LIETUVOS STANDARTAS

LST EN 1993-1-8+AC

LIETUVIKOJI VERSIJA
ICS 91.010.30

2007 m. spalis
Nuo 2010-03-01 pakeiia LST L ENV 1993-1-1+A1+A2:2000

Eurokodas 3. Plienini konstrukcij projektavimas.

1-8 dalis. Mazg projektavimas
Eurocode 3: Design of steel structures Part 1-8: Design of joints

Europos standartas EN 1993-1-8:2005 su rayta tekst pataisa EN 1993-1-8:2005/AC:2005 turi

Lietuvos standarto LST EN 1993-1-8:2005+AC:2006 status.

Termin (lt): 9

Puslapi: 134

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTAS

T. Kosciukos g. 30, LT-01100 Vilnius
Tel. 270 93 60, faks. 212 62 52, el. patas lstboard@lsd.lt
interneto tinklalapis http://www.lsd.lt

Kain grup: XB

Nuorodinis ymuo
LST EN 1993-1-8:2005+AC:2006

- Lietuvos standartizacijos departamentas, 2007

Be ratiko Lietuvos standartizacijos departamento leidimo draudiama atgaminti, ileisti, platinti ar vieai skelbti vis leidin
arba jo dalis.

LST EN 1993-1-8:2005+AC:2006

Nacionalin pratarm
is Lietuvos standartas yra Europos standartizacijos komiteto (CEN) technikos komiteto CEN/TC 250 Structural
Eurocodes (Konstrukcij eurokodai) parengto Europos standarto EN 1993-1-8:2005 su pataisa
EN 1993-1-8:2005/AC:2005 Eurocode 3: Design of steel structures Part 1-8: Design of joints, kur Lietuvos
standartizacijos departamentas (LST TK 38 Statybins konstrukcijos) atgaminimo bdu perm kaip Lietuvos
standart LST EN 1993-1-8:2005 su pataisa LST EN 1993-1-8:2005/AC:2006, anglikosios versijos tapatus
vertimas lietuvi kalb.
Ikilus neaikum ar gin dl Lietuvos standarto lietuvikosios versijos dalykinio turinio, pirmenyb teikiama
Lietuvos standarto anglikajai versijai, i kurios buvo versta.
Europos standarto pataisa EN 1993-1-8:2005/AC:2005 rayta standarto tekst ir paymta vertikalia linija
kairiojoje paratje.
LST TK 37 Terminologija atliko lietuvik termin ekspertiz ir teikia juos vartoti.
Nacionalins inaos paymtos vaigdutmis (*).
Lietuvos standarto ileidimo metu visi lietuvikosios ar oficialiosios Europos standarto versijos skyriuje Normins
nuorodos nurodyti Europos standartai buvo perimti kaip Lietuvos standartai.
Tarptautinius standartus, neperimtus kaip Lietuvos standartus, galima sigyti Lietuvos standartizacijos
departamente.
Kai bus parengtas nacionalinis priedas (NA) su Lietuvos pasirinkimo parametrais, kuriuos taip pat reiks taikyti
projektuojant statinius, statomus Lietuvoje, is standartas bus papildytas.

II

EUROPOS STANDARTAS

EN 1993-1-8

EUROPEAN STANDARD

2005 m. gegu

NORME EUROPENNE

+AC

EUROPISCHE NORM

2005 m. gruodis

ICS 91.010.30

Pakeiia ENV 1993-1-1:1992

Lietuvikoji versija

Eurokodas 3. Plienini konstrukcij projektavimas. 1-8 dalis. Mazg projektavimas

Eurocode 3: Design of steel
structures Part 1-8: Design of
joints

Eurocode 3: Calcul des structures

en acier Partie 1-8: Calcul des
assemblages

Eurocode 3: Bemessung und

Konstruktion von Stahlbauten
Teil 1-8: Bemessung von
Anschlssen

is standartas yra lietuvikoji Europos standarto EN 1993-1-8:2005 su rayta tekst pataisa

EN 1993-1-8:2005/AC:2005 versija. I angl kalbos vert Lietuvos standartizacijos departamentas
(LST TK 38 Statybins konstrukcijos). is standartas lietuvi kalba turi t pat status, kaip ir standartas
oficialiosiomis kalbomis.
Europos standart CEN prim 2004 m. balandio 16 d.
io Europos standarto patais trimis oficialiosiomis kalbomis CEN prim 2005 m. gruodio 21 d.
CEN nariai yra sipareigoj laikytis CEN ir CENELEC vidaus reglament, kurie nustato slygas, kaip iam
standartui suteikti nacionalinio standarto status be joki pakeitim. Naujausius toki nacionalini standart
sraus ir su jais susijusi nuorodini leidini bibliografinius duomenis pateikus praym galima gauti
Valdymo centre arba i bet kurio CEN nario.
is Europos standartas ileistas trimis oficialiosiomis kalbomis (angl, prancz ir vokiei). Standarto
versija bet kuria kita kalba, ileista CEN nario atsakomybe ivertus jo kalb ir registruota Valdymo centre,
turi t pat status, kaip ir standarto versijos oficialiosiomis kalbomis.
CEN nars yra Airijos, Austrijos, Belgijos, ekijos, Danijos, Didiosios Britanijos, Estijos, Graikijos, Islandijos,
Ispanijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderland, Norvegijos,
Portugalijos, Pranczijos, Slovakijos, Slovnijos, Suomijos, vedijos, veicarijos, Vengrijos ir Vokietijos
nacionalins standartizacijos institucijos.

CEN
Europos standartizacijos komitetas
European Committee for Standardization
Comit Europen de Normalisation
Europisches Komitee fr Normung
Management Centre: rue de Stassart, 36
B-1050 Brussels
2005 CEN

Visos teiss naudoti standart bet kokiomis formomis ir priemonmis

Nuorodinis ymuo EN 1993-1-8:2005+AC:2005
visame pasaulyje priklauso CEN nacionalinms standartizacijos institucijoms.

2 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Turinys
Puslapis
1
1.1
1.2
1.3
1.4
1.5

vadas.......................................................................................................................................................8
Taikymo sritis............................................................................................................................................8
Normins nuorodos ..................................................................................................................................8
Skirtumas tarp princip ir taikymo taisykli ........................................................................................... 10
Terminai ir apibrtys ............................................................................................................................ 11
Simboliai ................................................................................................................................................ 13

2
2.1
2.2
2.3
2.4
2.5
2.6

Projektavimo pagrindai....................................................................................................................... 19
Prielaidos ............................................................................................................................................... 19
Bendrieji reikalavimai............................................................................................................................. 19
Veikianios jgos ir momentai ............................................................................................................... 19
Mazg laikomoji galia ............................................................................................................................ 19
Projektavimo prielaidos ......................................................................................................................... 20
Kerpamj apkrov veikiami mazgai, kuriuos veikia smgiai, vibracija ir (arba) apkrova, kintanti
prieingos krypties apkrov ................................................................................................................... 20
Sankirt ekscentricitetas........................................................................................................................ 20

2.7
3
3.1
3.2
3.3
3.4
3.5
3.6
3.7
3.8
3.9

3.10

3.11
3.12
3.13

4
4.1
4.2
4.3

4.4

Vartins, kniedins ar kaitins jungtys ......................................................................................... 22

Vartai, verls ir poverls................................................................................................................... 22
3.1.1
Bendrieji dalykai ..................................................................................................................... 22
3.1.2
tempimo vartai..................................................................................................................... 22
Knieds.................................................................................................................................................. 22
Inkariniai vartai..................................................................................................................................... 22
Vartini jungi kategorijos.................................................................................................................. 22
3.4.1
Kerpamosios jungtys.............................................................................................................. 22
3.4.2
Tempiamosios jungtys ........................................................................................................... 23
Vart ir kniedi skyli idstymas...................................................................................................... 24
Skaiiuotin atskir jungi laikomoji galia ............................................................................................. 26
3.6.1
Vartai ir knieds.................................................................................................................... 26
3.6.2
Injektavimo vartai ................................................................................................................. 30
Jungi grup.......................................................................................................................................... 31
Ilgieji mazgai.......................................................................................................................................... 31
Neslankiosios jungtys, kuriose naudojami 8.8 arba 10.9 klass vartai ............................................... 32
3.9.1
Skaiiuotin slenkamoji galia ................................................................................................. 32
3.9.2
Tempimas ir kirpimas kartu .................................................................................................... 33
3.9.3
Miriosios jungtys................................................................................................................... 33
Sumainimas, atsivelgiant jungi skyles........................................................................................... 33
3.10.1 Bendrieji dalykai ..................................................................................................................... 33
3.10.2 Projektavimas pagal grupin iplim................................................................................... 33
3.10.3 Viena lentyna sujungti kampuoiai ir kiti nesimetrikai prijungti tempimo veikiami
elementai................................................................................................................................ 34
3.10.4 siniai kampuoiai ................................................................................................................. 35
Traukiamosios jgos.............................................................................................................................. 36
Jg pasiskirstymas tarp jungi, kai yra saugos ribinis bvis ............................................................... 36
Kaiiais sudaromos jungtys ................................................................................................................. 36
3.13.1 Bendrieji dalykai ..................................................................................................................... 36
3.13.2 Kaii projektavimas ............................................................................................................ 37
Virintins jungtys ................................................................................................................................ 39
Bendrieji dalykai .................................................................................................................................... 39
Eksploatacins suvirinimo mediagos................................................................................................... 39
Geometrija ir matmenys ........................................................................................................................ 39
4.3.1
Virintins sils tipas.............................................................................................................. 39
4.3.2
Kertins virintins sils......................................................................................................... 39
4.3.3
Kertins udarojo kontro virintins sils............................................................................. 41
4.3.4
Sudurtins virintins sils..................................................................................................... 41
4.3.5
Kniedins virintins sils ...................................................................................................... 41
4.3.6
Platjanios nuosklembos virintins sils ............................................................................ 41
Virintins sils su intarpais .................................................................................................................. 42

3 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
4.5

4.6
4.7

4.8
4.9
4.10
4.11
4.12
4.13
4.14
5
5.1

5.2

5.3
6
6.1

6.2

6.3

6.4

7
7.1
7.2

Skaiiuotin kertins virintins sils laikomoji galia .............................................................................42

4.5.1
Virintini sili ilgis..................................................................................................................42
4.5.2
Efektyvusis sils storis..........................................................................................................42
4.5.3
Skaiiuotin kertini virintini sili laikomoji galia.................................................................43
Skaiiuotin kertini udarojo kontro virintini sili laikomoji galia ....................................................45
Skaiiuotin sudurtini virintini sili laikomoji galia ............................................................................45
4.7.1
Visikai virintos sudurtins virintins sils ...........................................................................45
4.7.2
I dalies virintos sudurtins virintins sils ..........................................................................45
4.7.3
Tjiniai sudurtiniai mazgai ......................................................................................................45
Skaiiuotin kniedini virintini sili laikomoji galia .............................................................................46
Jg pasiskirstymas ...............................................................................................................................46
Jungtys su nestandintomis juostomis.....................................................................................................46
Ilgieji mazgai...........................................................................................................................................48
Ekscentrins apkrovos veikiamos paviens kertins arba vienpuss i dalies virintos sudurtins
virintins sils .......................................................................................................................................48
Viena lentyna jungiami kampuoiai........................................................................................................49
Suvirinimas altai formuotose zonose....................................................................................................49
Analiz, klasifikavimas ir modeliavimas............................................................................................50
Visumin analiz ....................................................................................................................................50
5.1.1
Bendrieji dalykai......................................................................................................................50
5.1.2
Visumin analiz pagal tamprj model .................................................................................50
5.1.3
Visumin analiz pagal standj plastikj model .................................................................51
5.1.4
Visumin analiz pagal tamprj plastikj model.................................................................51
5.1.5
Santvar visumin analiz......................................................................................................52
Mazg klasifikavimas .............................................................................................................................53
5.2.1
Bendrieji dalykai......................................................................................................................53
5.2.2
Klasifikavimas pagal stand.....................................................................................................54
5.2.3
Klasifikavimas pagal stiprum ................................................................................................56
Sijos su kolona mazg modeliavimas ....................................................................................................56
H formos arba dvitjus profiliuoius jungiantys konstrukciniai mazgai........................................60
Bendrieji dalykai .....................................................................................................................................60
6.1.1
Pagrindai.................................................................................................................................60
6.1.2
Konstrukcins savybs ...........................................................................................................60
6.1.3
Pagrindiniai mazgo komponentai............................................................................................61
Skaiiuotin laikomoji galia ....................................................................................................................64
6.2.1
Vidins jgos...........................................................................................................................64
6.2.2
Kerpamosios jgos .................................................................................................................64
6.2.3
Lenkiamieji momentai .............................................................................................................66
6.2.4
Tempimo veikiamas lygiavertis tjinis galinis elementas........................................................66
6.2.5
Gniudymo veikiamas lygiavertis tjinis galinis elementas ....................................................70
6.2.6
Skaiiuotin pagrindini komponent laikomoji galia .............................................................71
6.2.7
Skaiiuotin sijos su kolona mazg bei sandr lenkiamoji galia ..........................................86
6.2.8
Skaiiuotin kolonos pd su pdos ploktmis laikomoji galia ............................................91
Sukamasis standis .................................................................................................................................94
6.3.1
Pagrindinis modelis.................................................................................................................94
6.3.2
Pagrindini mazg komponent standio koeficientai...........................................................96
6.3.3
Mazgai su galinmis ploktelmis, kuriuose tempimo yra veikiamos dvi arba daugiau
vart eili...............................................................................................................................98
6.3.4
Kolon pdos ........................................................................................................................100
Sukamoji geba......................................................................................................................................101
6.4.1
Bendrieji dalykai....................................................................................................................101
6.4.2
Vartiniai mazgai...................................................................................................................101
6.4.3
Virintiniai mazgai...................................................................................................................102
Tuiaviduri profiliuoi mazgai ....................................................................................................103
Bendrieji dalykai ...................................................................................................................................103
7.1.1
Taikymo sritis ........................................................................................................................103
7.1.2
Taikymo sritis ........................................................................................................................103
Projektavimas.......................................................................................................................................104
7.2.1
Bendrieji dalykai....................................................................................................................104
7.2.2
Tuiaviduri profiliuoi mazg irties pobdiai .................................................................105

4 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
7.3
7.4

7.5

7.6
7.7

Virintins sils.................................................................................................................................... 108

7.3.1
Skaiiuotin laikomoji galia .................................................................................................. 108
Virintiniai CHS element mazgai......................................................................................................... 109
7.4.1
Bendrieji dalykai ................................................................................................................... 109
7.4.2
Ploktuminiai mazgai ........................................................................................................... 109
7.4.3
Erdviniai mazgai................................................................................................................... 116
Virintiniai CHS arba RHS tinklelio element ir RHS juost element mazgai..................................... 117
7.5.1
Bendrieji dalykai ................................................................................................................... 117
7.5.2
Ploktuminiai mazgai ........................................................................................................... 117
7.5.3
Erdviniai mazgai................................................................................................................... 128
CHS arba RHS tinklelio element ir juost i dvitj arba H formos profiliuoi virintiniai mazgai .... 129
CHS arba RHS tinklelio element ir juost element i lovini profiliuoi virintiniai mazgai............. 133

5 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Pratarm
Europos standart EN 1993 Eurokodas 3. Plienini konstrukcij projektavimas pareng CEN technikos
komitetas CEN/TC 250 Structural Eurocodes (Konstrukcij eurokodai), kurio sekretoriatas yra BSI.
CEN/TC 250 yra atsakingas u visus konstrukcij eurokodus.
iam Europos standartui nacionalinio standarto statusas turi bti suteiktas ileidiant tapat tekst arba
patvirtinimo praneim ne vliau kaip iki 2005 m. lapkriio mn., o jam prietaraujantys nacionaliniai
standartai turi bti paskelbti netekusiais galios ne vliau kaip iki 2010 m. kovo mn.
is eurokodas pakeiia ENV 1993-1-1.
Vadovaudamosi CEN ir CENELEC vidaus reglamentais, Europos standart privalo gyvendinti Airijos,
Austrijos, Belgijos, ekijos, Danijos, Didiosios Britanijos, Estijos, Graikijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos,
Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderland, Norvegijos, Portugalijos, Pranczijos,
Slovakijos, Slovnijos, Suomijos, vedijos, veicarijos, Vengrijos ir Vokietijos nacionalins standartizacijos
institucijos.

Eurokod programos itakos

1975 m. Europos Bendrijos Komisija, remdamasi 95 sutarties straipsniu, prim sprendim dl statybos
srities veiksm programos. Programos tikslas paalinti technines prekybos klitis ir darninti technines
specifikacijas.
Remdamasi ia programa, Komisija msi iniciatyvos parengti darnij technini taisykli, skirt statiniams
projektuoti, rinkin, kuris pirmj etap bt alternatyva galiojanioms nacionalinms ali nari taisyklms, o
vliau jas pakeist.
Penkiolika met Komisija, padedama Vadovaujaniojo komiteto, kuriame buvo ir valstybi nari atstovai,
vadovavo Eurokod programai ir XX a. devintajame deimtmetyje buvo sudaryta pirmoji eurokod karta.
Komisija su ES ir ELPA alimis narmis, remdamasi Komisijos ir CEN sutartimi1,1989 m. nusprend
eurokod rengim ir ileidim perduoti CEN per galiojimus, kad ateityje jiems bt suteiktas Europos
standarto (EN) statusas. Tai de facto susieja eurokodus su visomis Tarybos direktyv slygomis ir (arba)
Komisijos sprendimais dl Europos standart (pvz., Tarybos direktyvos 89/106/EEB dl statybos gamini
(SPD) ir Tarybos direktyv 93/37EEB, 92/50/EEB bei 89/440/EEB dl viej darb ir paslaug bei
ekvivalentikas ELPA direktyvas, inicijuotas siekiant suderinti tarptautin rink).
Konstrukcij eurokod program sudaro ie standartai, paprastai susidedantys i keleto dali:
EN 1990 Eurocode 0: Basis of structural design;
EN 1991 Eurocode 1: Actions on structures;
EN 1992 Eurocode 2: Design of concrete structures;
EN 1993 Eurocode 3: Design of steel structures;
EN 1994 Eurocode 4: Design of composite steel and concrete structures;
EN 1995 Eurocode 5: Design of timber structures;
EN 1996 Eurocode 6: Design of masonry structures;
EN 1997 Eurocode 7: Geotechnical design;
EN 1998 Eurocode 8: Design of structures for earthquake resistance;
EN 1999 Eurocode 9: Design of aluminium structures.
Eurokoduose pripastama kiekvienos alies nars valdios staig atsakomyb ir isaugota j teis
nacionaliniu lygmeniu nustatyti su reglamentuojamais saugos dalykais susijusias reikmes, kurios vairiose
alyse yra skirtingos.
1

Sutartis tarp Europos Bendrijos Komisijos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dl veiklos, susijusios su pastat ir statini
projektavimo EUROKODAIS (BC/CEN/03/89).

6 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Eurokod statusas ir taikymo sritis

ES ir ELPA alys nars pripasta, kad eurokodai yra taikomi kaip pamatiniai dokumentai tokiais tikslais:

kaip priemon parodyti, kad pastatai ir inineriniai statiniai atitinka esminius Tarybos direktyvos
89/106/EEB reikalavimus, ypa pirmj esmin reikalavim Mechaninis atsparumas ir pastovumas ir
antrj esmin reikalavim Sauga gaisro atveju;

kaip pagrindas parengti statybos darb ir su jais susijusi ininerini paslaug sutartis;

kaip pagrindas parengti darniuosius statybos gamini techninius reikalavimus (EN ir ETA).

Eurokodai tiek, kiek jie yra susij su paiais statybos darbais, turi tiesiogin ssaj su aikinamaisiais
dokumentais2, nurodytais 12 SPD straipsnyje, nors jie yra kitokio pobdio negu darnieji gamini standartai3.
Todl i eurokod kylanius techninius aspektus turi reikiamai vertinti gamini standartus rengiantys CEN
technikos komitetai ir (arba) EOTA darbo grups, kad ie techniniai reikalavimai ir eurokodai bt visikai
suderinti.
Eurokod standartuose pateikiamos bendrosios tradicini ir moderni konstrukcij bei j element
projektavimo taisykls. Neprastos konstrukcij formos ar projektavimo slygos nra specialiai aptariamos ir
tokiais atvejais projektuotojui prireiks papildom speciali ini.

Eurokodus perimantys nacionaliniai standartai

Kai eurokodai perimami kaip nacionaliniai standartai, jie turi apimti vis CEN ileisto eurokodo tekst
(skaitant visus priedus) ir gali turti nacionalin antratin lap, nacionalin pratarm ir nacionalin pried.
Nacionaliniame priede gali bti tik informacija apie tuos parametrus, kuriuos eurokodas leidia pasirinkti. Jie
vadinami nacionaliniais parametrais ir taikomi toje alyje statomiems pastatams ir inineriniams statiniams
projektuoti, t. y.:

reikms ir (arba) klass, kuri alternatyvos pateikiamos eurokode;

reikms, kurias reikia taikyti, kai eurokode pateiktas tik simbolis;

aliai bdingi duomenys (geografiniai, klimatiniai ir kt.), pvz., sniego (apkrovos) emlapis;

taikytina procedra, kai eurokode pateikiamos alternatyvios procedros.

Nacionaliniame priede taip pat gali bti:

sprendimai dl informacini pried taikymo;

nuorodos neprietaraujani papildom informacij, padedani vartotojui taikyti eurokod.

Pagal SPD 3.3 straipsn esminius reikalavimus (ER) reikia konkreiai suformuluoti aikinamuosiuose dokumentuose, kad bt aiki
ssaja tarp esmini reikalavim ir darnij hEN ir ETAG/ETA pagal galiojimus.
Pagal SPD 12 straipsn aikinamieji dokumentai turi:
a) suteikti esminiams reikalavimams konkret pavidal, suderinant terminij ir techninius pagrindus bei nurodant, kur reikia,
kiekvieno reikalavimo klases arba lygius;
b) nurodyti i reikalavimo klasi arba lygi koreliavimo metodus su techniniais reikalavimais, t. y. skaiiavimo ir patvirtinimo
metodus, technines projekto taisykles ir kt.;
c) tapti pagrindu rengiant darniuosius standartus ir nurodymus Europos techniniams liudijimams.
Eurokodai de facto turi panai reikm ir nustatant esminius ER 1 ir i dalies ER 2 reikalavimus.

7 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Ssaja tarp eurokod ir gamini darnij technini reikalavim (EN ir ETA)

Btina, kad darniosios statybos gamini technins specifikacijos bt suderintos su darb techninmis
taisyklmis4. Be to, visuose statybos gamini enklinimo CE enklu dokumentuose, kuriuose yra nuoroda
eurokodus, turt bti aikiai nurodoma, kuriuos nacionalinius parametrus atsivelgta.

EN 1993-1-8 nacionalinis priedas

iame standarte reikms pateikiamos su pastabomis, nurodaniomis, kur galima nacionalin pasirinktis.
Todl nacionaliniame standarte, perimaniame EN 1993-1-8, turi bti nacionalinis priedas su visais
nacionaliniais parametrais, kuriuos reikia taikyti projektuojant atitinkamoje alyje statomas plienines
konstrukcijas.
EN 1993-1-8 nacionalin pasirinktis galima iose teksto dalyse:

2.2(2);

1.2.6 (6 grup: knieds);

3.1.1(3);

3.4.2(1);

5.2.1(2);

6.2.7.2(9).

r. SPD 3.3 str. ir 12 str., taip pat ID1 4.2, 4.3.1, 4.3.2 ir 5.2.

8 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

vadas

1.1

Taikymo sritis

(1) ioje EN 1993 dalyje pateikiama projektavimo metodika, skirta projektuoti daugiausia statini apkrov
veikiamiems mazgams, sudarytiems i S235, S275, S355 ir S460 klasi plieno.

1.2

Normins nuorodos

iame Europos standarte kit leidini nuostatos pateiktos datuotosiomis arba nedatuotosiomis nuorodomis.
ios normins nuorodos raomos atitinkamose teksto vietose, o leidini sraas pateikiamas iame skyriuje.
Datuotosiomis nuorodomis pateikt leidini pataisos arba keitiniai iame standarte galioja tik tada, jeigu jie
traukti standart kaip pataisos arba keitiniai. Kai nuoroda nedatuotoji, galioja vliausias pateikt leidini
leidimas (skaitant keitinius).
1.2.1

Nuorodiniai standartai. 1 grup: virintiniai statybiniai plienai

EN 10025-1:2004, Hot rolled products of structural steels Part 1: General technical delivery conditions.
EN 10025-2:2004, Hot rolled products of structural steels Part 2: Technical delivery conditions for non-alloy
structural steels.
EN 10025-3:2004, Hot rolled products of structural steels Part 3: Technical delivery conditions for
normalized/normalized rolled weldable fine grain structural steels.
EN 10025-4:2004, Hot rolled products of structural steels Part 4: Technical delivery conditions for
thermomechanical rolled weldable fine grain structural steels.
EN 10025-5:2004, Hot rolled products of structural steels Part 5: Technical delivery conditions for structural
steels with improved atmospheric corrosion resistance.
EN 10025-6:2004, Hot rolled products of structural steels Part 6: Technical delivery conditions for flat
products of high yield strength structural steels in quenched and tempered condition.
1.2.2
Nuorodiniai standartai. 2 grup: leidiamosios nuokrypos, matmenys ir technins vykdymo
slygos
EN 10029:1991, Hot rolled steel plates 3 mm thick or above Tolerances on dimensions, shape and mass.
EN 10034:1993, Structural steel I- and H-sections Tolerances on shape and dimensions.
*

EN 10051:1991 , Continuously hot-rolled uncoated plate, sheet and strip of non-alloy and alloy steels
Tolerances on dimensions and shape.
EN 10055:1995, Hot rolled steel equal flange tees with radiused root and toes Dimensions and tolerances
on shape and dimensions
EN 10056-1:1995*, Structural steel equal and unequal leg angles Part 1: Dimensions.
EN 10056-2:1993, Structural steel equal and unequal leg angles Part 2: Tolerances on shape and
dimensions.
EN 10164:1993*, Steel products with improved deformation properties perpendicular to the surface of the
product Technical delivery conditions.

Ileisti EN 10051:1991+A1:1997, EN 10056-1:1998, EN 10164:2004.

9 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
1.2.3

Nuorodiniai standartai. 3 grup: statybiniai vamzdiniai profiliuoiai

**

EN 10219-1:1997 , Cold formed welded structural hollow sections of non-alloy and fine grain steels Part 1:
Technical delivery requirements.
EN 10219-2:1997**, Cold formed welded structural hollow sections of non-alloy and fine grain steels Part 2:
Tolerances, dimensions and sectional properties.
EN 10210-1:1994**, Hot finished structural hollow sections of non-alloy and fine grain structural steels
Part 1: Technical delivery requirements.
EN 10210-2:1997**, Hot finished structural hollow sections of non-alloy and fine grain structural steels
Part 2: Tolerances, dimensions and sectional properties.
1.2.4

Nuorodiniai standartai. 4 grup: vartai, verls ir poverls

EN 14399-1:2002***, High strength structural bolting for preloading Part 1: General requirements.
EN 14399-2:2002***, High strength structural bolting for preloading Part 2: Suitability test for preloading.
EN 14399-3:2002***, High strength structural bolting for preloading Part 3: System HR -Hexagon bolt and
nut assemblies.
EN 14399-4:2002***, High strength structural bolting for preloading Part 4: System HV -Hexagon bolt and
nut assemblies.
EN 14399-5:2002***, High strength structural bolting for preloading Part 5: Plain washers for system HR.
EN 14399-6:2002***, High strength structural bolting for preloading Part 6: Plain chamfered washers for
systems HR and HV.
EN ISO 898-1:1999, Mechanical properties of fasteners made of carbon steel and alloy steel Part 1: Bolts,
screws and studs (ISO 898-1:1999).
EN 20898-2:1993, Mechanical properties of fasteners Part 2: Nuts with special proof load values Coarse
thread (ISO 898-2:1992).
EN ISO 2320:1997, Prevailing torque type steel hexagon nuts Mechanical and performance requirements
(ISO 2320:1997).
EN ISO 4014:2000, Hexagon head bolts Product grades A and B (ISO 4014:1999).
EN ISO 4016:2000, Hexagon head bolts Product grade C (ISO 4016:1999).
EN ISO 4017:2000, Hexagon head screws Product grades A and B (ISO 4017:1999).
EN ISO 4018:2000, Hexagon head screws Product grade C (ISO 4018:1999).
EN ISO 4032:2000, Hexagon nuts, style 1 Product grades A and B (ISO 4032:1999).
EN ISO 4033:2000, Hexagon nuts, style 2 Product grades A and B (ISO 4033:1999).
EN ISO 4034:2000, Hexagon nuts Product grade C (ISO 4034:1999).
EN ISO 7040:1997, Prevailing torque hexagon nuts (with non-metallic insert), style 1 Property classes 5, 8
and 10.
EN ISO 7042:1997, Prevailing torque all-metal hexagon nuts, style 2 Property classes 5, 8, 10 and 12.
EN ISO 7719:1997, Prevailing torque type all-metal hexagon nuts, style 1 Property classes 5, 8 and 10.

**
***

Ileisti EN 10219-1:2006, EN 10219-2:2006, EN 10210-1:2006 ir EN 10210-2:2006.

Originale klaidingai nurodyti Europos standart ileidimo metai. Turi bti EN 14399-1:2005, EN 14399-2:2005, EN 14399-3:2005,
EN 14399-4:2005, EN 14399-5:2005 ir EN 14399-6:2005.

10 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
ISO 286-2:1988, ISO system of limits and fits Part 2: Tables of standard tolerance grades and limit
deviations for hole and shafts.
ISO 1891:1979, Bolts, screws, nuts and accessories Terminology and nomenclature Trilingual edition.
EN ISO 7089:2000, Plain washers Nominal series Product grade A.
EN ISO 7090:2000, Plain washers, chamfered Normal series Product grade A.
EN ISO 7091:2000, Plain washers Normal series Product grade C.
EN ISO 10511:1997, Prevailing torque type hexagon thin nuts (with non-metallic insert).
EN ISO 10512:1997, Prevailing torque type hexagon nuts, thin nuts, style 1, with metric fine pitch thread
Property classes 6, 8 and 10.
EN ISO 10513:1997, Prevailing torque type all-metal hexagon nuts, style 2, with metric fine pitch thread
Property classes 8, 10 and 12.
1.2.5

Nuorodiniai standartai. 5 grup: eksploatacins suvirinimo mediagos ir suvirinimas

EN 12345:1998****, Welding-Multilingual terms for welded joints with illustrations. September 1998.
EN ISO 14555:1998, Welding-Arc stud welding of metallic materials. May 1995.
EN ISO 13918:1998, Welding-Studs for arc stud welding. January 1997.
EN 288-3:1992*****, Specification and approval of welding procedures for metallic materials Part 3: Welding
procedure tests for arc welding of steels. 1992.
EN ISO 5817:2003, Arc-welded joints in steel Guidance for quality levels for imperfections.
1.2.6

Nuorodiniai standartai. 6 grup: knieds

PASTABA

1.2.7

Informacij galima pateikti nacionaliniame priede.

Nuorodiniai standartai. 7 grup: plienini konstrukcij darb vykdymas

EN 1090-2, Requirements for the execution of steel structures.

1.3

Skirtumas tarp princip ir taikymo taisykli

(1) Galioja EN 1990 1.4 taisykls.

****
*****

Standartas paskelbtas netekusiu galios, ileistas EN ISO 17659:2004.

Standartas paskelbtas netekusiu galios, ileistas EN ISO 15614-1:2004.

11 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1.4

Terminai ir apibrtys

(1) Vartojami toliau pateikti terminai ir apibrtys.

1.4.1

1.4.1

pagrindnis mzgo komponetas

de

Grundkomponente (eines
Anschlusses)

en

basic component (of a

joint)

fr

composant de base (dun

assemblage)

mazgo dalis, kuri turi takos vienai ar daugiau jo konstrukcini savybi

1.4.2

1.4.2

jungts

de

Verbindung

dviej ar daugiau element jungimo vieta. Projektuojant tai

pagrindini komponent sranka, reikalinga j elgsenai apibdinti
perduodant jungtyje atitinkamas vidines jgas ir momentus

en

connection

fr

attache

1.4.3

1.4.3

prijungtsis elemetas

de

angeschlossenes Bauteil

bet kuris elementas, prijungtas prie laikaniojo elemento

en

connected member

fr

lment attach

1.4.4

1.4.4

mzgas
dviej ar daugiau konstrukcini element sujungimo vieta.
Projektuojant tai vis pagrindini komponent sranka, reikalinga j
elgsenai apibdinti tarp prijungtj konstrukcijos element perduodant
atitinkamas vidines jgas ir momentus. Sijos su kolona mazg sudaro
sienels ploktel ir viena jungtis (vienpusio mazgo konfigracija) arba
dvi jungtys (dvipusio mazgo konfigracija), r. 1.1 paveiksl
1.4.5

de

Anschluss

en

joint

fr

assemblage

1.4.5

mzgo konfigrcija

de

Anschlusskonfiguration

mazgo ar mazg tipas arba schema idstymo zonoje, kurioje

susikerta dviej ar daugiau tarpusavyje sujungt element ays, r.
1.2 paveiksl

en

joint configuration

fr

configuration de
lassemblage

1.4.6

1.4.6

sukamji geb
kampas, kuriuo
nesuirdamas

atitinkamo

atsparumo

mazgas

gali

pasisukti

de

Rotationskapazitt

en

rotational capacity

fr

capacit de rotation

12 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
1.4.7

1.4.7

sukamsis stadis
momentas, kuris sukelia tik vien mazgo posk

1.4.8

de

Rotationssteifigkeit

en

rotational stiffness

fr

rigidit en rotation

1.4.8

konstrkcins mzgo savbs

prijungtj element jg ir moment laikomoji galia, sukamasis
standis ir sukamoji geba

de

Kennwerte (eines
Anschlusses)

en

structural properties (of a

joint)

fr

proprits structurales
(dun assemblage)

1.4.9

1.4.9

ploktumnis mzgas

de

ebener Anschluss

ploktuminis strypins konstrukcijos mazgas, sujungiantis vienoje

ploktumoje esanius elementus

en

uniplanar joint

fr

assemblage plan

Mazgas = lyties veikiama sienels ploktel +

jungtis
a)

Kairysis mazgas = lyties veikiama sienels ploktel + kairioji jungtis

Deinysis mazgas = lyties veikiama sienels ploktel + deinioji jungtis

vienpusio mazgo konfigracija

b) dvipusio mazgo konfigracija

1 lyties veikiama sienels ploktel;
2 jungtis;
3 komponentai (pvz., vartai, galin ploktel).

1.1 paveikslas. Sijos su kolona mazgo konfigracijos dalys

13 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1 vienpusio sijos su kolona mazgo

konfigracija;
2 dvipusio sijos su kolona mazgo
konfigracija;
3 sijos sandra;
4 kolonos sandra;
4 5 kolonos pda.

3
2

a) pagrindins aies mazgo konfigracijos

Dvipusio sijos su kolona mazgo konfigracija

Vienpusio sijos su kolona mazgo konfigracija

b) silpnosios aies mazgo konfigracijos (taikytina tik pusiausviriems momentams Mb1,Ed = Mb2,Ed)

1.2 paveikslas. Mazg konfigracijos

1.5

Simboliai

(1) iame standarte taikomi ie simboliai:

d

vardinis varto skersmuo, kaiio skersmuo arba jungs skersmuo;

d0

varto, knieds ar kaiio skyls skersmuo;

do,t

tempiamojo paviriaus skyls dydis, paprastai skyls skersmuo, taiau jei skyls pailgos ir
statmenos tempiamajam paviriui, reikt taikyti skyls ilgio matmen;

do,v

lyjamojo paviriaus skyls dydis, paprastai skyls skersmuo, taiau jei skyls pailgos ir
statmenos lyjamajam paviriui, reikt taikyti skyls ilgio matmen;

dc

laisvasis kolonos sienels auktis;

dm

atstumo tarp varto galvuts ar verls (kuri maesn) onini briaun arba ploktum
vidurkis;

fH,Rd

skaiiuotinis Herco slgis;

fur

nustatytoji knieds tempiamoji stiprio riba;

14 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
e1

galinis atstumas nuo jungs skyls centro iki gretimo bet kurios dalies galo, matuojamas
apkrovos perdavimo kryptimi, r. 3.1 paveiksl;

e2

oninis atstumas nuo jungs skyls centro iki gretimo bet kurios dalies krato, matuojamas
statmenai apkrovos perdavimo krypiai, r. 3.1 paveiksl;

e3

atstumas nuo pailgos skyls aies iki gretimo bet kurios dalies galo ar krato, r.
3.1 paveiksl;

e4

atstumas nuo pailgos skyls galinio suapvalinimo spindulio centro iki gretimo bet kurios dalies
galo ar krato, r. 3.1 paveiksl;

Aeff

kertins virintins sils efektyvusis ilgis;

trinties paviri arba jungi skyli lyjamajame paviriuje skaiius;

p1

atstumas tarp jungi centr apkrovos perdavimo krypties linijoje, r. 3.1 paveiksl;

p1,0

atstumas tarp kratins linijos jungi centr apkrovos perdavimo kryptimi, r. 3.1 paveiksl;

p1,i

atstumas tarp vidins linijos jungi centr apkrovos perdavimo kryptimi, r. 3.1 paveiksl;

p2

atstumas tarp gretim jungi linij, matuojamas statmenai apkrovos perdavimo krypiai, r.
3.1 paveiksl;

vart eils numeris;

PASTABA
Vartinje jungtyje, kurioje yra daugiau kaip viena tempiama vart eil, vart eils numeruojamos
pradedant nuo toliausiai nuo gniudymo centro esanios eils.

ss

standiosios atramos ilgis;

ta

jungiamojo kampuoio storis;

tfc

kolonos juostos storis;

tp

po vartu ar verle esanios ploktels storis;

tw

sienels ar ikyos storis;

twc

kolonos sienels storis;

bendrasis varto skerspjvio plotas;

A0

knieds skyls plotas;

Avc

kolonos lyjamasis plotas, r. EN 1993-1-1;

As

varo arba inkarinio varto tempiamj tempi plotas;

Av,eff

efektyvusis lyjamasis plotas;

Bp,Rd

varto galvuts ir verls praspaudiamoji kerpamoji galia;

tamprumo modulis;

Fp,Cd

skaiiuotin iankstinio tempimo jga;

Ft,Ed

skaiiuotin varto tempiamoji jga, kai yra saugos ribinis bvis;

Ft,Rd

skaiiuotin varto tempiamoji galia;

FT,Rd

lygiaverio tjinio galinio elemento juostos tempiamoji galia;

Fv,Rd

skaiiuotin varto kerpamoji galia;

Fb,Rd

skaiiuotin varto glemiamoji galia;

Fs,Rd,ser

skaiiuotin varto slenkamoji galia, kai yra tinkamumo ribinis bvis;

Fs,Rd

skaiiuotin varto slenkamoji galia, kai yra saugos ribinis bvis;

Fv,Ed,ser

skaiiuotin varto kerpamoji jga, kai yra tinkamumo ribinis bvis;

Fv,Ed

skaiiuotin varto kerpamoji jga, kai yra saugos ribinis bvis;

Mj,Rd

skaiiuotin mazgo lenkiamoji galia;

15 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
Sj

mazgo sukamasis standis;

Sj,ini

pradinis mazgo sukamasis standis;

Vwp,Rd

kolonos sienels ploktels plastin lyjamoji galia;

petys;

slydimo koeficientas;

mazgo pasisukimo kampas.

(2) 7 skyriuje vartojamos ios standartins tuiaviduri profiliuoi santrumpos:

CHS

apskritasis vamzdis;

RHS

staiakampis vamzdis, skaitant ir kvadratinius vamzdius.

Ulaidos koeficientas ov = (q / p) 100 %

g tarpas

a) tarpas

b) ulaida

1.3 paveikslas. Mazgai su tarpu ir ulaida

(3) 7 skyriuje vartojami ie simboliai:
Ai

i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) skerspjvio plotas;

Av

juostos lyjamasis plotas;

Av,eff

efektyvusis juostos lyjamasis plotas;

elemento geometrinis ilgis;

Mip,i,Rd

skaiiuotin mazgo lenkiamoji galia, ireikta i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidiniu

ploktuminiu lenkiamuoju momentu;

Mip,i,Ed

skaiiuotinis i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidinis ploktuminis lenkiamasis momentas;

Mop,i,Rd

skaiiuotin mazgo lenkiamoji galia, ireikta i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidiniu

lenkiamuoju momentu i ploktumos;

Mop,i,Ed

skaiiuotinis i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidinis lenkiamasis momentas i ploktumos;

Ni,Rd

skaiiuotin mazgo ain galia, ireikta i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidine aine jga;

Ni,Ed

skaiiuotin i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) vidin ain jga;

We,i

skaiiuotinis i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) tamprusis skerspjvio atsparumo momentas;

16 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
WpA,i

skaiiuotinis i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) plastinis skerspjvio atsparumo momentas;

bi

bendrasis RHS i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) plotis i ploktumos;

beff

ryi elemento jungties su juosta efektyvusis plotis;

be,ov

udengianiojo ryi elemento jungties su udengiamuoju ryi elementu efektyvusis plotis;

be,p

efektyvusis praspaudimo kerpamasis plotis;

bp

ploktels plotis;

bw

efektyvusis juostos sienels plotis;

di

i CHS elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) iorinis skersmuo;

dw

dvitjo arba H formos juostos elemento sienels auktis;

mazgo ekscentricitetas;

fb

juostos onins sienels klumpamasis stipris;

fyi

i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) stipris pagal takumo rib;

fy0

juostos elemento stipris pagal takumo rib;

tarpas tarp K arba N mazgo tinklelio element (neigiamos g reikms reikia ulaid q);
tarpas g matuojamas iilgai juostos jungiamojo paviriaus, tarp gretim tinklelio element
gal,
r. 1.3 paveikslo a);

hi

bendras i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) skerspjvio auktis ploktumoje;

atitinkamoje lentelje pateikiamas koeficientas su indeksais g, m, n arba p;

elemento klumpamasis ilgis;

udengianiojo tinklelio elemento slyio su juostos paviriumi ploto ilgis, kai nra
udengiamojo tinklelio elemento, r. 1.3 paveikslo b);

ulaidos ilgis, matuojamas juostos paviriuje tarp K arba N mazgo tinklelio element,
r. 1.3 paveikslo b);

tjinio arba H formos profiliuoio aknies spindulys arba staiakampio vamzdio kampinis
spindulys;

tf

tjinio arba H formos profiliuoio juostos storis;

ti

i elemento (i = 0, 1, 2 arba 3) sienels storis;

tp

ploktels storis;

tw

tjinio arba H formos profiliuoio sienels storis;

atitinkamoje lentelje pateikiamas koeficientas;

priglaustinis kampas tarp i tinklelio (i = 0, 1, 2 arba 3) elemento ir juostos;

koeficientas, apibriamas jo taikymo vietoje;

atitinkamoje lentelje pateikiamas koeficientas;

kampas tarp erdvinio mazgo ploktum.

(4) 7 skyriuje taikomi ie sveikj skaii indeksai:

i

sveikojo skaiiaus indeksas, naudojamas mazgo elementui paymti, i = 0 reikia juost, o

i = 1, 2 arba 3 tinklelio elementus. Dviej tinklelio element mazguose i = 1 paprastai ymi
gniudom element, o i = 2 tempiam element, r. 1.4 paveikslo b). Jei tinklelio
elementas vienas, jo i = 1, nesvarbu, ar jis bt gniudomas, ar tempiamas, r.
1.4 paveikslo a);

i ir j

sveikojo skaiiaus indeksai, naudojami mazguose su ulaida, kuriose i ymi udengiantj, o

j udengiamj tinklelio element, r. 1.4 paveikslo c).

17 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(5) 7 skyriuje taikomi tokie tempi koeficientai:

n

santykis (0,Ed/fy0)/M5 (taikomas RHS juostoms);

np

santykis (p,Ed/fy0)/M5 (taikomas CHS juostoms);

0,Ed

didiausiasis mazgo juostos gniudomasis tempis;

p,Ed

0,Ed reikm, iskyrus temp su juostos aimi lygiagrei komponent, perduodani to

mazgo tinklelio element aines jgas, r. 1.4 paveiksl.

(6) 7 skyriuje taikomi ie geometriniai santykiai:

tinklelio element vidutinio skersmens ar ploio ir atitinkam juostos matmen santykis:

T, Y ir X mazguose:
d1 d1
b
;
arba 1 ;
d0 b0
b0

K ir N mazguose:
d1 + d 2 d1 + d 2
b +b +h +h
;
arba 1 2 1 2 ;
2 d0
2 b0
4 b0

KT mazguose:
d1 + d 2 + d 3 d1 + d 2 + d 3
b + b + b + h + h + h3
;
arba 1 2 3 1 2
;
3 d0
3 b0
6 b0

santykis bi / bp;

juostos ploio arba skersmens ir dvigubo jos sienels storio santykis:

b
d0
b
; 0 arba 0 ;
2 t0 2 t0
2 tf

tinklelio elemento gylio ir juostos skersmens arba ploio santykis:

hi
arba
d0

hi
;
b0

santykis hi / bp;

ov

ulaidos koeficientas,
1.3 paveikslo b).

ireiktas

procentais

(ov = (q / p) 100 %),

(7) Kiti simboliai apibriami atitinkamuose skyriuose, kuriuose yra vartojami.

PASTABA

Apskritj profiliuoi simboliai pateikiami 7.2 lentelje.

kaip

pavaizduota

18 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

a) mazgas su vienu tinklelio elementu

b) dviej tinklelio element mazgas su tarpu

c) dviej tinklelio element mazgas su ulaida

1.4 paveikslas. Tuiaviduri profiliuoi santvaros mazgo matmenys ir kiti

parametrai

19 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Projektavimo pagrindai

2.1

Prielaidos

(1) ioje EN 1993 dalyje pateikiami projektavimo metodai yra pagrsti prielaida, kad statybos standartas
atitinka 1.2 nurodytus darb vykdymo standartus ir naudojamos EN 1993 arba atitinkamose mediag bei
gamini specifikacijose nurodytos statybins mediagos bei gaminiai.

2.2

Bendrieji reikalavimai

(1)P Vis mazg skaiiuotin laikomoji galia turi bti tokia, kad konstrukcija atitikt visus iame standarte ir
EN 1993-1-1 pateikiamus pagrindinius projektavimo reikalavimus.
(2) Daliniai mazg patikimumo koeficientai M yra pateikiami 2.1 lentelje.

2.1 lentel. Daliniai mazg patikimumo koeficientai

Element ir skerspjvi laikomoji galia

M0, M1 ir M2 r. EN 1993-1-1

Vart laikomoji galia

Kniedi laikomoji galia
Kaii laikomoji galia

M2

Virintini sili laikomoji galia

Atramini plokteli laikomoji galia
Slenkamoji galia:
saugos ribinio bvio (C kategorija);
tinkamumo ribinio bvio (B kategorija).

M3
M3,ser

Injektavimo varto glemiamoji galia

M4

Tuiaviduri profiliuoi santvaros mazg laikomoji galia

M5

Kaii laikomoji galia, kai yra tinkamumo ribinis bvis

M6,ser

Stiprij vart iankstinis tempimas

M7

Betono laikomoji galia

c r. EN 1992

PASTABA
M skaitins reikms gali bti nustatytos nacionaliniame priede. Rekomenduojamos ios reikms:
M2 = 1,25; M3 = 1,25 bei M3,ser = 1,1; M4 = 1,0; M5 = 1,0; M6,ser = 1,0; M7 = 1,1.

(3)P Varginami mazgai taip pat turi atitikti EN 1993-1-9 pateikiamus principus.

2.3

Veikianios jgos ir momentai

(1)P Kai yra saugos ribinis bvis, mazgus veikianios jgos ir momentai turi bti nustatomi laikantis
EN 1993-1-1 pateikiam princip.

2.4

Mazg laikomoji galia

(1) Mazg laikomoji galia turi bti nustatoma pagal j pagrindini sudedamj dali laikomj gali.
(2) Mazgai gali bti projektuojami taikant analiz pagal tiesin tamprj arba tamprj plastikj model.
(3) Jei kerpamajai apkrovai ilaikyti naudojamos skirtingo standio jungs, didiausio standio jungs turi
bti suprojektuotos, kad ilaikyt skaiiuotin apkrov. io projektavimo metodo iimtis nurodyta 3.9.3.

20 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

2.5

Projektavimo prielaidos

(1)P Mazgai turi bti suprojektuoti remiantis tikrja vidini jg ir moment pasiskirstymo prielaida. Jg
pasiskirstymui nustatyti turi bti taikomos ios prielaidos:
a)

atliekant analiz numatomos vidins jgos ir momentai yra pusiausviri su mazgus veikianiomis jgomis
ir momentais;

b)

kiekvienas mazgo elementas gali ilaikyti vidines jgas ir momentus;

c)

io pasiskirstymo sukeltos deformacijos nevirija jungi ar virintini sili ir sujungt dali

deformavimosi gebos;

d)

numatomas vidini jg pasiskirstymas turi bti realus atsivelgiant santykin mazgo dali stand;

e)

pagal bet kok analize pagal tamprj plastikj model pagrst projektavimo model numatomos
deformacijos grindiamos standiojo kno pasisukimo ir (arba) ploktuminmis deformacijomis ir

f)

bet kuris taikomas modelis atitinka bandym rezultat vertinim (r. EN 1990).

(2) ioje dalyje pateikiamos taikymo taisykls atitinka 2.5(1) reikalavimus.

2.6

Kerpamj apkrov veikiami mazgai, kuriuos veikia smgiai, vibracija ir

(arba) apkrova, kintanti prieingos krypties apkrov

(1) Jei kerpamj apkrov veikiamus mazgus veikia smgiai ar reikminga vibracija, turi bti taikomas vienas
i i sujungimo bd:

suvirinimas;

vartai su fiksuojaniaisiais taisais;

tempimo vartai;

injektavimo vartai;

kit tip vartai, kurie veiksmingai apsaugo nuo sujungt dali judjimo;

knieds.

(2) Jei mazge slydimas nra priimtinas (dl to, kad pasikeist kerpamosios apkrovos kryptis, arba dl kokios
kitos prieasties), B ar C kategorij jungtyse turi bti naudojami tempimo vartai (r. 3.4), suleidiamieji
vartai (r. 3.6.1), knieds ar suvirinimas.
(3) Apsaugos nuo vjo ir (arba) pastovumo ryiams sudaryti A kategorijos jungtyse galima naudoti vartus
(r. 3.4).

2.7

Sankirt ekscentricitetas

(1) Jei sankirtos turi ekscentricitet, mazgai ir elementai turi bti suprojektuoti, kad ilaikyt susidaranius
momentus ir jgas, iskyrus konkrei tip konstrukcijas, jei buvo rodyta, jog joms tai nebtina, r. 5.1.5.
(2) Kampuoius ar tjinius profiliuoius jungiant viena ar dviem vart eilmis, visus galimus
ekscentricitetus turi bti atsivelgiama pagal 2.7(1). Ekscentricitetai ploktumoje ir i ploktumos turi bti
nustatomi inagrinjant elemento sunkio centro aies ir idstymo linijos jungties ploktumoje tarpusavio
padtis (r. 2.1 paveiksl). Vienoje lentynoje vartais prijungtam tempiamam kampuoiui gali bti taikomas
3.10.3 pateikiamas supaprastintasis projektavimo metodas.
PASTABA
Ekscentriciteto taka kampuoiams, naudojamiems kaip gniudomieji sieneli elementai, nurodyta
EN 1993-1-1 BB priedo 1.2.

21 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1 sunkio centro ays;

2 jungs;
3 idstymo linijos.

2.1 paveikslas. Jungi idstymo linijos

22 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Vartins, kniedins ar kaitins jungtys

3.1

Vartai, verls ir poverls

3.1.1

Bendrieji dalykai

(1) Visi vartai, verls ir poverls turi atitikti 1.2.4 ivardytus 4 grups nuorodinius standartus.
(2) io standarto taisykls galioja 3.1 lentelje nurodyt klasi vartams.
(3) 4.6, 4.8, 5.6, 5.8, 6.8, 8.8 ir 10.9 klasi vart stipris pagal takumo rib fyb ir tempiamoji stiprio riba fub yra
pateikiami 3.1 lentelje. ios reikms, atliekant projektinius skaiiavimus, turi bti laikomos
charakteristinmis reikmmis.

3.1 lentel. Vardins vart stiprio pagal takumo rib fyb ir tempiamosios stiprio
ribos fub reikms
Varto klas

4.6

4.8

5.6

5.8

6.8

8.8

10.9

fyb (N/mm2)

240

320

300

400

480

640

900

fub (N/mm2)

400

400

500

500

600

800

1 000

PASTABA

3.1.2

Nacionaliniame priede kai kurios vart klass gali bti ibrauktos.

tempimo vartai

(1) Kaip tempimo vartus galima naudoti tik 8.8 bei 10.9 klasi vart srankas, atitinkanias 1.2.4 ivardyt
nuorodini standart, skirt 4 grups stipriesiems konstrukciniams vartams, reikalavimus dl iankstinio
tempimo, taikant uverimo kontroliavim pagal 1.2.7 nurodyto 7 grups nuorodinio standarto reikalavimus.

3.2

Knieds

(1) Plienini kniedi mediagos savybs, matmenys ir leidiamosios nuokrypos turi atitikti 1.2.6 nurodyt
6 grups nuorodini standart reikalavimus.

3.3

Inkariniai vartai

(1) Inkariniams vartams gali bti naudojamos ios mediagos:

1.2.1 pateikiam 1 grups nuorodini standart reikalavimus atitinkani klasi plienai;

1.2.4 ivardyt 4 grups nuorodini standart reikalavimus atitinkani klasi plienai;

EN 10080 reikalavimus atitinkani klasi plienai, naudojami armatros strypams,

su slyga, kad vardinis stipris pagal takumo rib nra didesnis kaip 640 N/mm2, kai inkariniai vartai turi
ilaikyti lyties poveik, ir ne didesnis kaip 900 N/mm2 kitais atvejais.

3.4

Vartini jungi kategorijos

3.4.1

Kerpamosios jungtys

(1) Kirpimo veikiamos vartins jungtys turi bti suprojektuotos vienu i toliau nurodyt bd.

23 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
a)

A kategorija. Laikomojo tipo

ios kategorijos jungtyse turi bti naudojami nuo 4.6 iki 10.9 klass vartai. Iankstinis apkrovimas
nebtinas, specialieji slyio paviri reikalavimai netaikomi. Skaiiuotin ribin kerpamoji apkrova
neturi viryti skaiiuotins kerpamosios galios, nustatytos pagal 3.6, ir skaiiuotins glemiamosios
galios, nustatytos pagal 3.6 bei 3.7.

b)

B kategorija. Neslankios, kai yra tinkamumo ribinis bvis

Turi bti naudojami 3.1.2(1) nuostatas atitinkantys tempimo vartai. Kai yra tinkamumo ribinis bvis,
slydimo neturi bti. Skaiiuotin tinkamumo kerpamoji apkrova neturi viryti skaiiuotins slenkamosios
galios, nustatytos pagal 3.9. Skaiiuotin ribin kerpamoji apkrova neturi viryti skaiiuotins
kerpamosios galios, nustatytos pagal 3.6, ir skaiiuotins glemiamosios galios, nustatytos pagal 3.6
bei 3.7.

c)

C kategorija. Neslankios, kai yra saugos ribinis bvis

Turi bti naudojami 3.1.2(1) nuostatas atitinkantys tempimo vartai. Kai yra saugos ribinis bvis,
slydimo neturi bti. Skaiiuotin ribin kerpamoji apkrova neturi viryti skaiiuotins slenkamosios
galios, nustatytos pagal 3.9, ir skaiiuotins glemiamosios galios, nustatytos pagal 3.6 bei 3.7. Be to,
jei jungt veikia tempimas, turi bti patikrinama saugos ribinio bvio skaiiuotin grynojo skerspjvio ties
vart skylmis plastin laikomoji galia Nnet,Rd (r. EN 1993-1-1 6.2).
i jungi projektini patikrinim suvestin pateikiama 3.2 lentelje.

3.4.2

Tempiamosios jungtys

(1) Tempimo veikiamos vartins jungtys turi bti suprojektuotos vienu i toliau nurodyt bd.
a)

D kategorija. Jungtys, neatliekanios tempimo

ios kategorijos jungtyse turi bti naudojami nuo 4.6 iki 10.9 klass vartai. Iankstinis tempimas
nebtinas. i kategorija neturi bti taikoma, jei jungtis veikianti tempiamoji apkrova danai kinta. Taiau
ji gali bti taikoma normalias vjo apkrovas ilaikyti suprojektuotoms jungtims.

b)

E kategorija. tempimo jungtys

Turi bti naudojami 8.8 ir 10.9 klasi kontroliuojamo uverimo 1.2.7 nurodyto 7 grups nuorodinio
standarto reikalavimus atitinkantys tempimo vartai.
i jungi projektini patikrinim suvestin pateikiama 3.2 lentelje.

24 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3.2 lentel. Vartini jungi kategorijos

Kategorija

Kriterijai

Pastabos

Kerpamosios jungtys
A
laikomojo tipo

Fv,Ed Fv,Rd
Fv,Ed Fb,Rd

Iankstinis tempimas nebtinas.

Gali bti naudojami nuo 4.6 iki 10.9 klasi vartai.

B
neslankios, kai yra tinkamumo
ribinis bvis

Fv,Ed.ser Fs,Rd,ser
Fv,Ed Fv,Rd
Fv,Ed Fb,Rd

C
neslankios, kai yra saugos ribinis
bvis

Fv,Ed Fs,Rd
Fv,Ed Fb,Rd
Fv,Ed Nnet,Rd

Turi bti naudojami tempiamieji 8.8 arba 10.9

klasi vartai.
Dl slenkamosios galios, kai yra tinkamumo
ribinis bvis, r. 3.9.
Turi bti naudojami 8.8 arba 10.9 klasi tempimo
vartai.
Dl slenkamosios galios, kai yra saugos ribinis
bvis, r. 3.9.
Nnet,Rd r. 3.4.1(1) c).

Tempiamosios jungtys
D
netemptosios

Ft,Ed Ft,Rd
Ft,Ed Bp,Rd

E
temptosios

Ft,Ed Ft,Rd
Ft,Ed Bp,Rd

Iankstinis tempimas nebtinas.

Gali bti naudojami nuo 4.6 iki 10.9 klasi vartai.
Bp,Rd r. 3.4 lentelje.
Turi bti naudojami 8.8 arba 10.9 klasi tempimo
vartai.
Bp,Rd r. 3.4 lentelje.

skaiiuotin tempiamj jg Ft,Ed turi bti skaiiuojamos visos dl traukiamojo poveikio susidaranios jgos, r. 3.11. Tiek
kerpamosios, tiek tempiamosios jgos veikiami vartai taip pat turi atitikti 3.4 lentelje pateikiamus kriterijus.
PASTABA
Jei iankstinis tempimas, atliekant slenkamosios galios projektinius skaiiavimus, tiesiogiai netaikomas,
taiau jis btinas dl darb vykdymo arba kaip kokybs utikrinimo priemon (pvz., ilgalaikikumo), tuomet iankstinio
tempimo lygis gali bti nurodomas nacionaliniame priede.

3.5

Vart ir kniedi skyli idstymas

(1) Maiausieji bei didiausieji tarpai tarp vart bei kniedi ir atstumai iki galo bei krato nurodyti
3.3 lentelje.
(2) Varginamoms konstrukcijoms taikomi maiausieji bei didiausieji tarpai ir atstumai iki galo bei krato
nurodyti EN 1993-1-9.

25 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3.3 lentel. Maiausieji bei didiausieji tarpai ir atstumai iki galo bei krato
Didiausieji 1) 2) 3)

Atstumai ir tarpai, r.
3.1 paveiksl

Maiausieji

Konstrukcijos i EN 10025 reikalavimus

atitinkani plien, iskyrus EN 10025-5
reikalavimus atitinkanius plienus
Atmosferos slyg ir
kit korozij
sukeliani veiksni
veikiamas plienas

Atstumas iki galo e1

1,2 d0

4 t + 40 mm

Atstumas iki krato e2

1,2 d0

4 t + 40 mm

Pailg skyli atstumas

e3
Pailg skyli atstumas
e4

1,5 d0 4)

Tarpas p1

2,2 d0

Tarpas p1,i

1)

2)

3)
4)
5)

Naudojamas
neapsaugotas plienas
Didesnioji i reikmi:
8 t arba 125 mm
Didesnioji i reikmi:
8 t arba 125 mm

1,5 d0 4)

Tarpas p1,0

Tarpas p2 5)

Atmosferos slyg ir
kit korozij
sukeliani veiksni
neveikiamas plienas

Konstrukcijos i
EN 10025-5
reikalavimus
atitinkani plien

2,4 d0

Maesnioji i
reikmi:
14 t arba 200 mm
Maesnioji i
reikmi:
14 t arba 200 mm
Maesnioji i
reikmi:
28 t arba 400 mm
Maesnioji i
reikmi:
14 t arba 200 mm

Maesnioji i
reikmi:
14 t arba 200 mm

Maesnioji i
reikmi:
14 tmin arba 175 mm

Maesnioji i
reikmi:
14 t arba 200 mm

Maesnioji i
reikmi:
14 tmin arba 175 mm

Didiausiosios tarp, atstum iki krato ir galo reikms yra neribojamos, iskyrus atvejus, kai yra:
gniudomieji elementai, kad bt ivengta vietinio klupumo ir ukirstas kelias atvir element korozijai;
atviri tempiamieji elementai, kad bt ukirstas kelias korozijai.
Gniudomos ploktels, esanios tarp jungi, vietin klumpamoji galia turi bti apskaiiuojama pagal EN 1993-1-1, klumpamj
ilg prilyginant 0,6 p1. Vietinio klupumo tarp jungi tikrinti nebtina, jei p1/t yra maiau kaip 9 . Atstumas iki krato neturi bti
didesnis, nei nurodoma gniudomj element isikiusios dalies vietinio klupumo reikalavimuose, r. EN 1993-1-1. Atstumui iki
galo is reikalavimas netaikomas.
t yra plonesniosios iorins prijungtos dalies storis.
Pailg skyli matmen apribojimai yra pateikiami 1.2.7 nurodytame 7 grups nuorodiniame standarte.
Jei jungs idstytos achmatine tvarka, maiausiasis atstumas tarp eili gali bti p2 = 1,2 d0, jei maiausiasis atstumas tarp bet
kuri dviej jungi L yra ne maesnis kaip 2,4 d0, r. 3.1 paveikslo b).

26 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

achmatine tvarka idstyt jungi eils

a) atstum tarp jungi simboliai

p1 14 t ir 200 mm

p2 14 t ir 200 mm

c) achmatinis idstymas gniudomuosiuose

elementuose

b) atstum tarp achmatine tvarka idstyt jungi

simboliai

p1,0 14 t ir 200 mm

p1,i 28 t ir 400 mm

1 iorin eil

2 vidin eil

d) achmatinis idstymas tempiamuosiuose

elementuose

e) pailg skyli atstumai nuo galo ir krato

3.1 paveikslas. Jungi atstum nuo galo bei krato ir tarp tarp j ymenys
3.6

Skaiiuotin atskir jungi laikomoji galia

3.6.1

Vartai ir knieds

(1) Kirpimo ir (arba) tempimo veikiamos atskiros jungs skaiiuotin laikomoji galia yra nurodyta
3.4 lentelje.

27 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
(2) Pagal 3.1.2(1), atliekant tempimo vart projektavimo skaiiavimus, taikytinas skaiiuotinis iankstinis
tempimas Fp,Cd turi bti apskaiiuojamas taip:
Fp,Cd = 0,7 fub As / M7.
PASTABA

(3.1)

Jei iankstinis tempimas, atliekant projektinius skaiiavimus, netaikomas, r. 3.2 lentels pastab.

(3) 3.4 lentelje pateikiama skaiiuotin sriegins varto dalies tempiamoji ir kerpamoji galia turi bti taikoma
tik vartams, pagamintiems laikantis 1.2.4 ivardyt 4 grups nuorodini standart. Vartams su sriegtais
sriegiais, pvz., inkariniams vartams ar templms, pagamintiems i apskrit plienini stryp, kuri sriegiai
atitinka EN 1090 reikalavimus, turi bti taikomos atitinkamos 3.4 lentels reikms. Vartams su sriegtais
sriegiais, kurie neatitinka EN 1090 reikalavim, atitinkamos 3.4 lentels reikms turi bti dauginamos i
0,85.
(4) 3.4 lentelje pateikiama skaiiuotin kerpamoji galia Fv,Rd turi bti taikoma tik tuomet, kai vartai
naudojami skylse, kuri vardins tarp reikms nra didesns u 1.2.7 pateikiamo 7 grups nuorodinio
standarto nustatyt normali skyli tarp reikmes.
(5) M12 ir M14 vartai taip pat gali bti naudojami skylse su 2 mm tarpais, jei skaiiuotin vart grups
glemiamoji galia yra ne maesn u j skaiiuotin kerpamj gali. Be to, 4.8, 5.8, 6.8, 8.8 ir 10.9 klasi
vart 3.4 lentelje pateikiama skaiiuotin kerpamoji galia Fv,Rd turi bti dauginama i 0,85.
(6) Suleidiamieji vartai turi bti projektuojami taikant vartams, naudojamiems normaliose skylse, skirt
metod.
(7) Suleidiamojo varto sriegis neturi patekti kirpimo ploktum.
(8) Suleidiamojo varto sriegins dalies atkarpa, patenkanti laikomj atkarp, neturi bti didesn u 1/3
ploktels storio, r. 3.2 paveiksl.
(9) Suleidiamiesiems vartams taikoma skyli leidiamoji nuokrypa turi atitikti 1.2.7 minimo 7 grups
nuorodinio standarto reikalavimus.
(10) Vienos ulaidos mazguose, kuriuose naudojama tik viena vart eil (r. 3.3 paveiksl), po verle ir po
varto galvute turi bti padtos poverls. Kiekvieno varto skaiiuotin glemiamoji galia Fb,Rd turi bti ne
didesn kaip:0
Fb,Rd 1,5 fu d t / M2.
PASTABA

(3.2)

Vienos ulaidos mazguose neturi bti naudojamos paviens knieds.

(11) Vienos ulaidos mazguose su 8.8 arba 10.9 klasi vartais turi bti naudojamos pakietintosios
poverls, jei mazge yra tik vienas vartas arba viena vart eil.
(12) Jei kerpamj apkrov vartai ir knieds perduoda per intarpus, kuri bendras storis tp yra didesnis u
vien tredal vardinio skersmens d (r. 3.4 paveiksl), skaiiuotin kerpamoji galia Fv,Rd, kuri
apskaiiuojama, kaip nurodyta 3.4 lentelje, turi bti dauginama i pataisos koeficiento p, apskaiiuojamo
taip:

p =

9d
, bet p 1.
8 d + 3 tp

(3.3)

(13) Dvigub kerpamj jungi su intarpais i abiej sandros pusi tp turi bti prilyginamas storesniojo
intarpo storiui.
(14) Kniedins jungtys turi bti suprojektuotos kerpamosioms jgoms perduoti. Jei veikia tempimas,
skaiiuotin tempiamoji jga Ft,Ed neturi viryti 3.4 lentelje nurodytos skaiiuotins tempiamosios galios
Ft,Rd.
(15) S235 plieno fur reikm po sukniedijimo gali bti laikoma lygia 400 N/mm2.

28 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
(16) Paprastai knieds aprpiamasis ilgis neturi bti didesnis kaip 4,5d, jei kniedijama kju, ir 6,5d, jei
kniedijama presuojant.

<t/3

3.2 paveikslas. Suleidiamj vart sriegin koto dalis laikomojoje atkarpoje

3.3 paveikslas. Vienos ulaidos mazgas su viena vart eile

Intarpins ploktels

tp

3.4 paveikslas. Per intarpus einanios jungs

29 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3.4 lentel. Skaiiuotin atskir kirpimo ir (arba) tempimo veikiam jungi

laikomoji galia
Irties pobdis
Kerpamoji galia vienai
kirpimo ploktumai

Vartai
Fv,Rd =

Knieds

v f ub A
:
M2

Fv,Rd =

0,6 f ur A0

M2

kai kirpimo ploktuma eina per sriegin varto

dal ( A tempiamj tempi plotas, kai varto
plotas As):
4.6, 5.6 ir 8.8 klasi:
v = 0,6;
4.8, 5.8, 6.8 ir 10.9 klasi:
v = 0,5;
kai kirpimo ploktuma eina per nesriegin varto
dal (A tai bendrasis varto skerspjvio plotas):
v = 0,6.
Glemiamoji galia 1), 2), 3)

Fb,Rd =

k1 ab f u d t

M2

ia b yra maiausioji i reikmi: d;

f ub
arba 1,0;
fu

apkrovos perdavimo kryptimi:

p
e
1
galini vart: d = 1 ; vidini vart: d = 1 ;
3 d0
3 d0 4
statmenai apkrovos perdavimo krypiai:
e
kratini vart: k1 yra maiausioji i reikmi: 2,8 2 1,7 arba 2,5;
d0
vidini vart: k1 yra maiausioji i reikmi: 1,4
Tempiamoji galia 2)

Ft,Rd =

k2 fub As

M2

p2
1,7 arba 2,5.
d0

Ft,Rd =

0, 6 fur A0

M2

ia vart su paslepiamja galvute: k2 = 0,63;

kitais atvejais: k2 = 0,9.
Praspaudiamoji kerpamoji
galia
Kirpimas ir tempimas kartu
1)

2)

3)

Bp,Rd= 0,6 dm tp fu / M2
Fv,Ed
Fv,Rd

Ft,Ed
1, 4 Ft,Rd

patikrinimas nebtinas

1, 0

Vart glemiamoji galia Fb,Rd:

kai skyls yra padidinto skersmens: lygi 0,8 normaliose skylse esani vart glemiamosios galios;

kai skyls pailgos ir skyls iilgin ais yra statmena jgos perdavimo krypiai: lygi 0,6 normaliose apskritose skylse
esani
vart glemiamosios galios.
Varto su paslepiamja galvute:

glemiamoji galia Fb,Rd turi bti grindiama ploktels storiu t, kuris lygus prijungtos ploktels storiui, atmus pus
galvuts leidimo gylio;

nustatant tempiamj gali Ft,Rd, leidimo kampas ir gylis turi atitikti 1.2.4 ivardyt 4 grups nuorodini standart
reikalavimus;
kitu atveju tempiamoji galia Ft,Rd turi bti atitinkamai pakoreguojama.
Kai varto apkrova neina lygiagreiai su onu, glemiamoji galia gali bti patikrinama atskirai pagal su galu lygiagreias ir
statmenas varto apkrovos dedamsias.

30 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
3.6.2

Injektavimo vartai

3.6.2.1

Bendrieji dalykai

(1) Injektavimo vartai gali bti naudojami kaip alternatyva prastiems vartams ir kniedms A, B bei C
kategorij jungtyse, apibrtose 3.4.
(2) Injektavimo vart gamybos ir montavimo informacija yra pateikiama 1.2.7 minimame 7 grups
nuorodiniame standarte.
3.6.2.2

Skaiiuotin laikomoji galia

(1) Jungtims su 8.8 arba 10.9 klass injektavimo vartais turi bti taikomas nuo 3.6.2.2(2) iki 3.6.2.2(6)
nurodytas metodas. Vart srankos turi atitikti 1.2.4 ivardyt 4 grups nuorodini standart reikalavimus,
taiau jei naudojami tempiamieji vartai, r. 3.6.2.2(3).
(2) Bet kurio A kategorijos jungties varto skaiiuotin ribin kerpamoji apkrova turi bti ne didesn u
maesnij i i reikmi: skaiiuotins varto kerpamosios galios, nustatytos pagal 3.6 ir 3.7; skaiiuotins
dervos glemiamosios galios, nustatytos pagal 3.6.2.2(5).
(3) B ir C kategorij jungtyse turi bti naudojami tempiamieji injektavimo vartai, su kuriais turi bti
naudojamos i anksto temptos vart srankos pagal 3.1.2(1) nuostatas.
(4) Bet kurio B kategorijos jungties varto skaiiuotin tinkamumo kerpamoji apkrova ir bet kurio
C kategorijos jungties varto skaiiuotin saugos kerpamoji apkrova turi bti ne didesn u atitinkamo ribinio
bvio skaiiuotin varto slenkamj gali, nustatyt pagal 3.9, pridedant atitinkamo ribinio bvio
skaiiuotin dervos glemiamj gali, nustatyt pagal 3.6.2.2(5). Be to, B arba C kategorijos jungties
skaiiuotin varto saugos kerpamoji apkrova neturi bti didesn u skaiiuotin varto kerpamj gali,
nustatyt pagal 3.6, nei u skaiiuotin varto glemiamj gali, nustatyt pagal 3.6 ir 3.7.
(5) Skaiiuotin dervos glemiamoji galia Fb,Rd.resin gali bti nustatoma taip:
Fb,Rd,resin =

kt ks d tb,resin fb,resin

M4

(3.4)

ia:
Fb,Rd,resin injektavimo varto glemiamoji galia;

koeficientas, priklausantis nuo sujungt plokteli stori santykio, nurodytas 3.5 lentelje ir
3.5 paveiksle;

fb,resin

dervos glemiamasis stipris, nustatomas pagal 1.2.7 nurodyt 7 grups nuorodin

standart;

tb,resin

efektyvusis dervos glemiamasis storis, nurodytas 3.5 lentelje;

kt

tinkamumo ribinio bvio (ilgalaikis): 1,0;

saugos ribinio bvio: 1,2;

ks

skyli su normaliais tarpais 1,0, o padidinto skersmens skyli (1,0 0,1m);

skirtumas (mm) tarp normalios ir padidinto skersmens skyls matmen. Jei pailgos skyls
yra trumpos, kaip nustatyta 1.2.7 minimame 7 grups nuorodiniame standarte,
m = 0,5 (skyls ilgio ir ploio skirtumas (mm)).

(6) Skaiiuojant varto, kurio aprpiamasis ilgis virija 3d, glemiamj gali, efektyviajam glemiamajam
storiui tb,resin nustatyti turi bti imama ne didesn kaip 3d reikm (r. 3.6 paveiksl).

31 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

2
1
2

t2
t1
t2

1,33
1,0

1
1.0

2
2.0

t1/ t2

3.5 paveikslas. Koeficientas , kaip sujungt plokteli stori santykio funkcija

3.5 lentel. ir tb,resin reikms
tl/t2

tb,resin

2,0
1,0 < tl / t2 < 2,0
1,0

1,0
1,66 0,33 (t1 / t2)
1,33

2 t2 1,5 d
t1 1,5 d
t1 1,5 d

3.6 paveikslas. Ilg injektavimo vart ribinis efektyvusis ilgis

3.7

Jungi grup

(1) Skaiiuotin jungi grups laikomoji galia gali bti imama kaip atskir jungi skaiiuotini laikomj gali
Fb,Rd suma, jei kiekvienos atskiros jungs skaiiuotin kerpamoji galia Fv,Rd yra ne maesn u skaiiuotin
glemiamj gali Fb,Rd. Kitu atveju skaiiuotin jungi grups laikomoji galia turi bti laikoma lygia jungi
skaiiui, padaugintam i maiausiosios bet kurios i atskir jungi skaiiuotins laikomosios galios.

3.8

Ilgieji mazgai

(1) Jei atstumas Lj tarp mazgo galini jungi centr, matuojant jgos perdavimo kryptimi (r. 3.7 paveiksl),
yra didesnis kaip 15 d, skaiiuotin vis jungi kerpamoji galia Fv,Rd, apskaiiuojama pagal 3.4 lentel, turi
bti sumainama padauginant j i pataisos koeficiento Lf, apskaiiuojamo taip:
Lf = 1

Lj 15 d
200 d

(3.5)

32 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
bet Lf 1,0 ir Lf 0,75.
(2) 3.8(1) nuostata negalioja, jei jg perdava tolygiai pasiskirsiusi per vis mazgo ilg, pvz., lytis
perduodama tarp profiliuoio sienels ir juostos.

3.7 paveikslas. Ilgieji mazgai

3.9

Neslankiosios jungtys, kuriose naudojami 8.8 arba 10.9 klass vartai

3.9.1

Skaiiuotin slenkamoji galia

(1) tempiamj 8.8 arba 10.9 klass vart skaiiuotin slenkamoji galia turi bti nustatoma taip:
Fs,Rd = k s n Fp,C;
M3

(3.6)

ia:
ks nurodytas 3.6 lentelje;
n trinties paviri skaiius;
slydimo koeficientas, nustatomas specialiais bandymais su trinties paviriumi pagal 1.2.7 minim
7 grups nuorodin standart arba, kai taikytina, imamas i 3.7 lentels.
(2) 8.8 ir 10.9 klasi vart, kurie atitinka 1.2.4 ivardytus 4 grups nuorodinius standartus ir yra
kontroliuojamai uveriami pagal 1.2.7 minimo 7 grups nuorodinio standarto reikalavimus, iankstinio
tempimo jga Fp,C, taikytina (3.6) lygtyje, turi bti nustatoma taip:
Fp,C = 0,7 fub As.

(3.7)

3.6 lentel. ks reikms

Apibdinimas

ks

Vartai normaliose skylse

Vartai padidinto skersmens skylse arba trumpose pailgose skylse, kuri iilgin ais
yra statmena apkrovos perdavimo krypiai
Vartai ilgose pailgose skylse, kuri iilgin ais yra statmena apkrovos perdavimo
krypiai
Vartai trumpose pailgose skylse, kuri iilgin ais yra lygiagreti su apkrovos perdavimo
kryptimi
Vartai ilgose pailgose skylse, kuri iilgin ais yra lygiagreti su apkrovos perdavimo
kryptimi

1,0
0,85
0,7
0,76
0,63

33 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

3.7 lentel. tempiamj vart slydimo koeficientas

Trinties paviri klas (r. 1.2.7 minim 7 grups
nuorodin standart)

Slydimo koeficientas

A
B
C
D

0,5
0,4
0,3
0,2

1 PASTABA
standarte.

Bandym ir kontrols reikalavimai pateikiami 1.2.7 minimame 7 grups nuorodiniame

2 PASTABA
Bet kokio paviriaus apdorojimo klasifikacija turi bti pagrsta bandiniais, kurie atitinka
konstrukcijoje naudojamus pavirius, ir taikoma metodika, nustatyta 1.2.7 minimame 7 grups nuorodiniame
standarte.
3 PASTABA
standarte.

Trinties paviriaus klass apibrtys pateikiamos 1.2.7 minimame 7 grups nuorodiniame

4 PASTABA
Jei naudojamos daomosios paviriaus apdorojimo priemons, laikui bgant gali nelikti
iankstinio tempimo.

3.9.2

Tempimas ir kirpimas kartu

(1) Jei neslankij jungt, be kerpamosios jgos Fv,Ed arba Fv,Ed,ser, veikia tempiamoji jga Ft,Ed arba Ft,Ed,ser,
kuri gali sukelti slinkim, skaiiuotin vieno varto slenkamoji galia turi bti nustatoma taip:
B kategorijos jungties

Fs,Rd,ser =

C kategorijos jungties

Fs,Rd =

k s n ( Fp,C 0,8 Ft,Ed,ser )

M3,ser

k s n ( Fp,C 0,8 Ft,Ed )

M3

(3.8a)

(3.8b)

(2) Jei lenkiamojo momento perdavimo jungtyje gniudomosios puss slyio jga atsveria veikiani
tempiamj jg, slenkamosios galios mainti nebtina.
3.9.3

Miriosios jungtys

(1) Taikant iimt 2.4(3) nuostatoms, 8.8 ir 10.9 tempimo klasi vartai jungtyse, kurios saugos ribinio bvio
slygomis suprojektuotos kaip neslankiosios (C kategorija pagal 3.4), gali bti laikomi perduodaniais dal
apkrovos virintinms silms, jei ie vartai galutinai priveriami pabaigus suvirinim.

3.10

Sumainimas, atsivelgiant jungi skyles

3.10.1

Bendrieji dalykai

(1) Projektuojant elementus, skyls turi bti sumainamos laikantis EN 1993-1-1 reikalavim.
3.10.2

Projektavimas pagal grupin iplim

(1) Grupinis iplimas tai lyjamoji skyli eils irtis ties vart eile iilgai kirpimo paviriaus, dl kurios
atsiranda tempiamasis trkis iilgai vart grups tempiamojo paviriaus vart skyli. Grupinis iplimas
pavaizduotas 3.8 paveiksle.

34 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
(2) Skaiiuotin koncentrins apkrovos veikiamos simetrins vart grups grupinio iplimo galia Veff,1,Rd
apskaiiuojama taip:
Veff,1,Rd = fu Ant / M2 + (1 / 3) fy Anv / M0;

(3.9)

ia:
Ant grynasis tempiamasis plotas;
Anv grynasis lyjamasis plotas.
(3) Skaiiuotin ekscentrins apkrovos veikiamos vart grups grupinio lyties iplimo galia Veff,2,Rd yra
apskaiiuojama taip:
Veff,2,Rd = 0,5 fu Ant / M2 + (1 / 3) fy Anv / M0.

(3.10)

N Ed

N Ed

2
3
N Ed

N Ed

1 maa tempiamoji jga;

2 didel lyjamoji jga;
3 maa lyjamoji jga;
4 didel tempiamoji jga.

3.8 paveikslas. Grupinis iplimas

3.10.3

Viena lentyna sujungti kampuoiai ir kiti nesimetrikai prijungti tempimo veikiami elementai

(1) mazg ekscentricitet (r. 2.7(1)) ir tarp tarp vart bei atstum iki krat tak turi bti atsivelgiama
nustatant:

nesimetrini element;

nesimetrikai sujungt simetrini element, pvz., viena lentyna sujungt kampuoi,

skaiiuotin laikomj gali.

35 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
(2) Pavienis tempiamas kampuotis, prijungtas viena vart eile vienoje lentynoje (r. 3.9 paveiksl), gali bti
laikomas koncentrikai apkrautu visame efektyviajame grynajame pjvyje, kurio skaiiuotin ribin laikomoji
galia turi bti nustatoma taip:
1 vartu

Nu,Rd =

2 vartais

Nu,Rd =

3 ar daugiau vart Nu,Rd =

2, 0 (e2 0,5 d 0 ) t fu

M2

(3.11)

2 Anet fu
;
M2

(3.12)

3 Anet fu
;
M2

(3.13)

ia:
2 ir 3 pataisos koeficientai, priklausantys nuo ingsnio p1, nurodyto 3.8 lentelje. Kai yra tarpins
p1 reikms, reikm gali bti nustatoma tiesine interpoliacija;
Anet

grynasis kampuoio skerspjvio plotas. Nelygiaonio kampuoio, prijungto maja lentyna,

Anet turi bti prilyginamas lygiaverio lygiaonio kampuoio, kurio lentynos yra maosios
lentynos, grynajam skerspjvio plotui.

3.8 lentel. Pataisos koeficientai 2 ir 3

ingsnis

p1

2,5 do

5,0 do

2 vartai

0,4

0,7

3 ir daugiau vart

0,5

0,7

a) 1 vartas;
b) 2 vartai;
c) 3 vartai.

3.9 paveikslas. Viena lentyna jungiami kampuoiai

3.10.4

siniai kampuoiai

(1) 3.10 paveiksle pavaizduotas sinis kampuotis jungia kampuoio element ir jo junges prie dkl ar kitos
atramins dalies. Jis turi bti suprojektuotas, kad perduot jg, kuri 1,2 karto virija prijungto kampuoio
ikyoje veikiani jg.
(2) sin kampuot su kampuoio ikya jungianios jungs turi bti suprojektuotos, kad perduot jg, kuri
1,4 karto virija prijungto kampuoio ikyoje veikiani jg.

36 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
(3) Lovin ar pana element jungiantys siniai kampuoiai turi bti suprojektuoti, kad perduot jg, kuri
1,1 karto virija lovio juostose, prie kuri yra jungiami, veikiani jg.
(4) sin kampuot su loviniu ar panaiu elementu jungianios jungs turi bti suprojektuotos, kad perduot
jg, kuri 1,2 karto virija lovio juostose, kurias jungia, veikiani jg.
(5) Visais atvejais sinis kampuotis su kamp dkl ar kita atramine dalimi turi bti jungiamas ne maiau
kaip dviem vartais ar kniedmis.
(6) sinio kampuoio jungtis su kamp dklu ar kita atramine dalimi turi baigtis ties prijungto elemento galu.
sinio kampuoio jungtis su elementu turi tstis nuo elemento galo iki tako, esanio u tiesiogins elemento
jungties su kamp dklu ar kita atramine dalimi.

3.10 paveikslas. siniai kampuoiai

3.11

Traukiamosios jgos

(1) Kai jungs turi ilaikyti tempiamj jg, jos turi bti suprojektuotos, kad ilaikyt papildom jg, galini
susidaryti, kai yra traukiamasis poveikis.
PASTABA

3.12

6.2.4 pateikiamose taisyklse netiesiogiai atsivelgiama traukiamsias jgas.

Jg pasiskirstymas tarp jungi, kai yra saugos ribinis bvis

(1) Jei mazg veikia lenkiamasis momentas, vidini jg pasiskirstymas gali bti tiesinis (t.y. proporcingas
atstumui iki sukimosi centro) arba plastinis (t.y. priimtinas bet koks pusiausviras pasiskirstymas, jei
nevirijama komponent laikomoji galia ir j tsumas yra pakankamas).
(2) Tamprusis tiesinis vidini jg pasiskirstymas turi bti taikomas iais atvejais:

kai vartai naudojami C kategorijos neslankiajai jungiai sudaryti;

kerpamosiose jungtyse, kuri skaiiuotin jungs kerpamoji galia Fv,Rd yra maesn u skaiiuotin
glemiamj gali Fb,Rd;

kai jungtis veikia smgiai, vibracija ar besikeiiani prieing krypi apkrovos (iskyrus vjo
apkrovas).

(3) Kai mazg veikia tik koncentrin kerpamoji apkrova, ji gali bti laikoma vienodai iskirstyta tarp jungi,
jeigu j dydis ir klas yra vienodi.

3.13

Kaiiais sudaromos jungtys

3.13.1

Bendrieji dalykai

(1) Jei yra pavojus, kad kaiiai atsipalaiduos, jie turi bti tvirtinti.
(2) Kaitins jungtys, kurioms nereikia suktis, gali bti projektuojamos kaip vieno varto jungtys, jei kaiio
ilgis yra maiau kaip 3 kartus didesnis u jo skersmen (r. 3.6.1). Visais kitais atvejais turi bti taikomas
3.13.2 pateikiamas metodas.

37 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
(3) Kaiiais sujungto nesustandinto elemento, kuriame yra kaiio skyl, geometrija turi atitikti 3.9 lentelje
pateikiamus matmen reikalavimus.

3.9 lentel. Element su kaiiais galuose geometrijos reikalavimai

A tipas: nustatytas storis t

FEd M0 2 d 0
F
d
+
: c Ed M0 + 0
2 t fy
3
2 t fy
3

B tipas: nustatyta geometrija

t 0, 7

FEd M0
: d 0 2,5 t
fy

(4) Kaiiais jungiami elementai turi bti idstomi taip, kad nebt ekscentrikumo. Jie turi bti pakankamo
dydio, kad paskirstyt apkrov i elemento zonos su skyle kaiiui toliau nuo kaiio esani jo dal.
3.13.2

Kaii projektavimas

(1) Pilnaviduri apskritj kaii projektavimo reikalavimai yra pateikiami 3.10 lentelje.
(2) Kaityje veikiantys lenkiamieji momentai turi bti apskaiiuojami remiantis tuo, kad jungiamos dalys
sudaro lankstines atramas. Paprastai turi bti daroma prielaida, kad reakcijos tarp kaiio ir sujungt dali
tolygiai iskirstomos iilgai kiekvienos dalies slyio zonos, kaip pavaizduota 3.11 paveiksle.
(3) Jei naudojamas keiiamasis kaitis, be 3.13.1 ir 3.13.2 nuostat, slyio glemiamasis tempis turi atitikti
slyg:

h,Ed fh,Rd;

(3.14)

kai:

h,Ed = 0,591

E FEd,ser (d 0 d )

fh,Ed = 2,5 fy / M6,ser;

d2 t

(3.15)
(3.16)

38 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
ia:

kaiio skersmuo;

d0

kaiio skyls skersmuo;

FEd,ser skaiiuotin jga, perduodama atram, kai veikiama tinkamumo ribinio bvio charakteristinio
derinio apkrovomis.

3.10 lentel. Kaitini jungi projektavimo kriterijai

Irties pobdis

Projektavimo reikalavimai

Kaiio kerpamoji galia

Fv,Rd = 0,6 A fup / M2 Fv,Ed

Ploktels ir kaiio glemiamoji galia

Jei naudojamas keiiamasis kaitis, jis taip pat turi
atitikti reikalavim

Fb,Rd = 1,5 t d fy / M0 Fb,Ed

Kaiio lenkiamoji galia

Jei naudojamas keiiamasis kaitis, jis taip pat turi
atitikti reikalavim

Fb,Rd,ser = 0,6 t d fy / M6,ser Fb,Ed,ser

MRd = 1,5 We fyp / M0 MEd
MRd,ser = 0,8 We fyp / M6,ser MEd,ser
2

Kaiio kerpamoji ir lenkiamoji galia kartu

d
fy
fup
fyp
t
A

M Ed Fv,Ed
1

+
M Rd Fv,Rd

kaiio skersmuo;
maesnioji i skaiiuotini kaiio ir prijungtosios dalies stipri reikmi;
kaiio tempiamoji stiprio riba;
kaiio stipris pagal takumo rib;
prijungtosios dalies storis;
kaiio skerspjvio plotas.

3.11 paveikslas. Lenkiamasis momentas kaityje

39 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Virintins jungtys

4.1

Bendrieji dalykai

(1) io skyriaus nuostatos galioja virinamiesiems statybiniams plienams, kurie atitinka EN 1993-1-1
reikalavimus ir kuri mediagos storis yra ne maesnis kaip 4 mm. ios nuostatos taip pat galioja mazgams,
kuri virintins sils metalo savybs yra suderinamos su virinamojo metalo savybmis, r. 4.2.
Kai virinamos plonesns mediagos, turi bti vadovaujamasi EN 1993 1.3 dalimi, o nurodymai dl statybini
tuiaviduri profiliuoi, kuri mediagos storis yra ne maesnis kaip 2,5 mm, yra pateikiami io standarto
7 skyriuje.
Virinant statramsius reikt vadovautis EN 1994-1-1.
PASTABA

Daugiau informacijos apie statramsi virinim galima rasti EN ISO 14555 ir EN ISO 13918.

(2)P Varginamosios virintins sils turi atitikti ir EN 1993-1-9 nustatytus principus.

(3) Jei nenurodyta kitaip, paprastai btinas C kokybs lygis, reglamentuojamas EN ISO 25817. Virintini
sili kontrols danumas turi bti nustatytas pagal 1.2.7 minimo 7 grups nuorodinio standarto taisykles.
Virintini sili kokybs lygis turi bti parenkamas pagal EN ISO 25817. Apie varginamj apkrov veikiam
konstrukcij virintini sili kokybs lyg r. EN 1993-1-9.
(4) Turi bti imtasi apsaugos nuo isisluoksniavimo priemoni.
(5) Nurodymai dl isisluoksniavimo yra pateikiami EN 1993-1-10.

4.2

Eksploatacins suvirinimo mediagos

(1) Visos eksploatacins suvirinimo mediagos turi atitikti susijusius standartus, ivardytus 1.2.5 5 grups
nuorodiniuose standartuose.
(2) Pridtinio metalo nustatytasis stipris pagal takumo rib, tempiamoji stiprio riba, pailgjimas irties
momentu ir maiausioji arpio bandymo su V pjova energijos reikm turi bti ne blogesni u pagrindinio
metalo parametrus.
PASTABA

Paprastai saugu naudoti elektrodus, kurie yra geresni u nustatytus naudojamoms plieno klasms.

4.3

Geometrija ir matmenys

4.3.1

Virintins sils tipas

(1) iame standarte reglamentuojamas kertini virintini sili, kertini udarojo kontro virintini sili,
sudurtini virintini sili, kniedini virintini sili ir virintini sili su platjania nuosklemba projektavimas.
Sudurtins virintins sils gali bti visikai virintos arba i dalies virintos. Kertins udarojo kontro
virintins sils ir kniedins virintins sils taip pat gali bti daromos ir aplink apskritas ar pailgas skyles.
(2) Daniausi mazg ir virintini sili tipai yra pavaizduoti EN 12345.
4.3.2

Kertins virintins sils

4.3.2.1

Bendrieji dalykai

(1) Kertins virintins sils gali bti naudojamos dalims, kuri suvirinamieji paviriai sudaro nuo 60 iki 120
kamp, jungti.
(2) Leistini ir maesni kaip 60 kampai. Taiau tokiais atvejais virintin sil turi bti laikoma i dalies virinta
sudurtine sile.

40 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
(3) Kai kampas didesnis kaip 120, kertini virintini sili laikomoji galia turi bti nustatomas bandymais
pagal EN 1990 D pried Projektavimas taikant bandymus.
(4) Ties dali galais ar onais besibaigianios kertins virintins sils turi bti baigiamos nenutrkstamomis
ir viso dydio grtamosiomis atkarpomis, kuri ilgis ne maesnis kaip dvigubas sils statmuo, jei tai
leidia prieiga ar mazgo konfigracija.
PASTABA

Jei virintins sils trkiosios, i taisykl galioja tik kampuose esaniai galutinei sils atkarpai.

(5) Galins grtamosios atkarpos turi bti nurodytos briniuose.

(6) Apie vienpusi kertini virintini sili ekscentricitet r. 4.12.
4.3.2.2

Trkiosios kertins virintins sils

(1) Trkiosios kertins virintins sils neturi bti daromos korozinmis slygomis.
(2) Trkiosios kertins virintins sils tarpai (L1 arba L2) tarp kiekvien sils atkarp Lw gal turi atitikti
4.1 paveikslo reikalavimus.
(3) Trkiosios kertins virintins sils tarpai (L1 arba L2) turi bti lygs maesniajai i reikmi: atstumui tarp
sils atkarp prieingose pusse gal arba atstumui tarp sils atkarpos toje paioje pusje gal.
(4) Bet kuri trkioji virintin sil visuose sujungtosios dalies galuose visuomet turi baigtis sils atkarpa.
(5) Spragotojo elemento, kurio ploktels sujungtos trkiosiomis kertinmis virintinmis silmis, abiejose
ploktels pusse turi bti itisin kertin sil, kurios ilgis kiekviename gale sudaro ne maiau kaip tris
ketvirius siauresniosios i atitinkam plokteli ploio (r. 4.1 paveikslas).

Maesnioji i reikmi: Lwe 0,75 b ir 0,75 b1.

Spragotj tempiamj element:
maiausioji i reikmi: L1 16 t, 16 t1 ir 200 mm.
Spragotj gniudymo ar lyties veikiam element:
maiausioji i reikmi: L2 12 t, 12 t1, 0,25 b ir 200 mm.

4.1 paveikslas. Trkiosios kertins virintins sils

41 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
4.3.3

Kertins udarojo kontro virintins sils

(1) Kertins udaro kontro virintins sils, t.y. kertins sils aplink apskritas ar pailgas skyles, gali bti
daromos tik tada, kai reikia perduoti lyt arba apsaugoti nuo klupumo ar ueinani viena ant kitos dali
atsiskyrimo.
(2) Kertinei udarojo kontro virintinei silei tinkamos apskritosios skyls skersmuo arba pailgos skyls plotis
turi bti ne maiau kaip keturis kartus didesnis u dalies, kurioje ji yra, stor.
(3) Pailg skyli galai turi bti pusapvaliai, iskyrus tuos galus, kurie tsiasi iki atitinkamos dalies krato.
(4) Atstumas tarp kertini udarojo kontro virintini sili centr turi bti ne didesnis u t, kuris btinas
apsaugoti nuo vietinio klupumo, r. 3.3 lentel.
4.3.4

Sudurtins virintins sils

(1) Visikai virinta sudurtin virintin sil tai virintin jungtis, kurioje sils metalas prasiskverbia kiaurai
per vis pagrindin metal ir susilydo su juo per vis jungties stor.
(2) I dalies virinta sudurtin virintin sil tai virintin jungtis, kurioje sils metalas prasiskverbia ne per
vis pagrindinio metalo stor.
(3) Trkiosios sudurtins virintins sils neturi bti naudojamos.
(4) Apie ekscentriksias vienpuses i dalies virintas sudurtines virintines siles r. 4.12.
4.3.5

Kniedins virintins sils

(1) Kniedins virintins sils gali bti naudojamos:

lyiai perduoti;

apsaugoti nuo klupumo arba ueinani viena ant kitos dali atsiskyrimo;

spragotj element komponentams sujungti,

taiau jos neturi bti naudojamos ioriniam tempimui atlaikyti.

(2) Kniedinei virintinei silei tinkamos apskritos skyls skersmuo arba pailgos skyls plotis turi bti bent
8 mm didesnis u dalies, kurioje ji yra, stor.
(3) Pailg skyli galai turi bti pusapvaliai arba j kampai suapvalinti ne maiau kaip dalies, kurioje jos yra,
storio spinduliu, iskyrus tuos galus, kurie tsiasi iki sujungtos dalies krato.
(4) Kniedins virintins sils storis ne didesnio kaip 16 mm storio pagrindinje mediagoje turi bti lygus
pagrindins mediagos storiui. Kniedins virintins sils storis didesnio kaip 16 mm storio pagrindinje
mediagoje turi bti lygus bent pusei pagrindins mediagos storio ir ne maesnis kaip 16 mm.
(5) Atstumas tarp kniedini virintini sili centr turi bti ne didesnis u t, kuris, btinas apsaugoti nuo
vietinio klupumo, r. 3.3 lentel.
4.3.6

Virintins sils su platjania nuosklemba

(1) Pilnaviduri stryp skaiiuotinis platjanios nuosklembos virintini sili efektyvusis storis jiems lieiantis
su pilnavidurio profiliuoio paviriumi yra pavaizduotas 4.2 paveiksle. Staiakampi vamzdi skaiiuotinis
virintini sili su platjania nuosklemba efektyvusis storis parodytas 7.3.1(7).

42 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4.2 paveikslas. Pilnaviduri profiliuoi su platjania nuosklemba virintini sili

efektyvusis storis
4.4

Virintins sils su intarpais

(1) Jei virintins sils daromos su intarpais, ploktels turi bti nupjaustytos sulig suvirinamos dalies kratu.
(2) Jei dvi suvirinamos dalys yra atskiriamos intarpu, kurio storis yra maesnis u virintins sils statinio
aukt, kurio reikia jgai perduoti, reikiamas statinio auktis turi bti padidinamas intarpo storiu.
(3) Jei dvi suvirinamos dalys yra atskiriamos intarpu, kurio storis yra ne maesnis u virintins sils statinio
aukt, kurio reikia jgai perduoti, kiekviena i dali turi bti prijungiama prie intarpo virintine sile, galinia
perduoti skaiiuotin jg.

4.5

Skaiiuotin kertins virintins sils laikomoji galia

4.5.1

Virintini sili ilgis

(1) Kertins virintins sils efektyvusis ilgis l turi atitikti atkarp, kurioje sil yra viso dydio. Jis gali bti
laikomas lygiu bendrajam sils ilgiui, sumaintam dvigubu efektyviuoju sils storiu a. Jei sil yra viso
dydio per vis ilg, skaitant pradi ir pabaig, efektyvusis ilgis neturi bti sumainamas sils pradios ar
pabaigos atkarpa.
(2) Maesnio kaip 30 mm arba maesnio nei eiagubo sils storio (taikoma didesnioji reikm) ilgio sil
neturi bti projektuojama apkrovai laikyti.
4.5.2

Efektyvusis sils storis

(1) Kertins virintins sils efektyvusis storis a turi bti prilyginamas aukiui didiausiojo trikampio (su
vienodais ar nevienodais statiniais), kur galima brti tarp lydom paviri ir sils paviriaus, matuojamo
statmenai io trikampio iorinei kratinei (r. 4.3 paveiksl).
(2) Kertins virintins sils efektyvusis storis neturi bti maesnis kaip 3 mm.
(3) Nustatant giliosios kertins virintins sils skaiiuotin laikomj gali, galima atsivelgti jos papildom
stor (r. 4.4 paveiksl), jei preliminars bandymai rodo, jog nuolat bus galima pasiekti reikaling virinim.

4.3 paveikslas. Kertins virintins sils storis

43 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4.4 paveikslas. Giliosios kertins virintins sils storis

4.5.3

Skaiiuotin kertini virintini sili laikomoji galia

4.5.3.1

Bendrieji dalykai

(1) Skaiiuotin kertins virintins sils laikomoji galia turi bti nustatoma taikant 4.5.3.2 nurodyt kryptin
metod arba 4.5.3.3 nurodyt supaprastintj metod.
4.5.3.2

Kryptinis metodas

(1) Pagal metod virintins sils ilgio vieneto perduodamos jgos yra suskaidomos su sils iilgine
aimi lygiagreias ir jai statmenas dedamsias bei sils ploktumai statmen ir skersin dedamsias.
(2) Skaiiuotinis sils skerspjvio plotas Aw turi bti prilyginamas Aw = a Aeff.
(3) Skaiiuotinis sils skerspjvio plotas turi bti laikomas sutelktu sils aknyje.
(4) Daroma prielaida, kad virintins sils tempiai pasiskirst tolygiai sils skerspjvyje. Taip gaunami
normaliniai ir lyjamieji tempiai (pavaizduoti 4.5 paveiksle):

yra silei statmeni normaliniai tempiai;

yra su sils aimi lygiagrets normaliniai tempiai;

yra lyjamieji tempiai sils ploktumoje ir statmeni sils aiai;

yra lyjamieji tempiai sils ploktumoje ir lygiagrets su sils aimi.

4.5 paveikslas. tempiai kertins virintins sils skerspjvyje

(5) Su sils aimi lygiagrets normaliniai tempiai , tikrinant sils skaiiuotin laikomj gali,
nenagrinjami.

44 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
(6) Skaiiuotin kertins virintins sils laikomoji galia yra pakankama, jei laikomasi abiej i slyg:
[2 + 3 (2 + 2)] 0,5 fu / (wM2) ir 0,9 fu / M2;

(4.1)

ia:

fu vardin silpnesns i sujungt dali tempiamoji stiprio riba;

w atitinkamas koreliacijos koeficientas i 4.1 lentels.
(7) Skirting mediagos stiprumo klasi virintins sils turi bti projektuojamos taikant emesns stiprumo
klass mediagos savybes.

4.1 lentel. Kertini virintini sili koreliacijos koeficientas w

Standartas ir plieno klas
EN 10025
S 235
S 235 W
S 275
S 275 N/NL
S 275 M/ML
S 355
S 355 N/NL
S 355 M/ML
S 355 W
S 420 N/NL
S 420 M/ML
S 460 N/NL
S 460 M/ML
S 460 Q/QL/QL1

Koreliacijos koeficientas
w

EN 10210

EN 10219

S 235 H

S 235 H

0,8

S 275 H
S 275 NH/NLH

S 275 H
S 275 NH/NLH
S 275 MH/MLH

0,85

S 355 H
S 355 NH/NLH

S 355 H
S 355 NH/NLH
S 355 MH/MLH

0,9

S 420 MH/MLH

1,0

S 460 NH/NLH
S 460 MH/MLH

1,0

S 460 NH/NLH

4.5.3.3 Supaprastintasis kertins virintins sils skaiiuotins laikomosios galios nustatymo

metodas
(1) Kaip alternatyva 4.5.3.2 nurodytam bdui, skaiiuotin kertins virintins sils laikomoji galia gali bti
laikoma pakankama, jei bet kuriame jos take vis sils perduodam jg vienetinio ilgio atstojamoji
atitinka kriterij:

Fw,Ed Fw,Rd;

(4.2)

ia:

Fw,Ed skaiiuotin virintins sils vienetin ilg veikianios jgos reikm;

Fw,Rd skaiiuotin vienetinio ilgio virintins sils laikomoji galia.
(2) Nepriklausomai nuo virintins sils ploktumos krypties veikianios jgos atvilgiu, skaiiuotin
vienetinio ilgio laikomoji galia Fw,Rd turi bti nustatoma taip:

Fw,Rd = fvw.d a;
ia fvw.d yra skaiiuotinis sils kerpamasis stipris.
(3) Skaiiuotinis sils kerpamasis stipris fvw.d turi bti nustatomas taip:

(4.3)

45 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

fvw.d =

fu / 3

w M2

(4.4)

ia fu ir w yra apibrti 4.5.3.2(6).

4.6

Skaiiuotin kertini udarojo kontro virintini sili laikomoji galia

(1) Skaiiuotin kertini udarojo kontro virintini sili laikomoji galia turi bti nustatoma taikant vien i
4.5 aprayt metod.

4.7

Skaiiuotin sudurtini virintini sili laikomoji galia

4.7.1

Visikai virintos sudurtins virintins sils

(1) Visikai virintos skverbties sudurtins virintins sils skaiiuotin laikomoji galia turi bti prilyginama
silpnesniosios i sujungt dali skaiiuotinei laikomajai galiai, jei sil sudaryta naudojant tinkamas
eksploatacines mediagas, kuriomis sudaryt virintini tempiamj bandini maiausiasis stipris pagal
takumo rib ir maiausiasis tempiamasis stipris yra ne maesni u nustatytus pagrindinei mediagai.
4.7.2

I dalies virintos sudurtins virintins sils

(1) I dalies virintos sudurtins virintins sils skaiiuotin laikomoji galia turi bti nustatoma taikant
4.5.2(3) nurodyt giliajai kertinei virintinei silei skirt metod.
(2) I dalies virintos sudurtins virintins sils storis turi bti ne didesnis u galim pasiekti virinimo gyl
(r. 4.5.2(3)).
4.7.3

Tjiniai sudurtiniai mazgai

(1) Tjinio sudurtinio mazgo, sudaryto dviem i dalies virintomis sudurtinmis virintinmis silmis,
sustiprintomis uklotinmis kertinmis silmis, skaiiuotin laikomoji galia gali bti nustatoma kaip ir visikai
virintos sudurtins virintins sils (r. 4.7.1), jei bendrasis vardinis sils storis, iskyrus nesuvirint tarp,
yra ne maesnis u tjinio mazgo statmen sudaranios dalies stor t, su slyga, kad nesuvirintas tarpas yra
ne didesnis u maesnij i i reikmi: (t / 5) arba 3 mm (r. 4.6 a paveiksl).
(2) Tjinio sudurtinio mazgo, kuris neatitinka 4.7.3(1) reikalavim, skaiiuotin laikomoji galia turi bti
nustatoma taikant kertinei virintinei silei arba giliajai kertinei virintinei silei 4.5 nurodyt metod,
atsivelgiant virinimo gyl. Sils storis turi bti nustatomas atitinkamai pagal kertini virintini sili
nuostatas (r. 4.5.2) arba i dalies virint sudurtini virintini sili nuostatas (r. 4.7.2).

anom,1 + anom,2 t
cnom turi bti maesnioji i reikmi: t / 5 arba 3 mm

4.6 paveikslas. Tjini sudurtini virintini sili efektyvusis visikas virinimas

Originale yra klaida. Turi bti (r. 4.6 paveiksl).

46 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4.8

Skaiiuotin kniedini virintini sili laikomoji galia

(1) Skaiiuotin kniedins virintins sils (r. 4.3.3) laikomoji galia Fw,Rd turi bti nustatoma taip:

Fw,Rd = fvw,d Aw;

(4.5)

ia:

fvw.d skaiiuotinis virintins sils kerpamasis stipris, nurodytas 4.5.3.3(3);

Aw

4.9

skaiiuotinis sils skerspjvio plotas, kuris turi bti laikomas lygiu skyls skerspjvio plotui.

Jg pasiskirstymas

(1) Jg pasiskirstymas virintinje jungtyje gali bti apskaiiuojamas darant prielaid, kad tamprioji arba
plastin elgsena atitinka 2.4 arba 2.5 nuostatas.
(2) Priimtina daryti supaprastinto apkrovos pasiskirstymo virintinse silse prielaid.
(3) Tikrinant virintins sils laikomj gali nereikia traukti liekamj tempi ir su jgos perdavimu
nesusijusi tempi. Tai konkreiai taikoma su virintins sils aimi lygiagretiems normaliniams tempiams.
(4) Virintiniai mazgai turi bti suprojektuoti reikiamos deformavimosi gebos. Taiau ji neturi priklausyti nuo
virintini sili tsumo.
(5) Mazguose, kuriuose gali susiformuoti plastiniai lankstai, virintins sils turi bti projektuojamos taip, kad
turt bent ne maesn kaip silpniausiosios i prijungtj dali skaiiuotin laikomj gali.
(6) Kituose mazguose, kuriuose dl per didels deformacijos galimybs btina mazg sukimosi deformacijos
geba, virintins sils turi bti pakankamai stiprios, kad nenutrkt, kol gretimas pagrindinis metalas
pasiekia bendrj takumo rib.
(7) Jei skaiiuotin trkiosios virintins sils laikomoji galia yra nustatoma taikant bendrj ilg Atot, sils
vienetinio ilgio kerpamoji jga Fw,Ed turi bti dauginama i koeficiento (e + A) / A, r. 4.7 paveiksl.

4.7 paveikslas. Jgos trkiosiose virintinse silse skaiiavimas

4.10

Jungtys su nestandintomis juostomis

(1) Kai skersin ploktel (arba sijos juosta) yra privirinama prie dvitjo, H formos ar kitokio profiliuoio
nestandintos juostos (r. 4.8 paveiksl) ir jei laikomasi 4.10(3) slyg, statmenai nestandintai juostai veikianti
jga neturi bti didesn u joki i i skaiiuotini laikomj gali:

dvitjo arba H formos profiliuoio atraminio elemento sienels laikomosios galios, nurodytos atitinkamai
6.2.6.2 arba 6.2.6.3;

RHS elemento skersins ploktels laikomosios galios, nurodytos 7.13 lentelje;

47 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

atramins juostos laikomosios galios, apskaiiuojamos taikant 6.2.6.4.3(1) pateikiam (6.20) formul ir
darant prielaid, kad veikianti jga yra sutelkta juostos efektyviajame plotyje beff, nurodytame atitinkamai
4.10(2) arba 4.10(4).

4.8 paveikslas. Nestandinto tjinio mazgo efektyvusis plotis

(2) Nestandinto dvitjo arba H formos profiliuoio efektyvusis plotis beff turi bti apskaiiuojamas taip:

beff = t w + 2 s + 7 k t f ;

(4.6a)

k = (tf / tp ) ( f y,f / f y,p ) , bet k 1;

(4.6b)

ia:

fy,f dvitjo arba H formos profiliuoio juostos stipris pagal takumo rib;
fy,p prie dvitjo arba H formos profiliuoio privirintos ploktels stipris pagal takumo rib.
Dydis s turi bti nustatomas taip:

valcuoto dvitjo arba H formos profiliuoio

s = r;

virintinio dvitjo arba H formos profiliuoio

s=

(4.6c)

2a

(4.6d)

(3) Nestandinta dvitjo arba H formos profiliuoio juosta turi atitikti i slyg:
beff (fy,p / fu,p)bp;

(4.7)

ia:
fu,p prie dvitjo arba H formos profiliuoio privirintos ploktels stiprio riba;
bp prie dvitjo arba H formos profiliuoio privirintos ploktels plotis.
Prieingu atveju mazgas turi bti standinamas.
(4) Kitoki profiliuoi, pvz., dini ar lovini profiliuoi, prie kuri prijungtos ploktels plotis yra panaus
juostos plot, efektyvusis plotis beff turi bti apskaiiuojamas taip:
beff = 2 tw + 5 tf,
PASTABA

bet

beff 2 tw + 5 k tf.

Dl tuiaviduri profiliuoi r. 7.13 lentel.

(4.8)

48 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(5) Net jei beff bp, ploktel prie juostos jungianios virintins sils turi bti suprojektuotos, kad perduot
skaiiuotin ploktels laikomj gali bP tP fy,P / M0, darant tolygaus tempi pasiskirstymo prielaid.

4.11

Ilgieji mazgai

(1) Mazg su ulaida kertins virintins sils skaiiuotin laikomoji galia turi bti sumainama padauginant
j i pataisos koeficiento Lw, taip vertinant netolygaus tempi pasiskirstymo iilgai sils tak.
(2) 4.11 nuostatos negalioja, kai tempi pasiskirstymas iilgai virintins sils atitinka tempi pasiskirstym
gretimame pagrindiniame metale, pvz., kai sil jungia sudtinio skerspjvio sijos juost ir sienel.
(3) Ilgesni kaip 150a mazg su ulaida pataisos koeficientas Lw turi bti prilyginamas Lw.1,
apskaiiuojamam taip:
Lw.1 = 1,2 0,2Lj / (150a), bet

Lw.1 1,0;

(4.9)

ia Lj yra bendras ulaidos ilgis jgos perdavimo kryptimi.

(4) Ploktini element skersines sstandas jungiani ilgesni kaip 1,7 m kertini virintini sili pataisos
koeficientas Lw gali bti prilyginamas Lw.2, apskaiiuojamam taip:
Lw.2 = 1,1 Lw / 17,

bet Lw.2 1,0 ir Lw.2 0,6,

(4.10)

ia Lw yra virintins sils ilgis metrais.

4.12

Ekscentrins apkrovos veikiamos paviens kertins arba vienpuss i dalies

virintos sudurtins virintins sils

(1) Vietinio ekscentriciteto turi bti vengiama, jei tik manoma.

(2) vietin ekscentricitet (jgos, kuriai turi bti prieinamasi, veikimo linijos atvilgiu) turi bti atsivelgiama
iais atvejais:

kai aplink iilgin virintins sils a perduodamas lenkiamasis momentas sukelia tempim virintins
sils aknyje (r. 4.9 paveikslo a));

kai statmenai iilginei virintins sils aiai perduodama tempiamoji jga sukelia lenkiamj moment,
dl kurio sils aknyje atsiranda tempiamoji jga (r. 4.9 paveikslo b)).

(3) vietin ekscentricitet nebtina atsivelgti, jei virintin sil yra aplink vis statybinio tuiavidurio
skerspjvio elemento perimetr einani sili grups dalis.

a)

lenkiamasis momentas sukelia tempim

virintins sils aknyje

(b) tempiamoji jga sukelia tempim virintins sils

aknyje

4.9 paveikslas. Paviens kertins arba vienpuss i dalies virintos sudurtins

virintins sils

49 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

4.13

Viena lentyna jungiami kampuoiai

(1) Naudojant viena lentyna jungiamus kampuoius, gali bti atsivelgiama virintini galini jungi su
ulaida mazg ekscentricitet taikant efektyvj skerspjvio plot ir laikant, kad element veikia ekscentrin
apkrova.
(2) Lygiaonio kampuoio arba plaija lentyna prijungto nelygiaonio kampuoio efektyvusis skerspjvio
plotas gali bti laikomas lygiu bendrajam skerspjvio plotui.
(3) Nustatant skaiiuotin skerspjvio laikomj gali, turi bti laikoma, kad nelygiaonio kampuoio,
prijungto maja lentyna, efektyvusis skerspjvio plotas atitinka lygiaverio lygiaonio kampuoio, kurio
lentyna yra maosios lentynos ploio, grynj skerspjvio plot, r. EN 1993-1-1. Taiau nustatant
skaiiuotin gniudomo elemento klumpamj gali (r. EN 1993-1-1) turi bti taikomas tikrasis bendrasis
skerspjvio plotas.

4.14

Suvirinimas altai formuotose zonose

(1) Suvirinimas gali bti atliekamas ne didesniu kaip 5 t atstumu bet kuri pus nuo altai formuotos zonos
(r. 4.2 lentel), jei laikomasi vienos i i slyg:

altai formuotos zonos po altojo formavimo, bet prie suvirinim, yra normalizuojamos;

santykis r / t atitinka susijusi reikm, pateikiam 4.2 lentelje.

4.2 lentel. altai formuot zon ir gretimo metalo suvirinimo slygos

Didiausiasis storis (mm)
r/t

25
10
3,0
2,0
1,5
1,0

altojo formavimo
deformacija (%)

2
5
14
20
25
33

Daniausiai:
vyrauja statins
apkrovos

vyrauja
varginamosios
apkrovos

Aliuminiu oksidintas
ramaus stingimo
plienas
(Al 0,02 %)

bet koks
bet koks
24
12
8
4

bet koks
16
12
10
8
4

bet koks
bet koks
24
12
10
6

50 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Analiz, klasifikavimas ir modeliavimas

5.1

Visumin analiz

5.1.1

Bendrieji dalykai

(1) mazg elgsenos tak r pasiskirstymui konstrukcijoje ir visoms konstrukcijos deformacijoms

paprastai turi bti atsivelgiama, taiau jeigu taka yra gana maa, jos galima nepaisyti.
(2) Nustatant, ar reikia atsivelgti mazg elgsenos tak, galima skirti tris supaprastintuosius mazg
modelius:

paprastj, laikant, kad mazgas neperduoda lenkiamj moment;

vientisj, laikant, kad mazgo elgsena gali neturti poveikio analizei;

pusiau vientis, kai mazgo elgsen atliekant analiz turi bti atsivelgiama.

(3) Atitinkamas mazgo modelio tipas turi bti nustatomas pagal 5.1 lentel, atsivelgiant mazgo klasifikacij
ir pasirinkt analizs metod.
(4) Atliekant analiz naudojama skaiiuotin mazgo momento ir pasisukimo charakteristika gali bti
supaprastinama pritaikant atitinkam kreiv, skaitant tiesin aproksimacij (pvz., dvities arba trities), su
slyga, kad visa aproksimuota kreiv yra emiau skaiiuotins momento ir pasisukimo charakteristikos.

5.1 lentel. Mazgo modelio tipas

Visumins
analizs metodas
Pagal tamprj
model
Pagal standj
plastikj model

Mazgo klasifikacija
Tariamai lankstinis

Standusis

Pusiau standus

Tariamai lankstinis

Viso stiprumo

Dalinio stiprumo

Pagal tamprj
plastikj model

Tariamai lankstinis

Standusis ir viso
stiprumo

Pusiau standus ir dalinio stiprumo

Pusiau standus ir viso stiprumo
Standusis ir dalinio stiprumo

Mazgo modelio
tipas

Paprastasis

Vientisasis

Pusiau vientisas

5.1.2

Visumin analiz pagal tamprj model

(1) Mazgai turi bti klasifikuojami pagal savo sukamj stand (r. 5.2.2).
(2) Mazg stipris turi bti pakankamas, kad perduot mazguose veikianias jgas ir momentus, kurie
nustatomi analize.
(3) Atliekant pusiau standaus mazgo analiz paprastai naudojamas sukamasis standis Sj, atitinkantis
lenkiamj moment Mj,Ed. Jei Mj,Ed nevirija 2/3 Mj,Rd, atliekant visumin analiz gali bti naudojamas
pradinis sukamasis standis Sj,ini (r. 5.1 paveikslo a)).
(4) Atliekant supaprastinim 5.1.2(3), analizje gali bti taikomas sukamasis standis Sj,ini / , atitinkantis visas
momento Mj,Ed reikmes, kaip pavaizduota 5.1 paveikslo b), kur yra patikslinamasis standio koeficientas i
5.2 lentels.
(5) H formos ar dvitjus profiliuoius jungiani mazg Sj yra pateikiamas 6.3.1.

51 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
Mj

Mj
Mj,Rd

Mj,Rd

Mj,Ed

2/3 Mj,Rd
Mj,Ed

Sj,ini

Sj,ini /

a) Mj,Ed 2/3 Mj,Rd

b) Mj,Ed Mj,Rd

5.1 paveikslas. Sukamasis standis, taikytinas atliekant visumin analiz pagal

tamprj model

5.2 lentel. Patikslinamasis standio koeficientas

Jungties tipas
Virintin
Vartais jungiamos
galins ploktels
Vartais jungiamo
jungiamojo
kampuoio
Pdos plokt
5.1.3

Sijos su kolona
mazgai

Kit tip mazgai (sij

mazgai, sij sandros,
kolon pdos

3,5

Visumin analiz pagal standj plastikj model

(1) Mazgai turi bti klasifikuojami pagal j stipr, r. 5.2.3.

(2) H formos arba dvitjus profiliuoius jungiani mazg Mj,Rd yra nurodytas 6.2.
(3) Tuiavidurius profiliuoius jungiantiems mazgams gali bti taikomas 7 skyriuje pateiktas metodas.
(4) Mazgo sukamoji geba turi bti pakankama, kad ilaikyt analize nustatom sukimsi.
(5) H formos arba dvitjus profiliuoius jungiani mazg sukamoji geba turi bti patikrinama pagal 6.4.
5.1.4

Visumin analiz pagal tamprj plastikj model

(1) Mazgai turi bti klasifikuojami pagal stand (r. 5.2.2) ir stipr (r. 5.2.3).
(2) H formos arba dvitjus profiliuoius jungiani mazg Mj,Rd yra nurodytas 6.2, Sj 6.3.1, o Cd 6.4.
(3) Tuiavidurius profiliuoius jungiantiems mazgams gali bti naudojamas 7 skyriuje pateiktas metodas.
(4) Nustatant vidini jg ir moment pasiskirstym turi bti naudojama mazg momento ir pasisukimo
charakteristika.
(5) Atliekant supaprastinim gali bti pasiremiama 5.2 paveiksle pavaizduota dvitiese momento ir pasisukimo
charakteristika. Patikslinamasis standio koeficientas turi bti imamas i 5.2 lentels.

52 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

5.2 paveikslas. Supaprastintoji skaiiuotin dvities momento ir pasisukimo

charakteristika
5.1.5

Santvar visumin analiz

(1) 5.1.5 pateikiamos nuostatos galioja tik konstrukcijoms, kuri mazgai yra patikrinami pagal 7 skyri.
(2) Aini jg pasiskirstymas santvaroje gali bti nustatomas darant prielaid, kad elementai yra sujungti
lankstiniais mazgais (taip pat r. 2.7).
(3) Tiek projektuojant elementus, tiek projektuojant mazgus, galima neatsivelgti antrinius momentus,
susidariusius dl mazg sukamojo standio, jei yra laikomasi abiej i slyg:

mazgo geometrija atitinka 7.1, 7.8, 7.9 arba 7.20 lentelje nustatytas tinkamumo ribas;

elemento geometrinio ilgio ir aukio santvaros ploktumoje santykis yra ne maesnis u atitinkam
maiausij reikm. Pastat konstrukcijas atitinkanti maiausioji reikm gali bti 6. Kitose EN 1993
dalyse gali bti taikomos didesns reikms.

(4) tarp santvaros ploki veikiani skersini apkrov (ploktumoje arba i ploktumos) sukeliamus
momentus turi bti atsivelgiama projektuojant elementus, kuriuos tos apkrovos veikia. Turi bti laikomasi
5.1.5(3) slyg:

tinklelio elementai gali bti laikomi lankstais, kurie sujungti su juostomis, todl juost elementus
veikiani skersini apkrov sukeliami momentai neturi bti paskirstomi tinklelio elementus ir
atvirkiai;

juostos gali bti laikomos nekarpytosiomis sijomis su paprastosiomis atramomis santvar mazguose.

(5) Dl ekscentriciteto atsirandani moment galima nepaisyti projektuojant tempiamus juost elementus ir
tinklelio elementus. J taip pat galima nepaisyti projektuojant jungtis, jei ekscentricitetas nevirija i rib:

0,55 d0 e 0,25 d0;

(5.1a)

0,55 h0 e 0,25 h0;

(5.1b)

ia:
e 5.3 paveiksle nurodytas ekscentricitetas;
d0 juostos skersmuo;
h0 juostos auktis santvaros ploktumoje.
(6) Jei ekscentricitetas atitinka 5.1.5(5) nurodytas ribas, dl ekscentriciteto atsirandanius momentus turi
bti atsivelgiama projektuojant gniudomus juost elementus. iuo atveju dl ekscentriciteto atsirandantys
momentai turi pasiskirstyti tarp gniudom juostos element i abiej mazgo pusi pagal j santykinius
standio koeficientus I / L (L elemento geometrinis ilgis, imatuotas tarp santvaros mazg ai centr).

53 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(7) Jei ekscentricitetas virija 5.1.5(5) nurodytas ribas, projektuojant mazgus ir gniudomus juost elementus
turi bti atsivelgiama dl ekscentriciteto atsirandanius momentus. iuo atveju dl ekscentriciteto
atsirandantys momentai turi pasiskirstyti tarp vis mazge sujungt element pagal j santykinius standio
koeficientus I / L.
(8) Projektuojant juost turi bti atsivelgiama dl moment juostoje kylanius tempius, taip pat juos turi
bti atsivelgiama nustatant koeficientus km, kn ir kp, vartojamus projektuojant mazgus (r. 7.27.5 lenteles,
7.10 lentel ir 7.127.14 lenteles).
(9) Atvejai, kuriais turi bti atsivelgiama momentus, pateikiami 5.3 lentelje.

arba d0

arba d0

arba d0

5.3 paveikslas. Mazg ekscentricitetas

5.3 lentel. Atsivelgimas lenkiamuosius momentus

Komponento tipas
Gniudomoji juosta
Tempiamoji juosta
Tinklelio elementas

Antrin taka
Ne, jei laikomasi 5.1.5(3)
slyg

Lenkiamojo momento prieastis

Skersin apkrova

Taip

Mazgas

5.2

Mazg klasifikavimas

5.2.1

Bendrieji dalykai

Ekscentricitetas

Taip
Ne
Ne
Ne, jei laikomasi 5.1.5(5)
slyg

(1) Vis mazg detals turi atitikti prielaidas, padarytas taikant atitinkam projektavimo metod, ir neturi
daryti takos jokiai kitai konstrukcijos daliai.
(2) Mazgai gali bti klasifikuojami pagal j stand (r. 5.2.2) ir stipr (r. 5.2.3).
PASTABA
Nacionaliniame priede, be pateiktosios 5.2.2.1(2), gali bti pateikiama papildomos informacijos apie
mazg klasifikavim pagal stand ir stipr.

54 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
5.2.2

Klasifikavimas pagal stand

5.2.2.1

Bendrieji dalykai

(1) Mazgas pagal savo sukamj stand gali bti klasifikuojamas kaip standusis, tariamai lankstinis arba
pusiau standus lyginant jo pradin sukamj stand Sj,ini su 5.2.2.5 pateikiamomis klasifikacijos ribomis.
PASTABA
H formos ir dvitjus profiliuoius jungiani mazg Sj,ini nustatymo taisykls yra pateikiamos 6.3.1.
Tuiavidurius profiliuoius jungiani mazg Sj,ini nustatymo taisykls iame standarte nepateikiamos.

(2) Mazgas gali bti klasifikuojamas pagal eksperiment rezultatus, ankstesni panai atvej tinkam
eksploatacini savybi patirt arba bandym rezultatais grindiamus skaiiavimus.
5.2.2.2

Tariamai lankstiniai mazgai

(1) Tariamai lankstinis mazgas turi galti perduoti vidines jgas nesukeldamas reikming moment, kurie
galt paveikti elementus ar vis konstrukcij.
(2) Tariamai lankstinis mazgas turi galti ilaikyti skaiiuotini apkrov sukelt sukimsi.
5.2.2.3

Standieji mazgai

(1) Gali bti laikoma, kad standiesiems priskiriami mazgai turi pakankam sukamj stand, kad bt galima
taikyti visiku nekarpytumu pagrst analiz.
5.2.2.4

Pusiau stands mazgai

(1) Mazgas, kuris neatitinka standiojo mazgo arba tariamai lankstinio mazgo kriterij, turi bti
klasifikuojamas kaip pusiau standus mazgas.
PASTABA
Pusiau stands mazgai tarp element sukuria numatomo laipsnio sveik, pagrst skaiiuotine mazg
momento ir pasisukimo charakteristika.

(2) Pusiau stands mazgai turi galti perduoti vidaus jgas ir momentus.
5.2.2.5

Rib klasifikacija

(1) Mazg, iskyrus kolon pdas, rib klasifikacija yra pateikiama 5.2.2.1(1) ir 5.4 paveiksle.

55 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1 zona: standusis, jei Sj,ini kb E Ib / Lb;

ia:
kb = 8

rmuose, kuri ryi sistema sumaina

horizontalj poslink ne maiau kaip 80 %;

kb = 25 kituose rmuose, jei kiekviename aukte

Kb / Kc 0,1*).
2 zona: pusiau standus
Visi 2 zonos mazgai turi bti klasifikuojami kaip
pusiau stands. 1 ir 3 zon mazgai taip pat gali
bti priskiriami pusiau standiesiems.

3 zona: tariamai lankstinis, jei Sj,ini 0,5 E Ib / Lb

*)

Rm, kuri Kb / Kc < 0,1, mazgai

priskiriami pusiau standiesiems.

turi

bti

Paaikinimas:

Kb
Kc
Ib
Ic
Lb
Lc

vidutin vis sij, esani to aukto viruje, Ib / Lb reikm;

vidutin vis kolon, esani tame aukte, Ic / Lc reikm;
sijos inercijos momentas;
kolonos inercijos momentas;
sijos tarpatramis (atstumas tarp kolon centr);
aukto kolonos auktis.

5.4 paveikslas. Mazg klasifikacija pagal stand

(2) Kolon pdos gali bti priskiriamos standiosioms, jei laikomasi i slyg:

rmuose, kuri ryi sistema sumaina horizontalj poslink ne maiau kaip 80 % ir kuriuose galima
nepaisyti deformacijos takos:

0 0,5;

(5.2a)

jei

jei 0,5 < 0 < 3,93 ir Sj,ini 7 (2 0 1) E Ic / Lc;

(5.2b)

jei 0 3,93 ir Sj,ini 48 E Ic / Lc;

(5.2c)

kitais atvejais, jei Sj,ini 30 E Ic / Lc.

ia:

kolonos, kurios abu galai laikomi lankstiniais, liaunis;

Ic, Lc nurodyti 5.4 paveiksle.

(5.2d)

56 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
5.2.3

Klasifikavimas pagal stiprum

5.2.3.1

Bendrieji dalykai

(1) Mazgas gali bti klasifikuojamas kaip viso stiprumo, tariamai lankstinis ar dalinio stiprumo, lyginant jo
skaiiuotin lenkiamj gali Mj,Rd su jo jungiam element skaiiuotinmis lenkiamosiomis galiomis.
Klasifikuojant mazgus skaiiuotin elemento laikomoji galia turi bti laikoma lygia greta mazgo esanio
elemento galiai.
5.2.3.2

Tariamai lankstiniai mazgai

(1) Tariamai lankstinis mazgas turi galti perduoti vidines jgas, nesukeldamas reikming moment, kurie
galt paveikti elementus ar vis konstrukcij.
(2) Tariamai lankstinis mazgas turi galti ilaikyti skaiiuotini apkrov sukeliam sukimsi.
(3) Mazgas gali bti priskiriamas tariamai lankstiniam, jei jo skaiiuotin lenkiamoji galia Mj,Rd yra ne didesn
nei 0,25 viso stiprumo mazgo skaiiuotins lenkiamosios galios, o sukamoji geba taip pat yra pakankama.
5.2.3.3

Viso stiprumo mazgai

(1) Skaiiuotin viso stiprumo mazgo laikomoji galia turi bti ne maesn u prijungtj element gali.
(2) Jei mazgas atitinka 5.5 paveikslo kriterijus, jis gali bti priskiriamas viso stiprumo mazgui.
Mj,Rd Mb,p,Rd
a) kolonos viruje

Mj,Rd

arba
Mj,Rd Mc,p,Rd
Mj,Rd Mb,p,Rd

b) kolonos atkarpoje

Mj,Rd

arba
Mj,Rd 2 Mc,p,Rd

Paaikinimas:
Mb,p,Rd skaiiuotin sijos plastin lenkiamoji galia;
Mc,p,Rd skaiiuotin kolonos plastin lenkiamoji galia.

5.5 paveikslas. Viso stiprumo mazgai

5.2.3.4

Dalinio stiprumo mazgai

(1) Mazgas, kuris neatitinka viso stiprumo mazgo arba tariamai lankstinio mazgo kriterij, turi bti
priskiriamas dalinio stiprumo mazgui.

5.3

Sijos su kolona mazg modeliavimas

(1) Modeliuojant mazgo deformavimosi elgsen reikia atsivelgti sienels ploktels lyties deformacij ir
jungi pasisukimo deformacij.
(2) Mazg konfigracijos turi bti suprojektuotos, kad ilaikyt vidinius lenkiamuosius momentus Mb1,Ed bei
Mb2,Ed, aines jgas Nb1,Ed bei Nb2,Ed ir lyjamsias jgas Vb1,Ed bei Vb2,Ed, kuriomis mazgus veikia prijungtieji
elementai, r. 5.6 paveiksl.
(3) Sienels ploktelje susidaranti lyjamoji jga Vwp,Ed turi bti apskaiiuojama taip:

57 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Vwp,Ed = (Mb1,Ed Mb2,Ed) / z (Vc1,Ed Vc2,Ed) / 2;

(5.3)

ia z yra petys, r. 6.2.7.

(4) Norint sumodeliuoti mazg taip, kad jis kuo tiksliau atkartot numatom elgsen, lyties veikiama
sienels ploktel ir kiekviena i jungi turi bti modeliuojamos atskirai, atsivelgiant elementuose
veikianius vidinius momentus bei jgas, kurie veikia ties sienels ploktels pakraiu (r. 5.6 paveikslo a) ir
5.7 paveiksl).
(5) Taikant supaprastinim 5.3(4) bdui, vienpusio mazgo konfigracija gali bti modeliuojama kaip pavienis
mazgas, o dvipusio mazgo konfigracija kaip du atskiri, bet tarpusavyje susij mazgai po vien i abiej
pusi. Dl to dvipusio sijos su kolona mazgo konfigracija turi dvi momento ir pasisukimo charakteristikas:
vien deiniajam mazgui, o kit kairiajam.
(6) Dvipusiame sijos su kolona mazge kiekvienas mazgas turi bti modeliuojamas kaip atskira sukamoji
spyruokl, kaip pavaizduota 5.8 paveiksle, kur kiekviena spyruokl turi momento ir sukimosi charakteristik,
pagal kuri vertinama lyties veikiamos sienels ploktels elgsena ir atitinkam jungi taka.
(7) Nustatant kiekvieno i mazg skaiiuotin lenkiamj gali ir sukamj stand, galima lyties veikiamos
sienels ploktels taka turi bti vertinama pagal transformacijos parametrus 1 ir 2:

1 deiniojo mazgo transformacijos parametro reikm;

2 kairiojo mazgo transformacijos parametro reikm.

PASTABA
Transformacijos parametrai 1 ir 2 yra tiesiogiai taikomi 6.2.7.2(7) ir 6.3.2(1). Jie taip pat taikomi
6.2.6.2(1) ir 6.2.6.3(4) kartu su 6.3 lentele lyties pataisos koeficientui nustatyti.

(8) Apytiksles 1 ir 2 reikmes, paremtas sij moment Mb1,Ed ir Mb2,Ed ties sienels ploktels pakraiu
reikmmis (r. 5.6 paveikslo a)), galima gauti i 5.4 lentels.

a) reikms ties sienels ploktels pakraiu

b) reikms ties element vidurio linij sankirta

Parodytos jg ir moment kryptys laikomos teigiamomis, taikant (5.3) ir (5.4) lygtis.

5.6 paveikslas. Mazg veikianios jgos ir momentai

58 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

N b2,Ed

Vb2,Ed

Vb1,Ed

M b2,Ed

a) lyjamosios jgos sienels ploktelje

N b1,Ed
Mb1,Ed

b) jungtys ir sijose veikianios jgos bei momentai

5.7 paveikslas. Sienels ploktel ties jungtimis veikianios jgos ir momentai

Vienpusio mazgo konfigracija

x x

Dvipusio mazgo konfigracija

1 mazgas;
2 2-asis mazgas (kairysis);
3 1-asis mazgas (deinysis).

5.8 paveikslas. Mazgo modeliavimas

(9) Kaip alternatyva 5.3(8), tikslesns 1 ir 2 reikms, paremtos sij moment Mj,b1,Ed ir Mj,b2,Ed reikmmis
ties element vidurio linij sankirta, gali bti nustatomos pagal 5.6 paveikslo b) pavaizduot supaprastint
model taip:
1 = 1 M j,b2,Ed / M j,b1,Ed 2;

(5.4a)

2 = 1 M j,b1,Ed / M j,b2,Ed 2;

(5.4b)

ia:
Mj,b1,Ed lenkiamasis momentas ties sankirta i deiniosios puss sijos;
Mj,b2,Ed lenkiamasis momentas ties sankirta i kairiosios puss sijos.
(10) Jei yra nestandinto dvipusio sijos su kolona mazgo konfigracija, kurioje abiej sij auktis yra
nevienodas, nustatant skaiiuotin lenkiamj gali turi bti atsivelgiama tikrj lyjamj tempi
pasiskirstym kolonos sienels ploktelje.

59 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

5.4 lentel. Apytiksl transformacijos parametro reikm

Mazgo konfigracijos tipas

iuo atveju reikm yra tiksli reikm, o ne aproksimacija.

Poveikis

reikm

Mb1,Ed

Mb1,Ed = Mb2,Ed
Mb1,Ed / Mb2,Ed > 0
Mb1,Ed / Mb2,Ed < 0

= 0 *)
1
2

Mb1,Ed + Mb2,Ed = 0

60 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

H formos arba dvitjus profiliuoius jungiantys konstrukciniai mazgai

6.1

Bendrieji dalykai

6.1.1

Pagrindai

(1) iame skyriuje pateikiami projektavimo metodai bet kokio tipo rm mazg konstrukcinms savybms
nustatyti. Kad bt galima taikyti iuos metodus, mazgas turi bti sumodeliuotas kaip pagrindini
komponent sranka (r. 1.4(1)).
(2) iame standarte taikomi pagrindiniai komponentai yra nurodyti 6.1 lentelje, o j savybs turi bti
nustatomos pagal io standarto nuostatas. Gali bti taikomi ir kiti pagrindiniai komponentai, jei j savybs yra
pagrstos bandymais arba bandymais paremtais analizs ar skaitmeniniais metodais, r. EN 1990.
PASTABA
iame standarte pateikiami mazg pagrindini komponent projektavimo metodai yra bendrosios
paskirties ir gali bti taikomi panaiems kit mazg konfigracij komponentams. Specialieji projektavimo metodai,
pateikiami skaiiuotinei mazgo lenkiamajai galiai, sukamajam standiui ir sukamajai gebai nustatyti, yra pagrsti
numanomu vidini jg pasiskirstymu 1.2 paveiksle pavaizduotose mazg konfigracijose. Kai mazg konfigracijos yra
kitokios, projektavimo metodai skaiiuotinei mazgo lenkiamajai galiai, sukamajam standiui ir sukamajai gebai nustatyti
turi bti grindiami atitinkamomis vidini jg pasiskirstymo prielaidomis.

6.1.2

Konstrukcins savybs

6.1.2.1

Skaiiuotin momento ir pasisukimo charakteristika

(1) Mazgas gali bti pateikiamas kaip sukamoji spyruokl, jungianti prijungtj element vidurio linijas
sankirtos take, kaip pavaizduota 6.1 paveikslo a) ir b) vienpusio sijos su kolona mazgo konfigracijoje.
Spyruokls savybs gali bti ireikiamos skaiiuotine momento ir pasisukimo charakteristika, kuri apibdina
mazg veikianio lenkiamojo momento Mj,Ed ir atitinkamo prijungtj element tarpusavio poskio kampo Ed
sry. Paprastai skaiiuotin momento ir pasisukimo charakteristika yra netiesin, kaip pavaizduota
6.1 paveikslo c).
(2) Skaiiuotin momento ir pasisukimo charakteristika (r. 6.1 paveikslo c)) turi apibrti ias tris
pagrindines konstrukcijos savybes:

lenkiamj gali;

sukamj stand;

sukamj geb.
PASTABA
Tam tikrais atvejais tikroji mazgo momento ir sukimosi elgsena aprpia tam tikr sukimsi dl toki
poveiki kaip varto poslinkis, suleidinio netikslumai ir kai projektuojamos kolon pdos pamato ir grunto sveika. Dl
to gali vykti nemaas pradinis lankstinis pasisukimas, kur gali prireikti traukti momento ir sukimosi charakteristik.

(3) Sijos su kolona mazgo momento ir pasisukimo charakteristika turi atitikti konstrukcijos visumins analizs
prielaidas ir element projektavimo prielaidas, r. EN 1993-1-1.
(4) Skaiiuotin dvitj ir H formos profiliuoi mazg ir kolon pd momento ir sukimosi charakteristika,
nustatyta pagal 6.3.1(4), gali bti laikoma atitinkania 5.1.1(4) reikalavimus, o supaprastinta ji taikoma
visuminje analizje.
6.1.2.2

Skaiiuotin lenkiamoji galia

(1) Skaiiuotin lenkiamoji galia Mj,Rd, kuri yra lygi didiausiajam skaiiuotins momento ir pasisukimo
charakteristikos momentui (r. 6.1 paveikslo c)), turi bti tokia, kokia nurodyta 6.1.3(4).

61 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
6.1.2.3

Sukamasis standis

(1) Sukamasis standis Sj, kuris yra kirstinis standis, kaip nurodyta 6.1 paveikslo c), turi bti toks, koks
pateikiamas 6.1.3(4). Skaiiuotinei momento ir sukimosi charakteristikai is Sj apibdinimas tinka iki
pasisukimo kampo Xd, kuriam esant Mj,Ed pirmsyk pasiekia Mj,Rd, taiau ne didesniems pasisukimo
kampams, r. 6.1 paveikslo c). Pradinis sukamasis standis Sj,ini, kuris yra skaiiuotins momento ir sukimosi
charakteristikos tampriojo intervalo nuolydis, turi bti toks, koks nurodytas 6.1.3(4).
6.1.2.4

Sukamoji geba

(1) Skaiiuotin mazgo sukamoji geba Cd, kuri lygi didiausiajam pasisukimo kampui pagal skaiiuotin
momento ir sukimosi charakteristik (r. 6.1 paveikslo c)), turi bti tokia, kokia nurodyta 6.1.3(4).
Mj
S j,ini
M j,Rd
M j,Ed

90

Ed

M j,Ed

Sj

Ed

Xd

Cd

1 Sj riba
a) mazgas

b) modelis

c) skaiiuotin momento ir pasisukimo

charakteristika

6.1 paveikslas. Skaiiuotin mazgo momento ir pasisukimo charakteristika

6.1.3

Pagrindiniai mazgo komponentai

(1) Skaiiuotin mazgo momento ir pasisukimo charakteristika turi priklausyti nuo jo pagrindini komponent
savybi, kurios turi bti tokios, kokios nurodytos 6.1.3(2).
(2) Pagrindiniai mazgo komponentai turi atitikti nurodytus 6.1 lentelje, kurioje pateikiamos taikymo taisykls,
kuriomis turi bti vadovaujamasi vertinant komponent konstrukcines savybes.
(3) Tam tikri mazgo komponentai gali bti sustiprinti. Isamesn informacija apie skirtingus sustiprinimo
metodus pateikiama 6.2.4.3 ir 6.2.6.
(4) Pagrindini mazgo komponent savybi ir mazgo konstrukcini savybi sryis turi bti toks, koks
nurodytas tolesnse teksto dalyse:

lenkiamosios galios 6.2.7 ir 6.2.8;

sukamojo standio 6.3.1;

sukamosios gebos 6.4.

62 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.1 lentel. Pagrindiniai mazgo komponentai

Taikymo taisykli nuoroda
Skaiiuotin
Standio
Sukamoji
lenkiamoji galia
koeficientas
geba

Komponentas
VEd

lyties veikiama
kolonos sienels
ploktel

6.2.6.1

6.3.2

6.4.2 ir 6.4.3

6.2.6.2

6.3.2

6.4.2 ir 6.4.3

6.2.6.3

6.3.2

6.4.2 ir 6.4.3

6.2.6.4

6.3.2

6.4.2 ir 6.4.3

6.2.6.5

6.3.2

6.4.2

6.2.6.6

6.3.2

6.4.2

6.2.6.7

6.3.2

*)

VEd

Skersinio gniudymo
veikiama kolonos
sienels ploktel
Fc,Ed
Ft,Ed

Skersinio tempimo
veikiama kolonos
sienels ploktel

Ft,Ed

Lenkimo veikiama
kolonos juosta

Ft,Ed

*)

Lenkimo veikiama
galin ploktel

Lenkimo veikiamas
jungiamasis
kampuotis

Gniudymo
veikiamos sijos ar
kolonos juosta ir
sienel

Ft,Ed

Fc,Ed

Apie i dal informacijos neturima.

63 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.1 lentel (tsinys)

Taikymo taisykli nuoroda
Skaiiuotin
Standio
Sukamoji
lenkiamoji galia
koeficientas
geba

Komponentas

Tempimo veikiama
sijos sienel

Ft,Ed

6.2.6.8

Ft,Ed

Ft,Ed

Tempimo arba
gniudymo veikiama
ploktel
Fc,Ed

10

Tempimo veikiami
vartai

11

Kirpimo veikiami
vartai

12

Glemimo veikiami
vartai (sijos
juostoje, kolonos
juostoje, galinje
ploktelje ar
jungiamajame
kampuotyje)

Fc,Ed

Ft,Ed

6.3.2

*)

6.3.2

*)

Su kolonos juosta:
6.2.6.4;
su galine ploktele:
6.2.6.5;
su jungiamuoju
kampuoiu:
6.2.6.6.

6.3.2

6.4.7

3.6

6.3.2

6.4.2

3.6

6.3.2

*)

kai tempiama:
EN 1993-1-1
kai gniudoma:
EN 1993-1-1

Fv,Ed
Fb,Ed

Fb,Ed

13

Gniudymo
veikiamas betonas,
skaitant skiedin

6.2.6.9

6.3.2

*)

14

Lenkimo, kai yra

gniudymas,
veikiama pdos
plokt

6.2.6.10

6.3.2

*)

15

Lenkimo, kai yra

tempimas, veikiama
pdos plokt

6.2.6.11

6.3.2

*)

16

Tempimo veikiami
inkariniai vartai

6.2.6.12

6.3.2

*)

*)

Apie i dal informacijos neturima.

64 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.1 lentel (pabaiga)

Komponentas

Taikymo taisykli nuoroda

Skaiiuotin
Standio
Sukamoji
lenkiamoji galia
koeficientas
geba

17

Kirpimo veikiami
inkariniai vartai

6.2.2

*)

*)

18

Glemimo veikiami
inkariniai vartai

6.2.2

*)

*)

19

Virintins sils

6.3.2

*)

20

Sija su stormena

6.2.6.7

6.3.2

*)

*) Apie i dal informacijos neturima.

6.2

Skaiiuotin laikomoji galia

6.2.1

Vidins jgos

(1) Dl vidini jg ir moment elemente atsirad tempiai gali bti laikomi neturiniais takos pagrindini
mazgo komponent skaiiuotinei laikomajai galiai, iskyrus 6.2.1(2) ir 6.2.1(3) nurodytus atvejus.
(2) Nustatant gniudymo veikiamos kolonos sienels skaiiuotin laikomj gali, reikia atsivelgti iilginius
tempius kolonoje, r. 6.2.6.2(2).
(3) lyt kolonos sienels ploktelje turi bti atsivelgiama nustatant i pagrindini komponent
skaiiuotin laikomj gali:

skersinio gniudymo veikiamos kolonos sienels, r. 6.2.6.2;

skersinio tempimo veikiamos kolonos sienels, r. 6.2.6.3.

6.2.2

Kerpamosios jgos

(1) Sijos sienel, esani virintinse jungtyse ir vartinse jungtyse su galinmis ploktelmis, jungianios
virintins sils turi bti suprojektuotos, kad perduot kerpamj jg i prijungtosios sijos mazg,
nenaudojant sij juostas jungiani virintini sili.
(2) Kiekvienos vart eils, esanios vartinse jungtyse su galinmis ploktelmis, skaiiuotin kirpimo ir
tempimo kartu laikomoji galia turi bti patikrinama taikant 3.4 lentelje pateikiam kriterij ir atsivelgiant
bendrj varto tempiamj jg, skaitant visas jgas, atsiradusias dl traukiamojo poveikio.
PASTABA
Taikant supaprastinim, vartai, kurie turi ilaikyti tempim, gali bti laikomi turiniais vis savo
tempiamj gali, jei galima rodyti, kad skaiiuotin kerpamoji jga nra didesn u i gali sum:
a) vart, kurie neturi ilaikyti tempimo, bendrosios skaiiuotins kerpamosios galios ir
b) vart, kurie turi ilaikyti ir tempim, (0,41,4) karto bendrosios skaiiuotins kerpamosios galios.

65 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Vartinse jungtyse naudojant juostos jungiamuosius kampuoius galima daryti prielaid, kad sijos
gniudomj juost jungiantis jungiamasis kampuotis perduoda sijos lyjamj jg kolonai, jei:

tarpas g tarp sijos galo ir kolonos paviriaus nra didesnis u jungiamojo kampuoio stor ta;

jga nevirija jungiamojo kampuoio su kolona jungiani vart skaiiuotins kerpamosios galios;

sijos sienel atitinka EN 1993-1-5 6 skyriaus reikalavim.

(4) Skaiiuotin mazgo kerpamoji galia gali bti nustatoma pagal vidini jg pasiskirstym tame mazge ir jo
pagrindini komponent i jg skaiiuotin laikomj gali, r. 6.1 lentel.
(5) Turi bti rodoma, kad pdos ploki, kuriose nra speciali pasiprieinimo lyiai element, toki kaip,
blokini ar strypini lyjamj jungiamj element, skaiiuotin pdos plokts trinties laikomoji galia
(r. 6.2.2(6)) arba, jei vart skyls yra nepadidintos, skaiiuotin inkarini vart kerpamoji galia
(r. 6.2.2(7)) yra pakankama skaiiuotinei kerpamajai galiai perduoti. Skaiiuotin blokini arba strypini
lyjamj jungiamj element glemiamoji galia betono atvilgiu turi bti patikrinama pagal EN 1992.
(6) Skaiiuotin kolonos pdos trinties laikomoji galia Ff,Rd tarp pdos plokts ir skiedinio turi bti nustatoma
taip:
Ff,Rd = Cf,d Nc,Ed;

(6.1)

ia:
Cf,d

trinties tarp pdos plokts ir skiedinio sluoksnio koeficientas. Gali bti vartojamos ios
reikms:
kai naudojamas smlio ir cemento skiedinys: Cf,d = 0,20;
kit tip skiedinio trinties koeficientas Cf,d turi bti nustatomas bandymais pagal EN 1990
D pried;

Nc,Ed skaiiuotin ains gniudomosios jgos kolonoje reikm.

PASTABA

Jei kolon veikia ain tempiamoji jga, Ff,Rd = 0.

(7) Skaiiuotin inkarinio varto kolonos pdos kerpamoji galia Fvb,Rd turi bti prilyginama maesniajai i
F1,vb,Rd ir F2,vb,Rd reikmi, kur:

F1,vb,Rd skaiiuotin inkarinio varto kerpamoji galia, r. 3.6.1;

F2,vb,Rd =

b fub As
;
Mb

(6.2)

ia:
b = 0,44 0,0003 fyb;
fyb inkarinio varto stipris pagal takumo rib; 235 N/mm2 fyb 640 N/mm2.
(8) Skaiiuotin kolonos pdos ploktels kerpamoji galia Fv,Rd turi bti apskaiiuojama taip:
Fv,Rd = Ff,Rd + n Fvb,Rd,
ia n yra inkarini vart pdos ploktje skaiius.
(9) Pagrinde naudojamas betonas ir armatra turi bti projektuojami pagal EN 1992.

(6.3)

66 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
6.2.3

Lenkiamieji momentai

(1) Bet kurio mazgo skaiiuotin lenkiamoji galia gali bti nustatoma pagal vidini jg pasiskirstym tame
mazge ir jo pagrindini komponent i jg skaiiuotin laikomj gali, r. 6.1 lentel.
(2) Jei ain jga NEd prijungtajame elemente nevirija 5 % jo skerspjvio skaiiuotins laikomosios galios
Np,Rd, sijos su kolona mazgo ar sijos sandros skaiiuotin lenkiamoji galia Mj,Rd gali bti nustatoma taikant
6.2.7 nurodyt metod.
(3) Skaiiuotin kolonos pdos lenkiamoji galia Mj,Rd gali bti nustatoma taikant 6.2.8 nurodyt metod.
(4) Vis mazg virintins sils turi bti tokio dydio, kad skaiiuotin mazgo lenkiamj gali Mj,Rd visuomet
ribot kit jo pagrindini komponent skaiiuotin laikomoji galia, o ne virintini sili skaiiuotin laikomoji
galia.
(5) Sijos su kolona mazge arba sij sandroje, kuriuose bet kuriuo atitinkamu apkrovimo atveju turi susidaryti
ir pasisukti plastinis lankstas, virintins sils turi bti suprojektuotos, kad ilaikyt ras, atsiradusias esant
momentui, kuris yra ne maesnis u maesnij i i gali:

skaiiuotin prijungtojo elemento plastin lenkiamj gali Mp,Rd;

kart didesn u mazgo skaiiuotin lenkiamj gali Mj,Rd;

ia:

= 1,4 rmams, kuri ryi sistema atitinka EN 1993-1-1 5.2.1(3) (5.1) kriterij, esant pokrypiui;
= 1,7 visais kitais atvejais.
(6) Vartinje jungtyje, kurioje tempimas veikia daugiau kaip vien vart eil, taikant supaprastinim vienos
i vart eils indlio galima nepaisyti, jei nepaisoma ir vis kit ariau gniudymo centro esani vart
indlio.
6.2.4

Tempimo veikiamas lygiavertis tjinis galinis elementas

6.2.4.1

Bendrieji dalykai

(1) Vartinse jungtyse tempimo veikiamas lygiavertis tjinis galinis elementas gali bti taikomas modeliuoti
i pagrindini komponent:

lenkimo veikiamos kolonos juostos;

lenkimo veikiamos galins ploktels;

lenkimo veikiamos juostos jungiamojo kampuoio;

lenkimo dl tempimo veikiamos pdos plokts

skaiiuotinei laikomajai galiai.

(2) i pagrindini element modeliavimo lygiaveriais tjiniais galiniais elementais, skaitant emin, Aeff ir m
reikmes, metodai yra pateikiami 6.2.6.
(3) Galimi lygiaverio tjinio galinio elemento irties pobdiai gali bti laikomi panaiais numatomus
atstojamojo pagrindinio komponento irties pobdius.
(4) Lygiaverio tjinio galinio elemento bendrasis efektyvusis ilgis Aeff (r. 6.2 paveiksl) turi bti toks, kad
skaiiuotin jo juostos laikomoji galia bt lygiavert jo atstojamojo pagrindinio mazgo komponento galiai.
PASTABA
Lygiaverio tjinio galinio elemento efektyvusis ilgis tai tariamasis ilgis, kuris nebtinai atitinka
atstojamojo pagrindinio mazgo komponento fizin ilg.

(5) Skaiiuotin tjinio galinio elemento juostos tempiamoji galia turi bti nustatoma pagal 6.2 lentel.
PASTABA
6.2 lentel.

traukiamuosius poveikius yra tiesiogiai atsivelgiama nustatant skaiiuotin tempiamj gali pagal

67 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(6) Tais atvejais, kai gali atsirasti traukiamj poveiki (r. 6.2 lentel), skaiiuotin tjinio galinio elemento
juostos tempiamoji galia FT,Rd turi bti laikoma lygia maiausiajai reikmei i trij galim irties pobdi:
1-ojo, 2-ojo arba 3-iojo.
(7) Tais atvejais, kai traukiamj poveiki atsirasti negali, skaiiuotin tjinio galinio elemento juostos
tempiamoji galia FT,Rd turi bti laikoma lygia maesniajai reikmei i dviej galim irties pobdi pagal
6.2 lentel.

6.2 paveikslas. Lygiaverio tjinio galinio elemento matmenys

68 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.2 lentel. Skaiiuotin tjinio galinio elemento juostos laikomoji galia FT,Rd
Gali atsirasti traukiamj jg, t.y. Lb Lb*
1-asis irties
pobdis

be atramini
plokteli
su
atraminmis
ploktelmis

1-asis metodas
FT,1,Rd =
FT,1,Rd =

4 M pl,1,Rd
m

4 M pl,1,Rd + 2 M bp,Rd
m

2-asis
bdas

FT,2,Rd =

3-asis
bdas

Traukiamj jg
nra

2-asis metodas (alternatyvus metodas)

FT,1,Rd =
FT,1,Rd =

(8n 2ew ) M pl,1,Rd

2mn ew (m + n)

(8n 2ew ) M pl,1,Rd + 4 n M bp,Rd

FT,1-2,Rd =

2 M pl,1,Rd
m

2 m n ew (m + n)

2 M pl,2,Rd + n Ft,Rd
m+n

FT,3,Rd = Ft,Rd

1-asis bdas: visikasis juostos plastikumas;

2-asis bdas: varto irtis, kai yra juostos plastikumas;
3-asis bdas: varto irtis;
varto pailgjimas, prilyginamas aprpiamajam ilgiui (bendram mediagos ir poverli storiui),
Lb
pridedant pus varto galvuts aukio ir verls aukio sumos arba
inkarinio varto pailgjimas, prilyginamas 8 vardini varto skersmen, skiedinio sluoksnio,
ploktels storio, poverls ir puss verls aukio sumai;
Lb*

8,8m3 As ;
A eff,1 tf 3

FT,Rd skaiiuotin tjinio galinio elemento juostos tempiamoji galia;

Q
traukiamoji jga;
Mp,1,Rd = 0, 25 A eff,1 tf 2 f y / M0 ;
Mp,2,Rd = 0, 25 A eff,2 tf 2 f y / M0 ;
Mbp,Rd = 0, 25 A eff,1 tbp 2 f y,bp / M0 ;
n
= emin, bet n 1,25m;
Ft,Rd skaiiuotin varto tempiamoji galia, r. 3.4 lentel;
Ft,Rd vis vart tjiniame galiniame elemente bendroji Ft,Rd
reikm;
Aeff,1 1-ojo irties pobdio Aeff reikm;
Aeff,2 2-ojo irties pobdio Aeff reikm;
emin, m ir tf yra nurodyti 6.2 paveiksle.
fy,bp
atramini plokteli stipris pagal takumo rib;
tbp
atramini plokteli storis;
ew
= dw / 4;
dw
poverls skersmuo arba atstumas atitinkamai tarp
varto galvuts ar verls briaun.
1 PASTABA Galima daryti prielaid, kad vartiniuose sijos su kolona mazguose ar sij sandrose atsiras
traukiamj jg.
2 PASTABA Pagal 2-j metod tjinio galinio elemento juost veikianti varto jga laikoma tolygiai iskirstyta
atitinkamai po poverle, varto galvute ar verle (r. paveiksl), o ne sutelkta ties varto vidurio linija. Dl ios
prielaidos pagal 1-j bd reikm gaunama didesn, taiau FT,1-2,Rd reikm ir 2-ojo bei 3-ojo bdo parametrai
nesikeiia.

69 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
6.2.4.2

Atskiros vart eils, vart grups ir vart eili grups

(1) Nors tikroje tjinio galinio elemento juostoje jgos ties kiekviena vart eile paprastai yra lygios, kai
pagrindiniams 6.2.4.1(1) ivardytiems komponentams modeliuoti taikomas lygiavertis tjinis galinis
elementas, turi bti paisoma jg skirtingumo kiekvienoje vart eilje.
(2) Vart eili grupei modeliuoti, taikant lygiaverio tjinio galinio elemento metod, gali prireikti padalyti
grup kelet atskir vart eili ir, modeliuojant kiekvien atskir vart eil, taikyti lygiavert tjin galin
element.
(3) Vart eili grupei modeliuoti taikant tjinio galinio elemento metod, turi bti laikomasi i slyg:
a)

jga ties kiekviena vart eile neturi viryti skaiiuotins laikomosios galios, nustatytos vertinant tik t
atskir vart eil;

b)

bendroji kiekvien vart eili grup, sudaryt i dviej ar daugiau gretim vart eili, veikianti jga turi
neviryti tos vart eili grups skaiiuotins laikomosios galios.

(4) Nustatant skaiiuotin pagrindinio komponento, modeliuojamo tjiniu galiniu elementu, tempiamj gali
turi bti apskaiiuojami ie parametrai:
a)

skaiiuotin atskiros vart eils laikomoji galia, nustatoma nagrinjant tik t vart eil;

b)

kiekvienos vart eils indlis dviej ar daugiau gretim vart grups eili skaiiuotin laikomj
gali, nustatom nagrinjant tik tas vart eiles.

(5) Atskiros vart eils Aeff turi bti laikomas lygiu 6.2.6 lentelje nurodytam efektyviajam ilgiui Aeff, t vart
eil laikant atskira vart eile.
(6) Vart eili grups Aeff turi bti laikomas lygiu 6.2.6 lentelje nurodyt efektyvij ilgi Aeff sumai,
kiekvien vart eil laikant atskira vart grups dalimi.
6.2.4.3

Atramins ploktels

(1) Atramins ploktels gali bti naudojamos lenkimo veikiamai kolonos juostai sustiprinti, kaip pavaizduota
6.3 paveiksle.
(2) Kiekviena atramin ploktel turi tstis bent iki kolonos juostos krato ir ne maesniu kaip 3 mm atstumu
nuo aknies apvalumos arba virintins sils krato.
(3) Atramin ploktel turi tstis u toliausios tempim laikanios vart eils, pavaizduotos 6.3 paveiksle.
(4) Jei naudojamos atramins ploktels, skaiiuotin tjinio galinio elemento laikomoji galia FT,Rd turi bti
nustatoma taikant 6.2 lentelje nurodyt metod.
e bp

h bp

hbp Aeff,1

e bp

ebp 2 d

1 atramin ploktel

6.3 paveikslas. Kolonos juosta su atraminmis ploktelmis

70 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
6.2.5

Gniudymo veikiamas lygiavertis tjinis galinis elementas

(1) Plien su betonu jungianiuose mazguose gniudymo veikiamo lygiaverio tjinio galinio elemento juosta
gali bti taikoma modeliuoti i pagrindini komponent:

lenkimo, kai yra glemiamasis slgis, pamat veikiamos plienins pdos plokts;

glemimo veikiamos betono ir (arba) skiedinio mazgo mediagos

skaiiuotinei laikomjai galiai.

(2) Lygiaverio tjinio galinio elemento efektyvusis ilgis leff ir bendrasis efektyvusis plotis beff turi bti tokie,
kad skaiiuotin tjinio galinio elemento gniudomoji galia bt tolygi jo atstojamo pagrindinio mazgo
komponento galiai.
PASTABA
Lygiaverio tjinio galinio elemento efektyvusis ilgis ir efektyvusis plotis yra tariamieji ilgiai ir gali skirtis
nuo j atstojamo pagrindinio mazgo komponento fizini matmen.

(3) Skaiiuotin tjinio galinio elemento juostos gniudomoji galia FC,Rd turi bti nustatoma taip:
FC,Rd = fjd beff leff;

(6.4)

ia:
beff tjinio galinio elemento efektyvusis plotis, r. 6.2.5(5) ir 6.2.5(6);
leff

tjinio galinio elemento efektyvusis ilgis, r. 6.2.5(5) ir 6.2.5(6);

fjd

skaiiuotinis mazgo glemiamasis stipris, r. 6.2.5(7).

(4) Per tjin galin element perduodamos jgos turi bti laikomos tolygiai pasiskirstaniomis, kaip
pavaizduota 6.4 paveikslo a) ir b). Slgis susidarant laikantj plot neturi bti didesnis u skaiiuotin
glemiamj stipr fjd, o papildomas glemiamasis plotis c neturi bti didesnis u:
c = t [fy / (3fjd M0)]0,5;

(6.5)

ia:
t

tjinio galinio elemento juostos storis;

fy tjinio galinio elemento juostos stipris pagal takumo rib.

(5) Jei pagrindinio mazgo komponento, modeliuojamo tjiniu galiniu elementu, fizinio ilgio ikya yra
maesn u c, efektyvusis plotas turi bti toks, koks pavaizduotas 6.4 paveikslo a).
(6) Jei pagrindinio mazgo komponento, modeliuojamo tjiniu galiniu elementu, fizinio ilgio ikya vienoje
pusje yra didesn u c, turi bti neatsivelgiama papildomos ikyos dal, virijani c plot, r.
6.4 paveikslo b).

71 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

c
c

leff

leff
c

c
c

beff

c
beff

a) trumpa ikya

b) ilga ikya

6.4 paveikslas. Gniudymo veikiamas lygiaverio tjinio galinio elemento plotas

(7) Skaiiuotinis mazgo glemiamasis stipris fjd turi bti nustatomas taip:
fjd = j FRdu / (beff leff);

(6.6)

ia:
j

pamat mazgo mediagos koeficientas, kuris gali bti prilyginamas 2/3, jei skiedinio
charakteristinis stipris yra ne maesnis kaip 0,2 betono pamat charakteristinio stiprio, o
skiedinio storis yra ne didesnis kaip 0,2 maiausiojo plienins pdos plokts storio. Jei
skiedinio storis yra didesnis kaip 50 mm, jo charakteristinis stipris turi bti ne maesnis kaip
betono pamat;

FRdu skaiiuotin sutelktoji laikomoji galia, nurodyta EN 1992, kur Ac0 turi bti laikomas lygus dydiui
(beff leff).
6.2.6

Skaiiuotin pagrindini komponent laikomoji galia

6.2.6.1

lyties veikiama kolonos sienels ploktel

(1) Galioja 6.2.6.1(2)(14) nurodyti projektavimo metodai, jei kolonos sienels liaunis atitinka slyg
d / tw 69 .
(2) Vienpusio mazgo arba dvipusio mazgo, kurio sij auktis yra panaus, nestandintos kolonos sienels
ploktels, kuri veikia skaiiuotin lyjamoji jga Vwp,Ed (r. 5.3(3)), skaiiuotin plastin lyjamoji galia Vwp,Rd
turi bti apskaiiuojama taip:
Vwp,Rd =

0,9 f y,wc Avc

3 M0

(6.7)

ia Avc yra kolonos lyjamasis plotas, r. EN 1993-1-1.

(3) Skaiiuotin lyjamoji galia gali bti padidinta naudojant sstandas arba papildomas sienels plokteles.
(4) Jei skersins sienels sstandos naudojamos tiek gniudomojoje, tiek tempiamojoje zonose, kolonos
sienels ploktels skaiiuotin plastin lyjamoji galia Vwp,Rd gali bti padidinama iki Vwp,add,Rd, kuri
apskaiiuojama taip:
Vwp,add,Rd =

4 M pl,fc,Rd
ds

, bet Vwp,add,Rd

2 M pl,fc,Rd + 2 M pl,st,Rd
ds

(6.8)

72 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

ia:
ds

atstumas tarp sstand vidurio linij;

Mpl,fc,Rd skaiiuotin kolonos juostos plastin lenkiamoji galia;

Mpl,st,Rd skaiiuotin sstandos plastin lenkiamoji galia.
PASTABA

Virintiniuose mazguose skersins sstandos turi bti sulygiuotos su atitinkama sijos juosta.

(5) Jei naudojamos striins sienels sstandos, skaiiuotin kolonos sienels plastin lyjamoji galia turi
bti nustatoma pagal EN 1993-1-1.
PASTABA
Dvipusi sijos su kolona mazg konfigracijose, kurios neturi striini kolonos sieneli sstand, abi sijos
laikomos esaniomis panaaus aukio.

(6) Jei kolonos sienel yra sustiprinama pridedant papildom sienels ploktel (r. 6.5 paveiksl),
lyjamasis plotas Avc gali bti padidinamas dydiu bs twc. Jei kitoje sienels pusje pridedama papildoma
ploktel, lyjamasis plotas papildomai neturi bti didinamas.
(7) Papildomos sienels ploktels taip pat gali bti naudojamos mazgo sukamajam standiui padidinti
didinant lyties, gniudymo ar tempimo veikiamos kolonos sienels stand (r. 6.3.2(1)).
(8) Papildomos sienels ploktels plieno klas turi bti tokia pati kaip kolonos.
(9) Plotis bs turi bti toks, kad papildoma sienels ploktel tstsi bent iki aknies apvalumos arba virintins
sils krato.
(10) Ilgis As turi bti toks, kad papildoma sienels ploktel tstsi per vis tempimo ir gniudymo veikiamos
sienels efektyvj plot (r. 6.5 paveiksl).
(11) Papildomos sienels ploktels storis ts turi bti ne maesnis u sienels ploktels stor twc.
(12) Virintins sils tarp papildomos sienels ploktels ir profiliuoio turi bti suprojektuotos, kad ilaikyt
veikianias skaiiuotines jgas.
(13) Papildomos sienels ploktels plotis bs turi bti maesnis u 40 ts.
(14) Nekorozinje aplinkoje gali bti naudojamos trkiosios virintins sils.

beff,t

ls
beff,c

a) ploktels vieta

bS

bS

r+tS

ts
t wc
ts

PASTABA

bS
ts
twc

Turi bti nagrinjama galimyb privirinti ties kampu.

b) skerspjvio su iilginmis virintinmis silmis pavyzdys

6.5 paveikslas. Papildom sieneli plokteli pavyzdiai

ts
t wc
ts

73 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
6.2.6.2

Skersinio gniudymo veikiama kolonos sienel

(1) Skaiiuotin skersinio gniudymo veikiamos nestandintos kolonos sienels laikomoji galia turi bti
apskaiiuojama taip:
Fc,wc,Rd =

kwc beff,c,wc twc f y,wc

M0

, bet Fc,wc,Rd

kwc beff,c,wc twc f y,wc

M1

(6.9)

ia:

pataisos koeficientas, norint nustatyti galim lyties kolonos sienels ploktelje poveik,
pateikiamas 6.3 lentelje;

beff,c,wc

gniudymo veikiamos kolonos sienels efektyvusis plotis:

kai jungtys virintins:

beff,c,wc = tfb + 2 2 ab + 5 (tfc + s ) ;

(6.10)

ac, rc ir ab yra nurodyti 6.6 paveiksle.

kai yra vartins jungtys su galinmis ploktelmis:

beff,c,wc = tfb + 2 2 ap + 5 (tfc + s ) + sp ;

(6.11)

sp ilgis, nustatomas pagal 45 sklaid per galin ploktel (ne maiau kaip tp, o jei galins
ploktels ilgio emiau juostos pakanka iki 2 tp);

kai yra vartins jungtys su juostos jungiamuoju kampuoiu:

beff,c,wc = 2 ta + 0, 6 ra + 5 (tfc + s ) ;

valcuoto dvitjo arba H formos profiliuoio kolonos:

s = rc;

virintinio dvitjo arba H formos profiliuoio kolonos:

s=

2 ac ;

ploktels klupumo pataisos koeficientas:

L
jei p 0,72, tai

= 1,0;

(6.13a)

L
jei p > 0,72, tai

L
L
= ( p 0,2) / p 2;

(6.13b)

ploktels liaunis:
L

p = 0,932

kwc

(6.12)

beff,c,wc d wc f y,wc
E twc 2

(6.13c)

valcuoto dvitjo arba H formos profiliuoio kolonos:

dwc = hc 2 ( tfc + rc);

virintinio dvitjo arba H formos profiliuoio kolonos:

dwc = hc 2 (tfc +

pataisos koeficientas, nurodytas 6.2.6.2(2).

2ac );

74 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.3 lentel. Pataisos koeficientas , norint nustatyti lyties poveik

Transformacijos parametras

Pataisos koeficientas

0 0,5
0,5 < < 1

= 1 + 2 (1 )(1 1)

=1

= 1

1<<2

= 1 + ( 1)( 2 1)

=2

= 2

1 =

=1

1
1 + 1,3 (beff,c,wc twc / Avc )

2 =

1
1 + 5, 2 (beff,c,wc twc / Avc ) 2

Avc
kolonos lyjamasis plotas, r. 6.2.6.1;
transformacijos parametras, r. 5.3(7).

(2) Jei didiausieji iilginiai gniudomieji tempiai com,Ed, kai yra ain jga ir lenkiamasis momentas (greta
valcuoto profiliuoio aknies apvalumos arba virintinio profiliuoio virintins sils), kolonos sienelje virija
0,7 fy,wc, turi bti atsivelgiama tempi ir momento tak gniudymo veikiamos kolonos sienels
skaiiuotinei laikomajai galiai, (6.9) lygtyje nurodyt Fc,wc,Rd reikm padauginant i pataisos koeficiento kwc,
kuris lygus:

kai com,Ed 0,7 fy,wc:

kwc = 1;

kai com,Ed > 0,7 fy,wc:

kwc = 1, 7 com,Ed / f y,wc .

(6.14)

PASTABA
Paprastai pataisos koeficientas kwc = 1,0 ir mainti nebtina. Todl atliekant iankstinius skaiiavimus, kai
iilginiai tempiai neinomi, j galima praleisti ir patikrinti vliau.

Virintinis mazgas

Mazgas su galine ploktele

Mazgas su juostos jungiamuoju kampuoiu

a) vertikalioji projekcija

b) valcuota kolona

c) virintin kolona

6.6 paveikslas. Nestandintos kolonos skersinis gniudymas

75 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Gniudymo veikiamos nestandintos kolonos sienels kolonos oninio perkrypio formos klupumo,
pavaizduoto 6.7 paveiksle, paprastai ivengiama naudojant konstrukcinius tvirius.

6.7 paveikslas. Nestandintos sienels kolonos oninio perkrypio formos klupumas

(4) Skersinio gniudymo veikiamos kolonos sienels skaiiuotinei laikomajai galiai padidinti galima naudoti
sstandas arba papildomas sienels plokteles.
(5) Gniudymo veikiamos kolonos sienels skaiiuotinei laikomajai galiai padidinti gali bti naudojamos
skersins sstandos arba atitinkamai idstytos striins sstandos (kartu arba vietoje skersini sstand).
PASTABA
Virintiniuose mazguose skersins sstandos turi bti sulygiuotos su atitinkama sijos juosta. Vartini
mazg gniudomojoje zonoje sstanda turi bti sulygiuota su gniudymo centru, kaip pavaizduota 6.15 paveiksle.

(6) Jei nestandinta kolonos sienel yra sustiprinama pagal 6.2.6.1 pridedant papildomas sienels plokteles,
sienels efektyvusis storis gali bti laikomas lygiu 1,5 twc, jei pridedama viena papildoma sienels ploktel,
arba 2,0 twc, jei papildomos sienels ploktels pridedamos i abiej sienels pusi. Kai skaiiuojamas
pataisos koeficientas norint nustatyti galim lyjamj tempi poveik, sienels lyjamasis plotas Avc gali
bti padidinamas tik iki dydio, leidiamo nustatant jos skaiiuotin lyjamj gali (r. 6.2.6.1(6)).
6.2.6.3

Skersinio tempimo veikiama kolonos sienel

(1) Skaiiuotin skersinio tempimo veikiamos nestandintos kolonos sienels laikomoji galia turi bti
nustatoma taip:
Ft,wc,Rd =

beff,t,wc t wc f y,wc
M0

(6.15)

ia:
yra pataisos koeficientas, norint nustatyti galim lyties kolonos sienels ploktelje poveik.

(2) Kai jungtis virintin, tempimo veikiamos kolonos sienels efektyvusis plotis beff,t,wc turi bti
apskaiiuojamas taip:
beff,t,wc = tfb + 2 2 ab + 5 (tfc + s ) ;

(6.16)

ia:
valcuoto dvitjo arba H formos profiliuoio kolonos: s = rc;
virintinio dvitjo arba H formos profiliuoio kolonos:

s = 2 ac ;

ia ac ir rc yra nurodyti 6.8 paveiksle, o ab 6.6 paveiksle.

(3) Kai jungtis yra vartin, tempimo veikiamos kolonos sienels efektyvusis plotis beff,t,wc turi bti
prilyginamas kolonos juost atstojanio lygiaverio tjinio galinio elemento efektyviajam ilgiui, r. 6.2.6.4.

76 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(4) Pataisos koeficientas , norint nustatyti galim lyties kolonos sienels ploktelje poveik, turi bti
skaiiuojamas pagal 6.3 lentel, taikant beff,t,wc reikm, pateikiam atitinkamai 6.2.6.3(2) arba 6.2.6.3(3).
(5) Skaiiuotinei kolonos sienels tempiamajai galiai padidinti gali bti naudojamos sstandos arba
papildomos sienels ploktels.
(6) Skaiiuotinei tempimo veikiamos kolonos sienels laikomajai galiai padidinti gali bti naudojamos
skersins sstandos ir (arba) atitinkamai idstytos striins sstandos.
PASTABA

Virintiniuose mazguose skersins sstandos paprastai yra lygiuojamos su atitinkama sijos juosta.

(7) Prie kolonos juostos esanios ir striines sstandas jungianios virintins sils turi bti visikai virintos
pavirinant akn, o bendras sils storis turi bti lygus sstand storiui.
(8) Jei nestandinta kolonos sienel yra sustiprinama pridedant 6.2.6.1 atitinkanias papildomas sienels
plokteles, skaiiuotin tempiamoji galia priklauso nuo papildomas sienels plokteles jungiani iilgini
virintini sili storio. Efektyvusis sienels storis tw,eff turi bti toks:

jei iilgins virintins sils yra visikai virintos sudurtins sils, kuri storis yra a ts:

kai yra viena papildoma sienels ploktel:

tw,eff = 1,5 twc;

(6.17)

kai i abiej pusi yra papildomos sienels ploktels: tw,eff = 2,0 twc;

(6.18)

jei iilgins virintins sils yra kertins virintins sils, kuri storis a ts / 2 , ir yra viena ar dvi
papildomos sienels ploktels:

i S235, S275 arba S355 klasi plieno:

tw,eff = 1,4 twc;

(6.19a)

i S420 arba S460 klasi plieno:

tw,eff = 1,3 twc.

(6.19b)

(9) Kai skaiiuojamas pataisos koeficientas , norint nustatyti galim lyjamj tempi poveik,
papildomomis sienels ploktelmis sustiprintos kolonos sienels lyjamasis plotas Avc gali bti padidinamas
tik iki dydio, leidiamo nustatant jos skaiiuotin lyjamj gali (r. 6.2.6.1(6)).
6.2.6.4

Skersinio lenkimo veikiama kolonos juosta

6.2.6.4.1 Nestandinta kolonos juosta, vartin jungtis

(1) Skersinio lenkimo veikiamos nestandintos kolonos juostos (kartu su susijusiais tempimo veikiamais
vartais) skaiiuotin laikomoji galia ir irties pobdis turi bti prilyginami lygiaverio tjinio galinio elemento
juostos parametrams (r. 6.2.4). Tai taikoma:

kiekvienai atskirai vart eilei, kuri turi ilaikyti tempim;

kiekvienai vart eili grupei, kuri turi ilaikyti tempim.

(2) 6.2.4 taikytini matmenys emin ir m turi bti nustatomi pagal 6.8 paveiksl.
(3) Lygiaverio tjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis atskiroms vart eilms ir vart grupms turi
bti nustatomas pagal 6.2.4.2 nuostatas, remiantis 6.4 lentelje kiekvienai vart eilei pateikiamomis
reikmmis.

77 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

rc

0,8 rc

e min

a) u kolonos juost siauresn privirinta galin ploktel

rc

0,8 rc

e min

b) u kolonos juost platesn privirinta galin ploktel

rc

0,8 rc

e min

c) juostos jungiamasis kampuotis

6.8 paveikslas. Matmenys e, emin, rc ir m

78 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.4 lentel. Nestandintos kolonos juostos efektyvieji ilgiai

Vart
eils vieta

Atskirai nagrinjama vart eil

Apskritiminis modelis
Aeff,cp

Neapskritiminis
modelis Aeff,nc

Vart eil, nagrinjama kaip vart eili

grups dalis
Apskritiminis modelis
Neapskritiminis
Aeff,cp
modelis Aeff,nc

Vidin
vart eil

2m

4 m + 1,25 e

2p

Galin
vart eil

Maesnioji i
reikmi:
2 m;
m + 2 e1.

Maesnioji i
reikmi:
4 m + 1,25 e;
2 m + 0,625 e + e1.

Maesnioji i
reikmi:
m + p;
2 e1 + p.

Maesnioji i
reikmi:
2 m + 0,625 e + 0,5 p;
e1 + 0,5 p.

1-asis
irties
pobdis:
2-asis
pobdis:

Aeff,1 = Aeff,nc, bet Aeff,1 Aeff,cp;

Aeff,1 = Aeff,nc, bet Aeff,1 Aeff,cp.

Aeff,2 = Aeff,nc;

Aeff,2 = Aeff,nc.

6.2.6.4.2 Standinta kolonos juosta, vartinis mazgas su galine ploktele arba su juostos jungiamuoju
kampuoiu

(1) Lenkimo veikiamos kolonos juostos skaiiuotinei laikomajai galiai padidinti gali bti naudojamos
skersins sstandos ir (arba) atitinkamai idstytos striins sstandos.
(2) Skaiiuotin skersinio lenkimo veikiamos standintos kolonos juostos (kartu su susijusiais tempimo
veikiamais vartais) laikomoji galia ir irties pobdis turi bti prilyginami lygiaverio tjinio galinio elemento
juostos parametrams (r. 6.2.4), taikant:

kiekvienai atskirai vart eilei, kuri turi ilaikyti tempim;

kiekvienai vart eili grupei, kuri turi ilaikyti tempim.

(3) Vart eili grups abiejuose sstandos onuose turi bti modeliuojamos kaip atskiros lygiaverio tjinio
galinio elemento juostos (r. 6.9 paveiksl). Skaiiuotin laikomoji galia ir irties pobdis kiekvienam
lygiaveriam tjiniam galiniam elementui turi bti nustatomi atskirai.

79 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

1 greta sstandos esanti galin vart eil;

2 galin vart eil;
3 vidin vart eil;
4 greta sstandos esanti vart eil.

6.9 paveikslas. Standintos kolonos juostos modeliavimas atskirais tjiniais

galiniais elementais
(4) 6.2.4 taikytini matmenys emin ir m turi bti nustatomi pagal 6.8 paveiksl.
(5) Lygiaverio tjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis Aeff pagal 6.2.4.2 nuostatas turi bti
nustatomas remiantis 6.5 lentelje kiekvienai vart eilei pateikiamomis reikmmis. 6.5 lentelje taikytina
reikm turi bti nustatoma pagal 6.11 paveiksl.
(6) Sstandos turi atitikti 6.2.6.1 nustatytus reikalavimus.

80 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.5 lentel. Standintos kolonos juostos efektyvieji ilgiai

Vart eils
vieta
Greta
sstandos
esanti vart
eil
Kita vidin
vart eil
Kita galin
vart eil
Greta
sstandos
esanti galin
vart eil
1-asis irties
pobdis:
2-asis
pobdis:

Atskirai nagrinjama vart eil

Apskritiminis modelis
Aeff,cp

Neapskritiminis
modelis Aeff,nc

Vart eil, nagrinjama kaip vart eili

grups dalis
Apskritiminis modelis
Neapskritiminis
Aeff,cp
modelis Aeff,nc

2m

m+p

0,5 p + m
(2 m + 0,625 e)

2m

4 m + 1,25 e

2p

Maesnioji i
reikmi:
2 m;
m + 2 e1
Maesnioji i
reikmi:
2 m;
m + 2 e1.

Maesnioji i
reikmi:
4 m + 1,25 e;
2 m + 0,625 e + e1.

Maesnioji i
reikmi:
m + p;
2 e1 + p.

Maesnioji i
reikmi:
2 m + 0,625 e + 0,5 p;
e1 + 0,5 p.

e1 + m (2 m +
0,625 e)

netaikytina

netaikytina

Aeff,1 = Aeff,nc, bet Aeff,1 Aeff,cp;

Aeff,1 = Aeff,nc, bet Aeff,1 Aeff,cp.

Aeff,2 = Aeff,nc;

Aeff,2 = Aeff,nc.

reikm turi bti imama i 6.11 paveikslo.

6.2.6.4.3 Nestandinta kolonos juosta, virintin jungtis

(1) Virintinio mazgo lenkimo, atsirandanio dl sijos juostos sukeliamo tempimo ar gniudymo, veikiamos
nestandintos kolonos juostos skaiiuotin laikomoji galia Ffc,Rd turi bti nustatoma taip:
Ffc,Rd = beff,b,fc tfb f ,fb / M0 ;

(6.20)

ia beff,b,fc yra efektyvusis plotis beff, apibrtas 4.10, kai sijos juosta laikoma plokte.
PASTABA

6.2.6.5

Taip pat r. 4.10(4) ir 4.10(6) nustatytus reikalavimus.

Lenkimo veikiama galin ploktel

(1) Lenkimo veikiamos galins ploktels (kartu su susijusiais tempimo veikiamais vartais) skaiiuotin
laikomoji galia ir irties pobdis laikomi esantys panas lygiaverio tjinio galinio elemento juostos
parametrus (r. 6.2.4). Tai taikoma:

kiekvienai atskirai vart eilei, kuri turi ilaikyti tempim;

kiekvienai vart eili grupei, kuri turi ilaikyti tempim.

(2) Galins ploktels vart eili grups, esanios bet kurioje sstandos pusje, turi bti laikoma atskirais
lygiaveriais tjiniais galiniais elementais. Jei galins ploktels yra pailgintos, ilginamojoje dalyje esanti
vart eil taip pat turi bti laikoma atskiru lygiaveriu tjiniu galiniu elementu (r. 6.10 paveiksl).
Skaiiuotin laikomoji galia ir irties pobdis kiekvienam lygiaveriam tjiniam galiniam elementui turi bti
nustatomi atskirai.

81 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Matmuo emin, reikalingas 6.2.4 pateiktiems skaiiavimams, turi bti gaunamas pagal 6.8 paveiksl ir
taikytinas tarp sijos juost esaniai galins ploktels daliai. Galins ploktels pailgjimas emin turi bti
laikomas lygiu ex, r. 6.10 paveiksl.
(4) Lygiaverio tjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis Aeff turi bti nustatomas pagal 6.2.4.2,
remiantis 6.6 lentelje kiekvienai vart eilei pateikiamomis reikmmis.
(5) 6.6 lentelje taikytinos m ir mx reikms turi bti nustatomos pagal 6.10 paveiksl.

Galins ploktels pailgjimas ir jos dalis, esanti tarp

sijos juost, yra modeliuojami kaip dvi atskiros
lygiaverio tjinio galinio elemento juostos.
Galinei ploktelei pailginti nustatant skaiiuotin
lygiaverio tjinio galinio elemento laikomj gali,
vietoj e ir m taikomi ex ir mx.

6.10 paveikslas. Pailgintos galins ploktels modeliavimas atskirais tjiniais

galiniais elementais

82 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.6 lentel. Galins ploktels efektyvieji ilgiai

Vart eils
vieta

Vart eil u
sijos
tempiamosios
juostos
Vart eil
emiau sijos
tempiamosios
juostos
Kita vidin
vart eil
Kita galin
vart eil
1-asis irties
pobdis:
2-asis
pobdis:

Atskirai nagrinjama vart eil

Apskritiminis modelis
Aeff,cp

Neapskritiminis
modelis Aeff,nc

Vart eil, nagrinjama kaip vart eili

grups dalis
Apskritiminis
Neapskritiminis modelis Aeff,nc
modelis Aeff,cp

Maiausioji i
reikmi:
2 mx;
mx + w;
mx + 2 e.

Maiausioji i
reikmi:
4 mx + 1,25 ex;
e + 2 mx + 0,625 ex;
0,5 bp;
0,5 w + 2 mx +
0,625 ex.

2m

m+p

0,5 p + m (2 m + 0,625 e)

2m

4 m + 1,25 e

2p

2m

4 m + 1,25 e

m+p

2 m + 0,625 e + 0,5 p

Aeff,1 = Aeff,nc, bet Aeff,1 Aeff,cp;

Aeff,1 = Aeff,nc, bet Aeff,1 Aeff,cp.

Aeff,2 = Aeff,nc;

Aeff,2 = Aeff,nc.

reikm turi bti imama i 6.11 paveikslo.

83 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.11 paveikslas. Standint kolonos juost ir galini plokteli reikms

6.2.6.6

Lenkimo veikiamas juostos jungiamasis kampuotis

(1) Vartais tvirtinamos lenkimo veikiamos juostos jungiamojo kampuoio (kartu su susijusiais tempimo
veikiamais vartais) skaiiuotin laikomoji galia ir irties pobdis turi bti laikomi esantys panas lygiaverio
tjinio galinio elemento juostos parametrus (r. 6.2.4).
(2) Lygiaverio tjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis Aeff turi bti laikomas lygiu 0,5 ba
(ba jungiamojo kampuoio ilgis, r. 6.12 paveiksl).

84 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) 6.2.4 taikytini matmenys emin ir m turi bti nustatomi pagal 6.13 paveiksl.

6.12 paveikslas. Juostos jungiamojo kampuoio efektyvusis ilgis Aeff

a) tarpas g 0,4 ta

b) tarpas g > 0,4 ta

PASTABOS:

jungiamasis kampuotis prie kolonos juostos jungiamas ne daugiau kaip viena vart eile;

jungiamasis kampuotis prie sijos juostos jungiamas neribotu vart eili skaiiumi;

jungiamojo kampuoio ilgis ba gali skirtis tiek nuo sijos juostos ploio, tiek nuo kolonos juostos ploio.

6.13 paveikslas. Vartais tvirtinamo jungiamojo kampuoio matmenys emin ir m

6.2.6.7

Gniudymo veikiamos sijos juosta ir sienel

(1) Sijos juostos skaiiuotins gniudomosios galios ir gretimos sijos sienels gniudomosios zonos
atstojamoji gali bti laikoma veikiania ties gniudymo centru (r. 6.2.7). Bendra skaiiuotin sijos juostos ir
sienels gniudomoji galia ireikiama taip:
Fc,fb,Rd = Mc,Rd / (h tfb);

(6.21)

ia:
h

prijungtosios sijos auktis;

Mc,Rd skaiiuotin sijos skerspjvio lenkiamoji galia, jei reikia, sumainta atsivelgiant lyt,
r. N 1993-1-1. Sijos su stormena Mc,Rd gali bti apskaiiuojama nepaisant tarpins juostos;
tfb

prijungtosios sijos juostos storis.

85 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Jei sijos auktis, skaitant stormen, yra didesnis kaip 600 mm, sijos sienels indlis skaiiuotin
gniudomj gali turi bti ne didesnis kaip 20 %.
(2) Jei sija sustiprinama stormenomis, jos turi bti idstytos taip, kad:

stormenos plieno klas atitikt elemento plieno klas;

stormenos juostos dydis ir sienels storis turi bti ne maesni u atitinkamus elemento parametrus;

stormenos juostos su elemento juosta sudaromas kampas turi bti ne didesnis kaip 45;

standiosios atramos ilgis ss turi bti laikomas lygiu su sija lygiagreios stormenos juostos storiui.

(3) Jei sija yra sustiprinama stormenomis, skaiiuotin gniudymo veikiamos sijos sienels laikomoji galia
turi bti nustatoma pagal 6.2.6.2.
6.2.6.8

Tempimo veikiama sijos sienel

(1) Vartinje jungtyje su galine ploktele skaiiuotin sijos sienels tempiamoji galia turi bti nustatoma taip:
Ft,wb,Rd = beff,t,wb twb f y,wb / M0 .

(6.22)

(2) Tempimo veikiamos sijos sienels efektyvusis plotis beff,t,wb turi bti prilyginamas lenkiam galin
ploktel atstojanio lygiaverio tjinio galinio elemento efektyviajam ilgiui, pagal 6.2.6.5 nustatomam atskirai
vart eilei ar vart grupei.
6.2.6.9

Gniudymo veikiamas betonas, skaitant skiedin

(1) Mazgo, esanio tarp pdos plokts ir jos betonins atramos, skaiiuotin glemiamoji galia turi bti
nustatoma atsivelgiant skiedinio ir betonins atramos mediag savybes bei matmenis. Betonin atrama
turi bti suprojektuota pagal EN 1992.
(2) Gniudymo veikiamo betono (skaitant skiedin) kartu su susijusia lenkimo veikiama pdos plokte
skaiiuotin laikomoji galia Fc,pl,Rd turi bti laikoma esanti panai lygiaverio tjinio galinio elemento gali
(r. 6.2.5).
6.2.6.10 Lenkimo dl gniudymo veikiama pdos plokt

(1) Lenkimo dl gniudymo veikiamos pdos plokts kartu su betonine plokte, ant kurios pastatyta kolonos
pda, skaiiuotin laikomoji galia Fc,pl,Rd turi bti laikoma esanti panai lygiaverio tjinio galinio elemento
gali (r. 6.2.5).
6.2.6.11 Lenkimo dl tempimo veikiama pdos ploktel

(1) Lenkimo dl tempimo veikiamos pdos ploktels (kartu su susijusiais tempimo veikiamais inkariniais
vartais) skaiiuotin laikomoji galia Ft,pl,Rd ir irties pobdis gali bti nustatomi taikant 6.2.6.5 pateikiamas
taisykles.
(2) Nagrinjant pdos plokt, galini susidaryti traukiamj jg neturi bti paisoma.
6.2.6.12 Tempimo veikiamas inkarinis vartas

(1) Inkariniai vartai turi bti suprojektuoti, kad ilaikyt skaiiuotini apkrov poveikius. Jie turi turti
pakankam tempiamj gali keliamj jg ir lenkiamj moment poveikiui ilaikyti.
(2) Skaiiuojant dl lenkiamj moment inkariniuose vartuose susidaranias tempiamsias jgas, petys
neturi bti imamas didesnis u atstum tarp gniudomosios puss atraminio ploto sunkio centro ir
tempiamosios puss vart grups sunkio centro.
PASTABA

takos gali turti inkarini vart padties leidiamosios nuokrypos.

86 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Skaiiuotin inkarini vart laikomoji galia turi bti prilyginama maesniajai i i reikmi: skaiiuotinei
inkarinio varto tempiamajai galiai (r. 3.6) arba skaiiuotinei betono ir inkarinio varto sukibimo galiai, kaip
nurodo EN 1992-1-1.
(4) Inkariniai vartai pamate turi bti tvirtinami vienu i i bd:

kabliu (6.14 paveikslo a));

poverline ploktele (6.14 paveikslo b));

kokiu nors kitu betonuotu atitinkamu apkrovos iskirstymo elementu;

kokiu nors kitu tvirtinimo taisu, kuris yra tinkamai ibandytas ir patvirtintas.

(5) Jei vartai tvirtinami kabliu, inkaravimo ilgis turi bti toks, kad bt apsaugota nuo sukibties netekimo
anksiau, nei vartas pasiekia takumo rib. Inkaravimo ilgis turi bti skaiiuojamas pagal EN 1992-1-1
nuostatas. is inkaravimo tipas neturi bti taikomas vartams, kuri stipris pagal takumo rib fyb yra didesnis
kaip 300 N/mm2.
(6) Jei inkariniai vartai turi poverlin ploktel ar kit apkrovos iskirstymo element, sukibties indl
neturi bti atsivelgiama. Visa jga turi bti perduodama per apkrovos iskirstymo element.

1 pdos plokt;
2 skiedinys;
3 betoninis pamatas.

(a) kablys

(b) poverlin ploktel

6.14 paveikslas. Inkarini vart tvirtinimas

6.2.7

Skaiiuotin sijos su kolona mazg bei sandr lenkiamoji galia

6.2.7.1

Bendrieji dalykai

(1) Veikiantis skaiiuotinis lenkiamasis momentas Mj,Ed turi atitikti nelygyb:

M j,Ed
M j,Rd

1,0.

(6.23)

87 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(2) Taikant 6.2.7 pateikiamus mazgo skaiiuotins lenkiamosios galios Mj,Rd nustatymo metodus,
nereikalinga atsivelgti joki prijungtajame elemente kartu veikiani ain jg NEd. Tie metodai neturi bti
taikomi, jei ain jga prijungtajame elemente virija 5 % skaiiuotins jo skerspjvio plastins laikomosios
galios Np,Rd.
(3) Jei ain jga NEd prijungtajame elemente virija 5 % skaiiuotins jo skerspjvio laikomosios galios
Npl,Rd, prastai gali bti taikomas is metodas:
M j,Ed
M j,Rd

N j,Ed
N j,Rd

1,0;

(6.24)

ia:
Mj,Rd skaiiuotin mazgo lenkiamoji galia, kai nevertinama ain jga;
Nj,Rd skaiiuotin mazgo ain galia, kai nevertinamas veikiantis lenkiamasis momentas.

(4) Skaiiuotin virintinio mazgo lenkiamoji galia turi bti nustatoma, kaip pavaizduota 6.15 paveikslo a).
(5) Vartinio mazgo su neisikiusia galine ploktele, kurioje tempimo yra veikiama tik viena vart eil (arba
mazgo, turinio tik vien tempimo veikiam vart eil, r. 6.2.3(6)), skaiiuotin lenkiamoji galia turi bti
nustatoma, kaip pavaizduota 6.15 paveikslo c).
(6) Vartinio mazgo, kai naudojamas juostos jungiamasis kampuotis, skaiiuotin lenkiamoji galia turi bti
nustatoma, kaip pavaizduota 6.15 paveikslo b).
(7) Vartinio mazgo su galine ploktele, kuriame tempimo yra veikiama daugiau kaip viena vart eil,
skaiiuotin lenkiamoji galia paprastai turi bti nustatoma, kaip nurodyta 6.2.7.2.
(8) Taikant supaprastinim su atsarga, pailgintos galins ploktels mazgo, kuriame tempimo yra veikiamos
tik dvi vart eils, skaiiuotin lenkiamoji galia gali bti aproksimuojama, kaip pavaizduota 6.16 paveiksle,
su slyga, kad bendroji skaiiuotin laikomoji galia FRd nevirija 3,8 Ft,Rd (Ft,Rd yra nurodyta 6.2 lentelje).
iuo atveju visa galins ploktels tempiamoji sritis gali bti laikoma vienu pagrindiniu komponentu. Jei abi
vart eils yra apytiksliai vienodai nutolusios abi puses nuo sijos juostos, i galins ploktels dalis,
nustatant jg F1,Rd, vart eilje gali bti laikoma tjiniu galiniu elementu. Tuomet F2,Rd reikm galima
laikyti lygia F1,Rd, taigi FRd gali bti prilyginama 2 F1,Rd.
(9) Gniudymo centru turi bti laikomas gniudomj jg sukeliam tempi bloko centras. Supaprastinant
gniudymo centru galima laikyti 6.15 paveiksle nurodyt viet.
(10) Elemento sandra arba tempimo veikiama jos dalis turi bti suprojektuota, kad perduot visus
momentus ir jgas, kurie toje vietoje veikia element ar jo dal.
(11) Sandros turi bti suprojektuotos, kad ilaikyt prijungtuosius elementus savo vietoje. Tiktina, jog
atraminje sandroje gali nebti trinties jg tarp slyio paviri, kad prijungtieji elementai ilikt savo
vietoje.
(12) Jei manoma, elementai turi bti idstomi taip, kad vis sudurtini element sunkio centr ais sutapt
su elemento sunkio centro aimi. Jei yra ekscentricitetas, turi bti atsivelgiama atsirandanias
atstojamsias jgas.

88 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Jungties tipas
a) virintin jungtis

b) vartin jungtis, kai naudojami

juostos jungiamieji kampuoiai

Gniudymo
centras

Petys

Sutampa su
gniudomosios
juostos centru

z = h tfb

Sutampa su ant
gniudomosios
juostos esanio
jungiamojo
kampuoio
lentynos centru

Atstumas nuo
gniudymo centro
iki tempimo
veikiamos vart
eils

Jg pasiskirstymas

h prijungtosios
sijos auktis
tfb sijos juostos
storis

c) vartin jungtis su galine ploktele, Sutampa su

turini tik vien tempimo veikiam gniudomosios
vart eil
juostos centru

Atstumas nuo
gniudymo centro
iki tempimo
veikiamos vart
eils

d) vartin jungtis su galine ploktele, Sutampa su

turini tik dvi tempimo veikiamas gniudomosios
vart eiles
juostos centru

prastiniuose
skaiiavimuose z
galima laikyti
atstum nuo
gniudymo centro
iki atkarpos tarp t
dviej vart eili
vidurio

e) kitokios vartins jungtys su galine Sutampa su

gniudomosios
ploktele, turini dvi ar daugiau
juostos centru
tempimo veikiam vart eili

Apytiksl reikm
gali bti nustatoma
imant atstum nuo
gniudymo centro
iki atkarpos,
esanios tarp
tolimiausi
tempimo veikiam
dviej vart eili,
vidurio

Tikslesn reikm gali bti

nustatoma petimi z laikant
atstum zeq, nustatom
taikant 6.3.3.1 nurodyt
metod

6.15 paveikslas. Gniudymo centras, petys z ir jg pasiskirstymas skaiiuotinei

lenkiamajai galiai Mj,Rd nustatyti

89 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.16 paveikslas. Supaprastintieji vartini mazg su pailgintomis galinmis

ploktelmis modeliai
(13) Jei elementai neparuoti visikam atraminiam slyiui, turi bti naudojamas sudurtinis elementas,
perduodantis ties sandros vieta elemente veikianias vidines jgas ir momentus, skaitant momentus,
atsiradusius dl ekscentriciteto, pradini nuokryp ir antrosios eils deformacij. Vidins jgos turi bti ne
maesns u lyjamj jg, lygi 2,5 % silpnesniojo skerspjvio ains galios abiej ai kryptimi, o
momentai turi bti ne maesni u moment, lyg 25 % silpnesniojo skerspjvio lenkiamosios galios aplink
abi ais.
(14) Jei elementai paruoti visikam atraminiam slyiui, turi bti naudojamas sudurtinis elementas,
perduodantis 25 % didiausiosios kolonoje veikianios gniudomosios jgos.
(15) Gniudymo veikiam element atramini gal lygiavimas turi bti ilaikomas udengiamosiomis
ploktelmis ar kitomis priemonmis. Sudurtinis elementas ir jo jungs turi bti tokio dydio, kad ties
atraminiais galais perduot jgas, veikianias statmenai elemento aiai. Projektuojant sandras taip pat turi
bti atsivelgiama antrosios eils poveikius.
(16) Lanksij element sandros turi atitikti iuos reikalavimus:
a)

gniudomosios juostos turi bti laikomos gniudomaisiais elementais;

b)

tempiamosios juostos turi bti laikomos tempiamaisiais elementais;

c)

lyties veikiamos dalys turi bti suprojektuotos, kad perduot kartu veikianius iuos poveikius:
lyjamj jg ties sandra;
dl abiejose sandros pusse esani jungi grupi sunkio centr ekscentriciteto (jei jis yra)
atsirandant moment;
sienels ar dalies perduodam momento, deformacijos ar sukimosi dal, neatsivelgiant jok
tempi, kurie buvo numatyti projektuojant element ar dal, perdavim gretimas dalis.

6.2.7.2

Sijos su kolona mazgai, kai naudojamos vartins jungtys su galinmis ploktelmis

(1) Skaiiuotin sijos su kolona mazgo, kai naudojama vartin jungtis su galinmis ploktelmis, lenkiamoji
galia Mj,Rd gali bti nustatoma taip:
Mj,Rd =

h F
r

tr,Rd ;

ia:
Ftr,Rd efektyvioji skaiiuotin r vart eils tempiamoji galia;
hr

r vart eils atstumas iki gniudymo centro;

vart eils numeris.

(6.25)

90 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
PASTABA
Vartiniame mazge, kuriame tempimo yra veikiama daugiau kaip viena vart eil, vart eils
numeruojamos pradedant toliausiai nuo gniudymo centro esania vart eile.

(2) Kai vartinse jungtyse naudojamos galins ploktels, gniudymo centras turi bti laikomas esantis
vienoje linijoje su prijungtojo elemento gniudomosios juostos centru.
(3) Efektyvioji skaiiuotin kiekvienos vart eils tempiamoji galia Ftr,Rd turi bti nustatoma paeiliui,
pradedant nuo 1-osios vart eils, t.y. labiausiai nuo gniudymo centro nutolusios eils, tuomet pereinant
prie 2-osios eils ir t.t.
(4) Nustatant efektyvij skaiiuotin r vart eils tempiamj gali Ftr,Rd, vis ariau gniudymo centro
esani vart eili efektyviosios skaiiuotins tempiamosios galios turi bti nepaisoma.
(5) Efektyvioji skaiiuotin r vart eils tempiamoji galia Ftr,Rd turi bti prilyginama jos, kaip atskiros eils,
skaiiuotinei tempiamajai galiai Ft,Rd, nustatytai pagal 6.2.7.2(6), laikantis 6.2.7.2(7), (8) ir (9) pateikiam
slyg, jei reikia, suvelnint.
(6) Efektyvioji skaiiuotin r vart eils, kaip atskiros eils, tempiamoji galia Ftr,Rd turi bti prilyginama
maiausiajai i pagrindini komponent vienos eils skaiiuotins tempiamosios galios reikmei:

tempimo veikiamos kolonos sienels:

Ft,wc,Rd

r. 6.2.6.3;

lenkimo veikiamos kolonos juostos:

Ft,fc,Rd

r. 6.2.6.4;

lenkimo veikiamos galins ploktels:

Ft,ep,Rd

r. 6.2.6.5;

tempimo veikiamos sijos sienels:

Ft,wb,Rd

r. 6.2.6.8.

(7) Jei reikia, efektyvioji skaiiuotin r vart eils tempiamoji galia Ftr,Rd turi bti sumainama iki maesns
nei 6.2.7.2(6) nurodytos reikms Ft,Rd, kad bt utikrinta, jog, atsivelgus visas vart eiles iki r eils ir
skaitant j, yra laikomasi i slyg:

bendroji skaiiuotin laikomoji galia Ft,Rd Vwp,Rd / , kur yra i 5.3(7)

bendroji skaiiuotin laikomoji galia Ft,Rd nra didesn u maesnij i i reikmi:

r. 6.2.6.1;

skaiiuotin gniudymo veikiamos kolonos sienels laikomj gali Fc,wc,Rd

r. 6.2.6.2;

skaiiuotin gniudymo veikiamos sijos juostos ir sienels laikomj gali Fc,fb,Rd

r. 6.2.6.7.

(8) Jei reikia, efektyvioji skaiiuotin r vart eils tempiamoji galia Ftr,Rd turi bti sumainama iki maesns
nei 6.2.7.2(6) nurodytos reikms Ft,Rd, kad bt utikrinta, jog toje paioje vart eili grupje esani vart
eili iki r eils imtinai skaiiuotini laikomj gali suma nevirija visos tos grups skaiiuotins laikomosios
galios. Turi bti patikrinama i pagrindini komponent laikomoji galia:

tempimo veikiamos kolonos sienels:

Ft,wc,Rd

r. 6.2.6.3;

lenkimo veikiamos kolonos juostos:

Ft,fc,Rd

r. 6.2.6.4;

lenkimo veikiamos galins ploktels:

Ft,ep,Rd

r. 6.2.6.5;

tempimo veikiamos sijos sienels:

Ft,wb,Rd

r. 6.2.6.8.

(9) Jei vienos i pirmesni vart eili x efektyvioji skaiiuotin tempiamoji galia Ftx,Rd yra didesn kaip
1,9 Ft,Rd, efektyvioji skaiiuotin r vart eils tempiamoji galia Ftr,Rd, jei reikia, turi bti sumainama, kad bt
utikrinta, jog:
Ftr,Rd Ftx,Rd hr / hx;

ia:
hx x vart eils atstumas iki gniudymo centro;

(6.26)

91 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

x toliausiai nuo gniudymo centro esanti vart eil, kurios skaiiuotin tempiamoji galia yra
didesn kaip 1,9 Ft,Rd.
PASTABA

Nacionaliniame priede gali bti pateikiama papildomos informacijos apie (6.26) lygties taikym.

(10) Nuo 6.2.7.2(1) iki 6.2.7.2(9) apraytas metodas gali bti taikomas vartais jungiamai sij sandrai su
virintinmis galinmis ploktelmis (r. 6.17 paveiksl), nepaisant su kolona susijusi element.

6.17 paveikslas. Vartais jungiamos sij sandros su virintinmis galinmis

ploktelmis
6.2.8

Skaiiuotin kolonos pd su pdos ploktmis laikomoji galia

6.2.8.1

Bendrieji dalykai

(1) Kolon pdos turi bti pakankamo dydio, standumo ir stiprumo, kad galt perduoti kolonose
veikianias aines jgas, lenkiamuosius momentus ir lyjamsias jgas j pamatus ar kitas atramas,
nevirijant i atram laikomosios galios.
(2) Skaiiuotinis laikomasis stipris tarp pdos plokts ir jos atramos gali bti nustatomas remiantis tolygiu
gniudomosios jgos pasiskirstymu visame atraminiame plote. Betonini pamat laikomieji tempiai neturi
viryti 6.2.5(7) nurodyto skaiiuotinio laikomojo stiprio fjd.
(3) Jei kolonos pd kartu veikia ain jga ir lenkimas, jgos tarp pdos plokts ir jos atramos,
atsivelgiant santykin veikianios ains jgos ir lenkiamojo momento dyd, gali pasiskirstyti vienu i i
bd:

jei dominuoja gniudomoji ain jga, po abiem kolonos juostomis gali susidaryti visikasis gniudymas,
kaip pavaizduota 6.18 paveikslo a);

jei dominuoja tempiamoji jga, po abiem juostomis gali susidaryti visikasis tempimas, kaip pavaizduota
6.18 paveikslo b);

jei dominuoja lenkiamasis momentas, po viena kolonos juosta gali susidaryti gniudymas, o po kita
tempimas, kaip pavaizduota 6.18 paveikslo c) ir d).

(4) Pdos plokts turi bti projektuojamos taikant 6.2.8.2 ir 6.2.8.3 pateikiamus metodus.
(5) lyjamajai jgai tarp pdos plokts ir jos atramos atlaikyti turi bti taikomas vienas i i bd:

skaiiuotin trinties laikomoji galia mazge, esaniame tarp pdos plokts ir jos atramos;

skaiiuotin inkarini vart kerpamoji galia;

skaiiuotin pamat supanios dalies lyjamoji galia.

92 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Jei inkariniai vartai naudojami siekiant pasiprieinti lyjamosioms jgoms tarp pdos plokts ir jos atramos,
pagal EN 1992 reikalavimus taip pat turi bti patikrinama, ar atramos betone nra trki.
Jei pirmiau minti bdai netinkami, lyjamosioms jgoms tarp pdos plokts ir jos atramos perduoti turi bti
naudojami specials elementai, pvz., blokiniai ar strypiniai lyjamieji jungiamieji elementai.
=

NEd

=
NEd

MEd

zC,l

MEd

zT,l

zC,r
z

a) kolonos pdos jungtis, kai dominuoja

gniudomoji ain jga
=

zT,r
z

b) kolonos pdos jungtis, kai dominuoja

tempiamoji ain jga

NEd

=
NEd

MEd

MEd

zT,r

zC,l

zC,r

zT,l

c) kolonos pdos jungtis, kai dominuoja

lenkiamasis momentas

d) kolonos pdos jungtis, kai dominuoja

lenkiamasis momentas

6.18 paveikslas. Kolonos pdos jungi peties z nustatymas

6.2.8.2

Tik aini jg veikiamos kolonos pdos

(1) Simetrins kolonos pdos plokts, kurias koncentrikai veikia ains gniudomosios jgos, skaiiuotin
laikomoji galia Nj,Rd gali bti nustatoma sudedant trij 6.19 paveiksle pavaizduot tjini galini element (du
tjiniai galiniai elementai po kolonos juostomis ir vienas po kolonos sienele) atskiras laikomsias galias
FC,Rd. ie trys tjiniai galiniai elementai neturi ueiti vienas ant kito, r. 6.19 paveiksl. Kiekvieno i i tjini
galini element skaiiuotin laikomoji galia turi bti apskaiiuojama taikant 6.2.5 pateikiam metod.

1 1-asis tjinis galinis elementas;

2 2-asis tjinis galinis elementas;
3 3-iasis tjinis galinis elementas.

2
1

6.19 paveikslas. Neueinantys vienas ant kito tjiniai galiniai elementai

6.2.8.3

Aini jg ir lenkiamj moment veikiamos kolon pdos

(1) Ains jgos kartu su lenkiamuoju momentu veikiamos kolonos pdos lenkiamoji galia Mj,Rd turi bti
nustatoma taikant 6.7 lentelje pateikiam metod, jei tiesiogiai po kolonos sienele esanios betono dalies
(2-ojo tjinio galinio elemento pagal 6.19 paveiksl) indlio gniudomj gali nepaisoma. Pagal metod
taikomi ie parametrai:

FT,l,Rd skaiiuotin kairiosios mazgo puss tempiamoji galia,

r. 6.2.8.3(2);

FT,r,Rd skaiiuotin deiniosios mazgo puss tempiamoji galia,

r. 6.2.8.3(3);

93 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

FC,l,Rd skaiiuotin kairiosios mazgo puss gniudomoji galia,

r. 6.2.8.3(4);

FC,r,Rd skaiiuotin deiniosios mazgo puss gniudomoji galia,

r. 6.2.8.3(5).

(2) Skaiiuotin kairiosios mazgo puss tempiamoji galia FT,l,Rd turi bti laikoma lygia maesniajai reikmei i
i pagrindini komponent skaiiuotins laikomosios galios reikmi:

tempimo veikiamos kolonos sienels po kairija kolonos juosta

Ft,wc,Rd,

r. 6.2.6.3;

lenkimo veikiamos pdos plokts po kairija kolonos juosta

Ft,pl,Rd,

r. 6.2.6.11.

(3) Skaiiuotin deiniosios mazgo puss tempiamoji galia FT,r,Rd turi bti laikoma lygia maesniajai reikmei
i i pagrindini komponent skaiiuotins laikomosios galios reikmi:

tempimo veikiamos kolonos sienels po deinija kolonos juosta

Ft,wc,Rd,

r. 6.2.6.3;

lenkimo veikiamos pdos plokts po deinija kolonos juosta

Ft,pl,Rd,

r. 6.2.6.11.

(4) Skaiiuotin kairiosios mazgo puss gniudomoji galia FC,l,Rd turi bti laikoma lygia maesniajai reikmei
i i pagrindini komponent skaiiuotins laikomosios galios reikmi:

gniudymo veikiamo betono po kairija kolonos juosta

Fc,pl,Rd,

r. 6.2.6.9;

gniudymo veikiamos kairiosios kolonos juostos ir sienels

Fc,fc,Rd,

r. 6.2.6.7.

(5) Skaiiuotin deiniosios mazgo puss gniudomoji galia FC,r,Rd turi bti laikoma lygia maesniajai
reikmei i i pagrindini komponent skaiiuotins laikomosios galios reikmi:

gniudymo veikiamo betono po deinija kolonos juosta

Fc,pl,Rd,

r. 6.2.6.9;

gniudymo veikiamos deiniosios kolonos juostos ir sienels

Fc,fc,Rd,

r. 6.2.6.7.

(6) Kaip skaiiuoti zT,l, zC,l, zT,r, zC,r, r. 6.2.8.1.

94 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.7 lentel. Skaiiuotin kolonos pd lenkiamoji galia Mj,Rd

Apkrova

Petys z

Kairioji pus veikiama

tempimo
Deinioji pus veikiama
gniudymo

z = zT,l + zC,r

Skaiiuotin lenkiamoji galia Mj,Rd

NEd > 0 ir e > zT,l

Maesnioji i reikmi:
z = zT,l + zT,r

Kairioji pus veikiama

tempimo
Deinioji pus veikiama
tempimo
Kairioji pus veikiama
gniudymo
Deinioji pus veikiama
tempimo

z = zC,l + zT,r

z = zC,l + zC,r

FT,1,Rd z
zC,r / e + 1

ir

e zC,r

FC,r,Rd z
zT,1 / e 1

NEd > 0 ir 0 < e < zT,l

NEd > 0 ir -zT,r < e 0

Maesnioji i reikmi:
FT,1,Rd z
F
z
ir T,r,Rd .
zT,r / e + 1
zT,1 / e 1

Maesnioji i reikmi:
FT,1,Rd z
F
z
ir T,1,Rd .
zT,r / e + 1
zT,1 / e 1

NEd > 0 ir e zT,r

NEd 0 ir e > zC,l

Maesnioji i reikmi:

Kairioji pus veikiama

gniudymo
Deinioji pus veikiama
gniudymo

NEd 0 ir

FC,1,Rd z
zT,r / e + 1

ir

FT,r,Rd z
zC,1 / e 1

NEd 0 ir 0 < e < zC,l

NEd 0 ir zC,r < e 0

Maesnioji i reikmi:
FC,1,Rd z
FC,r,Rd z
ir
.
zC,r / e + 1
zC,1 / e 1

Maesnioji i reikmi:
FC,1,Rd z
FC,r,Rd z
ir
.
zC,r / e + 1
zC,1 / e 1

MEd > 0 pagal laikrodio rodykl, NEd > 0 tempimas:

M
M
e = Ed = Rd .
NEd
NRd

6.3

Sukamasis standis

6.3.1

Pagrindinis modelis

(1) Mazgo sukamasis standis turi bti nustatomas pagal jo pagrindini komponent lankstum, kur nusako
tampriojo standio koeficientas ki, apskaiiuojamas pagal 6.3.2.
PASTABA

ie tampriojo standio koeficientai yra bendrosios paskirties.

(2) Vartiniuose mazguose su galinmis ploktelmis, kuriuose tempimo yra veikiama daugiau kaip viena
vart eil, susijusi pagrindini komponent standio koeficientai ki turi bti sudedami. Sij su kolonomis
mazgams bei sij sandroms skirtas metodas yra pateikiamas 6.3.3, o kolon pdoms 6.3.4.
(3) Vartiniuose mazguose su galinmis ploktelmis, kuriuose tempimo yra veikiama daugiau kaip viena
vart eil, taikant supaprastinim bet kurios vart eils indlio gali bti nepaisoma, jei taip pat nepaisoma
vis kit ariau gniudymo centro esani vart eili indlio. Iliekani vart eili skaiius nebtinai turi
bti toks pats, koks taikomas nustatant skaiiuotin lenkiamj gali.
(4) Jei ain jga NEd prijungtajame elemente nevirija 5 % skaiiuotins jo skerspjvio laikomosios galios
Np,Rd, sijos su kolona mazgo arba sij sandros sukamasis standis Sj, kai mazgo lenkiamasis momentas
Mj,Ed maesnis u skaiiuotin lenkiamj gali Mj,Rd, pakankamai tiksliai gali bti apskaiiuojamas taikant i
lygt:
Sj =

Ez 2

1
ki

ia:
ki pagrindinio mazgo komponento i standio koeficientas;
z

petys, r. 6.2.7;

(6.27)

95 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

standio santykis Sj,ini / Sj, r. 6.3.1(6).

PASTABA

Pradinis mazgo sukamasis standis Sj,ini yra nustatomas taikant (6.27) lygt ir vartojant = 1,0 reikm.

(5) Kolonos pdos sukamasis standis Sj, kai mazgo lenkiamasis momentas Mj,Ed maesnis u skaiiuotin
lenkiamj gali Mj,Rd, pakankamai tiksliai gali bti apskaiiuojamas pagal 6.3.4.
(6) Standio koeficientas turi bti nustatomas taip:

jei Mj,Ed 2/3 Mj,Rd:

= 1;

(6.28a)

jei 2/3 Mj,Rd < Mj,Ed Mj,Rd:

= (1,5 M j,Ed / M j,Rd ) ,

(6.28b)

kur koeficientas yra imamas i 6.8 lentels.

6.8 lentel. Koeficiento reikm

Jungties tipas

Virintin
Vartin, su galinmis ploktelmis
Vartin, su juostos jungiamuoju kampuoiu
Pdos plokts jungtys

2,7
2,7
3,1
2,7

(7) Pagrindiniai komponentai, kuriuos reikt atsivelgti skaiiuojant virintinio sijos su kolona mazgo ir
mazgo su juostos jungiamuoju kampuoiu stand, yra nurodyti 6.9 lentelje, o pagrindiniai vartins jungties
su galinmis ploktelmis ir pdos plokts komponentai yra nurodyti 6.10 lentelje. 6.9 ir 6.10 lentelse
pateikti pagrindini komponent standio koeficientai ki yra naudojami 6.11 lentelje pateiktuose
skaiiavimuose.
(8) Sijos su kolona mazg, sudaryt panaudojant galines plokteles, standiui nustatyti turi bti taikoma
toliau apraoma procedra. Pagal 6.3.3 nustatomas lygiavertis mazgo standio koeficientas keq ir lygiavertis
petys zeq. Tuomet mazgo standis pagal 6.3.1(14) nustatomas remiantis standio koeficientais keq (mazgui)
bei k1 (lyties veikiamos kolonos sienelei) ir petimi z, kuris prilyginamas lygiaveriam mazgo peiui zeq.

6.9 lentel. Mazgai, sutvirtinti virintinmis jungtimis arba vartinmis juost

jungiamj kampuoi jungtimis

Vienpusis

Standio koeficientai ki, kuriuos reikia

atsivelgti
k1; k2; k3

Dvipusis momentai yra vienodi ir prieing krypi

k2; k3

Dvipusis momentai yra nevienodi

k1; k2; k3

Sijos su kolona mazgas, sutvirtintas virintinmis jungtimis

Sijos su kolona mazgas, sutvirtintas vartinmis juost jungiamj Standio koeficientai ki, kuriuos reikia
kampuoi jungtimis
atsivelgti
Vienpusis

k1; k2; k3; k4; k6; k10; k11 *); k12 **)

Dvipusis momentai yra vienodi ir prieing krypi

Dvipusis momentai yra nevienodi

k2; k3; k4; k6; k10; k11 *); k12 **)

k1; k2; k3; k4; k6; k10; k11 *); k12 **)
*)

**)

Momentai yra vienodi ir

prieingi

Momentai yra nevienodi

Du k11 koeficientai po vien kiekvienai

juostai.
Keturi k12 koeficientai po vien kiekvienai
juostai ir jungianiam kampuoiui.

96 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.10 lentel. Mazgai, sutvirtinti vartinmis jungtimis, naudojant galines plokteles

ir pdos ploktes
Sijos su kolona mazgas, sutvirtintas vartais, kai
naudojamos galins ploktels
Vienpusis

Tempimo veikiam vart

Standio koeficientai ki,
eili skaiius
kuriuos reikia atsivelgti
Viena
k1; k2; k3; k4; k5; k10
k1; k2; keq

Dvi ar daugiau
Dvipusis momentai yra vienodi ir prieing Viena
krypi
Dvi ar daugiau
Viena
Dvipusis momentai yra nevienodi
Dvi ar daugiau
Sij sandra, sutvirtinta vartais, kai naudojamos
galins ploktels

k2; k3; k4; k5; k10

k2; keq
k1; k2; k3; k4; k5; k10
k1; k2; keq

Tempimo veikiam vart

eili skaiius

Dvipusis momentai yra vienodi ir prieing Viena

krypi
Dvi ar daugiau

Pdos plokts jungtys

6.3.2

k5 [kairje]; k5 [deinje]; k10

keq

Tempimo veikiam vart

eili skaiius

Pdos plokts jungtys

Standio koeficientai ki,

kuriuos reikia atsivelgti

Standio koeficientai ki,

kuriuos reikia atsivelgti

Viena

k13; k15; k16

Dvi ar daugiau

k13; k15 ir k16 kiekvienai

vart eilei

Pagrindini mazg komponent standio koeficientai

(1) Pagrindinio mazgo komponento standio koeficientai turi bti nustatomi taikant 6.11 pateikiamas lygtis.

6.11 lentel. Pagrindini mazg komponent standio koeficientai

Komponentas
lyties veikiama
kolonos sienel

Standio koeficientas ki
Nestandinta,
standinta
vienpusis mazgas arba dvipusis mazgas, kurio
sij auktis yra panaus
k1 =

0,38 AVC
;
z

k1 = .

z petys i 6.15 paveikslo;

transformacijos parametras pagal 5.3(7).
nestandinta

Gniudymo
veikiama kolonos
0, 7 beff,c,wc twc
sienel
k2 =
;
dc

beff,c,wc efektyvusis plotis pagal 6.2.6.2.

Tempimo
standinta arba nestandinta vartin jungtis,
veikiama kolonos kurioje tempimo yra veikiama viena vart eil,
sienel
arba nestandinta virintin jungtis
k3 =

0, 7beff,t,wc twc
dc

standinta
k2 = .

standinta virintin jungtis

k3 = .

beff,t,wc tempimo veikiamos kolonos sienels efektyvusis plotis pagal 6.2.6.3. Jei
tempimas veikia vien mazgo vart eil, beff,t,wc turi bti laikomas lygiu
maiausiajam i efektyvij ilgi Aeff (atskirai arba kaip vart eili grups
daliai), iai vart eilei nurodyt 6.4 lentelje (nestandintai kolonos juostai) arba
6.5 lentelje (standintai kolonos juostai).

97 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.11 lentel (tsinys)

Komponentas

Standio koeficientas ki

Lenkimo
0,9 A eff tfc
;
veikiama kolonos k4 =
3
m
juosta
Aeff maiausiasis i efektyvij ilgi Aeff (atskirai arba kaip vart eili grups daliai), iai
(kai tempimo
yra veikiama
vart eilei nurodyt 6.4 lentelje (nestandintai kolonos juostai) arba 6.5 lentelje
viena vart
(standintai kolonos juostai);
eil)
m nurodytas 6.8 paveiksle.
Lenkimo
0,9 A eff tp3
;
veikiama galin k5 =
m3
ploktel
Aeff maiausiasis i efektyvij ilgi Aeff (atskirai arba kaip vart eili grups daliai), iai
(kai tempimo
yra veikiama
vart eilei nurodyt 6.6 lentelje;
viena vart
m paprastai nurodytas 6.11 paveiksle, taiau jei vart eil yra pailgintos galins
eil)
ploktels ilginamojoje dalyje: m = mx, kur mx yra nurodytas 6.10 paveiksle.
Lenkimo
0,9A eff ta3
;
veikiamas juostos k6 =
m3
jungiamasis
Aeff juostos jungiamojo kampuoio efektyvusis ilgis pagal 6.12 paveiksl;
kampuotis
m nurodytas 6.13 paveiksle.
3

Tempimo
veikiami vartai k10 = 1,6 As / Lb tempiamieji arba netempiamieji;
Lb varto pailgjimo ilgis, kuris lygus aprpiamajam ilgiui (bendram element ir
(viena vart
eil)
poverli storiui) pridedant pus varto galvuts ir verls auki sumos.
Kirpimo veikiami netempiamieji
tempiamieji *)
vartai
16 nb d 2 fub
k11 = .
k11 (arba k17) =
;
E dM16
dM16 M16 varto vardinis skersmuo;
nb kirpimo veikiam vart eili skaiius.

Glemimo
veikiami vartai
(kiekvieno j
komponento,
kur glemia
vartai)

Gniudymo
veikiamas
betonas
(skaitant
skiedin)

tempiamieji *)

netempiamieji

k12 (arba k18) =

24 nb kb kt d fu
E

kb = kb1,
bet kb kb2;
kb1 = 0,25 eb / d + 0,5,
bet kb1 1,25;
kb2 = 0,25pb / d + 0,375,
bet kb2 1,25;
kt = 1,5 tj / dM16,
bet kt 2,5.
k13 =
beff
leff

Ec beff leff

k12 = .
eb atstumas nuo vart eils iki
laisvo ploktels krato apkrovos
perdavimo kryptimi;
fu plieno, kuriame tvirtinamas
vartas, tempiamoji stiprio riba;
pb tarpai tarp vart eili apkrovos
perdavimo kryptimi;
tj to komponento storis.

;
1,275 E
tjinio galinio elemento juostos efektyvusis plotis, r. 6.2.5(3);
tjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis, r. 6.2.5(3).

98 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.11 lentel (pabaiga)

Komponentas

Standio koeficientas ki

Lenkimo dl
gniudymo
veikiama
ploktel

k14 = .
is koeficientas jau vertintas skaiiuojant standio koeficient k13.

Lenkimo dl
tempimo
veikiama pdos
plokt
(kai tempimo
yra veikiama
viena vart
eil)

su traukiamosiomis jgomis **)

k15 =

0,85 A eff tp3

m3

be traukiamj jg **)
k15 =

0,425 A eff tp3

m3

leff tjinio galinio elemento juostos efektyvusis ilgis, r. 6.2.5(3);

tp pdos plokts storis;
m atstumas, nurodytas 6.8 paveiksle.

Tempimo
su traukiamosiomis jgomis **)
veikiami
inkariniai vartai
k16 = 1,6 As / Lb,

be traukiamj jg **)

k16 = 2,0 As / Lb,

Lb inkarinio varto pailgjimo ilgis, prilyginamas 8 vardini varto skersmen,

skiedinio sluoksnio, ploktels storio, poverls ir puss verls aukio sumai.
*)
**)

Jei vartai yra suprojektuoti, kad neslinkt veikiant atitinkamai apkrovai.

3
Traukiamosios jgos gali susidaryti, jei Lb 8,8 m As .

leff t 3

1 PASTABA

Skaiiuojant beff ir leff, atstumas c turi bti laikomas lygiu 1,25 pdos plokts storio.

2 PASTABA

Atramins ploktels turi bti laikomos neturiniomis takos mazgo sukamajam standiui Sj.

3 PASTABA Virintini sili (k19) standio koeficientas turi bti prilyginamas begalybei. Skaiiuojant sukamj stand
Sj, komponent nereikia atsivelgti.
4 PASTABA Gniudymo veikiam sijos juostos ir sienels (k7), tempimo veikiamos sijos sienels (k8), tempimo ar gniudymo
veikiamos ploktels (k9) ir sij su stormena (k20) standio koeficientai turi bti prilyginami begalybei. Skaiiuojant sukamj
stand Sj, iuos komponentus nereikia atsivelgti.
5 PASTABA Jei naudojama papildoma sienels ploktel, atitinkam pagrindini mazgo komponent standio
koeficientai nuo k1 iki k3 turi bti padidinami taip:

k1 lyties veikiamos kolonos sienels turi bti grindiamas padidintu lyjamuoju plotu Avc pagal 6.2.6.1(6);

k2 gniudymo veikiamos kolonos sienels turi bti grindiamas sienels efektyviuoju storiu pagal 6.2.6.2(6);

k3 tempimo veikiamos kolonos sienels turi bti grindiamas sienels efektyviuoju storiu pagal 6.2.6.3(8).

6.3.3
eili

Mazgai su galinmis ploktelmis, kuriuose tempimo yra veikiamos dvi ar daugiau vart

6.3.3.1

Bendrasis metodas

(1) Mazg su galinmis ploktelmis, kuriuose tempimo yra veikiamos dvi ar daugiau vart eili,
pagrindiniai su visomis iomis vart eilmis susij komponentai turi bti vertinami taikant vien lygiavert
standio koeficient keq, nustatom taip:

keq =

eff,r

zeq

hr

ia:

hr

atstumas tarp r vart eils ir gniudymo centro;

(6.29)

99 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

keff,r r vart eils efektyvusis standio koeficientas, atsivelgiant atitinkamai 6.3.3.1(4) arba
6.3.3.1(5) ivardyt pagrindini komponent standio koeficientus ki;
zeq

lygiavertis petys 6.3.3.1(3).

(2) r vart eils efektyvusis standio koeficientas keff,r turi bti nustatomas taip:

keff,r =

1
1
ki,r

(6.30)

ia ki,r yra standio koeficientas, atitinkantis i komponent r vart eils atvilgiu.

(3) Lygiavertis petys zeq turi bti nustatomas taip:

zeq =

k
k

eff,r

hr2

eff,r

hr

(6.31)

(4) Sijos su kolona mazgo, sudaryto jungtimi su galine ploktele, koeficientas keq turi bti grindiamas (ir
pakeiiamas) standio koeficientais ki, taikomais:

tempimo veikiamai kolonos sienelei (k3);

lenkimo veikiamai kolonos juostai (k4);

lenkimo veikiamai galins ploktelei (k5);

tempimo veikiamiems vartams (k10).

(5) Sij sandros, sutvirtintos vartais, kai naudojamos galins ploktels, koeficientas keq turi bti
grindiamas (ir pakeiiamas) standio koeficientais ki, taikomais:

lenkimo veikiamoms galinms ploktelms (k5);

tempimo veikiamiems vartams (k10).

6.3.3.2 Supaprastintasis metodas, taikomas pailgintoms galinms ploktelms, kuriose tempimo

yra veikiamos dvi vart eils

(1) Jungtims su pailginta galine ploktele, kuriose tempimo yra veikiamos dvi vart eils (viena
ilginamojoje galins ploktels dalyje ir viena tarp sijos juost, r. 6.20 paveiksl), priklausani pagrindini
komponent standio koeficientams gali bti taikomas pakeist reikmi rinkinys, kad bt vertinamas
bendras abiej vart eili indlis. Kiekviena i i pakeist reikmi turi bti laikoma lygia dvigubai
atitinkamai vienos vart eils pailgintos galins ploktels ilginamojoje dalyje reikmei.
PASTABA

Taikant i aproksimacij sukamasis standis gaunamas iek tiek maesnis.

(2) Taikant supaprastintj metod petys z turi bti prilyginamas atstumui nuo gniudymo centro iki
atkarpos tarp dviej tempimo veikiam vart eili vidurio, r. 6.20 paveiksl.

100 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.20 paveikslas. Petys z pagal supaprastintj metod

6.3.4

Kolon pdos

(1) Ains jgos kartu su lenkiamuoju momentu veikiamos kolonos pdos sukamasis standis Sj gali bti
apskaiiuojamas taikant 6.12 lentelje nurodyt metod. Pagal metod taikomi ie standio koeficientai:

kT,1

kairiosios mazgo puss tempiamojo standio koeficientas, kuris turi bti prilyginamas kairiosios
mazgo puss standio koeficient k15 ir k16 (nurodyt 6.11 lentelje) sumai;

kT,r deiniosios mazgo puss tempiamojo standio koeficientas, kuris turi bti prilyginamas deiniosios
mazgo puss standio koeficient k15 ir k16 (nurodyt 6.11 lentelje) sumai;
kC,1

kairiosios mazgo puss gniudomojo standio koeficientas, kuris turi bti prilyginamas kairiosios
mazgo puss standio koeficientui k13 (nurodytam 6.11 lentelje);

kC,r deiniosios mazgo puss gniudomojo standio koeficientas, kuris turi bti prilyginamas deiniosios
mazgo puss standio koeficientui k13 (nurodytam 6.11 lentelje).
(2) Kaip skaiiuoti zT,1, zC,1, zT,r, zC,r, r. 6.2.8.1.

101 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

6.12 lentel. Kolon pd sukamasis standis Sj

Apkrova

Petys z

Kairioji pus veikiama

tempimo
Deinioji pus veikiama
gniudymo

z = zT,1 + zC,r

Kairioji pus veikiama

tempimo
Deinioji pus veikiama
tempimo

z = zT,1 + zT,r

Kairioji pus veikiama

gniudymo
Deinioji pus veikiama
tempimo

z = zC,1 + zT,r

Kairioji pus veikiama

gniudymo
Deinioji pus veikiama
gniudymo

z = zC,1 + zC,r

Sukamasis standis Sj,ini

NEd > 0 ir e > zT,1

NEd 0 ir e zC,r

zC,r kC,r zT,1 kT,1

E z2
e
, kur ek =
kT,1 + kC,r
(1 / kT,1 + 1 / kC,r ) e + ek

NEd > 0 ir 0 < e < zT,1

NEd > 0 ir zT,r < e 0

zT,r kT,r zT,1 kT ,1

E z2
e
, kur ek =
(1 / kT,1 + 1 / kT,r ) e + ek
kT,1 + kT,r

NEd > 0 ir e zT,r

NEd 0 ir e > zC,l

z k z k
E z2
e
, kur ek = T,r T,r C,1 C,1
kC,1 + kT,r
(1 / kC,1 + 1 / kT,r ) e + ek

NEd 0 ir 0 < e < zC,1

NEd 0 ir -zC,r < e 0

z k z k
E z2
e
, kur ek = C,r C,r C,1 C,1
kC,1 + kC,r
(1 / kC,1 + 1 / kC,r ) e + ek

MEd > 0 pagal laikrodio rodykl, NEd > 0 tempimas, r. 6.3.1(6).

M Ed
M Rd
e=
=
.
N Ed
N Rd

6.4

Sukamoji geba

6.4.1

Bendrieji dalykai

(1)P Jei atliekama visumin analiz pagal standj plastik model, mazgas ties plastinio lanksto vieta turi
turti pakankam sukamj geb.
(2) Vartinio arba virintinio mazgo sukamoji geba turi bti nustatoma pagal 6.4.2 arba 6.4.3 nuostatas. iose
teksto dalyse pateikiami projektavimo metodai galioja tik S235, S275 bei S355 klasi plienui ir mazgams,
kuri skaiiuotin ain jga NEd prijungtajame elemente nevirija 5 % skaiiuotins jo skerspjvio plastins
laikomosios galios Np,Rd.
(3) Alternatyva 6.4.2 ir 6.4.3 mazgo sukamosios gebos tikrinti nebtina, jei jo skaiiuotin lenkiamoji galia
Mj,Rd yra bent 1,2 karto didesn u skaiiuotin prijungtojo elemento skerspjvio plastin lenkiamj gali
Mpl,Rd.
(4) 6.4.2 ir 6.4.3 nenurodytais atvejais sukamoji geba gali bti nustatoma bandymais pagal EN 1990
D pried. Kaip alternatyva gali bti taikomi atitinkami skaiiavimo modeliai, jeigu jie yra pagrsti bandym
pagal EN 1990 rezultatais.
6.4.2

Vartiniai mazgai

(1) Sijos su kolona mazgas, kurio skaiiuotin lenkiamoji galia Mj,Rd priklauso nuo lyties veikiamos kolonos
sienels ploktels skaiiuotins laikomosios galios, atliekant visumin analiz pagal plastikj model gali
bti laikomas turintis pakankam sukamj geb, jei d / tw 69 .
(2) Mazgas, sudarytas vartais jungiamos galins ploktels ar juostos jungiamojo kampuoio jungtimi,
atliekant visumin analiz pagal plastikj model gali bti laikomas turintis pakankam sukamj geb, jei
laikomasi i slyg:
a)

skaiiuotin mazgo lenkiamoji galia priklauso arba nuo:

lenkimo veikiamos kolonos juostos arba
lenkimo veikiamos sijos galins ploktels ar tempiamos juostos jungiamojo kampuoio;

102 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

b)

kolonos juostos arba sijos galins ploktels ar tempiamos juostos jungiamojo kampuoio (nebtinai to
paties pagrindinio komponento, kai a) storis t atitinka:

t 0,36 d

fub / f y ;

(6.32)

ia fy yra atitinkamo pagrindinio komponento stipris pagal takumo rib.

(3) Vartine jungtimi sudarytas mazgas, kurio skaiiuotin lenkiamoji galia Mj,Rd priklauso nuo kirpimo
veikiam vart skaiiuotins laikomosios galios, atliekant visumin analiz pagal plastikj model neturi
bti laikomas turiniu pakankam sukamj geb.
6.4.3

Virintiniai mazgai

(1) Virintins sijos su kolona jungties sukamoji geba Cd gali bti laikoma esanti ne maesns reikms,
nustatomos pagal toliau nurodyt iraik, jeigu kolonos sienel yra standinta, kad ilaikyt gniudym, bet
nestandinta, kad ilaikyt tempim, o jos skaiiuotin lenkiamoji galia nepriklauso nuo kolonos sienels
ploktels skaiiuotins lyjamosios galios, r. 6.4.2(1):

Cd = 0,025 hc / hb;

(6.33)

ia:

hb sijos auktis;
hc kolonos auktis.
(2) Pagal io skyriaus nuostatas suprojektuoto nestandinto virintinio sijos su kolona mazgo sukamoji geba
Cd gali bti laikoma ne maesn kaip 0,015 radian.

103 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Tuiaviduri profiliuoi mazgai

7.1

Bendrieji dalykai

7.1.1

Taikymo sritis

(1) iame skyriuje pateikiamos isamios taikymo taisykls, skirtos ploktumini ir erdvini santvarini
konstrukcij mazg, sudaryt i apskritj, kvadratini ar staiakampi vamzdi, ir ploktumini santvarini
konstrukcij mazg, sudaryt i vamzdi ir atvirj profiliuoi, statinei skaiiuotinei laikomajai galiai
nustatyti.
(2) Statin skaiiuotin mazg laikomoji galia yra ireikiama didiausija skaiiuotine tinklelio element
aine ir (arba) lenkiamja galia.
(3) ios taikymo taisykls galioja tiek EN 10210 reikalavimus atitinkantiems kartai valcuotiems
tuiaviduriams profiliuoiams, tiek EN 10219 reikalavimus atitinkantiems altai formuotiems tuiaviduriams
profiliuoiams, jei statybini tuiaviduri profiliuoi matmenys atitinka io skyriaus reikalavimus.
(4) Kartai valcuot tuiaviduri profiliuoi ir altai formuot tuiaviduri profiliuoi galutinio gaminio
vardinis stipris pagal takumo rib neturi bti didesnis nei 460 N/mm2. Galutini gamini, kuri vardinis stipris
pagal takumo rib didesnis kaip 355 N/mm2, iame skyriuje nurodyta statin skaiiuotin laikomoji galia turi
bti sumainama koeficientu 0,9.
(5) Tuiaviduri profiliuoi vardinis sienels storis neturi bti maesnis kaip 2,5 mm.
(6) Tuiaviduri profiliuoi juostos vardinis sienels storis neturi bti didesnis kaip 25 mm, jei nra imamasi
speciali priemoni utikrinti, kad mediagos storins savybs bus reikiamos.
(7) Dl nuovargio vertinimo r. EN 1993-1-9.
(8) Reglamentuojami mazg tipai pavaizduoti 7.1 paveiksle.
7.1.2

Taikymo sritis

(1) Tuiaviduri profiliuoi mazg taikymo taisyklmis gali bti vadovaujamasi tik tuomet, jei laikomasi vis
nuo 7.1.2(2) iki 7.1.2(8) slyg.
(2) Element gniudomosios dalys turi atitikti EN 1993-1-1 nurodytus 1 arba 2 klasi reikalavimus grynojo
lenkimo slygomis.
(3) Kampas i tarp juost bei tinklelio element ir tarp gretim tinklelio element turi bti:

i 30.
(4) Mazge jungiam element galai turi bti paruoti taip, kad j skerspjvio forma nebt pakitusi. iame
skyriuje nenagrinjamos jungtys suplotais ir ipjaustytais galais.
(5) Tam, kad mazgai su tarpu bt pakankami tinkamoms virintinms silms sudaryti, tarpas tarp tinklelio
element turi bti ne maesnis kaip (t1 + t2).
(6) Mazguose, turiniuose ulaid, i ulaida turi bti pakankamai didel, kad tinklelio element sujungtis
bt pakankama reikiamai lyiai i vieno tinklelio elemento kit perduoti. Bet kuriuo atveju ulaida turi bti
ne maesn kaip 25 %.
(7) Jei ueinantys vienas ant kito tinklelio elementai yra skirtingo storio ir (arba) stiprumo klasi, kit
element turi dengti maiausios ti fyi reikms elementas.
(8) Jei ueinantys vienas ant kito tinklelio elementai yra skirtingo ploio, siauresnysis elementas turi dengti
platesnj.

104 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

K mazgas

KT mazgas

N mazgas

T mazgas

X mazgas

Y mazgas

DK mazgas

KK mazgas

X mazgas

TT mazgas

DY mazgas

XX mazgas

7.1 paveikslas. Tuiaviduri profiliuoi santvar mazg tipai

7.2

Projektavimas

7.2.1

Bendrieji dalykai

(1)P Skaiiuotins tinklelio element ir juost ains jgos neturi viryti skaiiuotins element laikomosios
galios, nustatytos pagal EN 1993-1-1.
(2)P Skaiiuotins tinklelio element ains jgos, kai yra saugos ribinis bvis, neturi viryti atitinkamai 7.4,
7.5, 7.6 arba 7.7 nurodytos skaiiuotins mazgo laikomosios galios.

105 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) tempiai 0,Ed arba p,Ed juostoje ties mazgu turi bti nustatomi taip:

0,Ed =

p,Ed =

N 0,Ed
A0
Np,Ed
A0

M 0,Ed
Wel,0
M 0,Ed
Wel,0

(7.1)

(7.2)

ia:

Np,Ed = N 0,Ed

i,Ed

cos i .

i >0

7.2.2

Tuiaviduri profiliuoi mazg irties pobdiai

(1) Tuiaviduri profiliuoi jungi ir tuiaviduri profiliuoi bei atvirj profiliuoi jungi skaiiuotin
mazg laikomoji galia turi bti grindiama iais atitinkamais irties pobdiais:
a)

juostos viraus irtis (juostos viraus plastin irtis) arba juostos plastifikacija (juostos skerspjvio
plastin irtis);

b)

juostos onins sienels irtis (arba juostos sienels irtis), kai pasiekta takumo riba, dl suardymo
ar nepastovumo (juostos onins sienels arba juostos sienels deformavimosi ar klupumo), gniudant
tinklelio element;

c)

juostos lyjamoji irtis;

d)

tuiavidurio profiliuoio juostos sienels praspaudiamoji kerpamoji irtis (plyi susidarymas, dl

kurio tinklelio elementai atitrksta nuo juostos elemento);

e)

tinklelio elemento irtis sumajus efektyviajam ploiui (virintini sili ar tinklelio element
supleijimas);

f)

tinklelio elemento arba tuiavidurio profiliuoio juostos elemento klupumo vietin irtis mazgo vietoje.
PASTABA
Pusjuodiu riftu iame srae ispausdinti odi junginiai vartojami vairiems irties pobdiams aprayti
skaiiuotins laikomosios galios lentelse, pateikiamose nuo 7.4 iki 7.7 poskyriuose.

(2) 7.2 paveiksle pavaizduoti CHS tinklelio ir juost element mazg nuo (a) iki (f) irties pobdiai.
(3) 7.3 paveiksle pavaizduoti RHS tinklelio ir juost element mazg nuo (a) iki (f) irties pobdiai.
(4) 7.4 paveiksle pavaizduoti CHS arba RHS tinklelio element ir dvitj arba H formos profiliuoi juost
element mazg nuo (a) iki (f) irties pobdiai.
(5) Nors mazgo su tinkamai suformuotomis virintinmis silmis laikomoji galia paprastai yra didesn
veikiant tempimui nei veikiant gniudymui, kitu atveju skaiiuotin mazgo laikomoji galia paprastai
grindiama gniudymo veikiamo tinklelio galia, kad bt ivengta galimos per didels vietins deformacijos
ar sukamosios gebos sumajimo.

106 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Pobdis

Ain apkrova

Lenkiamasis momentas

7.2 paveikslas. CHS element mazg irties pobdiai

107 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Pobdis

Ain apkrova

Lenkiamasis momentas

7.3 paveikslas. RHS tinklelio element ir RHS juost element mazg irties
pobdiai

108 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Pobdis

Ain apkrova

Lenkiamasis momentas

7.4 paveikslas. CHS arba RHS tinklelio element ir dvitj arba H formos
profiliuoi juost element mazg irties pobdiai
7.3

Virintins sils

7.3.1

Skaiiuotin laikomoji galia

(1)P Tinklelio elementus su juostomis jungianios virintins sils turi bti suprojektuotos taip, kad turt
pakankam laikomj gali netolygiai pasiskirsiusiems tempiams ilaikyti ir pakankam sukamj geb
lenkiamiesiems momentams persiskirstyti.
(2) Virintiniuose mazguose jungtis paprastai turi bti formuojama pagal viso tuiavidurio profiliuoio
perimetr sudurtine virintine sile, kertine virintine sile arba j deriniu. Taiau i dalies ueinaniuose
vienas ant kito mazguose paslptosios jungties dalies virinti nebtina, jei ains jgos tinklelio elementuose
yra tokios, kad juostos aiai statmenos j dedamosios nesiskiria daugiau kaip 20 %.
(3) Tipin informacija apie virintines siles yra pateikiama 1.2.7 minimame 7 grups nuorodiniame standarte.
(4) Tinklelio elemento perimetro vienetinio ilgio skaiiuotin virintins sils laikomoji galia paprastai turi bti
ne maesn u to elemento skerspjvio vienetinio ilgio perimetro skaiiuotin laikomj gali.

109 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(5) Reikiamas sils storis turi bti nustatomas pagal 4 skyri.

(6) 7.3.1(4) pateikiamo kriterijaus galima nepaisyti, jei maesn virintins sils dyd galima pateisinti
atsivelgiant tiek laikomj gali, tiek deformavimosi geb bei sukamj geb, ir atsivelgiant tai, kad tik
dalis jos ilgio yra veiksminga.
(7) Skaiiuotinis statybini staiakampi tuiaviduri profiliuoi platjanios nuosklembos virintins sils
storis yra nurodytas 7.5 paveiksle.

7.5 paveikslas. Skaiiuotinis statybini staiakampi tuiaviduri profiliuoi

platjanios nuosklembos virintins sils storis
(8) Apie suvirinim altai formuotose srityse r. 4.14.

7.4

Virintiniai CHS element mazgai

7.4.1

Bendrieji dalykai

(1) Jei mazg geometrija atitinka 7.1 lentelje nurodytas tinkamumo ribas, virintini apskritj vamzdini
element mazg skaiiuotin laikomoji galia gali bti nustatoma taikant 7.4.2 ir 7.4.3 nuostatas.
(2) Jei mazgai atitinka 7.1 lentelje nurodytas tinkamumo ribas, reikia nagrinti tik juostos viraus irt ir
praspaudiamj kerpamj irt. Skaiiuotin jungties laikomoji galia turi bti laikoma lygia maesniajai
reikmei pagal iuos abu kriterijus.
(3) Jei mazgai neatitinka 7.1 lentelje nurodyt tinkamumo rib, turi bti inagrinjami visi 7.2.2 ivardyti
kriterijai. Be to, turi bti atsivelgiama mazg sukamojo standio sukeliamus antrinius momentus.

7.1 lentel. Virintini CHS tinklelio element ir CHS juost mazg tinkamumo ribos
0,2 di / d0 1,0
paprastai 2 klas ir 10 d0 / t0 50,
bet X mazgams: 10 d0 / t0 40
2 klas ir 10 di / ti 50

ov 25 %
g t1 + t2
7.4.2

Ploktuminiai mazgai

(1)P Tik aini jg veikiamose tinklelio element jungtyse skaiiuotin vidin ain jga Ni,Ed neturi viryti
skaiiuotins virintinio mazgo ains galios Ni,Rd, pateikiamos atitinkamai 7.2, 7.3 arba 7.4 lentelse.
(2) Lenkimo kartu su aine jga veikiamos tinklelio element jungtys turi atitikti slyg:
N i,Ed
N i,Rd

M ip,i,Ed
+
M ip,i,Rd

M
+ op,i,Ed 1,0;
M op,i,Rd

(7.3)

110 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

ia:

Mip,i,Rd skaiiuotin lenkiamoji galia ploktumoje;

Mip,i,Ed skaiiuotinis vidinis lenkiamasis momentas ploktumoje;
Mop,i,Rd skaiiuotin lenkiamoji galia i ploktumos;
Mop,i,Ed skaiiuotinis vidinis lenkiamasis momentas i ploktumos.

7.2 lentel. Skaiiuotin virintini CHS tinklelio element ir CHS juost mazg
ain galia
Juostos viraus irtis T ir Y mazgai

N1,Rd =

0,2 kp f y0 t02
sin 1

(2,8 + 14,2 2 ) / M5

Juostos viraus irtis X mazgai

N1,Rd =

kp f y0 t02
sin 1

5,2
/ M5
(1 0,81 )

Juostos viraus irtis K ir N mazgai su tarpu arba ulaida

kgk p f y0t02
d
1,8 + 10,2 1 / M 5
N1,Rd =

sin1
d0

N2,Rd =

sin 1
N1,Rd
sin 2

Praspaudiamoji kerpamoji irtis K, N bei KT mazgai su tarpu ir visi T, Y bei X mazgai

Kai di d0 2 t0: Ni,Rd =

f y0
3

t0 d i

1 + sin i
2 sin 2 i

/ M5

Koeficientai kg ir kp

0,024 1,2

kg = 0 ,2 1 +

(
)
1
+
0,5

1,33
exp
g
/
t
0

Kai np > 0 (gniudymas):

Kai np 0 (tempimas):

(r. 7.6 paveiksl)

kp = 1 0,3 np (1 + np), bet kp 1,0.

kp = 1,0.

[i = 1, 2 arba 3]

111 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.3 lentel. Skaiiuotin mazginius laktus su CHS elementais jungiani virintini

mazg galia
Juostos viraus irtis

Ni,Rd = kp f y0 t02 (4 + 20 2 ) / M5
Mip,i,Rd = 0
Mop,i,Rd = 0,5 bi Ni,Rd

Ni,Rd =

5 kp f y0 t02
1 0,81

/ M5

Mip,i,Rd = 0
Mop,i,Rd = 0,5 bi Ni,Rd
Ni,Rd = 5 kp f y0 t02 (1+ 0,25 ) / M5
Mip,i,Rd = hi Ni,Rd
Mop,i,Rd = 0

Ni,Rd = 5 kp f y0 t02 (1+ 0,25 ) / M5

Mip,i,Rd = hi Ni,Rd
Mop,i,Rd = 0

Praspaudiamoji kerpamoji irtis

max ti = ( NEd / A + M Ed / Wel ) ti 2 t0 ( f y0 / 3 ) / M5

Tinkamumo ribos

Koeficientas kp

Papildomai prie 7.1 lentelje nurodyt rib:

Kai np > 0 (gniudymas):

0,4 ir 4;
ia: = bi / d0 ir = hi / d0.

kp = 1 0,3 np (1 + np), bet kp 1,0.

Kai np 0 (tempimas):

kp = 1,0.

112 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.4 lentel. Skaiiuotin dvitjus, H formos arba RHS profiliuoius su CHS

elementais jungiani virintini mazg galia
Juostos viraus irtis

h1

b1
t0

d0

N1,Rd = kp fy0 t02 (4 + 20 2)(1 + 0,25 ) / M5

Mip,1,Rd = h1 N1,Rd / (1 + 0,25 )
Mop,1,Rd = 0,5 b1 N1,Rd

N1
h1

N1
N1,Rd =

t0

d0

1 0,81

(1+ 0,25 ) / M5

Mip,1,Rd = h1 N1,Rd / (1 + 0,25 )

Mop,1,Rd = 0,5b1 N1,Rd

N1
b1

h1

5 kp f y0 t0 2

t0

d0

N1,Rd = kp fy0 t02 (4 + 20 2)(1 + 0,25 ) / M5

Mip,1,Rd = h1 N1,Rd
Mop,1,Rd = 0,5 b1 N1,Rd

N1

h1

N1
N1,Rd =

t0

d0

5 kp f y0 t02
1 0,81

(1+ 0,25 ) / M5

Mip,1,Rd = h1 N1,Rd

N1

Mop,1,Rd = 0,5 b1 N1,Rd

Praspaudiamoji kerpamoji irtis

Dvitjai arba H formos profiliuoiai:

max t1 = ( NEd / A + M Ed / Wel ) t1 2 t0 ( f y0 / 3 ) / M5 .

RHS profiliuoiai:

max t1 = ( NEd / A + M Ed / Wel ) t1 t0 ( f y 0 / 3) / M5 .

Tinkamumo ribos

Koeficientas kp

Papildomai prie 7.1 lentelje nurodyt rib:

Kai np > 0 (gniudymas):

0,4 ir 4;
ia: = b1 / d0 ir = h1 / d0.

kp = 1 0,3 np(1 + np), bet kp 1,0.

Kai np 0 (tempimas):

kp = 1,0.

113 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(3) Skaiiuotinis vidinis lenkiamasis momentas Mi,Ed gali bti prilyginamas reikmei take, kuriame tinklelio
elemento vidurio linija susikerta su juostos elemento paviriumi.
(4) Skaiiuotin lenkiamoji galia ploktumoje ir skaiiuotin lenkiamoji galia i ploktumos Mi,Rd turi bti
imamos atitinkamai i 7.3, 7.4 arba 7.5 lenteli.
(5) 7.6 lentelje nurodyt specialij virintini sili tip mazgai turi atitikti atitinkamus kiekvienam tipui
lentelje nurodytus projektavimo kriterijus.
(6) Koeficiento kg reikms, skirtos 7.2 lentelje pateiktiems K, N ir KT mazgams apskaiiuoti, yra nurodytos
7.6 paveiksle. Koeficientas kg yra taikomas mazg su tarpu bei ulaida tipams aprpti g dyd nustatant tarpui
ir ulaidai; neigiamos g reikms vartojamos ulaidai q ireikti, kaip pavaizduota 1.3 paveikslo b).

kg

4.5
,
4.0
,
3.5
,
3.0
,
2.5
,
2.0
,

= 25
= 22,5
= 20
= 17,5
= 15
= 12,5
= 10
= 7,5

1.5
,

,
1.0

-12

-8

-4

Mazgai su ulaida
(q = g)

g / t0

12

Mazgai su tarpu

7.6 paveikslas. Koeficiento kg reikms, skirtos 7.2 lentelje pateiktiems

skaiiavimams

114 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.5 lentel. Skaiiuotin virintini CHS tinklelio element ir CHS juost mazg
lenkiamoji galia
Juostos viraus irtis T, X ir Y mazgai

Mip,1
d1
1

Mip,1,Rd = 4,85

t0

f y0 t02 d1
sin 1

kp / M5

d0
Juostos viraus irtis K, N, T, X ir Y mazgai

Mop,1
d1
1

Mop,1,Rd =

t0

f y0 t02 d1

2,7
kp / M5
sin 1 1 0,81

d0
Praspaudiamoji kerpamoji irtis K bei N mazgai su tarpu ir visi T, X bei Y mazgai
Kai d1 d0 2t0:

Mip,1,Rd =
Mop,1,Rd =

f y0 t0 d12 1 + 3 sin 1

4 sin 2 1

f y0 t0 d12 3 + sin 1

4 sin 2 1

/ M5 ;
/ M5 .

Koeficientas kp
Kai np > 0 (gniudymas):

kp = 1 0,3 np (1 + np),

Kai np 0 (tempimas):

kp = 1,0.

bet kp 1,0.

115 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.6 lentel. Specialij tip virintini CHS tinklelio element ir CHS juost mazg
projektavimo kriterijai
Mazgo tipas

Projektavimo kriterijai

Jgos gali bti tempiamosios arba

gniudomosios, bet abiejuose elementuose turi
veikti ta paia kryptimi.

N1,Ed N1,Rd;
ia N1,Rd yra N1,Rd reikm, X mazgui nurodyta
7.2 lentelje.

1-asis elementas visuomet yra veikiamas

gniudymo, o 2-asis visuomet yra veikiamas
tempimo.

N3

N1
1

N2
3

N1,Ed sin1 + N3,Ed sin3 N1,Rd sin1;

N2,Ed sin2 N1,Rd sin1;
ia N1,Rd yra N1,Rd reikm, K mazgui nurodyta
d + d 2 + d3
d
.
7.2 lentelje, bet 1 pakeitus: 1
3 d0
d0

Visi tinklelio elementai visuomet turi bti veikiami

gniudymo arba tempimo.

N1,Ed sin1 + N2,Ed sin2 Nx,Rd sinx;

ia Nx,Rd yra Nx,Rd reikm, X mazgui nurodyta
7.2 lentelje, o Nx,Rd sinx yra didesnioji i reikmi:
N1,Rd sin1 ir N2,Rd sin2.

1-asis elementas visuomet yra veikiamas

gniudymo, o 2-asis visuomet yra veikiamas
tempimo.

Ni,Ed Ni,Rd;
ia Ni,Rd yra Ni,Rd reikm, K mazgui nurodyta
7.2 lentelje, jei mazgo su tarpu juostos 1-1 pjvyje
galioja nelygyb:
2

N 0,Ed V0,Ed

+
1,0.
Npl,0,Rd Vpl,0,Rd

116 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005
7.4.3

Erdviniai mazgai

(1) Kiekvienoje atitinkamoje erdvinio mazgo ploktumoje turi bti tenkinami 7.4.2 nurodyti projektavimo
kriterijai, taikant pagal 7.4.3(2) nustatyt sumaint skaiiuotin laikomj gali.
(2) Skaiiuotin kiekvienos atitinkamos erdvinio mazgo ploktumos laikomoji galia turi bti nustatoma
7.7 lentelje nurodytu atitinkamu pataisos koeficientu sumainant atitinkamo ploktuminio mazgo laikomj
gali, apskaiiuot pagal 7.4.2 nuostatas ir taikant kp atitinkani juostos jg.

7.7 lentel. Erdvini mazg pataisos koeficientai

Mazgo tipas

Pataisos koeficientas

TT mazgas

60 90

1-asis elementas gali bti veikiamas tempimo arba

gniudymo.

= 1,0

XX mazgas
1-asis ir 2-asis elementai gali bti veikiami gniudymo
arba tempimo. N2,Ed / N1,Ed yra neigiamas, jei vienas
elementas yra veikiamas tempimo, o kitas gniudymo.

= 1+ 0,33 N 2,Ed / N1,Ed ,

atsivelgiant N1,Ed ir N2,Ed enkl, kai:
N2,Ed N1,Ed.

KK mazgas

60 90

1-asis elementas visuomet yra veikiamas gniudymo, o

2-asis visuomet yra veikiamas tempimo.

= 0,9,
jei mazgo su tarpu juostos 1-1 pjvis tenkina
nelygyb:
2

N 0,Ed V0,Ed

+
1,0.
Npl,0,Rd Vpl,0,Rd

117 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.5

Virintiniai CHS arba RHS tinklelio element ir RHS juost element mazgai

7.5.1

Bendrieji dalykai

(1) Jei mazg geometrija atitinka 7.8 lentelje nurodytas tinkamumo ribas, tinklelio element, sudaryt i
tuiaviduri profiliuoi, ir juost element, sudaryt i staiakampi ar kvadratini vamzdini virintini
mazg, skaiiuotin laikomoji galia gali bti nustatoma taikant 7.5.2 ir 7.5.3 nuostatas.
(2) Kai mazgai atitinka 7.8 lentelje nurodytas tinkamumo ribas, reikia atsivelgti tik atitinkamoje lentelje
nurodytus projektavimo kriterijus. Skaiiuotin jungties laikomoji galia turi bti laikoma lygia maiausiajai
reikmei pagal visus taikytinus kriterijus.
(3) Kai mazgai neatitinka 7.8 lentelje nurodyt tinkamumo rib, turi bti atsivelgiama visus 7.2.2
ivardytus kriterijus. Be to, reikia atsivelgti mazg sukamojo standio sukeliamus antriniai momentus.

7.8 lentel. Virintini CHS arba RHS tinklelio element ir RHS juost element
mazg tinkamumo ribos
Mazgo parametrai [i = 1 arba 2, j = udengiamasis tinklelio elementas]
Mazgo tipas

bi / b0
arba
di / b0

T, Y arba X

bi / b0 0,25

K su tarpu

bi / b0 0,35
ir
0,1 + 0,01 b0 / t0

N su tarpu

bi / ti ir hi / ti arba di / ti
Gniudymas Tempimas
bi / ti 35
ir
hi / ti 35
ir
2 klas

K su ulaida
N su ulaida

bi / b0 0,25

1 klas

Apskritas tinklelio
elementas

di / b0 0,4,
bet 0,8

1 klas

bi / ti 35
ir
hi / ti 35

di / ti 50

h0 / b0
ir
hi / bi

0,5,
bet
2,0

b0 / t0
ir
h0 / t0

Tarpas arba ulaida

bi / bj

35
ir
2 klas

35
ir
2 klas

g / b0 0,5 (1 ),
bet 1,5 (1 ) 1)
ir ne maesnis kaip:
g t1 + t2

2 klas

ov 25 %,
bet ov 100 % 2)
ir bi / bj 0,75

Kaip nurodyta pirmiau, bet bi pakeiiant di,

o bj dj.

1)

Jei g / b0 > 1,5 (1 ) ir g / b0 > t1 + t2, mazgas laikomas dviem atskirais T arba Y mazgais.

2)

Ulaida gali bti padidinama, kad dengiamojo tinklelio elemento apatin dalis galt bti privirinama prie juostos.

7.5.2

Ploktuminiai mazgai

7.5.2.1

Nesustiprinti mazgai

(1) Tik aini jg veikiamose tinklelio element jungtyse skaiiuotin ain jga Ni,Ed neturi viryti
skaiiuotins virintinio mazgo ains galios Ni,Rd, nustatytos atitinkamai pagal 7.5.2.1(2) arba 7.5.2.1(4).
(2) Virintini mazg, esani tarp tinklelio element, sudaryt i kvadratini ar apskritj vamzdi, ir juost
element, sudaryt i kvadratini vamzdi, kuri geometrija atitinka 7.8 lentelje nurodytas tinkamumo
ribas ir papildomas 7.9 lentelje nurodytas slygas, skaiiuotin ain galia gali bti nustatoma taikant
7.10 lentelje pateikiamas iraikas.
(3) Kai mazgai atitinka 7.9 lentelje nurodytas tinkamumo ribas, reikia nagrinti tik juostos viraus irt ir
tinklelio elemento irt dl sumajusio efektyviojo ploio. Skaiiuotin ain galia turi bti laikoma lygia
maesniajai reikmei pagal iuos abu kriterijus.
PASTABA
7.10 lentelje pateikiama mazg, esani tarp tuiaviduri profiliuoi tinklelio element, ir juost
element, sudaryt i kvadratini vamzdi, skaiiuotin ain galia buvo supaprastinta netaikant projektavimo kriterij,
kurie pagal 7.9 lentelje nurodytas tinkamumo ribas niekuomet nra kritiniai.

(4) Bet kuri nesustiprint virintini CHS arba RHS tinklelio element ir RHS juost mazg, kurie atitinka
7.8 lentelje nurodytas tinkamumo ribas, skaiiuotin ain galia gali bti nustatoma atitinkamai taikant 7.10,
7.11, 7.12 arba 7.13 lentelse pateikiamas iraikas. Apie sustiprintus mazgus r. 7.5.2.2.

118 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.9 lentel. Papildomos 7.10 lentels taikymo slygos

Tinklelio elemento tipas

Mazgo tipas
T, Y arba X

Kvadratinis vamzdis

K su tarpu arba N su
tarpu

Mazgo parametrai

bi / b0 0,85
0,6

b1 + b2
1,3
2b1

T, Y arba X
Apskritasis vamzdis

K su tarpu arba N su
tarpu

b0 / t0 10
b0 / t0 15
b0 / t0 10

0,6

d1 + d 2
1,3
2 d1

b0 / t0 15

119 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.10 lentel. Skaiiuotin kvadratini ar apskritj vamzdi virintini mazg ain

galia
Skaiiuotin laikomoji galia [i = 1 arba 2,
j = udengiamasis tinklelio elementas]

Mazgo tipas
T, Y ir X mazgai

Juostos viraus irtis

N1,Rd =

K ir N mazgai su tarpu

kn f y0 t0 2 2
+ 4 1

(1 ) sin 1 sin 1

Juostos viraus irtis

Ni,Rd =

0,85

/ M5

1,0

8,9 0,5 kn f y0 t02 b1 + b2

sin i
2 b0

/ M5

K ir N mazgai su ulaida *)

Tinklelio elemento irtis

i arba j elementai gali bti veikiami gniudymo

arba tempimo, taiau vienas elementas turi bti
veikiamas tempimo, o kitas gniudymo.

Ni,Rd = f yi ti beff + be,ov + ov ( 2 hi 4 ti ) / M5

50

Tinklelio elemento irtis

25 % ov < 50 %

50 % ov < 80 %

Ni,Rd = f yi ti beff + be,ov + 2hi 4ti / M5

Tinklelio elemento irtis

ov 80 %

Ni,Rd = fyi ti bi +be,ov +2hi -4ti / M5

Parametrai beff, be,ov ir kn

beff =
be,ov =

10 f y0 t0
bi , bet beff bi
b0 / t0 f yi ti
10 f yj t j
bi , bet be,ov bi
b j / t j f yi ti

Kai n > 0 (gniudymas):

kn = 1,3

0,4 n

bet kn 1,0.
Kai n 0 (tempimas):

kn = 1,0.

Jei tinklelio elementai apskriti, pirmiau mintos reikms dauginamos i / 4; b1 ir h1 pakeiiami d1, o b2 ir h2 d2.
)

* Turi bti patikrinamas tik dengiantysis tinklelio elementas i. Dengiamojo tinklelio elemento j veiksmingumas (t.y. skaiiuotin mazgo
laikomoji galia, padalyta i skaiiuotins plastins tinklelio elemento laikomosios galios) turi bti laikomas lygiu dengianiojo
elemento veiksmingumui.

120 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.11 lentel. Skaiiuotin virintini RHS arba CHS tinklelio element ir RHS juost
element T, X ir Y mazg ain galia
Mazgo tipas

Skaiiuotin laikomoji galia [i = 1]

Juostos viraus irtis

Ni,Rd =

0,85

kn f y0 t02 2
+ 4 1

(1 ) sin 1 sin 1

/ M5

Juostos onins sienels irtis 1)

Ni,Rd =

fb t0
sin i

= 1,0 2)

2 hi

+ 10 t0 / M5

sin 1

Tinklelio elemento irtis

0,85

Ni,Rd = f yi ti (2 hi 4 ti + 2 beff ) / M5
Praspaudiamoji kerpamoji irtis 0,85 (1 1 / )

Ni,Rd =
1)

2)

f y0 t0 2 hi

+ 2 be,p / M5

3 sin 1 sin 1

X mazgams, kuri < 90, taikytina maesnioji i i reikmi, o K bei N mazgams su tarpu 7.12 lentelje nurodytos juostos
onini sieneli skaiiuotins atsparumo lyiai reikms.
Kai 0,85 1,0, taikoma tiesin interpoliacija tarp juostos viraus irties reikms (kai = 0,85) ir juostos onins sienels irties
(onins sienels klupumo ar juostos lyties) pagrindins reikms (kai = 1,0).

Jei tinklelio elementai apskriti, pirmiau mintos reikms dauginamos i / 4; b1 ir h1 pakeiiami d1, o b2 ir h2 d2.

Kai veikia tempimas:

fb = fy0.
Kai veikia gniudymas:
fb = fy0
(T ir Y mazgai);
fb = 0,8 fy0 sin i (X mazgai);

beff =

10 f y0 t0
bi , bet beff bi.
b0 / t0 f yi ti

be,p =

10
bi ,
b0 t 0

bet be.p bi.

ia yra lenkiamojo klupumo koeficientas,

gaunamas pagal EN 1993-1-1, taikant atitinkam
klupumo kreiv ir slygin liaun , apskaiiuojam
0,4 n
,
Kai n > 0 (gniudymas): kn = 1,3
taip:

h0

1
bet kn 1,0.
2
i
sin
t
0

= 3, 46
.
Kai n 0 (tempimas):
kn = 1,0.
E

f y0

121 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.12 lentel. Skaiiuotin virintini RHS arba CHS tinklelio element ir RHS juost
element K ir N mazg ain galia
Mazgo tipas
K ir N mazgai su tarpu

Skaiiuotin laikomoji galia [i = 1 arba 2]

Juostos viraus irtis

Ni,Rd =

8,9 kn f y0 t02 b1 + b2 + h1 + h2

sin i
4 b0

/ M5

Juostos lytis
f y0 Av

Ni,Rd =

3 sin i

/ M5

N0,Rd = ( A0 Av ) f y 0 + Av f y0 1 (VEd / Vpl,Rd )2 / M5

Tinklelio elemento irtis

Ni,Rd = f yi ti ( 2 hi 4 ti + bi + beff ) / M5

Praspaudiamoji kerpamoji irtis (1 1 / )

Ni,Rd =

K ir N mazgai su ulaida

2 hi

+ bi + be,p / M5

3 sin i sin i

f y0 t0

Kaip nurodyta 7.10 lentelje

Jei tinklelio elementai apskriti, pirmiau mintos reikms dauginamos i / 4; b1 ir h1 pakeiiami d1, o b2 ir h2 d2.

Av = (2 h0 + b0) t0
Kvadratinio arba staiakampio tinklelio elemento:

=
1+

1
;
4 g2

beff =

10 f y0 t0
bi , bet beff bi
b0 / t0 f yi ti

be,p =

10
bi ,
b0 t0

Kai n > 0 (gniudymas):

3 t0 2

=0

kn = 1,3

bet kn 1,0.

ia g yra tarpas, r. 1.3 paveikslo a).

Apskritojo tinklelio elemento:

bet be.p bi

Kai n 0 (tempimas):

kn = 1,0.

0,4 n

122 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.13 lentel. Skaiiuotin mazginius laktus arba dvitjus ar H formos profiliuoius

su RHS elementais jungiani virintini mazg laikomoji galia
Mazgo tipas

Skaiiuotin laikomoji galia [i = 1]

N1,Rd = f y1 t 1 beff / M 5 *)
Juostos onins sienels sutraikymas, kai
b1 b0 2 t0

bi

N1
ti

t0

h0

N1,Rd = f y0 t0 (2 t1 + 10 t0 ) / M5
Praspaudiamoji kerpamoji irtis, kai

b0

N1,Rd =
Iilgin ploktel

f y0 t0
3

b1 b0 2 t0

( 2 t1 + 2 be,p ) / M5

Juostos viraus irtis

N1
hi
ti
t0

N1,Rd =
h0

km f y0 t02
1 t1 / b0

(2 h / b
1

+ 4 1 t1 / b0 / M5

b0

t1 / b0 0,2
Dvitjis arba H formos profiliuotis
Taikant prastin aproksimacij, jei 2 1 ,

dvitjo arba H formos profiliuoio N1,Rd gali bti

laikoma lygi dviej dvitjo arba H formos profiliuoio
juostas panaaus dydio skersini plokteli
anksiau lentelje nurodytai skaiiuotinei laikomajai
galiai.
Jei < 2 1 , turi bti taikoma tiesin interpoliacija
tarp vienos ir dviej plokteli reikmi.
Mip,1,Rd = N1,Rd (h1 t1)

Tinkamumo ribos
Papildomai prie 7.8 lentelje nurodyt rib:
0,5 1,0;
b0 / t0 30.
Parametrai beff, be,p ir km
beff =
be,p =
*

10 f y0 t0
b1 , bet beff bi
b0 / t0 f y1 t1

Kai n > 0 (gniudymas):

10
b1 ,
b0 / t0

Kai n 0 (tempimas):

bet be.p bi

km = 1,3 ( 1 n ) ,

bet km 1,0.

Kertine virintine sile sudaromos jungtys turi bti projektuojamos pagal 4.10 reikalavimus.

km = 1,0.

123 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(5) Lenkimo kartu su aine jga veikiamos tinklelio element jungtys turi atitikti reikalavim:
Ni , Ed
Ni,Rd

M ip,i,Ed
M ip,i,Rd

M op,i,Ed
M op,i,Rd

1,0;

(7.4)

ia:
Mip,i,Rd skaiiuotin lenkiamoji galia ploktumoje;
Mip,i,Ed skaiiuotinis vidinis lenkiamasis momentas ploktumoje;
Mop,i,Rd skaiiuotin lenkiamoji galia i ploktumos;
Mop,i,Ed skaiiuotinis vidinis lenkiamasis momentas i ploktumos.

(6) Skaiiuotinis vidinis lenkiamasis momentas Mi,Ed gali bti prilyginamas jo dydiui take, kuriame tinklelio
elemento vidurio linija kerta juostos elemento paviri.
(7) Skaiiuotin nesustiprint mazg lenkiamoji galia ploktumoje ir skaiiuotin lenkiamoji galia Mi,rd i
ploktumos turi bti imamos atitinkamai i 7.13 arba 7.14 lenteli. Apie sustiprintus mazgus r. 7.5.2.2.
(8) 7.15 ir 7.16 lentelse nurodyti specialij tip virintiniai mazgai turi atitikti atitinkamus kiekvienam tipui
toje lentelje nustatytus projektavimo kriterijus.
7.5.2.2

Sustiprintieji mazgai

(1) Gali bti naudojami vairs mazg sustiprinimo bdai. Atitinkamas bdas priklauso nuo irties pobdio,
kuris, jei nra sustiprinimo, lemia skaiiuotin mazgo laikomj gali.
(2) Mazgo atsparumui juostos viraus iriai, praspaudiamajai kerpamajai iriai arba tinklelio elemento iriai
dl sumajusio efektyviojo ploio padidinti gali bti naudojamos juostos sutvirtinimo ploktels.
(3) Mazgui sustiprinti, apsaugant nuo juostos onins sienels irties arba juostos lyjamosios irties gali bti
naudojama onini plokteli pora.
(4) Tam, kad daliniai tinklelio elementai neueit vieno ant kito K arba N mazge, tinklelio elementai gali bti
privirinami prie vertikaliosios sstandos.
(5) Taip pat gali bti naudojamas bet kuris i mazg sustiprinimo bd derinys.
(6) Sustiprinimui naudojamo plieno klas turi bti ne emesn u juostos elemento plieno klas.
(7) Skaiiuotin sustiprintj mazg laikomoji galia turi bti nustatoma taikant 7.17 ir 7.18 lenteles.

124 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.14 lentel. Skaiiuotin virintini RHS tinklelio element ir RHS juost element
mazg lenkiamoji galia
T ir X mazgai
Lenkiamieji momentai ploktumoje
( = 90)

Skaiiuotin laikomoji galia

Juostos viraus irtis

0,85

1
2

Mip,1,Rd = kn f y0 t02 h1
+
+
2
1 1

/ M5

Juostos onins sienels sutraikymas

0,85 1,0

Mip,1,Rd = 0,5 f yk t0 ( h1 + 5 t0 ) / M5
2

fyk = fy0
fyk = 0,8 fy0

T mazg;
X mazg.
Tinklelio elemento irtis

0,85 1,0

Mip,1,Rd = f y1 Wpl,1 (1 beff / b1 ) b1 h1 t1 / M5

Lenkiamieji momentai i ploktumos

Juostos viraus irtis
( = 90)

0,85

h1 (1 + )
2 b0 b1 (1 + )
+
Mop,1,Rd = kn f y0 t02
2 (1 )
1

/ M5

Juostos onins sienels sutraikymas

0,85 1,0

Mop,1,Rd = f yk t0 (b0 t0 ) ( h1 + 5 t0 ) / M5
fyk = fy0
fyk = 0,8 fy0

T mazg;
X mazg.
Juostos ikreipiamoji irtis (tik T mazgai) *)

Mop,1,Rd = 2 f y0 t0 h1 t0 + b0 h0 t0 ( b0 + h0 ) / M5

Tinklelio elemento irtis

0,85 1,0

Mop,1,Rd = f y1 Wpl,1 0,5 (1 beff / b1 ) b12 t1 / M5

2

Parametrai beff ir kn
10 f y0 t0
b1 ,
beff =
b0 / t0 f y1 t1

bet beff b1

Kai n > 0 (gniudymas):

kn = 1,3

0,4 n

bet kn 1,0.
Kai n 0 (tempimas):

kn = 1,0.

*) is kriterijus netaikomas, jei nuo juostos ikreipiamosios irties apsaugoma kitomis priemonmis.

125 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.15 lentel. RHS tinklelio element ir RHS juost specialij tip virintini mazg
projektavimo kriterijai
Mazgo tipas

Projektavimo kriterijai

Jgos gali bti tempiamosios arba

gniudomosios, bet abiejuose elementuose turi
veikti ta paia kryptimi.
N1,Ed N1,Rd;

ia N1,Rd yra N1,Rd reikm, X mazgui nurodyta

7.11 lentelje.

1-asis elementas visuomet yra veikiamas

gniudymo, o 2-asis visuomet veikiamas
tempimo.

N3

N1
1

N2,Ed sin 2 N1,Rd sin 1;

N2
3

N1,Ed sin 1 + N3,Ed sin 3 N1,Rd sin 1;

ia N1,Rd yra N1,Rd reikm, K mazgui nurodyta

b +b +h +h
7.12 lentelje, bet 1 2 1 2 pakeitus
4 b0
b1 + b2 + b3 + h1 + h2 + h3
.
6 b0

Visi tinklelio elementai visuomet turi bti veikiami

gniudymo arba tempimo.
N1,Ed sin 1 + N2,Ed sin 2 Nx,Rd sin x;

ia Nx,Rd yra Nx,Rd reikm, X mazgui nurodyta

7.11 lentelje, o Nx,Rdsinx yra didesnioji i reikmi:
N1,Rd sin 1 ir N2,Rd sin 2.

1-asis elementas visuomet yra veikiamas

gniudymo, o 2-asis visuomet veikiamas
tempimo.

Ni,Ed Ni,Rd;

ia Ni,Rd yra Ni,Rd reikm, K mazgui nurodyta

7.12 lentelje, jei mazgo su tarpu juostos 1-1 pjvis
tenkina nelygyb:
2

N 0,Ed V0,Ed

+
1,0.
Npl,0,Rd Vpl,0,Rd

126 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.16 lentel. RHS element virintini alknini mazg ir alknini juost mazg
projektavimo kriterijai
Mazgo tipas

Projektavimo kriterijai

Virintiniai alkniniai mazgai

Jei veikia grynasis lenkimas, skerspjvis turi bti 1 klass,
r. EN 1993-1-1.
NEd 0,2 Np,Rd

ir

NEd
M Ed

+
Npl,Rd M pl,Rd

Jei 90:

3 b0 / h0

[b0 / t0 ]0,8

1
.
1 + 2 b0 / h0

= 1 2 cos ( / 2 ) (1 90 ) ;
Jei 90 < 180:
ia 90 yra reikm, kai = 90.

tp 1,5 t ir 10 mm
NEd
M Ed
1,0
+
Npl,Rd M pl,Rd

Alknin juosta

i
j

sivaizduojamoji juostos tsa

Ni,Ed Ni,Rd;

ia Ni,Rd yra Ni,Rd reikm, K arba N mazgui su ulaida

nurodyta 7.12 lentelje.

127 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.17 lentel. Skaiiuotin RHS arba CHS tinklelio element ir RHS juost element
virintini sustiprint T, Y ir X mazg laikomoji galia
Mazgo tipas

Skaiiuotin laikomoji galia [i = 1]

Sustiprinta juostos ploktelmis, kad bt ivengta juostos viraus irties, tinklelio elemento irties arba
praspaudiamosios kerpamosios irties.
Tempiamoji apkrova

p 0,85
Ap

hi
+ bp bp bi
sin i

1,5 hi / sin i
ir
bp b0 2 t0

Ni,Rd
f yp tp2

2 hi / bp

+ 4 1 bi / bp / M5

sin

1 bi / bp sin i
i

Gniudomoji apkrova

p 0,85
Ap

hi
+ bp bp bi
sin i

1,5 hi / sin i
ir
bp b0 2 t0
Ni,Rd turi bti prilyginama Ni,Rd reikmei, kuri T, X
arba Y mazgui nurodyta 7.11 lentelje, tik kn = 1,0, o
t0 pakeitus tp ir taikant tik juostos viraus iriai,
tinklelio elemento iriai ir praspaudiamajai
kerpamajai iriai.

Sustiprinta oninmis ploktelmis, kad bt ivengta juostos onins sienels klupumo ir juostos onins
sienels lyties.

Ap 1,5 hi / sin i

Ni,Rd turi bti prilyginama Ni,Rd reikmei, kuri T, X arba

Y mazgui nurodyta 7.11 lentelje, tik t0 pakeitus
(t0 + tp) ir taikant tik juostos onins sienels
klumpamajai ir juostos onins sienels lyjamajai
iriai.

128 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.18 lentel. Skaiiuotin RHS arba CHS tinklelio element ir RHS juost virintini
sutvirtint K ir N mazg laikomoji galia
Mazgo tipas

Skaiiuotin laikomoji galia [i = 1 arba 2]

Sustiprinta juostos ploktelmis, kad bt ivengta juostos viraus irties, tinklelio elemento irties arba
praspaudiamosios kerpamosios irties.
h
h2

Ap 1,5 1 + g +

sin
2
sin
1

bp b0 2 t0
tp 2 t1 ir 2 t2
Ni,Rd turi bti prilyginama Ni,Rd reikmei, kuri K arba
N mazgui nurodyta 7.12 lentelje, tik t0 pakeitus tp ir
taikant tik juostos viraus iriai, tinklelio elemento
iriai ir praspaudiamajai kerpamajai iriai.

Sustiprinta onini plokteli pora, kad bt ivengta juostos lyjamosios irties.

h
h2

Ap 1,5 1 + g +
sin 2
sin 1

Ni,Rd turi bti prilyginama Ni,Rd reikmei, kuri K arba

N mazgui nurodyta 7.12 lentelje, tik t0 pakeitus
(t0 + tp) ir taikant tik juostos lyjamajai iriai.

Jei ulaidos nepakanka, skiriamja ploktele sustiprinama tarp tinklelio element.

t1

N1

t2

N2
tp 2 t1 ir 2 t2

to
to

Ni,Rd turi bti prilyginama Ni,Rd reikmei, kuri K arba

N mazgui su ulaida nurodyta 7.12 lentelje (kai
ov < 80 %), tik 7.10 lentelje pateikiamoje be,ov
lygtyje bj, tj ir fyj pakeitus bp, tp ir fyp.

bo
7.5.3

Erdviniai mazgai

(1) Kiekvienoje atitinkamoje erdvinio mazgo ploktumoje turi bti laikomasi 7.5.2 pateikiam projektavimo
kriterij, taikant i 7.5.3(2) gautas sumaintas skaiiuotins laikomosios galios reikmes.
(2) Kiekvienos atitinkamos erdvinio mazgo ploktumos skaiiuotin laikomoji galia turi bti nustatoma
7.19 lentelje pateikiam atitinkam pataisos koeficient taikant atitinkamo ploktuminio mazgo laikomajai
galiai, apskaiiuotai pagal 7.5.2, taikant atitinkam juostos apkrov erdvinje sistemoje.

129 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.19 lentel. Erdvini mazg pataisos koeficientai

Mazgo tipas

Pataisos koeficientas

TT mazgas

60 90

1-asis elementas gali bti veikiamas tempimo arba

gniudymo.

= 0,9

XX mazgas
1-asis ir 2-asis elementai gali bti veikiami gniudymo
arba tempimo. N2,Ed / N1,Ed yra neigiamas, jei vienas
elementas yra veikiamas tempimo, o kitas gniudymo.

= 0,9 (1 + 0,33 N 2,Ed / N1,Ed ) ,

atsivelgiant N1,Ed ir N2,Ed enkl, kai

N2,Ed N1,Ed.

KK mazgas

60 90

= 0,9,

jei mazgo su tarpu juostos 1-1 pjvis tenkina

nelygyb:
2

N0,Ed V0,Ed

+
1,0.
Npl,0,Rd Vpl,0,Rd

7.6

CHS arba RHS tinklelio element ir juost, sudaryt i dvitj arba H formos
profiliuoi, virintiniai mazgai

(1) Jei mazg geometrija atitinka 7.20 lentelje nurodytas tinkamumo ribas, skaiiuotin mazg laikomoji
galia turi bti nustatoma taikant atitinkamai 7.21 arba 7.22 lentelse pateikiamas iraikas.

130 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.20 lentel. CHS arba RHS tinklelio element ir juost, sudaryt i dvitj arba
H formos profiliuoi, virintini mazg tinkamumo ribos
Mazgo parametras [i = 1 arba 2, j = udengiamasis tinklelio elementas]
Mazgo tipas

X
T arba Y
K su tarpu
N su tarpu
K su ulaida
N su ulaida

dw / t w

bi / ti ir hi / ti arba di / ti

Gniudymas

Tempimas

1 klas
ir
dw 400 mm

1 klas
ir
hi
35
ti

hi
35
ti

2 klas
ir
dw 400 mm

bi
35
ti
di
50
ti

bi
35
ti
di
50
ti

hi / bi

b0 / tf

0,5,
bet
2,0
1,0

bi/bj

2 klas

0,5,
bet
2,0

0,75

(2) Kai mazgai atitinka 7.20 lentelje nurodytas tinkamumo ribas, reikia nagrinti tik atitinkamoje lentelje
nurodytus projektavimo kriterijus. Skaiiuotin jungties laikomoji galia turi bti laikoma lygia maiausiajai
reikmei pagal visus taikytinus kriterijus.
(3) Kai mazgai neatitinka 7.20 lentelje nurodyt tinkamumo rib, turi bti nagrinjami visi 7.2.2 ivardyti
kriterijai. Be to, turi bti atsivelgiama mazg sukamojo standio sukeliamus antrinius momentus.
(4) Tik aini jg veikiamose tinklelio element jungtyse skaiiuotin ain jga Ni,Ed neturi viryti pagal
7.21 lentel nustatytos skaiiuotins virintinio mazgo ains galios Ni,Rd.
(5) Lenkimo kartu su aine jga veikiamos tinklelio element jungtys turi atitikti reikalavim:
Ni,Ed
Ni,Rd

M ip,i,Ed
M ip,i,Rd

1,0;

ia:
Mip,i,Rd skaiiuotin ploktumin lenkiamoji galia;
Mip,i,Ed skaiiuotinis ploktuminis vidinis lenkiamasis momentas.

(7.5)

131 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.21 lentel. Skaiiuotin CHS arba RHS tinklelio element ir juost, sudaryt i
dvitj arba H formos profiliuoi, virintini mazg laikomoji galia
Mazgo parametras [i = 1 arba 2, j = udengiamasis tinklelio
elementas]

Mazgo tipas
T, Y ir X mazgai

Juostos sienels irtis pasiekus takumo rib

t1

h1

N1,Rd =

N1
b1
tf

sin 1

/ M5

Tinklelio elemento irtis

bo

f y0 tw bw

tw

K ir N mazgai su tarpu [i = 1 arba 2]

ho

N1,Rd = 2 f y1 t1 peff / M5

Juostos sienels
pastovumas
Ni,Rd =

f y0 tw bw
sin 1

/ M5

Tinklelio elemento irtis

Ni,Rd =

2 f yi ti peff / M5

Tinklelio elemento irtis neturi

bti tikrinama, jei:
g / tf 20 28 ;
1,0 0,03 ;
ia = b0 / 2 tf,
jei yra CHS elementai:
0,75 d1 / d2 1,33,
o jei yra RHS elementai:
0,75 b1 / b2 1,33.

Juostos lytis
Ni,Rd =

f y0 Av

3 sin i

/ M5

N0,Rd = ( A0 Av ) f y0 + Av f y0 1 VEd / Vp1,Rd

K ir N mazgai su ulaida *) [i = 1 arba 2]

Tinklelio elementai irtis

/ M5

25 % ov < 50 %

i ir j elementai gali bti veikiami tempimo arba Ni,Rd = f t ( p + b

yi i
eff
e,ov + ( hi 2 ti ) ov / 50 ) / M5
gniudymo.
Tinklelio elemento irtis
50 % ov < 80 %
Ni,Rd = f yi ti ( peff + be,ov + hi 2 ti ) / M5

Tinklelio elemento irtis

ov 80 %

Ni,Rd = f yi ti ( bi + be,ov + 2 hi 4 ti ) / M5
peff = tw + 2 r + 7 tf f y0 / f yi ,
Av = A0 (2 ) b0 tf + (tw + 2 r) tf;
1
RHS tinklelis: =
;
1 + 4 g 2 / 3 tf 2

CHS tinklelis:

= 0.

bet peff bi + hi 2 ti
T, Y, X mazgams ir K bei
hi
bw =
+ 5 ( tf + r ) ,
N mazgams su tarpu;
sin i
beff bi + hi 2 ti
K ir N mazgams su ulaida. bet
be,ov =

10 f yj t j
bi ,
b j / t j f yi ti

bw 2 ti + 10 (tf + r).

bet be,ov bi.

Jei tinklelio elementai yra i CHS profiliuoio, pirmiau mintos tinklelio element irties laikomosios galios reikms dauginamos i
/ 4, b1 ir h1 pakeiiami d1, o b2 ir h2 d2.
*)
Turi bti patikrinamas tik dengiamasis tinklelio elementas i. Dengiamojo tinklelio elemento j veiksmingumas (t.y. skaiiuotin
mazgo laikomoji galia, padalyta i skaiiuotins plastins tinklelio elemento laikomosios galios) turi bti laikomas lygiu
dengiamojo elemento veiksmingumui.

132 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

(6) Skaiiuotinis vidinis lenkiamasis momentas Mi,Ed gali bti prilyginamas jo dydiui take, kuriame tinklelio
elemento vidurio linija kerta juostos elemento paviri.
(7) Skaiiuotin ploktumin lenkiamoji galia Mip,1,Rd turi bti imama i 7.22 lentels.
(8) Jei naudojamos juostos sstandos (r. 7.7 paveiksl), T, X, Y, K ir N mazg su tarpu (7.22 lentel)
tinklelio irties skaiiuotin laikomoji galia Ni,Rd yra nustatoma taip:
Ni,Rd = 2 fyi ti(beff + beff,s) / M5;

(7.6)

ia:
beff = tw + 2 r + 7 tf fy0 / fyi,

bet

bi + hi 2 ti;

beff,s = ts + 2 a + 7 tf fy0 / fyi,

bet

bi + hi 2 ti;

beff + beff,s bi + hi 2 ti;

ia:
a sstandos virintins sils storis; jei naudojamos vienpuss kertins virintins sils, 2 a tampa a;
s

reikia sstand.

(9) Sstandos turi bti ne plonesns u dvitjo profiliuoio sienel.

7.22 lentel. Skaiiuotin tinklelio element i staiakampi vamzdi ir juost,

sudaryt i dvitj arba H formos profiliuoi, virintini mazg laikomoji galia
Skaiiuotin laikomoji galia [i = 1 arba 2,
j = dengiamasis tinklelio elementas]

Mazgo tipas
T ir Y mazgai

Juostos sienels irtis pasiekus takumo rib

Mip,1,Rd = 0,5 f y0 tw bw h1 / M5

Tinklelio elemento irtis

Mip,1,Rd = f y1 t1 beff (h1 t1 ) / M5

Parametrai beff ir bw
beff = tw + 2 r + 7 tf f y0 / f y1 , bet beff bi.

bw =

h1
+ 5 ( tf + r ) , bet bw 2 t1 + 10 ( tf + r ) .
sin 1

133 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

Tinklelio elemento su sstandomis (deinje) ir be j

(kairje) efektyvusis perimetras

7.7 paveikslas. Juost, sudaryt i dvitjo profiliuoio, sstandos

7.7

CHS arba RHS tinklelio element ir juost element, sudaryt i lovini

profiliuoi, virintiniai mazgai

(1) Jei mazg geometrija atitinka 7.23 lentelje nurodytas tinkamumo ribas, skaiiuotin vamzdini
profiliuoi tinklelio element ir juost element i lovini profiliuoi virintini mazg laikomoji galia gali bti
nustatoma naudojantis 7.24 lentele.
(2) Turi bti atsivelgiama mazg lenkiamojo standio sukeliamus antrinius momentus.
(3) Skaiiuotin mazgo su tarpu juostos skerspjvio ain galia N0,Rd turi bti nustatoma vertinant liejamj
jg, kuri per juost perduodama tarp tinklelio element, neatsivelgiant antrin moment. Patikra turi bti
atliekama pagal EN 1993-1-1.

7.23 lentel. CHS arba RHS tinklelio element ir juost element, sudaryt i
lovini profiliuoi, virintini mazg tinkamumo ribos
Mazgo parametras [i = 1 arba 2, j = udengiamasis tinklelio elementas]
Mazgo tipas

bi / b0

0,4
K su tarpu

bi / ti ir hi / ti arba di / ti

Gniudymas Tempimas

b0 400 mm

hi
35
ti

0,25

bi
35
ti

K su ulaida
ir
N su ulaida
b0 400 mm
*

*.

b0 / t0

di
50
ti

= b1 / b0
*
b0 = b0 2 (tw + r0).
1)
i slyga galioja tik tuomet, kai 0,85.

Tarpas arba ulaida

bi / bj
0,5 (1 *) g / b0* 1,5 (1 *)1)

1 klas ir

ir
N su tarpu

hi / bi

hi
35
ti
bi
35
ti

ir

bet
2,0

di
50
ti

g t1 + t2

0,5,
2 klas

25 % ov < 100 %
bi / bj 0,75

134 p.
EN 1993-1-8:2005+AC:2005

7.24 lentel. Skaiiuotin CHS arba RHS tinklelio element ir juost element,
sudaryt i lovini profiliuoi, virintini mazg laikomoji galia
Mazgo parametras [i = 1 arba 2, j = udengiamasis
tinklelio elementas]

Mazgo tipas
K ir N mazgai su tarpu

Tinklelio elemento irtis

hi
ti
bi

Juostos irtis

bj

Nj

Ni

Ni,Rd = f yi ti ( bi + beff + 2 hi 4 ti ) / M5

hj

tj

Ni,Rd =

t0
r0

tw

h0

K ir N mazgai su ulaida *)

bi

Tinklelio elemento irtis

25 % ov < 50 %

50 % ov < 80 %

Ni,Rd = f yi ti ( beff + be,ov + 2 hi 4 ti ) / M5

N0,Rd = ( A0 Av ) f y0 + Av f y0 1 (VEd / Vpl,Rd ) / M5

Ni,Rd = f yi ti ( beff + be,ov + ( 2 hi 4 ti ) ov / 50 ) / M5

bj

Nj

Ni

/ M5

Tinklelio elemento irtis

hj

tj
ti

3 sin i

b0

hi

f y0 Av

t0
r0

tw

b0

Tinklelio elemento irtis

h0

ov 80 %

Ni,Rd = f yi ti ( bi + be,ov + 2 hi 4 ti ) / M5

Av = A0 (1 ) b0* t0
b0* = b0 2 (tw + r0)

Kai yra RHS:

Kai yra CHS:
Vpl,Rd =

f y0 Av
3

(1 + 4 g

/ 3 tf 2

beff =

= 0.
be,ov =
/ M5

10

b0*

f y0 t0

/ t0 f yi ti

bi , bet beff bi.

10 f yj t j
bi , bet be,ov bi.
b j / t j f yi ti

VEd = (Ni,Ed sin i)max

Jei tinklelio elementai yra i CHS profiliuoio (iskyrus juostos irt), pirmiau mintos laikomosios galios reikms dauginamos i / 4,
b1 ir h1 pakeiiami d1, o b2 ir h2 d2.
*)

Turi bti patikrinamas tik udengiantysis tinklelio elementas i. Dengiamojo tinklelio elemento j veiksmingumas (t.y. skaiiuotin
mazgo laikomoji galia, padalinta i skaiiuotins plastins tinklelio elemento laikomosios galios) turi bti laikomas lygiu
dengianiojo elemento veiksmingumui.