Tekstas paskelbtas urnale Metai, 2007, Nr.

4
(1)
http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/695-roger-caillois-sapn-apavai-ir-problemos-1?catid=134%3A2007-m-nr-4-balandis
(2)
http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/696-roger-caillois-sapn-apavai-ir-problemos-2?catid=134%3A2007-m-nr-4-balandis


Roger Caillois
(Roe Kaijua)

Sapn apavai ir problemos (1)

R o g e r i s C a i l l o i s (19131978) prancz intelektualas ir eseistas, savo knygose
nagrinjs vairius antropologinius, literatrinius, mitologinius, socialinius ir filosofinius klausimus.
I pradi priklaus siurrealistams, bet gan greitai su jais isiskyr, susipyks su siurrealistinio
judjimo teoretiku ir praktiku Andr Bretonu dl autorinio vadovavimo stiliaus praminto
siurrealizmo popieiumi. 1937 m. kartu su raytoju ir filosofu Georges'u Bataille'u kr
Sociologijos koled (Collge de Sociologie), neformali intelektual ir bendramini draugij,
kurios dalyviai vienas kitam skaitydavo paskaitas ir rengdavo diskusijas. Taiau koledas gyvavo
trumpai po dvej met iiro. R. Caillois ivyko Argentin, kur gyveno iki Antrojo pasaulinio
karo pabaigos, aktyviai bendradarbiaudamas antifaistinje spaudoje. Po karo 1948 m. dirbo
UNESCO organizacijoje, daug keliavo. 1952 m. UNESCO lomis steig ir redagavo urnal
Diogenas (Diogne), vliau Galimard'o leidykloje pradjo leisti Piet Kryi (La Croix du
Sud), iuolaikini Lotyn Amerikos literatros vertim antologij, Pranczijos visuomen
pirmsyk supaindindamas su J. L. Borgeso, A. Bioy Casareso, A. Carpentiero ir kit autori
kryba. 1971 m. buvo irinktas Prancz akademij.
I margos R. Caillois krybos pirmiausia pamintini Mitas ir mogus (Le Mythe et
l'Homme, 1938), mogus ir ventyb (L'Homme et le Sacr, 1939), Romano galios
(Puissances de roman, 1942), Sizifo akmuo (Le rocher de Sisyphe, 1946), Babelis (Babel,
1948), Sapn pagimdytas netikrumas (L'incertitude qui vient des rves, 1956), aidimai ir
mons (Les Jeux et les Hommes, 1958), Sapno galios (Puissances du rve, 1962), Akmen
ratai (L'criture des pierres, 1970), Alfjo up (Le fleuve Alphe, 1978), filosofin apysaka
Pontijus Pilotas (Ponce Pilate, 1961).
Es Sapn apavai ir problemos, parayta 1962 m. kaip antologijos Sapno galios pratarm,
yra pirmasis R. Caillois krybos vertimas lietuvi kalb.

VERTJAS
I prancz k. vert Linas Rybelis
* * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * * *

Patirtas vaizdinys kerintis vaizdinys

Ryt ir Vakar filosofai (Zhouangzi
1
ir ankara
2
, Descartes'as ir Leibnizas), vairi tiksl
vedini, su nuostabiu nuoseklumu ir imone dar iradingas ir kartais tikinamas ivadas, jie siek
rodyti, kaip sunku, o gal ir nemanoma, atskirti sapn nuo tikrovs. Nors kiekvienas ms yra
sitikins, kad kiekvien ryt pabuds geriausiai atlieka t banal veiksm, be joki pastang ir net
apie tai nepagalvoj. Bet paskui, drauge su iais mokslingais samprotavimais, reikia prisiminti, kiek
daug naudos ir peno sapn egzistavimas visada dav raytojams, tiek geriausiems, tiek blogiausiems
nuo Biblijos iki roman-feljeton laik. Pastarieji veikiau buvo antrariai literatriniai triukai,
taiau j pastovumas ir veiksmingumas yra savaip reikmingi.
Kita vertus, inomi sapnininkai, kuri tradicijos siekia istorini laik pradi. Specializuoti (ir
ne tik jie) leidjai tebespausdina senus sapnininkus ir leidia naujus. Be to, sapn aikinimas gavo ir
mokslin, kaip ir dera ms laikui, form; atnaujintas psichoanalizs, jis vis dar klesti, o su juo ir
dmesys sapnams, j neretai keriniam patrauklumui. Tai reikia, kad su jais susijusios problemos
nra tos, kurias sukelia trumpalaiks aplinkybs ir kurios inyksta kartu su jomis. Mano sumanymas
pamginti isiaikinti tokio atsparaus avesio itakas ir prieastis.

I

Nuo iliausios senovs monms atrod, kad sapn vaizdiniai savyje slepia paslapting, o
kartu ir prieinam prasm, kuri patyrs aikintojas gali iluktenti. I ia kilo nesuskaiiuojami
sapnininkai, t. y. neprast ir stulbinam ini iifruots. Vienas toki rinkini priskiriamas senovs
Egipto XII dinastijos laikotarpiui, t. y. antram tkstantmeiui pr. m. e. Indijoje 68-as i eiliuot
traktat (parisishta), ubaigiani Atharved ir datuojamas V amiumi pr. m. e., yra pavadintas
Traktatu apie sapnus. Jis remiasi dar senesniu to paties pavadinimo traktatu, kuriame pateikiamas
vis pranaik enkl, slypini u sapne patiriam vyki, sraas. A. L. Oppenheimas
3
ivert ir
ileido Naujojo Babilono sapninink, rast Ninevijoje tarp Aurbanipalo (apie 669626 m. pr. m. e.)
bibliotekos molio lenteli. Ne kart buvo leidiamas ir adaptuojamas Artemidoro i Dalds
4
sapnininkas. Apskritai i literatra yra keistai monotonika.
Sapnas yra kakas apstu, painu, neiraizgoma. Dsninga, kad sapnininkas turi i jo iskirti tam
tikrus atskirus vykius, ypatingus elementus. Ir kaipmat prasideda nepabaigiamos litanijos. tai
atsitiktiniai pavyzdiai i Babilono sapnininko: Jei valgoma lokiena bus maitas; jei bedioniena
grobikiki karai, jei paprasta msa dvasios ramyb, jei derva nusivylimas, jei nafta dvasios
nerimas... ir t. t. iki begalybs. Paskui eina kiti vardijimai: jei duoda... jei pjauna... jei ima... jei
nea... valdius bendr princip, jau nemanoma sustoti.
Kiti sapnininkai, ami ir geografijos atskirti, nei savo esme, nei dstymo stiliumi nesitraukia
nuo tos, nepajudinamos, tradicijos. tai dar vienas, paskutinis, pavyzdys i Suruta samhitos
(Indija, IV amius pr. m. e.), nes jis labiausiai skiriasi nuo platinam sapninink, kaip
konkordancija
5
nuo psichoanalizs, nors tai ir medicinos veikalo itrauka.

Sapnai, pranaaujantys mirt
Kalbsiu apie sapnus, susietus su mirtimi ir sveikata, juos gali sapnuoti tiek ligonio draugai,
tiek pats ligonis:
tas, kuris, isitryns kn aliejumi, keliauja pietus su drambliais, plrnais, asilais, ernais
arba jauiais;
tas, kur, surit, pietus veda juoda susivlusi moteris raudonais drabuiais, pasiaipydama
ir pastrykiodama;
tas, kur bendrakeleiviai traukia pietus arba kur bevaiktinjant apsupa mirusieji;
ir tas, kur staiga suiumpa mons sualotais veidais ir uns letenomis, kuris geria mid ar
aliej, kuris sdasi dumblyn arba, isiteps purvu, mostaguoja ar kvatoja;
tas, kuris nuogas vaikto su raudonu vainiku ant galvos, ar kuriam i pilvo dygsta nendr,
bambukas arba palm;
tas, kur prarijo uvis ar kuris sispraudia savo motinos kn, kuris krenta nuo kalno
virns ar tams tarpekl;
tas, kur nunea srov, kuris pameta savo ventj brahman virvel, kur apsupa ir
supanioja varnos arba kiti nelaim neantys paukiai visi tie us;
tas, kuris mato, kaip krenta vaigds ir kiti viesuliai, kaip gsta iburys ar ipliama akis;
kas mato, kaip dreba dievybi atvaizdai arba em;
tas, kuris vemia, triedia ar kuriam krenta dantys, kuris ropias medvilns krm arba kok
kit ydint med
6
, kuris ulipa ant skruzdlyno, laidotuvi lauo arba dirbtinio stulpo;
tas, kuris gauna ar valgo medviln, smen ispaudas, gele, drusk, sezam, virt maist ar
geria svaigiuosius grimus,
VISI TIE, JEIGU JIE SVEIKI, SUSIRGS, O JEI SERGA MIRS
7
.

iomis aplinkybmis mogaus protas pasireikia keistai konservatyvus. Manau, tai dsninga. I
ties problema, bdinga mogikajai prigimiai, yra bema nepavaldi pokyiams. Nra nieko nei
nesmons, nei stebuklo, nei prietaravimo, kuri nebt galima ivysti sapne ir praktikai
nemanoma, kad bent maa dalis t neregt dalyk nutikt tikrovje. Tad aikintojui tenka j
begalin vairov sumainti iki keliolikos atsitikim, kurie beveik visada kiekvien i ms itinka
trumpame ms gyvenimo kelyje, kaip antai susitikimas, liga, pelnas arba nuostolis, skm ar
neskm, kratutiniu atveju turtai arba netektis, kelion, meil, jau nekalbant apie neivengiamyb
mirt. Kiekviena brimo ris chiromantija, astrologija ar bet kas kita, kaip ir sapn aikinimas,
turi praeiti pro iuos siaurus vartus vaizduots nevarom begal pradini duomen sumainti iki
kokio tuzino nutikim, kone btinai privalani nutikti kiekvienam mogui per jo gyvenim. Tai
garantuotos skms receptas. Nes po pirmo sutapimo kiekvien sukreia tai, kaip gluminanioje
mslje aikintojas sugebjo velgti pranaik likimo smgio enkl, juolab kad niekas neleido jo
numatyti, iskyrus, tiesa, statistik. Kad ir kaip bt, jau madaug 4 tkstantmeius sapn vaizdini
ir j reikmi sraai turi didel pasisekim. iandien, daug lankstesne forma ir pasitelkus mokslo
termin odyn, j tradicij tsia psichoanaliz, tenkindama t pat poreik nuo neatmenam laik.
Biblijoje apstu prana aikinam sapn. Tai Nebukadnecaro arba faraono sapnai.
Pobiblinje literatroje ikeliama mintis, kad svarbus ne tiek sapnas, kiek jo veiksmingas
iaikinimas, formuojantis tikrov. Jeruzalje gyveno 24 sapn aikintojai. Kart, susapnavs
sapn, apjau juos visus. Kiekvienas pateik savo skirting paaikinim, ir jie visi isipild, nes
yra pasakyta: sapnas seka aikintojo burna
8
. Sukurti pavyzdiniai pasakojimai, rodantys ios
doktrinos teisingum ir liudijantys j teologin pagrind.

Sapnas apie griuvusi klt
Pas rabin Eliezer atjo moteris ir pasak: Sapnavau, kad mano nam kltis griuvo. is
paaikino: Pagimdysi sn. Ji ijo taip ir vyko. Ji vl susapnavo tok pat sapn ir j
papasakojo rabinui Eliezerui; is paaikino t pat, k pirmsyk taip ir vyko. Trei kart ji
susapnavo t pat sapn ir nujo pas rabin Eliezer. Jo neradusi, pasak jo mokiniams:
Sapnavau, kad mano nam kltis griuvo. Tie atsak: Palaidosi vyr. Taip ir atsitiko.
Nustebintas jos raud, rabinas Eliezeras paklaus, kas nutiko. Mokiniai jam papasakojo. Jis suuko:
Nelaimingieji! Nuudte t vyr! Juk parayta: kaip jis mums iaikino, taip ir vyko (Pr 41,13).
O rabinas Johananas ubaigia: Kiekvienas sapnas svarbus tik jo aikinimu
9
.

Taigi jei isipildyt neturintys sryio ir laks sapn vaizdiniai, tekt manyti, kad jie gali
numatyti arba nulemti nenuspjam ateit. Bet jei, prieingai, isipildo j aikinimai, tai, siekiant
juos pripainti ir suprasti, utenka prisiminti, kokie patikls ir pasiduodantys svetimai takai yra
mons; maa to, jie dar yra tuiagarbiai, nes jiems malonu sivaizduoti save kaip pranaysts arba
antgamtiko perspjimo objektus. Tiktina, kad dl panai prieasi ms laik psichoanalitiniai
aikinimai turi toki pat apav ir taigos gali pacientams.

II

Kita grup problem yra susijusi su tikrovs ir sapno sveika, j priepriea, hierarchiniu
santykiu, galima ssaja. Tik kart keliamas klausimas ne apie sapn vaizd reikm, o pat
sapnavimo fakt. Sapn karalyst tai kita visata: ar ji daugiau reali, tokia pat reali ar maiau reali
nei pasaulis?
Danai buvo teigiama, kad vadinamosios pirmykts tautos neskiria sapno ir tikrovs. Manau,
i nuomon reikia patikslinti jos puikiai ino, kas yra sapnas ir kas yra tikrov, taiau sapno
reginiams teikia ne maiau svarbos nei tikrovei. Kartais, paveikti regto sapno spdi, jos laiko j
svarbesniu u prast kasdienin daikt suvokim ir mano, kad jis liudija apie kakoki auktesnij
realyb. Kitaip tariant, perskyra egzistuoja, taiau tai nereikia, kad sapnas yra iliuzija, o tikrov
neginijama. Gali net bti, kad sapnas laikomas pranaesniu u tikrov savo egzistavimo
intensyvumu.
Sapno reikmingumas ir taigumas atsiranda dl jo sukelto spdio. Nieko nesujaudins
sapnas greit pamirtamas tai tuia ir bevert fantasmagorija, inyranti ir bemat isisklaidanti,
pranykstanti be pdsak, nors ir kokia avi bt trumpalaik jos apraika. Bet jeigu jo vaizdiniai, gal
net ir nereikmingi, smonei sukelia pavojaus ar kit jausm, protas nepaliauja iekojs slaptos savo
sukrtimo prieasties. Sapne protas nuspja pavoj, kol kas dviprasm ir neaik apreikim,
auksm, pranaaujant nelaim arba neprasto likimo paad.
domu, kad patirtas jausmas nepriklauso nuo vaizdo, kuris, atrodyt, buvo jo prieastis. Koks
nors vaizdas, kuris tikrovje bt nereikmingas, smagus ar juokingas, sapne sukreia. Tuomet
reikia isiaikinti tos baims prieast, kurios objektas sarkastikai paslptas. Kai paaikinimo nra,
apima nerimas. Prieingai, paprastai atgrasus, baisus ar piktinantis vaizdinys susilieja su
pasigrjimo ar palaimos bsena, parodydamas, kad j reikia suprasti netiesiogiai ir jis, atvirkiai,
reikia kakok triumf, keist ir brangi likimo malon.
Vaizdinio ir j lydinio jausmo priepriea, bent jau neatitikimas, sudaro sapno ir tikrovs
perskyr, kai vienas visados dera su kitu, mat jausmas ugema i paties vaizdinio, o ne prisijungia
prie jo, varomas neaikios iorins, noringos, grslios jgos. Sapno galia pasireikia tuo, kad reikia
paaikinti, reikia tsinio, vos ne jo ipildymo. Vos tik pradjs varytis su tikrove, sapnas ikart j
pranoksta, ir i pradi mogus links ginyti tikrov, nes jos banalus tstinumas sukreia j maiau
nei sapn stebuklai bent jau tuomet, kai jie savo hipnoze suadina jo smonje slogut ir glum.
Manding, sapn galia neturi jokios kitos paslapties. I tos galios kyla kelios ivados;
pirmiausia, vykiai sapne atrodo tokie pat tikri kaip realybje. Visa, kas regta sapne, laikoma esant
tiktina. Prabuds mogus gali liepti pasiaikinti draug ar kaimyn, kuris sapne elgsi prieikai ar
grsmingai, jam kenk ar eidinjo. Tasai, nelaimingasis, nieko neino, bet priverstas pripainti,
kad sapne i ties galjo pats to neinodamas nusikalsti tuo, kuo j kaltina. Isiginti beprasmika.
Kuo gali paneigti toki akivaizdi pagav?
Paragvajaus indnas susapnavo, kad misionierius W. B. Grubbas i jo daro vagia moligus.
T nakt misionierius buvo u 160 kilometr nuo kaimelio, kuriame gyveno sapnuotojas. Taiau tai
visikai netikino indno: jis juk mat, kaip misionierius renka ir nusinea moligus. Kitas
susapnavo, kad tas pats misionierius, kaltindamas kakokiu nusikaltimu, auna j i autuvo. Kit
ryt, pradiugs, kad isisuko nuo mirties, taiau baimindamasis naujo pasiksinimo, jis pamgino
nuudyti W. B. Grubb.
Panaiai Borneo salos iabuvis susapnavo, kad j apgaudinja mona. Jos tvas j isived, kad
jai netekt mokti baudos, skiriamos u mon neitikimyb. Sapnuotojo liudijimas persveria visus
paneigimus. Vienam prisisapnavo, kad kitas, kur painojo ir vardijo, sudav uoviui ietimi. Uovis
i ties sirgo, bet tikrai ne nuo smgio ietimi bent jau i pairos aizdos nesimat. Nesvarbu: juk
savaime suprantama, kad ietis sapne padaro neregimas aizdas. Apkaltintajam nieko kito neliko,
kaip kreiptis pagalbos valdi
10
. Pats jis neneig savo kalts: jis negaljo utikrintai teigti, kad jo
siela jam miegant nenusieng sapne, kurio jis nepamena.
Dar XVII amiuje misionieriai pastebjo, jog toks aikinimas yra labai paplits tarp Naujosios
Pranczijos
11
indn: Negaldami suprasti, kaip elgiasi siela sapnuojant, kai ji apreikia jiems
tolimus arba ivis neegzistuojanius daiktus, jie sivaizduoja, kad miegant ji palieka kn ir pati
skrieja iekoti sapne regim dalyk ten, kur jie juos mato, o apyauriu, sapnams isisklaidius, grta
kn
12
.
Panaiai samprotauja Hudzono lankos eskimai, iabuviai Afrikoje ir Australijoje. Jei sapnas
nesutampa su tikrove, jis laikomas tikresniu u realyb. H. Callaway'us mini zulus, sapnavus, kad
jo draugas sumans kak pikta prie j. Nuo tol jis jo privengia. Jis labiau pasitiki sapno apreikta
inia nei draugyste
13
. Dar toliau engia irokzai: itoje srityje j religija perdtai skrupulinga jie
mano, jog tai, kas jiems prisisapnuoja, privalu atlikti kuo greiiau
14
. Jei itaip kuris nors j
susapnavo nuuds kelis pranczus, tai, kaip 1626 m. pabr tvas Lalemantas, pirmajam
nuoalioje vietoje indno sutiktam baltajam gresia didelis pavojus ti nuo io rankos.
Net paiam sapnuotojui nebtina k nors daryti, gana bti alia kit veikianij. Visos
priemons geros, svarbu tik, kad tikrov tiksliai atkartot sapn: Neseniai vienas mogus i
Ojogoeno kaimelio sapne mat, kaip deimt vyr oka ualusi up, nerdami vien eket ir
inerdami pro kit. Pabuds jis ikart sureng didel puot ir sukviet j deimt draug. Atjo visi,
prasidjo linksmybs ir pramogos... Tada jis papasakojo jiems savo sapn, taiau niekas nenustebo,
ir visi ikart nutar j gyvendinti. Taigi, patrauk prie ups, jie ikirto led dviem eketms 15
ingsni atstumu. Nardytojai nusireng, o pirmasis praskyn keli kitiems, oks vien eket,
skmingai iniro i kitos; t pat padar ir visi kiti, iskyrus deimt, kuris sumokjo u visus, mat
nesugebjo ilsti ir gdingai uvo po ledu.
Kaip i i pavyzdi aikja, sapnas ne tik pranaauja tikrovs vykius, bet ir sukuria tam tikr
prievol, kuri btina atlikti kuo greiiau, kad vyksmo audinyje neatsivert plyys, sukeliantis
sapnavusiojo mirt. Huronai, ubgdami psichoanalizei u aki, man, kad sapnai apreikia slaptus
smons trokimus ir kad nevykdyti norai yra ne maiau pavojingi nei nuodai ar rgtis,
nenumaldomai tsdami savo griaunamj veikl: Taigi jie tiki, kad siela byloja apie savo trokimus
odiais ir sapnais; kai trokimai ipildomi, ji patenkinta; ir, prieingai, negavusi, ko nori, ji piktinasi
ne tik neduoda savo knui adtos gerovs ir ramybs, bet ir maitauja prie j, sukeldama vairias
negalias ir net mirt
15
.
Tokia mstysena gundo piktnaudiauti. Uuot vargais negalais igalvojus tikr sapn, galbt
neteikiant malonumo, pravartu vaizduotis, kad sapnavai tai, ko trokti i tikrj ir kas yra uginta,
kad i anksto pasiteisintumei dl poelgio, kur degi noru padaryti. Maosios Azijos kurdai,
susapnav kok nors prabang daikt, bemat pareikia, kad privalo j gauti ginklu, nuudymu ar
plimu, o prisisapnavs prieas yra enklas, kad jie privalo nedelsiant j sunaikinti ir ugrobti jo
turt
16
.
Kratutiniu atveju, asmuo, kur sapne mat kas nors kitas, yra pareigotas atlikti tai, k sapne
mat kas nors kitas. G. W. Stellerio
17
liudijimu, Kamiatkoje uteko paminti, kad sapnavai
susilauks kurios nors merginos malons, kad i tikrj j gautum. Ji greiiau numirt, jei
nepadaryt taip, kad tikrov sumokt skol sapnui
18
.
Paymtina, kad visais iais vairiais atvejais niekada nekyla klausimas, ar aikinti sapnus, ar
skverbtis per j vaizdinius iki j paslptos prasms. Sapnas suvokiamas paraidiui. J reikia
panaikinti arba vykdyti (veiksmas yra toks pats), kad jis nelikt neveikliu perspjimu, tuia
grsme, neipildytu trokimu, mat kitaip vaizdinys, krautas pavojingos ir beribs galios, pats
apsireik tikrovje ir ilies savo jg.
iomis aplinkybmis sapnas ne pranayst, bet prievarta; ne enklas, bet privalomas ateities
vaizdas. Sapnuotojas, kartu ir visas pasaulis privalo atitikti i kerini fantasmagorij. Todl taip
svarbu prie kar regti pergal, prie mediokl laimik, prie loim laimjim. mogus
smoningai sekina save pasninkaudamas ir bdraudamas, kol sulaukia haliucinacij, kurias
suprojektuoja savo norus. Sapno, kuriam galiausiai, isekus jgoms, usispyrlis pasiduoda,
regjimai tikriausiai negali tsti nieko kito, iskyrus jo trokim vaizdinius. Vis dlto sapnas suteikia
jam btino tikrumo. Jis netaria, kad j aplankanius vaizdinius sukelia jo paties lkesi kartis. Jis
mano, kad jam nepavalds vaizdiniai ateina i kitur, anapus jo, yra jam skirti kaip paadas, kuriuo
galima patikti. Sapnas laiduoja ateit ir kartu yra kaip atpildas u nuopelnus ir aukas, u uol
pamaldum. I ties tai jau nra pasyviai gaunama atsitiktinumo malon, o laukiamas, kone
priverstinis apsireikimas, su kuriuo nuolankiai taikstysis vlesnis vykis tarytum pavlavs ir
neidildomas atspaudas.
Tad sapnas neapibrties tamsoje duoda mogui tam tikr valding vaizd, dl savo
slpiningos kilms apsupt antgamtika galia. Apreiktis per sapnus tai tikrovs kopija, einanti
pirma jos ir j pavergianti. Ji suteikia tikrovei tok pavidal, kuriuo i turi realizuotis. Ateitis
nepaini, daugialyp, beform. Ivysta sapne, ji tampa nekintama. ionai gldi sapno galia jis
palenkia tikrov savo valiai. O jo silpnyb bet kuris apgavikas gali nesivarydamas pareikti turs
nekainojam dovan, atsirandani i nepasiekiamos paslapi gelms mieganiojo smons.
Gerai bt mokti valdyti ir registruoti sapnus. Ir i tikrj ten, kur sapnas yra vienas i politins
valdios pamat, jis, i prigimties tartinas, trumpalaikis, pasakikas ir niekaip nerodomas, pradeda
virsti institucija. Reglamentuojamas jo naudojimas, kruopiai nustatomos jo kompetencijos ribos.
Visur, kur konstatuojama inkubacijos praktika
19
, j lydi tiksliai sustyguotas ritualas. engdamas
ventykl, kandidatas turi apsivalyti, j priiri ir jam vadovauja patyr dvasininkai, kartu turintys
iimtin teis patvirtinti diev sist vaizdini autentikum. Be to, ne visi sapnai turi t pai gali.
Labiausiai vertinami pasikartojantys, vienu metu kelis mieganiuosius aplankantys arba po savs
paliekantys koki nors svarbi relikvij ir kartu patvirtinti, paliudyti, vienalyiai sapnai. Tokie
sapnai irinktajam garantuoja socialin tarnyb, suteikia jam gali gydyti, bausti, maitinti, vadovauti
ventajam okiui, atlikti liturgines apeigas, asmeninti senovinius mitus, progiesmiu pasakoti
ventsias genealogijas
20
. Jie tampa paveldima vertybe, eidami i kartos kart tie patys sapnai
patvirtina ir amina visos gimins ry su neregimybe, suteikdami jai titulus ir veiksming
pranaum.
Nuo tos akimirkos sapnai tampa teisins sistemos veiksniu. Bet jie jau neturi nieko bendra su
padrikais, gaivalikais, sapnuotoj uvaldaniais ir nenuspjamais vaizdiniais. Greiiau jie atlieka
gimins talismano funkcij, kurios valdios daugelis pavydi, nes vis dlto j galima parduoti ir
pirkti, taip pat laimti arba prarasti per laybas, varytynes ar myje.

III

Kaip matme, poreikis aikinti sapnus, atskleisti j simbolin prasm, polinkis juos minti kaip
msles yra nuolatinis. is poreikis prisitaiko prie bet kurios kultros stiliaus siekiais, paproiais. I
amiaus ami jis pasirodo vis naujais, visad patraukliais pavidalais, tarytum mons itin
bjaurtsi mintimi pripainti beprasmiais tuos vaizdus, kurie, rodos, praosi bti j suprasti. Lygiai
toks pat atkaklus yra iam poreikiui artimas nerimas dl sapno ir tikrovs sryio, verianio lyginti
juos pagal vert ir ontologin tank. iuo atveju uduotis yra ne iifruoti slapt praneim, bet
utikrintai atskirti tikr dalyk nuo menamo, lemiam nuo nesvarbaus. Tuomet sapnai, lengvai
priblokiantys mog, bema neivengiamai gauna pranaum prie kasdienybs monotonij.
Tie tiesiogine prasme fotografiniai dar nevykusi scen atvaizdai tarytum ukeri tikrov ir
priveria j reikiamu momentu sutapti su tuo vaizdu, per jas atsiverianiu mieganiajam ir kartu
esaniu realybs prieastimi ir pasekme, matrica ir antrininku.
Subjektas sutrinka nuo visad gresiani, o kartais i ties vykstani tikrovs suvokimo ir
sapno vaizdini varyb. Jis neino, kuo patikti. Sukreiantis vaizdinys nebtinai yra svariausias ir
tikriausias. Subjektas ino, jog pasitaiko vaizdini, plykstelini lyg aibas, bet gyvuojani trumpai
ir inykstani drauge su j sukeltu apakimu. Kita vertus, argi ioje srityje oko jga, staigus ir
nepaaikinamas nuvitimas bent jau laikinai negyja tam tikros karalikos teiss, kuri ikart utemdo
drovias kasdienybs, pagaliau nugalinios tik proio galia, pretenzijas?
Kai ant svarstykli lkteli atsiduria sapno ir tikrovs faktai, o isigandusi smon nedrsta
tarp j rinktis, tai sprendiant i neisprendiam dilem kyla keblum. Rafinuoiausia literatrin
tradicija keistai pratsia smy, kuris, matyt, istorijos apyauryje apimdavo mogaus dvasi,
svyruojani tarp stulbinam sapn regjim ir nuobodiai nekintamos aplinkos, kuri dvasia
sugrdavo kassyk pabudusi. Savo imonm raytojai tarsi atnaujina tolim protvi abejones. Kad
ir kaip bt, jos nepaprastai tiksliai atitinka viena kit. Kaip daniausiai bna, nerim keiia
aidimas, manij ir fobij lakios vaizduots polkis. Problemos lieka tos paios, bet pereina kit
lyg: eadem in alio
21
. Pamginsiu ivardyti pagrindinius i i aminj klausim.
Pirmiausia, kas vyksta sapne? Mieganiojo asmenyb upuola antrininkas, nevaldomas ir
savarankikas, bet i dalies savo gyvenim traukiantis ir miegantj. Kartais tas personaas
pakeiia, pratsia j, dalijasi jo rpesiais, proiais ir trokimais, taiau bna ir taip, kad imua i
vi ir priblokia. Kartais sapnuotojas jauiasi ess savo naktinio antrininko kailyje: regi jo akimis
ar jo rankomis lieia kitus sapno veikjus. Kartais jis tik iri, kaip tarp j sukasi jo atvaizdas.
Paiurps ar abejingas, jis stebi antrininko poelgius anapus jo tarytum scenoje, ekrane ar kitoje
veidrodio pusje.
Antra, ar manoma i sapn pasaulio parsineti kok daikt ar rand, enkl ar ustat,
patvirtinant j realum, kok nors svar ar apiuopiam daikt, kuris tvert itirpus iliuzijai, kad
paliudyt pasaulio, kur nurodo, realum?
mogus sapne prabunda, tiksliau, jam rodosi, kad jis prabudo, o i tikrj tebesapnuoja, ir
pabudimas gal tikras, gal toks menamas kaip ir pirmiau jo dar laukia, tad sapnuotojas persikelia
i sapno sapn, i prabudimo prabudim, ir niekada nra sitikins, kad pabudo i ties ir gro
realj pasaul.
Kasdienybs pasaulis retkariais mums atrodo panaus tiesiog sudvejint sapn pasaul.
Pateks tikrovik, pranaik vaizdini pasaul, miegantysis regi, kaip klostosi vykiai, kuriuos
netrukus atkurs ar pamgdios realyb. Tikrov, anksiau ar vliau, paklsta jiems, eina i paskos,
prisitaiko. Nepaaikinamu, neivengiamu, nenumaldomu bdu ji tiksliai atkartoja sapnuose regtas
scenas, tarsi pati bt tik sultinta t vaizdini, neskubiai, bet btinai pasirodani juos
atspindiniame paviriuje, realizuotoja, kuri bergdiai j kratosi. Bna, kad laukti reikia taip ilgai,
jog sapnas kone idyla i atminties. Atrodo, kad tikrov nuo jo visikai nutolo, kai staiga
netikiausiu momentu viskas susieina, susiguli ir nuodugniausiai bet syk i ties prikelia t
epizod, anksiau apreikt vaizdini pasaulyje.
Dabar aiku, koks svarbus mano k tik pamintas virsmas. Tai, kas kadaise buvo suvokiama
kaip lemtis, dabar sivaizduojama kaip baisi iimtis, nuo kurios gali susidrumsti protas. Ankstesnis
nenumaldomas dsnis dabar tra paprasta literatrin prielaida. Pirmykiam mogui sapno
veidrodyje atspindta ateities scena tam tikru poiriu jau vykusi, tad ji ir turjo anksiau ar vliau
vykti tiksliai taip, kaip jis j susapnavo. Sapnas yra svarbus tiek, kad mes matome, jog sapnuotojas
skuba j gyvendinti, kartais net rizikuodamas gyvybe. Dabar viskas apsivert: skeptikasis herojus
abejingai ar paniekinamai iri sapn, bet pamau apstulbs pastebi, kad tikrov nejuiom suartja
su juo ir gal gale atkuria j.
Panai evoliucij patyr ir kiti motyvai, pvz., danai kylantis noras, kad keli sapnai patvirtint
arba valdyt vienas kit. Kai sapnas nebra politins valdios altinis, kai liaujasi buvs teisintu
paliudijimu, automatikai patvirtinaniu ties, tai tuomet tik pagarbi savisauga kliudo monms
igalvoti sau palankius sapnus ar lengvabdikai atmesti sapnus, kuriais remiasi varovas. Be to,
pasauliui, jau neturiniam besaikio pasitikjimo sapnais, lieka nostalgija. mons, vieni liddami,
kiti suirz, jauia, kad jiems kako trksta, kad sapnas kakas labai asmenika, kad udaro mog
nepagydomoje vienatvje, kad yra toks atsparus dalyboms su kitais. Tikrovje visk igyvename
drauge. Sapnas, prieingai, yra nuotykis, kur sapnuotojas patiria pats ir kur tik jis gali atsiminti: tai
nepralaidus, sandarus pasaulis, usklstas savsp. Kaip vilioja sivaizduoti por, kelet arba mini
moni, sapnuojani t pat sapn arba panaius, arba vienas kit papildanius sapnus. Tada jie
sustiprina vienas kit, susijungia visum kaip dlions gabaliukai ir tampa tokie pat sdrs ir
pastovs kaip ms suvokiama tikrov, tokie pat patikrinami kaip ji ir net geriau nei ji umezga tarp
moni ypatingus, slaptus, glaudius, tiesiog nepaneigiamus ryius.
Ypa keblu veikti paskutin, abstrakiausi, taip pat radikaliausi abejon: kadangi
miegantysis sapnuodamas neino, kad sapnuoja, o retkariais net bna sitikins, kad nemiega, tai
akivaizdu, kad ir tas, kuris tiki, jog nemiega, bet kada gali manyti, kad jam galbt visa tai
sapnuojasi. Kaip inoma, is keblumas turi ilg ir sudting filosofin tradicij. Jis nedav ramybs
jau Aristoteliui, kuris keistai, taiau ne be valgos pareik, jog taip svarstantis msto kaip augalas.
Tobul, ibaigt abejons form suteik Zhouangzi savo dilemoje apie filosof, susapnavus, kad yra
drugelis, ir drugel, dabar sapnuojant, kad yra filosofas. Nuo tada is ginas, atsinaujinantis
kiekvien ami ligi pat Prousto ir Borgeso, patyr stabi raid
22
.
mogui, k tik palikusiam pirmykt bsen, kurioje sapnas turi statymo gali ir danai
gauna pranaum prie tikrov, tie nuolat pasikartojantys klausimai subrandino pagrindinius
problematikos elementus, labai anksti pradjusius kelti nerim skvarbiems protams. I ties
teologins sistemos vystydamosios paprastai yra linkusios pritarti miniai, kad sapnas nutiesia keli
dievikj pasaul, visais atvejais reikmingesn (o gal ir tikresn) nei realus pasaulis. I ia
ugim ir plaiai paplits tikjimas orakulika sapn prigimtimi bei oneiromantija
23
.
Taigi pagal IV a. pr. m. e. papirus, faraonas Nektanebas susapnavo diev Ozir skundiantis
Izidei, kad jo ventykla vis nebaigiama statyti. Nektanebas liep isiaikinti ir suinojo, kad
ventykloje dar nra ura. Tuomet faraonas liep surasti garsiausi hieroglif raiytoj ir sak jam
kuo greiiau baigti t darb.
Artemidoras (I 1) mini vadinamuosius politinius sapnus: tai sapnai, kuriuos t pai nakt
sapnuoja visi miesto gyventojai ir kurie susij su svarbiais miestui vykiais. Tokius sapnus mini ir
Babilono Talmudas (Ta'anith, 21 b). Mesopotamijoje Aurbanipalas pasakoja:
Aurbanipalo sapnas
Kariuomen pamat Idids up niokiani up ir pabgo per j keltis. Deiv Itar,
globojanti Arbel, pasiunt sapn mano kariams ir jiems bylojo: A eisiu pirma Aurbanipalo,
karaliaus, kur sutvriau! Kariai patikjo sapnu ir be klii perjo up
24
.

Sapno tikrum lemia tai, kad j vienu metu mat daug mieganij. Jis gali bti toks ir tuomet,
kai jo apreikta inia pripastama tikslia, t. y. jei realyb patvirtina sapno praneim, kaip atsitiko
kitame sapne, apie kur pranea Plutarchas ir Tacitas
25
.

Ptolemjaus sapnas
Ptolemjus Soteras (Gelbtojas) sapne ivydo milinik Plutono skulptr, esani Sinopje,
bet, kadangi niekad jos nebuvo mats, jos neatpaino; jis paliep j kuo greiiau nugabenti
Aleksandrij. Neinodamas, nei k ji vaizduoja, nei kur ji yra, faraonas papasakojo savo regjim
draugams. ie surado tok Sosibij, apkeliavus daug krat, ir is jiems pasaks, jog Sinopje mat
kolos, pana faraono matytj. Ptolemjus ten pasiunt Sotel ir Dionisij. Ilgai keliav ir patyr
nemaai varg, su dievo pagalba jie gavo statul ir atve j [ Aleksandrij]. J apirj
mokslininkai nusprend, kad ji vaizduojanti Pluton, mat joje matsi Cerberio ir gyvats atvaizdai;
jie utikrino Ptolemj, kad tai esanti Serapio, o ne kieno nors kito, skulptra.

Klasikinje antikoje buvo inoma dar taigesni sapno tikrumo rodym tai sapne gaunamas
ustatas, kur miegantysis pabuds rasdavo alia. Vienoje Pindaro odje Belerofontas
26
sapnuoja
Palad, atneani jam stebuklingus slus, primenanius auksin diadem, jie turjo padti jam
sutramdyti Pegas. Prabuds jis ikart gauna t papildom daikt, esant ne i io pasaulio ir
kakurios dievybs padt alia
27
. is motyvas labai danai sutinkamas senojoje iaurs literatroje.
Kartais, subtilesniu atveju, dingusio sapno paliktas kaltis nra materialus, o kaip pats sapnas
lakus, slidus, dviprasmis. Trumpoje kin sakmje jaunuolis Liu i Peneno (P'eng-tcheng) vis
sapnuoja, kad usuka vienam ir ten su merginomis pasigeria. Kiekvienas sapnas j nuveda t
pai landyn. Taiau jis abejoja, ar i ties buvo sapnavs, mat pabuds uuodia, kad nuo drabui
tebesklinda moterik kvepal aromatas
28
.
Kitais atvejais sapnas eina pirma tikrovs. Jis pranea apie j arba i anksto pateikia jos
antgamtikai tiksl vaizd. Sapnas yra sakmus ir detalus, bsima tikrov vergikai nuolanki:
haliucinacinis regto sapno atkartojimas. Pateiksiu du tokio naujo motyvo pavyzdius, vien senj,
kit naujj laik; abu ypatingi tuo, kad pateikiami kaip i tikrj nutik. Jie skiriasi viskuo:
amiais, geografiniu atstumu, kultra ir tradicijomis. Taiau kiekvienas j savaip teigia, kad
retsykiais gyvenimas tik atkartoja sapn regjimus ir bna lyg suvlintas ar laiko pritemdytas
atspindys. Pirmasis paimtas i kin metraio, kuriame apraomi keisti vykiai Tang dinastijos
valdymo metais. Jame urayta, kad isilavins jaunuolis Liu Taoci madaug 899 metais apsistojo
nakvynei Godzino vienuolyne ant Tientajaus kalno. Ten jis susapnavo mergin j supo
saulgros, ji sdjo sode u lango, prie palinkusio kipariso. Sapnavo, kad jie kelia vestuves ir
paskui jis ne kart j vl sutikdavo, visad sapne. Bgo laikas. Kart kitame vienuolyne jaunuolis
atpaino sapne regt sod, lang, kiparis ir saulgras. Ten pat viejo kitas keleivis, kuriam
neseniai susirgo dukt neturtinga, grai ir netekjusi. Kaip tik j sapne ved ir kaip tik su ja jis
buvo prats matytis
29
.
Pana keist jaunysts atsitikim 1901 m. birelio 25 d. papasakojo ir taikos teisjas J. O.
Austinas i Niujorko valstijos. Camille'is Flammarionas
30
jo liudijim prim n nemirkteljs, netgi
pagarbiai. Maa to, savo naujame knygos leidime jis pasirpino dti j vietoj kitos istorijos, kurios
autorius, ponas Alexandre'as Brard'as, lig tol jau buvo spjs jam praneti, kad tai buvo gryna
imon.

Taikos teisjo i Midltauno sapnas
Buvau madaug dvideimties met ir vadovavau valstybinei mokyklai. Visa galva pasinrs
savo darb, galvojau apie j dien ir nakt. Kart susapnavau, kad esu mokyklos salje ir k tik
pabaigiau atidarymo ruo, kai staiga igirdau, kad beldia duris. Atidarau ir matau pon su
dviem vaikais vienuolikos met mergaite ir atuoneri met berniuku. js jis man paaikina, kad
Pilietinis karas priverts j palikti namus Naujajame Orleane ir perveti eim apygard, kurioje
veikia mano mokykla, todl jis nors patikti vaikus mano globai, kad pasirpiniau j aukljimu ir
mokymu. Tuomet jis paklaus, koki knyg jiems reiksi; a daviau jam sra, kur jis pasim su
savimi. Kit dien vaikai buvo priimti mano mokykl.
ia sapnas nutrko. Taiau sapnas mane paveik, to tvo ir dviej vaik vaizdas taip giliai
sir mano sielon, kad biau juos atpains bet kur, nors ir tarp vis Paryiaus ar Londono
gyventoj.
sivaizduokite, kaip nustebau, kai kit dien igirdau lygiai taip pat beldiantis duris,
atidariau jas ir prie save ivydau t pat lankytoj ir du jo vaikus! Toliau viskas vyko taip pat mes
kalbjoms apie t pat, k ir sapne.
Pridursiu, kad to mogaus visikai nepainojau. Naujasis Orleanas nutols 1350 myli, t. y.
daugiau nei 2000 km nuo ia, o a niekad nevaiuodavau nuo savo nam toliau nei 100 myli, t. y.
160 km
31
.

Bna, kad sapne mogus mato, pasakoja arba aikina kito mogaus sapn. Senovinis stelos
uraas (nes kartais tuos lakius vaizdinius iraiydavo aminame akmenyje) pasakoja apie valdovo
Nabonido (556539 m. pr. m. e.) sapn. Monarchui sukl nerim susapnuota dangaus viesuli
padtis. Taiau alia jo atsistojo mogus ir pasak: ita padtis nepranaauja bdos. Paskui,
pabria stela, tame pat sapne jis ivydo Nebukadnecar, lydim tarno. is Nebukadnecarui tar:
Pakalbkit su Nabonidu, tegu jis papasakoja jums savo sapn. Nabonidas taip ir daro. Tikriausiai
karalikasis pirmtakas vliau iaikina sapn, taiau toje vietoje stela yra paeista.
Talmudas (Berakhot, 55b) pateikia atvej, kai sapnas papasakojamas ir iaikinamas j
tebesapnuojant. Tai minima ir Aurbanipalo bibliotekos Sapn knygoje: Jei sapne regi sapn ir
[sapne] pasakoji sapn
Senovs indai inojo paralelini sapn, liudijani dviem svetimiems monms jiems bendr
likim ateityje, paslapt. Somadeva, Kathasaritsagaros, arba Pasak upi vandenyno (XI a.)
autorius, pasakoja, kaip karalius Vikramaditja susapnavo nepastamo krato mergin ir j simyljo.
Jis sapnavo, kad jau spaudia j savo glbyje, kai jo palaim nutrauk naktinis sargas. Tuo pat metu
tolimame krate karalien Malajavati, nekentusi vyr, susapnavo aukt vyr, ieinant i
vienuolyno. Ji tapo jo mona ir mgavosi meils malonumais vestuvinje lovoje, kai j paadino
kambarin. Po daugybs nuotyki jiedu susitiko, atpaino vienas kit ir susijung tikrovje taip, kaip
prie tai dar sapne.
Sudtingesni yra vienas kit papildantys sapnai. Juose pasireikia ne tik prasta simetrija, bet ir
subtilesnis sryis, kai antras sapnas bna pirmojo raktu. spdingiausias pavyzdys yra i
Tkstanio ir vienos nakties (351 naktis pagal Richardo F. Burtono
32
versij).

Istorija apie du sapnuotojus
Arab istorikas al-Ishaki mini toki istorij:
Patikimi mons pasakoja (taiau tik vienintelis Alachas yra visainis, visagalis, gailestingas
ir niekad nemiega), kad Kaire gyveno mogus, valds didiulius turtus, taiau tokios kilnios ir
dosnios irdies, kad ivaist vis turt, iskyrus tvo nam, ir buvo priverstas sunkiai dirbti, kad
pelnyt duon. Ir taip jis plujo tol, kol vien grai dien usndo po figmediu savo sode.
Susapnavo vyr, vis lapi laputl; is isitrauk i burnos auksin monet ir tar: Tavo turtai
Persijoje, Isfahane. Eik j iekoti! Ryte nubuds, jis isiruo tolim kelion; pakeliui jo lauk
visokiausi pavojai sausos dykumos, gilios jros, piratai, stabmeldiai, sraunios ups, plrs
vrys ir gods mons. Pagaliau jis atkako Isfahan. Mieste j uklupo naktis, ir jis prigul
meets kieme. alia meets stovjo namas, kur Visagalio Alacho valia pro meets kiem
siver plik gauja. Vagys sukl triukm, ten miegoj mons pabudo ir m auktis pagalbos.
Kaimynai irgi pradjo kauti, atskubjo sargybos virininkas su savo vyrais, o plikai paspruko
plokiais nam stogais. Virininkas sak apiekoti meet, joje rado kairiet, kur taip smarkiai
prikl bambuko lazdom, kad tasai vos nenumir. Po dviej dien atsipeikjo belangje. Virininkas
liep j atvesti ir paklaus: Kas toks esi ir kur tavo tvyn? Tas atsak: Esu i lovingojo Kairo
miesto, vadinuosi Muhamedas al Maghrebi. Tuomet virininkas klaus: Tai ko atvykai
Persij? Tasai ryosi ikloti teisyb: Sapne vienas vyras liep man vykti Isfahan, nes ten mano
turtai. Nnai a Isfahane, o man adti turtai, turbt lazdos, kuriomis mane taip soiai pavaiino
tau paliepus.Tai igirds, virininkas taip nusikvatojo, kad net pasimat protiniai dantys, ir galop
tar: Paikas ir patiklus tu mogus! A triskart sapnavau nam Kaire, kurio gilumoj yra sodas,
tame sode sauls laikrodis, u to sauls laikrodio figmedis, u jo alma altinis, o po altiniu
ukastas lobis. Nsyk nepatikjau iuo melu. O tu, muls ir velnio ipera, klajojai i miesto miest
vien tikjs savo sapnu. Kad daugiau nematyiau tavs Isfahane! Imk ias monetas ir nedinkis!
Tas pam pinigus ir gro namo. Po altiniu savo sode (tai buvo sodas i virininko sapno)
isikas lob. Taip Alachas j palaimino, apdovanojo ir iauktino. Alachas esti dosnus, Alachas
slpiningas.
Hasid tautinis padavimas pateikia ne toki isami io motyvo versij:

(Sapn apavai ir problemos (2))
http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/696-roger-caillois-sapn-apavai-ir-problemos-2?catid=134%3A2007-m-nr-4-balandis

Kiti du sapnuotojai
Kart mogus kreipsi Kocko rabin patarimo: jam parpo suinoti, ar verta palikti gimtj
miest, kur jam visai nesisek, ir eiti iekoti laims kitur. Kaip atsakym rabinas papasakojo toki
istorij: vienas Krokuvos ydas kelissyk sapnavo, kad alia kakokio malno guli ukastas lobis.
Vien ryt jis atsikelia, nueina prie malno ir ima aplink kasinti bet veltui. Malnininkas
nustebs jo ir klausia, k jis ia dars. Tasai paaikina. Tuomet malnininkas, didiai nustebs,
papasakoja, kad jis pats kelissyk i eils sapnavs, jog Krokuvoje vieno mogaus kieme ukastas
lobis ir pasako to mogaus vard. Pasirodo, tai ir yra lobio iekotojo vardas. Tasai ikart grta
namo, irausia vis kiem ir suranda lob
33
.

Abudu ie pasakojimai liudija, kad mogus randa lob igirds kito mogaus sapn, kur
supranta geriau nei savj. Japon folklore yra domi io motyvo atmaina: veikjas nusiperka arba
pagrobia reikming sapn. Vienoje toki pasak mogus mato, kaip i jo umigusio bendrakeleivio
nervi ilenda ir kiek vliau vl atgal sulenda sparva. Miegotojas papasakoja savo sapn: Sado
saloje, turtuolio sode, po baltaiede kamelija, nutupia sparva. Sparva jam liepia: Kask. Tasai ima
kasti ir randa puod, piln aukso monet. Tuomet pasakos herojus prao draugo parduoti jam savo
sapn. Tasai sutinka. Pirkjas vyksta Sado sal, pasisamdo pas turtuol, isikasa lob, gulint po
baltaiede kamelija, pasiprao atleidiamas, o vliau ilgai ir laimingai gyvena savo kaime
34
.
Kita hasid pasaka, kurios daugyb variant egzistuoja vairi taut folklore, rodo, kaip
trumputis sapnas gali apimti kelis mogaus gyvenimo epizodus:

Sapne atskleistas likimas
Kart gyveno labai svetingas mogus ir jis nuolat kalbjo: O garbusis mano svety, argi a ne
svetingiausias i vis svetingj? Betas nusiunt pas j vien savo mokini, Zeev Kic. Kai anas
kaip visad sveio paklaus, ar jis ne svetingiausias i vis svetingj, rabinas Zeevas atsak:
Pairsim. eimininkui umigus, rabinas Zeevas pirtu jam paspaud kakt, ir tasai pradjo
sapnuoti: pas j apsistoja didelis turtuolis, igeria vyno ir krinta negyvas. Svetingiausias i vis
svetingj pabga ir tampa vandenneiu. Kibirai sunks, jis paslysta, suklumpa ir susilauo koj.
Sulauyt koj taip skauda, kad jis net nubunda. Papasakoja savo sapn rabinui Zeevui, o is taria:
Tau duota suprasti, koks likimas tavs laukia, jei ir toliau pensi ton savo puikybe, mat ji
spiria tave kaulyti pagyr tavajam vaiingumui. Tatai igirds, mogus paadjo grti doros ir
susitaikymo keli.
iuo poiriu stabiausias yra infanto dono Juano Manuelio (12841348), karaliaus Alfonso
Imintingojo snno, pasakojimas. Manoma, jis yra arabikos kilms. Kelias minutes truks
regjimas aprpia vis mogaus likim ir karjer:

Netikras burtininkas
Kart gyveno Santjage dekanas, pands imokti magijos meno. Suinojs, kad niekas jo
geriau neimano u don Iljan i Toledo, isiruo tenai.
Atvyks t pai dien pasuko dono Iljano namus, rado j nuoaliame kambaryje skaitant.
Tas j maloniai sutiko ir pasil pirma uksti, o paskui idstyti savo apsilankymo prieast.
Tuomet nuved svei labai vs kambar ir pasak, jog diaugiasi j matydamas. Po vaii
dekanas paaikino, ko atvyks, ir papra j imokyti magijos moksl. Donas Iljanas atsikalbinjo:
jis spjs, kad sveias ess dekanas, mogus, turs aukt padt ir puiki ateit, todl bijs, kad
vliau j, don Iljan, umiris. Dekanas ikilmingai prisiek niekados nepamiris dono Iljano
malons ir visados jausisis jam skolingas. Jie sutar dl atlygio. Tuomet donas Iljanas paaikino,
kad magijos mokomasi tik nuoalumoje ir, pams dekan u rankos, nusived gretim kambar.
Jo grindyse matsi didiulis geleinis iedas. Prie tai donas Iljanas buvo lieps tarnaitei ikepti
vakarienei kurapk, bet nekepti tol, kol jis pasakys. Paskui abudu pam u iedo, pakl dangt ir
m lipti glotniai taytais akmeniniais laiptais; jie nusileido taip emai, jog dekanui pasirod, kad
Tacho ups dugnas jiems atsidr vir galvos. Laipt papdje buvo cel, biblioteka ir kabinetas,
pilnas magik instrument. Jie apirinjo knygas, kai pasirod du vyrai su laiku dekanui.
Laikas buvo nuo vyskupo, jo dds; jis ra sunkiai sergs ir pra dekan paskubti, jei is nors
j utikti dar gyv. Dekanas tiesiog suglumo nuo tokios naujienos viena vertus, dd rimtai sirgo,
kita vertus, jis nenorjo nutraukti moksl. Jis nutar parayti laik su atsipraymu ir isiunt
vyskupui. Po trij dien atvyko mons gedulo drabuiais ir naujais laikais dekanui; juose buvo
raoma, kad vyskupas mir, vyksta pdinio rinkimai ir tikimasi, jog Dievo malone bus irinktas jis.
Taip buvo raoma, kad nevargint savs kelione, nes bt kur kas geriau, kad j irinkt jam
nesant.
Dar po deimties dien atvyko du prabangiai apsitais bajorai, puol jam po koj, pabuiavo
rank ir pasveikino j kaip vyskup. Tai ivyds, donas Iljanas diugiai kreipsi naujj prelat
sakydamas, jog dkoja Viepaiui u tokias geras naujienas. Tada papra atsilaisvinusios dekano
vietos vienam savo snui. Vyskupas dav jam suprasti, kad buvo numats t viet savo broliui, bet
yra pasiruos suteikti jam t malon ir kad jie vyksi kartu Santjag.
Jie trise nukako Santjag, ten jie buvo ikilmingai pagerbti. Po pusmeio pas vyskup atvyko
popieiaus pasiuntiniai, silydami jam tapti Tulzos arkivyskupu ir palikdami teis paiam skirti
savo pdin. Tai suinojs, donas Iljanas primin jam sen paad ir papra perleisti vyskupo
mantij jo snui. Arkivyskupas dav jam suprasti, kad i viet numats savo ddei, tvo broliui,
bet pasiruos suteikti jam malon ir kad jie vyksi kartu Tulz. Donui Iljanui teko sutikti.
Jie trise nukako Tulz, ten jie buvo ikilmingai pagerbti didelmis ceremonijomis ir
pamaldomis. Prabgo dveji metai, pas arkivyskup atvyko popieiaus pasiuntiniai, silydami
kardinolo kepur ir palikdami teis paiam skirti savo pdin. Tatai girddamas, donas Iljanas
primin jam sen paad ir papra perleisti arkivyskupo viet jo snui. Kardinolas paaikino, kad
t viet numats savo ddei, motinos broliui, taiau nusprends suteikti jam malon ir jie galsi
kartu vykti Rom. Donui Iljanui teko sutikti.
Jie trise nukako Rom, ten buvo ikilmingai pagerbti pamaldomis ir procesijomis. Po
ketveri met popieius mir, ir ms kardinol vienbalsiai irinko popieiumi. Tai suinojs,
donas Iljanas pabuiavo jo ventenybs kojas, primin sen paad ir papra skirti kardinolo
viet jo snui. Popieius pagrasino j mesis kaljim, mat gerai ins, kad jis ess burtininkas,
Tolede moks magijos meno. Nelaimingasis donas Iljanas pasak, kad grta Ispanij ir papra
duoti truput maisto kelionei. Popieius atsisak. Tuomet donas Iljanas (jo veidas keistai atjaunjo)
tar balsu, nepastaniu baims: Vadinasi, kurapkas, usakytas iam vakarui, teks valgyti man
vienam.
Pasirod tarnait, ir donas Iljanas liep jai kepti kurapkas. Sulig tais odiais popieius vl
atsidr poeminje celje kaip Santjago dekanas ir taip susigdo dl savo nedkingumo, jog be
paliovos meld jam dovanoti. Donas Iljanas atsak, jog io ibandymo pakanka, nedav kurapk ir
palydjo j ligi gatvs, kur palinkjo gero kelio ir labai mandagiai su juo atsisveikino
35
.
Bna, kad sapne mogus sapnuoja, jog pabunda i sapno, nors tikrovje tas pats sapnas tsiasi.
Toks netiktumas mieganiajam tik sustiprina apgaulingo tikrumo, kad jis pabuds, jausm.
Daniausiai jis patiria bsen, kai mstymas ir iliuzija susiraizgo neipainiojam mazg. Tok
istorin pavyzd pateikia acho Tahmaspo I (15141576) Uraai; 961 hidros met safaro
mnesio 19 dien (t. y. 1554 m. sausio 23 d.) jis susapnavo, kad mato danguje parayt eilut i
Korano, II 131: Alachas ivaduos tave nuo j: Alachas girdi, Alachas ino. Paskui jam
prisisapnavo, kad jis pabudo. Atsidr vasaros stovykloje prie Chojaus, kur, baimindamasis
artjanio uragano, msi atsargumo priemoni savo eimai apsaugoti, jei vjas nuplt palapines.
Taiau paskutin akimirk vjas pasikeit ir jo sukeltose dulkse pasimat bandos antilopi ir
avin. Tuomet, vl sapne, jis pamat, kaip jo sesuo dlioja pagalves, o ant j gulasi auktos moterys
be papuoal ir puoni apdar, neipasakytai dailios gruzins, tarp j vizirio sesuo, kurios jis
nepaino, mat jos veidas buvo pasikeits. Tada jis trumpam nubudo (ar susapnavo, kad nubudo),
tebegiedodamas Korano eilut, regt danguje. Tada vl umigo (ar susapnavo, kad umigo),
grdamas ankstesn sapn ir giedodamas t pai eilut. Staiga jis suprato, kad eilut reikia, jog
prieai bus nugalti.
Indijoje, askezs ir proto koncentracijos alyje, sapnui priskiriamos dar kitos galios. guds
medituoti atsiskyrlis suteikia sapnams material egzistavim, jei sugeba palaikyti juos pakankamai
intensyviai. Tuomet sapnas yra skaidrus, smoningas ir krybinis; tam btinos atkaklios pastangos,
kurias vainikuoja skm, jei tikslo siekiama gantinai ilgai ir tvirtai. Poetas Tulsidas
36
sukr ep
apie Hanuman
37
ir jo bedioni kariaun. Slinko metai. Vienas despotas udar Tulsid
akmenin bokt. Poetas puol svajoti, medituoti, vl svajoti, griebdamasis vis bd, kuriais
sutelktas ar ilavintas protas sukuria savyje tutum. Tuomet i jo svajos pasirod Hanumanas su
savo bedioni kariauna, siver despoto karalyst, um bokt ir ivadavo poet.
Visi arba beveik visi ie motyvai pasitaiko gausioje kin literatroje, matyt, nuosekliai
ityrusioje sapn keliamas problemas. Motyvuotai parenkant pasakojimus, tikriausiai galima
sudaryti kak panaaus sapn kazuistik. Kai kurie j gvildena paprastas problemas, tobulina ir
mezga neregt pyn, uburiani savo neprasta ir tironika logika pavyzdiui, pasakojimas apie
mog, kuris sapne engia tikr, ant sienos nutapyt paveiksl, arba pasakojimas, kurio veikjas
i ties igyvena epizod, besisapnuojant kitam, ir kur nutraukia rytingu veiksmu, vykstaniu
mieganiojo sapne ir juo ubaigia sapn, arba teisin painiava, kylanti radus negyv stirn, kuri
neva kakoks valstietis umu sapne, arba galiausiai pasikartojantis Baojujo sapnas, pateiktas Cao
Xueqino (1720?1763) romane Sapnas raudonajame paviljone.

Pasikartojantis (begalinis) Baojujo sapnas
Baojujis susapnavo, kad atsidr sode jis buvo visikai toks pat, kaip jo paties. Nejau ities
gali bti, tar jis sau, kad bt sodas, visikai toks pat kaip mano? Prie jo prisiartino kelios
tarnaits. Baojujis suglumo: Kas gali laikyti tarnaites, tokias panaias Siden, Pinjer ir kitas
mano nam tarnaites? Viena tarnaii suuko: Antai ir Baojujis. Kaip jis ia pateko? Baojujis
paman ess atpaintas. eng priek ir tar tarnaitms: Vaiktinjau sau ir netyiom patekau
ia. Pasivaikiokim dar mauml. Tarnaits sprogo juokais: Na ir suklydom! Supainiojom tave
su Baojuju, ms eimininku, tik tu ne toks patrauklus. Tai buvo kito Baojujo tarnaits. Sesuts,
pasak jis, taigi a ir esu Baojujis. O kas js eimininkas? Ogi Baojujis, atsak jos.
Tvai jam dav t vard, sudaryt i dviej hieroglif: Bao (brangus) ir Ju (nefritas), kad jo
gyvenimas bt ilgas ir laimingas. O kas tu toks, pasisavins t vard? Ir besijuokdamos
nujo.Baojujis apstulbo: Niekas nra dar taip blogai su manim pasielgs. Kodl tos merginos
mans taip neapkenia? Nejau ities yra kitas Baojujis? Reik sitikinti. Toki mini slegiamas, jis
atsidr rmuose. Jie pasirod jam keistai pastami. Ulipo laiptais ir jo kambar. Lovoje
guljo kakoks jaunuolis. alimais kikeno jam patarnaujanios merginos. Jaunuolis dsavo. Viena
tarnaii paklaus: Apie k galvoji, Baojuji? Ko toks nelaimingas? Sapnavau labai keist
sapn, kad esu sode, ir n viena js mans nepasta. Js mane palikote vien. Nusekiau jums i
paskos iki nam ir ten pamaiau kit Baojuj, miegant mano lovoje.
Igirds pokalb, Baojujis neilaik ir suuko: A iekojau Baojujo, taigi ia tu!
Jaunuolis atsikl, apkabino j ir suuko: Tai nebuvo sapnas, tu ir esi Baojujis. I sodo atsklido
balsas: Baojuji. Abudu sudrebjo. Tuomet sapnuotasis Baojujis pranyko, o kitas jam tar:
Sugrk greiiau, Baojuji. Baojujis nubudo. Jo tarnait Siden jo paklaus: Apie k galvoji,
Baojuji? Ko toks nelaimingas? Sapnavau labai keist sapn, kad esu sode ir n viena js
mans nepasta...
Hong Lou Meng
38


Esu parengs pirmj panai kin sakmi rinkin
39
. Jose vyksta tikros varytuvs su sapn
galiomis, prieingai nei tai ilg laik dar Europos raytojai. Vieni j tomis galiomis pasinaudojo
kaip patogiu dstymo bdu, tarkim, Platonas su Ero i Pamfilijos
40
arba Ciceronas su Scipiono
sapnu
41
. Tai tiesiog umaskuotos metafizins hipotezs. Kiti autoriai dideliems nusidjliams
priskiria pamokanius sapnus, verianius juos atgailauti u savo kaltes arba perspjanius juos apie
Anapilio bausmes (reikia pripainti, kad ir budizmas naudojasi panaia priemone). Romantizmas
mgino paversti sapn literatriniu metodu, suteikianiu lyrizmui plat polk rykiausiu
pavyzdiu bt, ko gero, Jeanas-Paulis, kurio romanuose apstu perdm retorini sapn. Prieingai,
kai kurie vlesni autoriai tiesiog pasitenkino savo sapn uraymu, pateikdami juos kaip poetin
aliav, pirma uvaldiusi miegant autori, o dabar turini suavti bdraujanius skaitytojus.
Daniausiai sapnas tra kerai, isisklaidantys nubudus, kuriems neretai priskiriama sudtinga
alegorin prasm. Nra nieko panaaus subtilias intelektualias rytiei sampynas. Tai tebuvo
sapnas, pabuds suunka mogus, kartais nusivildamas, kartais lengviau atsidusdamas, nelygu, ar
sapn vaizdiniai j diugino, ar slg. iaip ar taip tai tik iliuzija, maloni ar slogi, ir pakanka
atmerkti vokus, kad ji prat. Descartes'as kl klausim, kas atsitinka mieganiajam, kuris
sapnuoja padrikus, bet nenutrkstamus sapnus, ir sapnuose persikelia skirtingas ar nematytas
vietas, todl kassyk pabunda naujoje aplinkoje, neturinioje ryio su ankstesne ar bsima aplinka.
Jam sapnas gaut tikrovs tolydum, o tikrov sapn netikimum, nepastovum, lak ir
kaleidoskopin dlum.
Pasak legendos, t teorin filosofo prielaid prie kelis amius gyvendino pirmasis izmailit
imamas Hasanas ibn Sabachas Alamuto pilies soduose, kad fanatizuot asasinus
42
. Hasanas
kviesdavo jaunus ir kartakoius adeptus neveikiam tvirtov, stksani ant plik uol erelio
gt dykumos irdyje. Atrod, kad ten negali prigyti joks augalas. Taiau tekjo slaptas altinis,
paveriantis paslpt daub pasakiku sodu, kur tarpo ir vejo gls ir vaismediai. svei valgius
Hasanas maiydavo indikos kanaps. Kai jie apsvaigdavo nuo ols, imamas liepdavo juos
perneti pasakik sod. Ten jie prabusdavo kerinioje aplinkoje, avios grauols, isikvpinusios
ir apsigaubusios permatomais apdarais, sil jaunuoliams skinti gles ir vaisius. Vaiino juos
gaiviais grimais ir sil ragauti meils malonum. Vliau, apsunkusius nuo maisto ir miego, juos
grindavo tvankias ir dulkinas celes. Prabud jie velgdavo pro audymo angas: prieais, kiek
akis umato, plytjo to atiauraus krato smlynai ir akmenys. Imamo mons jiems sakydavo, kad
jie sapnav ir sapne anksiau laiko paragav Rojaus malonum, o Rojun paklisi, jei si
vykdydami Pranao paliepimus. Juos dar kelissyk (tiek, kiek reikjo) pernedavo mieganius
nuostab sod, apie kurio buvim jie nenutuok. Pabud jie vis labiau tikdavo, kad sapnavo.
i negirdt klast ufiksavo Marko Polo ir vienas XIV a. rankratis, saugomas Vienos
bibliotekoje
43
. Toji gudryb atvirai prietarauja paplitusiai nuomonei apie sapnus, kad mogus
akimirksniu sapn palaiko realybe, taiau niekad ilgam laikui tikrovs nelaiko sapnu. Dl ito
padavimas buvo ikraipytas, o tariamas haliucinacijas priskyr haio poveikiui: blaiviai mstantis
Kaln Senis neva nenorjo jomis pasikliauti ir dl visa ko pagrind jas tikromis glmis, vaisiais ir
visai knikomis merginomis.
Egzistuoja ir krikionika tos Ryt fantasmagorijos versija Pedro Calderono de la Barca'os
(16001681) Gyvenimas tai sapnas. Siuet mena visi: tvas, Lenkijos karalius, nuo pat
maums udar Sigizmund nuoal bokt. Karalius liepia tarnams duoti snui migdomj
oleli. Paskui miegant nunea rmus; ten jis nubunda prabangioje aplinkoje, o tvo, norjusio j
ibandyti, nurodymu visi elgiasi su juo kaip su karaliumi. I pradi Sigizmundas klausia savs, ar
tik jis nesapnuojs, bet vliau, sidrsins, greit atsiskleidia kaip iurktus, mus, iaurus tironas.
Imginimas yra ikalbingas. Tuomet, vl narkotiko paveiktas, jaunuolis t pai dien patenka
atgal belang, perrengtas savo skarmalais. Sargybiniui n kiek nesunku j tikinti, kad visa
nuostabi intermedija jam tik sapnavosi. Liaudies sukilimas j ilaisvina ir vl suteikia jam
aukiausij valdi. Bet kart jis mano, kad sapnuoja antrsyk ir kad tas puonus reginys
netrukus ibls, o jis vl ss poemin kaljim. To neatsitinka, taiau nuo iol jis ino, kad visas
gyvenimas yra sapnas, o patys sapnai irgi sapnas. Ivada daugiau metafizin nei religin. Neinau,
ar i lenk suktyb, kuri inscenizavo ispan dramaturgas, kvp pers apgaul, kuri apra
venecijietis keliautojas i Venecijos. Jeigu jokios takos nra, tai sutapimas dar nuostabesnis.

IV

Antroje XIX a. pusje pasipyl daugyb sapn tyrinjim. Gal neatsitiktinai domiausi i j
yra dviej mokslinink, beveik aminink, dsiusi tame paiame Pranczijos kolede (Collge de
France)
44
. Pirmasis, istorikas ir archeologas Alfredas Maury (18171892), 1861 m. ileido knyg
Miegas ir sapnai. Antrasis, garsus sinologas markizas d'Hervey de Saint-Denis (18231892),
1867 m. ispausdino dar ambicingesn ir reikmingesn krin, kurio pagrindin paskirt tiksliai
nusako pavadinimas Sapnai ir j valdymo bdai. Taigi dvigubas klasikins senovs ir Kinijos
poveikis (bent jau taip galime spti) dav pradi nuosekliems sapn tyrimams. Mokslininkai
matuoja j gali, patys juos patiria arba auktina j kerus, mgina velgti j pinkles.
Literatroje sapnas apsireikia tik kaip didaktinis pasakojimas, retorin priemon ar gryna
imon, visikai nepavaldi logikos ir realybs dsniams. Jis tampa varomja intrigos jga, j
supainiodamas ar inarpliodamas. Jis transformuoja veikjo psichik, sujaukia jo mini eig,
pakeiia elges. Protarpiais jis pateikiamas kaip iskirtinio likimo pranaas, juo apsireikia
nenumaldoma likimo ranka. Charles'io Nodiero Smara, mano galva, gana kvailos mokslingos
pratybos dl kvailo jausmingumo ir akademizmo, kai mginama sukurti komaro spd, taiau
ieina beveik groteskinis absurdas. Grard'o de Nervalio Aurelija kyri mini ir nerimo,
sudrumsiusi jo prot, ipainimas yra kai kas daugiau nei literatrinis aidimas; tai greiiau
sukreiantis dokumentas, nei apskaiiuota kompozicija, nors jai nra svetimas ir smoningas menas.
I ties ioje srityje sapno vingiai, spstai ir pasalos yra tokie pavojingi, kad beprotyb gali gauti
griet mokslin struktr, o meistrikumas paslpti ketinimus po paslaugia paniko kliedesio
kauke. Kad ir kaip bt, tos nevienodo lygio apysakos suteik sapnui naujos prasms, tarytum
literatrin kilmingumo patent. Ir nuo tada sapnui atsiveria nepaprasta karjera.
I esms vl inyra senoji sapno problematika, taiau ji jau nebra schema, suteikianti jos
aporijoms aksiom ar matematini paradoks form. Nuo iol ji yra psichologijos ris, noriai
apraanti mogaus siel kaip jautri pranaavimams, imli sutapimams ir dviprasmikiems
atsitiktinumo pasikartojimams, neatspari neregimo pasaulio ipuoliams, atidiai gaudani inias ir
perspjimus i Anapilio, kuri privilegijuoti pasiuntiniai yra sapnai.
Nesunku sitikinti, kad nauji pasakojimai apie sapnus kartais padailina tkstantmetes
tradicijas. Jie parodo aminus mogaus rpesius. slai, kuriuos alia rado pabuds Belerofontas,
yra toks pat ustatas kaip ir eilratis, Tang dinastijos laik pasakos veikjo rastas rankovje, arba
ukeiktas smaragdas Leslie'o Charteris'o
45
krini ciklo epizode, arba kap rsio raktas Villierso de
L'Isle-Adamo
46
apsakyme Vera.
Netiktas Louiso Goldingo
47
Mlynj markini tragizmas, kyrs perspjimai Ksavero
andoro Gjalskio
48
Daktaro Miziko sapne ir W. Somerseto Maughamo Lorde Mauntdrago tsia
ir romantizuoja sen sitikinim, galbt kartais igyvent patirt, daniausiai paaikinam
paramnezija (dj vu), kad sapnai turi galios leisti i anksto ir bauginamai rykiai patirti bsimus
vykius. Tokios novels, galima sakyti, perima estafet i mokyto jaunuolio Liu Godzino
vienuolyne ir i prajusio amiaus Midltauno taikos teisjo J. O. Austino rank. Tie du pasakojimai,
kurie yra ne kas kita kaip dokumentai, isiskiria sausu fakt dstymu. Taiau siueto spyruokl yra
akivaizdi. Dramatikiems efektams igauti trko tik raytojo meno ir imons.
Rudyardo Kiplingo Sapn mieste
49
du simetriniai sapnai, kuriuos sapnuoja jauna angl ir
Indijos armijos karininkas, prie susitikdami, susipaindami ir susituokdami, atkuria iuolaikin
valdovo Vikramaditjos ir karaliens Malajavats paralelini sapn versij.
Tulsidas, mintimis materializavs j ivadavusi bedioni kariaun, yra Jorge'o Luiso
Borgeso novels Griuvsi rate atsiskyrlio prototipas; pastarasis savo sapno galia sukuria
mog, kuris nesiskiria nuo gyvj ir kuriam nebaiss nei vanduo, nei ugnis. Panirs
kontempliacij, jis staiga pastebi, kad jo buvein dega, o j pat apsupo liepsnos, taiau jo nedegina.
Tuomet asketas suvokia, kad ir jis pats yra igalvota btyb, kuri sapnuoja kakas kitas. To paties
motyvo patetinis variantas kvp Giovanni' Papini' parayti novel Paskutin ligoto bajoro
vizitacija, o jos veikjas savo trapi bsen apibdina tokiais odiais:
A egzistuoju, nes yra kakas, kuris mane sapnuoja ir mato, kaip gyvenu ir judu, ir kuris
dabar sapnuoja, kaip kalbuosi su jumis. Kai jis m mane sapnuoti, prasidjo mano gyvenimas; kai
jis prabus, a liausiuosi egzistuoti. A jo vaizduots aidimas, jo dvasios krinys, jo ilg nakties
fantazij sveias. To mogaus sapnas toks nuoseklus ir ilgas, kad a tapau regimas ir
bdraujantiems.
Net neisprendiama Zhouangzi problema, kai jis neino, ar jis filosofas, sapnavs, kad jis
drugelis, ar drugelis, susapnavs, kad jis filosofas, turi savo atitikmen Vakaruose tai Thophilio
Gautier novel Negyvls meil. Tik visai nepateisina vili pabaiga, virsdama banalia istorija
apie vampyr, juolab, kad pradia leido tiktis daugiau, kai novels pradioje Romualdas pareikia:
Man rods, kad a esu tai ventikas, kasnakt sapnuojantis, kad yra kilmingasis, tai kilmingasis,
sapnuojantis, kad yra ventikas. Jau neskyriau sapno nuo tikrovs, nesupratau, kur tikrovs pradia,
o kur iliuzijos pabaiga.
Tiesa, toje neisprendiamoje dilemoje nuolat kalbama apie t pat mog, pakaitomis
gyvenant tai vienur, tai kitur, tai pamald, tai palaid. Ypa originaliai mogaus ir vabzdio
kontrastas vaizduojamas Henry'io Kuttnerio
50
ir Catherine L. Moore fantastiniame apsakyme,
kuriame mogus ir vabzdys, bdami dviej toli viena nuo kitos esani planet klinikose, sapnuose
regi vienas kito gyvenim ir gyvena tais susipynusiais ir vienas kit papildaniais sapnais. T.
Gautier novelje sutriks herojus gyvena tai vien, tai kit gyvenim; ir neino, kuris j sapnas, o
kuris tikrov. H. Kuttnerio ir C. Moore apsakyme vabzdys sapne gyvena mogaus gyvenim, o
mogus vabzdio su facetinmis akimis, eiomis kojomis ir nariuotu pilveliu. ia jau nebe viena
smon, neskirianti iliuzijos nuo tikrovs, taiau dviej gyv skirting ri btybi smons,
gyvenanios sapne viena kitos dienin gyvenim ir susipinanios nuolatini, be galo
pasikartojani perstat grandin.

V

Vis variacij ir nuolatini tem ratas, aiku, vis dar neubaigtas. Vis dlto man atrodo, kad
pateikti pavyzdiai utektinai rodo sapno gali suavti ar sujaukti mogaus prot. Galbt pabaigai
vertt pridurti kelis odius apie galim kilm t gali, atkakliai priskiriam viso labo padrikai
vaizdini sekai?
Sapn paslaptis kyla i to, kad i fantasmagorija, nepavaldi mieganiajam, vis tiek kyla jo
vaizduotje. Kadangi ji vyksta be jo sutikimo, jam yra sunku u j atsakyti. Kita vertus, jis
sitikins, kad ji yra skirta jam. Ir tuomet jis mano, kad is retai kada aikus praneimas slepia
kakoki prasm; kita vertus, i prasm jo taip nejaudint, jei nebt tokia slpininga.
Mieganiajam malonu manyti, kad sapn siunia kakokia iorin galia auktesn, nepasiekiama,
nesvarbu, palanki ar pratinga, o ne kad sapnas kyla i jo. Kartu jis neabejoja pripaindamas
save irinktuoju, turiniu vykdyti kakoki ikilming ir slapt misij. Sapn jis igyvena tarytum
paslapting diktant. Tas, kuris diktuoja, gal neinodamas, nei kad diktuoja, nei k diktuoja, ir tas,
kas pasyviai ir nesmoningai nuolankiai urainja gaunamus valdingus odius, kas stebdamasis
skaito jam nepastam tekst, kur jis, regis, prisimena visa tai vienas asmuo, tas pats
sapnuotojas. Sapnuodamas jis kaip veikjas ar liudytojas veikia arba stebi kito paliepimu. Jo viet
uima kaip brolis j panaus atvaizdas, galiotinis be instrukcij, taiau vis tiek u j atsakingas
lyg raytojas, liekantis atsakingas u savo paleistus gyvenim personaus, kuri odiai ir darbai,
nuoirdiai sakant, negali bti jam inkriminuoti.
Taigi, viena vertus, sapn apavai priklauso nuo jiems gimining kyri mini uvaldymo,
asmenybs susidvejinimo, ini i Anapilio laukimo, nenuginijamo apreikimo vilties. Kita vertus,
jie artimi literatrinei krybai, nors pastarajai pirmiausia btinos tokios savybs kaip proto
budrumas ir atidumas, bet tai tiesiog nedera su sapno vangumu ir pasyvumu.
Sapnas yra tarsi bendra j reginio miegotojo ir j menanio pabudusiojo teritorija. Pagal
analogij romanas yra tarpininkas tarp j sukrusio raytojo ir skaitytojo, kuris skaitydamas
trumpam ir tarsi papildomam laikui engia menam pasaul, be abejo, netikr ir nepastov, taiau
kuris mielai sutinka jam atsiduoti ir mgautis literatros galimybe kurti tvaresnius u sapn
pasaulius.
engsiu dar vien ingsn. Jei nebt regjim, nebt vaizdini, nebt sapno argi
sivaizduojama, kad galt atsirasti ar egzistuoti individas, t. y. asmuo, kuris yra kakuo, o ne
viskuo?
i ivada tokia aiki, kad net grieiausi vis laik ir tradicij teologai, drs iki galo kopti
svaiginaniu metafiziniu laitu ir buv kone matematikai grieti ir alti, bema vienu balsu pritaria
prielaidai, kad Dievo ir pasaulio santykius bt galima lyginti tik su santykiais, kuriuos visagal
Dvasia, neturinti poreikio k nors galti ir, maa to, nesiteikianti norti, isiblakiusi, elmika ar i
pertekliaus dosni, pati to nesuvokdama palaiko su nepainia visata, kuri ji audia kaip nereikaling
ir abejing skraist.
Versta i:
Caillois R. OBLIQUES PRCDE DE IMAGES, IMAGES.
Paris: ditions Gallimard, 1987


1
Zhuangzi (369?268 m. pr. m. e.) kin filosofas, pltojs Laozi mokym. Jam priskiriamas
traktatas Zhuangzi yra vienas svarbiausi, taigiausi ir didiausi daosizmo filosofijos
tekst. iam traktatui bdingas metaforinis stilius, netikti minties uoliai, paradoksai ir subtili
ironija. (Vert. past.)
2
ankara (Adi ankaracharya, t. y. pirmasis mokytojas ankara; apie 788820) ind
filosofas ir poetas, advaita vedanta mokyklos atstovas, religinis reformatorius. (Vert. past.)
3
Adolfas Leo Oppenheimas (19041974) austr astrologas. Pagrindiniai veikalai: Sapn
aikinimas Senovs Artimuosiuose Rytuose (The Interpretation of Dreams in the Ancient Near
East, 1956), Senovs Mesopotamija: Mirusios civilizacijos paveikslas (Ancient Mesopotamia:
Portrait of a Dead Civilization, 1964). (Vert. past.)
4
Artemidoras i Dalds (gyv. II m. e. a.) graik brjas, antikoje ir vlesniais amiais
populiaraus veikalo Sapn aikinimas (gr. Oneirokritika) autorius. (Vert. past.)
5
Konkordancija (vidurami lotyn concordantia nuo concordare sutikti, derinti)
abclikai sutvarkytos vienos ar keli knyg, odi bei posaki arba t pai dalyk sraas su j
viet nurodymu. (Vert. past.)
6
ia tekste pavartoti sanskritiki Butea frondosa, Eryphrina fulgens ir Bauhinya
variegata pavadinimai.
7
Sources orientales, II. Les songes et leur interprtation. Paris, 1959. P. 223224. (Vert
Anne-Marie Esnou.)
8
Berakhot, 55 B. r.: L e v i t e G . ir C a s a r i l G . Les songes et leurs interprtations
dans les textes post-bibliques. vidences, No 82. 1960. Kovas. P. 1828.
9
Midrach, Genesis Rabba LXXXIX, 8. Levite ir Casaril, art. cit. P. 20.
10
R o t h H . L . The Natives of Sarawak and British North Borneo. London, 1896. P.
232.
11
XVIIXVIII amiais Pranczijai priklausiusios valdos Kanadoje. (Vert. past.)
12
Relations des Jsuites dans la Nouvelle-France, LIV (16691670). P. 66. Cituojama i:
L v y - B r u h l L . La Mentalit primitive. Paris, 1933. P. 104; Daugum pateikiam
pavyzdi a pamiau i ios knygos bei kit to paties autoriaus rinkini: La Mythologie primitive.
Paris, 1935; L'Exprience mystique et les symboles chez les primitifs. Paris, 1938.
13
C a l l a w a y H . The Religious System of the Amazulu. Natal, 1868. P. 164.
14
Relations des Jsuites. Ten pat. P. 96. Plg. su LI, 16661668, p. 124: Visa, kas jiems
prisisapnuoja, turi vykti.
15
Relations des Jsuites, XXXIII (16481649). P. 188190. Plg. LIV (16691670), p. 100:
Jie sitikin, kad geriausia priemon [negaliai] igydyti ir gyvybei igelbti daryti visk, k jie
regjo sapne.
16
A b b J . T f i n k d j i . Essai sur les songes et l'art de les interprter en Msopotamie.
Anthropos, VIII, 1913. P. 506507.
17
Georgas Wilhelmas Stelleris arba Stlleris (17091746) vokiei gydytojas, gamtininkas
ir keliautojas, drauge su Beringu tyrinjs Kamiatk, Aliaskos ir iaurs Azijos pakraius. Aptiko
ir apra siren brio jr induol, vliau pavadint jo vardu (Stelerio karv). (Vert. past.)
18
S t e l l e r G . W . Beschreibung von dem Lande Kamtschatka. Frankfurt und Leipzig,
1774. P. 279; L v y - B r u h l . Mentalit primitive. P. 116.
19
iame kontekste inkubacija (lot. incubatio perjimas) senovs taut (graik, romn ir
kt.) paprotys palikti ligonius nakiai ventovje, kad per sapn dievai patart, kaip atgauti sveikat.
(Vert. past.)
20
L v y - B r u h l L . Mythologie primitive. P. XXIIIXXV. r. E. W. Giffordo
straipsnyje Yuma Dreams and Omens (Journal of American Folklore, XXXIX, 1926, p. 2325)
nuolatinis informatorius aikina etnografui vieno gentainio, netiksliai atpasakojanio mit, klaid,
kad is nemat jo [mito] sapne. Apie atsakingus tiek Australijos aborigen, tiek Kanados jum
genties politinius ir socialinius sprendimus, kildinamus i sapn, r.: L v y - B r u h l L .
Experience mystique. P. 111113. Huioli gentyje (Meksika) specialus sapnuotojas irenka
naujus tarnautojus. Brazilijoje tupa-inba genties indnai rytasi karui tik susapnav palankius
sapnus ir t. t.
21
Tas pat kitame (lot.). (Vert. past.)
22
i mint turjau progos isakyti savo veikale Sapn pagimdytas netikrumas
(L'incertitude qui vient des rves, Paris, 1956).
23
Oneiromantija (gr. oneiros sapnas ir manteia brimas) brimas i sapn. (Vert. past.)
24
Cituojama i: L e o O p p e n h e i m A . Le rve et son interprtation dans le Proche-
Orient ancien, trad. fran. Paris, 1959. P. 99.
25
Plutarque, de Is. et Osir., 28; Tacite, Hist., IV, 8384; plg. Oppenheim. Ten pat. P. 99.
26
Belerofontas (gr. Bellerofonthz) vienas i seniausi graik heroj, Korinto valdovo
Glauko snus, Sizifo ankas, diev mylimas taurus herojus. Atliko nemaai ygdarbi (atsisds
ant diev padovanoto stebuklingo irgo Pegaso nugalabijo baidykl Chimer, paskui nugaljo
karinguosius solimus, amazones ir likiei karius). Vliau Belerofontas msis didiuotis, mgino
ant Pegaso pasikelti Olimp, todl Dzeusas pasiunt gyl ksti Pegasui ir is, nirts nuo
skausmo, nutrenk Belerofont emn. Aplubs ir aklas Belerofontas iki mirties klajojo po Alaj
sln. (Vert. past.)
27
Pindare, Olymp., XIII, 65 ir toliau.
28
Mong Yeou-Lou, chap. VI, in T'ang Kien Wen Tse / Vert B. Belpaire. Paris, 1957. P.
262.
29
Mong Yeou-Lou, ten pat.
30
Nicolas Camille'is Flammarionas (18421925) prancz astronomas, mokslo
populiarintojas. (Vert. past.)
31
F l a m m a r i o n C . L'Inconnu et les Problmes psychiques. Paris, 2
e
edit., 1929. T.
II. P. 520521.
32
Richardas Francis Burtonas (18211890) angl keliautojas, etnografas, poliglotas,
raytojas ir vertjas. Apsimets musulmonu-piligrimu, pirmasis i europiei aplank
nemusulmonams ugintus Medinos ir Mekos miestus. Vliau savo kelions spdius apra
knygoje Asmeninis pasakojimas apie piligrimyst Medin ir Mek (Personal Narrative of a
Pilgrimage to El-Medinah and Mecca, 1853). Jo Tkstanio ir vienos nakties (18851888)
vertimas angl kalb ir labai isams komentarai lig iol lieka nepralenkti.
33
Kotsker Maasyoth, 105; plg. Levite et Casaril, art. cit. P. 27.
34
Pasaka iversta knygoje Sources orientales, II. P. 311312.
35
Libro de los Enxiemplos, ex. XI.
36
Tulsidas (Tulsds, apie 15321623 m.) Indijos poetas, ras hindi kalba. ymiausias
krinys 7 knyg poema Ramos ygi jra (Rmacaritamnasa, apie 15741575 m.). Joje,
savitai atpasakodamas Valmikio Ramajan, poetas vaizduoja Ramos ir jo monos Sitos
ygius, reikiamos bhakio (bhakti, t. y. dvasins meils, atsidavimo dievybei) idjas, kuria idealios
visuomens paveikslus, simbolikai parodomos to meto blogybs. (Vert. past.)
37
Hanumanas induizmo mitologijoje dievikoji bedion, vjo dievo Vajaus ir bedions
Andanos snus. Moka skraidyti ore, keisti pavidal ir dyd, turi milinik gali. Ind epe
Ramajanoje jis yra ind karaliaus Ramos ir jo monos Sitos draugas, atliekantis daugyb
ygdarbi. (Vert. past.)
38
Sapnas raudonajame paviljone (kin). (Vert. past.)
39
Jis trauktas mano antologij Puissances du rve (Paris, 1962, p. 3189).
40
is sapnas atpasakojamas Platono filosofinio dialogo Valstyb (Politeia, apie 370360
m. pr. Kr.) deimtoje knygoje. (Vert. past.)
41
Turimas omenyje vadinamasis Scipiono sapnas (Somnium Scipionis) etoje Cicerono
Apie valstyb (De republica) knygoje. Vieni tyrintojai teigia, jog Sapno struktroje
atsispindi Scipiono savimons formavimasis, laipsnikas savos lemties suvokimas ir smoningas
gyvenimo kelio pasirinkimas, kiti iame epizode velgia misterij model ir, pasak j, Scipionas
kaip mistas supaindinamas su pasaulio sranga ir pomirtinio pasaulio bei sielos nemirtingumo
paslaptimis. (Vert. past.)
42
Asasinai (i arab haiiyyn haio rkytojai) lig iol gyvuojanti karinga iit izmailit
(nizarit) sekta, susikrusi VIII amiuje. Nema gali gijo 1090 metais, kai Hassan-i Sabbahas
(kituose altiniuose minimas kaip Kaln Senis; 1034?1124) iaurs Persijoje ugrob Alamuto
tvirtov ir atvert jos karin gul savo sekt. J taka sumenko, 1256 m. tvirtov umus Hulagu
chano vadovaujamiems mongolams. (Vert. past.)
43
Marco Polo, XLIXLII sk. Cituojamas 107 Vienos bibliotekos rankratis pagal Hamer i
knygos: Bolle J. Les Sductions du communisme, de la Bible nos jours, 1957. P. 186187. Kit
versij r.: B o u t h o u l B . Le Vieux de la Montagne. Paris, 1958. P. 195200.
44
Collge de France 1530 m. Pranczijos karaliaus Prancikaus I iniciatyva kurta auktoji
mokykla. steigta kaip Sorbonos universiteto alternatyva, skirta pirmiausia lotyn, graik, hebraj
kalboms ir matematikai mokyti. I pradi vadinosi Karalikja kolegija (Collge Royal), vliau
Trij kalb kolegija (Collge des Trois Langues), o dabartin pavadinim gavo 1870 metais. Dabar
tai mokslinio tyrimo institutas, skirtas dstytojams ir tyrintojams. (Vert. past.)
45
Leslie's Charteris (tikr. Leslie Charles Bowyer-Yin, 19071993) kin kilms (tvas
kinas, motina angl) amerikiei raytojas, pagarsjs roman, apysak ir apsakym ciklu apie
Simon Tamplieri (Simon Templar), pramint ventuoju. (Vert. past.)
46
Auguste'as de Villiers de L'Isle-Adamas (18381889) prancz raytojas. Apsakymas
Vera (Vra) eina noveli rinkin iaurs apsakymai (Contes cruels, 1883). (Vert. past.)
47
Louisas Goldingas (18951958) yd kilms angl prozininkas ir eseistas. R. Caillois turi
omenyje jo apsakym i noveli rinkinio Melsvieji naktiniai markiniai (Pale Blue Nightgown,
1944). (Vert. past.)
48
Ksaveras andoras Gjalskis (tikr. Ljubomir Tito Josip Franjo Babi, 18541935) kroat
raytojas ir politikas. (Vert. past.)
49
Toks yra pranczikas io apsakymo vertimo pavadinimas. Turimas omenyje R. Kiplingo
apsakymas abaryn berniktis (The Brushwood Boy) i apsakym rinkinio Dienos darbas
(The Day's Work, 1898). (Vert. past.)
50
Henry'is Kuttneris (19151958) amerikiei raytojas fantastas, ras daugiausia drauge
su mona Catherine Lucille Moore (19111987). (Vert. past.)