1. Kas yra biotechnologijos?

Biotechnologija- tai bet kuri technologija, susijusi su natrali biologini sistem, gyv organizm ar darini ir j panaudojimu manipuliacijomis su DNR u gyvos l!stel"s rib, siekiant gauti nauj! produkt! arba juos perdirbti panaudojant konkre#iam tikslui$ Biotechnologija daugelio dar vadinama gen in inerija$ 2. Kokios iskiriamos biotechnologijos akos? Raudonoji biotechnologija % vaistini med iag paie&ka ir gamyba, biotechnologiniais metodais, bei kiti biotechnologiniai panaudojimai sveikatos apsaugai$ 'alioji biotechnologija % biotechnologij panaudojimas em"s kyje$ ("lynoji % )ros organizm biotechnologiniai tyrimai, vaistini med iag gavimas i& jros organizm, jros augal ir uv genetinis modi*ika*imas$ Baltoji +pramonin", % gyv organizm ir gyvyb"s veiklos princip panaudojimas pramon"je, chemini med iag, bioaugal ir pan gamyboje$ 3. Kam reikalingos biotechnologijos? Biotechnologija padeda.ydyti /vairias ligas 0urti vaistus .aminti med iagas galin#ias pakeisti plastmas1$ 2agerinti maisto kokyb1 2agerinti 3 derli 4&vesti naujas augal *ormas 2agerinti gyvuliu apetikivim! 2asirupinti aplinkosauga 0urti biologini ginkla blogai, bet tam naudojamos biotechnologijos$ 4. Kokia biotechnologij rizika? Biotechnologijos kelia rizik! mogaus sveikatai ir aplinkos apsaugai- d"l nepageidaujam gen kombinacij gali kilti /vairios augal ir gyvn ligos, epidemijos, v" io *ormos, gali atsirasti alerginis poveikis$ .ali bti perduodamos jau egzistuojan#ios ligos, taip pat gali pasireik&ti evoliucijos kryptys$ 5. Ar reikalinga biotechnologija ir jos pasiekimai iet!"ai? Biotechnologija daug prisideda prie gyvenimo kokyb"s gerinimo /vairiais aspektais, taip pat kelia ir nema a pavoj$ 5ietuva nor"dama neatsilikti nuo kit &ali ekonomikos, medicinos, em"s kio, pramon"s ir kitose srityse tur"tu vystyti biotechnologijas$ 6a#iau tai sukelt didel1 rizik! moni sveikatai ir aplinkai$ 6aigi i& vienos pus"s 5ietuvai biotechnologijos pasiekimai yra reikalingi$ 6a#iau galimos pasekm"s kelia didel1 rizik!, kuri gal"t bti ir i&vengta$

1. #e$%iag apykaitos procesai& katabolizmas ir anabolizmas 0atabolizmas % gyvojo organizmo dalinis skilimas$ 7yksta maisto med iag skaidymas t$y$ savaiminiai procesai, kuriu metu atpalaiduojama energija +med iag strukturu andom!, 8nabdizmas % nenutrukstanti sinteze, nesavaiminis procesas, kurio metu med iagos sintetinamos / sud"tingesnius darinius ir panaudojama energija +susidariusi katabolini proces metu, 2. Kas reg!li!oja me$%iag ir energijos apykait'? Biologiniai katalizatoriai +*ermentai, 9ermentas % baltymin"s prigimties baltyminis katalizatorius, paspartinantis organizme vykstan#ias chemines reakcijas$ 3. K!o skiriasi asimiliacija ir $isimiliacija? Disimiliacija % skyla organin"s med iagos +angliavandeniai, riebalai, baltymai,$ 8similiacija % susidaro organin"s med iagos, tai savuju medziag % is neorganiniu pradini +c:, h:o, nh;, autotro*in" alij augal asimiliacija, arba i& organini jungini +maisto angliavandeni, riebal, baltym % heurotro*in" gyvun asimiliacija,$ 4. Katabolizmo ir anabolizmo skirt!mai ir energetinis ryis? Anabolizmas % tai med iag /sisavinimas organizmui augti, atsinaujinti ir vystytis$ Katabolizmas % tai tarpin" *az", kurios metu sud"tingos med iagos skyla iki elementari, o atpalaiduota energija kaupiama l!stel"se adezintri*os*ato pavidalu$ <io proceso metu i&siskiria energija, kuri sukaupiama 862 ir redukuot nukleotid +N8D=, 98D=:, *orma$ 7"liau &i energija panaudojama anabolizmo proceso metu sintetinant organizmui reikalingas med iagas$ >rganizme baltym katabolizm! padeda reguliuoti prieinkstin"s liaukos i&skiriami gliukokortikoidai +hormonai,$ 5. K!o skiriasi hormonai n!o (erment? )ormonas % cheminis junginys gyvame organizme, kuris perne&a in*ormacij! +signalus, i& vienos l!stel"s / kit! arba / l!steli grupes$ 7isi daugial!s#iai organizmai +/skaitant augalus, gamina hormonus$ 5abiausiai inomi yra stuburini hormonai, kuriuos gamina vidaus sekrecijos liaukos, ta#iau hormonus gamina beveik kiekviena organ sistema ar audinys +vadinami audini hormonai,$ =ormono molekul"s yra i&skiriamos tiesiai / krauj!, kitus kno skys#ius arba gretimus audinius$ 5aiko tarpas tarp hormono sekrecijos ir jo poveikio gali trukti nuo keleto minu#i iki keleto valand$ *ermentas % baltyminis katalizatorius, paspartinantis organizme vykstan#ias chemines reakcijas tkstan#ius kart$ Be *erment &ios reakcijos nevykt arba vykt labai l"tai, ir organizmai negal"t egzistuoti$ 9ermentai naudojami kaip vaistiniai preparatai, kaip reagentai ar biocheminiai rodikliai diagnozei nustatyti$ +. Ar galima ,"eikti "irs"or, "ien ba$a!jant ar kitokia $ieta? Negalima$