Verki+ klinika, Vilnius Tel.: +370 5 23 000 00 El. pa"tas: verkiuklinika @mail.com Idealus, apsauginis nuo ultravioletini+ spinduli+, kremas tur(t+ pasi$ym(ti tokiomis savyb(mis: ! Saugoti od& nuo UVA ir UVB spinduli+; ! B*ti kosmeti"kai priimtinas (nepastebimas ir nesukelti nemaloni+ poj*%i+); ! Netoksi"kas (nenuodingas); ! Fotostabilus nekeisti apsaugini+ savybi+ veikiant UV spinduliams; ! Atsparus prakaitavimui ir vandeniui. Skaitytojus noriu nuraminti: to dar nebuvo ir n(ra, tod(l i" gausyb(s rinkoje esan%i+ krem+ pasirinkti n(ra lengva. Apsauginiai nuo ultravioletini+ spinduli+ (UV) kremai skirstomi ) tris klases (Pav. 1): Pav.1 Apsaugini+ nuo UV krem+ klasifikacija Cheminiai (organiniai) kremai, sugeria (absorbuoja) UV spinduli+ elektromagnetin' energij&, taip susilpnindami j+ $aling& poveik). D(l energijos sug(rimo, gaminasi laisvieji radikalai, sendinantys od&. Ir dar viena neigiama organini+ apsaugini+ krem+ savyb( neretai sukeliamos )vairaus sunkumo alergin(s reakcijos: kontaktiniai, iritaciniai, alerginiai dermatitai ir fotosensibilizacija. Pabr($tina, jog dauguma "io tipo apsaugini+ krem+ gerai saugo tik nuo UVB spinduli+ ir visai menkai nuo UVA. Apsauga nuo UVA sudaro apie 10% UVB apsaugos, tod(l, jei organinio apsauginio kremo SPF 30 Apsauginiai kremai
Cheminiai (organiniai) Fiziniai (neorganiniai) Plataus (pilno) spektro (tokia ji yra nuo UVB spinduli+), apsauga nuo UVA spinduli+ tesieks SPF 3. Fiziniai (neorganiniai) kremai UV spinduli+ elektromagnetin' energij& atspindi, i"sklaido, o tais atvejais kai j+ dalel(s labai smulkios (nanodalel(s)- sugeria. !ie kremai neigiam+, b*ding+ cheminiams (organiniams) apsauginiams kremams, savybi+ neturi. Fiziniai (neorganiniai) kremai saugo nuo UVA ir UVB spinduli+, juos yra geriausia rinktis apsaugai nuo UV spinduli+. Apsaugini+ krem+ rinkoje dominuoja pigesni ir lengviau pagaminami cheminiai (organiniai) kremai, u$imdami apie 80% rinkos, tod(l ie"kant fizini+ (neorganini+) krem+ reik(s $ini+ ir p&stang+. Rinkdamiesi apsaugin) krem&, jo sud(tyje ie"kokite med$iag+, saugan%i+ nuo UVA spinduli+, tai u$tikrins fizinio (neorganinio) kremo pasirinkim&. Neorganini+ med$iag+, saugan%i+ nuo UVA spinduli+ n(ra daug, )sid(m(kime jas: ! Titano dioksidas TiO2; ! Cinko oksidas ZnO; ! Gele$ies oksidai; ! Kaolinas; ! Talkas. Cinko (ZnO) ir titano (TiO2) oksidus apsaugai nuo UV spinduli+, pasi*lyta naudoti nuo 1998 m.. Vienintelis "i+ krem+ tr*kumas buvo j+ pastebimumas jais i"tepta oda tapdavo balzgana, ta%iau suk*rus mikronizuotas (susmulkintas), o pastaruoju metu ir nanodaleli+ formas, "io tr*kumo neliko. Chemini+ (organini+) jungini+, absorbuojan%i+ UVA spinduli+ elektromagnetin' energij& taip pat negausu: ! Avobenzonas; ! Oksibenzonas; ! Dioksibenzonas; ! Sulisobenzonas; ! Mexoryl; ! Tinosorb; ! Merodimatas. 1988 m. sukurta pirmoji organin( nuo UVA spinduli+ efektyviai sauganti, ta%iau nestabili j+ poveikiui, med$iaga Avobenzonas (Parsolis 1789): po valandos, veikiant UVA spinduliams, suskildavo 50- 90% preparato. Avobenzonas )vairi+ pried+ d(ka (Oktokrileno, Mexoryl SX, Mexoryl XL), tapo stabilesnis ir jo vis dar galima aptikti ma$daug 25% apsaugini+ organini+ krem+. Naujos plataus (pilno) spektro apsaugin(s organin(s med$iagos yra Tinosorb M ir Tinosorb S: 85% UV spinduli absorbuojan ios, 10-15% " ! i"sklaidan%ios ir 3-5% atspindin%ios. Nuo $alingo UV spinduli+ poveikio, saugo tik tie apsauginiai kremai, kuri+ sud(tyje yra UVA ir UVB spindulius atspindi%i+, i"sklaidan%i+ ar sugerian%i+ med$iag+. Tokie yra fiziniai (neorganiniai) apsauginiai kremai ir organiniai (cheminiai) kremai, kuri+ sud(tyje yra stabilizuoto avobenzono ar plataus (pilno) spektro organini+ (chemini+) krem+ su Tinosorb M ir Tinosorb S med!iagomis.
Nuo 2006 m. rugs(jo m(n. Europoje tokius kremus rekomenduojama $ym(ti naujai specialiu logotipu. Apsaugos nuo UVB spinduli+ lyg) atspindi SPF, o apsauga nuo UVA spinduli+ "iuose kremuose turi prilygti 90% deklaruojamos nuo UVB. JAV nuo 2009 m. )sigalios nauja apsaugos nuo UVA ir UVB $ym(jimo 4-i+ $vaig$du%i+ sistema, kuri pasi*lyta Boots dar 1991 m. !i sistema taip pat atspindi apsaugos nuo UVA/UVB lyg) ir pateikiama $emiau. "ym$jimas UVA/UVB santykis Apsaugos nuo UVA apib&dinimas 0.2< Nesaugo nuo UVA ! 0.2-0.4 Vidutin( !! 0.4-0.6 Gera !!! 0.6-0.8 Labai gera !!!! 0.8 + Maksimali Apsaugini' krem' SPF, veikimo laikas ir dozavimas Pirmieji apsauginiai nuo UV spinduli+ kremai buvo organiniai (cheminiai). Jau prad$ioje i"kilo j+ efektyvumo vertinimo problema. Jos sprendimui prireik( keturi+ de"imtme%i+: 1934 m. Ellinger suk*r( pirm&ja sistem&, po dviej+ de"imtme%i+ j& modifikavo Rudolf Schulze, o baig( tobulinti austr+ chemikas Franz Greiter 1974 m., pasi*lydamas sun protection factor (SPF) s&vok&.
SPF - tai akronimas, sudarytas i" angl+ kalbos $od$i+ sun protection factor pirm+j+ raid$i+. I"vertus tai reik"t+ apsaugin) faktori+ nuo saul(s ir tuo tiki dauguma $moni+, manydami, jog "is rodiklis tiesiogiai nurodo apsauginio kremo efektyvum&. Norint suprasti, kas yra SPF, tenka prisiminti minimalios eritemin(s doz(s (MED) s&vok&. MED yra minimalus laikas, per kur) parausta UV paveikta oda. SPF parodo kiek kart+ ilgiau u$truks eritemos i"sivystymas i"teptoje apsauginiu kremu odoje, lyginant su neapsaugota oda. Matemati"kai tai i"rei"kiama taip: SPF = MED (Apsaugota oda) / MED (Neapsaugota oda) Kadangi UVB eritemogeninis poveikis odai yra apie 1000 kart+ stipresnis negu UVA, tai SPF, vis+ pirma, atspindi apsaugos nuo UVB spinduli+ efektyvum&. MED kiekvienam $mogui gali b*ti nustatoma individualiai, ta%iau apytikriuose skai%iavimuose ir patogumo d(lei laikoma, jog I-II fototip+ $mon(ms ji lygi 10 min., tod(l n(ra sunku apskai%iuoti apsaugini+ krem+ veikimo laik& (T): T= SPFx10 min. SPF sistem& 1978 m. aprobavo Federal Drug Administration (FDA). Sistema i"populiar(jo visame pasaulyje, j& naudojamasi iki "iol. #inant SPF, galima apskai%iuoti apsauginio kremo UVB spinduli+ absorbcijos kiek) (%): UVB spinduli+ absorbcija = 100-(100/SPF)% Absorbcijos lygiai pateikiami lentel(je (Pav.2). Manoma, kad $emesnio kaip SPF 15-25, apsauginio faktoriaus kremai nenaudotini. Toliau kylant SPF reik"m(ms, absorbcijos lygis kinta ne$ymiai. Cheminiais (organiniais) kremais reikia i"sitepti iki UV spinduli+ ekspozicijos likus 20-30 min.. Fiziniai (neorganiniai) apsaugi-niai kremai veikia i" karto ir tai yra dar vienas j+ privalumas. Pakartotinai tepamasi atsi$velgiant ) kremo veikimo laik& (T), nors pirmas papildomas tepimasis galimas ir po 30 min. nuo UV ekspozicijos prad$ios, tuo siekiama optimizuoti apsauginio kremo doz'. Visi straipsnyje minimi SPF, T ir kit+ rodikli+ skai%iavimai atlikti, atsi$velgiant ) standartin' 2 mg/cm 2 apsaugini+ krem+ doz', numatyt& tarptautiniuose standartuose. Nustatyta, jog da$niausiai u$tepama 30-50% "ios doz(s, tod(l apsauga nuo UV spinduli+ negali b*ti efektyvi: $mogus jau%iasi apgaulingai saugus, nors b*na tik dalinai apsaugomas nuo UVB poveikio ir gauna dideles UVA spinduli+ dozes. Tokiu atveju geriausia apsauginiu kremu nesitepti visai: nesant jokios apsaugos, per trumpiausi& laik& i"sivystys odos nudegimas ir b*site priversti ie"koti patikimos priedangos nuo UV spinduli+. Apsaugini+ krem+ doz( apskai%iuojama atsi$velgiant ) kremu tepamos odos plot&: 170 cm *gio ir 70 kg svorio $mogui pilnaver- tei visos odos apsaugai nuo UV spinduli+ reikia 30-35,0 ml kremo. Atskir+ k*no dali+ padengimui reikiamo kremo kiekis su$inomas SPF UVB absorbcija(%) 2 50 4 75 8 87.5 15 93.3 20 95 30 96.7 45 97.8 50 98 Pav.2 UVB absorbcija Anatomin( sritis Doz( (ml) Galva-kaklas 6,0 Ranka 3,0 Koja 6,0 Kr*tin(-pilvas 6,0 Nugara Pav.3 Apsaugini+ krem+ dozavimas 6,0 remiantis arbatinio "auk"telio taisykle, skai%iuojant, jog jo talpa yra 5-6,0 ml (Pav.3). Renkantis apsaugin) krem&, reikia vadovautis tokiomis pat taisykl(mis, kaip ir renkantis medikamentus: ! Pirmiausia pasirenkama tinkama kremo sud(tis; ! Atsi$velgiant ) SPF ir k*no plot&, apskai%iuojama reikiama doz( ir jos veikimo laikas; ! Esant reikalui, doz( kartojama; ! N(ra apsauginio kremo, kuris visi"kai apsaugot+ nuo UV spinduli+. Apsaugos nuo UV spinduli+ problema dabar suprantama daug pla%iau ir pristatoma kaip kompleksas priemoni+, pabr($iant, jog apsauginiai kremai t(ra vienu kompleksin(s apsaugos komponent+. Papildoma apsauga nuo UV spinduliuot(s yra skryb(l(s, r*bai ir akiniai nuo saul(s bei saugaus elgesio taisykl(s, ribojan%ios UV ekspozicij& (buvim& saul(je). R*b+ audini+ apsauga $ymima UPF (ultraviolet protection factor) simboliu rei"kian%iu apsaug& nuo ultravioleto. Ji skirstoma ): ! Ger& apsaug&: 15-24 UPF; ! Labai ger&: 40-50 UPF; ! Auk"%iausi&: 50+ Audiniai pagal UV spinduli+ absorbcines savybes skirstomi ) tris grupes: I-a grup( Poliesteris, geriausios savyb(s II-a grup( Vilna, "ilkas, nailonas - vidutin(s III-a grup( Medviln(, blogiausios savyb(s ------------------------------------------------------------------------ ! Tanki+ audini+ UPF auk"tesnis; ! Skalbt+ audini+ UPF auk"tesnis: jie susitraukia, yra tankesni; ! Spalvot+ audini+ UPF auk"tesnis; ! Balinti audiniai geriau saugo nuo UV; ! Saul(s akini+ sulaikomas UV spinduli+ spektras $ymimas j+ pase. 2007 m. Europos bendrija paskelb( naujas apsaugini+ krem+ naudojimo taisykles, aptartas auk"%iau. (http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=MEMO/07/ 282&format=HTML&aged=0&language=EN) - Sunscreen products: What matters? (MEMO/07/282, Brussels, 9 July 2007). Renkantis konkret+ produkt& rekomenduoju jo savybes susirasti JAV Environmental Working Group (EWG) organizacijos tinklalapiuose: ! http://www.ewg.org/ ! www. cosmeticsdatabase.com !i ne pelno siekianti organizacija, i"tyrusi apie 1000 apsaugini+ krem+, nustat(, jog tik 20% buvo efektyv*s gerai saugojo tiek nuo UVA ir UVB spinduliuot(s ir buvo be $aling+ sveikatai ingredient+. Papildoma literat*ra: Rai R, Srinivas CR. Photoprotection. Indian J Dermatol Venereol Leprol 2007;73:73-9 More DB. Physical sunscreens: On the comeback trail, Indian J Dermatol Venereol Leprol 2007;73:80-5 Palm MD, O'Donoghue MN. Update on photoprotection. Dermatol Ther 2007; 20:360-376 Bissonnette R. Update on sunscreens. Skin Ther Ltr 2008;13 (6),5-7 Lim HW. Quantum Leaps: New, Improved Sunscreens Have Arrived. The Skin Cancer Foundation Journal 2008; 26 www.verkiuklinika.lt Visa tinklalapyje www.verkiuklinika.lt esanti med$iaga yra UAB Verki+ klinika nuosavyb(, jeigu nenurodyta kitaip. Draud$iame j& platinti kitose $iniasklaidos priemon(se, internete be UAB Verki+ klinika sutikimo. Cituojant b*tina nuoroda ) www.verkiuklinika.lt.