Pranevičienė - Kvaziteismai Administracijos Kontrolės Sistemoje

LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS
Birut Praneviien
KVAZITEISMAI
ADMINISTRACIJOS
KONTROLS
SISTEMOJE
Monografija
Vilnius 2003
UDK 342.5
Pr 24
Re c e n z a v o :
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Baudiamosios teiss kated-
ros docentas dr. Armanas Abramaviius;
Vytauto Didiojo universiteto Humanitarini moksl fakulteto Is-
torijos katedros profesorius habil. dr. Egidijus Aleksandraviius
Lietuvos teiss universiteto Teiss fakulteto Administracins teiss
ir proceso katedros 2003 m. vasario 28 d. posdio sprendimu (protokolas
Nr. 1ATK-8) leidinys rekomenduotas spausdinti
Lietuvos teiss universiteto vadovli, monografij, mokslini, mo-
komj, metodini bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2003 m.
balandio 17 d. posdyje (protokolas Nr. 2L-4) leidin patvirtino spausdinti
ISBN 9955 563 27 3 Lietuvos teiss universitetas, 2003
I skyrius. Administracijos veiksm teistumo kontrol administracins teiss kontekste
3
TURINYS
vadas........................................................................................................ 6
I skyrius. Administracijos veiksm teistumo kontrol
administracins teiss kontekste............................................................ 10
1. Administracijos veiksm teistumo kontrols vairov..................... 10
2. Administracijos veiksm teistumo kontrol ir administraciniai
ginai..................................................................................................... 17
3. Administracini gin ir administracinio teisinio reguliavimo
santykis.................................................................................................. 20
3.1. Administracinio teisinio reguliavimo kildinimas i
visuomenins sutarties.................................................................. 21
3.2. Vieojo intereso apsauga administracinio teisinio
reguliavimo objektas..................................................................... 27
3.3. Administracinio teisinio reguliavimo poreikio pagrindimas..... 32
3.4. Administracinio teisinio reguliavimo veikiamos visuomeninio
gyvenimo sritys.............................................................................. 35
3.5. Kritinis poiris administracin teisin reguliavim bei jo
objekt............................................................................................ 36
4. Administracinio teisinio reguliavimo gyvendinimas........................ 38
4.1. Administracijos veikla: atliekamos funkcijos ir gali
didjimas........................................................................................ 38
4.2. Socialins veiklos subjekt diskrecijos esm ir reikm
demokratinje valstybje.............................................................. 39
4.3. Legislatyvin administracijos diskrecija...................................... 41
4.4. Administracins diskrecijos samprata......................................... 44
4.5. Administracin diskrecija versus administracin savival......... 45
4.6. Piktnaudiavimas diskrecijos teise: ultra vires doktrina............. 46
5. Administracini gin genez............................................................. 48
II skyrius. Kvaziteismai administracins justicijos sistemoje............ 50
1. Administracins justicijos samprata................................................... 50
2. Administracins justicijos sistem vairov....................................... 52
2.1. Pranczijos administracins justicijos sistema............................ 52
2.2. Vokietijos administracins justicijos sistema.............................. 57
KVAZITEISMAI ADMINISTRACIJOS KONTROLS SISTEMOJE
4
2.3. Didiosios Britanijos administracins justicijos sistema............ 60
2.4. Jungtini Amerikos Valstij administracins justicijos
sistema........................................................................................... 63
2.5. Kontinentins ir bendrosios (anglosaks) administracins
justicijos sistem apibendrinimas............................................... 69
3. Bendroji teorin ir funkcin kvaziteism paradigma........................ 71
3.1. Kvaziteismo svokos lingvistin analiz.................................. 71
3.2. Kvaziteismai ir valdi padalijimo doktrina............................... 73
3.3. Kvaziteism atsiradim nulmusios aplinkybs......................... 75
3.4. Kvaziteismo ir teismo santykis..................................................... 77
3.5. Kvaziteismo paskirtis, atliekamos funkcijos ir ypatybs............ 80
3.6. Administracini gin nagrinjimo kvaziteisme proceso
standartai: audi alteram parte ir nemo judex in re sua................. 83
3.7. Kvaziteism vairov ir sisteminimo problemos........................ 90
4. Dominuojantys kvaziteism modeliai: genez ir esmins ypatybs 94
4.1. Ombudsmeno institucijos modelis.............................................. 95
4.1.1. Ombudsmeno instituto samprata ir esminiai poymiai. 95
4.1.2. Ombudsmeno institucijos susiformavimo prielaidos ir
raida.................................................................................... 102
4.1.3. Specializuotos ombudsmen institucijos........................ 105
4.1.4. Ombudsmeno vieta valstybje ir vieojo
administravimo tobulinimas............................................. 108
4.2. Tribunol instituciniai modeliai.................................................. 113
4.2.1. Vieojo administravimo raida ir tribunol atsiradimo
poreikis.............................................................................. 114
4.2.2. Tribunol paskirtis ir vairov.......................................... 116
4.2.3. Tribunol ypatybs............................................................ 120
4.2.4. Tribunol privalumai ir trkumai.................................... 121
III skyrius. Administracijos veiksm teistumo kontrols
objektyvizacija Lietuvoje......................................................................... 125
1. Lietuvos administracins justicijos itakos......................................... 125
1.1. Administracijos veiksm teistumo kontrols institucijos
tarpukario Lietuvoje..................................................................... 125
1.2. Administracini teism steigimo prielaidos: Mykolo
Riomerio teoriniai ir praktiniai darbai....................................... 126
2. Administracijos veiksm teistumo kontrols institucijos
atsikrusioje Lietuvoje......................................................................... 129
5
2.1. Konstituciniai pagrindai: mogaus teisi tvirtinimas ir
apsaugos poreikis.......................................................................... 129
2.2. Lietuvos administracins justicijos pokyiai............................... 131
2.3. Lietuvos administracins justicijos udaviniai............................ 135
3. Apie dominuojani kvaziteism modeli analogus Lietuvoje....... 136
3.1. Seimo kontrolieri staiga............................................................ 137
3.1.1. Seimo kontrolieri staigos vieta bei vaidmuo Lietuvos
teisinje sistemoje.............................................................. 137
3.1.2. Teisiniai Seimo kontrolieriaus veiklos pagrindai........... 140
3.1.3. Seimo kontrolieri tiriami skundai.................................. 141
3.1.4. Seimo kontrolieri galiojimai ginant mogaus teises.... 146
3.1.5. Seimo kontrolieri veiklos efektyvumas......................... 150
3.1.6. mogaus teisi bkl Lietuvoje ir Seimo kontrolieri
sprendim vykdymas......................................................... 155
3.1.7. mogaus teisi gynimo padedant Seimo kontrolieri
staigai pranaumai ir trkumai....................................... 157
3.2. Vyriausioji administracini gin komisija................................ 162
3.2.1. Vyriausiosios administracini gin komisijos
atliekamos funkcijos ir vieta Lietuvos teisinje
sistemoje............................................................................. 162
nagrinjam gin problematika..................................... 163
sprendim vykdymas......................................................... 165
3.2.4. Administracini gin nagrinjimo Vyriausiojoje
administracini gin komisijoje privalumai.................. 166
3.3 Vyriausiosios administracini gin komisijos ir Seimo
kontrolieri staigos veiklos pobdio ir apimties analizs
apibendrinimas.............................................................................. 166
IV skyrius. Kvaziteism raidos perspektyvos........................................ 169
1. Kvaziteism institucins reformos galimybs.................................... 169
2. Kvaziteism raidos tendencijos........................................................... 171
3. Kvaziteism potencialo panaudojimo galimybs teiskros ir
teiss paeidim prevencijos procese................................................. 173
Ivados....................................................................................................... 175
Literatra.................................................................................................. 177
Summary................................................................................................... 194
6
VADAS
Remdamiesi valdi padalijimo principu, slygikai galime iskirti
tris valstybs atliekamas funkcijas: legislatyvin
1
, jurisdikcin ir admi-
nistravimo. Valstyb, atlikdama ias funkcijas, turi sudaryti slygas gy-
vendinti mogaus teises. mogaus teiss visuotinai pripastamos auk-
iausia vertybe, jos yra pirmins, gldinios mogaus prigimtyje, anks-
tesns u valstyb
2
. Valstyb negali dovanoti prigimtini teisi ir lais-
vi, jos pagrindinis udavinys utikrinti mogaus teisi saug.
Taigi valstybini institucij esmingoji paskirtis sudaryti slygas gy-
vendinti mogaus teises ir laisves. iai misijai vykdyti valstybinms ins-
titucijoms yra suteikiama nemaai gali, jos turt palengvinti ir utik-
rinti efektyv institucijai priskirt funkcij gyvendinim, o kartu pri-
sidti prie mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo.
Taiau susidaro paradoksali situacija, kai administracijai suteikto-
sios galios tampa grsmingos mogui: veikdamas savo nuoira, parei-
gnas ar institucija gali nukrypti nuo valstybinms institucijoms pri-
skirt bendrj tiksl vykdymo ir galbt dl susitelkimo specifinius
konkreios institucijos tikslus arba dl kitoki subjektyvi ar objektyvi
prieasi paeisti asmens teises.
iuo metu, kai Lietuvoje tvirtinami demokratins valstybs pama-
tai, dl nuolatini teiss akt pakeitim bei papildym, o kai kuriais at-
vejais ir dl nepakankamos valstybs tarnautoj kompetencijos padi-
dja tikimyb, kad gali bti paeisti pavieni moni bei visuomens
interesai. Didel pareign kaita, steigiant naujas valstybs institucijas,
o ypa i pagrind pertvarkant sensias, apsunkina staig darbo kon-
trol, kai kuriems pareignams atsiranda galimyb piktnaudiauti tar-
nybine padtimi arba biurokratikai elgtis, taip paeidiant asmen tei-

1
Monografijoje naudojamas teiss doktrinoje priimtas terminas legislatyvinis
apima tiek statym, tiek ir postatymini akt leidybos funkcij.
2
Viename i Konstitucinio teismo nutarim teigiama, jog Naujausi laik huma-
nistins teorijos paprastai remiasi tuo, kad mogus nuo gimimo turi nuo jo asmens neat-
skiriamas pamatines ir nekintamas teises bei laisves. mogaus prigimtis yra pirminis pri-
gimtini mogaus teisi ir laisvi altinis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
1996 m. lapkriio 20 d. nutarimas // Valstybs inios. 1996. Nr. 1142643).
7
ses. Lietuvai siekiant integruotis demokratin pasaul mogaus teisi
apsaugos imperatyvas ikelia reikalavim kontroliuoti administracijos
veiksm teistum kuo efektyvesniais ir racionalesniais bdais.
Tradicikai administracinje teisje alia vairi vidini ir iorini
administracijos veiksm teistumo kontrols bd paprastai iskiriama
ir analizuojama teismo atliekama kontrol. Tuo tarpu ioje knygoje at-
kreipiamas dmesys specifin kontrol atliekant subjekt kvazi-
teism, kuris nagrindamas administracinius ginus tikrina administra-
cijos veiksm teistum
3
ir gina mogaus teises.
Tiek teism, tiek kvaziteism atliekama vykdomosios valdios insti-
tucij veiksm teistumo kontrol yra vykdoma nagrinjant konkret
teisin konflikt, kilus tarp pilieio ir administracijos, todl, norint su-
prasti mintosios kontrols specifik ioje knygoje mginama atskleisti
administracinio gino esm ir ypatybes.
Gin tarp valstybs ir asmens atsiradimo problematikai nei moksli-
ninkai, nei praktikai iki iol neskyr deramo dmesio. Lietuvoje iki iol
nebuvo atlikta mokslini tyrim, nagrinjani administracini gin
ypatybes, j atsiradimo prieastis, nebuvo iekota administracinio teisi-
nio reguliavimo mokslinio pagrindimo, tik fragmentikai buvo anali-
zuotos svarbiausios administracinio teisinio reguliavimo gyvendinimo
problemos, kurias nulemia netinkamai gyvendinama administracin ir
legislatyvin diskrecija.
Kadangi mogaus teises ir laisves gana danai nepagrstai arba ne-
teistai riboja pai piliei irinktos valdios institucijos veiksmai, pra-
sminga isiaikinti, kaip galima veiksmingiausiai kontroliuoti administ-
racijos veiksmus, kokios institucijos labiausiai tinka atlikti j veiklos
kontrol bei nagrinti administracinius ginus tarp asmens ir administ-
racijos, ginti paeistas piliei teises.
Daugelyje Vakar valstybi kvaziteism veikla turi gilias tradicijas.
Pasaulio mokslininkai yra tyrinj skirting ri kvaziteismini institu-
cij veiklos aspektus. Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje dar 1957 m.
buvo atlikta administracini tribunol veiklos apvalga, kuriai vadovavo
seras Oliveris Frankas. Konkreius klausimus, susijusius su tam tikros
ries kvaziteism veikla, analizavo mokslininkai H. Gennas
4
, N. Wi-

3
Pastaba. ioje knygoje vartojamas teistumo terminas traktuojamas ne vien kaip
statymo raids laikymasis, bet ir kaip teisingumo idjos gyvendinimas.
4
Genn H. Tribunal Review of Administrative Decision-making // Administrative
Law and Government Action: The Courts and Alternative Mechanisms of Review. G.
Richardson and H. Genn (eds). Oxford: Clarendon Press, 1994; Genn H. Tribunals and
8
keley
5
, R. Youngas
6
, M. Adleris
7
, P. Giddingsas, R. Gregory, V. Moo-
re'as, J. Pearsonas
8
, R. Jamesas, M. Seneviratneas
9
, J. Sharpas
10
, J.
Farmeris
11
ir kiti.
Pastaruoju metu mokslininkai ir praktikai nemaai dmesio skiria
specifinio kvaziteismo ombudsmeno, kaip mogaus teisi gynjo,
vaidmeniui vertinti. Nagrinjamos ne tik nacionalins ombudsmeno
staigos. mokslinink akirat patenka ir Europos Sjungos ombud-
smenas, savo veikl pradjs palyginti neseniai (1995)
12
.
Administracijos teisins kontrols tematika buvo publikuoti i
mokslinink darbai: J. Letowskio, C. Wienerio
13
, N. Questiauxo,
14
, S.
A. Smitho, J. M. Evanso
15
, B. Schwartzo, H. W. R. Wadeo
16
, A. Chilo

Informal Justice // Modern Law Review. Vol. 56; Genn H. and Genn Y. The Effective-
ness of Representation at Tribunals. London: Lord Chancellors Department, 1989;
Genn H. Access to Justice: Lessons from Tribunals // Reform of Civil Procedure. Zuc-
kerman A., Cranston R. (eds). Oxford: Clarendon Press, 1995.
5
Wikeley N. Burying Bell: Managing the Judicialisation of Social Security Tribunals
// Modern Law Review. 2000. Vol. 63. Nr. 4.
6
Wikeley N., Young R. Presenting Officers in Social Security Tribunals: The Theory
and Practice of the Curious Amici // Journal of Law and Society. 1991. Nr. 18; The Ad-
ministration of Benefits in Britain. Adjudication Officers and the Influence of Social
Security Appeals Tribunals // Public Law. 1992.
7
Adler M. Lay Tribunal Members and Administrative Justice. London, 1999.
8
Giddings P., Gregory R., Moore V., Pearson J. Controlling Administrative Action in
the United Kingdom: The Role of Ombudsman Systems and the Courts Compared //
International Review of Administrative Science. 1993. Vol. 59. Nr. 2.
9
James R., Seneviratne M. The Legal Services Ombudsman: Forms versus Function?
// Modern Law Review. 1995. Vol. 58.
10
Sharp J. The Administrative Appeals Tribunal and Policy Review. Sydney: Law
Book Co., 1986.
11
Farmer J. Tribunals and Government. London, 1974.
12
Paskutiniaisiais metais buvo apginta keletas disertacij, skirt ES ombudsmeno
analizei: Bonnor P. The European Ombudsman: a Novel Rule-source in Community
Administrative Law. Florence: European University Institute, 2001; Heede K. European
Ombudsman: Redress and Control at Union Level. Roterdam: Erasmus University,
2000; Lazowski A. Non Judicial Mechanisms of Protection of Individuals at Institutions
and Bodies of the EU. Warshaw University Faculty of Law and Administration, 2001.
13
Letowski J., Wiener C. Le controle de ladministration en Europe de lest de
louest. Paris, 1985.
14
Questiaux N., Wiener C. Le Controle de ladministration et la protection des
citoyens. Paris, 1973.
15
Smith S. A., Evans J. M. Judicial Review of Administrative Action. 4nd edition.
London, 1980.
16
Schwartz B., Wade H. W. R. Legal Control of Government: Administrative Law in
Britain and the United States. Oxford, 1972.
9
Robleso
17
, D. J. Galligano
18
, A. Karmolickio, D. Ovsianko, M. Stude-
nikinos ir kt.
Lietuvoje administracijos veiksm teistumo kontrols tema dau-
giausiai ra M. Riomeris, P. Leonas, M. Maksimaitis, A. Vaivila, A.
Dziegoraitis. Lietuvos mokslininkai jau priekariu pagrind administra-
cijos veiksm kontrols poreik, modeliavo jos gyvendinimo mecha-
nizm, taiau j teorijose dar nebuvo kalbama apie kvaziteism, kaip
institucij, galini apsaugoti mogaus teises ir laisves nuo administra-
cijos institucij savivals.
Lietuvoje kvaziteismins institucijos, vykdanios administracijos
veiksm teistumo kontrol ir nagrinjanios administracinius ginus,
veikia palyginti neseniai, todl mintj institucij veikla dar nra su-
laukusi isamesni mokslini tyrim, teorinio ir praktinio pagrindimo,
pasigendama teorinio analitinio pobdio diskusij kvaziteismins
kontrols tema.
i knyga tai mginimas pateikti apibendrint kvaziteism koncep-
cij, sisteminiu poiriu itirti ir vertinti skirting valstybi kvaziteism
funkcins-organizacins struktros modelius, atskleisti administracijos
veiksm teistumo kontrols samprat ir sistem, nustatyti administra-
cini gin atsiradimo prielaidas ir sprendimo kreipiantis kvaziteismus
galimybes.
Rengiant knyg buvo naudotasi pasaulio mokslins literatros alti-
niais, usienio ali ir Lietuvos Respublikos statymais bei teiss aktais,
buvo analizuotos Europos valstybi ombudsmen metins ataskaitos,
bylos bei su j veikla susij dokumentai. Buvo apvelgta usienio ali
teism praktika: analizuotos JAV Aukiausiojo teismo bylos, susijusios
su kvaziteism veikla, esanios Loislaw duomen bazje, kurioje su-
kaupti JAV federalins valdios ir jos valstij leidiami statymai, tai-
sykls, teism sprendimai, taip pat Didiosios Britanijos teism spren-
dimai, pagrind teisingo proceso kvaziteismuose doktrin, esantys
Smith-Bernal Casetrack duomen bazje, kurioje sukaupti Didiosios
Britanijos statymai, taisykls, teism sprendimai.

17
- . (
). : Ad Marginem, 1997.
18
Galligan D. J. Judicial and Non-Judicial Supervision of the Administration in
Central and Eastern Europe. Paris: OECD, 1997.
10
I SKYRIUS. ADMINISTRACIJOS VEIKSM
TEISTUMO KONTROL ADMINISTRACINS
TEISS KONTEKSTE
1. Administracijos veiksm teistumo
kontrols vairov
Administratio ivertus i lotyn kalbos reikia tvarkym, vadovavim,
valdym
19
. Plaija prasme administracija tai valstybs vykdomosios
valdios funkcij atliekanios institucijos. J pagrindin paskirtis or-
ganizuoti statym leidjo priimt akt gyvendinim.
Administracins teiss teorijoje ir praktikoje skiriama vis daugiau
dmesio administracijos veiksm teistumui utikrinti: daugelyje valsty-
bi veikia vairios institucijos, galinios vykdyti administracijos veiksm
teistumo kontrol, mokoma apie kontrols bdus bei priemones.
Paymtina, jog skirting ali administracins teiss mokyklos
kontrols svok supranta nevienodai. Pavyzdiui, rus autoriai,
analizuodami administracijos veiksm teistumo utikrinimo proble-
matik, iskiria kontrols ir prieiros svokas. Kai kurie moksli-
ninkai mano, kad prieira yra savarankikas teistumo utikrinimo
bdas
20
, kiti teigia, kad prieira yra viena i administracijos veiksm
teistumo kontrols ri
21
. Vakar ali teisininkai analizuodami
valstybinio valdymo teistumo utikrinimo problematik labai daug

19
Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2001. P. 37.
20
Plaiau apie tai r. . .
. C. 430467 // (. . .,
. .). , 2000.
21
Plaiau apie tai r. . . . C.
602609,
(609633) // (.
. ., . ., . .). , 1997; . . -
. , 1993; . . -
. , 1979.
11
dmesio skiria kontrolei
22
, kaip visk apimaniam teistumo utikri-
nimo bdui.
Lietuvos administracins teiss doktrinoje nra sukurtos ir visuoti-
nai priimtos teorijos, leidianios aikiai atskirti kontrol nuo priei-
ros, todl ioje knygoje laikomasi nuomons, kad analizuojant admi-
nistracijos veiksm teistumo utikrinimo bdus terminas kontrol
yra tinkamiausias, nes apima prieir kaip vien i kontrols ri
23
.
Terminas kontrol yra kils i prancz kalbos odio controle,
reikianio ko nors tikrinim, prieir
24
. Taigi administracijos veiksm
kontrol administracijos veiksm vertinimas pagal nustatytus reikala-
vimus, taisykles. Kontrols funkcij atliekantys subjektai siekia atsakyti
klausim, kaip: tinkamai ar netinkamai veik administracija.
Visa tai rodo, kad kontrol visada sudaro ie elementai: kontrols
subjektas (kontroliuojantysis), objektas (kontroliuojamasis), tam tikros
taisykls, standartai, reikalavimai, kuri privalo laikytis kontroliuoja-
masis. Kai kurie autoriai iskiria dar vien element kontrols dalyk,
kuris nurodo, kas yra kontroliuojama, pavyzdiui, objekto veikla atitin-
kamu poiriu, tam tikra ios veiklos sritis. Kiti mokslininkai mano, jog
taip skirti objekt ir dalyk yra netikslinga. Teigiama, jog valstybs ins-
titucija ir jos veikla yra vientisa duotyb, todl kontrols objektas ir da-
lykas atskirti dirbtinai, tai neteikia jokios apiuopiamos naudos, tiesiog
be reikalo aidiama svokomis.
Atliekant kontrol faktin padtis lyginama su reikalaujama, verti-
nama, kaip kontrols objektas, jo veikla atitinka nustatytas taisykles,
standartus, reikalavimus.
Tradicikai administracijos veiksm teistumo kontrol skirstoma
valstybin ir visuomenin. Pasak D. M. Ovsianko, kontrol tai tam
tikr galiotj valstybs institucij (statym leidiamosios, vykdomo-
sios ar teismins valdios) arba visuomenini organizacij veikla, kuri

22
Plaiau apie tai r. Schwartz B., Wade H. W. R. Legal Control of Government:
Administrative Law in Britain and the United States. Oxford, 1972; Giddings P., Gregory
R., Moore V., Pearson J. Controlling Administrative Action in the United Kingdom: The
Role of Ombudsman Systems and the Courts Compared // International Review of
Administrative Science. 1993. Vol. 59 (2). P. 291309; Christopher F. E. Administrative
Law Rethinking Judicial Control of Bureaucracy. U.S.A.: Yale university, 1990; Aronson
M., Dyer B. Judicial Rewiev of Administrative Action. Sydney: LBC Information Servi-
ces, 1996.
23
Pastaba: Dabartiniame Lietuvi kalbos odyne nurodomos tokios odio prie-
ira reikms: 1) saugojimas, stebjimas, kontrol; 2) priirjimas, globojimas, rpi-
nimasis, o kontrol aikinama kaip ko nors tikrinimas, prieira.
24
Dabartins Lietuvi kalbos odynas. Vilnius, 1993. P. 325.
12
atlikdami ie subjektai organizacinmis-teisinmis priemonmis ir b-
dais aikinasi, ar nebuvo koki nors j kontroliuojam valstybinio val-
dymo institucij ir j tarnautoj veiklos teistumo paeidim, ir, jeigu
j atranda, laiku paalina, atkuria paeistas teises, kaltus asmenis pa-
traukia atsakomybn, imasi priemoni, kad bt ukirstas kelias ki-
tiems teistumo ar disciplinos paeidimams
25
.
Valstybin kontrol, remiantis valdi padalijimo principu, gyven-
dina statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institu-
cijos. Visuomenin kontrol gali vykdyti vairios visuomenins organi-
zacijos, profesins sjungos, politins partijos ir netgi pavieniai asmenys
(pvz., pateikdami skundus ar pareikimus dl neteist valstybs parei-
gn veiksm).
Vykdomosios valdios kontrol, atliekama kit valdios institucij
(statym leidiamosios, teismins valdios), vadinama iorine, o vyk-
doma pai vykdomosios valdios institucij savo sistemoje vidine.
Lietuvos Respublikoje administracijos veiksm teistumo kontrol
vykdo daug vairi subjekt. Parlamentin vykdomosios valdios insti-
tucij kontrol atlieka Seimas
26
, kaip kolegiali institucija, Seimo na-

25
. . // -
(. . ., . .). , 2000. C.
433.
26
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, jog Seimas priiri Vyriausybs
veikl, atlieka kit valstybini institucij veiklos kontrol, priiri, kaip vykdomas biu-
detas. Administracijos veiksm teistumo kontrol Seimas vykdo ypatingomis priemo-
nmis. statymuose numatyti tokie Lietuvos Respublikos Seimo kontroliniai galiojimai
valstybs valdymo srityje: Seimas svarsto ministro pirmininko pateikt program ir
sprendia, ar jai pritarti, vykdydamas Vyriausybs veiklos prieir, gali reikti nepasiti-
kjim Vyriausybe arba ministru pirmininku, tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip
jis vykdomas. Konstitucijos 61 str. numatyta tokia Seimo kontrols forma kaip paklausi-
mas ministrui pirmininkui arba ministrui, kit Seimo sudarom valstybs institucij va-
dovams. Be to, Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij ministrui pirmininkui arba
ministrui. Konstitucijos 74 str. numatytas apkaltos procesas, juo Seimas gali paalinti i
uimam pareig tam tikrus pareignus, jis gali bti vertinamas kaip tam tikra Seimo
kontrols forma. Konstitucijos 101 str., Seimo statuto 33 str. numatyta, kad Vyriausybs
nariai, kiti valstybs pareignai, kuriuos skiria ar kuri paskyrimui reikalingas Seimo
pritarimas, privalo atsiskaityti Seimui u savo veikl, pateikti savo veiklos ataskait. Taip
Seimas kontroliuoja j veikl. Parlamentins kontrols forma galima vadinti ir Konstitu-
cijos 105 ir 106 str. tvirtint teis kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism su
praymu itirti teiss akt atitikt Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams.
13
riai
27
, Seimo komitetai
28
, komisijos
29
, specialiai steigtos kontrols stai-
gos
30
.
Administracijos veiksm teistumo kontrol taip pat vykdo Lietuvos
Respublikos statym vykdomoji valdia, jai atstovauja prezidentas
31
,

27
Seimo statuto 12 str. numatyta, kad Seimo narys nagrinja skundus, jeigu reikia,
siunia juos kitoms institucijoms, ios privalo atsakyti Seimo nariui. i veikla pagrstai
gali bti laikoma tam tikra kontrols forma.
28
Seimo komitetai taip pat vykdo administracijos veiksm tam tikrose srityse teis-
tumo kontrol. Seimo statuto 10 str. numatyti i komitet galiojimai, darbo tvarka.
Seimo komitetai turi teis tikrinti, kaip laikomasi statym, kit Seimo nutarim, kaip
atsivelgiama j rekomendacijas. Seimo komitetai iklauso Vyriausybs nar ar kit pa-
reign, kuri dalyvavimas komiteto posdyje btinas, taip pat komitetai turi teis rei-
kalauti tam tikr institucij veiklos ataskait. Seimo statuto 11 str. numatytos ir kiekvie-
nos i komitet atliekamos parlamentins kontrols veiklos kryptys (pvz., teiss ir teist-
varkos komitetas atlieka teissaugos institucij, iskyrus teismus, veiklos parlamentin
kontrol, rengia su tuo susijusias ivadas ir pasilymus).
29
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 12 str. numatyta, kad Seimas gali sudaryti lai-
kinsias kontrols ar tyrimo komisijas, skirtas kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo spren-
dimai, surinkti ir Seimui pateikti informacij bei ivadas, reikalingas sprendimui priimti.
Laikinoji tyrimo ar kontrols komisija, atlikusi pavest darb, surinkusi ir apibendrinusi
duomenis, ivad bei nutarimo projekt pateikia Seimui galutiniam sprendimui priimti.
30
Specialus vykdomosios valdios veiksm teistumo kontrols subjektas yra Valsty-
bs kontrolieriaus staiga, steigta priirti, ar teistai valdomas ir naudojamas valstybs
turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas. Valstybs kontrols veiklos specifikum
lemia tai, kad jos vykdoma kontrol apima labai siaur srit, tai yra tam tikr institucij
kin-finansin veikl.
Kita institucija, atliekanti vykdomosios valdios veiksm kontrol Seimo vardu, yra
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, tiriantys piliei skundus dl valstybs ir savi-
valdybi pareign piktnaudiavimo arba biurokratizmo.
Lietuvos Respublikos Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus staiga yra taip
pat viena parlamentins kontrols institucij. Ji nagrinja piliei skundus dl diskrimi-
nacijos ir seksualinio priekabiavimo.
Dar viena Seimo steigta specializuotos kontrols institucija yra Lietuvos Respubli-
kos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga, tirianti skundus dl fizini ar juridini
asmen veiksm ar neveikimo, dl kuri paeidiamos arba gali bti paeistos vaiko tei-
ss; kontroliuoja, kaip gyvendinamos Konstitucijos, Seimo ratifikuot konvencij, Lie-
tuvos Respublikos statym, kit teiss akt, reglamentuojani vaiko teisi apsaug,
nuostatos Lietuvoje; priiri ir kontroliuoja institucij, susijusi su vaiko teisi ir jo tei-
st interes apsauga, veikl ir kt.
31
Lietuvos Respublikos prezidento, kaip valstybs vadovo, kontroliniai galiojimai
numatyti Konstitucijoje. Prezidentas vykdo kontrol netiesiogiai, pavyzdiui, skirdamas
(Seimo pritarimu) ministr pirminink, pavesdamas jam sudaryti Vyriausyb, tvirtinda-
mas jos sudt, skirdamas ir atleisdamas ministrus, teikdamas Seimui tam tikr valstybs
pareign kandidatras arba pats skirdamas ir atleisdamas tam tikrus valstybs pareig-
nus. Be to, prezidentas turi teis kreiptis Konstitucin Teism dl Vyriausybs teiss
akt pripainimo prietaraujaniais Konstitucijai ir statymams.
14
Vyriausyb
32
, kaip kolegialus subjektas, ir jos staigos
33
bei apskrities
valdymo institucijos
34
. Lietuvos Respublikoje vykdomosios valdios at-
liekama administracijos veiksm teistumo kontrol yra vairi, vykdoma
ne tik pavaldi, bet ir nesusijusi pavaldumo santykiais institucij at-
vilgiu, be to, gali bti tikrinama visa kontroliuojamojo objekto veikla
arba tik tam tikra jos sritis, konkreti funkcija.
Teismas, gyvendindamas teisingum, taip pat kontroliuoja vykdo-
mosios valdios veiklos teistum. Teismin valdia ne tik vykdo teisin-
gum, bet ir geba aktyviai paveikti vykdomosios valdios veiksmus.
Teismo nepriklausomyb yra vykdomosios valdios teismins kontrols

32
Vyriausyb vadovauja ministerij ir kit Vyriausybs staig veiklai ir j kontro-
liuoja. Vyriausyb savo kontrolin veikl faktikai vykdo posdi metu, kai ministro
pirmininko reikalavimu ministrai ir Vyriausybs staig vadovai pateikia Vyriausybei
ministerij ir Vyriausybs staig veiklos ataskaitas, ministrai ir staig vadovai skaito
praneimus. Vyriausyb turi teis panaikinti ministr, ministerijoms pavaldi staig,
taip pat Vyriausybs staig teiss aktus, jei ie prietarauja Konstitucijai, statymams,
kitiems auktesn juridin gali turintiems teiss aktams. Lietuvos Respublikos Vyriau-
syb turi teis kreiptis Konstitucin Teism, praydama itirti, ar tam tikri teiss aktai
neprietarauja Konstitucijai.
33
Literatroje vykdomosios valdios atliekama administracijos veiksm teistumo
kontrol skirstoma bendros kompetencijos organ vykdom kontrol (paios Vyriau-
sybs, kaip kolegialaus subjekto), akins kompetencijos organ vykdom kontrol ir
tarpakins kompetencijos organ vykdom kontrol.
akins kompetencijos Vyriausybs institucijos (ministerijos, departamentai, kitos
Vyriausybs staigos) kontroliuoja pavaldi sistemos moni, staig, organizacij veik-
los teistum (pvz., Lietuvos Respublikos finans ministerija kontroliuoja Muitins de-
partamento veikl).
Tarpakins kompetencijos Vyriausybs institucijos neperengdamos savo kompe-
tencijos rib kontroliuoja tam tikr kit, joms nepavaldi, institucij veikl. Tokios
kompetencijos institucijos vykdo savo kontrolin veikl tam tikr institucij funkcij ar
tam tikros j veiklos dalies atvilgiu. Tokios kontrols ypatyb kontrols objektas nra
pavaldus subjektui. Pavyzdiui, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vy-
riausybs yra galiotas tikrinti, kaip ministerijos, kitos Vyriausybs staigos, savivaldybi
vykdomosios institucijos, kiti fiziniai bei juridiniai asmenys vykdo Lietuvos Respublikos
statistikos statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimus statistikos ir atskaito-
mybs klausimais.
34
Lietuvos Respublikos Vyriausybs statyme numatyta, kad Vyriausyb valdym
apskrityje organizuoja per apskrities virinink, ministerijas bei Vyriausybs staigas.
Apskrities valdymo institucijos taip pat vykdo administracijos veiksm teistumo kon-
trol. Apskrities virininkas pagal jam pavestus udavinius kontroliuoja socialini pa-
slaug teikim apskriiai priklausaniose socialini paslaug teikimo staigose, atlieka
ems naudojimo valstybin kontrol, kontroliuoja augal apsaugos priemoni naudo-
jim, atlieka valstybins mik bkls, naudojimo, atkrimo bei apsaugos kontrol,
kontroliuoja saugaus eismo priemoni valstybini program gyvendinim visoje apskri-
ties teritorijoje ir t. t.
15
garantija. Savo veiklos procese teismai gyvendina kontrolin funkcij,
tikrindami valstybinio administravimo subjekt bei pareign ileist
teiss akt ir veiksm teistum.
Teismo kontrols klausimus priekariu nagrinjo prof. M. Riomeris,
jis skirst j atsitiktin quasikontrol ir tiksli teismo kontrol.
Atsitiktins quasikontrols esm yra ta, kad klausimas apie valdios
akto teistum ikyla atsitiktinai, tiek, kiek akto teistumas susijs su
sprendiama byla. Savaime is valdios aktas nra skundiamas. Teis-
mas iuo atveju netaiko joki sankcij to akto neteisei. Tiksli teismo
kontrol, pasak prof. M. Riomerio, tiesiogiai skiriama valdios organ
darb teistumui tikrinti. io metodo elementas neteiss valdios
akte konstatavimas ir tos neteiss sudraudimas tam tikromis sank-
cijomis. Teismo veikimo pagrind sudaro ginas dl akto teistumo.
Teismas isprendia skund teiss akto teistumo atvilgiu, sudraudia
neteis, panaikindamas akt savo sprendimu. Tas valdios darbams
teismas, kuris vykdo tiksli civilinio ir baudiamojo teismo darb
teistumo kontrol, vadinamas kasaciniu teismu. Tas valdios darbams
teismas, kuris vykdo tiksli administracijos organ darb teistumo
kontrol, vadinamas administraciniu teismu. Tas valdios darbams
teismas, kuris vykdo tiksli statym leidjo darb teistumo kontrol,
vadinamas konstituciniu teismu
35
.
1999 m. Lietuvoje skundams dl vieojo administravimo subjekt
priimt administracini akt bei veiksm ar neveikimo nagrinti buvo
steigti specializuoti administraciniai teismai. Administracinis teismas
pradeda tikrinti mintj administravimo subjekt akt ar veiksm
teistum gavs skund (praym) arba savo iniciatyva, kai, nagrin-
damas individuali byl, teismas suabejoja administracinio norminio
akto teistumu. Paymtina, kad su abstrakiu praymu itirti administ-
racinio akto teistum teism gali kreiptis Seimo nariai, Valstybs
kontrols pareignai, Seimo kontrolieriai, apskrii virininkai, ben-
drosios kompetencijos teismai, specializuoti teismai, taip pat prokuro-
rai bei, atitinkamais atvejais, Vyriausybs atstovai. Kiti asmenys tok
praym gali pateikti tik tada, kai tame teisme yra nagrinjama kon-
kreti byla dl j teisi paeidimo.
Literatroje nurodomos tokios teismins kontrols formos:
1) piliei skund dl pareign ir valstybinio valdymo institucij
priimt sprendim ir veiksm, paeidusi j teises ir laisves, nagrinji-

35
Rmeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1994. P.
45.
16
mas; 2) organizacij skund nagrinjimas; 3) skund dl valstybinio
valdymo institucij priimt teiss akt pripainimo neteistais nagrin-
jimas; 4) valstybinio valdymo institucij teiss akt, turini reikms
sprendiant byl, nagrinjant baudiamsias, civilines, administracines
bylas, teistumo tikrinimas; 5) skund dl nutarimo administracinio tei-
ss paeidimo byloje nagrinjimas; 6) parengtinio tyrimo kokybs pa-
tikrinimas nagrinjant baudiamsias bylas; 7) valstybinio valdymo ins-
titucij, organizacij ir pareign veiklos teistumo ir disciplinos patik-
rinimas, nagrinjant civilines, baudiamsias, administracines bylas
36
.
Teismo kontrol skirstoma tiesiogin ir netiesiogin. Tiesiogin
kontrol pasireikia teismui nagrinjant skundus, pareikimus dl vals-
tybinio administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teis-
tumo, o netiesiogin kontrol nagrinjant civilines, baudiamsias ir
administracines bylas, kai teistumo klausimas ikyla, jei jis turi takos
sprendiant pagrindin klausim, susijus su nagrinjama teismo byla ir
jis isprendiamas lygiagreiai.
Taigi nagrindamas teisinius ginus bei priimdamas dl j sprendi-
mus, teismas atlieka vykdomosios valdios ir pareign veiklos kon-
trol.
Sklandiai funkcionuojanti piliei pretenzij ir skund nagrinjimo
sistema yra viena pagrindini prielaid, utikrinani teistum. Sks-
dami vykdomosios valdios institucij pareign veiksmus, pilieiai ne
tik gina (tikrai ar tariamai) paeistas savo teises, bet kartu ir kontro-
liuoja administracijos veiksmus ir sprendimus.
ioje monografijoje dmesys sutelkiamas specifin kontrol atlie-
kant subjekt kvaziteism, jis, nagrindamas administracinius ginus,
kartu tikrina administracijos veiksm teistum, tinkamum ir veikia
kaip mogaus teisi gynimo institucija.
Paymtina, jog administracijos veiksm teistumo kontrol nra
savitiksl, vairs kontrols bdai bei j gyvendinanios institucijos yra
prasmingos tiek, kiek savo veikla padeda utikrinti mogaus teisi
saug.

36
/ . . :
, 2000. C. 279.
17
2. Administracijos veiksm teistumo kontrol ir
administraciniai ginai
Tiek teism, tiek kvaziteism atliekama vykdomosios valdios insti-
tucij veiksm teistumo kontrol vykdoma nagrinjant konkret tei-
sin konflikt, kilus tarp individo ir administracijos, todl norint su-
prasti ios kontrols ypatybes btina isiaikinti administracinio gino
esm.
Socialinje aplinkoje kyla teiss norm veikimo arba, kitaip sakant,
teisins tvarkos problema. Joks pastovus socialinis bendravimas, kuriuo
yra gyvendinami tam tikr socialini grupi interesai, negali plstis be
teiss norm, formuojani ir tvarkani bendravimo dalyvi sociali-
nio junginio nari elges. Tais atvejais, kai teiss normos neveikia
arba netinkamai veikia, kai teisini santyki dalyviai nesilaiko teiss
norm pareigojim ir taip yra paeidiama teisin tvarka, kyla kon-
fliktai, vadinami teisiniais ginais.
Administraciniai ginai yra tokie teisiniai konfliktai, kurie kyla i
vieosios teiss reguliuojam teisini santyki. Kaip inoma, vieosios
teiss esmin paskirtis reguliuoti teisinius valstybs ir visuomens (pi-
liei) santykius. Siekiant sukonkretinti, reikt paymti, jog administ-
raciniai ginai kyla i administracinio pobdio teisini santyki, pasi-
ymini tuo, jog jie susiklosto dl valstybs institucij vykdomosios-
tvarkomosios veiklos, kitaip sakant, administravimo. Viena i administ-
racinio teisinio santykio ali daniausiai yra valstybs vykdomoji ins-
titucija arba tokia institucija, kuriai yra suteikti vieojo valdymo ir vi-
daus administravimo galiojimai
37
. Be to, administraciniams teisiniams
santykiams bdingas pavaldumo ryys tarp j dalyvi. is ryys gali bti
dvejopas: organizacinis, egzistuojantis tam tikroje sistemoje, ir admi-
nistracinis, kai organizacinio ryio tarp ali nra.
Pagal Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statym,
administraciniais ginais vadinami asmen konfliktai su vieojo admi-
nistravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldi vienas kitam vie-
ojo administravimo subjekt
38
.

37
Andriukeviius A. Probleminiai administracinio teisinio reguliavimo dalyko klau-
simai // Teis: mokslo darbai. Vilnius, 2002. Nr. 42. P. 11.
38
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas // Valstybs inios.
2000. Nr. 852566, 2 str.
18
Administracins teiss, kaip teiss akos, samprata nulemia admi-
nistracinio gino samprat bei ypatybes. Atsivelgiant tai, kokia admi-
nistracins teiss akos paskirtis vienoje ar kitoje teisinje sistemoje,
gali bti taikomas skirtingas administracinis teisinis reguliavimas, ir,
atitinkamai, skirtingai gali bti suprantamas administracinio gino po-
bdis. Pavyzdiui, administracins teiss tvyne vadinamoje Pranczi-
joje i teiss aka reguliuoja administracini institucij organizacij ir
veikl, j tarpusavio santykius, teisin status ir vidin struktr. Be to,
administracins teiss normos reguliuoja santykius, susiklostanius tarp
administracini institucij ir individ
39
. Administracija turi galiojimus
ne tik vykdyti, bet ir priimti valdymo sprendimus. Priimti tokius spren-
dimus administracija gali ir neturdama kitos alies sutikimo, kadangi
jai tokius galiojimus suteikia Konstitucija ir statymai. Administracijos
sprendimai i esms gali bti dvejopi: 1) normini-reguliuojamj akt
primimas arba 2) individualaus administracinio arba finansinio pob-
dio akt primimas. Be abejo, dl administracijos priimam spren-
dim bei dl j nevykdymo kyla vairi administracini gin. Tuo
tarpu Jungtinse Amerikos Valstijose administracin teis reguliuoja
valstybs institucij agentr (administrative agency), nepriklausani
nei statym leidybai, nei teismams, veikl, sprendim primim bei i
agentr veiklos teismin kontrol
40
. JAV skiriama daug dmesio
privai asmen teisi procesinms garantijoms tobulinti. Todl JAV
administracin teis nereguliuoja vykdomosios valdios aparato struk-
tros ir organizavimo, taiau detaliai reglamentuoja visus privataus
asmens ir administracini institucij santykius. Esminiai klausimai,
sudarantys administracins teiss branduol, yra ie: administracijos
sprendim primimas (decision making), taisykli nustatymas (rule-
making), kvaziteismin veikla (adjudication) ir administracijos veiksm
teismin kontrol (judicial review of administrative action). Individas ir
jo teisi apsauga yra JAV administracins teiss prioritetas, todl neat-
sitiktinai dominuoja procedriniai klausimai. Tikslumo dlei moksli-
ninkai JAV administracin teis silo vadinti administracine-procesine.

39
Plaiau apie tai r. Brown L. N., Bell J. S. French Administrative Law. 4
th
edition.
New York, Oxford: Clarendon Press, 1993; Bell J., Boyron S., Whittaker S. Principles of
French Law. Oxford University Press, 1998.
40
Plaiau apie tai r. Fox W. F. Understanding Administrative Law. 3
rd
edition. New
York: Matthew and Bender, 1997; Gifford D. J. Administrative Law (Cases and Mate-
rials). Cincinnati: Anderson Publishing Co, 1992, Fundamentals of American Law //
Morrison A. B (general editor). New York University School of Law: Oxford University
Press, 1996.
19
Paymtina, jog JAV administraciniais ginais vadinami tarp privai
asmen ir administracijos kil teisiniai konfliktai.
Vieojo administravimo institucijos ir j tarnautojai turi galiojimus
sprsti pavieni asmen ar j grupi teisms ir pareigoms daranius
tak klausimus. Vykdydami savsias funkcijas ir naudodamiesi suteik-
tais galiojimais, dl vairi prieasi (subjektyvumo, piktnaudiavimo
ir pan.) tarnautojai gali padaryti didel al individams bei visai visuo-
menei. ios aplinkybs lemia btinyb atkreipti dmes ne tik admi-
nistracini gin ypatybes, bet taip pat nustatyti j sprendimo galimy-
bes.
vairios valstybs institucijos, taip pat ir administracins, turi atlikti
pagrindin uduot padti asmenims tinkamai gyventi, gyvendinti
savo teises bei laisves. iai uduoiai vykdyti valstybins institucijos
sutelk nemaai gali. Taiau pastebima, jog neretai valstybs insti-
tucijoms suteiktosios galios tampa grsmingos mogui, kurio teises ir
laisves institucija turt padti gyvendinti, ir gali bti panaudotos prie
j.
Kaip paymjo prof. V. Mikelnas, daniausiai pasitaikantys kon-
fliktai tarp valdios ir piliei (visuomens) yra i piliei ir vykdomo-
sios valdios santyki kil administraciniai ginai, nes btent vykdo-
mosios valdios institucijos usiima kasdieniu labiausiai pilieius lie-
iani reikal tvarkymu
41
.
Santykis tarp valstybs institucij ir individo yra temptas ir skaus-
mingas nuo io santykio priklauso visuomens teisins kultros lygis,
teisinio nihilizmo paplitimas, etc. Kita vertus, dl valdi padalijimo
principo sudtinga kontroliuoti vienos i valdi, iuo atveju vykdo-
mosios valdios veikl ir jos santykius su asmenimis. Todl administra-
ciniai ginai tarp valstybs vardu veikiani institucij ir jos piliei yra
sudtinga kiekvienos iuolaikins valstybs problema.
Skirtingai nei esant civiliniams teisiniams santykiams, susiklosius
administraciniams santykiams pilietis nra lygus teisinio santykio daly-
vis. Administracija turi daugiau gali, todl pilietis visada yra labiau pa-
eidiamas jis turi paklusti administracijos ileist taisykli reikalavi-
mams, priimtiems sprendimams ir pan. tai todl ginai tarp valstybs
ir individo daugelyje valstybi sprendiami skirtingai nei civiliniai gin-
ai, kuriamos specialios institucijos, sprendianios ginus tarp valsty-
bs ir pilieio.

41
Mikelnas V. Civilinis procesas. 2 d. Vilnius: Justitia, 1995. P. 119.
20
Kalbant apie gin, kilus tarp valstybs ir pilieio, reikia paymti,
jog toks administracinis ginas kartu ikelia ir vykdomosios valdios
veiklos teistumo klausim.
Asmens ir valstybs, tiksliau jos staig santykis yra labai svarbus ir
nuo jo priklauso, kokie apskritai yra mogaus teisi ir laisvi suvokimo
ir apsaugos standartai. Susiduria dvi erdvs mogaus prigimties ir tei-
ss saugoma erdv bei valstyb, jos staiga, supama gyvavimo erdvs,
kuri, pasak prof. A. Vaivilos
42
, prasminga tiek, kiek utikrina pirmj.
Tuo labiau, kad, kaip teig T. Hobsas (T. Hobbes), tas, kieno galioje vi-
sus ginti, turi lygiai toki pat gali visus engti. Todl valstyb, jos stai-
gos ne tik mogaus teisi ir laisvi gynjos (teisei apginti reikia vals-
tybs jgos), bet ir potencialiai pavojingiausias prieininkas, todl vals-
tybs valdia ribojama Konstitucijos ir statym, asmuo saugomas nuo
nepagrsto valstybs kiimosi jo erdv.
mogaus teisi tvirtinimas ir j apsaugos poreikis kiekvienai valsty-
bei kelia reikalavim sukurti institucin administracijos veiksm kon-
trols mechanizm, nustatyti teisinius kontrols pagrindus, numatyti
kontrols atlikimo bei administracini gin nagrinjimo bdus, etc.
Platesnis poiris administracijos veiksm teistumo kontrols
koncepcij suponuoja btinyb aptarti prieastis, sukelianias teis-
tumo paeidimus administravimo veikloje ir nulemianias administra-
cini gin atsiradim bei j ypatybes.
3. Administracini gin ir administracinio teisinio
reguliavimo santykis
Analizuojant administracini gin specifik, btina atkreipti d-
mes mintj specifik lemianius veiksnius. Viena i esmini ypaty-
bi yra ta, kad administraciniai ginai daniausiai kyla atitinkamoms
valstybs institucijoms ir j pareignams gyvendinant vykdomj-tvar-
komj veikl. i veikla yra modeliuojama statym leidjo ir gyvendi-
nama daugelyje visuomens veiklos srii. Ginai, kylantys moni
veiklos srityse, patenkaniose administracinio teisinio reguliavimo
sfer, ir kylantys btent i administracini teisini santyki, vadinami
administraciniais ginais.

42
Vaivila A. mogaus teisi realyb teisins valstybs esaties matas. Metodologi-
niai metmenys mogaus teisi koncepcijai sukurti // Asmens konstitucins teiss Lietu-
voje. Tarptautins konferencijos mediaga. Vilnius, 1996. P. 1356.
21
Vadinasi, viena i btin slyg administraciniams ginams kilti
tam tikro administracinio teisinio reguliavimo modelio gyvendinimas.
Kitaip sakant, jeigu konkrets santykiai nepatekt administracinio
teisinio reguliavimo lauk, tuomet dl t santyki atsirad teisiniai
konfliktai bt ne administraciniai ginai, bet kitokio pobdio teisiniai
ginai. Pavyzdiui, jeigu valstybje bt legalizuoti azartiniai loimai,
taiau jie nebt reguliuojami administracinmis teisinmis priemon-
mis, bt galima tiktis, jog tarp moni, susijusi su azartini loim
veikla, daniausiai kilt civiliniai ginai (pvz., dl skol arba laimjim
neimokjimo, etc.), bet ne administraciniai ginai (pvz., dl licencijavi-
mo ar nustatytos azartini loim tvarkos paeidim ir pan.).
Administracinio teisinio reguliavimo klausimas yra labai svarbus,
nes dl netinkamo administracinio teisinio reguliavimo gali bti paei-
diamos asmen (tiek fizini, tiek juridini) teiss ir kilti admi-
nistraciniai ginai.
Mokslininkai paymi, jog administracinje teisje teisinis reguliavi-
mas pasireikia ypatingai
43
. Suprantama, jog nei viena valstyb, nei
viena valdia negali apsieiti be teisinio reguliavimo, kuris yra tokia so-
cialinio reguliavimo ris arba forma, kai teisinis poveikis moni elge-
siui yra daromas teiss normomis. statym leidjas, anot prof. A. Vai-
vilos, nustatydamas privalomo elgesio taisykles, modeliuoja moni el-
ges, taip pakreipdamas moni elges, j tarpusavio santyki bei visos
visuomens raid statym leidjo norim vertybi linkme
44
.
Analizuojant administracinio teisinio reguliavimo esm, pirmiausiai
reikia isiaikinti administracinio reguliavimo prielaidas, kitaip sakant,
reikia isiaikinti, kodl ir kaip atsirado administracinis teisinis regulia-
vimas, kam jis reikalingas valstybje?
3.1. Administracinio teisinio reguliavimo kildinimas
i visuomenins sutarties
Administracinio teisinio reguliavimo atsiradimo prieastys yra tie-
siogiai susijusios su teisinio reguliavimo apskritai atsiradimu, todl
analizuodami administracinio teisinio reguliavimo genez negalime
atsiriboti nuo paios teiss, kaip moni santyki derinimo instrumen-
to, kilms.

43
Plaiau apie tai r. Breyer S. G., Stewart R. B., Sunstein C. R., Spitzer M. L. Admi-
nistrative Law and Regulatory Policy. Problems, Text and Cases. 4 edition, 1999
44
Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 153.
22
Pastaruoju metu daugelis mokslinink pripasta, jog poiris teis,
kaip gyvendinani visuomenin sutart, Vakar alyse iandien vy-
rauja dl demokratini proces raidos
45
. Teisin reguliavim i visuo-
menins sutarties jau antikoje kildino graik filosofas Epikras (341
270 m. pr. Kr.), vliau Ciceronas, naujaisiais amiais angl filosofai
T. Hobsas (T. Hobbes), D. Lokas (J. Locke), XVIII a. prancz
filosofas . . Ruso (J. J. Russeau).
Nepaisant to, jog visuomenins sutarties teorija susilauk ne tik
pritarimo, bet ir kritikos, visgi daugeliui mintosios teorijos krj
idj tenka pritarti ir iandien. Politins filosofijos klasiku laikomo D.
Loko nuomone, visi mons i prigimties yra laisvi, lygs ir nepriklau-
somi, todl n vienas i j negali bti valdomas be jo paties sutikimo
<>, o tai daroma susitariant su kitais monmis sueiti draugn ir su-
sitelkti bendruomen tam, kad kiekvienas kartu su kitais galt pato-
giai, saugiai ir taikiai gyventi netrukdomai naudodamasis savo nuosa-
vybe ir jausdamasis saugesnis u tuos, kurie tai bendruomenei nepri-
klauso
46
.
Panaiai teisinio reguliavimo poreik pagrindia ir T. Hobsas, saky-
damas, jog prigimtini dsni laikymsi gali garantuoti tik valstyb ir
teis, nes kol nra valstybs, mons gyvena prigimtiniame bvyje, tarp
j vyrauja nesutarimai, kylantys dl interes nesuderinamumo. Kiek-
vienas mogus elgiasi egoistikai, todl naivu bt tiktis, jog jie sa-
vaime gerbs vieni kit teises ir pirmiausiai pasirpins kito, o tik paskui
savo interesais. Tokia, pasak T. Hobso, karo bkl veda prie isinai-
kinimo. Taiau yra protas, silantis iekoti ieities. Siekiant suderinti
prieingus moni interesus reikalinga valstyb ir statymai. Todl
mons, sudarydami visuomenin sutart, pereina i prigimtins pilie-
tin bkl. Taip randasi kiekvieno su kiekvienu sutartimi pagrstas su-
sivienijimas vien asmen
47
. Anot T. Hobso, kiekvienas individas
tartum sako: A galioju mog (ar moni susirinkim) ir per-
duodu jam savo teis valdyti mane su slyga, kad tu irgi perduosi jam
savo teis ir taip pat pritarsi visiems jo veiksmams. itaip padarius, vie-
name asmenyje suvienyt moni daugyb vadinama valstybe (com-
monwealth), lotynikai civitas
48
.

45
Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 71.
46
Lokas D. Es apie pilietin valdi. Vilnius: Mintis, 1992. P. 85.
47
Furst M., Trinksas J. Filosofija. Vilnius: Luman, 1995. P. 280.
48
Hobbes T. Leviatanas. Vilnius: Pradai, 1999. P. 183.
23
. . Ruso taip pat teigia, jog visuomen yra susidariusi sutarties
bdu
49
. Jo manymu, mons, siekdami gyventi bendrai, visuomenje,
yra sudar sutart, kuria kiekvienas apribojo savo prigimtines teises. ia
sutartimi visuomens nariai sipareigoja tam tikrai bendrystei: Kiek-
vienas i ms savo asmen ir vis savo gali paveda aukiausiai ben-
drosios valios vadovybei, dl to kiekvienas narys tampa neatskiriama vi-
sumos dalimi
50
. Taiau Ruso suvokta visuomens sutartis yra radika-
lesn u Hobso ar Loko suvoktj: ji tiesiog reikalauja, kad sutarties
partneris atsisakyt savo asmenini pretenzij. is veiksmas skirsto
mones miestieius (bourgeois), kuriems rpi vien savo interesai, ir pi-
lieius (citoyen), kurie vadovaujasi bendra vis valia, apvalyta nuo
egoizmo drumzli. i perskyra susijusi su kita, skiriania vis vali
(volonte de tous) ir bendrj vali (volonte generale). Bendrojoje va-
lioje itirpusi laisva individo valia pereina turiningesn sintez. Ta-
iau tiek vis valia, tiek bendroji valia empirikai reikiasi kaip atskir
vali suma, taigi daugumos apsisprendimas. Ruso manymu, visuotin
valia visuomet yra teisi ir siekia vieosios naudos
51
. O toji visuotin
arba tautos valia reikiasi statymais. Tauta, paklstanti statymams, turi
bti j krja; tik tie, kurie stoja asociacij, turi teis nustatyti bendro
gyvenimo slygas. Taigi pavienius asmenis pareigoja tik bendroji valia.
O toji bendroji valia arba vieoji nuomon susidaro individualias nuo-
mones paveriant bendru vardikliu ir nesutampa su pavieni moni
pairomis.
Apibendrinant mokslinink, pltojusi visuomenins sutarties te-
orij, mintis matyti, kad valstyb ir teis jie kildina i moni interes,
todl teis gali bti grindiama tam tikra bendradarbiavimo idja. Pri-
pastama, kad egzistuoja btinyb kompromisu derinti prieingus
moni interesus. Tokioje visuomenje, kurios nariai nusprendia abi-
pusmis nuolaidomis derinti savo interesus, prievarta pasislenka ant-
rj plan, o teisinio reguliavimo paskirtimi tampa socialinio kompro-
miso siekimas bei visuomens socialins santarvs bei rimties garanta-
vimas.
Galima teigti, jog naujj ami mstytojai, kalbdami apie visuo-
menin sutart ir i jos kylani pilietin visuomen, i esms kalba apie
valstyb. F. A. von Hayekas paymi, jog ir iais laikais vyrauja tenden-

49
1762 m. . . Ruso para veikal Visuomens sutartis (Contrat Social), ku-
riame idst savo teorij apie teiss kildinim i visuomenins sutarties.
50
Ruso . . Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 1979. P. 149.
51
Leonas P. Teiss filosofijos istorija. Vilnius: Mintis, 1995. P. 260.
24
cija tapatinti valstyb ir visuomen. Nors valstyb, kaip vieningai val-
doma tam tikros teritorijos moni organizacija, yra nepakeiiama
kiekvienos bent kiek paengusios visuomens slyga, ji toli grau nra
tapati visuomenei <>. Laisvoje visuomenje valstyb tra viena i
daugelio organizacij, turini parpinti efektyvius iorinius rmus, ku-
riuose gali formuotis savireguliuojanios struktros
52
. Bet kuriuo at-
veju, kalbdami apie visuomen ar apie valstyb, visada tursime min-
tyje ne statin grups asmen vaizd, bet tam tikr proces.
Visuomen tai savo egzistenciniais interesais veikiani individ
savaiminis susivienijimas, beje, prietaringas, nes tokie yra ir patys indi-
vid interesai: juose slypi ir integruojanti, ir dezintegruojanti visuo-
men jga: individas nori isiskirti i visuomens, i jos pabgti (nes vi-
suomen jam udeda pareigas, atsirandanias i sugyvenimo btinybs,
jomis riboja jo subjektines teises) ir kartu nuolat joje bti, nes to reika-
lauja jo paties interes sauga, pasiekiama per individo bendravim su
save panaiais. Tokio bendravimo btinyb kyla i fakto, kad dl indi-
vido egzistencijos utikrinimo sudtingumo n vienas individas nra sau
kultrikai pakankamas, t. y. nepajgus susikurti vis jo egzistencijai
reikaling reikmen
53
. Pritardami F. A. von Hayeko teiginiui visuo-
men tai individ bei organizuot grupi savanorik santyki tin-
klas, visgi turime pripainti, jog toks individ veiklos savanorikumas
yra ne absoliutus, o nulemtas btinybs: neretai mogus visuomenje
veikia liepiamas, veriamas. E. Durkheimas mano, kad esminis visuo-
menje susiklostani moni santyki poymis yra j veikimo privers-
tinumas
54
: mogus veikia visuomenje liepiamas, veriamas; ms tik-
jimas, ms veikimo bdai yra ne ms vien padarinys, mes randame
juos visuomenje ami nustatytus. Tikyba, teis, paproiai yra prie-
vartos formos, kuriomis grup daro mums tak. N vieno akto mes
nepadarome be to spaudimo, ir tai ria mus su ms giminaiiais plaia
prasme
55
. Taigi, E. Durkheimo manymu, visuomen nustato elgesio
taisykl, o individas konkretizuoja j tam tikra forma.

52
Hayek F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. III d. Laisvosios visuomens politin
tvarka. Vilnius: Eugrimas, 1999. P. 195.
53
Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000. P. 306.
54
E. Durkheimas para veikalus Apie visuomeninio darbo pasidalijim (1893),
Saviudyb (1897), Elementarios religinio gyvenimo formos (1912), kuriuose sukr
savit sociologijos teorij, iskirdamas religij, kaip vien svabiausi veiksni, lemiani
moni santyki pobd.
55
Leonas P. Teiss enciklopedija. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto teisi fa-
kultetas, 1931. Fotogr. leid. Vilnius: Pozicija, 1995. P. 37.
25
Todl kalbdami apie laisv individ apsisprendim, apie savano-
rik j jungimsi tam tikr socialin jungin visada turime atsivelgti
j nulemianias konkreios teisins sistemos aplinkybes, dl kuri mi-
ntasis laisvas individ apsisprendimas gali bti vertinamas ne kaip ab-
soliuiai laisvas, o veikiau kaip btinybs nulemtas.
Preziumuojama, jog mons sutinka paaukoti menkesns svarbos
interes vardan svarbesniojo intereso. Vien vertybi aukojimas, sie-
kiant apsaugoti didesnes vertybes, susijs su mogaus socializacijos pro-
cesais, individo patirtimi, slyginiais refleksais (stereotipais), aukljimo
socialinse bendrijose rezultatais, socialine kontrole, etc. Jeigu indivi-
dai sugebt isaugoti visus savo interesus patys, vargu ar jie sutikt
paaukoti maiau svarbius savo interesus. Todl galima sakyti, kad
mons tam tikra prasme yra priversti pasirinkti didesnes vertybes, su-
tikdami atsisakyti ne taip verting j egzistencijai dalyk vardan di-
dij vertybi.
Kai kurie mokslininkai didiausiomis vertybmis, kurioms apsaugoti
mons sudaro visuomenin sutart, vadina prigimtines mogaus teises,
tokias kaip teis gyvyb, teis nuosavyb ir kt.
56
. Kit autori nuo-

56
Prigimtins teiss svok jau aptinkame Platono (428347 pr. m. e.) ir Aristotelio
(384322 pr. m. e.) darbuose. Bet Aristoteliui dar buvo svetima prigimtin moni ly-
gyb. Jis man, kad vieni mons i prigimties yra laisvi, kiti vergai. Pagrindini mo-
gaus teisi svokos raidai nemaai takos turjo stoik mokykla (IV a. pr. m. e.), prasi-
djusi helenistiniu laikotarpiu ir vliau iplitusi visoje Romos imperijoje. ios filosofins
srovs atstovas Ciceronas (10643 m. pr. m. e.) tvirtino, kad visi mons i prigimties yra
lygs ir toji prigimtin vis moni lygyb remiasi dievikuoju protu, siknijusiu pasau-
lyje. Kiti stoik filosofins srovs atstovai Seneka, Epiktetas, Markas Aurelijus taip
pat mok, kad pagarba kiekvienam mogui pagrsta mogaus dalyvavimu dievikajame
prote. Taip buvo paneigta Aristotelio nuomon, kad kai kurie mons i prigimties es
vergai. Ne prigimtis, o socialiniai santykiai ir likimas mones padaro vergais, tvirtino
Epiktetas (50138). r.: Epikteto vadovlis // Filosofijos istorijos chrestomatija: Antika.
Vilnius: Mintis, 1977. P. 409.
Nepaisant i filosofini-etini pastang pagrsti mogaus teis laisvai tvarkyti savo
gyvenim ir reikalus, pltoti humanikum ir demokratij, negalima sakyti, kad antiki-
niame pasaulyje jau buvo pripastamos bendrosios mogaus teiss. Tai buvo tik pavie-
niai teiginiai apie laisv ir lygyb, apie mogaus orum ir pagarb mogui; teiginiai, ku-
riems dar buvo toli iki reikalavimo pripainti vis moni nelieiamas teises.
Svarb mogaus teisi ir laisvi mokslinio tyrinjimo ingsn eng Tomas Akvinietis
(12251274). Pltodamas moksl apie lex aeterna (aminj statym) ir lex naturalis
(natralj statym), Tomas Akvinietis pabr mogaus orumo (dignitas humana)
idj. Savo mokslu apie mogaus natrali (prigimtin) laisv ir apie mogaus asmens
orum Tomas Akvinietis ved vergijos panaikinim. mogus i prigimties yra laisvas
ir egzistuoja pats sau, teig Tomas Akvinietis. r. Sabine G. H, Thorston T. L Politini
teorij istorija. Vilnius: Pradai, 1995. P. 280.
26
mone, kalbant apie teisinio reguliavimo pagrindim, galima iskirti
vien vertyb saugum, apimant ir visas anksiau mintas nuo mo-
gaus neatsiejamas teises, be kuri mogaus egzistencijos nebt galima
vadinti mogikja. Kaip teigia Barry Buzanas, saugumo svok daug
lengviau taikyti daiktams negu monms. Pavyzdiui, pinig saugumas
banke priklauso nuo specifins nesankcionuoto pamimo grsms ar
nuvertjimo tikimybs
57
. Taiau reikia paymti, jog materialiosios
vertybs daniausiai gali bti pakeiiamos panaiomis. Todl B. Buza-
nas numato galimyb padidinti savininko nuosavybs teiss tam tikr
materialij vertyb saugum, pavyzdiui, apdraudiant mint vertyb
nuo praradimo ir pan.
Taiau individ saugumo taip lengvai apibrti negalime. vairs
veiksniai gyvyb, sveikata, statusas, gerov, laisv yra daug labiau
komplikuoti, o kai kurie i j praradimo atveju i viso negali bti atsta-
tyti (gyvyb, kno dalys, statusas)
58
. Be to, skirtingi individualaus
saugumo aspektai danai yra prietaringi (nusikaltim prevencija ar pi-
lietini teisi suvarymas) ir suvaryti objektyvi ir subjektyvi verti-
nim (grsms realios ar sivaizduojamos?) atskyrimo sunkum
59
.
Visuomen padeda ir turi apsaugoti mog, utikrinti jo saugum
plaija prasme, taiau ta pati visuomen gali tapti ir tampa grsminga
mogui. Dauguma grsmi individui kyla dl to, kad mons gyvena
socialinje aplinkoje, kuri generuoja neivengiam socialin, ekonomin
ir politin spaudim
60
. Kaip paymjo T. Hobsas, kai kurios gyvos
btybs, pavyzdiui, bits ir skruzdls, sugyvena draugikai, nors ir
neturi kokios nors vadovybs ir vadovaujasi vien savo individualiais
sprendimais ir potraukiais, neturi kalbos, kuria viena i j galt pasa-

Vlesni mstytojai taip pat pltojo prigimtini teisi teorij: 1651 m. T. Hobsas pa-
ra filosofin veikal Leviatanas, kuriame teig, jog mons sudaro tarpusavio sutart,
pagal kuri steigiama valstyb (civitas). Tai sutartis, pagal kuri mons tapdami pilie-
iais atsisako vis savo teisi ir nusprendia j altiniu laikyti steigtj valstyb, kuri
tampa naujj statym, o kartu ir naujj teisi autore: individ suverenumas atiduo-
damas valdios rankas, o pagrindin valstybs funkcija garantuoti saugum. D. Lokas
eng dar toliau, teigdamas, jog valstyb, sukuriama moni sutartimi, yra paaukta ne
suteikti jiems teises, o apsaugoti tas, kurias jie turi savaime, kaip lygs ir laisvi Dievo vaikai.
Apie prigimtines teises taip pat ra . . Ruso, G. W. F. Hgelis ir daugelis kit ms-
tytoj.
57
Buzan B. mons, valstybs ir baim. Vilnius: Eugrimas, 1997. P. 69.
58
Ten pat. P. 70.
59
Ten pat. P. 70.
60
Ten pat. P. 71.
27
kyti kitai, k ji laiko esant btina bendram griui
61
. Taiau monija
taip gyventi negali
62
.
3.2. Vieojo intereso apsauga administracinio teisinio
reguliavimo objektas
Analizuojant administracinio teisinio reguliavimo esm labai svarbu
isiaikinti administracinio reguliavimo prieastis t. y. atsakyti klau-
sim, koki tiksl siekiama administraciniu teisiniu reguliavimu.
Dauguma autori laikosi nuomons, jog demokratinje valstybje
administracinio teisinio reguliavimo paskirtis i esms yra vieno pagrin-
dinio tikslo siekimas, btent, siekis suderinti prieing grupi interesus
ir taip tvirtinti bei palaikyti visuomenje socialin santarv bei rimt.
Pamginkime pasiaikinti ir sukonkretinti, kaip mintosios grups,
turinios prieingus interesus, yra susijusios su administraciniu teisiniu
reguliavimu?
Visuotinai pripastama, jog administraciniu teisiniu reguliavimu
valstybs administracins struktros siekia reguliuoti daugelio asmen
elges pagal statym leidiamosios valdios priimtus standartus, kuriais
mginama apsaugoti viej interes
63
. Taiau dl skirtingo vieojo inte-
reso interpretavimo iki iol vyksta mokslinink diskusijos.

61
Hobbes T. Leviatanas. Vilnius: Pradai, 1999. P. 182.
62
Pasak Hobso, tai nulemia ios prieastys: 1) mons nuolatos varosi tarpusavyje
dl garbs ir titul, o ito nedaro tos btybs, todl tarp moni iuo pagrindu kyla pa-
vydas ir neapykanta ir galiausiai karai, o tarp an to nra; 2) tarp t btybi bendras g-
ris nesiskiria nuo asmeninio, ir bdamos i prigimties linkusios siekti savo asmeninio g-
rio, jos drauge sukuria ir bendr naud. O mogus, kuris jauia pasitenkinim lyginda-
mas save su kitais monmis, gali mgautis vien tuo, kas j ikelia vir kit; 3) tos bty-
bs, neturdamos (kaip mogus) proto, nemato joki j bendr reikal tvarkymo klaid
ir nemano jas matanios, tuo tarpu yra daugyb moni, kurie mano, kad jie yra u kitus
imintingesni ir tinkamesni vieiems reikalams tvarkyti, todl ir siekia reformuoti ir at-
naujinti, vienas vienaip, kitas kitaip, sukeldami smy ir pilietin kar; 4) tos btybs,
nors ir gali i dalies naudotis balsu, pranedamos viena kitai apie savo norus ir kitus su-
jaudinimus, taiau jos neturi to odio meno, kuriuo kai kurie mons gali pavaizduoti
kitiems tai, kas gera, kaip blog, o blog kaip gr, ir padidinti arba sumainti matom
grio ir blogio dyd, sukeldami moni nepasitenkinim ir savo malonumui drumsdami
j ramyb. 5) Galiausiai t btybi sutarimas yra prigimtinis, o moni santarv vien
susitarimas, kuris yra dirbtinis, todl nieko stebtino, jei reikia dar ko nors kito (be su-
sitarimo), kad j santarv bt tvirta ir ilgalaik, o tai yra bendra valdia, kuri laiko juos
baimje ir nukreipia j veiksmus bendram griui.
63
Pierce R. J., Shapiro S. A., Verkuil P. R. Administrative Law and Process. 2
nd
edi-
tion. University Textbook Series. N.Y., Westbury: The Foundation Press. Inc., 1992. P. 1.
28
a) Vieojo ir privataus intereso santykis
Kai kurie mokslininkai mano, kad vieasis interesas administraci-
nio teisinio reguliavimo srityje nepagrstai sureikmintas, kadangi kiek-
vienas teistas interesas kartu yra vieas. Petras Leonas 1931 m. kny-
goje Teiss enciklopedijos paskaitos teigia, jog interes turi tik at-
skiri asmenys, nes tik jie yra realios visuomens dalys. Vieasis intere-
sas yra privai interes sujungimas, todl galima sakyti, kad teis
saugo tik atskir moni interesus
64
.
Egzistuoja ir prieinga nuomon, paneigianti grynojo privataus inte-
reso egzistavim. Jeigu laikysims nuostatos, jog asmuo yra pirmesnis
nei valstyb, jog valstyb egzistuoja ir veikia mogaus labui, tuomet ir
pavienio mogaus atvilgiu vykstantys procesai, pavyzdiui, teisingumo
vykdymas, konkreios teisins problemos sprendimas, gali bti laikomi
nebe privaiu to mogaus interesu, bet i esms vieu interesu
65
. Taigi
ir tie interesai, kurie tradicikai bt vadinami privaiais interesais,
patekt viej interes apsaugos sfer. Taiau laikantis tokios nuo-
statos, bt sudtinga atrasti skirtum tarp administracinio teisinio re-
guliavimo ir, pavyzdiui, civilinio teisinio reguliavimo.
Svokoje vieasis interesas gldi tam tikras prietaravimas: inte-
reso svokoje slypi individualistinis elementas, nes interesas i es-
ms nusako tai, ko geidia vairs mons. Tuo tarpu svoka vieasis
nurodo tam tikr kolektyvin visum
66
. Todl apibrti, kas yra vieieji
(visuomeniniai) ir kas yra privats interesai, nra taip paprasta, kaip
gali pasirodyti i pirmo vilgsnio. Mums prasti privatins ir vieosios
teiss terminai daro spd, kad privatin teis skirta tik pavieni as-
men labui, o vieoji teis tik bendrai gerovei. Taiau toks poiris
bt pernelyg supaprastintas ir neatskleist teiss esms ir paskirties.
Visuotinai paplits statymu saugomo intereso kriterijus, kuriuo sie-
kiama atriboti privatin ir viej teis, bei skirtingas reguliavimo me-
todo pobdis leidia daryti prielaid, jog egzistuoja administracinis tei-
sinis reguliavimas ir kad jis skiriasi nuo kitoms teiss akoms bdingo
teisinio reguliavimo. Ir tas skirtingumas vis pirma pasireikia ypatinga
administracinio teisinio reguliavimo paskirtimi. Petras Vilutis teig, jog
administracinis teisinis reguliavimas yra skirtas reguliuoti ne visas rei-

64
Leonas P. Teiss enciklopedija. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto teisi fa-
kultetas, 1931. Fotogr. leid. Vilnius: Pozicija, 1995. P. 157.
65
ilinskas D. Ar lipsime med i viraus? Kai kurie probleminiai Lietuvos admi-
nistracins teiss sampratos klausimai // Justitia. 2000. Nr. 1. P. 3537.
66
Lane J. E. Vieasis sektorius. Vilnius: Margi ratai, 2001. P. 18.
29
kal ris, bet tik tas, kurios yra bendro intereso ir vieo naudin-
gumo
67
.
b) Vieojo intereso neapibrtumo problema
Danai kalbant apie administracin teisin reguliavim yra vartoja-
mos svokos vieasis interesas, visuomeninis interesas, visuome-
ninis gris, bendrasis gris, bendra gerov. F. A. von Hayekas tei-
gia, jog i termin neapibrtumas beveik kiekvien interes leido
pavaizduoti kaip bendrj veriant daugyb moni tarnauti tikslams,
maiausiai jiems rpimiems
68
. Diskusijos vieumo ir privatumo atsky-
rimo tema tebevyksta iki iol. Pastebima, jog vieojo intereso arba ben-
drojo grio svokos iki iol nepavyksta grietai apibrti, tad atsivel-
giant valdaniosios grups interesus jai gali bti suteikiamas beveik
bet koks turinys
69
.
L. A. Hartas taip pat velgia nemaai problem, kylani dl vie-
ojo intereso neapibrtumo: Visuomens gris arba bendrasis g-
ris k ios frazs reikia, nra aiku, nes, atrodo, nra toki svarstyk-
li, kuriomis bt galima pasverti vairi alternatyv na bendrj
gr ir nustatyti, kuris i j didesnis
70
.
Galime prieiti ivad, jog vieojo intereso neapibrtumas yra nu-
lemtas vertybi konkurencijos, poirio vertybes kaitos.
Robertas Dahlis kelia klausim: Ar alies pilieiai apskritai turi
kok nors bendrj gr, ir net jei jis egzistuoja, tai kaip j galima at-
skleisti ir jo siekti?
71
Kaip receptas pilietinei dorybei sukurti, pasak R.
A. Dahlio, bendrojo grio idja turi trkum: Pirmiausia, esama filo-
sofini sunkum, ontologini ir epistemologini, per praeit imtmet
apsunkinusi visas pastangas pagrsti bet koki specifin interpretacij.
Kas yra bendrasis gris? Kaip mes galime inoti, kas tai yra?
72
Kaip matome, bent kiek aikesn apibrim, leidiant atskleisti
bendrojo grio ar vieojo intereso svok turin, rasti sudtinga.
Sociologijos enciklopedijoje teigiama, jog vieasis interesas yra tai,
kas objektyviai reikminga, reikalinga kolektyvui, tautai, visuomenei
73
.

67
Vilutis P. Administracin teis: bendroji dalis. Kaunas: Vytauto Didiojo univer-
sitetas, 1939. P. 9.
68
Hayek F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. II d. Socialinio teisingumo miraas.
Vilnius: Eugrimas, 1998. P. 7.
69
The Public Interest / Friedrich C. J. (editor). New York, 1962.
70
Hart L. A. Teiss samprata. Vilnius: Pradai, 1997. P. 278.
71
Dahl R. A. Demokratija ir jos kritikai. Vilnius: Amius, 1994. P. 372.
72
Ten pat. P. 375.
73
Leonaviius J. Sociologijos enciklopedija. Vilnius: Akademija, 1993.
30
Tokia vieojo intereso samprata leidia teigti, jog vieojo intereso turi-
nys yra dinamikas jis gali kisti, atsivelgiant objektyvias aplinkybes,
lemianias mintj reikmingum ir reikalingum.
Petras Vilutis aptaria laipsnik vieojo intereso sampratos kitim:
pirmiausiai ios svokos reik iimtinai bendrus teritorialins srities
gyventoj reikalus, jos buvo lygiai jautrios visiems, pavyzdiui, vieieji
keliai yra bendro intereso atvilgiu prieinami visiems tos srities gyven-
tojams. Po keleto met t svok isiplt prasm, j jo ir tam tikros
mons, kurios yra naudingos kolektyvui; kolektyvas nra lygus visiems
srities gyventojams, ia vieas naudingumas atiduodamas nuosavybs
rankas
74
.
Be to, Vilutis teigia, jog kartais administracinis valstybs veikimas
apsiriboja valstybine prieira. Valstyb tik priiri privatin iniciatyv,
kuri viena rpina to ar kito vieo reikalo tenkinim, pavyzdiui, duonos
pardavimas miesto gyventojams tra priirimas, reglamentuojamas.
Taiau, kai privatin iniciatyva nepajgia aprpinti kokio nors vieo
intereso, valstyb gali jai ateiti pagalb su savo priemonmis, galia, pi-
nigine subsidija ir kitokiomis pagelbinmis priemonmis
75
.
Princip lygmeniu dert ilaikyti vieojo ir privaiojo intereso sky-
rim. Visuomen ir vieosios galios viej interes privalo ginti ir ska-
tinti, o kalbant apie privatj interes, valstyb turi apsiriboti laisvs
laidavimu.
J. E. Lane'as, kalbdamas apie vieuosius interesus, ikelia tam tikr
objektyvumo galimyb: Interesai yra vieieji ne todl, kad dauguma
taip mano, bet todl, kad kiekvienas nort, kad valstyb vadovautsi
btent iais interesais, dl to, kad jie yra racionals arba vis pripas-
tami
76
.
Vienodos nuomons vieojo intereso sampratos klausimu moksli-
ninkai filosofai, politologai, teisininkai vis dar neprijo. Visuomen,
jos nariai tarsi intuityviai suvokia, kas gi yra vieieji interesai, taiau
tiksliai apibrti viej interes vardu vadinamas vertybes yra gana su-
dtinga. Visgi egzistuoja ir tokios vertybs, kurios praktikai nekvestio-
nuotinos ir niekam nekelia abejoni t. y. mogaus teiss ir j ap-
sauga.

74
Vilutis P. Administracin teis: bendroji dalis. Kaunas: Vytauto Didiojo univer-
sitetas, 1939. P. 10.
75
Ten pat. P. 12.
76
Lane J. E. Vieasis sektorius. Vilnius: Margi ratai, 2001. P. 18.
31
c) Vieojo intereso sampratos erdis mogaus teisi apsauga
Jau Antikoje Aristotelis kalbjo apie mogaus teisi ir vieojo inte-
reso santyk. Pasak jo, vieasis interesas tai valstybs tikslas pasiekti
bendr gerov, laim ir teisingum
77
. O tiksl galima pasiekti tik
tada, kai pripastamos mogaus teiss, gerbiamas jo orumas, nelieia-
myb ir t. t. Todl kalbant apie vieojo intereso apsaugojim negalima
atsiriboti nuo prigimtini mogaus teisi apsaugos.
T. Hobsas viej interes apibr kaip visuotin taik ir saugum.
Panaiai ir R. A. Dahlis savo knygoje Demokratija ir jos kritikai pa-
teikia tradicin poir viej interes: laikausi tradicinio poirio,
kad bendrasis gris susideda i tam tikr specifini siekini, kurie
nedviprasmikai gyvendina tiesiog kiekvieno gerov. Jie apima taik,
tvark, klestjim, teisingum ir bendruomenikum
78
.
Taigi galime teigti, kad valstyb turi labai stipriai orientuotis j su-
krusius individus. Valstybs pamatai remiasi jos piliei sutikimu,
kad juos valdyt, ir valstybs veiksmai gali bti vertinami pagal j po-
veik piliei interesams
79
. Reikia pasakyti, kad valstyb, gyvendin-
dama savo misij siekdama utikrinti bendrj gr, taik, tvark ir t.
t., gina mogaus teises, taiau kartu kelia joms grsm.
B. Buzanas valstybs keliamas grsmes individui grupuoja 4 kate-
gorijas:
1) grsms, kylanios i statym primimo ir taikymo;
2) grsms, kylanios i tiesioginio valstybinio administravimo ar
politinio veiksmo prie individ ar j grup;
3) grsms, kylanias i kovos dl valstybs mechanizmo kontrols;
4) grsms, kylanios dl valstybs iorinio saugumo politikos
80
.
Vadinasi, pats pirmasis pavojus yra tikimyb statym lygmeniu
paminti prigimtines mogaus teises. Net ir demokratinse valstybse
netinkamu administraciniu teisiniu reguliavimu gali bti paeidia-
mos mogaus teiss, jeigu vieasis interesas, kur siekiama utikrinti,
bus suprantamas atsietai nuo mogaus teisi apsaugos. Taip gali bti
siekiama apsaugoti viej tvark ar kitok viej interes kartu pami-
nant prigimtines mogaus teises (pvz., primus taisykles blokuoti auto-
mobili vaiuokl, jeigu savininkas nesumokjo rinkliavos u automo-
bilio stovjim, gali bti paeidiamos automobilio savininko nuosavy-

77
Aristotelis. Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 1990. P. 146149.
78
Dahl R. A. Demokratija ir jos kritikai. Vilnius: Amius, 1994. P. 381.
79
Buzan B. mons, valstybs ir baim. Vilnius: Eugrimas, 1997. P. 74.
80
Ten pat. P. 79.
32
bs teiss arba netinkamai nustatant chemini mediag sandliavimo,
saugojimo taisykles bei atsakomyb u j paeidimus, gali bti keliamas
pavojus moni sveikatai ar net gyvybei ir pan.).
Administracinis teisinis reguliavimas bei jo gyvendinimo priemons
turi bti nustatomi atsivelgiant mogaus teisi primat. Tik taip ga-
lima tiktis, kad vieasis interesas netaps savitiksle pseudovertybe, ku-
rios negalima objektyviai pagrsti.
3.3. Administracinio teisinio reguliavimo
poreikio pagrindimas
Nevienodai aikinami gali bti ne tik vieojo intereso, bet ir admi-
nistracinio teisinio reguliavimo samprata bei reguliavimo poreikio pa-
grindimas skirtingu laikotarpiu ir skirtingose administracins teiss
doktrinose. Pavyzdiui, JAV administracins teiss doktrin kuriani
mokslinink nuomone, administracinis teisinis reguliavimas gali bti
naudingas saugant viej interes maiausiai dviem bdais: administra-
ciniu teisiniu reguliavimu galima tobulinti laisvosios rinkos veikl arba
perskirstyti turt kitaip, nei tai atlieka pati rinka
81
. Svarbiausiosios vie-
osios grybs, pasak F. A. von Hayeko, kuriomis turi parpinti valdia,
yra ne tiesioginis tam tikr poreiki tenkinimas, bet sudarymas slyg,
kurioms esant individai bei j grups turi daugiausia galimybi tenkinti
vieni kit poreikius
82
.
Pirmuoju atveju, siekiant tobulinti laisvosios rinkos veikl, administ-
racinis teisinis reguliavimas yra grindiamas prastu rinkos funkciona-
vimu arba btino vieno ar daugiau veiksni, reikaling, kad rinka
veikt efektyviai, trkumu.
Administracinis teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama antrojo tikslo
t. y. perskirstyti turt, yra grindiamas tuo, kad siekiant socialins ir
ekonomins lygybs btinas valstybs sikiimas
83
.
Pamginkime detalizuoti, kuo gali bti grindiamas administracinis
teisinis reguliavimas? Pasak P. H. Schucko, administracinis teisinis re-

81
Breyer S. G., Stewart R. B., Sunstein C. R., Spitzer M. L. Administrative Law and
Regulatory Policy. Problems, Text and Cases. 4 edition. N.Y: A Division of Aspens
Publishers, Inc., 1999. P. 124.
82
Hayek F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. II d. Socialinio teisingumo miraas.
Vilnius: Eugrimas, 1998. P. 238.
83
nd
edi-
tion. University Textbook series. New York, Westbury: The Foundation Press. Inc.,
1992. P. 10.
33
guliavimas gali bti grindiamas: 1) siekiu kontroliuoti monopolijas;
2) siekiu kontroliuoti perteklines pajamas; 3) siekiu slopinti perdt
konkurencij; 4) siekiu apsaugoti vartotoj teises; 5) kompensuoti to-
kias ilaidas, kai daikto kaina neatspindi tikrosios produkto, u kur
visuomen moka, kainos (pvz., gaminant produkt aplink imetama
daug teral, u kuri valym moka visuomen); 6) ilyginti arba kom-
pensuoti nevienod gino ali padt
84
.
Taip valstybs, atsivelgdamos visuomens poreikius, reguliuoda-
mos laisv rink, sukr antimonopolinius statymus, turinius utik-
rinti, kad preks ar paslaugos nekainuot daugiau, nei tai bt konku-
ruojanioje rinkoje.
Net jeigu rinka funkcionuoja efektyviai, visgi gali atsitikti, kad turtas
bus perskirstomas netinkamai, kadangi kai kurie mons yra pernelyg
neturtingi, kad galt gyventi, neprarasdami mogikojo orumo
85
. To-
kiais atvejais turtas yra perskirstomas tiesiogiai arba netiesiogiai, pa-
vyzdiui, per subsidijas, skirtas bendruomeni krimuisi. Taiau reikia
paymti, kad paprastai valdia remia ne tik vargstanius, bet ir vairias
veiklas, reikalingas normaliai mogikajai egzistencijai.
Vieasis interesas, paaikinantis administracin teisin reguliavim,
nurodo ekonomin arba socialin tiksl, kuriam siekti reguliavimas yra
sukuriamas. Toks tikslas yra arba rinkos efektyvumo tobulinimas, kitaip
sakant, ekonomikos stabilizavimas, arba turto perskirstymo sistemos
keitimas. Valstyb yra socialiai pareigojama per visas savo institucijas
sukurti savo pilieiams mogaus vert egzistencij minimal pagrin-
dini teisi materialin (ekonomin) saugum
86
. Pasak prof. A. Vai-
vilos, jeigu valstyb pripasta, kad kiekvienas mogus yra vienodai ver-
tingas, turintis mogikj orum ir tam tikra prasme kiekvienas mogus
yra visuomenins gamybos rezultat pajininkas, tuomet valstyb turi
teisingai perskirstyti materialisias ir nematerialisias vertybes. Taip
teisinmis priemonmis valstyb gals panaikinti vien asmen viepa-
tavim kit atvilgiu, atsirandant ekonomins jgos pranaumo pa-
grindu. Siekiant mintojo tikslo, administracinis teisinis reguliavimas
yra grindiamas ne kaip efektyvumo siekimas, bet kaip itekli per-

84
Schuck P. H. Foundations of Administrative Law. New York: Oxford University
Press, 1994. P. 14.
85
nd
edi-
1992. P. 13.
86
34
skirstymas i vien grupi kitoms. Pats akivaizdiausias tokio perskirs-
tymo pavyzdys Socialins apsaugos statymas, tiesiogiai numatantis
itekli perdavim vargams. Kitas pavyzdys kai kuriose valstybse,
taip pat ir Lietuvoje, minimalaus darbo umokesio nustatymas.
Dert paymti, jog administracinis teisinis reguliavimas taip pat
yra skirtas apsaugoti tokias kolektyvines vertybes, kurias sunku pagrsti
ekonominiais argumentais. Mgindamos apsaugoti mintsias kolekty-
vines vertybes iuolaikins valstybs vykdo vairias programas, pade-
danias siekti visuotins gerovs. Paprastai valstybse subsidijuojamos
vairios veiklos, reikalingos sveikai ir vertingai egzistencijai, pavyzdiui,
vairi kultrin veikla, rekreacija, etc.
Taigi administracinis teisinis reguliavimas turi bti skirtas rinkos
veiklos rezultatams suderinti su visuomeninmis vertybmis, tokiomis
kaip teisingumas, siningumas, bei kitomis socialinmis aspiracijo-
mis
87
.
Apibendrinant galima bt teigti, jog demokratinje valstybje ad-
ministracinis teisinis reguliavimas orientuojasi prigimtines mogaus
teises ir juo siekiama garantuoti vis gerov. Administracinis teisinis
reguliavimas daniausiai pasireikia valdios institucij, pareign, pi-
liei ar j susivienijimo tarpusavio santykiuose. Valdios pareignai
yra gav aikius tautos galiojimus veikti tautos vardu ir tautos intere-
sais, todl vykdydami juos gyja teis leisti visiems privalomus paliepi-
mus ir kartu reikalauti, kad mintieji paliepimai bt beslygikai vyk-
domi. Todl administracinis teisinis reguliavimas yra skirtas ir pilie-
iams, ir valstybei (taigi ir jos pareignams). Kai kurie autoriai teigia,
jog administracinis teisinis reguliavimas pirmiausiai yra skirtas tam, kad
valdios institucijos naudotsi suteiktomis teismis atlikdamos savo
funkcijas
88
.
Administracinis teisinis reguliavimas siekia paveikti visuomeninius
santykius valdymo srityje taip, kad bt apsaugomos pagrindins as-
mens teiss ir laisvs, kad bt sudarytos moni, staig ir organizacij
veiklos, j funkcionavimo ir subjektini asmens teisi gyvendinimo s-
lygos.
Todl galima prieiti ivad, kad:

87
Fursk W. F., Shapiro S. A., Weaver R. L. Administrative Procedure and Practice:
Problems and Cases. St. Paul: Minn, West Publishing Co, 1997. P. 15.
88
Stott D., Felix A. The Principles of Administrative Law. London: Cavendish Public
Limited, 1997; Cane P. An Introducion to Administrative Law. 3
rd
edition. New York,
Oxford: Clarendon Press, 1996.
35
administracinis teisinis reguliavimas yra skirtas piliei asmeni-
niam saugumo utikrinimui, teistumui ir teistvarkai palaikyti;
administracinis teisinis reguliavimas siekia optimaliai nustatyti vi-
sus visuomens struktrinius elementus ir sudaro slygas jiems
normaliai funkcionuoti, utikrina piliei teisi ir laisvi pripai-
nim bei gynim
89
.
3.4. Administracinio teisinio reguliavimo veikiamos
visuomeninio gyvenimo sritys
Administracinis teisinis reguliavimas kyla i btinybs reguliuoti vi-
suomeninius santykius, atsirandanius gyvendinant visuomenei ir as-
meniui ikilusius udavinius.
Reguliavimas yra daugiaprasmis vieosios politikos terminas, jun-
giantis daug skirting politini ir ekonomini klausim. Administraci-
nis teisinis reguliavimas skirtas tokiems valstybs ekonomikos sekto-
riams kaip ems kis, ryiai, elektra, gamtins dujos, transportas, avia-
cija, bankininkyst, etc. iose srityse norintiems patekti arba pasitraukti
i rinkos, valstybs sukuria tam tikrus barjerus, licencijavimo ir apmo-
kestinimo tvark, kontroliuoja kain ir darbo umokesio dyd
90
.
Administracinis teisinis reguliavimas taip pat siekia utikrinti tokius
socialinius klausimus kaip pilieio ar darbuotojo sveikatos apsauga ir
saugumas plaija prasme, mogaus aplinkos, kurioje jis gyvena bei
veikia, apsauga, jos gerinimas ir pan.
91
Taigi administracinis teisinis reguliavimas skirtas daugeliui visuo-
mens veiklos srii. Pradedant tokiomis sritimis kaip krato apsauga,
valstybs saugumas, vidaus bei usienio reikal valdymas, sveikatos bei
socialin apsauga ir baigiant vietimo, kultros ir sporto valdymu vi-
sos ios sritys patenka administracinio teisinio reguliavimo sfer.
P. Leonas paymjo, kad juo labiau lavja visuomen juo labiau
pleiasi, tobulja ir darosi painesnis jos gyvenimas; juo labiau vairuoja
ir daugja interesai juo daugja ir vairuoja santykiai tiems interesams
aprpinti
92
. Todl neivengiamai pleiasi ir administracinio teisinio

89
. . . :
, 2000. C. 41.
90
What is Regulation? http://www.regulation.org/whatisreg.html
91
Ten pat.
92
Leonas P. Teiss enciklopedija. Kaunas: Vytauto Didiojo universiteto Teisi fa-
kulteto leidinys, 1931. Fotogr. leid. Vilnius: Pozicija, 1995. P. 11.
36
reguliavimo objekto samprata, o kartu ikyla nemaai problemini ir
diskutuotin klausim, susijusi su administraciniu teisiniu reguliavimu
bei jo objektu.
3.5. Kritinis poiris administracin teisin
reguliavim bei jo objekt
Administracinio teisinio reguliavimo objektas ir jo ribos sudtinga
problema, kelianti nemaai klausim vairi srii mokslininkams, tei-
sininkams praktikams ir politikams.
iuolaikins politins minties pltra ir praktika ikelia reguliuojan-
io ir valdanio valstybs poveikio bendrosioms socialini subjekt
funkcijoms idj, kartu apimdama ir ekonomin bei sociokultrin
funkcij. Valstyb negali ignoruoti t vertybi, kuriomis suinteresuota
visa visuomen ar bent didioji jos dalis.
Administracinio teisinio reguliavimo objekto ribos vairiose visuo-
mens gyvenimo srityse skirtingos. Nepaisant prietaring visuomens
nuomoni administracinio teisinio reguliavimo objekto tema, matyti,
jog pastaruoju metu administracinio teisinio reguliavimo veiklos lauk
patenka vis daugiau visuomeninio gyvenimo srii.
Pleiantis administracinio reguliavimo objekto riboms neivengia-
mai didja ir administracinio reguliavimo gyvendinimo katai. Reikia
paymti, kad administracinis reguliavimas gali bti ne tik naudingas
visuomenei, bet ir alingas. Pavyzdiui, Jungtinse Amerikos Valstijose
atlikus tyrim paaikjo, jog dalis administracini teiss akt nedav
naudos, kurios buvo siekiama juos priimant. Negana to, pasak Roeste-
rio Technologijos instituto profesoriaus Thomo Hopkinso, paaikjo,
jog jie buvo alingi valstybei ir jos pilieiams jie turjo takos JAV
rinkos konkurentabilumo majimui bei sumaino ekonomin efekty-
vum. Patikrinus daugel administracini teiss akt paaikjo, kad kai
kuri klausim administracinis teisinis reguliavimas buvo netinkamas,
neracionalus, prietaravo proporcingumo principui ir nepasiek tiksl,
kuriems konkrets teiss aktai buvo priimti. Pavyzdiui, buvo manoma,
kad primus grietesnius vartotoj teises ginanius statymus, vedus
grietesn higienos leidim idavimo tvark bei auktesnius kokybs
standartus, bus geriau apsaugomos vartotoj teiss. Taiau vliau pa-
aikjo, jog toks reikalavim sugrietinimas paprastai tik sukelia dides-
nius mintj reikalavim laikymosi utikrinimo ir kontrols katus, be
to, lemia korupcijos padidjim, dl didesni produkcijos arba pa-
37
slaug gamybos ir tiekimo kat verslininkai priveriami kelti gamini
kainas, taigi prieinama prie paradoksalios ivados, jog galiausiai nuken-
ia vartotojai, kurie turjo bti ginami
93
.
Kita vertus, vertinant administracinio teiss akto gyvendinimo pa-
darinius, jo administravimo katus, danai vertinami tik tiesioginiai
katai. Pavyzdiui, vesti tam tikro produkto kvot arba j udrausti
valstybei tiesiogiai kainuoja palyginti nedaug, taiau bendras ekonomi-
nis io apribojimo poveikis, pasireikiantis didesnmis produkt kai-
nomis, maesne vartotoj pasirinkimo galimybe ir t. t., gali bti ymus
valstybei bei jos gyventojams padaryti didel al.
2000 m. JAV atlikti tyrimai atskleid, kad administracinio teisinio
reguliavimo gyvendinimo katai yra miliniki, jie sudaro apie 8 proc.
viso JAV BVP (bendrojo vidaus produkto)
94
. Kai kuri mokslinink
nuomone, ios ilaidos yra pernelyg didels ir neproporcingos administ-
raciniu teisiniu reguliavimu siekiamiems tikslams.
Lietuvoje panaaus pobdio tyrimai iki iol nebuvo atliekami. To-
dl sudtinga atsakyti klausimus, kiek naudingas Lietuvos gyventojams
administracinis teisinis reguliavimas? Kiek jis reikalauja tiesiogini ir
netiesiogini ilaid? Ar administracinis teisinis reguliavimas pasitei-
sina? Kokios mogaus veiklos sritys pagrstai turt bti veikiamos ad-
ministracinio teisinio reguliavimo? Kiek dl netinkamo administracinio
teisinio reguliavimo kyla teisini konflikt? daugel ia ikelt klau-
sim neatlikus speciali skaiiavim ir tyrim tiesiog nemanoma atsa-
kyti.
Taiau dert atkreipti dmes, jog mogaus teisi paeidimus ad-
ministraciniuose teisiniuose santykiuose gali nulemti ne tik prastas
administracinis teisinis reguliavimas, bet ir netinkamas jo gyvendini-
mas.
Pamginkime isiaikinti, kaip administracinis teisinis reguliavimas
gyvendinamas ir kaip netinkamas jo gyvendinimas lemia administraci-
ni gin atsiradim.

93
Key Regulatory Facts & Figures. http://www.regulation.org/keyfacts.html
94
The High Cost Of Federal Regulation. http://www.regulation.org/ #pgfId=998130
38
4. Administracinio teisinio reguliavimo
gyvendinimas
Administracinis teisinis reguliavimas reikiasi vairiomis formomis ir
gyvendinamas vairiais bdais. Daniausiai pasitaikanios administra-
cinio teisinio reguliavimo gyvendinimo formos yra ios:
1) legalizuojanios priemons, pavyzdiui, licencijavimas, juridini
asmen registracija;
2) valstybinio rmimo formos, pavyzdiui, parama ems kiui;
3) valstybs monopolijos vedimas tam tikroje srityje, pavyzdiui,
valstybinis alkoholio monopolis;
4) tam tikr reim vedimas, pavyzdiui, muit reimai ir pan.
Administracin teisin reguliavim gyvendina vieojo administra-
vimo institucijos, todl jos uima ypating viet valstybs institucij
sistemoje ir joms yra suteiktos tam tikros galios, leidianios gyvendinti
joms priskirtas funkcijas.
4.1. Administracijos veikla: atliekamos funkcijos
ir gali didjimas
Teisinje literatroje vartojamas terminas administracija nurodo
valstybs vykdomosios valdios funkcij atliekanias institucijas, kuri
pagrindin paskirtis organizuoti statym leidjo priimt akt gyven-
dinim. Taiau svarbu paymti, jog administracijai pavestas ne papras-
iausias vykdymas, bet valdymas, daugiausia reguliavimo bdu, gyven-
dinamas perduodant administracijai akt leidimo ir tam tikrus teismi-
nius galiojimus.
Administracijos veikla itin pasikeit po II pasaulinio karo: valstybs
valdymas tapo sudtingesnis nei anksiau: vykdomoji valdia m regu-
liuoti, kontroliuoti vis daugiau srii, ir statym leidiamoji valdia vis
daugiau galiojim perdav vieojo administravimo institucijoms, j pa-
reignams.
Vienas didiausi valstybs raidos uoli XX amiuje buvo admi-
nistracini institucij bei pareign gali padidjimas. Sustiprjus
valstybs poveikiui piliei socialiniams-ekonominiams santykiams stip-
riai padidjo ir pretenzij dl administracijos institucij poveikio priva-
tiems asmenims, j teisms ir interesams skaiius. Administracija turi
39
galiojimus sprsti pavieni asmen arba j grupi teisms ir pareigoms
takos turinius klausimus. Todl netinkamai naudodamasi savaisiais
galiojimais administracija gali padaryti didel al individams bei visai
visuomenei. ios aplinkybs lemia btinyb atkreipti dmes ne tik
administracini gin ypatybes, bet taip pat nustatyti ir ianalizuoti j
atsiradimo prielaidas bei sprendimo galimybes.
Valstybini institucij, taip pat ir administracijos, esmingoji paskirtis
padti pilieiams tinkamai gyventi, gyvendinti savo teises bei laisves.
iai misijai vykdyti administracinms institucijoms yra suteikiama ne-
maai gali. Analizuojant vykdomosios valdios institucijoms suteikt
teisi pobd matyti diskrecijos vyravimas.
4.2. Socialins veiklos subjekt diskrecijos esm ir reikm
demokratinje valstybje
Terminas diskrecija (lot. discretio, pranc. discretion) Tarptautini
odi odyne apibdinamas kaip veiksm laisv, nuoira
95
. Ins-
titucijos arba pareigno diskrecija tai teis sprsti kok nors klausim,
veikti savo nuoira. ioji institucijos arba pareigno diskrecija turt
palengvinti ir utikrinti efektyv institucijai priskirt funkcij gyvendi-
nim, o sykiu prisidti prie mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo. Ta-
iau susidaro paradoksali situacija, kai suteiktosios diskrecins galios
tampa grsmingos paiam mogui: veikdamas savo nuoira, pareig-
nas ar institucija gali nuklysti nuo valstybinms institucijoms priskirt
bendrj tiksl vykdymo ir susitelks specifinius konkreios instituci-
jos tikslus paeisti piliei teises.
Todl labai svarbu isiaikinti, kas gi yra administracin diskrecija ir
kaip ja turi bti naudojamasi, kad bt ivengta mogaus teisi ir lais-
vi suvarym.
Vienas i kertini demokratins valstybs organizavimo princip yra
valdi padalijimo principas. Todl analizuojant diskrecijos esm bei
pasireikim modernioje valstybje gali bti atskirai kalbama apie sta-
tym leidjo diskrecij, administracijos (vykdomosios valdios) diskre-
cij ir teism diskrecij.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename savo nuta-
rim konstatavo, jog Seimas, turdamas konstitucinius galiojimus leisti

95
Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2001. P. 220.
40
statymus, ioje srityje turi diskrecij
96
. Taiau net ir turdamas i
diskrecij, statym leidjas visais atvejais turi paisyti Konstitucijos rei-
kalavim, taip pat Konstitucijoje tvirtint teisingumo ir teisins valsty-
bs princip
97
. Kitaip sakant, galima apibrti statym leidjo
veiksm laisvs ribas.
Kaip ir statym leidiamoji valdia, vykdydama savo funkcij, taip ir
vykdomoji bei teismin valdia turi diskrecij, kitaip sakant, veiksm
laisv gyvendinama konkreiai valdiai priskirtus udavinius. Panaiki-
nus diskrecijos teis bt labai sudtinga kalbti apie kiekvienos i trij
valdi savarankikum, atskyrim, kadangi tokiu atveju bt atimta
kiekvienos valdios galimyb priimti savarankikus sprendimus. Todl
iuolaikinse valstybse siekiama, jog ne tik statym leidiamoji val-
dia turt diskrecij priimdama statymus, o teismin valdia turt
diskrecij vykdydama teisingum, bet ir vykdomoji valdia turt tam
tikr veiksm laisv, sprsdama ir gyvendindama jai pavestus udavi-
nius.
Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik tvirtina valdi padalijimo
princip, bet ir riboja valdios galias
98
. Valdi padalijimu statym
leidiamj, administracin ir teismin tauta pirmiausiai siek apsisau-
goti nuo savo paios sukurtos valdios, kad ta valdia neitrkt i tau-
tos kontrols, nepiktnaudiaut gautais galiojimais ir nevirst grsme
j krusiojo teisms
99
. Todl analizuojant diskrecijos reikm iuolai-
kinse valstybse taip pat svarbu nustatyti atvejus, kai naudojimasis dis-
krecijos teise gali sukelti neigiam padarini. Bdingiausius netinkamo
naudojimosi diskrecijos teise atvejus aptarsime vliau.
Dert paymti, jog valdi padalijimas nra absoliutus ir grie-
tas: kai kuriais atvejais matyti tam tikras valdi susiliejimas arba funk-

96
r. 2002 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarim
Dl Lietuvos Respublikos auktojo mokslo statymo 8 str. 5 d., 9 str. 3 d., 22 str. 3 d., 5
d. 10, 11 ir 12 p., 24 str. 1 d. 1, 2 ir 5 p., 2 ir 7 d., 42 str. 4 d., 60 str., 61 str. 1 d., 62 str. 1 d.
ir 65 str. 1 ir 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // in. 2002. Nr. 14518;
1999 m. gegus 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarim Dl Lietu-
vos Respublikos Seimo statuto 259 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai //
in. 1999. Nr.421345.
97
2000 m. gruodio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Dl
Lietuvos Respublikos ATPK 40 str. pripainimo netekusiu galios ir 251 str. pakeitimo
statymo 1 ir 2 str., Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodekso mo-
kesi administravimo statymo 27 str. 5 d., 50 str. 3 ir 9 d. atitikties Lietuvos Respubli-
kos Konstitucijai // Valstybs inios. 2000. Nr. 1053318.
98
Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios. 1992. Nr. 331014, 5 str.
99
41
cij persipynimas, tuomet btina tiksliau nustatyti, kas ir kodl gali
naudotis diskrecijos teise. Vien i toki galim situacij vertt aptarti
atskirai.
4.3. Legislatyvin administracijos diskrecija
Demokratinje valstybje pilieiai perduoda statym leidimo teis
parlamentui (1 pav.). Tauta pasilieka sau legislatyvin diskrecij tik
iimtiniams atvejams (kai rengiami referendumai vienu ar kitu itin
svarbiu visai valstybei klausimu). Pagrindinis teiskros subjektas atsto-
vaujamosios demokratijos slygomis yra parlamentas. Taiau parla-
mentas nra paskutin institucija, kuriai yra perduodama legislatyvin
diskrecija. I tautos gavs galiojimus leisti statymus parlamentas savo
ruotu perduoda dal savosios diskrecijos vykdomajai valdiai (admi-
nistracijai). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad
Lietuvos Respublikos Vyriausyb vykdo statymus ir Seimo nutarimus
dl statym gyvendinimo
100
, taiau statymams vykdyti Vyriausyb ku-
ria postatyminius teiss aktus, vadinasi, taip pat tampa teiskros sub-
jektu. Bet ir tuo dar nesibaigia legislatyvins diskrecijos perdavimas
Vyriausyb gali perduoti dal i parlamento gautos diskrecijos ministe-
rijoms, o ios savo ruotu taip pat gali perduoti dal diskrecijos emes-
nms institucijoms ar pareignams. Doc. dr. A. akoius pagrstai kelia
klausim, ar ministerijos, gyvendindamos gautj diskrecij, tiksliai nu-
stato visuomens norus, jeigu joms diskrecija suteikiama jau ne tautos
irinktos institucijos Seimo, o Vyriausybs?
101
Lietuvoje matyti tendencija, jog vykdanioji institucija gali gana lais-
vai pasirinkti statymo gyvendinimo veiklos variantus, nes priimtieji
statymai yra deklaratyvs. Tokiais atvejais gana sudtinga kalbti apie
legislatyvins administracijos diskrecijos kontrol.
Be to, neretai pasitaiko, jog statyme sakmiai nurodoma, jog Vy-
riausyb turi parengti vieno ar kito statymo gyvendinimo tvark, ta-
iau Vyriausyb naudojasi negatyvija diskrecija, pasireikiania ne-
veikimu, kitaip sakant, Seimo pavedim ignoravimu. tai keletas toki
atvej pavyzdi.
1. 2000 m. liepos 18 d. priimtame Lietuvos Respublikos civiliniame
kodekse yra nuostata, numatanti valstybs pareig ilaikyti vaikus, jeigu

100
Lietuvos Respublikos Konstitucija // inios. 1992. Nr. 331014, 94 str.
101
akoius A. Teisinio reguliavimo pagrindai vieajame administravime // Vieasis
administravimas: monografija (red. Raipa A.). Kaunas: Technologija, 1999. P. 259.
42
j negali ilaikyti tvai: 1) Valstyb ilaiko nepilnameius vaikus, ilgiau
kaip mnes negaunanius ilaikymo i tvo (motinos) ar kit pilname-
i artimj giminaii, turini galimyb juos ilaikyti. 2) Valstybs
teikiamo ilaikymo dyd, tvark ir slygas nustato Vyriausyb
102
.
1 pav. Legislatyvins administracijos diskrecijos perdavimo sistema
Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas naujj Civilin kodeks,
numat, jog Vyriausyb mintj tvark ir slygas turt nustatyti iki
2002 m. sausio 1 d.: Normos dl valstybs ilaikymo nustatymo vai-
kams, kurie ilgiau kaip mnes negauna ilaikymo i tvo (motinos) ar i

102
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybs inios. 2000. Nr. 742262,
3.204 str.
TAUTA
PARLAMENTAS
Vyriausyb
Ministerija
Departamentas
43
kit artimj giminaii, turini galimybes juos ilaikyti, sigalioja nuo
2002 m. sausio 1 d.
103
Reikia paymti, jog Vyriausyb iki iol ignoruoja Seimo pave-
dim.
2. Naujajame Civiliniame kodekse nustatyta, kad visi juridiniai as-
menys turs bti registruoti juridini asmen registre, kuris bus laiko-
mas pagrindiniu valstybs registru.
2001 m. birelio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos juridini as-
men registro statymas, pagal kur Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija, kaip juridini asmen registro tvarkytoja, nuo juridini as-
men registro veiklos pradios perims i vis registruojanij institu-
cij duomenis bei dokumentus ir tvarkys juridini asmen registr. Nu-
statyta, kad juridini asmen registro steigja yra Lietuvos Respublikos
Vyriausyb. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso gyvendinimo
statymo 50 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausyb buvo pareigota
patvirtinti juridini asmen registro nuostatus, o pagal io statymo 50
str. 6 p. juridini asmen registras turjo bti steigtas iki 2002 m. sau-
sio 1 d. Taiau statymo nuostata kol kas negyvendinta ir juridini as-
men registr steigti vluojama.
Panai pavyzdi bt galima ivardyti i daugiau. Jie rodo, jog Vy-
riausyb nevengia pasinaudoti negatyvija diskrecija arba, kitaip sa-
kant, savo nuoira neveikti, net jeigu Seimas ir pareigojo veikti.
Nra aikaus mechanizmo, kas ir kaip tokiu atveju galt kontroliuoti
legislatyvin administracijos diskrecij. Galima prieiti ivad, jog legis-
latyvin administracijos diskrecija apskritai nra kontroliuojama, isky-
rus specifin kontrol tais atvejais, kai tai gali atlikti Konstitucinis
Teismas, turintis galiojimus paskelbti prietaraujaniais Konstitucijai ir
dl to negalimus taikyti tiek statym leidiamosios, tiek vykdomosios
valdios aktus, taip pat administraciniai teismai, turintis statymu jiems
nustatyt gali vykdomosios valdios institucij aktus pripainti prieta-
raujaniais statymams.
Vyriausyb pagal Konstitucij vykdo pareigas, kurias jai paveda
statymai, ir u savo veikl atsako Seimui, taiau bt galima abejoti, ar
tokia kontrol yra efektyvi, nes galima aptikti daugyb pavyzdi, iliust-
ruojani, jog Vyriausyb laiku nepriima statyme numatyt taisykli,
nepatvirtina kokios nors tvarkos ir pan.

103
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo
statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 742262, 27 str.
44
4.4. Administracins diskrecijos samprata
Iki iol buvo kalbta apie specifinius atvejus, kai administracijai
perduodama legislatyvin diskrecija. Vertt isiaikinti, kuo gi skiriasi
legislatyvin administracijos diskrecija nuo administracins diskrecijos.
Administracin diskrecija skiriasi nuo legislatyvins administracijos
diskrecijos tuo, kad pirmuoju atveju administracija naudojasi veiksm
laisve, vykdydama savo, kaip vykdomosios valdios, funkcijas, tuo tarpu
antruoju atveju administracija vykdo kvazilegislatyvines funkcijas, ir
toms funkcijoms vykdyti jai suteikiama legislatyvin diskrecija.
Peteris M. Shuckas statym vaizdingai lygina su skeletu, o administ-
racin diskrecij pareigno laisv pasirinkti vien i daugelio galim
sprendim variant neperengiant nustatyt rib muskulatra
104
. Jis
teigia, jog diskrecijos teis atgaivina vieojo administravimo institucijas,
suteikia joms energijos, mobilumo ir galimyb keistis.
Administracins institucijos gyvendina savo funkcijas ir veikia ne-
perengdamos joms suteikt galiojim rib, taiau neretai administra-
cini procedr aktai ar teiss aktai, suteikiantys konkreius galioji-
mus vieojo administravimo pareignams, nustato tik minimalius stan-
dartus ir reikalavimus, kuri privalo laikytis administracija. ie teiss
aktai danai suformuluoti nelabai konkreiai, todl vieojo administra-
vimo institucijos tarsi upildo susidariusias procedrines ir materialines
spragas, neperengdamos statym nustatyt rib. Tokia veiksm laisv
ir vadinama administracine institucijos diskrecija. Diskrecin valdia
arba diskrecin galia tai valstybs institucijoms ir j tarnautojams su-
teikta teis tam tikrose situacijose savo nuoira veikti arba susilaikyti
nuo tam tikr veiksm
105
.
Pasak D. J. Galligano, diskrecin valdia danai apibdinama kaip
vieojo administravimo institucijos galimyb rinktis i alternatyvi vei-
kimo bd
106
. Galima teigti, jog turti diskrecij plaiausia prasme
reikia turti tam tikr autonomijos sfer, kurioje galima savo nuoira
priimti sprendimus. Mokslininkai diskrecin valdym laiko dabarties

104
Shuck P. M. Foundations of Administrative Law. New York: Oxford University
Press, 1994. P. 155.
105
Blacks Law Dictionary / Ed. in chief Gardner B. A. 7
th
edition. St. Paul, Minn,
1999. P. 479.
106
Galligan D. J. Discretionary Powers. Oxford: Clarendon Press, 1996. P. 7.
45
vieojo valdymo skiriamuoju bruou, turiniu tiek privalum, tiek tr-
kum
107
.
Kai kurie autoriai iskiria tokius administracins diskrecijos teiss
privalumus. Jos lankstumas leidia apsvarstyti bei atsivelgti kiekvieno
konkretaus atvejo esminius klausimus ir taip priimti teising, racional
ir pagrst sprendim. Kitas esminis privalumas pasireikia tuo, jog
naudodamasi diskrecijos teise administracija turt vadovautis ne tiek
statymo raide, kiek teiss dvasia
108
.
Kita vertus, diskrecijos teis padaro pilieius tam tikra prasme pri-
klausomus nuo valdinink malons, ypa jei pastarieji nra pareigoti
pateikti motyvacijos, kodl diskrecijos teise buvo naudotasi vienu ar
kitu bdu. Be to, diskrecijos teis gana sudtinga suderinti su toki
svarbi princip kaip patikimumas ir nuspjamumas gyvendinimu, mat
diskrecija atveria keli nenuosekliems ir prietaringiems sprendi-
mams
109
.
A. J. Sucharevas teigia, jog diskrecins valdios praktika parodo
buruazini valstybi demokratijos ir teistumo kriz. Administracin
diskrecija, pasak A. J. Sucharevo, pagrsta tikslingumo virenybe prie
teistum ir leidia tam tikromis aplinkybmis siekti ikelto tikslo bet
kokiomis priemonmis
110
.
Manome, kad tokia administracins diskrecijos kritika neturi pa-
grindo, kadangi i tikrj diskrecija gali bti naudojama tik tiems tiks-
lams, kuriems buvo suteikta konkreiai administracinei institucijai, ir
tik taip, kaip reikalauja statymai bei teiss principai.
4.5. Administracin diskrecija versus
administracin savival
Tarp administracijos savivaliavimo ir tarp administracijos naudoji-
mosi diskrecinmis galiomis egzistuoja esminis skirtumas. Savivalia-
vimo ribos nra nustatytos. Savival apibdinama kaip nesiskaitymas
su statymais ir taisyklmis
111
. Tuo tarpu diskrecijos esm yra ta, kad

107
Cane P. An Introduction to Administrative Law. 3
rd
edition. New York: Oxford:
Clarendon Press, 1996. P. 135.
108
Ten pat.
109
Ten pat.
110
// . .
. : , 1984. C. 85.
111
Dabartinis Lietuvi kalbos odynas / Red. St. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklo-
pedij leidybos institutas, 2000. P. 680.
46
veiksm laisv nra absoliuti, niekieno nevaroma. Veiksm laisv ne-
reikia statym ar bendrj princip nepaisymo, todl naudojimsi ja
galima kontroliuoti, siekiant utikrinti, kad diskrecija bt naudojamasi
tinkamai.
Vieojo administravimo institucijos, j pareignai naudojasi diskre-
cija dl daugelio prieasi. Administracija, kaip viena i valstybs val-
di, turi vykdyti savo funkcijas, vis pirma pasireikianias savaran-
kik sprendim primimu. Savarankiki sprendimai yra galimi ten,
kur, neperengiant statymo numatytos ribos, priimaniajam sprendim
yra suteikiama iek tiek pasirinkimo laisvs. <> administracin dis-
krecija yra btina, nes statym leidjas negali numatyti vis aplinkybi,
galini ateityje susiklostyti vairiose vieojo administravimo srityse
112
.
Teismai pltoja administracins diskrecijos doktrin, ji tvirtina vai-
rius principus, lemianius naudojimosi diskrecija normas. Vienas i pa-
grindini visk apimani princip yra teiss viepatavimas (the Rule of
Law), i kurio kyla ir kiti svarbs administracins teiss principai, tokie
kaip teistumas, proporcingumas, vieumas, skaidrumas, atskaitingu-
mas, siningumas ir kt.
113
Taigi administracija, naudodamasi suteiktomis diskrecinmis galio-
mis, negali elgtis savavalikai: visi administracijos veiksmai, priimami
sprendimai negali paeisti statymo bei mintj administracins teiss
princip.
4.6. Piktnaudiavimas diskrecijos teise:
ultra vires doktrina
Pasaulyje matyti administracins diskrecijos didjimo tendencija
114
.
Manoma, jog diskrecijos pltimasis yra tiesiogiai susijs su valstybs re-
guliavimo stiprjimu bei su vieojo administravimo efektyvumo siekiu.
Taiau i karto dert pareikti, jog is efektyvumo siekis neretai yra i-
keliamas tarsi pagrindinis administracijos tikslas, ir mogaus teiss bei
j gyvendinimas paliekami antrame plane.
Naudojantis diskrecijos teise atsiranda tam tikr pavoj. Anot prof.
M. Riomerio, valdantieji gali pagal savo kompetencij naudotis tam
tikra, siauresne arba platesne, diskrecine galia, formaliai leidiania

112
Cardona F., Synnerstrm S. Administrative Law Principles and Civil Service Stan-
dards. http://www1.oecd.org/puma/sigmaweb/acts/civilservice/civil1.htm
113
Plaiau apie administracins teiss principus r. Usher J. A. Bendrieji Europos
Bendrijos teiss principai. Vilnius: Naujoji Rosma, 2001.
114
Unger N. Law in Modern Society. New York, 1976. P. 56.
47
laisvai veikti neperengiant nustatyt rib arba pasinaudojant statym
spragomis. Kaip tik i galia sudaro palankiausias slygas valdantiesiems
veikti savais sumetimais
115
.
Todl kiekviena valstyb siekia sukurti tam tikr naudojimosi dis-
krecija kontrols mechanizm ir jo vertinimo kriterijus. Tradicikai tei-
sins administracijos veiksm kontrols funkcij vykdo teismai. Prece-
dentins teiss alyse jie ipltojo vadinamj ultra vires doktrin, ji
reikia, kad vieojo administravimo subjektas negali veikti virydamas
savo galiojim.
Ultra vires (lot. vir jg) yra skirstoma tris ris:
1) esmin ultra vires (substantive ultra vires);
2) procedrin ultra vires (procedural ultra vires);
3) piktnaudiavimas galiojimais (abuse of power)
116
.
Pirmuoju atveju kalbama apie turinio klaid t. y. administracin
institucija turi tam tikr veiklos srit, numatyt statyme, ir priima
sprendim, susijus su klausimu, nepatenkaniu mintos administraci-
ns institucijos veiklos srit. Kitaip sakant, tokio klausimo sprendimas
nra administracins institucijos kompetencija.
Antruoju atveju kalbama apie tam tikr procedrin, kitaip sakant,
veiksmo klaid. Paprastai statymas numato, kaip vienoks ar kitoks ad-
ministracijos sprendimas turi bti priimamas (pvz., vieas svarstymas,
subjekt, kuri teises ir pareigas paveiks administracijos sprendimas,
nuomoni iklausymas ir pan.).
Treiuoju atveju kalbama apie dar sudtingesn situacij, kai nra
paeidiamos procedros, konkretus sprendiamas klausimas priklauso
institucijos veiklos sriiai, taiau administracija vis tiek gali piktnau-
diauti galiojimais. Kitaip sakant, administracijos tarnautojas veikia
pagal savo kompetencij ir laikosi nustatyt procedr, taiau priima
nepagrst, neteising sprendim. Taip gali atsitikti dl to, kad pareig-
nas nesugebjo vertinti konkreiu atveju svarbi aplinkybi arba vado-
vavosi savanaudikais motyvais, elgsi nesiningai, piktavalikai ir t. t.
117

115
Riomeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1994. P. 21.
116
Stott D., Felix A. Principles of Administrative Law. London: Cavendish Publishing
Limited, 1997. P. 81118.
117
Plaiau apie ultra vires r. Elliot M. The Ultra Vires Doctrine in a Constitutional
Setting: Still the Central Principle of Administrative Law // Cambridge Law Journal,
1999. Vol. 58; Craig P. Ultra Vires and the Foundations of Judicial Review // Cambridge
Law Journal, 1998. Vol. 57; Forsyth Ch. Of Fig Leaves and Fairy Tales: the Ultra Vires
Doctrine. The Sovereignty of Parliament and Judicial Review // Cambridge Law Jour-
nal. 1995. Vol. 54.
48
Precedentins teiss sistemos teismai ipltojo principus, kurie yra
tarsi kriterijai, nurodantys, kaip dert naudotis diskrecijos teise, lei-
diantys nustatyti, ar buvo piktnaudiaujama galiojimais konkreiu at-
veju. Svarbiausi yra protingumo ir logikumo principai. Teismas jais
remiasi ir mgina atsakyti tokius klausimus:
1) Ar tok sprendim priimt protingas, racionaliai mstantis mo-
gus?
2) Ar sprendimas priimtas pagrstai, t. y. atsivelgus ir tinkamai
vertinus svarbias aplinkybes?
Siekiant tinkamai naudotis diskrecijos teise pirmiausia tenka isiai-
kinti, ar parlamentas statymu suteik administracinei institucijai dis-
krecij. Be to, svarbu isiaikinti ir intencij, kitaip sakant, kokiam
tikslui siekti suteikiama administracin diskrecija. Taigi tokiu atveju
tenka teleologikai interpretuoti statym. Preziumuojama, jog statym
leidjas, teiss akte tvirtindamas administracins institucijos diskrecij,
nesiekia tvirtinti, teisinti piktnaudiavimo suteiktais galiojimais. Pa-
prastai tie galiojimai suteikiami valstybei svarbiems udaviniams gy-
vendinti.
Apie naudojimosi administracijos diskrecijos teise kontrols galimy-
bes plaiau bus kalbama 3 skyriuje (palyginsime administracinio teismo
ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri turimus galiojimus diskre-
ciniams sprendimams tikrinti).
5. Administracini gin genez
Administraciniai ginai kyla tuomet, kai netinkamai reguliuojami
administraciniai teisiniai santykiai. Tais atvejais, kai administracinis tei-
sinis reguliavimas yra nesuderintas su pagrindini mogaus teisi ap-
sauga arba netgi tiesiogiai siekia apriboti mogaus teises ir laisves, tarp
piliei ir valstybs neivengiamai kyla konflikt. Tuomet, kai vieasis
interesas fetiizuojamas, nesigilinama jo esm ir nesiekiama kiekvienu
konkreiu atveju racionaliai pagrsti moni elgesio vienoje ar kitoje
veiklos srityje administracinio teisinio reguliavimo, nuolatos kyla teisi-
ni konflikt. Netinkamas administracinis teisinis reguliavimas kelia
rimt grsm mogaus teisi ir laisvi gyvendinimui ir apsaugai. Taiau
dl administracinio teisinio reguliavimo sprag taip pat susidaro prie-
laidos, jog bus paeistos mogaus teiss. Lietuvoje itin dani atvejai, kai
statymai, galintys apsaugoti vienokias ar kitokias piliei teises, neturi
49
poveikio, nes Vyriausyb ar kitos galiotosios institucijos nesukuria
statymo gyvendinimo mechanizmo.
Net jeigu vienos ar kitos visuomeninio gyvenimo srities administra-
cinis teisinis reguliavimas yra pagrstas, skirtas vieojo intereso apsau-
gai, atsivelgia mogaus teisi bei laisvi gyvendinimo reikalavimus,
visgi gali pasitaikyti, jog galiotosios valstybs institucijos blogai gyven-
dins teiss norm reikalavimus ir taip paeis asmens teises. Paymtina,
kad mogaus teisi samprata pleiasi ir apima ne tik fizini, bet ir juri-
dini asmen teises. tai Europos pagrindini mogaus teisi ir laisvi
konvencija kaip kai kuri mogaus teisi subjektus pripasta ir juridi-
nius asmenis
118
.
Administracija, turdama galiojimus priimti vairaus pobdio
sprendimus (pvz., iduoti licencij usiimti licencijuojama veikla arba
atsisakyti j iduoti, o kai kuriais atvejais ir panaikinti licencij) gali tu-
rti takos tiek fizini, tiek juridini asmen teisms ir pareigoms. Ne-
tinkamai naudodamasi savaisiais galiojimais, priimdama nepagrstus,
neteisingus ir neteistus sprendimus, administracija gali padaryti didel
al asmen teisms. Dl i prieasi visame pasaulyje ypa daug
dmesio skiriama vieajam administravimui tobulinti, administracijos
veiksm teistumo kontrolei, individ teisinms garantijoms stiprinti
bei administracini gin sprendimo teisiniams mechanizmams kurti ir
pltoti.
Galima prieiti ivad, jog administracini gin atsiradim nulemia:
1) Administracinio teisinio reguliavimo disfunkcijos, atsirandan-
ios tada, kai administracinis teisinis reguliavimas neatlieka savo
paskirties t. y. neutikrina vieojo intereso apsaugos. Apibr-
iant viej interes susiduriama su epistemologinmis ir onto-
loginmis klitimis bei ydinga praktika viej interes fetiizuoti
ir traktuoti atsietai nuo mogaus teisi, pamirtant asmens pir-
menyb valstybs atvilgiu.
2) Administraciniai ginai kyla dl netinkamo administracinio tei-
sinio reguliavimo taikymo, kitaip sakant, teisiniai konfliktai tarp
asmens ir valstybs atsiranda tais atvejais, kai administravimo
veikloje padaroma ultra vires paeidim.

118
r. Gomien D., Harris D., Zwaak L. Law and Practice of the European Conven-
tion on Human Rights and the European Social Charter. Council of Europe Publishing,
1998. P. 406.
50
II SKYRIUS.
KVAZITEISMAI ADMINISTRACINS JUSTICIJOS
SISTEMOJE
Administracin justicija skirta konfliktams, kilusiems tarp piliei ir
administracijos, sprsti, o sykiu administracijos veiksm teistumui pa-
tikrinti. Administracini gin specifika ir administracijos veiksm
kontrols poreikis lemia administracins justicijos sistem ypatybes ir
raid. Pasaulyje iki iol nra vienodos administracins justicijos siste-
mos, daugelyje valstybi administracini gin nagrinjimo ir administ-
racijos veiksm teistumo kontrols sistemos yra iek tiek skirtingos
netgi tuo atveju, jeigu alyse veikia specializuoti administracins justi-
cijos organai administraciniai teismai.
1. Administracins justicijos samprata
Terminas justicija (lot. justitia) traktuojamas kaip teisingumas bei
teistumas. Administracin justicija speciali teismo organ arba kit
institucij, kontroliuojani vykdomosios valdios veiksm ir spren-
dim teistum, nagrinjant piliei arba organizacij skundus dl j
teisi ir teist interes paeidim, sistema
119
. Pagrindinis administraci-
ns justicijos tikslas reguliuoti konfliktus tarp piliei ir valstybinio
valdymo institucij
120
.
Administracin justicija, kaip btinas teisins valstybs elementas ir
kaip ypatinga speciali teismini organ bei kit institucij, kontro-
liuojani vykdomosios valdios veiksm ir sprendim teistum, sis-
tema, nusistovjo XIX a. 2 pusje
121
. Kadangi teisinje valstybje tarp
pagrindini teiss princip yra skelbiama subjektini teisi ir laisvi ga-
rantija, teigianti kad asmens teiss ginamos nuo administracins val-

119
: -. , 2000. . 9.
120
/ . E. A. : , 2001. . 442.
121
/ . .
. : , 1984. . 16.
II skyrius. Kvaziteismai administracins justicijos sistemoje
51
dios, tad administracins justicijos funkcija yra neatsiejama nuo teisi-
ns valstybs esms.
Analizuojant administracins justicijos svok, galima iskirti tris
esminius aspektus: 1) administracins justicijos svoka nurodo nagri-
njam gin pobd, t. y. nustato, kad nagrinjami ginai yra kil i
vieosios teiss reguliuojam teisini santyki ir skiriasi nuo privai
gin; 2) nagrinjami ginai kil tarp piliei ir vykdomosios valdios
institucij ar pareign; 3) nagrinjant gin turi bti sprendiamas ir
vykdomosios valdios veiklos teistumo klausimas.
Taigi apibendrintai galima teigti, jog administracins justicijos pa-
skirtis ginti mogaus teises nuo netinkam administracijos veiksm
bei atlikti administracijos veiksm teistumo kontrol.
Administracins justicijos samprata daugelyje ali panai, taiau
kai kuriose alyse ji gyvendinama skirtingai: tose valstybse, kuriose
administracin justicij gyvendina bendrosios kompetencijos teismai,
paprastai nagrinjant administracinius ginus yra taikomos bendrosios
civilinio proceso teiss normos, o ne specials teiss aktai, reglamen-
tuojantys administracin proces.
Administracins justicijos sistemos vairiose valstybse turi ir pana-
um, ir skirtum. Kai kuriose valstybse administracins justicijos
funkcijos gyvendinamos bendrosios jurisdikcijos teismuose, pavyzdiui,
JAV, Didiojoje Britanijoje ir kt. Kitose valstybse ios funkcijos gy-
vendinamos specializuotuose administraciniuose teismuose, pavyzdiui,
Pranczijoje, Vokietijoje, veicarijoje, Lietuvoje ir kt. Be to, daugelyje
valstybi administracins justicijos funkcijos yra gyvendinamos ne tik
teismuose, bet ir kvaziteismuose. Administracini gin nagrinjimas
tokiose institucijose paprastai vadinamas kvaziteisminiu, kadangi gy-
vendinant administracin justicij kvaziteismuose yra laikomasi pana-
ios procedros kaip ir administraciniuose teismuose ir yra utikrinami
pagrindiniai teisminio proceso principai, t. y. teistumo, teiss bti i-
klausytam principas ir pan. Tose valstybse, kuriose administracijos
veiksm teistum kontroliuoja bendrieji teismai, egzistuoja didel
administracin justicij vykdani institucij vairov. Pavyzdiui, Di-
diojoje Britanijoje yra sukurta sistema administracini tribunol, nag-
rinjani labai specifinius ginus, susijusius su nedarbingumo ar be-
darbio paalp, senatvs pensij mokjimu, neteistu atleidimu i
darbo, mokesiais, vietimu, imigracija ir t. t. Kai kurie autoriai tribu-
nolus laiko sudedamja teism sistemos dalimi, taiau i nuomon ga-
lima kvestionuoti ir teigti, jog tribunolai yra kvaziteismai t. y. pusiau
52
teisminiai organai. Apie kvaziteism atliekamas funkcijas ir veiklos
principus vliau kalbsime detaliau.
2. Administracins justicijos sistem vairov
iame skyrelyje aptarsime kontinentins ir anglosaks teisini sis-
tem administracins justicijos charakteristik. Kad aikiau suvoktume
administracins justicijos esm, ypatybes, pamginsime ianalizuoti
Pranczijos, Vokietijos ir Didiosios Britanijos bei Jungtini Amerikos
Valstij patirt organizuojant institucin administracini gin spren-
dimo sistem. Nuo Pranczijos pradsime neatsitiktinai i alis lai-
koma administracins teiss tvyne, taip pat administracins justicijos
pradininke.
2.1. Pranczijos administracins justicijos sistema
Teigiama, jog Pranczijos administracins justicijos instituto itakos
siekia viduramius. Jau nuo XIII a. Pranczijos karaliai prato kreiptis
teisininkus, vadinamj Karaliaus Taryb, praydami patarimo vieojo
administravimo klausimais. iais karalikojo teisingumo laikais Kara-
liaus Taryba taip pat paddavo suverenui sprsti ikilusias bylas. ios
dvi funkcijos iliko ir po revoliucijos, nes 1799 m. Napoleonas jas tvir-
tino valstybs Konstitucijoje
122
. Taip Karaliaus Taryb pakeit
Valstybs Taryba (Counceil dEtat), kuri vliau iaugo centrin
vyriausybs administracijos organ. Kalbant apie teismin Valstybs
Tarybos funkcij, reikia paymti, jog iki 1872 m. Valstybs Taryba
teorikai tik konsultuodavo atitinkam ministr, pareigot sprsti su jo
administracija susijusias bylas. is darbas buvo patiktas administracijos
virininkui, t. y. ministrui, kuris privaljo konsultuotis su Valstybs
Taryba. Paymtina, jog nors Valstybs Tarybos sprendimai nebuvo
administracijai privalomi, taiau ministras beveik visada atsivelgdavo
pateiktsias rekomendacijas, o nuo 1872 m. i ministro teis sprsti su
jo administracija susijusias bylas buvo panaikinta. Tais paiais metais
Valstybs Taryba tapo nepriklausomu aukiausiuoju administraciniu
teismu.

122
Brown L. N., Bell J. S. French Administrative Law. 4
th
53
Pranczikoji administracins justicijos doktrina pripastama klasi-
kine: ji pagrsta valdi padalijimo principu, nulmusiu poir, kad
bendrieji teismai, bdami nepriklausomi ir savo veikloje nesusij su
administracija, negali kitis vykdomosios valdios veikl. Vadinasi, i
bendrj teism jurisdikcijos turi bti paalinta administracijos veiklos
vertinimo funkcija, o mintajai funkcijai gyvendinti teko sukurti spe-
cialias institucijas paioje administracijoje.
Galima teigti, jog valdi padalijimas buvo interpretuojamas kaip
reikalavimas, kad administraciniai teismai perengt teism sistemos
ribas
123
.
Pirmoji savarankika administracins justicijos institucija buvo
Valstybs Taryba (Counceil dEtat), ji ilg laik (nuo 1799 m.) buvo
pirmosios ir paskutins instancijos teismas. Vliau, didjant byl skai-
iui, 1953 m. buvo kurti administraciniai tribunolai (tribunaux admi-
nistratifs), kurie sprend bylas kaip pirmoji instancija, o dar vliau, 1987
m., buvo steigti apeliaciniai administraciniai teismai (cours administra-
tives dappel)
124
. iuo metu veikia 36 administraciniai tribunolai (tribu-
naux administratifs), o teisj korpus sudaro administracijoje dirb tei-
sininkai. Kiekvienas teismas susideda i pirmininko ir trij arba keturi
teisj.
U administracinius tribunolus auktesni apeliaciniai administraci-
niai teismai. 1987 m. buvo steigti 6 apeliaciniai administraciniai teis-
mai, apeliacine tvarka nagrinjantys administracini tribunol priimtus
sprendimus.
Reikia paymti, jog kai kuri mokslinink nuomone, Pranczijos
Valstybs Taryba (Counseil dEtat), apeliaciniai administraciniai teis-
mai (cours administratives dappel) ir administraciniai tribunolai (tribu-
naux administratifs) priklauso ne teisminei, bet veikiau vykdomajai val-
diai
125
ir yra integrali valstybs biurokratijos dalis
126
. i nuomon grin-
diama tuo, jog Valstybs Taryba buvo sukurta kaip centrinis vyriausy-
bs administracinis organas, kurios vadovas yra ministras pirmininkas,

123
Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius:
Pradai, 1993. P. 63.
124
Bell J., Boyron S., Whittaker S. Principles of French Law. Oxford University Press,
1998. P. 41.
125
Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius:
Pradai, 1993. P. 60.
126
Radamaker D. The Courts in France, The Political Role of Law Courts in
Moderns Democracies / Ed. by Waltman J. L., Holland K. M. New York: St.Martins
Press, 1988. P. 144.
54
o jo pavaduotojas teisingumo ministras. iuolaikin Valstybs Taryb
Pranczijoje sudaro profesionals valstybs administracijos inovai, ku-
ri pasirengimas ir isilavinimas skiriasi nuo paprast teisj. Gin
sprendimo funkcij atlieka specialus Valstybs Tarybos padalinys, atri-
botas nuo administracini funkcij.
2 pav. Pranczijos administracins justicijos sistema
Valstybs Taryba susideda i 5 skyri: keturi konsultacini ir vieno
gin (teisminio). Konsultaciniams priklauso Visuomenini darb, Vi-
daus reikal, Finans ir Socialinis skyriai. Jie priiri atitinkamas gre-
tim ministerij grupes. Konsultaciniai skyriai rengia ir svarsto statym
projektus, atlieka tyrimus bei rengia ataskaitas valdymo klausimais.
Skyri pirmininkus i valstybs patarj Tarybos nari skiria Ministr
Taryba.
Formaliai Valstybs Tarybos nariai yra ne teismo pareignai, o
valstybs tarnautojai. Viena vertus, jie yra nepriklausomi, kita vertus,
Ombudsmenas
(Mediateur)
Valstybs Taryba
(Counseil dEtat)
Administraciniai
apeliaciniai teismai
(Cours administratives
dappel)
Administraciniai
tribunolai
(Tribunaux
administratifs)
vairios
specializuotos
komisijos
Finans teismas
(Cour des comptes)
Pabgli komisija
(Commission des
refuges)
Profesiniai
tribunolai
55
jie gali bti pakeiiami. J pareigos paauktinamos ne vadovybs pasi-
rinkimu, bet priklauso nuo stao. Tai garantuoja, kad j atvilgiu nepa-
sireik subjektyvumas ar savivaliavimas. Pagal nusistovjusi tradicij
drausmins priemons Tarybos nariams nra taikomos. Valstybs Ta-
rybai bdingi jos nari laikini arba pastovs tarnybiniai siuntimai. Kar-
tais iki vienos treiosios Tarybos sudties nari dirba parlamente, mi-
nisterijose, vieosiose staigose ir monse, konkursinse komisijose ir
netgi ambasadose. Tokia nari darbo aplinkos kaita sudaro galimyb
Tarybai neatitrkti nuo praktikos.
Valstybs Taryba, kaip aukiausias administracinis teismas, yra
pirma ir paskutin instancija, priimanti sprendimus tik iimtiniais atve-
jais, ypa svarbiose bylose: nagrinjant skundus dl vyriausybs ir mi-
nistr akt, ginus dl aukt viet uimani vyriausybs paskirt tar-
nautoj ir kariki statuso, sprendiant kitas nepaprastsias ir ypa
sunkias bylas. Visa tai nagrinjama gin skyriuje, susidedaniame i
deimties poskyri: trij finansini ir septyni bendrj. Dauguma byl
sprendiamos poskyri posdiuose arba bendruose dviej poskyri
posdiuose. Nagrinjant bylas btinai dalyvauja vyriausybs komisarai,
kuriuos skiria vyriausyb ir kurie taryboje sudaro prokurorins priei-
ros poskyr. Komisaras savarankika figra. Jis turi bti savarankikas
ir nealikas, idstyti byloje savo asmenin nuomon. Komisaras tie-
siogiai nedalyvauja priimant sprendim, taiau jo nuomon byloje pa-
skelbiama visuomenei. Tarybos nari nuomons neskelbiamos.
Teismin byla Valstybs Taryboje praeina pro kelet filtr ir tai u-
tikrina gana aukt teisingumo kokyb. Byla nagrinjama ne tik teiss
norm taikymo teisingumo poiriu, bet ir i esms, vertinant visus su-
rinktus rodymus, visus nustatytus faktus, t. y. sprendiami ir teiss, ir
fakto klausimai.
Be ivardytj administracinius ginus sprendiani institucij,
Pranczijoje egzistuoja nemaai vairi komisij, kuri pagrindin
funkcija sprsti ginus dl netinkam administracijos veiksm. i
komisij sprendimus galima sksti administraciniams teismams.
Reikmingiausia i tokio pobdio institucij yra Pabgli komisija
(Commission des refugies). Ji sprendia skundus dl prieglobsio sutei-
kimo ir gauna labai daug skund
127
. ios komisijos sprendimai
apeliacine tvarka skundiami Valstybs Tarybai.

127
Pavyzdiui, 1996 m. Commission des refugies gavo 16 673 skundus (Bell J., Boyron
S., Whittaker S. Principles of French Law. Oxford University Press, 1998. P. 42).
56
Kita ne maiau svarbi ir turinti ilgametes veiklos tradicijas institucija
yra Finans teismas (Cour des Comptes). i institucija vykdo valstybs
pinigini itekli naudojimo kontrol. Finans teismo veikla pasiymi
tuo, jog jis tikrina ne tik valstybs institucij veiklos teistum, bet ir fi-
nansini itekli panaudojimo tikslingum, racionalum. Panaioje sri-
tyje veikia ir Biudeto ir finans disciplinos teismas (Cour de discipline
budgetaire et financiere), kuris ityrs byl gali paskirti pinigines baudas
pareignams, netinkamai naudojusiems valstybs piniginius iteklius ir
padariusiems biudetui alos
128
.
Socialins apsaugos srityje kilusius ginus sprendia Centrin socia-
lins pagalbos komisija (Commission centrale dAide Sociale), Auktes-
nysis socialins pagalbos skyrius prie Tarybos (Section permanente du
Conseil superieur dAide Sociale) ir kitos komisijos, nagrinjanios
skundus dl socialini imok, ligonini ir pan.
Pranczija pasiymi tuo, jog ioje valstybje egzistuoja daugyb tam
tikr profesij disciplin institucij, kartais vadinam profesiniais tri-
bunolais (advokat, gydytoj, dantist, architekt, auditori ir t. t.).
Kadangi viesias paslaugas teikia vis daugiau vairi profesij atstov,
j veiklos kontrol priskiriama vieosios teiss sriiai. i profesini
tribunol sprendimai skundiami Valstybs Tarybai.
Be vairiausi komisij, Pranczijoje egzistuoja dar viena administ-
racins justicijos sistem papildanti institucija tarpininkas (Media-
teur). Ji buvo kurta 1973 m. sekant Skandinavijos ali pavyzdiu ir
daugelyje Vakar Europos ali paplitusia praktika ombudsmeno
vykdoma administracijos kontrole. Pranczijos Mediateur iek tiek ski-
riasi nuo vedikojo savo prototipo, nes jis kilus konfliktui turi bti tarsi
tarpininkas tarp pilieio ir administracijos. Atlikdamas savo tyrim Me-
diateur turi teis kreiptis pagalbos Valstybs Taryb arba kitas admi-
nistracijos institucijas, taiau jo priimti sprendimai, skirtingai nei admi-
nistracini teism ar vairi komisij, administracijai nra privalomi.
Dl ios prieasties pranczikojo ombudsmeno sprendim teismai ne-
tikrina. Plaiau apie ombudsmeno institut bus kalbama 2 skyriaus 4
dalyje.
Apibendrinant Pranczijos patirt, formuojant administracijos
veiksmus kontroliuojani institucij sistem, reikt pasakyti, kad eg-
zistuoja maiausiai dvi skirtingos nuomons: pirmoji, teigianti, kad
Pranczija turi specializuot administracini teism sistem, ir antroji,

128
th
57
tvirtinanti, kad Pranczija turi vieosios administracijos ir teism hibri-
dus.
Atsivelgiant Pranczijos Valstybs Tarybos (Counseil dEtat),
apeliacini administracini teism (cours administratives dappel) ir
administracini tribunol (tribunaux administratifs) esmin paskirt
vis ri administracini gin sprendim, bt galima teigti, jog i-
vardytosios institucijos sudaro savarankik administracini teism
sistem. vairios komisijos, tribunolai, sprendiantys tik specifinje,
siauroje administravimo srityje kylanius konfliktus, bei Mediateur taip
pat yra sudedamoji Pranczijos administracins justicijos dalis. Pastar-
sias institucijas pagrstai bt galima vadinti kvaziteismais.
Specifins Pranczijos istorijos aplinkybs laipsnikai suformavo
pranczikj administracins justicijos model (2 pav.), kuris vliau pa-
plito ir kitose kontinentins Europos alyse: Italijoje, Belgijoje, etc.
Kita Europos valstyb, kurios administracins justicijos sistema turi
sav ypatybi ir todl yra verta aptarti, yra Vokietijos Federacin Res-
publika.
2.2. Vokietijos administracins justicijos sistema
Vokietijos Federacinje Respublikoje egzistuoja integruota teism
struktra (3 pav.) t. y. skirtingai nei Jungtinse Amerikos Valstijose,
kuriose tvirtinta dualistin sistema ir egzistuoja dvi paraleliai veikian-
ios federacin ir kiekvienos valstijos teism sistemos, Vokietijoje
nra visikai atskirai veikiani federacini teism.
Vokietijoje administracin justicija sudaro nepriklausom teismins
valdios ak, turini savo aukiausij teism. Vokietijos Federacins
Respublikos Konstitucijoje yra tvirtintas bendrasis principas
129
, numa-
tantis teismin piliei, nukentjusi nuo administracijos, teisi gynimo
galimyb. 1960 m. priimtas statymas pagrind administracini teism
krim ir nustat veiklos pagrindus.
Administraciniams teismams inybingi visi, iskyrus konstitucinius, i
vieosios teiss kylantys ginai, nepriskirti kit teism jurisdikcijai.
Administraciniai teismai gali panaikinti valstybini institucij ir parei-
gn sprendimus arba, atvirkiai, sakyti jiems priimti vien ar kit
sprendim. Administraciniai teismai taip pat nustato juridinius faktus.
Jie nesvarsto ginijam administracini sprendim tikslingumo, bet tik-

129
The Constitution of Federal Republic of Germany. http://www.uni-wuerzburg.de/
law/gm00000_.html
58
rina j teistum. Administracini teism sistema susideda i 3 instan-
cij: Administracinio teismo, Aukiausiojo ems administracinio
teismo, veikianio kaip apeliacin instancija, ir Federalinio administra-
cinio teismo, veikianio kaip kasacin instancija
130
. Visi jie veikia kole-
gialiai. Pirmj dviej instancij teismuose bylos sprendiamos daly-
vaujant trims profesionaliems teisjams ir dviem tarjams. Tarjai ren-
kami i piliei, nepriklausani kokiai nors profesinei grupei, ketve-
riems metams. Federacinio teismo struktr sudaro 12 senat, kuri
kiekvienas susideda i penki profesionali teisj.
Teismai nagrinja ne tik pavieni asmen, nukentjusi nuo valsty-
bs institucij, skundus, bet ir sprendia kai kuriuos ginus tarp admi-
nistracijos ir vietos savivaldos institucij, taip pat visus ginus, susijusius
su valstybs tarnautoj teismis.
Kreiptis teism galima tik tada, jeigu asmens skund atmet auk-
tesn administracin instancija, kai buvo skundiami emesniosios ad-
ministracins institucijos, primusios ginijam akt, veiksmai. Taigi
reikalingas vadinamasis ikiteisminis administracinio akto patikrinimas
teistumo ir tikslingumo poiriu. Tok patikrinim ir sprendim da-
niausiai priima apskrities administracijos vadovas. Tai suteikia gali-
myb ataukti tuos administracinius aktus, kurie, nors ir teisti, bet ne-
tikslingi, ir kartu neprivesti bylos iki administracinio teismo.
Daugum administracini gin, kaip pirmoji instancija, isprendia
administraciniai teismai (Verwaltungsgericht), j pastaruoju metu yra
apie 50. i teism sprendimai apeliacine tvarka skundiami auktes-
niesiems administraciniams teismams (Oberverwaltungsgericht). iuo
metu Vokietijoje veikia 16 toki teism
131
. Aukiausias administra-
cins justicijos sistemos elementas yra Berlyne esantis Federacinis
administracinis teismas (Bundesverwaltungsgericht), jis sprsdamas bylas
taiko federacin teis.
Be administracini teism, sprendiani bendruosius administraci-
nius ginus, Vokietijoje egzistuoja ir specializuoti administracins justi-
cijos organai, veikiantys pagal procesines taisykles. Sprendiant piliei
pretenzijas valstybs institucijoms, i teism sprendimai ir nutarimai
yra privalomi atitinkamoms institucijoms. Specializuotiems administra-
cins justicijos organams priklauso finansiniai ir socialini reikal teis-

130
Heyde W. The Administration of Justice in the Federal Republic of Germany.
Bonn: The Federal Government of Germany, 1971.
131
Foster N. G. German Legal System and Laws. 2
nd
edition. London: Blackstone
Press, 1996. P. 44, 45.
59
mai (Sozialgerichte). Pastarieji sprendia bylas dl socialinio draudimo,
paalp, pensij ir pan. emiausias teismas, sprendiantis tokio pob-
dio klausimus, yra Socialini reikal teismas (Sozialgericht). Toki
teism Vokietijoje yra apie 70. Tokiame teisme bylas sprendia vienas
teisjas, padedamas dviej tarj. Auktesnis socialini reikal teismas
(Landessozialgericht) nagrinja apeliacijas. Jame bylas sprendia trij
teisj kolegija ir padeda 2 tarjai. Aukiausiasis socialinis teismas
steigtas Kaselyje ir vadinamas Federaciniu socialini reikal teismu
(Bundessozialgericht). Jame, nagrinjant bylas, sprendiami tik teiss
klausimai. is teismas turi 12 skyri ir bylas nagrinja 3 teisjai, pade-
dami 2 tarj
132
.
3 pav. Vokietijos administracins justicijos sistema
Finans teismai nagrinja vairius ginus, susijusius su mokesi ap-
skaiiavimu, surinkimu ir pan. i teism sistem sudaro dvi grandys:

132
Youngs R. English, French and German Comparative Law. London: Cavendish
Publishing Limited, 1998. P. 81.
Socialini reikal
teismas
(Sozialgericht)
Administracinis
teismas
(Verwaltungsgericht)
Auktesnysis
administracinis teismas
(Oberverwaltungs-gericht)
Auktesnysis
socialini reikal
teismas
(Landessozialgericht)
Finans teismas
(Landes-
finanzgericht)
Aukiausiasis
finans teismas
(Bundes-
finanzgericht)
Aukiausiasis
socialini reikal
teismas
(Bundessocialgericht)
Federacinis
administracinis teismas
(Bundesverwaltungs-
gericht)
60
kiekvienoje Vokietijos emje veikia vienas arba keli finans teismai,
kurie nagrinja bylas ir yra pirmoji instancija (i viso toki teism yra
13), o kasacine tvarka bylas nagrinja Federacinis finans teismas.
Be mintj specializuot administracins justicijos institucij, su-
darani tarsi savarankik administracins justicijos grand, Vokieti-
joje veikia ir atskiros institucijos, sprendianios specifinius ginus. Pa-
vyzdiui, Patent biurui atstovaujantis Patent teismas (Patentsgericht)
sprendia ginus dl autori technini sprendim. ios institucijos
sprendim galima apsksti Federaciniam administraciniam teismui.
2.3. Didiosios Britanijos administracins justicijos
sistema
Didiojoje Britanijoje administracins justicijos funkcijos gyvendi-
namos bendrosios jurisdikcijos teismuose, taiau didioji dalis admi-
nistracini gin sprendiama specializuotuose tribunoluose bei mi-
nisterij tyrim komisijose
133
(4 pav.). Tribunol ir komisij organiza-
cija, j veiklos procedros reguliuojamos 1957 metais priimtu ir vliau
daug kart papildytu ir keistu Tribunol ir tyrim komisij statymu
(The Tribunals and Inquiries Act). 1971 metais kurta nuolat veikianti
Tribunol Taryba (The Council of Tribunals), konsultuojanti ir prii-
rinti administracij.
Tribunolai specifinis Britanijos reikinys. Tai savotiki neformals
teismai. Jie uima tarpin viet tarp administracijos ir bendrj teism.
1980 metais Didiojoje Britanijoje buvo daugiau kaip 2000 tribunol,
nagrinjani vairiausius teisinius ginus, i j apie 70 sprendia speci-
finius administracinius ginus.
Kai kurie mokslininkai skiria 67 administracini tribunol, kuriuos
sudaro vairs komitetai, komisijos, teismai ir patys tribunolai, sistemas.
Skiriasi ne tik j veiklos sritys, bet ir sudtis bei kompetencija
134
.
Nagrindamas privataus asmens ir administracijos gin tribunolas
turi bti nealikas arbitras. Jis negali atstovauti staigai, kaip danai
bna JAV. Todl tribunolai yra nepriklausomi nuo administracijos.
Siekiant utikrinti tribunol nepriklausomum jie daniausiai sudaromi
ne i valstybs tarnautoj. Tribunol pirmininkai daniausiai bna tei-

133
Jackson R. M. The Machinery of Justice in England. 7
th
edition. Cambridge:
Cambridge University Press, 1977.
134
Greenwood I. R., Wilson D. I. Public Administration in Britain. London, 1984. P.
243.
61
sininkai, kuriuos skiria atitinkam srii ministrai, o kandidatras tei-
kia lordas kancleris. Kiti tribunolo nariai paprastai atstovauja visuome-
nei ir nra teisininkai.
Be tribunol, konfliktus tarp piliei ir administracijos nagrinja
specialios komisijos
135
. statymai numato atvejus, kai ministerijos tam
tikromis aplinkybmis privalo sudaryti komisij ir atlikti tyrim. Pavyz-
diui, Miest ir grafysi planavimo statymo nuostatai numato, jog mi-
nistras, prie patvirtindamas plan, turi sudaryti suinteresuotiems as-
menims galimyb pareikti savo nuomon. Ministras privalo atsivelgti
idstytus argumentus. Tribunol ir komisij tyrim statymas numato,
kad ministras, priimdamas galutin sprendim, turi pateikti motyvacij
ir argumentus, jeigu to reikalauja suinteresuotosios alys. Paprastai ty-
rim atlieka inspektorius, jis isiaikina visus su nagrinjamu klausimu
susijusius faktus ir priima rekomendacinio pobdio sprendim. Galu-
tin sprendim priima ministras. ios tyrim komisijos skiriasi nuo tri-
bunol, nes jos i esms nra panaios teism. Visgi j veiklos proce-
sas turi panai ypatybi, pavyzdiui, pirmininkaujantysis privalo i-
klausyti abiej ali argumentus ir pan. Svarbiausia tokios komisijos
uduotis surinkti visus faktus, kad galt tinkamai informuoti mi-
nistr apie esamus duomenis, vairias nuomones, kad is galt priimti
galutin sprendim. Tyrim komisij veiksmai ir priimti sprendimai gali
bti skundiami teismui.
Administracijos veiksm teistum tikrina ne tik bendrieji teismai,
specializuotieji tribunolai ir tyrim komisijos, bet taip pat ir parlamento
galiotinis administracijai (the Parliamentary Commissioner for Admi-
nistration), paprastai vadinamas ombudsmenu. 1967 m. parlamento
statymu buvo kurta Parlamento galiotinio administracijai staiga
136
,
kurios pagrindin uduotis tirti piliei skundus dl netinkamo admi-
nistravimo atvej centrins valdios staigose ir kai kuriose didiosiose
vieosiose korporacijose
137
. Nuo kitose valstybse veikiani ombud-
smeno staig Anglijos ombudsmenas skiriasi tuo, kad pilieiai, patyr
netinkam administracijos elges, skund parlamento galiotiniui admi-
nistracijai gali pateikti tik per parlamento narius. Kitaip sakant, yra

135
Wade H. W. R., Forsyth C. F. Administrative Law. 7
th
edition. Oxford: Clarendon
Press, 1994. P. 9641003.
136
Stevens I. Constitutional and Administrative Law. 3
rd
edition. London: Pearson
Proffessional Limited, 1996. P. 218.
137
Collcutt P., Houriham M. Review of Public Sector Ombudsmen in England.
London: Cabinet Office, 2000.
62
numatytas tam tikras filtras, kurio dka ombudsmenas nagrinja ne
visus piliei skundus, o tik tuos, kuriuos jam perduoda parlamento na-
riai. Plaiau apie Anglijoje veikiani ombudsmeno staig bus kalbama
2 skyriaus 4 dalyje.
Didiojoje Britanijoje taip pat veikia specializuotos ombudsmeno
staigos, tirianios skundus dl netinkamo administracijos elgesio siau-
rose srityse. Pavyzdiui, 1973 m. buvo steigta Sveikatos apsaugos om-
budsmeno staiga (the Health Service Commissioner). Taip pat nuo 1974
m. veikia ir 2 vietins ombudsmen staigos (Commissions of Local
Authorities), tirianios skundus dl netinkam Anglijos ir Velso vietos
administracijos veiksm
138
.
4 pav. Didiosios Britanijos administracins justicijos sistema

138
Sueir A., Herberg J. Constitutional and Administrative Law. Great Britain: Cave-
nolish Publishing Limited, 1995. P. 132.
Parlamento
ombudsmenas
(Parlamentary
Commissioner for
Administration)
Lord Rmai
(House of Lords)
Apeliacinis
teismas
(Court of Appeal)
Auktasis
teismas
(High Court)
Tribunolai
(Tribunals)
Magistrat
teismai
(Magistrates
Courts)
Grafysi
teismai
(County
Courts)
Tyrimo
komisijos
(Inquiries)
Sveikatos
apsaugos
ombudsmenas
(Health Service
Commissioner)
Vietiniai
ombudsmenai
(Commissiones of
Local Authorities)
63
2.4. Jungtini Amerikos Valstij administracins
justicijos sistema
Jungtins Amerikos Valstijos, kaip ir Didioji Britanija, neturi atski-
ros, savarankikos administracini teism sistemos, todl bendrieji
teismai vaidina svarb vaidmen atlikdami administracijos veiksm tei-
stumo kontrol.
Bendrosios jurisdikcijos teismai, skaitant ir aukiausiuosius teis-
mus, nagrinja skundus dl administracijos veiksm ir sprendim tei-
stumo. Svarbi i teism veiklos kryptis administracijos veiksm
konstitucingumo patikrinimas. Reikia paymti, jog teismai tokio po-
bdio byloms skiria ypa daug dmesio ir nagrinjant jas rodinjimo
nata tenka vairioms staigoms ir j pareignams, kaltinamiems netei-
stais veiksmais arba, prieingai, atsisakymu veikti, t. y. administracija
turi rodyti, jog veik teistai, teisingai ir pagrstai.
Be to, Jungtins Amerikos Valstijos yra federacin valstyb, todl
teism sistema i esms skiriasi nuo unitarini valstybi. Jungtinse
Amerikos Valstijose tvirtinta dualistin sistema ir egzistuoja dvi para-
leliai veikianios federacin ir valstijos teism sistemos.
Kadangi kiekviena valstija iki tam tikr rib yra suvereni, ji turi savo
vairi lygi teismus. JAV veikia 18 525 valstij ir vietini teism ir 111
federacini teism. Reikia paymti, kad kiekviena valstija turi savo
ypating teism struktr, todl labai sudtinga kalbti apie tipik
valstijos teism struktr
139
. Apibendrinus matyti, jog valstijos teism
sistema susideda i 4 pakop (5 pav.), i kuri emiausia yra ribotos ju-
risdikcijos teismas (Court of Limited Jurisdiction), sprendiantis nesu-
dtingas civilines ir baudiamsias bylas, tokias kaip skyryb, nedideli
iekini, nepilnamei padaryt nusikaltim, avarij ir t. t. ie teismai
yra labai paplit madaug 77 proc. valstij teism ir yra ribotos juris-
dikcijos teismai
140
. Auktesn pakopa bendrosios jurisdikcijos teismai
(Courts of General Jurisdiction), jie yra pirmoji instancija nagrinjant
kriminalines bylas dl sunkesni nusikaltim ir daugum civilini byl.
Madaug pus valstij turi tarpinius apeliacinius teismus (Intermediate
Appellate Courts) bei aukiausiuosius teismus (Supreme Courts). Jung-

139
Holland K. M. The Courts in the United States // The Political Role of Law
Courts in Modern Democracies (Eds. Waltman J. L., Holland K. M.) New York:
St.Martins Press, 1988. P. 12.
140
Law Enforcement Assistance Administration. National Survey of Court
Organization. Washington, DC: Government Printing Office, 1973. P. 4.
64
tinse Amerikos Valstijose laikomasi principo, kad kiekvienam besiby-
linjaniam turi bti suteikta teis apeliacij. Todl tose valstijose, ku-
riose nra tarpini apeliacini teism, apeliacijas pateikiantys asmenys
gali kreiptis aukiausij valstijos teism.
Reikia paymti, jog daugumoje valstij nemaai administracini
gin pirmiausiai yra sprendiami administracinse agentrose, ku-
rioms statymu yra suteikta teis vykdyti kvaziteismines funkcijas. Toki
institucij priimti sprendimai gali bti skundiami bendriesiems teis-
mams.
Be to, kai kuriose valstijose veikia ir nuo netinkamo administravimo
(piktnaudiavimo bei biurokratizmo) ginanios ombudsmeno staigos.
Pavyzdiui, Nebraskoje ombudsmeno institucija buvo kurta 1969 m.,
Ajovoje 1972 m., Niudersyje 1974 m., Aliaskoje 1975 m.
141
Be to,
nors kitose valstijose ombudsmeno, veikianio visos valstijos teritori-
joje, nra, taiau daugelyje didesni miest buvo steigtos savos om-
budsmeno staigas, pavyzdiui, Deitone (Ohajo valstijoje), Deims-
taune (Niujorko valstijoje) ir pan. Pagrindin i ombudsmen uduo-
tis kontroliuoti administracijos veiksmus ir jos santykius su pilieiais.
Valstij ombudsmen kompetencijai priklauso visokie valstijos ad-
ministracijos pareigno sprendimai, kurie yra arba gali bti:
neteisti;
netikslingi;
apribojantys piliei teises bei laisves arba nepagrstai diskrimi-
nuojantys, net jeigu ir neprietarauja statymams;
priimti remiantis neteisingais faktais;
priimti be motyvacijos (tais atvejais, kai motyvuoti privaloma) ir
pan.
Paprastai pilietis, manantis, kad administracija prim netinkam
sprendim ir taip paeid jo teises bei teistus interesus, gali tiesiogiai
kreiptis ombudsmen. Taiau net jeigu ir nra pilieio skundo, om-
budsmenas gali pradti tyrim savo iniciatyva. Atlikdamas tyrim, om-
budsmenas turi teis susipainti su visais administraciniais dokumen-
tais, susijusiais su nagrinjama byla, taip pat prisaikdins apklausti
valstybs tarnautojus. Ombudsmenas gali inicijuoti pareign, paeidu-
si piliei teises, teismin persekiojim arba apsksti j veiksmus ati-
tinkamoms kompetentingoms institucijoms. Jeigu pareignai nevykdo
ombudsmeno nurodym ir atsisako pateikti reikalaujamus dokumentus

141
- . (
). : Ad Marginem, 1997. . 129.
65
ar suteikti kit informacij, ombudsmenas turi teis jiems paskirti iki
1000 JAV doleri dydio baud
142
.
Ombudsmenas, atliks bylos tyrim, priima rekomendacinio pob-
dio sprendim, taiau reikia paymti, jog jo rekomendacijos turi di-
diul reikm, nes jis ne tik gali pasilyti itaisyti konkret administra-
cijos sprendim, bet ir pakeisti arba patobulinti teiss norm, sudaran-
i netinkam administravimo institucij veiksm prielaidas. Svarbu
atkreipti dmes, jog ombudsmeno sprendimai negali bti peririmi
teisme.
5 pav. Valstijos administracins justicijos sistemos prototipas

142
- . (
). : Ad Marginem, 1997. C. 129137.
Aukiausiasis
Teismas
(State Supreme Court)
Apeliaciniai teismai
(Intermediate
Appellate Courts)
Bendrosios
jurisdikcijos teismai
(Courts of General
Jurisdiction)
Ribotos jurisdikcijos
teismai
(Courts of Limited
Jurisdiction)
vairios
administracins
institucijos, turinios
kvaziteisminius
galiojimus
Valstijos
ombudsmenas
66
JAV federacin teism santvarka yra sudaryta i trij pakop (6
pav.). Pagrindiniai ir svarbiausi yra Apygard teismai. Be to, greta j
egzistuoja specializuoti tribunolai Tarptautins prekybos teismas (the
Court of International Trade), Mokesi teismas (Tax court) ir Preten-
zij teismas (Claim Court). Pastarasis nagrinja fizini arba juridini
asmen iekinius JAV Vyriausybei ir sprendia klausimus dl alos at-
lyginimo (pvz., dl Vyriausybs sutarties nesilaikymo). Apygard
teism yra 94: kiekviena valstija turi maiausiai vien apygardos teism,
o kai kurios net po keturis
143
.
12 JAV Apeliacini teism (United States Courts of Appeals) nagri-
nja apeliacijas dl apygard teism sprendim. ie teismai taip pat
nagrinja apeliacijas dl daugelio federacijos reguliavimo, kontrols ar
prieiros institucij priimt sprendim, taip pat dl vairi administra-
cini agentr, kurioms suteiktos kvaziteismins galios, priimt spren-
dim. Tokios administracins agentros pavyzdys galt bti Imigraci-
jos ir natralizacijos tarnyba (Immigration and Naturalization Service),
pasiyminti ne tik kvaziteisminmis, bet ir kvazilegislatyvinmis galio-
mis
144
.
Federacini teism sistemos virn (6 pav.) yra Aukiausiasis
Teismas (Supreme Court of the USA), kuris paprastai veikia kaip apelia-
cin institucija, taiau kai kuriais atvejais bylas sprendia kaip pirmoji
instancija (per savo veiklos istorij Aukiausiasis Teismas kaip pirmoji
instancija sprend tik 164 bylas). Aukiausiasis Teismas sprendia by-
las, ikilusias tarp dviej valstij, tarp federacins valdios ir valstijos,
bylas, susijusias su usienio ali ambasadoriais ir bylas tarp valstij ir
piliei. Kadangi Jungtinse Amerikos Valstijose nra atskiro teismo,
sprendianio teiss akt konstitucingumo klausim, tad Aukiausiasis
Teismas sprendia daug gin, susijusi su federaciniais statymais ir
administracinmis taisyklmis, ir tik tais atvejais, kai yra konkretus gin-
as, gali sprsti vieno ar kito teiss akto atitikt Konstitucijai.
Amerikos jurisprudencija ypa daug dmesio skiria vadinamiesiems
kvaziteismams t. y. tokioms institucijoms, kurios yra sudedamoji JAV
administracijos dalis, taiau kartu turi atlikti tam tikras teismui bdin-
gas funkcijas (pvz., Federacin ryi komisija, Federacin elektros

143
Annual Report of the Director, Administrative Office of the United States
Courts. Washington, DC: Government Printing Office, 1982. P. 4, 7.
144
Holland K. M. The Courts in the United States. The Political Role of Law Courts
in Modern Democracies / Ed. by Waltman J. L., Holland K. M. New York: St.Martins
Press, 1988. P. 14.
67
energetikos komisija ir t. t.). JAV Administracins justicijos modelio
specifika pasiymi tuo, kad ji veikia vykdomosios ir teismins valdios
sandroje: jai bdinga suderinta administracini kvaziteismini insti-
tucij ir bendrj teism veikla nagrinjant bylas, kilusias i admi-
nistracini gin.
Kvaziteisminiai administracijos organai kiekvienais metais inagri-
nja tkstanius skund, susijusi su licencij idavimu, mokesi dy-
dio nustatymu, socialini paalp skyrimu ir pan. Kvaziteismai veikia
neperengdami atitinkamos srities rib ir daniausiai j kompetencijos
sfera yra siauro inybinio pobdio.
6 pav. Jungtini Amerikos Valstij administracins justicijos sistema
* Kvaziteismines funkcijas gyvendinaniose institucijose ginus sprendia ad-
ministracinis teisjas (Administrative Law Judge).
Imigracijos ir
natralizacijos
tarnyba
(Immigration and
Naturalization Service)
Socialins apsaugos
administracija
(Social Security
Administration)
Kitos kvaziteismines
funkcijas atliekanios
federacins
administracijos
institucijos*
JAV Aukiausiasis Teismas
(Supreme Court of the USA)
Apeliaciniai teismai
(Courts of Appeals)
Valstij
aukiausieji
teismai
(State
Supreme
Courts)
Tarptautins
prekybos
teismas
(Court of
International
Trade)
Pretenzij
teismas
(Claim
Court)
Apygard
teismai
(District
Courts)
Mokesi
teismas
(Tax Court)
68
Pagrindinis bendrj teism ir kvaziteism skirtumas yra tas, kad
pastarieji nra taip grietai saistomi precedento kaip bendrieji teismai.
Kvaziteismai pasiymi savarankikumu administracinio gino nagrin-
jimo procese.
Be to, btent bendrieji teismai veikia kaip apeliacin instancija, nag-
rinjanti administracini kvaziteism sprendimus. Teismai paprastai vi-
sada sprendia teiss klausimus, o jeigu kvaziteismin institucija priima
aikiai klaiding sprendim, nevertinusi arba nepatikrinusi fakt
teismai nagrinja ir fakto klausimus
145
. Vadinasi, pagal pirmin admi-
nistracins jurisdikcijos doktrin administracija turi prioritet prie
teism, sprsdama fakto klausim, susijus su ta sritimi, kuri yra jos spe-
cializacija. Taigi i esms sprendim dl fakto priima administracija, jos
sprendimai gali bti tikrinami bylos rodym pagrstumo poiriu.
Kartu iskirtin pirmin jurisdikcija teiss klausimais (kaip teisingai
administracija aikino ir taik statym) priklauso teismams. Neretai
pasitaiko, jog sunku nusprsti, ar viena ar kita problema yra tik teiss
klausimas. Tokiais atvejais teismai suteikia galimyb pirmai pareikti
nuomon administracijai.
JAV veikia daugyb institucij, turini galiojimus nagrinti admi-
nistracinius ginus, vadinam kvaziteismais. Vienoms institucijoms pi-
liei skundo ar pretenzij nagrinjimas yra tik viena i j funkcij. B-
dingas poymis, atskiriantis tokias staigas nuo teism, yra j padtis
nagrinjant gin. Jeigu teismas veikia kaip dviej ali, i kuri viena
gali bti valstybin institucija, arbitras, tai administracin institucija at-
rodo tarsi esanti viena i gino ali, nagrinjani privataus asmens
skund. Taip pastaroji institucija tarsi tampa teisja savo paios byloje.
Siekiant ivengti alikumo, neobjektyvi sprendim, mintose institu-
cijose buvo suformuota ypatinga administracins justicijos organ sis-
tema, kurioje ypa svarbs administraciniai teisjai (administrative law
judges)
146
.
1946 m. JAV buvo priimtas Administracinio proceso statymas
(Administrative Procedure Act), tvirtins reikalavim, kad atskirose
administracins veiklos srityse ginus nagrint administracinis teisjas.
Iki tol panai funkcij federacinse administracijos agentrose atlik-
davo tam tikras pareignas, vadinamas tyrju (hearing examiner). JAV
pastebima administracinio teisminio korpuso pltimo tendencija: kai

145
. , 1997. C. 59.
146
Fox W. F. Understanding Administrative Law. 3
rd
edition. U.S.A.: Matthew and
Bender, 1997. P. 259293.
69
Administracinio proceso statymo nuostatos sigaliojo, federacinse
agentrose dirbo 197 administracini gin tyrjai. O 1992 m. vien tris-
deimtyje federacini administracijos institucij ginus sprend apie
1200 administracini teisj. Didiausia dalis daugiau kaip 70 proc.
dirbo socialins apsaugos administracijoje
147
.
Kitose administracinse institucijose gin nagrinjimas yra vienin-
tel funkcija. Sukurtos kaip specializuotos staigos, vliau tokios institu-
cijos pltojasi keliomis kryptimis: kai kurioms i j be teismini sutei-
kiamos ir teiskros funkcijos, o kitos nuosekliai transformuojasi tik-
rus teismus. Pavyzdiui, mintasis Pretenzij teismas (Claim court) isi-
vyst i 1855 m. steigtos administracins institucijos, skirtos rinkti
duomenis pagal privai asmen pretenzijas ir pateikti Kongresui savo
rekomendacijas. Vliau iai institucijai buvo suteikta teis i esms
sprsti ias pretenzijas ir, galiausiai, Aukiausiasis Teismas i institu-
cij pripaino kaip visateis teism.
2.5. Kontinentins ir bendrosios (anglosaks) administracins
justicijos sistem apibendrinimas
Aptartieji iuolaikiniai skirting ali administracins justicijos mo-
deliai liudija, jog egzistuoja daugyb io instituto ri. Labiausiai pa-
plit toki form vieosios administracijos veiksmus kontroliuojantys
teismai:
1) Bendrieji teismai (JAV, Didioji Britanija), sprendiantys admi-
nistracijos veiksm teistumo klausim ir apeliacine tvarka per-
irintys daugelio kvaziteism (vairiausi administracini tribu-
nol, komisij ir pan.) priimtus sprendimus;
2) Savarankika specializuot administracini teism sistema, vei-
kianti atskirai nuo bendrj teism sistemos (Vokietijos mode-
lis);
3) Vieosios administracijos ir teismo hibridas, sudarantis sava-
rankik sistem ir veikiantis atskirai nuo bendrj teism siste-
mos (Pranczijos modelis).
Terminas administracin justicija neturt bti suprantamas siau-
rai t. y. tik kaip teismo (specializuoto arba bendrosios kompetencijos)
veikla. Administracin justicija apima ir kit institucij, kurioms su-

147
Schwartz B. Administrative Law. Fundamentals of American Law / Gen. Ed.
Morrison A. B. Oxford University Press, 1996. P. 142.
70
teikta teis sprsti administracinius ginus, veikl. Mintsias institu-
cijas pasaulyje priimta vadinti kvaziteisminmis institucijomis arba
trumpiau kvaziteismais.
Kaip matome, netgi tose valstybse, kuriose sukurta specializuota
administracini teism sistema, veikia nemaai kvaziteismini institu-
cij, nagrinjani specifinse administravimo srityse kylanius admi-
nistracinius ginus.
Lyginamajai analizei pasirinkus Pranczijos, Vokietijos ir Didiosios
Britanijos bei Jungtini Amerikos valstij administracins justicijos
sistemas, galima nustatyti pagrindines kvaziteism veiklos kryptis ir
uimam viet valstybs institucinje sistemoje. Galima prieiti ivad,
kad nagrindami administracinius ginus kvaziteismai reikmingiausi
vaidmen atlieka valstybse, neturiniose specializuot administracini
teism, t. y. Didiojoje Britanijoje bei JAV, o specializuotos administ-
racins justicijos alyse kvaziteism vaidmuo iek tiek maiau reikmin-
gas. Paymtina, jog administracins justicijos tvynje Pranczijoje
taip pat veikia nemaai specializuot kvaziteism, tuo tarpu Vokietijoje
kvaziteism sistema yra menkai ipltota, nes j poreik i dalies kom-
pensuoja specializuot administracini teism sistema, kuri sudaro ne
tik vis ri administracinius ginus nagrinjantys administraciniai
teismai, bet ir dar siauresns specializacijos teismai (pvz., socialini rei-
kal teismas).
Valstybs pareiga utikrinti piliei interes teisin gynyb yra svar-
bus teisins valstybs elementas. Administracin justicija efektyvi
priemon, padedanti apsaugoti asmen nuo neteist arba nepagrst
administracijos veiksm, suvarani jo teises. I Vakar Europos
valstybi ir JAV administracins justicijos instituto analizs matyti, kad
demokratinje visuomenje valstybinio valdymo institucijos ir pareig-
nai ne tik turi galiojimus priimti sprendimus, ileisti norminius aktus,
sukelianius pilieiams teisini padarini, bet taip pat privalo veikti ne-
perengdamos statymo rib ir atsakyti u savo neteistus veiksmus, o
prireikus atlyginti neteistais veiksmais asmenims padaryt al.
Kalbant apie pagrindinio administracins justicijos udavinio gy-
vendinim t. y. mogaus teisi gynim nuo netinkam administracijos
veiksm bei kvaziteismin administracijos veiksm teistumo kontrol,
dert aptarti egzistuojanias kvaziteismines institucijas, irykinti ad-
ministracini gin nagrinjimo kvaziteismuose privalumus ir trku-
mus.
71
3. Bendroji teorin ir funkcin kvaziteism
paradigma
Siekiant isiaikinti kvaziteism vaidmen nagrinjant administraci-
nius ginus bei atliekant kvaziteismin administracijos veiksm teis-
tumo kontrol, btina atskleisti kvaziteismo sampratos turin, isiai-
kinti jo atsiradimo prielaidas, paskirt, atliekamas funkcijas ir ypatybes.
3.1. Kvaziteismo svokos lingvistin analiz
Nordami atskleisti kvaziteismo svokos turin pirmiausiai turime
isiaikinti, k reikia pirmasis io sudurtinio odio dmuo kvazi.
Tarptautini odi odyne pateikiama tokia kvazi reikm: Kvazi
(lot. quasi beveik, tartum) sudurtini odi pirmasis dmuo, rei-
kiantis: tariamas, netikras, beveik toks
148
.
Kvazi nurodo tam tikr konkrei reikinio savybi ar ypatybi
panaum ar vienodum. Pateikiamos dar ir tokios kvazi reikms
tartum, lyg, panaus, bet ne absoliuiai
149
.
Panaiai odio kvazi reikm aikinama ir kituose altiniuose.
Kvazi netikras, menamas
150
, tam tikra prasme panaus, artimas
151
,
i dalies panaus, atrodantis, taiau i tikrj tas nesantis
152
.
Kvazi vartojamas kaip bdvardi ir prieveiksmi priedlis. Pa-
vyzdiui, teisinje literatroje plaiai naudojamas terminas kvaziteis-
minis (quasi-judicial). is terminas apibdina tam tikr akt, bding
teism veiklai, taiau atliekam ne teismo, o nepriklausanios teisminei
valdiai valstybins institucijos
153
. Kai kuriuose altiniuose kvaziteismi-
ns institucijos apibdinamos kaip turinios kelet savybi ar galio-

148
Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas Vilnius: odynas, 1999. P. 705.
149
The Living Webster Encyclopedic Dictionary of the English Language / Ed. Pei
M. Chicago. The English-Language Institute of America, 1967. P. 783.
150
The American College Encyclopedic Dictionary. Volume II / Ed. Barhart C. L.
Chicago: Spencer press, Inc., 1952. P. 992.
151
Blacks Law Dictionary. 7
th
edition / Editor in Chief Gardner B. A. St. Paul.,
Minn., 1999. P. 1257.
152
Oxford Advanced Learners Dictionary of Current English. 5
th
edition / Ed.
Crowther J. Oxford University Press, 1998. P. 951.
153
The American College Encyclopedic Dictionary. Volume II / Ed. Barhart C. L.
Chicago: Spencer press, Inc., 1952. P. 992.
72
jim, bding teismams, toki kaip, pavyzdiui, vadovavimas byl tyri-
mui ir pan.
154
Danai lotynikas odis kvazi yra vartojamas civilinje teisje, pa-
prastai jis pridedamas prie anglikos kilms odi
155
. Pavyzdiui, teisi-
nje terminijoje plaiai paplitusi kvazikontrakto (quasi-contract) s-
voka ir pan.
Kvazi nra labai aikus, tiksliai apibriantis odis. Jis rodo pana-
um, be to, daro prielaid, jog tarp dviej objekt egzistuoja nedidelis
skirtumas. Teisinje kalboje is terminas yra vartojamas siekiant paro-
dyti, kad vienas dalykas ar reikinys tam tikromis savybmis yra panaus
kit dalyk ar reikin, su kuriuo yra lyginamas, taiau tarp t dalyk
ar reikini taip pat yra esminis ir svarbus skirtumas (-ai).
odis kvazi neigia identikumo idj, taiau suponuoja stipri i-
orin analogij, irykindamas nuomon, kad lyginam dalyk ar rei-
kini sampratos yra gana panaios, todl tie dalykai ar reikiniai gali
bti priskiriami vienai reikini grupei, prilygsta vieni kitiems.
Kvaziteisminiu paprastai vadinamas sprendimas, priimtas administ-
racinio tribunolo ar valstybs pareigno, kuris veikia remdamasis sta-
tymais. Reikia paymti, kad tarp daugelio politinius sprendimus pri-
imani valdios institucij ir tarp tradicini teism yra atsiradusios
tam tikros hibridins institucijos, danai vadinamos tribunolais arba
administraciniais tribunolais, komisijomis ir pan., kuriuose ginus
sprendia nebtinai vien tik teisjai. Tokios institucijos ne tik atlieka
tam tikr administracini gin sprendimo funkcijas, bet savo veikla
kartais daro tak valdios veiklos krypties, strategijos formavimui, taip
pat atlieka tokias funkcijas kaip vairi leidim, licencij, patent ida-
vimas, patvirtinimas ir aprobavimas. ios institucijos i esms turi ar-
bitro kompetencij: jos gali nagrinti, sprsti ginus ir kartu ios institu-
cijos yra tarsi teismai, nes jos daro tiesiogin tak asmens teisms ir
pareigoms.
Kai kurie mokslininkai mano, kad nra tokio dalyko kaip kvaziteis-
minis sprendimas ar kvaziteismin institucija. Jie teigia, kad konkretus
sprendimas ar tam tikra institucija yra arba teismin, arba ne
156
. Maty-

154
The Living Webster Encyclopedic Dictionary of the English Language / Ed. Pei
M. Chicago: The English-Language Institute of America, 1967. P. 783.
155
Blacks Law Dictionary. 7th edition / Editor in Chief Gardner B. A. St. Paul.,
Minn., 1999. P. 1257.
156
http://www.duhaime.org/dictqr.htm#Q
73
sime, jog toks poiris pernelyg supaprastina administracins justicijos
sistem ir nebeatitinka tikrovs.
3.2. Kvaziteismai ir valdi padalijimo doktrina
Valdi padalijimo doktrina remiasi vis demokratini valstybi tei-
sins sistemos, tarp j ir Lietuvos Respublikos teisin sistema. Konsti-
tucijos 5 str. teigiama: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Res-
publikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas
157
. Valdios padalijimo
principas remiasi skirting valstybins valdios ak atsvara ir pusiau-
svyra, j glaudiomis ssajomis, abipuse kontrole ir yra svarbus sud-
tingo mechanizmo komponentas, neleidiantis vienose rankose sutelkti
neribot, nedalom ir nekontroliuojam valdi.
Valdi padalijimo doktrina, pasak J. Wroblewskio, reikia, kad
statym leidjas tik kuria teis, o j taiko statym vykdomoji valdia
(kitaip sakant, administracija) ir teismai. Ir atitinkamai, atsivelgiant
tai, kas taiko teis, skiriamas administracinis ir teisminis teiss taikymo
modeliai
158
. Taigi remiantis valdi padalijimo doktrina, bt galima
teigti, jog valstybs vieojo gyvenimo srityje i esms galimi tik dviej
ri sprendimai: administraciniai ir teisminiai. Administracine tvarka
teis turt bti taikoma nesant konfliktins situacijos, taip pat, kai to-
kia situacija nors ir egzistuoja, taiau faktins aplinkybs yra aikios, j
nereikia papildomai tirti arba pats konfliktas vieojo intereso atvilgiu
pripastamas maareikmiu. Teismas taiko teis tuomet, kai yra teisi-
nis ginas.
Taiau ne viskas yra taip paprasta. Kaip teigia V. Mikelnas ir D.
Mikelnien, Daugelyje valstybi iandien paplitusi praktika, kai teis
taiko savotiki teismins valdios ir vieosios administracijos hibridai,
vadinamieji kvaziteismai vairios komisijos, ombudsmenai ir t. t. Kva-
ziteismai sprendia jau gana sudtingas teisines problemas, pavyzdiui,
ginus dl vartotoj teisi gynimo, skundus dl vykdomosios valdios
veiksm ir t. t.
159
Taigi kaip ie hibridai arba kvaziteismai yra suderinami su valdios
padalijimo principu?

157
Lietuvos Respublikos Konstitucija // in. 1992. Nr. 331014.
158
Wroblevski J. The Judicial Application of Law / Eds. Bankowski Z., MacCormick
D. N. Dordrecht: Kluwer Academic Publishers, 1992. P. 6.
159
Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspek-
tai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 50.
74
Anot Hilaire Barnett, nepaisant to, kad valdi padalijimo principas
veikia ivien su teiss virenybs principu ir kiekvienoje iuolaikinje
valstybje yra labai svarbus, visgi reikia pripainti, jog grietas ir abso-
liutus valdi padalijimas beveik niekur nra gyvendintas
160
. Todl ne-
vertt . Monteskje valdi padalijimo idjos suprasti tiesmukai. Kai
kurie autoriai silo taip interpretuoti . Monteskje pasilyt valdi
padalijimo princip: io principo esm ne tai, kad viena valdia ne-
gali vykdyti kitos valdios funkcij, bet tai, kad n viena valdia to ne-
daryt savavalikai ir nekontroliuojama
161
. Svarbu inoti, kad valdi
atskyrimo principo esm yra garantija, jog valstybs jga nebus panau-
dota neteistai
162
.
Valdi padalijimo doktrina nereikalauja, kad vykdomoji, statym
leidiamoji ir teismin valdia bt izoliuotos viena nuo kitos. JAV
Aukiausiasis Teismas viename i savo nutarim tvirtino, jog niekad
nesilaik nuomons, kad Konstitucija reikalauja, jog trys valdios turi
funkcionuoti visikai nepriklausomai
163
. ia svarbiau yra siekis, kad jo-
kia valstybs valdios institucija savo rankose nesutelkt visos valdios
ir ja nesinaudot nekontroliuojama.
Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, jog Teisingum Lietu-
vos Respublikoje vykdo tik teismai
164
. Teismo padtis ir vaidmuo val-
di triadoje yra iskirtinis pripastama tik teismo teis vykdyti tei-
singum. Taiau nepaisant mintos konstitucins nuostatos, turime pri-
painti, jog Lietuvos Respublikoje veikia keletas komisij
165
, spren-
diani tam tikroje administravimo srityje kilusius administracinius
ginus bei nagrinjani fizini ar juridini asmen skundus, bei dau-
gyb institucij, taikani administracin atsakomyb
166
. Visos minto-
sios institucijos dl savo veiklos pobdio yra kvaziteismins, nes pa-
prastai priima teisikai pareigojant sprendim. Kita vertus, paprastai

160
Barnett H. Constitutional and Administrative Law. London: Cavendish Publishing
Limited, 1996. P. 117.
161
Vile M. J. C. Constitutionalism and the Separation of Powers. Clarendon, 1967. P.
8485.
162
Bubnys G., Kriauelinas Z., Matakas J. Trys valstybins valdios akos (teisinis
politinis aspektas) // Vieasis administravimas (Ats. red. Raipa A.) Kaunas: Technolo-
gija, 1999. P. 47.
163
Morrison v. Olson. 487 U.S. 654. 1988.
164
Lietuvos Respublikos Konstitucija // inios. 1992. Nr. 331014, 109 str.
165
Pavyzdiui, Vyriausioji administracini gin komisija, Mokestini gin
komisija, etc.
166
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas. Vilnius: Ms
Saulu, 2002.
75
tok sprendim galima apsksti teismui, todl mintos kvaziteismins
institucijos vertintinos kaip ikiteismins gin sprendimo staigos.
Kvaziteism sistema yra pagrsta kompromisu. Daugelyje valstybi
vadovaujantis racionalumo argumentais buvo steigtos vairios kvazi-
teismins institucijos, kuriose gin sprendimas kainuoja pigiau ne tik
pilieiams, bet ir valstybei. Taip pat domi aplinkyb, kad tose demok-
ratinse valstybse, kuri pagrindiniuose statymuose tvirtintas valdi
padalijimo principas ir nurodytos kiekvienos valdios atliekamos funk-
cijos
167
, veikia vairaus pobdio kvaziteismai, o j steigimui ir veiklai
teismai n kiek nesiprieino
168
.
3.3. Kvaziteism atsiradim nulmusios aplinkybs
Kvaziteism atsiradim lm daugelis prieasi. Kintant ir vai-
ruojant visuomeniniams santykiams, keitsi ir valstybs vaidmuo mo-
ni gyvenime: atsirado btinyb vis daugiau sikiti ir teiss normomis
reguliuoti sudtingus komercinius ir socialinius santykius. Mokslininkai
paymi, kad didiausias administracin teiss ir teiskros uolis buvo
XIX a., o XX a. teiss normos buvo priimamos dar intensyviau
169
.
Buvo nustatyta, kad kuo daugiau valstyb kiasi socialinius-eko-
nominius santykius, tuo labiau padidja pretenzij jai skaiius. Todl
teismai nebegaljo susidoroti su ugriuvusia skund lavina. Kartu buvo
sudtinga utikrinti veiksming mogaus teisi apsaug, nes teismai,

167
Seniausios pasaulyje iki iol galiojanios 1787 m. priimtos JAV Konstitucijos 3
straipsnyje skelbiama, kad Jungtini Valstij teismin valdi vykdo Aukiausiasis
Teismas ir tie emesni teismai, kuriuos steigia Kongresas. Vadinasi, pagrindiniame a-
lies statyme tvirtinta iskirtin teismo teis vykdyti teisingum. Taiau btent JAV pa-
siymi gausa kvaziteismini institucij, kuriose ginus tarp piliei ir administracijos
sprendia nepriklausomas pareignas, anksiau vadintas bylos tyrju (hearing examiner),
o nuo 1978 m. administraciniu teisju (administrative law judge).
168
Pavyzdiui, JAV 1932 m. Crowell v. Benson byloje Teismas nusprend, kad admi-
nistracin gin dl paeistos asmens teiss gali nagrinti ir administracin agentra,
jeigu Kongresas jai suteik toki teis ir jeigu toji institucija gali utikrinti tinkam gino
nagrinjimo proces (due process of law).
169
r. Pierce R. J., Shapiro S., Verkuil P. R. Administrative Law and Process. 2
nd
edi-
1992. P. 31; Kelman S. Regulating America. Regulating Sweden: A Comparative Study
of Occupational Safety and Health Policy. Cambridge, MA: MIT Press, 1981; Weiden-
baum M. Business, Government, and the Public. 2
nd
edition. Prentice Hall, Englewood
Cliffs N. J., 1981. P. 710; Peterschuk M. Revolt Against Regulation: The Rise and Fall
of the Consumer Movement, 1982. P. 5. Breyer S., Stewart R. Administrative Law and
Regulatory Policy. 2
nd
edition. USA: Aspen Publishers Inc., 1985;
76
nors ir bdami svarbus mogaus teisi garantas kiekvienoje valstybje,
yra ypatingi tuo, jog procesas yra sudtingas ir formalus, trunka ilgai, jo
ilaidos brangiai atsieina besibylinjanioms alims. Be to, teismo pro-
cesas nemaai daliai moni dl daugelio aplinkybi (finansini gali-
mybi, isilavinimo, proceso metu patiriamo streso ir pan.) yra nepriei-
namas ir bauginantis
170
.
Administracins justicijos pokyius nulm padidjs visuomens
poreikis efektyviai, ekonomikai ir greitai sprsti konfliktus, siekis visais
manomais atvejais ivengti formalaus ir varginanio bylinjimosi.
Racionalumo paiekos skatino valstybes kurti alternatyvius admi-
nistracini gin sprendimo mechanizmus, iekoti nauj administraci-
jos ir piliei konflikt sprendimo bd, todl daugelyje valstybi buvo
pasirinkti du keliai:
pirma, jau veikianioms administracinms institucijoms buvo su-
teikiama teis nagrinti ginus, kitaip sakant, buvo suteikiamos
kvaziteismins galios;
antra, buvo kuriamos specialios institucijos, kuri paskirtis (da-
niausiai vienintel) nagrinti administracinius ginus.
ios institucijos, vadinamos kvaziteismais, turjo palengvinti ne tik
valstybs finansin nat, nes ilaikyti teismus kiekvienai valstybei
brangiai atsieina, bet ir nuo administracijos veiksm nukentjusi as-
men padt, nes nagrinti ginus kvaziteismuose kainuoja ymiai pi-
giau nei prastuose teismuose.
Anglosaks teiss sistemoje teismai nagrindami bylas vadovaujasi
ne tik statymais, bet ir precedentais. Tuo tarpu kvaziteismai neprivalo
laikytis precedent. Buvo manoma, kad i aplinkyb gali padti kvazi-
teismams lanksiau sprsti konkreias bylas ir efektyviau ginti paeistas
piliei teises.
Apibendrinant kvaziteism atsiradim nulmusias prieastis galima
iskirti svarbiausias i j:
teism sistemos ilaikymo katai;
pilieiui tenkanios teismo ilaidos;
teismo proceso ltumas, formalumas ir t. t.
Tose valstybse, kuriose dalis teismins valdios galiojim buvo
perduoti administracijai, buvo paymimos dar ir tokios aplinkybs:
administracini institucij darbuotojai turi specialij ini;

170
Cane P. An Introduction to Administrative Law. Oxford: Clarendon Press, 1996.
P. 337.
77
administracija gyvendina kontrols (prieiros) ir tyrimo funkci-
jas, pavyzdiui, administracija turi teis savo iniciatyva pradti
persekioti teiss paeidj, tuo tarpu patys teismai tokios teiss
neturi.
3.4. Kvaziteismo ir teismo santykis
Kvaziteism egzistavimas nepaneigia fakto, kad teismas yra pagrin-
din teis taikanti institucija, kitaip sakant, kvaziteismai nesiekia uimti
teism vietos, taiau kvaziteism sukrimu siekiama papildyti administ-
racins justicijos sistem.
Pripastama, kad pagrindin teismo funkcija isprsti teisin ali
konflikt. Kiekvienas teisinis konfliktas sykiu yra ir socialinis konfliktas.
Teismas, taikydamas teis, isprendia ir teisin, ir socialin konflikt ir
taip veikia visuomens nari elges.
Be abejo, teismas nra vienintelis socialini konflikt sprendimo
subjektas. Pasaulyje plaiai paplito neteisminis gin sprendimas admi-
nistracine tvarka, taip pat ikiteisminis mokestini gin nagrinjimas
specializuotuose tribunoluose ir vairiausi ri gin tarp piliei ir
administracijos sprendimas administracini gin komisijose bei kito-
kiose institucijose, vadinamose kvaziteismais.
Reikia paymti, jog teismas yra specialiai pritaikytas sprsti ginus,
taiau teismo procesas vis dlto nestokoja trkum ir ie skatina vi-
suomen iekoti kitoki, alternatyvi teismui, konflikt sprendimo
bd
171
. Todl vis labiau populiarja alternatyvs gin sprendimo b-
dai arbitraas, tarpininkavimas, taikinimo procedros, tiesiogins de-
rybos ir kt.
172
Visgi siekiant isiaikinti teismo ir kvaziteism santyk dert aptarti
teismins valdios ypatumus. Prancz politologas Alexis de Tocque-
ville'as kaip pirmj i pagrindini teismo funkcij vardijo funkcij
bti arbitru. Kad teismas galt pradti veikl, reikia konfliktins situ-
acijos gino. Tik tuomet, kai sudaroma byla, teisjas pradeda vykdyti
savo funkcijas. Antroji teismo funkcija pareikti nuomon apie kon-
kreius atvejus, bet ne apie bendro pobdio principus. Treia, teismai

171
172
ADR Principles and Practice / Eds. Brown H. J, Marriott A. L. London: Sweet
and Maxwell, 1993.
78
gali imtis teismini veiksm tik tada, kai juos kreipiamasi
173
. ie
teismo ypatumai kokybikai skiria teismin teiss taikymo model nuo
administracinio. Jie reikia, kad teismas taikydamas teis veikia kaip
nealikas ali gin sprendiantis arbitras. Teismas taikydamas teis
neturi ir negali turti jokio intereso, iskyrus interes priimti teist,
teising ir pagrst sprendim. Dl ios prieasties teismo procesas
konstruojamas taip, kad bt utikrinta galimyb iklausyti abi gino
alis, abiem alims sudarytos lygios galimybs pulti ir gintis.
Tuo tarpu vieoji administracija taikydama teis danai veikia ali-
kai siekia gyvendinti savo interesus, o teiss taikymas administracine
tvarka ne visada garantuoja nealik, lygiateis ir rungimosi principu
grindiam bylos nagrinjim.
Kvaziteismo misija tarsi aristotelikojo vidurio kelio paieka:
kvaziteismas siekia supaprastinti gin nagrinjimo proces, taiau
kartu, kiek tai yra manoma, utikrinti nealik gin nagrinjimo
galimyb ir teising sprendim primim.
Teismo sprendimas, kuriuo, taikant atitinkamas teiss normas, i-
sprendiamas ali ginas, siteisjs gyja res judicata gali. Tai reikia,
kad ali ginas yra isprstas galutinai, visiems laikams ir teismo
sprendimas nebegali bti revizuojamas koki nors kit institucij. Tuo
tarpu kvaziteism priimti sprendimai neretai dar gali bti tikrinami
teismo. Taiau taip yra ne visada. Kadangi skirtingose valstybse veikia
daugyb vairiausi kvaziteism, atsivelgiant konkretaus kvaziteismo
pobd bei kompetencij gali bti numatyta, jog kvaziteismo sprendi-
mas gals bti skundiamas auktesniajam kvaziteismui arba specifins
valdymo srities, kurioje kilo administracinis ginas, ministrui, arba visai
negals bti apskstas. Taip pat yra tam tikr kvaziteism, kuri spren-
dimus apsksti teismui turi teis tik individas, bet ne valdios institu-
cija, dl kurios priimt sprendim buvo paeistos asmens teiss.
Teisminis teiss taikymas yra gerokai stabilesnis nei administracinis.
Todl teismo sprendimai kartu su pozityviosios teiss normomis gali
garantuoti tam tikr visuomens gyvenimo stabilum, visuomenini
santyki apibrtum ir aikum. Administracinis teiss taikymas io-
mis savybmis nepasiymi, nes jo teistum gali tikrinti teismas, vykdy-
damas vadinamj administracins justicijos funkcij. Be to, pati vieoji
administracija gali panaikinti ankstesnius savo sprendimus.

173
Tocqueville A. Apie demokratij Amerikoje. Vilnius: Amius, 1996. P. 111.
79
Teismo sprendimas, priimtas iaikinus ir pritaikius konkrei teiss
norm, danai tampa pavyzdiu kitam teismui, sprendianiam panai
byl. Aukiausiosios instancijos teismas utikrina vienod teism
praktik aikinant ir taikant teis, o kartu ir visuomenini santyki sta-
bilum, apibrtum ir aikum.
Tuo tarpu kvaziteismai neturi tikslo formuoti vienodos praktikos, o
daugiau orientuojasi greit ir objektyv konkretaus, specifinio pob-
dio administracinio gino isprendim.
Teismo sprendimas, kaip teiss taikymo aktas, pasiymi iskirtine
teisine galia. siteisjs teismo sprendimas yra privalomas visiems as-
menims ir visoms valdios institucijoms.
Kvaziteismai yra labai vairs, todl ir j sprendimai turi nevienod
gali. Kai kuri kvaziteism sprendimai yra prilyginami teismo spren-
dimams. Pavyzdiui, daugelio tribunol sprendimai yra privalomi (nors
pasitaiko ir iimi). O kai kuri kvaziteism sprendimai yra rekomen-
dacinio pobdio. Bdingiausias tokio atvejo pavyzdys ombudsmeno
priimami sprendimai, kurie nra privalomi. Gino alims pateikiama i-
sami konkretaus gino juridin analiz ir pasilomi galimi sprendimo
bdai. Taip atkreipiamas administracijos dmesys neteistus ir netei-
singus jos veiksmus ir suteikiama galimyb paiai administracijai atkurti
paeistas pilieio teises. Tais atvejais, kai administracija elgiasi piktava-
likai ir nevykdo ombudsmeno rekomendacijos, pilietis, kurio teiss
buvo paeistos, gali kreiptis teism, o kai kuriose alyse dl netinkam
administracijos veiksm teism gali kreiptis ir ombudsmenas.
Teismo procese teis aikina ir taiko teisjai, t. y. profesionalai, pri-
valantys turti atitinkam teisin isilavinim ir kvalifikacij. Aukta tei-
sjo kvalifikacija sustiprina alims teikiamas nealiko ir siningo pro-
ceso garantijas, padidina tikimyb priimti teist, teising, racionaliai
pagrst ir sining teiss taikymo akt teismo sprendim.
Kvaziteismuose ginus sprendia ne tik teisjai, bet ir atitinkamos
administravimo srities, kurioje kyla ginai, specialistai. Be to, kai ku-
riose valstybse kartu su teisininkais bylas nagrinja ir tarjai, paprastai
atstovaujantys skirtingoms alims. Tai, kad kvaziteismuose sprendimus
priima ne tik teisjai, bet ir kit srii specialistai, lemia kvaziteism
privalumus ir sykiu trkumus. tai, pavyzdiui, nagrinjant taip danai
bet kurioje valstybje kylanius mokestinius ginus btina, kad gino
sprendimo subjektas turt specialij ini. Teisjui, neturiniam spe-
cialaus ekonominio ar finansinio pasirengimo, gana sudtinga sigilinti
ir suprasti visas bylos aplinkybes, tuo tarpu mokesi specialistas tok
80
gin sugebs inagrinti kur kas greiiau. Taiau kai kurie autoriai pa-
ymi, jog kvaziteismuose, kuriuose bylas nagrinja ne teisininkai, nere-
tai stinga vadinamojo teisinio kruoptumo, bendrj teiss princip
laikymosi ir pan.
Teigiama, jog teisminis teiss taikymas kokybikai pranaesnis u
kitus teiss taikymo bdus
174
. Taiau vadovaujantis racionaliu
poiriu, reikia pripainti, jog ilaikyti teismus valstybei itin daug
kainuoja, o teismo paslaugos pernelyg brangios ir sunkiai prieinamos
eiliniams pilieiams. Todl prasminga iekoti alternatyvi gin
sprendimo bd ir tam kurti kvaziteismus.
3.5. Kvaziteismo paskirtis, atliekamos funkcijos ir ypatybs
Kvaziteism galima apibdinti kaip institucij, panai teism, ta-
iau netapai teismui, kitaip sakant, kvaziteismas yra tarsi teismas.
Vadinasi, kvaziteismas turi tam tikr esmini savybi, bding teismui,
taiau kartu turi ir esmini skirtum, todl tai nra identikos institu-
cijos.
Svarbiausia ypatyb, kvaziteism daranti pana teism, yra tai,
kad kvaziteismas prisideda prie mogaus teisi gynimo ir padeda vyk-
dyti teisingum. Monografijoje kalbama apie administracijos veiksm
teistumo kontrol, todl iuo aspektu kvaziteismo, kaip ir teismo, pa-
skirtis yra mogaus teisi gynimas nuo neteising, paeidiani indi-
vido teises, valdinink sprendim bei savivals.
mogaus teiss, j apsauga kiekvienos demokratins valstybs
prioritetas. Todl suprantama, jog teismai, kaip pagrindins mogaus
teisi gynimo institucijos, yra neatskiriamas teisins valstybs elemen-
tas. Taiau reikia pripainti, jog padti apginti paeistas piliei teises
gali ne vien tik teismai daugelyje moderni valstybi i paskirt pa-
deda atlikti ir kvaziteismai.
Siekiant aikiau suvokti kvaziteismo samprat, vertt aptarti svar-
biausias jo atliekamas funkcijas, btent gin nagrinjim bei kon-
trol. Atsivelgiant kvaziteism vairov, reikia pripainti, jog tam
tikr ri kvaziteismins institucijos atlieka ir daugiau svarbi funk-
cij. Pavyzdiui, klasikinis ombudsmenas ne tik gina pilieius nuo pa-
reign piktnaudiavimo ir biurokratizmo bei atlieka parlamentin
valstybs institucij veiklos kontrol, bet ir padeda tobulinti viej ad-

174
81
ministravim, veikia teiskros proces, prisideda prie nusikalstamumo
prevencijos ir nusikaltim atskleidimo. Kitokio pobdio kvaziteismai
(pvz., imigracijos klausimus sprendiantys tribunolai arba energetikos
moni veikl reguliuojanios komisijos), be gin sprendimo, taip pat
gali vykdyti tam tikras administravimo funkcijas, pavyzdiui, iduoti lei-
dimus, licencijas ir pan.
Pamginkime ianalizuoti ir apibendrinti visiems kvaziteismams b-
dingas esmines funkcijas.
a) Kvaziteismai atlieka administracini gin nagrinjimo funkcij
Kaip jau buvo minta, administracini gin nagrinjimo subjektas
yra ne tik teismas, bet ir kvaziteismas. Kvaziteismas visada turi sprsti
teisin dviej ali konflikt. Todl kvaziteisminis teiss taikymas yra
gerokai sudtingesnis nei administracinis. Kvaziteisminiam teiss tai-
kymui, kaip ir teisminiam, bdinga gino faktinio ir teisinio aspekt
analiz, teiss aikinimas, vairi vertybi ir sprendimo alternatyv ver-
tinimas bei derinimas.
Svarbu paymti, jog kvaziteismai paprastai nagrinja tik vienos r-
ies administracinius ginus. Tuo jie skiriasi nuo bendrosios kompeten-
cijos ir netgi nuo specializuot administracini teism, nagrinjani
praktikai visus administravimo veikloje ikilusius ginus. Pavyzdiui,
Pranczijoje veikianti Pabgli komisija (Commission de recours des
refugies) sprendia ginus dl prieglobsio suteikimo. Panaias funkcijas
Anglijoje atlieka Apeliacinis imigracijos tribunolas (Immigration Appe-
als Tribunal) ir imigracijos arbitrai (Immigration Adjudicators). Pranc-
zijoje speciali komisija sprendia ginus, kylanius socialinio aprpi-
nimo sferoje
175
, o Anglijoje tam tikrus socialins apsaugos srityje kylan-
ius ginus nagrinja net keletas skirting kvaziteism: ginus dl inva-
lidumo pensij ir paalp nagrinja Apeliacinis invalidumo tribunolas
(Disability Appeal Tribunal), ginus dl socialini paalp nagrinja
Apeliacinis socialins apsaugos tribunolas (Social Security Appeal Tri-
bunal) bei Socialins apsaugos ombudsmenas (Social Security Commis-
sioners)
176
. Kitus socialins apsaugos srityje kylanius ginus nagrinja
pensij tribunolai, kurie gali bti sudaromi ad hoc, Pensij ombudsme-
nas (Pensions Ombudsman) bei kiti kvaziteismai.

175
1998. P. 42.
176
Wade H. R. W., Forsyth C. F. Administrative Law. 7
th
Press, 1994. P. 963.
82
7 pav. Kvaziteism vieta administracijos veiksm kontrols sistemoje
b) Kvaziteismai atlieka kontrols funkcij
Kvaziteismas, nagrindamas fizinio ar juridinio asmens skund dl
jo teises paeidianio administracijos sprendimo ar elgesio, kartu
vykdo administracijos veiksm teistumo kontrol.
Vykdomosios valdios institucij bei j pareign veiksm teis-
tumo kontrol yra btina, siekiant tvirtinti ir palaikyti teisins valstybs
prioritetus utikrinti mogaus teisi apsaug. Pasak doc. dr. A. Dzie-
goraiio, Teisin valstyb privalo garantuoti tikr ir efektyvi savo pi-
Legislatyvin
funkcija
Administracin
funkcija
Jurisdikcin
funkcija
mogaus teiss
Administracijos
veiksm teistumo
kontrol
Aukiausioji
vertyb
Valstybs paskirtis -
sudaryti slygas
gyvendinti
mogaus teises
Valstyb
Administracin
justicija
Teismai Kvaziteismai
Kitos kontrols
formos
83
liei apsaug nuo administracins valdios ksinimosi j teises
177
.
Be to, administracijos veiksm teistumo kontrols institucij sistema,
j veikla netiesiogiai prisideda prie valdymo efektyvumo didinimo.
Administracijos veiksm teistumo kontrol, vairs kontrols bdai
bei j atliekanios institucijos (7 pav.) yra prasmingos tiek, kiek savo
veikla padeda utikrinti mogaus teisi apsaug.
Kvaziteism atliekama kontrol apima vairias valdymo sritis. Be to,
jie ypatingi tuo, kad paprastai turi didesnes galimybes kontroliuoti ad-
ministracij nei teismai. Vis pirma kai kurioms institucijoms, vadina-
moms kvaziteismais, be atliekamos gin sprendimo funkcijos, neretai
suteikti galiojimai kontroliuoti vykdomosios valdios institucijas, vei-
kianias tam tikroje vieojo valdymo srityje. Taigi mintosios ries
kvaziteismini institucij pagrindin paskirtis kontroliuoti administ-
racij. Paprastai atliekant kontrol nebtinas piliei skundas. Skirtin-
gai nei teismas, kvaziteismas gali imtis iniciatyvos gyvendindamas
kontrols funkcij. Taigi kvaziteismas pajgus atlikti nuosekli admi-
nistracijos institucij ir pareign veiklos kontrol, tuo tarpu teismas
tiesiogiai veikdamas gali atlikti atsitiktin kontrol, nagrindamas kon-
kreius administracinius ginus.
3.6. Administracini gin nagrinjimo kvaziteisme proceso
standartai: audi alteram parte ir nemo judex in re sua
Teisini gin nagrinjimas teismuose vyksta pagal specialias pro-
ceso taisykles, utikrinanias teisingumo gyvendinim. Kaip jau esame
minj, kvaziteismuose byl nagrinjimo procesas yra ne toks formalus,
paprastesnis, daniausiai yra iek tiek apribojamas vieumo ir rungty-
nikumo princip gyvendinimas, taiau visgi siekiama laikytis pagrin-
dini teiss princip reikalavim, laiduojani objektyv ir tinkam
administracinio gino isprendim.
Bendrosios teiss (anglosaksikoje) sistemoje administracijos
veiksm teistumo kontrols mechanizmas pagrstas privai asmen
procesini teisi gynimo nuo savavalik valstybs institucij veiksm
garantijomis. ia administracin teis tiksliai reguliuoja beveik visus
privai asmen santykius su administracijos institucijomis.
JAV laikoma valstybe, administracinje justicijoje labiausiai itobu-
linusia piliei procesines garantijas. Amerikieiai administracin pro-

177
Dziegoraitis A. statym karas (3) // Justitia. 1997. Nr. 1. P. 27.
84
ces ilgainiui padar atvir, prieinam visiems suinteresuotiems asme-
nims, visuomenei ir sudar reali galimyb apsaugoti gyventojus nuo
biurokratijos savivals.
1946 m. priimtas Administracinio proceso statymas (Administrative
Procedure Act) tvirtino piliei, kuri teises bei interesus neigiamai pa-
veik administracijos sprendimai, procesini garantij sistem. Kai ku-
rie autoriai, pabrdami io statymo svarb, Administracinio proceso
statym pavadino kvazikonstituciniu statymu
178
t. y. tvirtinaniu
pamatines mogaus procesines teises. is statymas tapo svarbia gaire
pltojant pai idj iplsti administracijos atsakomyb u jos padaryt
al
179
. Pagal j asmuo, patyrs al dl administracins staigos veik-
sm, turi teis ginti savo interesus teisinmis priemonmis. statymo
pagrindin norma skelbia: JAV yra atsakinga u iekinius dl pa-
darytos alos tokiu pat bdu ir tokiu pat laipsniu kaip ir privats as-
menys panaiomis aplinkybmis. Vadinasi, jeigu nagrinjant adminis-
tracin gin bus nustatyta, kad asmens atvilgiu buvo priimtas ne-
tinkamas sprendimas ir dl to nukentjo jo interesai, administracija
privals atlyginti al.
Administracinio proceso statymas ne kart buvo keiiamas ir papil-
domas, siekiant jo nuostatas detalizuoti ir padaryti labiau atitinkanias
demokratijos reikalavimus. Svarbiausi pakeitimai padaryti 1961, 1967 ir
1974 metais
180
.
Vienas svarbi io Administracinio proceso statymo sukelt poky-
i buvo kvaziteism padties sustiprinimas. statymas nulm, jog
praktikai kiekvienoje nepriklausomoje administracinje institucijoje
(administrative agency) buvo steigti pirmosios ir apeliacins instancijos
tribunolai
181
. Kaip pirmoji instancija gin nagrinjo nepriklausomas

178
Schuck P. H. Foundations of Administrative Law. New York: Oxford University
Press, 1994. P. 53.
179
Barry D., Whitecomb H. R. The Legal Foundations of Public Administration.
Wets Publishing Company, 1987. P. 27.
180
Plaiau apie Administracinio proceso statym (APA) r.: Williams S. F. The Era
of Risk-Risk and the Problem of Keeping the APA up to Date // The University of
Chicago Law Review. 1996. Nr. 4. Vol. 63; Sunstein C. Factions, Self-Interest, and the
APA: Four Lessons Since, 1946 // Foundations of Administrative Law / Ed. Schuck P. H.
New York: Oxford University Press, 1994. P. 5560; Strauss P. L. Changing Times: The
APA at Fifty // The University of Chicago Law Review. 1996. Nr. 4. Vol. 63; Shapiro M.
APA: Past, Present, Future // Foundations of Administrative Law (Ed. Schuck P. H.)
New York: Oxford University Press, 1994. P. 6069.
181
Schwartz B. Administrative Law // Fundamentals of American Law (Gen. ed.
Morrison A. B.) Oxford University Press, 1996. P. 142.
85
pareignas, vadinamas bylos tyrju (hearing examiner), kurio
sprendim apeliacine tvarka buvo galima sksti ios institucijos
vadovui. Nuo 1978 m. bylos tyrjai buvo pervadinti administraciniais
teisjais (administrative law judge), taip pat pasikeit j statusas ir
nepriklausomumo garantijos.
Administracinio proceso statyme buvo numatyta, jog asmeniui, ku-
rio atvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas, turi bti tinkamai
praneta apie gino nagrinjim, tiksliai nurodant bylos nagrinjimo
viet, laik. Be to, 554 str. numatyta, jog byl nagrinjantis pareignas
(administrative law judge) negali atlikti joki kit funkcij, iskyrus
gin sprendim. Kartu statymu buvo siekiama sustiprinti administra-
cini teisj nepriklausomum nuo konkreios institucijos administra-
cijos.
Gino nagrinjimo procedra paprastai yra odin. statymas nu-
mato teisinio atstovavimo galimyb. Proceso metu pateikiami rodymai
(paprastai tai bna dokumentai bei prisaikdint liudytoj parodymai),
numatyta tiesiogins ir krymins apklausos galimyb. Galiausiai pri-
imamas sprendimas, kuris gali bti skundiamas teismui, jeigu neten-
kina kurios nors alies.
Jungtinse Amerikos Valstijose siekiant apibdinti, koks administ-
racinis procesas laikomas tinkamu, vartojama svoka due process of law.
Kad procesas bt tinkamas, skiriama daug dmesio. Proceso skaid-
rumas ir pastovumas yra neatsiejama laisvs dalis
182
. JAV Aukiau-
siojo Teismo teisjas J. Jacksonas byloje Shaughnessy v. JAV pareik,
kad Tikriausiai geriau, kad Rusijos teiss normos bt taikomos pagal
bendrosios teiss proceso reikalavimus, negu JAV teiss normos tai-
komos pagal Rusijos proceso reikalavimus.
Anglijos teiss doktrinoje administracin teis yra tiesiogiai susijusi
su vadinamuoju tikru teisingumu (natural justice
183
), kuris aikinamas
kaip natralus pojtis, kas yra gera ir kas yra bloga. Sprendimas, pri-
imtas vadovaujantis natural justice, nealikai ir tinkamai vertinus vis
ali pozicijas, yra ne tik labiau priimtinas alims, bet ir
kokybikesnis
184
.

182
Shaughnessy v. United States. 345 US 206. 1953.
183
Plaiau apie Natural justice doktrin r.: Fletcher G. P. Basic Concepts of Legal
Thought. New York: Oxford University Press, 1996; Rawls J. A. Theory of Justice.
Cambridge: Mass.: Harvard University Press, 1971.
184
th
Press, 1994. P. 464.
86
Administracinje teisje nagrinjant ginus procesas gali bti laiko-
mas tinkamu tik gyvendinus dvi pagrindines taisykles:
1) audi alteram partem teis bti iklausytam;
2) nemo judex in re sua niekas negali bti teisjas savo byloje.
Principas audi alteram parte reikalauja, kad gino nagrinjimo pro-
cese bt nealikai iklausytos suinteresuotosios puss. iuo principu
vadovaujamasi sprendiant vairiausius teisinius ginus (civilinius,
darbo ir pan.), taip pat administracinius ginus. Jo esm asmuo (as-
mens savigynos argumentai) privalo bti iklausytas, kad bt galima
priimti pagrst ir teising sprendim.
Anglijos teismai dar prie kelis imtmeius nustat, kad nealikas
suinteresuot pusi (bylos ali) iklausymas yra vienas pagrindini tei-
singo administracinio proceso princip, todl teisminius galiojimus tu-
rinios institucijos veikia teistai tik tada, kai iklauso asmenis, kuri
naudai ar nenaudai priimamas sprendimas.
Reikia paymti, jog is principas taikomas kelis imtmeius, kiek-
vienas teisininkas j imoksta kartu su teiss abcle, ir nors atrodo, kad
apie jo paeidim negali bti n kalbos, teism praktikos analiz rodo,
kad io principo paeidim pasitaiko ne taip jau retai.
Principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo turi bti iklausytas,
sprendiant jo teisi ir pareig klausim, yra tvirtintas ir tarptauti-
niuose dokumentuose. Pavyzdiui, Europos mogaus teisi ir pagrindi-
ni laisvi apsaugos konvencijos, kuri Lietuva ratifikavo 1995 m. bir-
elio 20 d., 6 straipsnis tvirtina kiekvieno mogaus teis teising bylos
nagrinjim. Nors iame straipsnyje kalbama apie reikalavim, kad
kiekvienas asmuo bt iklausytas nealikam ir nepriklausomam teis-
mui sprendiant apie jo civilines teises ir pareigas ar nagrinjant jam
pareikt kriminalin kaltinim
185
, taiau Europos mogaus teisi teis-
mas yra nustats, kad i norma taip pat yra taikoma ir t teisi bei pa-
reig, kurias nustato nepriklausomos administracins komisijos, kitaip
sakant kvaziteismai, atvilgiu.
Europos Sjungos Teisingumo Teismas taip pat taiko audi alteram
parte reikalavim ir viename savo nutarim teigia, jog asmuo, kurio
interesus veikia vieojo administravimo subjekto sprendimas, turi turti
galimyb pareikti savo nuomon
186
.
Taigi kvaziteismins institucijos, taikydamos savo teisminius galio-

185
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Vilnius, 2000. 6 str.
186
Transocean Marine Paint Association v. EC Commission. 1974. E.C.R. 1063, Case
17/74.
87
jimus, priima sprendimus, neigiamai veikianius asmen teises arba tei-
sinius interesus. Dl to ios institucijos turi gyvendinti savuosius galio-
jimus ypa teisingai, o tai galima padaryti tik per teising proces. An-
glijos teismas 1863 m. byloje Cooper v. Wandsworth Board of Works nu-
stat universali viso teisingo administracinio proceso taisykl asmuo,
kurio teisms ir pareigoms kvaziteisminis aktas gali turti takos, turi
turti galimyb idstyti savo nuomon ir bti iklausytas.
Iklausymo procedros taikymo bdai yra tokie:
1) odinis procesas iklausymas (pagrindinis ir daniausiai taiko-
mas bdas);
2) alies pateikiam susijusi rodym primimas;
3) ali supaindinimas su pateiktaisiais rodymais;
4) liudytoj apklausa;
5) rodym, komentar ir argument apie vis bylos mediag i-
klausymas (teisminiai ginai, klausimai prieingai aliai);
6) galimyb pateikti ratikus paaikinimus, prie tai gavus vis prie-
ingos alies mediag;
7) teis naudotis advokato pagalba.
Nors principas audi alteram parte vadinamas universaliu, taiau ne-
galima teigti, kad jis yra absoliutus t. y. turi bti taikomas be iimi.
Anglijos teismas byloje Ridge v. Baldwin nustat, kad is principas tvir-
tina pamatin asmens teis ir utikrina administracinio proceso tei-
singum, taiau kartu is principas turi bti taikomas lanksiai. Gali
pasitaikyti aplinkybi, kurios nulems, kad kvaziteismuose nagrinjant
bylas io principo laikytis nebus privaloma. Taip gali vykti tuo atveju,
jeigu kvaziteismas, siekdamas apsaugoti visuomens sveikat ar sau-
gum, turs priimti skub sprendim (pvz., sprendim konfiskuoti ir
sunaikinti parduoti pateiktus ukrstus maisto produktus ar pan.). To-
kiais atvejais dl susiklosiusi aplinkybi iklausyti atsisakoma.
Taigi principas audi alteram parte turi bti taikomas atsivelgiant
aplinkybes. Taiau svarbu paymti, kad esant tokioms situacijoms, kai
i bylos aplinkybi galima sprsti, kad iklausius asmen nepakist
sprendimas, ios procedros vis tiek privaloma laikytis. Teisingas pro-
cesas turi bti prioritetas: kvaziteismai gali priimti sprendim tik i-
klaus abi puses.
Nemo judex in re sua. gyvendinant princip turi bti utikrinta, jog
sprendiant teisin konflikt nebus priimtas alikas, neobjektyvus ir
neteisingas sprendimas. Nemo judex in re sua (niekas negali bti teisjas
savo byloje) yra svarbus tiek kriminalinje, tiek civilinje, tiek administ-
88
racinje justicijoje. Taiau kalbant apie kvaziteisme vykstant proces,
nemo judex in re sua princip ne visada paprasta gyvendinti.
Kaip jau esame minj, administracinius ginus sprendia vairiausi
ri kvaziteismai. Kai kurie i j yra specialiai kurti tam tikros ries
ginams nagrinti ir veikia nepriklausydami nuo kit valstybins val-
dios institucij. Kitoms gi institucijoms, greta administravimo funkcij,
statymu suteikiama teis sprsti administracinius ginus, todl tokios
institucijos taip pat gali bti vadinamos kvaziteismais. Pastarj institu-
cij statusas ir atliekamos funkcijos gali kelti abejoni, ar administra-
cin institucija pajgi isprsti kilus gin nealikai? Kai kada tei-
giama, kad netgi tribunolai, kurie kuriami vienintelei funkcijai vykdyti
sprsti specifinius ginus, bdami ariau vykdomosios nei teismins
valdios yra nepajgs bti visikai nealiki, nes nra absoliuiai nepri-
klausomi nuo administracijos (paprastai tokie kvaziteismai veikia prie
ministerij, netgi kuriami tose paiose patalpose, todl susidaro sp-
dis, kad jie yra tarsi ministerijos ar kitos administravimo institucijos pa-
dalinys). Taiau kalbant apie kvaziteism nepriklausomum reikia at-
siminti, jog nepriklausomumo reikalavimas (netgi kai kalbame apie
teismins valdios nepriklausomum) nra savitikslis. Nepriklausomu-
mas tik btina slyga tinkamai gyvendinti priskirtas funkcijas. Vadi-
nasi, svarbiausia ne tai, kad kvaziteismas bt absoliuiai nepriklau-
somas, bet tai, kad nagrint byl kaip nealikas, nesuinteresuotas
arbitras.
Skirtingose alyse iekoma vairi nemo judex in re sua ir i to i-
plaukianio objektyvaus bylos nagrinjimo principo utikrinimo kvazi-
teismuose bd. Pavyzdiui, Anglijoje nemaai tribunol nari skiria ir
atleidia atitinkamos srities ministrai. Tribunol ir komisij komitetas
(1955 m. steigtam komitetui vadovavo seras Oliveris Frankas, todl is
komitetas danai vadinamas Franko komitetu), priirintis vairi
kvaziteism veikl, pasil, kad tribunol narius skirt ir atleist ne
atitinkamos srities ministrai, bet lordas kancleris arba nepriklausomas
Tribunol ir komisij komitetas (lordas kancleris Anglijoje atlieka tre-
jop vaidmen: vis pirma jis yra teisingumo ministras t. y. vykdomo-
sios valdios atstovas, Lord Rm pirmininkas t. y. statym lei-
diamosios valdios atstovas ir Lord Rm, kaip Aukiausiojo An-
glijos Teismo, vyriausiasis teisjas t. y. teismins valdios atstovas
187
).
Deja, ios rekomendacijos nepavyko gyvendinti iki galo. Atsivelgiant

187
Youngs R. T. English, French and German Comparative Law. London: Cavendish
Publishing Limited, 1998. P. 8.
89
tai, kad Anglijoje veikia tokia daugyb vairiausi tribunol, vis j na-
ri skyrimo ir atleidimo pareig priskirti lordui kancleriui tikriausiai
bt nemanoma.
Franko komitetas taip pat sil, kad svarbiausi tribunol pirminin-
kai turt bti atrinkti i lordo kanclerio patvirtinto arbitr srao. is
sraas apribot ministro pasirinkim. Tribunol ir komisij komitetas
atitinkamam ministrui gali teikti savo pasilymus dl konkretaus tribu-
nolo nari paskyrimo. Taip pat buvo siloma, kad tribunolo nari ka-
dencijos laikas but numatytas konkreiame, btent to tribunolo veikl
reguliuojaniame statyme. O svarbiausi tribunol narius ministras
galt atleisti tik su lordo kanclerio pritarimu.
Apibendrinant galima teigti, jog Anglijoje buvo siekiama kvaziteis-
mus laipsnikai vis labiau atskirti nuo vykdomosios valdios ir padaryti
kiek manoma nepriklausomus.
Jungtinse Amerikos Valstijose taip pat buvo siekiama utikrinti
nepriklausom byl nagrinjim kvaziteismuose. Prie priimant Admi-
nistracinio proceso statym (1946) kvaziteismo funkcijas atlikdavo spe-
cialus pareignas, vadinamas bylos tyrju (hearing examiner). Reikia
paymti, kad jis ne tik turjo bti arbitras, bet taip pat ir atlikti tyrim,
o kai kada surayti pirmin iekin. Primus Administracinio proceso
statym kvaziteismins funkcijos buvo atskirtos, todl pareignas, v-
liau pavadintas administraciniu teisju (administrative law judge), nuo
tada nagrinja ir sprendia tik ginus. Be to, buvo nustatytos grietos
taisykls, neleidianios administraciniam teisjui bendrauti atskirai su
viena i ali, taip siekiant utikrinti nealik ir objektyv gino nagri-
njimo proces.
Siekiant utikrinti administracini teisj nepriklausomum, Vals-
tybs tarnybos komisijai (pastaruoju metu vadinamai Personalo val-
dymo tarnyba) buvo suteikti galiojimai kontroliuoti visus personalo
klausimus, susijusius su administraciniais teisjais
188
. Taip tam tikr
agentr administracija neteko galiojim sprsti mintuosius klausi-
mus, o administraciniai teisjai tapo nepriklausomi nuo administracins
institucijos vadovybs.
Administracini teisj atlyginim nustat personalo valdymo tar-
nyba. Administracin institucija, negaldama sprsti administracinio
teisjo atleidimo klausimo bei paveikti atlyginimo dyd, kartu neteko
galios tiesiogiai daryti tak administraciniam teisjui.

188
Fox W. F. Understanding Administrative Law. 3
rd
edition. Matthew and Bender,
1997. P. 291.
90
3.7. Kvaziteism vairov ir sisteminimo problemos
Apibendrinti pasaulyje veikianius kvaziteismus labai sunku ne tik
todl, kad egzistuoja skirtingos teiss sistemos (pvz., paprastai iskiria-
mos bendrosios ir kontinentins teiss sistemos), bet ir todl, kad kiek-
viena valstyb, nesvarbu, kokiai teiss sistemai priklauso, turi sav
ypatum, o joje veikiantys kvaziteismai vaidina nevienod vaidmen.
Todl iame skyrelyje nesieksime atskleisti vis galim kvaziteism
modeli ypatum, bet mginsime surasti bendrus vardiklius, leidian-
ius suprasti kvaziteism pobd.
Kvaziteism veikla yra daugiabriaunis reikinys, todl galima i-
skirti daugyb kriterij, leidiani klasifikuoti kvaziteismus pagal
skirtingus aspektus.
1. Kvaziteismai gali bti klasifikuojami atsivelgiant j padt
valstybs institucij sistemoje.
Kvaziteismai gali bti glaudiausiai susij su vykdomja arba sta-
tym leidiamja valdia. Pavyzdiui, alia vykdomosios institucijos pa-
prastai veikia vairiausios komisijos, tarnybos ir pan., sprendianios i
jos veiklos kilusius ginus. Tokios kvaziteismins institucijos gali bti
susijusios su administracija ne tik personalo bei biudeto klausimais
(pvz., danai kvaziteismo narius arba bent jau pirminink skiria atitin-
kamos srities ministras arba ministras pirmininkas, kuris taip pat nu-
stato kvaziteismo darbuotoj atlyginimus), atskaitingumu, bet netgi gali
bti kurtos tos paios institucijos patalpose. Kai kada kvaziteisminius
galiojimus turinti institucija gali bti viena i administracins staigos
padalini ar skyri. Tokio tipo kvaziteismus slygikai pavadinkime
egzekutyviaisiais kvaziteismais.
Kitas paplits kvaziteism modelis yra parlamentins kontrols
staigos, kitaip sakant, su statym leidiamja valdia susij kvaziteis-
mai. Tokios staigos pasaulyje yra itin paplitusios ir vadinamos tarptau-
tiniu ombudsmeno vardu. Ombudsmeno institutas ypatingas tuo, kad
atlieka dvejop vaidmen gina mogaus teises nuo netinkam admi-
nistravimo institucij veiksm bei parlamento vardu atlieka administra-
cijos veiksm teistumo kontrol. Daniausiai ombudsmenus skiria ir
atleidia parlamentas. Taip pat kart per metus ombudsmenas pateikia
parlamentui metin savo veiklos ataskait.
Matyti tendencija, jog kai kurios egzekutyviosios kvaziteismins
staigos pamau atitolsta nuo vykdomosios valdios. Daugelyje ali,
91
siekiant utikrinti nealik ir objektyv administracini gin nagrin-
jim, buvo keiiama kvaziteism nari skyrimo ir atleidimo tvarka, stip-
rinama toki institucij nepriklausomyb nuo administracijos. Taip kai
kurie kvaziteismai tampa vis panaesni teismus ir nutoldami nuo vyk-
domosios valdios priartja prie teismins valdios.
2. Kvaziteismai gali bti skirstomi pagal atliekamas funkcijas.
atskir kategorij galima bt iskirti tokias kvaziteismines institu-
cijas, kuri vienintel funkcija yra administracini gin sprendimas.
Paprastai tokios institucijos bna specialiai sukuriamos tam tikros r-
ies ginams nagrinti.
Kit kvaziteism r, iskiriam pagal atliekamas funkcijas, suda-
ryt tokios kvaziteismins institucijos, kuriose administracini gin
sprendimas yra tik viena i daugelio atliekam funkcij. Paprastai to-
kios institucijos usiima vienos ar kitos srities administravimu ir taip pat
turi galiojimus sprsti mintoje srityje kilusius ginus tarp administra-
cijos ir piliei. Tokiose institucijose paprastai yra steigtas specialus
gin sprendimo skyrius arba padalinys, turintis bent minimalias nepri-
klausomybs garantijas, leidianias nealikai ir teisingai isprsti
gin.
3. Svarbus kvaziteism klasifikavimo kriterijus yra gino pobdis.
Pagal tai, ar kvaziteismin institucija sprendia visus administraci-
nius ginus, ar tik tam tikros ries ginus, kvaziteismai gali bti skirs-
tomi bendrosios kompetencijos administracinius kvaziteismus ir spe-
cializuotus, turinius atributin kompetencij. Reikia paymti, kad
kvaziteismai yra ypatingi tuo, jog jiems bdinga nagrinti tik vienos r-
ies, specifinius administracinius ginus. Pavyzdiui, daugelyje valstybi
didiausi dal socialins apsaugos, imigracijos srityse kylani gin,
taip pat mokestini ir kt. gin isprendia btent kvaziteismai.
Kita vertus, kalbant apie gino pobd, reikia paymti, jog nemaai
kvaziteism sprendia tik i tos paios institucijos administravimo
veiklos kilusius ginus. Taip yra tais atvejais, kai kvaziteismin institu-
cija kartu atlieka ir administravimo funkcij.
4. Kvaziteismai skiriasi ir pagal priimam sprendim pobd.
Dauguma kvaziteism pagal priimam sprendim pobd nesiskiria
nuo teism t. y. j sprendimai yra privalomi visoms staigoms ir pilie-
iams.
Kai kuri kvaziteism sprendimai yra rekomendacinio pobdio.
Pavyzdiui, Anglijoje Tribunol ir komisij statyme numatyta, kad mi-
nistro sudarytos komisijos, nagrinjanios konkret klausim, sprendi-
92
mas nra privalomas, taiau ministrui priimant galutin sprendim
primygtinai rekomenduojama laikytis komisijos sprendimo
189
. Labiau
su statym leidiamja valdia susijusio kvaziteismo ombudsmeno
institucijos priimami sprendimai taip pat daniausiai nra privalomi.
Pasitaiko iskirtini atvej, kai ombudsmenui suteikiama teis veikti
tiesiogiai, pavyzdiui, skirti administracines nuobaudas ir pan. Taiau
klasikinio ombudsmeno atveju sprendimai yra rekomendacinio pob-
dio. Gino alims pateikiama isami konkretaus gino juridin analiz
ir pasilomi galimi sprendimo bdai. Taip atkreipiamas administracijos
dmesys neteistus ir neteisingus jos veiksmus ir suteikiama galimyb
paiai administracijai atkurti paeistas pilieio teises.
5. Sprendimo apskundimo galimyb svarbus rodiklis, leidiantis
suskirstyti kvaziteismines institucijas atskiras grupes.
Privalomi kvaziteism sprendimai daugelyje valstybi gali bti
skundiami teismui. Kvaziteism sprendimai paprastai prilyginami pir-
mosios instancijos teismo sprendimams, todl juos apsksti galima
auktesniam teismui (paprastai vadinamam apeliaciniu teismu). Tose
valstybse, kuriose veikia specializuoti administraciniai teismai, kvazi-
teism sprendimai skundiami auktesniems administraciniams teis-
mams.
Be to, neretai kvaziteism sprendimai turi bti skundiami auktes-
niajam kvaziteismui. Pavyzdiui, Anglijoje imigracijos arbitr (immig-
ration adjudicators) priimtus sprendimus galima sksti Apeliaciniam
imigracijos tribunolui (Immigration Appeals Tribunal) ir tik tada galima
kreiptis teism.
Kai institucija usiima administravimu ir kartu sprendia i tos pa-
ios institucijos administravimo veiklos kylanius ginus, kvaziteisminis
sprendimas kai kuriais atvejais gali bti skundiamas atitinkamos srities
ministrui.
Be to, reikia paymti, jog pasitaiko ir toki kvaziteism (pvz., An-
glijoje veikia vairs vadinamieji vidiniai tribunolai, sprendiantys
tarp administracijos nari kylanius ginus), kuri sprendim i viso
negalima apsksti.
Rekomendacini kvaziteism sprendim paprastai negalima ap-
sksti. Taiau Lietuvoje pasitaik atvej, kai Seimo kontrolieri staigos
sprendimai buvo apsksti Vyriausiajai administracini gin komisijai
ir teismui.

189
Limited, 1997. P. 261.
93
6. Pagal tai, ar prie kreipiantis teism gin btina inagrinti
kvaziteisme ar ne, kvaziteismai gali bti skirstomi privalomas ir sa-
vanorikas ikiteismines gin nagrinjimo institucijas. Pavyzdiui,
Lietuvoje statymai tvirtino privalom ikiteismin mokestini gin
nagrinjim Mokestini gin komisijoje ir savanorik ikiteismin ad-
ministracini gin nagrinjim administracini gin komisijose.
Paprastai valstybse laikomasi politikos, kad, jeigu yra steigtas kva-
ziteismas, kompetentingas nagrinti konkreioje administravimo srityje
kylanius ginus, tuomet pilieiai turt pirmiausiai kreiptis mintj
institucij. Teismas turt bti paskutin priemon apginti paeistas
teises, jeigu j nepavyko atkurti kitomis prieinamomis priemonmis.
Kai kuriose valstybse, nors statymai ir nedraudia tiesiogiai kreip-
tis teism, teismai atsisako nagrinti bylas, jeigu nebuvo inaudotos vi-
sos ikiteismins gino sprendimo priemons. Pavyzdiui, Jungtinse
Amerikos Valstijose paskutiniaisiais metais teismai pradjo riboti pilie-
i teis teismin gynyb, jeigu pastarieji, manydami, kad j teises ir
interesus paeid Socialins apsaugos administracija, nesinaudojo ga-
limybe isprsti gin kvaziteisme
190
. Taigi asmenys, kuri atvilgiu ad-
ministracija prim neteist ir neteising sprendim, skatinami pir-
miausiai kreiptis kvaziteism ir tik vliau kvaziteismo sprendim sksti
teismui.
7. Pagal tai, kok vaidmen kvaziteismas atlieka gino nagrinjimo
procese, gali bti skiriami aktyvs ir pasyvs kvaziteismai.
Paymtina, jog dauguma kvaziteism atlieka aktyv vaidmen ir tuo
ymiai skiriasi nuo tikrj teism, kuriuose teisjai paprastai yra gana
pasyvs, o proceso metu alys rungiasi tarpusavyje. Taip yra todl, kad
kvaziteismai kuriami siekiant palengvinti padt administracijos
veiksm nuskriaust piliei, kurie bylos nagrinjimo procese daniau-
siai dalyvauja be advokat, todl nra pajgs tinkamai gyvendinti
rungtynikumo princip. Kvaziteismas bdamas aktyvus gali isiaikinti
visus faktus, sigilinti bylos aplinkybes, isiaikinti ali argumentus ir
motyvus ir galiausiai priimti objektyv ir teising sprendim.
8. Pagal tai, ar bylos nagrinjamos vieai, gali bti skiriami u-
daro ir atviro proceso kvaziteismai. Dauguma iuolaikini kvazi-
teism, ypa vairs tribunolai, siekia utikrinti vieumo princip ir by-
las nagrinja vieai. Taiau bylos, susijusios su valstybs paslaptimi arba

190
Dubin J. C. Torquemada meets Kafka: The Missapplication of the Issue Exhaus-
tion Doctrine to Inquisitorial Administrative Proceedings // Columbia Law Review.
1997. Vol. 97. Nr. 5. P. 1293.
94
mogaus asmeniniais dalykais, nagrinjamos udarame posdyje.
9. Kai kurie kvaziteismai savo sprendimus skelbia vieai, o kai ku-
rie tik alims, tarp kuri buvo kils ginas. Todl kvaziteismai gali
bti klasifikuojami ir pagal tai, ar sprendimai skelbiami vieai.
Kvaziteismai, priimantys rekomendacinio pobdio sprendimus,
btent, ombudsmenai, paprastai turi teis sprendimus skelbti vieai.
Visgi nemaai kvaziteism, priimani privalomus sprendimus, j
vieai neskelbia, ir dl to neretai yra kritikuojami.
10. Pagrindas klasifikuoti kvaziteismus gali bti privaljimas moty-
vuoti sprendimus. Pavyzdiui, Anglijoje iki iol veikia nemaai kvazi-
teism, kurie neprivalo pateikti sprendimo motyv. Nors Tribunol ir
komisij komitetas (Franko komitetas) sil statymuose, nustatan-
iuose tam tikr tribunol kompetencij, numatyti pastarj pareig
pateikti sprendimo motyvus, visgi iki iol ne visi tribunolai privalo tai
daryti. Tokia padtis netenkina teism, nes jiems neinant kvaziteismo
sprendimo motyv yra sunku vertinti kvaziteismo sprendim.
11. Dar vienas kriterijus, leidiantis skirstyti kvaziteismus katego-
rijas, yra kvaziteismo sudtis.
Dalies kvaziteism personalo pagrind sudaro profesionals teisi-
ninkai. Paprastai jie nra tokio aukto rango teisininkai kaip teisjai,
taiau turi teisin isilavinim ir, jeigu reikalaujama, tam tikr kvalifika-
cij, darbo sta ir pan.
Taip pat nemaoje dalyje kvaziteism bylas nagrinja ne teisjai, bet
konkrei srii specialistai (pvz., mokesi specialistai ir pan.).
Kituose kvaziteismuose bylas nagrinja ne teisininkai, o tarjai. Kai
kuriais atvejais tarjai dirba visuomeniniais pagrindais. Taiau papras-
tai tuose tribunoluose, kurie sudaromi ne i vieojo administravimo
specialist, o i tarj, pirmininkaujaniu paskiriamas teisininkas.
4. Dominuojantys kvaziteism modeliai: genez
ir esmins ypatybs
Pasaulio teisinse sistemose dominuoja dvejopi kvaziteismai:
1) Institucijos, glaudiausiai susijusios su statym leidiamja val-
dia, tirianios piliei skundus dl netinkamo administravimo ir sykiu
atliekanios parlamentin vykdomosios valdios institucij kontrol.
Administracins teiss doktrinoje ios institucijos inomos ombud-
smeno pavadinimu.
95
2) Institucijos, veikianios alia vykdomosios valdios, susijusios su
pastarja personalo, biudeto klausimais, taip pat daniausiai bna at-
skaitingos Vyriausybei arba konkretiems ministrams. Tokios institucijos
slygikai galt bti vadinamos egzekutyviaisiais kvaziteismais, arba,
kaip labiau prasta, administraciniais tribunolais.
Abi ias labiausiai paplitusias kvaziteism ris aptarsime detaliau.
4.1. Ombudsmeno institucijos modelis
Ombudsmeno institucijos raida prasidjo Skandinavijos alyse be-
veik prie du imtmeius. Pamau mogaus teisi gynimas tapo vienu
svarbiausi demokratini valstybi udavini ir ombudsmeno staigos
paplito pasaulyje. Ombudsmeno instituto steigimas suteik pilieiams
daugiau galimybi rinktis savo teisi gynimo bd: asmenims, kuri tei-
ss buvo paeistos, atsirado galimyb kreiptis ne tik teism, bet ir
ombudsmen. Taiau ombudsmeno krimu nebuvo siekiama dubliuoti
teism veikl, kadangi tarp teismo ir ombudsmeno iliko esminis skir-
tumas: prieingai negu teismas, ombudsmenas priima rekomendacinio
pobdio sprendimus.
Ombudsmenas yra tarptautinis teisinis terminas, kuriuo vadina-
mas pareignas, tiriantis piliei skundus dl netinkamo administra-
vimo, atsirandanio tais atvejais, kai pareignai veikia paeisdami tai-
sykles ar principus, kuri privalo laikytis. Taiau ne visose valstybse,
turiniose nacionalinius ombudsmenus, jie vadinami vienodai. Pavyz-
diui, Lietuvoje jie vadinami Seimo kontrolieriais, Ispanijoje liaudies
gynjais (Defensors del Pueblo), Pranczijoje tarpininkais (Mediateurs
de la Republique), Anglijoje parlamento galiotiniais administracijai
(the Parliamentary Commissioners for Administration) ir kt.
4.1.1. Ombudsmeno instituto samprata ir esminiai poymiai
Ombudsmeno samprata kiekvienoje alyje yra iek tiek skirtinga,
nes atitinka kultrins, politins ir ekonomins sistemos vairov.
Ombudsmenas yra unikali institucija, vairiomis formomis egzistuo-
janti daugelyje ali, jos pagrindinis tikslas apsaugoti individus nuo
neteisto ir nesiningo valdios pareign elgesio
191
.

191
Lawson E. (ed.) Encyclopedia of Human Rights. New York: Taylor and Franci'
Inc., 1991. P. 1158.
96
Ombudsmenas paprastai apibdinamas kaip pareignas, paskirtas
nagrinti ir tirti piliei skundus dl vieojo administravimo institucij
tarnautoj veiksm ir pateikti ivadas bei rekomendacijas
192
. Ombud-
smeno priimam sprendim rekomendacinis pobdis rodo, kad viena
pagrindini jo uduoi ne bausti nusiengusius valstybs tarnautojus,
o ukirsti keli j piktnaudiavimui ar biurokratizmui, isiaikinti ne-
tinkamo administravimo prieastis ir nurodyti bdus, kaip tai veikti,
siekti, kad valdios institucijos tarnaut mogui.
Europos Sjungos ombudsmenas Jacobas Sodermanas pabria, jog
ombudsmenai turi daryti tak tobulinant viej administravim, ge-
rinti piliei ir administravimo institucij pareign santykius, pateikti
gero administravimo standartus
193
.
Klasikin ombudsmeno staiga yra viena i institucij, atliekani
parlamentin kontrol (8 pav.). Be pagrindins savo funkcijos sta-
tym leidybos, parlamentas turi kontroliuoti valdymo organ sistem
(administracij). Tam tikslui efektyviai gali pasitarnauti ombudsmenas.
Daugelis mokslinink parlamento ombudsmeno vaidmen valstybje
apibria kaip tarpin tarp statym leidiamosios ir vykdomosios val-
dios, piliei ginuose su administracija atliekant beveik teismo funk-
cij, taiau nepriklausant teisminei valdiai
194
.
Paprastai ombudsmenas ne tik padeda pilieiams apginti savo teises,
bet ir informuoja parlament, prezident, Vyriausyb apie pareign
daromus paeidimus, silo keisti arba papildyti iaikjusias statym ar
kit teiss akt spragas, trkumus ir prietaravimus, jeigu tai trukdo pi-
lieiams gyvendinti j teises. Tais atvejais, kai tirdamas skund ombud-
smenas aptinka nusikaltimo poymi, jis perduoda mediag tardymo
organams. Taip ombudsmenas gali prisidti prie nusikalstamumo pre-
vencijos bei nusikaltim atskleidimo.
Pagal klasikin ombudsmeno vaidmens samprat, jis turi bti tarpi-
ninkas tarp mogaus ir valdininko, iekant abiem pusms priimtino
sprendimo administravimo sferoje. Kiekvienas pilietis gali skstis om-
budsmenui dl administravimo institucij pareign veiksm, paei-
diani asmens teises. Taip pat ombudsmenas gali savarankikai pra-

192
th
edition. B. A. Gardner (ed. in chief). St. Paul, Minn,
1999.
193
The European Ombudsman Annual Report for 1999. Strasbourg, 2000. P. 11.
194
Plaiau apie tai: Stacey P. The British Ombudsman. Oxford, 1971; Harlow C.,
Rawlings R. Law and Administration. London, 1984; Craig P. Administrative Law. Lon-
don, 1983.
97
dti tyrim dl spaudoje ar kitose iniasklaidos priemonse paskelbt
fakt. Taigi ombudsmenas yra nepriklausomas tarpininkas, kurio pa-
grindin uduotis ginti piliei, kurie jauiasi nuskriausti dl netei-
st ir neteising vieojo administravimo institucij pareign
veiksm, teises.
8 pav. Parlamento ombudsmeno atliekamos funkcijos
Reikia paymti, jog nra bendro, visoms valstybms priimtino om-
budsmeno apibrimo. Prie deimtmet Tarptautinis ombudsmen
institutas pasil tok ombudsmeno instituto apibrim: Ombudsme-
nas yra Konstitucijoje arba statyme numatyta institucija, vadovaujama
nepriklausomo, auktos kvalifikacijos, atskaitingo parlamentui parei-
gno, kuris tiria piliei skundus dl valstybs institucij pareign ne-
tinkam veiksm arba pradeda tyrim savo iniciatyva ir turi galiojimus
atlikti tyrim, pateikti rekomendacijas, nurodanias, kaip reikt at-
kurti paeistas piliei teises arba ukirsti keli j paeidimui bei pa-
Valdym reglamentuojani
santyki tobulinimas arba
vieojo administravimo
gerinimas
Nusikalstamumo
prevencija ir nusikaltim
atskleidimas
Teiss akt tobulinimas
Parlamentin valstybs
institucij veiklos kontrol
Piliei teisi gynimas nuo
pareign piktnaudiavimo
bei biurokratizmo
Parlamento ombudsmeno funkcijos
98
rengti ataskaitas
195
. Taiau is apibrimas taip pat nra visiems priimti-
nas.
Paprastai iskiriami ie pagrindiniai ombudsmeno bruoai, apibdi-
nantys ombudsmeno institucijos esm bei paskirt:
1. Ombudsmenas yra nepriklausomas ir nealikas statym leidia-
mosios valdios pareignas, priirintis administracij;
2. Ombudsmenas yra pareignas, tiriantis specifinius skundus, ku-
riuose pilieiai skundiasi vieojo administravimo institucij pa-
reign nesiningumu ir netinkamu administravimu;
3. Ombudsmenas yra pareignas, turintis galiojimus tirti, kritikuoti,
pateikti ivadas ir paskelbti, bet ne pakeisti ar panaikinti admi-
nistracin akt
196
.
Vienas esmingiausi skiriamj ombudsmeno instituto poymi yra
tas, kad jis neturi valstybins prievartos priemoni ir veikia tik autori-
tetu. Neretai apie ombudsmen atsiliepiama skeptikai ir jis vadinamas
bedaniu buldogu, popieriniu tigru ir pan.
197
Taiau ombudsmeno
instituto esm labiau atitikt toks apibdinimas: ombudsmeno trum-
pos rankos, bet stiprus balsas
198
.
Kalbant apie ombudsmen, svarbu atsiminti, jog jis skmingai ir
efektyviai gali veikti tik demokratinje, teisinje valstybje. Demokrati-
nje valstybje valdios galios ribojamos, siekiama utikrinti, kad val-
dia, t. y. pareignai, tinkamai elgtsi su pilieiais. Teisinje valstybje
negali bti ignoruojamos jokios piliei teiss ir laisvs, numatytos
tarptautiniuose aktuose: Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje,
Tarptautiniame ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakte ir kt.
Nurodytuose aktuose paskelbt teisi ir laisvi sraas tvirtintas ir ga-
rantuotas teisini valstybi, tarp j ir Lietuvos Respublikos Konstituci-
joje. Teisinje valstybje kiekvienam pilieiui suteikiama teis ginti
savo teises ir laisves visais statymo nedraudiamais bdais. Vienas i
galim bd ginti savo teises yra galimyb kreiptis ombudsmen.
Piliei galimyb kreiptis ombudsmen su individualiu skundu vai-
riose alyse yra iek tiek skirtinga. Daugelyje Europos valstybi (pvz.,

195
The Danish Ombudsman. Gammeltoft-Hansen H. (ed.) Copenhagen: Djof Pub-
lishing, 1995. P. 13.
196
th
edition. B. A. Gardner (ed. in chief). St. Paul, Minn.,
1999.
197
Fiadhoe A. Carribean Public Law: Text, Cases and Materials. Great Britain: Ca-
vendish Publishing Limited, 1996. P. 165.
198
Demokratijos procesai: kontrai, datos, vykiai. Lietuvos Respublikos Seimo kon-
trolieri staiga, 1999. P. 25.
99
Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, vedijoje ir kt.) pilieiai gali pateikti
savo skundus tiesiogiai ombudsmeno staigai. Taiau kai kuriose alyse
(pvz., Pranczijoje, Anglijoje) skundai turi bti pateikiami parlamento
nariui, kuris perduoda skundus ombudsmenui (priklausanius pastarojo
jurisdikcijai). Praktikoje parlamento nariai ombudsmenui perduoda i
esms visus gautus skundus
199
.
Dauguma Europos Sjungos valstybi nari: Danija, Ispanija, Pran-
czija, Airija, Graikija, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Suomija,
vedija ir Didioji Britanija turi nacionalin ombudsmen. Italijoje ir
Belgijoje nra nacionalinio ombudsmeno, taiau ia yra bendruomeni
arba region ombudsmenai. Vokietijoje ir Liuksemburge nra ombud-
smeno institucijos, taiau panaias funkcijas atlieka parlamento peticij
komitetai.
Vis ali ombudsmenai vykdydami savo pareigas atlieka panaius
veiksmus. Paprastai ombudsmenas gauna skund i nukentjusiosios
alies ir pradeda tyrim, jeigu skundas yra pagrstas ir priklauso jo ju-
risdikcijai. Ombudsmenas paprastai turi teis gauti dokumentus i vis
valdios atstov, kuri veikl gali tirti. Tuomet ombudsmenas pateikia
ivadas ir rekomendacijas, su kuriomis supaindinamas tiek pasiskun-
ds pilietis, tiek pareignas, kurio veiksmai buvo apsksti. Jeigu om-
budsmeno rekomendacijos yra ignoruojamos, tuomet jis gali savo re-
komendacijas pateikti parlamentui.
Daugiausia ombudsmeno pradt tyrim yra pagrsti piliei skun-
dais. Taiau ombudsmenas gali inicijuoti tyrim ir be tokio skundo. Kai
kuriose alyse, pavyzdiui, vedijoje, Lietuvoje, ombudsmenas gali pra-
dti tyrim suinojs apie neteist vieojo administravimo subjekt
veikl arba biurokratizmo faktus i laikrai ar kit visuomens infor-
mavimo priemoni.
Kai kuriose valstybse, pavyzdiui, Austrijoje, Didiojoje Britanijoje,
reikalaujama, kad besiskundiantis pilietis pirmiau inaudot kitas al-
ternatyvias teisines priemones ir tik tada kreiptsi ombudsmen.
Ombudsmenui pateikti skundai daniausiai yra konfidencials ir be-
siskundianiojo tapatyb nra atskleidiama be jo sutikimo. Daugu-
moje valstybi pasiskundusiojo asmens bei apskstojo pareigno pa-
vards nra atskleidiamos ombudsmeno metinse ataskaitose. Taiau
vedijoje, kai byla jau baigta, beveik visais atvejais ombudsmeno bylos
mediaga yra viea ir gali bti pateikiama iniasklaidai. Manoma, jog

199
Encyclopedia of Human Rights / Lawson E. (ed.) New York: Taylor and Franci'
Inc., 1991. P. 1158.
100
vieumas yra pagrindin priemon, padedanti vykdyti ombudsmeno
funkcijas ir efektyviai ginti paeistas piliei teises.
Galima aptikti nemaai bendr ombudsmeno poymi:
1. Daugumoje Europos Sjungos ali nacionalin ombudsmeno
institucija yra konstitucin ji yra tiesiogiai numatyta valstybi konsti-
tucijose
200
. Taiau yra ir iimi: Pranczijos
201
, Airijos
202
ir Nyder-
land
203
konstitucijos nenumato ombudsmeno institucijos. iose vals-
tybse kurti ombudsmeno institucij buvo numatyta parlamento pri-
imtuose statymuose.
2. Daugeliui valstybi bendra tai, jog ombudsmeno staiga sikr
madaug panaiu metu t. y. nuo 1970 iki 1980 m., iskyrus Skandina-
vijos alis, kuriose i institucija gyvuoja seniausiai (vedijoje kurta 1809
m., Suomijoje 1919 m., Danijoje 1953 m. ir Norvegijoje 1962
m.)
204
.
3. Ombudsmenus skiria nacionalinis parlamentas. Taip nra Pran-
czijoje, ia ombudsmen skiria prezidentas.
4. Ombudsmenas turi turti teisin isilavinim, kai kuriose valsty-
bse numatytas teisinio darbo stao reikalavimas ombudsmenui, o Eu-
ropos Sjungos ombudsmenas turi turti ombudsmeno darbo patirties.
5. Paprastai ombudsmenas yra irenkamas 46 met laikotarpiui,
kuris gali bti pratsiamas (iskyrus Pranczij), arba yra paskiriamas
dirbti iki sulauks tam tikro amiaus (pvz., Didiojoje Britanijoje 65
met).
6. Daugelyje ali ombudsmeno funkcijas atlieka vienas asmuo, i-
skyrus vedij, Austrij ir Lietuv, kur yra keletas atitinkam nari.

200
The Constitution of the Federal Republic of Austria. http://www.uniwuerzburg.
de/law/au00000_.html; The Constitution of Denmark. http://www.uniwuerzburg.de/
law/da00000_.html; The Constitution of Spain. http://www.uniwuerzburg.de/law/
sp00000_.html; The Constitution of the Kingdom of Norway. http://www.uniwuerzburg.
de/law/no00000_.html; The Constitution of the Portuguese Republic. http://www.uni
wuerzburg.de/law/ po00000_.html; The Constitution of Finland. http://www.uni
wuerzburg.de/law/fi01000_.html; The Constitution of Sweden. http://www.uni
wuerzburg.de/law/sw00000_.html
201
The Constitution of France. http://www.uniwuerzburg.de/law/ fr00000_.html
202
The Constitution of Ireland. http://www.irlgov.ie/taoiseach/publication/ constitu-
tion/english/contents.htm
203
The Constitution of the Netherlands. http://www.uniwuerzburg.de/law/
nl01000_.html
204
European Ombudsman / National Ombudsmen or Similar Bodies: Comparative
Tables. Luxembourg: European Parliament, 1995. P. 67.
101
Tokiu atveju ombudsmenai veikia savarankikai ir yra vienas nuo kito
nepriklausomi.
7. Visose alyse ombudsmenai, vykdydami savo pareigas, yra visikai
nepriklausomi nuo politins valdios takos. Ir nepaisant to, kad om-
budsmenai yra renkami parlamento ir parlamentas gali juos atleisti,
ombudsmenai negali bti susij tiesioginio pavaldumo ryiais, jie yra ir
turi bti nepriklausomi nuo parlamento. i nepriklausomyb yra svarbi
siekiant ilaikyti plaiosios visuomens pasitikjim ombudsmenais, ti-
kjim j sprendim neutralumu ir nealikumu.
8. Ombudsmenai neturi valstybins prievartos priemoni ir veikia
tik autoritetu. Ombudsmenai, atlik tyrim, pateikia rekomendacinio
pobdio sprendim, kur gyvendinti vieojo administravimo institucij
pareignai turt savanorikai.
9. Ombudsmenai tiria centrins ir vietins valdios bei viej insti-
tucij veikl, iskyrus Didij Britanij, ia yra atskira Ombudsmeno
institucija, skirta kontroliuoti vietin valdi.
10. Teismins valdios veiksmai paprastai nepriklauso ombudsmeno
tyrimo sferai, iskyrus Suomij ir vedij, kur ombudsmenas stebi, ar
teismai veikia pagal statymus ir atlieka savo pareigas. Parlamento om-
budsmenas turi galiojimus priirti vis teisj veikl ir netgi pateikti
jiems kaltinimus, jeigu buvo netinkamai laikomasi ar visai nesilaikoma
proceso norm.
11. Skundus ombudsmenams pilieiai gali pateikti tiesiogiai, ombud-
smenai taip pat gali pradti tyrim savo iniciatyva. Taiau Pranczijoje
ir Didiojoje Britanijoje pilieiai skundus ombudsmenui gali pateikti
netiesiogiai: parlamento nariai perduoda skundus ombudsmenui. i
nuostata susilauk prietaring vertinim. Paprastai teigiama, jog pati
ombudsmeno instituto idja nesuderinama su piliei teiss tiesiogiai
kreiptis ombudsmen apribojimu. I ties, jeigu laikysims nuomons,
jog ombudsmeno institucijos paskirtis ginti paeistas mogaus teises,
tuomet bus logika reikalauti, jog ombudsmenas bt lengvai prieina-
mas, o skundo padavimo procedra bt paprasta ir greita. Taiau atsi-
velgiant tai, jog demokratinje valstybje parlamento nariai atsto-
vauja savo rinkjams, o ombudsmenas vykdo parlamentin kontrol,
galima teigti, jog toks parlamento nari ir ombudsmeno bendradarbia-
vimas padidina mogaus teisi gynimo efektyvum, kadangi kiekvienas
vieojo administravimo pareignas ino, jog jeigu jis netinkamai elgsis,
skundas pirmiausiai pateks parlamento nariui, o paskui bus perduotas
ombudsmenui. Todl toks parlamento nari dalyvavimas ombudsmeno
102
veikloje lemia geresn ombudsmeno rekomendacini sprendim vyk-
dym, taip pat atlieka tam tikr prevencin vaidmen.
12. Ombudsmenai turi gali tiriant dokumentus ir rodymus. Taiau
jie neturi tiesiogini poveikio priemoni. ia isiskiria vedijos, Suo-
mijos ir Lietuvos ombudsmenai, jie gali pradti teismo proces prie
pareignus arba, jeigu aptinkama nusikaltimo sudties poymi, me-
diag perduoti tardymo institucijoms.
13. Ispanijos, Portugalijos ir Austrijos ombudsmenams suteikta teis
kreiptis Konstitucin Teism.
14. Ombudsmenai gali silyti parlamentui (arba, pvz., Pranczijoje
Vyriausybei) ataukti, pakeisti arba priimti statym.
15. Visi ombudsmenai pateikia metin veiklos ataskait parlamen-
tui.
16. Pagrindiniai ombudsmeno veiklos principai yra ie: nepriklau-
somumas, prieinamumas, lankstumas ir patikimumas.
4.1.2. Ombudsmeno institucijos susiformavimo
prielaidos ir raida
Idja steigti ombudsmeno staig atsirado vedijoje XIX a. pra-
dioje. ioje alyje buvo pirmiausiai pastebta ala, atsirandanti dl ne-
tinkamo administravimo. vedijoje buvo atkreiptas dmesys piliei
teisi apsaug nuo vieojo administravimo institucij pareign pik-
tnaudiavimo. Buvo pastebta, jog tokie netinkamo administravimo pa-
sireikimai kaip piktnaudiavimas valdia, biurokratizmas, nesinin-
gumas, nekompetencija ir pan. nulemia piliei nepasitikjim vals-
tybe ir jos institucijomis, taip pat skatina teisinio nihilizmo plitim.
Todl siekiant to ivengti arba bent jau sumainti negatyvius netin-
kamo administravimo padarinius, vedijoje ir buvo kurta ombud-
smeno institucija.
Ombudsmenas danai vadinamas Skandinavijos dovana pasauliui.
Ombudsmeno institucija atsirado Skandinavijoje: 1809 m. ji buvo kurta
vedijoje, vliau pradjo veikti Suomijoje (1919), Danijoje (1953) ir
Norvegijoje (1962). Per paskutiniuosius dvideimt met pasaulyje mo-
gaus teisi gynj ombudsmen institucij skaiius padidjo nuo 40
iki 320
205
. Ombudsmeno institucijos pasklido ne tik Europoje, bet ir

205
Inc., 1991. P. 1158.
103
daugelyje pasaulio ali, toki kaip Australija, Kanada, Naujoji Zelan-
dija, Izraelis, Indija, taip pat kai kuriose Afrikos ir Azijos valstybse
206
.
Pasibaigus II Pasauliniam karui, Vakar Europos demokratinse
alyse kilo diskusijos dl poreikio tobulinti individ apsaug nuo admi-
nistracins valdios veiksm. Valstybs valdymas tapo sudtingesnis nei
anksiau: vykdomoji valdia m reguliuoti, kontroliuoti vis daugiau
srii, statym leidiamoji valdia vis daugiau galiojim perdav vie-
ojo administravimo institucijoms, j pareignams. Taip pastarieji gavo
plaias diskrecines galias nustatyti taisykles, o individualiais atvejais
priimti sprendimus. i tendencija vis didjo, ir tradiciniai naudoji-
mosi administraciniais galiojimais teisins kontrols bdai tapo ne-
adekvats ir neefektyvs
207
. Parlamentui vis daugiau galiojim per-
duodant administravimo institucijoms, daugjo ir piktnaudiavimo val-
dia atvej. Tokie administravimo subjekt veiksmai gali bti paaiki-
nami daugeliu prieasi. Didel tikimyb neteistiems administravimo
veiksmams atsirasti susijusi su neteisinga galiojani teiss nuostat
interpretacija, atsirandania dl nepakankamo teisinio valstybs tar-
nautoj iprusimo, nesiorientavimo, pagaliau neatidumo, o gal net
aplaidumo. Nedera atmesti ir tokios statym paeidimo prieasties
kaip savanaudikos kai kuri valstybs tarnautoj paskatos. Valstybs
tarnautojai gali neperengdami savo kompetencijos rib naudotis tam
tikra, platesne arba siauresne, diskrecine galia. Diskrecin galia for-
maliai yra laisva veikti tam nustatytuose rmuose ar statym sprag ri-
bose. Kaip tik i galia sudaro valdantiesiems palankiausias slygas veikti
savais sumetimais
208
.
Diskrecinis valdymas yra subjektyvus paia savo esme, todl jo tei-
stumui bei pagrstumui utikrinti ir kontroliuoti reikalingas nealikas
ir nepriklausantis n vienai i trij valdi pareignas ombudsmenas.
Teismin valdia turi gali perirti administravimo institucij
sprendimus, kad bt utikrinta, jog jie priimti laikantis pagrindini j
valdios apribojim. Taiau i teisin garantija nra pakankamai efek-
tyvi praktikoje, kadangi, kaip minta, statym leidiamoji valdia ad-
ministravimo subjektams perduoda plaias diskrecines galias. Tais at-

206
The National Ombudsman of the Netherlands: A Brief Introduction. The Hague:
National Ombudsman 1992. P. 5.
207
The Danish Ombudsman / Gammeltoft-Hansen Hans (ed.) Copenhagen: Djof
Publishing, 1995. P. 14.
208
Maksimaitis M. Administracijos veiksm teistumo kontrols problema tarpu-
kario Lietuvoje // mogaus teisi apsaugos mechanizmas. Konferencijos mediaga.
Vilnius, 1997. P. 39.
104
vejais, kai vieojo administravimo tarnautojas nepaeidia statymo nu-
statyt apribojim, asmuo, nesutinkantis su administravimo institucijos
sprendimu, praktikai neturi galimybi kreiptis teism su praymu
perirti administracijos tarnautojo veiksm pobd ir vertinti, ar jis
tinkamai pasinaudojo diskrecine galia.
Daugelyje demokratini valstybi buvo suvokta, jog reikia tobulinti
teisines garantijas vieojo administravimo srityje. Ombudsmeno institu-
cija buvo kurta aikiai suvokiant, kad ji nesumains auktesnij admi-
nistravimo institucij pareig bei galiojim priirint pavaldi institu-
cij veikl. Buvo siekiama, kad ombudsmeno kontrol tapt papildoma
ir paskesn u paios administracijos kontrol. Taiau ombudsmeno
institucijos atsiradimas niekam neapriboja ir neatima teiss kreiptis
teism dl neteisto ir paeidianio pilieio teises administracinio
sprendimo. Taigi ombudsmenas papild egzistuojanias teisines garan-
tijas. Lyginant su iki tol egzistavusiomis teisinmis priemonmis, matyti,
jog paduoti skund ombudsmenui yra lengvesn, pigesn ir danai
greitesn procedra, nei kreiptis teism
209
.
Politins veiklos laukas isiplt, buvo sukurta vis daugiau priemo-
ni, veikiani individ teises ir interesus, todl buvo btina kurti
kontroliuojani institucij, kuri galt imtis priemoni, atsiradus b-
dingiems netinkamiems vieojo administravimo pareign sprendi-
mams. Buvo manoma, jog toji institucija galt bti nepriklausomas
tarpininkas ir netgi piliei atstovas santykiuose su vieojo administra-
vimo institucijomis
210
.
vedijoje, Suomijoje ir Danijoje ombudsmeno institucija buvo nu-
matyta Konstitucijoje ir atsirado kaip konstitucini reform rezultatas.
Tuo tarpu Norvegijoje ombudsmenas nebuvo tiesiogiai numatytas Kon-
stitucijoje ir, kad ir kaip bt keista, pasilymas kurti vykdomj val-
di kontroliuojani institucij, kuri galt kontroliuoti netgi minist-
rus, buvo parengtas ir pateiktas paios Vyriausybs administracijos.
Toks Vyriausybs sprendimas nra atsitiktinis: demokratinje valsty-
bje pareignai turi bti suinteresuoti, kad visuomenje sivyraut nuo-
stata, jog valdios sistema tarnauja pilieiams, o ne prieingai. Todl
nordama tarnauti monms valdia neturi slapstytis, prieintis ne-
gatyvi vyki, fakt atskleidimui. Buvo suprasta, jog ombudsmen at-

209
Norway Information. The Stortings Ombudsman for Public Administration. The
Civil Ombudsman, 1985. P. 2.
210
Os A. The Norwegian Ombudsman for Public Administration (25 Years of Ser-
vice), 1988. P. 6.
105
liekamas darbas, pareign veiksm kontrol ir, prireikus, j vykdoma
atsvaros tarp valstybs ir piliei politika yra naudinga paiai valdios
sistemai.
Ombudsmenas yra efektyvi mogaus teisi gynimo institucija, ji gali
bti pritaikyta vairiose politinse ir socialinse sistemose. Daugelis
ali skmingai inkorporavo ombudsmeno institucij savo teisin sis-
tem
211
. Tenka pritarti Austrijos profesoriaus V. Picklio teiginiui, jog
ombudsmeno instituto sukrimas ir jo veikla pradjo nauj valstybs ir
pilieio, asmen, turini valdi, ir valdomj santyki er
212
.
Remiantis Vakar valstybi patirtimi, Lietuvoje 1995 m. buvo kurta
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri (ombudsmen) staiga.
Ombudsmeno institucija jau septynerius metus skmingai veikia Eu-
ropos Sjungoje. Europos Sjungos ombudsmeno pareigyb steigta
pagal Europos Bendrijos steigimo sutart
213
. ios sutarties 195 str. nuro-
dyta, kad Europos Parlamentas skiria ombudsmen, kuris yra galiotas
priimti Europos Sjungos piliei arba kiekvieno fizinio ar juridinio
asmens skundus dl netinkamo administravimo atvej Europos Sjun-
gos institucijose arba staigose (iskyrus Teisingumo Teismo ir Pirmo-
sios instancijos teismo kompetencijai priklausanius atvejus).
4.1.3. Specializuotos ombudsmen institucijos
Pasaulyje yra vairi ombudsmeno institucij modeli. Iki iol apta-
rme klasikinio tipo ombudsmeno institucijas. Taiau daugelyje valsty-
bi yra kurtos ne tik ios klasikins parlamento ombudsmen institu-
cijos, bet ir specializuotos ombudsmen institucijos.
Remiantis vieja ir privatine teise, iskiriamos visuomeninio sekto-
riaus ir privaia iniciatyva kurtos ombudsmeno institucijos. Visuome-
ninio sektoriaus ombudsmen institucijos kuriamos remiantis valstybs
teiss aktu (konstitucija, statymu), o privaiame sektoriuje veikianios
specializuotos ombudsmen institucijos kuriamos remiantis, pavyzdiui,
sutartimi, fondo statymu ir kt. statym leidjai turi teis esamomis
priemonmis steigti ombudsmeno institucijas ir privaiame sektoriuje.

211
Inc., 1991. P. 1159.
212
Pickl V. The Protection on Human Rights by the Office of the Austrian Ombud-
sman (Volksanwaltschaft). Arlington, 1992. P. 156, 157.
213
Europos Sjunga. Enciklopedinis inynas / Sudar Gediminas Vitkus. Vilnius:
Eugrimas, 1999. P. 192.
106
Pavyzdiui, vedijoje Parlamento priimto statymo pagrindu buvo
kurta vartotoj teisi kontrols ombudsmeno institucija.
Specializuotos ombudsmeno institucijos visuomeniniame sektoriuje
tiria piliei skundus dl, pavyzdiui: mokesi moktoj, policijos
veiklos, vaik ir jaunimo, ligoni teisi paeidim, lygi moter ir vyr
teisi paeidim, piliei teisi paeidim kaljimuose, paeidim, su-
sijusi su kariuomene, negalij reikal klausim, tautini maum
teisi paeidim ir pan.
Kai kuriose Vakar valstybse specializuotos ombudsmen institu-
cijos veikia ir privaiame sektoriuje. Jos, pavyzdiui, vykdo draudimo
bendrovi veiklos, vartotoj teisi paeidim, kelioni agentr veik-
los, bank veiklos, student teisi privaiuose universitetuose paei-
dim ir pan. kontrol.
Pamginsime aptarti specializuotas valstybines ombudsmeno insti-
tucijas ir isiaikinti j privalumus bei trkumus, lygindami su bendrojo
pobdio klasikine ombudsmeno institucija.
Reikia paymti, jog specializuotos ombudsmeno institucijos yra la-
bai paplitusios Vakar valstybse, ypa tose, kuriose jau deimtmeius
veikia klasikins ombudsmeno institucijos. Specializuot ombudsmeno
institucij poreikis tiesiogiai priklauso nuo valstybs ekonominio, poli-
tinio, socialinio isivystymo, taip pat nuo piliei socialinio aktyvumo.
Natralu, jog valstybse, kuriose pilieiams tenka kovoti u duonos
ksn, ne itin aktuali bt, pavyzdiui, Kelioni agentr veiklos om-
budsmeno steigimo idja. Taiau galima tiktis, jog tokioje valstybje
pacient teisi ombudsmenui darbo atsirast nemaai.
Lietuvoje taip pat veikia specializuotos ombudsmeno institucijos:
1999 m. buvo kurta Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tar-
nyba, 2000 m. Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga. Btinyb
steigti specializuotas institucijas atsirado todl, kad Lietuvos Respubli-
kos Konstitucijos 73 str. numatyta, jog Piliei skundus dl valstybs ir
savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokra-
tizmo tiria Seimo kontrolieriai
214
. Tuo tarpu tiek Moter ir vyr lygi
galimybi ombudsmeno, tiek Vaiko teisi apsaugos ombudsmeno ty-
rimo sritis neapsiriboja vien tik valstybs tarnautoj veiklos tyrimu. Ka-
dangi neretai lygios vyr ir moter galimybs paeidiamos darbo san-
tykiuose, o vaiko teiss paeidiamos netgi eimoje, tai i specializuot
ombudsmen veikl reglamentuojantys statymai numat galimyb tirti

214
Lietuvos Respublikos Konstitucija // inios. 1992. Nr. 331014.
107
ne tik valstybs bei savivaldybi pareign netinkam veikl, bet ir
kontroliuoti privai moni, nevalstybini institucij bei organizacij ir
netgi privai asmen veikl, dl kurios gali bti paeidiamos mogaus
teiss ir jo teisti interesai.
Bet kuri ombudsmeno staiga, tiek bendrojo, tiek specializuoto po-
bdio, vis pirma turi tarnauti individui, kuris j kreipiasi, o kartu ir
visuomenei. Todl specializuotosioms ombudsmeno staigoms ir j
veiklai taikomi tokie pat kriterijai kaip ir bendrojo pobdio ombud-
smeno staigai: kuo paprastesns piliei skund pateikimo procedros,
nepriklausomyb, atskaitomyb parlamentui pateikiant veiklos ata-
skaitas, teis tikrinti bylas ir, jeigu btina, rengti rekomendacijas.
Svarbiausi specializuotj ombudsmeno staig privalumai kyla i j
specializacijos. Ombudsmenas, dirbantis vienoje mogaus teisi ir lais-
vi paeidim srityje, turi galimyb sutelkti vis dmes vien srit.
Todl ombudsmenui lengviau parinkti konsultant komand, taikyti
specialius veiklos bdus, geriau painti srit, kurioje dirbama. Tokios
staigos yra geriau pasirengusios apginti konkreioms kategorijoms pri-
klausani piliei, kuriems reikia specializuotos pagalbos, teises.
Galima kalbti apie dar vien specializuot ombudsmen institucij
privalum, palyginti su klasikine ombudsmeno institucija, kompeten-
tinga sprsti visas problemas, kylanias dl mogaus teisi paeidim
administravimo srityje. Besipleiant klasikins ombudsmeno institucijos
aparatui vis daugiau laiko ir jg skiriama paios institucijos administ-
ravimo reikalams, o ne piliei pateiktiems skundams nagrinti. To-
kiose staigose pilietis labai retai turi galimyb asmenikai susitikti su
paiu ombudsmenu, daniausiai jam tenka bendrauti su ombudsmeno
padjju. Kuo daugiau ombudsmenas turi uduoi, tuo pilieiui sun-
kiau su juo susitikti asmenikai. Tuo tarpu specializuotose ombud-
smeno staigose asmeniniai ryiai su besikreipianiais staig pilieiais
yra prastas reikinys.
Taiau taip pat reikia paymti, jog specializacija teikia ne vien pri-
valumus. Specializuotos staigos turi maesnes galimybes orientuotis
bendroje alies pilietini teisi situacijoje. Joms daug sunkiau savo
konkreios veiklos metu pasinaudoti skirtingus atvejus nagrinjani
ombudsmen patirtimi. Nuolatos susidurdamos su tais paiais admi-
nistracijos atstovais ir tomis paiomis problemomis, specializuotosios
institucijos gali pasiduoti rutinai ir palengva prarasti kritikum val-
dios atstov nuolatos kartojam argument atvilgiu.
108
Apibendrinant reikia paymti, jog ombudsmeno institucijos specia-
lizacija yra priimtina ir gali bti naudinga. Taiau renkantis geriausi
ombudsmeno institucijos model, btina gerai apskaiiuoti, kas yra
naudingiau konkreioje valstybje: ar kurti specializuotj staig tin-
kl, ar turti viena staiga besiremiani institucij. alyse, turiniose
specializuotsias ombudsmeno staigas, teis koordinuoti toki staig
veikl daniausiai perduodama centrinei ombudsmeno staigai. Svarbu
suvienodinti j metodus, utikrinti darbo kokyb ir sukurti bdus, lei-
dianius keistis darbo patirtimi. Labai svarbu, kad visos ombudsmeno
staigos grietai laikytsi ir gyvendint pagrindinius ombudsmeno
veiklos principus: nepriklausomum, prieinamum, lankstum ir pati-
kimum.
4.1.4. Ombudsmeno vieta valstybje ir vieojo
administravimo tobulinimas
Klasikin ombudsmeno staiga yra viena i institucij, atliekani
parlamentin kontrol. Todl neatsitiktinai parlamento ombudsmenai
yra labiausiai susij su statym leidiamja valdia: ombudsmenus ski-
ria ir atleidia parlamentas (pasitaiko iimi, pvz., Pranczijos ombud-
smenas skiriamas prezidento dekretu Ministr Tarybos teikimu). Be to,
visi ombudsmenai kart per metus pateikia parlamentui ir atitinka-
miems jo komitetams savo darb ataskait.
Kiekvienas parlamento ombudsmenas, atlikdamas savo pagrindines
funkcijas, btent, gindamas piliei teises nuo netinkam administra-
cijos veiksm ir kartu siekdamas tobulinti viej administravim, susi-
duria su netinkamu administravimu (maladministration). Europos S-
jungos ombudsmenas Jacobas Sodermanas paymjo, kad ombud-
smenas turi gerinti vieojo administravimo kokyb, stiprinti piliei ir
vieojo administravimo institucij ryius, pateikti gero administravimo
standartus ir taip veikti, kad bt paalinami netinkamo administra-
vimo atvejai
215
. Todl mginant nubrti vieojo administravimo tobu-
linimo gaires, btina isiaikinti, kaip pasireikia netinkamas administ-
ravimas.
a) Netinkamo administravimo (maladministration) samprata
Kaip jau buvo minta, ombudsmenams pilieiai skundiasi dl vals-
tybs institucij tarnautoj netinkam veiksm. Europos Sjungos om-

215
The European Ombudsman Annual Report for 1999. Strasbourg, 2000. P. 11.
109
budsmenas Jacobas Sodermanas netinkamais vieojo administravimo
pareign veiksmais vadina blog arba netinkam valdym, kai institu-
cija nepadaro to, k privalo, veikia netinkamai arba padaro tai, ko ne-
turjo daryti. Pasak J. Sodermano, tai, pavyzdiui, yra: 1) administraci-
niai paeidimai; 2) nesiningumas; 3) diskriminacija; 4) piktnaudia-
vimas valdia; 5) ne visos informacijos pateikimas arba atsisakymas su-
teikti informacij; 6) nepagrstas delsimas
216
.
Netinkamas administravimas arba, kitaip sakant, blogas valdymas
(maladministration), pasak Stanley de Smitho, apima ir kartu tarsi pa-
slepia daugyb administravimo sferos reikini, toki kaip korupcija,
alikumas, iurktumas, piliei klaidinimas, tinkamai j neinformuo-
jant apie j teises arba nepaaikinant priimto sprendimo motyv, savi-
valiavimas, naudojimasis administravimo subjektams suteiktomis ga-
liomis blogu tikslu, neinagrinjimas svarbi fakt, tiesiogiai susijusi
su svarstoma problema, arba inagrinjimas ir rmimasis faktais, kurie
nra tiesiogiai susij su svarstoma problema, nerpestingas korespon-
dencijos tvarkymas ir t. t.
217
Gali susidaryti spdis, jog sudaryti baigtin
sra, apimant blogo administravimo pasireikimo formas ir bdus,
sunku. Paprastai netinkamu arba blogu administravimu vadinami i
esms visi negatyvs reikiniai, atsirandantys vieojo administravimo
sferoje.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statyme numatomi du ne-
tinkamo administravimo pasireikimo atvejai: 1) piktnaudiavimas ir 2)
biurokratizmas.
statyme piktnaudiavimas apibriamas kaip tokie pareigno veiks-
mai ar neveikimas, kai tarnybin padtis naudojama ne tarnybos interesais
arba ne pagal statymus bei kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais
ar dl kitoki asmenini paskat, taip pat tokie pareigno veiksmai, kai
virijami suteikti galiojimai ar savavaliaujama; o biurokratizmas yra
tokia pareigno veika, kai vietoj reikal sprendimo i esms sistemingai
laikomasi nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma
sprsti inyboms pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar at-
likti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma
informuoti asmen apie jo teises, smoningai pateikiamas klaidinantis ar
netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks parei-

216
Serving the European Union. A Citizens Guide to the Institutions of the Euro-
pean Union. 2
nd
edition. Luxembourg: Office for Official Publications, 1999. P. 33.
217
Smith S., Rodney R. Constitutional and Administrative Law. 1989. P. 649.
110
gn darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ar kiti teiss
aktai
218
.
Taigi ombudsmenai atlikdami savo funkcijas neivengiamai susidu-
ria su netinkamo administravimo atvejais ir ityr konkreius skundus
dl netinkam vieojo administravimo subjekt veiksm pateikia re-
komendacinio pobdio sprendim, ivadas bei pasilymus vieajam
administravimui tobulinti.
Daugiausia ombudsmen atliekam tyrim yra pagrsti piliei
skundais. Taiau ombudsmenas gali inicijuoti tyrim ir be tokio skundo.
Kai kuriose alyse, pavyzdiui, vedijoje, Lietuvoje, ombudsmenas gali
pradti tyrim suinojs apie neteist vieojo administravimo subjekt
veikl ar biurokratizmo faktus i laikrai arba kit iniasklaidos
priemoni.
b) Gero administravimo standartas
Kiekvienoje iuolaikinje valstybje ypa daug dmesio skiriama
vieajam administravimui: politikai, valstybs pareignai, teisjai danai
pabria gero arba tinkamo administravimo svarb
219
. Taiau nra vi-
suotinai sutariama, kok viej administravim galima vadinti geru. Kai
kurie autoriai apibendrintai teigia, jog vieasis administravimas gali bti
laikomas geru, kai jis gyvendina vieosios politikos ikeltus udavinius.
Ombudsmenai, atlikdami savo funkcijas, taip pat i dalies padeda at-
skleisti tinkamo administravimo esm bei pateikti tam tikrus gero ad-
ministravimo standartus.
Tirdamas skundus dl netinkamo administravimo, iekodamas
sprendim, leidiani ukirsti keli piliei teisi paeidimui ir kartu
tobulinti viej administravim, Airijos ombudsmenas Kevinas Murphy
straipsnyje Gero administravimo principai
220
pristat svarbiausius
principus, kuri vieojo administravimo pareignai turi laikytis, vykdy-
dami savo funkcijas ir naudodamiesi suteiktomis galiomis.
Pasak Kevino Murphy, ie principai numato, jog vieojo administra-
vimo institucij pareignai privalo:
1) Naudotis savo galiomis tik konkreiam tikslui, kuriam siekti jie
tas galias yra gav.
2) Savo galiomis naudotis objektyviai ir nealikai. Faktai, nesusij

218
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas // Valstybs inios. 1998. Nr.
1103024.
219
Woodhouse D. In Pursuit of Good Administration (Ministers, Civil Servants, and
Judges). Clarendon Press: Oxford, 1997.
220
http://www.irlgov.ie/ombudsman/Ireland. The Ombudsman.
111
su konkreiu atveju, priimant administracin sprendim turi bti
ignoruojami.
3) Vengti neteisingos diskriminacijos bet kokiu pagrindu. Diskrimi-
nacijos draudimas reikia, kad vienodos situacijos turi bti verti-
namos vienodai, nebent dl labai svarbi ir objektyvi prieasi
bt pakankamo pagrindo vertinti jas skirtingai. Vieojo admi-
nistravimo institucijos negali diskriminavimo tikslais nustatyti
skirtingas pavieni asmen teises, pareigas ar privilegijas. Nepai-
sant lyties, amiaus, rass ar kit skirtum, visi pilieiai yra lygs.
4) Utikrinti, kad bt tinkamai gyvendinamas proporcingumo
principas, pagal kur reikalaujama, jog naudojamos priemons
atitikt tiksl, kurio jomis siekiama. Vieojo administravimo ins-
titucij veiksmai ir taikomos priemons (pvz., tam tikr ribojim
vedimas) turi bti proporcingi siekiamiems tikslams, skiriamos
bausms turi bti proporcingos paeidimo sunkumui.
5) Ivengti bet kokio perdto ar nepagrsto delsimo, ypa tais atve-
jais, kai pilieiams gali atsirasti praktini klii gyvendinant
savo teises arba teistus interesus.
6) Tais atvejais, kai vieojo administravimo pareignai naudojasi
diskrecine galia, jie turi utikrinti, kad diskrecin galia bt nau-
dojama protingai, tinkamai, atsivelgiant konkreias aplinkybes
ir kartu privalo ivengti perdto ir nepagrsto faktins diskrecijos
suvarymo.
D. J. Galliganas teigia, jog diskrecijos esm slypi ne vien paioje
institucijos galioje pasirinkti vien i skirting sprendim variant.
Svarbu, jog toks institucijos ar pareigno pasirinkimas bt pagrstas,
motyvuotas ir gerai paaikintas. Perduodant diskrecines galias vieojo
administravimo institucijoms paprastai pateikiamas vienas i elementa-
ri politini reikalavim: naudodamiesi diskrecinmis galiomis, parei-
gnai turi laikytis racionalumo, tikslingumo ir morals kriterij. i-
noma, gana sudtinga pateikti labai tikslias i kriterij sampratas, ly-
giai kaip ir atskirti vien kriterij nuo kito. Taiau galima irykinti b-
tinas slygas, kurias turi gyvendinti vieojo administravimo pareignas,
naudodamasis diskrecinmis galiomis ir laikydamasis mint raciona-
lumo, tikslingumo bei morals princip:
1) Naudojimasis diskrecinmis galiomis turi bti pagrstas ir argu-
mentuotas, o sprendimo pasirinkimo motyvacija turi bti pakan-
kama, teisinga ir nealika.
112
2) Administracinio sprendimo primimo prieastys bei motyvai turi
bti aikiai susij su siekiamais tikslais, atitikti esamus principus
bei taisykles, kurie yra perduotosios vieojo administravimo ins-
titucijos galios pagrindas.
3) Tiek administravimo institucij priimami sprendimai, tiek t
sprendim primimo procedra turi atitikti bendrus morals rei-
kalavimus
221
.
Taigi tais atvejais, kai vieojo administravimo institucijos pareignai
diskrecinmis galiomis naudojasi netinkamai ir taip paeidia piliei
teises, ombudsmenai gali padti ir atlik tyrim pateikti rekomendaci-
nio pobdio sprendim.
Analizuojant ombudsmeno instituto veikl bei ombudsmeno raidos
tendencijas, matyti, jog ombudsmen veikloje vis daugiau dmesio ski-
riama vieajam administravimui gerinti. Viena i tokios tendencijos
prielaid yra kai kuriose Europos valstybse numatyta ombudsmeno
iniciatyvos teis: pavyzdiui, Lietuvos Respublikoje Seimo kontrolieriai
ombudsmenai turi teis imtis tyrimo net ir negav konkretaus asmens
skundo, suinoj apie netinkamo administravimo pasireikimus i
spaudos, televizijos ar kit visuomens informavimo priemoni. i ty-
rimo iniciatyvos teis yra labai svarbi ne tik mogaus teisi gynimo as-
pektu, bet taip pat padeda irykinti netinkamo administravimo atvejus,
kuri galbt pilieiai nepastebjo ar dl koki kit prieasi nesinau-
dojo savo paeist interes gynimo teise. Tokiais atvejais ombudsmenai
taip pat gali imtis tyrimo bei j atlik pateikti rekomendacijas, kaip vie-
ojo administravimo institucij pareignai turt itaisyti netinkamais
savo veiksmais pilieiams padaryt al.
Reikia pasakyti, jog kai kuriose Europos valstybse smoningai nu-
matyta netiesiogin skund padavimo tvarka: pavyzdiui, Didiojoje
Britanijoje skundus ombudsmenui pateikia parlamento narys. Tei-
giama, jog renkamasi i dviej galim ombudsmeno modeli: pirmajam
bdinga tai, kad jis sprendia problemas tada, kai jos ikyla, kitaip sa-
kant, kai gauna piliei skundus, antrajam bdinga tai, kad jis velgia
ateit ir siekia ivengti galim problem, tobulindamas administracin
sistem.
Didiosios Britanijos pasirinktas netiesioginis skund pateikimo
modelis danai yra kritikuojamas
222
. 2000 m. Anglijoje buvo atlikta vei-

221
Galligan D. J. Discretionary Powers. Oxford: Clarendon Press, 1996. P. 6.
222
Thompson B. Integrated Ombudsmanry: Joined-up to a Point // The Modern Law
Review. Oxford, 2001. Vol. 64. Nr. 3. P. 459467.
113
kiani Parlamento, Sveikatos apsaugos ir Vietos administracijos om-
budsmen staig veiklos analiz ir pateiktos rekomendacijos
223
. Tarp
daugelio atliktos analizs ivad buvo pateikta ir tokia: Parlamento
nari filtras jau nebegali bti naudojamas iuolaikinmis slygomis,
todl rekomenduojama j panaikinti
224
. Teigiama, jog dl io filtro
dalis piliei skund ombudsmeno nepasiekia.
Netiesioginio skund pateikimo modelio alininkai tvirtina, jog om-
budsmen aprpinti daugybe smulki skund netikslinga. Kaip Rolls
Royce pasiekia geriausi rezultat suteikdamas kokybikiausi, o ne
kiekybikiausi aptarnavim, taip ir ombudsmenas didiausi poveik
gali padaryti tobulindamas administravim. Skundas pirmiausia yra
mechanizmas, atkreipiantis dmes bendresnius trkumus
225
. Taigi,
kaip matome, ombudsmenas ne tik padeda irykinti netinkamus vie-
ojo administravimo atvejus, pasilyti, kaip tobulinti viej administra-
vim. Ombudsmenas atlieka ir tam tikr prevencin vaidmen, tobulin-
damas administracin sistem ir siekdamas ivengti galim blogo admi-
nistravimo pasireikim.
4.2. Tribunol instituciniai modeliai
Kaip tvirtina T. Ingmanas, Kiekvienas teismas yra tribunolas, bet
ne kiekvienas tribunolas teismas
226
. Kai kuriais atvejais sudtinga at-
skirti, ar konkreti institucija yra teismas, ar tribunolas. Tarp tribunolo ir
teismo nra aikios skiriamosios ribos.
Kita vertus, sudtinga atskirti, ar konkreti institucija yra tribunolas
dar ir todl, kad tos institucijos, kurios laikytinos tribunolais, gali va-
dintis visai kitaip. I ties, kai kurie tribunolai yra vadinami teismais,
komisijomis, tarybomis, valdybomis, etc.
227
. Todl daugelis
mokslinink tvirtina, jog labai sudtinga pateikti tribunolo apibr-
im
228
. Tuo labiau, jog egzistuoja didiul tribunol vairov. Kai kurie

223
Review of the Public Sector Ombudsmen in England: A Consultation Paper.
224
Collcutt P., Hourihan M. Review of the Public Sector Ombudsmen in England.
225
Sueur A., Herberg J. Constitutional and Administrative Law, 1995. P. 146.
226
Ingman T. The English Legal Process. 6
th
edition. Blackstone Press Limited, 1996.
P. 2.
227
Alder J. Constitutional and Administrative Law. 2
nd
edition. London: the Mac-
millan Press LTD, 1994. P. 286.
228
rd
Press, 1996. P. 331.
114
tribunolai atlieka reguliavimo funkcijas, kai kurie tik gin spren-
dimo. Pastarieji daniausiai vadinami apeliaciniais tribunolais (appellate
tribunals), j pagrindin funkcija nagrinti pateiktas apeliacijas dl
administracijos institucij ir j pareign priimt diskrecini spren-
dim.
2000 m. Londone vykusioje konferencijoje, kuri organizavo Didio-
sios Britanijos tribunol taryba, lordas kancleris Irvine'as Lairgas pa-
reik ess nustebintas, matydamas, kokiu mastu iplito tribunolo ins-
titutas, ir kartu paymjo, jog iuo metu veikiantys tribunolai yra labai
skirtingi
229
(skiriasi gin nagrinjimo procedros, personalo kvalifika-
cija, arbitr skyrimo tvarka, nagrinjam byl skaiius ir kt.).
4.2.1. Vieojo administravimo raida ir tribunol
atsiradimo poreikis
Pastebta, jog vieasis administravimas ypating pltros pagreit
gavo XIX a. viduryje
230
. Industrializacijos pltra lm ir administraci-
nio teisinio reguliavimo augim. ios aplinkybs savo ruotu nulm
papildom administracini gin tarp piliei ir valstybs sprendimo
mechanizm poreik.
Tribunolas laikomas XX a. fenomenu
231
, nes btent iuo laikotarpiu
plaiai pasklido tribunolo idja ir buvo spariai steigiami tribunolai
vairiausiems administraciniams ginams sprsti. Nors skirtingose alyse
tribunolai turi savit specifik, didiausi tribunol vairov turinia
valstybe laikoma Didioji Britanija. Pirmieji tribunolai Didiojoje Bri-
tanijoje buvo steigiami jau nuo 1660 m.
232
, o 1979 m. steigta pajam
mokesio generalinio komisaro (General Commissioners of Income Tax)
institucija veikia iki i dien.
Pranczijoje administracini tribunol yra ymiai maiau. Manoma,
jog specializuot administracini teism steigimas nulm tai, jog ne-

229
LCD Press Notice 158/00 18 May 2000. http://www.lcd.gov.uk/ speeches/
2000/2000fr.htm
230
Barnett H. Constitutional and Adminnistrative Law. London: Cavendish Publis-
hing Limited, 1996. P. 713.
231
Wade E. W. R., Forsyth C. F. Administrative Law. 7
th
Press, 1994. P. 905.
232
1660 m. buvo priimtas statymas, suteikiantis teisminius galiojimus Muit ir ak-
ciz komisijai (12 Charles II, c. 23, s 31.); Wade W. R., Forsyth C. F. Administrative Law.
7
th
edition. Oxford: Clarendon Press, 1994. P. 905.
115
buvo tokio poreikio kaip Didiojoje Britanijoje steigti tiek daug admi-
nistracini tribunol. Pranczijoje labiausiai paplit vadinamieji vidi-
niai tribunolai, steigti kaip vairiausi viej profesij (pvz., medik,
architekt, stomatolog ir pan.) disciplin organai. Taiau Pranczijoje
veikia ir tokie tribunolai, kurie yra bdingi Anglijos administracins
justicijos sistemai ir pasiymi panaia kaip anglikj tribunol prigim-
timi, esminmis savybmis bei turima kompetencija. Vienas seniausi ir
svarbiausi Pranczijos tribunol yra Mokesi teismas (Cour des
Comptes), priirintis, kaip administracija naudoja biudeto pinigus.
Kita tokio pobdio institucija yra Pabgli komisija (Commission de
recours des refugies), nagrinjanti imigrant praymus. Pastaroji institu-
cija susiduria su daugybe byl, pavyzdiui, 1989 m. i komisija inagri-
njo 20 439 bylas
233
. Tiek Pabgli komisijos, tiek Mokesi teismo
veikl priiri Valstybs Taryba (Counseil dEtat).
Reikia pripainti, jog iki XIX a. pabaigos tribunolai nebuvo visuoti-
nai paplit, mat ilg laik vyravo nuomon, kad tik teismams priklauso
teis aikinti ir taikyti teis sprendiant teisinius ginus. Taiau visuo-
meniniams santykiams tampant sudtingesniems daugjo gin tarp pi-
liei ir valstybs ir paaikjo, kad teismas ne visada gali bti efektyvi
mogaus teisi gynimo institucija. Kita vertus, teismas paprasiausiai
nepajgus nagrinti tok kiek byl, kurios neivengiamai atsiranda
tampant sudtingesniems valdymo santykiams
234
. vairs tribunolai
skirtingose alyse vaidina nevienod vaidmen sprendiant administra-
cinius ginus. Visgi pripastama, kad didiausi vaidmen tribunolai
vaidina Anglijoje, jie sprendia daugyb byl. Pavyzdiui, generalinis
pajam mokesi komisaras (General Commissioners of Income Tax )
1992 m. inagrinjo 353 199 byl
235
, o transporto komisaras (Traffic
Commissioners) 419 693
236
.
Panaias funkcijas kaip Pranczijoje veikianti Pabgli komisija
Anglijoje atlieka Apeliacinis imigracijos tribunolas (Immigration Appe-
als Tribunal) ir imigracijos arbitrai (Immigration Adjudicators). Apelia-
cinis imigracijos tribunolas 1989 m. inagrinjo 799 bylas, o imigracijos

233
th
edition. New York, Oxford:
234
Limited, 1997. P. 256.
235
General Commissioners of Income Tax. http://www.tribunalsreview.org.uk/
tribreview/lcd.htm#part1
236
Traffic Commissioners. http://www.tribunalsreview.org.uk/tribreview/ etr.htm#
part7
116
arbitrai 18 717 byl. Galima pastebti, jog tribunol darbo krvis
nuosekliai didja tai 1992 m. Apeliacinis imigracijos tribunolas i-
sprend 7059 bylas, o imigracijos arbitrams teko nagrinti net 32 360
byl
237
.
Pranczijoje speciali komisija sprendia ginus, kylanius socialinio
aprpinimo sferoje
238
. i komisija 1996 m. inagrinjo 1942 tokio pob-
dio ginus. Anglijoje atskirus socialins apsaugos srityje kylanius gin-
us nagrinja net keletas skirting kvaziteism. Ginus dl invalidumo
pensij ir paalp nagrinja Apeliacinis invalidumo tribunolas (Disabi-
lity Appeal Tribunal), 1992 m. jis isprend 2276 bylas. Ginus dl socia-
lini paalp nagrinja Apeliacinis socialins apsaugos tribunolas (So-
cial Security Appeal Tribunal, 1992 m. isprends 75 325 bylas, bei So-
cialins apsaugos ombudsmenas (Social Security Commissioners), 1992
m. inagrinjs 2780 skund
239
.
Ilaikyti teismus kiekvienai valstybei brangiai kainuoja. Taiau pilie-
iams, kuri teises paeid neteisingi administracijos sprendimai, turi
bti sudaryta reali galimyb pakeisti tuos sprendimus ir atkurti paeis-
tas teises. Todl buvo iekoma visiems priimtin bd, leidiani tei-
singai ir objektyviai isprsti administracinius ginus. Tribunolai buvo
sumanyti kaip specializuotos institucijos, galinios suteikti pig, ne-
formal ir greit gin sprendimo proces, nevarom technini pro-
ceso taisykli
240
. Mintieji teisini konflikt nagrinjimo proceso pri-
valumai nulm pasikeitus poir alternatyvias gin sprendimo ins-
titucijas, tokias kaip tribunolai.
4.2.2. Tribunol paskirtis ir vairov
Tribunolas, kaip ir teismas, skirtas teisiniams ginams nagrinti. To-
dl viena tribunolo atliekam funkcij utikrinti, kad administracija
tinkamai, atsivelgdama konkrei situacij, taikyt statymus ir kitus

237
th
Press, 1994. P. 959.
238
1998. P. 42.
239
th
Press, 1994. P. 963.
240
Limited, 1997. P. 256.
117
teiss aktus
241
. Kitaip sakant, tribunolas, kaip ir teismas, danai turi
sprsti teiss klausimus.
Be to, tribunolas, kaip ir teismas, turi sprsti ir fakto klausimus. Va-
dinasi, ir iuo aspektu tribunolas nesiskiria nuo teismo.
Egzistuoja bendra taisykl, kad teismin paeist teisi gynimo
priemon turt bti taikoma tik tuomet, jeigu nra kit tinkam, pa-
togesni priemoni, toki kaip, pavyzdiui, tribunolas. Daugelyje vals-
tybi, kuriose tam tikriems administraciniams ginams sprsti steigti
tribunolai, numatyta, jog teism galima kreiptis tik tuomet, kai visi kiti
paeist teisi gynimo bdai yra inaudoti
242
.
Nors danai teigiama, jog tribunolai steigiami tam, kad galt utik-
rinti pig, prieinam, neformal, greit ir specializuot gin spren-
dimo bd
243
, paymima, kad tribunolai visgi negali pakeisti teismo, nes
neretai sprendiant mogaus teisi paeidimo klausimus, atsivelgiant
pamatinius konstitucinius principus bei ger sprendim primimo
praktik prireikia ir teismo pagalbos. Todl tribunolai vertintini ne
kaip teism pakaitalas, bet kaip j veikl papildanios institucijos.
Tribunolai isiskiria i kit administracins justicijos institucij, nes
jie turi ribot jurisdikcij. Tribunolas paprastai skirtas ne visiems, o tam
tikriems specifinje, siauroje valdymo srityje kylantiems administraci-
niams ginams sprsti.
Kai kurie tribunolai turi teis paskirti administracijos pareignui
nuobaud u neteistus veiksmus. Dar kiti tribunolai gali paskirti kom-
pensacijas, jeigu nustato, kad pilieio teiss buvo paeistos ir dl to jis
patyr al.
Apibendrinant galima teigti, jog tribunolo, kaip ir teismo, esmingoji
paskirtis ginti mogaus teises, sprendiant teisinius ginus.
Kaip jau buvo minta, pasaulyje egzistuoja daugyb vairiausi tri-
bunol. Daugelis tribunol atsirado i valstybs socialinio aprpinimo
sistemos ir sprendia ginus dl tam tikr socialins apsaugos klausim,
pavyzdiui, paalp skyrimo, pensij ir pan. Daugelyje valstybi veikia
tribunolai, nagrinjantys ginus dl imigracijos, mokesi, tam tikr
veiklos srii licencijavimo, atleidimo i darbo ir t. t.
Administraciniai tribunolai paprastai steigiami parlamento aktu. Pa-
sitaiko atvej, kai tribunolas gali bti steigiamas ministro aktu, taiau

241
rd
Press, 1996. P. 332.
242
Ten pat. P. 333.
243
Ten pat. P. 342.
118
tokiais atvejais parlamentas paprastai perduoda teis steigti tribunol
konkreiam ministrui ir statyme nurodo, kad yra numatyta steigti spe-
cial tribunol
244
.
Tribunolai kartais vadinami teiss evoliucijos, nulmusios teiss ins-
titut vairovs didjim, vaisiumi
245
. Kiekvienas i tribunol yra skirtas
gyvendinti tam tikr statym, todl btent tam pritaikytas.
Kai kuri tribunol statusas toks auktas, kad jie gali bti laikomi
teismins valdios dalimi
246
. Tribunolo pavadinimas kai kada klai-
dina, nes jis vartojamas tam tikr institucij, turini teismo status,
pavadinimuose. Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje veikia Apeliacinis
patent tribunolas (the Patents Appeal Tribunal), kuriam pirmininkauja
Auktojo teismo teisjas
247
. Mintasis tribunolas, daugelio autori
nuomone, laikytinas teismu.
Kiti gi tribunolai yra labiau susij su administracija, todl gali bti
laikomi vykdomosios valdios dalimi. Taiau reikia pripainti, jog vy-
rauja tribunol igryninimo tendencija, lemianti tribunol pana-
jim teismus
248
.
Daugelio tribunol sprendimai i esms prilygsta teismo sprendi-
mams ir skiriasi nuo administracini, nes tribunolai turi ianalizuoti
faktus ir pritaikyti jiems statymus nealikai, nepaisydami vykdomosios
valdios politini sumetim. Todl iuo poiriu tribunolai, nepaisant
to, kad savo organizacine struktra ir gali bti susij su valstybs admi-
nistraciniu aparatu, savo veiklos pobdiu yra panas teismus.
Tribunolai skiriasi vieni nuo kit daugeliu aspekt: varijuoja j san-
dara, nari skaiius ir gin nagrinjimo metu taikomos procedros.
Labiausiai paplit vadinamieji subalansuoti tribunolai, kuriuose bylas
nagrinja nepriklausomas pirmininkas, paprastai turintis teisin isilavi-
nim, ir du nariai, atstovaujantys prieing pusi interesams. itas nari
parinkimo principas suponuoja reali galimyb, kad kiekviena alis,

244
th
Press, 1994. P. 909.
245
Ten pat.
246
Stott D., Felix A. Principles of Administrative Law. London:Cavendish Publishing
Limited, 1997. P. 257.
247
th
Press, 1994. P. 909.
248
Genn H. Tribunal Review of Decision-making // Richardson G. and Genn H.
(eds.) Administrative Law and Government Action. Oxford:Clarendon Press, 1994. P.
291; Thompson B. Administrative Justice: Towards the Millennium, Towards Integra-
tion? Administrative Justice in the 21
st
Century / Ed. Harris M., Partington M. Oxford:
Hart Publishing, 1999. P. 463182.
119
sprendianti gin tribunole, turs bent vien nar, suprantant jos inte-
resus.
Skiriasi ir tribunol darbo krviai. Didiosios Britanijos lordas
kancleris Irvine'as Lairgas paymjo, jog Anglijoje didiausi tribunolai
kasmet nagrinja daugiau nei 300 000 byl, o kai kurie vos vien kit
byl per metus
249
.
Neretai apie administracinius tribunolus atsiliepiama kritikai, ir kai
kurie autoriai juos vadina nuo politikos priklausaniais organais, nes
tokie tribunolai es skirti gyvendinti vienoki ar kitoki politin linij
ir vyriausybs nuostatas. Todl j sprendimai dauguma atvej bna
priimti vadovaujantis politinio tikslingumo sumetimais, o ne teiss
principais. Taiau i nuomon i dalies gali paneigti aplinkyb, kad i
tikrj niekas negali kitis tribunolo veikl jam priimant sprendimus
ir, kita vertus, joks ministras ar kitas vykdomosios valdios pareignas
nra atsakingas dl tribunolo priimto sprendimo.
Specifin tribunol grup sudaro vadinamieji vidiniai tribunolai.
Savo esme tai yra disciplinos teismai. Jie nagrinja ginus, susijusius su
vien ar kit organizacij, kolektyv ar bendrovi vidini taisykli pa-
eidimais. Labai daug toki tribunol veikia Pranczijoje, (pvz., archi-
tekt (Chambre nationale de discipline des architectes), auditori
(Chambre nationale de discipline des commissaries aux comptes de so-
ciete), medik (Sections des assurances socials des counseils regionaux de
discipline de lorde des medecins) ir daugelis kit.
Vidinius tribunolus slygikai galima suskirstyti dvi grupes. Pir-
mj grup sudaro tribunolai, steigiami pagal vienok ar kitok statut.
Jie skirti reguliuoti ginus, kylanius tam tikr profesini grupi ar or-
ganizacij veikloje. Antrai grupei priklauso tokie tribunolai, kurie stei-
giami pagal susitarim. Taigi jeigu asmuo tampa konkreios organiza-
cijos, pavyzdiui, profsjungos, klubo ar bendrijos, nariu, jis gali sava-
norikai sutikti paklusti tribunolo, kur sukurs organizacija, taisyklms.
Pastarajai grupei priklausanio tribunolo sprendimo teismui apsksti
negalima.
Apibendrinant galima teigti, jog tribunolai steigiami kaip alternaty-
vios institucijos sprsti tam tikras bylas, kylanias gana siaurose admi-
nistracins veiklos srityse
250
. Danai tokie tribunolai turi teis priimti

249
LCD Press Notice 158/00 18 May 2000. http://www.lcd.gov.uk/speeches/
2000/2000fr.htm
250
Bell K. Research Study on Supplementary Benefit Appeal Tribunals: Review of
Main Findings, Conclusions and Recommendations. London: HMSO, 1975.
120
tokius paius sprendimus kaip ir teismai, ir skiriasi tik tuo, jog j kom-
petencijai priklauso siauroje administravimo srityje atsirandantys
administraciniai ginai.
4.2.3. Tribunol ypatybs
Tribunolas, kaip administracins justicijos sistemos elementas, ypa-
tingas tuo, kad jame valdios ir pilieio ginus sprendia nebtinai tei-
sjas ir netgi nebtinai teisininkas. Neretai tribunolai sudaromi i ta-
rj, taiau tokiais atvejais pirmininkaujantysis paprastai yra teisinin-
kas. Daniausiai tribunol sudaro 3 nariai, taiau gali bti ir vieno as-
mens tribunolas, o kai kuri tribunol sudtis yra didesn nei 3 na-
riai
251
. Tribunol sudtis vairuoja atsivelgiant j pobd. Labiausiai
paplit 3 nari tribunolai, kuri pirmininkaujantys yra teisininkas, o
jam asistuoja du tarjai
252
. Danai tarjus po vien pasirenka gino a-
lys.
Kai kuri tribunol veikla yra glaudiai susipynusi su vykdomosios
valdios veikla, nes jie yra atsakingi u valstybs l paskirstym, vie-
j itekli perskirstym arba vairiausi licencij ar leidim sutei-
kim. Tokiais atvejais tribunolo sprendimas i esms yra sudedamoji
administravimo proceso dalis ir j bt sunku traktuoti kaip nepriklau-
som gin sprendimo metod.
Tribunolo sprendim paprastai galima sksti apeliacine tvarka. Ka-
dangi nra vienodo tribunol modelio nei vienod taisykli, galima i-
rykinti kelet bdingiausi apeliacijos galimybi. Kai kuriais atvejais
tribunolo sprendim galima sksti atitinkamos srities ministrui, kitais
atvejais auktesniam tribunolui, dar kitais teismui. Visgi daniausiai
statymuose bna numatyta galimyb tribunolo sprendim apsksti
teismui, taiau tokiais atvejais teismas paprastai veikia ne kaip pirmoji,
o kaip apeliacin instancija.
Tribunolai laikosi panai kaip ir teismai, tik paprastesni proce-
dr. i aplinkyb buvo ir yra esmin prieastis, dl kurios tribunolai
kuriami. Taiau reikia paymti, jog egzistuoja pavojus, kad tribunol
procedros gali tapti komplikuotos ir formalios i dalies todl, kad tam
daro tak teisininkai, taip pat dl to, kad tribunol nariai nori teisingai

251
Alder J. Constitutional and Administrative Law. 2
nd
edition. London: The
Macmillan Press, LTD, 1994. P. 286.
252
Limited, 1997. P. 257.
121
isprsti bylas ir apsisaugoti nuo kaltinim dl priimt neva neobjekty-
vi ir neteising sprendim.
Procedr formalumo lygis priklauso nuo konkretaus tribunolo. Pa-
prastai tribunolas turi diskrecij formalumams nustatyti. Laikomasi
principo, jog tarp procedrins technikos ir procedrinio teisingumo
turi bti pusiausvyra. Kadangi tribunol paskirtis utikrinti indivi-
dams prieinam teisingum, procedra turi bti gana paprasta. Taiau,
kita vertus, kad bt galima utikrinti teisingum, procedra turi bti
adekvati. Kai kuri autori nuomone, teisinio atstovavimo galimyb
rodo, kad toki pusiausvyr pasiekti sunku. Kadangi ginai daniausiai
kyla tarp pilieio, turinio labai ribotus iteklius, ir valstybs, kuri at-
rodo turinti neribotus iteklius, gali kilti pavojus, kad bylos nagrinjimo
metu alys atrodys tarsi esanios nelygioje padtyje.
Teisininkams atstovauti tribunole nra privaloma, bet daugeliu at-
veju leidiama.
Byla tribunole nagrinjama vieai, bet tais atvejais, kai yra nagrin-
jami privats arba profesiniai klausimai, vieumo principo gali bti ne-
silaikoma.
Anglijos tribunol ir komisij komitetas (Franko komitetas) 1957 m.
pateik rekomendacijas, kaip turt dirbti tribunolai, nagrindami pi-
liei skundus: tribunolai turt veikti laikydamiesi atvirumo, sinin-
gumo ir nealikumo princip. Atvirumas iuo atveju suprantamas kaip
proceso vieumo ir argumentacijos, nulmusios sprendim, pateikimo
reikalavimas. Siningumas (teisingumas) reikalauja taikyti aiki pro-
cedr, kuri alims suteikt galimyb suinoti savo teises, atstovauti
savo byloje. Nealikumo principas reikalauja bylas nagrinti objekty-
viai, todl tribunolai turi bti nepriklausomi nuo ministerij, kuri
sprendimus nagrinja, realios ar tariamos takos. Net jeigu tribunolai i
ties yra nepriklausomi, o tik atrodo priklausomi, padaroma didiul
ala, nes monms susidars priklausomumo spdis, menkina tribu-
nol autoritet, skatina nihilistini nuostat plitim visuomenje. Todl
tribunol nepriklausomumui mokslininkai ir praktikai skiria daug d-
mesio.
4.2.4. Tribunol privalumai ir trkumai
Pagrindinis tribunol sistemos trkumas yra tas, kad jie atrodo ma-
iau nepriklausomi nuo valdios nei teismai. Niekas neabejoja, kad
teismas, sprendiantis ginus tarp piliei ir valdios, turi bti nepri-
122
klausomas ir apsaugotas nuo tiesiogins valdios takos ar bet kokio si-
kiimo, kad galt efektyviai veikti kaip iorinis administracijos spren-
dim kontrols mechanizmas. Panaus nepriklausomumo reikalavimas
kyla ir tribunolams, kurie danai vadinami administraciniais tribuno-
lais. Jie nagrinja specialias bylas, paprastai susijusias su vienos admi-
nistracins institucijos veikla, danai tribunoluose dirba klerkai, sekre-
toriai ir pan., kuriuos mintoji administracin institucija samdo. Neretai
j patalpos yra tame paiame pastate kaip ir administracins instituci-
jos. ios aplinkybs i tikrj gal ir nedaro takos nepriklausomumui,
taiau suformuoja viej nuomon, kuri veikia ne tik realiai vykstan-
tys procesai, bet ir susidars klaidingas spdis apie vieno ar kito arbitro
alikum.
Viena didiausi grsmi tribunol nepriklausomybei yra tai, kad
daniausiai tribunol narius skiria ir atleidia ministrai. Siekiant paa-
linti galimo alikumo pavojus kai kuriose valstybse buvo imtasi tam
tikr nepriklausomum utikrinani priemoni, pavyzdiui, staty-
muose tvirtinamas reikalavimas, kad tribunolo nariai turi bti renkami
i registro ar srao ir taip apribojama atitinkamo ministro pasirinkimo
galimyb. Taiau, kita vertus, tok sra gali sudaryti ministerijos pa-
reignai, remdamiesi subjektyviais kriterijais.
Tribunol sistemos organizacin struktra kuriama taip, kad bt
skatinama ir siekiama gyvendinti nepriklausomumo princip
253
. Tribu-
nolas neturi bti vidins skund nagrinjimo ir administracijos veiksm
kontrols sistemos elementas. Tribunolas kuriamas kaip iorin kon-
trol atliekanti institucija, nes manoma, jog iorin kontrol yra veiks-
mingesn, todl labiau tinkama nei vidin kontrol.
Mokslinje literatroje pateikiama ir labiau ginytina motyvacija:
administracijai gali bti naudinga dl potencialiai ginytin sprendim
perkelti atsakomyb nepriklausomiems tribunolams, nes tribunolai turi
imunitet politinei kritikai
254
.
Diskusijose, kodl tribunolai kai kuriose alyse yra taip paplit, da-
nai neginijamai vyrauja argumentas, kad tribunolai valstybei daug pi-
giau atsieina nei teismai: tribunol nariams mokami daug maesni atly-
ginimai nei teisjams, o kai kuriais atvejais tribunolai veikia visuomeni-
niais pagrindais
255
. Be to, tribunoluose pilieiai paprastai nesinaudoja

253
Sainsbury R., Genn H. Reform of Civil Procedure. Oxford, 1995. P. 420.
254
Harlow C., Rawlings R. Law and Administration. London, 1984. P. 74.
255
Sainsbury R. Administrative Law and Government Action. Oxford, 1994. P. 302.
123
advokat pagalba, todl valstybei netenka utikrinti nepasiturini pi-
liei teisinio atstovavimo.
Kita vertus, tribunolai yra priimtini besiskundiantiems, nes kreiptis
tribunol kainuoja daug pigiau, nei inicijuoti teismo proces.
Be to, tribunolai bylas nagrinja palyginti greitai ir neformaliai. Spe-
cializuoti tribunolai nagrindami speciali ri bylas gali veikti kvalifi-
kuotai ir spariai, tuo tarpu teismas gali utrukti ilgiau vien laukiant,
kol teisjas isiaikins, kaip tam tikra administracin struktra turi
funkcionuoti
256
. Taiau reikia paymti, kad bylos inagrinjimo grei-
tumas pats savaime nra vertyb. Todl tais atvejais, kai nagrinjami
sudtingi ir komplikuoti klausimai, greitis gali lemti, jog tuos klausi-
mus nebus sigilinta ir jie nebus tinkamai inagrinti.
Kalbant apie gino sprendimo neformalum, tribunolai yra maiau
bauginantys ir labiau prieinami neturtingiems ir teisikai neratingiems
iekovams
257
. Tai akivaizdiai aktualiau tais atvejais, kai tribunolai nag-
rinja socialins apsaugos srityje kilusius ginus, nei tuomet, kai tribu-
nolas nagrinja komercinio pobdio ginus. Neformalumas taip pat
priklauso nuo pai tribunol. Taiau svarbu skirti neformali atmos-
fer tribunole ir neformal proces. Formalumas atliekant procedr
paprastai siejamas su rungtynikumu. Reikia paymti, jog pastaruoju
metu tribunolai siekia gyvendinti rungtynikumo princip ir iuo as-
pektu vis labiau panaja teismus. Todl ia prasme formalumo turi
bti tiek, kiek pagrstai yra reikalinga, siekiant maksimaliai utikrinti
teisingo sprendimo primim.
Tribunolai yra labiau specializuoti nei teismai
258
. Pirmiausia tribu-
nolai paprastai sprendia tik vienos ries ginus (pvz., imigracijos).
Tuo tarpu teismai nagrinja labai daug problem. Todl dl jurisdikci-
ns specializacijos tribunolo nariai gali geriau imanyti konkrei ad-
ministracins teiss srit. Taiau ia pat reikia paymti, kad dl tribu-
nol specializacijos jie gali prarasti platesn perspektyv ir tam tikrus
klausimus vertinti atsietai. Tribunoluose paprastai pirmininkauja teisi-
ninkai, taiau nariai gali ir neturti teisinio isilavinimo. Pastarieji pasi-
renkami todl, kad turi tam tikr ini ir administravimo patirties. Tei-

256
th
edition. Oxford:Clarendon
Press, 1994. P. 907.
257
Genn H. Tribunal Review of Decision-making // Richardson G., Genn H. (eds.)
Administrative Law and Government Action. Oxford: Clarendon Press, 1994. P. 393,
398.
258
Legomsky S. Specialized Justice. Oxford, 1990. P. 98.
124
giama, kad pagrindiniai neteisinink darbo privalumai yra sprendim
primimo nuoseklumas ir logikumas.
Apibendrinant tribunol sistemos privalumus, galima bt iskirti
svarbiausias ypatybes:
1) Bylos nagrinjamos greiiau nei teismuose.
2) Procesas yra daug pigesnis, nei teismuose.
3) Tribunol specializacija atitinkam profesins veiklos srii
gin nagrinjimas, todl jie gali priimti kompetentingus profe-
sine prasme sprendimus, o to negali utikrinti teismai.
4) Tribunolai yra lankstesni nei teismai, nes turi didesn diskrecijos
teis. Anglosaks teiss alyse tribunolai neprivalo laikytis pre-
cedent, nors matyti, kad jie visgi siekia sekti precedentais.
5) Tribunolai laikosi maiau formalios procedros nei teismai, nors
kartu siekia utikrinti rungtynikumo principo gyvendinim.
Be ivardyt privalum, reikia pripainti, jog yra ir trkum:
1) Tribunol lankstumas veda prie j sprendim nenuoseklumo ir
nenuspjamumo.
2) Kai kurie tribunolai nemotyvuoja savo sprendim, todl teis-
mams sudtinga patikrinti tribunolo priimt sprendim teisin-
gum, neinant motyvacijos.
3) Tribunol priimti sprendimai nra tokie viei kaip teism.
4) Gali bti apribota teis apsksti tribunolo priimt sprendim.
5) Ginus tribunoluose nagrinja ne tik teisininkai, bet ir neturintys
teisinio isilavinimo nariai, o tai gali nulemti netinkam teiss
norm taikym.
6) Tribunolai nagrinja ginus, kylanius labai siaurose administra-
vimo srityse, todl kyla pavojus, kad jie gali prarasti bendr per-
spektyv.
III skyrius. Administracijos veiksm teistumo kontrols objektyvizacija Lietuvoje
125
III SKYRIUS.
ADMINISTRACIJOS VEIKSM TEISTUMO
KONTROLS OBJEKTYVIZACIJA LIETUVOJE
1. Lietuvos administracins justicijos itakos
1.1. Administracijos veiksm teistumo kontrols
institucijos tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje specialaus statymo, reglamentuojanio pilie-
i teis sksti administracijos ir pareign veiksmus, nebuvo. Tik kai
kurie Lietuvoje galioj statymai buvo numat galimybes pilieiams
sksti neteistus administracijos atstov veiksmus tam tikrose visuome-
ninio gyvenimo srityse. Daniau iuose statymuose buvo kalbama apie
skundus, teikiamus auktesniems administracijos organams.
1920 m. liepos 17 d. buvo paskelbtas Steigiamojo Seimo priimtas
Steigiamojo Seimo skund ir tardymo komisijos statutas
259
, kuriuo
steigta nuolatin parlamentin institucija komisija, susidedanti i
Seimo paskirt savo nari. Steigiamasis Seimas buvo suinteresuotas,
kad jo leidiami statymai bt vykdomi. Taiau, atsivelgdamas ku-
riamo valstybs aparato valdinink nepatyrim, suprato, kad reikia pa-
pildom priemoni, leidiani utikrinti tinkam statym vykdym.
Todl kr nuolat veikiani komisij, kurios paskirtis administraci-
jos veiksm teistumo prieiros vykdymas. Komisija veik pagal pilie-
i skundus: statymas suteik visiems gyventojams teis sekti administ-
racijos veikl ir inicijuoti komisijoje ios veiklos teistumo tikrinim.
Panaikinti jos iaikintus neteistus administracijos aktus ar taikyti pa-

259
Steigiamojo Seimo skund ir tardymo komisijos statutas // Vyriausybs inios.
1920. Nr. 4.
126
reignams poveikio priemones buvo palikta paiam Steigiamajam Sei-
mui
260
.
Tai buvo gana veiksminga priemon, nemaai padariusi kovojant su
mogaus teisi paeidimais. Steigiamojo Seimo skund ir tardymo ko-
misija kartais vadinama lietuviku ombudsmeno prototipu
261
. Taiau ji
veik neilgai, t. y. tik 19201922 metais Steigiamojo Seimo funkciona-
vimo laikotarpiu. Vlesni Seimai panai institucij nebesukr
262
.
1.2. Administracini teism steigimo prielaidos:
Mykolo Riomerio teoriniai ir praktiniai darbai
1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucijos 68 str. buvo teisinta ad-
ministracinio teismo funkcija: Teismas sprendia administracijos sa-
kym teistum
263
. ios konstitucijos skyriaus Lietuvos pilieiai ir j
teiss 18 str. buvo nurodyta, kad einanio savo pareigas valdininko nu-
skriaustas pilietis turi teis statyme nurodyta tvarka sksti j teismui
ir reikalauti atlyginti nuostolius. Deja, toki statym nebuvo priimta.
Galiojant 1922 m. Konstitucijai, pasitaikydavo pavieni piliei ir
jiems atstovaujani advokat bandym kreiptis vairias teismo insti-
tucijas su skundais dl administracijos akt, paeidusi j teistus inte-
resus. Taiau n vienas teismas nepripaino savs kompetentingu
sprsti klausim. Vyriausiasis tribunolas, kur taip pat buvo kreip-
tasi, toki emesnij teism nuostat sankcionavo, motyvuodamas tai
Konstitucijos 66 straipsniu, pasak kurio teism organizacij, kompe-
tencij ir jurisdikcij nustato statymas, tuo tarpu galiojantys statymai
niekam nebuvo paved sprsti byl dl administracini akt teistumo.
Vliau, 1928 m. Konstitucijoje, nuostatos dl administracinio teismo
apskritai neliko. Ji nebuvo atkurta ir 1938 m. Konstitucijoje.
Vytauto Didiojo universiteto profesorius Mykolas Riomeris ypa
svarb vaidmen teisinje valstybje skyr teismo funkcijai, pasirei-

260
Maksimaitis M. Administracijos veiksm teistumo kontrols problema tarpuka-
rio Lietuvoje // mogaus teisi apsaugos mechanizmas: konferencijos mediaga. Vilnius,
1997.
261
Vidrinskait S. Seimo kontrolieri teisinis statusas // Jurisprudencija. T. 23 (15).
2001. P. 122130.
262
Maksimaitis M. Administracijos veiksm teistumo kontrols problema tarpuka-
rio Lietuvoje // mogaus teisi apsaugos mechanizmas: konferencijos mediaga. Vilnius,
1997.
263
1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos valstybs konstitucijos / Su-
darytojas Valanius K. Vilnius: Mokslas, 1989.
127
kianiai per valstybs institucij veiklos teistumo kontroliavim ir
neteiss sudraudim. M. Riomeris buvo aktyvus administracinio
teismo, skirto administracijos institucij ir valdinink veiklos kontrolei,
krimo propaguotojas. Pasak jo, administracinis teismas viena i
rimiausi teisins valstybs institucij, kuria remiasi teisin valstyb,
nes be administracinio teismo valstyb yra tik policin, bet ne tei-
sin
264
. Vienu i administracinio teismo privalum M. Riomeris laik
tai, kad i institucija utikrinanti vienod visos valstybs mastu teiss
norm interpretavim, teisin harmonij.
sitikins, kad administracinio teismo problema Lietuvoje spren-
diama pernelyg ltai, M. Riomeris, taps naujai steigtos institucijos
Valstybs Tarybos nariu, msi iniciatyvos gyvendinti i idj. Jis sil
atitinkamai interpretuoti Valstybs Tarybos statymo 3 str., suteikiant
teis pastebjus, kad vykdomosios valdios organai paeidia staty-
mus, praneti apie tai Ministr Kabinetui ir atitinkamam ministrui.
ioje statymo nuostatoje M. Riomeris velg tam tikr administraci-
nio teismo funkcij uuomazg, i kurios ateityje galt susiformuoti
tikras administracinis teismas. Todl jis sil, kad Valstybs Taryba,
gyvendindama i statymo nuostat, turt priimti asmen, kuri tei-
ses paeid administracijos aktai, skundus ir dl j daryti ivadas. Ta-
ryba, neturdama sprendiamosios galios, galt apie tai bent praneti
Vyriausybei ir atitinkamam ministrui. M. Riomerio silym Taryba
svarst, bet bals dauguma jis nebuvo priimtas, motyvuojant tuo, kad
administracijos akto neteistum Taryba galinti pastebti tik konkre-
iais atvejais, kai Vyriausybs nariai tokios jos nuomons patys prao.
M. Riomerio silymu, administracinio teismo problem buvo m-
ginta isprsti Valstybs Taryboje rengiamame Teism santvarkos sta-
tymo projekte, bet Ministr Kabinetas 1931 m. gruodio 9 d. nutar su
iuo klausimu susijusias nuostatas i statymo projekto ibraukti ir gr-
inti Valstybs Tarybai toliau tirti problem bei parengti atskir sta-
tymo projekt. Ministr Kabineto nutarimo pagrindu buvo sudaryta
speciali Administracinio teismo komisija, kuri 1932 m. pareng Admi-
nistracinio teismo statymo projekt.
Projektas numat, kad Administraciniam teismui skstis gali tas,
kurio tiesioginis asmens reikalas yra skundiamuoju administracijos
aktu ugautas; nra reikalaujama, kad skundiamuoju aktu bt eista

264
M. Riomerio mokslas apie valstyb. Vilnius, 1997. P. 195.
128
kuri skundjo subjektyvin teis
265
. Taiau is projektas statym lei-
dj nebuvo priimtas.
1936 m. Seime administracinio teismo klausimas vl buvo ikeltas.
Kad i staiga reikalinga, Seimo mones tikino ypa seimins skund
ir peticij komisijos praktika, kuri parod, kiek teisins painiavos ad-
ministracinje veikloje sudaro toji aplinkyb, kad nra vieningos teis-
mins administracini akt teistumo kontrols, kuri pajgt paalinti
vairius, danai vieni kitiems prieingus, teiss interpretacijos reikinius
vairiuose administraciniuose aktuose, neti teisin aikum i akt
chaos ir i viso iugdyt tam tikr teisin ms administracijos kultr,
apsaugani tiek piliei teistus reikalus nuo vairi valdinink bei
staig nuoiros, tiek valstybs presti ir jos valdios autoritet bei jos
funkcijos pastovum ir vaisingum prie vairiausius valstybs vardu da-
romus eksperimentus ar klaidas
266
.
Susiklosiusi padtis leido daryti prielaid, kad Lietuvoje administ-
racin teism i anksto irima kaip kakok pikt valstybs tvarkos ir
valdanij prie. M. Riomeris padar ivadas, kad administracinio
teismo alininkais Lietuvoje visuomet buvo tos politins partijos ar sro-
vs, kurios buvo opozicijoje, taiau iki tol, kol jos buvo opozicijoje, o
tapusios valdaniomis, jos tuojau iuo atvilgiu keit savo nusistatym ir
kritikai nusiteikusios administracinio teismo atvilgiu m abejoti ios
institucijos naudingumu. Galima sakyti, kad administracinis teismas
Lietuvoje buvo nemgiamas valdanij
267
.
Administracinio teismo klausimo Seime iklimo iniciatyva pri-
klauso tuometiniam Seimo nariui, Kauno miesto burmistrui, ministrui
pirmininkui Antanui Merkiui. statymo projektui rengti Seime buvo
sudaryta Administracinio teismo komisija, kurios pirmininkas buvo A.
Merkys. Deja, kuriamj administracinio teismo darb (1940 m. balan-
dio 12 d. buvo parengtas vienuoliktas statymo projektas) nutrauk
prasidjusi sovietin okupacija. Ir nors tarpukario Lietuvoje administ-
racijos institucij ir valdinink veiklos teistumo problema valstybs ly-
giu nebuvo iki galo isprsta, teisin visuomen neliko nuoalyje, djo
daug konstruktyvi pastang iekodama efektyvaus jos sprendimo.

265
Rmeris M. Administracinio teismo statymo projektas // idinys. 1940. Nr. 56.
P. 564.
266
Ten pat. P. 565.
267
M. Riomerio mokslas apie valstyb. Vilnius, 1997. P. 198.
129
2. Administracijos veiksm teistumo kontrols
institucijos atsikrusioje Lietuvoje
Nauj iuolaikini valstybs institucij, skirt vykdyti administraci-
jos veiksm teistumo kontrol, atsiradimas Lietuvoje yra paremtas
vertingu priekario Lietuvos teiss specialist, mokslinink palikimu
bei demokratini Vakar valstybi patirtimi. Be to, administracins
justicijos atsiradimas grindiamas ir solidiu teisiniu pagrindu kon-
stitucinmis normomis.
2.1. Konstituciniai pagrindai: mogaus teisi tvirtinimas
ir apsaugos poreikis
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij mogaus teiss sugro
kaip viso pasaulio patirtis. Jas veik yms tarptautins teiss aktai,
JTO, Europos Tarybos dokumentai. Ms Konstitucijoje tvirtintos ir
tradicins, ir moderniosios mogaus teiss. Jas galima bt klasifikuoti
vairiai: tradicikai, pagal reguliavimo srit, iskiriant asmenines, politi-
nes, socialines, ekonomines, kultrines teises. Pagal istorin teisi for-
mavimosi laikotarp iskiriamos asmenins ir politins (j krimosi
pradia ankstesnieji istorijos amiai, o galutinai susiformavo XVIII
a.); socialins ekonomins, kultrins (gijusios konstitucin apsaug
po I pasaulinio karo) ir XX a. devintajame deimtmetyje pripastamos
tokios teiss kaip teis sveik aplink (ekologines), maum teiss ir
pan.
268
mogaus teisi universalumas padeda reformuoti teis pagal i
dien reikalavimus ir daro didel tak ms teiss reformai. mogaus
teisi institutas ms Konstitucijoje neapsiriboja tik tiesiogiai joje ra-
ytomis nuostatomis. Konstitucijos 18 str. nurodoma, kad mogaus tei-
ss ir laisvs yra prigimtins, taigi Konstitucijos tekstas neturi bti su-
prantamas kaip baigtinis teisi ir laisvi sraas. Ratifikavus Europos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij, joje esanios
mogaus teisi nuostatos taip pat praplt institut.
Konstitucini asmens teisi apsauga neapsiriboja tik j reglamenta-
vimu statymuose. Labai svarbu, kad statym nuostatos bt tinkamai

268
Birmontien T. mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje // Konstitu-
cija, mogus, teisin valstyb: konferencijos mediaga. Vilnius, 1998. P. 131.
130
gyvendintos. mogaus teiss ir laisvs turi bti ne deklaratyvios, bet
realiai gyvendinamos, t. y. turi bti nuosekliai laikomasi Konstitucijos
ir statym. Tai yra demokratins teisins valstybs pamatas.
Kadangi mogaus teiss pastaruoju metu yra viena pagrindini
iuolaikins pasaulio bendruomens tem, tai jas sauganiomis ir u jas
kovojaniomis skelbiasi net tos valstybs, kuri pamatai sursti pagal
labiausiai mogaus teisi nepaisanius kanonus, o teistvarka pagrsta
valstybs prioritetu prie individ. Netenka toli iekoti toki valstybi
pavyzdi tai dar visai nesena sovietin Lietuvos praeitis. Sovietmeiu
Lietuvos mons beveik negaljo prietarauti valdinink sprendimams.
Sovietinei visuomenei buvo bdingos despotikos direktyvos, kurias
valdininkai demagogikai aikindavo
269
.
Nepriklausoma Lietuva pasiryo kurti demokratin, statymus ger-
biani visuomen, suformuoti institucin mechanizm, galinant ginti
neteistais administracijos veiksmais paeistas asmens teises.
Viena pirmj toki institucij buvo 1995 m. kurta Lietuvos Res-
publikos Seimo kontrolieri staiga. Jos steigimo pagrindai numatyti
Konstitucijos 73 str., skelbianiame, jog piliei skundus dl valstybs
ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurok-
ratizmo tiria Seimo kontrolieriai
270
.
Pradjus funkcionuoti Seimo kontrolieri institucijai, paprastiems
monms atsirado galimyb reikalauti, kad valdininkai atsakyt u savo
veiksmus bei perirt ar panaikint sprendimus. i institucija, ku-
rios pareignas, kaip nepriklausoma treioji alis, iklauso piliei nusi-
skundimus ir imasi priemoni problemoms sprsti, pasirod labai rei-
kalinga kitose alyse
271
.
Bet tai buvo tik pirmasis ingsnis kuriant institucin administracins
justicijos sistem. Nuo pat Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo
pradios buvo jauiamas administracijos veiksm teistumo kontrols
poreikis. 1996 m. rugsjo 19 d. vykusioje konferencijoje, skirtoje teism
reformos Lietuvoje gyvendinimo analizei, tuometinis Lietuvos Auk-
iausiojo Teismo pirmininkas, Europos mogaus teisi teismo teisjas
prof. hab. dr. Pranas Kris pareik, kad per metus administracine
tvarka nubaudiama imtai tkstani moni. Visais administracins
atsakomybs atvejais kyla teismins mogaus teisi apsaugos problema.

269
Piliei teisi apsauga // JTO biuletenis. Lietuva, 1995 kovas. Nr. 6. P. 3.
270
Lietuvos Respublikos Konstitucija // inios. 1992. Nr. 331014. 73 str.
271
Dmesio centre mogaus teiss // JTO biuletenis. Lietuva, 1994 gegu. Nr. 4.
P. 7.
131
Bendrieji teismai, ypa auktesns pakopos, to padaryti i tikrj ne-
pajgia
272
. Administracinio teismo poreikis Lietuvoje tapo dar didesnis
siekiant garantuoti visuotinai pripaint pagrindini mogaus laisvi ir
teisi apsaug integruojantis pasaulin visuomen.
Konstitucijos 111 str. skelbia, kad administracini, darbo, eimos ir
kit kategorij byloms nagrinti gali bti steigti specializuoti teismai.
Tad 1998 m. birelio 24 d. Lietuvos Vyriausyb pateik Seimui Lietuvos
Respublikos administracini byl teisenos, administracini teism
steigimo, administracini gin komisij statymo projektus, o 1999 m.
sausio 14 d. ie statymai buvo priimti.
Tenka pripainti, kad primus iuos statymus, buvo upildyta ne-
menka Lietuvos teism sistemos spraga, kuri ne kart buvo atkreip
dmes Europos Sjungos ekspertai. Taip pat gerokai sustiprintos mo-
gaus teisi ir laisvi teisminio gynimo garantijos ir sudaryta galimyb
gyvendinti konstitucin nuostat: asmeniui, kurio teiss ar laisvs yra
paeidiamos, suteikiama teis kreiptis teism
273
.
2.2. Lietuvos administracins justicijos pokyiai
Administracin justicija Lietuvoje paskutiniaisiais metais i esms
pasikeit. Administracins justicijos reforma buvo grindiama siekiu
upildyti egzistuojanias teism sistemos, kartu ir administracins justi-
cijos, spragas, nes prie steigiant administracinius teismus ir j veikl
teisikai reglamentuojant specialiu statymu teismuose galjo bti nag-
rinjami tik tam tikros kategorijos ginai, kylantys i administracini
teisini santyki (numatyt Civilinio proceso kodekso
274
257 str.), ir dl
tam tikr administracini gin ypatum bei nereglamentuotos j tei-
senos dauguma j apskritai likdavo nenagrinti. Tokia padtis nors ir
netiesiogiai skatino biurokratizm ir valdinink savival bei piktnau-
diavim.
1999 m. Lietuvoje steigus administracinius teismus, buvo pasirink-
tas ne visikai grynas specialiosios administracins justicijos modelis:

272
Kris P. Teism reformos eiga Lietuvoje // Teismins valdios problemos Lietu-
voje. Konferencija, skirta teism reformos Lietuvoje gyvendinimo analizei. Vilnius,
1996. P. 12.
273
Lietuvos Respublikos Konstitucija // inios. 1992. Nr. 331014. 30 str. 1 d.
274
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Vilnius, 2000.
132
1) Buvo steigti savarankiki pirmosios instancijos teismai t. y.
apygard administraciniai teismai ir Auktesnysis administracinis
teismas.
2) Aukiausia administracini teism grandis buvo traukta ben-
drosios kompetencijos teism sistem Lietuvos apeliaciniame
teisme buvo steigtas Administracini byl skyrius.
is modelis buvo laikinas, pasirinktas motyvuojant ekonominiais ar-
gumentais ir tinkamas pereinamuoju laikotarpiu.
Vliau Auktesnysis administracinis teismas ir Lietuvos apeliacinio
teismo Administracini byl skyrius buvo reorganizuoti ir buvo steigtas
Vyriausiasis administracinis teismas. Taip buvo pabaigta specializuotos
administracini teism sistemos reforma ir sukurta dviej grandi
administracins justicijos sistema: apygard administraciniai teismai,
kaip pirmosios instancijos teismai, ir Vyriausiasis administracinis teis-
mas, kaip apeliacin ir revizin instancija (9 pav.).
9 pav. Lietuvos Respublikos administracini teism sistema
Kartu su Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos sta-
tymu sigaliojo ir Administracini gin komisij statymas, kuriuo
buvo teisintas ikiteisminis administracini gin nagrinjimas. Admi-
nistracini gin komisij statymas numat trejopas administracini
gin komisijas:
1) Savivaldybi visuomenines administracini gin komisijas, iki-
teismine tvarka nagrinjanias asmen skundus dl savivaldybi
Vyriausiasis administracinis
teismas
Vilniaus apygardos
administracinis
teismas
Panevio apygardos
administracinis
teismas
Kauno apygardos
administracinis
teismas
Klaipdos apygardos
administracinis
teismas
iauli apygardos
administracinis
teismas
133
vieojo administravimo subjekt priimt individuali administra-
cini akt arba savivaldybi tarnautoj veiksm (neveikimo)
275
.
2) Apskrii administracini gin komisijas, nagrinjanias skun-
dus dl teritorini valstybinio administravimo subjekt, t. y. dl
apskrityje esani valstybs institucij, staig, tarnyb bei j tar-
nautoj, taip pat apskrities teritorijoje esani savivaldybi ins-
titucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj priimt individuali
administracini akt ir veiksm teistumo, taip pat dl i sub-
jekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus
veiksmus teistumo ir pagrstumo
276
.
3) Vyriausij administracini gin komisij, nagrinjani skun-
dus dl centrini valstybinio administravimo subjekt priimt in-
dividuali administracini akt ir veiksm teistumo, taip pat dl
mintj subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetenci-
jai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo
277
.
1999 m. gegus 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb, vadovauda-
masi Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymu
prim nutarim Nr. 513, kuriuo patvirtino Vyriausiosios administraci-
ni gin komisijos sudt. 1999 m. gegus 4 d. Vyriausybs nutarimu
Nr. 533 buvo patvirtinti administracini gin komisij darbo nuostatai,
kuriuose detaliai reglamentuota Vyriausiosios administracini gin
komisijos veikla. Dl technini ir finansini klii Vyriausioji admi-
nistracini gin komisija darb pradjo 1999 m. spalio 5 d.
278
1999 m. gegus 20 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 621 buvo sudarytos
apskrii administracini gin komisijos, taiau mintosios komisijos
iki iol savo veiklos nepradjo.
Reikia paymti, jog Lietuvoje kurtos ne tik bendrojo pobdio
administracini gin nagrinjimo institucijos, bet taip pat veikia ir
specializuotos, kai kuri autori teigimu, turinios atributin kompe-
tencij, institucijos. Vienas i tokio pobdio institucij pavyzdi ga-
lt bti Mokestini gin komisija. i komisija nuo kit panaaus po-
bdio institucij skiriasi tuo, kad ikiteisminis gin nagrinjimas mo-
kestini gin komisijoje yra privalomas. Mokestini gin komisija

275
Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas. 1999 m. sausio 14
d. 2 str. 1 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 13310.
276
Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas. 1999 m. sausio
14 d. 5 str. 1 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 13310.
277
Ten pat. 9 str.
278
Gylys A. Vyriausiosios administracini gin komisijos pirmj veiklos met pa-
tirtis // Teiss problemos. 2000. Nr. 34. P. 155.
134
buvo kurta 1998 m. Vyriausybs nutarimu Dl mokestini gin ko-
misijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs steigimo ir jos nuostat
patvirtinimo. Mokestini gin komisijos sudt tvirtina Vyriausyb,
kandidatras bendru teikimu silo finans ir teisingumo ministrai. Tei-
ss aktuose numatytas svarbiausias komisijos udavinys objektyviai i-
nagrinti mokesi moktojo skund ir priimti teist bei pagrst
sprendim. Mokestini gin komisija nagrinja tuos mokestinius gin-
us, kuriuos inagrinjo centrinis mokesi administratorius, taip pat
tuos mokestinius ginus, dl kuri centrinis mokesi administratorius
per Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo nustatytus
terminus neprim sprendimo. Be to, komisija turi teis teikti Lietuvos
Respublikos Vyriausybei mokesi statym bei kit teiss akt tobuli-
nimo pasilymus.
Lietuvoje funkciniu poiriu panai kvaziteismini institucij, tu-
rini atributin kompetencij, yra ir daugiau (pvz., pagal 2002 m.
Lietuvos Respublikos energetikos statym Valstybin kain ir energe-
tikos kontrols komisija iankstine skund nagrinjimo ne teisme
tvarka nagrinja skundus dl energetikos moni veiklos ar neveikimo
tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energij, dl teiss joms pasi-
naudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dl prisijungimo, energijos
tiekimo sraut balansavimo, kain tarif taikymo, ginus dl viej
pirkim statymo paeidimo).
Be vadinamj egzekutyvij kvaziteismini institucij, nagrin-
jani piliei skundus ikiteismine tvarka, Lietuvoje veikia trys ombud-
smeno institucijos:
1) 1995 m. savo veikl pradjo Lietuvos Respublikos Seimo kontro-
lieri staiga, tirianti piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi
pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo
(ios staigos veiklos analiz pateikiama io skyriaus 3 dalyje);
2) 1999 m. buvo kurta Moter ir vyr lygi galimybi kontrolie-
riaus tarnyba, kaip specializuota ombudsmeno institucija, nagri-
njanti asmen skundus dl diskriminacijos lyties pagrindu ir
seksualinio priekabiavimo;
3) 2000 m. pradjo veikti Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus
staiga, tirianti fizini ir juridini asmen skundus dl valstybs ir
savivaldybi institucij ar staig ir j pareign, nevalstybini
institucij bei kit fizini ir juridini asmen veiksm ar nevei-
kimo, dl kuri paeidiamos arba gali bti paeistos vaiko teiss
ar jo teisti interesai, priirinti ir kontroliuojanti institucij, su-
135
sijusi su vaiko teisi ir jo teist interes apsauga, veikl, dl
kurios paeidiamos ar gali bti paeistos vaiko teiss ar jo teisti
interesai.
Reikia paymti, jog pastarosios dvi specializuotos staigos tik i da-
lies gali bti laikomos administracini gin nagrinjimo institucijomis.
Tiek Moter ir vyr lygi galimybi ombudsmeno, tiek Vaiko teisi ap-
saugos ombudsmeno tyrimo sritis neapsiriboja vien valstybs tarnautoj
veiklos tyrimu. Kadangi neretai lygios vyr ir moter galimybs paei-
diamos darbo santykiuose, o vaiko teiss paeidiamos netgi eimoje,
tai i specializuot ombudsmen veikl reglamentuojantys statymai
numat galimyb tirti ne tik valstybs bei savivaldybi pareign netin-
kam veikl, bet ir kontroliuoti privai moni, nevalstybini institu-
cij bei organizacij ir netgi privai asmen veikl, dl kurios gali bti
paeidiamos mogaus teiss ir teisti interesai.
Lygindami Seimo kontrolieri, Moter ir vyr lygi galimybi bei
Vaiko teisi apsaugos statymus ir kontrolieri galiojimus, galime ap-
tikti nemaai panaum, taiau yra ir skirtum. Juos visus vienija pa-
grindinis tikslas mogaus teisi apsauga.
2.3. Lietuvos administracins justicijos udaviniai
Demokratinje valstybje administracin justicija, jos sistema skirta
mogaus teisi apsaugai. iuolaikinse valstybse administracins justi-
cijos sistema yra nuolat tobulinama: vis daugiau dmesio kreipiama
alternatyvius konflikt tarp asmens ir valstybs sprendimo bdus. Pa-
saulio teisin visuomen, mokslininkai ieko nauj bd skmingiau
sprsti administracinius ginus. Rengiamos mokslins ir praktins
konferencijos, populiarinamos konflikt tarp privataus asmens ir admi-
nistracijos sprendimo galimybs arbitrao, tarpininkavimo arba taiki-
nimo bdu
279
.
Aptariant Lietuvos administracins justicijos paskirt galima pritarti
Konstitucinio Teismo teisjo K. Lapinsko mintims
280
, jog pirmasis ir,

279
1999 m. Europos Taryba sureng konferencij: Bylinjimosi tarp administraci-
ns valdios ir privai ali alternatyvos: taikinimas, tarpininkavimas ir arbitraas (Al-
ternatives to Litigation between Administrative Authorities and Private Parties: Conciliation,
Mediation and Arbitration), kurioje daugelis Europos valstybi, tarp j ir Lietuva, pa-
teik nacionalines ataskaitas apie administracins justicijos padt savo alyje
280
Grigalionyt I. Ar reikia Lietuvai administracini teism? // Justitia. 1999. Nr. 2.
P. 23.
136
ms nuomone, svarbiausias administracins justicijos udavinys yra
mogaus teisi gynimas nuo vieojo administravimo subjekt neteist
veiksm. Antrasis administracins justicijos udavinys ginti valstybs
tarnautoj teises nuo administracijos savivals, treiasis ginti savival-
dybi teises nuo valstybs institucij neteist veiksm, siekiant utik-
rinti demokratij, ketvirtasis sprsti ginus tarp kit nepavaldi ad-
ministravimo subjekt, penktasis tikrinti normini valdymo akt tei-
stum.
Administracijos veiksm teistumo kontrol ir gin tarp piliei ir
valstybs institucij nagrinjimo funkcijas atlieka ne tik teismai, bet ir
kvaziteismai, todl tikslinga ianalizuoti didiausi administracini
gin nagrinjimo patirt turini Lietuvos kvaziteism veikl.
3. Apie dominuojani kvaziteism modeli
analogus Lietuvoje
Analizuodami Lietuvos kvaziteism veikl, detaliau tirti pasirin-
kome vadinamuosius bendrosios kompetencijos kvaziteismus t. y.
Seimo kontrolieri staig ir Vyriausij administracini gin komisij.
Tok pasirinkim nulm ios aplinkybs:
1) Seimo kontrolieri staiga ir Vyriausioji administracini gin
komisija reprezentuoja pasaulyje dominuojanius kvaziteism
modelius t. y. ombudsmeno ir tribunolo institucinius modelius.
2) Mintosios institucijos uima skirting padt valstybs institucij
sistemoje: Vyriausioji administracini gin komisija veikia alia
vykdomosios valdios ir gali bti laikoma egzekutyviuoju kva-
ziteismu, o Seimo kontrolieri staiga yra klasikin ombudsmeno
institucija, glaudiausiai susijusi su parlamentu.
3) Seimo kontrolieri staiga, palyginti su kitomis Lietuvos ombud-
smeno institucijomis, turi didiausi kvaziteismins veiklos patirt
Lietuvoje (veikia nuo 1995 m.). Be to, Seimo kontrolieri staiga
pagrstai gali bti vadinama bendrosios kompetencijos ombud-
smeno staiga, nes tiria tiek valstybs, tiek savivaldybi pareign
veiksmus, jeigu i piliei skund arba kit informavimo priemo-
ni suino apie netinkamo administravimo atvejus. Lygi vyr ir
moter galimybi kontrolieriaus staiga ir Vaiko teisi apsaugos
kontrolieriaus staiga yra specializuotos staigos, vykdanios ad-
ministracijos siauros srities veiksm teistumo kontrol.
137
4) Vyriausioji administracini gin komisija, nors ir nra seniausia
tokio tipo ikiteismin gin nagrinjimo institucija (pvz., Mokes-
tini gin komisija buvo kurta 1998 m., o Vyriausioji administ-
racini gin komisija 1999 m.), taiau ji nagrinja vis ri
administracinius ginus tarp piliei ir centrini valstybinio ad-
ministravimo subjekt (t. y. turi bendrj kompetencij).
3.1. Seimo kontrolieri staiga
281
3.1.1. Seimo kontrolieri staigos vieta bei vaidmuo
Lietuvos teisinje sistemoje
iuolaikinse valstybse demokratinis valdymas be parlamento ne-
sivaizduojamas. Parlamentas statym leidimo ir svarbiausias tautos
atstovavimo organas, teisinantis politinius ir ekonominius sprendi-
mus
282
. Be statym leidybos, parlamentas turt kontroliuoti valdymo
organ sistem (administracij)
283
. Taigi viena i Seimo funkcij pri-
irti Vyriausyb bei kitas valdymo institucijas. Tam gali bti ypa
naudinga Seimo kontrolieri staiga: per i institucij realiausia infor-
muoti Seim apie netinkam valstybs tarnautoj veikl. Kaip pay-
mjo Thomas Bullas, ombudsmenas yra parlamento nari akys ir au-

281
Kvaziteismas nra plaiai tyrintas institutas, todl iki iol nra vienodos nuomo-
ns dl atitinkam valstybs institucij priskyrimo kvaziteismams.
Monografijoje pristatomos skirtingos mokslinink nuomons tiek apskritai nei-
gianios kvaziteism egzistavim, tiek teigianios, kad tarp tradicini teism ir daugelio
kit valdios institucij yra atsiradusios tam tikros hibridins institucijos, kurios, nagri-
ndamos asmen skundus dl netinkam administracijos veiksm, atlieka iorin admi-
nistracijos veiksm teistumo kontrol. Viena i toki institucij, ginani mog nuo
administracijos piktnaudiavimo ir biurokratizmo, yra ombudsmeno institucija, Lietu-
voje vadinama Seimo kontrolieri staiga.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, tirdami piliei skundus, tiesiogiai susi-
duria su administraciniais ginais ir rekomendaciniais sprendimais siekia sureguliuoti
individo ir administracijos teisinius konfliktus. Ityrus skund, pateikiama konkretaus
gino juridin analiz ir silomi galimi sprendimo bdai. Taip atkreipiamas administra-
cijos dmesys neteistus ir neteisingus jos veiksmus ir suteikiama galimyb paiai ad-
ministracijai atkurti paeistas pilieio teises.
Monografijoje laikomasi nuomons, jog Seimo kontrolieriai, nebdami teismins
valdios dalis, bet savo veikloje susidurdami su i vieosios teiss reguliuojam santyki
kilusiais teisiniais konfliktais tarp individo ir pareigno bei paddami juos isprsti, pa-
grstai gali bti priskirti kvaziteismams.
282
Vieasis administravimas / Raipa A. (red.) Kaunas: Technologija, 1999. P. 52, 53.
283
Juneviius A., Matakas J. Valstybs pagrindai. I d. Kaunas: Technologija, 1996. P. 53.
138
sys. Jo tikslas yra kontroliuoti, kad Vyriausyb bei jos institucijos lai-
kytsi statym
284
.
Seimo kontrolieri staiga labiausiai susijusi su Seimu: Seimo kon-
trolierius skiria Seimas
285
, taip pat Seimo nari bals dauguma kontro-
lierius gali bti atleidiamas i pareig
286
. Be to, pagal Lietuvos Res-
publikos Seimo kontrolieri statymo 25 straipsn Seimo kontrolieriai
kasmet iki kovo 15 d. ratu pateikia Seimui prajusi kalendorini
met darbo ataskait, kuri turi bti paskelbta ir nagrinjama Seime
287
.
Svarbu paymti, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri
staiga yra savarankika valstybs institucija
288
ir Seimo kontrolieriai
vykdydami savo funkcijas yra nepriklausomi
289
.
Seimo kontrolieri staiga buvo kuriama pagal Skandinavijos ali
ombudsmen institucij pavyzd. ioms alims bdinga ir svarbu tai,
kad ombudsmenas yra parlamento atstovas, atliekantis valstybs insti-
tucij veiklos kontrol parlamento vardu. Faktas, kad ombudsmeno
galios suteiktos parlamento, sureikmina ombudsmen ivadas apie vy-
riausybs pareign elges, tokios ivados yra svaresns. Ypa tuomet,
kai ombudsmenas pateikia nuomon apie ministrus
290
.
Ger darbini santyki egzistavimas tarp parlamento ir ombud-
smeno yra btina tinkamo Ombudsmeno staigos funkcionavimo slyga.
Kaip ie darbo santykiai utikrinami bei pasiekiami, labai priklauso nuo
konstitucini princip, nustatani ombudsmeno veiklos ribas. alyse,
kuriose veikia ombudsmeno institucijos, visuotinai laikomasi nuomo-
ns, kad ombudsmeno ir parlamento santykiai neturt bti pagrsti
subordinacijos principu
291
. Parlamentas gali numatyti bendras ombud-
smeno institucijos veiklos gaires. Ir nepaisant to, kad parlamentas skiria
ombudsmenus ir gali juos atleisti, ombudsmenai yra ir turi bti
nepriklausomi nuo parlamento. i nepriklausomyb yra svarbi siekiant
ilaikyti visuomens pasitikjim ombudsmenais, tikjim j sprendim
neutralumu ir nealikumu. Be to, nepriklausomumas yra reikalingas,

284
Bull T. Institucin mogaus teisi apsauga: vedijos patirtis // mogaus teisi ap-
saugos mechanizmas: konferencijos mediaga. Vilnius, 1997. P. 36.
285
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas // Valstybs inios. 1998. Nr.
1103024. 6 str.
286
Ten pat. 7 str.
287
Ten pat. 25 str.
288
Ten pat. 10 str.
289
Ten pat. 27 str.
290
The Danish Ombudsman. Copenhagen: Djof Publishing, 1995. P. 20.
291
Ten pat. P. 21.
139
siekiant, jog ombudsmenas nebt trauktas politinius ginus
292
.
Pabriant parlamento bei atitinkam komitet ir ombudsmen
bendradarbiavimo svarb galima paymti, jog toks santykis kelia tam
tikr reikalavim ir parlamentui, btent: parlamentas negali atsiriboti
nuo ombudsmeno veiklos. Jis turi sekti bendras ombudsmeno veiklos
tendencijas ir bti pasirengs reikiamais atvejais suteikti ombudsmenui
param, skirdamas dmesio toms funkcijoms, kurias atlieka ombud-
smeno staiga. O ios funkcijos individ gynimas nuo vykdomosios
valdios piktnaudiavimo yra svarbios bet kuriam demokratikai i-
rinktam parlamentui.
Jau minta, kad ginti pilieio teises kasdien Seimo kontrolieri
pareiga
293
. Taiau Seimo kontrolierius apsaugo piliet ne nuo bet ko-
kio jo teisi varymo ar paeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos
73 straipsnyje numatyta, kad Seimo kontrolieriai gina pilieius nuo pa-
reign piktnaudiavimo bei biurokratizmo, t. y. nuo blogo valdymo.
Todl pirmoji teisini santyki sritis, kuri tiesiogiai veikia ar siekia
veikti kontrolierius, yra valdym reglamentuojani teisini santyki
tobulinimas, kitaip tariant, valdymo gerinimas. Seimo kontrolierius, tir-
damas konkret skund ir aptiks blogo valdymo, tvarkymosi valstybs
ar savivaldybs institucijoje fakt ir juos nurodydamas bei numatyda-
mas bdus, kaip j ivengti, prisideda prie institucijos tvarkos, valdymo
gerinimo. Siekti geresnio valdymo nemanoma netobulinant teiss akt.
Gerinti teiss akt kokyb Seimo kontrolieriams leidia Lietuvos Res-
publikos Seimo kontrolieri statymo 28 straipsnis, numatantis kontro-
lieriaus teis informuoti Seim, Vyriausyb ar atitinkamos savivaldybs
taryb apie iurkius statym paeidimus arba statym ar kit teiss
akt trkumus, prietaravimus ar spragas, taip pat jis gali silyti Seimui,
Vyriausybei ar kitoms valstybs institucijoms, kad bt pakeisti staty-
mai ar kiti norminiai aktai, varantys mogaus laisves.
Paymtina, kad Seimo kontrolieriai aktyviai naudojasi ia teise:
1995 m. buvo pateikta 14 silym (9 i j gyvendinta) pakeisti galiojan-
ius arba priimti naujus teiss aktus, 1996 m. toki silym buvo pa-
teikta 42 (18 gyvendinta), 1997 m. pateikta 48 (20 gyvendinta), 1998
m. 84 (32 gyvendinta), 1999 58 (34 gyvendinta). Taip Seimo kon-
trolieriai ne tik gina mogaus teises, bet ir prisideda prie statym lei-
dybos.

292
The Danish Ombudsman. Copenhagen: Djof Publishing, 1995. P. 22.
293
idagien N. Seimo kontrolieri vaidmuo ginant moni teises // Konstitucija,
mogus, teisin valstyb: konferencijos mediaga. Vilnius, 1998. P. 157.
140
3.1.2. Teisiniai Seimo kontrolieriaus veiklos pagrindai
Seimo kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymu, kitais
statymais, tarptautinmis sutartimis ir susitarimais.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas (Nr. I363) buvo
priimtas 1994 m. sausio 11 d., Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri
staigos statutas (Nr. I804) priimtas 1995 m. vasario 22 d. iuo statutu
buvo siekta papildyti statym ir detaliau reglamentuoti institucijos
veikl. Statutas praktikai atkartojo tredal statymo straipsni. Vliau,
gijus praktins patirties, taip pat susipainus su analogik usienio
institucij veikla tapo btina iplsti Seimo kontrolieri teises bei ilginti
skund tyrimo terminus. Todl 1998 m. buvo parengtas statymo pro-
jektas, buvus statym ir statut sujungs vien normin akt, bei pa-
daryti kai kurie pakeitimai. Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos
Seimo kontrolieri statymas (Nr. VIII950) buvo priimtas 1998 m.
gruodio 3 d.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsn, apibriant
pagrindines Seimo kontrolieri veiklos gaires bei tyrimo sritis, Seimo
kontrolieriai netiria tik teism teisj veiklos. Taiau Lietuvos Respub-
likos Seimo kontrolieri statyme (1994) ir Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri staigos statute (1995) kontrolieri veiklos sritis buvo y-
miai susiaurinta. j nepateko prezidento, Seimo nari, ministro pir-
mininko, valstybs kontrolieriaus bei kolegiali valdios ir valdymo or-
gan (vietos savivaldybi valdyb) veikla, taip pat prokuror, tardytoj
ir kvotj procesiniai veiksmai. Btent dl ios nuostatos kilo daugiau-
siai nesklandum, nes statymai neapibr procesini veiksm svo-
kos, todl ji buvo traktuojama labai nevienodai. Be to, procesiniai
veiksmai baudiamosios bylos iklimas, nutraukimas, sustabdymas,
kardomosios priemons parinkimas, leidimas matytis su advokatu, po-
kalbi telefonu klausymasis labai glaudiai susij su pagrindinmis
mogaus teismis ir laisvmis, todl net menki proceso statym paei-
dimai sukelia gana sunkius padarinius. Pagal galiojanius statymus,
procesini veiksm teistumo prieir atlieka prokuratra, taiau gy-
venimo tikrov ir nesibaigiantys moni skundai atskleid, kad i kon-
trols sistema nra efektyvi, nes tiek prokurorai, tiek tardymo ir kvotos
organai i esms siekia t pai tiksl, t. y. iaikinti nusikaltim. Tuo
tarpu Seimo kontrolieriui svarbiau apsaugoti mogaus teises, ginti j
nuo pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo.
141
Pagal dabartin Seimo kontrolieri statym pareignas yra valsty-
bs valdios ir valdymo institucijos darbuotojas, savivaldybs vykdomo-
sios institucijos atstovas, savivaldybs administracijos darbuotojas ar
galiotas asmuo, atliekantis organizacines, tvarkomsias ar administra-
cines funkcijas
294
.
Seimo kontrolieriai, atlikdami savo pareigas, naudojasi ir kitais
statymais, pavyzdiui, Administracini teiss paeidim kodeksu, kurio
187 straipsnio 3 dalis numato atsakomyb u kontrolieriaus reikalavim
nevykdym: Nepateikimas Seimo kontrolieriaus reikalavimu informa-
cijos, dokument ir mediagos, btin Seimo kontrolieriaus funkcijoms
atlikti, atsisakymas pasiaikinti, taip pat kitoks trukdymas Seimo kon-
trolieriui gyvendinti statym jam suteiktas teises utraukia baud
pareignams nuo penki imt iki vieno tkstanio lit. Administraci-
ni teiss paeidim kodekso papildym iuo straipsniu (priimtu 1997
m. gegus 14 d.) inicijavo Seimo kontrolieriai. Administracini teiss
paeidim kodekso 259 straipsnis numato, kad Seimo kontrolierius su-
rao padaryto administracinio teiss paeidimo protokol.
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 25 straips-
nio 1 dal Seimo kontrolieriai kasmet iki kovo 15 dienos ratu pateikia
Seimui prajusi kalendorini met darbo ataskait, ji turi bti pa-
skelbta ir nagrinjama Seime. Lietuvos Respublikos Seimo statute nra
tiksliai apibrta, k Seimas turi daryti su ataskaita. Seimo kontrolieri
veikl vertina Seimo mogaus ir pilieio teisi bei tautybi reikal ko-
mitetas. is komitetas yra glaudiausiai susijs su Seimo kontrolieri
veikla, todl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 25
straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 70 straipsnio 6
punktas bei 49 straipsnio 9 punktas pareigoja mogaus ir pilieio teisi
bei tautybi reikal komitet pateikti Seimui informacij apie Seimo
kontrolieri staigos veikl bei pasilymus ios staigos veiklai pltoti.
3.1.3. Seimo kontrolieri tiriami skundai
Seimas, skirdamas kontrolierius, nurodo kiekvieno kontrolieriaus
veiklos srit. I viso skiriami 5 kontrolieriai: 2 valstybs staig parei-
gn, 1 karini ir joms prilygint institucij pareign ir 2 vietos savi-
valdybi staig pareign veiklai tirti. Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri statymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Seimo kon-

294
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas // inios. 1998. Nr. 1103024.
2 str. 1 d.
142
trolieriai tiria piliei skundus dl valdios, valdymo, savivaldos, karini
bei joms prilygint institucij pareign piktnaudiavimo ir biurokra-
tizmo. Karinms institucijoms prilyginamos Krato apsaugos ministe-
rija, Vidaus reikal ministerija, Valstybs saugumo departamentas ir
jiems pavaldios institucijos. Taiau Seimo kontrolieriai netiria Res-
publikos prezidento, Seimo nari, ministro pirmininko, Vyriausybs
(kaip kolegialios institucijos), valstybs kontrolieriaus bei Konstitucinio
Teismo ir kit teism teisj veiklos, vietos savivaldybi taryb (kaip
kolegiali institucij) veiklos, taip pat prokuror, tardytoj ir kvotj
procesini sprendim teistumo ir pagrstumo. Taip pat Seimo kontro-
lieriai netiria skund, kylani i darbo teisini santyki, skund, ku-
riuos turi nagrinti teismas, taip pat netikrina teism priimt spren-
dim, nuosprendi ir nutari pagrstumo ir teistumo. Tokius skun-
dus kontrolieriai grina nenagrintus. Pagal statym, jeigu pareikjui
skundas grinamas, turi bti nurodyti atsisakymo j nagrinti pagrin-
dai. Ianalizavus 7 met Seimo kontrolieri veiklos ataskaitas matyti,
jog kiekvienais metais gaunama apie 30 proc. skund, kurie nepriklauso
Seimo kontrolieri kompetencijai. Pagal statym tais atvejais, kai
skundas nepriskirtas Seimo kontrolieri kompetencijai, atsisakant nag-
rinti nurodoma, koki institucij dl io klausimo galt kreiptis pa-
reikjas.
Skundus, kurie grinami pareikjams neinagrinti, galima bt
grupuoti taip:
1) Pirmj grup sudaro skundai, grinami dl to, kad pagal pa-
teikt skund Seimo kontrolierius i esms negali pradti tyrimo,
nes i skundo nra aiku, kokius pareignus bei kokius j veiks-
mus pareikjas skundia.
2) Antrj grup sudaro skundai, kuriuose skundiami asmenys,
veiksmai arba kitos aplinkybs i esms negali bti itirtos, nes
pagal SK tai nra priskirta kontrolieri kompetencijai. Daniau-
siai pilieiai skundia teism sprendimus, vairi moni bei j
vadov veikl, taip pat prao isprsti asmen tarpusavio ginus,
kreipiasi su skundais dl teisini darbo santyki.
3) Treij grup sudaryt skundai, kuriuose nurodytos aplinkybs
ar pareign veikla nors ir gali bti nagrinjama Seimo kontro-
lieri staigoje, negali bti itirta, kadangi nuo skundiam
veiksm padarymo yra prajs gana ilgas laiko tarpas. Pagal SK
skundams paduoti nustatytas vieneri met, skaiiuojant nuo
skundiam veiksm padarymo, terminas. Skundai, paduoti pra-
143
jus iam terminui, nenagrinjami, jeigu kontrolierius nenu-
sprendia kitaip.
Seimo kontrolieri staigos priimamajame pilieiai daugiausia skun-
dsi dl nuosavybs teisi em bei pastatus atkrimo, prokuratros
bei policijos pareign veiksm, teisj veiklos, gyvenamj ir negyve-
namj patalp bei ems privatizavimo, komunalini mokesi, staty-
bos ir remonto. Nemaai skund gauta dl valstybs ir savivaldybi pa-
reign vilkinimo priimti pilieiams aktuali problem sprendimus, at-
sisakymo sprsti jiems inybingus dalykus, savivals ir kt.
10 paveiksle pavaizduota, koki skund per pastaruosius metus
buvo gauta daugiausiai. Jie sugrupuoti pagal tyrimo objekt.
10 pav. Skund dl valstybs staig problematika (20012002)
Skundus, kuri buvo gauta daugiausiai, pagal tyrimo objekt bei
skundiamas institucijas galima bt sugrupuoti taip:
Skundai dl nuosavybs teisi em ir mik atkrimo bei kiti
skundai, susij su atliekama ems reforma. iais atvejais pilieiai
daniausiai skundiasi agrarins reformos tarnyb bei emtvar-
kos tarnyb pareign veikla;
144
Skundai dl vidaus reikal sistemos pareign veiksm;
Skundai dl teism;
Skundai, susij su prokuratros pareign veikla;
Skundai dl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei
jos teritorini skyri pareign veiklos, dl socialinio draudimo
imok bei mok apskaiiavimo ir mokjimo;
Skundai dl Finans ministerijos ir jai pavaldi institucij veiklos.
Per septynerius staigos darbo metus daugiausia gauta bei inagri-
nta skund, susijusi su ems reforma. io pobdio skundus pagal
skaii majania tvarka galima bt sugrupuoti taip:
1. Kaimo vietovje esanios ems grinimas;
2. Skundai dl asmeninio kio ems suteikimo;
3. Skundai dl kompensacij u em;
4. Skundai dl nuosavybs teisi miest em atkrimo;
5. Skundai dl miesto ems privatizavimo.
Tokio pobdio skund nemajim lemia tai, jog nuo 1991 m.
priimta daug vien kitiems prietaraujani statym, kai kurie klausi-
mai ir iandien neisprsti. Galima teigti, kad ems grinimo procesas
usits dl bendrj problem: l stygiaus, lto ems sklyp pro-
jekt rengimo ir kt.
Nuteistieji arba j artimieji danai skundiasi vidaus reikal siste-
mos ir Pataisos departamento pareignais dl skiriam drausmini
nuobaud pagrstumo, pataisos darb staig pareign piktnaudia-
vimo ir kt.
Skundai dl teism yra susij su praymais perirti teism spren-
dimus ir teisj veikla, taiau ios sritys nepriskirtos kontrolieri kom-
petencijai.
Skundai, susij su prokuratros pareign veikla, daugiausiai yra su-
sij su prokuror atsisakymu kelti arba atnaujinti sustabdytas baudia-
msias bylas, procesini veiksm vilkinimu.
Aptariant skundus, kuriuose skundiami valstybinio socialinio drau-
dimo staig pareignai, matyti, kad 19951996 m. daugum j sudar
skundai dl socialinio draudimo pensij perskaiiavimo bei dl nuken-
tjusi asmen pensij skyrimo. Paskutiniaisiais metais pasikeit skun-
duose keliam klausim problematika: daugiau pasitaiko skund dl
nemoki moni, kurios dl l trkumo ar kit prieasi neperves-
davo valstybinio socialinio draudimo mok, todl dl susidariusios pa-
dties moni darbuotojams buvo neskaitomas socialinio draudimo
staas, nemokamos socialinio draudimo imokos. Buvo inagrinti
145
skundai, kuriuose pilieiai kaltino valstybinio socialinio draudimo
staig pareignus, nurodydami, kad pastarieji dl nepakankamos kva-
lifikacijos kelia norminiuose aktuose nenumatytus reikalavimus.
Aptariant piliei skundus dl Finans ministerijos ir jai pavaldi
institucij pareign veiklos, reikt paminti, kad daugiausiai skund
buvo gauta dl Muitins departamento ir Valstybins mokesi inspek-
cijos pareign veiksm.
Tiriant skundus dl muitins pareign veiksm danai nustatoma
nepakankama kai kuri pareign kompetencija. Dl ios prieasties
pilieiai, atliekantys tam tikras muitins procedras, nra tinkamai in-
formuojami apie normini akt reikalavimus, laiku neufiksuojami pa-
daryti paeidimai. Pilieiai skundiasi, kad mokesi inspekcij parei-
gnai nenoriai aikina statymus, o tai danai nulemia mokesi mo-
ktoj daromus paeidimus, u kuriuos mokesi inspekcijos pareig-
nai taiko statyme numatytas grietas sankcijas. Kadangi yra daug mo-
kesi mokjim reglamentuojani teiss akt, mokesi moktojams
sudtinga laikytis vis juose nustatyt reikalavim. Todl inagrinjus
skund danai paaikja, kad mokesi moktojas padaro paeidim
todl, kad neino, koks yra statymas, o ne siekdamas ivengti mokes-
i.
Piliei skundai dl savivaldybi (11 pav.) yra susij su gyvenamj
patalp privatizavimu bei suteikimu, gyvenamj nam bei kit pastat
restitucija, pastat statyba ir rekonstrukcija, ems sklyp pirkimu ir
kitais ems reformos klausimais. Galima paymti, jog nuo pat staigos
darbo pradios daugiausiai yra skundiamasi didij Lietuvos miest
savivaldybi darbuotojais.
Panaiai kaip ir ankstesniais metais, 2001 m. Seimo kontrolieri
darbo rezultat analiz leidia daryti ivad, kad valdios, valdymo, sa-
vivaldos ir kit institucij pareign veikloje piktnaudiavimo ar biu-
rokratizmo nesumajo pagrstais buvo pripainti 42,4 proc. skund.
Skundai, kuriuose nenustatyta pareign piktnaudiavimo ar biurokra-
tizmo atvej, buvo atmesti. Tai sudar 29,7 proc.
1998 m. priimtas Seimo kontrolieri statymas suteikia Seimo kon-
trolieriams gana plaius galiojimus ginti mogaus teises. Kiekvienas
pilietis turi teis pateikti Seimo kontrolieriui skund dl valstybs ar sa-
vivaldybs institucijos, priskirtos kontrolieriaus kompetencijai, parei-
gno piktnaudiavimo arba biurokratizmo. Seimo kontrolierius taip pat
gali tirti usienio valstybi piliei bei pilietybs neturini asmen
skundus. Skundai paprastai paduodami ratu, taiau jeigu skundas
146
gautas odiu, telefonu arba jeigu Seimo kontrolierius nustat parei-
gn piktnaudiavimo ar biurokratizmo poymius i spaudos ir kit i-
niasklaidos priemoni, jis gali pradti tyrim savo iniciatyva. Reikia pa-
ymti, jog iniciatyvos teise kontrolieriai naudojasi vis aktyviau. Pavyz-
diui, 1995 m. buvo pradti 5 tyrimai, 1996 m. savo iniciatyva kontrolie-
riai pradjo 26 tyrimus, 1997 m. 44, 1998 m. 44, 1999 m. 54.
11 pav. Skund dl savivaldybs staig problematika (20012002)
3.1.4. Seimo kontrolieri galiojimai ginant mogaus teises
statymas numato, kad skundams nagrinti nustatomas vieneri
met nuo skundiam veiksm padarymo terminas, taiau jeigu kon-
trolierius nusprendia kitaip, skundas, paduotas prajus iam terminui,
gali bti nagrinjamas. i nuostata suteikia galimyb kreiptis asmeniui,
kuris iki to laiko mgino isprsti savo problemas kreipdamasis auk-
tesnius administravimo organus ir tik vliau kreipsi Seimo kontrolie-
ri.
Anoniminiai skundai nenagrinjami, jeigu Seimo kontrolierius ne-
nusprendia kitaip. i kontrolieriaus pasirinkimo teis, kaip paaikjo i
147
praktikos, yra svarbi, nes danai pasitaiko, jog mons, ypa gyvenantys
kaimo vietovse, bijo pasirayti savo pavarde kai kada rao anonimi-
nius skundus arba pasirao svetima pavarde.
Seimo kontrolierius, atliks tyrim ir aptiks nusikaltimo poymi,
gali priimti sprendim perduoti mediag tardymo organams. Taigi
statymas leidia daryti tak nusikalstamumo prevencijai bei nusikal-
tim atskleidimui. 1995 m. tardymo institucijoms buvo perduota 5 ty-
rim mediaga, ja remiantis buvo ikelta 1 baudiamoji byla, 1996 m.
8/4, 1997 m. 6/3, 1998 m. 12/3, 1999 m. 19/6.
Seimo kontrolieriai turi teis kreiptis teism. i nuostata sukl
nemaai diskusij ir prietaring nuomoni. Jungtini Taut ekspertas
Deanas M. Gottehreris prietaraudamas, kad bt suteikta i teis,
pateik tokius argumentus: Tokios galios niekur daugiau pasaulyje
nesuteikiamos, mano nuomone, dl tos prieasties, kad dl j kontro-
lieriams bt suteikti tokie galiojimai, jog j staiga tapt galingesn
nei visos kitos. Tai paeist ombudsmen nepriklausomyb ir neali-
kum, paverst kontrolieri skundo autoriaus advokatu teisme
295
.
Argumentas, jog niekur pasaulyje taip nra, todl to daryti nereikia
nra tikinantis. Tuo labiau, kad vedijos ir Suomijos ombudsmenai turi
teis kreiptis teism. Kit valstybi ombudsmenai tokios teiss neturi,
taiau Lietuva i daugelio valstybi isiskiria sudtinga ekonomine pa-
dtimi. Todl galimyb ginti piliei teises (kuri nepavyko apginti su-
sitarimu) teisme padaro piliei teisi gynyb tikr ir realiai gyvendi-
nam, nes dl ekonomins padties daugelis vieni, socialiai remtin
moni tiesiog nepajgs patys to padaryti. Seimo kontrolierius gali
pareikti iekin teisme dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pa-
reign atleidimo i uimam pareig, taip pat kad bt kompensuo-
jami moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyr asmuo dl
pareign padaryt paeidim.
Seimo kontrolieriai susiduria ir su objektyviomis mogaus teisi pa-
eidim prieastimis, tokiomis kaip statym spragos ar kolizijos. Taip
pat galima teigti, jog pas mus mogaus teises paeidia statym gausa,
j painumas, didiul postatymini akt reikm. mogaus teiss pa-
eidiamos, kai moni irinkto parlamento priimtus statymus supai-
nioja ar atideda vyriausybs postatyminiai aktai
296
.

295
idagien N. Seimo kontrolieri vaidmuo ginant moni teises // Konstitucija,
mogus, teisin valstyb: konferencijos mediaga. Vilnius, 1998. P. 162.
296
Vadapalas V. Tarptautins sutartys Lietuvos teiss sistemoje // Konstitucija, mo-
gus, teisin valstyb: konferencijos mediaga. Vilnius, 1998. P. 205.
148
Kai kuriose valstybse (pvz., Austrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje)
ombudsmenai turi teis kreiptis Konstitucin Teism, siekdami isiai-
kinti, ar statymas atitinka Konstitucij. Tokios teiss Seimo kontrolie-
riai neturi, nes tai nra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Silymai keisti Konstitucij ir suteikti galimyb Konstitucin Teism
kreiptis ir Seimo kontrolieriams, vargu ar pagrsti. Juk Seimo kontrolie-
riai ia teise gali naudotis ikeldami bylas teismuose.
Seimo kontrolieriai gali nusprsti silyti kolegialiai institucijai ar pa-
reignui statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti
statymams bei kitiems teiss aktams prietaraujanius sprendimus arba
silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biu-
rokratizmo. ie sprendimai yra rekomendacinio pobdio, taiau jeigu
pareignai nevykdo sprendimo, Seimo kontrolierius gali kreiptis
auktesnij institucij, praneti Seimui arba prezidentui apie jiems at-
skaiting pareign veiksmus.
Seimo kontrolieriai gali priimti sprendim silyti kolegialiai institu-
cijai, staigos vadovui ar auktesniajai institucijai skirti nusiengusiems
pareignams drausmines nuobaudas. Dl valstybs tarnyb kaitos (vie-
nos naikinamos, kitos steigiamos), dl pai pareign ir darbuotoj
kaitos danai nra kam taikyti drausmins atsakomybs u padarytus
paeidimus. i nuostata anksiau buvo sunkiai gyvendinama dar ir dl
to, jog neretai pilietis, nukentjs nuo pareigno veikos, Seimo kon-
trolierius kreipdavosi ne i karto, kai buvo padaryta skundiama veika,
bet prajus pusei met ar daugiau. Jeigu skundo tyrimas ilgai utruk-
davo, pasitaikydavo atvej, kad drausmins nuobaudos skirti pareig-
nui nebuvo galima dl drausmins nuobaudos taikymo senaties ter-
min. Atsivelgiant tokio pobdio problemas 1998 m. SK 22 str. 2 d.
buvo numatyta, jog laikas, per kur buvo tirtas skundas, neskaitomas
darbo statymuose nustatyt senaties termin drausminei nuobaudai
skirti.
Seimo kontrolierius gali silyti prokurorui statymo nustatyta tvarka
rengti mediag civilinei bylai teisme ikelti, jeigu nustato, kad paeisti
neveiksni, ribotai veiksni, invalid, nepilnamei bei kit asmen,
turini ribotas galimybes ginti savo teises, interesai. Kontrolierius taip
pat gali silyti, kad statym nustatyta tvarka bt kompensuojami mo-
raliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos asmuo patyr dl pareign
padaryt paeidim.
Seimo kontrolierius ne tik gina pilieius nuo pareign biurokra-
tizmo bei piktnaudiavimo, bet ir siekia tobulinti valdym reglamen-
149
tuojanius teisinius santykius. Todl Seimo kontrolierius gali priimti
sprendim atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym ne-
silaikym, tarnybins etikos paeidim ar biurokratizm ir silyti imtis
priemoni, kad bt paalinti statymo paeidimai, j prieastys ir sly-
gos.
Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teis reikalauti
nedelsiant pateikti informacij, pasiaikinimus, mediag ir dokumen-
tus, btinus savo funkcijoms atlikti, taip pat susipainti su neskelbtinais
bei valstybs paslapt sudaraniais dokumentais. Prireikus gyvendinti
i teis pasitelkiami policijos pareignai ir suraomas atitinkamas do-
kument pamimo aktas. Pirmaisiais Seimo kontrolieri staigos gyva-
vimo metais neretai pasitaikydavo, kad pareignai ignoruodavo kon-
trolieri praymus pateikti informacij bei dokumentus arba, negana
to, pateikdavo melaging informacij arba suklastotus dokumentus.
Taiau vliau kontrolieriai inicijavo Administracini teiss paeidim
kodekso 187
3
straipsnio papildym, pagal kur pareignui, atsisakiusiam
pateikti reikalaujamus dokumentus, taikoma administracin atsako-
myb. Be to, kontrolieriai turi teis eiti kontroliuojam moni,
staig, organizacij patalpas ir nekliudomi matytis bei kalbtis su jose
esaniais asmenimis. karini bei joms prilygint institucij teritorij ir
patalpas einama lydint i institucij pareignams. Pirmosios kaden-
cijos Seimo kontrolieriui, tirianiam piliei skundus dl Krato apsau-
gos ministerijos, Vidaus reikal ministerijos, Valstybs saugumo de-
partamento ir joms pavaldi institucij pareign piktnaudiavimo ar
biurokratizmo, neretai buvo trukdoma atlikti savo pareigas prokura-
tros ir vidaus reikal sistemos pareignai ne kart atsisak pateikti ty-
rimui btin mediag; pasitaikydavo atvej, kai tardymo organ parei-
gnai neleisdavo pasimatyti su skundo autoriumi. Pastaraisiais metais
tokio pobdio problem praktikai nekyla, retai prireikia taikyti Ad-
ministracini teiss paeidim kodekso 259 str., pagal kur dl padaryto
administracinio teiss paeidimo Seimo kontrolierius surao protokol.
Valdios, valdymo, savivaldos, karini bei joms prilygint institucij
pareignai gali kreiptis Seimo kontrolieri praydami pateikti ivad,
ar sprendimai nesukels padarini, kurie vliau galt bti apsksti
Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolierius gali atsisakyti pateikti toki i-
vad.
Apibendrinant galima teigti, jog Seimo kontrolieri galiojimai yra
pakankamai plats, kad jie galt efektyviai ginti piliei teises.
150
3.1.5. Seimo kontrolieri veiklos efektyvumas
Kalbti apie Seimo kontrolieri veiklos efektyvum gana proble-
mika, nes jokiame akte nra ufiksuota kriterij, pagal kuriuos bt
galima tai nustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri
statym Seimo kontrolieriai kasmet pateikia Seimui prajusi kalendo-
rini met darbo ataskait, kuri turi bti paskelbta ir nagrinjama
Seime, taip pat pateikiamas ir svarstomas mogaus ir pilieio teisi bei
tautybi reikal komiteto praneimas apie Seimo kontrolieri staigos
veikl ir ios staigos veiklos gerinimo pasilymai, taiau statyme ne-
kalbama apie tai, kaip ir pagal kokius kriterijus vertinama Seimo kon-
trolieri veikla.
Lietuvoje niekada nebuvo atliekamos visuomenins apklausos apie
Seimo kontrolieri institucij, todl ios staigos autoritet vertinti su-
dtinga. Atsivelgiant tai, kad mons kreipiasi Seimo kontrolierius
ir kasmet j kreipiasi vis daugiau (12 pav.), galima daryti prielaid, kad
mons pasitiki Seimo kontrolieriais ir tikisi sulaukti realios pagalbos.
1913
1314
1810
2870
1357
1278
1303
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001
12 pav. Seimo kontrolieri staigoje gauti skundai
I 12 pav. matyti, jog nuo Seimo kontrolieri staigos krimo pra-
dios iki 1998 m. gaunam skund kasmet daugjo. Skund suma-
jimas vlesniais metais (1999 ir 2000) sietinas su administracini
teism steigimu.
Nors ir atsirado specializuoti teismai, kuriuos galima kreiptis dl
pareign neteist ir paeidiani piliei teises veiksm, vis dlto,
151
mons kreipiasi Seimo kontrolierius, tikdamiesi, jog kontrolieriai
veiksmingai pads apginti paeistas teises. Paymtina, jog 2001 m.
Seimo kontrolieriai gavo 599 skundais (t. y. 45,5 proc.) daugiau nei
2000 m. Tai leidia daryti prielaid, kad specializuoti administraciniai
teismai ne visais atvejais yra tinkama priemon ginti paeistas piliei
teises. Apie mogaus teisi gynimo, padedant Seimo kontrolieriui, pra-
naumus ir trkumus kalbsime 3.1.7. skyrelyje.
Seimo kontrolieri veikl daniausiai siloma vertinti pagal tai, kiek
procent rekomendacij vykdoma ir kiek pareign atleista i darbo
dl piktnaudiavimo ir biurokratizmo. Taiau svarbu atsivelgti om-
budsmeno institucijos paskirt, funkcijas ir specifik, ir suvokti, jog i
institucija neturt dubliuoti teism, prokuratros, policijos, mokes-
i inspekcijos ar kit institucij, turini valstybins prievartos
priemoni, veiklos. Visose alyse paymima, jog ombudsmenas veikia
iimtinai autoriteto jga, todl i institucija orientuojasi ateit, turint
galvoje, kad skmingai ir efektyviai veikti ji gali tik teisinje valstybje,
kurioje gerbiami statymai ir mogaus teiss.
13 pav. Ombudsmeno veiklos efektyvumo kriterijai
13 paveiksle pavaizduoti Didiosios Britanijos Redingo universiteto
Ombudsmeno studij centro nurodytieji pagrindiniai ombudsmen
veiklos efektyvumo kriterijai
297
:

297
Demokratijos procesai: kontrai, datos, vykiai. Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri staiga, 1999. P. 2528.
Ombudsmeno
veiklos
efektyvumo
kriterijai
nealikumas ir
nepriklausomumas
alos atlyginimo
veiksmingumas
matomumas ir
prieinamumas
pritarimas
veiklai
jurisdikcijos ir
galiojim platumas
tyrimo
operatyvumas
atskaitomyb kompetencija
152
1) Nealikumas ir nepriklausomumas
Redingo universiteto Ombudsmeno studij centras nealikumo ir
nepriklausomumo principo utikrinim sieja su: 1) gana ilga ombud-
smen kadencija; 2) nemajaniu atlyginimu; 3) ombudsmeno skyrimo
ir atleidimo tvarka: ombudsmenus skirti ir atleisti turi tie pareignai,
kuri ombudsmenai negali kontroliuoti; 4) draudimu kitis ombud-
smeno veikl: ombudsmenai atlieka tyrim, nepasiduodami joki orga-
nizacij takai, ir daro ivadas, nebijodami dl padarini savo atvilgiu.
Atsivelgiant statym nuostatas ir vertinus Seimo kontrolieri
veikl pagal metines ataskaitas, galima teigti, jog Seimo kontrolieriai
yra nealiki ir nepriklausomi.
2) Matomumas ir prieinamumas
Seimo kontrolierius privalo bti demokratikas, atkakliai ir princi-
pingai ginti paprast moni, ypa t, kurie patys negali to padaryti,
teises ir teistus interesus. Jis turt gana aktyviai naudotis iniasklai-
dos priemonmis, informuodamas apie Seimo kontrolieri staigos pa-
skirt ir veikl.
Reikia paymti, jog dar ne viskas padaryta, kad Lietuvoje Seimo
kontrolieri staiga bt inoma kiekvienam nepatenkintam pareign
ir valdinink darbu. Ombudsmeno institucij pavadinus Seimo kontro-
lieri staiga, matyt buvo norta pabrti, kad kontrol vykdoma Seimo
vardu, taiau dar neretai eiliniai mons supranta prieingai, t. y. kad
Seimo kontrolieriai kontroliuoja pat Seim ir Seimo narius.
3) Jurisdikcijos ir galiojim platumas
Joks kitas pareignas neturi tokios plaios veiklos sferos kaip Seimo
kontrolierius. Jis pagal savo kompetencij gali tirti bet kur pareign
piktnaudiavimo ar biurokratizmo atvej ir aikintis jo prieastis, taip
pat ne tik silyti panaikinti atitinkam sprendim ir nubausti prasien-
gus pareign, bet ir silyti atlyginti moralinius ar materialiuosius
nuostolius, informuoti Seim arba Respublikos Prezident apie auk-
iausiojo rango pareign paeidimus, silyti pakeisti teiss aktus, var-
anius mogaus teises ir laisves. Galima teigti, kad Lietuvos Seimo
kontrolieriams visikai pakanka galiojim, kad jie dirbt efektyviai. Tai
galt patvirtinti ir aplinkyb, jog kontrolieriams gana retai prireikia
pasinaudoti Administracini teiss paeidim kodekso 187
3
straipsnyje
numatytomis nuobaudomis pareignams dl dokument ir reikalauja-
mos mediagos nepateikimo Seimo kontrolieriui.
Seimo kontrolieriai vykdo kontrol specifiniu ir tik jiems vieniems
bdingu bdu: jie pateikia kvalifikuot, isami ivad dl pareign
153
veiksm administravimo srityje teistumo, taiau patys nesikia val-
dym ir nenurodo konkrei sprendim. Taip kontrolierius tiesiogiai
neatlieka administravimo, bet jo indlis tobulinant administravimo
praktik svarus.
Reikt paymti, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri
statymo 2 straipsnis ipleia kontrolieri kompetencijos ribas, nes pa-
gal senojo statymo 1 straipsn Seimo kontrolieriai netyr prokuror,
tardytoj ir kvotj procesini veiksm, o pagal iuo metu galiojant
statym netiria mintj pareign procesini sprendim teistumo ir
pagrstumo, taiau statymas nedraudia tirti piktnaudiavimo ir biu-
rokratizmo atliekant procesinius veiksmus atvejus.
4) Kompetencija
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 5 straipsnis nu-
mato tokius Seimo kontrolieriui keliamus reikalavimus: Seimo kon-
trolieriumi gali bti skiriamas nepriekaitingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis auktj teisin isimokslinim ir ne ma-
esn kaip 5 met teisinio darbo arba darbo valstybs valdios bei val-
dymo institucijose sta. Tiek pirmosios, tiek antrosios kadencijos
Seimo kontrolieriai turi 1520 met teisinio darbo sta. Nuo staigos
darbo pradios nebuvo nusiskundim Seimo kontrolieri kompetenci-
jos stoka.
5) alos atlyginimo efektyvumas
Vakar Europos valstybse bene pagrindin ombudsmen veiklos
funkcija yra padti iiekoti monms dl pareign piktnaudiavimo ir
biurokratizmo atsiradusi al. Ten remiantis ombudsmeno rekomen-
daciniu sprendimu valstybs organai ir pareignai, netinkamai atlik
savo pareigas ir taip padar mogui alos, ne gino tvarka moka atitin-
kamas sumas, tarp j ir u tai, kad mogus, turdamas pagrst skund,
buvo priverstas k nors kreiptis, gaiti laik ir dl to patyr nepato-
gum. Seimo kontrolieriams atlikti i funkcij sekasi sunkiai. Tiesa,
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 22 straipsnyje yra
numatyta kontrolieriaus teis silyti, kad statym nustatyta tvarka bt
kompensuojami moraliniai arba materialiniai nuostoliai, kuriuos asmuo
patyr dl pareign padaryt paeidim, taip pat teis dl to kreiptis
teism. Taiau praktikai ia teise pasinaudoti gantinai sudtinga.
Pirma, kreipdamasis teism dl nuostoli atlyginimo konkreiam pi-
lieiui, Seimo kontrolierius lyg ir atlieka advokato funkcij ir tampa
suinteresuotas bylos baigtimi, o tai prietarauja ombudsmeno instituci-
jos prigimiai. Antra, Lietuvos statymai nenumato neteisminio biurok-
154
ratizmu ar piktnaudiavimu padarytos alos atlyginimo mechanizmo ir
nepalieka erdvs Seimo kontrolieriaus veiklai.
6) Pritarimas veiklai
Kaip jau minta, Seimo kontrolieriaus sprendimai nra privalomi
vykdyti, todl svarbu usitikrinti vis organizacij, kurioms teikiamos
rekomendacijos, ypa Seimo, pritarim ir param savo veiklai. Vakar
Europos alyse pareignas, atvirai atsisakydamas vykdyti ombudsmeno
rekomendacij, rizikuoja ne tik savo pareigomis, bet ir visa tolimesne
karjera
298
. Didiosios Britanijos ombudsmeno tyrimo centras daro i
pirmo vilgsnio paradoksali ivad, kuri, sigilinus, visikai atitinka
ombudsmeno institucijos prigimt: ombudsmenas nra atsakingas u
savo pateikt rekomendacij gyvendinim. Vadinasi, Seimo kontrolie-
rius atsako u savo teisins ivados teisingum ir pagrstum, bet negali
prisiimti atsakomybs u rekomendacijos gyvendinim, jeigu inaudojo
visas savo dispozicijoje esanias priemones.
Dl nurodytj motyv Seimo kontrolieriui labai svarbu nuolat
jausti, kad Seimas pritaria jo veiklai, iniciatyvai ir principingumui. Deja,
tokio pritarimo trko, ypa atliekant ministr veiklos tyrimus (pvz.,
VRM archyv sunaikinimo, informacijos ribojimo KAM). Seimo kon-
trolieri silymai Seimui dl teiss akt pakeitimo taip pat ne visada
susilaukdavo reikiamo dmesio. Tais atvejais, kai iniasklaidoje pasiro-
dydavo informacija apie galim aukt vykdomosios valdios parei-
gn, tarp j ir ministr, piktnaudiavim, Seimas nesikreipdavo
Seimo kontrolierius, o daniausiai sudarydavo komisij pareign
veiklai tirti.
Pristatant 2001 m. Seimo kontrolieri veiklos ataskait Seime, pos-
dyje dalyvavo vos pus parlamentar. is faktas leidia daryti prielaid,
jog daugeliui ios kadencijos Seimo nari Seimo kontrolieri veikla ne-
rpi.
7) Tyrimo operatyvumas
Seimo kontrolieri tyrimai, be abejons, turi bti atliekami kaip ga-
lima greiiau. Jungtini Taut vystymo programos konsultantas Deanas
M. Gottehreris, atliks Lietuvos Seimo kontrolieri veiklos analiz, pa-
ymjo, kad ms kontrolieri rezultatai tiesiog puiks, nes, pavyzdiui,
Didiojoje Britanijoje vidutinis ombudsmen skund tyrimo terminas
yra 9 mnesiai, o daugelyje usienio ali statymas i viso nenumato
skund tyrimo termin arba jie yra ymiai ilgesni nei Lietuvoje. i-

298
Demokratijos procesai: kontrai, datos, vykiai. Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri staiga, 1999. P. 27.
155
noma, tai nereikia, kad kontrolieriai neturi stengtis tyrim atlikti grei-
tai, taiau paymos suraymo ir tyrimo pabaigos data ne visada atsklei-
dia, kaip operatyviai Seimo kontrolierius reagavo skund, nes neretai
biurokratinms klitims veikti pakanka pokalbio telefonu, o detalus
aikinimasis vyksta vliau. iuo metu statymas numato, jog skundas
turi bti itirtas ir pareikjui atsakyta per 3 mn. nuo skundo gavimo
dienos. Prireikus Seimo kontrolierius tyrimo termin gali pratsti iki 6
mnesi, apie tai informuodamas pareikj.
8) Atskaitomyb
Seimo kontrolieriai yra atskaitingi Seimui. Didiosios Britanijos
ombudsmeno studij centro nuomone, reikia stengtis plsti parlamento
ir ombudsmen ryius. Ombudsmenai turt padti dirbti parlamentui,
o pastarasis utikrinti param, kontroliuojant vykdomosios valdios
struktras. Mintosios paramos ir dmesio Seimo kontrolieri veiklai
Lietuvoje kol kas labai pasigendama.
3.1.6. mogaus teisi bkl Lietuvoje ir Seimo kontrolieri
sprendim vykdymas
Kalbdami apie mogaus teises slygikai galime iskirti iuos nagri-
njimo aspektus:
1) konstitucinis, statyminis mogaus teisi tvirtinimas bei turinio
apibrimas;
2) mogaus teisi gyvendinimas t. y. mechanizm, leidiani gy-
vendinti teises, sukrimas ir j veikimo tobulinimas. Btent is aspektas
Lietuvoje problemikiausias.
Kaip teigia prof. A. Vaivila, iuolaikin mogaus teisi problemos
savitum, ypa Lietuvoje, lemia tai, kad tradicinio valstybasmuo
santykio nariai m keistis vietomis: imtmeius trukusi vertybin
valstybs pirmenyb prie asmen keiia asmens pirmenyb: buvs tiks-
las virsta priemone, o priemon tikslu. Tai smoningo moderniosios
kultros sugrimo prie tarnysts mogui, kaip autentikosios savo pa-
skirties, padarinys <...>
299
. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pre-
ambulje suformuluotas tautos pasiryimas kurti teisin valstyb kartu
nusako ne tik valstybins raidos krypt ideal, bet ir kriterij, pagal
kur galima pasitikrinti Lietuvos valstybs laivo koordinates pakeliui

299
Vaivila A. mogaus teisi realyb teisins valstybs esaties matas // Asmens
konstitucins teiss Lietuvoje: tarptautins konferencijos mediaga. Vilnius: LTC,
1996. P. 13.
156
teisin valstyb. O tokio pasitikrinimo kriterijus mogaus teiss ir j
faktin realyb: turime teisins valstybs tiek, kiek i tikrj gerbiame
mogaus teises
300
.
Apie mogaus teisi bkl Lietuvoje iandien daugiau kalbama kaip
apie teisin problem, t. y. kokie statymai ir koks juridinis mechaniz-
mas saugo ir gina mogaus teises. Reikia pripainti, jog ioje srityje yra
nemaai laimjim: Konstitucijoje tvirtintos mogaus teiss vardytos
kaip prigimtins, siekiant suteikti joms pat aukiausi teisin sta-
tus, Lietuvos statymai derinami su tarptautinmis mogaus teisi ap-
saugos konvencijomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta
nuostata, jog visos valdios staigos tarnauja monms. ia principine
nuostata pagrstas ir Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas
bei Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas. Taiau,
analizuojant mogaus teisi gyvendinimo bei gynimo galimybes, susi-
duriama su problemomis, ypa kai kalbama apie valstybs tarnautojus
ir j piktnaudiavim bei biurokratizm. Vis dar nra aikiai supran-
tama, kad poiris mog yra labai svarbus valstybs tarnautoj veik-
los veiksnys. J paskirtis tarnauti mogui tiesiogine prasme, o tai,
deja, danai pamirtama. Tuomet piliet valstybs tarnautojai iri lyg
kok praytoj, jis stumdomas nuo vieno valdininko prie kito, o jo pro-
blema i esms nesprendiama.
Galima teigti, jog iuo metu Seimo kontrolieri staigos autoritetas
nra toks, kok j yra numaiusi ms Konstitucija. Usienio alyse
svarbus ne tik konkrei piliei skund nagrinjimas, bet ir prevencin
ombudsmen staigos veikla, kurios dka valstybins staigos i tikrj
stengiasi ivengti biurokratizmo ir moni problem sprendimo vilki-
nimo, o to Lietuvoje labiausiai trksta. Norvegijos ombudsmeno insti-
tucijos vadovas mano, kad pagrindin skmingos jo veiklos prieastis
yra tai, kad jo institucija Norvegijos visuomenje turi tok didiul
autoritet, kad bet kuri valstybs staiga kaip didiausios nelaims bijo,
kad bus paminta ombudsmeno ataskaitoje. Tokios reakcijos Lietuvoje
pasigendama.
Mokslininkai yra sak, jog teiss ir instituciniai pokyiai gali pra-
lenkti vertybi ir poiri keitimsi, btin norint, kad mintieji poky-
iai bt tikrai veiksmingi
301
. Galima teigti, jog Seimo kontrolieri

300
Vaivila A. mogaus teisi realyb teisins valstybs esaties matas // Asmens
konstitucins teiss Lietuvoje: tarptautins konferencijos mediaga. Vilnius: LTC,
1996. P. 13.
301
Galligan D. J. Administrative Justice in the New European Democracies, 1998. P. 18.
157
veiklai didele dalimi trukdo gana menkas visuomens teisins smons
lygis bei teisini vertybi devalvacija. Todl vienas pagrindini ms
valstybs udavini turt bti smoningumo bei pilietikumo ugdy-
mas: jau mokyklose turt bti supaindinama su piliei teismis ir
pareigomis, j gyvendinimo demokratinje visuomenje galimybmis.
Demokratija tai ne tik normos ir institucijos, bet vis pirma mokji-
mas naudotis demokratinmis teismis ir laisvmis. Naudotis gerbiant
teis. Tai btinas demokratijos elementas. Tiek asmuo, tiek valdios
institucijos privalo laikytis tam tikr taisykli
302
.
Kadangi Seimo kontrolieri sprendimai yra rekomendacinio pob-
dio, svarbiausia j taikoma priemon, skatinanti ger administravim
ir padedanti gyvendinti j rekomendacijas, yra vieumas.
Kontrolieri sprendimai: silymas atleisti i uimam pareig, atlikti
konkreius darbus, pakeisti, panaikinti ar priimti sprendim, skirti
drausmin nuobaud, kompensuoti nuostolius, 1995 m. visikai arba i
dalies buvo vykdyti 86 proc., 1996 m. 61 proc., 1997 m. 67 proc.,
1998 m. 71 proc., 1999 m. 63 proc.
Reikia pripainti, kad Seimo kontrolieri sprendim vykdymo pro-
centas nra labai didelis. Ianalizavus Vakar ali ombudsmen patirt
ir laimjimus matyti, jog ten rekomendacijos vykdomos 90100 proc.
Tai, kad administravimo institucijos nenoriai vykdo kontrolieri
sprendimus, atskleidia, jog Seimo kontrolieri institucijos taka nra
tokia svari, kad garantuot mogaus teisi apsaug ms visuome-
nje, be to, atspindi vieojo administravimo institucijose dirbani
moni teisins kultros lyg.
3.1.7. mogaus teisi gynimo padedant Seimo kontrolieri staigai
pranaumai ir trkumai
alyse, kuriose yra ombudsmen staigos, pilieiai turi pasirinkimo
galimyb ir patys nusprendia, ar kreiptis teism, ar ombudsmen.
Steigiant ombudsmeno institucijas vairiose alyse buvo siekiama suda-
ryti alternatyvi galimyb kreiptis ombudsmen, kuria pasinaudoti
bt lengviau ir paprasiau nei kreiptis teism
303
. Besiskundiania-
jam patogiau kreiptis ombudsmen nei teism, nes teismo procese

302
Jarainas E. Apie konstitucins justicijos funkcijas // Konstitucija, mogus, tei-
sin valstyb: konferencijos mediaga. Vilnius, 1998. P. 152.
303
Os A. The Norvegian Ombudsman for Public Administration (25 years of ser-
vice). 1988. P. 14.
158
alys paios turi iekoti rodym ir liudytoj, teismo vaidmuo ioje sta-
dijoje gana pasyvus. Ombudsmenas tokiu atveju yra aktyvus ir besi-
skundianiajam pakanka pateikti administracijos sprendim arba nu-
rodyti veiksm, kuriuo yra nepatenkintas, bei pateikti su byla susijusius
dokumentus bei rodymus. Tuomet ombudsmenas aktyviai tiria nuro-
dytas aplinkybes, renka dokumentus, aikinasi vieojo administravimo
sprendim motyvacij ir t. t.
304
Lietuvoje pilieiai kreipiasi Seimo kontrolieri staig todl, kad is
skund nagrinjimo bdas yra paprastesnis, pigesnis ir greitesnis. Kartu
jis neatima teiss kreiptis teism, jeigu nepasisekt isprsti proble-
mos arba paaikt, kad toks bdas yra veiksmingesnis.
Seimo kontrolierius turi isiaikinti, ar besiskundianiojo atvilgiu
apskritai buvo priimti sprendimai, ar buvo skundiama veika (veiksmai
ar neveikimas, elgsena), taip pat kuo remiantis ir kokiomis aplinkyb-
mis tai padaryta; ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieta-
rauja statymams bei kitiems teiss aktams, ar pareigno veiklai bdin-
gas piktnaudiavimas ar biurokratizmas. Kontrolierius turi isiaikinti,
kurie pareignai padar paeidim, dl koki prieasi ar tiksl tai
buvo padaryta, kaip padar paeidim pareignai aikina savo veiks-
mus, kokie faktai patvirtina padaryt nusiengim. Taip pat svarbu isi-
aikinti visas objektyvias pareign piktnaudiavimo arba biurokra-
tizmo prieastis. Reikia pripainti, kad egzistuoja ne tik subjektyvios,
bet ir objektyvios netinkamo administravimo prieastys. Ms realybje
tai yra visai suprantama: teisin sistema dar palyginti jauna ir neretai
pasitaiko ne iki galo statymais sureguliuot arba prietaringai suregu-
liuot gyvenimo sfer. Taiau btent iomis aplinkybmis Seimo kon-
trolieriai gali ir turi isiaikinti egzistuojanias statym spragas ir taip
tobulinti viej administravim.
Kontrolieriaus atliekamo tyrimo pagrindai i esms atitinka tradici-
nius administracins teiss pagrindus. Taiau kontrolierius remiasi pla-
tesniais pagrindais, svarstydamas, pavyzdiui, gero administravimo,
pagrsto bei protingo (reasonable) problemos sprendimo proceso truk-
ms, institucij organizacijos, tinkamo elgesio su pacientais, kaliniais ir
pan. klausimus.
Seimo kontrolierius atliks tyrim gali priimti iuos sprendimus:
silyti atleisti i uimam pareig, atlikti konkreius darbus, pakeisti,
panaikinti arba priimti sprendim, skirti tarnybin nuobaud, kom-

304
The Danish Ombudsman. Copenhagen: Djof Publishing, 1995. P. 39, 40.
159
pensuoti nuostolius, atkreipti pareign dmes, pareikti iekin teisme
ir kt. (SK 22 str.). Reikia paymti, kad Seimo kontrolieriaus priimami
sprendimai nra privalomi, jie yra rekomendacinio pobdio.
14 pav. mogaus teisi gynimo, padedant Seimo kontrolieri staigai,
pranaumai ir trkumai
Apibendrinant btina paminti piliei teisi gynimo padedant
Seimo kontrolieri staigai pranaumus kit gynimo bd atvilgiu (14
pav.).
a) Pigus bdas
Kreipiantis Seimo kontrolieri staig nereikia mokti jokio mo-
kesio. Tuo tarpu siekiant apginti paeistus interesus teisme tenka mo-
kti ymin mokest. Be to, pateikiant skund Seimo kontrolieriui ne-
reikia samdyti advokato.
b) Paprastas bdas
Kreipiantis Seimo kontrolieri nebtina paiam mogui surinkti
vis rodym, kaip kreipiantis teism. Tuo labiau, kad paprastas mo-
gus neturi galimybi gauti valdinink paaikinimus bei suinoti su pilie-
paprastas bdas
danai greitesnis
bdas
gana veiksmingas
bdas
visiems prieinamas
teisi gynimo bdas
diskrecini sprendim
tikrinimo bdas
paeistos teiss
atkuriamos ne
100 proc.
pigus bdas
160
iu susijusio sprendimo motyvacij. O kontrolierius, remdamasis sta-
tymo suteiktomis teismis, gali reikalauti nedelsiant pateikti informa-
cij, mediag ir dokumentus, btinus savo funkcijoms atlikti. Prireikus
gyvendinti i teis pasitelkiami policijos pareignai ir suraomas ati-
tinkamas dokument pamimo aktas. Kontrolierius gali reikalauti, kad
pareignai, kuri veikla tiriama, ratu arba odiu pasiaikint. Kon-
trolierius taip pat gali apklausti pareignus ir kitus asmenis; pasitelkti
Vyriausybs staig, ministerij, apskrii bei savivaldybi pareignus ir
ekspertus.
c) Danai greitesnis bdas
20 str. numatyta, kad skundas turi bti itirtas ir pareikjui atsakyta
per 3 mn. nuo skundo gavimo dienos. Prireikus tyrimo terminas gali
bti pratsiamas iki 6 mn. Tuo tarpu teismo procesas paprastai u-
trunka ilgiau nei 6 mnesius.
d) Gana veiksmingas bdas
Nors Seimo kontrolieri sprendimai yra rekomendacinio pobdio
t. y. nra privalomi, kaip teismo, taiau visgi dauguma atveju jie padeda
apginti paeistas mogaus teises.
e) Visiems pilieiams prieinamas teisi gynimo bdas
Visi pilieiai turi teis rinktis ar kreiptis teism, ar Seimo kon-
trolieri staig.
f) Diskrecini sprendim tikrinimo bdas
Kalbant apie naudojimosi administracine diskrecija kontrols gali-
mybes reikia paymti, jog Lietuvoje yra steigtos pasaulyje paplitusios
teisins institucijos, vertinanios diskrecini sprendim pobd: specia-
lizuoti administraciniai teismai, administracini gin komisijos ir
Seimo kontrolieri staiga. Taiau ne visos institucijos gali vertinti dis-
krecinio sprendimo tinkamum ar pagrstum.
Tais atvejais, kai ginijamas pareigno sprendimas, priimtas re-
miantis diskrecijos teise, Lietuvos Respublikos administraciniai teismai
ne itin daug gali padti pilieiui, teigianiam, jog pareignas netinka-
mai pasinaudojo administracine diskrecija, nes Lietuvos Respublikos
administracini byl teisenos statymo 3 str. 2 d. numato, jog Teismas
nevertina ginijamo administracinio akto bei veiksm (ar neveikimo)
politinio ar ekonominio tikslingumo poiriu, o tik nustato, ar konkre-
iu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas, ar administ-
ravimo subjektas nevirijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) ne-
prietarauja tikslams bei udaviniams, dl kuri institucija buvo steigta
ir gavo atitinkamus galiojimus.
161
Tuo tarpu Seimo kontrolieriai nagrindami piliei skundus dl
valstybs ir savivaldybs pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo
remiasi Seimo kontrolieri statymu, kuriame piktnaudiavimas apib-
dinamas kaip tokie pareigno veiksmai ar neveikimas, kai tarnybin
padtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal statymus bei
kitus teiss aktus, arba savanaudikais tikslais (neteistai pasisavinamas
ar kitiems perleidiamas svetimas turtas, los ir t. t.) ar dl kitoki as-
menini paskat (kerto, pavydo, karjerizmo, neteist paslaug tei-
kimo ir t. t.), taip pat tokie pareigno veiksmai, kai virijami suteikti
galiojimai ar savavaliaujama
305
, o biurokratizmas kaip tokia parei-
gno veika, kai vietoj reikal sprendimo i esms sistemingai laikomasi
nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti i-
nyboms pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo
pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma infor-
muoti asmen apie jo teises, smoningai pateikiamas klaidinantis ar ne-
tinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks parei-
gn darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ar kiti teiss
aktai
306
.
Galime teigti, jog Seimo kontrolieriams numatyti platesni pagrindai
nei administraciniam teismui tikrinti, ar pareignai tinkamai pasinau-
dojo administracine diskrecija ar ne. Taiau kalbant apie administraci-
ns diskrecijos kontrol, reikia paymti, jog kilus ginui dl netinkamo
diskrecijos panaudojimo ir dl to paeist pilieio teisi, Seimo kontro-
lieriai gali priimti tik rekomendacinio pobdio sprendim t. y. Seimo
kontrolierius, ityrs asmens, nukentjusio nuo netinkam administra-
cijos veiksm, skund, gali daryti ivad, ar iuo konkreiu atveju buvo
paeistos naudojimosi diskrecija ribos. Jeigu taip, jis gali pasilyti itai-
syti dl netinkam veiksm atsiradusi al.
g) Paeistos teiss atkuriamos ne 100 proc.
Seimo kontrolieri staigos veikl lyginant su teisminiu mogaus tei-
si gynimo bdu galima iskirti trkum: Seimo kontrolieri spren-
dim rekomendacinis pobdis 100 proc. neutikrina paeist teisi ap-
gynimo.
Taiau, atsivelgiant Lietuvoje neretai pasitaikanius atvejus, kai ir
teism sprendimai nra vykdomi, galima manyti, kad piliei teisi gy-
nimo, padedant Seimo kontrolieri staigai, pranaumai nusveria pasta-
rj trkum.

305
Seimo kontrolieri statymas. 2 str. // Valstybs inios. 1998. Nr. 1103024.
306
Ten pat.
162
3.2. Vyriausioji administracini gin komisija
3.2.1. Vyriausiosios administracini gin komisijos atliekamos
funkcijos ir vieta Lietuvos teisinje sistemoje
Vyriausioji administracini gin komisija steigta vykdant Lietuvos
Respublikos administracini byl teisenos ir Administracini gin
komisij statymus, kurie sigaliojo 1999 m. gegus 1 d. Pagal Lietuvos
Respublikos administracini byl teisenos, Administracini gin ko-
misij, Vieojo administravimo bei kitus vieosios teiss statymus Vy-
riausiosios administracini gin komisijos kompetencija yra nagrinti
fizini ir juridini asmen skundus (praymus) dl centrini valstybinio
administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir
veiksm teistumo, taip pat dl mintj subjekt atsisakymo ar vilki-
nimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrs-
tumo, centrinse vieojo administravimo institucijose kylanius ginus
dl vieojo administravimo procedr ir prievoli paeidim.
Vyriausioji administracini gin komisija iki 2002 m. balandio 1 d.
taip pat privaljo sprsti ginus dl Lietuvos Respublikos antidempingo
statymo paeidim, taiau 2001 m. gruodio 17 d. primus naujj
Lietuvos Respublikos antidempingo statymo pakeitimo statym, anti-
dempingo bylos priskiriamos nagrinti Vilniaus apygardos administra-
ciniam teismui.
Vyriausioji administracini gin komisija nagrinja administraci-
nius ginus ikiteismine tvarka. Asmenys, nukentj nuo neteist val-
dios staig veiksm, turi galimyb kreiptis Komisij ir alternatyviu
bdu ir gin su centriniais valstybinio administravimo subjektais i-
sprsti nesikreipdami teism.
Nors Vyriausioji administracini gin komisija nagrinja administ-
racinius ginus, ji nra teismas. Taiau reikia paymti, jog, kai kuri
mokslinink nuomone, mintoji komisija galt bti priskiriama prie
teismins valdios
307
.
Manome, jog Vyriausioji administracini gin komisija yra nepri-
klausoma, taiau labiau susijusi su vykdomja nei su teismine valdia.
Vyriausiosios administracini gin komisijos sudt tvirtina Vyriau-
syb, nari kandidatras, i j ir pirmininko kandidatr, Vyriausybei

307
Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin teis. LTU,
2002. P. 350.
163
teikia teisingumo ministras
308
. Vyriausioji administracini gin komi-
sija sudaroma 4 metams, taiau Vyriausybs sprendimu komisijos pir-
mininkas ir nariai gali bti atleisti ir pirma laiko
309
.
Pagal Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymo
10 straipsnio 2 dal, Vyriausioji administracini gin komisija u savo
darb kart per metus turi atsiskaityti Vyriausybei.
Vyriausyb 1999 m. gegus 3 d. nutarimu Nr. 513 ne tik patvirtino
Vyriausiosios administracini gin komisijos sudt, bet ir nustat jos
nari bei pagalbinio personalo darbo apmokjimo dyd.
Vyriausiosios administracini gin komisijos darbo tvark regla-
mentuoja Vyriausybs nutarimu patvirtinti Administracini gin ko-
misij darbo nuostatai
310
.
3.2.2. Vyriausiosios administracini gin komisijos nagrinjam
gin problematika
Nors Vyriausioji administracini gin komisija dirba dar tik trejet
met, taiau per tuos metus nagrint gin problematika buvo labai
vairi ir apm beveik vis ministerij ir kit centrini valdymo institu-
cij (departament, tarnyb, inspekcij, komisij) veiklos sritis.
Per metus nuo Komisijos darbo pradios buvo gauta 214 asmen
skund (praym). Daniausiai kreipsi asmenys, vienokiu ar kitokiu
bdu susidr su centrini ar regionini valdios institucij veikla arba
neveikimu ir nepatenkinti i institucij veiksmais, arba, tie asmenys,
kuri praymus nagrinjant buvo paeistos nustatytos procedros bei
prievols.
Galima iskirti daniausiai Komisijai skundiamas institucijas: e-
mtvarkos ir teiss departamentas prie Lietuvos Respublikos ems
kio ministerijos, Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Res-
publikos finans ministerijos, Lietuvos gyventoj genocido ir rezisten-
cijos tyrimo centras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministe-
rija, Lietuvos Respublikos valdymo reform ir savivaldybi reikal mi-
nisterija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respubli-
kos vidaus reikal ministerija, Kultros vertybi apsaugos departa-

308
Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas // Valstybs inios.
1999. Nr. 13310. 7 str.
309
Ten pat.
310
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 533 Dl administracini gin
komisij darbo nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 1999. Nr. 411288.
164
mentas, Mokestini gin komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybs bei ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valsty-
bs mon.
I komisijos tirt skund (praym) analizs ir aplinkybi, irykju-
si ikiteismine tvarka nagrinjant administracines bylas, galima iskirti
iuos pagrindinius paeidimus:
1) prietaraujanti statymams valstybs institucij veikla;
2) procedr nesilaikymas ir pareig nevykdymas pagal normas ir
tvark, nustatyt Lietuvos Respublikos vieojo administravimo
statyme ir kituose statymuose;
3) aplaidus darbas arba neveikimas;
4) reglamentavimo painiava vieosios teiss postatyminiuose ak-
tuose.
Antraisiais Vyriausiosios administracini gin komisijos darbo
metais su skundais (praymais) Komisij kreipsi 372 asmenys, t. y. 43
proc. daugiau nei 2000 m.
Remiantis dvej met veiklos patirtimi sudtinga daryti apibendri-
nimus ir prognozes, taiau galima daryti ivad, jog pareikjai Komi-
sij kreipiasi dl to, kad j skundai (praymai) nagrinjami greitai t. y.
per 14 kalendorini dien. Be to, kreipiantis Komisij nereikia mokti
jokio mokesio. monms taip pat labai patogu tai, kad mediag dl
byl svarstymo operatyviai surenka pati Komisija.
Tuo remiantis galima daryti prielaid, kad mons vis daniau m-
gins isprsti savo problemas neteismine tvarka ir su skundais dl cen-
trini valstybinio administravimo subjekt priimt individuali admi-
nistracini akt ir veiksm teistumo, taip pat dl mintj subjekt at-
sisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus tei-
stumo ir pagrstumo vis pirma kreipsis Vyriausij administracini
gin komisij.
Vyriausioji administracini gin komisija, vadovaudamasi Admi-
nistracini gin komisij darbo nuostatais
311
, gali priimti vien i i
sprendim:
1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;
2) pareigoti atitinkam administravimo subjekt paalinti padaryt
paeidim arba vykdyti kitok komisijos nurodym;
3) pareigoti atitinkam administravimo subjekt per komisijos nu-

311
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 533 Dl administracini gin
komisij darbo nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 1999. Nr. 411288.
165
statyt laik priimti sprendim dl io subjekto atsisakymo ar vil-
kinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
Vyriausioji administracini gin komisija, nagrindama skundus
(praymus), nei turtins alos, nei gino ali turt ilaid atlyginimo
klausim nesprendia. Todl patyrs turtin al asmuo, nordamas vi-
sikai apginti savo interesus, turi kreiptis administracin teism.
Nustatyta, jog nemaai skund, pateikiam Vyriausiajai administra-
cini gin komisijai, yra dl nuosavybs teisi paeidim. Kai kuri
moni problemos yra labai sudtingos, pavyzdiui, 10 met neatku-
riama nuosavybs teis, vilkinamas ems grinimo procesas. iuos
duomenis lyginant su Seimo kontrolieri staigoje gaunam tokio po-
bdio skund skaiiumi nustatyta, kad skund dl nuosavybs teisi
atkrimo ir emtvarkos paeidim Vyriausioje administracini gin
komisijoje gaunama daug maiau (i 2001 m. gaut skund VAGK 13
proc. sudar skundai dl nuosavybs teisi atkrimo, 8 proc. dl e-
mtvarkos, i 2001 m. Seimo kontrolieri staigoje gaut skund 44
proc. sudar skundai dl nuosavybs teisi atkrimo, 18 proc. dl e-
mtvarkos). Tokie skaiiai gali bti paaikinami tuo, jog, jeigu Seimo
kontrolieriai nagrinja skundus dl piliei teisi paeidim, daniau-
siai padarom emesniame valdymo lygmenyje (t. y. savivaldybi, ap-
skrii administracijos lygmuo), tai Vyriausioje administracini gin
komisijoje nagrinjami tik tie atvejai, kai mogaus teises paeidia
centrin valdymo institucija.
sprendim vykdymas
Pagal Lietuvos Respublikos administracini gin komisijos sta-
tymo nuostatas vieojo administravimo subjektas privalo vykdyti Vy-
riausiosios administracini gin komisijos sprendim per jame nuro-
dyt laik, o jeigu laikas nenurodytas per 20 dien nuo sprendimo ga-
vimo dienos.
Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimus valstybs
institucijos vykdo, taiau per Komisijos darbo laik yra pasitaik atvej,
kai vieojo administravimo institucijos, pareigotos per nustatyt laik
vykdyti sprendimus, priimtus pripainus tenkintinais pareikj skun-
dus, j nevykd arba vykd i dalies. Tokiais atvejais pagal Lietuvos
Respublikos administracini gin komisij statymo 16 straipsn pa-
reikjams suteikiama teis kreiptis Vilniaus apygardos administracin
166
teism dl sprendim vykdymo utikrinimo. 2001 m. ia teise pasinau-
dojo 9,1 proc. pareikj.
3.2.4. Administracini gin nagrinjimo Vyriausiojoje
administracini gin komisijoje privalumai
Vyriausioji administracini gin komisija, kaip ir Seimo kontrolie-
ri staiga, piliei skundus inagrinja ymiai greiiau nei teismai. Ad-
ministracini gin komisij statyme numatyta, kad skundas turi bti
inagrintas ir sprendimas dl jo priimtas ne vliau kaip per 14 dien.
Nors yra numatyta galimyb prireikus motyvuotu komisijos sprendimu
bendr skundo nagrinjimo termin pratsti dar 14 dien, taiau tenka
paymti, jog Komisijai pavyksta laikytis termin ir 2001 metais tik
dviej byl nagrinjimo terminas buvo pratstas iki 28 dien.
Kitas svarbus administracini gin nagrinjimo Komisijoje priva-
lumas yra tas, kad, skirtingai nei teisme, kreipiantis Komisij nereikia
mokti yminio mokesio. Be to, nra btina advokato pagalba. Todl,
atsivelgiant Lietuvos ekonomin situacij ir sunki daugelio gyven-
toj materialin padt, galima daryti ivad, jog galimyb kreiptis
Komisij asmenims yra priimtina ir patogi.
monms labai patogu, jog byl svarstymo mediag operatyviai su-
renka pati Komisija. Pagal statym valstybs institucijos dokumentus,
mediag ir kit informacij, susijusi su gino dalyku, turi pateikti
Komisijai per 3 dienas nuo tada, kai buvo gautas reikalavimas.
3.3. Vyriausiosios administracini gin komisijos ir
Seimo kontrolieri veiklos pobdio ir apimties
analizs apibendrinimas
Lygindami Vyriausij administracini gin komisij su kita ap-
tarta kvaziteismine institucija Seimo kontrolieri staiga, matome,
kad ios institucijos skiriasi ne tik pagal uimam viet valstybs siste-
moje, bet ir pagal priimam sprendim pobd, todl galima tvirtinti,
jog Vyriausioji administracini gin komisija iuo aspektu labiau pa-
nai teism nei Seimo kontrolieri staiga.
Nors abi ios institucijos gali bti vadinamos kvaziteismais, nagri-
njaniais administracinius ginus, visgi reikia pripainti, jog jos yra
skirtingos. Pirma, nevienoda i staig darbo apimtis Seimo kontro-
167
lieriai gauna ymiai daugiau skund, antra, skiriasi ir i institucij
veiklos patirtis Seimo kontrolieriai veikia jau beveik atuonerius me-
tus, tuo tarpu Vyriausioji administracini gin komisija tik trejus.
Dl skirtingos kompetencijos ir priskirt sprsti klausim negalima
sakyti, jog Vyriausioji administracini gin komisija skirta dubliuoti
Seimo kontrolieri staigos funkcijas. Nors Seimo kontrolieri staiga
inagrinja keliskart daugiau piliei skund nei Vyriausioji administ-
racini gin komisija, reikia atsivelgti tai, kad pastaroji skirta nagri-
nti skundus tik dl centrini valstybinio administravimo subjekt
priimt individuali administracini akt ir veiksm teistumo, taip pat
dl mintj subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus
veiksmus arba j vilkinimo teistumo ir pagrstumo. Tuo tarpu Seimo
kontrolieriai tiria piliei skundus dl valdios, valdymo savivaldos,
karini bei joms prilygint institucij pareign piktnaudiavimo ir
biurokratizmo. Taigi galima teigti, jog Vyriausioji administracini
gin komisija yra labiau specializuota nei Seimo kontrolieri staiga.
Paymtina, jog nepaisant egzistuojanios galimybs administraci-
nius ginus sprsti specializuotuose administraciniuose teismuose,
mons visgi kreipiasi su skundais ir Seimo kontrolieri staig, ir
Vyriausij administracini gin komisij (15 pav.).
Administraciniai teismai pradjo veikti 1999 m. gegus 1 d. Iki
2000 m., t. y. per 8 mnesius, administraciniuose teismuose buvo gauti
7909 skundai, o inagrinta buvo maiau nei pus, t. y. 3815 skund
312
.
2000 m. administraciniuose teismuose gauti 10384 skundai ir inagri-
nta 194 proc. daugiau byl nei pirmaisiais administracini teism
darbo metais, t. y. 11253.
Kasmet Seimo, Prezidentros, Vyriausybs priimamajame uregist-
ruojama po kelis tkstanius piliei laik su vairiais skundais. Pavyz-
diui, 2001 m. Prezidentr i viso pasiek daugiau kaip 4 000 laik,
kuriuose skundiamasi but gavimo, nuosavybs atkrimo ir kitomis
problemomis.
313
Daugumos skunduose keliam problem Prezidentas
nesprendia, todl skundai persiuniami atitinkamoms institucijoms.
Atsivelgdami pateiktus duomenis galime daryti ivad, jog ms
analizuotos kvaziteismins institucijos yra reikalingos Lietuvos mo-

312
Lietuvos teism statistikos apvalga: 2000 m. ataskaita / Pareng Teism depar-
tamentas prie Teisingumo ministerijos. http://www.teismai.lt/statistika/ apzvalga.pdf
313
Gudaviius S. Valdia sksta skund jroje // Kauno diena. Nr. 261(16811). 2002-
11-11.
168
nms ir i dalies atitinka objektyvius Lietuvos administracins justicijos
poreikius.
7909
10384
14121
214
372
1303
1278
1357
2870
1810 1314
1913
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001
Administraciniai teismai
Vyriausioji administracini gin
komisija
Seimo kontrolieri staiga
15 pav. Skundai, 19992001 m. gauti administraciniuose teismuose,
Seimo kontrolieri staigoje ir Vyriausioje administracini gin komisijoje
IV skyrius. Kvaziteism raidos perspektyvos
169
IV SKYRIUS.
KVAZITEISM RAIDOS PERSPEKTYVOS
1. Kvaziteism institucins reformos galimybs
Teisiniai santykiai pasiymi dinamika, todl neatsitiktinai pasaulio
teisinse sistemose reaguojant visuomens poreikius vyksta nuolatiniai
administracijos ir piliei santyki reguliavimo pokyiai. Ypa daug
dmesio Vakar demokratinse alyse skiriama asmen teisi apsaugai,
asmens ir valdios staig konflikt sprendimui.
Lietuvoje atkrus nepriklausomyb buvo vykdoma teisins sistemos
reforma
314
, kurta nemaai nauj institucij, atliekani administracijos
veiksm kontrol, taiau tenka pripainti, jog administracini gin
nagrinjimo sistema nra tobula ir normaliai funkcionuojanti. Vis dar
neveikia emesnij grandi administracini gin komisijos, kai
kuriose valstybinio valdymo srityse tarp pilieio ir valdios kylani
gin apskritai nemanoma isprsti neteismine tvarka. Tuo tarpu atsi-
velgiant sudting Lietuvos ekonomin, socialin situacij, negalima
tiktis, jog utikrinti reali mogaus teisi gynyb ir administracijos
veiksm teistumo kontrol gals vien tik administraciniai teismai.
vertinus Vakar ali kvaziteism veiklos patirt galima manyti, jog
ir Lietuvoje pasiteisint itobulinta, vientisa ir realiai funkcionuojanti
kvaziteism sistema. Tokio pobdio gin nagrinjimo institucij sis-
tema palengvint piliei teisi gynim, padaryt j lengviau prieinam.
Tokia sistema kartu galt netiesiogiai prisidti prie teisinio nihilizmo
mainimo, teisins smons ir teisins kultros ugdymo. Reikia pripa-
inti, jog nukentjs nuo netinkam administracijos veiksm mogus,
dl koki nors prieasi (pvz., dl socialins padties) neigalintis pa-

314
1993 m. gruodio 14 d. Seimas prim nutarim Nr. I331 Dl teisins sistemos
reformos metmen ir j gyvendinimo; nuo io nutarimo primimo prajus penkeriems
metams, per kuriuos nebuvo pasiekta norim rezultat teisins sistemos reform srityje,
1998 m. birelio 25 d. Seimas prim nauj Teisins sistemos reformos metmen redak-
cij.
170
sinaudoti advokato pagalba ir neturintis galimybs kreiptis teism, nu-
sivilia ne tik konkreiais pareignais arba institucijomis, bet ir paia
valstybe. Todl kvaziteismai, bdami nealiki asmens ir administra-
vimo institucijos arbitrai, kartais ir tarpininkai arba sutaikytojai, ga-
lt ymiai pagerinti vairi socialins atskirties grupi padt, sykiu
stiprindami ir ugdydami moni pasitikjim valstybe bei j pilieti-
kumo jausm. Kita vertus, ir valstybs bei savivaldybs vykdomosios
institucijos savo kasdieninje veikloje jaust nuolatin teistumo kon-
trol ir turt geresnes galimybes tobulinti savo veikl, atsivelgdamos
kvaziteism praktikoje susiformuojanius pasilymus.
Reikia pripainti, jog neretai valstybs ar savivaldybs institucijos
priima neteistus sprendimus, ir jie taikomi tol, kol kas nors kreipiasi
administracin teism, kuris konstatuoja konkretaus sprendimo netei-
stum. Paprastai subjektai, prim mintus neteistus sprendimus,
patys (smoningai arba nesmoningai) nesugeba velgti j ydingumo ir
prietaravimo statymams ir kitiems teiss aktams. Atsivelgiant ob-
jektyvias aplinkybes, trukdanias pilieiams naudotis teismine paeist
teisi gynyba (patiriamos nemenkos finansins ilaidos, ieikvojamos
psichins ir fizins jgos, sugaitama daug laiko), dauguma atvej ne-
teisto pobdio sprendimus tiesiog numojama ranka ir susitaikoma su
savo teisi paeidimu
315
.

315
Pavyzdiui, Kauno miesto tarybos 2001 m. birelio 21 d. patvirtint Kauno miesto
tvarkymo ir varos taisykli 2 punktas nustat daugiabui nam savinink bendrij pa-
reig valyti palei vis sklyp prie j vald esani gatvi 1 m. ploio vaiuojamj dal,
aligatvius, ienauti ir priirti alisias juostas prie gatvs ir aliuosius plotus tarp ali-
gatvio ir pastato, esanius u daugiabuio namo kiemo teritorijos rib, o remiantis
Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsjo 17 d. sprendimo 2 punkto nuostatomis daugia-
bui nam but savininkai ir nuomininkai buvo apmokestinami u prie nam vald
esani gatvi ir aligatvi valym ir prieir. moni teiss buvo paeidiamos ir ne-
pagrsti mokesiai buvo renkami tol, kol atsirado pilietis, sugebjs kreiptis teism.
Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkriio 16 d. sprendimu mintus
Kauno miesto tvarkymo ir varos taisykli punktus pripaino prietaraujaniais Vyriau-
sybs nustatytai tvarkai (mintasis Kauno m. tarybos sprendimas prietarauja Vyriausy-
bs nutarimu patvirtintos Gyvenamj patalp savinink atsiskaitymo u pastato eks-
ploatavim ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos 5.2 punktui, Gyventoj
atsiskaitymo u gyvenamj patalp nuom, eksploatavim ir komunalines paslaugas
tvarkos 2.3 punktui, o Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsjo 17 d. sprendimo antro
punkto dalis, kurioje nusprsta apmokestinti daugiabui nam savininkus ir nuominin-
kus u prie nam esani gatvi ir aligatvi valym ir prieir, prietarauja Vyriausy-
bs patvirtintos Gyvenamj patalp savinink atsiskaitymo u pastato eksploatavim ir
komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos 5.2 punktui, Gyventoj atsiskaitymo
171
Akivaizdu, jog specializacija kvaziteism veikloje yra galima ir pri-
imtina. Todl Lietuvoje pirmiausiai galt bti steigiamos tokios kva-
ziteismins institucijos, kurios nagrint specifinius ginus, kuriuose
viena i ali daniausiai bna labai ribot finansini galimybi ir yra
labiau paeidiama. Todl bt logika pirmiausiai steigti specializuo-
tas, socialins apsaugos srityje kylanius ginus nagrinjanias kvazi-
teismines institucijas. Be to, administraciniai ginai tokio pobdio
kvaziteismuose turt bti nagrinjami savanorikai, t. y. turt bti
utikrinta asmens teis rinktis, k kreiptis tiesiai teism ar pasinau-
doti ikiteismine gin nagrinjimo galimybe. Taip bt ivengta asmens
konstitucins teiss kreiptis teism suvarymo
316
.
2. Kvaziteism raidos tendencijos
Kiekviena valstyb siekia tobulinti savo ekonomin, teisin ir poli-
tin sistem. Tam tikslui turi tarnauti visos valstybins institucijos, tarp
j ir vairios kvaziteismins institucijos.
Ianalizavus su parlamentu glaudiai susijusio kvaziteismo ombud-
smeno instituto atsiradimo prielaidas, esmines savybes bei atlikus jo
veikl reglamentuojani statym lyginamj analiz, galima teigti, jog
pagrindinis ombudsmeno tikslas yra ginti piliei teises. Siekdamas io
tikslo ombudsmenas paprastai turi gyvendinti iuos udavinius:
1) atlikti parlamentin valstybs institucij veiklos kontrol;
2) isiaikinti netinkamo administravimo prieastis, lemianias
mogaus teisi paeidimus;
3) pateikti silymus, kaip tobulinti viej administravim;
4) dalyvauti tobulinant teiss aktus.
velgiant ombudsmeno raidos tendencijas matyti, jog vis daugiau
dmesio skiriama vieajam administravimui gerinti. Airijos ombudsme-
nas Kevinas Murphy teigia, jog ombudsmenas turi padti siekti atviro,
siningo ir atskaitingo vieojo administravimo
317
.
Galima pastebti, jog daugumoje valstybi siekiama iplsti ombud-
smeno jurisdikcij ir galiojimus. Pasaulio mokslininkai, teisininkai,

u gyvenamj patalp nuom, eksploatavim ir komunalines paslaugas tvarkos 2.3
punktui).
316
Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis
teism. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. // Valstybs inios. 1992. Nr. 33
1014.
317
http://www.irlgov.ie/ombudsman/22ba_156.htm
172
praktikai aptaria galimyb suteikti ombudsmenui galiojimus paduoti
vieojo administravimo pareign, atsisakant vykdyti ombudsmeno re-
komendacij, teism. Reikia paymti, jog kai kuriose valstybse, pa-
vyzdiui, Suomijoje, vedijoje, Lietuvoje, ombudsmenai toki teis turi.
Pasigirsta nuomoni apie btinyb suteikti daugiau gali ombudsme-
nui, siekiant iiekoti al, padaryt pilieiams dl netinkam parei-
gn veiksm.
Kalbant apie ombudsmeno veiklos bdus, manoma, jog pasitelk-
dami iniasklaid ombudsmenai gali labiau sustiprinti savo pozicijas
valstybje, susilaukti didesns visuomens paramos bei valdios dme-
sio, o tai galt sulaikyti nuo mogaus teisi paeidim. Be to, vieai
skelbdami silomus statym pakeitimus ombudsmenai galt sukelti
daugiau diskusij, skatinti demokratijos stiprinim bei visuomens tei-
sins smons ugdym.
Jau minta, kad ombudsmeno institucija vairiomis formomis veikia
daugelyje pasaulio ali. Ombudsmeno institucija, kurios pirmin funk-
cija buvo ginti mogaus teises, pasaulio ali valstybs gyvenime vis ak-
tyviau ima reiktis, kovodama su biurokratija, korupcija, skatindama vi-
suomens aktyvum sprendiant svarbius valstybs vidaus klausimus.
Didjantis piliei socialinis aktyvumas, teisins smons tobuljimas
lemia specializuot ombudsmeno institucij poreik. Klasikins ombud-
smeno institucijos vis daugiau dmesio skiria vieajam administravimui,
valdym reglamentuojantiems teiss aktams tobulinti, piliei teisi pa-
eidim bei nusikalstamumo prevencijai. i evoliucija akivaizdiai rodo,
jog ombudsmeno institucija tapo efektyviu teisiniu visuomens raidos
reguliavimo mechanizmu, sugebaniu reaguoti visuomens pokyius,
kylanius poreikius ir utikrinti t poreiki tenkinim.
Norvegijos parlamento ombudsmenas Audvaras Osas, kalbdamas
apie ombudsmeno institucijos ateities perspektyvas, pateikia tok silo-
gizm: Mes norime gero vieojo administravimo. Ombudsmenas pa-
deda viej administravim daryti geresn. Vadinasi, mes norime, kad
ombudsmeno institucija egzistuot ir ateityje
318
.
Atsivelgiant tai, jog ombudsmenui bdingas lankstumas, sugeb-
jimas pajusti visuomenje vykstanius pokyius ir kylanias problemas,
galima tiktis, jog ombudsmeno vaidmuo ginant piliei teises nepraras
reikmingumo. Negana to, ombudsmenas atliks vis didesn vaidmen
tobulinant teisin sistem bei viej administravim. Plsis speciali-

318
Os A. The Norwegian Ombudsman for Public Administration (25 Years of Ser-
vice), 1988. P. 19.
173
zuot ombudsmen staig tinklas, padedantis sprsti privai bendro-
vi ir piliei ginus.
Kiekvienoje demokratinje valstybje siekiama sukurti ger gin
sprendimo bei skund tyrimo sistem, kuri turi pasiymti tokiais po-
ymiais kaip prieinamumas (pilieiui turi bti aiku, kur jis gali kreiptis
dl patirtos skriaudos, be to, skundo pateikimo procedra turi bti ne-
sudtinga ir paprasta), greitumas (skundas turi bti itirtas per kaip
manoma greiiausi laiko tarp), teisingumas ir nepriklausomumas
(skund turi tirti asmuo, nedalyvavs priimant skundiam sprendim),
nealikumas (visi skundai turi bti tiriami objektyviai), efektyvumas
(nustaius, kad valstybs tarnautojas padar klaid, turi bti numatytos
atitinkamos priemons, galinios garantuoti paeist pilieio teisi at-
krim) bei lankstumas (kai kada teiss normos, turinios garantuoti
teiss sistemos stabilum, pernelyg sustabarja, todl siekiant atitikti
besikeiianius poreikius, turi bti numatytas tam tikras diskrecijos
laipsnis tiriant skundus). I esms visus iuos kriterijus atitinka ombud-
smenas, atliekantis ir atliksiantis ym vaidmen kuriant ir tobulinant
valstybs teisin sistem.
Kalbant apie su statym vykdomja valdia susijusi kvaziteism-
tribunol ateities perspektyvas, galima manyti, jog nagrinjant specifi-
nius, siauroje administravimo srityje kylanius ginus, j vaidmuo vis
dids. Be to, tribunolai ateityje galt veikti kaip konsultaciniai Vyriau-
sybs organai, ir pastebj dsningai besikartojanius administracijos
pareign daromus paeidimus turt teis teikti Vyriausybei valdymo
gerinimo rekomendacijas bei silyti btinas besikartojani paeidim
prevencijos priemones.
Taigi galima tiktis, jog kvaziteismai ateityje bus reikmingi ne tik
dl konkrei administracini gin nagrinjimo, bet ir dl tam tikros
takos teiss paeidim prevencijai.
3. Kvaziteism potencialo panaudojimo galimybs
teiskros ir teiss paeidim prevencijos procese
Kvaziteismai praktikai yra tarpin grandis tarp dvipoli sveikau-
jani sistem:
1) teismai (administraciniai teismai);
2) pilieiai.
174
Praktika rodo, kad gana danai priimant statymus ir teiss aktus
nenumatomi, nevertinami ir neprognozuojami galimi socialiniai kon-
fliktai ir tampos. Negana to, nemaai statym savo nuostatomis tiesiog
uprogramuoja teisinius ginus (rykus tokio atvejo pavyzdys Lietuvos
Respublikos teiss aktai, reguliuojantys piliei nuosavybs teisi ili-
kus nekilnojamj turt atkrim).
Demokratinje valstybje neturt bti neapgalvot ir socialinius
konfliktus generuojani statym, itis socialini grupi interes
ignoravimo arba diskriminavimo. Btent i negatyvi reikini pre-
vencijos darbui galt bti panaudotas kvaziteism potencialas.
Taigi kvaziteism sistema galt dirbti keliais lygmenimis:
1) konkrei administracini gin nagrinjimas;
2) administracini gin prieasi analiz;
3) administracini gin arba piliei teisi paeidim prevencija.
Pirmajame veiklos lygmenyje kvaziteismai nagrint ir sprst pi-
liei skundus. Antrajame lygmenyje bt iekoma prieasi, nul-
musi konkretaus pilieio skundo atsiradim. Jeigu skundas pagrstas
(t. y. jeigu pilietis skundsi dl realaus, o ne tariamo savo teisi paei-
dimo), gali bti nustatomos i esms dviej ri prieastys:
1) norminio akto netobulumas (netinkamas administracinis teisinis
reguliavimas t. y. netinkamai pasirinktas objektas ar regulia-
vimo priemons arba apskritai egzistuojanti teisinio reguliavimo
spraga);
2) netinkamas norminio akto taikymas (pareigno nekompetencija,
netinkamas diskrecini gali panaudojimas ar galbt netgi pik-
tnaudiavimas tarnyba).
Ityrus administracini gin atsiradimo prieastis pirmuoju atveju
kvaziteismai galt teikti pasilymus teiskros subjektams, o antruoju
Vyriausybei.
Galima tiktis, kad iuo metu veikiani kvaziteism funkcij sam-
prata pamau keisis: dabartinei sistemai bdinga tai, kad problemos
sprendiamos tik tuomet, kai jos ikyla, kitaip sakant, kai kvaziteismas
gauna piliei skundus. Ateities kvaziteismai turt ne tik sprsti jau
ikilusias problemas, bet ir velgti ateit, siekdami ivengti galim
piliei teisi paeidim ir taip atlikti tam tikr prevencin vaidmen
bei tobulinti administracin sistem, pasitelkdami grtamj ry ir
mokslines socialini tyrim ir prognozavimo bei modeliavimo metodi-
kas.
175
IVADOS
1. Administracijos veiksm teistumo kontrol atliekama ne tik
nuolat priirint administracijos veiksmus, bet ir nagrinjant administ-
racinius ginus, kuri genez nulemia administravimo veikloje vyk-
domi ultra vires paeidimai bei administracinio teisinio reguliavimo
disfunkcijos, atsirandanios tuomet, kai administracinis teisinis regulia-
vimas neatlieka savo paskirties t. y. nesaugo vieojo intereso. Identifi-
kuojant viej interes susiduriama su epistemologinmis ir ontolo-
ginmis klitimis bei ydinga praktika viej interes fetiizuoti ir trak-
tuoti atsiet nuo mogaus teisi, pamirtant asmens pirmenyb valsty-
bs atvilgiu.
2. Kontinentinje ir anglosaks teisinse sistemose administracijos
veiksm teistumo kontrols bei asmens ir valstybs gin sprendimo
funkcijas skmingai atlieka specializuoti ir bendrosios kompetencijos
teismai bei tam tikros tribunolais, komisijomis, ombudsmenais ir
pan. vadinamos kvaziteismins institucijos. Nagrindami administraci-
nius ginus kvaziteismai reikmingiausi vaidmen atlieka valstybse,
neturiniose specializuot administracini teism, o specializuotos ad-
ministracins justicijos alyse kvaziteism vaidmuo iek tiek maiau
reikmingas. Institucin administracins justicijos reforma buvo vyk-
doma dviem kryptimis: pirma, jau veikianioms administracinms ins-
titucijoms buvo suteikiama teis nagrinti ginus, antra, buvo kuriamos
specialios institucijos, kuri paskirtis nagrinti administracinius gin-
us.
3. Kvaziteismas yra institucija, panai teism, taiau netapati teis-
mui. Kitaip sakant, kvaziteismas yra tarsi teismas. Kvaziteismo insti-
tuto funkcin analiz suponuoja iorin analogij: svarbiausia ypatyb,
kvaziteism daranti pana teism, yra ta, kad kvaziteismas, kaip ne-
alikas arbitras, nagrinja administracinius ginus, gina mogaus teises
ir atlieka administracijos veiksm teistumo kontrol. Taiau kvazi-
teismas nra teismins valdios dalis, nors funkciniu poiriu ir padeda
teismams gyvendinti teisingum.
4. Kvaziteism sistema yra pagrsta kompromisu: steigus kvaziteis-
mus, sudaromos racionalaus administracins justicijos funkcionavimo
prielaidos. Kvaziteism veikla utikrina kvalifikuot neteismin admi-
Ivados
176
nistracini gin nagrinjimo galimyb ir rezultatyvi administracijos
veiksm teistumo iorin kontrol, bet kartu neatima i asmens teiss
dl savo teisi paeidimo kreiptis teism.
5. Egzistuojanioje kvaziteism vairovje dominuoja ombudsmeno
ir tribunolo instituciniai modeliai. Nors ios institucijos nepriklauso n
vienai i trij valdi, ombudsmeno institucija yra glaudiai susijusi su
parlamentu, o tribunolas su statym vykdomja valdia.
Mintieji kvaziteism modeliai per paskutin imtmet plaiai pa-
plito pasaulyje ir skmingai prigijo skirtingose teisinse sistemose, nes
laiduoja pig, visiems prieinam, neformal, kvalifikuot, greit admi-
nistracini gin nagrinjim. Paymtina, jog kai kuriose valstybse,
tarp j ir Lietuvoje, ombudsmenai turi daugiau galimybi nei administ-
racinis teismas nustatyti, ar konkreiu atveju buvo paeistos naudoji-
mosi administracine diskrecija ribos.
6. Lietuvos administracijos veiksm teistumo kontrols idja siekia
tarpukario laikotarp, taiau esmini pokyi ioje srityje vyko atkrus
nepriklausomyb: buvo steigti specializuoti administraciniai teismai bei
kvaziteismins institucijos. Atlikus Lietuvos administracins justicijos
struktrin analiz bei vertinus didiausi patirt turini kvaziteism
Seimo kontrolieri staigos ir Vyriausiosios administracini gin ko-
misijos veikl, galima daryti ivad, jog mintosios institucijos yra rei-
kalingos Lietuvos monms ir i dalies atitinka objektyvius Lietuvos
administracins justicijos poreikius. Deja, aptinkame kai kuri Lietuvos
kvaziteism struktrini ir funkcini trkum: nra vientisos, itobu-
lintos ir aikios kvaziteism sistemos, kai kurie kvaziteismai vis dar ne-
veikia, nors statymu yra numatyti, netinkama kvaziteism nari sky-
rimo tvarka, mainanti j nepriklausomum, menkos kvaziteism gali-
mybs veikti piliei teisi paeidim administravimo srityje prevencij,
etc.
7. velgiant kvaziteism raidos perspektyvas galima tiktis, jog
kvaziteism sistema ateityje galt dirbti keliais lygmenimis:
konkrei administracini gin nagrinjimas;
administracini gin atsiradimo prieasi analiz;
administracini gin arba piliei teisi paeidim prevencija.
Literatra
177
LITERATRA
1. Andriukeviius A. Probleminiai administracinio teisinio regulia-
vimo dalyko klausimai // Teis: mokslo darbai. Vilnius, 2002. Nr.
42.
2. Aristotelis. Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 1990.
3. Birmontien T. mogaus teiss Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
// Konstitucija, mogus, teisin valstyb: konferencijos mediaga.
Vilnius, 1998.
4. Bull T. Institucin mogaus teisi apsauga: vedijos patirtis // mo-
gaus teisi apsaugos mechanizmas: konferencijos mediaga. Vil-
nius, 1997.
5. Buzan B. mons, valstybs ir baim. Vilnius: Eugrimas, 1997.
6. Dahl R. A. Demokratija ir jos kritikai. Vilnius: Amius, 1994.
7. Demokratijos procesai: kontrai, datos, vykiai. Lietuvos Respubli-
kos Seimo kontrolieri staiga, 1999.
8. Dziegoraitis A. statym karas (3) // Justitia. 1997. Nr. 1.
9. Furst M., Trinksas J. Filosofija. Vilnius: Luman, 1995.
10. Bubnys G., Kriauelinas Z., Matakas J. Trys valstybins valdios
akos (teisinis politinis aspektas) // Vieasis administravimas (ats.
redaktorius Raipa A.) Kaunas: Technologija, 1999.
11. Glendon M. A., Gordon. M. W., Osakwe Ch. Vakar teiss tradici-
jos. Vilnius: Pradai, 1993.
12. Grigalionyt I. Ar reikia Lietuvai administracini teism? // Justitia.
1999. Nr. 2.
13. Gylys A. Vyriausiosios administracini gin komisijos pirmj
veiklos met patirtis // Teiss problemos. 2000. Nr. 34.
14. Hart L. A. Teiss samprata. Vilnius: Pradai, 1997.
15. Hayek F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. II d. Socialinio teisin-
gumo miraas. Vilnius: Eugrimas, 1998.
16. Hayek F. A. Teis, statym leidyba ir laisv. III d. Laisvosios vi-
suomens politin tvarka. Vilnius: Eugrimas, 1999.
17. Hobbes T. Leviatanas. Vilnius: Pradai, 1999.
18. Jarainas E. Apie konstitucins justicijos funkcijas // Konstitucija,
mogus teisin valstyb: konferencijos mediaga. Vilnius, 1998.
178
19. Juneviius A., Matakas J. Valstybs pagrindai. I d. Kaunas: Tech-
nologija, 1996.
20. Kris P. Teism reformos eiga Lietuvoje // Teismins valdios pro-
blemos Lietuvoje. Konferencijos, skirtos teism reformos Lietuvoje
gyvendinimo analizei, mediaga. Vilnius, 1996.
21. Lane J. E. Vieasis sektorius. Vilnius: Margi ratai, 2001.
22. Leonas P. Teiss enciklopedija. Kaunas: Vytauto Didiojo univer-
siteto teisi fakultetas, 1931. Fotogr. leid. Vilnius: Pozicija, 1995.
23. Leonas P. Teiss filosofijos istorija. Vilnius: Mintis, 1995.
24. Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos konstitucin
teis. LTU, 2002.
25. Lokas D. Es apie pilietin valdi. Vilnius: Mintis, 1992.
26. Mykolas Riomeris ir iandiena / sudarytojas Maksimaitis M.: temi-
nis straipsni rinkinys. Vilnius, 2000.
27. M. Riomerio mokslas apie valstyb. Vilnius, 1997.
28. Maksimaitis M. Administracijos veiksm teistumo kontrols pro-
blema tarpukario Lietuvoje // mogaus teisi apsaugos mechaniz-
mas: konferencijos mediaga. Vilnius, 1997.
29. Mikelnas V. Civilinis procesas. II d. Vilnius: Justitia, 1995.
30. Mikelnas V., Mikelnien D. Teismo procesas: teiss aikinimo ir
taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999.
31. Praneviien B., Urmonas A. Ombudsmeno instituto genez ir rai-
dos perspektyvos // Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius: Lietu-
vos teiss universitetas, 2002. T. 24(16).
32. Rmeris M. Administracinio teismo statymo projektas // idinys.
1940. Nr. 56.
33. Rmeris M. Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose. Vilnius: Po-
zicija, 1994.
34. Riomeris M. Lietuvos konstitucins teiss paskaitos. Vilnius, 1990.
35. Ruso . . Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 1979.
36. Sabine G. H., Thorston T. L. Politini teorij istorija. Vilnius: Pra-
dai, 1995.
37. akoius A. Teisinio reguliavimo pagrindai vieajame administra-
vime // Vieasis administravimas (ats. redaktorius Raipa A.) Kau-
nas: Technologija, 1999.
38. idagien N. Seimo kontrolieri vaidmuo ginant moni teises //
Konstitucija, mogus, teisin valstyb: konferencijos mediaga. Vil-
nius, 1998.
Literatra
179
39. Teismins valdios problema Lietuvoje: konferencijos mediaga.
Vilnius, 1996.
40. Tocqueville A. Apie demokratij Amerikoje. Vilnius: Amius, 1999.
41. Usher J. A. Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai. Vilnius:
Naujoji Rosma, 2001.
42. Vadapalas V. Tarptautins sutartys Lietuvos teiss sistemoje // Kon-
stitucija, mogus, teisin valstyb: konferencijos mediaga. Vilnius,
1998.
43. Vaivila A. Teisin valstyb: nuo optimizmo iki realybs // Jurispru-
dencija. 2001. T. 19(11).
44. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000.
45. Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo,
2000.
46. Vaivila A. mogaus teisi realyb teisins valstybs esaties ma-
tas. Metodologiniai metmenys mogaus teisi koncepcijai sukurti //
Asmens konstitucins teiss Lietuvoje: tarptautins konferencijos
mediaga. Vilnius, 1996.
47. Vidrinskait S. Seimo kontrolieri teisinis statusas. Vilnius: Jurisp-
rudencija, 2001. T. 23(15).
48. Vilutis P. Administracin teis: bendroji dalis. Kaunas: Vytauto Di-
diojo universitetas, 1939.
49. ilinskas D. Ar lipsime med i viraus? Kai kurie probleminiai
Lietuvos administracins teiss sampratos klausimai // Justitia.
2000. Nr. 1.
50. Adler M. Lay Tribunal Members and Administrative Justice. Lon-
don, 1999.
51. Adler R., Sainsbury R. Adjudication Matters: Reforming Decision
Making and Apeals in Social Security // New Waverly Papers 14.
Edinburgh: Department of Social Policy, University of Edinburgh,
1989.
52. Administrative Justice in the 21th century / Ed. by Harris M., Par-
tington M. USA, Oregon: Jart Publishing Oxford and Portland,
1999.
53. Administrative Law Anthology / With Comments by Sargentick T.
O. Anderson Publishing Co, 1994.
54. Administrative Law Facing the Future: Old Constraints and New
Horizons / Ed. Leyland P., Woods T. Great Britain: Blackstone
Press Limited, 1987.
180
55. Administrative Law. The Problem of Justice. Western European
Democracies by Marc Somer Housen. Vol. 13. / Ed. Piras A. Mi-
lan, 1997.
56. ADR Principles and Practice / Eds. Brown H. J., Marriott A. L.
London: Sweet and Maxwell, 1993.
57. Alder J. Constitutional and Administrative Law. 2
nd
edition. Lon-
don: The Macmillan Press LTD, 1994.
58. Aldridge T. The Special Educational Needs Tribunal. London, 1996.
59. Allars M. International Law and Administrative Discretion // Inter-
national Law and Australian Federalism (Ed. Opeskin B., Rothwell
D.) Melbourne University Press, 1997.
60. Alternatives to Litigation between Administrative Authorities and
Private Parties: Conciliation, Mediation and Arbitration. Council
of Europe Publishing, 2000.
61. Annual Report of the Director. Administrative Office of the Uni-
ted States Courts. Washington, DC: Government Printing Office,
1982.
62. Aronson M., Dyer B. Judicial Rewiev of Administrative Action.
Sydney: LBC Information Services, 1996.
63. Asimow M. When the Curtain Falls: Separation of Functions in the
Federal Administrative Agencies // Columbia Law Review. Vol. 81.
Nr. 4.
64. Baldwin J., Wikeley N., Young R. Judging Social Security. Oxford:
Clarendon Press, 1992.
65. Barnett H. Constitutional and Administrative Law. London: Ca-
vendish Publishing Limited, 1996.
66. Barry D., Whitecomb H. R. The Legal Foundations of Public Admi-
nistration. Wets Publishing Company, 1987.
67. Bell J., Boyron S., Whittaker S. Principles of French Law. Oxford
University Press, 1998.
68. Bell K. Research Study on Supplementary Benefit Appeal Tribu-
nals: Review of Main Findings, Conclusions and Recommenda-
tions. London HMSO, 1975.
69. Birkinshaw P. When Citizens Complain. Buckingham: Open Uni-
versity Press, 1993.
70. Breyer S., Stewart R. Administrative Law and Regulatory Policy. 2
nd
edition. 1985.
Literatra
181
71. Breyer S. G., Stewart R. B., Sunstein C. R., Spitzer M. L. Administra-
tive Law and Regulatory Policy. Problems, Text and Cases. 4
th
edi-
tion. New York: A Division of Aspens Publishers, Inc., 1999.
72. Brown L. N., Bell J. S. French Administrative Law. 4
th
edition. New
York, Oxford: Clarendon Press, 1993.
73. Cane P. An Introduction to Administrative Law. 3
rd
edition. Ox-
ford: Clarendon Press, 1996.
74. Cairns W., McKeon R. Introduction to French Law. London: Ca-
vendish Publishing, 1995.
75. Chan W. A Useful Hybrid? // Tax Journal. 1997. Nr. 2.
76. Clothier C. The Efficiency of the Parliamentary Ombudsman //
Parliament and the Executive. London: RIPA, 1982.
77. Cole G. Creating and Maintaining an Effective Scheme of Training
in the Independent Tribunal Service // Journal of Social Security
Law. 1996. Vol. 3(3).
78. Collcutt P., Houriham M. Review of Public Sector Ombudsmen in
England. London: Cabinet Office, 2000.
79. Craig P. Administrative Law. London, 1983.
80. Craig P. Ultra Vires and the Foundations of Judicial Review.
Cambridge Law Journal, 1998. Vol. 57.
81. DeSmith W. S. Judicial Rewiev of Administrative Action. 5th ed.
London: Sweet and Maxwell, 1995.
82. Dubin J. C. Torquemada meets Kafka: The Missapplication of the
Issue Exhaustion Doctrine to Inquisitorial Administrative Procee-
dings // Columbia Law Review. 1997. Vol. 97. Nr. 5.
83. Edley C. F. Administrative Law. Rethinking Judicial Control of Bu-
reaucracy. U.S.A.: Yale university, 1990.
84. Elliot M. The Ultra Vires Doctrine in a Constitutional Setting: Still
the Centras Principle of Administrative Law // Cambridge Law
Journal. 1999. Vol. 58.
85. European Ombudsman/National Ombudsmen or Similar Bodies:
Comparative Tables. Luxembourg: European Parliament, 1995.
86. Falzon F. A. V. The Statutory Powers and Procedures of Administ-
rative Tribunals in British Columbia. The Province of British Co-
lumbia, 2002.
87. Farmer J. Tribunals and Government. London, 1974.
88. Fiadhoe A. Carribean Public Law: Text, Cases and Materials. Great
Britain: Cavendish Publishing Limited, 1996.
182
89. Fletcher G. P. Basic Concepts of Legal Thought. New York: Oxford
University Press, 1996.
90. Forsyth C. Of Fig Leaves and Fairy Tales: the Ultra Vires Doctrine,
The Sovereignty of Parliament and Judicial Review // Cambridge
Law Journal. 1995. Vol. 54.
91. Judicial Review Handbook. 2
nd
edition / Ed. Fordham M. West
Sussex, England, Chistester, 1997.
92. Foster N. G. German Legal System and Laws. 2
nd
edition. London:
Blackstone Press, 1996.
93. Fox W. F. Understanding Administrative Law. 3
rd
edition. New
York: Matthew and Bender, 1997.
94. Friedman L. M. Law and Society. New Jersey, 1977.
95. The Public Interest / Ed. Friedrich C. J. New York, 1962.
96. Fundamentals of American Law / General editor Morrison A. B.
New York University School of Law: Oxford University Press,
1996.
97. Galanter M. The Radiating Effects of Courts // Empirical Theories
about Courts. Boyum K., Mather L. (eds.) New York: Longman,
1983.
98. A Reader on Administrative Law // Oxford Readings in Socio-legal
Studies. Galligan D. J. (ed.). U.S.A.: Oxford University Press, 1996.
99. Galligan D. J. Administrative Justice in the New European Democ-
racies. 1998.
100. Galligan D. J. Discretionary Powers. Oxford: Clarendon Press,
1996.
101. Galligan D. J. Judicial and Non-judicial Supervision of the Admi-
nistration in Central and Eastern Europe. Paris: OECD, 1997.
102. The Danish Ombudsman / Ed. Gammeltoft-Hansen H. Copenha-
gen: Djof Publishing, 1995.
103. Genn H., Genn Y. The Effectiveness of Representation at Tribu-
nals. London: Lord Chancellors Department, 1989.
104. Genn H. Tribunal Review of Administrative Decision-making //
Administrative Law and Government Action: The Courts and Al-
ternative Mechanisms of Review. Richardson G., Genn H. (eds.)
Oxford: Clarendon Press, 1994.
105. Genn H. Access to Justice: Lessons from Tribunals // Reform of
Civil Procedure. Zuckerman A., Cranston R. (eds.) Oxford: Cla-
rendon Press, 1995.
Literatra
183
106. Giddings P., Gregory R., Moore V., Pearson J. Controlling Administ-
rative Action in the United Kingdom: The Role of Ombudsman
Systems and the Courts Compared // International Review of Ad-
ministrative Science. 1993. Vol. 59. Nr. 2.
107. Gifford D. J. Administrative Law (Cases and Materials). Cincinnati:
Anderson Publishing Co, 1992.
108. Gomien D., Harris D., Zwaak D. Law and Practice of the European
Convention on Human Rights and the European Social Charter.
Council of Europe Publishing, 1998.
109. Greenwood I. R., Wilson D. I. Public Administration in Britain.
London, 1984.
110. Harlow C., Rawlings R. Law and Administration. London, 1984.
111. Hawkins K. The uses of Discretion. Oxford: Clarendon Press, 1992.
112. Hazell R. Freedom of Information: The Implications for the Om-
budsman // Public Administration. 1995. Vol. 73. Nr. 2
113. Heyde W. The Administration of Justice in the Federal Republic of
Germany. Bonn: The Federal Government of Germany, 1971.
114. Holland K. M. The Courts in the United States, The Political Role
of Law Courts in Modern Democracies / Eds. Waltman J. W.,
Holland K. M. New York: St.Martins Press, 1988.
115. Ingman T. The English Legal Process. 6
th
edition. Blackstone Press
Limited, 1996.
116. Ison T. G. The Administrative Appeals Tribunal of Australia. Ot-
tawa: Law Reform Commission of Canada, 1989.
117. Jackson R. M. The Machinery of Justice in England. 7
th
edition.
Cambridge: Cambridge University Press, 1977.
118. James R., Senevirane M. The Legal Services Ombudsman: Form
versus Function? // Modern Law Review. 1995. Vol. 58.
119. Justice, Providing Protection: Towards Fair and Effective Asylum
Procedures. London: Justice/ILPA/ARC, 1997.
120. Justice, the Citizen and the Administration and the Redress of Gre-
vances. London: Stevens and Sons, 1961.
121. Kelman S. Regulating America. Regulating Sweden: A Compara-
tive Study of Occupational Safety and Health Policy, 1981.
122. Kolb D. Corporate Ombudsmen and Organisation Conflict Reso-
lution // Journal of Conflict Resolution. 1987. Vol. 31. Nr. 4.
123. Law Enforcement Assistance Administration: National Survey of
Court Organization. Washington, DC: Government Printing Of-
fice, 1973.
184
124. Legomsky S. Specialized Justice. Oxford, 1990.
125. Letowski J., Wiener C. Le controle de ladministration en Europe de
lest de louest. Paris, 1985.
126. Longley D., James R. Administrative Justice. Central Issues in UK
and European Administrative Law. London: Cavendish Publishing
Limited, 1999.
127. Murray J. S., Rau A. S., Sherman E. F. Processes of Dispute Reso-
lution, the Role of Lawyers. U.S.A., 1989.
128. Norway Information. The Stortings Ombudsman for Public Admi-
nistration (The Civil Ombudsman). 1985.
129. Os A. The Norwegian Ombudsman for Public Administration (25
Years of Service), 1988.
130. Peterschuk M. Revolt Against Regulation: The Rise and Fall of the
Consumer Movement. U.S.A., 1982.
131. Pickl V. The Protection on Human Rights by the Office of the
Austrian Ombudsman (Volksanwaltschaft). Arlington, 1992.
132. Pierce R. J., Shapiro S. A., Verkuil P. R. Administrative Law and
Process. 2
nd
edition // University Textbook Series. New York,
Westbury: The Foundation Press. Inc., 1992.
133. Questiaux N., Wiener C. Le Controle de ladministration et la pro-
tection des citoyens. Paris, 1973.
134. Radamaker D. The Courts in France // The Political Role of Law
Courts in Modern Democracies. Waltman J. W., Holland K. M.
(eds.) New York: St. Martins Press, 1988.
135. Rawls J. A. Theory of Justice. Cambridge, Mass.: Harvard Univer-
sity Press, 1971.
136. Review of the Public Sector Ombudsmen in England: A Consulta-
tion Paper. London: Cabinet Office, 2000.
137. Righting Wrongs. The Ombudsman in Six Continents / Eds. Gre-
gory R., Giddings P. International Institute of Administrative
Sciences Monographs, 2000.
138. Sainsbury R., Genn H. Reform of Civil Procedure. Oxford, 1995.
139. Sainsbury R. Administrative Law and Government Action. Oxford,
1994.
140. Sainsbury R. Administrative Review or Tribunal? Conference of
Tribunal Presidents and Chairmen. 22 04 1994. London: Council
on Tribunals, 1994.
141. Schuck P. H. Foundations of Administrative Law. New York: Ox-
ford University Press, 1994.
Literatra
185
142. Schwartz B., Wade H. W. R. Legal Control of Government: Admi-
nistrative Law in Britain and the United States. Oxford, 1972.
143. Serving the European Union. A Citizens Guide to the Institutions
of the European Union. 2
nd
edition. Luxembourg: Office for Offi-
cial Publications, 1999.
144. Shapiro M. APA: Past, Present, Future // Foundations of Administ-
rative Law. Schuck P. H. (ed.) New York: Oxford University Press,
1994.
145. Sharp J. The Administrative Appeals Tribunal and Policy Review.
Sydney: Law Book Co., 1986.
146. Singh M. P. German Administrative Law in Common Law Per-
spective. Berlin: Springer-Verlag, 1985.
147. Smith S., Rodney B. Constitutional and Administrative Law, 1989.
148. Smith S. A., Evans J. M. Judicial Review of Administrative Action.
4
nd
edition. London, 1980.
149. Stacey P. The British Ombudsman. Oxford, 1971.
150. Stanley Ch. Urban Excess and the Law: Capital, Culture and De-
sire. Great Britain: Cavendish Publishing Limited, 1996.
151. Stevens I. Constitutional and Administrative Law. 3
rd
edition. Lon-
don: Pearson Proffessional Limited, 1996.
152. Stott D., Felix A. The Principles of Administrative Law. London:
Cavendish Public Limited, 1997.
153. Strauss P. L. Changing Times: The APA at Fifty // The University
of Chicago Law Review. 1996. Vol. 63. Nr. 4.
154. Sueur A. P., Herberg J. W. Constitutional and Administrative Law.
Great Britain: Cavendish Publishing Limited, 1995.
155. Sunstein C. Factions, Self-interest, and the APA: Four Lessons
Since 1946 // Foundations of Administrative Law. Schuck P. H.
(ed.) New York: Oxford University Press, 1994.
156. The National Ombudsman of the Netherlands: A Brief Introduc-
tion. The Hague: National Ombudsman, 1992.
157. Thompson B. Administrative Justice: Towards the Millennium,
Towards Integration? // Administrative Justice in the 21
st
Century.
Harris M., Partington M. (eds.) Oxford: Hart Publishing, 1999.
158. Thompson B. Integrated Ombudsmanry: Joined-up to a Point //
The Modern Law Review. Vol. 64. Oxford, 2001. Nr. 3.
159. Unger N. Law in Modern Society. New York, 1976.
160. Vile M. J. C. Constitutionalism and the Separation of Powers. Cla-
rendon, 1967.
186
161. Wade H. W. R., Forsyth C. F. Administrative Law. 7
th
edition. Ox-
ford: Clarendon Press, 1994.
162. Weidenbaum M. Business, Government, and the Public. 2
nd
edition.
1981.
163. Wikeley N., Young R. Presenting Officers in Social Security Tribu-
nals: The Theory and Practice of the Curious Amici // Journal of
Law and Society. 1991. Nr. 18.
164. Wikeley N. Burying Bell: Managing the Judicialisation of Social Se-
curity Tribunals // Modern Law Review. 2000. Vol. 63. Nr. 4.
165. Williams S. F. The Era of Risk-Risk and the Problem of Keeping
the APA Up to Date // The University of Chicago Law Review.
1996. Nr. 4. Vol. 63.
166. Woodhouse D. In Pursuit of Good Administration (Ministers, Civil
Servants, and Judges). Oxford: Clarendon Press, 1997.
167. Wroblevski J. The Judicial Application of Law / Eds. Bankowski Z.,
MacCormick D. N. Dordrecht. Kluwer Academic Publishers, 1992.
168. Youngs R. T. English, French and German Comparative Law. Lon-
don: Cavendish Publishing Limited, 1998.
169. / . .
: , 2000.
170. - .
( ). : Ad Marginem, 1997.
171. . . . , 1993.
172. . . :
, 1988.
173. . . // -
.
. ., . ., . . (.)
. ,
1997.
174. . . -
// . . .,
. . (.) , 2000.
175. / . E. A. : ,
2001.
176. . .
. , 1979.
177. . , 1997.
Literatra
187
Teiss aktai
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios. 1992. Nr. 31
953.
2. Lietuvos Respublikos Seimo statutas // Valstybs inios. 1994. Nr.
15249; 1999. Nr. 597.
3. mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Valsty-
bs inios. 1995. Nr. 40987.
4. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybs inios. 2000.
Nr. 742262.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Vilnius, 2000.
6. Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas.
Vilnius, 2002.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir
gyvendinimo statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 742262.
8. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas //
Valstybs inios. 1999. Nr. 13308; 2000. Nr. 852566.
9. Lietuvos Respublikos administracini teism steigimo statymas //
Valstybs inios. 1999. Nr. 13309.
10. Lietuvos Respublikos administracini gin komisij statymas //
11. Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas // Valsty-
bs inios. 1995. Nr. 611525.
12. Lietuvos Respublikos Valstybs kontrols statymas // Valstybs i-
nios. 1995. Nr. 511243; Lietuvos Respublikos valstybs kontrols
statymo pakeitimo statymas // Valstybs inios. 2001. Nr. 112
4070.
13. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas // Valstybs i-
nios. 1994 Nr. 22345; 1998. Nr. 1103024.
14. Lietuvos Respublikos moter ir vyr lygi galimybi statymas //
15. Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staty-
mas // Valstybs inios. 2000. Nr. 501432.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas // Valstybs inios.
1998. Nr. 41(1)1131.
17. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymas // Valstybs i-
nios. 1994. Nr. 1012015; 1996, Nr. 1262938.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas // Valstybs
inios. 1993. Nr. 6120.
188
19. Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo
valstybinje tarnyboje statymas // Valstybs inios. 1997. Nr. 67
1659; 2000. Nr. 18431.
20. Lietuvos Respublikos elektros energetikos statymas // Valstybs
inios. 2000. Nr. 661984.
21. Lietuvos Respublikos gamtini duj statymas // Valstybs inios.
2000. Nr. 89 2743.
22. Lietuvos Respublikos viej pirkim statymas // Valstybs inios.
1996. Nr. 842000; 1999. Nr. 561809.
23. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Mokestini
gin komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs steigimo ir
jos nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 1998. Nr. 1082967.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 533 Dl admi-
nistracini gin komisij darbo nuostat patvirtinimo // Valstybs
inios. 1999. Nr. 411288.
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Vyriausiosios
administracini gin komisijos sudarymo // Valstybs inios.
1999. Nr. 401266; 2002. Nr. 753236.
26. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nuostatai // Valstybs inios. 1995. Nr. 27612.
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Valstybs mo-
ni ir staig vidaus audito // Valstybs inios. 2000. Nr. 892765.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Res-
publikos Vyriausybs 1998 m. rugsjo 8 d. nutarimo Nr. 1088 Dl
Lietuvos Respublikos finans ministerijos nuostat patvirtinimo
pakeitimo // Valstybs inios. 2002. Nr. 723041.
29. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dl Vyriausiosios tarnybi-
ns etikos komisijos nuostat patvirtinimo // Valstybs inios.
1999. Nr. 531709; 2000. Nr. 15387.
30. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas Dl valstybins kain ir
energetikos kontrols komisijos nuostat // Valstybs inios. 1998.
Nr. 17401; 2000. Nr. 792379; 2002. Nr. 401480.
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Nepriklausomos
viej pirkim gin nagrinjimo komisijos veikl reglamentuo-
jani teiss akt patvirtinimo // Valstybs inios. 1999. Nr. 110
3236.
32. Viej pirkim tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs
direktoriaus sakymas Dl Reikalavim Nepriklausomos viej
Literatra
189
pirkim gin nagrinjimo komisijos nariams bei j srao sudary-
mui patvirtinimo // Valstybs inios. 1999. Nr. 982841.
33. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas Dl Lietu-
vos Respublikos auktojo mokslo statymo 8 str. 5 d., 9 str. 3 d., 22
str. 3 d., 5 d. 10, 11 ir 12 p., 24 str. 1 d. 1, 2 ir 5 p., 2 ir 7 d., 42 str. 4
d., 60 str., 61 str. 1 d.,62 str. 1 d. ir 65 str. 1 ir 2 d. atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2002. Nr. 14518.
vos Respublikos Seimo statuto 259 str. atitikimo Lietuvos Respub-
likos Konstitucijai // Valstybs inios. 1999. Nr. 421345.
vos Respublikos ATPK 40 str. pripainimo netekusiu galios ir 251
str. pakeitimo statymo 1 ir 2 str., LR mokesi administravimo
statymo 27 str. 5 d., 50 str. 3 ir 9 d. atitikties Lietuvos Respublikos
Konstitucijai // Valstybs inios. 2000. Nr. 1053318.
36. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dl teisins sistemos re-
formos metmen ir j gyvendinimo // Valstybs inios. 1993. Nr.
701311.
37. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dl teisins sistemos re-
formos metmen (nauja redakcija) ir j gyvendinimo // Valstybs
inios. 1998. Nr. 611736.
38. The Constitution of the Federal Republic of Austria. http://www.
uniwuerzburg.de/law/au00000_.html
39. The Constitution of Denmark. http://www.uniwuerzburg.de/law/
da00000_.html
40. The Constitution of Spain. http://www.uniwuerzburg.de/law/
sp00000_.html
41. The Constitution of the Kingdom of Norway. http://www.uni
wuerzburg.de/law/no00000_.html
42. The Constitution of Portuguese Republic. http://www.uni
wuerzburg.de/law/po00000_.html
43. The Constitution of Finland. http://www.uniwuerzburg.de/law/
fi01000_.html
44. The Constitution of Sweden. http://www.uniwuerzburg.de/law/
sw00000_.html
45. The Constitution of France. http://www.uniwuerzburg.de/law/
fr00000_.html
46. The Constitution of Ireland. http://www.irlgov.ie/taoiseach/
publication/constitution/english/contents.htm
190
47. The Constitution of the Netherlands. http://www.uniwuerzburg.
de/law/nl01000_.html
48. The Constitution of the Federal Republic of Germany.
http://www.uniwuerzburg.de/law/gm00000_.html
49. Administrative Procedure Act, U.S.A. Loislaw duomen baz.
50. Tribunals and Inquiries Act, Great Britain. Smith-Bernal Caset-
rack.
odynai ir enciklopedijos
1. Dabartins Lietuvi kalbos odynas / Red. Keinys St. Vilnius:
Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000.
2. Europos Sjunga: enciklopedinis inynas / Sudar Vitkus G. Vil-
nius: Eugrimas, 1999.
3. Leonaviius J. Sociologijos enciklopedija. Vilnius: Akademija, 1993.
4. Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas,
1999.
5. Blacks Law Dictionary. 7
th
edition. / Editor in Chief Gardner B. A.
St. Paul, Minn, 1999.
6. Duhaimes Law Dictionary. http://www.duhaime.org/dictqr.htm#Q
7. Encyclopedia of Human Rights / Ed. Lawson E. New York: Taylor
and Franci' Inc., 1991.
8. International Encyclopedia of Public Policy and Administration /
Editor in Chief Shafritz J. M. Pennsylvania, 1998.
9. Oxford Advanced Learners Dictionary of Current English. 5th edi-
tion / Ed. Crowther J. Oxford University Press, 1998.
10. The American College Encyclopedic Dictionary. Vol. II. / Ed. Bar-
hart C. L. Chicago: Spencer press, Inc., 1952.
11. The Living Webster Encyclopedic Dictionary of the English Langu-
age / Ed. Pei M. Chicago: The English-language institute of Ame-
rica, 1967.
12. . -. ,
2000.
13. / . . -
. . : , 1984.
Literatra
191
Kiti altiniai
1. Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje 2001 (Jungtini
taut vystymo programa. Socialins politikos grup). Vilnius, 2002.
5. Metin Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri ataskaita 2001.
Vilnius: LR Seimo kontrolieri staigos kanceliarija, 2002.
12. Metin Vyriausiosios administracini gin komisijos ataskaita
2000. Vilnius, 2001.
13. Metin Vyriausiosios administracini gin komisijos ataskaita
2001. Vilnius, 2000.
14. The European Ombudsman Annual Report for 1999. Strasbourg,
2000.
15. The European Ombudsman Annual Report for 2000. Strasbourg,
2001.
16. Respublikos Seimo kontrolieri staiga.
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w3_viewer.ViewTheme?p_int_tv_id=82
3&p_kalb_id=1 Lietuvos
17. Lietuvos Respublikos moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus
tarnyba.
5&p_kalb_id=1
192
18. Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga.
6&p_kalb_id=1
19. Lietuvos Respublikos valstybs kontrol. http://www.vkontrole.lt/
20. Lietuvos Respublikos vyriausioji tarnybins etikos komisija.
http://www.vtek.lt/
21. Lietuvos Respublikos valstybin kain ir energetikos kontrols ko-
misija. http://www.regula.is.lt/
22. Lietuvos Respublikos Vyriausioji administracini gin komisija.
http://www.vagk.lt/
23. Lietuvos teism statistikos apvalga (2000 m. ataskaita), pareng
Teism departamentas prie Teisingumo ministerijos. http://www.
teismai.lt/statistika/apzvalga.pdf
24. German Law in English. A Select Bibliography. http://www.
iuscomp.org/gla/literature/daad93/preface.htm
25. LCD Press Notice 158/00. 18-05-2000. http://www.lcd.gov.uk/
speeches/2000/2000fr.htm
26. Traffic Commissioners. http://www.tribunalsreview.org.uk/
tribreview/etr.htm#part7
27. F. Cardona and S. Synnerstrm, Administrative Law Principles and
Civil Service Standards. http://www1.oecd.org/puma/sigmaweb/
acts/civilservice/civil1.htm
28. What is Regulation? http://www.regulation.org/whatisreg.html
29. Review of Tribunals. www.tribunals-review.org.uk
30. Spain. The Defender of the People. http://tirolphp.highway.
telekom.at/eoi/uk/verfassung_spain_uk.htm
31. Italy. The office of Regional Ombudsman. http://tirolphp.
highway.telekom.at/eoi/uk/gesetz_aosta_uk.htm
32. The European Ombudsman Institute. http://www.euro
ombudsman.eu.int/EuroOmbudsman
33. Belgium. De federale ombudsman. http://www.federalombudsman.
be
34. The International Ombudsman Institute. http://www.lrs.lt/inter/
plsql/www_viewer.ViewDoc?p_int_tekst_id=6854&p_int__tv_id=8
28
35. European Ombudsman Statute. http://www.euro-ombudsman.
eu.int/lbasis/en/statute.htm.
36. Denmark Folketingets Ombudsmand. http://www.ombudsmanden.dk
37. Greek Ombudsman. http://www.synigoros.gr
Literatra
193
38. Spain. El Defensor del Pueblo. http://www.defensordelpueblo.es
39. France. Le Mdiateur de la Rpublique. http://www.mediateurde
larepublique.fr
40. Ireland. The Ombudsman. http://www.irlgov.ie/ombudsman/
41. Italy. Difensore Civico della Toscana. http://www.consiglio.
regione.toscana.it/difensore/index.htm
42. The Netherlands. De Nationale Ombudsman. http://www.
ombudsman.nl
43. Austria. Volksanwaltschaft. http://www.volksanw.gv.at
44. Portugal. Provedor de Justia. http://www.provedorjus.pt
45. Finland. Riksdagens justitieombudsmans kansli. http://www.
eduskunta.fi/fakta/eoa/eoa.htm
46. Sweden. Riksdagens Ombudsmn. http://www.jo.se
47. United Kingdom. The Parliamentary Ombudsman. http://www.
ombudsman.org.uk
48. General Commissioners of Income Tax. http://www.tribunals
review.org.uk/tribreview/lcd.htm#part1
49. Loislaw duomen baz (JAV federalins valdios ir jos valstij lei-
diami statymai, taisykls, teism sprendimai).
50. Smith-Bernal Casetrack (Didiosios Britanijos statymai, taisykls,
teism sprendimai).
194
QUASI-COURTS IN THE SYSTEM OF CONTROL OF
THE LEGALITY OF ADMINISTRATION ACTIVITIES
Birut Praneviien
Summary
In this monograph a new point of view to the possibilities to control the
legality of administration activities and to solve administrative disputes is
developed. Usually, administrative law analyzes the control of legality of
administrative activities that are performed by the courts. In this work, the
attention is focused on the special controlling subject - quasi-court. While
investigating administrative conflicts quasi-court controls the legality of
administration activities and guarantee of human rights protection.
The monograph consists of four parts. The conception and system of
control of the legality of administration activities, peculiarities and
preconditions of administrative disputes, the relation between the control of
the legality of administrative activities and administrative disputes are
disclosed in the first part. The special attention is focused on the problems of
administrative legal regulation and its imputation. The dysfunction of
administrative legal regulation and/or its implementation causes administrative
disputes. The courts and quasi-courts not only investigate the legal conflict
between person and administration, but also control the legality of
administration activities. The control of administration activities is performed
not only by constantly overseeing administration activities, but also
investigating administrative disputes. Genesis of administrative disputes is
determined by the administration activities breaching ultra vires from the one
side and dysfunction of administrative legal regulation from the other side.
This dysfunction arises, when administrative legal regulation does not serve its
purpose - protection of public interest. Epistemological and ontological
obstacles are met while identifying public interest. The public interest is made
a fetish and treated separately from human rights using faulty practice.
Persons priority over state is forgotten.
The conception of administrative justice and diversity of administrative
justice systems; the place of quasi-courts in different legal systems, the general
theoretical and functional paradigm of quasi-courts are presented in the
second part of the monograph. The special attention is paid to the discussion
of diversity of activities trends and organizational structure of quasi-courts.
Literatra
195
This work analyzes the dominant models of quasi-courts - ombudsman and
tribunal.
Courts of special and common competence and certain kinds of
tribunals, commissions, ombudsmen and other quasi-court institutions
successfully control the legality of administration activities and investigate
disputes between person and state in continental and Anglo-Saxon legal
systems.
The quasi-court is on institution rather than court, but it is like a court.
The functional analysis of quasi-courts indicates the external analogy. The
main qualities, which make quasi-court similar to court, are: quasi-court as
independent arbiter investigates administrative disputes, serves as human
rights realization guaranty and controls the legality of administration activities.
However, quasi-court is not a part of judicial power.
The system of quasi-courts is based on compromise: the foundation of
quasi-courts makes preconditions for effective functioning of administrative
justice. The activity of quasi-courts assures qualified, non-judicial investigation
of administrative disputes and reasonable control of the legality of
administration activities. At the same time quasi-courts do not deprive the
possibility to apply to the court concerning the infringement of rights
The third part of the monograph presents the objectivization of control of
legality of administrative activities in Lithuania, the history of Lithuanian
administrative justice and the summary of todays system of administrative
disputes investigation, activities of Lithuanian quasi-courts - Ombudsman
institution and General Commission of Administrative Disputes that have the
most experience in this sphere.
The idea of control of the legality of administration activities was
developed in the time between wars in Lithuania. However, the essential
development took place after the recovery of independence: the specialized
administrative courts and quasi-courts institutions were established. The
structural analysis of Lithuanian administrative justice and practice of the
quasi-courts with the biggest experience - Ombudsman institution and General
Commission of Administrative Disputes, shows that these institutions are
necessary for Lithuanian residents and partly corresponds to the needs of
Lithuanian administrative justice.
Possible developments of quasi-courts system developments are formulated
in the fourth part of monograph. In the future quasi-courts system could
function on several levels:
Hearing of concrete administration arguments;
Analysis of the causes of the origin of administration arguments;
Prevention of administration disputes or violations of civil rights.
Dr. Praneviien, Birut
Pr 24 Kvaziteismai administracijos kontrols sistemoje: monografija.
Vilnius: Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2003.
196 p., 15 paveiksl.
Bibliogr.: p. 177193.
ISBN 9955 563 27 3
Monografijoje nagrinjamos administracijos veiksm kontrols problemos. Tradi-
cikai administracinje teisje alia vairi vidini ir iorini administracijos kontrols
bd iskiriama ir analizuojama teismo atliekama kontrol. ioje knygoje dmesys su-
telkiamas specifin kontrol atliekant subjekt kvaziteism. Jis nagrindamas ad-
ministracinius ginus tikrina administracijos veiksm teistum ir gina mogaus teises.
Monografijoje pateikiama apibendrinta kvaziteism koncepcija, sisteminiu poi-
riu tiriami ir vertinami skirting valstybi kvaziteism funkcins-organizacins
struktros modeliai, atskleidiama administracijos veiksm teistumo kontrols sam-
prata ir sistema, analizuojamos administracini gin atsiradimo prieastys ir j spren-
dimo padedant kvaziteisminms institucijoms galimybs.
UDK 342.5
Birut Praneviien
Monografija
Redaktor Gitana Irnien
Rinkja Rima Tumnien
Maketuotoja Regina Bernadiien
Virelio dailinink Stanislava Narkeviit
SL 585. 2003 06 10. 10,25 leidyb. apsk. l.
Tiraas 500 egz. Usakymas .
Ileido Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, Ateities g. 20, 2057 Vilnius.
Tinklalapis internete www.ltu.lt
El. patas leidyba@ltu.lt
Spausdino AB spaustuv Aura, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas.
Tinklalapis internete www.ausra.lt
El. patas ausra@ausra.lt

Pranevičienė - Kvaziteismai Administracijos Kontrolės Sistemoje

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Pranevičienė - Kvaziteismai Administracijos Kontrolės Sistemoje

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

LIETUVOS TEISS UNIVERSITETAS

You might also like