rr

f
Liudv igas V itgeniteinas
Rinknniai raitni
l
!
{'
I r=r
tscq
vilNlt]s,,MiNTl..j,'
1995,
P hiloso p hische U nter suchung e n
P hilo sophical tr nv estigatio ns
PRATARIVLE
Zemiau skelbiu mintis
-
filosofiniq tyrinejimq ntlo-'
sedas, kurios man rupdjo pastaruosius ieiiolika metq.,
Jos liedia daugeli dalykq: reikBmes, supratimo, saki-
nio, logikos sqvokas, matematikos pamatus, sEmones
busenas ir kitkq, Visas Sias mintis u2ra3iau haip pasta-
bas, trumpas pastraipas
-
kartais ilgesnemis grandine-
mis apie tq pati dalykq, kartais pakaitonlis skubotai
perBokdamas i5 vienos srities
i
kitq.- I3 pai pradZiq ke-
tinau kada nors sudeti visa tai
i
vienq kn)'g4, kurios
formq
lvairiu
metu vaizdavausi skirtingai. Bet svar-
biausia man atrode, kad mintys joje eitq viena paskui
kitq nattralia ir nenutrlkstama seka.
Po keliq nesekmingq meginimq sulydyti savo re-
zultatus
i
tokiq visumq supratau, kad niekuomet nc-
pavyks to padary.ti, kad geriausia, k4 galejau paraiy-
ti, visuomet liks tik filosofinemis pastal:omis; mano
mintys bemat imdavo silpti, kai tik parnegindavau,
prie3ingai jq naturaliam polinkiui, varyti jas viena
kryptimi.- Zinoma, tai buvo susijq su paila tyrineji-
mo prigimtimi. Ji kaip tik ir verdia mus iSvaikicioti
platq minties laukq skersai ir i3ilgai, visotnis krypti-
mis.- Siq knygq sudarandios filosofines pastabos yra
tarsi visuma kra$tovaizdlio eskizq, atsiradusiq Siq ilgtl
ir painiq kelioniq metu.
Tie patys arba beveik tie patys klausimai dla palie-
diami vis ii naujo ii skirtingq taikq, kiekvienqkart
apmetant naujq jq vaizdq. Tarp jq buvo begale nevy-
kusiq arba necharakteringq, pasiZymejusiq r"isais pras-
to pie3ejo trtkumais. Juos pa3alinus, liko Siek tiek la-
11 5i
biau pakeniiamq, kuriuos dabar reikejo taip sutvar-
k)rti,. daZnai juos
apkarpant, kad jie galetq duoti ste-
betojui tam tikrq kra5to vaizdq.- Taigi ii knyga iS
tikrqjq yra tik albumas.
Dar neseniai buvau iB esmes atsisakqs minties pa-
skelbti i! darbq dar gyvam tebesant. Tadiau ji
vis at-
gydavo ir labiausiai del to, jog pastebejau, kad mano
rezultatai,- kuriuos perteikdavau paskaitose,
ra5tuose
ir diskusijose,- patekq
i
apyvartq, budavo
ivairiai
ktai-
dingai suprantami, labiau ar maZiau praskiedZiami ar
i5kraipomi. Tai erzino mano savimeilq, ir buvo ne-
lengva jq nuraminti.
Prie5 ketvertq metq turejau progE dar kartq per-
skaityti savo pirmqje knyge (,,Login! filosofin! trakta-
tq") ir paaiikinti jos
mintis. Tuomet man staiga at6jo
i
galvq, kad turediau kartu paskelbti ir anas, senqsias,
ir naujqsias mintis, kad pastarqsias galima i5vysti tik-
roje iviesoje tik prieiinant jas
senajam mqstymo bu-
dui ir jo fone.
Kai lvgiai po ieSiolikns metq vel emiausi filosofi-
jos,
buvau priverstas pripaZinti anoje pirmojoje
savo
knygoje para5qs daug klaidingq dalykq. Suprasti tas
klaidas tam tikru mastu, kuri pats vargiai galejau nu-
statyti, man padejo kritika, suiinojusi apie mano ide-
jas
ii Franko Ramsio, su kuriuo paskutiniuosius dve-
jr-rs jo gyvenimo metus daugybq kartq svarsdiau savo
k^ygq. Dar labiau nei tai, visuomet nuodugniai ir pa-
gristai kritikai aB dekoju 5io universiteto destytojui
p. P. Srafai (Sraffa), kuris daug metq be paliovos kri-
tikavo mano mintis. Siai paskatai esu dekingas uZ svar-
biausias Sio darbo idejas.
Daugiau nei del vienos prieiasties tai, kq dia skel-
Lriu, susilies su tuo, kq Siandien ra3o kiti.- Jei mano
pastabose
nera antspaudo, kuris jas iymi priklausant
man, tuomet ir toliau nepretenduosiu
i
jas
kaip
i
nuo-
savybq.
Jas atiduodu vieiumon su abejone. Nera nelmano-
ma, kad Siam kukliam darbui iiq laikq tamsoje btttl
skirta ap5viesti tq ar kitq protq; tadiau nera ir tiketina.
Nenorediau savo darbu iSlaisvinti kitus nuo mqsty-
mo. Prieiingai, jei
tik butq
lmanoma,
nordiiau paska-
tinti kitq savoms mintims.
paraSqs gerq knygq, Taip nei5ejo;
bfltiau galejgs jq pagerinti, jau pra-
sausis
Mielai butiau
tatiau laikas, kai
ejo.
KembridZas, 1945 m.
ttA
PIR.MA DALIS
1.
,,Cum
ipsi (majores homines) appellabant rem
alicluam, et curn secundum eam vocem corpus ad ali-
quid movebant, videbam, et tenebam hoc ab eis vocari
rem iilarn, cluod sonabant, cum eam vellent ostendere.
Hoc autem eos velle ex motu corporis aperiebatur:
tamquam verbis naturalibus omnium gentium, quae
fliunt vnltu et rrutu oculorum, ceterorumque membro-
rLlm actu, et sonitu vocis indicante affectionem animi
in petenrlis, habendis, rejiciendis, fugiendisve rebus.
Ita verba in variis sententiis locis suis posita, et creb-
ro audita, quarum rerum signa essent, paulatim colli-
gebam, rneasque jam voluntates, edomito in eis sig-
nis r-ire, per haec enuntiabam." (Augustinus. Confessio-
nes, I. 8}
(Kai suaugusieji pavadindavo kok! nors claiktq, o
po to pasisukciavo
i
ji, madiau ir suvokiau, kad daiktas
lruvo paivmetas garsais, kuriuos jie iitardavo, nes jie
ll
norejo irurroclyti. Taciau ttri suvokiau is
jq judesiq
--
naturaliosios visq tautu kalbos, kuri veido iSraiikq ir
akiq Zaismu, galtniq judesiais ir bal,so skambesiu pa-
rado sielos pojudius (Empfindungen der Seele, state of
mind), kai ji ko nors geidZia arba laikosi, arba atmeta,
arba Salinasi, Sitalp pamaZu emiau suprasti, kokius
daiktus Zyrnejo i,odliai, kuriuos ir vel girdejau tariant
tam tjkrose
ivairirl
sakiniq vietose. Ir kai mano burna
prie tq ienklq priprato, jais
reiSkiau savo norus.)
]v{an atrodo, kacl ii Siq zodiiq susidarome tam tik-
rq vaizclq apie ZmogiSkosios kalbos esmq, bfitent tok!:.
kalbos iodiiai
ivardija
daiktus.- Sakiniai yra tokiq
lvardijimq
junginiai'(Verbindungen, combinations).-
S:iame kalbos vaizde randame tokios idejos 6aknis:
kiekvienas Zodis turi reikimq (Bedeutung, meaning). Ta
reik5me Zod2iui priskiriarna. Ji yra obje!,[as, kuriam
iodii atitovauj;a..
Augustinas nekalba apie kalbos datiq skirtumus.
Kas iitaip apra3o kalbos mokymqsi, tas, noreiiau ma-
nyti, pirmiausia galvoja apie daiktavardii-us, tokius
kaip
,,stalas", ,,kede", ,,duona",
bei asmenvardZius, tik
po to apie tam tikrq veiksmq ir savybiq vardus, o apie
likusias kalbos dalis kaip apie kaZkq, kas veliau sa-
vaime atsiskleis.
Dabar pagalvok apie tokiq kalbos vartosenq: siun-
diu kq nors
i
parduotuvg. Duodu jam raiteli, kuriarne
paZymeta
,,penki
raudoni obuoliai". Jis nuneSa raitel!
pardav6jui, tas atidaro staldiq, ant kurio Zenklas
,,obuoliai";
po to ieiko lenteleje Zodiio
,,raudonas"
ir
randa
ji
[paraiytq]
priei spaivq pavyzdiius; dabar sa-
ko iS eiles skaiiiq vardus
-
darau prielaidE, kad jis
Zino juos utmintinai,- iki ZodZio
,,penki"
ir kiekvie-
nam skaiciui iSima i3 staliitrus po obuoll, kurio spalva
atitinka pavyzd!.- Taip ar panaiiai elgiamasi su io-
dZiais.- Tadiau i3 kur jis Zino, kur ir kaip jis turi ies-
koti iodZio
,,raudonas"
ir kq jam daryti su Zodiitt
,,penki"?
-
Kq gi, darau prielaidq, kad jis elgiosi taip,
kaip apra5iau. Ai3kinimai kaZkur baigiasi.- ir vis del-
to, kas yra ZodZio
,,pDki"
reikime?
-
Apie toki da-
lykq dia apskritai nekalbeta; tik apie tai, kaip vartoja-
mas Zodis
,,penki".
2. Toji filosofine reikBmes sqvoka kyla i5 primitl,-
vaus supratimo apie kalbos funkcionavimo btdq. Ta-
diau taip pat galima pasakyti, jog
tai yra primityves-
nes nei mrlsq kalbos supratimas.
lsivaizduokime
kalbq, kuriai tinka Augustino pa-
teiktas apra5ymas: kalba turi tarnauti komunikacijai
tarp statl,bininko A ir jo padejejo B. A konstruoja sta-
tini i3 statybiniq blokq: kubq, stulpq, plok5diq ir sijt1.
B turi paduoti tuos blokus, ir tai daryti tokia tvarka,
kurios reikia A. Siam tikslui
jie vartoja kalbq, kuri4
sudaro i,odziai:,,kubas",,,stulpas",,,plokite",,,sija".
118
1'19
A suBunka
-
B atne5a blokq, kuri iSmoko atneiti pa-
gal tq suSukimq.- Suprask tai kaip uibaigtE primity_
viq kalbq.
3, Galetume pasakyti,
kad Augustinas apra5o susi_
kalbejimo sistemq; tik ne viskas, kq vadiname kalba,
yra tokia sistema. Ir tq reikia pasakyti visais tais atve_
jais,
kai kyla klausimas:
,,Ar iis apra5ymas tinka, ar
ne?" Tuornet atsakoma:
,,Taip, tinka; tadiau tik iiai
ribotai sriiiai, o ne visumai, kuriq tariamai apraBai,,.
Tai yra taip, tarsi kas nors aiikintq:
,,Zaidimq su_
claro tai, kad perstatai plok5tumoje
objektus pagal tam
tikras taisykies. . .tr
-
o mes atsakytume: regis, galvoji
kaip apie iachmatus: bet yra ir kitq Zaidimrf. Cati sa_
vsji paaiSkinimq pataisyti, jeigu ji aiBkiai apriboji
Siuo Zaidimu.
4.
lsivaizduok raStq, kuriame raides vartojamos gar_
sarns Zyrneti, bet taip pat ir kirdiui paiymeti,
ir liaip
skyrybos ienklai. (Raitq galima
suprasti kaip kalbq
garsq tipams apraiyti.) O dabar
isivaizduok,
kad kas
nors tq raitq supranta taip, tarsi kiekvienq raidg ati-
tiktq tarn tikras garsas, o raides neturetq jokiq
kitq
funkcijq. Tokia pernelyg paprasta rasto samprata pri-
lygsta Augustino kalbos sampratai.
5. I3 i
g
pavyzdZio galbfit nujaudiama, kokiu mastu
brenrlroji iorlLio reikSmes s4voka apgaubia kalbos funk-
cionavirnq migla, kuri neleidiia aiikiai matyti daly-
. kq.- Migla iisisklaido, kai kalbos rei3kinius nagrine-
jame paprastiausiais jq
vartojimo atvejais,. kai gali
ai3kiai apivelgti ZodZiq tikslq ir'funkcionavimq.
Tokias primityvias kalbos formas vartoja vaikas,
n<ai mokosi kalbos. Cia kalbos mokymas yra ne aiikini-
nlas, o.,treniravimaq, (Abrichten,
training).
6. Gatreturne
isivaizduoti,
kad 2$ apraByta kalba
yra viso A ir B kalba, netgi visa kokios nors genties
rzl kalba. Vaikai aukl6jami, kad ailiktq tokius veiksmus,
varLodami tokius ZodZiu,s, ir tokiu brTdu reaguotq
i
ki-
lus Zodiius.
Didelq tokio ,apmokymo
dali sudarys tai, kad moko-
vas rodys
i
daiktus, kreips vaiko demesi
i
juos
ir kar-
tu tars iodZius, pvz., lr:,di
,,plokBte", rodydamas tokiq
formq.
{Sito
nevadindiau,,nurodomuoju (ostensiniu-
hinweisende, ostensive) ai5kinimu", arba
,,apibreZi-
[nlr", nes iraikas dar ne,gali paklausti pavadinimo. Pa-
vadinsiu tai,,LodLio mokymusi nurodymais".-Todel
sakau, kad
,tai
sudarys svarbiq apmokymo dali, nes su
trnonemis taip ir brrna; ne todel, kad kitaip iito ne,ga-
linr,a
isivaizduoti.)
Galima pasakyti, kad ZodZiq rnoky-
rnasis nurodymais nustato asociatyvini iodlio ir daik-
to ryS!. tset kq tai reiSkia? Na, tai gali reikBti daug k4,
taciau visq pirma dia turima galvoje tai, kad iigirdus
iodi vaiko sqmoneje iikyla daikto vaizdas. Tadiau jei
taip i5 tikrqjq atsitinka
-
ar tai ir yra ZodZio tiks-
,[as?
-
Taip, tai goli bnti tikslas.- Galiu
i,sivaizduoti
toki Zodiiq (garsq serijq) vartojimq. (Zotli,io iStarimas
yra tarsi klaviBo uZgavimas vaizduotes klaviat[roje.)
Tatiau 2
0 kalboje LodLi,4 tikslas nero paZadinti vaizdi-
nius. (Nors, Zinoma, gali paai5keti, jog
tai padeda pa-
siekti
jq
tikslq.)
Bet jel mokymas nurodymu turi toki poveiki
-
ar
privalau sakyti, kad jis
daro
itakq
1odiio supratimui?
Argi ne tas supranta suiukimq
,,PlokStq!",
kuris atitin-
kamai elglasi?
-
Zinoma, mokymas nuroclymu priside-
d.a prie to, tadiau tik
,clrauge
su apmokymu. Kitaip
apmokant mokymas nurodymu cluotq toki rezultat,4,
kad tie patys iodZiai butq visiikai kitaip suprasti.
,,Sujungdamas strypq su svertu
ijungiu
stabdi."
-
Zinoma, esant visam likusiam mechanizmui. Tik kartu
su juo jis yra stabdiio svertas; o atskirtas nuo savo
atramos jis yra netgi ne svertas, o gali btti bet kas
arba niekas.
7. Kaibos (2) vartojimo praktikoje viena puse su-
Bunka ZodZius, kita atitinkamai veikia; o kai apmoka-
ana kalbos, vyksta loks procesas: mokinys vodino ob-
121
jektus,
t. y. jis pasako
iod!, kai mokytojas parodo
!
blckq.- Bet buna ir dar paprastesnrq pratybr.l:
moki_
nys kartoja mokytojo pasakytus
ZodZius
_
abu proce_
sai panaSus
!
kalb4.
Galime taip pat jsivaizduoti,
kad visas Zodiiq var_
tojirno (2) procesas
yra toks iaiclimas, kuri iaisdami
vaikai ismoksta
savo rEimia;q
lkatnq. Tokius zaiaimus
vadinsiu,,kalbos
iaidimais,,
(Sprachspiele,
lenguage_
gamel),
ir apie primityviq
kalbq kartais katbesii tflp
apie kalbos Zaidimq.
Blokq pavadinimo
ir anksdiau pasakytq
ZodZiq kar_
tojimo procesus
taip pat galetume
vaclinti kalbos Zal_
dinrais. Pagalvok apie kai kuriuos i,odzit4 vartojimus
rateliq Zaidimuose (Ileigenspielen,
ring_a_ring_a_roses1"
Vistrmq
-
kalbq ir vciksrnus,
!
kuriuoi ji yra
!pinta,_
taip pat var.linsiu
,,kalbos iaiclimtr,,.
-
B. Paiitrekime
i
tam tikrq kalbos (2) iipletimq. Be
keturiq todLiuL
,,kubas,,, ,,stulpas,, ir ki., ji
apima eilq
ilodLiq; kurie vartojami taip, kaip pardar-e3u,
1t1
.,*r-
toja skaitvardzius (tai gari b,ti eile abeceies raidzi*];
be to
-
du ZodZius, skambaniius,
tarkime,
,,l.en,, ir
,,ii_
tas" (nes jais jau
beveik nuroclorna jr1 paskirtis),
kurie
vartojami kartu su nuroclomuoju
rankos jurlesiu;
ir ga_
liausiai
-
tam tikr.1 kiek! spalvq pavyzcliitl.
A duija
toki paliepimq:
,,cl-plokStq-ten,, ir kartu rorlo pacleje_
jui
spalvos pavyzdj,
o sakydamas
,,ten,, nurodo t<ot<ia
nors vietq statybos aikiteteje. IS plokSdiq
kruvos il
ima po vienq plokstg,
atitinkandi4 spalvos pavyzei!,
iki pat
,,d", ir neSa
I
vietq, kuriE nurocle a.- Xitais ai_
vejais A paliepia
,,iitq
_.
ten',. Sakydamas
,,Sitq,,, ro_
clo
!
tam tikrq blokq. Ir t. t.
9. Kai vaikas mokosi tokios kalbos, jis
turi atmintj-
nai iimokti eilq
,,skaitvardZiq": a, b, c. . . Jis taip pat
turi iimokti juos
vartoti.- Ar taip apmokant susiciu_
riama su nurodomuoju ZodZiil mokymu?
-
pavyzriZiui,
nurodomos plokites ir jos
suskaiiiuojamos:
,,a, b, c
plokiciq".-
Labiau panaius
i
zodLi:q
,,kubas,,, ,,stnl_ 122 123
pas" ir t. t. mokymq nurodymu tur6tq buti mokyrnas
skaitvardiiq, kuriq reikia ne skaitiavimui, o Zvilgsniu
aprepiamoms daiktq grupems paZymeti. Kaip tik taip
rnaikai mokosi vartoti pirmuosius penkis ar 6eSis pa-
grindinius skaitvardiius.
Ar
,,ten" ir
,,iis" taip pat i5mokomi nurodymu?
__
[sivaizduok,
kaip jmanoma
i5mokyti juos
vartoti! Tuo-
rmet rodoma vietos ir daiktai
-
bet dia rodoma varto-
jant
ioclzitts, o ne tik mokantis jq
vartojimo.-
10. Tai kq gi iymi sios kalbos Lodiial?
-
Kaip turiu
parodyti, kq jie Zymi, jei ne paiiu jq
vartojimo budu?
O tq buciq jau apraieme. Taigi iirai5ka:
,,Sis
Zodis iy-
mi iilci" turetq buti Sio apraBymo dalimi. Arba: apra-
E)"mas turetq tureti tokiq formq:
,,Zodis.. . iymi. . ."
Taigi iodZio
,,plok3te" vartojimo apraBymE galima
sutrumpinti tuo, kad pasakoma, jog
Bis Zodis Zymi 5[
daiktq. Taip rlaroma, jei, pavyzdiiui, tik svarbu is-
vengti nesuslpratirno, tarsi iodis
,,plokite"
nurodytq
bioko {ormq, ii tikrqjq vadinarnq
,,kubu",-tuo tarpu
Bis
,,sgry5is", t.y. iio Zodiio vartojimas, yra Siaip pa-
i!stamas,
Ir panasiai galima pasakyti, kad Zenklai
,,a", ,,b"
in t. t. z1'mi skaidius; iitaip iSvengiama nesusipratimo,
taryturn ,,a", ,,b", ,,c"
kalboje atliktq vaidmen!, kur!
its tikrqjq vaidina
,,kubas", ,,plokite", ,,stulpas". Taip
pat galirna pasakyti kad
,,c"
iymi 5!, o ne kitq skaiiiq,
3e.i,
tarkiinr:, iiaiSkeja, kad raides turi brlti vartojamos
Sia tvarkil: a, b, c, d, o ne tokia: a, b, d, c.
Taciau del to, kad taip supanaiinami ZodZiq vartoji-
lno apraiymai, pats vartojimas negali supanaSeti! Nes,
$iaip matome, jls yra visiSkai kitokio pobudzio.
11. Pagalvok apie
irankius lrankiq
deZeje: ten yra
plaktukas, reples, pjrlklas, atsuktuvas, liniuote, klij'ai,
vinys, varZtai.- Zodlhl funkcijos yra iokios pat skir-
tingos, liai.p ir Siq objektq. (Ir abiem atvejais esama
panaiurnq.)
Ai5ku, mus klaidina formos
-
sakytines, raSytines;
spausdintos,* kuria jie
mums reiikiasi, panaiumas,
nes
j\ vartoiimo
nematome taip aiikiai priei
save.
ypad
tuomet, kai filosofuojamel
12. Tarsi paZvelgtume
i
garveZio
ma5inisto kabinq:
ten matome daugiau ar maZiau panaSias
viena
I
kitE
rankenas (tai suprantama, nes jos
visos turi btti- ima_
mos ranka), tadiau viena yra paleidimo
rankena, kuri
gali bnti tolyd2iai pasukta (ja reguliuojamas voituvo
a.tidarymas); kita yra jungiklio
rankena, tik fiksuo.lan_
ti veiksmq: ji yra arba
ijungta,
arba iSjungta; tredii
_
stabdZio sverto rankena: juo
stipriau jq
trauki, tuo
smarkiau stabdoma; ketvirta
-
siurblio rankena: ji vei_
kia tik judinama
pirmyn ir atgal.
13. Kai sakome:
,,Kiekvienas kalbos iorlis ka2kq
zymi", tuo kol kas dar nieko nepasakome, nebent tiks_
liai Zinotume, ltq noretume iiskirti. (Galbr_rt noretume
kalbos hodlius atskirti nuo neturindiq reik5mes iodZiq,
kuriuos sutinkame Ljuiso Kerolo (Lewis Carrol) eile_
ra5diuose, arba nuo tokiq Zodiiq, kaip
,,tra-lia-lia,, ciai-
nose.)
14.
lsivaizduok, kas nors sako:
,,Vrsi
irankiai 1ryn
tam, kad kq nors pakeistq, pavyzclZiui, plaktukas
- vinies padet!, pjuklas
-
lentos formq ir t.t.,,- O kq
modifikuoja liniuote, klijai, prikaistuvis,
vinys?
-
,,Musq ZinojimE apie daikto ilg!, klijq temperattr4 ir
deZes tvirtumE."-Ar kq nors pakeistume
tokia raiB-
kos ,budq
asimiliacija?
-
15. Zodis
,,Zymeti" galbut labiausiai tiesiogiai pri-
taikytas tuomet, kai 2enklas yra ant objekto, kuri jis
Zymi. Tarkime, kad
irankiai,
kuriuos A naudoja staiy-
mui, yra tam tikru budu paZcnklinti.
Kai tik A puro-
do toki Zenklq savo padejejui, tas atne5a
iranki,
pa-
zlrnetq tokiu Zenklu.
Sitaip ir daugiau ar ma2iau panaBiu
budu vardas
iymi daiktq ir yra suteikiamas daiktui.-
Filosofuojant daZnai naudinga sau pasakyti: kaikq
pavadinti
-
tai tarsi uZkabinti daiktui lentelg su var-
dur.
16. O kaipgi su spalvq pavyzdZiais, kuriuos A rodo
E,- ar jie priklauso kalbai? Na, kaip nori. Sakytinei
kalbai jie nepriklauso; tadiau kai kam nors sakome:
,,Iitark
Zocii
,,tai"
", tuomet Sitq
,,tai"
priskirsi ir sa-
kiniui. Ir vis delto jo vaidmuo labai pana3us
i
spalvos
pavyzdZio vaidmenl kalbos Zaidime (B); jis kaip tik ir
1.ra
pavyzdys to, kq rturi pa,sakyti kitas.
Naturaliausia ir maZiausiai painu, kai pavyzdZius
priskiriame kalbos
irankiams.
((Pastaba apie refleksyvqji
ivardl ,,Sifos sakinys".))
17. Galesime pasakyti: kalboje (B) turime skirtingas
ksJbos dalis. Nes lodlitl
,,plokBte" ir
,,kubas"
funkcijos
pana5esnes viena
i
kitq nei i3rai3kq
,,plokite"
ir
,,d"
funkcijos. Ttrciau tai, kaip skirstome iodZius rtiimis,
priklauso nuo skirstymo tikshg
-
ir nuo mhsq polin-
kiq"
Fagalvok apie skirtingus poiihrius, kuriais galirna
surliiuoti
irankius.
Arba Sachmatq figuras.
18. Nesuk sau galvos ddl to, kad kalbas (2) ir (B.l
sudaro vien paliepimai. Jei nori pasakyti, kad del to
jos nera i.isamios, tuomet paklausk, ar musq kalba yra
i$sarni; -- ar ji buvo Tolia, kol prie jos nebuvo pri-
jungta chemijos ir bc galo maiq skaidiu skaidiavirno
simbolika; nes tai yra tarsi mlsq kalbos priemiestiai.
(O nuo kokio skaidiaus namq ar gatviq miestas prade-
da buti miestu?)
[
musq kalbq galima Zitreti kaip
i
se-
nE rniestq: sEraizgq gatveliq ir aik3diq, senq ir naujql
namq, namq su
ivairiq
laikq priestatais; ir visa tai su-;
pa gausybe naujq priemiestiq su tiesiomis ir taisyklin-
gai iSdestytomis gatvemis ir vienodais namais.
19. Lengva
isivaizduoti
kalbq, kuri4 sudaro vien
isakymai
ir praneSimai ii mu3io lauko.- Arba kalb4,
sudarltq tik iS klausimq ir i$rai5kq, kuriomis patvirti- pS
124
narna bei paneigiama, ir begalq kitokiq.- O
isivaiz-
duoti kalbq rei3kia
lsivaizduoti
,tam
tikrq gyvenimo
Iormq.
Taciau kaipgi dia yra: ar su3ukimas
,,Plokite!"
12)
pavyzdyje yra sakinys, ar Zodis?
-
Jei iodis, tuornet
vis delto jis neturi tos padios reikSmes, kuriq turi taip
pat skambantis musq kasdienes kalbos iodis, nes (2)
jis kaip tik yra suSukirnas. Tadiau jei jis yra sakinls,
tuomet jis
nera eliptinis musq kalbos sakinys
,,Ploki-
te!"
--
O del pirmojo klausimo, tai
[suiukimql ,,Plokts-
te!" galima vadinti ir i.odi.iu, ir sakiniu; galbut tiks-
liausia j! butq vadinti
,,iisigimusiu sakiniu" (kaip sa-
koma apie issigimusiq hiperbolq), ir kaip tik toks yrel
rnusq
,,eliptinis" sakinys.- Tcrdiau tai galiausiai tera
sutrumpinta sakinio:
,,Atncik man plokitql" forma,
'l
tokio sakinio juk
nera (2) p.rvyzdyje.- Tadlau kodel
netureaiau, atvirkitiai, sakini: ,,Atneik man piokitq!"
vaclinii sakinio
,,Plokitq!"
prailginimu?
-
Kadangi tas,
kuris suiunka
,,Plokitq!", iS tikrqjq turi mintyje:
,,r\t-
neBk man plokBtq!'|I
_--
Bs[ kaip tu tai darai, kaip trrri
tai mintyje, sakydamas
,,Plok3tel"?
Ar priei tai sar_r
iitari tq nesutrumpintq sakini? Ir korlel, noredarnas pa-
sakyti, kq kas nors turi mintyjc suiukimu
,,Plokitel",
privalediau i3versti iirl iiraiSkq j kokiq nors kitq katr-
b4? O jeigu
tai rciskia tq pati, kodel neturecierr-r sakyti:
,,Sakydamas ,,PIokBte!",
jis
turi mintyje
,,Piokitgl"?
Ar-
tra: jei gali tureti mintyje
,,Atneik man piokitg!", ko-
del negali tureti mintyje
,,Plok3tg!"?
-
Tadiau kai sir-
Srinku
,,Plokite!", tai vis d6lto noriu, kad
7is
man ett-
neitq plokitgl
-
Zinoma, bet ar
,,tas
noras" girldi i;r-
me, kad tam tikra forma rnqstai kitq sakini nei tas,
kurj sakai?
-
20. Tadiau kai kas nors sako:
,,Atneik
man ploks-
tg!", dabar atrodo, tarsi jis galettl Siq i5rai5k4 suvokti
kaip vienq ilgq Zodi: butent kaip atitinkanci4 atskir4
iodi
,,PlokBtel"
-
Tad ar galima jl
vienqkart suvokii
kaip vieng Zodi, kitqkart- kaip tris iodZius? Ir kaip
paprastai jis yra suvokiamas?
-
Manau, busirne linkq 126
127
sakyti: suvokiame ii sakini kaip sudarytq i5 trijq io-
diiq, kai ji vartojame prieiprieSai kitiems sakiniams,.,i,,
tokiems kaip:
,,Perduok
man plokitq",
,,AtneBk lom
plokstq",
,,Atne3k
dvf plok$tes" ir t. t.; taip pat priei-
prieSai sakiniams, kuriuose musq paliepimo ZodZiai yra
susieti kitokiais ryiiais.- Tadiau kq reiBkia vartoti sa-
kini prieiprieiai kitiems sakiniams? Ar tie kiti saki-
niai, sakylum, kartais iSkyla vaizduoteje? Ar visi? Ar
tuomet, kai sakinys sakomas, ar priei tai, ar po to?
-
Ne! Nors toks ai5kinimas mus vilioja, reikia tik va-
landelq pagalvoti apie tai, kas gi iB tikrqjq tia vyks-
ta, kiid parmatytume, jog esame klystkelyje. Sakome,
kad paliepimq vartojame prieBprie3ai kitiems saki-
niams, nes tq kitq sakiniq galimybe gludi mr7s4 koi-
bo7e. Kas nesupranta musq kalbos
-
paqizclziui, sve-
timtautis, kuris ne kartq girdejo kq nors paliepiant:
,,Atneik
man plokStgl",
-
tas galetq pagalvoti, kacl
visa 5i garsq cile yra vienas Zodis, maidaug atitinkan-
tis Zodi,,plokite" jo kalbojc. Jei po to
jis pats duotrl
5! paliepimq, galbtt tartq
ji
kitaip, o rlcrs pasakytu-
me: jis
taria ji
taip keistai, nes laiko ji vienu zodi,iu.-
Taiiau kai jis j! taria, ar nevyksta jame
dar kas
nors
-
tai, Jtas atitiktq sakinio kaip vieno Zod2io su-
pratimq? -- Jame gali vykti tas pats arba taip pat kas
nors kita. O kas vyksta tavyje, kai duodi toki paliepi-
nrq? Ar tardamas j!
suvoki, kad ji
sudaro trys ZodZiai?
Zinoma, tu moki Siq kalb4
-
kurioje yra ir tie kiti sa-
kiniai,- taiiau ar tas mokejimas ir yra tai, kas
,,vyks-
lo", kai tari tq sakini?
--
O ai
jau
pripaZinau: svetim-
tautis tikriausiai kitaip i5tars sakini, kuri jis kitaip su-
vokia; taiiau tai, kq vadiname klaidingu supratimu,
neprivalo slypeti tame, kas lydi paliepimo iitarim4.
Sakinys yra
,,eliptiSkas" ne todel, kad praleidZia
tai, kq turime mintyje, o toddl, kad jis yra sutrumpin-
tas
-
tam tikro mrlsq gramatikos pavyzdiio at2vil-
giu.- Zinoma, dia butq galima paprieltarauti:
,,Tu
pri-
paiisti, kacl sutrumpintas ir nesutrumpintas sakinys turi
t4 padiq prasme (Sinn, sense).-Tai kokia ta pras-
rne? Ar ji
iBrei5kiama iodZiai52r'
-
Bet ar ta pati sa-
('
kini
f.l9!{Trye
ne_|1_j,t
t1n1!119- vortojimas?
(Rusirkai
sa_
komaa,,Pllrta
ra-u-dijna"'
viOta:
;;pf,i"
Vr,i--1""01".;;,
ar jungties
nebuvimas paliediJ p.ur*q,
ar ji prijungia_
ma mintyje?)
21.
[sivaizduok kalbos iaidimq,
kuriame
i
asmens
A
-kla
rsim-q B praneEa
i
kruvq
,rra"tq plokiiiq
arba
kubq skaidiq arba itai 1en gritndiq
btokq
,pui"e- l;
I9r*q.-
Toks praneiimas
gutEtq
st<a,nUefi
tulp,
,,e"n_
kios plokites".
Tai kuo tu&net skiriasi prane5imas
ar_
ba tvirtinimas
,,penkios plok5tes,,
ir paliepimas
,,pen_
kias plokBtes!"?
-
Ogi vaidmeniu,
kuri Siq Zodiiq
is-
tarimas
atlieka kalbos Zaidime.
Tatiau ir tonas, kuriuo
jie
i5tariami, galetq
buti kitoks, ir veido iiraiska, ir
dar_ daug kitq dalykq. Bet galima
isivaizduoti ir vieno_
dq tonq
-
nes ir paliepimu.,
i. pran",Bimas
gali bu,ti is-
tariami skfttingu
tonu ir
ivairiomis veido isriiitomis,-
o skirtumq
sudaro tik var,tojimas.
lziniii,- i;J;iW
,,.tvirtinimas" ir,,paliepimas,,
galetume
vartoh grarna_
tinei sakinio forma,i ir
jntonaclijai
paiymeil;
ka]p an_
tai:
,,Ar ne puikus
iiandien oraJ?,, vadiname
klausimu,
nors jis
vartojamas
kaip tvirtinimas.)
Galeturne
isivalz_
duoti talbq, kurioje visr' tvirtinimai
iuri retoriniq klau_
simq formq ir intonacijq;
arba kiekvienas paliepimas _
klausimo formq:
,,Ar malonetumei
tai padaryti?,,
Tuo_
met
-galbut
brltq atsakyta;
,,Tai, kq jis
sako, turi klausi_
rno formq, tatiau ii tikrqjq yra pitiepimas,,,
t. y. atlie_
ka paliepimo
funkcijq
t<aibos praktiko;e.
(panaSiai
sa_
kome:
,,Tu tai padarysi,,
ne kaip prurr"ii*q,
o t<aip pa-
triepimq.
Kas lemia viena, o kas kita?)
.
22. Freges poZiuris, jog
kiekviename
tvirtinime (Be-
hauptung,
assertion)
cianti prielaida
{Annahme,
assumption),
kuri ir yra tai, kas yra tvirtinama, iS tik_
rqjq remiasi mr:sq kalboje
slypindia galimybe
kiekvie_
nq tvirtinamq
sakinj uira5yti tokia forma:
,,Tvirtina_
ma, kad yra taip ir taip,,.
_
Tadiau
,,kad yia
t;rp ;,
taip" mtsq kalboje
kaip tik ndro joks
sakinys_tai
dar nera joks
eTrmos
kalbos Zaidime.
O jei
vietoje
,,Ivirtinama, kad..." paraiau,,Tvirtinama:
yra taip ir
Itrip", tuomet Zodiiai,,tvirtinama,, paprastiausiai
nerei_
k"alingi.
Visai taip pat kiekvienq tvirtinimq galdturne
uira_
Alrti klausimo forrna su prijungtu- patviriinimu, pvz.:
,,tr-yj.e? Taip!" Ar tai rodo, kad kiekvienarae tviriinime
slypi klausirnas?
Zinorna, iurime teisq vartoti tvirtinimo Zenhi4 priei-
prieSai, pvz., kiausimo ienklui; arba kai norjrne tvirti_
nrmq atskirti nuo fikcijos arba nuo prjelaidos. Tjktai
klait.linga manyti, kad tvirtinimq sudaro ilu veiksmai
- svarstymas ir teigimas (teisingurno
reiksmirl prisi,vri_
mas arba pan.) ir kad Siuos veiksmus atliekame pagal
sakinio ienkl4 maZdaug taip, kaip dainuojarne iB natq.
Zincrna,
su dainavimu iB natq lyglntinas garsus
arba
tyius para3)rto
sakinio skai,tymas, o ne perskaityto
sa-
kinio,,l:irr tijiraas" (,,lr4einen,,,,,meaning,,)
Fr<:gds tvirlinimo ienklas pabreiia sakinio pradiiq.
1.rrgi jo
lunkcija panaii
i
tatsko funkcijq sakinio gtrle.
Sis ienklas atskiria i5tisq sakinio jungini
(periodi:) nuo
sakinio
iunginyje.
I{ai girdiiu kaZk,1 sakant
,,lyja,,, ne-
;rinau, ar girdiiu praCii4, ar pabaigq, tuoineit toks saki-
nlrs man dar nieko nesako.
?3. Taiiau kiek yra sakiniq rr5iq? Tvirtinirnas, kiau-
simas ir paliepimas?
-
Tokiq ruiiq yra nesuskaiiitto-
iorrto trihe: nesuskaidiuojama
lvairove
vartojimo huchi
tro, kq v,rrlinamc
,,ir:nklais", ,,iodZiais", ,,sakiniais,,. Ir
ii ivairove nera kaZkas tvirta, amiina; atsirancla l_r.ruji
{sivaizduokiine
paveikslq,
vaiziiuojant! boksininkq
,'ori;r tihra kcvos poza. Sis vaizdas gali buti panaudotas
prrrr)t'iti kam nors, kaip jis
turi stoveti, kaip laikytis;
,rrbrr kaip jis
neturi laikytis; arba kaip koks nors imo-
lus
lcn ir ten stovejo; arba ir t. t., ir t. t. Sl vaizdq
(kirlbiirrt chr:rr-rijos
terminais) galetume vadinti sakinio
ladikalu. Turbut panaiiai
Frege
lsivaizdavo
savo ,,prie_
liaidas".
'
I vitqensteinas
125
kalbos tipai, galima sakyti, nauji kalbos Zaidimai, o
kiti pasensta ir yra pamiritami. (Apytikri
vaizd"q mums
gali duoti matematikos metamorfozes.)
Terminas
,,halbos
iaidimas"
tia turi pabreZti tai,
kad kalbejimas yra tam tikros veiklos arba gyvenimo
formos dalis.
[sivaizduok
kalbos iaidimq
lvairovg
tokiuose ir ki-
tokiuose pavyzdiiuose:
Paiiepti ir veikti pagal paliepimq
-
ApraSyti objektq pagal jo
i5vaizdq arba pagal jo
matavimus
-
Sukonstruoti objektq pagal jo
apraSyma
gieBin!)
-
Duoti ataskaitq apie
irrykiq
tekmg
-
Iidestyti speliojimus apie
ir,ykiq
tekmg
-
Iskt:lti hipotr:zq ir jq patikrinti
-
Pateikl.i ckspt'riurcnto
rczultatus lentelemis ir cliag-
ramomis
-
I3galvoti istorij4; ir skaityti
-
Vaidinti kaip teatre
-
Sokti ir dainuoti ratelyje
-
Spelioti misles
-
Laidyti sqmoji; pasakoti
-
Ve:rsti iS vienos kalbos
!
kitq
-
PraSyti, dekoli, keiktis, sveikinti, melstis.
-
Biiiq
idomu
kalbos
irankiq
ir jq
vartojimo b0dq
ivairovq
palyginti su tuo, kq logikai yra pasakg apie
kalbos strukturq. (Taip pat ir
,,Loginio
filosofinio trak-
tato" autorius.)
24. Kam prie3 akis neiSkyla kalbos iaidimq
ivairo-
ve, tas bus linkqs kelti tokio pobud7io klausim4:
,,Kas
yra klausimas?"
--
Ar tai yra tvirtinimas, kad neZinar-r
Stai to ir to, ar tvirtinirnas,
jog
noriu, kad kitas man
pasakytq. . .? O gal tai mano psichines (seelischen,
mc'ntal) busenos apraSymas?
---
O ar su5ukimas
,,Pa-
galbos!" yra toks apra5ymas?
Pagalvok, kiek
ivairiq
dalykq vadinama
,,apraS\--
mais": kuno padeties apraiymas koordinatemis, veicio
iiraiskos apraiymas, lytejimo pojudio apra5ymas, nuo-
terikos apraiymas.
Zinoma,
lprastines
klausimo formas galima pakeistir
tvirtinimo arba apraiymo formomis:
,,Norediau Zinoti,
ar , ." arba
,,Abejoju, ar. . ."
-
tadiau tuo skirtingi
kalbos Zaidimai dar nesuartinami.
Tokiq transformavimo galimybiq
-
pavyzdiiui, vi-
sq tvirtinimo sakiniri pavertimo sakiniais, prasidedan-
ciais klauzule:
,,AS
manau" arba
,,AS
galvoju,, (t.y.
IrTeno vidinio gyvenimo
apra5ymais),
-
reikimingu-
mas paaiSkes kitoje vietoje. (Solipsizmas.)
25. Kartais sakoma: 2verys nekalba, nes neturi ati-
tinkamq proto galiq. O tai reiBkia:
,,Jie
nemqsto, to-
clel ir nekalba". Tadiau: jie paprastiausiai nekalha. Ar-
ba geriau: jie
nevartoja kalbos --
joi ncminesimc pri-
mityviausiq kalbos formq.-Liepti, klausti, pasakoti,
pk:pel.i t.tip pat priklauso musu prigimties istorijai,
kaip ir vaikicioti, valgyti, gcrti, Taisti.
26. Manoma, kad kalbos mohyrnasis prilygsta ob-
jektq
ivardijimui,
butent: imoniq, formq, spalvq,
skausrnq, nuotaikq, skaitiq ir t. t. I{aip saklrta -r
lvar-
dijimas yra kaZkas panaiu
!
Ienteles su vaizdu prika-
hinim4 prie daikto. Tai galima pavadinti pasiruoilmu
iodiio vartojimui. O kam gi dia ruo5iamasi?
27.
,,Pavadinanlc daiktus, o po to galimc kalltrjl.ir
apie juos,
nuroclyti juos
nriisq incrkojo."
.. , 'l'aip
liartu
su
ivardijimo
veiksmu tarsi jau butq duota tai, kq rla-
rysime toliau. Tarsi bttq tik kaZkas viena, kas :radi-
nasi
,,kalbejimu apie daiktus". Tuo tarpu su snkiniais
iSclarinejame
ivairiausius
dalykus.
pagalvokime
vien
apie suiukimus ir visiBkai skirtingas jq funkcijas:
Vandens!
Salin!
Au!
Pagalbos!
Puiku!
,)
,30
Ne!
Ar vis Car esi linkqs Siuos Zodiius vadinti ,,oirjcirttl
paviitlinirnais" ?
i(albose (2) ir (e) nekilo pavadinirnrl kiar-rsimo. Toks
klausirna.s su savo llorelial-u
-
nutotlornuojil paaiikilri-
mu -- galetume sakyti, yra savarankiSleas kalbos iaidi-
rnas. Tai iB tikro rei3kia: esarne auklejami, nokorni iaip,
kari paklausturne:
,,Kalp
tai vadiuasi'i"
--
tt po to einir
pavailinimas. Yra ilioki kal-oo,s i;.riditttas: sugalvok
kanl nors VarA4. Tai reiBkia pasakyti:
,,Tai
vadinasi' . ."
ir cia pavartoti tq nauja varcla.
{Pavyziiiii,ri,
iaip
r'6-11tsi
pavadina savo leles, o po Lo iiaii;a apie.j l: ir su
jo-
mis. Kiirtu pagaivok, kaip savotiSkai yra vartojarnas
tas asmlnr.ar{is, huritto
ji pcrinukiame!)
28. Ve'rciinasi, nurodynto bl1du galirna apibreiti as-
menvardj, spalvos
pavadinirnq, mediiagos pavadinimq,
pasarilio lir.rltils ir t. t. Skaiiiaus 2 apibreiimas ,,tai
reiSkia ,,Liu-"
" --kai roclora
i
du rieSul-rts-yra vi-
siikai tikslus,- Taiiau kaip
irnanoma
apibreiti clveje-
tE tokiu b,.rclu? Tas, kuriam sakorne apibrdrZim4,
juk
neiirio, Jtc noritnc vadinti l.uo
,,tlu";
jis g.rli padarlzti
prieleiciq, kacl
,,du"
vadini Siq ricsutq grupq!
-
Toiiiq
prielairiq jis goli paclaryti; tadiau galbrlt jis jos neda-
ro. Prlriiugai,
jis galetq mano duodamq grupes rie3u-
tq pavaclinirnq klaidingai suprasti kaip skaidiaus var-
clq. Visai taip pat rnanqji nurodomeljl astren';ardiio
pa-
aiikinimq
jis galetq suvokti kaip spalvos
pav:rclinrmq,
ras6s paiymejimq, pasaulio krypties vardq. Tai reii-
I kia, karl nurorlomasis apibreiimas
gali kiekvienu aLve'
i
ju
bi-rti vicnaip arba kitaip interprctuolas.
I
29. GaIbLrt sakoma: 2 gali brtti nuroclomai apibrei-
tas tik Sitaip: ,,Sitas
skoiiius vadinasi ,,dti"".
Ne's Zodis
,,s1taiiitts"
rodo, kokiq vietq kalboje, gramatikoje
jam
skiriame. Tatiau tai reiBhia, kad pirma, nei nurodoma-
sis apibreiimas
gali biti suprastas, turi blti paai5kin-
tas Zoclis
,,skaitius".-
Zinoma, apii:riiirrre iodis ,,skai-
dius" nurodo tq vietq, kuriq jam
skiriame.- Taip pat
galime iivengti nesusipratimo sakydami:
,,Sj
spo/vc va-
ciinasi taip ir taip",
,,Sis
i/gts vadinasi taip ir taip,, ir
t. t. Tai reiSkia: iitaip kartais iBvengiama nesusiprati-
mq. Tadiau ar tik iitaip gali bhti sui.okii i-crliriai
,,spal-
".ra" arba
,,ilgis"?
-
Na kE gi, turime juos
tiesiog pa-
aiikinti.- Taigi paaiSkinti
kitais Zodiiais! C leaip atro-
elo galutinis plaiikinimqs,._5ioje grandineje?
-(Nesak1,k
,,nera
jokio galutinio paaiikinimo".
Tai butq visi5kiii
'raip, t(lrsi noret"trrn pasakyti:
,,Nera
jokio paskutinio
Ilamo sioje gatveje; visuomet galime pristatyti datr
vienq".)
Ar 2odis
,,skaiiius" yra butinas nurodomajame dvie-
jit
.:pibreiiile, priklauss iluo to, ar be iio Zodiio api-
bre2irnas suvokiarnas kiiaip, nei to noriu. O tai, ma-
tyt, priklausys nuo aplinkybiq, kuriomis
jis
pateikia-
mas, ir nuo imogaus, kuriarn ji
ciuodu.
O tai, kaip jis
,,suvokia"
aiSkinimq, matosi i5 to,
kaip jis vartojer paaiSkintq Zodi.
30. Taigi butq galima sakyti: nurodomasis apibre-
Zimas paaiSkina i.odLio v_ag.ojimq
-
reikimq
-
tuo-
v,
met, kai aiiku, kokl vaidmeni apskritai tas Zodis turi
atlikti kalboje. Tad jei
Zinau, kad kas nors man nori
Ar iodiio
,,raudonas"
aiikinimui butq galima nu-
rodyti tai, kas neraudona? Butq panaiu
i
tai, tarsi tam,
kuris nelabai gerai moka vokietiq kalbq, turetume pa-
ai5kinti iodi
,,bescheiden"
(,,kuklus"), o paaiikinimui
parodytume
i
koki pasipflteli sakydami:
,,Sitas
ndra
kuklus". Tai, kad toks ai5kinimo btdas yra daugia-
reik3mis, nera argumentas priei ji. Kiekvienas ai3kini-
mas gali buti neteisingai suprastas.
Bet galetume paklausti: ar dar turime tai vadinti
,,ai5kinimuttz
-
Nes skaidiavime
3'is
savaime atlieka
kitq vaidmeni nei tas, kuri mes
ipratq
vadinti lodLio
,,raudonas" ,,nurodomuoju ai3kinimu"; netgi tuomet, kai
jis
turi tuos patius praktiikus padarinius, tE pati po-
veiki besimokandiajam.
132
paaiikinti spalvos vard4, tuomet nurodomasis apibreii-
mas
,,Tai
vaclinasi ,,sepija""
man pades suprasti 5j Zo-
<ti.-- Ir tq galima pasakyti, kai neuimirBtame,
jog ir
su iodZiais
,,:zinoli"
arba
,,bflti
aiSkiu" susijq
ivairiausl
kleiusimai.
Turi jau kaZkq Zinoti (arba galeti), kad galeturn
pasitelrauti pavadinimo. Bet k4 gi reikia Zinoti?
31. Kai kam nors parodoma iachmatq karaliaus figt-t-
ra ir sakoma: ,,Tai
iachmatq karalius", tuo budu nepa-
.ai3kinama, kaip 3iq figurq naudoti,- nebent
jis jauL
iino[q iaidimo taisy-kles, iSskyrus paskutinq detalq;
karaliaus figflros formq. Galima
isivaizduoti
imogq, ii-
rnokus! 2aidimo taisykles, nors jam ir nebuvo paro-
dyta tikra Zaiclimo figura. Zaiclimo fighros forma dir
atitinka i,od't,io sktrmbesi arba
jo iivaiztl4'
Taiiau galima taip pat
lsivaizduoti,
kad kas nors
ismoko 2aidimq, nors nesimoke ir neformulavo
jokitl
taisykiiq. I5 pradiiq stebedamas
jis i3moko iaisti pa-
prastiausius Zaidimus, po to pereidavo prie vis sude-
tingesnirl. Jam irgi butq galima Sitaip paaiSkinti;
,,Tai
-
karalius",
-
pavyzdziui, roclant
jarn nelprastos
formos Bachmatq figurq. Taciau ir lis aiSkinimas moko
naurloti figurq tik rlel to, had, taip sakant, vieta,
!
ktl-
riq figura buvo pastatyta, jau buvo partto3ta. Arba
iaip pat: tik tuomet sakysime, kad
jis iSmoko
jq nau-
doti, kai vieta
jau yra paruo5ta' O
ji paruoita ne detr
to, kacl tas, kuriam mes aiBkiname,
jau Zino taisykles'
o clel to, kad
jis jau perprato Zaidimq kita prasme'
Panagrinek ir tok! atvej!: kam nors aiBkinu iachm'r-
tq Zaiclimq; pracleciu tuo, kad parodau kokiq nors {i-
gurq ir sakau: ,,Tai-karalius.
Jis gali citi taip ir taio
ir t, t., ir t. t."
-
Tokiu atveju pasakysime: 2odiiai
,,tai.
yra karalius" (arba
,,tai
vadinasi ,,kariilills"")
yra tik
tuomet i.odLiu, aiSkinimas, kai tas, kuris mokosi,
3'au
Zino, kas yra Zaidimo figtra. Taigi kai jis jau
)'re
Zaidqs kitus iaidimus arba ,,supratingai"
stebejgs ki-
tus
-
ir
i ii
ponosius
-
Zaidimus. Taip pat tik tuomet
jrs,
mokydamasis
iaidimq, gali relevantiBkai paklausti:
,,Kaip vadinasi
Sitas?,,
-
t. y. Si Zaidimo figura.
...
Galipa pasakyti:
_.plqsmiqgai
klausia pivaciinimq'i
tik tag,-_kuris jau
Zin9, kq iu jais
daryti.
-
i
-
Galima taip pat
lsivaizOuoti, kad paklausiasis
atsa-
ko:
,,Pats nustatyk pavadinimq,,
-
ir tuomet klausian-
tysis turetq prisiimti
visq naitq.
-. _32.
I
svetimq
Salj atvykqs Zmogns kartais mokosi
diabuviq kalbos nurodomjisiais
aiSk-inimais,
kuriuos jic
jam
duoda; o tq aiBkinimq prasmq
(Deutung)
reiki,r
claZnai atspdti, ir kartais jis pataiko,
kartais ne.
.
Dabar,_ manau, galime pasakyti:
Augustinas
apraio
imogaus kalbos iBmokimq
taip, tarsi vuika, pat&tq
i
svetirnq iaii ir nesuprastq
vietin6s kalbos;-tai yiai
tarsi jis
moketq tam tikrq, tadiau ne tq kalbq. Arba
taip pat: tarsi vaikqs jau gaietq gatvoti,
bet ciar ne-
ggketu
katbeti. ()
,,galvoti; tio ,"it St.; ;r"Zd";,
;;i_
beti sau paiiam,
33. Bet jei
kas nors prieStarautq:
,,Netie5a, jog jau
turi iimanyti kalbos Zaidimq,
kad suprastum nurodo_
mqii apibreZimq;
tereikia,
savaime ai5ku, Zinoti (arba
atspeti),
i
kq rodo tas, kuris aiskina!
pavyzdZiui,'ar
!
objekto formq,
i
jo
spalvq, ar
i
skaidiq ir t. t., ir t. 1.,,
__.
O tuomet kq reiikia
-
_,,purodyti
!
fbrmq,,,
,,parodyti
I
spalvq"? Parodyk
i-popieriaus
ganatqt
--
O Aafar pa-
lodyk
i
jo
formq,- clabar
!
jo
spalvq,- dabar
i
jo
skai_
citl (tai skamba keistai!).-Nn,
tui kaipgi
tii pacta-
Iui.?-
Pasakysi, kad kiekvienu
atveju
,,turdjai minty-
le" kaZkq kita. O kai klausiu, kaip iai r,yksia, atsaky_
si, kad sutelkei demesi
!
spalvE, iormq ir t. t, Taiiau
eiabar paklausiu
dar kartq: kaip /oi rryksta?
Pagalvok,
kas nors rodo
!
vazq ir sako:
,,paZvelk
!t!
nuostabq melynumq! *
forma nesvarbu,,.
_
Arba:
,,Paivelk
|
Siq nuostabiq
formq!
-.
spalva neturi reiki_
mes". Be abejones,
atsiliepdamas
!
abu Eiuos ragini_
nrus, kiekvienqkart padarysi
kaikq kita. Taciau ai vi_
snomet darai /q pol1,
kai nukreipi
savo demes!
!
spal_
131
13s