SUVALKIJA

Kalbant apie etnografin region vartojami keli skirtingais istorijos periodais susiformav pavadinimai
Sduva, Unemun, Suvalkija.
Suvalkija - Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didij Lietuvos
Unemuns dal (Marijampols aps. Kalvarijos, Kazl Rdos, Marijampols, aki ir Vilkavikio rajonus,
Kauno aps. Kauno rajono pietin ir Prien rajono vakarin dalis).
Sduva yra etnins sduvi, apie I tkstantmeio vidur isiskyrusi i didelio balt vieneto jotvingi,
etnins ems. Sduviai i vis dabartins Lietuvos etnini region gyventoj raytiniuose altiniuose yra
paminti anksiausiai II a. mokslininko ir keliautojo Klaudijaus Ptolemjo Geografijoje.
SUVALKIEI MAISTAS
Bdingi valgiai pusryiams: msa, rauginti kopstai arba bari sriuba. Pietums paildomi tie patys
patiekalai kaip ir pusryiams. Vakarienei baltinta kukulaii sriuba, bulvs su rgtu pienu ir t.t
MARIJAMPOL
Didiausias Suvalkijos miestas yra Marijampol. Miestas isidsts prie eups ups. Tai apskrities centras.
Apskriiai dar priklauso Kalvarija, Kazl Rda, Vilkavikis ir akiai. Apskritis apima dal kadaise ia buvusi
sduvi emi, kurios vliau, jau Rusijos Imperijos laikais, gavo Suvalkijos vard. Po ilg XIII a. pab. - XIV a.
kov su Vokiei Ordinu dauguma senj Suvalkijos gyventoj buvo inaikinta. I naujo m atgyti XV a.
pabaigoje, kai j persikl atvykliai i vairi Lietuvos viet.
Marijampols, kaip apskrities centro, pradia galima laikyti 1795m. Marijampols apskritis turi keli imt
met istorij, bet oficialiai patvirtinto herbo neturjo. Iekant motyv herbui, buvo pastebta, kad is kratas
suvaidino labai svarb vaidmen Lietuvos atgimime, valstybs, mokslo, kultros ir vietimo istorijoje. Turint
galvoje senas marijampoliei mokslo ir vietimo tradicijas apskrities herbe nutarta pavaizduoti sjjo figr.
Ji turi kelet prasmi. Utenka prisiminti lietuvi liaudies posak: , , K passi t ir pjausi. Jis gali bti
suprastas ir tiesiogine (darbo), ir perkeltine (mokslo) prasme.
Taip apskrities herbe pavaizduotas simbolinis sjjas rodo io krato moni pagrindin versl (emdirbyst).
I sjjo rank birantys auksiniai grdaitai tarsi ini srautas. J auksin spalva rodo ir dvasikai, ir
materialiai turtingus mones, pagrindin valstybs gerovs altin.
KRYDIRBYST
XX a. tyrintojai liaudies meno darbuose daniausiai iekojo tautini motyv, kuri Suvalkijos kryiuose
nebuvo daug arba jie kartodavosi. Apskritai, po pirmojo pasaulinio karo paplit paprasti vininiai kryiukai
Suvalkijoj taip prigijo, jog atrod, kad ten kryiai visad buvo tokie paprasti. Tyrintojas Antanas Rgtel yra
pasaks: Suvalkijos sritis kryiais pasigirti negali. Tai vienintel Lietuvos vieta, kur kryiai nei praeities, nei
ateities neturi. I ties Suvalkietiki kryiai buvo aukti, graki form, taiau paprastos ornamentros.
DAINOS
Suvalkiei dainos yra vienbalss, joms bdinga savita monodin raika: grakiai ivingiuotos melodins
linijos, subtilus derms pojtis, kintantys metrai, melizmai.
LIETUVI BENDRIN KALBA
XIX a. pab. vakarinje Suvalkijos dalyje vartojam kaps ir zanavyk nekt pagrindu susiformavo dabartin
bendrin (literatrin) lietuvi kalba.
STUBA
T gal kur eima gyvena, zanavykai vadina eimynstube, kapsai-pirkia. Antrasis galas, skirtas sveiams arba
eimos ventms, zanavyk vadinamas stigele, o kaps-seklyia

YVIO OKDINIMAS
yvio okdinimas persirengli vaiktyns su baltu arkliu ir jo okdinimas kiekvienoje kaimo sodyboje
tarp antrosios Kald dienos ir Trij karali vents vakariniame Vilkavikio rajono pakratyje.

yvio okdinime dalyvauja 16-20 persona: yvis, vadas, 4 kareiviai, lavjas, skambintojas, 2 muzikantai,
keli igonai, vedlys su meka, gandras, velnias, daktaras, kasininkas, ydas.
ygiuojant eisenai per kaim, priekyje engia kareiviai, vedini savo vado. Jis, ujs namus, pasisveikina,
palinki ger met ir paklausia, ar eimininkai priima, ar nors pasiirti kaip oka yvis. Jei atsakymas
teigimas, enkl duoda skambintojas, keli paluoja lavjas, kareiviai sutraukia dain. Tada, kol oka yvis,
kiekvienas kauks herojus atlieka savo vaidmen. Pabaigus ok, eimininkai duoda lauktuvi, visi
atsisveikina. Paskutinis nam palieka vadas.
Manoma, jog yvio okdinimas yra kils i Prsijos.

GATV-UP
alia Ploki (Vaiguviki) piliakalnio teka maas Vaiguvos upelis, miestelyje pereinantis natrali
Vaiguvos up-gatv. Tai - unikali vieta: vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar vaiuodami upelio
vaga. Vaiguv suteka keletas altini, todl vanduo ia visada varus ir altas, o dugnas nustas akmenuk.
Vaiuojamoji ups-gatvs dalis tsiasi daugiau nei puskilometr. ia galima smagiai pabraidioti ar
pasivainti dviraiu. Automobili eismas neseniai buvo udraustas, siekiant sumainti tar.
YMS SUVALKIEIAI
Kaip ir aiku, a. aki krato em uaugino ne vien ikili Lietuvos asmenyb. Kudirkos Naumiestyje galima
aplankyti tautinio atgimimo auklio dr. Vinco Kudirkos kap ir muziej. ia gim ir augo kalbininkas,
bendrins lietuvi kalbos ugdytojas Jonas Jablonskis, mokslins lietuvi kalbos stilistikos pradininkas Juozas
Pikilingis, poetas Pranas Vaiaitis, raytojas Pranas Maiotas. I io krato kil eil kit ymi Lietuvos
raytoj ir poet, visuomens veikj, kurie paliko ne tik krybin palikim, bet ir vieiamj bei dvasin
indl krato kalbai ir monms. Kai kur dar tebestovi ilikusios j gimtosios sodybos, kitur buvusias
sodybvietes ymi pastatyti paminkliniai akmenys.
TAUTINIS KOSTIUMAS
dabartini zanavyk tradiciniai kostiumai gijo emaii ir klaipdiei bruo, o kaps - auktaii ir dzk.
Rykiausia ir sudtingiausia ventadienio suvalkiets kostiumo dalis buvo prijuost. Prijuosi audini
kompozicija, o kartais ir pasiuvimu zanavyks skyrsi nuo kapsi. Seniausios zanavyk prijuosts, matyt,
buvusios madingiausios dar XIX amiaus viduryje, Kaiytins ir rinktins tulpi prijuosts bdavo ypatingai
graios savo rat turtingumu ir spalv vairumu. Kiekviena sduv j prisiausdavo net po keliolika.
Zanavyk drabuiuose vyravo tamsios, rykios spalvos, o kaps viesios, velnios.