos teism, kaip pirmosios instancijos teism, kompetencija (CPK 25 str.). Absorbcijos principas - teismingum turi lemti pagrindinis gino klausimas: jeigu pagrindinis gino klausimas susijs su privatine teise, ginas nagrintinas bendrosios kompetencijos teismuose, jeigu su vieja teise - administraciniuose teismuose. Bendrosios kompetencijos teism kompetencija, kaip platesn pagal savo pobd, turi apimti tuos atvejus, kai ginas nra gryn ai administracinio pobdio. Pagal princip, jeigu valstybs ar savivaldybs aktas tra tik vienas i keli juridini fakt, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginas dl tokio akto turi bti sprendiamas kartu su civiliniu ginu, t. y. ne a dministraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. i teism praktika atsispindi ir CPK 26 straipsnio antrojoje dalyje, kur sakoma, kad kai civilinje byloje vienas i pareikt reikalavim yra susijs su individualaus pobdio administraciniu teiss aktu, kurio teistumas ginijamas byloj e, bendrosios kompetencijos teismas, nagrindamas byl, isprendia ir tokio akto teistumo klausim. CPK 27 straipsnyje nurodyta, kad apygard teismams, kaip pirmos instancijos teismams, yra teismingos: 1) kuriose iekinio suma didesn kaip vienas imtas penkiasdeimt tkstani lit, iskyrus eimos ir darbo teisini santyki bylas ir bylas dl neturtins alos atlyginimo; 2) dl autorini neturtini teisini santyki; 3) dl civilini vieo konkurso teisini santyki; 4) dl bankroto ir restruktrizavimo; 5) kuri viena alis yra usienio valstyb; 6) pagal iekinius dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo; 7) pagal iekinius dl juridinio asmens veiklos tyrimo; 8) dl turtins ir neturtins alos, padarytos paeidiant nustatytas pacient teises, atlyginimo; 9) kitas civilines bylas, kurias pagal statymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinja apygardos teismai Jeigu viename iekinyje sujungiami keli reikalavimai, vieni i kuri priklauso apygardos teismo kompetencijai, o kiti - apylinks teismo kompetencijai, visi reikalavimai nagrintini apygardos teisme. Teritorinis teismingumas.

Teritorinis teismingumas nustatomas ikeliant civilin byl, todl teismas privalo nagrinti byl toliau, nors j iklus teritorinis teismingumas pasikeist, pavyzdiui, iklus byl atsakovas pakeit gyvenamj viet. Teritorinis teismingumas skirstomas bendrj, alternatyvj, iimtin, sutartin ir keli tarpusavyje susijusi byl teismingum. Bendrojo teritorinio teismingumo atveju iekinys pareikiamas teisme pagal atsakovo gyvenamj viet, o jeigu atsakovas yra juridinis asmuo pagal juridinio asmens organo buveins, nurodytos juridini asmen registre, viet (CPK 29 str.), t. y. taikomas actor requitur forum rei (forum domicile) principas. Kai atsakovas yra valstyb ar savivaldyb, iekinys pareikiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujanios institucijos buveins viet. alys savo susitarimu gali pakeisti bendrj teritorin teismingum (CPK 32 str.). Esant alternatyviajam teritoriniam teismingumui, statymas nurodo galimyb nagrinti byl dviejuose ar daugiau tos paios grandies teism. iuo atveju konkret teism pasirenka iekovas (CPK 30 str. 12 d.). Pagal CPK 30 straipsn nustatytas toks alternatyvusis teritorinis teismingumas: 1. Iekinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta neinoma, gali bti pareikiamas pagal jo turto buvimo viet arba pagal paskutin inom jo gyvenamj viet. 2. Iekinys atsakovui, neturiniam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali bti pareikiamas pagal jo turto buvimo viet arba pagal paskutin inom jo gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje. 3. Iekinys, susijs su juridinio asmens filialo veikla, gali bti pareikiamas taip pat pagal filialo buvein. 4. Iekinys dl ilaikymo priteisimo ir dl tvysts nustatymo gali bti pareikiamas taip pat pagal iekovo gyvenamj viet. 5. Iekinys dl atlyginimo alos, padarytos sualojant fizinio asmens sveikat, taip pat atimant gyvyb, gali bti pareikiamas pagal iekovo gyvenamj viet arba alos padarymo viet. 6. Iekinys dl alos, padarytos asmen turtui, gali bti pareikiamas pagal iekovo gyvenamj viet (buvein) arba alos padarymo viet. 7. Iekinys dl alos, atsiradusios dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios priemons taikymo tvarka, neteist o sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo, neteistos administracins nuobaudos areto paskyrimo, taip pat dl alos, atsiradusios dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl, gali bti pareikiamas pagal iekovo gyvenamj viet. 8. Iekinys dl atlyginimo nuostoli, atsiradusi laivams susidrus, ir dl atlyginimo iiekojimo u pagalbos suteikim bei gelbjim j roje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginas kyla dl veimo jra teisini santyki, gali bti pareikiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo viet arba laivo registravimo uost. 9. Iekinys dl sutari, kuriose nurodyta vykdymo vieta, gali bti pareikiamas taip pat pagal sutarties vykdymo viet. 10. Iekinys, susijs su globjo, rpintojo ar turto administratoriaus pareig jimu, gali bti pareikiamas taip pat pagal globjo, rpintojo gyvenamj viet arba turto administratoriaus gyvenamj ar buveins viet. 11. Iekinys dl vartojimo sutari taip pat gali bti pareikiamas pagal vartotojo gyvenamj viet. 12. Teis pasirinkti vien i keli teism, kuriems byla teisminga, priklauso iekovui. Iimtinio teritorinio teismingumo atveju statymas sakmiai vardija teism, turint nagrinti byl. Antai pagal CPK 31 straipsn iekiniai dl daiktini teisi nekilnojamj daikt, dl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, iskyrus pareikimus dl sutuoktini turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dl areto nekilnojamajam daiktui panaikinimo pareikiami nekilnojamojo daikto ar pagrindins jo dalies bu vimo vietos teismui (lot. forum rei sitae). Palikjo kreditori iekiniai prie pdiniams priimant palikim pareikiami palikimo ar pagrindins jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum heredidatis). Iimtin teritorin teismingum nustatanios normos yra imperatyvios, todl alys savo susitarimu io teismingumo negali keisti. Taiau iimtinis teritorinis teismingumas gali bti pakeistas CPK 35 straipsnyje numatytais iimti niais atvejais. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teism, nagrinsiant byl, pasirenka gino alys tarpusavio susitarimu (CPK 32 str. l d.). Taiau alys savo susitarimu negali keisti rinio ir iimtinio teritorinio teismingumo (CPK 32 str. 2 d.). ali susitarimas dl teritorinio teismingumo turi bti sudarytas ratu ir pateiktas kartu su iekinio pareikimu. alys bylos teismingum gali nustatyti ir nesudarydamos atskiro susitarimo, o aptardamos klausim sudaromoje sutartyje, pavyzdiui, pirkimo -pardavimo, nuomos ir kitoje. alys gali susitarti, kad j byl nagrins konkretus teismas (toks susitarimas vadinamas prorogaciniu), arba numatyti, jog kai kurie teismai, kuriems byla teisminga, jos negals nagrint i (toks susitarimas vadinamas derogaciniu susitarimu). Funkcinis teismingumas. Remiantis funkciniu teismingumu paskirstoma teism kompetencija instancij sistemoje, t. y. nustatoma, koks teismas turi teis nagrinti bylas kaip pirmoji, apeliacin ir kasacin instancija. Taip pat nustatoma teismo kompetencija, nesusijusi su jurisdikcine veikl a ar susijusi su ja tik i dalies, pavyzdiui, teism teis pripainti usienio arbitrao sprendimus. Teismo priimtos savo inion bylos perdavimas kitam teismui. 1. Teismas, laikydamasis teismingumo taisykli, priimt byl turi isprsti i esms, nors vliau ji tapt teisminga kitam teismui, iskyrus io straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. 2. Teismas nutartimi perduoda byl nagrinti kitam teismui: 1) jeigu pripasta, kad ta byla operatyviau ir ekonomikiau bus inagrinta kitame teisme, konkreiai pagal daugumos rodym buvimo viet, iskyrus iimtinio teismingumo atvejus; 2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo inoma, paprao perduoti byl jo gyvenamosios vietos teismui; 3) jeigu, nualinus vien ar kelis teisjus ar teisjams nusialinus, apylinks teisme arba apygardos teismo Civilini byl skyriuje nebra teisj, turini teis nagrinti byl; 4) jeigu, iklus byl tame teisme, paaikja, kad ji buvo priimta paeidiant teismingumo taisykles; 5) sustabdius byl dl to, kad atsakovui ikelta bankroto byla. iuo atveju ji perduodama bankroto byl nagrinjaniam teismui. 3. io straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausim dl bylos perdavimo nagrinti i vieno apylinks teismo kitam apylinks teismui isprendia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra ie apylinks teismai, pirmininkas arba io teismo Civilini byl skyriaus pirminin kas. Klausim dl bylos perdavimo nagrinti i vieno apylinks teismo kitam apylinks teismui, esaniam kito apygardos teismo veik los teritorijoje, arba i vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui isprendia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba io teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas. 4. Dl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinti kitam teismui, iskyrus io straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali bti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinti i vieno teismo kit, kai siteisja dl to priimta teismo nu tartis. 5. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisjas, teismo valstybs tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (iskyrus Lietuvos Aukiausij Teism, Lietuvos apeliacin teism), kuriam teisminga byla, teisju, teismo valstybs tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujanio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (vaikiai), tvai (tviai), broliai, seserys (broliai, sesers), taip pat dalyvaujanio byloje asmens sutuoktinio vaikai (vaikiai), tvai (tviai), broliai, seserys (broliai, sesers), arba kai prie paskiriant teisjui nagrinti byl paaikja, kad tame teisme nra teisj, turini teis j nagrinti, byla perduodama nagrinti kitam teismui io straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 35 straipsnis. Bylos primimo kitame teisme tvarka. 1. Kiekvien byl, i vieno teismo perduot nagrinti kitam teismui io Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi beslygikai priimti savo inion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginai dl to tarp teism neleidiami. Auktesns pakopos teismas, konstatavs, kad byla, vadovaujantis io Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteistai, nutartimi j perduoda nagrinti pagal teismingum. Dl ios nutarties gali bti duodamas atskirasis skundas. 2. siteisjus teismo nutariai dl bylos perdavimo nagrinti kitam teismui, byloje priimti teism sprendimai ir nutartys negali bti na ikinami tuo pagrindu, kad teismas inagrinjo byl paeisdamas teismingumo taisykles. Byla Nr. 3K-3-240-2011

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkt iekin atsisakoma priimti, kai jis paduodamas nesilaikant nustatyt teismingumo taisykli. Apylinki ir apygard teism, kaip pirmosios instancijos teism, kompetencija atribojama pagal rin teismingum (CPK 25 straipsnis). Proceso teiss norm nustatyta, kad visas civilines bylas pirmja instancija nagrinja apylinki teismai, iskyrus bylas, nurodytas CPK 27 i r 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). Rin teismingum nustatanios normos yra imperatyvios, todl alys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Vienas i civilini byl priskyrimo apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, kriterij y ra iekinio suma. Civilines bylas, kuriose iekinio suma yra didesn kaip vienas imtas tkstani lit, iskyrus eimos teisini santyki bylas dl turto padalijimo, nagrinja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Iekinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje tvirtintas taisykles. Kasatoriaus pateikiamas reikalavimas dl 236 715,38 Lt skolos mokjimo tvarkos ir termin nustatymo i esms yra neturtinio pobdio, todl jam rinio teismingumo taisykls iuo atveju netaikytinos . Dl to teisj kolegija sprendia, kad apeliacins instancijos teismas netinkamai taik CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostat ir pakeit pirmosios instancijos teismo ivad, nurods, kad ginas pagal funkcinio teismingumo taisykles nagrintinas apygardos teisme. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti iekin, jei teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu. Tai reikia, kad alys negali prayti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos a r specializuoto, ikelti dl to paties gino dviej ar daugiau byl. Tai nepriklauso nuo to, ar byla nagrinjama pagal bendrsias iekinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo sakymo procedra, svarbu, kad bt tapats iekiniai (pareikimai). Taigi negalima tokio paties reikalavimo pareikti gino teisena ir dokumentinio proceso tvarka. I dviej ir daugiau ikelt byl nagrinjama ta, kuri ikelta anksiausiai. Iekiniai pripastami tapaiais, kai sutampa ie j elementai: alys, iekinio dalykas, iekinio faktinis pagrindas. ali tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykl, kad, sprendiant dl ali tapatumo, svarbu nustatyti, ar iekovas ir atsa kovas yra tie patys asmenys, kurie buvo alys t pat iekinio faktin pagrind ir dalyk turinioje byloje; vertinant, ar dviej iekini dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavim lingvistins formuluots, kiek gino materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinjimo objektas ir gynybos bdas. Treiasis tapataus iekinio poymis siejamas su iekinio pagrindu. Kadangi iekinio pagrind sudaro faktins aplinkybs, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim, tai naujas iekinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybs, kurios nra teisminio nagrinjimo dalykas jau nagrinjamoje byloje. Iekinio pagrindas pripastamas tapaiu, kai iekinys grindiamas tais paiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas i esms tais paiais, taiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reikia tapataus iekinio pareikimo situacij. Vilniaus apygardos teismo preliminariu sprendimu priteista i skolininko UAB ,,Intervid pramogos kreditoriaus UAB ,,EVP International naudai skola, delspinigiai, palkanos. Kasatorius (skolininkas ankstesnje byloje UAB ,,Intervid pramogos) ioje byloje Vilniaus miesto 2-ajam apylinks teismui pateik iekin, kuriuo pra nustatyti skolo s mokjimo tvark ir teminus. Taigi, nagrinjamu atveju susiklost situacija, kad tiek ankstesnje civilinje byloje, nagrinjamoje dokumentinio proceso tvarka, tiek ioje dalyvauja tos paios alys (ali procesins padties pasikeitimas nedaro takos ir neeliminuoja iekinio tapatumo situacijos); tas pats teisminio nagrinjimo objektas ir i esms panaios kaip iekinio pagrindas nurodomos faktins aplinkybs dl netinkamai vykdytos ali bendradarbiavimo sutarties, susidariusios skolos, kt. Tai, kad skiriasi siekiamas reikalavimo patenkinimo bdas (ankstesnje byloje kreditorius (UAB ,,EVP International) siek prisiteisti vis skol, o kasatorius iekiniu ioje byloje nustatyti kitoki prievols vykdymo tvark), iuo atveju nebeturi teisins reikms , nes kitoje byloje yra siteisjs galutinis sprendimas tenkinti iekovo UAB ,,EVP International iekin atsakovui UAB ,,Intervid pramogos ir priteisti vis skol i atsakovo (ioje byloje kasatoriaus), sprendimas apeliacine tvarka perirtas ir paliktas nepakeistas, todl, net ir pripainus kasatoriaus argumentus dl CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindo taikymo i dalies pagrstais, nebt teisikai reikmingas teism procesini sprendim panaikinimas. vertinusi tai, kas idstyta, teisj kolegija sprendia, kad pirmosios instancijos teismas pagrstai atsisak priimti kasatoriaus iekin CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Preliminaraus sprendimo primimas, nagrinjant byl dokumentinio proceso tvarka, reikia, jog yra priimtas slyginis sprendim as tik pagal iekovo pateiktus raytinius rodymus, t. y. sprendimas atskleidia tik vienos alies poir. Preliminaraus sprendimo primimas i esms reikia tik dokumentinio proceso pradi, atsakovo nuomon dl pareikto iekinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus idstyta prietaravime (CPK 430 straipsnis) ir taip utikrinta jo teis bti iklausytam. Taip pat paymtina, kad preliminarus sprendimas siteisja atsakovui per statyme nustatyt termin nepareikus prietaravim (CPK 428 straipsnio 8 dalis). Taigi preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir doku mentinio proceso tsa, priklauso nuo to, pareikia atsakovas prietaravim ar ne. Atsakovui pareikus prietaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrsias gino teisenos taisykles (iskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo primimu. Kadangi teismui priimant nutart atsisakyti priimti pateikt iekin kitoje byloje priimtas preliminarus sprendimas nebuvo siteisjs, be to, sutapo, kad t pai dien buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, taiau jis nebuvo siteisjs, tai teismo nuoroda, kad kasatorius turjo kreiptis CPK 284 straipsnio pagrindu sprendim primus teism, laikytina pertekline. Teisj kolegijos vertinimu, teismo taikytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas buvo pakankamas ir teisikai pagrstas pagrindas tam, kad bt atsisakyta priimti kasatoriaus pateikt iekin. Byla Nr. 3K-3-470/2012 Nagrinjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas protokoline nutartimi konstatavo, kad ali sudaryta arbitrain ilyga negalioja, Vilniaus apygardos teismas yra kompetentingas nagrinti tarp ali kilus gin, ir nutartyje nurod, kad i nutartis neskundiama, nes tokia galimyb nra numatyta teiss aktuose, be to, tokia nutartis neukerta galimybs tolesnei bylos eigai. Atskirojo skundo institutas civiliniame procese skirtas dalyvaujantiems byloje asmenims tam, kad jie apeliacins instancijos teismui galt sksti nesiteisjusias pirmosios instancijos teismo nutartis ir tuo is institutas skiriasi nuo apeliacinio skundo instituto pastarasis skirtas apsksti pirmosios instancijos teismo sprendimus. Nagrinjamoje byloje yra kils klausimas dl proceso teiss norm aikinimo ir taikymo sprendiant, ar teismo nutartis, kuria nusprendiama, jog byla turi bti nagrinjama teisme, o ne arbitrae pagal ali sudaryt arbitrain ilyg, turt bti vertinama kaip ukertanti galimyb tolesnei bylos eigai. Komercinis arbitraas (toliau arbitraas) komercinio gino sprendimo bdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginui sprsti kreipiasi ar sipareigoja kreiptis ne teism, o savo susitarimu arba io statymo nustatyta tvarka paskirt arbitr (arbitrus) (nesvarbu, ar arbitrao proces organizuoja nuolatin arbitrao institucija (institucinis arbitraas), ar vyksta ad hoc arbitraas), kuris (kurie) priima arbitrao teismo sprendim, privalom gino alims. Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurods, kad i statymo norma turi bti suprantama taip, kad arbitrainis susitarimas yra sutartis, kuria alys susitaria sprsti tarpusavio ginus ne teismine, o kita j pasirinkta tvarka, o galiojantis arbitrainis susitarimas reikia, kad alys atsisako nagrinti tarpusavio ginus teisme, is susitarimas yra alims privalomas ir jos negali vienaalikai jo keisti, taip pat negali jo paeisti, t. y. kilus ginui, vietoje arbitrao kreiptis su iekiniu teism. Kai yra arbitrainis susitarimas, teismas privalo atsisa kyti savo jurisdikcijos, nes alys turi vykdyti susitarim, t. y. kilus ginui kreiptis atitinkam arbitra . Tais atvejais, kai alys susitaria tarpusavio gin sprsti arbitrae, jos bylos nagrinjim perduoda arbitraui, todl t eismo nutartis, kuria, nesant ali reikalavimo pripainti arbitrain ilyga negaliojania, sprendiama, kad ginas yra teismingas iskirtinai teismui, ukerta galimyb bylos nagrinjimui ali pasirinktu bdu gin sprsti ne teisme. Todl kai alys yra sudariusios arbitrain susitarim, tol, kol toks arbitrainis susitarimas galioja, teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad tarp ali kils ginas teismingas iskirtinai teismui, turi bti aikinama kaip ukertanti galimyb tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tuo atveju, kai teisjas priima iekin, o alys yra sudariusios susitarim perduoti gin sprsti arbitraui, dl tokios pirmosios instancijos teisjo nutarties atskirj skund turi teis paduoti ir

atsakovas. Dl apeliacins instancijos teismo nutarties, kuria sprendiamas iekinio primimo klausimas, kai alys yra sudariusios susitarim perduoti gin sprsti arbitraui, atsakovas turi teis paduoti ir kasacin skund. Teismai nepagrstai pripaino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutart neskundiama, ir nepagrstai sprend, kad atsakovas neturi teiss dl tokios nutarties paduoti atskir ojo skundo. Arbitrainis susitarimas gali bti pripaintas negaliojaniu vienos i ali reikalavimu, bendraisiais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais, taip pat nustaius, jog yra paeisti io statymo 9 ir 11 straipsni reikalavimai. Lietuvos Aukiausiojo Teismo konstatuota, kad arbitrainis susitarimas gali bti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybs teismas gali jo nepripainti, taiau niekinis arbitrainio susitarimo pobdis turi bti akivaizdus, t. y. teismas ex officio gali nepripainti arbitrainio susitarimo tik tokiu atveju, kai nra joki abejoni dl atitinkamo susitarimo prietaravimo vieajai tvarkai ar imperatyviajai statymo normai, ir tam, kad bt padaryta tokia ivada, nereikia papildomai aikintis bylos aplinkybi ir rinkti bei tirti papildom rodym. Nagrinjamoje byloje n viena i bylos ali nereik reikalavimo arbitrain ilyg pripainti negaliojania , o iekovas i atsakovo reikalauja kompensacijos u tai, kad tarpininkavimo sutarties isamij slyg E skyriaus 6 punkte jam buvo nustatytas draudimas dvejus metus konkuruoti su atsakovu. ios bylos aplinkybs nesudaro pagrindo nustatyti akivaizdaus ali sudarytos arbitrains ilygos negaliojimo, taip pat nagrinjamame gine nra kit aplinkybi, leidiani nustatyti akivaizd arbitrains ilygos negaliojim, todl teismams nebuvo pagrindo ex officio daryti ivados dl to, kad iekovo ir atsakovo sudaryta arbitrain ilyga akivaizdiai negalioja. Kils ginas nra susijs su konkurencija, nes jis nra susijs su santykiais, reguliuojamais Konkurencijos statymo. Iekovo reikalavimo pagrindas ali sudarytas susitarimas dl nekonkuravimo laikotarpio, u kur iekovas pageidauja gauti kompensacij, taip pat iekovas i atsakovo prao priteisti jam nesumokt komisinio atlyginimo dal. Vertinant iuos tarp ali susiklosiusius santykius, darytina ivada, kad jie kil i sutari, sudaryt iekovo ir atsakovo ir yra grynai civilinio teisinio pobdio, bei nra susij su Konkurencijos s tatymo reglamentuojamais santykiais, todl ginas gali bti nagrinjamas arbitrae. Tai, kad iekovas ir atsakovas susitar, jog Negavs Draudiko leidimo, Agentas neturi teiss konkuruoti, o iekovas savo reikalavim vardija kompensacija u konkurencijos draudimo laikotarp, nepakeiia i teisini santyki teisins prigimties ir nedaro iekovo reikalavimo susijus io su konkurencijos teisiniais santykiais. Byla Nr. 3K-3-793/2002 Kadangi atsakovo individualiais aktais iekovei atkurta nuosavybs teis pastat (duomenys neskelbtini) , Kaune, kuriame prieiekinio pareikimo padavimo metu tretysis asmuo G. P. gyveno nuomininko eimos nario teismis, todl siekdamas apginti ginijam teis G. P. turjo teis teismin gynyb. Treiojo asmens su savarankikais reikalavimais G. P. pusje dalyvavo kasators (tretieji asmenys) D. S. ir I. P. , kurios vliau raytine forma pareik analogikus prieiekininius reikalavimus dl atsakovo individuali akt pripainimo negaliojaniais. Toks asmen su savarankikais reikalavimais bendravimas procese CPK 36 straipsnio prasme laikytinas procesiniu bendrininkavimu. Bendrininkus jung bendras interesas, nes patenkinus vieno bendrininko reikalavim bt atitinkamai patenkinti ir kit bendrinink reikalavimai. Bendrininkai galjo dalyvauti procese savarankikai, o taip pat turjo teis pavesti savo interesus atstovauti vienam i bendrinink (CPK 36 str., 48 str. 6 p.).Teis, sudaranti gino dalyk, visiems atsirado i to paties pagrindo. Taigi treiuosius asmenis (kasatorius) sieja vienas tikslas bendra teis ginyti savivaldybs institucijos priimtus potvarkius, kuriais iekovei atkurta nuosavybs teis, o tretiesiems asmenims ginijamos teiss butus. Esant tokioms aplinkybms, apeliacins instancijos teismas be teisto pagrindo kasatori I. P. ir D. S. atvilgiu taik iekinins senaties termino pasi baigimo pasekmes (CK 90 str.). Treiajam asmeniui G. P. statymo nustatyta tvarka pareikus prieiekin, kaip anksiau paminta, nutrko iekinins senaties termino eiga, o tretieji asmenys su savarankikais reikalavimais I. P. ir D. S. subjektyvines teises gyn procesinio bendrininkavimo tvarka. Byla Nr. 3K-3-1042/2003 Kasacinio skundo argumentas, kad Kauno miesto apylinks teismas inagrinjo i civilin byl nedalyvaujant atsakovui ir jam tinkamai nepranes, yra pagrstas. Nepavykus atsakovo rasti iekovs nurodytoje jo gyvenamojoje vietoje, Kauno apylinks teismas posdyje patenkino iekovs S. G. praym ir prim nutart apie teismo posdio viet ir laik paskelbti spaudoje. Po paskelbimo spaudoje prajus 14 dien, Kauno apylinks teismas posdyje inagrinjo civilin byl i esms, nedalyvaujant atsakovui V. G., ir prim sprendim. Tokiais veiksmais apylinks teismas paeid civilinio proceso normas, nustatanias proceso ali informavimo apie teismo proces tvark. Kauno apylinks teismas netinkamai aikino ir taik 1964 m. CPK 128 straipsnio 4 dalies nuostat, pagal kuri tais atvejais, kai byloje dalyvaujanio asmens gyvenamoji ir darbo vietos neinomos, teismas dalyvaujani byloje asmen praymu ir sskaita gali apie paskirtos bylos nagrinjimo laik ir viet paskelbti spaudoje. Teismas neatsivelg tai, kad nurodyti atsakovo gyvenamj viet yra iekovo pareiga. I ios civilins bylos duomen matyti, kad Kauno miesto apylinks teismui buvo inoma, jog atsakovas V. G. Kaune, (duomenys neskelbtini), negyvena jau daugiau kaip metus laiko, nes yra ivyks usien. Tokiomis aplinkybmis teismas privaljo pareigoti iekov pateikti patikslintus duomenis apie atsakovo gyvenamj viet ir tik nepavykus toki duomen gauti, tai yra nustaius, jog atsakovo gyvenamoji viet a yra neinoma, galjo bti priimta teismo nutartis apie teismo posdio viet ir laik paskelbti spaudoje. 2008 m. rugpjio 21 d. Byla Civilins bylos teismingumas konkreiam teismui yra tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyga. CPK yra numatytos taisykls, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcin kompetencija. Jeigu primus iekin teisme paaikja, kad byla buvo priimta paeidiant teismingumo taisykles, i byla pagal CPK 34 straipsnio 4 dal turi bti perduota nagrinti teismui, kuriam ji yra teisminga. Byloje nagrinjamas ginas, ar Kauno apygardos teismas pagrstai perdav Klaipdos apygardos teismui nagrinti byl dl pirki mo-pardavimo sutarties, kuria buvo perleistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtinimo. Iekovai nesutinka su Kauno apygardos teismo ivada, kad tokie iekiniai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Ginas i esms yra dl to, pagal alternatyvaus (CPK 30 straipsnio 9 dalis) ar iimtinio (CPK 31 straipsnis) teismingumo taisykles turi bti nustatoma vieno i apygardos teism kompetencija nagrinti jau priimt iekin. Teisj kolegija paymi, kad sprendiant klausim dl tinkamos teismingumo taisykls taikymo btina nustatyti gino objekt ir pobd. I teismui pareikto iekinio matyti, kad iekovai reikalauja teismo patvirtinti j su atsakove sudarytas nekilnojamojo daikto preliminarisias pirkimopardavimo sutartis. Kolegija sutinka su atsakovs argumentais, kad iekinys dl preliminarij pirkimo -pardavimo sutari patvirtinimo yra i esms iekinys dl nuosavybs teisi mintomis sutartimis perleist nekilnojamj turt ar jo dal ir ios kategorijos iekiniams taikytinos iimtinio teismingumo taisykls (CPK 31 straipsnis). Iimtinio teismingumo atveju statymas sakmiai vardija teism, kuris turi nagrinti byl. Nagrinjamu atveju byl turi nagrinti Klaipdos apygardos teismas, kadangi nekilnojamasis turtas, dl kurio vyksta ginas, y ra (duomenys neskelbtini). Apeliantai nurodo, kad bylos perdavimas nagrinti Klaipdos apygardos teismui prietarauja CPK 7 straipsnyje tvirtintiems proceso koncentracijos ir operatyvumo principams. Kolegija paymi, kad iekov nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo st atyme tvirtintos iimtinio teismingumo taisykls, nes CPK 31 straipsnyje yra aikiai nurodyta, kokiais atvejais yra taikoma iimtinio teisingumo taisykl ir kada nuo jos galima nukrypti. Iekov nurodytos aplinkybs nesudaro pagrindo nesilaikyti CPK 31 straipsnyje numatytos iimtinio teismingumo taisykls. Kolegija taip pat pastebi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkt iimtinio teismingumo taisykls paeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas 2007 m. balandio 27 d. Byla Specialiosios teisj kolegijos rinio teismingumo klausimams sprsti praktikoje yra tvirtinta, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dl pensijos dydio, pensijos asmenims imokjimo ir pan., yra vieosios, bet ne privatins teiss reglamentavimo dalykas, todl ginai, kylantys i i santyki, yra teismingi administraciniam teismui.

ali ginas kilo dl to, kad atsakovas pateik paym, kurioje, iekovo teigimu, nurod neteisingus duomenis apie apdrausto asmens L. N. draudiamsias pajamas, todl jai apskaiiuota per didel invalidumo pensija, i valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto neteistai permokta 4737,13 Lt. Specialioji teisj kolegija vertino, kad dokument, pagal kuriuos apdraustiems asmenims nustatomos ir imokamos socialinio draudimo imokos, pateikimas vieojo administravimo subjektui yra vieojo administravimo dalykas, santyki dl VSDFV biudetui padarytos alos, pateikus neteisingus duomenis apie asmen draudiamsias pajamas, teisin prigimtis nesikeiia jie ilieka vieosios teiss reglamentavimo dalykas, todl gin dl permokt pensij sum iiekojimo pripaino nagrintinu administraciniame teisme (ABT 3 straipsnio 1 dalis). Teisj kolegija, nagrindama atsakovo kasacin skund dl rinio teismingumo taisykli paeidimo, sprendia, kad, esant suformuotai specialiosios teisj kolegijos praktikai dl nurodytos kategorijos gin rinio teismingumo, netikslinga kreiptis i kolegij nagrinjamos bylos teismingumui nustatyti, kaip to praoma kasaciniame skunde ( CPK 36 straipsnio 2 dalis). Tapatus gino subjekt teisinis statusas vieojo administravimo santykiuose ir ta pati gino dl alos valstybinio socialinio draudimo fondui prigimtis yra pagrindas ivadai, kad is ginas nagrintinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme (ABT 3 straipsnio 1 dalis). Tokia ivada dl bylos teismingumo suponuoja atitinkam skundiam nutari teistumo vertinim bei procesinius padarinius. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti iekin, jeigu iekinys neteismingas tam teismui. Remiantis iuo pagrindu iekin atsisakoma priimti, kai byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui nagrinti civilinio proceso tvarka, taiau pareikimas paduotas nesilaikant CPK nustatyt rinio ar teritorinio teismingumo taisykli, pagal kurias nustatomas konkretus pirmosios instancijos teismas, kuriam byla yra teisminga. Teismas priimt nagrinti jam neteisming civilin byl turi pagal CPK nustatytas teismingumo taisykles perduoti nagrinti kitam bendrosios kompetencijos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismui teiss ikeltos, bet nagrinti civilinio proceso tvarka nepriskirtos, bylos perduoti nagrinti administraciniam teismui; CPK 34 straipsnyje reglamentuojamas teismo priimtos savo inion bylos perdavimas kitam bendrosios kompetencijos teismui, todl io straipsnio 2 dalies 4 punkto norma dl civilins bylos perdavimo pagal teismingum kitam teismui nagrinti tokiais atvejais netaikytina. Tuo atveju, kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats isprsti bylos i esms ir neturi teiss byl perduoti nagrinti administraciniam teismui, pagal CPK nustatyt reglamentavim jis turi teis tik byl ubaigti be teismo sprendimo. Toks bylos ubaigimas neturi ukirsti kelio suinteresuotam asmeniui, nepaeidiant ABT nustatytos tvarkos ir slyg, pareikti tapat reikalavim administraciniame teisme. 2008 m. birelio 20 d. Byla Vilniaus rajono apylinks teismas 2007 m. lapkriio 5 d. nutartimi civilinje byloje 2 -3252-341/2007 atsisak priimti iekin ir pasil iekovei kreiptis Vilniaus miesto 2j apylinks teism pagal teismingum. is teismas 2007 m. lapkriio 22 d. nutartimi civilinje byloje 2 -10825545/2007 taip pat atsisak priimti iekovs iekin, motyvuodamas tuo, kad iekinys teismingas Vilniaus rajono apylinks teismui. Iekov antr kart su iekiniu kreipsi Vilniaus rajono apylinks teism. Vykdydamas teisingum, teismas, kaip valdios institucija, priima teisingumo akt remdamasis specialiomis procedrinmis taisyklmis. Viena j yra vadovavimasis teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Tam, kad bt gyvendintas nurodytas principas, teismin gynyba turi bti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesn, kuo greiiau inagrinjama byla ir kuo skubiau vykdomas sprendimas, t. y. gyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomikumo principas (CPK 7 straipsnis). Dl to ginai dl teismingumo tarp teism neleidiami. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dal iekiniai dl daiktini teisi nekilnojamj turt, dl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, iskyrus pareikimus dl sutuoktini turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dl areto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindins jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum rei sitae). Tai yra iimtinis teismingumas, nes statyme sakmiai nustatytas teismas, kuriame turi bti nagrinjama byla. Teisj kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas apskstoje nutartyje netinkamai aikino iimtinio teismingumo ta isykles. Iekov iekinyje prao padalyti santuokoje gyt turt kasatoriui nuosavybs teise priteisti but, jai priteisti kompensacij u 1/2 dal buto. Tokio iekinio reikalavimo esm vietoje esanios bendrosios jungtins nuosavybs pripainti but asmenine atsakovo nuosavybe. ioje byloje esmin reikm turi tai, kad ali santuoka nutraukta anksiau ir dabar sprendiamas tik buto nuosavybs formos klausimas, nes tokiu atveju nra esminio reikalavimo (reikalavimo nutraukti santuok), kuris lemia kit sudtini iekinio reikalavim teismingum. Kasacinis teismas yra iaikins, kad iekinio reikalavimas pakeisti nekilnojamojo daikto nuosavybs form yra iekinys dl nuosavybs teiss nekilnojamj turt ir toks reikalavimas turi bti nagrinjamas pagal iimtinio teismingumo taisykles, t. y. tokie ginai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindins jo dalies buvimo vietos teismui. Teisj kolegija pripasta pagrsta pirmosios instancijos teismo ivad dl kito iekovs reikalavimo pakeisti ilaikymo nepilnameiam vaikui dyd teismingumo. ioje byloje vienas i iekovs reikalavim turi bti pareikiamas pagal iimtinio teismingumo taisykl, todl, vadovaujantis CPK 33 straipsnio 3 dalimi, visas iekinys turi bti paduodamas pagal iimtinio teismingumo taisykles ir yra teismingas praomo padalyti nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, t . y. Vilniaus miesto 2 ajam apylinks teismui. Taip pat paymtina, kad, priimdamas iekovs iekin, Vilniaus apygardos teismas paeid CPK 137 straipsn, nes civilins bylos iklimas, kaip civilinio proceso stadija, kurioje inter alia sprendiamas iekinio primimo klausimas, galimas tik pirmosios instancijos teisme ( CPK 135 139 straipsniai).

5 PASKAITA. ATSTOVAVIMAS. E.Lauikas, V.Mikelnas, V.Nekroius Civilinio proceso teis, I tomas, Justitia, Vilnius 2003, 283p. -293p. Civilinje teisje atstovai gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, civiliniame procese - tik fiziniai asmenys (CPK 56 str.). Atsivelgiant atstovavimo instituto esm CPK 51 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta labai svarbi taisykl, kad atstovo atvykimas teismo posd laikomas tinkamu byloje dalyvaujanio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posdyje, iskyrus atvejus, kai teismas pripasta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra btinas. i nuostata yra labai svarbi, nes knija alies pakeitimo atstovu" idj ir reikia, kad atvykimas teismo posd tik atstovo ir neatvykimas paties atstovaujamojo nebus pagrindas atidti bylos nagrinjim. Visos konsultacijos ir visi veiksmai, kuriuos atlieka atstovas, laikomi atliktais atstovaujamojo. Tiesa, atsivelgiant bylos aplinkybes teismui norint utikrinti tinkam bylos nagrinjim gali atrodyti ess btinas asmenikas paties byloje dalyvaujanio asmens dalyvavimas teismo posdyje (ypa kalban t apie bylas, kylanias i eimos teisini santyki). Aptariamas straipsnis numato teismo teis pripainti byloje dalyvaujanio asmens atvykim teismo posd btinu. iuo atveju atstovo atvykimas teismo posd nebus laikomas tinkamu atstovaujamojo asmens dalyvavimu. Byl nagrinja ntis teismas ioje situacijoje atvykusios alies praymu gals priimti byloje sprendim u aki, o jeigu jo negalima priimti (pvz., bylose, kylaniose i eimos teisini santyki) - atidti bylos nagrinjim arba nagrinti byl i esms pagal joje esam mediag. Minta, statymas numato tik kelet ilyg, kai atstovauti fiziniams asmenims pagal pavedim gali ne advokatai ar j padjjai, t. y. vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu; asmenys turintys auktj teisin isilavinim, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui, ir profesins sjungos, jeigu jos atstovauja profesins sjungos nariams bylose, kylaniose i darbo teisini santyki. Be to, statymas numato dar vien ilyg, kad kartu su advokatais ir advokat padjjais civilinje byloje atstovai gali bti ir kiti asmenys (net teisinio isilavinimo neturintys, pavyzdiui, patentiniai patiktiniai). i slyg lemia tam tikr speciali atstovo ini btinumas. Juridinio asmens atstovas yra tik arba io asmens darbuotojas, kuriam kompetentingas juridinio asmens organas suteik galiojim, arba advokatas ar advokato padjjas, su kuriuo juridinis asmuo sudar atitinkam sutart . Kalbant apie juridinio asmens darbuotojus atkreiptinas dmesys, kad CPK 55 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta gana liberali tvarka, nereikalaujanti i atstov specialaus teisinio isilavinimo, iskyrus apeliacin arba kasacin proces (CPK 346 str. 3 d.), kai juridinio asmens atstovui privalomas auktasis universitetinis teisinis

isilavinimas. Jeigu juridinis asmuo apeliaciniame arba kasaciniame procese yra atstovaujamas keli atstov, bent vienas i j turi bti arba asmu o, turintis auktj universitetin teisin isilavinim (jeigu tai darbuotojas), arba advokatas (advokato padjjas) (CPK 55 st r. 3 d.). 2007 02 07 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis ali susitarimas dl teisini paslaug teikimo reikia pavedimo sutarties sudarym CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.756 straipsnio 1 dalies ir 6.763 straipsnio prasme. Iorin atstovavim reglamentuojanios CPK ir Advokatros statymo normos nurodo, kad atstovais pagal pavedim teisme gali bti advokatai, j padjjai, kuri teiss ir pareigos bei j apimtys patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis, 59 straipsnis, Advokatros statymo 48, 49 straipsniai). Tiek pavedimo sutartis, tiek pavedimo sutarties pagrindu iduotas galiojimas (CK 6.756 straipsnis) pasibaigia CK 2.147 ir 6.763 straipsniuose nurodytais tapaiais pagrindais. Teisj kolegija konstatuoja, kad advokatas klient teisme atstovauja teisini paslaug sutarties, o ne galiojimo, ireikianio vienaal atstovaujamo asmens vali (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), pagrindu, todl advokato galiojim terminas sprstinas pagal sutari galiojim ir pasibaigim reglamentuojanias teiss normas. Pasibaigus sutariai dl teisini paslaug teikimo (ubaigus teikti teisines pa slaugas, klientui nusprendus sutart nutraukti), pasibaigia ir sutartyje nustatytos advokato teiss atlikti konkreius veiksmus bylos procese. Dl to advokato teiss atstovauti klientui teisme ir jo vardu atlikti procesinius veiksmus pabaiga sietina su teisini paslaug sutarties pabaiga. 2008 01 07 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis 2003 m. spalio 30 d. pardavjas UAB Eurivita ir pirkjas V. P. gamybos mon sudar pardavimokomplektavimo sutart, pagal kuri pirkjui turjo bti pateikta rkykla; u bsim prek pirkjas sumokjo 5000 Lt avans, vliau likusius 48 700 Lt, kuriuos i pirkjo prim UAB Eurivita direktor, neturjusi galiojim to daryti, nes UAB Eurivita teismo nutartimi buvo ikelta bankroto byla. Atsakov, gavusi pinigus i pirkjo, j neperdav bankroto administratoriui, todl padar al, kuri privalo atlyginti. Vertindama kasacinio skundo argument dl konstitucinio asmen lygybs principo paeidimo (Konstitucijos 29 straipsnis), teisj kolegija paymi, kad kasator nenurodo, kaip buvo paeistas is principas, o teiginiai, kad nagrinjant byl ji turjo psichikos sutrikim, apie kuriuos inojo pirmosios instancijos teismas ir dl kuri ji negaljo apginti savo teisi bei to negaljo suvokti, o teismas neiaikino jai apie kvalifikuotos teisins pagalbos btinum, nors privaljo, nepagrsti. Byloje nra duomen, kad atsakovs veiksnumas bt apribotas arba kad ji buvo ar yra neveiksni. Kasaciniame skunde klaidingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismui atsakov buvo pateikusi medicinines paymas, i kuri teismui buvo inoma apie jos susirgimo diagnoz psichikos sutrikim. I bylos mediagos (b.l. 195, 197-199, 205) matyti, kad nedarbingumo paymjimus ir iraus i medicinini dokument atsakov pateik tik apeliacins instancijos teismui praydama atidti apelia cinio skundo nagrinjim, nurodiusi, kad dl sveikatos pablogjimo negali savarankikai atstovauti savo interesams ir ginti savo teises, o advokat uimta kitoje byloje. Praym teismas tenkino ir bylos nagrinjim atidjo (b. l. 192 -193). Be to, minti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad nagrinjant byl pareikja turjo psichikos sutrikim, dl kuri ji negaljo suprasti savo veiksm ar j valdyti. vertinusi bylos mediag (b. l. 32, 42-44, 49, 52-57, 69-73, 92-99), teisj kolegija sprendia, jog net ir pagal CPK 161 straipsnio 1 dal teismui nebuvo pagrindo pasilyti atsakovei pasirpinti, kad jai bt atstovaujama teisme. 2006 04 19 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis Pagal CPK reikalavimus atstovais pagal pavedim civiliniame procese gali bti tik advokatai arba juridini asmen darbuotojai , turintys auktj teisin isilavinim. Keliamus reikalavimus daniausiai atitinka advokatai, nes j teisin kvalifikacija yra patikrinama laikant advokato egzaminus, taip pat dl to, kad jie nuolat kelia dalykin kvalifikacij. Advokat veiklos principus reglamentuoja 2004 m. kov o 18 d. Advokatros statymas su vlesniais pakeitimais. Mintas statymas nustato advokat veiklos principus: j veiklos laisv ir nepriklausomyb; tarpusavio santyki demokratikum; kolegikum ir sining konkurencij; veiklos teistum; kliento paslapties neatskleidim; lojalum klientui; interes konflikto vengimo bei nepriekaitingo elgesio princip. Advokatros statymo 39 straipsnyje yra nustatytos advokato pareigos. Jame nurodoma, kad advokatas privalo siningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokat etikos kodekso reikalavim, elgtis dorai ir pilietikai. Apeliacins instancijos teismas nustat, kad advokat kontoros Norcous ir partneriai advokatas Mindaugas Civilka 2004 m. spalio 4 d. sudar atstovavimo sutart su iekovu SIA Parex Express Kredits atstovauti jo interesams visose civilinse ir baudiamosiose bylos e iki 2005 m. gruodio 18 d. Be to, iekovas SIA Parex Express Kredits yra sudars atstovavimo sutartis ir su kitais advokat kontoros Norcous ir partneriai advokatais i kuri Arnas idlauskas tuo paiu metu sudar sutart su atsakovu UAB Parex lizingas dl teisins pagalbos te ikimo ir atstovavimo bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija nustat, kad advokatas Mindaugas Civilka byl pateik atsakovo UAB Parex lizingas sskaitfaktr nuoraus, kuriuos padar nuo advokato Arno idlausko patvirtint nuora ir patvirtino savo parau, t. y. pasinaudojo tos paios advokat kontoros kito advokato turima informacija. Teisj kolegija konstatuoja, kad advokatas Mindaugas Civilka panaudojo kito advokato turim informacij ir taip paeid Advokatros statymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkt, Advokat etikos kodekso 3 straipsnio 3.2 punkto nuostatas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija taip pat nustat, kad advokatas Jonas Kurlaviius ioje byloje atstovauja treiajam asmeniui AB Parex bankas. Jis pagal 2004 m. vasario 20 d. atstovavimo sutart atstovavo ir atsakovui UAB Parex lizingas Rygos Tarptautiniame treij arbitrae byloje pagal AB Parex bankas iekin. Be to, tas pats advokatas atstovavo UAB Parex lizingas bankroto byloje, kuri inicijavo SIA Parex lizingas, iuo metu vadinamas SIA Parex Express Kredits. Taigi advokatas Jonas Kurlaviius nagrinjamo je byloje atstovauja AB Parex bankas, kurio interesai yra tokie pat kaip ir iekovo SIA Parex Express Kredits. Teisj koleg ija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas, ityrs visas ias aplinkybes, padar pagrst ivad, kad advokatas iurkiai paeid Advokatros statymo imperatyvius reikalavimus, nustatanius, kad advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos alies atstovu arba gynju, negali bti ioje byloje kitos alies atstovu ar gynju (Advokatros statymo 25 straipsnio 2 dalis). Taigi advokato Jono Kurlaviiaus atstovavimas nagrinjamoje byloje AB Parex bankas yra negalimas. Nagrinjamoje byloje kasacinius skundus yra padav advokat kontoros Norcous ir partneriai advokatai Arnas idlauskas ir I rmantas Norkus. Pagal CPK 342 straipsn kasacin skund gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Advokatai Arnas idlauskas ir Irmantas Norkus ioje byl oje iekovui SIA Parex Express Kredits neatstovavo, o tai reikia, kad jie nra dalyvaujantys byloje asmenys CPK 37 straipsnio prasme. Kadangi j kasaciniai skundai priimti be pagrindo, tai kasacinis procesas pagal Arno idlausko ir Irmanto Norkaus kasacinius skundus nu trauktinas. 2006 12 28 Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis Kasacin proces gali inicijuoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 342 straipsnis). Tuo atveju, kada byloje dalyvaujaniu asmeniu yra juridinis asmuo, taikomos teiss normos, reglamentuojanios atstovavim juridiniams asmenims ( CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CPK 55 straipsnis). Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas, tarp j ir teis kreiptis teismins gynybos, gyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal statymus ir juridini asmen steigimo dokumentus (CK 2.82 straipsnis 1, 2 dalys). Bendrovs teis paduoti kasacin skund taip pat turi bti gyvendinama tiksliai laikantis atstovavimo juridiniams asmenims nuostat teis paduoti kasacin skund, atstovaujant bendrovei, turi atitinkamas tam galintas valdymo organas, nagrinjamos bylos atveju - bendrovs direktorius. 2006 m. liepos 20 d. pateikt iekovo UAB Vilniaus kas kasacin skund pasira ne J. K. , bet vardytas bendrovs direktoriumi R. V. (b. l. 166-173). Taiau su kasaciniu skundu teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys bendrovs direktoriaus pasikeitimo fakt, ar duomenys, patvirtinantys galiojim pasirayti kasacin skund suteikimo R. V. fakt, o, minta, pagal pateiktus Juridini asmen registro duomenis bendrovs direktoriaus pasikeitimo faktas nenustatytas. Atsivelgdama tai, kas idstyta, teisj kolegija konstatuoja, kad kasacin skund pasira negaliotas asmuo, todl, vadovaudamasi CPK 340 straipsnio 5 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paduot kasacin skund palieka nenagrint. 3K-3-499/2005 CPK 347 straipsnio 3 dalyje tvirtintas privalomo advokato dalyvavimo civilinje byloje atvejis ir nustatyta, kad kasacin skund surao advokatas, kasacin skund pasirao j suras advokatas. Jeigu kasacinis skundas suraytas asmens, neturinio tam teiss, taip pat jeigu kasacinis skundas

nepasiraytas ar pasiraytas negalinto asmens, tai yra pagrindas atsisakyti priimti kasacin skund, kaip paduot nesilaikant imperatyvi CPK reikalavim (CPK 350 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Advokatros statymo 25 straipsnio, reglamentuojanio advokato veiklos apribojimus, 1 dalyje nustatyta, kad advokatas neturi teiss bti atstovu ar gynju byloje, ikeltoje jo <. . . > sutuoktiniui <. . . >. Aikinant i teiss norm, darytina ivada, kad advokatas neturi teiss civilinje byloje kaip advokatas atstovauti savo sutuoktiniui, nepriklausomai nuo pastarojo procesins padties byloje. Advokato teikimas teisini paslaug paeidiant Advokatros statymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyt apribojim yra neteista advokato veikla ir nesukuria t teisini pasekmi, kurios siejamos su teista advokato veikla, taip pat ir CPK 347 straipsnio 3 dalies aspektu. Nagrinjamoje byloje kasator J. J- atstovauja jos sutuoktinis advokatas V. J-is. Kaip matyti i kasators J. J-s paduoto kasacinio skundo ir atstovavimo sutarties, J. J-s kasacin skund sura ir pasira jos sutuoktinis advokatas V. J-is (b. l. 198-206). Darytina ivada, kad advokatas V. J-is savo sutuoktins J. J-s kasacin skund sura ir pasira paeisdamas Advokatros statymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyt apribojim. Dl to negalima pripainti, kad J. J-s kasacinis skundas suraytas ir pasiraytas advokato, o yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinis skundas yra suraytas bei pasiraytas tam teiss neturinio asmens ir neatitinka imperatyvi CPK 347 straipsnio 3 dalies reikalavim. Priimdama J. J-s kasacin skund Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj atrankos kolegija neinojo mint procesinio pobdio aplinkybi, susijusi su kasacinio skundo ydingumu. Joms esant, kasacinis skundas negaljo bti priimtas. Tokioms procesinio pobdio aplinkybms paaikjus byl nagrinjant kasacine tvarka, procesas kasaciniame teisme yra negalimas, todl nutrauktinas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 349 straipsnio 2 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). 3K-3-65/2008 Kasatoriaus nuomone, teismui 2006 m. balandio 14 d. nutartimi sustabdius UAB Ashburn International direktors R. S., vienintels galinios sudaryti sandorius bendrovs vardu, galiojimus, atstovavimo sutartis su advokatu N. S. galjo bti nutraukta tik CK 6.763 straipsnio 3 dalyje numatytu bdu pagal suinteresuoto asmens ar prokuroro iekin teismo sprendimu. Su iuo kasacinio skundo argumentu teisj kolegija negali sutikti, nes nagrinjimu atveju nra pagrindo ivadai, kad galiotojas dl svarbi prieasi pats negali panaikinti galioji mo. Advokato N. S. galiojimai akivaizdiai baigsi 2006 m. liepos 14 d. turto administratorei iam praneus apie atstovavimo sutarties nutraukim (CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi pasibaigus kliento ir advokato pavedimo sutariai, paslaug teikimas prie kliento vali tapo negalimas, t. y. iuo konkreiu atveju buvo apribota advokato N. S. galimyb bendrovs vardu ir lomis teikti teisines paslaugas, todl ne galima laikyti, kad advokatas N. S. yra tinkamas atstovas byloje, todl teismas vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu turjo pagrind advokato N. S. praym dl bylos atnaujinimo palikti nenagrint. Dl pirmiau nurodyt argument kasacinis skundas netenkintinas, pirm osios ir apeliacins instancij teism nutartys paliktinos nepakeistos. 3K-3-582/2005 Esant ginui dl teisins pagalbos sutarties CK XXXV skyriaus normos, reglamentuojanios atlygintin paslaug teikim, netaikytinos, nes atlygintin paslaug reguliavimo sfer patenka paslaug teikjo teikiamos nematerialaus pobdio (intelektins) paslaugos, tuo tarpu ali susitarimas dl teisini paslaug teikimo reikia pavedimo sutarties sudarym CK 6.716 straipsnio 1 dalies ir 6.756 straipsni o 1 dalies prasme. galiotojas turi teis bet kada panaikinti galiojim ir nutraukti pavedimo sutart (CK 2.146 straipsnio 1 dalis, 6.763 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iskyrus atvejus, kai iduodamas neataukiamas galiojimas. Tuo tarpu dideli sankcij galiotojui u sutarties nutraukim nustatymas sutartyje prietarauja nurodytoms statymo normoms, o atsivelgiant atstovavimo apimt aikiai per didelis netesyb (baudos) dydis, kuris nra pagrstas advokato turtais dl sutarties nutraukimo nuostoliais, prietarauja lojalumo klientui ir interes konflikto vengim o principui advokato profesinje veikloje (Advokatros statymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai reikia, kad 20 000 Lt baudos pripainimas finansiniu reikalavimu paeist galiotojo (kliento) interes prioriteto princip pavedimo sutartyje (CK 6.760 straipsnio 1 dalis), tod l toks finansinis reikalavimas negali bti tvirtinamas. 2K-585/2006 Procesinis atstovavimas civilinje byloje susijs su vidiniu atstovavimo aspektu ir ioriniu atstovavimo aspektu. Vidinis atstovavimo aspektas tai atstovaujamojo ir atstovo teisiniai santykia i, kuriuos reguliuoja materialioji teis, o iorinis atstovavimo aspektas tai atstovo ir teismo teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja proceso teis. Iorin atstovavim reguliuojanios CPK ir Advokatros statymo normos nurodo, kad atstovais pagal pavedim teisme gali bti advokatai, j padjjai, kuri teiss ir pareigos bei j apimtys patvirtinami su klientu sudaryta atstova vimo sutartimi (CPK 56 str. 1 d. 1, 2 p., 57 str. 3 d., Advokatros statymo 48, 49 str.), o vidin atstovavim reguliuojanios CK atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius reguliuojanios normos nustato sutarties bei jos pagrindu iduodamo galiojimo turinio ir formos reikalavimus. Apeliantas nepagrstai teigia, kad pavedimo sutartis ir galiojimas atskiri teisiniai institutai. Kolegijos nuomone, argumentas nepagrstas. Pavedimo sutarties, kaip sutari teiss dalies, bendrosios taisykls yra tvirtintos CK etos knygos ketvirtos dalies 36 skyriuje, o galiotinio pagal pavedimo sutart teisi ir pareig visa apimtis tvirtinta CK antros knygos treioje dalyje, kurioje aptarti atstovavimo teisiniai santykiai ne tik pagal pavedimo sutart, bet ir pagal statym bei administracin akt. Todl aikinant atstovaujamojo ir atstovo teisinius santykiu s taikomos ne tik pavedimo sutart, bet ir atstovavim reguliuojanios CK normos. Bylos duomenimis nustatyta, kad iekov M. mon ,,(duomenys neskelbtini) atstovavo advokatai S. Brazauskas, R. Brazauskien ir advokato padjja R. Petrylait pagal neterminuot 2005 m. liepos 21 d. sudaryt pavedimo sutart (b. l. 103), todl pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugsjo 11 d. vykusio posdio metu pagrstai pripaino, kad atvykusios teismo posd advokato padjjos R. Petrylaits ga liojimai atstovauti iekov pasibaig, taiau jo ivada palikti iekin nenagrint neatitinka susiklosiusios procesins situacijos. I bylos dokument matyti, kad 2006 m. rugpjio 16 d. vykusiame parengiamajame teismo posdyje dalyvavo adv. S. Brazauskas, kurio galiojimai, kaip ir advokato padjjos R. Petrylaits, jau buvo pasibaig, taiau pirmosios instancijos teismas leido iam a dvokatui atstovauti iekov (b. l. 124), todl iekovo atstovai turjo pagrindo manyti, kad gali ir toliau atstovauti iekov pagal 2005 m. liepos 21 d. sutart. Vlesnio, 2006 m. rugsjo 11 d. posdio metu, pripains, kad pagal pateikt atstovavimo (pavedimo) sutart advokat ir advokato padjjos galiojimai pasibaig, pirmosios instancijos teismas, nevarydamas iekovo teiss teismin interes apsaug ir siekdamas isprsti gin i esms, privaljo atidti bylos nagrinjim ir sudaryti iekovui galimyb paalinti nustatyt trkum. Tuo bt utikrintas tinkamas iekovo interes atstovavimas (CPK 2, 5, 8 str.). Dl to ginijama pirmosios instancijos teismo nutartis neteista ir naikintina, byla perduotina nagrinti i naujo .

6 TEMA. DALYVAUJANTYS BYLOJE ASMENYS Tinkamomis alimis civiliniame procese laikomi asmenys, kurie yra gino materialinio teisinio santykio dalyviai ir t uri atitinkamai reikalavimo teises (iekovas) arba pareigas pagal iekin atsakyti (atsakovas). Bylos nagrinjimo metu nustaius, kad iekinys pareiktas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teis, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal iekin atsakyti, teismas gali vienos i ali motyvuotu praymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradin iekov arba atsakov tinkamu iekovu arba atsakovu (CPK 45 str. 1 d.). Proceso koncentruotumo ir dispozityvumo princip gyvendinimui ir greitesniam gino isprendimui teismui yra suteikta teis esant tam tikroms slygoms pakeisti netinkam al tinkama pagal tam tikras taisykles, praant bet kuriai bylos aliai bei, esant reikalui, ir byl nagrinjanio teismo iniciatyva. Byloje, kurioje sprendiamas privataus pobdio civilinis ginas, teismas neturi pareigos bti iniciatyvus, o nagrinja gin nevirydamas t rib, kokias nustato gino alys, naudodamosi savo dispozicine teise. Taigi nustatydamos bylos nagrinjimo ribas suformuluodamos savo materialin teisin reikalavim, alys pasirenka ir, j manymu, tinkamus atsakomybs subjektus, kuriems nukreipia savo reikal avimus, ir taip nustato savo reikalavim ribas konkretiems subjektams atsakovams. ia teise pasinaudodamas, iekovas bylos nagrinjimo metu pradin atsakov pakeit kitais, jo manymu, tinkamais atsakovais. Asmuo gali gyti subjektines procesines teises materialini teisi pagrindu, bet ne atvirkiai, nes proceso teis yra materialin teis aptarnaujanti teis, reglamentuojanti bdus ir priemones subjektinms materialinms teisms, gytoms statymo ar kitu teis tu pagrindu, gyvendinti ar apginti. Negijs materialins subjektins teiss, asmuo negali turti ir j atitinkanios subjektins procesins teiss. Dl to

pirmosios ir apeliacins instancijos teism argumentas, kad kasator V. K., neprimusi M. L. palikimo, neturi ir reikalavimo teiss (t. y. teiss iekinio patenkinim) ioje byloje, pripaintinas pagrstu. Mirus iekovei M. L., turjo bti sprendiamas ne netinkamos alies pakeitimo tinkama (byloje nekonstatuota, kad M. L. buvo n etinkama iekov), bet procesini teisi permimo klausimas. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena i ginijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio ali pasitraukia i bylos (fizinio asmens mirtis ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, t al pakeiia jos teisi permju, iskyrus atvejus, kai yra negalimas materialini subjektini teisi permimas. Teis palikim, dl kurios ioje byloje sprendiamas ginas, yra turtin teis, kuri gali bti paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Taigi konstatuotina, kad, mirus iekovei M. L., jos teisi (tiek materialini, tiek procesini) permimas yra galimas. Byl nagrinjs teismas, turdamas informacijos apie galim mirusios iekovs teisi permj, turjo i patikrinti ir praneti asmeniui, primusiam M. L. palikim, apie galimyb stoti byl, perimant pradins iekovs procesines teises. CPK 49 straipsnio 1 dalies svoka vieasis interesas turi bti aikinama, atsivelgiant statym leidjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Kreiptis teism civilinio proceso tvarka, gindamas viej interes, prokuroras gali visais atvejais, nustats tok teiss akt paeidim, kurio pobdis, prokuroro nuomone, turi esmins reikms asmen, j grupi, valstybs ir visuomens teisms bei teistiems int eresams ir sudaro pagrst prielaid prokuroro reikiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie vieojo intereso buvim ar nebuvim sprendia teismas, nagrinjantis civilin byl, ikelt pagal prokuroro iekin ( CPK 49 straipsnio 1 dalis). Nagrinjamoje byloje prokuroras prao priteisti i atsakov A. J. V. M., B. J. B. ir V. R. K.AB Lietuvos dujos Vilniaus filialo, kaip treiojo asmens, naudai 11 877 058,95 Lt alai atlyginti. Gindamas AB Lietuvos dujos Vilniaus filialo materialinius interesus, prokuroras reikia iekin ir nurodyt viej interes gin tokiomis pat procesinmis teismis kaip ir iekovas. is prokuroro procesinis statusas suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir iekovui, kurio materialinio intereso apsaugai pareiktas iekinys. Taigi prokuroras neturi materialinio intereso ir tuo skiriasi nuo iekovo, kurio materialinio intereso apsaugai vyksta teismo procesas. Tas faktas, kad prokuroras neturi materialinio suinteresuotumo, nesuteikia jam daugiau teisi nei kitiems iekovams, nes bt paeistas teisinio apibrtumo principas. Materialinio intereso neturinio iekovo institutas teiskroje vadinamas teisine fikcija. Tokio vieajam interesui atstovaujanio procesinio teisinio statuso reikm ta, kad jis turi tiek teisi, kiek ir materialin interes turintis iekovas. Prokuroras kaip iekovas gali kreiptis teism, praydamas ginti viej interes, taiau derindamas ir kit viej interes saugoti teisini santyki stabilum. Civilinio proceso teiss treij asmen instituto tikslas utikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomikumo princip gyvendinim. Tiek tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim (CPK 47 straipsnis) turi teisin suinteresuotum bylos baigtimi ir statymo tvirtint galimyb interes gyvendinti stodami prasidjus teismin gin. Esminiai treij asmen su savarankikais reikalavimais ir treij asmen be savarankik reikalavim teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo j teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus turi savarankik, gino alims priepastatom, materialin teis gino dalyk, todl j gali ginti naudodamiesi visomis ali procesinmis teismis, tarp j - ir teise pasirinkti teisi gynimo bd (pareikti iekin jau prasidjusiame procese ar pradti nauj proces). Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, nra tiesioginiai tarp ali atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, taiau jie yra susij materialiniais teisiniais santykiais su viena i ali taip, kad priimtas teismo sprendimas daro tak j teisi apimiai; jie dalyvauja byloje vienos i gino ali pusje tam, kad ivengt savo teisins padties pablogjimo ir gali bti traukiami prasidjus proces ne tik savo pai iniciatyva, bet ir kit dalyvaujani asmen ar teismo valia statymo draudiama teismui nagrinjant byl sprsti klausimus dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ar pareig (CPK 266 straipsnis), is statymo imperatyvas sukuria byl nagrinjaniam teismui pareig nustaius tiktin teisin sprendimo tak ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemoni traukti juos prasidjus proces. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig. Sisteminis nurodyt procesins teiss norm vertinimas leidia daryti ivad, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pag rindas yra ne visais atvejais, kai teismas netraukia proces vis teisin suinteresuotum turini asmen, o tik tais, kai tai susij su statymo nurodytomis pasekmmis sprendimu turi bti nusprsta ir dl toki asmen. Pagal bendrj taisykl bankrutuojanios mons akcininkai nra traukiami treiaisiais asmenimis bankroto byl. Kartu paymtina, kad Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje bankrutuojanios mons akcinink galimyb stoti bankroto byl treiaisiais asmen imis, nepareikianiais savarankik reikalavim, nra absoliuiai paneigta. Lietuvos Aukiausiojo Teismo iplstin teisj kolegija 2005 m. gegus 19 d. nutartimi civilinje byloje Nr. 3K-7-260 pripaino banko akcinink teis bti trauktais bankroto byl treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim, ir j galimyb gyvendinti procesines treij asmen teises bankroto byloje, tarp j ir teis paduoti atskirj skund dl teismo nutarties ikelti bankroto byl. Aptart statymini ir teism praktikos nuostat pagrindu darytina ivada, kad bankrutuojanios mons akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, statusu. Tiek tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim gali stoti byl iki baigiamj kalb pabaigos, t. y. nepasibaigus bylos nagrinjimui i esms.

7 TEMA. RODYMAI IR RODYNJIMAS. IEKINYS. E.Lauikas, V.Mikelnas, V.Nekroius Civilinio proceso teis, I tomas, Justitia, Vilnius 2003, 403p. -458p. rodinjimo etapai: 1) Fakt nurodymas 2) rodym nurodymas. Iekovas privalo iekinio pareikime nurodyti rodymus, kuriais ketina rodinti reikalavim pagrindianias faktines aplinkybes (CPK 135 str. l d. 3 p.). Analogika pareiga nustatyta ir atsakovui, pareikianiam priein iekin, atsikirtimus iekin ar suraaniam atsiliepim iekin (CPK 142 -143 str.). Nurodyti tik rodym pavadinimo nepakanka privalu detalizuoti, kokias konkreias aplinkybes vienas ar kitas rodymas patvirtina, pavyzdiui, nepakanka nurodyti, kad pateikiami raytiniai rodymai: do kumentai, sutartys, liudytoj parodymai, vardijant liudytojo asmens duomenis, gyvenamj viet. Tokia informacija btina ir atsakovui, ir teisjui, kurio pareiga - preliminariai nustatyti rodym ssajum ir leistinum. ali nurodom rodym, nesusijus su nagrinjama byla, teismas atsisako priimti ir tirti (CPK 180 str.). Iekovas turi nurodyti negalim pateikti savo nurodyt rodym buvimo viet ir prieastis, dl kuri negali j gauti ir pateikti. 3) rodym pateikimas. Teis pateikti rodymus turi visi b yloje dalyvaujantys asmenys (CPK 42 str.). Pagal naujojo CPK dvasi visi rodymai turi bti atskleisti prie pradedant nagrinti byl teismo posdyje (CPK 112, 225-226 str.). Atsakovas turimus rodymus pateikia kartu su atsiliepimu iekin (CPK 142 str.) arba pareikdamas priein iekin (CPK 143 str.). Pateikti rodymus yra ir byloje dalyvaujani asmen pareiga, nes jie privalo rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teismas gali pareigoti byloje dalyvaujanius asmenis pateikti net j nenurodytus, taiau, teismo nuomone, reikmingus bylai rodymus. Taip pat teismas gali pareigoti kitus asmenis ar staig, organizacij, moni pareignus pateikti turimus raytinius ar daiktinius rodymus (CPK 199, 206 str.). Visada svarbu pateikti rodymus prie prasidedant teisminiam bylos nagrinjimui, kad ir teisjas, ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys galt su jais susipainti. Jeigu rodymai nebuvo pateikti rengiantis bylos nagrinjimui teisme, vykstant teisminiam nagrinjimui teismas turi teis atsisakyti priimti rodymus, jeigu mano, kad vlesnis j pateikimas vilkins sprendimo byloje primim (CPK 7 str., 141 str. l d., 142 str. 3 d.). Taigi vykstant teisminiam nagrinjimui rodymai gali bti pateikiami tik iimtiniais atvejais, nes nauj rodym pateikimas esant iai stadijai reikalauja atidti bylos nagrinjim, o tai prietarauja proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principams (CPK 7 str.). Taigi reikalavimas pateikti visus rodymus rengi antis bylos nagrinjimui leidia utikrinti rodym atskleidimo taisykls laikymsi.

rodym rinkimas. Kreipdamasis teism, iekovas dar gali neturti vis iekinio pareikime nurodom rodym. Tada jis privalo nurodyti prieast, dl kurios negali j pateikti. Padedant teismui, trkstamus rodymus galima surinkti rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Toki pat teis turi ir atsakovas bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 112 str. 3 p., 135 str. 2 d., 199, 205 -206, 226 str.). Nra pagrindo nesprsti iekinio pareikimo, kuriame nurodyti rodymai nepateikti dl svarbi, pateisinam prieasi, primimo klausimo. Taiau kai iekovas kartu su iekinio pareikimu nepateikia jame nurodom rodym ir nepaaikina ito prieasi, teisjas konstatuoja e sant iekinio pareikimo trkum ir nustato termin jiems paalinti (CPK 138 str.). statyme nurodoma, kad rodymus pateikia alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Kai pateikt rodym neutenka, teismas silo pateikti papildom rodym (CPK 179 str. 1d.). Ta igi pagal statym teismas nra rodinjimo subjektas. Taiau ir jis kompetentingas rinkti rodymus trim bdais. Pirma, alies praymu teismas gali byloje dalyvaujaniam asmeniui iduoti liudijim gauti ir pateikti rodymus teismui. Jame nurodoma, kad asmuo turi teis juos gauti. Asmuo su iuo liudijimu kreipiasi rodym turinius organizacijas ar asmenis. Gautus rodymus byloje dalyvaujantis asmuo pateikia teismui (CPK 199, 206 str.). Antra, teismas turi teis reikalavim pateikti rodym, kur prao ireikalauti alis, sisti tiesiogiai organizacijai ar asmeniui, kuris juo disponuoja. Tokiu atveju teismas nustato rodymo pateikimo termin. Organizacijos ar asmenys, neturdami galimybs pateikti reikalaujam rodym ar negaldami jo pateikti per teismo nustatyt laik, privalo praneti teismui ir nurodyti ito prieastis. U ios pareigos nevykdym organizacij pareignams ar kitiems asmenims teismas gali skirti baud (CPK 199, 206 str.). Treia, statym nustatytais atvejais teismas turi teis rinkti rodymus savo iniciatyva (CPK 179 str. 2 d.). alys gali rinkti rodymus ir advokato padedamos. Advokatros statymo 23 straipsnyje nurodoma, kad advokatas, teikdamas teisin pagalb, turi teis i valstybini ir kit organizacij ireikalauti btinus dokumentus, rinkti ir pateikti rodymus. rodymai, kaip minta, renkami rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui, t. y. prie teismui priimant nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje (CPK 232 str.). Vliau juos galima rinkti tik iimtiniais atvejais, pavyzdiui, kai teismas atideda bylos nagrinjim dl to, kad btina surinkti nauj rodym (CPK 156 str. l d.). Byloje turi bti surinkta tiek rodym, kad jais remiantis bt galima itirti ir nustatyti visas bylai reikming as aplinkybes. Laikoma byloje surinkus pakankamai rodym, kai: -visos bylai reikmingos aplinkybs, kuriomis remiasi alys, yra nustatytos; - surinkta pakankamai kiekvieno konkretaus fakto rodym, kad teismas bt tikras j buvus ar jo nebuvus (kai teismas ne visai tuo tikra s arba turimi rodymai vieni kitiems prietarauja, negalima pripainti esant j surinkta pakankamai ir jie turi bti renkami toliau). 5) Byloje surinkt rodym tyrimas. rodymus galima tirti tik vykstant teisminiam nagrinjimui, t. y. teismo posdyje, grietai laikantis odinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir teismo proceso vientisumo princip taisykli, iskyrus statymo nustatytas iimtis (CPK 183 str.). Teismas privalo patikrinti tiriam byloje esani rodym ssajum ir leistinum, rodomj vert, palyginti skirtingomis rodinjimo priemonmis gaut informacij. rodymai tiriami antroje teismo posdio dalyje, t. y. nagrinjant byl i esms. 6) rodym vertinimas. Pirmiausiai rodymus vertina byloje dalyvaujantys asmenys sakydami baigiamsias kalbas ir replikuodami (CPK 253 254 str.). Taiau galutin ir privalom rodym vertinim pateikia teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d.). Teismas turi patikrinti kiekvieno vertinamo rodymo tikrum, ssajum, leistinum ir pakankamum bei vis rodym tarpusavio ry. Teisjas privalo vertinti visus rodymus. Dl rodinjimo procese nustatomos tiesos pobdio yra dvi prieingos nuomons. Vienos alininkai teigia, kad rodinjimo tik slas yra nustatyti materialij, arba objektyvij (absoliui), ties. Propaguojantieji kit doktrin tvirtina, kad objektyviosios (absoliuios) tiesos nustatyti nemanoma, todl teismui turi pakakti nustatyti santykin (formalij) ties. (Lietuvoje santykin ties) Santykins tiesos doktrinos poiriu civiliniame procese faktas laikytinas rodytu, kai teisjas labiau tiki, n egu netiki fakto tikrumu. Teisjas, kuriam atrodo, kad vienos alies pateiktuose rodymuose tiesos daugiau nei kitos, atitinkam fakt gali pripainti esant tikr ir nutraukti tolesn rodym rinkim ir tyrim3. Pagal santykins tiesos doktrin teismo funkcija yra isprsti ali konflikt. Todl formaliajai tiesai nustatyti pakanka, kad viena alis pateikia svaresni rodym nei kita ir svaresni rodymai labiau tikina teisj. Taigi rodym pakankamumo klausim subjektyviai turi sprsti pats teisjas. Taigi rodinjimo pareig galima apibrti kaip procesini veiksm: fakt ir rodym nurodymo, rodym rinkimo ir pateikimo, rodym tyrimo ir vertinimo, visum. Iekinio pareikime iekovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavim, ir rodymus; jis taip pat privalo pateikti rodymus teismui ir t.t. Nevykdius ios pareigos, atsiranda tam tikr neigiam padarini. Pavyzdiui, teisjas nesprendia iekinio pareikimo, kuriame nenurodytas iekinio pagrindas, primimo klausimo. aliai nerodius aplinkybi, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripainti jas nerodytomis. Iekovui nerodius iekinio pagrindo, iekinys nra tenkinamas. Antai iekovas, pareikiantis iekin dl skolos iiekojimo, remdamasis paskolos sutarties tarp jo ir atsakovo sudarymu, privalo rodyti sudars paskolos sutart, taiau rodinti, kad skola negrinta, nra jo pareiga. Taigi iekovas privalo rodyti tik jo teis sukurianius, bet ne t teis panaikinanius faktus, iskyrus atvejus, kai tie faktai sudaro iekinio pagrind. Atvirkiai, atsakovas, siekdamas ivengti atsakomybs ir nesutikdamas su iekiniu, privalo rodyti, kad skola grinta. Taigi rodyti teis panaikinanius faktus yra atsakovo pareiga . Nesutinkantis su iekiniu atsakovas turi rodyti, kad skola grinta, vykdyta ar pasibaigusi kita prievol ar iekinio senatis, jeigu jais remiasi. tai skolininkas prievols vykdymui patvirtinti gali pateikti skolos dokument (pakvitavim). Tokiu atveju paneigti CK 6.65 straipsnyje tvirtint prezumpcij bt iekovo pareiga. Analizuotas rodinjimo pareigos paskirstymo alims principas, draudiantis vis rodinjimo nat ukrauti ant vienos alies pei, grindiamas ali lygiateisikumu esant tiek materialiesiems, tiek procesiniams santykiams. rodinjimo dalyku laikoma btin, siekiant tinkamai ir pagrstai isprsti civilin byl, nustatyti faktini aplinkybi visuma. Taigi rodinji mo dalyk sudaro: 1) materialiojo teisinio pobdio juridiniai faktai. 2) rodomieji faktai. 3) procesinio teisinio pobdio faktai. CPK 182 straipsnis nurodo keturias grupes aplinkybi, nuo kuri rodinjimo alys atleidiamos . Tai teismo pripainti visiems inomi faktai; siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje ar administracinje byloje nustatyti faktai (prejudiciniai faktai); siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti taktai; pagal statym preziumuojami faktai ir alies pripainti faktai. alis, kuri remiasi preziumuojamu faktu, be abejo, turi teis pateikti papildomai j patvirtinani rodym. Taiau, kitai aliai pateikus prezumpcij paneigiani rodym, alis, kuri rmsi prezumpcija, privalo rodyti anksiau preziumuot fakt. Jeigu alis prie j panaud otos prezumpcijos nenuginija (CPK 182 str. 4 p.), teismas privalo pripainti fakt. aliai pripainus faktus, kuriais remiasi kita alis, teismas gali atleisti pastarj nuo tolesnio j rodinjimo (CPK 182 str. 5 p.). Taiau fakt pripainimas automatikai neatleidia kitos alies nuo pareigos rodinti, nes teismas privalo sitikinti, ar pripainimas tikrai savanorikas . Faktas, alies pripaintas dl apgauls, smurto, grasinimo, suklydus ar siekiant nuslpti ties ir neatitinkantis bylos aplinkybi, teismo nelaikomas pripaintu ir nuo jo rodinjimo alis neatleidiama (CPK 187 str. 2d.). Pripainus faktus, pripainim galima paneigti tik rodius suklydim, apgaul, prievart, grasinim ar smurt (CPK 187 str. 2d.). Tai reikia, kad fakt pripainimas i esms yra neataukiamas. Todl kai alis fakt i pradi pripasta (pvz., vykstant procesui pirmosios instancijos teisme), o vliau pradeda j neigti (pvz., vykstant apeliaciniam procesui), teismas turi teis remtis ankstesniu alies pripainimu, nes negalima kartu to paties ir teigti, ir neigti. Pagal CPK 182 straipsnio 2-3 punktus alys atleidiamos nuo fakt, kurie siteisjusiu teismo sprendimu ar nuosprendiu jau nustatyti kitose bylose, rodinjimo. Faktai, nurodyti siteisjusiame teismo sprendime ar nuosprendyje, vadinami prejudiciniais faktais. E.Lauikas, V.Mikelnas, V.Nekroius Civilinio proceso teis, I tomas, Justitia, Vilnius 2003, 365p. -381p. 4)

Iekinio turinys yra materialiojo teisinio pobdio, o jo iorin forma - procesinio teisinio pobdio. Kreipimasis teism iekiniu laikomas tik tada, kai jo tiek turinys, tiek forma atitinka statymo nustatytus reikalavimus. Pavyzdiui, kreipimasis nepripastamas iekiniu, kai nenurodytas konkretus reikalavimas ar nra tokio reikalavimo pagrindimo. Iekinys, kuriuo siekiama ireikalauti i kito asmens jo turim turt ar daikt, vadintas actio in rem. Iekinys, pareiktas asmeniui siekiant patraukti j atsakomybn, vadintas actio in personam. Miriu iekiniu laikytas iekinys, turintis abiej pirmj iekini bruo. Iekinys dl pripainimo - tai iekinys, kai iekovas prao, kad teismas: 1) patvirtint, pripaint tam tikr jo teis (pvz., iekinys dl nuosavybs teiss gyvenamj nam pripainimo); arba 2) pripaint tam tikrus materialiuosius teisinius santykius (pvz., iekinys dl tvysts nustatymo, dl sandorio pripainimo negaliojaniu). Iekini dl pripainimo paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka (lot. actiones sine condemnatione). ie iekiniai gali bti dviej ri: pozityvs ir negatyvs. Pozityviu iekiniu dl pripainimo siekiama patvirtinti tam tikros teiss ar teisinio santykio buvim, pavyzdiui, toks yra iekinys dl nuosavybs teiss pripainimo, iekinys dl tvysts nustatymo ir panaiai. Negatyviu iekiniu dl pripainimo siekiama konstatuoti teisi ar pareig, teisinio santykio ar jo dalies nebuvim, pavyzdiui, toks yra iekinys dl tvysts nuginijimo, iekinys dl sandorio pripainimo negaliojaniu ir panaiai. Iekiniai dl pripainimo paprastai turi prejudicin gali iekiniams dl priteisimo kitoje byloje. Pavyzdiui, atskiroje byloje nustaius tvyst, ilaikymo priteisimo byloje tvysts teisiniai santykiai neberodinjami. Todl ie iekiniai dar vadinami prejudiciniais, nes j pagrindu vliau reikiami iekiniai dl priteisimo1. Teismo sprendimo byloje, kurioje patenkintas iekinys dl pripainimo, paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdomas specifiniu bdu. Pavyzdiui, pripainus santuok negaliojania, civilins metrikacijos organai anuliuoja santuokos sudarymo akto ra. Iekiniais dl priteisimo laikomi tokie iekiniai, kai iekovas reikalauja, kad teismas pareigot atsakov atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., iekinys dl alos atlyginimo). Patenkinus iekin dl priteisimo, teismo sprendimas daniausiai vykdomas priverstine tvarka, nes atsakovas (skolininkas) iekovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdiui, perduoti pinigus, turt, kita. Iekiniais dl teisini santyki modifikavimo laikomi iekiniai, kai siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius iekovo ir atsakovo santykius, pavyzdiui, toks yra iekinys dl sutarties slyg pakeitimo, iekinys dl santuokos nutraukimo ir panaiai. Iekiniai dl teisini santyki modifikavimo savo ruotu yra trij ri: teises sukuriantys (pvz., iekinys dl servituto nustatymo), teises pakeiiantys (pvz., iekinys dl ilaikymo dydio ar formos pakeitimo) ir teises panaikinantys (pvz., iekinys dl ikeldinimo i gyvenamj patalp). Iekiniams dl teisini santyki modifikavimo paprastai netaikoma ankstesnio teismo sprendimo res judicata galia. Pavyzdiui, teismo sprendimas, kuriuo priteistas ilaikymas, nra klitis vliau reikti iekin dl ilaikymo dydio sumainimo, padidinimo ar ilaikymo formos pakeitimo. Iekinio dalykas - tai iekovo per teism atsakovui pareiktas materialusis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135str. 1d. 4 p.). Kreipdamasis teism teismins gynybos, iekovas visada turi nurodyti, ko jis prao teismo, pavyzdiui, praau pakeisti", praau iiekoti", praau pripainti" ir t.t. Kartu iekovas privalo nurodyti konkret asmen, paeidus ar ginijant iekovo subjektin teis, t. y. atsakov, dl kurio teismas turt priimti konkret sprendim. Tad reikalavimas, t. y. iekinio dalykas, turi du ad resatus - atsakov ir teism. Reikalavimas adresuojamas atsakovui, nes btent jis, iekovo nuomone, paeid ar ginija subjektin teis. Taiau is reikalavimas adresuojamas atsakovui per teism, nes btent teism kreipiamasi su praymu apginti paeist ar ginijam subjektin teis. Iekovui nesuformulavus savo reikalavimo, nra ir iekinio, kartu - ir teisminio nagrinjimo dalyko. Iekinio pagrindas (lot. causa actiones; causa petendi) - tai faktins aplinkybs, kuriomis iekovas grindia savo materialj teisin reikalavim, t. y. iekinio dalyk (CPK 135 str. l d. 2 p.). Juridiniai faktai, kuriais grindiamas reikalavimas, yra faktinis iekinio pagri ndas. Be faktinio, reikia skirti ir juridin iekinio pagrind - konkreias materialiosios teiss normas, kurios reguliuoja ginijam materialj teisin santyk ir kuri pagrindu teismas patenkina iekin. Iekovas iekinio pareikime neprivalo nurodyti juridinio iekinio pagrindo, jis turi nurodyti tik faktin iekinio pagrind. Jeigu suinteresuotas asmuo nepaiso Lietuvos CPK 146-148 straipsni imperatyvi reikalavim ir paduoda teismui pareikim, neatitinkant mint straipsni reikalavim, tai teisjas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 151 straipsnio l dalimi, nustato iekovui termin pareikimo trkumams itaisyti. Iekovui per teisjo nustatyt termin nepaalinus iekinio pareikimo trkum, pareikimas laikomas nepaduotu ir grinamas iekovui (CPK 151 str. 2d.). Pagal CPK 42 straipsnio pirmj dal iekovas turi teis pakeisti iekinio dalyk arba pagrind. ios teiss gyvendinimas detalizuojamas 141 straipsnyje. Iekinio dalyk arba pagrind iekovas gali pakeisti tik iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo. Vlesnis iekinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik jeigu itai tapo btina vliau arba yra gautas prieingos alies sutikimas, arba teismas mano, kad tai neuvilkins bylos nagrinjimo. Toks iekinio element ribojimas aikinamas proceso koncentruotumo principu (CPK 7 str.) ir siekiu ukirsti keli proceso vilkinimui. ios taisykls iimt nustato CPK 377 straipsnis, leidiantis eimos bylose keisti vien i iekinio element iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos. Keisti abiej iekinio element kartu neleidiama, nes tai reikt, kad iekovas atsisako ankstesnio iekinio ir pareikia nauj. Keisti iekinio dalyk galima tik neperengiant ginijamo materialiojo teisinio santykio rib. Iekovas, pareiks visai nauj reikalavim, neturint nieko bendra su pirmesni ir perengiant ginijamo materialiojo teisinio santykio ribas, laikomas atsisakiusiu ankstesnio iekinio. Tok nauj reikalavim iekovas gali pateikti tik pareikdamas iekin bendrja tvarka. Iekinio dalyko ar pagrindo pakeitim reikia skirti nuo iekinio reikalavim padidinimo ar sumainimo arba papildom faktini aplinkybi nurodymo. Iekinio reikalavimo, t. y. iekinio dalyko, sumainimas ar padidinimas, iekinio pagrind papildani faktini aplinkybi nurodymas (CPK 42 str. l d.) nelaikoma iekinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankika iekovo procesin teis. iuo atveju pradiniai iekinio elementai nesikeiia, o tik padidja arba sumaja j apimtis. Pakeisti iekinio dalyk arba pagrind gali tik pats iekovas. Pagal dispozityvumo princip, teismas savo iniciatyva neturi teiss keisti iekinio element. Iimtis yra nustatyta tik kai kurioms nedispozityvioms byloms, kai, siekiant utikrinti vieojo intereso apsaug, statyme teismui suteikiama teis savo iniciatyva viryti pareiktus reikalavimus, t. y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavim, negu j buvo pareikta, taip pat gali priimti sprendim dl reikalavim, kurie nebuvo pareikti, taiau yra tiesiogiai susij su pareikto iekinio dalyku ir pagrindu (CPK 376, 405, 417 str.). CPK 139 straipsnis numato iekovo teis atsiimti iekin. ia teise iekovas gali pasinaudoti tik kol teismas neisiunt iekinio pareikimo nuorao atsakovui. Vliau iekovas gali atsiimti iekin tik atsakovo sutikimu. Tokia nuostata paaikinama tuo, jog iekinio atsimimas neukerta kelio iekovui ateityje vl kreiptis teism su tapai iekiniu, todl atsakovas gali bti pagrstai suinteresuotas tsti bylos nagrinjim, kad jis bt ubaigtas priimant sprendim atmesti iekin, ir itaip atimti i iekovo teis ateityje reikti tapat iekin (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Atsiimant iekin nereikia nurodyti io procesinio veiksmo motyv, nes jie neturi teisins reikms. Teismas, patenkindamas iekovo praym, priima nutart dl iekinio atsimimo, o pareikim palieka nenagrint. Iekinio atsisakymas, skirtingai nuo iekinio atsimimo, reikia pareikto reikalavimo atsisakym. Taiau iekinio atsisakymas nra teiss kreiptis teism atsisakymas (CPK 5 str. 2 d.). Iekin pareiks iekovas savo teis kreiptis teism toje byloje jau yra gyvendins, todl neturi ko atsisakyti. Iekinio atsisakymas reikia materialiojo teisinio reikalavimo, t. y. materialiosios teiss, atsakovui atsisakym. Iekovas turi teis atsisakyti iekinio esant bet kuriai proceso stadijai, t. y. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacins instancijos teisme, nagrinjant byl kasacine tvarka. Jeigu teismas priima iekovo pareikt iekinio atsisakym, teismo nutartimi civilin byla nutraukiama, o iekovas netenka teiss pakartotinai kreiptis teism su tapai iekiniu (CPK 293 str. 4 d., 294 str.). Taiau iekovo pareiktas iekinio atsisakymas nra beslygikas pagrindas teismui nutraukti byl, nes CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta teismo teis nepriimti iekovo pareikto iekinio atsisakymo, prietaraujanio imperatyvioms statym normoms arba vieajam interesui. 2008 m. vasario 19 d. byla

rodinjimo tikslas teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). rodym tyrim ir vertinim atlieka pirmosios ir apeliacins instancij teismai, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dal kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio skundo rib, patikrina apskstus sprendimus ir (ar) nutartis teiss taikymo aspektu. Taigi faktini bylos aplinkybi nustatymas yra ne kasacinio teismo, o pirmosios ir apeliacins instancij teism prerogatyva. CPK 185 straipsnyje tvirtintas laisvas rodym vertinimo principas, kuris reikia, kad galutinai ir privalomai rodymus vertina tei smas. Kartu teismas yra saistomas rodym leistinumo ir ssajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kit rodinjimo taisykli (CPK 182 straipsnis). Teismo vidin sitikinim turi suformuoti byloje esantys rodymai, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, ar yra aplinkybi, pagrindiani arba ne pareikj praym. rodym vertinimas yra susijs su rodym pakankamumo problema. Teismas konstatuoja savo sitikinim vienais ar kitai s rodymais. Taigi teismas, remdamasis byloje esaniais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkyb yra rody ta, jeigu pareikjo pateikti rodymai leidia daryti labiau tiktin ivad esant nei jos nesant. 2007 m. balandio 6 d. byla. Specialisto ivada ikiteisminio tyrimo byloje yra vienas i raytini rodym, kuris turi bti vertinamas kartu su kitais byl oje surinktais rodymais apie ali sutarties, kuria iekovas grindia savo reikalavimus ir kuri nra pripainta negaliojania statym nustatyta tvar ka, sudarymo aplinkybes (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Paymtina, kad netgi prima facie rodymai, t. y. oficialieji raytiniai rodymai, turintys didesn rodomj gali, turi bti vertinami su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis ir gali bti paneigti kitais byloje esaniais rodymais, iskyrus liudytoj parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas, remdamasis i esms tik nurodyta specialisto ivada, nepagrstai netyr ir nevertino kit nagrinjamos bylos faktini duomen: ali ir treij asmen paaikinim, raytini rodym, tarp j ir 2005 m. gegus 2 d. sutarties, kurioje atsakovas pripaino 26 000 Lt skol iekovui ( CPK 185 straipsnis). Be to, apeliacinis teismas pareig rodyti, kad ali sutartyje ireikta atsakovo valia, nepagrstai skyr tik iekovui, nors atsakovas turjo rodyti, kad i sutartis neireikia jo valios (CPK 178 straipsnis). 2007 m. gegus 29 d. byla. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iskyrus atve jus, kai remiamasi aplinkybmis, kuri CPK nustatyta tvarka nereikia rodinti. ioje statymo normoje yra tvirtinta bendroji rodinjimo pareiga ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi pareikjos turi rodyti savo reikalavimo pagrstum praymo faktin pagrind. Pareikjoms nerodius jo, praymas nustatyti juridin reikm turint fakt negali bti tenkinamas. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinjantis byl dl juridin reikm turinio fakto nustatymo, turi imtis vis btin priemoni, kad bt visapusikai iaikintos bylos aplinkybs. Taiau pagal i statymo nuostat byloje dalyvaujantys asmenys neatleidiami nuo pareigos nurodyti faktus ir rodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Taigi pareikjos turjo pareig rodyti juridin reikm turint fakt, kad j tvas nuosavybs teise vald 2,72 ha ems sklyp. emesns ins tancijos teismai konstatavo, kad byloje esantys rodymai nra pakankami pareikj praomam juridin reikm turiniam faktui nustatyti. Kasacinis teism as kitos ivados negali daryti, nes tai bt susij su kitokiu t pai teism vertint rodym vertinimu. Minta, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dal kasacinis teismas tokios teiss neturi. emesns instancijos teismai konstatavo, kad pareikjos nepateik rodym, pakankam ivadai, kad j tvas nuosavybs teise vald 2,72 ha ems sklyp, padaryti. Kasacinio skundo argumentai dl atskir rodym vienokio ar kitokio vertinimo nepaneigia teism padaryt ivad. Be to, rodym apimties pakankamumas ir j vertinimas yra fakto klausimai. Minta, kad kasacinis teismas fakt nenustatinja ir neve rtina. 2008 m. birelio 30 d. byla. Pagal CPK 185 straipsn dl to, ar tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendia remdamasis tikimybi pusiausvyros principu. Jeigu pateikti rodymai leidia teismui padaryti ivad, kad yra didesn tikyb, jog tam tik ri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripasta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvien byloje priimt rodym ir iklausyti joje dalyvaujani asmen argumentus apie to rodymo ssajum, leistinum, patikimum ir rodomj reikm. rodinjimo proceso baigiamasis etapas yra rodym vertinimas. vertindamas rodymus, teismas turi sitikinti, ar pakanka rodym reikmingoms bylai aplinkybms nustatyti, ar tinkamai alims buvo paskirstyta rodinjimo pareiga, ar rodymai turi ry su rodinjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastot rodym, ar nepaneigtos pagal statymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicini fakt; taip pat reikia vertinti kiekvien rodym ir rodym viset. Pagal bendrj rodinjimo pareigos paskirstymo taisykl dalyvaujantys civiliniame teisiniame gine asmenys turi pareig rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu ( CPK 178 straipsnis). 2008 m. rugsjo 30 d. byla. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dal fakt galima pripainti rodytu, jeigu byloje esani rodym pagrindu susiformuoja teismo sitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukiausiasis Teismas, formuodamas teism praktik dl CPK norm, reglamentuojani rodinjim ir rodym vertinim, aikinimo ir taikymo, ne kart yra paymjs, kad rodym vertinimas pagal CPK 185 straipsn reikia, jog bet kokios ginui isprsti reikmingos informacijos rodomj vert nustato teismas pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku ir objektyviu aplinkybi, ku rios buvo rodinjamos proceso metu, inagrinjimu, vadovaudamasis statymais. rodym vertinimas civilinje byloje grindiamas taisykle, kad tam tikr faktini aplinkybi buvim teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideli abejoni dl t aplinkybi egzistavimo. Teismas gali daryti ivad apie tam tikr aplinkybi buvim tada, kai byloje esani rodym visuma leidia manyti, jog labiau tiktina atitinkam fakt buvus, n ei jo nebuvus (tikimybi pusiausvyros principas) Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra paymjs, kad rodym pakankamumo klausimas turi bti sprendiamas, atsivelgiant bylos kategorij, jos pobd ir kitas svarbias aplinkybes. Bylose dl asmens ilaikymo fakto nustatymo teismas turi isiaikinti ar pareikjui teikiama turtin pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo altinis, taip pat ilaikymo trukm, jeigu ji teisikai reikminga. I apsksto Panevio apygardos teismo sprendime pateiktos rodym analizs matyti, kad ji atlikta tinkamai. Tokie, kaip ioj e byloje pateikti rodymai: kelions bilietai, vizos, nuo seno laikoma karin paradin uniforma, taip pat pinig persiuntimo kvitai, nesudaro pagrindo pripainti rodytu kasators ilaikymo, kaip pagrindinio ir nuolatinio pragyvenimo altinio, fakto. Kelions dokumentai savaime nepatvirtina ilaikymo fakto, juolab kad kasators pateikti traukinio bilietuose nurodytas marrutai i Lietuvos iki Maskvos (Rusija), kurios srityj e, (duomenys nekslbtini), gyvena kasators dukt, o ne iki Pavlovo (Rusija, Ninegorodsko sritis), kuriame gyveno kasators sutuoktinis. Taigi nerodyta, kad kasator susitikdavo su sutuoktiniu. Apeliacins instancijos teismas pagrstai nesivadovavo teismo posdyje nedalyvavusi liudytoj raytiniais parodymais, patvirtintais notaro, nes jie surinkti nesivadovaujant statym reikalavimais. rodymais galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka visus ketur is paymius: pirma, rodymas turi bti tam tikri duomenys, informacija, inios apie faktus, sudaranius rodinjimo dalyk; antra, rodymas turi turti ry su byla, su faktais, sudaraniais rodinjimo dalyk (rodym ssajumas); treia, rodymas turi bt i gautas, pateiktas, surinktas, itirtas ir vertintas tik statymo nustatyta tvarka; ketvirta, informacija turi bti gauti tik i statyme nustatyto altinio ar rodinjimo priemons. Trkstant bent vieno poymio, faktiniai duomenys nra rodymai. ioje byloje liudytoj raytiniai parodymai neatitinka dviej poymi. Pirma, jie gauti neteistu bdu ne statymo nustatyta tvarka, nes surinkti ne teismo pavedimu ratu apklausus liudytojus. Taip pat, norint apklausti Rusijos Federacijos pilieius, nepasinaudota Rusijos Federacijos, kurioje gyvena liudytojai, teisine pagalba pagal pirmiau nurodyt dvial bendradarbiavimo sutart. Antra, kasators pateikti liudytoj raytiniai parodymai (pareikimai) neatitinka ir rodinjimo priemoni leistinumo poymio, nes CPK nenustatyti raytiniai liudytoj parodymai, patvirtinti notaro, kaip rodinjimo priemon (CPK 189196 straipsniai). Taigi ioje byloje paeista liudytoj parodym gavimo tvarka ir rodinjimo priemoni leistinumas, todl i liudytoj gautos informacij os negalima laikyti rodymu. Priimdamas apskst sprendim, Panevio apygardos teismas atsivelg byloje esani rodym pobd ir viset, nes i bylos

duomen matyti, kad kasator ir jos sutuoktinis daugiau kaip trisdeimt met gyveno atskirai, netvark bendro kio, sutuoktinis iki mirties paskutinius septynerius metus gyveno su kita moterimi, kuri organizavo jo laidotuves, gavo laidojimo paalp. Teisj kolegij a konstatuoja, kad ioje byloje esani rodym nepakanka kasators praomam juridin reikm turiniam faktui nustatyti, todl apeliacins instancijos teismo ivados padarytos nepaeidiant rodym vertinimo taisykli (CPK 176185 straipsniai). Taip pat nra pagrindo teigti, kad teismas neatsivelg kasators nurodom kasacinio teismo iaikinim, jog juridini fakt nustatymo bylose lemiam reikm turi netiesioginiai rodymai, nes prieingu atveju, t. y. esant tiesiogini rodym, pareikjui nereikt teismo prayti nustatyti juridin fakt. 2004 m. gruodio 30 d. senato nutarimas. rodinjimo dalykas civilinse bylose yra: a) materialinio teisinio pobdio juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia arba pasibaigia gino ali teiss ir pareigos; b) rodomieji faktai, t. y. statymuose nurodyti faktai, kuri pagrindu teismas daro ivad apie reikming gino (bylos) aplinkybi egzistavim; c) procesinio teisinio pobdio juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai. Teiss normos turinys, jos aikinimas ir taikymas paprastai nra rodinjimo dalykas, taiau tam tikrais atvejais rodinjimo dalyko civilinje byloje sudedamja dalimi tampa usienio teiss normos bei i norm aikinimo ir taikymo aktai. Pavyzdiui, pagal Lietuvos Respublikos CK 1.12 straipsnio 2 dal ginuose i tarptautin element turini teisini santyki, jeigu usienio teiss taikym numato ali susitarimas, visus su taikomos usienio teiss turiniu susijusius rodymus, tarp j ir tos teiss aikinim, jos taikymo praktik ir doktrin atitinkamoje usienio valstybje, pateikia gino alis, kuri remiasi usienio teise. Kai i esms paeidiama statym nustatyta rodym rinkimo, pateikimo, tyrimo tvarka, tokiu bdu gautais duomenimis remtis n egalima. Pavyzdiui, negalima remtis rodymais, neitirtais teismo posdyje, parodymais liudytoj, kurie negali nurodyti, kokiu bdu ir i kur gavo informacij, taip pat parodymais asmen, kurie pagal CPK 189 straipsnio 2 dal negali bti apklausti kaip liudytojai. Turt bti nepripastami rodymais dokumentai, valstybs ir savivaldybi institucij, notar ir kit valstybs galiot asmen iduoti, paeidiant i ems dokumentams keliamus formos reikalavimus. Dokumentai, iduoti paeidiant juos idavusi institucij kompetencijos ribas, nepripaintini raytiniais rodymais. Negalima remtis nuotraukomis, vaizdo bei garso raais, padarytais paeidiant statymus (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Specialias inias turinio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisjo nutart civilinje byloje, taip pat ne pagal antstolio patvarkym vykdomojoje byloje, nepaisant jo ivados tiriamojo mokslinio pobdio, negali bti laikomas eksperto ivada CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta prasme. Tokia ivada gali atitikti kit CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatyt rodinjimo priemon - raytin rodym, jeigu jame yra duomen apie aplinkybes, turinias reikms bylai. statym numatytais atvejais CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyt rodinjimo priemoni panaudojimo galimybs civilinse bylose yra ribojamos (rodinjimo priemoni leistinumas). CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybs, kurios pagal statymus turi bti patvirtintos tam tikromis rodinjimo priemonmis, negali bti patvirtintos jokiomis kitomis rodinjimo priemonmis. i CPK norma yra bendro pobdio, nes joje nenurodoma, kokiais atvejais ji turt bti taikoma. Jos taikymo konkreius atvejus numato specialiosios CPK ir materialins teiss normos. Pavyzdiui, pagal CPK 466 ir 469 straipsni nuostatas asmens psichinei bsenai nustatyti btina teismo psichiatrijos eksperto ivada; bylose dl daikto valdymo paeidim paalinimo registruotiniems daiktams btini duomenys i vieojo registro (CPK 420 straipsnio 3 punktas) ir kt. iais ir kitais statym numatytais atvejais btinai turi bti naudojama statymo konkreiai nurodyta privaloma rodinjimo priemon, taiau tai nedraudia i aplinkybi papildomai rodinti dar ir kitomis rodinjimo priemonmis. CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatose ribojama ali teis, kai kyla ginas dl sandorio sudarymo, remtis liudytoj parodymais sandorio sudarymo ar jo vykdymo faktui patvirtinti, jeigu nebuvo laikomasi statym reikalavim tok sandor sudaryti paprasta raytine forma. Kita vertus, is rodinjimo ribojimas nra absoliutus. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje tvirtinta nuostata suteikia teismui teis netaikyti draudimo remtis liudytoj parodymais, jeigu tai prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatyti konkrets atvejai, kada, remiantis siningumo, teisingumo ir protingumo principais, galima nepaisyti draudimo naudotis liudytoj parodymais, btent kai: 1) byloje yra kitoki raytini, nors ir netiesiogini, sandorio sudarymo rodym; 2) sandorio sudarymo fakt patvirtinantys raytiniai rodymai yra prarasti ne dl alies kalts (dingo per kar, gaisr, buvo pagrobti ir t. t.); 3) atsivelgiant sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo manoma sandorio sudaryti ratu; 4) atsivelgiant ali tarpusavio santykius, sandorio prigimt bei kitas svarbias b ylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytoj parodymus prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams. ias iimtis patvirtinanias aplinkybes teismai turi nustatyti ir motyvuoti raytinje ar odinje nutartyje bei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Negalima remtis rodinjimo priemonmis, jeigu j duomenys sudaro valstybs ar tarnybos paslapt. Tokiomis rodinjimo priemonmis galima remtis tik islaptinus jose esanius duomenis (CPK 177 straipsnio 5 dalis). Teismams privalu taikyti rodym ssajumo taisykl, tai yra teismai turi priimti, tirti ir vertinti tik tuos rodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinias reikms bylai (CPK 180 straipsnis). rodymus, neturinius ryio su rodinjimo dalyku, taip pat pakartotinai pateiktus raytinius rodymus, kurie jau anksiau buvo pateikti ir priimti, reikia atsisakyti priimti. Tokiais atvejais teismas priima raytin arba odin motyvuot nutart (CPK 181 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1-4 dalys). Nebereikia rodinti CPK 182 straipsnyje ivardyt aplinkybi: teismo pripaint visiems inomomis; nustatyt siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje ar administracinje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iskyrus atvejus, kai teismo sprendimas suk elia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai); asmens nusikalstam veiksm pasekmi, nustatyt siteisjusiu teismo nuosprendiu baudiamojoje byloje (prejudiciniai faktai); preziumuojam pagal statymus ir nepaneigt bendra tvarka; pagrst ali pripa intais faktais. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia rodinti aplinkybi, kurios buvo rodinjimo dalykas ir yra nustatytos siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje ar administracinje byloje, jeigu nagrinjamoje civilinje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo j teisins padties) ar j teisi permjai. Jeigu nagrinjamoje civilinje byloje dalyvauja nors vienas asmuo, nedalyvavs anksiau inagrintoje civilinje ar administracinje byloje, ankstesniu siteisjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybs prejudicins galios neturi. Taiau jeigu ankstesnis siteisjs teismo sprendimas civilinje ar administracinje byloje sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims, tai tokiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybs taip pat turi prejudicin gali. Faktai, nustatyti administracini institucij, ikiteisminio tyrimo pareign priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicins galios neturi ir vertinami kaip raytiniai rodymai. Nereikia rodinti civilinio proceso metu alies pripaint fakt, kuriais kita alis grindia savo iekinio (prieiekinio) reikalavimus ar atsikirtimus. Faktai gali bti pripainti odiu ir ratu bet kurioje proceso stadijoje. odinis fakt pripainimas raomas teismo posdio protokol ir pripainusios alies pasiraomas. Raytinis pripainimas gali bti idstytas procesiniuose dokumentuose (iekinyje, prieiekinyje, atsiliepime iekin, dublike, triplike, raytiniuose dalyvaujanio byloje asmens paaikinimuose). Teismas negali priimti tikrovje nebuvusi bei melaging fakt pripainimo, nes toks pripainimas yra niekinis. Teismas privalo tikrinti ir sitikinti, kad alies pripainti faktai ar vlesnis atsisakymas nuo j pripainimo atitinka bylos aplinkybes ir kad pripainimas ar atsisakymas nuo jo nra pareiktas dl apgauls, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslpti ties (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo iekin nepateikimas, alies neatvykimas teismo posd negali bti vertinamas kaip fakt ar iekinio (prieiekinio) pripainimas. Faktus, alies pripaintus ne civilinio proceso metu (laikuose, ratuose valstybs ar savivaldybs institucijoms, garso rauose ir kt.), reikia rodinti pagal bendrsias rodinjimo taisykles. rodinjimo procesas civilinje byloje susideda i fakt ir rodym nurodymo, rodym rinkimo, pateikimo, tyrimo ir vertinimo . Fakt ir rodym nurodymas, rodym rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilin byl ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo. Iekovas iekinyje, pareikjas pareikime, atsakovas atsiliepime ar prieiekinyje privalo nurodyt i aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus rodymus, kuriais ketina rodinti tas aplinkybes, ir pridti tuos rodymus. Pasirengimo civilini byl nagrinjimui teisme stadijoje teismas privalo isiaikinti ali gino esm ir apimt, j pateiktus rodymus, jeigu pateikt rodym

neutenka, pasilyti alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus rodymus ir nustatyti termin jiems pateikti, preliminariai vertinti teisin santyk, dl kurio kilo ginas, surasti taikytin teiss norm ir jos pagrindu nustatyti rodinjimo dalyk, esant pagrstam ali praymui, ireikalauti rodymus, kuri dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prao juos ireikalauti, patikrinti rodym ry su rodinjimo dalyku (rodym ssajum), rodym leistinum, prireikus patikslinti ali pareig rodinti. rodym rinkimas, pateikimas paprastai pasibaigia teismui primus nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje (CPK 226, 232 straipsniai). Tais atvejais, kai nagrinjimo teisme stadijoje paaikja, kad atsirado btinyb taikyti kit teiss norm, patikslinti rodinjimo dalyk, ali rodinjimo pareigas, taip pat btinyb surinkti, pateikti naujus rodymus, - teismas, siekdamas vykdyti teisingum, turi teis pasilyti alims pateikti naujus rodymus, priimti ali pateiktus naujus rodymus arba ali praymu juos ireikalauti, o eimos, darbo, ypatingosios teisenos, taip pat bankroto, restruktrizavimo bei kitose bylose, kuriose pagal statym teismas privalo veikti ex officio, - rinkti rodymus ir savo iniciatyva. Tokiais atvejais teismas priima odin ar raytin nutart dl nauj rodym primimo ar ireikalavimo. Nutarties motyvuose nurodomi rodym primimo ar ireikalavimo argumentai. Apeliacins instancijos teismui nauj rodym negali bti pateikta, iskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrstai atsisak juos priimti arba nepagrstai nepatenkino alies praymo ireikalauti rodymus, taip pat kai nauj rodym pateikimo btinyb ikilo vliau (CPK 302, 314 straipsniai). alys, tretieji asmenys ir liudytojai gali atsisakyti duoti paaikinimus bei parodymus, jeigu tokie paaikinimai ar parodymai bt nenaudingi jiems patiems, j eimos nariams arba artimiesiems giminaiiams (CPK 188 straipsnis, 191 straipsnio 2 dalis, CK 3.135 straipsnis). Jeigu nurodyti asmenys neatsisako duoti tokio pobdio paaikinim bei parodym, jie privalo duoti teismui tikrov atitinkanius paaikinimu s bei parodymus. rodinjimo proceso baigiamasis etapas yra rodym vertinimas. vertindamas rodymus, teismas turi sitikinti, ar pakanka rodym reikmingoms bylos aplinkybms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos rodinjimo pareigos, ar rodymai turi ry su rodinjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastot rodym, ar nepaneigtos pagal statymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicini fakt. Reikia vertinti kiekvien rodym atskirai ir rodym viset. Teismai, vertindami rodymus, turi vadovautis ne tik rodinjimo taisyklmis, bet ir logikos dsniais, pagal vidin savo sitikinim padaryti nealikas ivadas. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dal jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios, iskyrus oficialius raytinius rodymus ( prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybs laikomos visikai rodytomis, iki jos nebus paneigtos statym nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Eksperto ivada teismui taip pat yra neprivaloma ir vertinama pagal vidin teisj sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu byloje esani rodym ityrimu. Kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto ivada turi bti motyvuojamas sprendime arba nutartyje (CPK 185, 218 straipsniai).

9 TEMA. LIUDYTOJAI. RAYTINIAI RODYMAI. DAIKTINIAI RODYMAI. 2008 m. liepos 8 d. byla. - Tarp statymini rodinjimo taisykli yra ir privalomi reikalavimai raytini rodym formai: teismui turi bti pateikiami raytini rodym originalai arba statymu galiot asmen patvirtinti nuoraai ( CPK 198 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis), formos reikalavim neatitinkantys rodymai gali bti teismo vertinami (teismas sprendia dl j rodomosios galios) tik iimtiniais atvejais - kai j originalai neilik (CPK 202 straipsnis). Nagrinjamu atveju teismas sprendim grind tinkamai nepatvirtintomis raytini rodym kopijomis ir, nors iekovas ginijo jais rodinjam faktini aplinkybi buvim, nesim procesini priemoni j tikrumui patikrinti nepareikalavo, kad atsakovas pateikt leistinumo kriterij atitinkanius rodymus. is procesins teiss norm paeidimas galjo turti takos neteisto t eismo sprendimo primimui, jis gali bti paalintas nagrinjant byl apeliacine tvarka, todl skundiamas sprendimas panaikinamas ir byla grinama i naujo nagrinti apeliacins instancijos teismui. 2005 m. gruodio 5 d. byla. - CPK 185 straipsnis reglamentuoja rodym vertinim, o 197 straipsnis raytinius, tarp j oficialius raytinius, rodymus. Reikt vadovautis tuo, kad rodymai civiliniame procese yra faktiniai duomenys. Jie idstyti ar pateikti statym atitinkaniose rodinjimo priemonse. Raytiniuose oficialiuose rodymuose tokie faktiniai duomenys yra faktinio pobdio aplinkybs, kurias nustato valstybs ir savivaldybs institucijos, veikdamos pagal savo kompetencij. Pirmiausia tai turi bti faktinio pobdio duomenys. Kita vertus, tai reikia, kad rodyma is civiliniame procese neturi bti laikomi kitokio pobdio duomenys, t. y. ne inios, faktai ar informacija, o nuomon, svarstymas ar vertinimas ( CPK 177 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde kaip CPK 185 ir 197 straipsni paeidimas nurodoma tai, kad teismas netyr ir nepasisak dl raytiniuose dokumentuose esani duomen. Rat turinys rodo, kad tai yra ne faktiniai, bet vertinamojo pobdio duomenys, ireikiantys nuomon. Tai neatitinka statymu tvirtintos rodym sampratos, todl ie kasacinio skundo argumentai teisikai nepagrsti. 2008 m. kovo 12 d. - CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rodymai civilinje byloje yra tam tikri faktiniai duomenys. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dal tie duomenys gali bti ali ir treij asmen paaikinimuose, liudytoj parodymuose. - Civilins bylos nagrinjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmenikai spjami dl atsakomybs u melaging parodym davim. Nors nepaneigiama, kad jie gali bti suinteresuoti duoti parodymus vienos i ali arba byloje dalyvaujani asmen naudai, bet dl to jie negali bti laikomi to asmens atstovais, jeigu nra materialini ar procesini atstovavimo santyki. Ta aplinkyb, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali bti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nra pagrindas atsisakyti apklausti asmen kaip liudytoj, o jo duot parodym nevertinti kaip rodym altinio rodinjimo priemons, o joje esani faktini duomen kaip rodym. Aplinkybs dl asmens santyki su bylos dalyviais, dl j prigimties ir pobdio yra isiaikinamos liudytojo apklausos metu (CPK 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant rodymus asmens pateiktus faktinius duomenis. ios aplinkybs nra pagrindas vertinti apklausiam kaip liudytoj asmen kaip dalyvaujanio byloje asmens atstov ir dl to atsisakyti j apklausti ar jo parodym nevertinti teismo procesiniame dokumente. Kadangi liudytoj parodymai ir j pateikimas yra subjektyvaus pobdio, tai aplinkybs, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugysts, verslo ar kitokiais ryiais yra susijs su dalyvaujaniais byloje asmenimis gali sudaryti pagrind teismui vertinti liudytoj parodymus kaip nepatikimus. i ivada turi bti daroma pagal liudytoj parodym turin, vis byloje esani rodym visum (CPK 185 straipsnis) ir turi bti motyvuota. - Samdanio asmens darbuotojai gali bti apklausiami kaip liudytojai civilinse bylose dl kit darbuotoj atleidimo i darbo, jeigu jie atitinka liudytojui keliamus reikalavimus (CPK 189 straipsnis) ir nra aplinkybi, dl kuri jie negali bti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 2 dalis). Svarbu, kad jam gali bti inomos aplinkybs, susijusios su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Paymtina, kad jeigu toks asmuo patraukiamas dalyvaujaniu byloje asmeniu, tai jam inomi su byla susij faktiniai duomenys yra pateikiami kita procesine forma alies ar treiojo asmens paaikinimais. Abiem atvejais ar apklausiant fizin asmen liudytoju, ar gaunant fizinio asmens, kaip alies ar treiojo asmens, paaikinimus yra tapaios rodym prigimties ir teikimo aplinkybs. - Civilinse bylose kaip liudytojai gali bti apklausiami darbdavio organ, administracijos nariai, per kuriuos darbdavys gyja teises ir pareigas (DK 14 straipsnio 2 dalis), taip pat darbuotojai ar buv darbuotojai, jeigu jie ino aplinkybes, turinias ry su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkyb, kad jie gali bti suinteresuoti bylos aplinkybi tam tikru nustatymu vienos i ali interesais ar savo interesais (kad ivengt atsakomybs u paeidimus, kad jiems bt sudarytos geresns galimybs darbui ar karjerai arba kt.), minta, nra pagrindas atsisakyti ju os apklausti kaip liudytojus, bet turi takos parodym vertinimui. - Ta aplinkyb, kad nurodytus veiksmus atliks ir kaip liudytojas apklaustas asmuo iekovo atleidimo i darbo metu yra padars paeidim ir gali bti links nuslpti dal jam asmenikai nepalanki bylos aplinkybi (pvz., kad jam paiam nebt taikoma drausmin ar k itokia atsakomyb), nesudaro pagrindo kvestionuoti jo duot liudytoj parodym kaip neteistos rodinjimo priemons, o tik gali bti pagrindu

atitinkamai vertinti jo duotus parodymus apie bylos aplinkybes. Jeigu toks asmuo vliau traukiamas byl dalyvauti alimi ar treiuoju asmeniu, tai iki to jo, kaip liudytojo, duoti parodymai pirmiau nurodytu pagrindu negali bti atmetami kaip rodinjimo priemon. Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 1999 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinje byloje Nr. 3K -3-674/1999, nuostata, kad liudytoj, teisikai suinteresuot bylos baigtimi, btina traukti byl dalyvaujaniu asmeniu. iuo atveju nebuvo aplinkybi, dl kuri asmenys, apklausti kaip liudytojai, turjo bti traukti byl, o jeigu ir reikt juos traukti byl dalyvaujaniais byloje asmenimis, tai j duoti iki to parodymai neprarast rodym altinio reikms. 10 TEMA. EKSPERTIZ. TEISMINIAI PAVEDIMAI. TEISIN ARGUMENTUACIJA. 2008 m. rugsjo 29 d. byla. - Teisj kolegija paymi, kad ekspertizs skyrimo pagrindas yra poreikis isiaikinti tam tikrus bylai reikmingus klausimus, kuriuos negali bti atsakyta be specialij atitinkamos srities ini. Teisj kolegija konstatuoja, kad ekspertizs paskyrimo klausimas konkreios bylos atveju gali bti sprendiamas tada, kai, surinkus ir ityrus byloje esanius rodymus, atsiranda poreikis pasinaudoti specialiomis atitinkamos srities iniomis. Btinyb papildyti bylos mediag, kasators manymu, lm tai, kad iekov pateikti rodymai nevisikai patvirtina alos dyd dl papildom statybos kat ir pan. - Aikindama CPK 212 straipsnio 1 dal, teisj kolegija konstatuoja, kad ekspertiz gali bti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujani byloje asmen iniciatyva. Teisj kolegija nesutinka su apeliacins instancijos teismo ivada, kad ekspertizs skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujani byloje asmen valios. - Teisj kolegija paymi, kad remiantis CPK 213 straipsnio nuostatomis, kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teis pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto ivad. Dl to, be nurodyt byloje neiaikint klausim, reikalaujani speciali ini ( CPK 212 straipsnio 1 dalis), ekspertui (ekspertams) gali bti pateikiami kiti klausimai, taiau tuos, kuriais reikalaujama eksperto ivados, galutinai nustato teismas. 11 TEMA. PASIRENGIMAS NAGRINTI BYL IR PROCESINIAI DOKUMENTAI. CIVILINS BYLOS NAGRINJIMAS. TEISMO SPRENDIMAI. 2005 m. spalio 17 d. - CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ,,klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiks netikslumai nra klitis atlikti procesinius veiksmus, kuri yra praoma pateiktame procesiniame dokumente . Tai reikia, kad dl dalyvaujanio byloje asmens teismui pateikto procesinio dokumento turi bti sprendiama ne pagal io dokumento form, taiau pagal jo turin. Jeigu asmuo klaidingai vardija procesin dokument, kuris savo turiniu ir paskirtimi yra laikytinas kitu procesiniu dokumentu, toks dokumentas teisikai vertintinas pagal tikrj turin. - Vien formals procesinio dokumento trkumai, kiek jie susij su neteisingu procesinio dokumento pavadinimo nurodymu, nedaro esmins takos tokio dokumento galiojimui. 2007 m. lapkriio 8 d. - Teiss bti iklausytam, odinio proceso, nagrinjimo teisme betarpikumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinjim teismo posdyje bt tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teis dalyvauti teisme nagrinjant byl odinio proceso tvarka ir naudotis kitomis procesinmis teismis. alys neprivalo dalyvauti teismo posdyje ir gali vesti byl per atstovus ar prayti teism byl inagrinti joms ir j atstovams nedalyvaujant. Taiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra tvirtinta ir bendroji ali pareiga procesinmis teismis naudotis siningai ir jomis nepiktnaudiauti, rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgiant proceso eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ir atsikirtimai. - CPK 246 straipsnio 2 dalis pareigoja atsakov ir jo atstov, negalinius atvykti teismo posd dl objektyvi prieasi, apie tai informuoti teism i anksto iki teismo posdio pradios, patiekiant teismui praym atidti bylos nagrinjim ir neatvykim pateisinan ius dokumentus. Taigi pagrindinis principas, leidiantis aliai ivengti neigiam procesini teisini padarini jai (aliai) neatvykus teismo posd, yra pareiga laiku informuoti teism apie nedalyvavim teismo posdyje. Paymtina, kad teismas gali atidti bylos nagrinjim esant dviems slygoms: pirma, atsakovas ar jo atstovas praym atidti bylos nagrinjim ir neatvykim pateisinanius dokumentus pateikia iki teismo posdio, kur neturi galimybi atvykti, pradios; antra, teismas neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis ( CPK 246 str. 2 d.). Taigi asmuo, pageidaujantis atidti bylos nagrinjim, privalo ne vien nurodyti neatvykimo prieast, bet ir rodyti, kad prastomis pastangomis, kurias objektyviai dt siningas, apdairus asmuo, neatvykimo teismo posd prieasi nepavykt paalinti. - Taigi, atsakovas, gavs teismo aukim, posd neatvyko ir iki posdio pradios nepateik teismui praymo atidti bylos nagrinjim ar dokument pateisinani savo neatvykim. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi bei atsivelgdamas tai, kad atsakovas neturi atstovo gali: 1) iekovo praymu priimti sprendim u aki; 2) atidti bylos nagrinjim; 3) inagrinti byl i esms pagal bendrsias gino teisenos taisykles. Nagrinjamu atveju iekovas nepra priimti sprendim u aki (b. l. 101-102), byla negaljo bti nagrinjama i esms, kadangi nebuvo pasibaigs atsakovui skirtas terminas atsiliepimui patikslint iekin pateikti, todl teismas parengiamj posd atidjo 2007 m. rugpjio 30 d. - CPK 246 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo teis skirti aliai baud sietina su tokiomis slygomis: 1) statymai numato alies pareig dalyvauti teismo posdyje; 2) teismas pripasta alies dalyvavim teismo posdyje btinu; 3) alis be svarbi prieasi nea tvyksta teismo posd ir dl to tenka atidti bylos nagrinjim; 4) statymai draudia priimti sprendim neatvykusiai aliai u aki arba to kio sprendimo neprao atvykusioji alis. 2008 m. rugsjo 18 d. - Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkt, teismas iekin palieka nenagrint, jeigu atsakovas neprao priimti sprendimo u aki io Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Taigi ioje proceso teiss normoje nurodyto iekinio palikimo nenagrinto pa grindo taikymas tiesiogiai susijs su alies neatvykimo teismo posd padariniais, idstytais CPK 246 straipsnio 1 dalyje. CPK 246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja iekovo ir jo atstovo neatvykimo teismo posd pasekmes. Bylos nagrinjimas atidedamas, kai teismo posd neatvyksta iekovas, kuriam tinkamai nepraneta apie teismo posdio laik ir viet ir jis neturi atstovo, kai teismo posd neatvyksta vedantis byl per atstov iekovas ir jo atstovas ir tinkamai apie posdio laik ir viet nepraneta iekovo atstovui. - Teisj kolegija paymi, kad civilinio proceso statymas orientuoja proceso dalyvius siningai naudotis ir nepiktnaudiauti jiems priklausaniomis procesinmis teismis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad is kuo greiiau priimt teising materialiuoju atvilgiu sprendim. Neigiam procesini padarini taikymas alims u neatvykim teismo posd tai statymo leidjo pasirinkta poveikio priemon, skatinanti alis padti teismui gyvendinti civilinio proceso tikslus. Iekinio palikimo nenagrinto instituto paskirtis ukirsti galimybes vilkinti proces. - Nagrinjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundiama nutartimi paliko iekovo iekin nenagrint, nes teismo posd neatvyko iekovo atstovas. Taigi, sudarant teisini paslaug sutart, sutarties alims buvo inoma tiek teismo posdio data Kauno apygardos teisme 2008 m. balandio 23 d., tiek ta aplinkyb, kad t pai dien iekovo atstovas advokato padjjas E. R. M. Romerio universitete Vilniuje turs laikyti egzamin ir negals dalyvauti paskirtame teismo posdyje. Teisj kolegija sprendia, kad laikotarpis nuo 2008 m. balandio 1 d. iki 2008 m. balandio 23 d. buvo pakankamas tam, kad iekovas pasirpint tinkamu atstovavimu.

Atsivelgdama nurodytas aplinkybes, teisj kolegija sprendia, kad pirmosios instancijos teismas, 2008 m. vasario 29 d. teismo posdyje tinkamai ir laiku informavs apie kito teismo posdio viet ir laik iekovo atstov, turjo pagrind, neatvykus iekovui ir iekovo atstovui bei atsakovui nepraant priimti sprendimo u aki, palikti iekin nenagrint ( CPK 296 str. 1 d. 5 p., 246 str. 1 d.). Iekovas, inicijavs civilin byl, turi pareig sekti bylos eig, aktyviai dalyvauti byloje, praneti teismui bet kokius pasikeitimus, galinius turti takos teismo procesui, skaitant ir negaljim dalyvauti teismo posdyje. To reikalauja civilinio proceso koncentracijos, ekonomikumo bei kooperacijos princi pai (CPK 7, 8, 13 str.). ioje byloje iekovo atstovo veiksmai (neveikimas) neatitiko nurodyt rpestingos alies elgesio civiliniame procese princip, o atskirajame skunde idstyti argumentai nepaneig teismo ivad (CPK 178, 185 str.). 2008 m. balandio 8 d. Civilins bylos sustabdymo instituto paskirtis paalinti tam tikras objektyviai esanias statymo nurodytas klitis, nepriklausanias nei nuo dalyvaujani byloje asmen, nei nuo teismo valios, dl kuri buvimo teismas negali tinkamai inagrinti civilins bylos. Civilins bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesini veiksm, kuriais siekiama isprsti byl i esms, atlik imo sustabdym neapibrtam terminui dl aplinkybi, nepriklausani nuo byloje dalyvaujani asmen ar teismo valios. Byla gali bti sustabdyta dl statyme nurodyt objektyvi aplinkybi, trukdani isprsti konkrei byl. Pagal civilins bylos sustabdymo pagrindus statymo iskirtos dvi bylos sustabdymo rys: privalomasis bylos sustabdymas ( CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrind skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomj bylos sustabdymo pagrind sudaranios aplinkybs, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinjim, o bylos sustabdymas dl fakultatyvj sustabdymo pagrind sudarani aplinkybi yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teis, bet ne pareig sustabdyti bylos nagrinjim, ir teismas konkreiu atveju sprendia, reikia ar ne stabdyti byl. Teisj kolegija paymi, kad, sustabdius civilin byl, usitsia teismo procesas. mogaus teisi ir pagrindini laisvi aps augos konvencijos (toliau Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta asmens teis tai, kad byla bt inagrinta per manomai trumpiausi laik, yra viena i sudtini teiss teising bylos nagrinjim dali ir pareigoja teism rpintis kiek manoma greitesniu bylos inagrinjimu . Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siekt kuo greiiau inagrinti byl ir atkurti teisin taik tarp gino ali, nesudaryt slyg vilkinti byl (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrind formaliai, o kiekvienu atveju privalo sitikinti, kad i ties yra aplinkybs, kurios sudaro statymo nurodyt pagrind sustabdyti konkrei byl. Nagrinjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprend, kad byla sustabdytina pagal CPK 164 straipsnio 4 punkt, t. y. fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindu, o apeliacins instancijos teismas pakeit pirmosios instancijos teismo nutart, nurods, kad iuo atveju byla turi bti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punkt, t. y. privalomojo bylos sustabdymo pagrindu . Pagal CPK 163 straipsnio 3 punkt teismas privalo sustabdyti byl, kai negalima nagrinti tos bylos tol, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administracine tvarka. Teisj kolegija paymi, kad statym leidjo tvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti byl paaikinama siekiu ivengti prietaring sprendim tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikt t pai fakt nustatinti kelis kartus, bt taupoma tiek byloje dalyvaujani asmen, tiek teismo los ir laikas. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuot teiss aikinimo ir taikymo praktik CPK 163 straipsnio 3 punkte tvirtintas privalomojo civilins bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinjamos civilins bylos ir teisinio rezultato kitoje neinagrintoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turs teisin reikm priimant teismo sprendim nagrinjamoje byloje. Kasacinio teismo iaikinta, kad sustabdyti civilin byl tol, kol neisprsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neinagrintos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turs rodomj, prejudicin ar privalomj gali sustabdomai bylai. Be to, negaljimas inagrinti civilins bylos, kol nebus inagrinta kita byla, reikia, jog teismui, siekianiam isprsti byloje pareikt reikalavim, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos btina nustatyti kitoje byloje, ir byl nagrinjantis teismas pats negali j nustatyti. Jeigu teismas visus teisikai reikmingus faktus gali nustatyti nagrinjamoje byloje, kai tarp byl nra tiesioginio teisinio ryio, n ra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punkt. Kasacinio teismo paymta, kad tai, galima ar ne inagrinti civilin byl, kol neisprsti su ja susij klausimai kitoje nagrinjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsivelgdamas konkreios bylos aplinkybes. Teisj kolegija konstatuoja, kad civilin byla gali ir turi bti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punkt tik tuo atveju, kai tarp dviej nagrinjam civilini byl yra tiesioginis teisinis ryys, t. y. kai kitoje byloje teismo sprendimu nustatyti faktai ar teismo sp rendimas savo teisine galia turs teisin reikm bsimam teismo sprendimui nagrinjamoje byloje. Kai nra dviej byl statymo reikalaujamo teisinio ryio, civilins bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka io privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Teismas, sprsdamas dl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant statyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi klausim sprsti atsivelgdamas kiekvienos konkreios bylos aplinkybes, nes, sustabdius byl be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesini veiksm atlikimas, gali bti paeidiami byloje dalyvaujani asmen interesai. 2007 m. spalio 31 d. CPK 294 straipsnio 2 dalyje draudiama, nutraukus byl, pakartotinai kreiptis teism su iekiniu tarp t pai ali, tuo paiu pagrindu ir dl to paties dalyko. I iekov suformuluoto iekinio pagrindo ir iekinio dalyko iplaukia, kad vienas i reikalavim yra btent panaikinti Komiteto 2004 m. gruodio 7 d. sprendimus dl iekov ibraukimo i audito bendrovi srao. is reikalavimas jau buvo nagrinjmas tarp t pai ali ir iekovams atsisakius nuo iekinio byla buvo nutraukta. Kasacinis teismas yra iaikins, kad iekini tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus gino alis, iekinio dalyk ir pagrind. Vertinant, ar dviej iekini dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavim lingvistins formuluots, kiek gino materialinis s antykis, t. y. teisinio nagrinjimo objektas, ir gynybos bdas. Ankstesnje byloje iekovai reikalavo pripainti negaliojaniais tuos paius Komiteto sprendimus kaip ir nagrinjamoje byloje. I to matyti, kad iekovai antr kart pateik lygiai tok pat reikalavim kaip ir anksiau. io reikalavimo tenkinimas bt reiks siteisjusios ir res judicata gali turinios teismo nutarties priimti iekov atsisakym nuo iekinio revizavim ir pakeitim. Kasatoriai nurodo, kad nagrinjamoje byloje jie taip pat ginijo Komiteto 2005 m. lakriio 23 d. sprendim, todl iekinys netapatus. Teisj kolegija atkreipia dmes tai, kad pirmosios instancijos teismas nutrauk ne vis byl, bet tik jos dal dl 2004 met sprendim. Taigi teismai sprend btent Komiteto 2005 m. lapkriio 23 d. sprendimo teistumo klausim ir visikai nepasisak dl ios iekini dalies tapatumo. Pagal CPK 293 straipnsio 3 punkt teismas gali nutraukti tiek vis vis byl, tiek jos dal dl atskir iekinio reikalavim, kurie atitink a nurodytoje proceso teiss normoje nustatytus bylos nutraukimo pagrindus. Dl to kasatori bandymas grsti iekinio reikalavim pripainti negaliojaniais Komiteto 2004 m. gruodio 7 d. sprendimus netapatum remiantis kitu iekinio reikalavimu pripainti negaliojaniu Komiteto 2005 m. lapkriio 23 d. sprendim yra teisikai ydingas. Iekinio pagrind sudaro aplinkybs, kuriomis grindiamas iekovo reikalavimas ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taiau teisj kolegija konstatuoja, kad taikos sutarties sudarymo ir iekinio atsisakymo motyvai ankstesnje byloje negali bti pripastami kitu, nauju iekinio pagrindu, nes yra ne savarankiki, bet ivestiniai i ankstesns bylos aplinkybi, t. y. grindiami jomis. Visa tai tik patvirtina, kad teismai pagrstai konstatavo, jog nurodytas iekov reikalavimas yra tapatus ir negali bti nagrinjamas, o bylos dalis dl jo nutrauktina 2008 m. gegus 12 d. Teisj kolegija akcentuoja tai, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teis, bet ne pareiga sujungti bylas vien byl, jeigu teismo inioje yra kelios vienars bylos, kuriose dalyvauja tos paios alys, ir jeigu taip sujungus bus greiiau ir teisingai inagrinti ginai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinjami reikalavimai tarpusavyje susij ir dl to byl negalima inagrinti skyrium. Tuo tarpu pagal CPK 163 straipsnio 3 punkt teismas privalo sustabdyti byl, kai negalima nagrinti bylos tol, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar administracine tvarka. Teismas privalo ex officio patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje nustatyt privalomojo bylos sustabdymo

pagrind buvim ir nustatyti j pagrstum. Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojam teiss aikinimo ir taikymo praktik CPK 163 straipsnio 3 punkte tvirtintas privalomojo civilins bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinjamos civilins bylos ir teisinio rezultato kitoje neinagrintoje byloje (kitose neinagrintose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turs teisins reikms priimant teismo sprendim nagrinjamoje byloje. Taigi civilins bylos nagrinjimas iuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neinagrint byl yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turs rodomj ar prejudicin gali sustabdytai bylai. Lietuvos Aukiausiasis Teismas taip pat yra paymjs, kad tai, ar galima inagrinti civilin byl, kol neisprsti su ja susij klausimai kitoje nagrinjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsivelgdamas konkreios bylos aplinkybes. Jei panaaus pobdio prieiniai reikalavimai nagrinjami atskirose bylose, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, siekdamas greiiau inagrinti abi bylas, gali vienos i j nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai gyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomikumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras byl nagrinjimas gali uvilkinti gino isprendim ir taip bt neutikrintas vieno i civilinio proceso tiksl kuo greiiau atkurti tarp ali teisin taik gyvendinimas (CPK 2 straipsnis). Taiau proceso koncentracijos ir ekonomikumo princip reikm ir j taikymas negali bti absoliutinamas, nes principas, kaip ir kiekviena abstraktaus pobdio taisykl, gali turti iimi (nulala regula sine exceptione). Nors pripastami proceso koncentracijos ir operatyvumo principai (CPK 7 straipsnis), bet statyme nustatyta ne tik galimyb sujungti kelis iekinio reikalavimus, bet ir iskirti vien ar kelis reikalavimus atskir byl, jeigu pripastama, kad juos tikslingiau nagrinti skyrium ( CPK 136 straipsnio 2, 3 dalys). Byl sujungimas ir iskyrimas tai civilin byl nagrinjanio teismo teis. Dl to teismas, atsivelgdamas egzistuojanias byl (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausi ir tikslingiausi variant, t. y. atsivelgia kilusio gino pobd, rodinjimo dalyk, byloje dalyvaujanius asmenis, galimyb greiiau ir operatyviau inagrinti civilin byl (bylas), nes ne visada byl sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus. 2008 m. gegus 22 d. Pagal CPK nuostatas, neatvykus teismo posd iekovui, kuriam tinkamai praneta apie teismo posdio viet ir laik, teismas gali priimti vien i i procesini sprendim - arba atidti bylos nagrinjim (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti iekin nenagrint, jei nebuvo iekovo praymo nagrinti byl jam nedalyvaujant, arba priimti sprendim u aki ( CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas palieka iekin nenagrint, kai iekovas, nepras nagrinti byl jam nedalyvaujant, neatvyksta teismo posd, kai jam tinkamai praneta apie teismo posdio viet ir laik, taip pat iki teismo posdio pradios nebuvo pateiks praymo atidti bylos nagrinjim, arba teismas nepripasta iekovo nurodyt neatvykimo prieasi svarbiomis, o atsakovas neprao priimti sprendimo u aki. Tam, kad bt galima taikyti mintus ali ar jo atstov neatvykimo teismo posd padarinius, svarbu yra alims tinkamai praneti apie teismo posdio viet ir laik, informuoti alis apie neatvykimo teismo posd teisinius padarinius. Paymtina, kad tinkamo teismo proceso samprata apima ne tik ali ar kit dalyvaujani byloje asmen, bet ir teismo nepriekaiting proceso teiss norm laikymsi. Teisj kolegija paymi, kadcivilinio proceso statymas orientuoja proceso dalyvius siningai naudotis ir nepiktnaudiauti jiems priklausaniomis procesinmis teismis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu ( CPK 8 str.), kad is kuo greiiau priimt teising materialiuoju atvilgiu sprendim. Neigiam procesini padarini taikymas alims u neatvykim teismo posd tai statymo leidjo pasirinkta poveikio priemon, skatinanti alis padti teismui gyvendinti civilinio proceso tikslus. Iekinio palikimo nenagrinto instituto paskirtis ukirsti galimybes vilkinti proces. Taiau civilinio proceso paskirtis utikrinti ne tik greit, bet ir teising gin isprendim. pirm viet iklus materialiosios tiesos nustatymo tiksl, proceso koncentracija turt tapti jam pavaldi. Kilus i dviej tiksl kolizijai ( CPK 2 straipsnis), pirmenyb reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Taip pat paymtina, kad neatvykimas teismo posd be svarbi prieasi ne visada gali reikti piktnaudiavim procesu. Kaip matyti i bylos mediagos, iekovo iekinys teismui pateiktas 2006 m. rugpjio 28 d. (t. 1, b. l. 1). Taigi byla nagrinjama jau daugiau negu 1,5 met. Per laikotarp iekovo atstovas dalyvavo teismo posdiuose, vykd visus teismo nurodymus. Duomen, leidiani teigti, kad iekovas (jo atstovai) nesiningai naudojosi ir piktnaudiavo jiems priklausaniomis procesinmis teismis, byloje nra. Todl negalima teigti, kad iekovas (jo atstovai) nesirpino bylos eiga, vilkino bylos nagrinjim ar piktnaudiavo procesinmis teismis. Kartu kolegija paymi, kad pirmosios instancijos teismas, sprsdamas palikti iekovo iekin nenagrint, neatsivelg 2008 m. vasario 26 d. iekovo atstovo pateikt praneim, kuriame praoma skiriant teismo posd atsivelgti jo uimtum ( t. 2, b. l. 113). Nors pagal CPK 246 straipsnio pirm dal alies atstovo uimtumas kitose bylose ar kitoks uimtumas paprastai nelaikomi svarbiomis prieastimis ir teismas dl to neprivaljo atidti teismo posd, taiau minto praneimo turinys patvirtina, kad iekovo atstovui apie 2008 m. kovo 21 d., 13 val. paskirt teismo posd nebuvo tiksliai inoma. 2008 m. gegus 12 d. Teismo sprendimas turi bti teistas ir pagrstas, t. y. priimtas byloje surinktais rodymais tiksliai nustaius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teiss norm reikalavimus (CPK 263 str.). Sprendimas laikomas teistu, jeigu jis priimtas nepaeidus ir tinkamai taikius materialiosios ir proceso teiss normas. Ne kiekvienas proceso teiss norm paeidimas arba netinkamas j taikymas yra pagrindas panaikinti sprendim. Dl proceso teiss norm paeidimo sprendimas gali bti panaikintas tik kai dl tokio paeidimo galjo bti neteisingai isprsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Teismo sprendimas yra pagrstas, jeigu teismo ivados atitinka statymo nustatyta tvarka ir rodinjimo priemonmis konstatuotas bylai reikmingas aplinkybes. Teismo sprendimas turi bti grindiamas ivadomis, logikai iplaukianiomis i vis nagrinjant byl teisme nustatyt faktini aplinkybi. Teismas, vertins visus byloje esanius rodymus ir nustats, kad bylos mediaga nepatvirtina aplinkybi, kuriomis alys grindia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tai turi argumentuoti sprendime. Svarbiausi teismo pareig - apginti asmens paeistas teises ir statym saugomus interesus galima vykdyti tik teisingai nustaius teisikai reikmingas faktines bylos aplinkybes. 2005 m. balandio 28 d. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinti taikomos taisykls, reglamentuojanios proces apeliacins instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliui sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrind patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, neatsivelgdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacins instancijos teismas taip pat patikrina, ar nra CPK 329 straipsnyje nurodyt absoliui sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrind. Vienas toki pagrind yra motyv (sutrumpint motyv) nebuvimas (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.). Teismo procesiniam dokumentui (sprendimui ar nutariai) keliami du tarpusavyje susij reikalavimai jis turi bti teistas ir pagrstas. Procesinis teismo sprendimas laikomas teistu, jeigu jis priimtas nepaeidus ir tinkamai pritaikius materialins ir procesins teiss normas, o jo pagrstumas siejamas su teismo ivad atitikimu statymo nustatyta tvarka ir statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis konstatuotoms bylai reikms turinioms aplinkybms. CPK 101 straipsnio 1 dalis numato, kad CPK numatytais atvejais teismas, siekdamas utikrinti procesini veiksm atlikim arba galim nuostoli padengim, motyvuota nutartimi dalyvaujant byloje asmen ar kit asmen, praant atlikti tam tikr procesin veiksm, gali pareigoti teismui mokti nustatyto dydio pinigin ustat. Pagal CPK 102 straipsn, ustato dyd nustato teismas, atsivelgdamas asmens, kuris pareigojamas ustat mokti, turtin padt; ustatui mokti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trij dien termino; nutartis paskirti ustat gali bti skundiama atskiruoju skundu. Teismo nutartis visais atvejais turi bti raytin, jeigu pagal CPK ji gali bti skundiama atskiruoju skundu (CPK 290 str. 2 d.). Taigi, jeigu pagal proceso statym nutartis gali bti skundiama paduodant atskirj skund ( CPK 334 str. 1 d.), ji turi bti suraoma kaip atskiras procesinis dokumentas, kurio turinys turi visikai atitikti CPK 291 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundiam protokolin nutart i CPK reikalavim nesilaik, nes protokoline nutartimi isprend klausim, kur isprsti turjo teis tik raytine motyvuota nutartimi. 2008 m. balandio 28 d.

Civilinio proceso kodekse yra nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaikus, tai j prims teismas turi teis dalyvaujani byloje asmen praymu, taip pat savo iniciatyva iaikinti savo sprendim, nekeisdamas jo turinio ( CPK 278 str. 1 d.). Teismo sprendim iaikinti leidiama, jeigu jis dar nevykdytas (278 str. 2 d.). Be to, statyme yra nustatyta ir antstolio teis kreiptis teism dl procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos iaikinimo (CPK 589 str.) CPK 589 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolio praym iaikinti teismo sprendim ir jo vykdym teismas nagrinja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi CPK 593 straipsnyje nra nurodyta teismo posdio forma, teismas antstolio pareikim dl teismo sprendimo ir jo vykdymo iaikinimo CPK 278 straipsnio 3 dalies pagrindu turi nagrinti odinio proceso tvarka, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. gruodio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-607/2007). Pirmosios instancijos teismas 2007 m. birelio 13 d. sprendim u aki iaikino raytinio proceso tvarka, neinformavs apie teismo posdio laik ir viet suinteresuot asmen, todl dl io civilinio proceso paeidimo skundiama Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis naikinama ir antstols N. . pareikimas dl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birelio 13 d. sprendimo u aki vykdymo iaikinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo (CPK 329 str. 1 d.). Apeliant CPK 589 straipsnio pagrindu Vilniaus apygardos teism kreipsi praydama iaikinti ne tik Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birelio 13 d. sprendimo u aki, bet ir Vilniaus rajono apylinks teismo sakymo Nr. L2 -3110-647/2007 vykdym. Kadangi CPK 589 straipsnio 1 straipsnyje nustatyta, kad sprendimo vykdymo tvark iaikina teismas, prims procesin sprendim, Vilniaus apygardos teismas pareikim dl Vilniaus rajono apylinks teismo sakymo Nr. L2-3110-647/2007 vykdymo tvarkos iaikinimo turjo atsisakyti priimti (CPK 137 str. 1 d. 2 p.).

12 TEMA. TAIKOS SUTARTIS. BYLOS SUSTABDYMAS. BYLOS NUTRAUKIMAS. PAREIKIMO PALIKIMAS NENAGRINTO. 2008 m. rugsjo 29 d. - Bylos inagrinjimas utrunka tam tikr termin, objektyviai nulemt proceso statyme nustatyt termin. Asmeniui, kurio teis yra paeista arba ginijama, usitss jo bylos nagrinjimas gali turti papildom negatyvi padarini. Dl to asmuo, net ir kreipsis teism teismins gynybos, turi turti galimyb taikiai isprsti gin. i galimyb turi tiek procesin, tiek materialin iraikos formas. Paymtina, kad vienas i civilinio proceso tiksl yra siekis kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali ( CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso normose tvirtinta taikinimo procedra, pagal kuri teismas, dar parengiamojo teismo posdio metu nustats gino esm, pasilo alims abipusi nuolaid bdu pasiekti priimtin abiem alims susitarim ir sudaryti taikos sutart (CPK 231 straipsnio 1 dalis). Gino ali taikinimo klausimus taip pat padeda sprsti mediacijos institutas. Paymtina, kad galimyb net ir esant ginui teisme sudaryti taikos sutart reikia sutarties laisvs principo utikrinim bei gyvendinim (CK 6.156 straipsnis). Taigi pagal statyme pateikt taikos sutarties samprat alys gali tarpusavio nuolaidomis isprsti kilus teismin gin, ukirsti keli teisminiam ginui kilti ateityje, isprsti teismo sprendimo vykdymo klausim arba kitus gin ytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis gali bti sudaryta tiek kreipusis teism dl kilusio teisminio gino isprendimo, tiek nesikreipus. Jeigu ali ginas jau buvo priimtas nagrinti teisme, taikos sutartis gali bti teismo patvirtinta bet kurioje proceso stadijoje. alims sudarius taikos sutart ir teismui j patvirtinus, byla teismo nutartimi nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 dalis). Ta paia nutartimi patvirtinama ali sudaryta taikos sutartis. Atkreiptinas dmesys tai, kad ali sudaryta taikos sutartis teismo gali bti nepatvirtinta, jei jos sudarymas savo esme prietaraut imperatyviosioms statym nuostatoms ar vieajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Materialiojoje teisje tvirtintas dar platesnis klausim, dl kuri taikos sutartis bt laikoma negaliojania, sraas. CK 6.984 straipsnyje nustatyta, kad negalioja taikos sutartis dl asmen teisinio statuso ar veiksnumo, dl klausim, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teiss normos, taip pat dl klausim, susijusi su vieja tvarka. Taigi jei nurodytais klausimais alys sudaryt neteismine tvarka taikos sutart, tai ji pagal statym bt n egaliojanti. Jei tais paiais klausimais alys sudaryt taikos sutart gin nagrinjant teisme, teismas negalt tokios sutarties tvirtinti. Nagrinjamos bylos atveju taikos sutartis, patvirtinta Kauno rajono apylinks teismo 2003 m. birelio 27 d. nutartimi, CK 6.984 straipsnio imperatyvams neprietarauja. Teismo patvirtintos taikos sutarties galia sutarties alims nustatyta statymo. Pagal CK 6.985 straipsn teismo patvirtinta taikos sutartis jos alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) gali. 2008 m. birelio 26 d. - Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos alys bet kurioje proceso stadijoje turi teis baigti byl taikos sutartimi. Tokios sutar ties sudarymas teisme reikia ali teisins taikos pasiekim. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.). CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi alys tarpusavio nuolaidomis isprendia kilus teismin gin, ukerta keli kilti teisminiam ginui ateityje, isprendia teismo sprendimo vykdymo klausim arba kitus ginytinus klausimus. CPK yra nustatyta ne tik ali teis ubaigti byl taikos sutartimi, bet ir teismo pareiga iaikinti alims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo nutartimi procesines pasekmes taikos sutarties slyg privalomum, gino tarp t pai ali dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu negalimum. Be to, teismas privalo patikrinti, ar pateiktos taikos sutarties slygos neprietarauja imperatyvioms statymo nuostatoms, ar nepaeidia vieojo intereso ( CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos alims turi galutinio teismo sprendimo ( res judicata) gali ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Sistemikai aikinant CPK normas, reguliuojanias ali teis baigti byl taikos sutarties sudarymu, darytina ivada, kad ali teis sudaryti taikos sutart nra absoliuti ji neturi prietarauti imperatyvioms statymo normoms ar vieajam interesui. - Byla gali bti baigiama taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 2 str., 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Bylos alys paios sprendia dl taikos sutarties slyg, o teismas, tvirtindamas taikos sutart, vertina, ar ji sudaryta laisva valia, ar jos slygos neprietarauja imperatyvioms statym nuostatoms, ar nepaeidiamas vieasis interesas (CPK 42 str. 2 d., 142 str. 3 d.). Nesant pagrindo daryti ivad, jog taikos sutartis prietarauja imperatyvioms statym nuostatoms ar vieajam interesui, apelianto argumentai, kad taikos sutartis buvo patvirtinta neinagrinjus bylos i esms, nenustaius vis reikming aplinkybi, laikytini nepagrstais ir nepaneigianiais skundiamos nutarties teistumo ir pagrstumo. 13 TEMA. TERMINAI. PRANEIMAI IR AUKIMAI. 2008 m. kovo 3 d. - Procesiniams veiksmams atlikti statyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, utikrina sklandesn, operatyvesn teismo veikl, civilini teisini santyki stabilum, proceso koncentruotumo ir ekonomikumo princip laikymsi, ukerta keli pr ocesui vilkinti. Dl svarbi prieasi praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), taiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimyb gali paeisti didel reikm visuomenei turinius interesus, civilini santyki dalyvi teises, statyme nustatoma galutin termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta ios galutins ribos, asmuo praranda teis j atlikti, o terminas jam atlikti nebegali bti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojaniame antstoli veiksm apskundim. iame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis deimties dien skundo dl antstoli veiksm padavimo ter minas, skaiiuotinas nuo tos dienos, kuri skund pateikiantis asmuo suinojo ar turjo suinoti apie skundiamo veiksmo atlikim arba atsisakym j atlikti, kur praleidus dl svarbi prieasi, praleistas terminas gali bti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam trisdeimties dien terminui, suinteresuotas asmuo netenka teiss paduoti teismui skund dl antstoli veiksm. Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne kart yra pasisaks, kad skundas, paduotas teismui praleidus termin, nenagrintinas teisme, todl tok skund teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaikjus po skundo primimo byl nutraukti. - Nagrinjant skund dl antstolio veiksm, nustats naikinamojo termino praleidim, teismas privalo nutraukti byl. 2007 m. spalio 26 d.

Teis apeliacij gyvendinama per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyt trisdeimties arba, esant ioje normoje nurodytoms aplinkybms, keturiasdeimties dien termin, kurio praleidimas gali reikti, kad asmuo toki teis prarado ( CPK 75 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegij nutartyse yra suformuluota procesins teiss norm, reglamentuojani teiss apeliacij gyvendinim, aikinimo taisykl, kad sprendiant, ar asmuo prarado teis apsksti teismo sprendim dl statyme nustatytos apskundimo procedros nesilaikymo, btina vertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir paeidim lmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidim lm netinkamas naudojimasis procesinmis teismis, ar vykusi klaida ir kitos panaaus pobdio aplinkybs. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dl tokios atsitiktinio pobdio aplinkybs kaip klaida, tai i esms siningai procesikai elgsis proceso dalyvis vienos pagrindini procesini teisi teiss apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim ar nutart apeliacine tvarka neturt prarasti. Prieinga ivada prietaraut teisingumo ir protingumo kriterijams. Jeigu terminas praleistas daug, o alies nurodomos prieastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti termin nra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybmis prietaraut statym leidjo ketinimui ir norm, reglamentuojani procesiniu s terminus, tikslams. ioje byloje naikindamas pirmosios ir apeliacins instancij teism nutartis, kuriomis atmestas praymas dl termino apeliaci niam skundui paduoti atnaujinimo, ir atnaujindamas termin, kasacinis teismas pripasta, kad atsakov atstovo advokato - profesionalaus teisininko -klaidos skaiiuojant termin apeliaciniam skundui paduoti ukirto keli atstovaujamj procesini teisi sprendimo pagrstumo ir teistumo patikrinim gyvendinimui. Teisingumo poiriu gintina vertyb, kad asmen procesini teisi apeliacij gyvendinimas bt pagrstas tik ir iimtinai dalyvaujani byloje asmen dispozityvumu ir, kiek manoma, gyvendinant i teis eliminuotinas klaidos dl tam tikr reikming vyki vertinimo faktorius. Siekdamas i tiksl, kasacinis teismas, vertins teiss taikymui reikmingas aplinkybes nagrinjamoje byloje, prijo prie ivados, kad kasatori procesins teiss gintinos, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo procedroje j nesiningumo poymi nra, o profesionalaus teisininko - j atstovo - neveikimas vertintinas kaip atsakov dispozityvumo paeidimas. Procesin teis byl vesti per atstov (CPK 51 straipsnis) ir su jos gyvendinimu susij procesiniai veiksmai (CPK 118 straipsnis, 133 straipsnio 2 dalis) yra dispozityvumo principo sudtin dalis, todl kai nustatoma, kad dl netinkamo atstovavimo paeidiamas kitas to paties principo elementas teis apeliacij, gintina pastaroji, utikrinant dispozityvumo principo veikim visa apimtimi i r taip garantuojant civilinio proceso tiksl gyvendinim (CPK 2 straipsnis). Teism praktikoje laikomasi taisykls, kad jeigu terminas yra praleistas dl to, jog teismas ias pareigas vykd netinkamai, tai apeliacijos teise siekiantis pasinaudoti proceso dalyvis, kuris apskundimo procedroje elgsi siningai ir procesinmis teismis i esms naudojosi tinkamai, vienos pagrindini procesini teisi teiss apsksti pirmosios instancijos teismo sprendim ar nutart apeliacine tvarka neturt prarasti. Kasaciniame skunde nepagrstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykd procesines pareigas ir tai lm netinkam teiss apeliacij gyvendinim. 2008 m. kovo 12 d. Pagal tak asmens gyt subjektini teisi galiojimui statyminiai terminai yra skirstomi atnaujinamuosius ir naikinamuosius. Atnaujinamieji terminai yra tokie, kuriems pasibaigus subjektin teis neinyksta, taiau teismas atsisako paeist teis gin ti. Tuo atveju, jeigu terminai praleisti dl svarbi prieasi, teismas gali juos atnaujinti. Naikinamieji yra tokie terminai, kuriems pasibaigus inyksta pati teis; naikinamieji terminai negali bti atnaujinti. Sprendiant, ar terminas yra atnaujinamasis, ar naikinamasis, vis pirma turi bti vertinamas termin nustatanios teiss nor mos tekstas (lingvistinis statymo aikinimo metodas). Jeigu statymins normos turinys lieka neaikus, turi bti taikomi kiti statymo aikinimo metodai, tokie kaip sisteminis (teiss normos turinio vertinimas aktualaus teisinio reglamentavimo visumos kontekste), teleologinis statymo leidjo tiksl ir kt. Sprendiant klausim yra svarbi ir teism praktika aikinant ir taikant nagrinjam teiss norm. Pacituot teiss norm turinys, vertinant lingvistiniu poiriu, patvirtina byl nagrinjusi teism ivad, kad jose nustaty ti naikinamieji terminai. iose teiss normose vartojamos formuluots ,,ne daugiau kaip, ,,ne anksiau kaip ms valstybs teiskros sistemoje bdingos ir vartojamos btent naikinamj termin apibrimui. ia darom ivad patvirtina ir tai, kad analizuojamuose teiss normose nenumatyta termin atnaujinimo galimybs. Pasibaigus naikinamajam terminui, inyksta asmens subjektin teis, pasibaigus atnaujinamajam terminui - teis subjektins teiss teismin gynyb. Naikinamieji terminai, kaip teisins tvarkos elementas, yra priemon susiklosiusi teisini santyki stabilumui, teisini procedr operatyvumui, teisiniam apibrtumui ir tikrumui utikrinti. 2006 m. gruodio 28 d. Teismas negali nagrinti bylos, kai nedalyvauja kuris nors i byloje dalyvaujani asmen, jeigu jis nebuvo tinkamai informuo tas apie teismo posdio viet ir laik, nes tokiu atveju bt paeidiamas teiss bti iklausytam principas, paneigiama teis tinkam proces ir kit civilinio proceso princip gyvendinim. Vadovaujantis bendrja taisykle, visi procesiniai dokumentai ir j priedai teikiami adresatui asmenikai ( CPK 123 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 122 straipsnio 1 dal procesiniai dokumentai yra teikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu procesin dokument pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas yra teikiamas kuriam nors i kartu su juo gyvenani pilnamei eimos nari, o jeigu ir j nra, namo (bendrijos) administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Procesinio dokumento teikimo diena yra laikoma jo teikimo nurodytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas teikiamas ne paiam adresatui, prims dokument asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti j adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). teikus procesinius dokumentus bet kuriuo i nurodyt bd, pripastama, kad jie teikti tinkamai. Pagal CPK 124 straipsnio 1 dal teismo aukimas ir iekinio nuoraas adresatui yra teikiamas pasiraytinai; kai teismo aukimas ar iekinio nuoraas teikiamas ne paiam adresatui, j prims asmuo privalo nustatytos formos paymoje rayti savo vard, pavard, taip pat savo ry su adresatu arba einamas pareigas. Atsakov apeliaciniame skunde nurod, kad jai aukimas 2006 m. vasario 2 d. teismo posd nebuvo teiktas, bet buvo paliktas (tai patvirtina uraas ant voko); kadangi atsakov buvo ivykusi, tai aukim kartu su kitais procesiniais dokumentais gavo pavluotai, t. y. pasibaigus teismo posdiui. Teisj kolegija taip pat paymi, kad CPK 232 straipsnyje nustatyta bendroji taisykl, jog teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinti teisme, priima nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje; nutartyje, be bendr teismo procesiniams dokumentams keliam reikalavim, nurodomas paskirto teismo posdio laikas ir vieta, pavedimai isisti aukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posdio metu paaikja, jog papildomi pasirengimo byl nagrinti teisme veiksmai nra reikalingi, ali sutikimu teismas turi teis pradti odin bylos nagrinjim ir isprsti byl i esms i karto po pa rengiamojo teismo posdio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Pagal CPK 234 straipsn civilin byla teismo posdyje nagrinjama, kai yra praneta byloje dalyvaujantiems asmenims. Praneimas iuo atveju reikia ne bet kok informavim, bet informavim btent apie bylos nagrinjim teisme. Sisteminis i procesins teiss norm aikinimas leidia daryti ivad, kad teismas gali inagrinti byl i esms i karto po parengiamojo teismo posdio (neprims nutarties) ir priimti teismo sprendim tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posdyje dalyvauja visi byloje dalyvaujantys asmenys arba j atstovai. Prieingu atveju teismas turi priimti nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje ir informuoti dalyvaujanius byloje asmenis apie teismo posdio laik ir viet. i byl pirmosios instancijos teismas i karto po parengiamojo teismo posdio inagrinjo i esms ir prim sprendim atsakovei nedalyvaujant; be to, minta, byloje nepaneigti atsakovs argumentai, kad jai apie parengiamojo teismo posdio laik ir viet praneta netinkamai. Teisj kolegija sprendia, kad apeliacins instancijos teismas, paliks nepakeist pirmosios instancijos teismo sprendim, paeid CPK 42 straipsnio 1 dalyje atsakovei nustatytas procesines teises ginti savo pozicij dl jai pareikto reikalavimo ir siekti teisingo teismo sprendimo, t. y. pateikti praymus, duoti teismui paaikinimus, teikti rodymus, dalyvauti

tiriant rodymus, pateikti klausimus ir kt. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkt bylos inagrinjimas pirmosios instancijos teisme nesant nors vieno i dalyvaujani byloje asmen, kuriam nebuvo praneta apie teismo posdio laik ir viet, jeigu toks asmuo remdamasis ia aplinkybe skundia teismo sprendim, pripastamas absoliuiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. 2008 m. kovo 27 d. Atskirajame skunde nurodo, kad advokatas G. Leonovas, kuriam teismas siunt aukim, nebuvo apelianto atstovas. aukimo teikimas atstovui, kuris neatstovauja bendrovei, negali bti laikomas tinkamu informavimu apie byl. Bendrovei aukimas taip pat nebuvo teiktas, nes aukimas teiktas asmeniui, kuris nra bendrovs darbuotojas. Pateikti rodymai patvirtina, kad S. A. UAB Serneta nedirbo ir nedirba. Te ismas nesiaikino, ar aukimas buvo tinkamai teiktas iekovui. Tad apeliantas apie 2008 m. sausio 29 d. posd CPK 123 straipsnio antrosios dalies nustatyta tvarka nebuvo informuotas. Advokatas pagal atstovavimo sutart atstovavo UAB Serneta: dalyvavo teismo posdyje (protokolas t. 1,. b.l. 98 -101), i advokato kontoros buvo siuniamos faksogramos teismui (t. 1, b.l. 38, 63). Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad 2008 m. sausio 29 d. teismo posdio metu ir priimant skundiam nutart advokatas Grigorijus Leonovas nebuvo iekovo atstovu, taiau kartu su atskiruoju skundu tai patvirtinani dokument nepateik. Iki minto teismo posdio pradios iekovas UAB Serneta nra pareiks, kad advokatas Grigorijus Leonovas jam neatstovauja, o byloje nra duomen, jog atstovavimo sutartis bt nutraukta. Ta aplinkyb, kad iekovui apeliacinje instanc ijoje atstovavo kitas atstovas, nepatvirtina, kad atstovavimo sutartis buvo nutraukta. Paymtina, kad, remiantis CPK 118 straipsnio pirmja dalimi, tais atvejais, kai alis ar tretysis asmuo veda byl per atstov, su byla susij procesiniai dokumentai teikiami tik atstovui. Taigi procesiniai dokumentai galjo bti siuniami tik advokatui Grigorijui Leonovui, kaip UAB Serneta atstovui, ir tai bt laikoma tinkamu j teikimu. 2008 m. balandio 8 d. Vilniaus m. 2-asis apylinks teismas 2006 m. liepos 17 d. prim sprendim u aki, kuriuo iekin patenkino. Teismas prim sprendim u aki, nes atsakovai nepateik atliepimo pareikt iekin, neatvyko teismo posd, nors apie tai jiems buvo praneta vieo paskelbimo bdu, o iekovas pra priimti sprendim u aki. CPK 123 straipsnyje reglamentuojama procesini dokument teikimo tvarka, kai dokumentai pristatomi teikimui adresatams pat u, per kurjerius, kitus asmenis, kurie pagal CPK gali teikt i dokumentus. Kasacinio skundo argumentas, kad byloje procesiniai dokumentai nebuvo teikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrstas, nes teismo sistas praneimas nebuvo teiktas kitiems as menims namo (bendrijos) administracijai, but eksploatavimo organizacijai, seninijos seninui ar darboviets administracijai. CPK 123 straipsnyje nenustatyta, kad neradus adresato fizinio asmens, jam skirtos teismo siuntos neteiktos bt grinamos teismui. Teismo siuntas pagal CPK teikiantys asmenys turi vadovautis j teikimo tvarka, nustatyta CPK 123 straipsnyje, ir negali vadovautis kitais norminiais ar lokaliniais teiss aktais (pvz., pato siunt teikimo taisyklmis, ne CPK, o kit statym nustatytomis teismo procesini dokument teikimo taisyklmis ar tvarka, teikimo paslaugas teikianiomis siunt teikimo taisyklmis ar tvarka, kurios kitaip, negu CPK 123 straipsnis, reglamentuoja teismo siunt teikim), nes teismo procesini dokument teikimo tvark nustato CPK, o kit statym nuos tatomis galima vadovautis tik tada, kai CPK suteikiama pirmenyb kit statym normoms (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 123 straipsnyje nenustatyta, kad gali bti vado vaujamasi kitokiomis, o ne CPK nuostatomis dl teismo procesini dokument teikimo tva rkos. Ta aplinkyb, kad teismo procesinius dokumentus pristatantis asmuo, nerads adresato, teikia juos kitiems asmenims pagal CPK 123 straipsnio 3 dal, nepaneigia dokumentus pristatanio asmens teiss pagal kitus norminius ar lokalinius teiss aktus palikti praneimus adresatui apie gaut jo vardu siunt, nedraudia jiems informuoti teismo, kad negalima teikti procesini dokument tiesioginiam adresatui ir nurodyti neteikimo prieasi (kad as muo negyvena, ivyks, nerastas ar kt.), bet nesuteikia teiss grinti teismo siuntos atgal teism neteiktos. Tai reikt CPK 123 straipsnio 3 dalies nevykdym ir trukdym teismo procesui, taip pat pristatymo paslaugos suteikim ne pagal statymo reikalavimus arba jos nesuteikim. Kasacinio skundo argumentai dl CPK 123 straipsnio turinio ir taikymo teisikai pagrsti, bet jie ioje byloje netaikomi, nes teismas gavo duomen, kad atsakovo gyvenamoji vieta tapo neinoma. Teismas, turdamas duomen, kad atsakovo gyvenamoji vieta tapo neinoma , pasirinko ir taik kit teikimo bd, todl CPK 123 straipsnis neturjo bti taikomas ir nra paeistas. Byloje nustatyta, kad nra galimybs atsakovui asmenikai pasiraytinai teikti iekinio nuora, todl buvo pagrindas vadova utis CPK 124 straipsnio 3 dalimi. Pagal j procesiniai dokumentai gali bti teikiami vieo paskelbimo bdu (CPK 130 straipsnis). Pagal 130 straipsn vieo paskelbimo bdu galima teikti procesinius dokumentus, jeigu: 1) adresato gyvenamoji vieta ar darbo vieta neinoma ir jeigu io kodekso nustatyta tvarka nra galimybs paskirti kuratori; 2) jeigu byloje yra tam tikras skaiius dalyvaujani byloje asmen, bet jie nepaskyr atstovo, todl negali pasinaudoti CPK 120 straipsnio tvarka . Kasatorius nurodo, kad iuo atveju nebuvo laikytasi normos reikalavim, nes teismas turjo pasinaudoti galimybe paskirti kuratori. is skundo argumentas yra pagrstas, nes pagal CPK 130 straipsnio 1 dal dokument teikimas vieo paskelbimo bdu galimas, jeigu nra galimybs paskirti kuratori. Byloje nra rodym, kad teismas band skirti kuratori, todl ios galimybs neinaudojo. Teisj kolegija daro ivad, kad teismo veiksmai neatitiko CPK 130 straipsnio 1 dalies reikalavim.

14 TEMA. BYLINJIMOSI ILAIDOS. NUOBAUDOS. 2008 m. liepos 10 d. - Viena i tinkamo kreipimosi teism slyg yra yminio mokesio, tai yra statymo nustatytos pinig sumos u tam tikrus sta tyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokjimas. CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kiekvienas iekinys ar prieiekinis turi bti apmokamas statyme nustatyto dydio yminiu mokesiu, kuris sumokamas prie atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Prieingu atveju, iekiniui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad is trkumas bt itaisytas. Nustatytu terminu neitaisius nurodyto trkumo, iekinys laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Taigi yminis mokestis yra viena i esmini civilins bylos iklimo teisme slyg. Taiau CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyti atvejai, kai viena ar abi alys arba kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra pagal statym atleidiami nuo yminio mokesio mokjimo. - CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte yra nustatyta, kad iekovai atleidiami nuo yminio mokesio mokjimo bylose dl nusikalstama veika padarytos turtins ir neturtins alos atlyginimo. Civilinio proceso statyme nra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi bti atliktas baudiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis teism dl nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo, galt bti atleistas nuo yminio mokesio mokjimo civilinje byloje CPK83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Civilinje byloje gali bti pareikti turtiniai reikalavimai atlyginti nusikaltimu padaryt al, nors atsakovo baudiamosios atsakomybs klausimas dar nra isprstas. Bet kuriuo atveju civilin byla dl nusikaltimu padarytos alos atlyginimo negali bti inagrinta anksiau, nei nusprendiama dl nusikaltim padariusio asmens baudiamosios atsakomybs. Taigi, jei asmuo kreipiasi teism dl nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra nagrinjama baudiamoji byla, jis turi bti atleidiamas nuo yminio mokesio CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu, o civilin byla, tol kol bus isprstas atsakovo baudiamosios atsakomybs klausimas, turt bti sustabdoma (CPK163 str. 4 p.). - Praym atleisti nuo yminio mokesio u iekin sumokjimo pareikjas grindia taip pat ir CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu. i teiss norma numato, kad nuo yminio mokesio atleidiamos alys - bylose dl alos, atsiradusios dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios priemons taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobaudos areto paskyrimo, taip pat alos, atsiradusios dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl. Teisj kolegija pabria, kad sraas atvej, kada asmuo yra atleidiamas nuo yminio mokesio sumokjimo bylose dl alos, atsiradusios dl ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro, teisjo ar teismo neteist veiksm, atlyginimo, o taip pat dl alos, atsiradusios dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl, yra baigtinis ir negali bti aikinamas pleiamai.

Atsivelgiant tai, ios normos taikymo srit nepatenka ta iekinio reikalavim dalis, kuriais yra praoma atlyginti al, atsiradusi dl Lietuvos Respublikos generalins prokuratros, Lietuvos Respublikos vidaus reikal minist erijos, J. , V. V. veiksm, todl ie reikalavimai turi bti apmokestinami statyme nustatyto dydio yminiu mokesiu. 2008 m. rugsjo 4 d. yminis mokestis tai proceso statymo nustatyta suma, kuri alys, tretieji asmenys, pareikiantys reikalavimus, pareikjai ar kreditoriai privalo sumokti u tam tikrus statyme nurodytus procesinius veiksmus. CPK 80 straipsnyje yra ivardinti procesiniai veiksmai apmokestinami yminiu mokesiu ir io mokesio dydio skaiiavimo tvarka. Minto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog u iekin, kuriame reikiamas turtinis reikalavimas, mokamas proporcinis yminis mokestis, apskaiiuojamas procentine iekinio ar kitokio reikalavimo kainos iraika. Tuo tarpu, reikiant neturtinio pobdio reikalavim bei turtinio pobdio reikalavim, kuris negali bti kainotas, u iekin mokamas vieno imto lit yminis mokestis, atsivelgiant padidjus ketvirio vartojimo kain indeks (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.). Nagrinjamu atveju, iekovas prao pareigoti atsakov 2005 m. sausio 1 d. ems ir bsimo namo pirkimo -pardavimo sutarties bei 2005 m. balandio 13 d. papildomo susitarimo pagrindu sudaryti su iekovu ems sklypo ir gyvenamojo namo notarin pirkimo -pardavimo sutart bei pareigoti primimo-perdavimo aktu perduoti iekovui baigt statyti gyvenamj nam. Tokie iekovo reikiami reikalavimai, nors ir kyla i pirkimo-pardavimo sutarties, kuri yra realin, ir savo esme yra turtinio pobdio, taiau yra nekainotini, nes patenkinus iekinio r eikalavimus iekovas negyt gyvenamojo namo bei ems sklypo nuosavybs teisi, o atsakovas tik bt pareigotas vykdyti sutartinius sipareigojimus, t. y. sudaryti notarin gyvenamojo namo ir ems sklypo pirkimo -pardavimo sutart bei perduoti baigt statyti gyvenamj nam iekovui. Dl ios prieasties teismas negali reikalauti iekovo u bylos nagrinjim mokti CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatyt proporcin ymin mokest. Vadovaudamasi tuo, kas idstyta, teisj kolegija sprendia, jog iekovo reikiami reikalavimai nors kyla i turtinio pobdio teisini santyki, taiau yra nekainotini, todl u j nagrinjim turi bti mokamas yminis mokestis, nustatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. vieno imto lit. 2007 m. gruodio 13 d. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu apeliacins instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos i naujo nagrinti, pakeiia teismo sprendim arba priima nauj sprendim, jis atitinkamai pakeiia bylinjimosi ilaid paskirstym. Jeigu apeliacins instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinjimosi ilaid nepaskirsto, klausim isprendia pirmosios instancijos teismas. Btent iuo pagrindu dl apeliacins instancijos teismo ir kasacinio teismo nepaskirstyt bylinjimosi ilaid advokato pagalbai apmokti atsakovas ir kreipsi su praymu pirmosios instancijos teism. Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad terminas per kur pirmosios instancijos teismas turi isprsti bylinjimosi ilaid paskirstymo klausim CPK 93 straipsnio 4 dalyje nra nustatytas. Taiau teisj kolegija paymi, kad tai nereikia, jog klausimas dl bylinjimosi ilaid priteisimo gali bti keliamas per neapibrt laiko tarp ir kad io procesinio veiksmo atlikimas nra r ibojamas laike. Tai bt nesuderinama su teisini santyki apibrtumo ir stabilumo principais. Todl, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas statymo analogijos bdu taikydamas CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyt 20 dien termin nagrinjamam klausimui sprsti, turjo pagrind konstatuoti, kad apeliantas praleido termin iam procesiniam veiksmui atlikti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia i antrosios alies ilaidas u advokato ar advokato padjjo, dalyvavusio nagrinjant byl, pagalb, taip pat u pagalb rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. ios ilaidos negali bti priteisiamos, jeigu praymas dl j priteisimo bei ilaid dyd patvirtinantys rodymai nepateikti iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos. I atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad, apelianto manymu, klausimas dl bylinjimosi ilaid paskirstymo turjo bti inagrintas odinio proceso tvarka. Taiau Civilinio proceso statymas nenumato, kad bylinjimosi ilaid paskirstymo klausimui nagrinti turi bti paskir tas odinis nagrinjimas. klausim pirmosios instancijos teismas isprendia raytinio proceso tvarka priimdamas nutart dl bylinjimosi ilaid paskirstymo (CPK komentaro I dalis, 239 psl.). 2008 m. kovo 26 d. Pagal CPK 172 straipsn visos pastabos dl protokolo pridedamos prie bylos, o atmetamos motyvuota teismo nutartimi ( CPK 172 straipsnio 3, 4 dalis). Atitinkamai, jeigu nra priimta nutartis atmesti pastabas dl protokolo, o tik yra rezoliucija dl j pridjimo prie bylos, tai reikt vertinti, kad teismas dl pastab teisingumo sprend ir j teisingumo nepaneig proceso nustatyta tvarka, nes motyvuotos nutarties dl pastab atmetimo neprim. Paymtina, kad teismai turt tokiu atveju rayti rezoliucij, kad pastabas patvirtinti kaip teisingas ir pridti jas prie bylos (CPK 172 straipsnio 1, 4 dalys, 290 straipsnis). i neatitiktis nagrinjamu atveju nesudaro pagrindo ivadai, kad teisjas j teisingumo klausimo i viso nenagrinjo. Teisj kolegija nekonstatuoja CPK 172 straipsnio paeidimo kaip pagrindo kasacine tvarka panaikinti apeliacins instancijos teismo nutart (CPK 359 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia aliai ilaidas, susijusias su advokato ar advokato padjjo pagalba, atsivelgdamas konkreios bylos sudtingum ir advokato ar advokato padjjo darbo ir laiko snaudas, taiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokat tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dl umokesio dydio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandio 2 d. sakymu Nr. 1R85 patvirtino Rekomendacijas dl civilinse bylose priteistino umokesio u advokato ar advokato padjjo teikiam teisin pagalb (paslaugas) maksimalaus dydio, kurias turi atsivelgti teismai, priteisdami alims j turtas bylinjimosi ilaidas. Atsakovas prao priteisti 1600 Lt ilaid u advokato pagalb kasacins instancijos teisme apmokti. is dydis nevirija rekomenduotino priteisti umokesio u advokato teikiam teisin pagalb. Teisj kolegija atsivelgdama tai, kad byla sudtinga, taip pat ir tai, kad buvo btinas specialus pasirengimas teisiniais ir faktiniais byloje tiriam ais klausimais, kad atsiliepimas kasacin skund suraytas atidiai, isamiai ir kruopiai, priteisia praomas ilaidas u advokato pagalb (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). 2008 m. balandio 17 d. U procesini pareig nevykdym ar netinkam vykdym teismas turi teis skirti sankcijas. CPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad CPK numatytais atvejais teismas skiria CPK numatyto dydio baudas. Vienas i toki atvej nustatytas CPK 149 straipsnyje, reglamentuojaniame atsakomybs taikym u laikinj apsaugos priemoni paeidimus. Pagal straipsn, kaltiems asmenims gali bti skiriama iki 1 000 Lt bauda u draudimo imtis tam tikr veiksm paeidim (CPK 149 str., 145 str. 1 d. 6 p.). Konkret baudos dyd nustato teismas, atsivelgdamas visas su laikinj apsaugos priemoni paeidimu susijusias aplinkybes. 2005 m. balandio 4 d. Vienas i CPK 2 straipsnyje tvirtint civilinio proceso tiksl yra ginti asmen, kuri materialins subjektins teiss ar statym saugomi interesai paeisti ar ginijami, interesus, taip pat kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali. Dl to procesins ali teiss kiekvienu konkreiu atveju turi bti gyvendinamos nepaeidiant proceso tiksl ir jomis naudojamasi pagal paskirt. Prieingu atveju piktnaudiaujaniai procesinmis teismis aliai pasekms numatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje: alis, kuri nesiningai pareik nepagrst iekin (apeliacin, kasacin skund) arba smoningai veik prie teising ir greit bylos inagrinjim ir isprendim, gali bti teismo pareigota atlyginti kitai aliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis galina teism piktnaudiavimo procesinmis teismis atveju skirti baud. Nagrinjamoje kasacine tvarka byloje teiss klausimu yra teiss norm, reglamentuojani piktnaudiavimo procesinmis teismi s fakto nustatym ir i to kylanias teisines pasekmes, taikymas ir j aikinimas. Kasacinio teismo teisj kolegija paymi, kad CPK 95 straipsnio 1

dalyje numatytos dvi btinos slygos (conditio sine qua non) reikalavimui dl nuostoli piktnaudiavimo procesinmis teismis atveju pareikti: alies nesiningum ir iekinio (skundo) nepagrstum j pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobdio sankcij taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai alis veikia prie teising ir greit bylos inagrinjim ir isprendim. CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudiavimo procesinmis teismis pasekms gali bti taikomos ne tik alims, bet ir kitiems proceso dalyviams tretiesiems asmenims ir netrauktiems bylos nagrinjim asmenims, nesiningai paduodantiems nepagrst iekin (skund). Btent asmen, kurie nra dalyvaujantys byloje asmenys ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, apelia cinio ar kasacinio skundo padavimas reikia, kad toks skundas yra aikiai nepagrstas, t. y. atitinka CPK 95 straipsnyje nurodyt iekinio (skundo) nepagrstumo kriterij. Tuo tarpu nagrinjamoje byloje suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Maeiki rajono skyrius vertintinas kaip turintis materialin teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Kasacinio teismo teisj kolegija konstatuoja, kad piktnaudiavimo procesinmis teismis atvejais laikytini alies veiksmai naudojantis tokiomis teismis ne pagal j paskirt, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais smoningai sukeliama kitai proce so aliai esmin ala. Vienos alies procesini teisi gyvendinimu negali bti pateisinamas kitos alies teisi suvarymas ir jos padties apsunkinimas ymiai didesniu mastu, palyginus su maesniu interesu gyvendinti toki procesin teis. Viena proceso alis privalo teisikai gerbti kit al, jos teistus interesus. Siekdama savo tiksl ir naudodamasi savo procesinmis teismis alis negali jomis piktnaudiauti, t. y. n audotis per didelmis, neproporcingomis priemonmis, daraniomis nuostoli kitai aliai. Tai reikia, kad CPK 95 straipsnio prasme esant piktnaudiavimo procesinmis teismis atvejui gali bti atlyginami tik tie reals nuostoliai, kurie susidar kaip piktnaudiavimo tiesiogin pasekm. Dl to byloje sprendiant nuostoli vienai aliai dl kitos alies paduoto nepagrsto atskirojo skundo klausim, pirmosios alies sugaitas dl bylinjimosi laikas, su tuo susij nepatogumai ir teisinis neapibrtumas nelaikytini aplinkybmis, paiomis savaime daraniomis reikalavim dl nuostoli atlyginimo pagrst. Teis teismin gynyb, jos prieinamum garantuojama pagrindiniuose statymuose, dl to ir asmens gyvendinama teis apeliacij gali bti laikoma piktnaudiavimu tik iimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdiai ne pagal jos paskirt. 2007 m. spalio 12 d. Teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje, kuris turi bti taikomas, ir jo taikymo asp ektu galima kalbti, ar buvo paeistas statymas dl paskirtos baudos perirjimo procedros. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dien nuo nutarties primimo gali pateikti teismui, paskyrusiam baud, pareikim ir prayti paskirt baud panaikinti ar j sumainti dl pareikime nurodom prieasi (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Jeigu baud dl piktnaudiavimo procesu paskiria teisjas ar pareignas, inagrinjs nualinimo klausim, tai jis turi teis pagal CPK 107 straipsnio 1 dal nagrinti pareikim dl paskirtos baudos panaikinimo ar sumainimo. Dl ios prieasties kasacinis teismas atmeta kaip teisikai nepagrst kasacinio skundo argument, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas, nagrindamas pareikim dl paskirtos jo ankstesne nutartimi baudos perirjimo (panaikinimo ar sumainimo) klausim, neturjo teiss jo nagrinti. aliai, kuri piktnaudiauja procesinmis teismis ir smoningai veikia prie teising ir greit bylos inagrinjim, teismas gali paskirti baud (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Piktnaudiauti procesu galima naudojant procesine nualinimo teis ne pagal jos paskirt, t. y. veikiant prie greit ir teising bylos inagrinjim, traukiant teism nepagrst nuolatini i esms to paties turinio skund svarstym, o ne norint pagrstai nualinti teisj, kuris neatitinka nealikumo reikalavim ir negali objektyviai inagrinti bylos. Jeigu piktnaudiavimas procesu pasireikia tokiu bdu, tai teisjo nualinimo ir alies piktnaudiavimo ia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susij. Lietuvos Aukiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisjas, sprendiantis CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisjo nualinimo klausim, turi teis isprsti ir su nualinimu susijus klausim dl baudos u piktnaudiavim procesine nualinimo teise paskyrimo Kasatorius teigia, kad paeista CPK 95 straipsn 2 dalis, nes bauda u piktnaudiavim procesine nualinimo teise paskirta u veiksmus, atliktus ne konkreioje civilinje byloje, bet u kasatoriaus piktnaudiavim procesine teise kitose jo inicijuotose civilinse bylose. T eisj kolegija paymi, kad bauda u piktnaudiavim procesine teise gali bti skiriama tik u piktnaudiavimo veiksmus, atliktus konkreiame procese. Sprendiant klausim, ar asmuo veik piktnaudiaudamas suteikta teise, turi reikms ir yra vertinami ne tik konkreiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmen apibdinanios aplinkybs, jo veiksm motyvacija ir kt.. Duomenys apie tai gali bti ne tik nagrinjamoje byloj e, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali bti vertinti kaip piktnaudiavimas procesu. Juos gali inoti baud skiriantis pareignas ar teisjas arba juos byl gali pateikti kiti proceso dalyviai. Tai yra su byla susijusios aplinkybs, nes bet k uris proceso dalyvis turi bti suinteresuotas greitu ir teisingu bylos inagrinjimu, o piktnaudiavimas procesu pirmiausia paeidia kit bylos dalyvi teis tinkam teismo proces. Skundiamoje nutartyje teismas nustat, kad ir kitose civilinse bylose, kuriose kasatorius yra dalyvaujantis byloje asmuo, j is nuolat teikia byl nagrinjani teisj ar viso teismo nualinimo pareikimus, o tai rodo jo piktnaudiavimo procesine teise sistemikum, krypting veikim siekiant komplikuoti teism darb. Teismas atsivelg i aplinkyb ir paskyr kasatoriui baud u piktnaudiavimo veiksmus konkreioje civilinje byloje. Asmens veiksmai, atlikti kitose bylose, gali bti panaudojami kaip asmens suvokimo, iprusimo vertinimo p agrindas. Tai yra aplinkybs, turinios takos asmens veiksm teisiniam vertinimui ir baudos skyrimui, bet jos paios nesudaro piktnaudiavimo pagrindo. Teisj kolegija daro ivad, kad teismas, skirdamas iekovui baud ir remdamasis aplinkybmis, susijusiomis su pareikjo elgesio ve rtinimu kituose procesuose, CPK 95 straipsnio 2 dalies nepaeid.