Lietuvos Pažangos Strategija LIETUVA 2030"

1
LIETUVOS PAANGOS STRATEGIJA

LIETUVA 2030

2

Lietuva 2030 tai ms vis susitarimas

Lietuvos Tauta
1
, kurdama nepriklausom valstyb, pasiek i ties labai daug. Taiau
pasaulis kasdien pateikia nauj iki, todl privalome inoti tolesn valstybs
raidos keli, jos krypt ir tiksl tai svarbu tiek ms modernjimui ir atvirumui,
demokratijos stiprinimui, tiek savosios tapatybs tvirtinimui ir isaugojimui.
Lietuvos paangos strategija Lietuva 2030 parengta ir grindiama moni
silymais ir mintimis. Per tkstantis idj virto alies raidos dvideimtmet
apimaniu dokumentu.
io strateginio dokumento paskirtis - adinti ir vienyti idjas, kuri gyvendinimas
garantuot visuomens gerov, piliei orum ir valstybs saugum.
Kalbdami apie dvideimties met perspektyv ir siekdami sutarimo bendram
tikslui pasiekti, pirmiausia turime aptarti mus vienijanias vertybes ir idealus.
Btent tai lems, kokioje aplinkoje gyvensime ir kaip tobulsime. is susitarimas bus
valstybs ir jos piliei santyki pagrindas, juo remdamiesi konstruosime ugdymo,
vietimo ir kultros sistemas, kursime verslo pltros nuostatas.
Tikime, kad Lietuvos paangos strategija Lietuva 2030 taps visuomens
susitarimu, jos smoninga valios ir apsisprendimo raika, kvieiania tvirtinti
vertybes ir kartu kurti moderni, verli, atvir pasauliui, savo nacionalin
tapatum puoseljani stipri valstyb. Tad sutarkime, kad Lietuva 2030
ms skms kelias, ir eikime juo drauge.

VALSTYBS PAANGOS TARYBA

1
Svoka "Lietuvos tauta" tekste vartojama ne tik etnine, bet ir politine, pilietine reikme.

3

TURINYS

ANGA .................................................................................................................................. 4
Kodl svarbi i strategija? ..................................................................................................... 4
STRATEGIJOS RENGIMAS IR GYVENDINIMAS ....................................................... 5
Kaip buvo rengiama i strategija? ........................................................................................ 5
Kaip gyvendinsime i strategij? ...................................................................................... 5
STRATEGIJOS POREIKIS IR PASKIRTIS ..................................................................... 5
Kam reikalinga i strategija? ............................................................................................... 5
k turime orientuotis? ......................................................................................................... 6
VIZIJA .................................................................................................................................... 7
SUMANI VISUOMEN ........................................................................................................ 9
SUMANI EKONOMIKA .................................................................................................... 14
SUMANUS VALDYMAS .................................................................................................... 17
1 PRIEDAS. ESAMOS SITUACIJOS APVALGA ........................................................ 20
2 PRIEDAS. PAANGOS RODIKLIAI ............................................................................ 28
3 PRIEDAS. STRATEGIJOS RENGIMO PROCESAS .................................................. 32
4 PRIEDAS. STRATEGIJOS GYVENDINIMO MECHANIZMAS............................. 33

4

ANGA
Kodl svarbi i strategija?
Pasaulis nuolat kinta. Btina greiiau tai reaguoti, inaudoti galimybes, keistis ir
prisitaikyti prie pokyi. Todl visuomens gyvenimas, ekonomika ir valdymas turi
bti pagrsti principais, leidianiais mums drsiai sutikti naujus ikius.
Lietuvos paangos strategija Lietuva 2030 (toliau Strategija) tai valstybs
vizija ir raidos prioritetai bei j gyvendinimo kryptys iki 2030 met. Tai
pagrindinis planavimo dokumentas, kuriuo turi bti vadovaujamasi priimant
strateginius sprendimus ir rengiant valstybs planus ar programas.
alies gerovs ir raidos proces pagrindas yra nacionalinis saugumas ir tik j
utikrinus galima siekti alies darnios paangos. Kartu alies paangos procesai,
darantys poveik visuomens brandai ir smoningumui bei alies gerovs augimui,
pads tvirtinti nacionalinio saugumo interesus.
Strategija nustato alies raidos kryptis, suprantamas ir priimtinas Lietuvos monms,
j bendruomenms, nevyriausybinms ir verslo organizacijoms, valdios
institucijoms. Strategija nekelia tiksl ir udavini atskiriems alies kio sektoriams,
taiau pabria esmini pokyi poreik. i pokyi dalyvis gali bti kiekvienas
Lietuvos gyventojas.
Strategija buvo grindiama remiantis darnaus vystymosi principais bei Lietuvos
valstybs ir visuomens vystymosi materialiaisiais ir nematerialiaisiais itekliais:
gamtos itekliais, turtinga istorine patirtimi ir kultros paveldu, profesinmis ir
kvalifikacinmis galimybmis, aukta darbo kultra, stabilia teiss sistema, gera
informacini technologij ir skaitmenine infrastruktra. Kartu vertintos ir
problemos: tapatybs kriz, stereotip galia, emigracija, visuomens udarumas,
tolerancijos ir pasitikjimo trkumas, rpesio vienas kitu ir supania aplinka stoka,
silpnas tikjimas alies skme. ioms problemoms sprsti skiriamos esmins
iniciatyvos.
Strategijai gyvendinti reikia piliei pritarimo, ryto keistis, tarpusavio pasitikjimo,
pagarbos ir iniciatyvos. Jeigu visuomen bus tik pasyvi stebtoja, negalsime
gyvendinti numatyt iniciatyv, nepavyks sumainti socialins atskirties,
visuomens udarumo, sustiprinti bendruomeni solidarumo, utikrinti lyi
lygybs, pasiekti reikming pokyi kitose svarbiose srityse. Turime veikti inercij
ir kontrastus, nustatyti aikius tikslus ir j nuosekliai siekti. Pilieiai turi inoti, kad
j teiss bus tinkamai apgintos, sumainta socialin tampa ir sukurta saugi aplinka,
kurioje kiekvienas gals usiimti mgstama veikla, gauti deram atlyg, utikrinti
savo ir savo artimj gerov ir kartu prisidti prie valstybs skms.

5

STRATEGIJOS RENGIMAS IR GYVENDINIMAS
Kaip buvo rengiama i strategija?
Pagrindines problemas, lkesius, siekius ir sprendimus, galinius utikrinti alies
paang ir visuomens gerov per 20 met, analizavo nevyriausybini organizacij,
akademinio pasaulio, verslo organizacij ir valdios institucij atstovai, ekspertai
(esamos situacijos apvalga pateikiama 1 priede).
Strategijos rengim plaiai sitrauk
visuomen. vairios jos grups aktyviai dalyvavo
diskusijose, teik pastab ir pasilym.
Skirtinguose regionuose vyko viei aptarimai ir
Strategijos pristatymai, veik idj generavimo
centrai, inicijuota Nacionalin idj diena ir
atviras forumas Lietuva 2030.
inomi verslo, kultros, meno, mokslo ir visuomens veikjai, kartu su
Vyriausybs atstovais susibr Valstybs paangos taryb, sujung trij darbo
grupi, socialini partneri ir visuomens aptartas idjas i strategij.

Kaip gyvendinsime i strategij?
Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgalaikis strateginis dokumentas, ji remiasi
Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis. Visos valstybs valdymo institucijos,
nepaisant j valdymo lygmens, prisids prie Strategijos gyvendinimo dinamiko ir
visaapimanio proceso, skatinanio nuolat generuoti idjas ir atlikti konkreius
darbus. Bendruomens, nevyriausybins ir verslo organizacijos dalyvaus atvirame
forume Lietuva 2030 ir gyvendins visuomens, ekonomikos ir valdymo projektus.
Svarbus vaidmuo telkiant ir stiprinant bendruomenes bei skatinant visuomen veikti
teks savivaldybi institucijoms. Kiekvienas i ms dalyvaus gyvendinant Strategij
ir savo kasdieniais darbais, elgesio kultra bei asmeniniais siekiais reikmingai
prisids prie vizijos gyvendinimo.
Visuomenei bus nuolat atsiskaitoma u pasiektus rezultatus. Informacija apie
Strategijos gyvendinimo paang, kaip sudedamoji Seimui teikiamos Vyriausybs
veiklos ataskaitos dalis, kiekvienais metais bus teikiama svarstyti vieai (platesn
informacija apie Strategijos gyvendinim pateikta 4 priede).

STRATEGIJOS POREIKIS IR PASKIRTIS
Kam reikalinga i strategija?
XXI amius labai sparios technologij, klimato ir ekonomikos kaitos amius.
Sudtinga spti, kokios technologijos vyraus po 20 met, koki tak jos darys
1 000 idj Lietuvai!
www.lietuva2030.lt

6

ms gyvenimui, aplinkai, ekonomikai, visuotiniams procesams, kokie verslai
klests ir kokie gebjimai garantuos mums skm. Akivaizdu viena skmingai
vystysis tik iai kaitai pasirengusios alys, nebijanios naujovi ir drsiai
priimanios konkurencijos ikius. Tam btina painti pasaul ir jo vairov
pasitelkiant iuolaikines painimo priemones usienio kalbas ir informacines
technologijas. Tik kaitai ir naujovms atviros alys bus skmingos, pritrauks
moni ir finans itekli.
Sparios kaitos kryptys negali bti tiksliai prognozuojamos, todl numatyti ir greitai
sukurti atitinkamas atsako ar prisitaikymo priemones labai sudtinga. Kadangi
Lietuva negali ivengti tiesiogins pokyi takos, btina ilgalaik strategija, kuri
stiprint pamatinius visuomens gebjimus, utikrinanius darni valstybs raid,
padedanius reaguoti pasaulinius ekonomikos ir aplinkos pokyius ir pasaulins
konkurencijos spaudim, kurti aukt visuomens gyvenimo kokyb.
Lietuvos piliei kultros, mstymo, elgsenos pokyiai ir visuomens vertybs lems
skming alies raid ir pads pasirengti drsiai priimti globalios konkurencijos
ikius. Todl ia strategija siekiama paskatinti esminius visuomens pokyius
ir sudaryti slygas formuotis krybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei.
Tokios asmenybs skatins paangos procesus ir lems teigiamus pokyius visose
visuomens gyvenimo srityse.
Ms alis pasiymi garbinga istorija, savitu kultros paveldu, vairiomis
tradicijomis, turtinga gamtine aplinka. Galime didiuotis aukta darbo kultra,
parengiame daug isilavinusi, imli naujovms profesional, turime labai ger
informacini technologij skaitmenin infrastruktr. Ms susitelkimas ir vienyb
padjo atkurti valstybingum, pasiekti narysts NATO ir Europos Sjungoje.
Turime k lygiuotis judti priek nuolat skatina kaimyn skandinav gerovs
valstybi pavyzdiai.
Taiau vis pritrkstame tikjimo savimi, vienas kitu, savo alimi ir skminga
ateitimi. Danai viliams, kad kakas mumis pasirpins, suteiks darb, sutvarkys
ms aplink. To padarinys atsakomybs u savo gyvenim, eim,
bendruomen, supani aplink ir vis al stoka, pasyvumas ir baim veikti.
Ateityje tai gali tapti rimiausia klitimi kuriant al, pasirengusi pasaulini
proces diktuojamai spariai kaitai, nebijani naujovi, drsiai priimani
pasaulins konkurencijos ikius.
iandien mums reikia ilgalaikei ateiiai
skirtos aikios skms trajektorijos. Lietuvai
reikia piliei, krybing asmenybi,
nebijani suklysti ir pripainti savo klaid.
Svarbiausia turime patikti, kad galime
sukurti Lietuvos skm. Toks tikjimas yra
svarbiausia visapuss paangos paskata.

k turime orientuotis?
Lietuva Skandinavijos valstybi, seniai tapusi imintingo gerovs valstybs
krimo pavyzdiu, kaimyn. Todl, tikslingai perimdami i valstybi patirt,
turime siekti tapti integralia, skminga, politikai ir ekonomikai konsoliduota
Didiausia stipryb tai
pasitikjimas mogumi ir
krybini jg sutelkimas

7

iaurs ir Baltijos valstybi regiono, kuri eit penkios iaurs ir trys Baltijos
valstybs, dalimi.
Orientacija iaurs ir Baltijos valstybi region neignoruoja ali skirtum ir
nekalba apie kultrin ar istorin priklausomyb iaurs valstybi regionui.
Pripastamos skirtingos tapatybs ir tradicijos, taiau pabriama vertybin
konvergencija, kurios pagrindas iuolaikins vertybs, neatsiejamos nuo
skmingo gerovs valstybs gyvavimo.
Integracijos region skm labai priklausys nuo trij Baltijos valstybi
solidarumo, pasitikjimo sustiprinimo, sveikos konkurencijos ir partnerysts, viena
kitos pozicij palaikymo vyriausybi ir tarptautiniais lygiais. Btinas bendras
darbas sprendiant problemas darnaus vystymosi, aplinkosaugos, energetikos,
transporto, ekonomikos ir demokratijos stiprinimo srityse.
Gyvendama daugiapoliame pasaulyje, Lietuva siekia stiprios Europos. Lietuvos
saugumo garantas naryst NATO ir Europos Sjungoje. O siekis tapti visaverte
iaurs ir Baltijos valstybi regiono dalimi yra suderinamas su alies ilgalaike
Ryt politika ir neprietarauja ambicijai tapti regiono lydere Ryt kaimynysts
atvilgiu. Permusi geriausi iaurs valstybi patirt, Lietuva taps dar patrauklesn
Ryt kaimynysts alims, siekianioms modernizuoti savo valdymo struktras ir
sustiprinti ryius su Europos Sjunga. Lietuvos pasiekimai, geografin padtis,
ekonominio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo tarp institucij su Ryt alimis
patirtis yra puiki galimyb tapti centrine europini vertybi ir demokratijos
princip sklaidos Rytus aimi.

VIZIJA
Siekiame paadinti visuomens ir kiekvieno jos nario krybikum, susitelkti prie
idj, kurios padt Lietuvai tapti modernia, verlia, atvira pasauliui,
puoseljania savo nacionalin tapatum alimi.

LIETUVA SUMANI ALIS,
KURIOJE GERA GYVENTI IR DIRBTI

Tai alis, kurioje skatinamas moni krybikumas, saviraika ir kurios gerov
kuria atsakingi, krybingi ir atviri mons. Puoseldami savo al, branginsime
istorin atmint, tausosime aplink, mokysims i geriausios kit ali patirties,
sieksime kultrinio, socialinio ir ekonominio bendrumo su iaurs ir Baltijos
regiono valstybmis.
gyvendindami vizij, vadovausims paangai svarbiomis vertybmis. Tai:
Atvirumas kitokiam poiriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui,
bendradarbiavimui, naujovms
Krybingumas generuojant vertingas idjas ir jas gyvendinant, ikius
vertinant kaip naujas galimybes savo skmei kurti

8

Atsakomyb u savo veiksmus, moralumas, aktyvus rpinimasis ne tik
savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, savo alimi
Strategijos paskirtis kurti toki aplink, kuri sudaryt slygas skleistis paangos
vertybms. Iskiriamos trys esmins paangos sritys visuomen, ekonomika ir
valdymas. Pokyiai iose srityse tvirtins paangos vertybes ir remsis darnaus
vystymosi principais. Paangos vertybs taps smoningu mogaus siekiu
kiekvienoje i paangos srii, o vieosios politikos srityje svarbiausiu vertinimo
kriterijumi priimant strateginius sprendimus.

Pokyiai turi vykti iose pagrindinse srityse:
Sumani visuomen laiminga visuomen, kuri yra kiekvieno pilieio idjoms
[krybingumas], naujovms ir ikiams atvira [atvirumas], solidari, savivaldi ir
politikai brandi [atsakomyb].
Sumani ekonomika lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje [atvirumas], aukt
pridtin vert kurianti ekonomika, grindiama iniomis, inovacijomis, verslumu
[krybingumas] ir socialiniu atsakingumu bei aliuoju augimu [atsakomyb].
Sumanus valdymas atviras ir skatinantis dalyvauti [atvirumas], rezultatyvus,
atitinkantis visuomens poreikius ir utikrinantis geros kokybs paslaugas valdymas
[atsakomyb], kompetentinga ir priimanti kryptingus strateginius sprendimus
valdia [krybingumas].

Tik krybingum ugdanioje erdvje uaugs ir gyvenantis mogus gebs kurti ir
bti sumanios visuomens dalis. Naudodamasi ios visuomens krybinmis
galiomis, sumani ekonomika, grindiama iniomis, verslumu ir atsakomybe, kurs
aukt pridtin vert ir materialin visuomens gerovs pagrind. Kokybin
visuomens ir ekonomikos kait palengvins veiksmingas ir geros kokybs paslaugas
utikrinantis sumanus valdymas. Norint iose srityse pasiekti paangos ir
garantuoti darn alies vystymsi, btina vari ir saugi aplinka bei integrali i
srii tarpusavio sveika.

9

Jeigu pavyks gyvendinti vizij, 2030 metais Lietuva bus tarp 10 paangiausi
Europos Sjungos (toliau ES) valstybi nari pagal:
gyvenimo kokybs indeks (dabar 23 vieta ES)
laims indeks (dabar 20 vieta ES)
demokratijos indeks (dabar 22 vieta ES)
darnios visuomens indeks (dabar 13 vieta ES)
pasaulio konkurencingumo indeks (dabar 17 vieta ES)
globalizacijos indeks (dabar 25 vieta ES)

Toliau Strategijoje numatomos alies raidos kryptys (kritiniai paangos veiksniai),
nurodanios, kokios bsenos siekiame. Taip pat pateikiamos ir esmins iniciatyvos,
kurias gyvendindami jau iandien galime keisti aplink. Visuomens, ekonomikos
ir valdymo srityse iskiriamos kryptys ir iniciatyvos turi sudaryti slygas reikiamai
aplinkai formuoti ir paangos vertybms tvirtinti.

SUMANI VISUOMEN
Sumani visuomen laiminga visuomen, kurioje siekiama didesnio asmeninio ir
ekonominio saugumo ir veiklumo, tolygesnio pajam pasiskirstymo, varios
aplinkos, utikrinama socialin ir politin trauktis, sudaromos plaios galimybs
mokytis ir tobulinti savo gebjimus, siekti geros moni sveikatos.
alies paangai svarbios vertybs tvirtinamos kartu su visuomens branda ir
smoningumo augimu. Tik brandi visuomen pasitiki savimi ir savo alies ateitimi.
Tai visuomen, kurios nariai nebijo pokyi, yra atviri naujoms idjoms ir
pasaulinei konkurencijai. Taigi reikia toki pokyi, kurie garantuot kiekvieno
asmens individuali gebjim ugdym, pritaikym ir pripainim. Kryptingai turi
keistis ir pagrindins visuomens institucijos bei visuomens gyvenimo sritys, jose
turi bti vertinamas ir nuo maens ugdomas krybingumas ir lyderyst. Ateities
Lietuvos pilieiai kintaniame pasaulyje
jausis saugiai ir laisvai tik tada, kai nebijos
naujovi, nebijos klysti ir gebs mokytis i
klaid.
Visuomen turi tapti organizuotesn, imokti
geranorikumo ir iekoti susitarimo, vedanio bendruomenikumo ir pasitikjimo
kultros link. Tada galsime prisiimti atsakomyb ne tik u save, bet ir u
visuomen, jaustis atsakingais valstybs eimininkais. Suprasdami, kad valdia
negali ir neturi sprsti vis problem, kiekvienas i ms turi turti daugiau gali ir
atsakomybs priimant ir gyvendinant daugel svarbi sprendim. Mums reikalinga
veikli visuomen.
Svarbu i naujo persvarstyti savo tautin tapatum, suvokti, kas mus vienija
iuolaikiniame pasaulyje. Reikia semtis stiprybs i savo istorijos ir kartu bti
iuolaikika, atvira dabariai visuomene. Globalizacijos amiuje ivykusius
Lietuvos gyventojus neturime irti kaip prarast tautos dal, o atvykusius
Trys milijonai krj!

10

kaip svetimus. Galime ir turime pasitelkti pasaulio lietuvius Lietuvos ekonominei
ir socialinei gerovei kurti, kultrai puoselti, aplinkos kokybei isaugoti. Svarbu
suvokti, kad esame viena tauta. Visuomen turi bti solidari ne tik su ivykusiaisiais
ar atvykusiaisiais, bet ir tarpusavyje, puoseldama bendrumo jausm su
skirtingomis visuomens grupmis, skirtingomis kartomis, skirtingomis kultromis.
Lietuva garsja turtinga gamta ir kultra, sukuriania palankias slygas gyventi ir
dirbti. Mums turi bti svarbu isaugoti bei pltoti gamtos ir kultros paveld,
imintingai naudoti iteklius.
Visuomen turi pripainti socialin atskirt patiriani asmen teises, padti jiems
isaugoti orum ir bti visaveriais visuomens nariais, aktyviai dalyvauti
socialins traukties politikoje ir veikloje, padti kovoti su stereotipais ir
stigmatizacija, isaugoti ir stiprinti gyvenimo kokyb, socialin, ypa vaik, gerov
ir lygias galimybes visiems.

Kaip kursime sumani visuomen?

Siekdami gyvendinti sumanios visuomens vizij, privalome sutelkti pastangas ir
gyvendinti pokyius svarbiausiomis visuomens ugdymo kryptimis:

Veikli visuomen: savarankika, sveika, savimi pasitikinti, krybinga ir
iniciatyvi
Visuomenei sudarytos slygos paiai kurti savo ateit ir keisti aplink, pradedant
savo kiemu ir baigiant valstybe. Pilieiai yra iniciatyvs, versls, pasitikintys vieni
kitais, iekantys krybik sprendim ir nebijantys rizikuoti. Vaizduot,
krybikumas ir kritinis mstymas vertinami kaip svarbs alies itekliai ir yra
ugdomi nuo maens vis gyvenim. Skatinama ir ugdoma lyderyst, mokjimas
dirbti komandoje, stiprinamas visuomens organizuotumas. Kultra kiekvieno
visuomens nario gyvenime uima ypa svarbi viet. Ji suprantama ne tik kaip
muziej, parod ar teatr lankymas, bet ir daug plaiau kaip visuomens
savivokos ir saviraikos kultra, kurianti pridtin vert vairiose visuomens
gyvenimo srityse. Bendruomenms ir nevyriausybinms organizacijoms suteiktos
galios remiantis subsidiarumo principu paioms sprsti daugum su jomis susijusi
klausim. Visuomen jauiasi valstybs eiminink, pilieiai tiki savo teismis,
pilietine galia ir ja naudojasi. Gera visuomens sveikatos bkl utikrina aktyv
dalyvavim visuomeniniame gyvenime. Sveikata vertinama kaip didiausias turtas
ir yra svarbi tiek asmens, tiek ir visuomens gerovei, todl sveika gyvensena yra
nuosekliai ugdoma nuo pat maens ir skiriamas ypatingas dmesys lig prevencijai
bei sveikatos isaugojimui.

Solidari visuomen: susitelkusi, save gerbianti, jauianti atsakomyb u
bendr likim, jos nari tarpusavio bendryst paremta Globalios Lietuvos
idja

11

Lietuvos tauta yra gyv tradicij visuomen. Ji semiasi stiprybs i praeities,
tausoja ir kuria lietuvi kalb ir kultr, puoselja kitas tradicines Lietuvos kalbas
ir kultras. Taip pat tai iuolaikika, pasirengusi dalyvauti nuolat
intensyvjaniame skirting kultr dialoge tauta. Jos tarpusavio bendryst paremta
Globalios Lietuvos idja supratimu, kad Lietuvos tauta yra integrali ir vientisa,
neskirstoma lietuvius, gyvenanius Lietuvoje, ir lietuvius gyvenanius usienyje.
Pasaulio lietuviai aktyviai dalyvauja valstybs gyvenime ir prisideda prie jos kio
ir kultros klestjimo. Globali Lietuva atvira ir usienio valstybi pilieiams,
savanorikai prisidedantiems prie ger ini apie Lietuv sklaidos ir jos interes
pasaulyje palaikymo. Lietuvos iniasklaida atsakingai prisideda prie skmingos
Lietuvos krimo. Visuomenje puoseljamas kart solidarumas, stiprinama darni
eima, kaip svarbiausia visuomens lstel ir tautos ilikimo garantas, kurioje
subrsta laisvas, krybikas ir atsakingas mogus. Visuomenje stiprios skirting
socialini grupi (turtini, etnini ir kt.) solidarumo, tolerancijos, atjautos ir
socialins atsakomybs bei atsakingo vartojimo nuostatos.

Besimokanti visuomen: moderni ir dinamika, pasirengusi ateities ikiams
ir gebanti veikti nuolat kintaniame pasaulyje
Lietuvos visuomen yra atvira pasaulio kaitai: Lietuvos mons yra isilavin,
domisi mokslu ir naujovmis, lengvai perpranta ir naudoja naujas technologijas,
moka usienio kalb, puoselja mokymosi vis gyvenim principus. Lietuvoje
sudarytos slygos besimokantiesiems individualiai tobulti ir krybikumui
formuotis, verslo ir mokslo bendroms idjoms realizuoti. Auktasis mokslas geba
konkuruoti pasaulyje Lietuvos mokslinink darbai tarptautiniu mastu prisideda
prie aktualiausi pasaulinio lygio problem sprendimo. Visoje Lietuvoje gyventojai
turi palankias slygas neformaliam ugdymui ir mokymuisi vis gyvenim pltoti.
Lietuva garsja turtinga gamtine aplinka ir kultrine terpe, sukuriania palankias
slygas gyventi ir dirbti.

SUMANI VISUOMEN esmins pokyi iniciatyvos:
Veikli visuomen
Bendrojo lavinimo sistem orientuoti krybikumo, pilietikumo ir lyderysts ugdym. Sukurti
ir visose vietimo staigose diegti krybingumui, iekojimams ir tobuljimui atviras mokymosi
programas ir kompetencijos vertinimo ir sivertinimo sistem. Koncentruot egzamin sistem
pertvarkyti subalansuot vairios mokymosi veiklos rezultat kaupimo ir pripainimo sistem,
kuri fiksuoja vis gyvenim nuolat didjani asmens patirt ir pripasta vis auktesn
isilavinim. Visose mokyklose sukurti tinkam mokymosi aplink: gamtos moksl laboratorijas,
men edukacijos priemones, sveikatingumo erdves ir kt.
Pltoti auktos kokybs kultros paslaugas visoje alyje, siekiant utikrinti kultros vairov ir jos
prieinamum. Skatinti kultros ir vairi gyvenimo srii partneryst, panaudojant krybos
produktus ir kultros paslaugas.
Ugdyti sveik gyvensen kaip svarbi veiklios visuomens prielaid. Telkti visuomens ir
valdios institucij pastangas stiprinti visuomens sveikat: gyvendinti alkoholio, tabako ir
narkotik vartojimo prevencijos priemones, didinti visuomens supratim apie sveikos
gyvensenos naud.
Pltoti asmens sveikatos prieiros paslaugas, kurios padidint profilaktikos priemoni
efektyvum, plaiau taikyti tikslines visuomens sveikatos stiprinimo priemones.

12

Plsti bendruomeni savivald (suteikiant daugiau teisi mokykl ir seninij savivaldai),
stiprinani bendruomeni ir nevyriausybini organizacij dalyvavim vieajame gyvenime.
Valstybs ir vietos valdios institucijos turi smoningai siekti perduoti visuomenei vis daugiau
gali ir atsakomybs savarankikai veikti gyvendinant subsidiarumo princip.
Stiprinti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas, ugdyti bendruomeni lyderius ir remti
pilietines iniciatyvas.

Solidari visuomen
Ugdyti Lietuvos kultrin ir politin savivok, formuojant autentik istorijos politik, skatinant
tautins tapatybs svarstym vieojoje erdvje, irykinant pozityvias istorines patirtis. Stiprinti
piliei istorin savimon ir savigarb, skatinant vairi ri kultrin ir menin raik,
atnaujinant nacionalines kultros, vietimo programas ir vie valstybini rengini repertuar bei
simbolik ir utikrinant kultros paveldo, tautinio paveldo objekt isaugojim, kartu j sumaniai
pritaikant visuomens reikmms.
Lituanistin ugdym tvirtinti kaip humanistinio ugdymo bendrj kultrini kompetencij
lavinimo, krybingo asmens bei visuomens ugdymo pagrind. Utikrinti humanitarinio
isilavinimo pagrindus visose Lietuvos auktosiose mokyklose.
Kurti gyvybing informacin viej erdv, skatinant pilietikai atsaking iniasklaid ir ugdant
visuomens gebjimus kritikai vertinti vieojoje erdvje pateikiam informacij, j analizuoti ir
vertinti. Visose ugdymo staigose gyvendinti iniasklaidos ratingum didinanias programas.
Gerbti laisv spaud, skatinti savireguliacijos procesus iniasklaidoje.
Telkti pasaulyje isibarsiusi Lietuvos taut, stiprinti pasaulio lietuvi ryius su Lietuva.
Vykdyti aktyvi pasaulio lietuvi sitraukimo Lietuvos gyvenim program, tvirtinani abipus
partneryste ir pagarba grst bendradarbiavim ir kuriani paskatas pasaulio lietuviams ilaikyti
ir puoselti tautin tapatum. Kryptingai formuoti ir gyvendinti viej politik imigracijos
srityje.
Stiprinti eimos institut, kuriant eimai palanki aplink: plsti kompleksini paslaug ir
infrastruktros eimai sistem, sudaryti palankias slygas eimos prokreacins funkcijos
gyvendinimui, formuoti teigiam visuomens poir eim. Sudaryti palankias slygas derinti
eimos ir darbo sipareigojimus: utikrinti vaik prieiros ikimokyklini staig prieinamum,
ipltoti popamokinio uimtumo ir bendruomens centr veikl, sudaryti galimybes pasirinkti
lankst darbo grafik.
Mainti socialin atskirt, kuriant ir gyvendinant nacionalines skurdo mainimo programas.
Ugdyti visuomens ekologin savimon, skatinti tausojant vartojim ir atsaking poir kio
pltr.

Besimokanti visuomen
Sukurti veiksming mokymosi vis gyvenim sistem, efektyviai pritaikani informacini ryi
technologij galimybes, utikrinani dinamikai visuomenei btin ini bei gebjim gijim ir
tobulinim.
Sukurti nacionalines vis besimokani asmen polinkius ir gabumus atskleidianias programas,
talent atpainimo ir ugdymo, mokini, student ir dstytoj judumo sistemas. Remti gabi vaik
akademin, krybin ir sporto neformalj ugdym sutelkti geriausius alies mokytojus, mokslo,
kultros ir sporto ekspertus, pritraukti usienio specialist.
Sukurti palanki mokslo ir tyrim aplink, utikrinani Lietuvos patrauklum aukiausio lygio
mokslininkams ir tyrjams.

13

Sukurti pasaulinio lygio studij ir tyrim centr, stiprinant veikiani infrastruktr ir sutelkiant
geriausi alies mokslo ir studij potencial. Toks centras tarpdisciplinin tinkl sujungt studij
galimybes, suteikt ir sudaryt tinkamas slygas tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams ir
taikomajai pltrai, atvert mokslini tyrim infrastruktr verslo ir mokslo bendradarbiavimui.
Lietuvos auktj mokykl studentams sudaryti slygas bent vien semestr studijuoti kit ali
auktosiose mokyklose, ypa skatinti student mainus tarp iaurs ir Baltijos regiono valstybi.
Formuoti turting kultrin terp, investuojant viej kultros institucij pltr ir j integracij,
skatinant visuomens dalyvavim kultros procesuose. Sudaryti slygas kultros dinamikumui,
ypa skatinant tarptautinius kultrinius mainus ir tarptautin krj judum. Didinti kultros
sklaid Lietuvoje ir usienio valstybse, ypating dmes skiriant kultros paveldo ir iuolaikinio
kultros turinio skaitmeninimui.

14

SUMANI EKONOMIKA

Ekonomika bus sumani, jeigu tinkamai pasinaudosime smoningos visuomens
kuriamomis galimybmis. Kad sukurtume verslui palanki aplink, reikia
kryptingai alinti perteklinius biurokratinius verslo apribojimus. Btina atsisakyti
yding verslo netoleruojani ir klaid galimybs nepripastani nuostat. Didel
dmes skirti verslumo skatinimui ir remti verslo krimsi. Kiekvienas verslus
pilietis turi turti galimyb pradti versl ir j skmingai pltoti, bti judus darbo ir
mokslo rinkoje. Tik tada didesn dalis verts bus sukuriama iniomis ir kryba
grstose monse, kuriose dauguma darbuotoj kurs intelektualius ir inovatyvius
produktus ir paslaugas. Auktos pridtins verts darbo vietos ne tik panaudos
vidin potencial, bet ir leis dalyvauti pasaulinje konkurencijoje dl kvalifikuotos
darbo jgos.
Esame bendros ir stipriai konsoliduotos
Europos Sjungos finans ir ekonomikos
rinkos dalis, todl bus lengviau utikrinti
finansin stabilum ir tai nekels dideli
sunkum. Platesnis ir sumanus finans
ininerijos panaudojimas pritrauks privat
kapital ir sustiprins alies ekonomikos
konkurencingum tarptautiniu mastu.
Negalime pamirti ir mus supanios aplinkos, kuri yra pridtins verts, stabilumo
ir ilgalaiks paangos krimo visose kio akose pagrindas. Turime pltoti
technologijas, kurios daryt kuo maesn neigiam poveik aplinkai ir utikrint
darn iteklius tausojant augim. Didel reikm alies ekonomikai turs
konkurencingas ir aplink tausojantis energetikos sektorius btina pasiekti
energetin nepriklausomyb ir nuosekliai pltoti aplink tausojani itekli
panaudojim.
Bdami skmingo iaurs ir Baltijos valstybi regiono dalis, turime pasinaudoti io
regiono teikiamomis galimybmis ir tapti dinamika, ambicinga, investuotojams
domia alimi. Reikia skatinti pasaulio kompanij, mokslo ir tyrim paslaug centr
krimsi Lietuvoje. Tai ne tik garantuos gerai apmokamas darbo vietas ir stabdys
prot nutekjim bei emigracij, bet ir atliks labai svarb kaitos katalizatori
vaidmen, atne Lietuv pasaulio tendencijas, modernias technologijas ir kels
naujus ikius vykdomai vieajai vietimo ir inovacij politikai, verslo slygoms.
Sumani ekonomika turi sudaryti galimybes maksimaliai atsiskleisti svarbiausiam
Lietuvos itekliui krybingiems, inovatyviems, atsakingiems ir versliems
monms.

Kaip kursime sumani ekonomik?

Skm lydi jai
pasirengusius!

15

Siekdami gyvendinti sumanios ekonomikos vizij, privalome sutelkti pastangas
iems svarbiausiems ekonomikos pltros pokyiams:

Sukurta palankiausia verslui aplinka iaurs ir Baltijos valstybi regione
Visuomen ir institucijos aikiai supranta verslo svarb aliai bei kiekvienam
individui, adekvaiai vertina verslinink ir verslo moni vaidmen, nepaisant
galimos rizikos pripasta ir skatina inovatyvias iniciatyvas. Institucin aplinka ir
infrastruktra utikrina inovatyviai ir efektyviai veiklai reikalingus finansinius ir
kitokius iteklius, organizacines, technines bei intelektines paslaugas, skatina verslo
pltr visuose jo raidos etapuose. Ivystyta, pasirinkimu ir konkurencija grindiama
moderni alies ekonomin infrastruktra.

alyje vyrauja socialiai atsakingas verslas, ekonomikos pltra paremta darniu
itekli naudojimu
Ekonomikos pltra remiasi darnaus vystymosi principais ir aliojo augimo
koncepcija, todl ji nesukelia neigiamo poveikio aplinkai ir moni sveikatai.
Gamtos itekliai naudojami racionaliai, isaugota natrali biologin vairov ir
kultrinis kratovaizdis, mainama aplinkos tara. Verslo mons suvokia ir
prisiima atsakomyb ne tik u savo veiklos skm, bet ir u indl bendruomens,
regiono ar alies pltr ir poveik aplinkai. Socialiai atsakingo verslo pltr skatina
ir visuomenje susiformavusi bendruomenikumo ir atsakomybs u savo veikl
kultra.

alies ekonomika yra integrali
Ekonomika yra atvira vidaus ir iors konkurencijai, geba atsakyti iors pokyius
ir globalizacijos ikius. Ji lygiuojasi aukiausius globalios ekonomikos
standartus, todl yra konkurencinga ne tik regione, bet ir pasaulyje. alies pramons
ir paslaug, mokslini tyrim organizacijos plaiai integruotos pasaulini verts
krimo grandi, kuriani aukt pridedamj vert, veikl ir gali efektyviai
pasinaudoti pasauliniais ini, idj, finans bei kitais itekliais.

SUMANI EKONOMIKA esmins pokyi iniciatyvos:
Verslo aplinka:
Supaprastinti verslo aplink ir atsisakyti perteklinio, sudtingo ir neskaidraus reguliavimo
verslum ir verslo pltr labiausiai ribojaniose srityse. Sukurti atvir, skaidri ir racionali
institucin verslo aplink.
Formuoti pozityvi viej nuomon apie versl ir verslum.
Utikrinti reikiam intelektini ir finansini itekli prieinamum, j form vairov. Sustiprinti
intelektins nuosavybs apsaug ir teisi j valdym.
Formuoti palanki atvirai konkurencijai verslo reglamentavimo sistem.
Aktyviai dalyvauti kuriant laisv paslaug rink iaurs ir Baltijos valstybi regione.

16

Kurti paprast, skaidri ir prognozuojam mokesi sistem, kuri skatint aukt pridtin vert
kuriani darbo viet steigim.
Kurti moderniausias informacines technologijas ir skaitmenin infrastruktr.
Utikrinti gyventoj judumo poreik, sukuriant efektyvi integruoto vieojo susisiekimo sistem,
tinkamos kokybs ir iuolaikik infrastruktr ir pltojant darnaus judumo iniciatyvas.

Socialin verslo atsakomyb, darnus itekli panaudojimas:
Ugdyti verslo socialin atsakomyb ir bendruomenikum, tai suvokiant kaip iuolaikin verslo
praktik.
Ugdyti aplinkai palanki verslo kultr ir skatinti aliosios ekonomikos vystymsi, atliekant ne
tik aliuosius, bet ir darniuosius vieuosius pirkimus.
Didinti paskatas verslui investuoti alisias technologijas, prekes ir paslaugas.
Diegti paangias, iteklius tausojanias ir aplinkos tar bei klimato kait mainanias
technologijas ir gaminius pramons, energetikos ir transporto sektoriuose.
Utikrinti ekosistem stabilum ir saugoti biologin vairov, darniai vystant mikininkyst ir
tausojant ems k bei uvininkyst.

Ekonomikos integralumas:
Skatinti pramons ir paslaug, mokslo tyrim organizacij integravimsi globalias ir iaurs ir
Baltijos valstybi regiono verslo, kultros, mokslo, vietimo sistemas, tampant svarbiais j
dalyviais.
Mokslo ir tyrim institucij finansavim prioritetikai orientuoti rinkai aktuali inovacij
krim.
Didinti verslo integracij tarptautini verts krimo grandi aukt pridedamj vert
kurianias dalis.
Kurti slygas verslo, vietimo, mokslo ir kultros integracijai; sudaryti palankias slygas krybos
ir kultros pramons pltrai alyje bei konkurencingumui tarptautinse rinkose.
Didinti moni ir organizacij gebjim naudotis pasaulini ini tinkl teikiamomis
galimybmis.
Dti visas pastangas pritraukti pasaulio kompanij investicijas Lietuv.
alies kio struktroje pasiekti tokios pramons ir paslaug derms, kuri leist kurti aukt
pridedamj vert ir bt mokslo bei kit kio sektori vystymosi katalizatorius.

17

SUMANUS VALDYMAS

Vieojo sektoriaus poiris visuomens jam keliamus tikslus ir bdai jiems
pasiekti yra labai svarbus alies raidos veiksnys. Be atviro, kompetentingo,
rezultatyvaus ir skatinanio dalyvauti tvarkant vieuosius reikalus valdymo
reikming pokyi greitai nesulauksime.
Paang gali skatinti tik ms pasitikjim pelniusi valdia. Tam vieasis valdymas
turi tapti rezultatyvus ir leidiantis veikti. Svarbu, kad keistsi pati valdymo kultra,
bt pereita prie pagrst sprendim primimo ir bendro sutarimo siekimo. Turi bti
ne tik tenkinami pagrindiniai saugumo, mogikojo orumo poreikiai, bet ir
teikiamos mums reikalingos, geros kokybs paslaugos. Valdios institucijos
2
turi
gebti veikti strategikai ir kryptingai, pagrindin dmes sutelkdamos svarbiausius
prioritetus. Mums visiems turi rpti, kas yra
sukuriama u pinigus, todl vieasis
valdymas turi bti neatsiejamas nuo veiklos
efektyvumo ir sprendimai gyvendinami kuo
maesnmis snaudomis.
gaudami pasitikjim valdymo procesais ir priimt sprendim teisingumu, turime
visi aktyviai sitraukti j primim bei gyvendinim, todl vieasis valdymas turi
bti ne tik skaidrus, bet ir atviras. Atitinkamai turi keistis ir valdios vaidmuo
pereinant nuo gyvendintojo prie organizatoriaus ir koordinatoriaus, o vieosios
paslaugos turi bti teikiamos traukiant pilieius, privat sektori, vietos
bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas.
Vieojo valdymo pokyiai, nauji visuomens ir jai atstovaujani institucij
tarpusavio santykiai turi lemti pagarb valdios institucij poir pilieius ir
supratim, kad tarnaujama mogui ir visuomens gerovei. Tai pads kurti
visuomens pasitikjim valstybe ir skatins aktyv dalyvavim sprendiant aktualius
visuomeninio gyvenimo klausimus.

Kaip kursime suman valdym?
Siekdami gyvendinti sumanaus valdymo vizij, privalome sutelkti pastangas ir
gyvendinti pokyius svarbiausiomis valdios krimo kryptimis:

Strategikai pajgi valdia
Valdios institucijos yra kompetentingos ir orientuotos rezultatus, turi reikiam
gebjim kurti ir gyvendinti strategijas, nuolat stebi pasaulines tendencijas,
krybikai pritaiko geriausi patirt. Kartu su visuomene ir socialiniais partneriais,
vertinus turimus iteklius, nustatomi aiks veiklos prioritetai. Valdia puoselja
veiklos rezultatus ir efektyvum orientuot valdymo kultr, vykdoma veikla
grindiama visuomens poreikiais. Pasiekti veiklos rezultatai yra matuojami,

2
Valdios institucijos ioje strategijoje suprantamos kaip valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos.
Valdymas, skatinantis lyderyst!

18

analizuojami, vertinami, veiklos informacija skiriama ne tik atsiskaityti u veikl,
bet ir nuolat j tobulinti. Valdymo kultra paremta bendradarbiavimo ir bendro
sutarimo principais, sutelkiamas ne tik individualus bet ir bendras dmesys
visuomens problem sprendim.

Atviras ir galiojim suteikiantis valdymas
Valdios institucijos yra atviros ir atskaitingos visuomenei, vieoji informacija
pateikiama suprantamai ir aikiai. Valdia paslaug, gyvenamosios aplinkos ir
kitais klausimais nuolat informuoja visuomen ir versl, su jais tariasi. Strateginiai
sprendimai priimami skaidriai ne tik per vieum ir konsultacijas, bet ir traukiant
pilieius bei kitus vieosios politikos dalyvius sprendim primimo procesus.
Suteikiami galiojimai veikti ir sudaromos slygos lyderystei ariausiai mogaus
esanioms ir geriausiai padt inanioms bendruomenms ir nevyriausybinms
organizacijoms. Bendruomens nariai ino savo teises ir atsakomyb, turi
kompetencijos ir gebjim realizuoti ir atstovauti savo interesams bei dalyvauti
priimant sprendimus. Atsivelgiant keliamus paslaugos tikslus ir kokybs
reikalavimus, viesias paslaugas teikia ne tik valdios institucijos, bet ir
bendruomens, nevyriausybins organizacijos ar verslo mons. Sudaromos
galimybs tokiems paslaug teikjams jaustis valdios patiktiniais, o vieasis
sektorius teikia tik tas paslaugas, kuri negali teikti nevyriausybins organizacijos,
bendruomenins organizacijos ir verslo mons.

Visuomens poreikius atitinkantis valdymas
Vieasis sektorius utikrina aukt paslaug kokyb ir tenkina paslaug vartotoj
poreikius. Teikiamos bendru sutarimu grstos, geros kokybs ir visuomenei
aktualios vieosios paslaugos. Paslaug kokyb yra nuolat vertinama, paslaug
vartotojai plaiai traukiami j tobulinimo procesus. Viej paslaug teikimo
mastas atitinka visuomens lkesius, jos lengvai prieinamos visiems Lietuvos
monms jiems patogiu bdu, atsivelgiant technologij galimybi pokyius.

SUMANUS VALDYMAS esmins pokyi iniciatyvos:
Strategikai pajgi valdia
Ugdyti lyderysts ir vadovavimo kompetencijas centrins ir vietins valdios institucijose
bei bendruomense.
Utikrinti, kad strateginiai sprendimai bt priimami bendradarbiaujant ir siekiant plataus
sutarimo, plaiai konsultuojantis su socialiniais ir ekonominiais partneriais.
diegti visus mogikj itekli valdymo aspektus apimant kompetencij valdymo
model, leidiant sutelkti reikalingas darbuotoj kompetencijas, kad bt skmingai
pasiekti institucijos tikslai ir gyvendinti veiklos prioritetai.
Pasiekti, kad valstybs tarnyba bt ribotos apimties, lanksti, profesionali, atskaitinga ir
orientuota veiklos rezultatus. Siekti, kad visiems viej interes tenkinantiems vieojo
sektoriaus darbuotojams bt taikomi vienodi veiklos ir valdymo standartai.
Optimizuoti institucij veiklos mast, nuolat analizuojant atliekamas funkcijas ir atsisakant
netikslingos ar perteklins veiklos.

19

Diegti rodymais pagrsto valdymo kultr, strategikai valdyti kompetencijas, reikalingas
veiklai tobulinti, stiprinti analitinius gebjimus. Utikrinti, kad valdymo sprendimai bt
priimami remiantis rodymais pagrsta informacija.
Vieojo valdymo srityje plaiai gyvendinti verts u pinigus iniciatyv, optimizuojant
vykdom veikl (pvz., atitinkam bendrj funkcij centralizavimas, geresnis turto
valdymas) ir viej paslaug teikim pasirinktomis kryptimis (pvz., daugiau ir geresns
kokybs paslaug su tais paiais itekliais arba maiau itekli tam paiam ar net
auktesniam paslaug lygiui).

Atviras ir galiojim suteikiantis valdymas
Sudaryti realias galimybes viesias paslaugas teikti ne tik valdios institucijoms, bet ir
bendruomenms, nevyriausybinms organizacijoms ir privaiam sektoriui.
Sukurti mechanizmus, padsianius pilieius ir kitas suinteresuotas grupes traukti
visuomens poreiki nustatym ir utikrinti j dalyvavim konstruktyvaus dialogo forma
visais sprendim primimo lygmenimis.
Siekiant skaidrumo ir didesns atskaitomybs, informacij apie atskiro valdios lygmens
viesias ilaidas skelbti centralizuotai. Valdios institucijos informacij turi skelbti aikia
ir visuomenei suprantama forma.

Visuomens poreikius atitinkantis valdymas
Plaiai traukti pilieius paslaug teikimo bdo nustatym ir tobulinimo procesus, nuolat
atlikti piliei pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimus, pasiekti abipus
susitarim dl paslaug teikimo standart ir masto.
Skatinti susitarimus su vietos bendruomene dl paslaug teikimo masto ir kokybs
standart (angl. Citizens Charters).
Viesias paslaugas teikti vadovaujantis subsidiarumo ir vieno langelio principais,
utikrinant, kad jos bt teikiamos ariausiai vartotoj esaniose institucijose, vartotojams
priimtiniausiu bdu.
Veiksmingam paslaug teikimui utikrinti panaudoti naujausias technologijas, viesias
paslaugas teikti ir elektroninje erdvje.
Didinti vieojo valdymo atskaitomyb ir orientacij rezultatus, valdios institucij
motyvacij susiejant su teikiam paslaug kokybe ir vartotoj pasitenkinimu teikiamomis
paslaugomis.
Utikrinti aukt gyvenimo kokyb ir sidarbinimo galimybes visos alies gyventojams
(nesvarbu, kurioje vietovje jie gyvent), modernizuojant ir kuriant infrastruktr bei
skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo pltr skirtinguose alies regionuose. Visoje alies
teritorijoje siekti vienod socialins ir ekonomins aplinkos standart.

20
1 PRIEDAS. ESAMOS SITUACIJOS APVALGA

Sumani visuomen

1. Visuomens gebjim prisitaikyti prie pokyi, juos panaudoti gerovei kurti ir konkurenciniams
pranaumams irykinti daugiausia lemia visuomens atvirumas ir krybingumas. Nepakankam
visuomens atvirumo lyg parodo globalizacijos indeksas, pagal kur Lietuva uima tik 25 viet
Europos Sjungoje
1
. iuo indeksu vertinama ali ekonomin, politin ir socialin globalizacija.
Ms alies socialin globalizacija, palyginti su kitomis Europos Sjungos valstybmis narmis,
vertinama prasiausiai. Bendras visuomens krybingumo lygis nustatomas atskirais krybingumo
vertinimo tyrimais. Mastrichto universiteto atlikto tyrimo duomenimis
2
, Lietuva pagal krybingumo
rodikl uima 17 viet Europos Sjungoje, o krybingumo klimato palankumas vertintas dar
blogiau uimame tik 24 viet. ie duomenys rodo, kad visuomenje nra tinkam slyg
krybingumui ugdyti ir pasireikti.

2. Vienas i svarbiausi veiksni, lemiani visuomens vystymosi procesus, yra gerai ivystyta ir
skmingai veikianti mokymosi vis gyvenim sistema. Pagal asmen dalyvavim mokymosi ir
kvalifikacijos tobulinimo procesuose uimame tik 20 viet Europos Sjungoje
3
. Tai aikiai rodo
poreik kurti mokymosi vis gyvenim sistem. Asmens krybingumui ir pilietikumui ugdyti ypa
svarbus individualus asmens gebjim ugdymas. Dabartin vietimo sistema nelanksti, per maai
dmesio skiriama kritinio mstymo gebjimams stiprinti, nepakankamai skatinama kurti ir
gyvendinti idjas. Danai mokymo programos grindiamos kartojimu, jos nestimuliuoja mstymo,
analizs ir krybos proces. Vis dlto paymtina, kad Lietuvoje 3034 met gyventoj, baigusi
auktojo mokslo ar jam prilygintas studijas, yra daug ir gerokai lenkia Europos Sjungos vidurk
4
.
Visa tai rodo visuomens siek ini ir auktojo mokslo.

3. Auktesnij gebjim ugdymas yra ypa svarbus alies gerovs krimo ir paangos veiksnys,
tiesiogiai lemiantis krybingum ir inovatyvum sumanios ekonomikos pltros pagrind.
Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos atliekamas tarptautinis penkiolikmei
tyrimas vertina penkiolikmei skaitymo gebjimus, matematin ir gamtamokslin ratingum.
5

2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos mokini gebjimai gerokai atsilieka nuo tirt ali
vidurkio. Kadangi emiausi pasiekim lyg pasiekia dauguma moksleivi, Lietuva priskiriama
aukto socialinio teisingumo grupei. Taiau problemos matomos analizuojant aukiausi
pasiekim lyg pasiekiani asmen skaii. Pagal skaitymo gebjim rezultatus aukiausi
lygmen pasiekia tik 0,1 proc. mokini (vidurkis 0,8 proc.), pagal gamtamokslinio ratingumo
rezultatus tik 0,4 proc. (vidurkis 1,1 proc.), pagal matematin ratingum 1,3 proc. (vidurkis

1
Axel Dreher, KOF Index of Globalisation Zurich, 2010. < http://globalization.kof.ethz.ch > [irta 2011 09 30].
2
Measuring Creativity and Innovation, 2009. < http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-
policy/doc/creativity/hollanders.pdf > [irta 2011 09 30].
3
Eurostat. Participation in education and training, 2010.
<http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=trng_lfse_01&lang=en> [irta 2011 09 30].
4
Eurostat. Tertiary educational attainment, 2010.
<http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/product_details/dataset?p_product_code=T2020_41> [irta 2011
09 30].
5
OECD PISA. What Students Know and Can Do: Student Performance in Reading, Mathematics and Science, 2009.
<http://browse.oecdbookshop.org/oecd/pdfs/free/9810071e.pdf> [irta 2011 09 30].

21
3,1 proc.). Tai rodo, kad per maai dmesio skiriama individualiam mokymui, kuris ne tik leist
gyti pagrindini ini, bet ir sudaryt geresnes slygas siekti auktesnij gebjim.

4. Asmens krybingumui ugdyti svarbi ne tik mokymo program kokyb, bet ir j supanti fizin
aplinka.
6
vietimo staigose reikia sukurti krybingumui palanki aplink, kad mokymo galimybi
neribot menki materialiniai itekliai. Paymtina, kad praktini gdi tobulinimo baz yra ypa
svarbi auktesnij gebjim ugdymui. vietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2010 metais
tik 4 proc. gimnazij ir vidurini mokykl turjo moderni gamtamokslini laboratorij. Be to,
Lietuvos mokyklos, palyginti su EBPO ali vidurkiu, ypa prastai aprpintos garso ir vaizdo
technika ir mokymui skirta kompiuteri programine ranga.
7

5. Krybingai ir atsakingai asmenybei formuotis ypating reikm turi eima. iuo metu Lietuvoje
vaikai jauiasi nelaimingiausi Europoje.
8
Daug vaik auga socialins rizikos eimose 2010 met
duomenimis, tokiose eimose augo 23 335 vaikai (3,7 proc. vis vaik).
9
eimose, auginaniose
vaikus, daugiau negu tredalis ilaid skiriama maistui ir grimams, o vietimui, poilsiui ir kultrai
vidutinikai skiriama 38,7 lito, arba 5,7 proc. vis eimos kio vartojimo ilaid (atskirai vietimui
skiriama tik 0,9 proc.).
10
eimos aplinkos problemos susijusios ir su tv uimtumo didjimu, kart
solidarumo majimu, ema tarpusavio santyki kultra, kuri rodo gausjantys eiminiai
konfliktai. Visa tai lemia poreik visuomenje sukurti tokias slygas, kurios leist vystytis darniai
eimai, galiniai daug daugiau dmesio skirti asmenybs ugdymui.

6. alies paangos krimo procese ypa svarbus visuomens veiklumas, pasireikiantis per
visuomens savivald ir pilietin aktyvum. iuos elementus geriausiai atskleidia ir vertina
Lietuvos visuomens pilietins galios indeksas.
11
Indekso apskaiiavimo tyrimo rezultatai rodo, kad
per 4 pastaruosius metus visuomens pilietin galia nors ir nedaug, bet tendencingai augo. Taiau ji
tebra nepakankama, o alies gyventoj pilietinis pajgumas menkas. Lietuvos visuomens
pilietins galios 2010 met indeksas yra tik 35,5 balo i 100 galim.

7. Veiklios visuomens formavimuisi didel tak turi dalyvavimas bendruomens gyvenime.
2010 metais vietos bendruomeni veikloje dalyvavo 34 proc. visuomens nari, o visuomenini
organizacij ar judjim veikloje tik 11 proc.
12
Atkreiptinas dmesys, kad vietos bendruomeni
veikloje dalyvauja maesn dalis jaunimo (2010 metais joje dalyvavo 26 proc. jaunuoli). Jaunimo
visuomeninio aktyvumo problem atspindi ir atlikti 1624 met asmen visuomeninio aktyvumo
tyrimai. 2009 met tyrimo duomenimis, tik 45 proc. tiriamojo amiaus jaunuoli yra aktyvs, t. y.
dalyvauja bent vienoje organizacijoje ar savivaldos institucij veikloje.
13

6
vietimo ir mokslo ministerija, Krybikumo (ne)ugdymas mokykloje, 2009.
<http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/kurybiskumo%20ugdymas.pdf > [irta 2011 09 30].
7
vietimo ir mokslo ministerija, Tarptautinio penkiolikmei tyrimo OECD PISA 2009 met ataskaita, 2010.
<http://www.nec.lt/failai/1810_PISA_Rezultatai.pdf> [irta 2011 09 30].
8
Unicef, Child poverty in perspective: An overview of child well-being in rich countries, 2007.
<http://www.unicef.org/media/files/ChildPovertyReport.pdf> [irta 2011 09 30].
9
Statistikos departamentas, Statistins informacijos apie vaikus rodikliai, 2011.
<http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1878> [irta 2011 09 30].
10
Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialin statistika, 2008. <http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1878>
[irta 2011 09 30].
11
Pilietins visuomens institutas, Lietuvos visuomens pilietins galios indeksas, 2010.
<http://www.civitas.lt/lt/?pid=74&id=78> [irta 2011 09 30].
12
Ten pat.
13
vietimo ir mokslo ministerija, Visuomenikai aktyvs 1624 met asmenys, Vilnius, 2009.
<http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm> [irta 2011 09 30].

22

8. Visuomens vystymosi procesams ir ypa krybingumo ugdymui labai svarbi vieoji ir
kultrin erdv. Vis dlto vieojoje erdvje vyraujanios nuostatos nra palankios nepakanka
atvirumo ir tolerancijos kitaip mstaniam, pagarbos kurianiam asmeniui, visuomens
informavimo priemonse vyrauja negatyvizmas, trksta analitikumo. Visuomenje kaip
svarbiausios vertybs iskiriamos mogaus teiss, pagarba mogaus gyvenimui ir taika, daug
maiau reikms teikiama tolerancijai, solidarumui ir savirealizacijai kaip svarbias vertybes tai
nurod maiau kaip 16 proc. Lietuvos gyventoj.
14
Be to, paymtina, kad didel visuomens dalis
nedalyvauja krybinje meninje veikloje net 56 proc. visuomens nari nedalyvauja jokioje su
kultra susijusioje veikloje, o Europos Sjungos vidurkis yra 38 proc.
15
Dalyvavimo kultriniame
gyvenime problemas rodo ir kultrai skiriam nam ki ilaid dalis. Europos Sjungoje (be
naujj valstybi nari) nam ki ilaidos kultrai vidutinikai sudaro 4,5 proc., o Lietuvoje 2,7
proc. vis ilaid.
16
Atkreiptinas dmesys, kad Skandinavijos alys ileidia dvigubai daugiau, pvz.,
ilaidos kultrai Danijoje siekia 5,8 proc., vedijoje 5,6 proc., Suomijoje 5,1 proc.

9. Labai svarbus visuomens solidarumo stiprinimo veiksnys kultrin ir politin tapatyb.
Visuomens dalis, kuri labai didiuojasi Lietuvos pilietybe, yra ypa maa. Tai tik 23 proc.
visuomens, o Europos Sjungos vidurkis 46 proc.
17
ie duomenys rodo poreik sprsti tapatybs
tvirtinimo visuomenje klausimus. Siekiant paskatinti visuomens pokyius, reikalingus vizijai
gyvendinti, taip pat labai svarbi visuomens nari tarpusavio bendryst. Stipr visuomens
tarpusavio ry geriausiai parodo vis visuomens nari sitraukimo viej gyvenim lygis. Vis
dlto pasaulio lietuviai, gyvenantys usienio valstybse, nepakankamai aktyviai dalyvauja Lietuvos
vieajame gyvenime. Btina sukurti palankias slygas ivykusiems asmenims dalyvauti ne tik
politiniame ar socialiniame alies gyvenime, bet ir ekonominiuose procesuose. Be to, labai svarbu
alies gyvenim traukti ne tik pasaulio lietuvius, bet ir usienio valstybi pilieius, norinius
prisidti prie Lietuvos interes gyvendinimo.

Sumani ekonomika

10. Siekiant konkuruoti pasaulyje ir kurti aukt pridtin vert, ypa svarbu, kad ekonomika
gebt prisitaikyti prie pasaulini proces ir bt panaudojamas visuomens krybinis potencialas.
Lietuvos ekonomika pasiymi atvirumu kitoms rinkoms pagal integracijos tarptautines rinkas
laipsn (tiesiogini usienio investicij al ir i alies vert procentais nuo BVP) ms integracijos
intensyvumas vertinamas 2,3 proc., o Europos Sjungos vidurkis 2,2 proc.
18
Turime nemaai
privalum, kurie btini inovatyvumui pltoti pirmaujame pagal plaiajuosio interneto kokyb,
turime tankiausi Europos Sjungoje vieosios interneto prieigos tak tinkl. Lietuva ilaiko
pirmaujanias pozicijas Europoje pagal viesolaidinio ryio naudojim. FTTH Council Europe

14
Eurobarometer,Values of europeans, 2008.
<http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb69/eb69_values_en.pdf> [irta 2011 09 30].
15
Eurobarometer, European cultural values, Involvement in artistic activities, 2007.
<http://ec.europa.eu/culture/pdf/doc958_en.pdf> [irta 2011 09 30].
16
Eurostat, Cultural statistics, Average annual cultural expenditure per household.
<http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/culture/documents/average_annual_cultural_expenditure_per_house
hold.pdf> [irta 2011 09 30].
17
Europos vertybi tyrimas, 2008 m. <http://www.europeanvaluesstudy.eu/> [irta 2011 09 30].

18
Eurostat, Globalisation Indicators, 2010. <http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/globalisation/indicators>
[irta 2011 09 30].

23
duomenimis
19
, nuolat pleiant viesolaidio tinklo linijas ir spariai didjant vartotoj skaiiui,
Lietuva tebra reitingo virnje ir lenkia vedijos ir Norvegijos viesolaidinio ryio nam ki
rinkas. Europos Sjungoje taip pat esame lyderiai ir pagal 2 usienio kalb mokjim. Taiau alies
bendrai ekonomikai stinga krybingumo pagal sumin inovatyvumo indeks uimame tik 25 viet
Europos Sjungoje (Danija, Suomija ir vedija yra inovacij lyders).
20
Taigi, siekdami didesnio
konkurencinio pranaumo, turime inaudoti ekonomikos atvirum, j dar labiau padidinti ir ypating
reikm skirti krybinio potencialo didinimui. Kita vertus, svarbu paymti, kad visuomenje
vyraujani vertybi visuma nra palanki globaliai konkurencijai. Nors formals rodikliai ir
strateginiai dokumentai rodo, kad Lietuvos ekonomika pakankamai atvira, kasdienje veikloje tiek
steigiant versl apskritai (einant rink naujiems aidjams), tiek ir Lietuv atvykstant
investuotojams, atveant prekes ir paslaugas, susiduriama su vairiais apribojimais, daniausiai
biurokratinmis procedromis ir netarifinmis prekybos klitimis. Jos maina ekonomikos
lankstum, konkurencingumo didjim ir krybinio potencialo panaudojim. Lietuvos pozicija dl
Europos Sjungos iors prekybos politikos priemoni danai yra artimesn protekcionistinei Piet
Europos ali, o ne iaurs valstybi pozicijai, tai taip pat rodo, jog deklaruojamas ekonominis
atvirumas danai tra nuo konkrei praktini sprendim nutolusios retorikos iraika. io atotrkio
mainimas, be kurio sunku tiktis didesni inovacij ir konkurencingumo, yra vienas i svarbiausi
ne tik ilgalaiks strategijos, bet ir kasdiens veiklos udavini. Biurokratini klii steigti versl,
pradti veikl, investuoti ir silyti paslaugas mainimas yra neatidliotinas prioritetas, kuriam
valstybs institucijos privalo skirti dmesio jau dabar ir aikiai parodyti, kad ia galima pasiekti
rezultat.

11. alies ekonomikos bkl ir pagrindinius j lemianius veiksnius rodo Pasaulio ekonomikos
forumo kiekvienais metais atliekamas pasaulio ali konkurencingumo tyrimas ir apskaiiuojamas
bendrasis konkurencingumo indeksas.
21
Lietuvos situacija palankiai vertinama tokiose srityse kaip
auktasis mokslas ir profesinis mokymas, infrastruktra, technologin parengtis. Taiau bendra
mokslo kokyb, vadov rengimo kokyb ir darbuotoj mokymas nra vertinami gerai. Situacija tose
srityse, kurios atspindi, kaip gebame pasinaudoti turimais privalumais, irgi nra gera paslaug ir
preki rinkos veiksmingumas, finans rinkos pltra, rinkos dydis vertinami prastai. Atskir rodikli
reikmi mintose srityse analiz parod, kad tam taip pat turi takos su verslo aplinka susij
veiksniai.

12. Palanki verslui aplinka yra vienas i esmini veiksni, lemiani sumanios, iniomis ir
verslumu grindiamos ekonomikos pltr. Viena i svarbiausi verslui palankios aplinkos slyg
valstybs reguliavimo natos mainimas. i nata paprastai pasireikia pertekliniu reglamentavimu,
trukdaniu pradti ar pltoti versl, reaguoti aplinkos pokyius, keisti verslo kryptis ir pan. Pagal
valstybs reguliavimo natos rodikl Lietuva uima tik 20 viet Europos Sjungoje, pirmauja Estija,
Suomija ir vedija.
22

13. Verslo aplinkai taip pat svarbios slygos, turinios takos finansiniams srautams: tai verslo
finansavimo prieinamumas ir mokestin aplinka. i verslo aplinkos slyg tinkamum rodo

19
FTTH Council Europe. Annual Report 2010-2011.
<http://www.ftthcouncil.eu/documents/Reports/FTTHCE_AnnualReport_2010-2011.pdf> [irta 2011 09 30].
20
European Commission, Innovation Union Scoreboard, 2010. <http://www.proinno-europe.eu/inno-
metrics/page/innovation-union-scoreboard-2010> [irta 2011 09 30].
21
Pasaulio ekonomikos forumas, Globalaus konkurencingumo ataskaita 20102011.
<http://www.weforum.org/issues/global-competitiveness> [irta 2011 09 30].
22
Pasaulio ekonomikos forumas, Globalaus konkurencingumo ataskaita 20102011.
<http://www.weforum.org/issues/global-competitiveness> [irta 2011 09 30].

24
konkurencingumo indekso dalys, susijusios su apmokestinimo aprptimi ir finansinmis
paslaugomis. Pagal apmokestinimo aprpties ir efektyvumo rodikl uimame 22 viet Europos
Sjungoje (Estija pagal rodikl uima 2 viet). Pagal finansini paslaug naudingum ir finansini
altini vairumo kriterij esame 22 vietoje Europos Sjungoje, o pagal j perkamum 19 vietoje.
Pagal iuos rodiklius Europos Sjungoje pirmauja Skandinavijos alys, be j, taip pat reikt iskirti
ir Didij Britanij, kuri atitinkamai uima 2 ir 3 vietas.
23

14. Ekonomikos pltrai didel tak turi kryptingas alies verslo, mokslo, valdios institucij
bendradarbiavimas siekiant bendr tiksl. Ekonomikos konkurencingumui pasaulio mastu utikrinti
ypa svarbu ne tik veiksmingai panaudoti turimus alies iteklius, bet ir integruotis pasaulines
verts krimo grandines. iuos tiek vidinio, tiek ir pasaulinio integralumo aspektus taip pat
atskleidia konkurencingumo indeksas. Pagal universitet ir verslo bendradarbiavimo rodikl
uimame 14 viet Europos Sjungoje, o pagal sitraukimo pasaulin verts krimo grandin rodikl
16 viet.
24
2009 metais didiausi mokslini tyrim ir eksperimentins pltros (toliau MTEP)
ilaid dal pagal finansavimo altinius sudar valdios los 54 proc., verslo moni los 21
proc., usienio los 13,1 proc., auktojo mokslo ir ne pelno institucij los 11,9 proc. Valdios
ir auktojo mokslo sektoriuose ilaid MTEP lygis Lietuvoje (2009 metais 0,64 proc. BVP)
atitinka Europos Sjungos valstybi nari vidurk, taiau ilaid MTEP verslo sektoriuje lygis
ilieka emas (2009 metais 0,2 proc. BVP). Nepakankamos investicijos, ypa privataus sektoriaus,
mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr yra labai svarbus veiksnys, lemiantis santykinai em
inovatyvumo lyg. Taigi alies ekonomikos integralumo lygis rodo, kad esame Europos Sjungos
vidutiniokai, todl turime glaudiau bendradarbiauti tarpusavyje ir stipriau sitraukti pasaulinius
verts krimo procesus.

15. Darniam alies vystymuisi svarbi reikm turi net tik visuomens, bet ir ekonomikos
atsakingumas, kai verslas prisiima atsakomyb u socialin ir gamtin aplink, bendruomens ar
alies raidos procesus. Lietuvoje verslo socialin atsakomyb nra prastas reikinys, ji daugiau
pasireikia per pavienes atskir organizacij iniciatyvas, pvz., eimos tarpusavio santyki
stiprinimo, vaik ir jaunimo socialini problem sprendimo, gabi ir talenting vaik ugdymo
srityse.

Sumanus valdymas

16. Krybingumas, atvirumas ir atsakomyb tai vertybs, kuriomis turi bti vadovaujamasi
priimant strateginius sprendimus vieojoje politikoje. Taiau to nepakanka pats valdymas turi bti
krybingas, atviras ir atsakingas. Pasaulio banko usakymu apskaiiuoto valdios efektyvumo
rodiklio, kuriuo matuojama vieosios politikos, viej paslaug ir valstybs tarnybos kokyb,
duomenimis, Lietuva nra vertinama gerai uimame 21 viet Europos Sjungoje (pirmauja Danija,
Suomija ir vedija).
25
ie aspektai, ypa viej paslaug kokyb, yra vieni svarbiausi atsakingos
valdios veiksni. Tai, kaip atsakingai dirba valdios institucijos, atspindi ir gyventoj pasitikjimo
alies institucijomis lygis. 2010 metais valstybs ir savivaldybs institucijomis ir staigomis
pasitikjo 46 proc. gyventoj. ie duomenys rodo, kad valdia turi bti atsakingesn ir kryptingai
gerinti savo teikiam paslaug kokyb.

23
Ten pat.
24
Ten pat.
25
World Bank, The Worldwide Governance Indicators Project. <http://info.worldbank.org/governance/wgi/index.asp>
[irta 2011 09 30].

25
17. Spariai keiiantis aplinkai ir augant visuomens savivaldai, privalo keistis ir valdymo
modelis valdia turi tapti atvira ir bendradarbiauti su pilieiais. iandien valdia reguliuoja labai
daug visuomeninio gyvenimo srii, todl dauguma piliei yra priprat tiktis, kad valdia u juos
isprs visas problemas ir atsakys visus klausimus. Tik 33 proc. visuomens nari mano, kad
valdia per daug kiasi j gyvenim. Tai vienas i emiausi rodikli Europos Sjungoje
dauguma Europos Sjungos piliei mano, kad valdia per daug reguliuoja j gyvenim (vidurkis
58 proc.).
26
Tokia situacija turi keistis. Kartu su visuomens branda valdia turi mainti savo
intervencijos sritis ir sudaryti slygas pilieiams ir bendruomenms patiems sprsti, kaip veikti
sunkumus, siekti savo keliam tiksl. Reikia perskirstyti valdios galias i valdios institucij
monms ir bendruomenms, suteikti jiems galiojimus veikti kartu. Valdios vaidmuo turi keistis i
gyvendintojo organizatoriaus ir koordinatoriaus, vieosios paslaugos turi bti teikiamos kartu su
pilieiais, privaiu sektoriumi, vietos bendruomenmis ir nevyriausybinmis organizacijomis.

18. Vienas i svarbiausi aspekt, susijusi su visuomens dalyvavimu, yra realus piliei
traukimas sprendim primimo procesus, neapsiribojant tik informavimu ir konsultavimu. Labai
svarbu viej paslaug teikim traukti privat sektori. iuo metu visuomens dalyvavimui
vieojo valdymo procesuose skiriama nemaai dmesio pilieius traukti numatoma per geresnio
reglamentavimo iniciatyvas, gyvendinami konkrets vieojo ir privataus sektori partnerysts
bandomieji sveikatos apsaugos, vietimo, transporto, socialinio bsto, visuomens ir aplinkos
apsaugos bei vieosios tvarkos srii projektai. Taip pat parengta viej paslaug vartotoj
pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimo metodika, skatinamas nuolatinis vartotoj
nuomons tyrimas, institucijoms rekomenduojama savo strateginius veiklos planus traukti
paslaug vartotoj pasitenkinimo pokyius atspindinius kriterijus. Vis dlto tai daugiau atskiros
iniciatyvos. Siekiant nuoseklaus atvirumo valdioje, reikia sistemini pokyi.

19. Vietos bendruomeni ir nevyriausybini organizacij dalyvavimas tvarkant vieuosius reikalus
nepakankamas. Tam yra nemaai prieasi bendruomenms ir nevyriausybinms organizacijoms
trksta stabili finansavimo altini, j vairovs, neretai stinga ir gebjim, nra aiki
bendradarbiavimo su valstybe mechanizm, palankios teisins aplinkos ir panaiai. Savivaldi
vietos bendruomeni ir savarankik nevyriausybini organizacij pltrai labai svarbu suteikti
galiojimus veikti ir sudaryti tinkamas slygas siekti ikelt tiksl. Todl nuoseklus viej
paslaug teikimo funkcij perdavimas ioms organizacijoms yra vienas i esmini postmi
valdymo pokyiams inicijuoti. Paymtina, kad iuo metu tik paviens savivaldybs traukia vietos
bendruomenes ar nevyriausybines organizacijas viej paslaug teikim, dauguma
bendruomenini organizacij pltoja tik kultrin veikl ir nedalyvauja sprendiant kitas aktualias
problemas.

20. Tam, kad visuomen nepakankamai aktyviai dalyvauja vieajame valdyme, ar bt tvarkomi
prasti vieieji reikalai, ar priimami visai aliai svarbs sprendimai, turi takos vis dar neveikta
korupcijos, neskaidri sprendim ar ne visada efektyvaus teisingumo vykdymo problema. Tai
gerokai maina visuomens nari pasitikjim tiek alies institucijomis, tiek ir paia teisine sistema.
Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeks vertinama 5 balais i 10 galim ir uima 19 viet
Europos Sjungoje.
27
Pastaruosius 10 met korupcijos suvokimo indekso tendencijos buvo
teigiamos suvokiame save kaip vis skaidresn valstyb, taiau pokyiai yra labai mai ir

26
Eurobarometer, European Values Survey, 2008.
<http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb69/eb69_values_en.pdf> [irta 2011 09 30].
27
Transparancy International, Korupcijos suvokimo indeksas 2010.
http://www.transparency.lt/new/images/ti_ksi_2010.pdf [irta 2011 09 30]

26
reikalauja didesni pastang keisti esam situacij. Pasaulio banko tyrimo duomenimis, Lietuvos
teisins sistemos kokybs rodiklis, kuriuo vertinamas sutari vykdymas, nuosavybs teisi
gynimas, policijos ir teism veikla, nra geras uimame 21 viet Europos Sjungoje (pirmauja
Suomija, vedija ir Danija).
28
statymo virenybs nepaisymas, visuomenei priimtin taisykli ir
gyvendinamo teisingumo neatitikimas yra ypa reikminga klitis ne tik aktyviam visuomens
sitraukimui alies valdym, bet ir visos alies raidos procesams.

21. Vieajam valdymui svarbi valdymo kultros kaita pats valdymas turi bti paangus ir
orientuotas rezultatus, o valdymo sprendimai priimami kryptingai, kuo platesniu sutarimu,
pagrstai ir gyvendinami kuo maesnmis snaudomis. Vieojo sektoriaus efektyvumo klausimui
iuo metu skiriama labai daug dmesio atliekamos Vyriausybei atskaiting institucij valdymo
efektyvumo analizs, kiekvienais metais ministerij praoma vertinti savo veikl, iskirti
prioritetines valdymo efektyvumo didinimo kryptis ir panaiai. Taiau sisteminiams pokyiams
svarbus verts u pinigus koncepcijos gyvendinimas visose veiklos srityse tiek teikiant
paslaugas, tiek ir optimizuojant veikl. Valdios institucijos taip pat ypating dmes skiria
rezultatus orientuoto valdymo klausimams tobulinamos veiklos stebsenos, program vertinimo ir
funkcij analizs, poveikio vertinimo sistemos. Vis dlto didiausias ikis tebra informacijos
apie pasiektus rezultatus (veiklos vykdym) naudojimas valdymo sprendimams priimti, t. y.
valdymas turi bti grindiamas rodymais.

22. Svarbiausi viej paslaug, toki kaip sveikatos apsauga, vietimas ar socialin apsauga,
kokyb pagal atskir tyrim duomenis ar indeksus vertinama nelabai palankiai. Pastaruoju metu
politinje darbotvarkje i paslaug struktrinms reformoms skiriama nemaai dmesio. Vis dlto
svarbu paymti, kad valdios gebjimas plaiai teikti paslaugas ir utikrinti aukt j kokyb
tiesiogiai priklauso nuo valdios ilaid dydio. 2008 metais valdios ilaidos sudar 37,4 proc.
BVP (Europos Sjungos vidurkis 46,9 proc., maesns ilaidos buvo tik Slovakijoje ir
Liuksemburge). Kadangi Lietuvos valdios ilaidos yra santykinai maos ir ribotos, btina jas
diferencijuoti, t. y. vertinti teikiam paslaug atitikt visuomens poreikiams ir optimizuoti j
apimt, rasti sutarim dl prioritetini paslaug, j perkamumo ir kokybs.

23. Prast viej paslaug kokyb taip pat lemia nepakankama orientacija paslaug vartotojus ir
menkas j traukimas teikiam paslaug tobulinimo procesus. Orientacijos vartotojus trkum
rodo 2010 metais atlikta vieojo administravimo institucij apklausa dl kokybs vadybos metod
taikymo.
29
Apklausos duomenimis, net 55 proc. apklaust institucij neatliko joki paslaug
vartotoj apklaus dl paslaug kokybs, o 24 proc. institucij net neplanuoja j artimiausiu metu.
i problem taip pat rodo gyventoj apklausos apie valstybs ir savivaldybi staigas rezultatai.
30

2010 metais tik 10 proc. apklaust respondent, kurie kreipsi institucijas, buvo paprayti vertinti
teikiamas paslaugas, o net 90 proc. apklaustj niekas neklaus apie aptarnavimo kokyb.

24. Lietuvos valstybs tarnyba vis dar per daug orientuota veiklos procesus ir teisin j
reglamentavim. iandienos valstybs tarnybai, ypa vadovaujaniai valstybs tarnybos daliai,
bdingas sektorinis ir gana siauras poiris valstybs valdym sunku perengti konkretaus

28
World Bank, The Worldwide Governance Indicators Project. <http://info.worldbank.org/governance/wgi/index.asp>
[irta 2011 09 30].
29
Vidaus reikal ministerija, 2011. Kokybs vadybos metod taikymo Lietuvos vieojo administravimo
institucijose/staigose stebsenos tyrimas. <http://www.vakokybe.lt/lt/kokybes-vadybos-metodu-diegimo-viesojo-
administravimo-institucijose-ir-istaigose-stebesena> [irta 2011 09 30].
30
Vidaus reikal ministerija, Lietuvos gyventoj apklausa apie pasitikjim valstybs ir savivaldybi institucijomis ir
staigomis. <http://www.vakokybe.lt/index.php?id=307> [irta 2011 09 30].

27
sektoriaus barjer ir utikrinti sistemin poir valstybs valdym. Dabartin sistema nesudaro
pakankamai galimybi vadovaujani tarnautoj lyderiavimo ir vadovavimo kompetencijai ir
profesionalumui ugdyti. Atsivelgiant iuos aspektus, galima pagrstai teigti, kad, siekiant
veiksmingai ir lanksiai reaguoti sparius globalios aplinkos pasikeitimus ir ekonomikos ikius,
Lietuvos valstybs tarnybai btini sisteminiai ir neatidliotini pokyiai.

Remiantis atlikta sumanios visuomens, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo apvalga,
galima teigti, kad, siekiant skmingos visuomens kaitos, labai svarbu inicijuoti pokyius
pagrindinje asmenybs ugdymo aplinkoje eimoje, vietimo sistemoje, bendruomenje, vieojoje
ir kultrinje erdvje. Taip pat labai svarbs susitelkimo ir bendradarbiavimo, savs suvokimo
tapatumo ir tarpusavio bendrysts aspektai, rodantys asmens santyk su kitais asmenimis ir paios
visuomens ryius. Ugdant sumani visuomen, turi keistis ir ekonomika. Pagrindins ekonomikos
pltros kryptys turi bti susijusios su verslo aplinkos pokyiais, integracija globalias verslo
sistemas, vidinio vietimo ir mokslo potencialo panaudojimu ir socialins atsakomybs pltra. Tik
tada ekonomika gebs pasinaudoti visuomens krybingumu ir taip kurti aukt pridtin vert.
Visuomens ir ekonomikos kaitos procesus gali paskatinti tik paangos vertybmis grindiamas
valdymas. Tam reikia pokyi viej paslaug teikimo, bendradarbiavimo su pilieiais, verslu,
vietos bendruomenmis ir nevyriausybinmis organizacijomis ir vieojo valdymo kultros srityse.

28
2 PRIEDAS. PAANGOS RODIKLIAI
RODIKLIAI

REIKM VIETA (REIKM)
ES27 VIDURKIS LT 2009 / 2010 m. 2020 m. 2030 m.
VIZIJOS GYVENDINIMO RODIKLIAI
Gyvenimo kokybs indeksas
International Living, 2011
71 balas i 100 68 balai i 100 23 vieta ES

15 vieta ES

ne emesn nei 10 vieta
ES
Laims indeksas
Gallup World Poll tyrimas (apibendrinti
20052009 duomenys)
39 proc. (laiming
moni)
25 proc. 20 vieta ES

15 vieta ES

ES
Demokratijos indeksas
Economist Intelligence Unit, 2011
7,96 7,24 22 vieta ES
15 vieta ES

ES
Darnios visuomens indeksas
Sustainable Society Foundation, 2010
6,68 balo 6,77 balo 13 vieta ES 10 vieta ES
ES
Pasaulio konkurencingumo indeksas
Pasaulio ekonomikos forumas, 20112012
4,71 4,41 17 vieta ES
13 vieta ES

ES
Globalizacijos indeksas
KOF Globalisation index, 2011
82,82 73,64 25 vieta ES
15 vieta ES

ES
SUMANI VISUOMEN
Visuomens dalis, mananti, kad vaizduot
yra viena i svarbiausi savybi, kuri
vaikas turi gyti namuose
Europos vertybi tyrimas, 2008
21 proc. 6 proc. 6 proc. 20 proc. 30 proc.

29
RODIKLIAI

REIKM VIETA (REIKM)
Mokini, atitinkani bent 3 (i 6)
mokymosi pasiekim lyg, dalis
Tarptautinis penkiolikmei tyrimas (PISA),
OECD 2009
skaitymas 54,5
matematika 54,1
gamtos mokslai 56,5
skaitymas 45,6
matematika 47,7
gamtos mokslai
54,1
skaitymas 23 vieta
ES
matematika 22 vieta
ES
gamtos mokslai 18
vieta ES
bent 50 proc.
visoms sritims
bent 55 proc.
visoms sritims
Auktj mokykl reitingai
Akademinis pasaulio universitet reitingas
(ARWU)

n vienas Lietuvos
universitetas nepatenka
geriausij pasaulio
universitet 500-k
bent vienas Lietuvos
universitetas tarp 500
geriausij pasaulio
universitet
bent vienas Lietuvos
universitetas tarp 300
geriausij pasaulio
universitet
3034 m. asmen, baigusi auktj ar jam
prilygintin moksl, skaiius
Eurostatas, 2010
33,6 proc. 43,8 proc. 8 vieta ES
ES
ES
Mokymasis vis gyvenim
Eurostatas, 2010
9,1 proc. 4 proc. 22 vieta ES
18 vieta ES

ES
Visuomens nari, kurie link dalyvauti
vykdant kultrin menin veikl, dalis
Kultros ministerija
46 proc. 46 proc. 60 proc. 70 proc.
Pilietins galios indeksas
Pilietins galios indeksas
Pilietins visuomens institutas, 2010
35,5 balo 35,5 balo 50 bal 60 bal
Visuomens dalis, kuri labai didiuojasi
savo alies tapatybe
Pajam pasiskirstymo koeficientas
(S80/S20)
Eurostatas, 2010
4,8 7,3 27 vieta ES
15 vieta ES

ne emen nei 15 vieta
ES

30
RODIKLIAI

REIKM VIETA (REIKM)
Vidutin sveiko gyvenimo trukm
(vyrai/moterys)
Eurostatas, 2010
61,7 60,0 17-18 vieta ES 15 vieta ES
ES
SUMANI EKONOMIKA
Suminis inovatyvumo indeksas
Inovacij Sjungos vieslent, 2010
0,465 0,227 25 vieta ES
15 vieta ES

ES
Verslo aplinkos indeksas
Doing business, 2012
9 vieta ES 9 vieta ES
ES
pirma vieta tarp iaurs
ir Baltijos valstybi
regiono ali,
ES
Bendras vidaus produktas (BVP) vienam
gyventojui, perkamosios galios
standartais
Eurostatas, 2010
100 proc. 57 proc. 24 vieta ES
15 vieta ES

Ne emesn nei 10
vieta ES
Integracijos usienio rinkas indeksas
Eurostatas, 2009
15 vieta ES

ES
Nauj moni proc. nuo bendro moni
skaiiaus
The Worlds Business School INSEAD
(20092010)
14 vieta ES

ES
Verslo ilaidos MTEP (BVP procentais)
Eurostatas, 2009
1,25 proc. 0,2 proc. 20 vieta ES 15 vieta ES
ES
Iduot patent skaiius 100 tkst.
gyventoj
(20092010)
1,9 1,04 26 vieta ES
15 vieta ES

ES

31
RODIKLIAI

REIKM VIETA (REIKM)
Universitet ir verslo bendradarbiavimas
Pasaulio ekonomikos forumas, 2010
4,3 balo 4,2 balo 14 vieta ES
12 vieta ES

ES
moni, dalyvaujani tarptautiniuose
inovaciniuose projektuose, skaiius
Eurostatas, 2008
793,5 369 14 vieta ES 12 vieta ES
ES
Imetam atmosfer iltnamio efekt
sukeliani duj kiekis CO2 ekvivalentu
mln. ton BVP vienetui
Europos aplinkos agentra, 2010
3,49 3,51 12 vieta ES 10 vieta ES
ES
SUMANUS VALDYMAS
Valdymo efektyvumo indeksas
(20092010)
4,97 4,22 21 vieta ES
15 vieta ES

ES
Aukta reglamentavimo kokyb
(20092010)
5,98 balo 5,77 balo 17 vieta ES
13 vieta ES

ES
Pasitikjimas alies institucijomis
(pasitikini policija, valstybs tarnyba,
parlamentu ir Vyriausybe vidurkis)
E. valdios ivystymo indeksas
Jungtini Taut e. valdios tyrimas, 2010
0,6601 0,6295 15 vieta ES

13 vieta ES

ES
Korupcijos suvokimo indeksas
Transparency International, 2011
6,3 balo 4,8 balai 19 vieta ES
15 vieta ES

ES

32

3 PRIEDAS. STRATEGIJOS RENGIMO PROCESAS

1. Strategija siekiama kuo platesnio visuomens sutarimo dl alies vizijos ir paangos vertybi,
todl jos rengimo procesas organizuotas taip, kad jame galt dalyvauti kuo daugiau visuomens
atstov ir socialini partneri.

2. Strategijos pagrindinis rengjas visuomen, aktyviai dalyvavusi visais rengimo etapais.
Siekiant kuo daugiau piliei traukti Strategijos rengim, inicijuotos atviros diskusijos dl
Lietuvos vizijos. alies regionuose veik Idj generavimo centrai, visoje Lietuvoje vyko
Nacionalin idj diena, vis Strategijos rengimo laik veik idj bankas (www.Lietuva2030.lt).
Taip pat buvo paskelbta Idj Lietuvai savait mokyklose mokiniai ra es apie Lietuvos ateit,
gabiausi alies moksleiviai dalyvavo projekte Moksleiviai Vyriausyb ir sil savo vizij.
Lietuvos gyventojai ir viso pasaulio lietuviai savo nuomon apie rengiam Strategij buvo
kvieiami isakyti paskelbtoje vieojoje konsultacijoje (www.lrv.lt).

3. Strategijos rengimo procesui vadovavo Valstybs paangos taryba, kuri susibr inomi
verslo, kultros, meno, mokslo ir visuomens veikjai kartu su Vyriausybs atstovais. Valstybs
paangos taryba analizavo ir vertino temini darbo grupi silymus ir visuomens idjas, pareng
Strategijos projekt, kuris buvo plaiai aptariamas su visuomene ir socialiniais partneriais.
Valstybs paangos taryba ne tik rinkosi 7 oficialius posdius, bet ir dalyvavo visame Strategijos
rengimo procese nuo idj generavimo centr iki radijo laid, kuriose buvo pristatomas Strategijos
projektas. Valstybs paangos tarybos nariai aktyviai dalyvavo vieose diskusijose ir Strategijos
projekto aptarimuose.

4. Esamai situacijai vertinti, visuomens pateiktoms idjoms analizuoti ir pasilymams rinkti
buvo suburtos temins darbo grups Krybin visuomen, Sumani ekonomika ir Pilietin
visuomen ir vertybs. iose darbo grupse savanorikai dirbo nevyriausybini organizacij,
akademinio pasaulio, verslo organizacij ir ministerij atstovai, taip pat nepriklausomi konsultantai
ir ekspertai.

5. Siekiant konstruktyvaus dialogo su socialiniais ir ekonominiais partneriais, organizuotos
apskritojo stalo diskusijos su ini ekonomikos forumu, akademine bendruomene, jaunimo ir
moksleivi organizacijomis, Didiosios Britanijos lietuvi bendruomene, socialini ir ekonomini
partneri asocijuotomis struktromis, visuomens informavimo priemoni ir verslo organizacij
atstovais. Projektas taip pat buvo aptariamas su pasaulio lietuviais Lietuvos diplomatinse
atstovybse, organizuotos konsultacijos su nevyriausybinmis organizacijomis, surengti viei
Strategijos projekto aptarimai 5 regionuose su vietos bendruomens ir verslo atstovais, parengtas
radijo laid, kuriose dalyvavo Valstybs paangos tarybos ir temini darbo grupi nariai, ciklas.

6. Visa susijusi informacija apie Strategijos rengim skelbiama tinklalapyje www.Lietuva2030.lt ir
socialiniame tinklalapyje Facebook (www.facebook.com/Lietuva2030).

33
4 PRIEDAS. STRATEGIJOS GYVENDINIMO MECHANIZMAS

1. Strategijos gyvendinimas tai nuolatinis dinamikas paangos procesas, kuriame iniciatyva
priklauso visuomenei ir Valstybs paangos tarybai, sudaromai Vyriausybs. is procesas nra vien
tiesioginis Strategijos krypi ir iniciatyv gyvendinimas, jis apima ir visuomenei aktuali
klausim sprendim, skatina nuolatin paangos idj krim. Todl Valstybs paangos taryba,
inicijuodama plai diskusij, kvieia visuomen aktyviai sitraukti alies vizijos gyvendinim.
Lietuva 2030 gyvendinim utikrins ie pagrindiniai paangos proceso dalyviai: Atviras
paangos forumas Lietuva 2030, Valstybs paangos taryba ir jos sekretoriatas.

2. Atviro paangos forumo Lietuva 2030 misija skatinti ir palaikyti nuolatin diskusij su
visuomene dl alies raidos proces, prioritet ir vertybi. Forumas bendrai diskusijai ir idj
sklaidai suburs akademikus, verslininkus, kultros atstovus ir kitus aktyvius visuomens atstovus.
Forumo Lietuva 2030 renginiai bus organizuojami ne reiau kaip 2 kartus per metus.

3. Valstybs paangos taryba ne tik palaikys bendravim ir skatins paangos idj svarstym
visuomenje, bet ir imsis lyderysts forumo Lietuva 2030 veikloje. Ji taip pat atliks nuolatin
Strategijos gyvendinimo prieir ir rezultat stebsen. Valstybs paangos taryba kiekvienais
metais vertins Strategijos iniciatyv aktualum ir bus atsakinga u kasmetini paangos darb
srao sudarym ir jo pateikim Vyriausybei. Atsivelgiant iuos aspektus, Valstybs paangos
tarybos sudtis bus atnaujinama, siekiant jos veikl traukti aktyvius visuomens ( 50 proc.),
parlamentini frakcij ( 20 proc.) ir valdios institucij ( 30 proc.) atstovus. Valstybs paangos
taryba posdius rinksis ne reiau kaip kart per 3 mnesius.

5. Valstybs paangos tarybos sekretoriatas dirbs Ministro Pirmininko tarnyboje ir bus
atsakingas u Strategijos gyvendinimo koordinavim ir nuolatin stebsen valdios institucij
lygiu. Sekretoriatas teiks Valstybs paangos tarybai reikiam pagalb dl Strategijos prieiros ir
veiklos stebsenos. Jis taip pat aktyviai dalyvaus forumo Lietuva 2030 veikloje, ypa didel
dmes skirdamas diskusij ivad analizei ir pasilymams dl j gyvendinimo.

6. Strategija bus gyvendinama iomis pagrindinmis kryptimis (gyvendinimo schema pateikiama 1
paveiksle):
greitos pergals kiekvienais metais Vyriausybei sipareigojama gyvendinti deimt
svarbiausi paangos darb;
sistemingas vizijos gyvendinimas per strateginio planavimo dokument sistem (vidutins ir
trumpos trukms planavimo dokumentus);
tiesioginis bendruomeni ir nevyriausybini organizacij traukimas.

7. Greitos pergals metiniai paangos darbai. Valstybs paangos taryba kiekvienais metais,
atsivelgdama paang ir esam situacij, iskirs deimt esmini paangos darb, skirt
svarbiausioms iniciatyvoms gyvendinti. Metiniai paangos darbai bus svarstomi ir diskutuojami ir
atvirame forume Lietuva 2030.

8. Valstybs paangos taryba teiks Vyriausybei pagrindini paangos darb sra, silydama juos
traukti kiekvienais metais tvirtinamus Vyriausybs ar (ir) ministr prioritetus. Taip Vyriausybs
kasmetiniai prioritetai bus susieti su Strategijos iniciatyvomis ir utikrins tuo metu aktualios,
paangos skatinimui svarbiausios, veiklos gyvendinim.

34
9. Metini paangos darb traukimas Vyriausybs prioritetus yra labai reikmingas procesas
Strategijos rezultatams pasiekti, turintis poveik ne tik einamiesiems metams, bet ir ilgesniuoju
laikotarpiu. Vyriausybs prioritetams gyvendinti turi bti sutelkiami visi reikiami itekliai, o tai
daro tiesiogin tak valstybs biudeto sudarymui. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas
utikrinti efektyv Strategijos gyvendinim, svarstydamas pateikt valstybs biudeto projekt,
turt vertinti asignavim paskirstym ir Vyriausybs prioritet ssajas su Strategijos nuostatomis.

10. Sisteminis Strategijos gyvendinimas. Strategijoje apibrtos paangos vertybs turs bti
atspindimos visose vieosios politikos srityse, nustatant strateginius tikslus ar priimant kitus
svarbius valdymo sprendimus. Strategija bus gyvendinama ir per strateginio planavimo dokument
sistem. Jai gyvendinti bus parengta Nacionalin paangos programa, kurioje bus suplanuotas
Europos Sjungos finansins paramos ir nacionalini itekli panaudojimas ilgalaikiams 20142020
met valstybs prioritetams pasiekti. Nacionalins paangos programos rengim koordinuoja
Finans ministerija.

11. Kiekviena ministerija ar Vyriausybs staiga tiesiogiai dalyvaus gyvendinant Strategij.
Rengdamos savo strateginius veiklos planus, institucijos turs vadovautis Strategijos nuostatomis ir
utikrinti Nacionalins paangos programos tiksl gyvendinim. Taigi Strategijos nuostatos turs
tiesiogin tak institucij veiklai.

12. Strategijos gyvendinimo skm bus vertinama stebint paangos rodikli, kurie tiesiogiai nurodo
pagrindinius siekiamus rezultatus iki 2030 met, pokyius. Atsivelgiant tai, kad is laikotarpis yra
pakankamai ilgas, ir siekiant utikrinti ssaj su Strategijos Europa 2020 gyvendinimu,
numatytos tarpins rodikli reikms siekiami rezultatai iki 2020 met.

13. 2020 metais numatomas isamus tarpinis Strategijos vertinimas, kuriuo bt siekiama tobulinti
Strategijos gyvendinimo proces, gerinti pasiektus rezultatus. Strategijos ar atskir jos dali
vertinimas gali bti inicijuojamas ir daniau, norint vertinti tuo metu aktualius jos gyvendinimo
aspektus, pvz., rezultatyvum, naudingum, kai kuri krypi tinkamum ar tstinumo poreik.

14. Visuomenei ir Valstybs paangos tarybai bus nuolat atsiskaitoma u ios strategijos
gyvendinim ir paang siekiant planuot rezultat. Informacija apie paang gyvendinant i
strategij kiekvienais metais bus teikiama vieai svarstyti kaip sudedamoji Vyriausybs veiklos
ataskaitos, teikiamos Seimui, dalis. Paymtina, kad alies paangos procesai bus vertinami ne tik
pagal Strategijoje nustatytus paangos rodiklius, bet ir pagal alies kio konkurencingumo rodiklius.
Strategijos gyvendinimo ataskaita apims ir informacij apie Vyriausybs veiklos prioritet, tarp j
ir metini paangos darb, gyvendinimo paang. Strategijos paangos rodikli vieslent ir
paangos darb gyvendinimo rezultatus bus galima stebti tinklalapyje www.Lietuva2030.lt.

15. Bendruomeni ir nevyriausybini organizacij tiesioginis dalyvavimas. Strategijos
gyvendinim siekiama traukti visuomen ir vairias jos grupes, didiausi dmes skiriant
bendruomeni ir nevyriausybini organizacij dalyvavimui. Lietuvos visuomen ir verslo
organizacijos bus skatinamos savo darbais prisidti prie paangos krypi gyvendinimo. Daug ger
darb siekiant alies paangos daroma jau iandien, tokius gerosios patirties pavyzdius galima rasti
tinklalapyje kiekvienais metais www.Lietuva2030.lt.

35
1 paveikslas. Strategijos gyvendinimo schema

Lietuvos Pažangos Strategija LIETUVA 2030"

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lietuvos Pažangos Strategija LIETUVA 2030"

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

1

LIETUVOS PAANGOS STRATEGIJA

You might also like