8

koordinadiq netrflkios funkcijos, pervedandios

kreivalinijinius elementus
i
tiesinius.
pavir5irtr
teorijoje funkcijos A, ir A, yra vadinamos pirmos kvadratinds formos koeficientais ([s,iq).
Normaliniai pjiiviai, i5vesti per ta5kus q
a ir b vienas kito atfuilgiu yra pasisukg.
Paai5kinkime Siuos posDkio kampus. Tam tikslui pavir5iaus ta5ke o i5veskime desining
Dekarto koordinadiq sistem4 (1.1 pav.). Analogi5kos sistemos iSvedamos ir ta5kuose a ir b,
kurios 1.1 paveikslelyje pavaizduotos plona i5tisine linija. Savaime aiSku, kad jos yra
pasisukusios pagrindines koordinadiq sistemos
ryz
atfuilgiu (ta5kuose a ir b Si sistema
pavaizduota punktyrine linija). Sie kampai yra:
drr - nonnalds, einandios per taSk4 a, posiikio kampas apie d,t a5i. Jis vaizduoja
normalinio pj[vio, prieSingo ob, postikipastarojo atZvilgiu apie a, a5i;
drz - kampas tarp normaliq, i5vestq talkuose o ir a. Jis vaizduoja normalinio pjiivio,
prie5ingo ob, postkipastarojo atfuilgiu apie a, aSi;
arz - normalinio pjdvio, priesingo ob, postiki pastarojo atZvilgiu apie z asi.
Atitinkamai yra zymimi ir normalinio pj[vio, prie5ingo oa, poslkio normalinio pj[vio oa
atZvilgiu kampai apie a5is d12d2,d,z: a?t,&2z,dz" (1.1 pav.). Visq auk5diau min6tq kampq
dydZiai priklauso nuo apibendrintos formos kevalo pradiniq kreiviq ir
jq
pokydiq,
atsirandandiq deformavimo proceso metu. Juos atskirai aptarsime geometri5kai
tiesinei ir
netiesinei konstrukcijos formuluotei.
1.2. GeometriSkai tiesin6s sistemos
Priimame, kad apibendrintos form6s kevalo viduriniojo pavir5iaus maksimalaus poslinkio
santykis su storiu, t.y. u^,* lh yramaZesnis ui.ll5. Tuo padiu tuos dydZius, kurie yra susieti su
pavir5iaus deformacijomis ir
itakoja
normaliniq pjtiviq pos[kiq kampus d;i,i,j
=r,2
apie
koordinatines aSis, atmetame. Siuo atveju turime ([fe]):
ilt
" :/':
dtt
=
0, ar,
=
krdd,
dzz
=
0, dzr'= krdd2,
ar,
=
krdar;)
dz"
=
kodar.J
(1.1)
I
Cia k, ir k, ytapavir5iaus pradiniai kreiviai koordinatiniq a5iq a, ir a, kryptimis:
kr= Arin,,1
k,
=
A, / Rr.J'
0'2)
,
o k, ir ko yra kreivalinijiniq koordinadiq a, ir a, kreiviai:
;
k,'=-*#,1
" iat" r
(1.3)
kn:--
" I
t!
A' oa''
)
'
ApiP,"7,l$rg,,1,{:;1",:*?ll5iau;-pusiausvyros lygtis gausime, nagrinedami be galo maZo
elementg su kra5tinemist Arda, ii
'irdar,
Blgdyto
1.2_paveikslelyj!,.pusiausvyr4. Taip p.q!
oaudosime 1,,1 pav. parodytus normaliniq pjiivirl posiikiq kampus, kuriuos
ivertinsime,
ugll5ydam!jegq N,;
,
i
=1,2;
j
=1,2,2
projekcijas.
Suprojektavg element4 veikiandias jegas
i
a, a5i (Iq, =
0), guuname:
I
I
\/l
-
N,,Arda, + N,, Arda,
-
N,, Ardarar"
-
N;, Ardararg-
yr4lgrl_A"r4'r4?t+
Vi--
iia
ira$g ir424ir
kvadratinds formos koeficientq prieaugius i5 (1.2 pav.) bei kampus iS (1.1) ir
rczultat4 padaling i5 sandaugos darda, bei atmetg auk5tesnes eiles nykstamai maZus dydZius
gauname pirmqi4 pusiausvyros lygti:
4#f
*
'qt:")
+ koArNr,
-
k3AzNt2
-
ktAzNt" t FrArA,
=
e. (1.4)
2ardar{rzzrztz
Antroji pusiausvyros lygtis (:a", =
0), i5reiSkianti jegq projekcijrtr sum4
i
a, a5i, gaunama
analogi5kai, sukeitus indeksus 1, ir 2bei3 ir 4 vietomis:
/l
* N'rrA'rdarar,
-
N
r"
A'rdararl + FrArdarArda,
: g.
?//
,t0
Ar.dai
t
at (u)
M'zz
M'
a2@z)
0N, aM..
Ni;=N,r
q------!-.4st
;
M'ij=Mii +:ff
.dat;
i=t,2
;
j=L,2,2
;
dai dd,
A'r--Ar +0--A' 'dori A'z=r4r1!/z'd.ar
i
0oz Oot
:l-2 pav. Kevalo elemente veikiandios
ir4Zos
d a. x
""\
d ,a" u'\
0a, 0o,
(1.s)
Pagrindine yra tredioji lygtis (1f", =
0), i5rei5kianti
jegq projekcijq sum4
i
normaling
z aii:
-
Nr"Arda, + Nr"Arda,
-
Nr"Arda, + Nr,A'rda, + N)rArdazdn * NrrArdarar, +
+ NrrArdararrtNrrAidarar, + FrArdarArda,
=9.
fra59
prieaugiq reikSmes (1.2 pav.) ir kampus iS (1.1), padaling i3 dadaz ir atmetg
nykstamai maZus dydZius, gauname:
t,
[A7
(
tt
k,AzN,, + k,A,N,, *4'q,!") .41!) * A,A,F,
=
e.
0a, 0a,
fu#)
*Aery") + k,A,M,,
-
k4A,Mz,
-
A,A,N,"
=0.
0o, 0o,
Paskutin6 pusiausvyros lygtis (Zr"
=
o)
,
iSrei5kianti sumq momentq apie zaSi, yra:
(1.6)
KeMrtoji lygtis (1u",= 0) Uu, gauta, uha5ius momentq pusiausvyros lygti apie a, asi:
-
Mrrar"Arda,
-
N;,AzddzArda, + Mrrar"Aida, + MirA)do,
-
MrrArda, + MrrAida,
-
MrrArda,
Sutvarkg turime:
AArUrr) - 4'q,',1*
k4AtM22
-
k3A2Mt2
-
AlArNr"
=Q.
a",
*
a",
(1.7)
Penktoji lygtis (Z r
l=
0) yru gaunama analogi5kai, sukeitus indeksus 1 ir 2 vietomis:
(1.8)
k. k^
nr
'',
-
-li'rr * Nt,
-
N,,
=
o'
.:g*wT11t:}llesunkui:oont,blrjly:"yff:inf
esrarinesilaiskas:
-
)'t--"'-:
.-
'- -.
'
*"
-h'@
?'-ir"( +)*. ;r.:"
('
!
H-*1b)
,
=
^11',:-*,)[t
-H0
Z)
\.
-0.*
v
n'i'+,
|
*,')
[l
+,
,)t,
\
o^
(4-?
,)(-
1,,),r,
i
dz=0, kadangi ozr
=
orz.