Mokslo darbai

11

VIEOSIOS IR PRIVAIOS PARTNERYSTS SOCIALINIO POVEIKIO

VERTINIMO TEORINIAI ASPEKTAI
Eugenijus Skietrys
Kauno Technologijos universitetas, Socialini moksl fakultetas, Vieojo administravimo katedra
K. Donelaiio g. 20, Kaunas LT 44239
Telefonas (837) 300 110
Elektroninis patas eugenijus.skietrys@ktu.lt

Prof. dr. Alvydas Raipa

Kauno Technologijos universitetas, Socialini moksl fakultetas, Vieojo administravimo katedra
K. Donelaiio g. 20, Kaunas LT 44239
Telefonas (837) 300110
Elektroninis patas alvydas.raipa@ktu.lt

Santrauka
Straipsnyje atskleidiama vieosios ir privaios partnerysts (VPP) esm. Paneigiama nusistovjusi
Lietuvoje nuomon, kad VPP yra privatizavimo sinonimas. Parodoma, kad vieojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimas turi gilias istorines tradicijas, todl nevisikai tikslu VPP analizuoti atsivelgiant naujj
viej vadyb.
Antrojoje straipsnio dalyje pateikiama principin VPP socialinio poveikio vertinimo schema. Tiek teorins, tiek praktins studijos patvirtina io tipo projekt poveikio nenuspjamum. Pagrindins klitys
vertinant poveik yra: pradiniame etape neatsivelgiama galutinio vartotojo nuomon bei visuminio poirio politik stoka.
Pagrindins svokos: partneryst, vieoji ir privati partneryst (VPP), socialinis poveikis, vertinimas.

vadas
Politins bei technologins transformacijos ir su tuo susij visuomens nari lkesiai XX a. pabaigoje atliep vieojo administravimo pokyiams. Augantys visuomens poreikiai privert vieosios
politikos formuotojus ir administratorius iekoti nauj bd, kaip iuos poreikius patenkinti. socialini
paslaug tiekim ir infrastruktros vystym bei pltr vis daniau traukiamas ne tik nevyriausybinis,
bet ir privatus sektorius. Vieasis sektorius praranda savo, kaip vienintelio paslaug teikjo, status.
Susiformuoja alternatyvi vieojo administravimo kryptis, kuri vieni vardija kaip naujj viej vadyb (Hood, 1991), antrieji kaip menederizm (Pollit, 1990), treti kaip antreprenerik valdym (Osborne ir Gaebler, 1992). Kiekvienas i i apibrim iek tiek kitaip interpretuoja vieojo administravimo pokyius bei raidos tendencijas, taiau jie turi daug bendro.
Taigi i naujo atrandama vieoji ir privati partneryst (VPP). Sutartini santyki pagrindu pltojama ir vystoma infrastruktra, teikiamos vieosios paslaugos. Sudarant koncesijas ir kitas sutartis
partneryst yra pltojama nuo Romos laik ir skirtingais laikmeiais daugiau ar maiau taikyta daugelyje Senosios Europos ali. Taiau XX a. pabaigoje ir XXI pradioje vieasis sektorius kaip niekada
anksiau sitraukia ilgalaikius verslo modeliais grstus santykius su privaiuoju sektoriumi.
Vertinant probleminiu aspektu reikia paymti, kad VPP neturi vienos sampratos. Nors tai bdinga daugumai socialini moksl tyrinjam proces, taiau poreikis identifikuoti esminius valdymo ir
administravimo principus ilieka. Lietuvoje kaip ir kai kuriose kitose alyse VPP suprantama per siaurai, t. y. kaip priemon atitinkamiems vieiesiems projektams finansuoti ar laikinai perleisti privaiam
sektoriui. Nors savo prigimtimi partneryst yra daug platesn svoka. VPP sutartys i esms keiia

12

SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1)

vieojo sektoriaus veiklos kryptis, turi takos vieajai politikai, vieiesiems finansams, keiia piliei
elgsen. Didjantys valdios sipareigojimai privaiam sektoriui tampa aktualiu teorini ir praktini diskusij objektu.
VPP problemos tapo neatsiejama vieojo sektoriaus tyrinjim ir diskusij dalimi. ios srities
analizei, o ypa gerosios ir blogosios praktikos sklaidai, atvej analizms skiriamos atskiros studijos, taiau jos neatsako klausim: koks yra VPP socialinis poveikis?
Tyrimo objektas vieoji ir privati partneryst.
Tyrimo tikslas atskleisti teorinius ir praktinius VPP socialinio poveikio vertinimo ypatumus.
Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz, analitini ir empirini studij analiz bei fragmentini ini apie objekt sintez.

1. Vieoji ir privati partneryst. J esm

Globali pokyi pasaulyje n viena organizacija (privati, vieoji ar nevyriausybin) negali dominuoti, jei ji nra atvira sveikai su aplinka. Politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyiai veria organizacijas nuolat perirti savo veiklos vizij, misij bei atsinaujinti prisitaikant prie aplinkos pokyi. Siekdamos sustiprinti savo reikm jos privalo perskirstyti tarp organizacij uduotis ir misijas. Todl dinamikoje aplinkoje partneryst padeda prisitaikyti ir gyvendinti perskirstytas uduotis bei misijas atsivelgiant socialines, politines ir ekonomines aktualijas.
Apie 1980 m. akronimas VPP (vieoji ir privati partneryst; public private partnership) pradtas
naudoti apibriant miest pltr JAV ir JK traukiant privat sektori. Po deimtmeio biudetiniai apribojimai paskatino tokio pobdio partneryst taikyti ne tik pltojant infrastruktr, bet ir teikiant viesias paslaugas. Besivystaniose alyse VPP tapo alternatyviu metodu teikti paslaugas ir modernizuoti
esmini srii infrastruktr: vandens tiekimo ir nuotk alinimo, vietimo, pirmins sveikatos apsaugos, atliek tvarkymo ir t. t. Pastebima, kad i vieojo ir privataus sektori sveikos forma buvo pasirinkta ne tik dl vieojo sektoriaus ribot finansini galimybi, bet ir dl privataus sektoriaus privalum:
vadybini sprendim racionalumo ir efektyvumo, galimybs lanksiau reaguoti aplinkos bei technologinius pokyius, antreprenerikumo ir t. t. (Kumar ir Jayasankar, 2004).
Taiau VPP sieti iimtinai su naujja vieja vadyba nra tikslu. Vieojo ir privataus sektoriaus
bendradarbiavimo pavyzdi aptinkama Romos imperijoje (KOM(2004) 327 galutinis). G. A. Hodge ir
C. Greve (2007) atkreipia dmes privat mokesi rinkj, minim Biblijoje. XVI a. Ispanijos laivynas
buvo pastatytas privaios kompanijos. inoma apie XVIII a. privaius gatvi lemp valytojus Anglijoje,
privaius geleinkelius XIX a. (Europos geleinkeli tinklas pltojosi koncesijos sutari forma). Privati
saugos kompanija beveik imt met skmingai bendradarbiauja su Danijos vieuoju sektoriumi. Nagrindami Pranczijos patirt galime pastebti, kad tiek XVIII a., tiek XIX a. atskiros sritys buvo pltojamos remiantis partneryste. P. Sadranas (2004) paymi, kad XIX a. partneryst buvo kaip niekad ipltota statant kanalus, tiltus, tiesiant elektros ir geleinkeli tinklus. Todl pagrstai galima kalbti ne apie
nauj fenomen (VPP), taiau apie tarpsektorinio bendradarbiavimo atgimim, o dar tiksliau, apie
partnerysts prasminim bei vadybos vieajame sektoriuje atgaivinim. Partnerysts dalyviai sipareigoja priimti naujas vertybes: valdom konkurencij, vartotoj poreiki iklim, atsakomybs ir kokybs sistem diegim. Todl partnerysts koncepcija daniau suprantama kaip bendra veikla su visuomene ir jos labui, o ne vadovavimas jai i viraus (Petrauskien ir Raipa, 2007). Kiekviena partneryste siekiama apibrt tiksl, kurie turi bti pasiekti esant, tiems patiems, ribotiems itekliams, tik
sujungiant skirting sektori potencial. Partnerysts prigimtis atsiskleidia kai vieasis sektorius suvokia savo priklausomyb nuo kit sektori, ir valdymo problemas pradeda sprsti decentralizuodamas veikl. Tokiu bdu partnerysts principas tvirtinamas tiek vertikaliai (susiejant skirtingus administravimo lygius), tiek ir horizontaliai (tarp vairi sektori).
Galima velgti tam tikr paraleli tarp pasaulio pltros ciklikumo ir partnerysts proces stiprjimo bei silpnjimo. Laikotarpiais, kuri metu buvo igyvenamos ekonomins, politins, socialins, technologins transformacijos, partneryst sustiprdavo. Dominavimo (dabartinje terminijoje konkurencingumo) tarptautinje arenoje siekis kartu su didjaniais visuomens nari lkesiais sudaro t
terp, kurioje partneryst gauna nauj prasm. Inovacijos ir su jomis susij vartotoj lkesiai, atskir
region stiprjimas, siekis besivystanioms alims padti pasiekti auktesn ekonomin lyg pareigoja
sujungti atskir sektori kompetencijas bei iteklius.
Vis pirma pabriamas valstybs ribotumas tenkinti didjanius bei kintanius visuomens nari poreikius. Kartais poreikis apibriamas gana abstrakiai nurodant alies konkurencingumo didinimo poreik, o tai savo ruotu susij su infrastruktros, mogikj itekli ir kit sfer kiekybine bei kokybine pltra. Daugeliu atveju poreikiai ireikiami strateginiuose dokumentuose, todl yra aiks, kai
kuriais atvejais poreikis gali atsirasti netiktai (pvz.: force majore atveju). Visais atvejais poreikis api-

13

Mokslo darbai

brtinas kaip auktesns kokybs siekinys. Vienas pamatini partnerysts ramsi vieningas problemins situacijos arba problemos suvokimas, bendra (shared) vertybi ir tiksl sistema. Partnerysts
metu suinteresuotos puss turi vadovautis bendra vizija, kad derindamos savo veiksmus pasiekt
maksimali rezultat. Nors dl skirting vieojo ir privataus sektoriaus prigimi tai nra lengva gyvendinti praktikai. Kartais privatus sektorius pasirenkamas tik dl galimybs projekt finansuoti. Todl
ikraipoma pati partnerysts esm, o galutinis rezultatas gali netenkinti nei vienos, nei kitos puss, tuo
labiau neatitikti galutini vartotoj lkesi ir poreiki. Vadovaujantis A. Sedjari (2004, p. 293) valgomis galima skirti trilyp poreikio aspekt:
poreik panaudoti inovatyvi form siekiant sujungti skirtingus sektorius, kad kiekvieno j stiprybs ir silpnybs, kylanios i skirting i sektori prigimi, bt suderintos;
poreik apsvarstyti i naujo bendradarbiavimo bdus atsivelgiant esamus ir potencialius
proceso dalyvius, siekiant pagerinti gyvenimo standartus;
poreik pagaliau pasiekti balans demokratizuojant dalyvi santykius, pltojant vis institucij
bendradarbiavim, stiprinant partneryste paremtus vertikalius ir horizontalius ryius.
Paia bendriausia prasme VPP tai tarpinis prast viej pirkim per valstybines institucijas ir
visiko privatizavimo variantas. Viena vertus, kontraktiniai santykiai turi daugel vieiesiems pirkimams
bding bruo, taiau uuot pirks ilgalaik turt ir i anksto mokjs u j vis kain taikant VPP mechanizm vieasis sektorius turi galimyb kurti savarankik versl, kur finansuoja ir valdo privatus
sektorius. Taip vieojo sektoriaus klientui gali bti suteiktos paslaugos mainais mokest, atitinkant
paslaug lyg ir kokyb. Tokiu bdu vieosios institucijos ne praranda turt, kaip tai nutinka privatizavimo atveju, o j kuria ir pasibaigus sutartiniams santykiams perima j savo inion arba pratsia sutart.
Tipin VPP veikia pagal toki schem: privataus kapitalo kompanija remdamasi valstybs nustatytomis specifikacijomis sipareigoja teikti kokybikas viesias paslaugas, finansuoja valstybinio turto renovavim arba sipareigoja pastatyti naujus pastatus, prisiima finansin bei technin rizik, o vieasis
sektorius numatyt laikotarp privaiai kompanijai reguliariai moka nustatytus mokjimus. Atskirais atvejais (pvz.: viej paslaug franizavimo) privatus sektorius moka vieajam u galimyb teikti viesias paslaugas.
Viena i pagrindini problem ne paiame turto perdavimo procese, o santykiuose su galutiniu
vartotoju pilieiu, besinaudojaniu sukurtu produktu ar paslauga. Laukiamas rezultatas ne visuomet
gali bti toks, kokio tiktasi prie pradedant gyvendinti VPP projekt. Taiau studij, tiriani VPP pasekmes ar poveik, nra daug. Daniausiai apsiribojama rezultat vertinimu. Plaiau ie klausimai aptariami antrajame straipsnio skyriuje.

2. VPP socialinio poveikio vertinimo teoriniai ir praktiniai aspektai

Daugelis autori pabria, kad VPP yra paangi bei efektyvi priemon socialiniams poreikiams
tenkint. Pavyzdiui, Hoodas (1991) teigia, kad vieojo ir privataus sektori bendradarbiavimas naujosios vieosios vadybos reform slygomis ilgam utikrins geresn viej paslaug kokyb bei padidins vieojo administravimo veiksmingum. R. Wilsonas (2002) analizuodamas vieojo ir privataus
sektori partneryst Gerovs valstybje teigia, kad sujungus vieojo ir privataus sektori iteklius galima sukurti veiksmingai funkcionuojani socialin infrastruktr, veikti ekonomines krizes bei pagerinti moni gyvenim. V. Domarkas (2007) velgia poreik, o R. Smaliukien (2005) galimyb VPP
projektuose padidinti privataus sektoriaus socialin atsakomyb. Abu autoriai sutinka, kad taip galima
padidinti produktyvum, o kartu su vyriausybs vykdoma kryptinga politika ir nacionalinio kio konkurencingum.
Galima skirti keturis esminius socialins verts krimo elementus, kurie turt bti matuojami,
kad atsiskleist VPP (1 pav.): eiga (input), ieiga arba rezultatas (output), pasekms (outcome) ir poveikis (impact). Kiekvienas i element gali bti skirtingai interpretuojamas, tad tikslinga pateikti kaip
kiekvienas i j suprantamas iam straipsnyje.

eiga

Rezultatas

Pasekm

Poveikis

1 pav. Socialins verts krimo elementai

eiga tai resursai, reikalingi, kad kakas vykt. Daniausiai apskaiiuojami kaip katai. Tai visi
resursai, reikalingi VPP projektui pradti gyvendinti. iame etape vertinamos galimos pasirinkimo al-

14

SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1)

ternatyvos. J daniausiai dvi: vieieji pirkimai ar VPP (r. 2 pav.). Viej pirkim atveju projekt rengj ir gyvendintoj suvokimas apie infrastruktros objekt ar viej paslauga gali ir nesutapti. Projekt gyvendinantieji statym suvaromi. Tai gali lemti projekto kain, ir gautas rezultatas sukelt nepageidaujamas pasekmes, atskirais atvejais sulugdyt pat VPP projekt.

Parengiamas
projektas

1 sutartis

Projekto
rengjai
Sutartis
Vieasis
paslaug
teikjas

2 sutartis

gyvendinamas
projektas

Partnerysts
filosofija

Projekto
gyvendintojai
Kitos suinteresuotosios
puss

Bendroji vizija

Tradicinis vieasis pirkimas

Partnerysts ryiai

2 pav. Viej pirkim ir partnerysts palyginimas

Rezultatas tai, kas apibrta ir gyvendinta projekto metu. Pavyzdiui, pastatytas tiltas, renovuota mokykla, pradtos teikti naujos kokybs paslaugos. Daugeliu atvej (o ypa pltojant infrastruktr) pabriami keli projekt vertinimo kriterijai: finansinis, laiko trukm, reikalinga projektui gyvendinti, kokybiniai parametrai. Pricewaterhouse (2005) atlikus analiz paaikjo, kad JK gyvendinant tipin
projekt remiantis partneryste vieasis sektorius moka tik u tai k naudoja, o visas investicijas prisiima privatus sektorius. Tai reikia, kad pradiniame etape vieasis sektorius sutaupo l, kurias gali
nukreipti kitoms programoms gyvendinti. Kita reikminga toki projekt teigiama savyb tai, kad privaios kompanijos gali greiiau gyvendinti projektus, t. y. darbai yra atliekami daug greiiau privaios mons turi daugiau galimybi skolintis l, j specializacijos konkreti sritis, turi daugiau patirties
investuojant, o tai lemia toki investicij efektyvum. Rezultatas visi daro tai, k geriausiai imano:
verslas teikia paslaugas, vieasis sektorius kontroliuoja (Keymer, 2006). Skirting vertinim duomenimis nuo 76 iki 88 proc. vis inicijuot JK projekt gyvendinama laiku ir daniausiai telpama planuot biudet (PFI in the UK, 2003).
Galutinis projekto rezultatas turi atitikti verts u pinigus (value for money) kriterij. Taiau savo esme is kriterijus nra vien finansin, eigos metu reikaling finansini kat, iraika. Vert u
pinigus ireikia ir kokybinius parametrus, pavyzdiui, tausojanios aplink technologijos, energijos
taupymas ir kt. Tai leidia aikiau apibrti projekto pasekmes.
Pasekm pokytis, irykjantis per ilgesn laikotarp. Pavyzdiui, sumajusios spstys mieste
ar geresn miesto aplinkos bkl dl sumajusio automobili srauto; sumajusios mokyklos administracijos ilaidos ildymui ir kt.
Sudtingiausias yra ketvirtojo etapo poveikio vertinimas. Pagrindin vertinimo problema susijusi su kit program gyvendinimu. Vienareikmikai nustatyti projekto poveik yra sudtinga, nes lygiagreiai gyvendinamos ir kitos vieosios politikos priemons, galinios padidinti arba sumainti naud, kurios tikimasi. Kaip pavyzd galima pateikti Melburno vieojo transporto (traukini ir metro) franizavimo atvej. is atskleid vien i neapgalvot politikos priemoni mokesi padidinim (Williams
et al., 2005, p. 3738). Dl to vieojo transporto sistema igyveno kriz. Taiau tam buvo ir daugiau
prieasi: nepagrstos operatori prielaidos dl keleivi skaiiaus augimo bei kat majimo ir
sutartyse atskleisti trkumai (Mees, 2003).
1999 m. buvo nusprsta privatiems operatoriams su visa infrastruktra perleisti metro traukinius
ir tramvajus. Pagal pirmin plan buvo nutarta suskaidyti esam infrastruktr penkias dalis ir jas

Mokslo darbai

15

perleisti privatiems operatoriams. Franizs sutartyse buvo numatyta, kad operatoriai turi didinti
paslaug kokyb bei perveim skaii, mainti ilgo laikotarpio katus mokesi moktojams.
Sutartyse buvo numatyta rizik perkelti privaiam operatoriui, nustatyti saugumo standartai. Buvo
apskaiiuota, kad franizuojant turt bti sutaupyta po 161 mln. Australijos doleri kasmet. Buvo
daroma prielaida, kad sutaupoma bus dl franizs operatori tarpusavio konkurencijos ir dl nauj
iniciatyv siekiant efektyvumo (Auditor General Victoria, 2005. p.17). Taiau prajus trims metams po
privatizacijos vieojo transporto sistema patyr finansin kriz. Svarbiausias operatorius (National
Express) pasitrauk i susitarimo grindamas tris i penki franizi. Likusieji du operatoriai taip pat
patyr daug nuostoli. Nepaisant to buvo pasiekta ir tam tikr teigiam rezultat:
punktualumas ir paslaug patikimumas padidjo vidutinikai 35 proc.;
paslaug apimtys padidjo apie 10 proc.
buvo ilaikyta vieoji tvarka;
buvo patiekta laiku madaug 1,1 mln. Australijos doleri verts riedmen;
atnaujinta riedmen u 143 mln. doleri;
buvo rengtos kelios naujos tramvajaus stotels ir keturios papildomos stotys rengtos
remiantis aukiausiais standartais;
kelios tramvajaus linijos prailgintos;
vartotoj pasitenkinimas padidjo nuo 61 iki 68 proc. 2003 m. (vis operatori vidurkis);
klient skaiius didjo po 3 proc. per metus (State of Victoria. 2005, p. 8).
Nepaisant i teigiam pasikeitim, vieojo transporto sistema igyveno kriz, kuri sukl
keletas prieasi:
1. Nepagrstos operatori prielaidos dl keleivi skaiiaus didjimo ir kat majimo.
2. Sutartyse nustatyti trkumai.
3. Prasta bilietavimo sistemos kokyb.
4. Mokesi pasikeitimai (10 proc. preki ir paslaug mokestis vestas 2000 liepos 1 d.)
(Williams et al. 2005, p. 3738).
Kalbant apie nepagrstas prielaidas reikia pastebti, kad buvo manoma, jog paslaugos
vartojimas vidutinikai padids apie 71 proc., taiau nebuvo atsivelgta susiformavusi bendrj
automobili naudojimo kultr bei teritorijos ypatumus. Be to, sutartys buvo parengtos vadovaujantis
JK pavyzdiu su keletu inovacij, kuri dalis realiai veik, dalis ne. Bilietai buvo bendri, o pajamos
paskirstomos atsivelgiant apklaus rezultatus. Dl taikytos apklausos metodologijos ir mao
respondent skaiiaus konkuruojantys operatoriai vienas kitam reik vis didesn nepasitenkinim.
ios ir kitos prieastys lm, kad vartotoj pasitenkinimas vieojo transporto sistema per pirmuosius
tris privatizavimo metus nevirijo 72 proc. (Williams et al. 2005, p. 41). Nepaisant neskms Melburne
buvo paskelbtas konkursas naujiems operatoriams pritraukti. Buvo pakoreguotos sutari slygos bei
keliami reikalavimai. Nuo 2004 m. privataus sektoriaus operatoriai rinkoje dirba skmingai, virydami
pajam prognozes. Po truput atgaunamas pasitikjimas geleinkelio bei metro transportu, didja
keleivi skaiius, atnaujinama infrastruktra (Auditor General Victoria. 2005, p. 84).
Poveikio vertinimo aspektu svarbus Honkongo vietimo sistemos tobulinimo atvejis. 19981999
ir 20032004 m. Honkongo vyriausyb 20 proc. padidino investicijas vietim. Buvo pastatyti nauji
pastatai, isiskiriantys dizainu, funkcionalumu, diegtos visos atitinkamo laikotarpio technologins inovacijos (Leung et al., 2006). Taiau tiriant pedagog vertinimus nustatyta, kad nauja infrastruktra nevisikai atitinka j lkesius. Viena i pagrindini vardijam problem rengiant projekt nebuvo atsivelgta j nuomon dl patalp planavimo. Dl to j elgsena, prieingai nei tiktasi, nesikeit, kaip
buvo laukiama. is atvejis tik dar kart patvirtina, kad siekiant ilgalaikio teigiamo poveikio tobulinant
infrastruktr bei teikiant paslaugas btina atsivelgti galutinio vartotojo interesus.

Ivados
1. Vieoji ir privati partneryst savo esme nra naujosios vieosios vadybos naujadaras. Atskiromis pasireikimo formomis ji aptinkama skirtinguose istorijos laikmeiuose ir gali bti siejama su ikylaniais politiniais, ekonominiais, technologiniais atitinkamo laikotarpio ikiais ir transformacijomis.
XX a. antrojoje pusje susiformavusi treioji banga, kurios viena i priemoni VPP. Gerosios praktikos sklaida ir riboti valstybi finansai paskatino io bendradarbiavimo pltr visuose emynuose. Atsivelgiant partnerysts turin vienu svarbiausi veiksni pripastamas bendrosios vizijos sukrimas.
Tik taip galima pasiekti laukiam rezultat, pasekmi ir poveikio.
2. Vertinant poveik reikia nuosekliai atsivelgti eig ir ieig rezultatus bei pasekmes. Neatsivelgus galutinio vartotojo interesus rizikuojama sulaukti neigiamo VPP projekto poveikio vertinimo.

16

SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1)

Siekiant ne tik produktyvumo (efficiency), bet ir efektyvumo (effectiveness) turi bti vykdoma palaikanti
politika, kuri stiprint partneryst.
Literatra
1. Bovaird, T. PublicPrivate Partnerships: from Contested Concepts to Prevalent Practice. International Review
of Administrative Sciences. 2004. 70(2): 199215.
2. Delivering the PPP Promise A Review of PPP Issues and Activity. Pricewaterhouse Coopers, 2005.
3. Domarkas, V. Naujj vieojo administravimo raidos tendencij kritin analiz. Naujoji vieoji vadyba. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 2007, p. 624.
4. Franchising Melbournes train and tram system. Auditor General Victoria, Melbourne: Victorian Government
Printer, 2005.
5. Hodge, G. A.; Greve, C. Public Private Partnerships: An International Performance Review. Public Administration Review. 2007. 67(3): 545558.
6. Hood, Ch. Public Management for All Seasons? Public Administration. 1991. 69: 319.
7. Jacobson, C.; Choi, S.O. Success factors: public works and public-private partnerships. International Journal
of Public Sector Management. 2008, 21(6): 637657.
8. Keymer, G. C. Best Practice in Public Private Partnerships. The Parliament Regional Review - Europe's Regions and Cities, 2006.
9. Kumar, S.; Jayasankar, C. Public-private partnerships in urban infrastructure. Kerala Calling. 2004, p. 3637.
10. Leung, M.; Chan, J. K. W.; Wang, Z. Impact of School Facilities on Working Behavior of Teachers. International Journal of Strategic Property Management. 2006. 10: 7991.
11. Mees, P. Public transport privatisation in Melbourne: What went wrong? State of Australian cities national
conference. Sydney. 2003.
12. Nuomon dl aliosios knygos apie vieas/privaias partnerystes ir Bendrijos teis vie/privai partnerysi ir koncesij srityje (KOM(2004) 327 galutinis). OJ C 120, 20/05/2005, p.103 110.
13. Petrauskien, R.; Raipa, A. Partnerysts principo taikymas gyvendinant Naujj viej vadyb. Naujoji
vieoji vadyba. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 2007, p. 245259.
14. PFI in the UK: Progress and Performance. International Financial Services, London, 2003.
15. Public Transport Partnerships: An Overview of Passenger Rail Franchising in Victoria. State of Victoria, Public Transport Division Department of Infrastructure, 2005.
16. Sadran, P. PublicPrivate Partnership in France: a Polymorphous and Unacknowledged Category of Public
Policy. International Review of Administrative Sciences. 2004, 70(2): 233251.
17. Sedjeri, A. PublicPrivate Partnerships as a Tool for Modernizing Public Administration. International Review
of Administrative Sciences. 2004, 70: 291.
18. Smaliukien, R. Vieojo ir privataus sektori bendradarbiavimo taka socialinei atsakomybei versle. Vieoji
politika ir administravimas. 2005, 12: 6976.
19. Wilson, R. Private Partners and the Public Good. Belfast. Institute of Governance, Public Policy and Social
Research, Working Paper QU/GOV/1/2002.
20. Williams, R.; Greig, D.; Wallis, I. Results of Railway Privatization in Australia and New Zealand. The World
Bank, Washington, D.C, 2005.

THEORETICAL ASPECTS OF SOCIAL IMPACT EVALUATION OF

PUBLIC PRIVATE PARTNERSHIP
Prof. dr. Alvydas Raipa
Kaunas University of Technology, Faculty of Social Sciences, Department
of Public Administration
Eugenijus Skietrys
Doctoral student at Kaunas University of Technology, Faculty of Social Sciences.
This article addresses the concept of public private partnership. The authors seek to negate a prevailing opinion in Lithuania that PPP is a synonym of privatization. Cooperation of public and private sectors have deep historical traditions. In this case it is not fully correct to analyze PPP in the context of new
public management.
The second part of the paper presents a principal scheme of social impact valuation. Theoretical
and practical studies confirm the uncertainty of the impact in this type of projects. The main difficulties
that arise evaluating impact are lack of end-user needs orientation and holistic policy view.
Keywords: partnership, public private partnership (PPP), social impact, evaluation.