You are on page 1of 13

8 tema.

Finans kontrol
Kontrols samprata.
Kontrol btinas viej finans valdymo elementas, nes toks valdymas skatina atsakomyb visuomenei.( INTOSI!imos dekla"a#ija
d$l audito %"in#i% &ai"i ('(()* I+,kon&"ese, ' st".*.
Kontrol tai d"ausm$s, tva"kos i" teis$tumo u-tik"inimo fo"ma a"ba %"iemon$ .&yvendinant valstybin vald-i/ i" valdym/. 0inans
kont"ol$s vaidmuo y"a y%atin&as kiekviename finansin$s veikos eta%e.
1a-niausiai teisinink da"buose kontrol a%ibdinama2
3ai% y%atin&a valstyb$s s%e#ifin$ so#ialin$ funk#ija a"ba jos veiklos sud$tin$ i" neatski"iama dalis4
3ai% demok"atijos fo"ma a" jos institutas4
3ai% viena i valstybin$s veiklos valstybinio vadovavimo metod i" fo"m4
3ai% viena i valstybin$s vald-ios .&yvendinimo, %olitinio vadovavimo fo"m.
3ont"ol$, kai% valdymo funk#ija, %asi"eikia visuose finans valdymo %"o#esuose.5'6 Finans kontrol finansin$s veiklos %atik"inimo
o%e"a#ij i" veiksm visuma, %anaudojant s%e#ifines kont"ol$s o"&ani7avimo fo"mas i" metodus. 3ont"oliuojant %atik"inama, a" laikomasi
.statym "eikalavim, 89: i" na#ionalini %ajam %aski"stymo i" %e"ski"stymo %"o%o"#ij, %aly&inami finansini itekli %laniniai "odikliai
su faktiniais, nustatomos faktini "odikli nuk"y%imo nuo %lanini %"ie-astys, u-ke"tamas kelias valstyb$s finans vaistymui i" numatomi
efektyviausi bdai kai% finansinius iteklius su"inkti, %aski"styti i" naudoti ateityje.
:asak, !eviauskait$s 3. i" ;kio <5=6 finans kontrol tai finansin$s i" su ja susijusios kio i" valdymo subjekt veiklos %atik"inimo
o%e"a#ij i" veiksm visuma, %anaudojant s%e#ifines kont"ol$s o"&ani7avimo fo"mas i" metodus. 0inans kont"ol$ a%ima tokias tik"inimo
s"itis2
ekonomini .statym "eikalavim laikym/si4
bend"ojo vidinio %"odukto i" na#ionalini %ajam %aski"stymo i" %e"ski"stymo %"o%o"#ij laikym/si4
biud-eto suda"ymo i" vykdymo laikym/si (biud-eto kont"ol$*4
da"bo, mate"ialini i" finansini itekli %anaudojimo efektyvum/ .mon$se, .stai&ose, o"&ani7a#ijose i" .moni, .stai& finansin
bkl4
kitas su valstyb$s ekonominiais %"o#esais susijusias s"ytis.
Teisininkai (i" ne tik jie* kont"ol da-niausiai sieja su .statym, %o.statymini i" kit teis$s akt vykdymo tik"inimu.
0inans teis$s mokslo atstovai finans kont"ola%ibdina kaip savarankik finans teiss institut.
0inans kont"ol$s institutas tu"i sud$tin&/ st"ukt"/. Susideda i no"m, a%iman>i savyje tiek bendrj, tiek specialij (y%atin&/j/* jos
dal..
Bendrajaifinans teis$s daliai %"iski"iamos finans teis$ no"mos, "e&lamentuojan>ios finans kont"ol$s tikslus, u-davinius bei %"in#i%us,
jos fo"m i" metod #?a"akte"istikas.
Specialiajaifinans teis$ daliai %"iski"iamos no"mos, "e&lamentuojan>ios kont"olines %"iemones ski"tin&ose finansin$s veiklos s"ityse a"
ly&iuose i" isiski"ian>ios s%e#iali7uotais tikslais, u-daviniais, "imis, bdais i" fo"momis.
Viej finans kontrols samprata ir esm.
Finans kontrols normos gali bti skirstomos !"
%a&al finans kont"ol$s vykdymo konk"e>ioje finansin$s veiklossfe"oje tikslus i" u-davinius4
%a&al objekt/ (finansin$s kont"ol$s vykdymo tu"inys a" k"y%tys*4
%a&al fo"mas i" metodus4
%a&al institu#ijas, .%a"ei&otas vykdyti finans kont"ol.
#iej finans kontrol tai kom%etentin& institu#ij valstyb$s i" vietos vald-ios %ini&ini fond suda"ymo, %aski"stymo i" %anaudojimo
teis$tumo i" tikslin&umo kont"ol$, siekiant efektyvaus ekonominio i" so#ialinio alies vystymosi.
Viej finans kontrols tyrinys ir dalykas. Viej finans kontrols sistema. Viej finans kontrols metodai ir
formos. Viej finans kontrols teisinis reguliavimas.
Finans kontrols tikslas kad bt2
@fektyviai, ekonomikai, "e7ultatyviai, skaid"iai i" %a&al %aski"t. naudojamas valstyb$s i" savivaldybi tu"tas4
!aiku &aunama finansin$ info"ma#ija, suda"oma tiksli, %atikima finansin$ atskaitomyb$, %"o&"am vykdymo i" kitos ataskaitos4
!aikomasi teis$s akt i" suta"tini .si%a"ei&ojim4
9ieojo ju"idinio asmens tu"tas a%sau&omas nuo suk>iavimo, ivaistymo, %asisavinimo, neteis$to valdymo i" kit neteis$t veik4
A-tik"inamas teisin&as vieojo ju"idinio asmens biud-eto suda"ymas i" jo vykdymas.
:avy7d-iui, audito %a&alba (kitai% ta"iant audito %a&"indinis tikslas* objektyviai .ve"tinti, a" finansin$ atskaitomyb$ visais "eikmin&ais
at-vil&iais %a"odo tik"/ i" teisin&/ .mon$s finansin bkl, a" i atskaitomyb$ %a"en&ta %a&al bend"uosius a%skaitos %"in#i%us bei
&aliojan>ius teis$s aktus, i" %a"eikti nuomon a%ie tai.5'6
Siekdamas io tikslo audito"ius %"ivalo4
Bve"tinti, a" finansin$ atskaitomyb$ kai% visuma atitinka jai keliamus "eikalavimus, a" n$"a %"ieta"in&os info"ma#ijos, a"
isamiai i" tiksliai . a%skait/ .t"auktos %e" atitinkam/ laikota"%. .vykusios kin$s o%e"a#ijos i" kiniai .vykiai, a" finansin$
atskaitomyb$ atskleid-ia tik"/ i" teisin&/ .mon$s finansin bkl i" veiklos "e7ultatus, kitai% ta"iant, %atvi"tinti .mon$s finansin$s
atskaitomyb$s %atikimum/ a"ba konstatuoti ne%atikimum/.
Bve"tinti, a" finansin$ atskaitomyb$ %a"en&ta vadovaujantis bend"aisiais a%skaitos %"in#i%ais i" &aliojan>iais teis$s aktais,
"e&lamentuojan>iais bu?alte"in$s a%skaitos i" finansin$s atskaitomyb$s suda"ym/.
:a"eikti savo nuomon a%ie audituot/ finansin atskaitomyb.
Nuomonei %a"eiki audito"ius va"toja f"a7 Cvisais "eikmin&ais at-vil&iaisD. udito"iaus nuomon$s %a"eikimas y"a labai sva"bus
finansin$s atskaitomyb$s va"totojams. Eie "emdamiesi audito"iaus nuomone, s%"end-ia, a" finansin$ atskaitomyb$ y"a %atikima, i" %"iima
atitinkamus s%"endimus.5=6
Finans kontrols udaviniai:
A-tik"inti, kad visi finans teis$s subjektai laikytsi finans d"ausm$s45F6
Isiaikinti finans d"ausm$s %a-eidimus, j %"ie-astis i" %a-eid$jus4
A-tik"inti kalt asmen %at"aukim/ atsakomyb$n4
A-ki"sti keli/ &alimiems finans d"ausm$s %a-eidimams4
Isiaikinti %a%ildom valstyb$s %ajam "e7e"vus4
Siekti, kad finansin$s o%e"a#ijos bt efektyvios, "e7ultatyvios, ekonomikos4
A-tik"inti valstyb$s finansini inte"es a%sau&/.
Finans kontrols funkijos:
$nformacin.
$nformacin funkcija steb$jimo, tik"inimo i" %"ie-i"os %a&alba kau%iama info"ma#ija a%ie tai, kai% funk#ionuoja kont"oliuojamoji
sistema, a" objekto veikla atitinka %"iimtiems s%"endimams, nustatytoms %"o&"amoms, taisykl$ms, standa"tams, a" objektas tinkamai i"
efektyviai naudoja valstyb$s jam %"iski"t/ tu"t/, l$as.
<auta info"ma#ija y"a %a&"indas %"iimti atitinkamus s%"endimus i" atlikti tam tik"us ko"e&uojan>ius veiksmus, u-tik"inan>ius
kont"oliuojamojo objekto no"mal funk#ionavim/.
%revencin.
<aut/ info"ma#ij/ btina tinkamai, %"asmin&ai bei k"y%tin&ai %anaudoti.Sukau%tos info"ma#ijos %a&"indu &alima i" btina tam tik"a
%"even#in$ veikla, ku"ia &alima ne tik isiaikinti i" %aalinti nuk"y%imus nuo nustatyt standa"t, bet i" numatyti kont"ol$s objekto veikl/
ko"e&uojan>ias %"iemones, siekiant %a-eidim iven&ti ateityje.
&eistumo u'tikrinimas.
!eid-ia %atik"inti, kiek i" kai% objektai .&yvendina jiems ikeltus tikslus i" u-davinius bei nustatytas %"o&"amas.
Tikslai dau&eliu atvej y"a i"eikti atitinkamomis teis$s no"momis. E funk#ionavimo tik"inimas i" y"a kom%etentin& institu#ij kont"ol$.
Gi"ima, kai% laikomasi .statym i" %o.statymini teis$s akt, kai% jie taikomi.
(eguliavimo. Stabili7uoja %"o#esus, da"o %astovesnius visuomeninius santykius.
)ukljamoji.
0inans kont"ol$s metu nustatyti tiek tei&iami, tiek nei&iami faktai vieai skelbiami visuomenei. Eie neiven&iamai tu"i -moni s/mon$je
atitinkam/ %si#?olo&in., aukl$jam/j. %oveik..
3ont"ol$s "e7ultatai da-nai nuk"ei%iami . blo&ai di"ban>i veiklos &e"inim/, j mokym/.
3itos funk#ijos, %avy7d-iui dia&nostin$, %"ofilaktin$.
*ios funkcijos grupuojamos ! dvi apibendrintas grupes"
%o+it,vioji funkcija-
.egat,vioji funkcija.
%o+it,vioji k"y%tin&a veikla alinant iaikintus t"kumus i" juos s/ly&ojan>ias %"ie-astis.
Hios funk#ijos vaidmuo y"a &e"inti valdym/, %ad$ti tau%yti valstyb$s l$as i" tu"t/, ma-inti be"eikalin&as ilaidas i valstyb$s (savivaldybi*
biud-et i" kt.
.egat,vioji tam tik" t"kum, netikslum, nesklandum i" j %"ie-as>i iaikinimo tik"inamuose objektuose %"iemon$ a" bdas.
Valsty!s ir savivaldy!i finans kontrols sistemos.
Valstybs ir savivaldybi finans kontrols sistema finans kont"ol$s institu#ij taikom %"iemoni, metod, atliekam funk#ij visuma,
u-tik"inanti valstyb$s i" vietos vald-ios %ini&ini fond suda"ymo, %aski"stymo i" %anaudojimo teis$tum/ i" tikslin&um/ bei finans
valdymo %"in#i% (ekonomikumo, efekt,vumo, re+ultat,vumo ir skaidrumo* laikym/si.
Valstybs ir savivaldybi finans kontrols o!jektas %ini&iniai santykiai, atsi"andantys valstyb$s i" vietos vald-ios %ini&ini fond
suda"ymo, %aski"stymo i" %anaudojimo %"o#ese
Vidaus ir iors kontrols r"ys.
:a&al funk#in. %"iklausomum/ (koks subjektas kont"oliuoja* a"ba %a&al a%imt. i" atlik$jus, kont"ol$ ski"iama2
#idaus kontrol-
$ors kontrol.
Vidaus kontrol y"a auk>iausio ly&io vadovyb$s, vadov i" kit da"buotoj su%lanuotos i" atliekamos %"o#ed"os, ski"tos u-tik"inti, kad
.mon$s tikslai, susij su finansin$s atskaitomyb$s %atikimumu, veiklos efektyvumu i" veiksmin&umu, .statym bei teis$s akt laikymusi,
bt %asiekti.
9idaus kont"ol$ die&iama i" taikoma siekiant iven&ti nustatytos ve"slo "i7ikos, d$l ku"ios &ali kiti &"$sm$ ne%asiekti .mon$s tiksl.
Vidaus kontrol vieojo ju"idinio asmens vadovo suku"ta vis kont"ol$s "i sistema, ku"ios d$ka siekiama u-tik"inti vieojo ju"idinio
asmens veiklos teis$tum/, ekonomikum/, efektyvum/, "e7ultatyvum/ i" skaid"um/, st"ate&ini i" kit veiklos %lan .&yvendinim/, tu"to
a%sau&/, info"ma#ijos i" ataskait %atikimum/ i" isamum/, suta"tini i" kit .si%a"ei&ojim t"etiesiems asmenims laikym/si bei su visa tuo
susijusi "i7ikos veiksni valdym/.
9idaus kont"ol$ tai dinamikas kom%leksinis %"o#esas, nuolat %"isitaikantis %"ie o"&ani7a#ijos %oky>i. 9is ly&i vadovai i" da"buotojai
tu"i dalyvauti iame %"o#ese, na&"in$dami "i7ikos veiksnius i" u-tik"indami, kad bus .&yvendinta o"&ani7a#ijos misija i" bend"ieji tikslai.
#ors kontrol tokia kont"ol$s "is, ku"i/ atlieka ne%"iklausomas nuo kont"oliuojamo objekto kont"ol$s subjektas.
Io"$s kont"ol$ %asi"eikia finansiniu, administ"a#iniu, teisiniu kont"ol$s subjekto ne%"iklausomumu nuo kont"oliuojamo objekto.
Io"$s kont"ol$s vienas i %a&"indini tiksl y"a nustatyti, a" o"&ani7a#ijos valdymo i" kont"ol$s sistemos atitinka vidaus finans
kont"ol$s %"in#i%us.
Valsty!s kontrol ir valsty!inis auditas.
Valstybin audit atlieka auk>iausioji valstybinio audito institu#ija !ietuvos ;es%ublikos Valsty!s kontrol.
9alstyb$s kont"ol$ y"a Seimui atskaitin&a auk>iausioji valstybinio audito institu#ija.
:a&"indiniai 9alstyb$s kont"ol$s udaviniai $ pri'irti, ar teistai ir efekt,viai valdomas ir naudojamas valst,bs turtas, kaip v,kdomas
valst,bs biud'etas- skatinti teigiam ir veiksmingvalst,binio audito poveik!valst,bs finans vald,mo ir kontrols sistemai bei !
re+ultatus ir visuomens poreikius orientuotam vieajam vald,mui.
#alst,biniu auditu siekiama2
%ad$ti valstybei imintin&ai valdyti i" naudoti tu"t/, l$as i" kitus iteklius. (:ad$ti Seimui vykdyti %a"lamentin kont"ol*4
da"yti tei&iam/ %oveik. valstyb$s finans valdymo i" kont"ol$s sistemai bei . "e7ultatus i" visuomen$s %o"eikius o"ientuotam
vieajam valdymui.
Valsty!inio audito r"ys: Finansinis /teistumo0 auditas ir veiklos auditas.
Finansinis /teistumo0 auditas audituojamo subjekto finansin$s atskaitomyb$s i" (a"* kit ataskait duomen, tai% %at valstyb$s l$ i"
tu"to valdymo, naudojimo, dis%onavimo jais teis$tumo i" j naudojimo .statym nustatytiems tikslams ve"tinimas bei ne%"iklausomos
nuomon$s %a"eikimas.
#eiklos auditas audituojamo subjekto vieojo i" vidaus administ"avimo veiklos .ve"tinimas ekonomikumo, efektyvumo i" "e7ultatyvumo
%o-i"iu.
Valstybs kontrol audituoja
valstyb$s biud-eto vykdym/4
valstyb$s %ini&ini itekli naudojim/4
valstyb$s tu"to valdym/, naudojim/ i" dis%onavim/ juo4
9alstybinio so#ialinio d"audimo fondo biud-eto vykdym/4
:"ivalomojo sveikatos d"audimo fondo biud-eto vykdym/4
atitinkamas l$ valdymo institu#ijas i" %a"amos &av$jus, tik"ina, kai% naudojamos !ietuvos ;es%ublikoje &autos @u"o%os
S/jun&os l$os4
kai% vykdomos %"o&"amos, ku"iose dalyvauja !ietuva4
9alstyb$s kont"ol$ Tu"i teis audituoti savivaldybi biud-et vykdym/. Savivaldybi tu"to valdym/, naudojim/ bei dis%onavim/ juo
9alstyb$s kont"ol$ audituoja %a&al valstybinio audito mast/, nustatyt/ 9alstyb$s kont"ol$s .statymo 'I st"ai%snio = dalyje.
9alstyb$s biud-eto l$, ski"iam savivaldybi biud-etams, naudojim/4
Savivaldybi tu"to valdym/, naudojim/ bei dis%onavim/ juo %a&al valstybinio audito mast/, nustatyt/ valstyb$s kont"ol$s
.statyme4
!ietuvos ;es%ublikos ta"%tautini suta">i, !ietuvos ;es%ublikos bei @u"o%os S/jun&os teis$s akt nustatyta tva"ka !ietuvos
;es%ublikoje &aunam/ @u"o%os S/jun&os finansin %a"am/ i" teikia atitinkamoms institu#ijoms audit dokumentus.
Valstybinio audito subjektai (teorijoje vardijami kaip objektai):
valstyb$s institu#ijos i" .stai&os4
savivaldyb$s4
vis "i .mon$s, ku"iose valstybei a" savivaldybei %"iklausan>ios ak#ijos suteikia ne ma-iau kai% 'J= bals4
.mon$s i" kiti ju"idiniai asmenys, ku"iems valstyb$s a" savivaldyb$s institu#ija suteik$ l$ a"ba %e"dav$ tu"to.
@u"o%os S/jun&os finansin %a"am/ &aunan>ios institu#ijos.
Valstybinio audito rezultatai ir j forminimas
0inansinis auditas bai&iamas su"aius audito ataskait% i" audito ivad%.
9eiklos auditas bai&iamas su"aius audito ataskait%.
Valstybs kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus paal audito ataskaitas, turi teis!:
'* nu"odyti audituot subjekt vadovams "eikmin&us teis$s akt %a-eidimus i" .%a"ei&oti juos %aalinti4
=* .%a"ei&otiaudituot subjekt vadovus a" auktesnij institu#ij vadovus .statym nustatyta tva"ka iiekoti valstybei, savivaldybei a"
kitam ju"idiniam asmeniui %ada"yt/ -al/4
F* .%a"ei&oti audituot subjekt vadovus a" auktesnij institu#ij vadovus .statym nustatyta tva"ka t"aukti asmenis ta"nybos a"
d"ausmin$n atsakomyb$n4
I* .%a"ei&oti audituot subjekt vadovus &"/-inti . valstyb$s a" savivaldybi biud-etus a"ba atitinkamus valstyb$s %ini& fondus l$as,
ski"tas a" %anaudotas %a-eid-iant .statymus a" kitus teis$s aktus4
K* nusta>ius %a-eidimus, na&"in$tinus atitinkam vieojo administ"avimo subjekt a"ba teis$sau&os institu#ij, valstybinio audito
dokumentus %e"duoti %a&al kom%eten#ij/4
L* teikti silymus valstyb$s i" savivaldybi kont"ol$s institu#ijoms bei vieojo administ"avimo subjekt vidaus audito ta"nyboms atlikti
tik"inimus j kom%eten#ijai %"iski"tais klausimais4
)* nustatyti s%"endimo .vykdymo te"min/4
M* silyti Seimo udito komitetui sva"styti valstybinio audito ataskaitas i" audito
Vidaus kontrol ir vidaus auditas.
3ai% jau buvo min$ta anks>iau, vidaus kontrol y"a auk>iausio ly&io vadovyb$s, vadov i" kit da"buotoj su%lanuotos i" atliekamos
%"o#ed"os, ski"tos u-tik"inti, kad .mon$s tikslai, susij su finansin$s atskaitomyb$s %atikimumu, veiklos efektyvumu i" veiksmin&umu,
.statym bei teis$s akt laikymusi, bt %asiekti.
Vidaus audit atlieka .mon$s vidaus audito ta"nybos da"buotojai, tu"intys "eikiam/ %"ofesin kvalifika#ij/. :a&"indinis d$mesys ski"iamas
valdymo i" veiklos auditui.
9idaus audito tikslas sistemikai i" visa%usikai ve"tinant "i7ikos valdym/, vidaus kont"ol, .mon$s valdymo %"o#es veiksmin&um/,
%ad$ti .&yvendinti .mon$s tikslus. tlikus audit/ su"aoma ataskaita i" %ateikiamos "ekomenda#ijos veiklai tobulinti bei finansinei bklei
&e"inti.
9idaus audit/ &ali atlikti i" ne%"iklausomi audito"iai.
#idaus auditas tai ne%"iklausoma, objektyvi ty"imo i" konsultavimo veikla, ski"ta o"&ani7a#ijos veiklai &e"inti i" %"id$tinei ve"tei ku"ti.
#idaus audito funkcija sistemin&ai i" visa%usikai ve"tinti i" skatinti &e"inti o"&ani7a#ijos "i7ikos valdymo, kont"ol$s i" %"ie-i"os %"o#es
veiksmin&um/ i" %ad$ti .&yvendinti o"&ani7a#ijai keliamus tikslus. (:a&al vidaus audito %"ofesin$s %"aktikos standa"tai (Standa"ds fo" t?e
:"ofessional :"a#ti#es of Inte"nal uditin&**.
9idaus kont"ol$s, o y%a> vidaus audito, funk#ija !ietuvoje s%a">iai %l$tojosi tik %asta"uosius kele"ius metus i" vis da" %l$tojasi.
Netodolo&ijos "en&imas, da"buotoj mokymas, %ati"ties .&ijimas lieka aktualios %"oblemos, ku"ias is%"sti &al$t %ad$ti &laudesnis
valstybini i" vidaus audito"i bend"ada"biavimas.
:a&al !ietuvos ;es%ublikos vidaus kont"ol$s i" vidaus audito .statym/, vidaus kontrol tai vieojo ju"idinio asmens vadovo suku"ta vis
kont"ol$s "i sistema, ku"ios d$ka siekiama u-tik"inti vieojo ju"idinio asmens veiklos teis$tum/, ekonomikum/, efektyvum/,
"e7ultatyvum/ i" skaid"um/, st"ate&ini i" kit veiklos %lan .&yvendinim/, tu"to a%sau&/, info"ma#ijos i" ataskait %atikimum/ i"
isamum/, suta"tini i" kit .si%a"ei&ojim t"etiesiems asmenims laikym/si bei su visa tuo susijusi "i7ikos veiksni valdym/.
Vidaus kontrols pagrindinis tikslas yra utikrinti& kad:
'* vieojo ju"idinio asmens veikla bt vykdoma .statym, kit teis$s akt nustatyta tva"ka %a&al st"ate&inius a"ba kitus veiklos %lanus,
%"o&"amas bei %"o#ed"as4
=* valstyb$s i" savivaldyb$s tu"tas bei .si%a"ei&ojimai t"etiesiems asmenims bt a%sau&oti nuo suk>iavimo, ivaistymo, %asisavinimo,
neteis$to valdymo a" kit neteis$t veik4
F* vieasis ju"idinis asmuo vykdydamas veikl/ laikytsi %atikimo finans valdymo %"in#i%4
I* info"ma#ija a%ie vieojo ju"idinio asmens finansin i" kit/ veikl/ bt teisin&a i" %ateikiama teis$s akt nustatyta tva"ka.
Vidaus auditas vieojo ju"idinio asmens vidaus kont"ol$s sistemos dalis, ku"ios d$ka, vidaus audito"iams vykdant ne%"iklausom/,
objektyvi/ ty"imo, ve"tinimo i" konsultavimo veikl/, siekiama u-tik"inti vieojo ju"idinio asmens veiklos &e"inim/.
#idaus audito tikslas sistemin&ai i" visa%usikai ve"tinant "i7ikos valdym/ i" vidaus kont"ol, %ad$ti .&yvendinti vieojo ju"idinio asmens,
jam %avald-i i" jo valdymo s"i>iai %"iski"t viej ju"idini asmen veiklos tikslus.
#idaus audito pagrindiniai u'daviniai2
'* nustatyti, a" vieasis ju"idinis asmuo savo veikloje laikosi teis$s no"mini akt4
=* %ata"ti vieojo ju"idinio asmens vadovui, kai% ma-inti "i7ikos veiksni .tak/ vieojo ju"idinio asmens veiklai4
F* teikti vieojo ju"idinio asmens vadovui "ekomenda#ijas d$l vieojo ju"idinio asmens veiklos i" vidaus kont"ol$s tobulinimo4
I* ve"tinti vieojo ju"idinio asmens st"ate&ini a"ba kit veiklos %lan, %"o&"am vykdym/ bei valstyb$s i" savivaldyb$s tu"to naudojim/
ekonomikumo, efektyvumo i" "e7ultatyvumo %o-i"iais4
K* ve"tinti vieojo ju"idinio asmens l$, &aut i @u"o%os S/jun&os bei u-sienio institu#ij a" fond, administ"avim/ i" %anaudojim/4
L* ne "e>iau kai% vien/ ka"t/ %e" t"ejus metus .ve"tinti, kai% vidaus kont"ol$ veikia vieajame ju"idiniame asmenyje.
Finans kontrol' (gyvendinan)i instituij sistema: speiali*uotos ir nespeiali*uotos kontrols instituijos.
nstitu#ijos, vykdan>ios finans kont"ol i" audit/2
1. Speciali+uotos-
2. .especiali+uotos.
Speciali+uota kontrols institucija tokia institu#ija, ku"ios %a&"indiniai tikslai i" u-daviniai y"a vykdyti viej finans kau%imo,
%aski"stymo a" naudojimo kont"ol. (:v7. 9iej finans kau%imo s"ityje 9alstybin$ mokes>i ins%ek#ija %"ie !ietuvos ;es%ublikos
finans ministe"ijos, o viej finans naudojimo s"ityje 9alstyb$s kont"ol$*.
.especiali+uota kontrols institucija tokia institu#ija, ku"ios %a&"indiniai tikslai i" u-daviniai n$"a tiesio&iai susij su kont"oline funk#ija,
ta>iau vienas a" keli keliami institu#ijos u-daviniai y"a vykdyti kont"olin veikl/ .statym nustatytuose "ibose.(:v7. !ietuvos bankas
kont"olin funk#ij/ "eali7uoja kont"oliuodamas kome"#inius bankus kitas k"edito .stai&as.*
S%e#iali7uotos viej finans kont"ol$s i" audito institu#ijos2
9alstyb$s kont"ol$4
9alstybin$ mokes>i ins%ek#ija %"ie !ietuvos ;es%ublikos finans ministe"ijos4
Nuitin$s de%a"tamentas %"ie !ietuvos ;es%ublikos finans ministe"ijos4
0inansini nusikaltim ty"imo ta"nyba %"ie !ietuvos ;es%ublikos vidaus "eikal ministe"ijos.
Nes%e#iali7uotos viej finans kont"ol$s i" audito institu#ijos2
!ietuvos bankas4
Gem$s kio ministe"ija4
%linkos ministe"ija4
!ietuvos ;es%ublikos d"audimo %"ie-i"os komisija4
3itos nes%e#iali7uotos institu#ijos, ku"ios vykdo netiesio&in viej finans kont"ol ( 9alstybin$ loim %"ie-i"os ta"nyba,
ve"tybini %o%ie"i komisija i" kt.*
+i*ikos anali* ir valdymas viej finans kontrols sistemoje ir proese.
"izikos vertinimas. ;i7ikos .ve"tinimas tai "i7ikos veiksni, susijusi su kont"ol$s institu#ijos tiksl %asiekimu, nustatymo bei anali7$s i"
atitinkamos "eak#ijos numatymo %"o#esas.
Eis a%ima2
'* "i7ikos nustatym/2
"i7ika, susijusi su institu#ijos tikslais4
visa%usin$ "i7ika4
"i7ika d$l io"$s i" vidaus veiksni visos institu#ijos i" %avien$s veiklos ly&meniu.
=* "i7ikos ve"tinim/2
"i7ikos "eikmin&umo nustatymas4
"i7ikos tikimyb$s .ve"tinimas.
F* institu#ijos tole"uojamos "i7ikos nustatym/.
I* ;ea&avimo numatym/.
3adan&i vieojo sekto"iaus, ekonomin$s, %"amon$s akos, "e&uliavimo i" veiklos s/ly&os nuolat kei>iasi, "i7ikos ve"tinimas tu"i bti
nuolatinis i" %asika"tojantis %"o#esas. Eis a%ima %asikeitusi s/ly&, &alimybi i" "i7ikos veiksni nustatym/ bei anali7 ("i7ikos ve"tinimo
#iklas* i" finans kont"ol$s keitim/ %"itaikant %"ie besikei>ian>ios "i7ikos.
#ontrols veikla (pro$ed%ros)& 3ont"ol$s veikla tai veiklos k"y%tys i" %"o#ed"os, .die&tos siekiant valdyti "i7ik/ i" .&yvendinti kont"ol
vykdan>io subjekto tikslus.
3ad kont"ol$s veikla bt efektyvi, ji tu"i bti tinkama, nuosekliai funk#ionuoti %a&al laikota"%iui %a"en&t/ %lan/, efektyvi s/naud
%o-i"iu, visa%us$, %a&".sta i" tiesio&iai susijusi su kont"ol$s tikslais.
3ont"ol$s veikla vyksta visoje institu#ijoje, visais ly&menimis i" visuose funk#iniuose %adaliniuose. Ei a%ima .vai"i/ nustatomojo i"
%"even#inio %obd-io kont"ol$s veikl/, %avy7d-iui2
auto"i7avimo i" %atvi"tinimo %"o#ed"as4
%a"ei& (leidimo davimo, atlikimo, u-"e&ist"avimo i" %atik"inimo* atsky"im/4
Itekli i" dokument %"iei&os kont"ol4
%atik"inim/4
sude"inim/4
veiklos "e7ultat %e"-i"as4
veiklos s"i>i, %"o#es i" veikl %e"-i"as4
%"ie-i"/ (u-duo>i sky"im/, %e"-i"/ i" tvi"tinim/, nu"odym davim/ i" mokym/*.
Institu#ijos tu"i %asiekti tinkam/ nustatomosios i" %"even#in$s kont"ol$s veiklos %usiausvy"/. No"int .&yvendinti tikslus, kont"ol$s veikl/
tu"i %a%ildyti itaisomieji veiksmai.
, tema. -inig ir verty!ini popieri teis
-inig s%voka ir funkijos.
3asdieniniame &yvenime %ini&ais vadiname &"ynuosius %ini&us, ku"iuos va"tojame kasdieniniuose mok$jimuose a" atsiskaitymuose.
Ta>iau mode"nioji ekonomika nea%si"iboja vien &"ynaisiais %ini&ais, nes >ekiniai ind$liai atlieka tas %a>ias funk#ijas , jais &alima
atsiskaityti u- %"ekes i" %aslau&as. Tai&i, >ekiniai ind$liai tu"$t bti .t"aukti . %ini& a%ib"$-im/. Ta>iau y"a %"ieta"avimas, ku"is neleid-ia
bes/ly&ikai ind$lius vadinti %ini&ais , >ekiais juk ne&alima u-mok$ti u- smulkias %"ekes a" %aslau&as (%avy7d-iui, t"oleibuso biliet/*. 8et
kitu atveju, o%e"uojant didel$mis sumomis (%avy7d-iui, %e"kant ve"tybini %o%ie"i u- kelis milijonus dole"i*, &"ynieji %ini&ai n$"a i"
ne&ali bti naudojami. Hiuo atveju jau &"ynieji %ini&ai ne&ali atlikti %ini& funk#ijos.
3itas %ini& a%ib"$-imas, tai j suta%atinimas su tu"tu. Sakydami Ojis tu"i dau& %ini&O, tu"ime omeny, kad jis y"a tu"tin&as. Eei&u toks
a%ib"$-imas bt va"tojamas ekonomikoje, tai nekilnojamas tu"tas, ak#ijos, obli&a#ijos i" kitas tu"tas bt vadinamas %ini&ai, o tai "eikt,
kad i&no"uojami %ini&ams bdin&i b"uo-ai.
T"e>ias a%ib"$-imas , %ini& suta%atinimas su %ajamomis. O3iek jis u-di"ba %ini&PO "eikia kokios jo %ajamos. 8et %ajamos y"a tik %ini&
s"autas %e" tam tik"/ laikota"%., i" ne&ali ats%ind$ti %ini& kiekio.
@konomistai atmeta %e"nely& siau"/ %ini& a%ib"$-im/, "eikianti &"ynuosius %ini&us, i" %e"nely& %lat, "eikiant. tu"t/. :ini&ai y"a
a%ibdinami %a&al j funk#ijas2 %ini&ai y"a viskas, kas funk#ionuoja kai% main ta"%ininkas, kai% ve"t$s matas, kai% bsim mok$jim
%"iemon$ a"ba kai% likvidi kau%imo %"iemon$.
D%inigai ,ra viskas, kas funkcionuoja kaip main tarpininkas, kaip verts matas, kaip bsim mokjim priemon arba kaip labai likvidi
kaupimo priemon3.Tai&i matome, kad is a%ib"$-imas ka"tu nu"odo i" ketu"ias %ini& funk#ijas2
'* main ta"%ininko,
=* ve"t$s mato,
F* bsimu mok$jim %"iemon$s i"
I* labai likvid-ios kau%imo %"iemon$s.
8ene aikiausia %ini& funk#ija , main ta"%ininkas. B%ini&us kei>iame %a"duodamas %"ekes i" %aslau&as, o v$liau iuos %ini&us v$l
kei>iame . tas %"ekes i" %aslau&as, ku"i no"ime .si&yti. Tai %adeda iven&ti dideli ne%ato&um, bdin& nat"iniams mainams, vadinamo
abi%usio no" suta%imo, kai "eikia at"asti t/, kas no"i .si&yti %"eki a"ba %aslau&, ku"ias mes silome, i" kad jis &al$t tuo %a>iu metu
%ateikti toki %"eki i" %aslau&, ku"i mes no"ime .si&yti. @konomikos s/ly&omis, kai #i"kuliuoja %ini&ai, toks main %"o#esas %asidalija .
du eta%us2 %a"davimo, o v$liau %i"kimo. Ta>iau i" iuolaikin$je ekonomikoje "etka">iais da" %"aktikuojami %a%"asti nat"iniai mainai.
Nainai y%a> %linta didel$s inflia#ijos met, kai -lun&a %ini& sistema i" kainos kiekvien/ dien/ labai -enkliai did$ja. Q"a i" kit tokiu
main vykdymo %avy7d-i2 elekt"os ene"&ija u- %"ekes, dujos a" nafta u- maisto %"oduktus i" %anaiai.
3ita %ini& funk#ija , matuoti ve"t. Tai "eikia, kad %ini&ais naudojam$s kai% %"iemone .vai"i daikt ve"t$ms %aly&inti. Bsivai7duokime .
koki/ %ainiav/ %atektume, jei tekt atski" %"eki ve"t ve"tinti kitomis %"ek$mis i" kiek .vai"iausi kombina#ij tekt .ve"tinti. 8e to,
%ini&ai kai% ve"t$s matas leid-ia .vesti %a%"ast/ a%skait/. Bsivai7duokime, kad bandome tva"kyti a%skaitos sistem/, ku"ioje y"a keli imtai
.vai"i "si %"eki, ku"ios nat"iniais mainais kei>iamos da" . kitas %"ekes, i" kad "eikia nustatyti, a" ms kin$ veikla dav$ %elno a"
nuostolio i" kiek.
1a" viena %ini&, kai% %"ek$s mato, funk#ij , bsim mok$jim %"iemon$. 3adan&i visose no"maliose ekonomikose %a%"astai kasmet
kainos dau&iau a" ma-iau %ab"an&sta, .ve"tinant bsimus mok$jimus, atsi"anda %o"eikis atsi-vel&ti i" . iuos kain %oky>ius.
:ini&ai &ali %asita"nauti i" kai% kau%imo %"iemon$. Hiuo %o-i"iu jie tu"i kelet/ y%atum. :ini&ai ne"eikalauja joki o%e"a#ij ilaid,
"eikalin& kei>iant vien/ daikt/ . kit/., (%avy7d-iui, b"oke"io %aslau&os, %e"kant ak#ijas* a"ba tos ilaidos y"a labai ma-os. I"eikta
%ini&ais, ve"t$ y"a tvi"ta skol at-vil&iu. !aikant tu"t/ obli&a#ijomis, tekt susidu"ti su o%e"a#ij ilaidomis.
.ietuvos +espu!likos pinig sistema: s%voka ir elementai.
:ini& sistema , y"a valstyb$s .statym "e&uliuojama %ini& a%yva"tos o"&ani7avimo tva"ka. 3iekvienoje alyje y"a ski"tin&os %ini&
sistemos. Eos susifo"mavo ma-dau& +9I , +9II a., no"s atski"i j elementai e&7istavo i" anks>iau.
%inig sistemos elementai"
'. %ini&inis vienetas4
=. kain mastas (%ini&inio vieneto %i"kimo ve"t$*4
F. %ini&ini -enkl "ys (monetos, %o%ie"iniai -enklai i" t.t.*4
I. %ini& emisija4
K. %ini& a%yva"ta4
L. valstyb$s institu#ijos, "e&uliuojan>ios %ini& a%yva"t/.
/aionalinio piniginio vieneto nustatymas.
#alst,bs oficialaus piniginio vieneto nustat,mas. 3a"tais %ini&inio vieneto nustatymas y"a siejamas su %ini&inio vieneto aukso tu"inio
nustatymu. 9alstyb$s na#ionaliniai %ini&ai &ali bti kei>iami . auks/ %a&al nustatyt/ %ini&inio vieneto aukso tu"inio ve"t. !; ileisti
na#ionaliniai %ini&ai tu"i bti %ilnai %aden&iami !; aukso atsa"&omis i" u-sienio valiutos "e7e"vu. 9alstyb$s %ini&inio vieneto nustatymas
tu"i "eikm$s i" %ini& a%yva"tai. !; vienintel$ teis$ta mok$jimo %"iemon$ na#ionalin$ valiuta. A-sienio valiuta &ali bti naudojama
atsiskaitymams tik iimtinais atvejais (%v7., atsiskaitymams su u-sienyje esan>iais subjektais, nea%muitintose %a"duotuv$se i" laisvose
ekonomin$se 7onose*4
%inig, kaip mokjimo priemons, 'enkl nustat,mas. !ietuvos ;es%ublikoje banknotai, metalin$s monetos (isky"us %"o&ines monetas*,
#entai. Eei %a&al aukso atsa"&as #entai ne%aklina4
4ficialaus nacionalins valiutos kurso nustat,mas. !ietuvos ;es%ublikos ofi#ialus na#ionalin$s valiutos ku"sas nustatomas ba7in$s valiutos
at-vil&iu. 8a7in valiut/ %a"enka i" ofi#ial lito ku"s/ nustato !ietuvos ;es%ublikos 9y"iausyb$. Ofi#ial na#ionalin$s valiutos ku"s/ kit
valiut at-vil&iu nustato !ietuvos 8ankas, atsi-vel&damas . ta"%tautines valiutos "inkas. !ietuvos 8ankas nustato s/"a/ valiut, ku"ios tu"i
bti kei>iamos . litus i" atvi"k>iai.
%inig ap,varta, atsiskaitant u' prekes ir paslaugas gr,naisiais ir negr,naisiais pinigais. 9ykstant %ini& a%yva"tai &"ynaisiais %ini&ais,
mok$jimo %"iemone y"a valstyb$s naudojami %ini&iniai -enklai. tsiskaitant ne&"ynaisiais %ini&ais mok$jimas y"a vykdomas nu"aant
%ini&us nuo mok$tojo s/skaitos i" .skaitant iskaitytas l$as . %ini& &av$jo s/skait/. <"ynuosius %ini&us %akei>ia atitinkami ."aai
mok$jimo dokumentuose. :asi"inkti mok$jimo fo"m/ (&"ynaisiais a" ne&"ynaisiais* &ali %ats kio subjektas.
3ain mastas , %ini&inio vieneto ve"t$s %"ily&inimas atitinkamam kiekiui tau"iojo metalo (%a%"astai aukso*. :ini&ai iuo atveju %asi"eikia
kai% daikt ve"t$s matas. 3ain mastas i"eikia %e"kam/j/ %ini&inio vieneto &ali/.
:ini&ini -enkl "ys , teis$s aktu nustatyt nominal banknotai i" monetos (!ietuvoje , lit banknotai i" monetos, #ent monetos*. 3itose
valstyb$se alia banknot y"a i-do bilietai. :"o&in$s monetos n$"a %ini&inis -enklas, nes jomis d"aud-iama atsiskaityti. !; :ini& .statyme
nu"odyta, kad banknot i" monet ve"t i" di7ain/ nustato !ietuvos 8ankas.
:ini& emisija , %ini& ileidimas . a%yva"t/ .statymo nustatyta tva"ka. :ini& emisija y"a viena i sva"biausi valstyb$s %ini& %olitikos
%"iemoni, %asi"eikianti kai% %ini& %asikos kont"ol$, ku"ios %a&alba &ali bti "e&uliuojama valstyb$s ekonominis vystymasis i"
stabilumas. :a%"astai iimtin$ %ini& emisijos teis$ y"a suteikiama valstyb$s #ent"iniam bankui, ku"is ne%"iklausomai nuo vykdomosios
vald-ios vykdo %ini& %olitik/.
9alstyb$s institu#ijos, "e&uliuojan>ios %ini& a%yva"t/ , teis$s aktais nustatyta valstyb$s %ini& a%yva"tos "e&uliavimo institu#in$ s/"an&a,
t.y. teisi i" %a"ei& %ini& a%yva"tos s"ityje %"isky"imas tam tik"oms institu#ijoms. :a%"astai lemiam/ vaidmen. valstyb$s %ini& %olitikos
fo"mavime bei .&yvendinime vaidina 9y"iausyb$, 0inans ministe"ija i" Rent"inis bankas.
-iniginiai enklai ir j r"ys.
Hiuolaikini %ini& "ys2
'. Netaliniai %ini&ai. Noneta tai y"a nustatytos fo"mos, svo"io i" %"abos liejinys, ku"is valstyb$s .teisinta #i"kulia#ijos %"iemon$.
=. :o%ie"iniai %ini&ai , banknotai.
F. 8anko %ini&ai, ne&"ynieji, a"ba k"editiniai %ini&ai, , tai .vai"i ti% ind$liai bankuose, ku"iems &alima i"ayti >ekius.
I. Netik"i %ini&ai a"ba %usiau %ini&ai tai tau%omosios s/skaitos, te"minuoti ind$liai i" t"um%alaikiai vy"iausyb$s ve"tybiniai %o%ie"iai.
:o%ie"iniai %ini&ai iais laikais y"a da-niausia fi7in$ %ini& fo"ma. :o%ie"iniai %ini&ai y"a %ini&ai tod$l, kad2
u- juos visuomet &alima .si&yti %"eki4
valstyb$ juos dekla"uoja kai% %ini&us i" isau&o j "etum/, t.y. %ave">ia juos ekonomine, o ne %a%"asta %"eke, "ibodama j kiek.4
valstyb$ %o%ie"inius %ini&us %"i%a-.sta .statymine mok$jimo %"iemone, t.y. %ini&ais, %"ivalomais mainuose i" &"/-inant skolas.
Nain i" mok$jimo %"iemon$s &ali/ jiems suteikia valstyb$.
:o%ie"iniai %ini&ai tu"i tu"$ti ias savybes2
'. bti stabils, %o"tatyvs (nedideli, len&vi, %ato&s*
=. %atva"s (&e"os kokyb$s %o%ie"ius*
F. viena"iai (visi to %aties nominalo %ini&ai tu"i bti vienodos ve"t$s*
I. tu"i bti dals, de"amai a%sau&oti nuo klastojimo.
9ieosios teis$s %o-i"iu iski"iami tokie %a&"indiniai %ini& %o-ymiai5'62
'. :ini&ai y"a tik tai, k/ %ini&ais y"a %"i%a-inusi valstyb$.
=. :ini&ai &aminami tik %a&al valstyb$s &"ie-tai nustatytus %avy7d-ius i" a%"aymus.
F. :ini& nominali ve"t$ y"a nustatoma valstyb$s i" "eikiasi na#ionaliniuose %ini&iniuose vienetuose.
I. :ini&us %"ivalo %"iimti visi alies "e7identai %a&al j nominali/ ve"t.
K. :ini& ileidimas a" i$mimas i a%yva"tos y"a mono%olin$ valstyb$s teis$, tod$l netik" banknot a" monet &aminimas, laikymas,
%aleidimas . a%yva"t/ y"a baud-iamas .statym nustatyta tva"ka.
<"ynieji %ini&ai su%"antami kai% %ini&iniai -enklai, ku"ie atliekant atsiskaitymus bei mok$jimus y"a %e"duodami tiesio&iai, fi7ikai.
Nok$jimas iuo atveju y"a &alutinis, t.y. skolininko .si%a"ei&ojimas y"a .vykdomas i ka"to. !ietuvos ;es%ublikos %ini& .statymas5=6
nustato, jo& C&"ynieji %ini&ai y"a lit banknotai i" monetos bei #ent monetosD. tk"ei%tinas d$mesys . tai, kad is !ietuvos ;es%ublikos
%ini& .statyme .tvi"tintas C&"ynj %ini&D a%ib"$-imas nea%ima u-sienio valstybi ileid-iam banknot i" monet. :latesnis C&"ynj
%ini&D a%ib"$-imas y"a .tvi"tintas !ietuvos ;es%ublikos #iviliniame kodekse , >ia . C&"ynj %ini&D sam%"at/ .t"aukiami i" kit valstybi
ileid-iami banko bilietai, valstyb$s i-do bilietai bei monetos, esantys teis$ta atsiskaitymo %"iemon$.
-inig mass s%voka.
%inig mas tai &"ynj i" ne&"ynj %ini& kiekis esantis a%yva"toje. :ini& mas$ y"a s/ly&ojama dviej dalyk2 %ini& %o"eikio i"
%ini& %asilos.
%oreikis priklauso nuo2
89: a%imties.
Nuo %ini& a%yva"tos &"ei>io.
Nuo to laikota"%io kain ly&io.
Nuo &alimyb$s a%siskolinti %ini& s/ly&.
Nuo %alkan no"m.
Nuo ekonomikos isivystymo %a"amet".
:ini& %asila %"iklauso nuo2
nuo k"edito .stai& veiklos "e7ultat4
nuo valstyb$s biud-eto defi#ito a" %"ofi#ito4
nuo bank sistemos isivystymo ly&io4
nuo ne&"ynj %ini& dalies atsiskaitymo "inkoje.
9alstybinis bankas %"i-i"i %ini& mas$s au&imo tem%us, kai% %ini& k"editin$s %olitikos o"ienty"/. @smin .tak/ %ini& masei da"o du
fakto"iai2 %ini& kiekis i" j a%yva"tos &"eitis.
:ini& kiek. nustato valstyb$ %ini& emitentas. @misijos iau&imas s/ly&oja %"eki &amybos %o"eik. i" valstyb$s biud-eto defi#it/.
-inig emisija.
%la5ija prasme pinig emisija ileidimas . a%yva"t/ %ini&, ve"tybini %o%ie"i, mok$jimo atsiskaitymo dokument, mok$jimo i"
k"editini ko"teli. Siau"/ja %"asme ileidimas . a%yva"t/ vis "i %ini&.
$skiriamos ios pinig emisijos r,s2
8iud-etin$ emisija , kai . a%yva"t/ ileid-iami ve"tybiniai %o%ie"iai, %ini&ai, i-do vekseliai, ku"i ski"ta biud-eto defi#itui ma-inti.
3"editin$ emisija j/ vykdo bankai, jos "e7ultatas %ilnave">i %ini& ileidimas. :a&"indinis tikslas %ini& %oveikio
u-tik"inimas.
0o"mos2
Ne&"ynj %ini& emisija
<"ynj %ini& emisija
<"ynj %ini& emisija y"a &"ynj %ini& ileidimas, %adidinantis bend"/ %ini& kiek. alyje. Nono%olin$ teis$ leisti &"ynuosius %ini&us
dau&umoje ali %"iklauso #ent"iniam bankui. Rent"inis bankas %"o&no7uoja numatomos emisijos dyd., nes fi7ini i" ju"idini asmen,
ku"iuos a%ta"nauja kome"#iniai bankai, &"ynj %ini& %o"eikis nuolat kinta. Rent"inio banko "e7e"viniuose fonduose y"a sau&omos
%ini&ini -enkl atsa"&os, ski"tos ileidimui . a%yva"t/ tuo atveju, jei kyje %adid$ja &"ynj %ini& %o"eikis. tk"ei%tinas d$mesys, jo& ie
%ini&iniai -enklai nelaikomi %ini&ais, esan>iais a%yva"toje, o y"a "e7e"viniai, nes jie neatlieka jud$jimo, n$"a kau%imo i" mok$jimo
%"iemon$.
!ietuvos bankas, .&yvendindamas %ini& %olitik/2
'* %e"ka i" %a"duoda !ietuvos ;es%ublikos ileistus skolos dokumentus (ve"tybinius %o%ie"ius*4
=* atlieka "ediskonto o%e"a#ijas.
B&yvendindamas %ini& emisijos teis, !ietuvos bankas2
'* nustato !ietuvos ;es%ublikos %ini& nominalus, fo"m/, ski"iamuosius, a%sau&os i" mokumo %o-ymius, o"&ani7uoja %ini& &aminim/,
t"ans%o"tavim/ bei j sau&ojim/, nustato susid$v$jusi i" su&adint %ini& i$mimo i a%yva"tos, j %akeitimo bei sunaikinimo tva"k/,
suda"o "e7e"vinius %ini&ini -enkl fondus, nustato %ini& eks%e"ti7$s tva"k/4
=* .statymo nustatyta tva"ka ileid-ia . a%yva"t/ i" iima i a%yva"tos !ietuvos ;es%ublikos %ini&us. !ietuvos bankas tai% %at &ali iimti i
a%yva"tos banknotus i" monetas %akeisdamas juos kitais. :akeitimo tva"k/ nustato i" %askelbia !ietuvos bankas.O
!ietuvos bankas &a"antuoja, kad bend"as ileid-iam . a%yva"t/ lit kiekis bet ku"iuo metu nevi"yt !ietuvos banko laikom aukso
atsa"& i" konve"tuojamos u-sienio valiutos "e7e"vo5'6. !ietuvos ;es%ublikos lito %atikimumo .statymas5=6 nustato, jo& bend"/ ileist .
a%yva"t/ lit kiek. suda"o2
'. 8anknotai i" monetos, esantys a%yva"toje4
=. !ietuvos banke laikom kit bank i" s/skait tu"$toj litais nominuojam s/skait k"editini liku>i suma4
F. !ietuvos banko ve"tybini %o%ie"i i" kit skolini .si%a"ei&ojim litais suma.
!ietuvos bankas &ali keisti bend"/ lit kiek. a%yva"toje, tik atitinkamai keisdamas tu"imas aukso atsa"&as i" konve"tuojamosios u-sienio
valiutos "e7e"v/. A-sienio valiutos "e7e"v/ suda"o5F62
'. !ietuvos banko tu"imi konve"tuojamos valiutos banknotai i" monetos4
=. !ietuvos banko ko"es%ondentin$se s/skaitose u-sienio bankuose i" Ta"%tautiniame valiutos fonde esanti konve"tuojamos valiutos suma4
F. !ietuvos banko tu"imi skoliniai .si%a"ei&ojimai, de%o7it se"tifikatai, obli&a#ijos i" kiti skolos ve"tybiniai %o%ie"iai, mok$tini
konve"tuojama valiuta.
-inig apyvarta.
8end"/ ileist . a%yva"t/ lit kiek. suda"o2
'. 8anknotai i" monetos, esantys a%yva"toje4
=. !ietuvos banke laikom kit bank i" s/skait tu"$toj litais nominuojam s/skait k"editini liku>i suma4
F. !ietuvos banko ve"tybini %o%ie"i i" kit skolini .si%a"ei&ojim litais suma.
%inig ap,varta 6 tai pinig judjimas gr,nj ir negr,nj pinig forma, aptarnaujantis atsiskait,mus ir mokjimus alies k,je.
:ini& a%yva"tos stadijos2
'. :ini& ileidimas . a%yva"t/4
=. :ini& jud$jimas4
F. :ini& i$mimas i a%yva"tos.
:ini& a%yva"ta alyje a%ima %ini& jud$jim/ ta"%2
'. Rent"inio banko i" kome"#ini bank.
=. 3ome"#ini bank.
F. 3ome"#ini bank i" j klient (ju"idini asmen, fi7ini asmen*.
I. Eu"idini asmen, ta"% j i" fi7ini asmen.
K. Ta"% fi7ini asmen.
L. Ta"% bank i" kit finans .stai&, o tai% %at ta"% %asta"j i" fi7ini bei ju"idini asmen.
0rynj ir negrynj pinig apyvartos teisinis reguliavimas.
<"ynj %ini& a%yva"ta , tai &"ynj %ini& jud$jimas. <"ynieji %ini&ai y"a %ati %a%"as>iausia i" seniausia atsiskaitym
%"iemon$. tsiskaitant &"ynaisiais %ini&ais, kyla i" nema-ai sunkum ne%ato&u neiotis dideles sumas, dau& laiko atima %ini&
%e"skai>iavimas, suda"omos %alankios s/ly&os nusl$%ti %ajamas i" %an. :a%"astai no"malioje "inkoje &"ynj %ini& a%yva"ta a%ta"nauja
ma-menin %"ekyb/, %aslau& sfe"/, fi7ini asmen %ini&ini %ajam susida"ym/ i" ilaidas. Ne%"iklausomai nuo ekonomikos modelio
("inkos a" administ"a#inio komandinio*, &"ynj %ini& a%yva"ta suda"o ma-esni/j/ visos %ini& a%yva"tos dal. %aly&inti su ne&"ynj
%ini& a%yva"ta. Isivys>iusiose alyse did-ioji %ini& a%yva"tos dalis vyksta ne&"ynaisiais %ini&ais. :avy7d-iui, E9 >ekiniai ind$liai y"a
%ati did-iausia sud$tin$ %ini& mas$s dalis.
9ykstant ne&"ynj %ini& a%yva"tai, "eals %ini&iniai -enklai kai% mok$jimo %"iemon$ ne#i"kuliuoja, o naudojami tam tik"i simboliai, t.y.
skaitmeniniai ."aai a%ie #i"kuliuojan>i/ %ini& mas5'6. <"ynj %ini& a%yva"ta %akei>iama bank ."aais. tsiskaitym ne&"ynaisiais
%ini&ais sistemoje %la>iai naudojamos elekt"onin$s %"iemon$s, ku"i d$ka labai sut"um%$ja laiko ta"%as, %e" ku". %e"duodama info"ma#ija
a%ie atsiskaitymus visos alies i" ta"%tautiniu mastu. 9alstyb$s y"a suinte"esuotos kuo labiau i%l$toti ne&"ynj %ini& a%yva"t/, kadan&i
banknotai i" monetos susid$vi, juos tenka iimti i a%yva"tos i" %akeisti naujais. <"ynj %ini& s%ausdinimas, skai>iavimas, sau&ojimas,
&abenimas "eikalauja %a%ildom ilaid. Ne&"ynj %ini& a%yva"ta toki t"kum netu"i, tod$l valstybei naudin&a skatinti atsiskaitymus
ne&"ynaisiais %ini&ais. tsiskaitymai ne&"ynaisiais %ini&ais, suda"ydami did-i/j/ %ini& a%yva"tos dal., istumia i #i"kulia#ijos stambias
%ini& sumas. Tai leid-ia suma-inti j emisij/5=6.
0inans teis$s lite"at"oje5F6 iski"iamos dvi ne&"ynj %ini& a%yva"tos &"u%$s2
'. 9ykstant %"eki a%yva"tai a%imanti atsiskaitymus ne&"ynaisiais %ini&ais u- %"ekes i" %aslau&as.
=. 9ykdant finansinius .si%a"ei&ojimus a%imanti mok$jimus . biud-et/ (mokes>ius i" kitus %"ivalomus mok$jimus* i" nebiud-etinius
fondus, banko %askol %aden&im/, %"o#entus u- k"edit/, atsiskaitymus su d"audimo bend"ov$mis.
9ykdant atsiskaitymus ne&"ynaisiais %ini&ais, vadovaujamasi keliais %"in#i%ais5I62
'. Siekiama %ini& jud$jim/ susieti su mate"ialini ve"tybi a%yva"ta, j/ kont"oliuoti atsiskaitymais.
=. :a%"astai bankas nu"ao %ini&us nuo kliento s/skaitos tik jam sutikus a" %avedus.
F. Bmon$s atlieka mok$jimus bei atsiskaitymus savomis a" banke %asiskolintomis l$omis. 8ank .stai&os y"a atsiskaitym ta"%inink$s. Eos
ne tik atlieka atsiskaitym te#?nines o%e"a#ijas, bet i" aktyviai jas o"&ani7uoja bei kont"oliuoja. Tai %adeda sti%"inti kini suta">i bei
mok$jim d"ausm.
Q"a iski"iamos t"ys ne&"ynj %ini& a%yva"tos "ys2
'. :i"m/j/ &alima %avadinti DklasikineS. E/ suda"o ju"idinio a" fi7inio asmens %avedimas savo bankui nu"ayti nuo io asmens s/skaitos tam
tik"/ %ini& sum/ i" ."ayti . kito (%avedime nu"odyto* asmens s/skait/, esan>i/ tame %a>iame a" kitame banke (k"edito .stai&oje*.
Ne&"yniems %ini&ams sau&oti asmenys tu"i atsida"yti banke savo s/skait/ (atsiskaitom/j/, einam/j/ i" kt.*. Ne&"ynj atsiskaitym
sistemoje vis dau&iau naudojama kom%iute"in$ te#?nika, .&alinanti %e" minimaliai t"um%/ laik/ %e"duoti tinkam/ info"ma#ij/ a%ie
atsiskaitymus ne tik vieno miesto a" "es%ublikos "ibose, bet i" ta"%tautiniu mastu. 3iekviena valstyb$ nusiteikusi maksimaliai inaudoti
ne&"ynj %ini& atsiskaitymo %"ivalumus, nes banknotai bei monetos kai% fi7iniai objektai link . nat"al nusid$v$jimo %"o#es/ (y%a>
ma-esnio nominalo banknotai. 8tent d$l ios %"ie-asties !8 ileido . a%yva"t/ ', =, K lit ve"t$s metalines monetas*, nusid$v$jusius
banknotus i" monetas "eikia iimti i a%yva"tos bei %akeisti naujais. 3iekviena moneta a" banknotas tu"i atitinkam/ savikain/, ku"i
ma-esnio nominalo (ve"t$s* monetos (banknoto* s/ly&ikai didesn$ (ly&inant su nominalu* nei didesn$s ve"t$s monet. 8e to &"ynj
%ini& sau&ojimui, %e"skai>iavimui, inkasa#ijai, %e"ve-imui "eikalin&os %a%ildomos ilaidos. Ne&"ynieji %ini&ai netu"i i t"ukum.
3iekvieno %e"vedimo savikaina y"a menka. Tod$l valstyb$ visoke"io%ai stimuliuoja tokius atsiskaitymus, %anaudojant i" tiesio&inius
ju"idinius d"audimus atsiskaitymams &"ynaisiais %ini&ais .
8ankiniai atsiskaitymai vykdomi .vai"iomis fo"momis. tsi-vel&iant . te"ito"in. atsiskaityme dalyvaujan>i .moni isid$stym/,
atsiskaitymai ski"stomi .2
9ietinius kai atsiskaitymus ta"% tiek$j i" klient a%ta"nauja tas %ats bankas4
Nevietinius kai tiek$j/ i" klient/ a%ta"nauja ski"tin&i bankai.
biej "i atsiskaitymai tu"i kelet/ fo"m2
a* k#e%tin$ kai %ini&ai i"aomi i %i"k$jo s/skaitos "emiantis "eikalavimu %avedimu (siun>iamas mok$tojui, a%lenkiant jo
bank/* a"ba, atsiskaitant u- -em$s kio %"oduk#ij/, mok$jimo "eikalavimais (siun>iamas tiesiai mok$tojo bankui*4
b* k"edityvin$ naudojama, kai ji numatyta suta"timi, kuomet tiek$jas taiko %i"k$jui sank#ijas "eikalaujant bankui. Eo esm$ ta,
kad %i"k$jas ne&auna %"eki tol, kol %e"veda atitinkamos %ini& sumos . tam tikslui atida"yt/ s/skait/ (ak"edityv/* tiek$jo banke.
#* Nok$jimo %avedimas tai .mon$s .sakymas savo bankui nu"ayti nuo jos s/skaitos %avedime nu"odyt/ sum/ i" .skaityti j/ .
&av$jo s/skait/. 3eliems atsiskaitymams &ali bti i"aomas suvestinis mok$jimo %avedimas.
=. nt"/ja ne&"ynj %ini& a%yva"tos "imi y"a atiskaitymai vekseli, >eki i" kit bes/ly&ini %ini&ini .si%a"ei&ojim %a&alba.
9ekselis y"a ve"tybinis %o%ie"ius dokumentas, ku"iuo i"aantis j. asmuo bes/ly&ikai .si%a"ei&oja (%asi-ada* tiesio&iai a" netiesio&iai
sumok$ti tam tik"/ sum/ vekselyje nu"odytam asmeniui %ats a"ba tai %ada"yti %aveda kitam. smuo &avs veksel. (vekselio laikytojas* tu"i
teis %anaikinti savo %ini&inius .siskolinimus t"etiesiems asmenims %ateikdamas %asta"iesiems i %i"mojo &aut/ veksel.. Hi &"andin$ &ali
bti %"atsiama. :a&aliau asmuo, tu"intis veksel., tu"i teis %ateikti veksel. jo dav$jui, "eikalaudamas a%mok$ti vekselyje nu"odyt/ sum/.
Nesant atitinkamos %ini& sumos vekselio %ateik$jas tu"i teis . atitinkam/ vekselio dav$jo tu"t/, ku"is buvo vekselio &a"antas. 9ekselis
&ali bti .sakomasis (t"ata* a"ba %a%"astasis (solo vekselis*.
Bsakomuoju vekseliu (t"ata* jo dav$jas (t"asantas* %aveda kitam asmeniui (t"asatui*, kad is vekselio sum/ sumok$t jame nu"odytam
asmeniui.
:a%"astuoju (solo* vekseliu dav$jas %ats %asi-ada mok$ti jame nu"odyt/ sum/.
9ekseliai naudojami2
#* ju"idini i" fi7ini asmen skolai u- isimok$tinai &autas %"ekes, suteiktas %aslau&as i" atliktus da"bus .fo"minti4
d* bank k"editui &auti. 3"editai ju"idiniams i" fi7iniams asmenims teikiami diskontuojant bei "ediskontuojant, tai% %at .kei>iant
tu"imus vekselius4
e* bank %askoloms, a%d"aud-iant jas %askol &av$j iduodamais vekseliais.
Tekis, .statymo nustatyta tva"ka i"aytas mok$jimo dokumentas, ku"iuo j. i"as asmuo .sako bankui bes/ly&ikai imok$ti >ekyje
nu"odytam a"ba j. %ateikusiam asmeniui >ekyje ."ayt/ %ini& sum/. Tekiai naudojami atsiskaitymams su tiek$jais. Eis i"aomas, jei j
s/skaitoje y"a %ini& j. a%mok$ti, o a%mokamas >ekis &ali bti %e"e M dienas nuo jo idavimo. Tekio dav$jas atsako u- tai, kad >ekio suma
bt a%mok$ta i" %e"vesta.
F. T"e>ia atsiskaitymo fo"ma ne&"ynaisiais %ini&ais bank k"editin$s ko"tel$s. 3"edito ko"tel$ tai banko identifika#ijos ko"tel$,
leid-ianti teis$tam savininkui atsiskaityti u- %"ekes i" %ata"navimus ne&"ynaisiais %ini&ais, t.y. %i"kti k"editan. :a%"astai u- %i"k$jo s/skaitas
i" u- naudojim/si k"edito ko"tel$mis mok$ti ne"eikia, jei&u jos savininkas a%moka j/ vis/ i" laiku. Tai% %at ji naudojama vykdant
vienka"tinius .si%a"ei&ojimus (da-nai vykstant . komandi"uotes, %e"kant %"ekes i" kt.*, suteikiant j/ vietoj avanso. Tuomet %ini&ai i
einamosios (valiutin$s * s/skaitos %e"vedami . ko"tel$s s/skait/. Hi fo"ma labiausiai %a%litusi isivys>iusiose alyse ta"% fi7ini asmen. Eos
(ko"tel$s* veikimo %"in#i%as %asi"eikia tuo, kad j %atal%inimas . nuskaitymo ."en&in. &a"antuoja momentin. "y. su banku, ku"iame y"a
ko"tel$s savininko s/skaita.
Valiutos ir valiutini verty!i s%voka.
Godis DvaliutaS tu"i kelet/ "eikmi2
#aliuta, ku"ios no"s alies %ini&inis vienetas4 %ini& sistemos ti%ai4 u-sienio %ini&ai, naudojami ta"%tautin$je a%yva"toje (u-sienio valiuta*.
Hiuolaikin$mis s/ly&omis valiuta, tai %o%ie"iniai %ini&ai. 9aliuta y"a =,j "i2 kei>iamoji (konve"tuojamoji* . bet ku"ias kitas valiutas i
dalies kei>iamoji, t.y. tokia, ku"i kei>iama tik . kai ku"i/ u-sienio valiut/4 i" nekei>iamoji (u-da"a*, ku"i naudojama tik alies viduje.5'6
#aliuta, monetos a" banknotai, suda"antys %ini& kiekio dal. ekonomikoje. Euos ileid-ia finans .stai&os.5=6
9aliuta,
'* %ini& sistema %"iimta ku"ioje no"s alyje, i" tos alies %ini&inis vienetas,
=* u-sienio k"editiniai bilietai, monetos i" kt.5F6
Nonetos i" %o%ie"iniai %ini&ai, ku"ie ka"tu vadinami valiuta ( valuta , ital k., valeo , lot. k., esu ve"tas4 %ini&ai, %ini& ve"t$, kaina* a"ba
&"ynaisiais %ini&ais y"a naudojami .vai"iuose sando"iuose.
Te"minas OvaliutaO naudojamas t"imis %"asm$mis2
'* tai valstyb$s %ini&inis vienetas4
=* tai u-sienio valstybi k"editiniai i" mok$jimo dokumentai, i"eikti u-sienio %ini&iniais vienetais i" %"iimamais atliekant ta"%tautinius
atsiskaitymus (u-sienio valiuta*4
F* ta"%tautinis ("e&ioninis* %ini&inis atsiskaitymo i" mok$jimo vienetas2 @3A, @A;O, S1; ( S%e#ial 1"aUin& ;i&?ts , s%e#. skolinimosi
teis$s , 9aliutos fondo leid-iami ta"%tautin$s atsiskaitomosios i" "e7e"vin$s l$os, atliekan>ios kai ku"ias %asaulini %ini& funk#ijas*.
0inansuose i" finans teis$je, ta"nybin$je i" butin$je leksikoje tu"imas OvaliutosO te"minas da-niausiai naudojamas %askutin$mis dviem
"eikm$mis. 0inans teis$s altiniuose %ateiktas valiutos a%ib"$-imas konk"eti7uojasi taikant objektams, a%imtiems OvaliutosO te"minu.
#aliutins vert,bs su%"antamos kai%2
'* u-sienio valiuta (%o%ie"iniai banknotai i" monetos*4
=* ve"tybiniai %o%ie"iai u-sienio valiuta , mokamieji dokumentai (>ekiai, vekseliai, ak"edityvai i" kt.*, fondin$s ve"tyb$s (ak#ijos,
obli&a#ijos*, i" kitokie il&alaikiai .si%a"ei&ojimai, i"eikti u-sienio valiuta.
F* b"an&ieji metalai , auksas, sidab"as, %latina i" %latinos &"u%$s metalai (%aladis, i"idis, "utenis, osmis*, .vai" fo"m i" bsen, isky"us
juvely"inius di"binius, tai% %at lau-as i toki di"bini4
I* &amtin$s kilm$s b"an&ieji akmenys , deimantai, "ubinai, safy"ai, sma"a&dai i" aleksand"itai, a%do"oti i" ne, tai% %at %e"lai, isky"us
juvely"inius i" kitokius di"binius i i akmen i" toki di"bini lau-/.
1sienio valiuta.
7( 8'sienio valiutos 7ietuvos (espublikoje !stat,mo ' st"ai%snyje u-sienio valiuta a%ib"$-iama kai% bet ku"ios u-sienio valstyb$s a"
u-sienio valstybi bend"ai naudojama valiuta.
9idaus i" u-sienio valiutos santykiui #?a"akte"i7uoti naudojamos ios s/vokos2
'* Onekei>iamoji (nekonve"tuojama* valiutaO naudojama tik vienos valstyb$s "ibose4
=* Okei>iamoji (konve"tuojama* valiutaO, ku"i kei>iama . u-sienio valiut/ i" tokiu bdu esti mok$jimo %"iemone ta"%tautin$je "inkoje4
F* Odalinai kei>iamoji (konve"tuojama* valiutaO naudojama ne visuose io"in$se valiutin$se o%e"a#ijose i" ne vis subjekt at-vil&iu.
Valiutinio reguliavimo s%voka.
#aliutinis reguliavimas tai valstyb$s institu#ij veikla "e&lamentuojant valiutines o%e"a#ijas. %"ibodama u-sienio valiutos i" valiutini
ve"tybi #i"kulia#ij/ valstyb$ u-tik"ina savosios, na#ionalin$s valiutos %"io"itet/.
9aliutinis teisinis "e&uliavimas vykdomas dviem ly&iais2
No"matyvinis,teisinis "e&uliavimas susideda i teis$s no"m k"imo (%a"en&imo i" %"i$mimo*, ku"i objektu esti su valiuta susij
visuomeniniai santykiai.
Individualus teisinis "e&uliavimas tai teisini no"m taikymas konk"e>ioms &yvenimo a%linkyb$ms, kas lemia konk"e>i valiutini
teisini santyki atsi"adim/, %asikeitim/ i" nut"aukim/.
1sienio valiutos naudojimo .ietuvos +espu!likoje teisiniai pagrindai.
9aliuta valstyb$s %ini&inis vienetas a"ba u-sienio valstyb$s %ini&inis vienetas4 u-sienio valstyb$s a" valstybi &"u%$s bend"ai naudojami
%ini&ai.
:a&al santyk. su na#ionaliniais %ini&ais2
nekonve"tuojama, ku"i naudojama atsiskaitymams tik toje valstyb$je4
konve"tuojama, t valstybi %ini&ai, ku"ie kei>iami . bet ku"ios kitos valstyb$s %ini&us4 naudojama kai% ta"%tautin$ atsiskaitymo
%"iemon$4
dalinai konve"tuojama, ku"i n$"a laisvai kei>iama . visas valiutas.
!ietuvoje alia lito naudojamos i" u-sienio valiutos "e-imas. Bstatymas "iboja u-sienio valiutos naudojim/ atsiskaitymams (ofi#ialiai tik
litais*. !eid-iama laisvosiose ekonomikos 7onose, nea%mokestinamose %a"duotuv$se, atsiskaitant su u-sienio tiek$jais. <alima investuoti
&"ynus u-sienio %ini&us . !ietuvoje veikian>i .moni ka%ital/4 toks investavimas .mon$s ka%itale skai>iuojamas litais. !eid-iama atida"yti
banko s/skait/ u-sienio valiuta, bet tik tose banko .stai&ose, ku"ios tu"i !ietuvos 8anko li#en7ij/ valiutin$ms o%e"a#ijoms. Bmon$s tu"i teis
atida"yti s/skaitas u-sienyje esan>iuose bankuose, bet tu"i &auti !ietuvos 8anko leidim/, ku"is neiduodamas .mon$ms, ku"ioms %"aymo
%adavimo momentu &alioja sank#ijos u- kin$s,finansin$s veiklos %a-eidimus.
9aliutos %i"kimo %a"davimo "e&uliavimas. Tuo u-siimti &ali tik tie bankai, ku"ie tu"i !ietuvos 8anko li#en7ij/ valiutos su%i"kimui i"
%a"davimui. Eie tu"i keisti na#ionalin valiut/ . ba7in bei @u"o%os valiutas2 ma"kes, f"ankus, sva"us. 3itas valiutas %i"kti a" %a"duoti
nus%"end-ia %ats bankas. Tie bankai tu"i tu"$ti i" atitinkamai ."en&tas %atal%as %a&al !ietuvos 8anko "eikalavimus.
#nstituijos& atliekan)ios valiutin' kontrol'.
#aliutin kontrol , tai valstyb$s veikla u-tik"inant valiutini o%e"a#ij teis$tum/. %ib"$-iant ios veiklos ". &alima va"toti tikslesn.
te"min/ O%"ie-i"aO. O:"ie-i"aO visuotinai su%"antama kai% teis$tumo laikymosi u-tik"inimas, Okont"ol$O , i" kai% teis$tumo laikymosi, i"
kai% atitinkamos veiklos tikslin&umo u-tik"inimas. :"ie-i"/ vykdan>i institu#ij, valiutines o%e"a#ijas "e&lamentuojan>i no"m
suk"imas ta"nauja valiutini o%e"a#ij teis$tumo &a"antija. 9aliutini o%e"a#ij tikslin&umu valstyb$, isky"us biud-etines o"&ani7a#ijas,
nesi"%ina. Ta>iau te"minas Okont"ol$O d$l savo visuotinio %"iimtinumo %al>iai va"tojamas, ne-i"int . min$t/ netikslum/.
9aliutin$ kont"ol$ y"a dalis finansin$s kont"ol$s, tod$l valiutin$ kont"olei bdin&i visi %i"mosios b"uo-ai. 8et tuo %at metu ji tu"i i" savo
s%e#ifini y%atum2 valiutin$s kont"ol$s tikslas y"a u-tik"inti teis$tum/ atliekant valiutines o%e"a#ijas.
:a&"indin$mis valiutin$s kont"ol$s k"y%timis esti2
a* valiutini o%e"a#ij atitikimo &aliojantiems teis$s aktams bei btin tam leidim i" li#en#ij nustatymas4
b* "e7ident .si%a"ei&ojim valstybei, tai% %at .si%a"ei&ojim %a"duodant valiut/ vidaus "inkoje %atik"inimas4
#* valiutos o%e"a#ij a%skaitos i" atskaitomyb$s objektyvumo i" %ilnumo %atik"inimas, tai% %at ne"e7ident o%e"a#ij valiuta %atik"inimas.
2uro teisinis statusas.
@u"as y"a bend"a 'F @u"o%os S/jun&os valstybi (i"ijos, ust"ijos, 8el&ijos, <"aikijos, Is%anijos, Italijos, !iuksembu"&o,
Olandijos, :o"tu&alijos, :"an#7ijos, Slov$nijos, Suomijos, 9okietijos*, %"iklausan>i eu"o 7onai, valiuta. '((( m. .vestas eu"as naudotas
atsiskaitymams ne&"ynaisiais %ini&ais, o nuo =VV= m, sausio ' d. dvylikoje eu"o 7onos valstybi . a%yva"t/ ileisti &"ynieji eu" %ini&ai ,
eu" banknotai i" monetos. Nuo =VV) met sausio ' d. eu"as ta%o i" Slov$nijos valiuta.
23 ekonomin ir valiut s%junga.
@:S .k"imo "aida ski"stoma . iuos eta%us2
'* 9#aliut g,vat: 5'6('()= '()M*. '()' m. %"asid$jus %i"majam 8"etton Wood sistemos -lu&imo eta%ui i" E9 i-dui nut"aukus
dole"io keitim/ . auks/, '()= m. @8 na"$s susita"ia taikyti Cvaliut &yvat$sD %"in#i%/ %alaikyti stabil valiut keitimo ku"s/
atitinkamuose svy"avimo "uo-uose. C9aliut &yvat$sD %"in#i%ai .tvi"tinami '()' m. kovo =' m. Ta"ybos "e7oliu#ijoje, ku"ioje nustatomos
@:S %i"mojo eta%o .&yvendinimo &ai"$s2 ne v$liau kai% iki '()= m. lie%os ' d. kei>iant vien/ valiut/ . kit/ nustatomas X =,=K Y svy"avim
"uo-as, ku"io valstyb$s na"$s ne&ali %e"-en&ti, tai% %at numatomas #ent"ini bank %"ivalomas inte"ven#ijos vykdymas . valiut "inkas
na#ionalin$s valiutos svy"avimams %e"-en&us nustatytas "ibas.5=6 Rent"ini bank inte"ven#ijos tai% %at btinos E9 dole"io at-vil&iu,
jei&u jo ku"sas %e"-en&ia T90 fondo numatytas svy"avimo "ibas.
=* @:S .k"imas '()( m.5F6 @:S .ku"iama vadovaujantis '()M m. &"uod-io 'M d. @@8 Ta"ybos "e&lamentais (@@8* N". F'MVJ)M i"
F'M'J)M, ku"ie .si&aliojo '()( m. sausio ' d. Bk"us @:S buvo siekiama suku"ti stabili/ %ini& sistem/ i" %as%a"tinti valstybi na"i
inte&"a#ij/. @:S suku"iama siekiant bend" %ini& i" %olitikos efektyvaus .&yvendinimo, valiut keitimo ku"so "i7ikos i" kain %akeitimo,
.vesti stabili/ valiut/, %adidinti %ini& i" ka%italo "ink likvidum/. @:S .ku"iama su%"atus, kad &e"okai dau&iau "eikia "%intis atski"t ali
%ini& %olitikos koo%e"a#ija, bend"ada"biavimu.5I6 @:S buvo .ku"ta %alaikyti valiut keitimo ku"so stabilum/ vadovaujantis valstybi
na"i bend"ada"biavimu. :a&"indiniais @:S elementai y"a25K6 @u"o%os %ini&inis vienetas ekiu i" valiut ku"so me#?ani7mas5L6.
'kiu 5)6 da" kitai% vadinamasis @8 valstybi valiut k"e%eliu, ku"iame valstybi na"i valiut dalys y"a fiksuotos atitinkamai t
valstybi ind$liui . bend"/ @8 %"ekyb/ i" bend"/j. na#ionalin. %"odukt/.5M6 8uvo nustatytas %a&"indinis kiekvienos valiutos ku"sas ekiu
at-vil&iu, kas nustat$ fiksuotus valiut ta"%usavio %a"itetus. '()M m. @8 Ta"yba %"i$m$ s%"endim/ nuo '()( m. sausio ' d. .vesti ekiu,
@u"o%os %ini& bend"ada"biavimo fondui suteikti teis vykdyti mok$jimus ekiu, valstyb$s na"$m suteikti teis naudoti ekiu kai%
atsiskaitymo %"iemon i" vykdyti sando"ius ta"% j fondo. Tai&i, ekiu buvo naudojamas tik o%e"a#ijose, nesusijusiose su &"ynaisiais
%ini&ais, t.y. ekiu ne%akeit$ @8 valstybi na"i na#ionalini valiut i" nebuvo .teisinta mok$jimo %"iemon$ (t.y. ne#i"kuliavo banknot a"
monet %avidalu*. @kiu atliko ias %a&"indines funk#ijas2 tai valiut ku"so keitimo %"iemon$, valiut ku"s nuok"y%io indikato"ius,
inte"ven#ijos i" k"editavimo sistemos %"iemon$ bei @:S #ent"ini bank atsiskaitymo bei "e7e"v %"iemon$.
93N %a&alba @:S nustatomos leid-iamos valstybi na"i na#ionalini valiut svy"avim . abi %uses nuo #ent"inio ekiu ku"so "ibos i"
.vedama valiut %i"kimo i" %a"davimo sistema, ku"i tu"$jo u-tik"inti svy"avim "ib laikym/si. Hio "ibos buvo nustatytos X =,=K Y nuo
#ent"inio ekiu ku"so. Nustatytos "ibos buvo %le>iamos '((V m. naujoms na"$ms Is%anijai i" 1. 8"itanijai iki X L Y i" &aliojo iki '((= m.
@:S k"i7$s, ku"ios metu jos i%le>iamos iki X 'K Y.5(6
Iski"iami ie 93N "aidos eta%ai2
'* '()( '(MF m. His laikota"%is %asi-ymi da-nais valiutos ku"so keitimais, ku"i %"ie-astimi laikoma nesude"inta ali %ini& %olitika.
No"$dama suma-inti neda"bo ly&., :"an#7ija '(M' m. ima vykdyti skatinan>i/ moneta"in %olitik/. His sava"ankikas ekonomin$s
%olitikos -in&snis (%v7. 9okietija, no"$dama suma-inti inflia#ij/, tuo metu laik$si stabdan>ios moneta"in$s %olitikos* .takojo '(M' '(MF
m. :"an#7ijos f"anko devalva#ij/4
=* '(MF '(M) m. His laikota"%is vadinamas konsolida#ijos %e"iodu i" %asi-ymi "etais valiutos ku"so keitimais. Hiuo laikota"%iu k"enta
kain ly&iai i" stabili7uojasi valiut ku"sai4
F* '(M) '((= m. Hiam laikota"%iui bdin&as stabilumas, nevyksta jokie -yms valiutos ku"so %asikeitimai. Tai% %at laikota"%iu %adid$ja
93N dalyvaujan>i valstybi skai>ius2 . 93N .stoja Is%anija, 1. 8"itanija i" :o"tu&alija. His laikota"%is %asi-ymi i" 9okietijos ma"k$s
&alios sti%"$jimu i" ji %alai%sniui tam%a lyde"iaujan>ia valiuta. :a&"indin$s valiutos atsi"adimas v$l .takojo Cn,'D %"oblemos atsi"adim/,
kuomet 9okietija vienintel$ &al$jo vykdyti neva"-om/ %ini& %olitik/.
23 pinig$kredito politika.
@u"o%os %ini& sistema valstybi bend"ada"biavimo valiut s"ityje fo"ma. Suku"ta '()M m. @u"o%os 9i"ni Ta"ybos s%"endimu,
@u"o%os 3omisijos silym siekiant 9aka" @u"o%oj suku"ti valiut stabilumo 7on/. Sva"biausi elementai2
9aliut ku"s stabilumo %alaikymo me#?ani7mas4
@u"o%os %ini&inis vienetas4
9aliut k"editavimo .vai"s bdai4
@u"o%os Ta"yba, "emdamasi @u"o%os 8end"ijos stei&imo suta"timi, '(() m. bi"-elio ') d. %atvi"tino "e&lament/ N". ''VFJ() ,,1$l tam tik"
nuostat, susijusi su eu"o .vedimuZZ i" "e&lament/ N". ()IJ(M ,,1$l eu"o .vedimoZZ, ku"is .si&alios '((( m. sausio ' d. Hie "e&lamentai,
%a"en&ti vadovaujantis bend"aisiais %"in#i%ais, ku"iuos @u"o%os Ta"yba %atvi"tino Nad"ido vi"ni susitikime, y"a teisinis eu"o .vedimo
%a&"indas.
'((M m. baland-io =F d. @u"o%os S/jun&os 3omisija %askelb$ "ekomenda#ij/ D1$l bank komisini u- eu"o valiutos keitim/S. 8ankams
"ekomenduojama %e"einamuoju laikota"%iu neimti komisini u- eu"o 7onos valstybi na#ionalini valiut %e"skai>iavim/ . eu"us i"
atvi"k>iai.
@u"o%os ali %asi"y-imas tu"$ti bend"/ valiut/ %i"miausiai %a&".stas ekonominiais sumetimais. Suk"us bend"/ "ink/ @u"o%oje, no"ima
&e"iau inaudoti jos %"ivalumus, o tam "eikia bend"os valiutos i" %ini& %olitikos, ku"i u-tik"int didesn. @S ali %ini& sistem stabilum/
i" %adidint @u"o%os sva"b/ %asauliniame kyje.
@u"o%os kelias . @konomin i" %ini& s/jun&/ %"asid$jo '(K) m. ;omoje, ku" buvo %asi"ayta suta"tis d$l @u"o%os ekonomin$s bend"ijos
(@@8* .k"imo. Hioje suta"tyje .teisintas laisvas %"eki, %aslau& i" da"bo j$&os jud$jimas @@8 alyse, ta>iau nenumatyta bend"a i
valstybi %ini& sistema. Se%tintojo deimtme>io %abai&oje atuntojo deimtme>io %"ad-ioje bandyta .&yvendinti bend"os valiutos
.vedimo id$j/, ta>iau nes$kmin&ai. '()( m. suku"ta @u"o%os %ini& sistema, ku"i i dalies u-tik"ino @u"o%os bend"ijos ali %ini& sistem
stabilum/. '(M) m. 9ienin&os @u"o%os kte i"eiktas @u"o%os 8end"ijos ali no"as ateityje siekti &laudesnio @u"o%os susivienijimo, o
'(M( m. %a"en&tas @u"o%os ekonomin$s i" %ini& s/jun&os .&yvendinimo %"ojektas.
'((= m. Nast"i#?to suta"tyje @u"o%os S/jun&os (@S* alys aikiai i"eik$ ketinimus iki io am-iaus %abai&os suku"ti @konomin i" %ini&
s/jun&/, t.y. inte&"uoti @S ali %ini& sistemas i" .vesti bend"/ valiut/.
Valsty!ms 23 narms& norin)ioms (sivesti eur%& keliami reikalavimai
Nast"i#?to suta"tyje nustatyti ie konve"&en#ijos k"ite"ijai valstyb$ms @S na"$ms, no"in>ioms .sivesti eu"/2
inflia#ija ne&ali bti didesn$ u- t"ij valstybi @S na"i, ku"iose y"a -emiausiais inflia#ijos ly&is, inflia#ijos vidu"k. dau&iau kai%
',K %"o#entinio %unkto. Toks kain stabilumas tu"i bti il&alaikis4
bend"ojo alies biud-eto defi#itas ne&ali bti dau&iau kai% F %"o#entai bend"ojo vidaus %"odukto (89:* a"ba jis tu"i s%a">iai i"
nuosekliai a"t$ti %"ie io ly&io4
valstyb$s skola ne&ali bti didesn$ kai% LV %"o#ent 89: a"ba ji tu"i s%a">iai i" nuosekliai ma-$ti4
il&alaiki 9y"iausyb$s ve"tybini %o%ie"i (99:* %alkan no"mos ne&ali bti didesn$s u- t"ij valstybi @S na"i, ku"iose
-emiausias inflia#ijos ly&is, il&alaiki 99: %alkan no"m vidu"k. dau&iau kai% = %"o#entiniais %unktais4
alies na#ionalin$ valiuta tu"i bti stabili i" ma-iausiai dvejus metus, dalyvaujant 93N II, ne%e"-en&ti nustatyt svy"avimo "ib
(X'K %"o#ent* eu"o at-vil&iu.
Na-iausiai ka"t/ %e" dvejus metus a"ba %a%"aius valstybei na"ei, ne.sivedusiai eu"o, 3omisija i" @u"o%os #ent"inis bankas (@R8* %a"en&ia
ataskaitas a%ie valstyb$s %asiekt/ %a-an&/ vykdant konve"&en#ijos k"ite"ijus i" ias ataskaitas %ateikia @S Ta"ybai.
:asilius 3omisijai, @S Ta"yba, %asikonsultavusi su @u"o%os :a"lamentu i" a%ta"usi @u"o%os 9adov Ta"ybos susitikime, nus%"end-ia, a"
valstyb$ na"$ atitinka Nast"i#?to suta"tyje nustatytus k"ite"ijus.
-asirengimas euro (vedimui.
@u"as nat"ali ekonomin$s inte&"a#ijos %asekm$. Eo atsi"adimui bdin&as lai%snikumas. !ietuvos santykis su eu"u nebt
.sivai7duojamas be !ietuvos inte&"a#ijos . @S %"o#eso, tod$l anali7uojant teisinius dokumentus, suda"an>ius %a&"ind/ eu"o .vedimui
!ietuvoje btina atsi-vel&ti . esminius no"matyvinius dokumentus, .takojusius !ietuvos inte&"a#ijos . @S %"o#es/.
!ietuvos ;es%ublika %i"muosius kontaktus su @S u-me7&$ da" iki ofi#ialaus ne%"iklausomyb$s %"i%a-inimo, ta>iau btent nuo
ne%"iklausomyb$s %"i%a-inimo momento susida"$ s/ly&os %l$totis %olitiniams bei ekonominiams !ietuvos santykiams su @S. 1a" '((I
metais lie%os 'M dien/ !ietuva %asi"a$ su @S !aisvosios %"ekybos suta"t. (.si&aliojo '((Km.*, ku"ioje buvo numatyti teisiniai %a&"indai
%l$toti %"ekybinius "yius i" lai%snikai alinti %"eki i" %aslau& jud$jimo klitis. 3ai% %a-ymi S. 3"o%as i" ;. 3"o%ien$ kny&oje C@u"o%os
%ini&aiD (:. =(M*, i suta"tis %askatino @S i" !ietuvos ekonomini santyki %l$t"/, nes %o jos .si&aliojimo %"eki a%yva"ta ta"% !ietuvos i"
8end"ijos nuosekliai au&o. 8e to, suda"ytos s/ly&os toliau &ilinti !ietuvos inte&"a#ijos . @S %"o#es/.
'((K bi"-elio '= dien/ !ietuva %asi"a$ @u"o%os (so#ia#ijos* suta"t. (.si&aliojo '((M metais*. 2uropos sutartys (an&l. ;urope
)greements, %"an#. )ccords europeens, vok. ;uropa6)bkommen* , y%atin&a aso#ia#ijos suta">i, suda"yt su besi"en&ian>iomis stoti .
@u"o%os S/jun&/ 9idu"io i" ;yt @u"o%os valstyb$mis, "is. :a&"indinis suta">i tikslas , %ad$ti ioms valstyb$ms %asi"en&ti na"ystei @S.
!ietuvos i" @S @u"o%os (so#ia#ijos* Suta"tis 'st". numato tokius tikslus2
Csuda"yti tinkam/ s/"an&/ Hali %olitiniam dialo&ui, leid-ian>iam &laud-i %olitini santyki vystym/si,
%alai%sniui .ku"ti laisvos %"ekybos e"dv ta"% 8end"ijos i" !ietuvos, a%iman>i/ i esm$s vis/ %"ekyb/ ta"% j,
skatinti %"ekybos i" ?a"monin& ekonomini santyki %l$t"/ ta"% Hali, i" tai% %uosel$ti dinamik/ ekonomikos vystym/si i"
&e"ov !ietuvoje,
suteikti %a&"ind/ ekonominiam, finansiniam, kult"iniam i" so#ialiniam bend"ada"biavimui i" bend"ada"biavimui neteis$tos
veiklos %"even#ijos s"ityje, tai% %at i" 8end"ijos %a"amai, ku"i teikiama !ietuvai,
%a"emti !ietuvos %astan&as %l$toti jos ekonomik/ i" u-bai&ti %e"$jim/ . "inkos ekonomik/,
suda"yti tinkam/ s/"an&/ lai%snikai !ietuvos inte&"a#ijai . @u"o%os S/jun&/. !ietuva sieks iuo at-vil&iu btin "eikalavim
.&yvendinimo,
suku"ti institu#ijas, ku"ios da"yt aso#ia#ij/ efektyviaD.
!ietuvai ta%us @u"o%os S/jun&os (@S* na"e, stojimas . @konomin i" %ini& s/jun&/ ta%o kitu "eikmin&u ekonomin$s inte&"a#ijos -in&sniu.
Na"yst$ @konomin$je i" %ini& s/jun&oje (@:S*, ku"iai iuo metu "uoiasi !ietuva i" ku"i buvo %lanuojama =VV) m. %"ad-iai, bet buvo
nukelta . =V'V , =V'F m. "eik valiut ta"ybos %anaikinim/ i" nauj %ini& %olitikos taisykli .vedim/ !ietuvoje. <alima tei&ti, jo& !ietuvos
stojimas . @:S iuo metu y"a vienas i sva"biausi ekonomin$s %olitikos da"botva"k$s klausim. O%timistin$s S@8 9ilniaus banko
%"o&no7$s suteikia !ietuvai vil>i eu"/ .sivesti =VV( metais, o %esimistin$s i/ dat/ nukelia iki =V'= met. Tuo ta"%u !ietuvos bankas eu"o
.vedimo data nu"odo =V'V,=V'' metus.
3ad eu"as ta%t @S alies na"$s valiuta, "eikalin&a, kad bt i%ildytos tam tik"os s/ly&os. Stojimo . @S suta"tis y"a teisinis !ietuvos, kai%
visateis$s na"$s, dalyvavimo @S veikloje %a&"indas. :asi"aydama i/ suta"ti !ietuva ka"tu %asi-ad$jo dalyvauti @konomin$je i" %ini&
s/jun&oje, tai% %at %"isijun&ti %"ie kit suta">i. Tai "eikia, kad !ietuvai ta%us @S na"e .si&aliojo 8end"ijos stei&imo suta"tyje nustatyta
teisin$ %a"ei&a ateityje .sivesti bend"/ valiut/, eu"/.
Nast"i#?to suta"tyje a%ib"$-iama, k/ "eikia dalyvauti @konomin$je %ini& s/jun&oje (@:S*. Eoje numatyta, kad valstyb$s na"$s
%asi"en&imas %e"eiti %"ie bend"os valiutos ve"tinamas %a&al %enkis k"ite"ijus2
'. inflia#ija ne&ali dau&iau kai% ',K %"o#entinio %unkto vi"yti t"ij @S valstybi
na"i, ku"iose inflia#ijos ly&is y"a -emiausias, inflia#ijos vidu"kio4
=. bend"ojo alies biud-eto defi#itas ne&ali vi"yti F %"o#. 4V-5
F. valstyb$s skola tu"i bti ne didesn$ kai% LV %"o#. 89:4
I. il&alaik$s %alkan no"mos ne&ali bti didesn$s u- t"ij @S valstybi na"i, ku"iose inflia#ijos ly&is y"a -emiausias, %"a$jusi met
il&alaiki %alkan no"m vidu"k. dau&iau kai% = %"o#entiniais %unktais4
K. alies na#ionalin$ valiuta tu"i bti stabili i" ma-iausiai dvejus metus ne%e"-en&ti nustatyt svy"avimo "ib.
9iena i eu"o .vedimo s/ly& , dalyvavimas 9aliut ku"so me#?ani7me @t ne ma-iau kai% dvejus metus. !ietuva %"ie 9aliut ku"so
me#?ani7mo 93N [ %"isijun&$ =VVI m,, %"isiimdama vienaal. .si%a"ei&ojim/ ilaikyti fiksuoto valiutos ku"so "e-im/ i" lito bei eu"o ku"s/
be jokio svy"avimo. !ietuvos dalyvavimas 93N II %"isid$s %"ie valiutos ku"so sistemos %atikimumo didinimo i" ka"tu su st"ukt"in$mis
"efo"momis bei &"ie-ta fiskaline dis#i%lina suda"ys s/ly&as tolesnei konve"&en#ijai su @S alimis i" %asi"en&ti .vesti eu"/.
No"s !ietuva Stojimo . @S suta"tyje .si%a"ei&ojo ta%ti eu"o7onos na"e, i" iuo at-vil&iu netu"i tokios &alimyb$s "inktis kai% 1id-ioji
8"itanija a" 1anija, %"in#i%inis klausimas a%ie na"yst$s eu"o7onoje %"ivalumus i" t"kumus ly&inant su e&7istuojan>ia sistema ilieka
sva"bus.
!ietuvos %ini& %olitikos "efo"ma, .tvi"tinusi valiut ta"yb/, buvo vienas i s$kmin&iausi ekonomin$s "efo"mos s%"endim %e"
%asta"uosius ') met %o ne%"iklausomyb$s atk"imo. Tai "odo i" ekonomikos "aida, i" visuomen$s nuomon$. Tod$l vienas i sva"biausi
iki !ietuvai "en&iantis na"ystei @:S y"a ilaikyti %ini& %olitikos stabilum/ i" visuomen$s %asitik$jim/ j/ vykdan>iomis institu#ijomis.
Hiuo at-vil&iu sva"bu tinkamai .ve"tinti ne tik esminius !ietuvos na"yst$s @konomin$je i" %ini& s/jun&oje %"ivalumus i" t"kumus, bet i"
numatyti &alimus "i7ikos altinius i" eu"o .vedimo metu i" v$liau.
.ietuvos !ankas.
!ietuvos ;es%ublikoje #ent"inis bankas y"a !ietuvos bankas, ku"is !ietuvai .stojus . @u"o%os S/jun&/ ta%o sud$tine @u"o%os #ent"ini
bank sistemos dalimi. !ietuvos bankas y"a #ent"inis !ietuvos ;es%ublikos bankas, ku"is nuosavyb$steise %"iklauso !ietuvos ;es%ublikai.
!ietuvos ;es%ublikos 3onstitu#ija ('=K i" '=L st".* nustato !ietuvos banko ne%"iklausomumo %"in#i%/. !ietuvos banko .statymas i" kiti
!ietuvos ;es%ublikos .statymai tu"i u-tik"inti, kad !ietuvos banko ne%"iklausomumo %"in#i%as bt .&yvendinamasvisoje !ietuvos teis$s
sistemoje. @u"o%os S/jun&os (@S* valstybi na"i #ent"ini bank ne%"iklausomumas nuo @u"o%os 8end"ijos (@8* i" valstybi na"i
.statym leid-iamosios bei vykdomosios vald-ios institu#ij .tvi"tintas @8 stei&imo suta"tyje (Suta"ties 'VM st".*, Suta"ties :"otokole d$l
@u"o%os #ent"ini bank sistemos i" @u"o%os #ent"inio banko statuto (:"otokolo ) st".* bei Suta"ties :"otokole d$l @u"o%os %ini& instituto
statuto (:"otokolo M st".*.
!ietuvos banko %a&"indinis tikslas , %alaikyti kain stabilum/. Siekdamas io tikslo !ietuvos bankas y"a ne%"iklausomas nuo !ietuvos
;es%ublikos 9y"iausyb$s bei kit valstyb$s .stai&. Tai&i, .&yvendindamas %a&"indin. tiksl/, atlieka ias funk#ijas2
vykdo !ietuvos ;es%ublikos %ini& emisij/4
fo"muoja i" vykdo %ini& %olitik/4
nustato lito ku"so "e&uliavimo sistem/ i" skelbia ofi#ial lito ku"s/4
valdo, naudoja !ietuvos banko u-sienio atsa"&as i" jomis dis%onuoja4
atlieka valstyb$s i-do a&ento funk#ijas4
.statym i" kit teis$s akt nustatytais atvejais i" tva"ka iduoda bei ataukia li#en#ijas !ietuvos ;es%ublikos k"edito .stai&oms bei
u-sienio valstybi k"edito .stai& filialams i" %"i-i"i j veikl/, tai% %at atlieka kitas .statym nustatytas funk#ijas, susijusias su
k"edito .stai& veikla4
"enka %ini& i" bank, mok$jimo balanso, !ietuvos finansin$s i" su ja susijusios statistikos duomenis, die&ia ios statistikos
su"inkimo, atskaitomyb$s, jos skelbimo standa"tus, suda"o !ietuvos ;es%ublikos mok$jim balans/.
nustato !ietuvos ;es%ublikos k"edito .stai& sky"i, veikian>i !ietuvos ;es%ublikoje, finansin$s a%skaitos %"in#i%us i"
atskaitomyb$s tva"k/4
skatina %atva" i" veiksmin&/ mok$jimo i" ve"tybini %o%ie"i atsiskaitymo sistem veikim/.5'6
Sva"biausias %ini& %olitikos tikslas , %alaikyti !ietuvos ;es%ublikos kain stabilum/, ku"is .&yvendinamas .statym nustatyta tva"ka
%asi"enkant ba7in valiut/ i" ilaikant fiksuot/ lito ku"s/. 0iksuotas ku"sas tokioje ma-oje i" atvi"oje alyje kai% !ietuva, leid-ia %asiekti
santykin. kain stabilum/ il&uoju laikota"%iu, suda"ant neinflia#ines s/ly&as ekonomikai au&ti. :"iimti s%"endimai d$l lito susiejimo su eu"u
ne tik leid-ia %asiekti inflia#ij/, a"tim/ @konominei i" %ini& s/jun&ai, bet i" s%a"tina inte&"a#ij/ i" konve"&en#ij/ su @u"o%os S/jun&a.
!ietuvos banko %ini& %olitik/ i" jos %"iemoni naudojim/ lemia fiksuoto lito ku"so "e-imas i" !ietuvos banko ne"ibotu mastu atliekamas
lit keitimas . ba7in valiut/ i" ba7in$s valiutos . litus bei !ietuvos banko .si%a"ei&ojim litais visiko %aden&imo !ietuvos banko
laikomomis aukso i" konve"tuojamosios u-sienio valiutos atsa"&omis %"in#i%as.
3albant a%ie @u"osistemos na#ionalinius #ent"inius bankus btina %amin$ti, kad ie bankai tu"i atski"/ teisin. subjektikum/ ( %a&al
atitinkamos alies teis* nuo @R8. Ta>iau tuo %at metu jie y"a i" neatsiejama @u"osistemos dalis, ku"i y"a atsakin&a u- kain stabilum/ eu"o
7onoje. Na#ionaliniai #ent"iniai bankai dalyvauja bend"os eu"o 7onos %ini& %olitikos .&yvendinime.
Na#ionaliniai #ent"iniai bankai atsakin&i u- na#ionalini statistini duomen su"inkim/ bei eu"o banknot leidim/ i" tva"kym/ atitinkamose
alyse. 8e to, jie atlieka Statute nenumatytas funk#ijas, nebent 9aldan>ioji ta"yba mano, kad tai nesude"inama su @u"osistemos tikslais i"
u-daviniais.
:a&al na#ionalin teis na#ionaliniams #ent"iniams bankams &ali bti ski"tos funk#ijos, ku"ios n$"a susijusios su %ini& %olitikos
funk#ijomis2 kai ku"ie na#ionaliniai #ent"iniai bankai dalyvauja bank %"ie-i"oje i" (a"ba* atlieka valstyb$s banko funk#ijas.5=6
2uropos entrinis !ankas.
Rent"in$ k"edito unija (R3A* !ietuvos ;es%ublikoje .stei&ta k"edito .stai&a, ku"i ve">iasi li#en#ini i" kit finansini %aslau& teikimu
!ietuvos ;es%ublikos #ent"in$s k"edito unijos .statyme numatytiems asmenims i" %"isiima su tuo susijusi/ "i7ik/ bei atsakomyb.
!i#en#in$s finansin$s %aslau&os tai5'62
'. ind$li a" kit &"/-intin l$ %"i$mimas i ne%"ofesionali "inkos dalyvi,
=. %ini& %e"vedimas,
F. elekt"onini %ini& ileidimas i" tva"kymas,
I. kitos finansin$s %aslau&os, ku"i teikimu &alima ve"stis tik tu"int %a&al kitus !ietuvos ;es%ublikos .statymus iduot/ li#en#ij/.
R3A %aslau&as &ali teikti savo na"iams, k"edito unij, ku"ios y"a R3A na"$s, na"iams, !ietuvos ;es%ublikoje .stei&toms k"edito unij
aso#ia#ijoms, kitoms !ietuvos ;es%ublikoje .stei&toms finans .stai&oms.5=6 :"ivalomos na"yst$s R3A .statyme nenumatyta jei&u
k"edito unija neno"$s %"iklausyti #ent"inei k"edito unijai, ji &al$s veikti sava"ankikai.5F6
R3A, be finansini %aslau& teikimo2
%alaiko k"edito unij R3A na"i likvidum/ i" mokum/,
stebi k"edito unij R3A na"i veikl/ i", kai btina, tik"ina ias k"edito unijas bei teikia info"ma#ij/ !ietuvos bankui d$l nustatyt
%a-eidim,
o"&ani7uoja k"edito unij da"buotoj mokymus koo%e"atin$s bankininkyst$s klausimais i" teikia metodin %a&alb/ k"edito
unijoms R3A na"$ms.
dalyvauja !ietuvos ;es%ublikos i" kit ali .vai"i institu#ij ini#ijuotose %"o&"amose bei %"ojektuose, ski"tuose k"edito unijoms,
i" %"iima su tomis %"o&"amomis bei %"ojektais susijusias l$as, tu"t/, tai% %at %"isiima .si%a"ei&ojimus4
Sva"biausia R3A funk#ija2 k"edito unij R3A na"i likvidumo i" mokumo %alaikymas. Tam tikslui R3A y"a kau%iamas stabili7a#ijos
fondas. Stabili7a#ijos fondas tai Rent"in$je k"edito unijoje suda"ytas Rent"in$s k"edito unijos na"i k"edito unij mokumui atku"ti ski"tas
fondas, ku". suda"o Rent"in$s k"edito unijos na"i k"edito unij .mok$tos l$os i" kitas tu"tas.5I6 3"edito unijos R3A na"$s moka .
stabili7a#ijos fond/ R3A visuotinio na"i susi"inkimo nustatytas .mokas. 1a-niausiai k"edito unijos . Stabili7a#ijos fond/ moka V,= %"o#.
nuo aktyv %e" metus. =VVL m. k"edito unijos moka .mokas V,= %"o#. nuo k"edito unijos ind$li.5K6 Hios .mokos . stabili7a#ijos fond/ y"a
k"edito unijos ilaidos.
R3A %alaiko k"edito unij R3A likvidum/. Sut"iks k"edito unijos likvidumas tai bkl$, kai k"edito unijos likvidumas %asida"o ma-esnis
u- nustatyt/ likvidumo no"matyv/ i" kai k"edito unijos tu"to i" .si%a"ei&ojim sud$tis %a&al te"minus a"timiausiems m$nesiams i dalies y"a
nesubalansuota i" &ali sut"ikdyti .vykdyti .si%a"ei&ojimus.5L6 3"edito unijos R3A na"$s #ent"in$je k"edito unijoje atida"ytoje s/skaitoje
laiko l$as, ku"ios suda"o ne ma-iau kai% ',= %"o#. nuo k"edito unijos .si%a"ei&ojim. !$ dyd. nustato visuotinis #ent"in$s k"edito unijos
na"i susi"inkimas. !ietuvos #ent"in$s k"edito unijos valdyba valdo likvidumo %alaikymo "e7e"v/ i" teikia i io "e7e"vo %askolas k"edito
unij sut"ikusiam likvidumui atku"ti. Hios %askolos teikiamos ne il&esniam kai% %us$s met laikota"%iui.5)6 :askolos k"edito unijos likvi,
dumui %alaikyti teikiamos, kai2
k"edito unijos likvidumas tam%a ma-esnis u- nustatyt/ likvidumo no"matyv/,
k"edito unijos tu"to i" .si%a"ei&ojim sud$tis %a&al te"minus a"timiausiems m$nesiams "odo tam tik"/ nesubalansuotum/, &alint.
sut"ikdyti .vykdyti .si%a"ei&ojimus.
R3A tai% %at atlieka !ietuvoje veikian>i k"edito unij veiklos %"ie-i"/, tik"ina j veikl/. R3A a%tikusi k"edito unij veikloje .statym
%a-eidimus info"muoja !ietuvos 8ank/.
R3A o"&ani7uoja k"edito unij da"buotoj mokymus i" teikia metodin %a&alb/ k"edito unijoms R3A na"$ms bei dalyvauja !ietuvos
;es%ublikos i" kit ali .vai"i institu#ij ini#ijuotose %"o&"amose bei %"ojektuose, ski"tuose k"edito unijoms.
!ietuvos #ent"in$ k"edito unija o"&ani7uoja k"edito unij "inkoda"/, teikia teisines konsulta#ijas, vykdo k"edito unij a%mokymus, atlieka
k"edito unij bu?alte"in$s a%skaitos sistemos D3A8SS %"ie-i"/ i" %alaikym/.
Kredito unijos.
3"edito unijos %"iski"iamos fo"maliam finans sekto"iui, no"s tu"i i" kai ku"i nefo"malaus sekto"iaus b"uo-. 1au&uma k"edito unij y"a
o"&ani7uotos, "emiantis koo%e"atyv .statymu a"ba .statymu, ski"tu btent k"edito unijoms. 3eletas j funk#ij atliekamos, vadovaujantis
bank .statymais.5'6 !ietuvos ;es%ublikos 3onstitu#ijoje n$"a .tvi"tint nuostat a%ie finansines koo%e"a#ines institu#ijas.
3"edito unij veikl/ "e&lamentuoja ie teis$s aktai2
!; Rivilinis kodeksas.
!; .statymai2 k"edito unij .statymas, bank .statymas, #ent"in$s k"edito unijos .statymas, ind$li i" .si%a"ei&ojim
investuotojams d"audimo .statymas i" kt.
!; 9y"iausyb$s nuta"imai.
!ietuvos banko valdybos nuta"imai.
!ietuvos ;es%ublikos Rivilinis kodeksas "e&lamentuoja bend"as nuostatas d$l k"edito unij stei&imo, likvidavimo,
"eo"&ani7avimo i" kitus klausimus k"edito unijos kai% ju"idinio asmens.
3"edito unijos tikslas y"a suteikti %askolas savo na"iams j i" %a>ios k"edito unijos naudai, tuo %a>iu a%sau&ant na"i l$as.5=6 3"edito unija
tu"i vienodus .si%a"ei&ojimus i" tiems, ku"ie %asideda %ini&us tau%ymui, i" tiems, ku"ie skolinasi, tod$l ji tu"i suteikti tik tokias %askolas,
ku"ios tik"ai bus &"/-intos.5F6 Hiame %osky"yje detaliai a%ta"iama k"edito unijos veikla, k"edito suteikimo i" skolinimo %"o#esas, k"edito
unij teikiamos %aslau&os bei k"edito unij santau% mobili7avimas bei ikeliamos %a&"indin$s %"oblemos.
!ietuvos bankui idavus li#en#ij/ i" k"edito unij/ ."e&ist"avus ju"idini asmen "e&ist"e, k"edito unija %"adeda savo veikl/. Kredito unijos
teikia ias paslaugas2
%"iima te"minuotus i" nete"minuotus ind$lius i savo na"i, k"edito unij aso#ia#ij, !ietuvos ;es%ublikoje ."e&ist"uot
visuomenini o"&ani7a#ij, "eli&ini bend"uomeni, %"ofesini s/jun& o"&ani7a#ij, labda"os i" %a"amos fond, !ietuvos
;es%ublikos 9y"iausyb$s i" (a"* savivaldybi .&aliot institu#ij, ta"%tautini i" (a"* u-sienio valstybi labda"os (%a"amos* fond,
tai% %at, iki k"edito unija .stos . Rent"in k"edito unij/, i" i kit k"edito unij, nesan>i Rent"in$s k"edito unijos na"$mis,
te"minuotus i" nete"minuotus ind$lius4
duoda savo na"iams tik k"edito unijos .statuose numatytai %aski">iai il&alaikes i" t"um%alaikes savita"%io %askolas4
diskontuoja, inkasuoja vekselius4
iki k"edito unija .stos . Rent"in k"edito unij/, skolina %ini&us kitoms k"edito unijoms, nesan>ioms Rent"in$s k"edito unijos
na"$mis, a" k"edito unij aso#ia#ijai a"ba skolinasi %ini& i kit k"edito unij, nesan>i Rent"in$s k"edito unijos na"$mis, a"
k"edito unij aso#ia#ijos4
investuoja laisvas k"edito unijos l$as . valstyb$s bei !ietuvos banko ileid-iamus ve"tybinius %o%ie"ius, jei tokia veikla numatyta
k"edito unijos .statuose4
u-siima kita k"edito .stai&oms bdin&a veikla.5I6
3"edito unijos %"iima te"minuotus i" nete"minuotus ind$lius. 3"edito unija %"iima ind$lius tik i savo na"i, k"edito unij aso#ia#ij i" kit
auk>iau iva"dint institu#ij. A- ind$lius mokamos =,IY didesn$s %alkanos nei kome"#iniuose bankuose. :alkan %"o#entas y"a
nustatomas atsi-vel&iant . "inkos %oky>ius.
:a&al k"edito unij .statymo ) st". ' d. = %. k"edito unija duoda savo na"iams tik k"edito unijos .statuose nustatytai %aski">iai il&alaikes i"
t"um%alaikes savita"%io %askolas. Nin$to .statymo ( st". ' d. nu"odytas k"edito unij suteikiam tikslini %askol s/"aas. :a&al . s/"a/
%askolos suteikiamos2 kilnojamajam a" nekilnojamajam tu"tui, bui>iai "eikalin&iems daiktams .si&yti, buities %aslau&oms a%mok$ti, na"i
kinei, %"ofesinei veiklai a" smulkiam i" vidutiniam ve"slui %"ad$ti i" %l$toti bei kitai tikslinei %aski">iai, ku"i y"a numatyta k"edito unijos
.statuose. To %a>io st"ai%snio ant"oje dalyje numatyta leistinas %askolos dydis vienam k"edito unijos na"iui. :askola ne&ali vi"yti
deimte"io%o to na"io %ajaus dyd-io bei 'V %"o#ent k"edito unijoje sukau%t ind$li i" k"edito unijos %aimt %askol sumos. To %a>io
.statymo ( st". I d. numatyta, kad %askola tu"i bti &a"antuota bent viena !ietuvos ;es%ublikos #ivilinio kodekso numatyta %"ievoli
u-tik"inimo %"iemone2 .keitimu, ?i%oteka, laidavimu a" &a"antija. Hi no"ma y"a im%e"atyvi, o tai "eikia, kad k"edito unijos netu"i teis$s
iduoti ne&a"antuotos %askolos. 3ai %askolos y"a &a"antuotos laimi tiek k"edito unijos, tiek i" k"edito unijos na"iai.
4ankinio kredito samprata ir funkijos.
8anko k"editas (#"editum , lot. k. %askola, skola* kai% ekonomin$ kate&o"ija y"a viena i %askolinto ka%italo jud$jimo fo"m. 9ykdant
bankin. k"editavim/ atsi"anda ekonominiai (%ini&iniai* santykiai, ku"i %"o#ese laikinai laisvos (nenaudojamos* valstyb$s, ju"idini i"
fi7ini asmen %ini&in$s l$os, akumuliuotos (.sisavintos* bank, suteikiamos ve"slo subjektams laikantis &".-tamumo s/ly&. 8ankiniai
k"editai suda"o btinas s/ly&as, ku"ioms esant fi7iniai i" ju"idiniai asmenys &ali %a%ildyti savo %ini&ines l$as tenkinti .vai"iems %o"eikiams,
"eikalaujantiems %a%ildom l$, tame ta"%e i" ka%italo investavimui.
Tad bankinis k"editas &ali bti a%ib"$-iamas kai% ekonominiai santykiai, ku"i %"o#ese bankai suteikia skolininkams %ini&ines l$as
&"/-intinumo s/ly&omis. Hie santykiai i"eikia skolinto ka%italo ve"t$s jud$jim/ i banko (k"edito"iaus* %askolos &av$jui (debito"iui* i"
at&al.
Sva"bu, kad vienos .mon$s a" visos ekonomikos "ibose skolininko susi&"/-inta &auta ve"t$ (.siskolinimo bankui %anaikinimas* bt
au&an>ios a%imties "e%"oduk#ijos "e7ultatas. Tai lemia k"edito ekonomin "ol i" ta"nauja vienai i sva"biausi s/ly& bankui &aunant %eln/
i k"editini o%e"a#ij. <yventoj k"editavimas u-tik"ina va"tojimo au&im/, %adidin/ %"eki %aklaus/ (y%a> b"an&i, il&alaikio naudojimo*
i" %"iklauso nuo &yventoj %ajam ly&io, a%s%"end-ian>io &alimyb bankams &auti %eln/ i i o%e"a#ij. 3"edito o%e"a#ijos u-ima beveik
did-iausi/ dal. banko aktyvo s/skait st"ukt"oje.
8ankin. k"edit/ &alima su%"asti i" tai%2 8anko %askola (bank loan* tai k"editas, ku". kome"#iniai bankai &ali suteikti %"ivatiems asmenims
i" fi"moms.
9isuomeniniai santykiai, atsi"andantys bankinio k"editavimo metu, %"iklausomai nuo j s%e#ifikos "e&lamentuojami administ"a#in$mis,
finansin$mis i" #ivilin$mis no"momis.
;e&uliuojant bankin. k"editavim/ sva" vaidmen. vaidina tai% %at i" bankiniai %a%"o>iai bei tam tik" %"in#i% esmini vadovaujan>i
tei&ini, .tvi"tint teis$s no"mose.
:a&"indiniai %"in#i%ai y"a ie2
'. <ra'intinumo, ku"i "eikia, kad %ini&in$s l$os, &autos kai% %askola, ta"nauja skolininkui tik kai% laikinu finansiniu altiniu i" tu"i bti
&"a-intas bankui a" kitai k"edito .stai&ai.
=. I min$to %"in#i%o i%laukia terminuotumo principas "eikiantis, kad %askola tu"i bti &"/-inta nustatytais %askolos suta"ties te"minais,
ku"i %a-eidimas u-t"aukia tam tik"as sank#ijas.
F. )tl,gintinumo principas "eikia, kad bankinis k"editavimas "emiasi %aslau&, ku"ias suteikia bankai teikdami k"edit/, &"/-intinumo
#?a"akte"iu. A- suteiktas bankui %askolas, kai% taisykl$, imamas atitinkamas mokestis %"o#ent (%alkan* %avidalu. :"o#ent dydis
nustatomas ali susita"imu %a&al k"edito suta"t.. ;inkos s/ly&omis bank k"edito %"o#entin. dyd. lemia %ini& mas$s %asila i" %aklausa.
I. 8'tikrintumo principas %asi"eikia tuo, kad bankai, siekdami u-sitik"inti k"edito &"/-intinum/, iduod/ j. u- tam tik"/ u-stat/2
%"ekybines mate"ialines ve"tybes, %a&al &a"antijas, %a&al kitas .si%a"ei&ojimo fo"mas.
K. &ikslingumo principas nustato, kad bankinis k"editas iduodamas tik &"ie-tai nustatytiems tikslams4 %askolos %anaudojimas ne %a&al
%aski"t. u-t"aukia atitinkam/ atsakomyb #ivilin, baud-iam/j/.
4ank veiklos priei"ros me6ani*mas.

You might also like