Kakas kirba jos galvelje, ji

lauk, kol atsiss ant laipt, kad

ityrint t kirbjim. Tai tarsi
mazgas plaukuose: kad ipai
niotum, negali peti kaip vris,
reikia be prievartos, neskubant
atpainioti. Panaiai ir su min
t i mi s: j e i gu s t u m d y s i jas,
suardysi, jeigu ginsi greiiau, jos
isilakstys...
Ma oj i svarsto, k daryt
nordama atnarplioti mintis, jei
namuose nebt laipt. Gal pati
bt kitokia? Gal jai nekilt
mini, kurias reikia atpainioti,
taigi ir laipt nereikt? Gal
bt ne tokia pikta, daugiau
ypsotsi?.. Bt simpati-
kesn?
Isabelle Minire 1961 m. gim
Malyje, uaugo Pranczijoje,
ket veri us met us pral ei do
Kinijoje. Pranczijoje baig
psichologijos studijas, iuo
met u trij vai k mama
gyvena Paryiuje. Skaitymas
ir raymas nuo pat vaikysts
uima svarbi viet Minire
gyvenime.
Isabelle Minire
^lHW(KSIS
I p r a n c z k a l b o s v e r t
Akvi l Mel knai t
baltos lankos
UDK 840-3
Mi253
Ouvrage publi avec le concours du Ministre franais charge de la culture -
Centre National du Livre.
Knygos vertim parm Pranczijos kultros ministerija ir Nacionalinis knygos
centras.
Virelio dailinink
Giedr Lisauskait-Jonuien
Virelio iliustracija: iStockphoto.com
Nuotrauka IV virelyje: le dilettante
Versta i
Isabelle Minire, La premiere marche, 2007
Editions Le Dilettante, 2007.
Published by arrangement with Literary Agency Agence de r Est".
Akvil Melknait, vertimas lietuvi kalb, 2008
Baltos lankos, 2008
Printed in Lithuania
ISBN 978-9955-23-128-8
ISSN 1822-6558
Mano vaikams
Vien vilgsn
Juk dovanot gali lengvai
Ir daugiau meils negu paprastai
(...)
odiai, kuriuos girdi
Kaip kvapai, kuriuos junti
Reiks jiems pasakyti
Juk dovanot gali lengvai
Kiek daugiau meils negu paprastai
Francis Cabrel
Reiks jiems pasakyti
I. FOTOGRAFIJA
Maoji atsisda ant pirmojo laiptelio. Ji kak laiko ranko
se, kuo rpestingiausiai pasideda t daikt ant keli. Kad
galt geriau siirti, grtis. O svarbiausia - nesuga
dinti.
Tai nuostabi fotografija, tikras lobis...
Spindi stulbinama mamos ypsena. Mama spinduliuo
ja. Tarsi vidurvasario saul, ildanti vis kn, glamon
janti ir apvieianti spinduliais... Viskas tampa malonu.
Nespalvotoje fotografijoje jos mama ypsosi taip pa
gaviai, taip viesiai... Isyk apima spdis: i moteris
diaugiasi, kad gyvena, jos ypsena tave tiesiog ulieja.
Tarytum princes, sutikusi svajoni princ. Ii dievika,
jai nemanoma atsispirti.
Maoji didiuojasi savo mama - ji tokia grai, o jos
ypsena taip diugina...
velniu judesiu ji palieia fotografij, pirto galiuku
paglosto, lieia iek tiek, vos vos...
9
O tada... O tada sidrsina: kiek manydama atsargiau,
velnutliai, ltutliai buiuoja fotografij. Ir dar kart.
Ir dar...
Moteris fotografijoje, tebesiypsanti, vis tokia pati vy
tinti, sakytum, pritaria buiniams, mgaujasi jais. Gal gale
viskas teisingai apsiveria - moteris i nuotraukos reikalau
ja, kad ateit ir jos eil. Vis tokia pati diaugsminga ir spin
duliuojanti reikalauja savikai: dabar jos eil buiuoti.
Tada maoji palenkia galvel, atkia skruost ir pri
glaudia prie jo fotografij tik akimirk, kiek trunka bu
inys, paskui ateina eil kitam skruostui. Maoji prasklei
dia plaukus, nubraukia juos atgal, - atjo eil kaktai.
Umerkia akis, nes jos tbt taip pat nori dalyvauti:
vienas akies vokas, paskui kitas. Tada kiekvienas reika
lauja dar po buin, ir dar po vien... Toks aidimas galt
tstis aminai, niekas nuo jo nepavargsta - nei skruostai,
nei kakta, nei akys.
Per pertraukl tarp buini maoji groisi nuotrau
ka - tai netikta dangaus dovana. Sunku ir sivaizduoti...
Stebuklas. U j mergait dkinga aukltojai: btent jai
ov galv nuostabi mintis paprayti vaik, kad kie
kvienas mokykl atsinet mamos nuotrauk. Ir dar
kita, taip pat nuostabi mintis parayti praym ant
popieriaus, padaryti jo kopij ir idalyti tveliams.
Be io popieriaus - tokio reikalingo - maoji tikriausiai
nebt gavusi nuotraukos, mama bt tarusi klast,
palaikiusi praym viena taip gerai suregzt melagysi,
kad jas nesunku bt palaikyti tiesa. O jos mama toki
10
melagysi saugosi: ino, kad yra vaik, kuriais negalima
pasitikti. Kai perskait aukltojos praym, tik paklaus,
kam nuotrauka bus reikalinga. klausim atsakyti buvo
labai keblu, nes aukltoja pra isaugoti paslapt: mamos
neturjo suinoti, kokias dovanas ruoia j vaikai. Bet ir
nieko neprasitarti labai sunku... K sakyti, kai negalima
sakyti nieko? Maajai staiga ov galv: Mes ruoim
staigmenas... O staigmen negalima pasakoti."
Stojo tyla.
Ta tyla buvo labai nejauki: maoji negaljo prisiminti,
k mama mano apie staigmenas. Ar i viso kada nors yra
girdjusi? Kuo ilgiau truko tyla, tuo darsi nejaukiau. Vis
labiau tiktina ir neivengiama darsi mintis, kad mamai
staigmenos tikriausiai labai nepatinka.
Kai galop ji atsak, atrod, tarsi pati tyla per ilgai kal
bjo ir nutilo. Labai keistas spdis.
- inai, turiu visai nedaug nuotrauk... Eik, paie
kosiu.
Tai nebuvo garsus ir tvirtas ne", taiau nebuvo ir
taip"... Maoji nusek mamai i paskos, irjo, kaip
ji atitraukia komodos stali, iima dokument nuo
traukas, riuoja, komentuoja: ita - ne, jos man gali
prireikti..." Ir staiga:
- ita tiks. Taip, man jos nebereiks.
Ir beveik isyk pasigirdo burtaodis:
- Atiduodu j tau.
Atiduodu j tau... odius palydjo judesys, nuotrauka
pateko i vien rank kitas - tai dovana. Pakako vienkart
n
pavelgti fotografij - kuo puikiausia dovana. Ne tokia,
kuri dirsteli stovdamas, tik vien kart ir tik kelias sekun
des... Tokia dovana verta kitokio dmesio... Ir imintingai
pasirinktos vietos, kad galtum geriau siirti. Pirmasis
laiptelis atrod tiesiog sutvertas itam tikslui. Tad kodl gi
ant jo neprisdus?
Ir kodl gi dar kart nepabuiavus nufotografuotos
mamos - tokios avios, tokios diaugsmingos?
Staiga... Triukmas... Auktakulniai, taukintys kera
minmis grind plytelmis, vis artja...
Maoji pasideda nuotrauk ant keli. Modelis jau visai
ia pat, dabar pabuiavimams ne laikas.
- Tu vis dar sdi su ta nuotrauka? Ar nepatinka?
Maoji prietarauja:
- Ne! Man ji patinka!
O tada susiavjusi baugiai priduria:
- Tu grai...
Mamos veidas kakaip pasikeiia: ji, regis, paniro
kit, nepasiekiam, pasaul. Tapo svajinga, atitrkusi nuo
io pasaulio, ikeliavo kitur... Ir balsas pasikeit, jau nebe
toks tvirtas, ne toks skardus kaip paprastai:
- Buvau grai... - atsako. - Tai praeitis.
Ir nutyla. Tyli keistokai, tarsi nort dar kak tarti,
bet tam dalykui pasakyti pritrko odi.
Maajai kyla jaudinantis spdis, kad prieais stovinti
svajinga, tyli moteris - ne tik jos motina, bet dar ir kitas
12
mogus... Tai ir intriguoja, ir malonu. Apima dvilypis
jausmas.
mai mama, atrodo, atgavo pusiausvyr, ir jos balsas
aidi garsiai:
- Nesdk ia, ateik man padti!
Kerai isklaidyti.
Lieka j prisiminimas. Tokios paslaptingos akimirkos
pamirti negalima, ji brangi. Gyvenime bna akimirk,
kai tokie prisiminimai palaiko draugij...
Maoji atsistoja su nuotrauka rankoje ir staiga jai i
sprsta visikai akivaizdus klausimas:
- Kada tai buvo?
- Kas kada buvo?
Balse slypi susierzinimas. Tokiam balsui kaip is sud
tinga atsakyti. Kad gaut drsos, maoji dirsteli nuo
trauk, diaugsming moters ypsen, kibirkiuojanias
akis, ybsini vies...
- Kada ita nuotrauka daryta?
Mama pakelia akis dang, o maoji instinktyviai pa
sijunta tikra kvaia, klausinjanti visoki kvailysi. Juk
tik paklauss gali suinoti, kad klausimo bta labai kvai
lo. O jo neitars, negali nuspti. Atsargus vaikas nieko
neklausinja.
- sidk t nuotrauk krep, nenoriu jos matyti be-
sivoliojanios.
Jokio pavojaus nra. Argi kas palieka brangenyb
voliotis?
13
Staiga ji prisimena broliuk: jei tik jis pamatys fotogra
fij, nors paliesti. Apie tai negali bti n kalbos - gali j
sugadinti, suglamyti, suplyti... Greiiau! Apsaugoti
fotografij, padti saugi viet.
Maoji pradeda kopti laiptais, bet staiga, kai ulipa
kaip tik ant treiojo laiptelio, j sustabdo mamos balsas:
- Jeigu aukltoja mans nepains, pasakyk, kad tai
normalu. Tada, prie tau gimstant, buvau ilgais ir vie
siais plaukais.
Maoji sustoja priblokta.
Ilgi plaukai? Ji stebeilijasi i fotografij, tikrina. Taip...
Kokie gras plaukai... Kaip gaila, kad juos nukirpo.
Dar kart pabuiuoja fotografij. Ar nusipelno tokios
nuostabios mamos?
14
2. APELSINAS
Maoji stovi ant pirmojo laiptelio. Ne, sstis nenori, tik
jau ne toki dien kaip iandien!
Ji nori bti pasiruousi reaguoti, kai ateis laikas, pasi
ruousi padti mamai atlikti bet kur, net pat nemaloniau
si darb. Pasirengusi imti rankas luot, net grind sku
dur. Jei reikia, pasirengusi sutvarkyti broliuko kambar.
Broliuko, kuris visur imto aislus, patalus, popierius.
Jis yra karpymo empionas, jei tik vykt tokios varybos,
tikrai susiluot visus apdovanojimus. Be to, turi tok i
proto varant prot: kai jo abaktyn kas nors tvarko, jis
tuo metu pamau visk vl veria auktyn kojomis. Tas
darbas nueis niekais, bet ji atliks. Atliks dl mamos, atliks
su diaugsmu. Tai maiausia, k gali dl jos padaryti.
Ji usimerkia, kad vl patirt t neapsakom jausm,
kuris upldo j vidurdien. Jis toks apgaubiantis, liliuo
jantis, kad galima bt vis gyvenim jame suptis.
Tai lyg meils potvynis, irdyje taip j jauiate, kad ji
ulieja jus, pakeri. Tai svaigulys.
15
Maoji atsimerkia. Su dkingumu, beveik velniai pa
siiri savo platakas.
Iki iol dl toki platak buvo galima mirti i gdos.
Kaskart, kai jas pasiirdavo, nusivildavo ivydusi tas
nuo rie tabaluojanias lides ir apmaud kelianias
platakas. Ttis jas vadindavo putliomis, bet, regis, tai
visai ne privalumas, greiiau panau trkum. Mama
kritikavo daug atviriau - peik, smerk pirt galiukus,
kiekvieno pirto galiuk: Ar inai, kad apgrauti nagai -
labai negrau?"
Taip, maoji ino, beje, vieai ji niekada savs ir ne
kankina, bet kai niekas nebemato, burna ir dantys lyg
magnetas ima traukti nagus, traukia juos prat. Jie
inyra nukankinti, sunaikinti. Tokie nukankinti, kad pa
sidaro net gda rodyti tokias rankas, reikia kiek manoma
daniau slpti.
O iandien viskas kitaip. Platakos tokios paios, taiau
maosios poiris jas pasikeit. Ji buiuoja savo ranke
les - jeigu ne jos... Tik j dka...
Maoji atsiremia laiptins sien ir vl usimerkia... I
naujo visk regi. Fantastika...
Kai per pietus atsisdo prie stalo alia mamos, prieais
maj broliuk, i ties nebuvo galima justi joki iskir
tinio vykio enkl.
Msos kepsnys viduryje truput raudonas, todl vie
nintelis bdas j baigti, kad nepasidaryt labai bloga, -
valgyti labai greitai, negalvojant. Svarbiausia, negalvoti,
kad rausvas skystis, varvantis lkt i kepsnio, - tai
16
kraujas gyvno, kuris nuudytas tyia, tam, kad bt
suvalgytas. Valgyti spariai, valgyti ir sivaizduoti, kad
lktje nra raudono skysio, o vietoj jo - baltas, pavyz
diui, toks baltas, kaip vanilinis kremas. Taigi, stengtis
neirti lktn, kad tikrasis raudonas skystis neugot
igalvoto balto padao, nebadyt aki ir nesukt pilvo.
Tada kiekvienas ksnis nusikalstamas, o dantys tampa bu
deli, kurie aukojo gyvnus, sjungininkais. Taiau reikia
neburbti ir suvalgyti savo porcij, tokia jau tvarka...
Maoji suiaumoja ms paiu laiku. Vanilinio kremo,
kurio regin stengsi i vis jg saugoti, skonis pamau
m panti kraujo, nuo msininko peilio dri dejuo
janio gyvno msos. tok skon, nuo kurio susisuktu-
mt i pasibjaurjimo.
Bet tai jau baigta. Ak! Lieka tik tirta, puri ko, turinti
milinik privalum, sukelianti tikr tikriausi palen
gvjim: u j galima be slapt mini girti eiminink,
n kiek nemeluojant j pamaloninti.
- Baisiai mgstu ko! - suunka ji.
O varge... Mamos atsakymas nutvilko kaip ledas:
- Suvalgyk dar gaball msos - ji sveika auganiam
organizmui.
- Ai, ne, - suskumba atsakyti maoji.
Ji pridengia lkt ir apsimeta besidominti broliu
ko taukalais. itas sprendimas visada gelbsti: berniu
kas, pamalonintas netikto vyresnls dmesio, ima dar
labiau tarkti, vaipytis. Vis dmesys nukrypsta j.
Tokiomis akimirkomis maelis bna labai mielas, nors
daniausiai kyri.
17
Taiau argi jai svarbus besikeiiantis broliuko veidas?
Pagalvosianti apie j kit kart, dabar atjo laikas valgyti
desert. Ir nusivilti.
Mama padeda ant stalo tris apelsinus. Vien perpjau
na keturias dalis ir paduoda dal broliui, kuris skuba
j iulpti: prispaudia prie lp ketvirt apelsino ir taip
prisiklijuoja plai rykiai oranin ypsen. Apelsino
sultys teka jo rankomis, smakru, ir kuo smarkiau teka,
tuo labiau vaikas digauja. Taip nuoirdiai kvatojasi,
kad nemanoma ant jo pykti.
Maoji stebi, kaip mamos veide ima skleistis yp
sena, bet beveik ikart, akimirksniu j pakeiia vienas
sakinys:
- Su maistu neaidiama.
Broliukui ie odiai spdio beveik nedaro. Jis ir
toliau maivosi, nors jau santriau.
Jei ttis bt ia, papasakot, kad jo vaikystje apel
sinas buvo kaldin dovana. Ai Dievui, tradicijos pa
sikeit, ai Dievui, tio ia nra. Jis ne plepys, taiau
mgsta pasakoti t istorij - kai tik kalbama apie apelsi
nus, jis tarsi pabunda. Pasakoja visada nusiminusiu ir li
des kelianiu balsu, lyg deklamuot atmintinai imokt
eilrat ir bijot j sugadinti keisdamas intonacijas.
Keista mgautis lidesiu, juk galt tiesiog tylti kaip
paprastai.
Dar keista, kad apie tvo nebuvim jai primena apel
sinai, - jeigu jis bt ia, dabar prabilt. Paprastai bna
prieingai: kaip tik, kai jis namie, atrodo, kad jo nra.
18
Mama savo ruotu paima antr apelsin ir pradeda
lupti. Maoji nukreipia vilgsn kitur, truput bijo...
sispokso savo lkt, stiklin, rankius... Nori, kad j
umirt. Niekam tiks bdas: kartais taip yra geriausia
bti pastebtai. Kaip teisjo nuosprendis pasigirsta nei
vengiamas klausimas:
- Nevalgai apelsino?
Maoji dvejoja. Juk tai tik apelsinas, utrukt tik penkias
minutes... Taip, bet kokios bt tos penkios minuts!
Paskutinis apelsinas jos gyvenime buvo tikras pra
garas. Kai tik j prisimena, nukreia iurpas, o ant keli
paslptos rankos i vis jg prieinasi: ne! Tik ne tai!
Rankos turi savo poir, jis nekintantis: lupti apelsin,
j manymu, yra tikra kankyn, kiekvienas suli laelis -
mayi peiliuk kariuomen, pjaustanti ir draskanti jos
od. Maoji sivaizduoja nukankintas rankas, nuskriaus
tas, aizdotas... Ne.
Staiga dvejons isisklaido. irsim, kas bus...
- A jau nealkana.
Bna dien, kai tiesa atrodo iurkti, o melas - daug
elegantikesnis.
- Reikia valgyti vaisi, tai sveika.
Mergait nieko neatsako. Jos rankos spaudia ir palai
ko viena kit, toliau prieinasi: NE!
-Imk!
Ir treias, klastingasis, apelsinas - toks graus pai
rti ir toks iaurus valgyti - nusileidia jos lktje tarsi
soste.
19
Mergait svarsto, kur semtis ryto toliau prieintis ir
drsos nulupti prakeiktj vaisi.
Tas kvaia brolis pasinaudoja proga ir nutyla. Dme
singai ir smalsiai suira j.
Tyla...
- Ar valgysi apelsin? Uteks vaidinti.
Mergait jauia, kaip jos akys apsiblausia. Jeigu tas
Molio Motiejus bt nors kiek draugikesnis, ir toliau
vaipytsi - brolis tai labai gerai sugeba ir niekuo nerizi
kuoja. Bet kur tau. Idavikas mgaujasi reginiu, laukia.
Staiga ji pajunta, kad gailisi, jog nra tvo: jei tik jis
sdt alia, bt jau seniai prarijs jos apelsin, o dabar
skubintsi kilti nuo stalo. enklas bt duotas, mama i
kart, automatikai imt rinkti lktes, o maoji atsipirkt
iklausiusi paprasiausi priekait, koki nors griet
pastab apie sunkius vaikus.
Taip, jeigu ttis bt ia, viskas vykt kitaip. Tai, kad
jo nra, atskleidia jo svarb - kai jis alia, atrodo, kad
nesvarbus. Ji ilgisi tio, staiga pajunta, kad ilgisi... Nie
kas jos neigelbs i itos padties.
- Ar supratai? Valgysi apelsin?
Balsas negailestingas. Tai paskutinis sakymas. Mama
sdi tiesiai, vilgsnis tiesus... O dein ranka pasiekt
jos skruost. Maoji neymiai atsitraukia ir skaiiuoja
iki trij.
Mintyse itarusi trys", netvirtai ir nieko nesitikdama
sako:
20
- Negaliu...
Tyla.
Mergait priblokta savo paios lumo, o broliukas
apstulbs. Mama? Neinia... Ji tyli. Neijudinama.
Maoji supranta, mano supratusi: mama svarsto, kaip
j bausti. Tyla darosi nejauki, veriau j nutraukti, ver
iau ji pasakyt...
- Kaip - negali? Kodl?
- Labai skauda, - atsako mergait.
Ir ji parodo platakas. Kiekvienas pirtelis tarsi mio
laukas, parauds, jau apmirs, o tie mayiai odos lopi
nliai alia nag skausmingi. Gerai suskaiiavus ieina
deimt mio lauk. Uuot, kaip prasta, slpusi, ji neti
ktai parodo, ikelia juos.
Mama iri jos rankas ir nieko nesako. Nei pati
kalta!" Nei pati taip padarei!" Nei tik nesitikk, kad a
ujausiu". Nieko. Vl stoja nejauki tyla.
Atrodo, kad viskas vyksta sultintai... O gal toki aki
mirk intensyvumas sukuria ypatingo ltumo, sunkumo
pojt. Mama paima trei apelsin i dukters lkts ir
padeda savo lkt. N odio.
Tada apsiginklavusi peiliu pradeda lupti apelsin.
inoma, ia ir slypi pamoka: A neatsisakysiu apelsi
no - inau, kas yra skanu." O gal greiiau: A nevais
tau maisto. it vaisi reikia suvalgyti?" Malonumas
ar auka? Jos veido iraika nieko neatskleidia. Galima
pasakyti tik tiek, kad ji rpestingai lupa apelsin.
21
Kai apelsinas lieka be ievels, ji perskiria vaisi
dvi dalis, nurankioja baltas, pernelyg apetito neadi
nanias gysleles. Tada atskiria po skiltel ir idlioja
visas lktje.
Toks elgesys keistas: ji ne valgo apelsin, o ruoia. K
ia sugalvojo? Nori pasilikti vaisi pavakariams? O gal
greiiau nori duoti broliukui ir parodyti jam pavyzd:
tai taip valgomi apelsinai, o ne kvailiojant ir takantis
sultimis.
O gal?.. O gal prisimin vyr ir kruopiai nulupt,
paruot apelsin atidjo jam? Kaip miela i jos puss: pa
rodo, kad myli savo vyr, galvoja apie j ir tada, kai nra
alia, prisimena, koks svarbus vaisius jam yra apelsinas.
Kai apelsinas paruotas, ji padeda peil, servetle nu
siluosto rankas. Vis dar n odio.
Tada...
Maoji tikriausiai sapnuoja - viskas nyksta kaip sapne.
Mama apelsino skilteles deda dukros lkt, i apstul
busi. Ipuia akis: nuluptas apelsinas prieais j, ranka
pasiekiamas. Ji laukia... Viliasi... odiai paveria sapn
tikrove:
- Imk, ia tau.
T akimirk maoji pajunta, kaip irdyje kyla meils
banga. ia man... Tai dl mans ji stengsi...
Tai taip svaigina, kiekviena apelsino skiltel tarsi bur
tas. Dar niekada apelsino nebta tokio skanaus, tokio
dieviko: ji valgo meil. Ir skonjasi... Neskuba, mgaujasi
kiekvienu ksniu - ne kiekvien dien tenka valgyti mei
22
l. T dien, kai tai nutinka, atsiduriate kitoje planetoje,
laikas sustoja, saugote t dien mini kertelje, kaupiate
meils atsargas ateiiai.
Ksdama antr saldaus, kvapaus apelsino ksnel, ji
dkoja, dar kart, ir dar. Kai paskutinis apelsino ksnelis
lyg stebuklingas eliksyras glamonja gomur ir vis kn
i vidaus, sako ai"...
Apelsinas suvalgytas, bet kakas liko. Tai neaprpia
mas dkingumo jausmas.
Nukraustyti stal buvo malonu, popiet pralk lyg
ant lengvuio, puraus debeslio. N vienas nesutarimas
nesipliesk, visi praslydo pro al, igaravo. Pakako vien
prisiminti apelsin.
Ir tai vakaras, ji stovi ant pirmojo laiptelio, laukia...
Tuoj imu valanda jai teikti savo dovan, duoti kiek
manoma daugiau, kiek stengia geriau.
Ji nort paruoti desert, kad ir mama galt gar
diuotis meile, taiau neturi teiss, dar per maa ir per
daug nevikri.
Kol kas mama usimusi - kalba telefonu. Ji labai pyks
ta, jeigu kalbant telefonu jai kas nors trukdo, tada ima
aukti - toks refleksas.
Staiga:
Pypt!
Taip, tai telefono signalas, kai padedi ragel. Ir tu
tuojau - kitas triukmas, kas ingsnis nuaidintis grind
plyteli skambjimas... Taip, enklas. Maoji ima bgti.
23
lumt. Ji isitiesia ant koridoriaus grind.
Lpa kraujuoja, kelis taip pat...
Tikra katastrofa: ant grind - kraujas. Jis varva kartu
su aaromis... Mama pyksta, pyktis ikreipia jos veid,
balsas griaudi kaip dang skrodianti audra. ksniai,
triukmas tokie, lyg vjas luot alin visa, kas pasitaiko
pakeliui. Viskas dta, ia.
O kai smarki, griausminga audra nurimsta, uplsta
jausmas, lyg nuskends laivas bt...
Taiau nra nei papldimio, nei negyvenamos salos,
lieka laiptai.
Sutrikusi maoji sukniumba ant pirmojo laiptelio.
24
3. PASLAPTIS
Maoji net negalvodama atsisda ant pirmojo laiptelio.
Be to, turi k galvoti, k isiaikinti. Galvoje tarsi rkas...
Toks rkas, kaip udanga ukloja vis gyvenim, viskas
pasidaro painu.
iandien sekmadienis, o sekmadienis skiriasi nuo kit
dien. i savaits dien n vienas jos eimos narys neina
i nam, tik ryte miias. Grusi i banyios visa eima
bna namuose. Po vienu stogu. Visus vienus nuo kit
skiria nematomos sienos, kiekvienas lieka savo pusje,
atskirtas.
Maoji veja alin odius, kurie ateina galv, kuriuos
danai girdjo, j danai laukdavo. Tokius malonius gar
sus, kad jie net panas muzik. Arba karto okolado
puodel alt dien. Visi kartu.
Visi kartu... I tikrj taip nra. Visi vienuose namuo
se, kiekvienas sau. Iskyrus tada, kai ateina laikas ssti
prie stalo. Tvas paskubomis pavalgo, kaip ir kitomis
dienomis.
25
Sekmadieniais jis niekur neina, neturi su niekuo pasi
matyti, nepaskyrs susitikim, nebent paskambinti.
Jis turi darbo, das, po galais. Pats taip sako. Taip
aukia, jeigu vaikai triukmauja.
Usidaro darbo kabineto duris, tarsi nebt namie.
Tada visi ji pamirta, o jeigu netyia atsitrenkia j, nu
stemba, tarsi kakas nesibelds bt ujs namus. Bet
taip nutinka nedanai, tik tada, kai jis eina tualet t
akimirk, kai tu eini koridorium.
Nuo jo darbo kabineto iki tualeto - penki metrai, tai
vienintelis sekmadienio pasivaikiojimas. Ne, tvas taip
pat ieina, kai kyla per didelis triukmas ir atgaivina
kiekvieno atmint - primena, kad das, po galais, jis
turi darbo.
Maoji galvoja sau, kad jeigu vien dien nors su kuo
nors tuoktis, pirmas dalykas, kur prie apsisprsdama
suinos, - ar tas mogus niekada nesako das, po ga
lais". Tai bus nekintama slyga. Net jeigu vyrikis bus
labai graus, labai protingas, labai patrauklus ir labai
turtingas, ji bus nepalenkiama.
Taip, bet... Bet jeigu iki to laiko pamiri? Klausia plonas
balselis jos viduje.
Tada maoji pasiada: nepamir. Nei ito, nei nulup
to apelsino, nei vis kit dalyk, net laipt, io paado
liudinink. Ji nepamir. Pasiada ir prisiekia, kad ir kas
bt!
Staiga ji pasijunta ikilmingai. Toks paadas pareigoja,
juk tai ne vien galvoje pravilpiantys ir dingstantys o
26
diai, o veiksmas. Nesvarbu, kad mogus tik pats vienas
j ino.
J apima nuojauta, sitikinimas, kad tai dabar ji viena,
akistatoje su savimi, igyvena labai svarbi akimirk.
Paadas pareigoja ir nuramina. Tai keistas rimtumo ir
lengvumo derinys. Tai jaudina...
Nedaug tetrksta, kad ji pamirt, k galvojo, kai at
sisdo ant laiptelio. Rkas virto debesimi, is kyburiuoja
kakur toli auktybse ir jau nebe taip trikdo, nors maoji
j vis dar prisimena.
Taigi, iandien sekmadienis. Tyliai nusileido vakaras.
Ir jeigu maoji nebt usinorjusi gerti, nebt nutipe
nusi virtuv, likt nieko nesuinojusi, nemaiusi... Bet ji
itroko, usiman didels stiklins alto vandens.
Mama laikosi imintingo proio visada aldytuv pa
statyti butel vandens. Tai puikiausia dingstis j aplankyti
ir neatrodyti, kad trukdai. Ji nemgsta, kad kas trukdyt.
Tai normalu, juk mama turi marias darbo. Bet usinorti
gerti taip pat normalu, dl to galima ateiti ir tuo paiu
metu su ja pasimatyti.
Pirm kart maoji suman nusileisti laiptais tyliai
kaip pelyt, kad tvas neuriaumot: Lakstot laiptais
kaip arkli kaimen! Nemokat nulipti normaliai?" Reikia
nepamirti, kad, das, po galais, jis turi darbo.
Ji beveik taip pat tylutliai tipeno virtuv, kad ne
sutrukdyt.
27
Patalpa buvo tuia. Kitaip tariant: joje nieko gyvo
nebuvo. Vien daiktai.
Lyginimo lenta stovjo ilankstyta. Lygintuvas buvo
ijungtas. Pintinje kpsojo stirta susiglamiusi skalbi
ni. Ant stalo guljo nenuluptos darovs.
Keista. ioje virtuvje per daug daikt ir per maai
moni.
Btent t akimirk mergait pagalvojo, kad mama tik
riausiai ijo ko nors atsineti i kito kambario... Viskas
paruota lyginti, bet niekas neilyginta, viskas paruota
lupti darovms, bet n viena nenulupta. Mama tuoj gr
neina kitais skalbiniais arba kitomis darovmis...
Maoji kol kas pamirta, kad trokta stiklins vandens.
Kaip ji pasiteisins, kad yra ia, kai eis mama? Bet ji ne
grta...
Eina laikas, ji vis negrta...
Maoji jauia, kaip j pamau apima kakas panaaus
baim. Neino, ko bijo, bet nuo to dar baugiau... Ir ta
tyla aplink...
ia kakas vyksta. Kai mama vaikto po namus, tai
ikart pajunti. Jos ingsniai aidi i tolo, igirsti juos gero
kai prie pamatydama mam... Nebent? Tikriausiai bus
nusiavusi batus. Maoji nusiramina. Beveik rami engia
svetain: durys buvo paliktos praviros.
Ten tamsu...
Pamau akys apsipranta prieblandoje. Ant sofos ji i
ri tarsi el...
28
Staiga jai nusirita akmuo nuo irdies, slgimas isi
sklaido - o jo bta daug stipresnio negu pati man. Mama
sdi ant sofos. Paprasiausiai. Bet kodl, po velni, neu
deg viesos? Negali net skaityti, jau per tamsu...
Mergait prieina ariau.
Tada j uplsta kitoks, dar paslaptingesnis, nerimas:
mama ne tokia moteris, kad atidliot darb, mest net
jo nepradjusi ir eit pasdti ant sofos. Ji visai ne tokia
moteris.
Mergait prieina artyn, stengiasi atsikratyti santrumo
ir sdasi alia mamos.
- K veiki? - klausia.
Atsakymo negirdti. Maoji neatlyta.
- K veiki?
Tada mamai isprsta trumpas, tylus juokas, tarsi bt
ilgai j gniauusi ir staiga neikentusi leidusi jam isi
verti. Juokas aius, visai ne toks, koks bna mogaus,
kuriam linksma.
- Nieko! Matai, a nieko neveikiu.
Ir ji vl taip pat nusijuokia. Mergaitei darosi vis ne
jaukiau...
Tada nuskamba mamos balsas. Keistai ramus. Toks
ramus, kad, regis, jau geriau ji imt aukti.
- Kodl? Ar a neturiu teiss nieko neveikti? Kitos
moterys sekmadieniais nedirba, jos eina pasivaikioti,
eina kin, neinau kur dar...
- Nori, eisim pasivaikioti? - silo maoji.
29
- Tokiu metu? Jau per vlu. Be to, kaip atrodys, jeigu
eisim pasivaikioti trise, o tvas tuo metu dirbs? Tam,
kad mons mane palaikyt nale? Ai, ne! Tada jau
geriau likti ia. Vis savait viena ir sekmadieni viena!
Reikia tik priprasti! Matai, man neieina! A taip pat turiu
teis sekmadienius!
Maoji sutrikusi. Ieko sprendimo... Bet i pradi
reikt suprasti udavinio slygas...
Kadangi neino, k sakyti, pasako bet k. I ties bet k:
- Ar tau nuobodu?
- Ar man nuobodu? Cha! Cha! Cha!
Nuskamba toks pats juokas kaip k tik, tik dar garses
nis, skardesnis.
- Na taip, man nuobodu! inoma, kad nuobodu. Man
bna nuobodu kiekvien sekmadienio popiet: nam ruo
a, lyginimas, valgio gaminimas... Beprotikai nuobodu.
Dl to iandien man iki gyvo kaulo griso nuobodiauti.
Daugiau negu iki gyvo kaulo... Kai ateis laikas vakarie
niauti, patys sitikinsite: ivirsiu makaron, bus labai
gerai ir nesudtinga. Kam a suku galv, k pagaminti
valgyti? Kam tai reikalinga? Kam reikia vis sekmadien
lenkti nugar? Kas man i to?
Ji teisi! Kam suka galv? Makaronai labai skanu, i
nam gyventojai j beveik niekada nevalgo. Bt gerai,
kad kiekvien sekmadien mama sitaisyt ant sofos, kad
kiekvien sekmadien jie valgyt makaronus...
- Pastatyk skalbini pintin viet, nes, pati matai,
nieko ir neilyginau. Kai spintose nebeliks tvarkingai
30
sudliot skalbini, gal tada kas nors pastebs, kad a
esu. Kad ir a kakam naudinga... Na, eik!
Balso tonas neskatina ginytis. Maoji pasijunta iva
ryta.
Nenoromis atsistoja... Ir t akimirk pamato kak ma
mos rankoje, kakok suglamyt, kitaip sakant, slepiam
daikt. Mama pastebi jos vilgsn, staiga atgniauia deln
ir parodo suspaust nosin.
- Na ir k? - sako. - Ar neturiu teiss sloguoti?
Ir ikart labai garsiai nusinypia. nypiasi nos
smarkiai, kaip mogus, kuris tbt nori rodyti, kad
sloguoja.
Maoji jauia, kad trukdo labiau negu paprastai. Jos ia
nereikia, be to, ji nieko naudingo nuveikti ir negali...
Nustrusi ieina.
Pamirta paimti skalbini pintin, pamirta... Tiek to.
Pamirta igerti ir vandens stiklin, tiek to...
Jausmas, kad eina per rk, j ltina, tiesiog sustabdo
prie laipt krato.
- Tu vis dar ia?
Maoji pakelia galv. Mama atgavo prast ivaizd ir
prast bals. Niekas neprimena nei tos keistos sekmadie
nio popiets, nei apmaudaus, k tik skambjusio juoko,
nei juolab per smarkiai sugniautos nosins. Maoji jos
taip pat neiduos.
Tai paslaptis. Jdviej paslaptis...
31
4. SRAIG
Maoji sdi ant pirmojo laiptelio. Galva nunarinta ant
keli, ji visa susirietusi.
- Tu dar pikta?
Ji klauso balso, kuris kalba, ir atpasta kiekvien in
tonacij, kiekvien virpteljim. Tas skardus balsas aidi
dar ilgokai po to, kai nutyla. Tu dar pikta?..
Ji pakelia galv i savo slptuvs, vos vos, truput
atsitiesia... Panai sraig, ikiusi galv i kiauto, ma
sinam nuotyki. Smalsi, bet atsargi sraig - o k, jeigu
ten pavojinga?..
- Yra vaik, kurie visada ypsosi, o tu visada pikta!
Ji papurto galv, atsako, kad ji nepikta, visai ne, ir sten
giasi bti panai vaikus, kurie visada ypsosi. Sunku.
Sunku ir skausminga, nes burna persikreipia nuo tikriau
siai nemalonios, tikrai atstumianios grimasos... O vaikai,
kurie visada ypsosi, yra malons pairti, patraukls.
Dl to tie vaikai ir ypsosi - bta ia nuopelno!
32
Ji pakelia akis, pairi mam. Mama tokia aukta,
didel...
Pairi, kaip ji gioja peiais - tai taip - tvirta, pasi
tikinti savimi taip spdingai stovi ilaikydama atstum,
nesileidia nieko, o juo labiau niekieno sutrikdoma. Ji
moka taip keriniai stovti: tiesi, nepaeidiama, pasig
rtina, ir velgti i aukto, i tolo.
Staiga maoji apie niek nebegalvoja. Tik grisi tokia
tvirta, tokia stipria, tokia galinga mama. Tai uola, kalnas,
ji nepasiekiama. i mama visk ino - kas yra gerai, kas
blogai, ino, k reikia galvoti. Ji net ino, kokius jausmus
reikia jausti.
i mama ino, kad vaikas turi bti dkingas tvams.
Toks dkingas, taip smarkiai dkingas, kad turi be joki
pastang su diaugsmu, su malonumu jiems paklusti.
Ji ino, kad vaikas turi jaustis laimingas, diaugtis tur
damas toki mam kaip ji: gebani pasakyti, k reikia
galvoti, k jausti giliai viduje.
i mama ino, kad yra nusipelniusi daugiau negu kitos
mamos. Ji verta vaiko, kuris visada ypsosi, kur smagu
parodyti kitiems.
Ji visk ino, siaubinga, kaip ji visk ino. Jos galia
milinika...
Maoji krpteli. Stebi, kaip ima iurpti rank oda.
Komaras... Ji galvoja apie komar, bijo, kad vakar
vl pasikartos.
33
Ji vl susigia, svarsto, kas atsitikt, jeigu ji neturt
pirmojo, paties emiausio, laiptelio, jei jo nebt ir nega
lt ant jo susigti.
Galvoje vis aidi: Tu visada pikta!"
Ne, ji nepikta, visai ne. Viskas daug paprasiau, tai
taip prasta, kad beveik ramina, palaiko jai draugij. Ji
nepikta, tai kas kita. Ji aikiai suvokia - tai toks lidesys,
kuris j vis uplsta ir palieka beginkl, sutrikusi.
34
5. TUK, TUK, TUK!
Maoji atsisda ant pirmojo laiptelio nesusigusi. Kori
doriuje girdi labai garsius ingsnius: tuk, tuk, tuk! Taip
vaikto tik jos mama, tik jos kiekvienas ingsnis aidi tarsi
plaktuko smgis.
Broliukas nevaikto - tipena, uoliuoja, okinja. Jo
ingsniai aidi labai linksmai arba erzinamai, nelygu ko
kiu metu: tap, tap, tap...
Tvas... Neinia, jis niekada neavi bat su pakulnmis.
Ji susizgrimba, kad neino, kok gars skleidia jos
paios ingsniai. Keista ir nesuprantama: kai kuriais at
vilgiais painti kitus daug lengviau negu pat save. Tik
kai kuriais atvilgiais. Kiti geriau negu ji pati gali girdti
jos balso, ingsni skambes, taiau niekas neatspt, kas
jai nutinka kiekvien vakar gulint lovelje. Niekas. Tai
paslaptis.
Net jeigu mogus stebimas dien nakt, net jei jam
draudiama imtai dalyk, vis tiek jis slapia gali ma
nyti, k tik nori. Ir niekas negali t mini pavogti, net
35
policininkas su automatiniu autuvu, net banditas su
revolveriu, net mama su botagliu.
Tuk, tuk, tuk!
Ji tebesdi nesusigusi ir prisimena, kad turi atlikti
vien uduot: ypsotis. Nenori, kad per vakarien mama
pasakot tiui, jog dukra vis dien buvo pikta. odis
pikiurna" siaubingas, kai visi j taria vietoj vardo, kai
prajuokina vis eim, kai tampa kyriu, vis niniuo
jamu priedainiu: valgyk, pikiurna; itutink savo lkt,
pikiurna; nurink stal, pikiurna... Ir kai reikia manyti, kad
tai labai linksma - juk visi juokiasi.
Ji iri kakur tol ir pratinasi: itempia lpas, labiau
itempia, dar smarkiau itempia...
Tuk, tuk, tuk!
Ji tutuojau liaunasi vaipytis, nenori, kad j uklupt
paiame pratyb kartyje, reikia elgtis taip, tarsi gal
voje nebt jokios minties, jokio sakinio, jokio odio,
net pikiurna", net komaras"... Vaikai, kurie visada
ypsosi, apie niek negalvoja. Ir jie, tie vaikai, taip visus
pamalonina, kad darosi domu, i kur imoko taip lengvai
ypsotis? Kaip jiems pavyksta apie niek negalvoti?
Ji atsidsta: tai, turi imokti dviej dalyk: ypsotis ir
nebegalvoti. Sunku bti vaiku, suaugusieji to nesupran
ta... Pamiro.
TUK, TUK, TUK!
Skambieji ingsniai artja, reikia bti pasiruousiai,
maloniai. Galvoje tuia...
36
Ji susizgrimba, kad nejuiomis susigu ir kaipmat
isitiesia. Paiu laiku.
- O! Tu vis dar ia?
Maoji suavta pakelia galv. Mama tokia grai, to
bula, pasipuousi kaip dama, su nuostabiu ali, plaukai
tvarkingai priglud prie galvos, kvepal aromatas toks
malonus... Sakytum, karalien.
- Kur eini?
- puot! Priirk brol... Ir padenk stal, uuot pikta
sdjusi ant laipt!
Maoji nort pasakyti, kad ji nepikta, visai ne, ir yp
sotis, jei tik pavykt, bet jau per vlu.
Tuk, tuk, tuk... Blizgantys batai jau tolsta, skardus bal
sas garsiai suunka: Paskubk! Griu po valandos."
Ir durys trinkteli. Paukt!
Po valandos... - kartoja aidas. Po valandos? Toji puota
truks labai trumpai... Arba mama nori grti dar jai nesi
baigus, kad pasirpint vaikais? Ji danai sako, kad yra
moter, kurios labiau mgsta linksmintis negu rpintis
vaikais. Sako tai labai garsiai, supykusi. Maoji ino, kad
jos mama ne tokia moteris, visai ne tokia. Ji ne tokia, kuri
danai linksminasi. Tai kodl eina puot?
37
6. LL
Maoji atsisdo laipt viduryje. Nori ibandyti laiptel,
nuo kurio atsiveria kitas vaizdas. Tai nauja patirtis.
Ant laipt ji ne viena, iandien turi draugij. Tai irgi
nauja patirtis.
- Mama?..
Maoji ikart atsiliepia:
- Taip, a ia...
Paima ll ant rank, supa, ramina, sako, kad nieko
baisaus neatsitiko: na jau, na, nieko, tai buvo tik blogas
sapnas."
Netis ll ant laipt pavojinga: jeigu pro al eis brolis,
vl usimanys j paimti, tampys visas puses, o svarbiau
sia, vers sakyti Mama?"...
Taip, bet tai kas: ll jai btinai reikalinga ypsoji-
mosi pratyboms. Mokytis ypsotis be lls reikia daryti
grimasas, kaip k tik parod neperkalbamas, slegiantis
veidrodis. O su lle viskas kitaip.
Ji pasisodina ll ant keli, glosto jai nugar. Ranka ne
juiomis pati suranda vir lls klub taisyt mygtuk.
38
- Mama?.. - sako ll.
Taria od kaip klausim, kur visada yra tik vienas
atsakymas: Taip, a ia..."
Maoji kol kas nesiypso, tikina, kad yra alia, apglbia
ll rankomis, odiais, balsu, vilgsniu. Ramina. O tada
vl spaudia mygtuk ir...
- Mama, a tave myliu! - sako meilus, kerintis balselis.
Ir suavta, uburta maoji nusiypso. ypsosi neva
lingai, be joki pastang. Kaip grau, kai ll tai taria -
kaskart naujas diaugsmelis.
Maoji ino, kad lls viduje yra kakoks mechaniz
mas, kuris itaria Mama?..", kai paspaudi mygtuk vie
n kart, ir Mama, a tave myliu!", kai ikart paspaudi j
vl. Jei per ilgai lauksi, vl igirsi: Mama?.." Tai dirbtinis
diaugsmas, bet vis tiek diaugsmas.
Ji viliasi, kad daug treniruodamasi imoks ypsotis
tikriems, gyviems monms. Lls jai nebaisu, pratybos
velnios. Ji pradeda i naujo: smoningai stebi, kaip l
pose pamau atsiranda, isiskleidia ir blsta ypsena.
Mokosi.
Tap, tap, tap...
Koridoriumi tipenanio broliuko ingsniai nuaidi kaip
pavojaus signalas. Neliesti mygtuko, uiaupti ll, an
traip... Ji suspaudia ll glbyje, paslepia.
Broliukas dar nerado lls slptuvs po didele pagalve,
kpsania ant sesers lovos. Taiau iekojo... Jis nelabai
sumanus. Nuo tada, kai gim, daro paang, bet dar ne
labai protingas. Kartais nordama pradiuginti, maoji
leidia jam paimti ll rankas ir vien kart, tik vien,
39
paspausti mygtuk. Ll kreipiasi j Mama?..", o jis
baisiai digauja. Juokinga.
Kartais brolis usimano bti lls ttis. Jau nebe taip
juokinga. Tai nesivaizduojama, nepakeniama. Tada ji
labai ltai aikina, nes jis sunkiai supranta: lls ttis buvo
labai geras, protingas, besiypsantis ir simpatikas, deja,
jis mir, tai lidna.
I ties lls ttis visai nemir, o keliauja. Laukiama,
kol jis sugr, uims savo viet, bet gal niekada ir negr,
jo darbas keliauti, taigi...
Taigi maoji dar kart klausia to paties, o atsakymo
kaip nra, taip nra: kok darb dirba jos paios ttis?
Kit vaik tvai dirba pasitikjim kelianius darbus.
Vienas patininkas: jis aprpina laikais; kitas duonos
kepjas ir pardavjas: aprpina duona; dar kitas - moky
tojas: aprpina nam darbais, dar kitas - vaistininkas: jis
aprpina vaistais. Taip pat ir mamos, nieko ia sudtingo.
Kai mamyt dar neturjo vaik, buvo medicinos sesuo:
virkt vaistus. Dabar aprpina valgiu ir retsykiais -
vienu kitu pirmyn atgal".
Taiau ttis? Niekaip nesuinosi, kuo jis usiima. Ieina
anksti ryte neinas lagaminliu. K jame slepia - neinia,
j atidaryti draudiama.
Kai bna namie, usidaro darbo kabinete ir negalima
jo trukdyti: jis turi darbo, das, po galais. Kabinete
vieni popieriai, snys popieri - neinia, kas ten. Tie
popieriai jam labai svarbs, tai vienintelis dalykas, kur
gali numanyti. Bet kodl svarbs, su kuo susij? Paslap
40
tis. Kai ji paklausia tvelio, kok darb dirba, jis atsako,
kad sunku paaikinti ir ji dar per maa suprasti. Ji mano,
kad ttis aprpina popieriais, bet neino, nei kam jie
skirti, nei kam naudingi. Maoji atsidsta. Kartais jai
atrodo, kad ttis niekam nenaudingas. Tai siaubinga.
Tarsi ttis tik apsimeta turs darbo, kad niekas jam ne
trukdyt.
Tuk, tuk, tuk!
Atmintyje vl msteli nepakeliami komaro reginiai,
maoji suvirpa ir susigia.
Tuk tuk! Tuk tuk! Triukmas jau nebe toks pats: mama
lipa laiptais. Maoji atsitiesia, prisimena, ko moksi su
lle, ugniauia kvpavim.
- O, tu ia? Isirinkai kit laiptel?
Mamos balsas ramus, pasitikintis. Maoji pasuka veide
l j ir pajunta staig, nenumaldom drsos plipsn:
- Mama?.. - sako ji.
-K?
Tada ji droviai, lp kampuiais idrsta tarti:
- Mama, a tave myliu!
- Nemgdiok savo lls! Tai juokinga.
Ji gteli peiais ir ukopia kelis likusius laiptelius.
Maoji veltui atsigria: mama jau dingo i aki.
Nemgdiok savo lls... Kaip mama sugeba atspti
dalykus, apie kuriuos ji pati beveik nenutuokia? Maoji
gerai ino, kad mint pakio ll, bet, jos galva, is pri
sipainimas - drsus poelgis, vertas atlikti bandymas,
norint pamaloninti mam. Norint bti jai simpatika.
41
Kai mamai koks nors mogus patinka, ji sako, kad jis
simpatikas.
Maoji norjo bti simpatika, bet tai suvokia, kad tik
mgdiojo ll. Apgailtinai juokinga.
Jai gda, labai gda...
Mama ne toks mogus, kuriam galtum sakyti a tave
myliu", - tai atrodo beveik grubu. Kad toks sumanymas
aut galv, reikia bti labai kvailai. Broliukas apie tai n
nepagalvot. Ne toks jau ir kvailas... Be to, simpatikas.
Tap, tap, tap...
tai ir jis: lipa laiptais, sustoja ties ja ir godiai iri
ll. Sesut itiesia aisl, pasislenka ir leidia jam atsi
ssti ant laiptelio. Jis isitaiso alia.
Maoji parodo, kur lls nugaroje paslptas mygtukas,
kad pats galt spustelti. Mama?.." - sako ll, o jis
labai digauja.
Tada duoda jam enkl, kad spustelt dar kart; jis
susiavjs - pirm kart jam leista. Brolis dar kart pa
spaudia mygtuk, klauso lls prisipainimo Mama, a
tave myliu!", o jo ypsena tiesiog vyti.
- Dar! - prao.
- Gerai...
Ji gerairdikai sutinka. Ll atkerta - juk tai tik daik
tas...
O daiktai neturi nei tv, nei mam. Apgailtinai juo
kinga.
42
7. VAMZDELIS
Maoji nesdi ant pirmojo laiptelio. Dl vieno prietaro.
Kiti mano, kad dl pirmojo laiptelio ji vis dien, taip pat
vakare prie stalo, bna pikta...
Atsisdo paiame laipt viruje, ant paskutinio laipte
lio. ia nebe taip aikiai girdi triukm i apaios, taiau
klausosi, ir bus pasiruousi, kai mama pakvies. Mama
nepakenia laukti: kart paauktai reikia isyk ateiti,
nes... Nes, kaip sako ttis, ji turi smagi rank. Tas garsas
panaus lauko dur trinkteljim, kai mama jas udaro.
Paukt! Paukt! Tarsi du kartus i eils udaryt duris.
Ttis tai vadina pirmyn atgal".
Po pirmyn atgal" perti skruostus ir akis. Reikia steng
tis neverkti, nes tada kyla pavojus gauti dar kart.
Baisiausia yra ne skausmas, o akimirka prie pat t
pirmyn atgal", kai ranka dar neprisiliet, - tada baisiau
sia pamatyti mamos veid - gras karaliens bruoai
mai persimaino, lyg kakas bt paverts j rupe.
Milinika, labai stipria, galinga, klaikia rupe. Akys
43
pasidaro siaubingos, regis, tuoj ioks i kaktos, isprogs.
Regis, nori j sudeginti, sudraskyti, sutraikyti.
Ne, nereikia prisiminti komaro, tai draudiama! Dar
vienas prietaras: tai gali paskatinti ji inakt pasikartoti.
Tuk, tuk, tuk!
Ji pastebi, kad, kol galvojo apie pirmyn atgal", ne
juiomis susig. Atsitiesia, tada ikart vl susirieia:
niekas nemato, nebent kas nors ims lipti laiptais.
Vis pirma, ji nepikta, antra, ne vis dien sdjo ant
laipt, sitais ia vakarop ir lauk, kol mama paauks
dengti stalo. Maoji visada bna pasiruousi ir skuba pa
dti, kaip tai daro paklusns vaikai, kurie visada ypsosi
ir kuriuos su pasididiavimu galima vestis mones.
Tiesa, kartais ji bna labai usimusi ganydama galve
lje mintis, todl neigirsta pirmojo kvietimo. Jai gda...
I anksto ruotis, bet nesugebti laiku atsiliepti. Jai taip
gda... T pirmyn atgal" ji nusipeln.
Ji itempia ausis. Ne, dar ne. Tai broliukas takosi vo
nioje, mama su juo aidia: nedaug, ne ilgai, bet vis dlto
truput aidia. Kalbasi. Glosto jam skruost, plaukus...
Buiuoja. Pasisodina ant keli.
Mama labai didiuojasi tuo broliuku. O jam, vargeliui,
tikrai nepasisek - juk berniukas. Jam tarp koj kyo toks
vamzdelis. Tai nelabai grau.
Maoji suvokia, kad jai pasisek, o nedaug trko... Tas
vamzdelio galiukas atrodo gana nepatogus. Ji svarsto,
44
kaip berniukai vaikto su tokiu daiktu tarp koj, - tik
riausiai labai nepatogu, kliva. Jai i ties pasisek, kad
gim be tokios ataugos. Panaios sliek. O mama juo
labai didiuojasi... Ttis taip pat.
Dl tio jai viskas aiku: tikriausiai j paguodia tai,
kad eimoje dar vienas mogus turi toki pai negali,
kaip jis. Ttis...
Ji spja, kad vamzdelis auga taip pat kaip ir rankos,
kojos ir visa kita. Taigi, ttis... Vargelis. Kai supyksta,
sako bjaurius odius - das, po galais, prakeiktas tas,
prakeiktas anas, eina ikt; mto ant ems daiktus, kurie
j nervina. Gal btent dl to. Gal jam perti, gal nervina
ir jis labai nusimena, kad negim moterim.
Jos geriausia draug eraldina ino daugyb dalyk ir
patikino, kad tas vamzdelis reikalingas vaikams daryti:
vyras kakokiu bdu spraudia t daikt moters pilv
ir i jo pabyra mai grdeliai, kurie vliau moters kne
virsta kdikiu. Tai labai domu. Ir labai paslaptinga.
Mama yra sakiusi, kad nordami daryti vaikus, ttis
ir mama apsikabina ir labai smarkiai suspaudia vienas
kit... Bet ji niekada neminjo to vamzdelio. Taiau ma
oji beveik tikra, kad jo vaidmuo labai svarbus. Nort
daugiau apie tai suinoti.
Viena yra tikra: mama broliuk lepina, rpinasi juo.
Ne vis laik, bet danai. Maoji turi savo teorij, kuri
puikiausiai pasitvirtina: mama nori paguosti maj bro
l dl to, kad jis berniukas, dl to ir tpioja aplink, kad
jis pamirt nemalonum. Kai eimoje vaikas serga,
45
danai j lepina labiau negu kitus. Kadangi berniukai,
taip sakant, serga nuo pat gimimo, nesvarbu, kad j liga
normali, tvai jiems bna atlaidesni. Ir velnesni.
Maoji patenkinta, jauiasi protinga. Niekas nepaai
kino, pati visk suprato.
Jai smalsu suinoti, kok btent vaidmen atlieka vamz
delis. Ir iek tiek rpi, kaip jis patenka mamos pilv. Ji
pasikelia megztuk, iri bamb ir jai vis tiek smalsu...
Ji kako nesupranta. Kaip suinoti?
Klausti tio bt baisiai nejauku, nes ir jis kamuoja
mas tokio paties vamzdelio.
Klausti mamos? Apie tai negali bti n minties. Ji ne
ino dl ko, taiau nujauia: tikr tikriausiai susilaukt
pirmyn atgal". O gal net blogiau. Bt proga itraukti
botagl, kuris naudojamas tik smarkiai prasikaltus, kai
reikia krsti, kad prisimint". Tiesa, botaglis i ties
kreia. Net ir nustojs plakti dar tebekreia. Kitais atve
jais pakanka pirmyn atgal", o botaglis bna paslptas,
toli nuo aki... ir nuo vagi. Mama mano, kad maoji
galt j pavogti. Ttis mano t pat, k ir mama, jis ne
prats galvoti kitaip negu ji.
Tad kieno pasiteirauti, kaip veikia tie vamzdeliai ir
kaip moter pilvuose uauga keistos plantacijos? Aukl
tojos? Ne, ji turbt visk perpasakot mamai. Kaimyn?
Tas pats, jie visk perduot.
Staiga... nuvitimas! Tokius dalykus tikrai ino gydy
tojas...
Kai namus maosios apirti ateina gydytojas, mama
nelieka jos kambaryje, tik kai jis leidiasi laiptais, paklau-
46
sia: Na kaip?" Tiesa, mama nori pakeisti gydytoj, iban
dyti nauj, kuris k tik atsikraust... Ir tikras stebuklas! Tai
gydytoja, moteris.
Taiau kyla ioki toki sunkum: gydytoj namus
kvieia tik tada, kai maoji sunkiai serga ir negali atsi
kelti i lovos. K gi, reiks palaukti...
Taiau sprendimas rastas: aikus, iradingas, kuo pui
kiausias. Maoji digauja, atradimas j stulbina... Taip,
kad net ypsosi. Kaip tik t minut, kai laiptinje pasiro
do mama, veidel nuvieia plati, didiul ypsena. Buvo
taip pasinrusi savo mintis ir netikt sprendim, kad
neigirdo ingsni ant laipt.
- Ar man taip ypsaisi?
Maoji linksi galv. Sakyti taip" reikt mel, linksti
galv siningiau.
- O, kad daniau taip nutikt, - prataria mama.
Ir atsidsta...
47
8. REGJIMAS
Maoji susirietusi guli savo lovelje.
Girdi kak ritmingai lipant laiptais: tuk tuk tuk
tuk...
Rykja, aikja komaro vaizdiniai... Tuk, tuk, tuk -
garsai tokie panas, bauginantys... Ji susirieia kamuo
liuk.
Durys atsidaro ir...
- Jau atsigulei? Matai, kai nori, gali... Gerai, daugiau
nebedek viesos. Dabar miegok.
Tarsi nusprendusi galtum umigti... Tarsi tam, kad
umigtum, utekt paklusti... Yra tv, kurie patys nie
kada nebuvo vaikai. Maoji nestengia sivaizduoti ma
mos visai maos, maulyts, nesavarankikos... Tai ne
manoma. Ji regi pabaisik ma mergyt. Milins gio,
direktors veido, imperatoriens eisena...
Nemanoma umigti vien todl, kad kak pamalonin
tum, net jei tas kakas karalien. Bet galima apsimesti.
Maoji usimerkia, o mama uveria duris. Paukt! Gar
48
sas, sakytum, panaus vien paprast pirmyn". Taip
ttis vadina viengubus antausius, kurie skiriami po vien
ir itinka be perspjimo. Paprastas pirmyn" bna gaiva
likas, i anksto neapmstytas ir be padarini. Vos tik nu
tinka, laikomas vykusiu: neatidliojant, nepersekiojant,
byla isyk bna baigta. Pagal bausmi lentel paprastas
pirmyn" skiriamas apvertus stiklin, pasakius od kit
per daug. Paprastas pirmyn" beveik beskausmis, tik vos
vos nukreia. Jo nelydi bauginantys vilgsniai, isprogu
sios akys nei toks persikreips veidas, kok ivydus visu
knu perbga pagaugai. tai kodl du paprasti pirmyn",
net suduoti ikart vienas po kito, niekada neatstos vieno
pirmyn atgal".
Maoji laukia: arba mama pirt galiukais leidiasi
laiptais, arba stovi u dur... Nesuprasi. Bna vakar,
kai apima labai stipri pagunda vl udegti vies ir i
vaikyti tamsoje mirinjanius elius. Dar gali apimti
neveikiama pagunda pavartyti knyg su paveikslliais,
vilgsniu pasinerti graius gamtovaizdius, tokius dai
lius pieinius, kur kiekvienas puslapis prilygsta kelionei.
Persikelti kitur. Gyvenime bna vakar, kai labai norisi
persikelti kitur, ypa kai esi lovelje susiriets vaikas. Bet
kas tai prisimena?
Maoji spiriasi pagundai. Kas vakar vis lengiau atsi
laiko. Nra sitikinusi, ar tai gerai, taiau tikra, kad tada
turs maiau nemalonum. Juo greiiau nesiginydama,
negudraudama paklsta reikalavimui, juo smarkiau j
persekioja komaras.
49
I anksto apsisprendia, kad ir kas nutikt, viesos ne
bedegs. Jeigu mama tyko pro dur ply prasiverianio
spindulio, liks patenkinta dukra, jos paklusnumu.
Tyla... Tada rodosi, kad duslus tuk tuk leidiasi laiptais
tarsi vagis, tykinantis pirt galiukais, kad jo nesuiupt.
Pasisek, laiptai girgteli. O paskui nieko, ji nebeigirsta
jokio garselio. Juodutl tyla. Maoji isirieia lovoje, i
tiesia kojas ir rankas, tarsi knas staiga leist sau uimti
vis jam priklausani viet.
Tada prasideda mayts slaptos apeigos, ji tyliai min
tyse suka filmuk. Prabga fantastiniai vaizdai, rinktiniai
jausmai... Kiekvienas dalykas jau apsitryns, ritualinis. Ji
pati ir aktor, ir irov, ir reisier, ir scenarijaus autor.
Vienu metu ir kuria, ir iri film.
Kambario durys prasiveria taip tyliai, kad vos girdti
tylutlis klakt". Nemiegi, maute?" - klausia toks vel
nus, dainingas balsas, kad prisiektum, jog kalba kerinti
maoji undinl.
Apavta maoji atsako, kad dar nemiega ir visa irdi
mi lauk vienios. Tada prie lovos prieina mamyt, maoji
pasislenka ir palieka jai vietos, kad ji atsisst arti arti...
Tada jauia, kaip mamos ranka ieko jos delno, randa,
suima ir laiko. Jauia, kaip kita mamos ranka klaidioja
jai po plaukus, glosto veid. Oda junta mamos kvpavi
m, jauia, kaip prie kaktos, skruosto priglunda jos lpos.
Girdi velnius mamyts odius, undinls bals.
50
Mamyts glamons ir buiniai kartojasi. Tada mao
ji atsisda lovoje, kad mama galt j apkabinti, vis
priglausti prie savs. Pabuiuoja mam, apglbia per
trumpomis rankelmis, padeda galv ant peties ir usi
merkia.
Mamyt taria burtaodius, kaip brangenybes eria
odius, vienus graesnius u kitus, graesnius u j
ros kriaukl", graesnius u klajokl", labai ramius ir
gyvus, linksmus odius. A tave myliu, a tave myliu, a
tave myliu, brangute mano, maute mano, mano mylimiausia
mergaite. ituos tokius avingus odius ji ia pat sugal
voja, ia pat itaria...
Mama j vl buiuoja, linki labai ramios nakties ir i
lto traukiasi nuo lovos. Klakt!
Regjimas isisklaido, filmukas baigsi, staiga visk
vl ugoia tikrov: tai tik pramanas, mergyte, dabar
pasistenk umigti!
Nemanoma misija. Sapnuoti nemanom sapn... Sap
nuoti taip rykiai, igyventi iki paskutinio udangos ply
imo, iki iauraus, eidianio nubudimo, kas vakar
sapnuoti ir kas vakar i jo nubusti. Neviltis.
Maoji permirkusi. I jos liejasi upeliai, ji tyli. Potvynis.
Per daug vandens tose akelse. Joje susikaup per daug
vandens ir dabar be paliovos tyliai teka.
Ji nebebijo komaro, daugiau nieko nebebijo. ino,
kad tarp dviej antpldi j apims miegas ir bus labai
51
gera leistis neamai, tarsi rankos pakelt ir net toli toli
nuo ia... Tada viskas baigsis, nebeliks n vandens, nieko
daugiau.
Gamtovaizdis, jros kriaukl, klajokl... Mintyse taria
graiausius kada nors girdtus odius.
Jros kriaukl, klajokl... Ji slysta, skrenda... Baigsi.
52
9. ERZELIS
Maoji atsisdo ant pirmojo laiptelio, ia ji geriausiai
girdi i virtuvs ir svetains sklindanius garsus. Tokiu
metu ten sujudimas, kakas vyksta...
Ttis gro anksiau, kad iklausyt inias. Tegyvuoja
radijas! Tai jam reikia dkoti u nauj vj, atrodo,
kad jis duoda peno pokalbiams, jiems kvepia daugiau
gyvybs negu paprastai. Mama kelia bals dl menknie
kio vos tik ima kalbti apie tai, k girdjo per radij, o
tuomet pamirta barti vaikus - juk nemanoma ant vis
pykti vienu metu.
Ttis atrodo ne toks tolimas. Paprastai sudaro spd,
kad tik usuko sveius ir nelabai drsta veltis pokal
bius ar isakyti savo nuomon. Atrodo net susidomjs,
o spdingiausia tai kas: ttis komentuoja! Paprastai jis
pritaria arba tyli.
Maoji tiksliai neino, kas vyksta. Gana miglotai suvo
kia, taiau tai jai atrodo nuostabu. Tai, kas veidus padaro
gyvybingesnius, negalt bti visikai bloga...
53
Ji nusprend daugiau neklausinti. Per sudtinga ai
kinti vis i naujo...
Yra du tv tipai: tie, kurie galvoja, kad vaikai per
kvaili, kad suprast, ir tie, kurie mano, kad patys tam
tikr dalyk nesugeba ar tiesiog nesiryta paaikinti. Jos
mama ir ttis puikiausiai priklauso abiem tipams. Ttis,
kai tik turi k nors paaikinti, i karto net nepabands
nuleidia rankas. Lidna taip ikart pasiduoti...
Kai nra paaikinimo, ini suteikia pastabos. Paskui,
jei nori suvokti pat dalyk, reikia stengtis visus duome
nis susieti.
I kur tas sambrzdis pastarosiomis dienomis? Mama
pati neinodama an vakar prasitar:
- Viskas dl t student!
O k gi daro tie studentai? Ttis pasak aikiai:
- Studentai kelia erzel.
Maoji ne visai supranta, k tai reikia, bet skamba
gerai, patraukliai.
Bti studentu atrodo smagus dalykas: iame odyje
yra kako ventiko, diugaus draugikumo nuotaikos,
linksmumo, gyvybingumo - tai irgi patrauklu.
Maoji toliau sdi ant pirmojo laiptelio, pati nepastebi,
taiau lieka nesusigusi. Svajoja apie savo ateit...
Prisimena, kad troko bti mokytoja, bet tik todl, kad
neatjo galv kit mini. Vliau miglotai pagalvodavo,
kad taps duonos kepja ir pardavins pyragus, kol igirdo
savo kvartalo duonos pardavj skundiantis: kai dirbi
54
darb, turi labai anksti keltis. Maoji tutuojau atmet i
mint: jeigu reiks anksti keltis - ne, ai, keltis jau ir taip
sunku... Kadangi pyrag nepardavins, maoji m galvoti
apie darb policijoje. ia gint mones nuo vis linkini
bloga, bet ji nevikri, todl m bgtauti, kad nesugebs
gerai valdyti ginklo... ir gali supainioti taikin. Po to svajojo
tapti gydytoja ir aikinti sergantiems vaikams, kaip daromi
kdikiai. Gydytojo apsilankymas j greitai pagyd nuo ito
noro: prisistat senas, labai pavargs ponas, atrod, kad
jis vis laik nuobodiauja; o naujas gydytojas - gydytoja,
moteris, vis dar nebuvo apsilankiusi. Ar kada nors ateis?
iandien ji atrado savo keli: bus student. Kad galt
kelti erzel. Ir dl vis kit dalyk. Diena i dienos rinko
rodymus, patvirtinanius jos pasirinkim.
Ji kartoja:
1) Studentas visada bna gatvje.
Tai labai patrauklu. O jeigu lyja? Na ir kas? Reikia
inoti, ko gyvenime nori.
2) Studento plaukai ilgi.
Daugiau niekas negals kabintis prie jos plauk ku
petos, kuri mama vis grasina nukirpti eiuku. Tai bus
profesinis enklas.
3) Bdamas studentu nieko nepasieksi.
- Ir ko jie pasieks? - klausia ttis.
- Ninieko! - atkerta mama.
Nieko nepasiekti - maoji n neino kodl - skamba
labai maloniai.
4) mones labai domina, k studentai daro, tai kas
dien kalbama per radij.
55
Tvai bus patenkinti, kad ji usiima domiais dalykais.
5) Pabaigoje tai, kas geriausia - studentai kelia erzel.
Maoji iri atvir deln, nes visus vardinamus punk
tus skaiiavo ant pirt. Penki... i veikla turi penkis
privalumus. Nusprsta: ji bus student.
Toks paaukimas tveliams turt patikti, taiau kar
tais jiems kyla toki keist prietaravim, kad galima
ir suabejoti. Kakas jai kuda, kad dabar veriau laikyti
sprendim paslaptyje. Neaiki nuojauta...
Staiga maj apninka bauginanti abejon. Viskas pa
kimba ant plauko - o ar ji sugebs kelti erzel?
56
10. SUGRIMAS
Maoji atsisda ant pirmojo laiptelio jausdama didel
palengvjim. Itisas dienas sivaizdavo i akimirk. Ji
ilgjosi laipt.
Kai k tik ilipusi i autobuso pamat mam, pasijuto
labai keistai... Jeigu esate toli nuo mogaus, apie kur
danai galvojate, tas mogus tampa tarsi sivaizduojamu,
ir kai staiga vl su juo susitinkate, kai bnate alia, mai
jis tampa tikras. Tai sukreia. Dabar regite ar kuriate nebe
vaizdus, panaius sapnus, bet tikrov ir nebegalite jos
itrinti, o tada pagal savo sumanym atkurti i naujo.
Ir susitikimo akimirk ji sivaizdavo anksiau...
Visas akimirkas sivaizdavo. Priekyje - mama, susir
pinusi, ar dukrai pavyko kelion, ar ji patenkinta vie
nage, komentuoja pastebtus jos pokyius - tu paaugai,
degei, puikiai atrodai... - ir visa kita. U jos visas puses
okinja broliktis, nori paneti lagamin, pliurpia viso
kius niekus, stengiasi pasirodyti domus nepastamiems
monms ir suavti stovyklos priirtojas, iki aus
57
isiieps, didiuojasi, kad yra jos brolis ir laukia kom
pliment. Galiausiai ten bt tvas, turbt labai santrus,
bet ir sijauts dukters sutikim. Ji pajust tai i jo vilgs
nio, klausim, dmesio... Ir vl diaugtsi, kad sugrimui
pasirinko btent i dien: toki, kai ttis niekur neina.
Jam bt proga sekmadien ieiti i nam. Lengvai, ele
gantikai net lagamin: jo rankose jis tapt besvoris, dl
to i jos aipytsi, sakyt, kad plaukiojant jos raumenys
netapo tvirtesni ar kak panaaus, kaip nors j erzint.
Ar kiti vaikai elgsi taip pat? sivaizdavo susitikim
su tvais, kr filmus, prasiman scenarijus? Autobuse
alia jos sdjo maa mergait, kuri vis keli nesiliov
pasakoti vienos ir tos paios istorijos, prasidedanios tuo
paiu sakiniu Kai vl j pamatysiu..." Bet ji kalbjo apie
savo katin, buvo labai jo isiilgusi.
Vis pirma ivydo mam, kaip ir tikjosi. Taiau ji at
kio maajai skruost pabuiuoti, o tai netikta. Mergait
buvo pamirusi, kokia aukta, priblokianti, bauginanti
jos mama. spdio paveikta vos idrso lengvai, pasku
bomis paktelti mamai skruost. Atrod, kad buiuoja
nepastamj, nors inojo, kad ta nepastamoji - jos
mama ir sen seniausiai j pasta. Jautsi keistai...
Ji pamat, kaip visai alia viena mama stipriai apkabi
no vaik. Tai ir buvo toji mergyt, galvojusi tik apie savo
katin. Ir dar vienas keistas dalykas: katino ten nebuvo,
vaikas buiavo mam taip kartai, kaip bt buiavs
savo gyvn.
58
I karto po to j m peioti kakoks plaiai isiieps
velniktis. Jis stumdsi, okinjo aplink lyg pamis u
niukas, diaugsmingai sveikinantis grusius namikius.
vyko tai, kas ir turjo vykti. Direktor, kuri sveikinosi su
tvais, sustojo prieais j kaip besta ir daug linksmesniu
negu paprastai balsu paklaus:
- ia tavo broliukas?
O kas gi kitas? Gal popieius? Maoji palinksjo galv.
Tada nuskambjo komentaras. Ir n kiek nenustebino:
- Koks jis mielas!
Ji vl nenoromis palinksjo galv, o broliukas ir toliau
maivsi, stengsi patikti visiems, kas tik pasipainiodavo
netoliese. Tada estafet perm viena stovyklos prii
rtoja:
- ia tavo broliukas?
Ne, ia popieius, ir jis labai mielas! Maoji leido atsa
kyti mamai. Bna dien, kai pritrkstate ryto, nebetu
rite jg apsimetinti... Kam jai vaidinti, kad diaugiasi,
tarsi broliuko pasisekimas bt malonus? Nieko malo
naus nra... Maoji daugiau nebekalbjo, leido broliui
bti vaigde, o mamai juo didiuotis. Kai mons sako
komplimentus vaikui, jo tvai nesunkiai sivaizduoja, kad
visos pagyros skirtos jiems.
Galbt mamai labai patikt, jei kas nors pasakyt ma
ajai, kad ji labai miela. Tad kai taip sako apie jos sn,
tarsi ir jai truput skirta. Ir jai labai malonu. ia teorija
maoji visai patenkinta, ji ramina. Jeigu jau kuri teorijas,
veriau tegu jos bna tau naudingos...
59
Maoji usisvajojusi, paskendusi mintyse arba teorijo
se. O mama iumpa jos lagamin taip lengvai, kad galima
net sieisti.
- Eime!
Maoji krpteli, jau buvo pamirusi, kad mama kalba
taip skardiai ir rytingai.
- Kur? - klausia ji. - Kur eisim?
- Nagi namo, kur daugiau! Kur kitur nortum eiti?
Ir tas gteljimas peiais... J maoji taip pat buvo
pamirusi.
Ne, ne pamirusi, o tiesiog atprato. Jeigu kart per me
tus vaiuojate prie jros, puikiai prisimenate, kad jos van
duo srus, bet nepaisydami to, kasmet vl nustembate.
Taigi mama iumpa lagamin tarsi iek tiek nepatogi,
bet lengv rankin ir eina automobilio link, kur maoji
pastebi kitoje stovjimo aiktels pusje. Broliukas turse
na jai i paskos.
K? Jau?
Kakas ia negerai...
Ji pasiveja mam, ingsniuojani jau per kelis metrus
priekyje.
- O ttis? - klausia.
- K tavo tvas?
- Kur jis?
- Namie, kur jam daugiau bti?
- Serga?
Dar vienas gteljimas peiais ir trumpas paaipus
juokas...
60
- Tvas? Serga? Tavo tvas visada puikios sveikatos,
jis net sloga susirgti nesugeba.
Ji tai sako keistai... Galtum prisiekti, kad bti puikios
sveikatos - trkumas.
- Jis namie su sveiais?
- K? Ko tu kabinjiesi? Primenu, kad iandien sekma
dienis.
Beprasmika. Ji puikiai prisimena... Sukaupia vis
drs:
- O kodl neatvaiavo?
- Gal juokauji? Jis turi per daug darbo!
Maoji iri batus. Tada lipa automobil, prisisega
saugos dir. Kai mama vairuoja, negalima kalbti, nes
sukelsi avarijos pavoj. Taigi tyla... Paiu laiku, paiu
laiku... Kai suinai toki netikt naujien, kuri palei
dia vjais visus mintyse kurtus scenarijus, reikia tylos,
odiai atrodo nereikalingi.
Tvas neatvaiavo.
Turjo kit reikal.
Neatvaiavo, kit reikal, tvas, neatvaiavo, turjo
kit, tvas... odiai sukasi ir sukasi ratu, tvas, neatva
iavo, kit reikal...
itas automobilis daro per daug vingi, per daug po
ski, nuo j ima pykinti. Veriau jau irti gamto
vaizd.
Graus odis gamtovaizdis. Gamtovaizdis, gamtos
vaizdas... Visas eilratis viename odyje.
61
Ilipusi i mainos maoji mato j ieinant i namo...
I pradi kreipiasi j:
- Na, ar gera buvo? Ar tau patiko?
Tada perbraukia ranka jai per plaukus tardamas:
- Kaip degei...
Paskui itraukia i bagains lagamin ir nea namo.
Nea lengvai, elegantikai, kaip tiktasi.
Gerai jau, tvas neatvaiavo, bet vis dlto ijo lauk,
nors sekmadieniais niekada n kojos neikelia i nam, ir
perbrauk ranka jai per plaukus. Bent jau tiek...
Per pietus maoji dairosi aplink: mons, daiktai...
Keista vl ia valgyti. ia daug maiau vietos negu
stovyklos valgomajame. I pradi atrodo visai nyktu
kika... vliau pripranti.
- Ir kaip ta stovykla? - klausia jos mama.
Maoji nesumoja, k ia papasakoti. Pasitenkina vienu
apibendrinimu: jra buvo sri, smlis primin didel
ma smilteli sankaup. Saul kaitino kaip milinikas
radiatorius, o papldimyje buvo pilna moni.
Atrodo, jiems to pakanka.
Stovykloje nebuvo labai domu. Greiiau jau nuobodu:
kiekvien dien papldimys, kiekvien dien aidimai,
kiekvien dien dainuoti tas paias dainas, kiekvien
dien i naujo pradti vakar dien. Toki dalyk tvams
nepapasakosi: jiems atrodo, kad tau labai sekasi, jog gali
ivaiuoti atostog, o tai jie vaikystje... Per Kaldas
gaudavo po apelsin ir joki atostog. Ir pabandyk po
to skstis...
62
Toje stovykloje buvo tik du malons dalykai. Kaip tik
tiek, kiek btina, kad nemirtum i nuobodulio laukdama
pabaigos.
Pirmas dalykas buvo ne dalykas, o mogus. Vyresnij
priirtoja. Kadangi tai buvo ne jos brio priirtoja,
maoji negaldavo danai su ja bendrauti, bet vos tik pasi
taikydavo proga, eidavo susitikti. Ji buvo suaugusi, koki
atuoniolikos met, grai, ypsojosi nuostabia ypsena
ir tokia miela, kad alia praleistas laikas buvo panaus
dovan. Maajai atrod, kad priirtoja jaut jai pa
lankum ir mgo jos draugij. Tai irgi buvo panau pui
ki, tiesiog i dangaus nukritusi dovan. Taiau galvoti
apie tai dabar, kai stovykla baigsi, prastas sumanymas...
Veriau jau galvoti tam, kad sakyt sau: vliau noriu bti
panai i mergin. Tai saldiargt, gaivinanti, labai
maloni mintis.
Antras malonus dalykas taip pat ne dalykas. Tai ilgas
pasakojimas, kuris tssi i vakaro vakar. Prie mieg
stovyklos direktor suburdavo visus vaikus - vyresnius,
mauosius, viduriniuosius - ir pasakodavo istorij. Kiek
vien vakar jie igirsdavo apie t pai veikj nuoty
kius. Direktor jaut tiesiog liguist malonum nutraukti
pasakojim per pat domum, kai imi justi didiausi
tamp. Dl ios makiavelikos taktikos galdavo itis
dien antauoti vaikus naudodamasi vakaro istorija:
draudimas jos klausyti buvo blogiausia, kas gali nutikti
stovykloje.
63
Tos direktors balsas buvo kiek rksmingas, aiokas...
Vakarais, kai pasakodavo istorij, persimainydavo. Va
karinis jos balsas skambdavo gerokai kitaip: bdavo
paslaptingas, aksominis, uduss, raminantis... nelygu
pasakojimo turinys, jausmai, vykiai. O gal tok spd
kr pati istorija? Labai stebino, kad tokiam mogui kaip
ji pavyksta sudominti, akies mirksniu perkelti kit pa
saul. Tai buvo panau burtus. Vakaro burtinink, nes
likus laik ta moteris neturjo nieko patrauklaus nei sim
patiko. Keista, kaip viena asmenyb gali slpti kit...
Kokia bt jos mama, jei imt pasakoti istorijas? Ne
gali inoti, kol nepasakoja...
Per pietus maoji galvoja apie visa tai, o broliukas tuo
metu iauka. Tas tikrai neprarado savo proi. iau
ka tiek, kad kai baigiant valgyti mama ant stalo padeda
desert, is, regis, inyra i pasakos. Pyragas...
- Tavo sugrimo proga ikepiau pyrag. Ar diau
giesi?
Ir dar kaip! Pyrag jos grimo proga... Maoji ypsosi.
Jeigu tai bt istorija, tai jos pabaiga laiminga.
Pyragas su razinomis. Atrodo, kad razinos puoia py
rag kaip vaigds dang. Jeigu valgydami tok pyrag
usimerksite, atrodys, kad valgote dang, kramsnojate
vaigdes...
Ji iri laiptus, laiptel, ant kurio sdi... Stovykloje
danai galvodavo apie t akimirk, kai vl ia atsiss.
Jausmas lyg atgaut dalel savs... Stovykloje niekada
nebni vienas.
64
Tuk, tuk, tuk!
Ji krpteli. Nepagalvojo apie akimirk, kai vl igirs j
gars. Nors ji ir susijusi su laiptais...
- Nepapasakojai, ar ten skaniai valgydavai?
- Taip! - suunka.
Ir nemeluoja: valgyti duodavo makaron, ryi, bulvi
ir beveik joki darovi. Danai ir vitienos, o vitiena
niekuomet nebna raudona...
- O nakt? Kai reikdavo gultis, ar nevaidindavot ko
medij? Niekas i naujo neatsikeldavo?
- Ne... tik kai eidavo sisioti.
- Na, pati matai, kad gali i karto umigti, kai atsiguli,
nedegusi viesos i naujo. Tikiuosi, kad ten gijai ger
proi...
Ir nueina. Tuk, tuk, tuk!
Ji nueina... Bet kakas lieka...
Nakt... Ne, nakt nebdavo joki komedij.
Nakt...
Staiga maoji supranta ir apstulbsta - per vis stovy
klos laik n karto nesapnavo komaro.
Ir to net nepastebjo...
65
11. IRKLS
Maoji nesdi ant laipt, nors kaip tik dabar laikas...
Mieliau jau slptsi. Kad niekas tokios nepamatyt...
Sdi ant grind savo kambaryje. Lova pernelyg primena
prajusios nakties komar, vis t pat, kuris persekioja.
Kadangi ia nra laipt, pakaks ir grind: sdint ant e
ms geriau galvoti, ant ems geriausia susigti.
Ji usimerkia, persibraukia ranka plaukus. Braukia
dar kelis kartus. Ir velniai, ir grubiai. Kad smarkiau
kentt... Prisimena, kaip ranka pamau prato kartoti
nevaling judes - glostyti garbanles ant galvos. Prisime
na, kad buvo malonu, tarsi bet kuri akimirk prieinama
paguoda.
Gerai prisimena... Kakas graiai pavadino j avyte,
kiti auk maoji garban, o aukltoja pakriktijo Garba
nle. iuose odiuose atpaino save tarsi veidrodyje. O
dabar nebra k atpainti.
Vakar trko mamos kantryb: ant maosios galvels
per daug garban, per daug kaltn, per daug plauk!
66
Tikrai per daug plauk! T akimirk, kai itai igirdo,
maoji prisimin Pelens istorij, nors ir nesuprato, ko
dl i mintis ov galv. Kartais mintys paios sibrau
na, nors mes visai nesuprantame dl ko. Ji sivaizdavo,
kaip Pelen tyldama iklauso iaurias pastabas dl savo
plauk. Pelenei ji jauia daug velnumo, jos istorija pa
guodia: yra gerieji, yra blogieji, isyk aiku, kieno pus
stoti, nebaisu apsirikti. O gyvenime... Negali nusprsti,
ar mogus blogas, ar geras, viskas pernelyg sumi.
mogus kartais gali pasirodyti geras, kartais blogas, ir
nebeinote, k apie j galvoti. O su Pelene lengva: ji ino
kieno pus palaiko, kieno pus palaiko kiti. Pelenei tikrai
ypsosi laim...
Taigi vakar nereikjo eiti mokykl, pintinje nebuvo
lyginam skalbini, mama turjo laiko, o ji laiko turi la
bai retai. Taiau ji turjo ir irkles. Tokias, kurios kerpa
ne-prie-kai-tin-gai. Papasakojo, kad kadaise vaikams
ant galvos uvodavo dubenl ir kirpdavo tiek plauk,
kiek likdavo kyoti. Maajai labai pasisek, kad iveng
tokio ukuosenos darymo, jai plaukai bus kerpami daug,
daug geriau.
Ssk, sdk tiesiai, nejudk, nes nukirpsiu kreivai. Kaip ne
nori? K, atrodai sau grai su tokia kupeta ant galvos? Manai,
kad daugiau neturiu k veikti, tik narplioti tavo kaltnus? Ne,
tu nemoki pati susiukuoti, visada lieka mazg. Man gda, kai
pamatau, atrodai kaip kokia igon. Sakau, nejudk! Jei ieis
kreivai, pati kalta. Atrodysi daug graiau, veidas atidengtas,
bsi tvarkinga, vari...
Ir... ekt! ekt! ekt! Pirma sruoga, antra, treia...
67
Garbanos krito ant grind ir lyg bloga nuojauta kl
nerim... lyg artjantis grsmingas automobilis, pasiruo
s visk pakeliui nuluoti.
K? Dabar sustoti? Nesmon! A k tik pradjau!
Jos mama ne toks mogus, kuriam galtum prietarau
ti. Ji giriasi, kad klauso, k sekmadieniais per miias jai
sako Dievas, bet negirdi, k sako maoji, n kiek negirdi.
Jai tai nusispjaut. Ji tsia. Ir - ekt! Ir - ekt! ekt!
Plaukai krinta itisomis sruogomis, tuo paiu metu
tyliai kapsi aaros.
ekt! ekt! iauru. Maj drasko, plo skutelius.
Ji nort, kad mama tomis ne-prie-kai-tin-go-mis
irklmis j nuudyt, pasist tiesiai dang - nusi
kratyt ikart ir igons kaltno, ir mergaits, kuri vis
laik bna pikta. Tegu bus viskas baigta ir su plaukais,
ir su mergaite! Tegu j nuudo! Ji galt miegoti dan
gaus miegamajame, kur visiems nusispjaut, ar tu pikta,
ar tavo plaukai susimet kaltn, ar tu apgailtinai
juokinga.
Juokinga... Maoji tokia juokinga - i jos srva plaiau
sios ups, o ant ems kuoktais krinta garbanos.
Apgailtina, kai tu itaip liumbi! O a stengiuosi, kad b
tum graiai suukuota! Tu ne-d-kin-ga, ne-d-kin-ga!
ekt! ekt! ekt! Ant grind j tiek, kad net keista,
jog dar liko k kirpti. Atrodo, kad maosios buvusioji
galva idrikusi, pabirusi ant grind.
O tada...
68
Na tai! Dabar atrodai padoriai. Galima sakyt, kad nusi
pelniau pagyrimo... ia dl tavs stengiuosi, o tu bliauni kaip
veris. Patikk...
Dabar padsi man visk suluoti! Juk tai tavo plaukai. Imk
epet ir imesk visk.
Maoji renka garbanas ir paklaikusi meta lauk, tarsi
pati save iukli d.
Pergalingai nuaidi skardusis balsas:
Na, dabar eik, pairk save!
Pairti save?..
I veidrodio j suira keistas veidas. Nepastamas.
Tas sumiimas, jausmas, kad visai sutrinka... Galva be
garbanli - i jos atimta tai, kas ji buvo. Dabar nebepa
nai save.
Be garban, styrojusi visas puses, veidas atrodo
stambus, grubus.
Prajus sumiimui uplsta pasibaisjimas. Maoji
jauiasi negrai, labai negrai. Su tokia galva niekas
niekada jos nemyls. Niekas! Tas berniukas, su kuriuo
danai susitinka per pertraukas, toks mielas, linksmas,
be to, toks graus... Nebenors kalbtis, net neatpains,
tik pamatys labai negrai ma mergait ir nusisuks
nuo jos.
O eraldina? Nusivils. eraldina danai sako: Kaip
noriau toki plauk kaip tavo!" Daugiau niekada, dau
giau niekada to nebesakys.
69
Jau dabar ji bijo grti mokykl. Jeigu galt inakt
numirti... O, Dieve mano, taip... Mintyse stengiasi kalb
tis su Dievu, bet jis neatsako. Dievas atsako tik mamai.
Ji atsigula lov ir pakia galv po pagalve. Kai mo
gaus ranka deformuota, labai negrai, smarkiai sualota,
galima j nupjauti, bet galv? Nebent paslpti...
Kai grta tvas, ji visa dreba. Stengiasi ivengti jo
vilgsnio. Kol jis paklausia:
- Kas tau nutiko?
Ji neatsako, neverta n stengtis. T apsiima padaryti
skardusis balsas, kuris ino teisingus atsakymus visus
klausimus:
- Graiai nukirpau jai plaukus, atidengiau veid. Da
bar juk daug geriau atrodo? Tvas neatsako, taip pat
uuot atsaks, keiia tem: Kas naujo?"
Kas naujo? Ji dabar bjauri kaip visas pulkas tarakon -
tai kas naujo.
Maoji gerai prisimena... Ji rankomis apglbusi galv
taip kaip ir ryt, kai eng kiem. Berniukas, kuris
jai patinka, j pastebjs keistai vilgteljo, o pati nedrso
prie jo prieiti, tik jau ne su tokia ukuosena... eraldina
pasak, kad keista nukirpti tokius graius plaukus, tada
lyg niekur nieko prakalbo apie kitk. eraldina nemgsta
kalbti apie lidnus dalykus.
Dabar jau n kalbos negali bti apie avyt, ji mir,
uvakar po piet nuudyta irkli riais. Negali bti
kalbos ir apie maj garban. O aukltoja itar: Kaip
70
gaila..." Jau nebevadins jos Garbanle, apie tai taip pat
negali bti n kalbos. Aukltoja pridr: Laimei, plaukai
atauga."
Atauga... Taip, bet. Bet kiek laiko turs praeiti, kad
galva vl bt panai i ankstesn? O jeigu plaukai atauga,
tai gali bti vl nukirpti...
iandien maoji turi vien rpest, vien trokim:
ivengti vilgsni.
tai ji sdi ant grind rankomis apglbusi galv. Pri
simena irkli rius, vl regi, kaip ant virtuvs grind
mirta ir iukli kibire laidojami plaukai.
Jauia, kaip j apima kakas panaaus t. Draskan
tis pyktis.
irkles valdiusios rankos jai atrodo pabaisikos. Skar
dus, irkli iaukjimo pritariamas balsas velnikas, ir
pati mama tampa nepakeniama. Kaip vakar.
Kaip vakar... Tas pats siaubingas, nepakeliamas jaus
mas. Neksti tos, kuri taip myli, kurios velnumo ti
kiesi - nemanoma. Mylti t, kuri j lugdo, niokoja,
kankina, taip pat nemanoma.
Maoji jauiasi ploma gabalus; tas gsdinantis, gru
menantis prieikumas panaus vidurius dant, i vi
daus draskant parazit. Gana! Tai per daug siaubinga.
Apstulbusi pakelia galv.
Kas tas vaikas, kuris keikia savo motin, kuris toks
iaurus? Ir dl ko? Dl keli plaukeli ant pakauio. Ge
rai jau, daug plauk, bet tai ne prieastis. Kad ir kas bt,
plaukai atauga! Tai apgailtinai juokinga.
71
Ji nenori bti tas piktas, nesiningas, paslapia viso
kius baisius dalykus mstantis vaikas. Tas nedkingas
vaikas.
Jos mama nusipelno ne tokio vaiko. Tiesa, ji veriau
jau klausosi Dievo, o ne dukters. Na ir kas? Dievas tikrai
geresnis patarjas negu vis laik piktas vaikas.
Tiesa, mama niekada jos nebuiuoja. Na ir kas?
Buiuoti norisi tik tuos vaikus, kurie visada ypsosi.
Tai nelabai matyti, irgi tiesa, bet jos mama - vis tiek
gera.
Vis tiek gera...
Ji kartoja sau iuos odius, kol... Taip, jau.
Tuk, tuk, tuk!
Nuo laipt apaios kvieia skardusis balsas.
Ji ikart rytingai paoka. K tik galvelje siautusios
mintys atrodo baisi klaida, siaubinga kvailyst. Dabar
reikia j atitaisyti. Ir ji darys visk, k stengia, kad vis
tiek bt gera...
72
12. FJA
Maoji guli isirangiusi lovoje kaip tik tuo metu, kai turt
rinktis laiptel.
Jai taip ilta, patogu, kad dabar beveik vienas malonu
mas jaustis gyvai. Kakta panai radiatori, termometras
paskelb nuosprend: truput daugiau negu trisdeimt
devyni laipsniai. Tai nustatyta riba. Kai termometras
rodo maiau, mama duoda vaist, kuriuos turi po ranka,
o kai pakyla aukiau, kreipiasi gydytoj. Jei termomet
ras rodo lygiai trisdeimt devynis, ji atideda sprendim
laukdama, kol is pareik grietesn nuomon.
Maoji danai pagalvoja, kas bt, jei termometras ap
sirikt. Pavyzdiui, liga labai rimta, bet termometras lyg
niekur nieko rodo maiau negu trisdeimt devynis, mama
nieko netaria, girdo j mikstromis, tirpiaisiais milteliais,
tabletmis, o liga smarkja, gal gale maoji nebegali kv
puoti, negali net auktis pagalbos, nes kn i vidaus ardo
pulkai mikrob. Ir kai mama vakare ulipa kambar jos
aplankyti, jau per vlu - maoji bemirtanti.
73
Taiau iandien maoji nejauia tokio siaubo, netrukus
j aplankys gydytojas.
kart tai bus naujasis gydytojas, tiksliau ne gydytojas,
bet - gydytoja. Vien kart ji jau buvo atjusi pas broliu
k. Mama sak, kad ji simpatika, o svarbiausia, tvirtina
ji, kad moteris geriau pasirpina vaikais, daug geriau
juos supranta. Maoji susidomjusi. Laukia, sivaizduoja
gydytoj moter: jos bals, judesius...
Reikia nepamirti jos paklausti, kaip daromi kdikiai.
Taip pat nepamirti maldauti: Tik joki vakui!" Anas
gydytojas nieko nenorjo nei girdti, kiekvien kart j
paskirdavo. O vakuts... siaubingas dalykas. Mama nori
pati jas stumti, tai baisiausiai trikdo, ji kia pirt labai
smarkiai, labai giliai... Tikra kankyn.
Ji girdi balsus, ingsnius... Atpasta mamos tuk, tuk,
tuk...
Durys atsidaro. I pradi pamato mam - milinik,
ji uima vis erdv ir kalba savu skardiu balsu: tai,
gydytoja, ia ta mergait." Tada pamato kit jos link be
siartinani moter.
Moteris labai linksmai pasisveikina, prisda ant lovos,
nusiypso... tarytum fja.
- Paliksiu jus, gydytoja, lauksiu apaioje.
Maoji neino, dl ko mama niekada nelieka kamba
ryje, kai ateina gydytojas. Taip bdavo dar tada, kai atei
davo anas gydytojas, senas, labai pavargs ponas, kuris
atrod lyg baisiai nuobodiaut.
74
Medicinin maosios apira vyksta kaip sapne: gydy
toja su ja kalba kaip su tikru mogumi, tai labai stebina.
Tada paaikina: liga visai nebaisi, bet j reikia rimtai
gydyti, vartoti vaistus...
- Nemgstu vakui, - sako maoji.
- Gerai, isiversim ir be j, - atsako gydytoja.
O tada:
- Ar nortum dar ko nors paklausti?
Skm! Jai ypsosi neregta skm! Maoji ikart grie
biasi iaudo:
- Taip... O kaip daromi kdikiai?
- Na... Tai nesudtinga... Viskas vyksta taip...
Ir ji paprastais odiais, lengvai, suprantamais saki
niais aikina. Gydytoja teisi: tai nelabai sudtinga, ma
ajai atrodo lyg jau anksiau bt inojusi, taiau jai
trko odi, kad apie visk pagalvot. Tai labai keistas,
jaudinantis spdis... Kaip gali inoti kakokius dalykus
ir tuo paiu metu neinoti, kad inai?
Ji rimtai linkioja galv. Ir dkingai. Kaip pasisek,
kad susirgo...
Tada toji moteris tarsi aikiareg paklausia keisto da
lyko: Ar tu gerai miegi?"
Maoji dvejoja.
- A gydytoja, niekam nesakysiu. Ar inai, kad tai, k
sakai gydytojui, lieka paslaptis?
Ne, apie tai ji neinojo. Bet vis dar dvejoja. Tada toji
moteris itaria stebuklingus odius:
- Papasakok man, maute...
75
Maute... Niekas niekada i j taip graiai nesikreip.
- Nelabai gerai miegu, - pradeda ji.
Tada odiai stebinamai laisvai atklysta patys, ji tik
kelis kartus susipainioja. Sako, kaip vakarais verkia kol
isenka, papasakoja net komar... Visa tai isiveria i jos
kaip vanduo i atsukto iaupo. Netiktina, nesivaizduo
jama... Tarsi pati su savimi susipaint ir atrast btyb,
kurios buvimo n nenutuok.
O tada apstulbusi, kad tiek nekjo, nutyla.
Moteris gydytoja palinksi galv ir nusiypso: Ai,
maute".
Ir priduria, kad maoji gerai padar, kad visk papa
sakojo: ji paskirs tablei, pagamint i augal, kurias
reikia gerti prie mieg. Jos padeda greitai umigti ir
gerai isimiegoti.
- Gerai, maute?
- Gerai! - atsako maoji.
Ji susizgrimba, kad ypsosi. Plaiai, nuo ausies iki au
sies, kaip broliukas.
Moteris ieina i jos kambario, prie tai pamojusi ran
ka: Greitai sveik, maute".
Maoji jauiasi ir deganti nuo kario, ir spindinti. Ji
laimina i lig. Tikisi, kad sirgs labai labai danai.
avisi, kad mama tokia valgi: juk gydytoja moteris
daug geriau supranta ir gydo vaikus. Usimano bgti
pasveikinti mam.
Staiga...
76
Igirsta skardj mamos bals. Dar skardesn negu k
tik...
Maoji nieko nebesupranta: atpasta griet bals,
kokiu kalba mama, kai kas nors prietarauja. Tada igirsta
duris. Paukt!
Tada... Tyla.
TUK, TUK, TUK.
ingsniai ant laipt ms, durys staigiai atsilapoja,
mamos veidas ts, ji visa tusi:
- Ko pripasakojai tai moterikei?
Maoji neatsako.
- Pareikalavai tablei miegui?
- ...Ne, tik pasakiau, kad nelabai gerai miegu...
- Tu? Juk tu labai gerai miegi! Tavo miegas kuo pui
kiausias. Ar bent supranti, ko apie mane pripaistei? Nori,
kad mane laikyt motina, kuri nepasta savo vaik ir
nesugeba jais pasirpinti? Primenu, kad a - medicinos
sesuo! Ir ta moterik su savo vaipymusi ir saldiu balse
liu ia mans nemokys! Pasinaudojai proga ir suvaidinai
kaprizing, o kadangi ji nelabai nuovoki, patikjo tavim.
Tau turt bti gda! Nori mane apjuokti? Ar to trokti?
O a tavim pasitikjau! Maniau, kad esi pakankamai su
augusi ir gali likti viena su gydytoja. Tai tai: tu neverta
pasitikjimo!
Tik pamanykit, panel blogai miega! Tu juk tokia
verksn, jeigu blogai miegotum, ikart suinotume! Ne
maniau, kad esi tokia melag!
Tai tsiasi ir tsiasi...
77
Maajai skauda galv, j pykina, visur maudia...
- Apjuokei mane! Bet tau nusispjaut! Galvoji vien apie
save! Po viso to, k a dl tavs padariau!
Maoji nebegali tverti, visi odiai susilieja, itas triuk
mas darosi nepakeliamas, ji prapliumpa raudoti.
- Po to, k padarei, gali sau verkti! Nusipelnei gero
pirmyn atgal" kaip tvas sako, tada inotum, dl ko
verki. Tau pasisek, kad sergi!
Kambario durys trinkteli. PAUKT!
Kurtinantis balsas dar ilgai tebeaidi.
78
13. SVAIGULYS
Maoji atsisda ant laipt n neapsidairiusi kur. Vienas
laiptelis ar kitas - jokio skirtumo.
iandien ji neliko gulti lovoje, pasveiko. Bet kokia i
to nauda? Ir kokia nauda bt vl susirgti? Vl ateit
senas, pavargs gydytojas su savo nuoboduliu ir iraika,
rodania, kad jam iki gyvo kaulo igriso matyti vien ser
ganius mones; ir dar ta medicinini vakui manija.
Mama nepanoro sukti galvos dl augalini miego tab
lei ir pasak vaistininkui, kad j nereikia, dukra miega
labai gerai, jai nereikia tablei.
Maoji prisimena moter gydytoj kaip trumpalaik
regjim. Kaip netikim angelo apsilankym.
Kai angelas iskrenda, pasijuntate daug vieniesnis
negu prie jam pasirodant. Jis leido velgti galimyb tu
rti draugij, bti kakuo, su kuo kalbama kaip su tikru
mogumi.
Paskui vl atsidurti ant laipt - lyg svaiginantis krytis.
79
Ji spokso keramines koridoriaus grind plyteles laip
t apaioje... Ir nori pasileisti kristi iki j, nerti, nusiristi
emyn iki labai alt plyteli.
ino, kad to nepadarys; t akimirk gali uklupti tuk,
tuk, tuk. Tik vos vos paragauja svaigulio, tos tutumos
traukos, keisto jausmo - lyg magnetas j traukt, tempt
emyn.
80
14. DIEVAS
Maoji dvejodama stovi laipt viruje. Ssti? Nessti? tai
koks klausimas.
Dun... Dun... Dun...
K? Jau? Ji atpasta lagaminlio, visu svoriu grivan
io ant koridoriaus grind plyteli, dundjim. Tvas ne
stato, o vienu mostu paleidia lagaminl: dun!
- Kas naujo? - i karto klausia.
Tai tio bdas pasilabinti.
Maoji avisi mama, kuri kiekvien vakar sugeba
atsakyti klausim. Kiekvien dien privalo sugalvoti
kak naujo. Laimei, mini galima pasisemti klausant
radijo.
Tuk, tuk, tuk!
Tuk, tuk, tuk ir dun, dun, dun susitinka koridoriaus
viduryje. Ji nemato, bet girdi, nujauia, tarsi matyt daug
geriau negu jiems bnant tiesiai prie akis. Regi visk: jos
sutrikusi, jo susirpinusi iraikas.
Tap, tap, tap...
81
tai visi susibr.
Broliukas turbt tiesia rankas, tvas pakelia j, pabu
iuoja kakt ir pastato ant ems.
Tada jis sakys... tai jau ir sako:
- O kaip tu? Kas naujo, vyruti?
Vyrutis neinia k svaiioja, kaip paprastai ieina: ple
ple ple ple"... Tai niekada nebna domu, bet jo balselis
graus, tad visada malonu paklausyti.
- O maoji? Vis dar serga?
Maoji sujaudinta: ttis prisimin jos lig, niekada ne
bt pagalvojusi...
- Ne, kaip visada sdi ant laipt. Tik kiekvien dien
ant kito laiptelio... Greitai gals mums pasakyti, ant kurio
laiptelio sdint patogiau pykti! Chi chi chi! Chi chi chi!
Tas subtilus triukmelis lyg nuo grind atokt pa
ir vrinio karoliukai, tas perlinis triukmelis - tai jos
mamos juokas. Chi chi chi... Elegantikas, kvapus, sko
ningai apsirengusios princess juokas. Pasigrtinas, ne
pakartojamas. Kai igirsti tok juok, pasijunti maas,
apgailtinas.
Dun, dun, dun, tuk, tuk, tuk ir tap, tap, tap drauge
nutolsta, o kartu ir j balsai.
Panau k tik iklausytos ploktels pabaig: nebe
skamba n viena nata, bet dar girdime muzik, sivaiz
duojame j besitsiant be ms, vis dar esame persmelkti
k tik sugrotos melodijos, girdime gars haliucinacijas,
variacijas tuo paiu tonu. Ieina, pavyzdiui:
- Kas naujo?
82
- Maoji vis laik sdi ant laipt ir pyksta.
Tada - tyla. Tyla ant laipt, itutjusiame koridoriuje.
Maoji atsisda bet kur, nesirinkusi laiptelio, svarbu, kad
ten galima susigti. Sakys, kad ji pyksta, bet tegu sako.
O tada... Ar tik ji nepyksta pati to nesuvokdama? Jau
nebeino. Pykti, nepykti - gal nra didelio skirtumo. Kai
tik sitaisai ant laiptelio, galbt jau savaime, n nepaste
bdama pyksti. Galbt?
Tai n kiek nesvarbu.
N kiek.
Svarbus tik vienas dalykas. Augti...
Taiau tai labai ilgai trunka, labai ltai. Be galo. Tvas
sako, kad ji auga kasdien, bet to i tikrj nematyti.
Ji vl pagalvoja apie Pelen. Svajoni princas j iva
davo nuo lidesio, jos gyvenimas nuvito lyg uburtas.
Maoji nort isivaduoti nuo itos nesibaigianios vai
kysts. tai jos viltis, jos malda, tamsoje labai toli vie
iantis iburys, traukiantis ak, padedantis isilaikyti ant
koj, ginantis nuo pikto, tai paadas: bet kuri vaikyst
vien dien baigiasi. Ten, be galo toli, jos isigelbjimas,
kurio siekia visa esybe: augti - tai j ivaduos.
Augti...
Atsidsta. Tai itaip ilgai trunka... Nebeino, ar jai
pakaks jg laukti.
Bet, vis pirma, kas atsitinka, kai mirti? tai k reikt
suinoti.
83
Mama sako, kad mogus eina dang. Maoji sivaiz
duoja dang kaip milinik, perpildyt miegamj. Kaip
ir vasaros stovykloje kiekvienas ten turi savo lov. si
taiso ant tos lovos ir laukia. Tai nevargina, bet ir nelabai
domu.
Stovyklos direktorius - Dievas? Netikima. Kakas ia
nesisieja. Tikriausiai dar vienas dalykas, kurio neaikina
vaikams, nes per sudtinga. Suaugusieji mano, kad vaikai
nieko nestengia suprasti...
O vaik darym suprasti buvo visai lengva.
Kaip su tuo susijs Dievas?
Andien per pertrauk maoji kalbjo apie tai su e
raldina ir jai liko keistas spdis...
eraldinos mama galvoja, kad Dievo nra ir tai prasi
manymas, kur monms kala galv, kad gyventi bt
pakeliama. Bet eraldinos mama, nors taip ir galvoja,
moko vaikus katekizmo - daro paslaug. Ji netiki Diev,
taiau mgsta daryti paslaugas, todl moko katekizmo ir
sako vaikams, kad Dievas yra. eraldina dar ne tokio am
iaus, kad eit mokytis katekizmo, taiau mama visada j
vedasi kartu. Ten ji girdi, kaip mama sako vaikams, kad
Dievas tikrai, neabejotinai yra, o namuose ji girdi sakant
prieingai... Maoji svarsto, kaip eraldina stengia visa
tai suprasti. Tai nesuprantama.
Maajai nelabai patinka eiti miias. Ten visada tas
pats, nuobodu. Bet privaloma. Neverta atidiai klausytis,
pakanka mgdioti kitus - sstis, stotis, sstis, stotis... Tik
muzika ir giesms graios.
84
Tvas nuo mii atleistas, turi per daug darbo, todl
negali eiti. Taip sako mama... O jis tuo klausimu nesako
nieko, paprasiausiai neina.
Stoja akimirka, kai kunigas pradeda dalyti ostijas. Tai
mai balti apskritimai, regis, visai be skonio. Maoji ne
turi teiss j paragauti, taiau - ir vl - paaikinti, dl ko
taip yra, bt per sudtinga...
Kunigui padalijus ostijas mama grta ir stovi tiesi, rim
ta, usimerkusi. Meldiasi. Mintyse kalbasi su Dievu, klau
so, k jis sako, o jis duoda mamai patarim. Maoji galvoja,
k mama kiekvien sekmadien pasakoja Dievui ir kokius
patarimus jis duoda. Ar kiekvien sekmadien tuos paius?
Mama nenori nieko prasitarti apie pokalbius su Dievu,
tai j paslaptis. Tik sako, kad vien Dievo patarim dka
inanti, kaip gyvenime elgtis. Ji klauso Dievo ir kadangi
Dievas niekada neklysta, ji taip pat negali klysti.
Ar Dievas jai pataria taikyti vaikams pirmyn atgal"?
Ar skiria juos kaip gydytojas: i savait atliksite du
pirmyn atgal" ir vien paprast pirmyn"?
Ar Dievas j patikina, kad maoji gerai, labai gerai
miega? Ar Dievas kiekvien sekmadien atkalba j eiti
pasakyti maajai labanakt", paglostyti plaukus, velniai
su ja pakalbti, paliesti, pabuiuoti j?
Dievas keistas...
- Na, tai k veiki ant it laipt?
Ji paoka. Ir nepatikliai pasiiri tv. Negirdjo at
einant, ir neveltui - jis nusiav batus. Jo pdos atrodo
milinikos.
85
- Mstau, - atsako.
- Apie k mstai? K gausi dovan per gimimo die
n?
Suaugusieji mano, kad vaikai msto vien apie bereik
mius dalykus.
- Ne... Kas su mumis atsitinka, kai mirtam?
Jis atsidsta ir papurto galv.
- Neinau... Na, eime.
Jis siningas ttis - kai ko nors neino, taip ir sako.
Kebliausia, kad jis danai neino...
Ir nueina. Jau.
Ji isyk nuseka paskui j...
Jis neatsisuka.
86
15. DRIS
Maoji nesdi ant laipt - nei ant pirmojo, nei ant jokio
kito laiptelio. Tai diena be laipt.
Vos ijo i mokyklos, ikart reikjo bgti pas gydytoj:
broliuk ir j reikia paskiepyti. Rodos. Ji nejaut tokio po
reikio, o juo labiau broliukas, jis siaubingai bijo virkto
dri. alia tokio skystablauzdio vienas malonumas
bti drsiai...
Kadangi jis nelabai nuovokus, neatkreip dmesio ir
od skiepai", todl laukiamajame kaip visada maivosi,
nors irov ir nedaug, tik vienas mogus. Tai kaimyn,
kurios mama labai nemgsta: vadina j sena oka. Bet
ia, laukiamajame, kalbjosi su ja tarsi niekur nieko,
tarsi jos draugija bt maloni. Dl to maajai magjo at
skleisti kaimynei jos pravard - sena oka. Magjo apie
tai vien galvoti, o ne daryti, nes malonu sivaizduoti...
Maoji m labai atidiai vartyti moter urnal: gal
vojo, kokius rbus ir batus pirkt, jeigu bt suaugusi ir
87
gana turtinga. Kadangi dar prie ieinant i laukiamojo
reikjo spti suderinti drabuius tarpusavyje, surasti prie
j tinkamus batus ir suformuoti vis aprang, ji buvo
labai usimusi.
Broliukas atliko savo avjimo numer, taiau kaimyn,
rodos, to nepastebjo, neirjo j. Jis smarkiai nusimin,
nes nra prates nepatirti dmesio.
Ponia kreipsi maj... ir pasak kompliment. At
rod, ji nusprend elgtis prieingai negu kiti mons: ne
matyti to, kas krinta akis, o vien tai, kas paprastai lieka
nepastebta. Pagyr maj u jos ramum, pavelg
j velniai ypsodamasi... tokia ypsena, koki broliukas
susilaukia nuolatos, kur tik eina.
Sutrikusi maoji pagalvojo, ar tik ponia nesiaipo. Kai
kurie suaugusieji, nordami pasiaipyti, sako prieingus
dalykus negu galvoja: uuot K gi, nepasisek!" moky
toja sako K gi, pasisek!"
Broliukas visikai nuginkluotas, akivaizdiai jautsi
neteisybs auka: ivaist itiek energijos, kad patikt, o
ponios simpatijos sulauk sesuo... Buvo malonu matyti
jo itsus veid.
Kai ponia ijo i laukiamojo, mama nedvejodama pa
tvirtino nuosprend:
- Kokia sena oka...
Kai senas pavargs gydytojas mosteljo jiems, kad u
eit jo kabinet, maoji kaip tik baig susiderinti vis
aprang, isirinkti papuoalus ir makia. Nuo pasku
88
tinio susitikimo niekas nepasikeit: jis atrod mirtinai
nuobodiaujs. Jis ne i t gydytoj, kurie kvepia nor
pasveikti.
Maasis broliukas suprato io apsilankymo prieast
paskutin akimirk - pamats virkt. Jis baisiausiai
ibalo, dar gydytojui neprisilietus m verkti. Mama pa
grasino:
- spju tave: joki isidirbinjim!
Tada jis toliau verk, dabar jau tyliai, beveik norjosi
j guosti.
Tada...
Jis ubliov kaip veris, suspigo lyg skerdiamas. Pa
dtis darsi komika. Mamai buvo dl jo gda:
- Tu apgailtinai juokingas!
Tada atjo maosios eil. Ji pajuto best mamos vilgs
n, labai nir, tarsi spjim. Toks vilgsnis panaus
grasinim.
Skiepas neskausmingas, skausminga baim.
Ji ities rank, gydytojas dr, ir viskas. Nirusis
vilgsnis ikart praviesjo. Tai tik baksteljimas, nieko
daugiau... nebent proga rodyti pavyzd visiems, kurie
bliauna kaip veriai.
Gydytojas dav broliukui saldain, nes is verk:
- Imk, kad nurimtum.
Broliukas tutuojau nusiramino. Maosios raminti ne
reikjo, todl jai gydytojas saldainio nedav. Jis i t
moni, kurie skatina vaikus, bliaunanius kaip veriai.
89
Kadangi per t skiep jie gro jau vlai, maajai nebu
vo leista sdti ant laipt. Negalima net penkias minutes,
net vien minut.
tai ji guli savo lovelje, msto apie nevykusi sdjim
ant laipt. Apie k vakar bt galvojusi sddama ant
savo laiptelio? Negali inoti... Tarsi gyvenimo gaballis
bt ikirptas: nemanoma atspti, i ko jis susideda.
Ji regi nuskridusi gyvenimo atkarpl... Ir pamirta
sivaizduoti, kaip mama ateina jos kambar, kalbina,
buiuoja j. Pamirta vakarines apeigas.
Dar sivaizduoja gulinti put sklidinoje vonioje. Labai
rykiai sivaizduoja, kad usnsta vonioje, o tada i ties
umiega savo lovelje lyg velnutlse putose.
Ji miega.
Staiga - tai ji, atsisda ant pirmojo laiptelio. Atsisda
su diaugsmu: pagaliau atjo ta valanda. Ji lauk io su
sitikimo, danai apie j svajojo, sivaizdavo...
Maoji regi save: veidas ramus, sakytum, nejauia jo
kio nerimo, isivadavusi nuo vis pavoj. Lengvutl,
mintys tik lekia... Ji skrenda, plevena vienu metu ir ia,
ir kitur.
Mato save besiypsani.
Mato save...
Prisispaudia prie pagalvs ir judesys pamau j i
budina. Bet tik tam, kad labiau pasimgaut iuo ramiu
nubudimu, nejudriu knu ir nurimusiomis mintimis.
Ji pirm kart sapnuoja laiptus.
iame sapne esama kakokios nuojautos.
Ji tiki juo...
90
16. VAIK NAMAI
Maoji sdi ant treio laiptelio. Kodl ant treio? O kodl
ne? Juk visi panas...
Kakas kirba jos galvelje. Ji lauk, kol atsiss ant laip
t, kad ityrint t kirbjim. Tai tarsi mazgas plaukuo
se: kad ipainiotum, negali peti kaip vris, reikia be
prievartos, neskubant atpainioti. Panaiai ir su mintimis:
jeigu stumdysi jas, suardysi, jeigu ginsi greiiau, jos i
silakstys...
Maoji svarsto, k daryt nordama atnarplioti mintis,
jei namuose nebt laipt. Gal pati bt kitokia? Gal jai
nekilt mini, kurias reikia atpainioti, taigi ir laipt
nereikt? Gal bt ne tokia pikta, daugiau ypsotsi?..
Bt simpatikesn?
Staiga susizgrimba: juk ia atjo ne tam, kad mstyt
apie laipt privalumus ir trkumus. Turi ir daugiau apie
k pagalvoti!
Juodviem ijus i mokyklos, mama pasak vien do
m dalyk. Kaip danai nutikdavo, priekaitavo, kad
91
maoji nesiypso, nebna maloni. Nors daug vaik gr
dami i mokyklos atrodo labai patenkinti, kad eina namo,
grta savo eimas. Ji pasak tok dalyk, apie kur anks
iau nebuvo usiminusi: Jeigu atsidurtum vaik namuose,
tau galbt pritrkt eimos...
Susidomjusi maoji kilsteljo galv nuo skrebuio.
Niekada nepagalvojo apie toki galimyb. Visada sivaiz
davo save augani iuose namuose, ioje eimoje... Argi
dl to gali kilti abejoni?
Btent t akimirk jai labai reikia igirsti paaikinim,
bet, laimei, jo nereikia n prayti. Mama pati tsia:
- Jeigu man kas nors atsitikt... Taip ir bt.
Kas nors? Kas tai galt bti? Dievo patarimas? Jeigu
Dievas liept jai kur nors ivaiuoti?
Beveik taip ir yra:
- Taip, pavyzdiui, jeigu pakliiau avarij... Arba
susirgiau. Matai, atrodo, kad a sveika, bet esu pavar
gusi, galiu susirgti, smarkiai susirgti... Jei numiriau, kas
jumis pasirpint?
K? Kas nors tokio kaip mirtis? Maoji niekada nepagal
vojo, kad mama galt mirti. Ji atrodo tokia stipri, galinga...
amina. Bt keista, jeigu Dievas duot jai tok patarim.
- Tau tiek terpi? K gi, bravo! Jeigu tai vykt, gal
pakeistum nuomon. Danai bna, kad tik numirus mo
gui, kiti pamato jo turtas gersias savybes. Gal bent tada
pagalvotum, kad mama irdies gilumoje buvo gera... Bet
bt per vlu.
Maoji rimtai palinksi galv, mama teisi: i ties bt
per vlu. Taiau tai n kiek nepaaikina pasakymo apie
vaik namus...
92
Tikras stebuklas: iandien paaikinimai krinta i dan
gaus net nespjus paklausti:
- Visai nesivaizduoju, kas galt jumis rpintis, jei
man atsitikt nelaim... Yra moni, kurie gali su jumis
vakarieniauti, pietauti, praleisti kelias atostog dienas,
bet priglausti... Jeigu liktumt vieni, dl to niekas net
nepasijudint. Moiut jau per sena, be to, ji niekada
nesugebjo rpintis vaikais - inau, k sakau... Primenu,
daugiau seneli js neturite.
Net neverta. Maoji puikiausiai prisimena: niekada ne
turjo senelio arba buvo dar per maa, kad sukaupt apie
j prisiminim vlesniam laikui. Abu seneliai mir, kita
moiut taip pat. Gal tie seneliai buvo labai simpatiki...
Taip ir nesuinosi. Likusi moiut visai nesimpatika, bet
su ja beveik nesusitinka, todl nieko baisaus. Ji mamos
mama, taiau kai juodvi susitinka, atrodo, kad menkai
viena kit pasta, vos besikalba. Keista, tarsi bt ne i
vienos eimos...
- O kiti... Dds, tetos, giminaiiai... Jais neverta pasi
kliauti. Niekas nesusirpint. Visiems bt labai lidna,
bet n vienas nepajudint maojo pirtelio jums padti,
nesutikt js priglausti. Priimti namus kit vaikus - ne
tokie jie mons...
Suprantama..." - msto maoji. Prisimena, kad vaikai
brangiai kainuoja, reikalauja daug auk, sukelia didel
nuovarg, daugyb prietaravim... Ir savais rpintis jau
sunku, o svetimus priglausti bt apgailtinai juokinga.
Ne? Mama kalba nelabai aikiai.
- Jie tikri egoistai, galvoja vien apie save, jiems bt
nusispjaut, kad js vaikyst prabgs vaik namuose! Kai
93
apie tai pagalvoju, tiesiog negaliu tverti savo kailyje, bet
taip jau yra! Nieko! Nieko! Js nieko netursit!
Jau kur laik maajai kakas kelia nerim, taiau gerai
nesupranta kas... Tai gana miglota. Sudtinga mstyti, kai
mama alia. Tegyvuoja laiptai! Beje, kaip tik t minut ji
paskiria sau pasimatym ant bet kurio laiptelio, kad tik
visk isiaikint.
Staiga i ios miglos inyra vienas klausimas. Maasis
pirtelis nujauia, kad klausimas tikriausiai kvailas, bet
jau per vlu:
- O ttis?
- Tavo tvas? N negalvok! Tavo tvas? Nesmon!
Chi chi chi!
Vadinasi, maj pirteli nuojautos kartais pasitvir
tina... Girddama gra perlin mamos juok maoji su
pranta, kad klausimo bta ne tik kvailo, bet ir apgailtinai
juokingo.
- Nejaugi manai, kad tvas galt vien tuo usiimti? Jis
ne toks vyras, kuris galt rpintis savo vaikais - netur
t tam laiko! I karto matyti, kad nesupranti: vaikai reika
lauja laiko. I tokio mogaus kaip tavo tvas pareikalaut
per daug laiko! Jis pernelyg apsikrovs darbais! Kartais
atvaiuot js aplankyti vaik namus, ir viskas...
K gi... Jei jau taip... tai nra prieasi nebaigti valgyti
ito skrebuio.
- Matai, jeigu tai atsitikt ir atsidurtum vaik namuo
se, gal tada ilgtumeis savo nam. Ten gyventum su
paliktais tv neturiniais vaikais. Sakau: tik kai tvai
mirs, tik tada velgsi j gerum. Vis dlto gaila nepa
94
sinaudoti tuo, k turi, nors bet kada gali netekti, gaila
nepradti daugiau ypsotis, bti malonesnei - juk turi
namus, eim...
Maoji nenoromis baigia kramsnoti skrebut - visai
visai jo nebenori. Ar vaik namuose bna pavakariai?
Sausaini? okolado? Ar ten privaloma baigti valgyti
savo porcij, net kai nebeturi apetito? ia kiekvien dien
duona su sviestu... ito ji per daug nesigailt.
Kai sddama ant treio laiptelio prisimena t keist
pokalb, j apima nerimas: o kokie tie vaik namai? K
palikt, ji jau ino...
Gal ten daug vaik verkia, nes tvai mir, arba ilgisi
eimos? Beje, apie eim... O broliukas? Ar likt su ja? Tik
riausiai. alia bt bent jau vienas pastamas mogus...
Labai nemalonu atsidurti ten, kur nieko nepasti... Ji
sudreba, sivaizduoja esanti dideliame kieme, didesnia
me negu mokyklos, pilname nepastam veid. Mato,
kaip laiko broliuk u rankos, smarkiai spaudia jo del
n, duoda kalbani ll, kad j nuramint. Ar ten galima
pasiimti aisl? Jeigu jis gals pasiimti savo mainles,
gerai: truput paverks, bet aisdamas ikart pamir. Be
to, alia bus ji ir vis primins, kad ttis kartais atvaiuos
j aplankyti.
Bt gerai, kad ttis nusivest restoran. Ji splioja,
kaip ten bna, kai valgai restorane... Atsirast proga.
Mama sako, kad negalima eiti restoran su vaikais. O
tvas? Jei alia nebt monos, primenanios, k tuo
klausimu reikia manyti, gal kitaip galvot.
95
Vaik namai tikriausiai panas itisus metus trun
kani vasaros stovykl...
Staiga ji susizgrimba: o eraldina? Nebesusitiks su
eraldina... Ima pertti akis, ugniauia gerkl. eral
dina...
Tvas galt atvaiuoti j lankyti su eraldina... Taip,
tai vienintel ieitis. Atvaiuot su eraldina ir visi kartu
eit restoran.
Kad ir kaip bt, tas vaik nam reikalas visai neu
tikrintas, tad neverta nerimauti dl dalyko, kuris galbt
nevyks.
Tikrai nevyks?
O kodl ne?
O jeigu?.. Jeigu mama mirt? Jei i tikrj mirt? Ji taip
danai bna pavargusi, taip danai nebeilaiko, jos nervai
nebeilaiko, kantryb nebeilaiko... viskas .nebeilaiko.
Staiga j apima keistas, didel nerim keliantis jaus
mas. Lyg padar nesivaizduojam, milinik, siaubing,
neatleistin klaid. sivaizdavo mamos mirt, nagrinjo
jos padarinius sau... ir visai pamiro kentti. Ar galima
pamirti tokius dalykus? Taip baisiai galvoti vien apie
save?
Ji pasijunta apgailtina, tikra varg. Juk ne dl eral-
dinos, ne dl minties, kad jos nebematys, o dl mamos
turjo pajusti didiul irdgl...
Ji vis dlto jos motina...
Ne, nereikia, kad mama mirt, tik ne tai... Ji tiek sten
gsi dl vaik, kad bt labai lidna, labai neteisinga.
96
Ji - jos mama... inoma, ji myli mam, inoma, avisi jos
geromis savybmis, nepaisydama irkli plauk kupeto
je, nepaisydama pirmyn atgal", nepaisydama nieko...
Nereikia, kad ji mirt...
Nereikia...
J pradiugina skruostu ltai besiritanios aaros: labai
velnus ir raminantis jausmas stipriai branginti mam.
97
17. PERTJIMAS
Maoji stovi ant laipt. Ar verta sstis?.. Ir kam sstis?
Jei atsiss, bus dar blogiau. Atrodo, kad suknels audi
nys skverbiasi od, dreskia ir puola j. Tai nepakenia
mas audinys. Tokie audiniai turt bti udrausti, juos
visus turt imesti iukli d, sunaikinti, suplyti,
sudeginti. Bet...
Kaip tik tokius audinius mama irenka siti daug gra
esnms negu kit ma mergaii suknelms. Kitoms
nenusiypsojo skm turti mam, kuri pasiventusi pati
siuva joms drabuius, valand valandas praleidia kirp
dama audin, sildama, sidama utrauktukus, sagas,
tai kiek visko...
tai kiek visko, taip - tai kiek visko, o maoji net
nesidiaugia, nesijauia dkinga. tai kiek visko, o ji net
nesuvokia, kokia skm jai nusiypsojo.
tai kiek visko, kad niet. Ne, ji nesuvokia, kokia
skm nusiypsojo. Jos akimis, labiau pasisek eraldi-
nai, kurios drabuiai pirkti parduotuvse ir niekada ne
grauia. Beje, eraldinai i suknel pasirod keistoka".
98
Maoji nedkinga. Juo labiau grauia, juo ji darosi
nedkingesn.
Ji prieinosi jau pirm kart matuodamasi, antr taip
pat... Prieinosi vis nerytingiau ir nerytingiau. Never
ta: na jau, is audinys negrauia, tai tik prasimanymai.
Tarkime, kad taip. Tai tik smarkiai grauiantys prasima
nymai, ir viskas...
i suknel dar blogesn negu ana: dabar od grauia,
kandioja visur, vos tik sujudi, duria, perti, nervina,
siutina... Ir nieko negali pasakyti, suknel grauik reikia
dvti tris dienas i eils. Toks nurodymas. Ilgiau negu
vien dien...
Be to, ji ilgomis rankovmis! Ir dar imarginta tokiais
plaiais be tvarkos imtytais dryiais, kurie ubraukia
vis kn, itisai dienai udaro kaljim. Liko tik viena
kaljimo diena... Tai vienintel paguoda.
Taip, bet! Bet kit savait suknel grauike gris ir vis
kas vl prasids i naujo... Trys dienos kaljimo per savai
t - per daug! Tikrai per daug! Diena, viena diena - gerai
jau, kad suteikt malonum, kad mama galt parodyti
monms pati mokanti siti vaikams graius drabuius...
Vien dien maoji sutinka, tiek dar pasistengt. Bet ne
tris!
Trys - per daug. kart maoji nusprend - ji pada
rys tai. Nebeds suknels nevari skalbini pintin,
o paslps j aisl ds dugne - tai ideali vieta. Mama
ne tokia, kad domtsi aislais, jeigu jie sutvarkyti. Bus
99
sutvarkyti! Nuostabiai sutvarkyti, o paiame ds dug
ne gerai paslpta guls siaubingoji suknel, suknel su
grotomis, tas lyktus, od udantis daiktas.
inoma, ateis akimirka, kai mama suknel ras, kai u
slpim bus atlyginta dviem ar trim pirmyn atgal", bet
nesvarbu, vis tiek verta, tokia kaina ne per didel. Ar bus
taikoma botaglio bausm? Taip pat nesvarbu. Botaglio
kiriai kaipmat igaruos, o tai trys pertjimo dienos...
Nra ko n lyginti.
Vienintelis kentjimo privalumas - vakare gera grti
namo, nusirengti rbus tampa laims akimirka. Labai
anksti, po pavakari, eini maudytis voni ir atsikratai to
grauianio daikto. Ir tai ne visada! Ir tai ne visada!
Mama spjo, kad vakar reiks likti apsirengusiai!
Draudiama vakarieniauti su piama, apie tai negali bti
jokios kalbos: netrukus ateis sveias, kakoks mognas,
kur ttis pasta, atne jam kakokius popierius. Ir liks
igerti aperityvo. Ko dabar itam, negali ateiti kit dien?
Tvai nusprend parodyti vaikus, taip pat parodyti, kad
ie gerai aprengti... Taigi, piamos draudiamos.
O kodl reikia prisistatyti nepastamajam? Kokia i to
nauda? Reiks ateiti pasisveikinti, atsakyti tuos paius
klausimus kaip visada: Ar sekasi mokykloje? Ar aukl
toja gera? Kelintoje tu klasje? Jau!" Jau? I karto matyti,
kad itie mons neauga, antraip niekada to nesakyt.
Be to, nra reikalo ten dalyvauti, nes visus klausimus
atsako mama. Atsako daug geriau, taip kaip reikia. O tai
maoji... Ar btina kvailai isiiepti, kai tavs klausinja?
100
Ar manai, kad grau taip staipytis alis? Buvo apgailtinai
juokinga.
Na, kam to reikia? Parodyti, kad turi apgailtinai juo
king vaik?
Tada mama pasilys mognui igerti aperityvo, i
tars: Atsipraau, nedaug ko turiu", mognas atsakys,
kad tai labai gerai, isirinks k nors, tada mama pastatys
taures, pils aperityvo. Vaikai turs teis igerti apelsin
suli, bet ne per daug. Turs teis sukrimsti kelis srius
sausainiukus, bet ne per daug. Turs teis pasakyti kelis
odius, bet ne per daug. Ir turs pabti truput, bet ne
per ilgai.
O suaugusieji tuo metu nekuiuosis... Ir kaip jiems
pavyksta plepant nenuobodiauti? Jie kalbsis apie or:
koks buvo, koks dabar yra, koks bus. Tie panekesiai
niekam nereikalingi, mes inom, koks oras, ir negalime jo
pakeisti. Koks bus - dar pamatysim ir taip pat negalsime
pakeisti. Taiau jie apie tai kalbasi, atrodo, susidomj.
Tai trikdo. Ne, vargina. Kalbsis apie vaikus. Kit vaikai
paprastai bna blogai iauklti, nemandags, gal net
nepakeniami, patys toki vaik turti jie nenort, taip
yra todl, kad anie tvai nemoka vaik auklti, per daug
dalyk leidia ir nepakankamai draudia, o dert elgtis
atvirkiai. Ir ple ple ple...
Maoji irs puspiln stiklin su apelsin sultimis,
stebs, kaip pateliskavus skystis limpa prie sieneli,
kokia ryki j spalva, panai da, nes traukia ak, o
101
tiriai panas labai nerpestingus teptuko potpius,
suteikianius visam paveikslui jaudinamo tikrovikumo.
Kai sveias ieis, jai priekaitaus, kad niekuo nesidomjo,
buvo apatika... Visai neders prisipainti, kad ji domjosi
apelsin sultimis.
Kad ir nutikt, vyks ple ple ple... Ir apelsin sultys
labai pads. Jos paadins prisiminim apie vien tok
apelsin - nulupt, paruot...
Paskui mama duos enkl eiti: Vaikai, dabar galite eiti
aisti.
Broliukas prietaraus ir visiems atrodys labai mielas, ji
nesakys nieko, tik kelionei prie ieidama paims paskuti
n sausainl. J palaikys drovia arba labai santria, arba
kuklia - nelygu sveias.
Taigi jie ieis, broliukas nutipens su ja ir ais su lle,
spaudys mygtuk, nurengs, aprengs, ukuos... Maoji
pads, nes jis nelabai guds.
Retsykiais jie girds garsiausi CHA! CHA! CHA!,
kuris beveik baugint, jeigu neinotum, kad tai vyr kva
tojimas. Kai susirenka keliese ir juokiasi tuo paiu metu,
vyrai taip ir kvatoja. Ji tikisi, kad vliau broliukas, kurio
juokas toks graktus, ivengs ito besaikio, apgailtino
kvatojimo.
Dar bus girdti trumpuiai, toli grau ne tokie griaus
mingi chi chi chi! Mama juokiasi itin elegantikai, itin
saikingai.
Suknel su grotomis ir toliau grau od ir reiks laukti,
dar laukti...
102
Gal gale mama paauks j nebe taip skardiai ir daug
ramiau negu paprastai, tarsi mgdiot eraldinos mam,
o maoji, igirdusi toki bals, pasijus nejaukiai. Nors mg
diojimas labai vyks, taiau vis tiek bus nejauku. Pyktels
ant savs u t nejaukum, bet niekas nepasikeis.
Reiks pasakyti sveiui labas vakaras", galbt atkiti
skruost arba tik itarti odius... nelygu sveias. Kai
kurie buiuojasi, kiti ne: tereikia elgtis kaip jie. Brolis
buiuoja visus i eils net nepraomas. Jis toks sponta
nikas... - sako mama. Atrodo, kad tai gera savyb, nes
spontaniki mons jai simpatiki.
Maoji labai stengiasi bti spontanika, bet jai dar nie
kada nepavyko. O broliukas savaime, be joki pastang
bna spontanikas. Tai labai neteisinga.
Taigi ji nebus spontanika, pasakys labas vakaras"
kaip moka, nesistengs daryti nieko ypatingo, nes tai nie
kam nereikalinga. Vliau sveias ieis, mama udarys
duris. Paukt!
Tada ims skstis: Maniau, kad jis niekada neieis!
Vos neiprotjau, kai pamaiau, kad sutiko igerti antr
taur!" Jeigu sveias nebus sutiks igerti antros taurs,
ji vis tiek sksis: Kiek laiko jis ibuvo! Nesuprantu, kaip
galima itaip usisdti!"
Tada kritikuos pokalb su sveiu: anas bus prinekjs
kvailysi, pikt arba nemandagi dalyk - tai koks
pasirinkimas. Mama peiks jo kalbsen, nuomon arba
drabuius, arba visus tris dalykus kartu. Padarys ivad,
kad mons i ties labai nuvilia, tiesiog siutina, jog dl
103
toki moni turi sugaiti tiek laiko. Tiesa, neinia, kodl
vis tiek juos kvieiasi sveius - to nepaaikina.
Pasiteiraus vyro nuomons. Jis retai prietarauja.
Tada kritikuos savo vaikus, kurie taip pat nuvilia.
Sakys, kad broliukas buvo spontanikas ir u tai pagirs,
taiau kelis kartus jis maivsi, tad mama paprays ilai
kyti tik spontanikum. Kadangi maivytis jis ima labai
spontanikai, jam tai bus nelengva. Taiau neatrodys,
kad imt stengtis...
O maoji... Kyla klausimas: gal ji norinti daryti tvams
gd. Elgsi taip, kad buvo matyti jau nebe drovumas, o
usispyrimas! Vis dlto galjo truput pakalbti! Kaip at
rodo mama, kurios vaikas tiek maai kalba? Be to, nejaugi
ji mananti, kad taip rangytis ant kds elegantika? K
suknel? Nesmon, suknel ia niekuo dta! ita suknel
negrauia odos, jai imt kart sakyta! Tikra usispyrl!
Ir i kur tas protis kvailai spoksoti savo stiklin? Tarsi
apelsin sultys bt domesns u mones! Tai labai ei
dia. Kai pagalvoji, kiek valand ji praleido sidama...
Kiek daug yra vaik, kurie nort atsidurti jos vietoje...
Tai dar truput tsis, vl atsinaujins per vakarien,
bet nebus rimta. Arts isivadavimo valanda, o tai juk
svarbiausia.
Pagaliau ji gals nusirengti t siaubing suknel...
104
18. NIEKNIEKIS
Maoji iri laiptus. Stovi ir neapsisprendia: ar geras
sumanymas kiekvien vakar ia sdti? Ar ji galt
veikti k kita? O k, jeigu ne tai?
Geriausia bt paklausti kieno nors patarimo. Kieno?
Broliukas nepakankamai sumanus, kad bt galima
atsiklausti jo nuomons. Tvui tai visai nerpi. Klausti
mamos? ita tema neverta jos klausinti, ji atsako, kai
barasi: Ir i kur tas sikaltas protis ia sdti... Kartais nesu
prasi, kas dedasi tavo galvoje.
Kieno kito paklausti? Kas galt isakyti savo nuomo
n? Reikt, kad tai bt j palaikantis ir jai gero linkintis
mogus.
eraldina...
inoma, eraldina! Beje, maoji eraldinai jau pasa
kojo apie laiptus ir i labai susidomjo. Kai gyvenime
turite geriausi draug, galite pasakyti tai, k prie
ingu atveju turtumte saugoti paslpta viduje kaip
kaljime.
105
Maj nukreia iurpas: k ji daryt be eraldinos?
Kaip igyventi, diena i dienos visk tsti be eraldinos,
be minties, kad ji yra, nors ir ne alia? Stovykloje buvo
toki akimirk, kai mintys apie eraldin veik kaip
tikri vaistai, kurie udo mikrobus kno viduje ir gal
gale igydo.
Jai grus i atostog eraldina pasak pat graiausi
kompliment: A tavs ilgjausi". Kai jums tai pasako,
jauiate, kad js gyvenimas nra tuias, kad esate ka
kam reikalingas.
eraldinos nuomon labai svarbi, ji padeda velgti
dalykus tarsi btum kitas mogus... eraldinai, pavyz
diui, didel spd daro pasakojimas apie t komar,
kuris danai kartojasi, visada tas pats. Kai maoji papa
sakojo, kad komaras inyko, o paskui vl gro, draug
labai nusimin. Tarsi ir komaras bt ijs atostog...
Tuk, tuk, tuk!
Tuk!
Tuk...
Melagingas pavojaus signalas. Skardieji ingsniai tols
ta. Maoji gali toliau stovti laipt apaioje, kol apsisprs
iuo klausimu: pasilikti t sikalt prot ia sdti ar atsi
sakyti?
K apie tai sakyt eraldina? Jos namuose nra laipt
ir, kai maoji papasakojo apie sikalt prot ia sdti, jai ne
tik nepasirod keista, bet ji dar ir pasak, kad tikra laim
naudotis tokia galimybe: sigeidus atsissti ant laiptelio.
Pavydjo jai.
106
Maoji niekada n nesivaizdavo, kad kakas gali jai
pavydti... Staiga paios gyvenimas jai pasirod daug
domesnis. Ir pasimatymas su laiptais gavo visai kit
reikm, tapo vertas dmesio, o ne vien tik jos sikaltas
protis.
eraldina nejuiomis jau pasak jai savo nuomon: pa
vydi jai. O kai laiptelio neturi, susigalvoji tokius laiptus,
kokius gali. eraldina valand valandas leidia vonioje,
pratsia maudynes, vandeniui atauus pamau vl pripi
la karto ir toliau guli vandenyje, niniuoja, svajoja, ka
k sivaizduoja... Ji tiesiog dievina voni. Kai guli iltai,
apsupta put, visos uplstanios fantazijos atrodo labai
malonios. Gal tuo vonia ir skiriasi nuo laipt...
Maoji neturi nei teiss usibti vonioje, kai nusiprau
sia, nei visikai j pripildyti... o juo labiau naudoti pu
tas. Mama nemgsta put: sako, kad tai niekniekis. Kai
kakas yra niekniekis, galimybi, kad tas daiktas atsiras
namie, lieka labai maai. Ji nusiteikusi prie niekniekius.
Nebent gauna j dovan: kart vienoje parduotuvje
laimjo vonios put mginl ir atidav maajai, kad i
pasidalyt su broliu.
T dien maoji nusprend pamirti dalytis, supyl vis
mginl voni, kuri visikai pripildyti gavo iskirtin
teis. Putos gardiai pakvipo, ji pasijuto tarsi plevent
ikvpintame debesyje, kuris j gaubia, lepina, liliuoja.
Usimerk, kad pasimgaut naujais pojiais, visu knu
patirt palaim. Jautsi tarsi put debesis skverbtsi po
oda, apgaubt vis kn i vidaus, net galv ir ird.
107
itas niekniekis buvo nuostabus... Ji norjo, kad tai truk
t aminai, norjo umigti putose nurimusiu knu, pilna
maloniausi fantazij galva, su gli vaizdais, pauki
iulbjimu, juoku, ypsenomis mintyse... Tai vienas malo
numas: be galo ir be krato.
Taiau atjo laikas ilipti i tos laims vonios... ir nu
taisius kuo nuoirdiausi veido iraik atsiprayti, kad
visai pamiro, na kaip itaip, palikti broliukui jam pri
klausani niekniekio dali. Vis tiek nebt mokjs jo
vertinti, tik veltui ivaists ir sugadins... Jai stebinamai
lengvai seksi meluoti, nebuvo joki sins grauimo
pdsak, kurie paprastai eina kartu su melagystmis
ir ilieka u jas daug ilgiau. Gal tai alutinis niekniekio
poveikis...
O labiausiai stebina, kad itas smoningas, apgalvotas
melas nesukl joki blog padarini: juo patikta i pu
ss odio ir u pamirim isyk, net nepapriekaitavus
dovanota. Ar tai antras alutinis niekniekio poveikis?
Kad ir kaip bt, jeigu ji turt pasirinkim, kaip e
raldina, rinktsi kasdien voni, o ne savo laiptel. K gi,
kiekvienam sava vonia...
Ji vl pavelgia pirmj laiptel, kuris, regis, jau ne
kantrauja ir klausia: na, ar ateini? J sulaiko neaiki abe
jon.
Tas tavo sikaltas protis ia sdti...
odis protis" jai kelia nelabai ger spd. Be to, laip
t mintys - tai ne fantazijos, jos ne tokios velnios kaip
putos. Bet ar galt be j apsieiti? Kuo pakeisti laiptus?
108
Jeigu nepakeis j kakuo kitu, jausis lyg atsisakyt da
lels savs.
Kai ttis band mesti rkyti, pakeit cigaretes kram
tomja guma. Vliau pareik, kad apsieiti be cigarei
jam per sunku, kad netenka vieninteli atsipalaidavimo
akimirk, ir vl m rkyti. Juo geriau. Kelias savaites,
kai nerk, be perstojo buvo girdti das, po galais",
vos tik jis engdavo pro duris. Prie to visi priprato kaip
prie enklo, praneanio, kad ttis gro.
Tuk, tuk, tuk!
Atrodo, mama nori pakilti antr aukt... Tikrins, ar
tvarkingi kambariai? Kartais jai ueina toks noras. Prie
tai visiems pranea: spju, darysiu apir!"
K gi, juo geriau. Jau kelias dienas maoji jauia ore
tvyrani tamp, buvo apir pranaaujani enkl.
Tad ji msi atsargos priemoni, kambarys beveik su
tvarkytas. Beveik...
O broliuko kambarys... Oho ho! tai, ir jis negali vis
laik bti mielas. Artja audra...
- K ia veiki? Stovi tiesiai ant tako! Kodl nesdi ant
laiptelio kaip paprastai?
Maoji pasitraukia, praleidia mam, o tada...
Tada atsisda ant pirmojo laiptelio. Jos vieta ia...
109
19. ERALDINA
Maoji pasirinko etj laiptel i apaios. I ia dar ma
tyti, kas vyksta koridoriuje, bet esi jau nuoaliau. Tai
simpatikas laiptelis.
Ji keistai jauiasi.
Galbt kiekvien kart mogus pasijunta keistai, kai
kur laik bna umirs savo proius, o vliau juos
atnaujina.
i popiet ji buvo visai pamirusi laiptus. Nors jie ir
buvo ia, taiau j prireik tik lipti ir leistis. Pagrindin j
paskirtis - tai yra atsissti ir pamstyti, tapo tarsi alutin.
i popiet eraldina buvo atjusi pavakari. Mao
sios mama nedanai kvieia namo kitus vaikus, ypa
pavakari. O eraldinai ir jos mamai padar iimt. Pa
kviet jas abi, norjo geriau susipainti su mama. Keista,
nes paprastai kitus tvus mama laiko gana kvailais arba
vulgariais, arba nemaloniais, arba visi ie dalykai dera
kartu.
110
Taiau su eraldinos mamyte visai kitaip, mamai ji at
rodo simpatika. Gal dl to, kad moko vaikus tikybos?
Pyragas buvo skanus. Tok mama kepa tik tada, kai
ateina svei. iuo pyragu visi tiesiog gardiuojasi. e
raldina su mama labai j gyr.
Po pavakari mamos toliau nekuiavosi svetainje,
o visi trys vaikai nujo aisti. Teko priimti ir broliuk.
Kadangi jis susiavjo eraldina, elgsi ramiai. Buvo kaip
angelas, o tai erzino: Koks mielas tavo broliukas!" Kaip
gali itarti ne"?
eraldinai labai didel spd paliko pavakari pyra
gas: Tavo mamyt labai gera eiminink! Tau sekasi!"
K atsakyti?
Pavakare maosios mama ulipo laiptais jos kambar,
papra sutvarkyti imtytus aislus, n vieno nepalikti
voliotis, ir ikart ijo.
Tada eraldina pasak tok pastebjim: O tavo ma
ma - grieta!" K atsakyti?
O tavo mama grieta... Vadinasi, tai ne tik laikinas
spdis? Kartais neinai, ar tai, k jauti, pasitvirtina, ar
yra tik spdis. is sakinys savaip ramina. Nebent ir e
raldinai tai tik spdis? Nes po to pridr: Bet ji labai
maloni!" Kaip nepritarti?
O tada juodvi, dukra ir mama, ijo.
Kai durys usitrenk - paukt! - maoji pagavo save
galvojant: O a lieku". Bet k daryti su tokia mintimi?
Kokia beprasm mintis. Apgailtinai juokinga.
m
O tada...
O tada jos, mama ir dukra, lieka kartu be svei, be
irov. Broliukas jau dingo tarsi stengtsi palengvinti
i akistat.
Maoji jauiasi sutrikusi. Neino dl ko; arba dar ne
ino. Todl improvizuoja, sveikina mam ikepus tok
gard pyrag. Ji nori bti simpatikas vaikas. sikaria
vusi patikslina:
- eraldina sak, kad pyragas nuostabus.
- Ji taip pat nuostabi, - atsako mama.
Ar ji nori suvalgyti eraldin? Ne, tik apibdinti ir ta
paia proga pagirti.
Kalbant apie eraldin n kiek nereikia sukti galvos,
kad sugalvotum kompliment. Maoji taip myli eraldi
n dl to, kad jos draugija labai maloni, netgi nuostabi.
eraldina i t vaik, kurie nuolatos ypsosi, bet kok
dalyk priima geros nuotaikos, lengvai. Geranorikai.
eraldina moka avingai prieiti prie mamos: eina artyn
lyg pasiduodama traukai, velniai, tarsi nort prijaukin
ti. Arba apkabina jos kakl ir atsargiai buiuoja skruost.
Tokiomis akimirkomis nortsi bti tuo skruostu, tomis
lpomis. Nortsi bti ta, kuri priima, ir ta, kuri duoda.
eraldina ne tokia kibi" kaip kai kurie kyrs, nuo
lat kimbantys, prilimpantys vaikiiai. Tokius jos mama
laiko atsilikusiais ir blogai iaukltais, jos namuose to
kiems - ne vieta!
eraldina dovanoja kitiems ilt ir diaugsming savo
draugij, taiau jos neprimeta. Ir po tokios nedidels do
112
vanls, teiktos lyg einant pro al, toliau gyvena savo
gyvenim, nelaukia jokio atsako. Gyventi alia tokios
mergaits atrodo daug lengviau negu paprastai.
Kol maoji prisimena tokias malonias eraldinos elge
sio manieras, mama deda paskutinius takus, sako pasku
tinius odius jai apibdinti: eraldina gyva, protinga,
maloni, velni, paprasta, paklusni, lengvai sugyvenama,
besiypsanti... K atsakyti?
Ore tiesiog sklando palyginimas... Bet veriau patylti.
- inai, eraldinos mamai labai pasisek!
Maoji palinksi galv, sutinka.
- Labai meilus vaikas! Jos mama tikrai ilepinta.
K daryti?
K reikia daryti, kad btum meili? Maosios akys pri
sitvenkia aar, ji taip nort bti meili... ino, kad tai
labai patikt mamai ir kad neteisinga atimti i jos t
diaugsm. Neteisinga, nedkinga ir panaiai... Mama
nusipelno turti meili dukr.
Maoji, jei tik idrst, galt jai prisiekti, kad stengsi.
Stengsi apkabinti mamos kakl visai paprastu, velniu
judesiu, stengsi paprastai, eidama pro al, pabuiuoti
jai skruost. Danai stengsi, bet veltui.
Kai tik ranka pakyla ir priartja prie mamos, kakas
j sulaiko. Vos pradtas judesys pasirodo netinkamas,
nederamas, lus. Jos mama ne tokia, su kuria galima
bti meiliai. Tai bt taip pat nemandagu ir taip pat ap
gailtinai juokinga, kaip nuogai ieiti gatv.
113
Taiau vien kart per dien maoji pabuiuoja mam
prie eidama miegoti. Bet tai ne buinys, o tik mandagy-
b, imoktas ritualas. Lpos n nepalieia atkito skruos
to, ir t buinio regimyb nebna atsako. Jis visada
vienakryptis, privalomas kiekvien vakar tarp dant
valymo ir gulimo lov.
Kelet kart maoji buvo pasiruousi, nusprendusi
pasinaudoti tomis vakarinmis apeigomis, nors ir be vil
ties nusprendusi rytis meiliam poelgiui. Prisiliesti prie
skruosto lpomis, rankomis apsivyti kakl, prisiglaus
ti prie spdingos figros... Tai tikras ygdarbis. Visus
kartus jai nepavyko. T minut, kai jau reikjo veikti,
ygdarbis pasirod ventvagikas, gdingas, apgailtinai
juokingas. O be to...
O be to, yra ir kitas dalykas... Kakas, kas j sulaiko
labiau negu visa kita, paralyiuoja. Ta instinktyvi, nes
moninga baim... Staiga fizinis mamos artumas tampa
trikdantis, kelia nerim, paralyiuoja. Tada maoji su
stingsta, ikart sustoja, o buinio, kuris i ties nra tikras
buinys, skubotas, dirbtinis ritualas jai atrodo patogus
ir atpalaiduojantis. Lieka gda, kad ji be prieasties ir
perdtai bijo. Ir dar taip nelogikai...
Maoji tiesiog netiktinai, nedovanotinai nenuosek
li. Kiekvien vakar guldama lovoje sivaizduoja, kaip
apgaubia mam neregtu meilumu. Vaizduotje viskas
puikiai sekasi, gaivus ir natralus meilumas tiesiog sa
vaime liejasi. O tikrovje menkiausias mamai skirtas
velnumo gestas panaus prasiengim, iniekinim,
ventvagyst...
114
Ar maoji normali? Ar tik ji nebus truput dzin dzin",
kaip mama retsykiais jai sako?
Ji dievina mam ir velnikai jos bijo. Ar taip gali bti?
Staiga maoji paoka, skardusis balsas mai prabilo
garsiau.
- Kas tau buvo uj, kai apsimetei, kad giniesi? Tu
nori, kad kuo mons mane laikyt?
Maoji puikiai supranta, apie k mama usimin. Nieko
ji nenorjo. Tas judesys isprdo nevalingai. Kai mama
ruosi pjaustyti pyrag ir jau siek peilio, ities rank
taip staigiai, kad nugsdino alia sdini maj. i tu
tuojau prisideng ranka, tarsi saugotsi paprasto viengubo
pirmyn". I karto supratusi, kokia juokinga jos reakcija,
ir pastebjusi, kaip pavelg mama, paband suteikti ju
desiui kit reikm ir apsimet, kad taisosi ukuosen ar
bent jau tai, kas i jos lik.
Atrodo, nesusipratimas prasprdo nepastebtas, vis
dmes pritrauk pyragas. Tai buvo paprasiausias nesu
sipratimas, ir tiek.
- Ar nori vaidinti muam vaik?
Maoji papurto galv. Vis pirma, ji nieko nenorjo,
antra, puikiai ino, kad nra muamas vaikas.
Apie muamus vaikus mama jau pasakojo ir labai j
gailjo. Kiekvien ar beveik kiekvien dien juos dau
o arba kankina, j knai bna itisai nusti mlynm,
kartais juos net udaro spint. Maajai nieko panaaus
115
nra nutik, niekas n nepagalvot. Palyginus su tais vai
kais, maajai labai pasisek. Retsykiais ji gauna pirmyn
atgal", progai pasitaikius paprast viengub pirmyn",
o botaglis pakyla i or retai, kai reikia krsti, kad pri
simint".
krsti, kad prisimint - tai jau gerai pataikyta!" - pa
sak tvas t dien, kai namuose atsirado botaglis.
Abu tvai smagiai pasijuok i to smojo, o maoji
irjo odines juosteles ir iek tiek nerimavo. Net ne
iek tiek. Ji irgi bt norjusi juoktis, bet juokas nem.
Vaikai visai nesupranta tokio humoro.
- Pasielgti taip, kad mane palaikyt kakokiu vrim!
Nesmon! Kad daugiau niekada tavs nematyiau ai
dianios tok aidim! Tau pasisek, kad niekas nepa
stebjo, antraip...
Antraip kas? Bt nujusi atsineti botaglio ir paro
dyt sveiams, kad jis reikalingas vien tik krsti, kad
prisimint"?
- eraldina tikrai neikrst savo mamai tokio dalyko!
Ji teisi: eraldina jokiu bdu taip nereaguot. Jaus
dama berib lides maoji pritaria mamai. Vaik labai
lidina tai, kad tvams ji kelia vien tik nusivylim.
Tada ji prao atleidimo.
Ir dar kart.
Ir dar...
O dabar maoji pirm kart bando etj laiptel ir
jauiasi keistai.
116
Tarsi visas jos gyvenimas priklausyt nuo nuolat kar
tojamo atsipraymo. Atleidimas - tai lyg leidimas toliau
gyventi. Leidimas bti tuo, kas esi, net jei tu apgailtinai
juokingas mogus.
Tiesa, atleidimo u k? Atleidimo u tai, kad nesi ka
kas kitas. U tai, kad esi. Atleidimo u tai, kad praai
atleidimo.
Kaip suinoti, ar tau atleista?
Ar atsidsjimo lydimas galvos linkteljimas gali bti
laikomas atleidimu? O gal ne?
Ir kam kelti sau klausimus be galo?
Maoji atsistoja. ito laiptelio tikrai daugiau niekada
nesirinks.
20. RAGANA
Maoji guli savo lovelje. Kietai miega.
I pradi ji sivaizdavo mamos apsilankym, jos ran
kas, platakas, buinius ir velnius odius... kaip pa
prastai.
Paskui ilgai ir tyliai verk, kaip paprastai.
Gal gale, isekusi ir sustingusi nugrimzdo mieg,
kaip paprastai.
Ji miega.
Staiga...
TUK! TUK! TUK! TUK! TUK!
itas triukmas jau toks piktas...
Maoji susirieia kamuoliuk. Atpasta kurtinan
ius garsus. Taukteljimas kiekvien laiptel, kiekvie
nas trinkteljimas pranea, kad vienia artja, artja...
Maoji nelipa i lovos, vis labiau susirieia, o vilgs
nis tuo metu, regis, skrodia sienas, ji bejg klauso io
kraupaus kopimo.
118
TUK! TUK! TUK! TUK!
Laiptais nesustabdomai kopia stambi, juodu ir pilku
audeklu apsisiautusi grsminga figra. I to audinio kal
no kyo pakumpusios rankos ir tiesiasi auktyn iilgai
laipt.
TUK! TUK! TUK! TUK! TUK!
Siaubingoji figra i lto kyla toliau, jos milinikas
knas juda kaip kokia karo maina.
Dabar maoji visa dreba. Maldauja: Ne, ne, ne..."
Tuiai.
TUK! TUK! TUK! TUK!
Figra pasiekia laipt vir. Vienkart brkteli nagu
ir udega vies: apsiausto klosts pasidaro permato
mos...
Tai ragana, iurpi ragana, ir jos galyb - milinika. Ji
eina pirmyn... Stumteli kambario duris.
Maoji guli paklaikusi, ugniauusi kvap.
Ragana atsuka jai veid: siaubingose akyse spindi tro
kimas kenkti, tarytum koks piktas diaugsmas...
Ji trkiodama tonikai nusikvatoja:
CHI! CHI! CHI! CHI! CHI!
Ir pergalingu judesiu blokia alin savo apsiaust.
Tada...
Tada atsitinka blogiausia, bais baisiausias siaubas, di
diausia kania: maoji atpasta savo mam. Pabaisik.
119
Velnik mam, atkiusi kumpas rankas, klykiani kaip
laukinis vris, puolani... ir j suryjani.
Krpteljusi maoji pabunda. Visa apsipylusi prakaitu,
udususi, persigandusi. Kaip paprastai.
120
21. MEDINUKAS
Maoji atsisda ant pirmojo laiptelio.
Ant laipt jos kakas laukia. Atsargiai paima t daikt
rankas. Tai kakas patrauklaus, malonaus pairti ir pa
liesti. Jame yra spalv, pieini, linksmumo, velnumo...
Tai toks daiktas, kuris kvepia nor bti gyvam.
J k tik dav mama, bet papra kol kas padti al:
- I pradi - skaitymas! Ar girdi?
Tad maoji padjo t daikt ant pirmojo laiptelio ir pa
sidiaug, kad taip geranorikai, taip paklusniai elgiasi.
Kartais laukti bna malonu. Tai, kas geriausia, ver
iau pasilikti pabaigai. Kai pagalvoji, tikra palaima, kad
valgymas baigiasi desertu, nes bt labai apmaudu, jei
vykt atvirkiai...
Maoji ino, i kur atkeliavo ta dovana. Ji susijusi su
tam tikra eimos tradicija: i popiet, kol ji buvo moky
kloje, mama jo apsipirkti milinik parduotuv. Ta
parduotuv tokia didel, kad norint joje nepasiklysti,
reikia bti labai atsargiai.
121
Vien dien, kai mama ir j vedsi kartu, maoji suvo
k labai praktik bd orientuotis pagal mamos drabu:
sek tok pastam tamsiai pilk lietpalt ir vis laik
keliavo paskui j. Lietpaliui sustojus, ji taip pat stabte
ldavo, pasinaudodavo proga apirti savo aki lygyje
esanius daiktus. Tada, kai tamsiai pilkas lietpaltis vl
leisdavosi keli, ji ikart imdavo j sekti. Kol staiga...
Lietpaltis atsisuko. Ji apstulbsta. Nepastama moteris
iri ir klausia, ar ji pasiklydo, tada nuveda keist viet,
piln verkiani vaik. Kakas pasiteirauja jos vardo ir
paskelbia j per mikrofon. Kai mama atjo pasiimti, buvo
labai supykusi ir svied jai tok rst vilgsn, nuo kurio
norjosi inykti, nieko daugiau nebematyti...
Tai buvo jau seniai. Dabar mama tokias vietas eina,
kol ji pamokose. Juo geriau, ten per daug daikt, per
daug moni... ir tikrai per daug prog bti baramai:
Neliesk! Ne! Uteks! Pasiskubink! Liaukis! Padk atgal! Duok
man! Tuoj gausi berins kos!
Nuo to laiko sigaljo tradicija: kaskart, kai mama
eina t parduotuv, abiem vaikams i ten parnea
lauktuvi. Ji vadina jas niekuiais". Visada ypa keis
tai juos padalija, labai skuba - Imk, parneiau tau
it!" - tarsi bt sunku tam skirti daugiau laiko. Vos
iklauso paskui tariam padk. Ji bna tokia nuoirdi,
kad kiekvien kart maoji pati nustemba: gavusi savo
niekut", pasijunta labai dkinga. Tai itin malonus,
raminantis jausmas. Net jeigu niekutis nuvilia, j gauti
vis tiek malonu.
122
Broliuko niekuiai danai bna mainls. Nuo ami
aminj maosios niekuiai gavo knygeli pavidal,
jose bna keli pieiniai ir keletas labai stambiomis rai
dmis parayt odi. Tomis knygomis nedera girtis.
eraldina sako, kad tai knygels kdikiams.
Taiau iandienos niekutis...
Bet i pradi skaitymas. Ech...
Skaitini knyga pamau prarado patrauklum. Pra
dioje buvo labai domi, vliau pradjo kartotis. Darsi
vis nuobodesn...
Dl to ir ji pati kalta, pati persisteng: vert puslapius
priek ir kiekvien dien nukeliaudavo daug toliau negu
bdavo uduota. Perskait ymiai daugiau, negu buvo
leista. Ir aukltoja, ir mama buvo udraudusios skaityti
toliau.
Dabar skaitymas prarado aves, maoji jau ino, kas
vyks toliau. Pavyzdiui, ino, kad vien dien atkeliaus
telegrama, kad dd Gastonas smarkiai susirgs... Bet ne
sak eraldinai, paliko staigmen. Taigi ji netvirtai per
veria privalom skaitini puslap. Nieko nejausdama.
Kai mama kartais paprao perskaityti tos dienos pusla
p, ji pasijunta tarsi j iduot: galt atmintinai, umerk
tomis akimis j padeklamuoti. Taiau mama nekvaila,
tokios moters kaip ji neapgausi. Kai sugebsi skaityti, -
sako, - tada nebereiks mokytis viso puslapio atmintinai,
kad stengtum j suprasti." Ir atsidsta nusiminusi dl
tokios veidmainysts.
123
Taigi, i pradi skaitymas. Ji perskait paskubomis,
prastai, tiesiog padeklamavo. Tiek jau to...
Ir tai, nusimetusi kasdien nat, gal gale paima
rankas savo niekut.
Niekutis graus, odius ant virelio lengva suprasti.
Ten pamintas geltonas automobilis. Galbt tai pasako
jimas apie laikane...
Ji atveria knyg, kelis kartus dmes iblako broliuko
BRR! BRR!: jis ant koridoriaus grind diaugiasi savu
niekuiu. Paleidia mainl vaiuoti kiek manoma to
liau burgzdamas BRR! BRR! Tada pasiima j ir pradeda
i naujo. aisliukas nuolatos atsitrenkia sien, paskui
pasigirsta visada diugus, visada tas pats erzinantis ks
nis: AVARIJA!
BRR! BRR!.. AVARIJA!.. kyrus nuolatinis triukmas!
Maoji neprisimena, kokios spalvos broliuko mainl.
Jeigu geltona, tai tiesiog eidu...
O tada...
O tada ji susipasta su dviem keistais veikjais. Taip,
taip, yra maas medinis mogeliukas, iek tiek panaus
broliuk, bet daug simpatikesnis ir sumanesnis. Jo
draugas Moligas taip pat simpatikas...
O tada... Ji veria puslapius.
BRR! BRR! AVARIJA!" inyksta, tuk, tuk, tuk!" ne
bra ir niekada nebuvo... iame pasaulyje, kur lyg u
brs j vedasi medinukas, nebeliko nieko daugiau.
124
Maoji persikelia kitur, ji toli. Toli nuo laipt, nuo vis
ko... Ji atsidr kitur, keliauja, pakyla ir skrenda... Staiga
tapo tokia lengva, jau nieko nebra sunkaus, niekas ne
kainuoja. Ji nesvarumo bkls.
Staiga... Kas ia dedasi? Sakytum, kakas purto...
- Ar tu tyia taip darai? Jau dvideimt kart aukiau!
Maoji praradusi ad. Tai pirmas nusileidimas ant
ems, ji lieka apstulbinta, nedmesinga. veikt atstum
suvoki tik tada, kai atsigri atgal...
Atsigrusi ji ivysta pasaul, kur k tik paliko ir vl
pamat, bet juo beveik netiki. Tai nebe tas pats pasaulis
ir nebe tie patys laiptai...
Tylutliai vyko kakoks pokytis, po kurio viskas per
simain. pasaul galima palikti, tam tereikia knygos.
Beveik netikimas stebuklas... Gal maoji susapnavo?
K? Ko i jos reikalauja dabar? Ar ji paband suprasti
vien kit eilut, ar tik irinjo paveiksliukus?
Kaip? K tuo norima pasakyti?
inoma, ji irinjo paveiksliukus... O dar, o dar
labiau...
- Skaiiau, - atsako.
Ir tardama tuos odius supranta...
Tada ji digauja, dar labiau digauja. Ir dar. Dabar
jau niekad nenustos diaugtis. Tai, kas jos maame gy
venime geriausia, kas graiausia, diugiausia, nutinka
btent iandien.
125
Ji moka skaityti...
Suinojus toki diugi ini j apima, uplsta, ap
svaigina noras gyventi...
Skardusis balsas gali aidti dar kart, gali labai garsiai
skambti, kiekvien nakt gali ateiti ragana i komaro ir,
jei tik nori, suryti j - maoji igelbta...
Pirmasis laiptelis tapo transporto priemone, visam
gyvenimui ji turi biliet keliauti po kitus gyvenimus.
Maoji patiria keist, iblakant spd, kad yra lyg
skstanioj i, kuriai kakas met gelbjimo rat, ji ikelia
vir vandens galv ir pagaliau kvepia, kvpuoja...
- Tu vis dar pikta?
Maoji papurto galv. Ji nepikta, ne, n kiek nepikta,
jai galvoje visai kas kita... Nebe tokia banali kaip papras
tai mintis, kuri ji kuo aikiausiai suvokia: gal jos mama
grieta, gal jos balsas per skardus, bet ji - tas mogus,
kuris duoda skaityti.
tai kaip yra...
126
UAB Balt lank" leidyba
Kstuio 10, LT-08116 Vilnius
leidykla@baltoslankos.lt
www.baltoslankos.lt
Spausdino AB spaustuv Spindulys"
Vakarinis aplinkkelis 24, LT-48184 Kaunas
Kaip b t i mylimai? Kaip
pasakyti a tave myliu" savo
mamai ir nebti jos atstumtai?
Kaip imokti ypsotis? Kaip
greiiau umigti? Kaip greiiau
uaugti? Tai klausimai, kuriuos
atsakyti bando maa mergait,
sddama ant pirmosios laipt
pakopos.
Po naivia istorija, pasakojama
maos mergaits, slypi iauri ir
ne ga i l e s t i nga s u a u g u s i j
tikrov. Maoji stengiasi patei
sinti ir suprasti suaugusiuosius,
bet kartu nori pabgti ir uaugti,
o vienintelis jos prieglobstis -
namo laiptai, jtaigiu, paprastu ir
jautriu pasakojimu Isabelle
Minire kvieia prissti alia
mergaits ant emutinio pirmo
jo laiptelio ir nuo jo i apaios
pavelgti pasaul, sigyventi
devynmets nuotaikas ir jaus
mus, kylanius bendraujant su
mylima, bet kartu bauginania
mama, neatsiginant komar,
svajojant apie nors iek tiek
meils ir norint kuo greiiau
suaugti. Ji nesijauia tokia auni
kaip jos broliukas, nesugeba bti
linksma ir tikti savo mamai, bet
bando surasti savo viet valdin
gos motinos ir retai pasirodanio
tvo elyje.
Psi chol ogi j s t u d i j a v u s i o s
raytojos r omanas skatina
sigilinti vaiko jausm ir mini
pasaul ir naujai pavelgti savo,
suaugusij, santyk su vaikais.
Pirmasis laiptelis - knyga visiems
tvams ir ne tik jiems.
Tai pasakojimas apie mergait, kuri stokodama mamos dmesio
ir meils mieliau sitaiso laiptams ant keli. Prisdusi ant pirmojo
laiptelio mergait panyra savo vienatv, svajones, baim,
sapnus ir norus... Maoji visk mato i apaios: ten auktai nuolat
praia mama, pravilpia broliukas, dengiamas stalas eimos
vakarienei ir, svarbiausia - vis aidi, kauki, tapsi kit ingsniai.
Kasdienyb sudrumsia vairs vykiai: lidnos atostogos
vasaros stovykloje, atsisveikinimas su garbanomis, gydytojos-
fjos apsilankymas, mkteli retai matomas ttis.
Psicholog, prancz raytoja Isabelle Minire (Izabel Minjer,
gim. 1961) romane Pirmasis laiptelis mums perteikia pasaul vaiko
akimis. O velgiant i apaios, jis atrodo stipresnis, sunkesnis ir
triukmingesnis, labiau stebinantis bei bauginantis. Mergait -
lyg Alisa Stebukl alyje, vis nerandanti pyragaiio, kurio
atsikandusi pagaliau imt augti. is romanas ma mergaii
tvams atveria keist ir sunkiai perprantam vaiko jausm
pasaul.
Serijoje Savaitgalio knyga" jau ileistas Isabelle Minire
romanas Eilin pora (Baltos lankos", 2006).
ISBN 978-9955-23-175-2
www.baltoslankos.lt