Televizija tai XX amiaus atradimas, visam laikui pakeits ms gyvenim.

Ji tapo ne tik ini

altiniu, taiau ir laisvo laiko praleidimu. mons vis daniau renkasi irti televizijos laidas, nei
skaityti knygas ar laikraius. Ji ne tik pakeit ms poir gyvenim, bet taip pat pradjo
formuoti naujas vertybes.
Televizija gali paveikti daugel moni, ypatingai tuos, kurie dvasikai umig. inoma, taka gali
bti teigiama arba neigiama. Bt puiku, jei monija eit tiesos keliu ir televizij panaudot
geriems tikslams, rodyt tai, kas teigiamai maitina siel ar psichik. Taiau iuo metu yra prieingai,
rodomos visokios baisybs, udyns, plepalai, tutybs, pornografija ir t.t. iandienin televizija
formuoja grio ir blogio kriterijus.
Mokslininkai, tyrinjantys televizijos tak, sako, kad spalvoti ir greitai besikeiiantys
vaizdai prikausto ms dmes. mogus usimirta, pabga nuo rpesi,
irdamas televizij nieko negalvoja. Tai tarsi galt bti neblogas poilsis, geras
bdas atsipalaiduoti po darb. Taiau nemstant, bukai priimant vis informacij,
matom ekrane, ms smegenys nedirba.

Mokslininkai pastebjo, kad irint televizij jau po 30 sekundi mogaus smegen veiklos
aktyvumas sultja, pasiekiamas tam tikras atsipalaidavimas. Patenkame savotik hipnotin
bsen, todl irime televizij netgi tada, kai nieko domaus per j nerodo. Tai puiki galimyb
skleisti dezinformacij, propagand ar tiesiog pirti mogaus pasmon reklam.
Tikrame gyvenime igird vienoki ar kitoki informacij mes i karto darome sprendim,
sutinkame su ja ar ne, vertiname tai teisinga ar neteisinga, gera ar bloga. O irdami televizij
leidiame kakam kitam formuoti ms vertybes ir net charakter. Pavyzdiui, stebdami
reportaus i karo zon, matydami badaujanius vaikus, be nam likusius mones, niekuo
jiems negalime padti, tik pasyviai sekame informacij. Tai, pasak psicholog, slopina ms
reakcijas ir tikrame gyvenime. Manoma, kad dl to daugelis moni neskuba padti, jei
usidega kaimyno automobilis ar gatvje nepastamajam sulubuoja sveikata.
Apskritai televizija formuoja ms poir pasaul, konstruoja groio etalono samprat. Joje
rodomi gras mons, formuojama nuomon, kokie turime bti ir k turime lygiuotis. Reklamose
danai pamatysime grai, liekn moter, kuri reklamuoja tam tikr prek. Jos ivaizda bandoma
pritraukti pirkjus. moni pasmonje susidaro tam tikras vaizdas, koks turi bti idealus mogus.
Tokiu bdu mes realybje atskiriame graius mones nuo negrai ir ikart visus sustatome
skirtingas grupes. Moterys turi bti lieknos ir graios, vyrai stiprs, raumeningi ir patraukls. Tokie
formuojami idealai gali sukelti neigiamas paskmes. mons, neatitinkantys standart, tampa
pajuok objektu, atsiranda daug psichologini problem, lig, toki kaip anoreksija, bulimija ir pan.
nes, dauguma nori tapti tokiais, kokius mons laiko normaliais.
TV atima naudingesnes pramogas. Laikas, praleistas prie televizoriaus, atimamas i toki svarbi
usimim, kaip skaitymas, aidimas, mokymasis, bendravimas su namikiais ir draugais. Kai viso
to trksta, tai ypatingai atsiliepia vaik protiniams ir socialiniams gebjimams. K jau kalbti ne tik
apie psichologines, bet ir fizines problemas danai irintys televizori mons labiau link turti
problem su sveikata, greiiau nutunka.
Dl vis i prieasi svarbu ugdyti kritik mogaus mstym ir kontroliuoti laik, praleidiam
prieais televizoriaus ekran, nes i televizijos galima pasisemti ne tik naujien ar verting fakt,
taiau ir daug negatyvios informacijos, paveikianios ms mstym ir pasaulir ne itin palankia
linkme.