PLANAS

I Valstybs ir teiss sveikos problema (anga)

II Valstybs ir teiss santykis skirtngais poiriais teiss samprat
1. Pozityvistinis poiuris:
a) valstybs ir teiss suvokimas,
b) kritika,
c) valstybs taka teisei.
2. Vertybinis (aksiologinis) poiuris:
a) valstybs ir teiss suvokimas,
b) teisin valstyb,
c) kritika,
d) teiss taka valstybei.
3. Sociologinis poiuris:
a) valstybs ir teiss suvokimas,
b) kritika,
c) teiss ir valstybs sveika ir santykinis savarankikumas.
4. Lietuvos kelias nauj valstybs ir teiss suvokim.
III Ivados

iame darbe nesistengiama isprsti paios teiss - valstybs santykio

problemos, nes grietai atmetant atskiras teorijas ir pasirenkant vien
vienintel, galima tik sukurti udar sistem - nesugebani vystytis. Reikia
suprasti ivairias teorijas, atrasti ju privalumus ir trukumus. Tik taip galima
suvokti i klausim. Be to, ko gero, nei vienas teises teorijos klausimas
negali buti isprstas kart ir visiems laikams. Kaip rao A. Vaivila, teises
sampratos iuolaikikumas - tai jos apibreimu atitikimas konkreios alies
einamojo momento mogaus teisiu saugos, socialinio kompromiso bei
socialines santarves poreikius. Todel istorikai velesnes teises definicijos
nebutinai turi buti nudienos poiuriu modernikesnes. Analogikai ir teiss

bei valstybs santykio klausimas sprendiamas konkrei aplinkybi

kontekste.

Teiss sampratos, teiss ir valstybs santykio klausimais Lietuvoje iki

iol buvo vengiama diskutuoti. Nors kardinaliai pasikeit Lietuvos padtis,
Lietuvoje vyksta teisin reforma, bet nekeiiamas visos teiss sistemos
pagrindas - pats poiris teis. Atrodo, kad ie klausimai vis dar laikomi
reikmingais vien teisininkams teoretikams. Bet teiss ir valstybs santykio
klausimas nra vien teorinis. Jo praktins reikms esm yra ta, ar valstyb
yra susaistyta teiss, ar valstybei ir jos valdymo organams galioja
visuomenei nustatyta tvarka, ar valstyb gali savo nuoira i tvark keisti.
Teiss ir valstybs santykio klausimas i ties yra svarbus. Kaip rao
P.Leonas, kai tenka kalbti apie teiss pagrindinius klausimus, neivengi
nepaliets visuomens ir valstybs, o kai kalbi apie visuomens ir valstybs
pagrindinius klausimus, negali nepaliesti teiss. Todl ateityje padtis turt
keistis, praktiniai sprendimai negali vis laik pirmauti prie teorinius. Taigi,
kas ino, ar jau dabar prasidedantys i klausim svarstymai neperaugs
radikalius teiss teorijos problem svarstymus.
Valstybs ir teiss santykis istorikai keitsi. Keitsi ir poiris j.
Vyrauja nuomon, kad valstybs ir teiss atsiradimas ir vystymasis vieningas procesas, ir sunku nustatyti, kas atsirado pirmiau. Yra poiris,
kad teis atsirado pirmiau u valstyb. Ji susiklosto ten, kur mons sijungia
socialinius santykius, kur vystosi prekiniai santykiai, nuosavyb ir
valdymas. O vliau gimsta valstyb ir statymas kaip civilizuotesn ir
tobulesn teiss forma. Kitu poiriu, kaip rao N.I. Matuzovas, istorikai
valstyb ir teis atsiranda vienu metu, veikiant toms paioms prieastims.
Tai, kad vienu metu - nereikia, kad tuo paiu momentu ir adekvaiai. Tai
slyginai ilgas periodas. iuo poiuriu valstybe ir teise iauga i paproi ir
ekonomini poreiki. Savo nuomon, be abejo, turi visos skirtingai teis
suvokianios kryptis (ir normatyvistin, ir sociologin, ir kt.).
Gal gale, tai nra labai svarbu. Daug svarbiau, kad teisei reikmingu
bdu valstyb ikyla tada, kai ikyla btinyb teiss normas tvirtinti ir
gyvendinti, tai yra dviejuose teiss objektyvizacijos etapuose: teiss
idjoms virstant teiss normomis ir teiss normoms reguliuojant teisinius
santykius.

Nors valstyb tra civilizacijos reikinys ir knija jos prietaringum,

taiau kartu ji knija stipriausi socialin veiksn visuomenje organizuot politin valdi, turini tiek pozityvi, tiek negatyvi reikm.
Anot S.S. Aleksejevo, o taip pat ir S. Vanseviiaus, i pozityvi reikm yra
ta, kad politin valstybin valdia btina siekiant utikrinti visuomens
vientisum civilizacijos slygomis, organizuot jos funkcionavim,
racional valdym, apginti visuomen ir ireikti bendrus gyventoj
interesus. Taiau tuo pat metu veikia ir negatyvioji destruktyvi socialin
psichologin valstybs dalis. Mat valstybin valdi gyvendina specialus
valstybinis aparatas, valding organ sistema, kurie labiausiai patiria tiek
visuomens struktr, nacionalini santyki, tiek savo paios statym, tai
yra politins valdios dsningum tak. tai dl i savo ypatybi ir
dsningum, valstybin valdia suvokiama kaip negatyvus reikinys veikiantis per jg ir prievart. Remdamasi savo monopoline prievartos
teise, valstybin valdia gali pasukti absoliutizmo, nekontroliuojamo augimo
keliu, visko, kas dar galt turti valding reikm, atmetimo keliu. Taiau
kartu reikia nepamirti ir kito ios problemos aspekto: pltojantis socialinei
paangai, stiprjant laisvs ir humanizmo idjoms, konkreiuose visuomens
vystymosi etapuose demokratijos bveine ir skleidja tampa btent ivystyta
valstyb, kur realiai manomas politins valstybs valdios ribojimas. O tai
kelias teiss progres.
Teis ir valstyb organikai ir glaudiai susij. Jei teis - tam tikra
visuomenin tvarka, tai ji negali nesiremti valstyb, kaip t tvark
formuojant ir palaikant mechanizm. Tai yra teiss institucionalizacija. O
institucine teiss samprata virsta todl, kad nori bti socialiai veiksminga,
tai yra, kad galt daryti real poveik visuomeniniams santykiams ir kad
bt kakas daugiau, nei moral. tai kodl teisei ikyla btinyb vienytis su
valstybe. Valstyb teiss tapsmo proces sijungia atlikdama teiskros ir
prieiros funkcijas, atitinkamai kaip parlamentas ir teissaugos institucijos.
Kaip bebt, net ir esant tokiam glaudiam teiss ir valstyb ryiui,
io santykio prioritet nustatymas nra beprasmikas - per daug reikmingi
jo rezultatai. Sprendiant klausim, daug kas priklauso nuo teiss
sampratos, kuria remiamasi. Teiss kaip visuomeninio susitarimo (socialinio
kompromiso) samprata veria manyti, kad ir valstyb yra tokio kompromiso
institucinis pagrindas. Ir atvirkiai, jei teis suprantama, kaip pajungimo
priemon, jei ji remiasi jga, tai ir valstyb turi bti suprantama, kaip
prievartos rankis. Taiau remiantis vien bendru poiuriu i teis kaip i
kompromiso priemon, neimanoma nustatyti, kam iame santykyje priklauso
prioritetas. ia svarbu, kam teikiama pirmenyb paiame ontologiniame
teiss vystymesi ir apibriant teis: teisinms idejoms, normoms ar

santykiams. Teiss - valstybs santykis keiiasi atitinkamai vertybinje,

normatyvistinje ir sociologinje teiss sampratose.

sprendiniui geras duoda pradi ne

tie,
kuriems tas gera yra daroma! Veikiau
jau patys gerieji, t.y. kilmingieji,
galingieji,
auktesnieji pareignai
Friedrich
Nietzche

Teisinis normatyvizmas pradjo formuotis, kai valstyb pradta

suvokti kaip suveren politin vienet. Tuo metu sigali paira, kad
vienintel mones tikrai pareigojanti teis yra pozityvioji teis. Taigi tik
pozityvioji teis i tikrj laikoma teise; prigimtin ir dievikj teis imta
laikyti artimesnmis moralei, nei teisei. Vliau politin praktika ilg laik
poir palaik, nes valstyb buvo linkusi teis laikyti savotiku priedu.
Normatyvizmas, arba etatizmas, siekia suvokti teis per teises normas.
Butent jos pripaistamos teises erdimi ir svarbiausiu elementu.
Normatyvizmas kalba tik apie teises normas, o ne apie ju turini. Jis
abejingas iam turiniui, nes viskas, k valstybine valdia nustato,
sankcionuoja, paveria privalomo elgesio taisykle, ia laikoma teise. Todl
ios teorijos alininkai nesutiko su teiss ir valstybs atskyrimu. tai
Kelzenas man, kad valstyb tiek pat nemanoma be teiss, kaip ir teis be
valstybs, nes jos abi yra skirtingos vieno reikinio puss. Taigi teis
sutapatinama su statymu. Valdia yra teis. Valstyb kuria statymus (taigi
teis), ir visa tai yra teisinga bei teista. Teis kaip socialinis institutas yra
valstybingumo elementas, organikai einantis valstybs struktr.

Jei remsims normatyvistiniu teiss supratimu, tai teiss ir valstybs

santykyje pagrindinis vaidmuo priklauso valstybei. Teis pavaldi valstybei,
kaip teisini norm, kuri sistema ji ir yra, krjai. Vienintelis teiss altinis
yra valstybs valia: nra teiss alia valstybs ir be valstybs. Teis - tai
valstybs nustatyta ar sankcionuota bendro elgesio taisykl, garantuota
valstybs prievarta ir dl to visuotinai privaloma. Aiku, tada nemanomas
joks valstybs ribojimas teise: juk jei valstybs (t.y. jos valdanij organ)
teis netenkina, tai teiss normos paprasiausiai keiiamos. iuo atveju
pilietins visuomens interesus teis atspindi tik tada, kai jie
transformuojasi valstybinius interesus. Teis tra valstybs produktas, jos
logika pasekm. Istorikai teis buvo sukurta valstybs, taiau kartu
normatyvistinje interpretacijoje teis nra istorinis procesas, o tik viena
ikarpa i to proceso, nes teise ia laikoma tik pozityvioji teis. Visa teiss
esm ia sutelpa vienoje jos istorinio tapsmo stadijoje.
Yra skirting normatyvistini teorij, nors jos visos ir laiko teis
valstybs sakmi paliepim sistema. Apie jas rao G.N. Manovas. Anot jo,
kratutinis normatyvizmas teiss esm beveik visikai itirpdo valstybje,
teis nagrinja kaip antrin reikin lyginant su valstybe, kaip valstybs
funkcij, jos instrument. Tada teis neturi realios galios ir privalo visikai
remtis valstybs prievart. Nuosaikesns kryptys bando susieti valstyb su
visuomene, tarpininkaujant teisei; arba, kaip rao M.I. Baitinas, ikilo
btinyb painti teis ir i bendramogik pozicij. Taiau ir ia ryys
veda nuo valstybs prie visuomens, nuo aktyvios krybins jgos prie
takojamos, chaotikos ar silpnai organizuotos terps. Teis tra valstybs
priemon reguliuoti visuomeniniams santykiams ir reguliuoja juos pagal joje
knyt valstybs vali. Todl teis visuomenje gali bti tik viena, ir ji yra
vieninga ir vienar su valstybe. Anot to paio M.I. Baitino,
iuolaikiniam normatyvizmui bdinga teiss, kaip valstybs sukurto, bet
atspindinio visuomens vali, tapusi valstybine valia, oficialaus teistumo
ir teisingumo kriterijaus samprata.

Ji [valstyb], savo nuoiura, jei jos

valdymo
interesai pareikalaus, gali sulauyti
priesaik ir padaryti ventvagyst. Joks
melas, jokia apgaul, joks iaurumas
svetimiems ar saviems pilieiams negali
bti peikiamas, jeigu tuo paiu jai
atnea naud.
Johanas Cheizinga

Be abejo, normatyvizmas - tai sudtinga ir vairialyp teorija, taiau ji

danai kritikuojama. Kodel?
Normatyvizmas, atmesdamas sociologin ir ideologin teiss aspekt,
skelbdamas valstybs vali vieninteliu teiss altiniu, nepripaindamas
etikos ir filosofijos takos, tampa udara sistema. Jei viskas, k valdia
reglamentuoja, yra teis, tai teis tvirtai usklendiama valstybins valios
ribose. Teisje dorov lygiaveriai pavaduoja valstybs prievarta.
Valstybs veiksmams netaikomi mogikos morals kriterijai. Net ir pati
iurkiausia valdios savivale istatyme iforminta tampa teise, o istatymu
leidejui utenka tik inoti, ko jis nori ir kaip t savo nor (danai
savavalik) paversti visiems privalomo elgesio taisykle. ia teis yra
privaloma tik pavaldiesiems, o valstyb vadovaujasi vien procedrinmis

normomis. Taip is poiris nuoalyje palieka teiss turin, neapima

teisingumo ir teistumo turiningojo kriterijaus, todl neskiria statym nuo
valdios savivals.
Tokioje teorijoje atsispindi stiprios valstybs siekimas, taiau kartu,
neigdama pliuralizm ir valdiu susiskirstym, ji pasmerkia valstyb
totalitarinio reimo gresmei. Butent teisiniu etatizmu, kaip rao A. Vaivila,
buvo siekiama legalizuoti valstybes globojam agresyvum tu socialiniu
grupiu, kuriu interesas yra objektyvizuotas istatymu nustatytoje socialineje
tvarkojeTodel pozityvioji teise ia siprasmina ne kaip priemon
savivalei apriboti, o kaip priemon tai savivalei atpalaiduoti, j legalizuoti
bei sankcionuoti. Taip yra, nes ia siekiama konflikto, kuriame laims jga,
o ne teis, taigi teistum pretenduos tik pakankama jga paremti interesai.
Taigi kaip tik etatizmas trukdo pereiti nuo tarnybos valdiai prie tarnavimo
mogui. Normatyvistikai suprantamoje teisje nra nei pagarbos mogaus
teisms, nei valdios savivals varanios teiss, o yra tik pozityviosios
teiss normose tvirtinta valdios valia, abejinga jos nustatom elgesio
norm santykiui su prigimtinmis mogaus teismis.
Kit normatyvizmo pavojaus aspekt nurodo G.N. Manovas. Jis
teigia, kad logikas normatyvizmo ibaigimas yra valstybes kultas, kuriame
teisininkai i istatymu leidyb ir istatymu tekstus iuri kaip i vent Rat.
Tokiu bdu normatyvizmas tampa vidumi prietaringas, nes atmesdamas
vertybin (aksiologin) poir teis, jis aukiausia vertybe paskelbia
valstyb.
Taigi teiss ir valstybs santyk normatyvizme galima apibdinti kaip
totalitarin (valstyb aukiau teiss ir jos neribojama, o valstybin (politin)
valdia yra sukoncentruota). I ties, toks politinis terminas ia visai tinka,
nes jei vertinsime alutin valstybs poveik teisei, tai matysime, kad
politinis reimas teiss - valstybs santyk smarkiai takoja, danai
nulemdamas kitus jo bruous ir ypatybes. Be to, politinis reimas, tiesiogiai
veikdamas visuomens bt, tiesiogiai veikia ir teiss funkcionavim bei
vystymsi. Kaip rao S.S. Aleksejevas, autoritarinio reimo slygomis teis
i viso atlieka gana siauras, sutrauktas funkcijasi esms veikia kaip
valdios teis - jos nagis, instrumentas. ia teis faktikai neveikia,
vietoje jos veikia teisinusi savo veiksmus autoritarin valstyb,
nereikalinga ivystytos teiss sistemos. Ir teis praranda savarankik
reikmingum.
Normatyvizmo kritika atskleidia, kad i koncepcija nepriekaitinga
tik i paiuros, o i tiesu turi nemaai spragu bei trukumu. Istorikai
normatyvizmas susikompromitavo faistiniuose ir komunistiniuose
reimuose. Jo atsisakymas yra itin svarbus, kaip rao E. Kuris, tai ypa

irykja velgiant jau i i dien perspektyvos, kai Vakar politins ir

teisins minties socialinis kryptingumas bene visuotinai vardijamas teisins
valstybs arba teiss viepatavimo (rule of law) kategorijomis.
Taiau ir dabar toks etatistinis - normatyvistinis poiuris randa savo
alininku. Juk normatyvistin teises samprat palaiko ir tai, kad praktikoje
teisininkai daugiausia dirba su teises normomis, o tai yra jiems pagrindas
teises normas laikyti pagrindiniu lygmeniu. Praktikos atveju teises normos
tebelieka ypatingoje pozicijoje. tai S.A. Komorovas rao: Teise
neegzistuoja be valstybes, ji [teise] yra tiesioginis jos [valstybes] produktas,
[teise] gimsta i ypatingos valstybines veiklos - teisekuros procese teise
yra politikos instrumentas. Anot jo:

TEIS
kyla i valstybs
ireikia valdioje esani politini jg valstybin vali
valstybs saugoma
yra visuomenini santyki reguliatorius
charakterizuojama: a) formaliu apibrtumu,
b) normativikumu,
c) sistemikumu,
d) dinamikumu,
e) nepersonifikuotumu.

tai yra teiss norm

bruoai

yra visuotinai reiminga ir visuotinai privaloma.

Teis ia yra su valstybe susijs juridinis instrumentas. Nors, reikia
pamineti, kad autorius pripaista, jog teise turi riboti valstyb.
Panaiai ir M.I. Baitinas linksta prie normatyvizmo. Tiesa, tai
iuolaikinis normatyvizmas, kuriame stengtsi itaisyti praeities klaidas.
Jei anksiau, anot jo, teiss normos buvo vertinamos kaip vertybs savaime,
tai dabar normatyvizmas tiesiog priima teis kaip teiss norm visum, o tai
atskleidia aiki, apibrt teiss esm - teiss kaip valdingo visuomenini
santyki reguliatoriaus.

 [valstyb] yra statym altinis, ji

visiems
valstybs nariams nustato - j
tarpusavio
santyki ir santyki su valstybe
atvilgiu norm, kas yra teisinga ar
neteisinga.
J.J.
Rousseau

Normatyvizmas - tai plati teisins minties kryptis: be abejo, ji negali

bti visikai klaidinga. Galime lengvai sitikinti teiss ir valstybs ryi
reikmingumu teiskros ir teiss gyvendinimo bei prieiros lygiuose.

Valstyb yra ypatingai reikmingas visuomenje socialinis veiksnys. Ji

pirmiausiai priimama, kaip politologin svoka, bet kartu ji yra ir teisin
svoka, nes tam, kad teis daryt real poveik, bt socialiai veiksminga ir
ireikt daugiau nei abstrakius neprivalomus moralinius pageidavimus, ji
(teis) privalo iekoti vidinio vienijimosi su valstybe galimybs, teiss
institucionalizacija - tai jos socialinio veiksmingumo utikrinimas.
i institucin teiss samprata mus ir nukreipia t teiss tapsmo,
ontologinio vystymosi moment, kuriame irykja teiss apsijungimo su
valstybe btinyb, ir kartu ji parodo, kodl ikyla is teiss poreikis.
Valstyb gyja stulbinani reikm teisei tame jos materializavimosi laike,
kai reikia, itvirtinti ir igyvendinti teises normas. Valstybes aktyvumas yra
butina to slyga. A. Vaivila teigia, kad valstybe utikrina triadini teises
egzistavim, garantuoja teises perejim nuo vieno ontologinio lygio prie
kitoTeises nebutu, jei nevyktu is ontologinis perejimasValstybe tampa
tuo organizaciniu mechanizmu, kuris utikrina teises keli nuo teises ideju
iki socialines santvarkos realybes. Taigi valstyb teisine kategorija tampa
atlikdama dvi fukcijas: 1)teiskros ir 2) prieiros.
Kaip matome, normatyvistai savo teorijos krimui turjo tvirt
pagrind. Be abejo, suabsoliutindami valstybs vaidmen teisei, jie apribojo
pai teis, atmete reikmingus jos bruous. Taiau kit teiss samprat
krjai (su retomis iimtimis) joki bdu neneig valstybs reikms.
Valstybinis nihilizmas ne maiau pavojingas u teisin nihilizm, - ra
V.V. Lazarevas. Istorin patirtis rodo, kad teiss gyvendinimas be valstybs
bt nemanomas. Juk, kaip ra S.S. Aleksejevas, Jai [teisei] bdingas
matomas ar nematomas valstybinis komponentas, j ymi valstybins
valdios pdsakas. Daugelis autori kaip pagrindinius teiss bruous
ikelia jos: valstybin valin, normatyvin, valding - reguliacin pobd, jos
privalomum ir valstybinio poveikio garantijas, jos neatskiriamum, nuo
valstybs etc. ie bruoai danai tik kitais odiais ireikia t pat - dvi jau
anksiau mintas valstybs, kaip teisins svokos, funkcijas. Plaiau
atskleistos jos ir parodys teiss santyk su valstybe, bei kiek pagrstas yra t
teigini iklimas.
Teis kaip humanistin idja yra bejg, bet tam kad ji tapt teiss
norma, visuotinai privalomo elgesio taisykle, prireikia politins valdios
organizacijos - valstybs. Visuotin privalom teisei i alies nea valstybs
valia, kuri suteikdama teiss normoms visuotin vykdymo sakmum
atskiria teis nuo morals. iuo poiuriu valstybe kuria teis. Per teisekur
valstybe tampa institucines teises dalimi. Teisekuros prosese valstybe ir
teise susijungia i vien.

Valstyb veikia ir kaip teiss norm vykdymo garantas. Ji ikyla, kai

reikia utikrinti, kad teiss normos bt gyvendintos socialiniuose
santykiuose, virst teisiniais santykiais. Teisje forminta valia oficialiai
patvirtinama ir utikrinama valstybs. Taigi valstyb utikrina teiss
gyvybingum. Garantuojant teiss norm gyvendinim, valstyb naudoja
savo poveikio priemones, o nevykdant teiss norm reikalavim, ji gali
panaudoti valstybin prievart - atitinkam sankcij. Tada atrodo, kad is
privalomumas yra tik valstybins valdios organ savavalik sprendim,
valstybs paliepim, sakym ir nurodym privalomumo pasekm. ia ir
slypi normatyvizmo nuostatos aknys.
Tai viena teiss - valstybs santykio pus: valstybs taka teisei, bet i
taka nra absoliuti. Ko gero, n kiek nemaesn tak daro ir teis valstybei.
Bet kad tai nustatyti, reikia pirmiau isiaikinti kit poir teis, kuris leis
kitaip pavelgti ir teiss - valstybs santyk.

Trumpai apibriant normatyvistin valstybs - teiss santyk:

Vis dlto yra tikrasis statymas,

teisingas
protas, - atitinkantis prigimt,
galiojantis
visiems, nekintamas ir aminas,
isakmiai
raginantis atlikti pareigas,
draudimais
atgrasantis nuo piktadarysi.
Ciceronas

Jau XVIII - XIX a. Vakar Europoje atgim dar antikos laikais ikelta
paira, kad pozityvioji teis turinti atitikti tam tikr auktesnij teis. Nors
etatizmui ir neturta alternatyvos, bet teiss moralumo ir teisingumo
klausimas buvo keliamas ir tada, ir prie tai.

velgiant i vertybines sampratos, pagal kuri teises turini ir esm

sudaro
bendramogikos idejines vertybes, poziciju,
galima kalbeti apie teises virenyb valstybei. Teise su savo turiningosiomis
vertybemis apsprendia valdios veikim, todel galima kalbeti apie teises
prioritetin padeti lyginant su valstybe ir apie teisin valstyb. Net
viduramiais teise nebuvo visikai subordinuota politinei valdiai - istatymai
j (valdi) vare tol, kol nebuvo pakeiiami. Jau tada (XI - XII a.) buvo
pasakyta, kad yra teis, turinti didesn (juridin) gali u valstybs
sukurtj.
Aksiologin poir atstovauja skirtingos teorijos (pavyzdiui,
solidarumo, prigimtins teiss, psichologin ir kitos), todl ir aukiausios
vertybs ikeliamos skirtingos. Bet kas tai bebt: dievo valia, gimtos
mogaus savybs ar visuomenin santvarka, bet tai pagrindin teiss dalis, ir
reali teis turi orientuotis ias vertybes. O jei teis be valstybs turi tvirt
pagrind ir todl yra aukiau u j (valstyb), tai valstybe turi buti pajungta
teisei, tapti teisei tarnaujania jga.
Bene tipikiausia ir populiariausia yra prigimtins teiss teorija.
Prigimtins teiss teorija sudaro esmin iuolaikins demokratins teiss
sampratos pagrind. ios krypties alininkai teiss virenyb kildino i
prigimtinio statymo nesugriaunamumo ir juo besiremiani individo
subjektini teisi neatskiriamumo. M.N. Marenko pabria tokias
vertybes: teis turi bti vis ir kiekvieno laisvs priemon (matas), statymai
turi realiai tarnauti tautos ir valstybs interesams, o realizavimas privalo bti
maksimaliai teisingas.

Todl valstyb negali savavalikai nustatyti teiss norm ir yra

idjinio teiss turinio suvaryta. Taigi ia manomas, etatist poiriu,
paradoksas: ne visada valstybs priimti statymai yra teisiniai. Ir net
ivystyta statym leidimo sistema nra enklas, kad statymai ir valstyb
atitinka teiss reikalavimus. Tai akivaizdiai parodo totalitarini valstybi
pavyzdiai. Kaip apie tai rao E. Kris, statym leidjai yra viresni u
pozityvij teis ir neprivalo jai paklusti, kadangi patys j kuria, bet,
kurdami pozityvij teis, jie negali nukrypti nuo dievikosios ar prigimtins
teiss reikalavim. Paios teiss normos tra teisini idj siknijimas.
Prigimtin teis, kylanti i paios mogaus prigimties, yra privaloma
visiems, taiau nepakankamai pritaikyta konkretiems gyvenimo atvejams ir
tik todl detalizuojama pozityviojoje teisje. Ji yra pozityviosios teiss
kriterijus. Taigi teis ir istorikai, ir logikai atsiranda anksiau u valstyb,
yra viresne u j, o valstybe niekada negali pretenduoti i pirminio teises
kurejo viet. ia, skirtingai nuo normatyvizmo, teis nra tapatinga
statymams, o statymai tra viena i teiss iraikos form. statymai yra
tik tiek teisinis reikinys, kiek ireikia teis. Neatitinkantis teiss idj ir
princip statymas teise negali bti, todl teis nepriklauso nuo statym
leidjo valios. Tik teisinis statymas gali bti laikomas oficialia forma
pripainta, konkretizuota ir ginama teise. Ir taip atsiranda pozityvioji teis,
turinti visus objektyviai suprantamus teiss bruous. Valstyb privalo gerbti
ir saugoti aukiausias vertybes (pavyzdiui, prigimtines mogaus teises).
Taigi istatymas ne todel yra privalomas, kad jis kyla i valstybes, bet todel,
kad jis yra teisinis ir tokiu budu ateina butent kaip teise. Ne teise yra
valstybinio privalomumo pasekme, o is privalomumas yra teises pasekme;
pats savaime istatymas neturi savo nuosavo turinio, skirtingo nuo teises
turinio, rao V.S. Nersesianc. Teiss primato iklimas takoja ir mogaus
virenybs prie valstyb iklim. Buvs priemone, dabar mogus tampa
tikslu.

Be abejo, valstyb yra btina, kaip gyvendinanti institucin teiss

bt, paverianti teis visuotinai privaloma elgesio taisykle, numatania jos
vykdym ginani sankcij. Jei pirmiausia teise pasireikia moniu sineje,
tai veliau ireikiama teises normose ir jos vykdymas priiurimas valstybes.
Tokiu atveju galima pasakyti, kad valstybe nesukuria teises, taiau utikrina
jos veikim visomis stadijomis. Ji teis iveda ar suformuluoja i realybes
slygu. Bet valstybe ir jos kuriama pozityvioji teise yra vertinamos teisiniu
vertybiu atvilgiu, todel teise yra valstybes ir jos leidiamu istatymu tikslas.
Valstybes reikme ir prasme apsprendiama tuo, kiek ji nukreipia savo
veikl i teises reikalavimu igyvendinim. Bet tai nesuprieina visuomeneje
pavyzdiui, prigimtines ir pozityviosios teises savaime. Demokratineje
visuomeneje teisiniu ideju (vertybiu) svarbos ikelimas neprietarauja
pozityviajai teisei, nes ios paskirtis yra jas (vertybes) itvirtinti. Ir todel,
pavyzdiui, prigimtine teise ir pozityvioji teise gali sudaryti vientis
socialiniu santykiu reguliavimo sistem. Vertybinio vertinimo lygiu istatymo
ir valstybes reikm lemia ju ryiai su teise; valstybe ir istatymas privalo buti
teisiniais.

Jie tobulins tuos [valstybs]

apmatus,
iuredami dvieju dalyku: kas
prigimtyje
yra teisinga, grau, nuosaiku ir
panaiai
ir, antra, kaip visa tai pasireikia
monese.
Platonas

Vien kalbant apie teiss prioritet prie valstyb, galima kalbti ir apie
teisin valstyb. Kaip rao R.Z. Livicas, apsprendiantis turiningas
teisines valstybes poymis yra valstybes suvarymas teise, valstybs
veiklos apribojimas teise, kuris, aiku, nra tikslas pats savaime, o tik bdas
ukirsti keli valstybs (valdios) savivalei. Valstybs apribojimas teise
remiasi tuo, kad teisinje valstybje politika ir valdymas turi bti teiss, kaip
teisingumo siknijmo, gyvendinimo priemon. Vertybinis poiris ir buvo
filosofinis teisins valstybs pagrindas, tai yra praktinio teiss virenybs
idjos gyvendinimo pagrindas.
Atrodo, kad pirmasis teisin valstyb ir teises virenyb teorikai
pagrinde A.V.Dicey. Jis rae: Anglija yra valdoma pagal teises
viepatavimo princip, kuris reikia, kad yra esmini teisingumo princip,
kuri niekas negali paeisti, net valstyb. Teiss vystymasis, jos principai,
mogaus teiss ir laisvs lemia valstybs veikim ir vystymsi. iuos
principus ginant teiss viepatavimas yra prieprieinamas kiekvienai
valdios sistemai, kuri remiasi valdioje esani moni plaiais ir
diskretikais galiojimais, utikrinamais prievarta,- rao A.V. Dicey. Toki
bdu, pilieiai gali per teis apsiginti nuo valstybes savivaliavimo. Nors
valstybe yra suvereni, bet prievartos taikymas joje paremtas teise, o tai daro
neimanoma savival. Teisineje valstybeje neturi buti jegos svokos, o
prievartos svoka turi buti interpretuojama kaip teisine prievarta, kuri
igyvendinama istatymu nustatytomis formomis ir proceduromis. Aiku,
valstybs apribojimas teise nepadaro asmens laisvs absoliuia. J irgi riboja
teise (kitu moniu teises ir interesai). Valstybe ir asmuo tampa abipusiai
atsakingais.
Nepaisant teisins valstybs specifikos, ji yra ir lieka valstybe.
Suverenitete pasireikia politin jos prigimtis, ji turi special valdymo
aparat ir teisini priemoni sistem, taigi valstyb neitirpsta visuomenje.
Bet, i kitos puss, jos ypatingumas parodo pagrindines veiklos kryptis - 1)
mogaus, kaip svarbesnio u valstyb ir visuomen, teisi tvirtinimas ir
gynimas ir 2) valdi atskyrimas, utikrinantis demokratij.
mogaus teises ir laisves ikyla kaip pagrindine vertybe, jos yra
aukiau u kitus visuomeninius ar valstybinius sprendimus, yra
neatskiriamos nuo mogaus ir ne i valstybes gautos. Neprietaringumo
mogaus teisems reikalavimas valstybes teisekur padaro pavaldia teisei,
teisingumui ir dorovei, pozityvij teis - mogaus teisiu saugotoja, valstyb
- mogaus teisiu ir laisviu apsaugos teisine organizacija. Kaip rao A.
Vaivila, butent butinybe padidinti mogaus teisiu apsaug paaukia i

pozityviosios teises leksik tokias svokas kaip teisinis istatymas, teisine

valstybe, teisine tvarka ir kitas. Ir jei teisin valstyb reikalauja tvirtinti
statymo virenyb, kaip rao A.B. Vengerovas, kad teisinje valstybje
realizuojamas pagrindinis valstybikai organizuotos visuomens imperatyvas
statymo valdia, tai statymas suprantamas tik kaip objektyvios, nuo
valstybs nepriklausomos, vertybs, garantija, apsauganti nuo valstybs
savivals. Valdia save apriboja ne savo paios leidiamais istatymais, o
iomis vertybemis; ir tik iuo budu valstybe tampa valdoma teises. Juk
valstybes ir teises udavinys yra reguliuoti visuomeninius santykius, derinti
prieingus interesus. Jei pripaistamas teises viepatavimas, o visuomeniniai
santykiai grindiami ne jega, o teise, tai tokia tvarka bus kompromisu tvarka.
Tada jei teise - socialinio kompromiso priemone, tai valstybe - jo siekianti
organizacija. Teiseturetu virsti visuomenes savivaldos ir socialines
ininerijos priemonesocialiniu institutu, vienijaniu valstyb ir civilizuot
pilietin visuomenir suteikianiu pastarajai autonomijos galimyb.
Valdiu atskyrimas vel nukreiptas prie piktnaudiavim teise. Teises
ir valstybes vystymosi procese susiformavo tam tikros taisykles ir
proceduros teisekuros ir jos atitikimo teisei kontrolei. Teisines valstybes
formavimasis atspindi perejim nuo nedemokratiniu sistemu prie pilietines
visuomenes, prie teises virenybes, prie demokratijos.
Kodl reikia kalbti apie teisin valstyb, kalbant apie teiss ir
valstybs santyk? Nes kaip tik teisinje valstybje teiss ir valstybs
santykis gali bti pozityvus. inoma, teisin valstyb yra greiiau idealas,
nei realyb, greiiau procesas, nei greitai tam tikrais pakeitimais pasiekiamas
takas, bet kartu ji gali bti esminis teiss ir valstybs santykio problemos
sprendimas. Kaip rao S.S. Aleksejevas, teisins valstybs ribose teis
valstybei suteikia civilizuotumo bruo, j ijungia i demokratines
valstybes instituciju sistem ir taip panaikina ar bent jau sumaina
negatyvius valdios esybes pasireikimus.

Etatizmas vertybiniam poiuriui priekaitavo del jo pernelyg

moralinio pobudio. Teises etinis - dorovinis kruvis, jo manymu, panaikina
pai teis. Morale etatistams tera romantika ir poezija, nes valstybes
prievarta labiau pasitikima negu savanoriku mogaus pasidavimu teises
imperatyvams. O juk, normatyvizmo poiuriu, aukti abstraktus moraliniai
idealai, kad ir kokie reikmingi jie butu, negali veikti kaip teisingumo
(teisetumo) kriterijai, nes humanikumo, demokratikumo ir teisingumo
lygio neimanoma objektyviai ivertinti. Taigi taip i teis vietoje valstybes
ateina subjektyvios nuomones. Bet vertybinio poiurio atstovai, ikeldami
ideologini teises element, pasiulo kriteriju teisinei istatymu ir valstybes
vertei nustatyti. Tada teise ir dorove suvokiamos, kaip du skirtingi tos
paios pagarbos mogaus teisems semantiniai lygiai. Aiku, tam rekalingas
tam tikras moralinis visuomens subrendimas, o be jo dorovs kriterijus
nebus objektyvus ir liks vienintelis bdas visuomenei socializuoti - valstybs
prievarta, jos vykdomas teisi siaurinimas ir smulkmenikas
reglamentavimas. I kitos puss, demokratijos pltra - valstybs
smulkmenik paliepim majimas ir leidimas pilieiams ar j bendrijoms
tvarkytis savarankikai - yra tiesiogiai susij su teiss vystymusi ir
tobulinimu. Taiau pai vertybi ir asmens teisi tas vertybes
sutapatinimas yra teiss ontologizavimas. Tada mogaus teiss kildinamos
ne i visuomens, o i gamtos, taigi atskiriamos nuo pareig. Bet taip teis
atsiskiria ne tik nuo valstybs ar visuomens, bet ir nuo savo istorinio
tapsmo, ir net nuo mokslinio suvokimo, tampa duotybe. Todl ios vertybs
yra ne absoliuios, o tik btinos individui ir visuomenei vystytis, tai - teiss,
susijusios su pareigomis.
M.I. Baitinas priekaitauja vertybinei sampratai, nes, jo poiuriu, i
pernelyg nutolusi nuo itaku - prigimtines teises teorijos, ir todel pati teise
ia prarado btin apibrt pozicij - tampa beforme. Teis negali egzistuoti
be savo institucins iraikos, o grietas teiss ir statymo atskyrimas veda
j suprieinim. Bet i esms, kaip jau buvo minta, teiss ir statymo
atskyrimas, aksiologiniu poiriu, nra valstybs atmetimas. Tai tik teiss ir
savivals atribojimas bei suprieinimas. Skirdami statym nuo teiss, kartu
pripastame, kad egzistuoja objektyvios vertybs, nepriklausanios nuo
valstybs. Teisinje valstybje teis neatskiriama nuo valstybs ir jos
politikos. Jei i yra demokratika ir humanika, vykdoma tautos ir jos paios
interesais, tai valdymas gali remtis teise. O jei neatitinka i rekalavim, tai
negali remtis teise, tik statymu (kuris ne visada yra teisinis).
Kitas aspektas yra tas, kad velgiant i teis i iu vertybiniu poziciju,
kartais niveliuojasi valstybes vaidmuo. Teises prioriteto ikelimas ir plati jos
reikme utemdo valstyb, jos didel reikm teises ontologinio vystymosi

procese. Bet realiai valstybes valdios apribojimas valstyb padaro

demokratine, ir tada ji ne tiek itirpsta teiseje, kiek igauna nauj kokyb.
Tada demokratijai butina teise platesne prasme, nei tiesiog valstybes
nustatytu teises normu visuma. Anot S. Vanseviiaus, kad demokratija ir
laisv nevirst savivaliavimu, reikalingos adekvaios teiss formos,
utikrinanios apribojimus, valstybins valdios sutvarkym, btin
savivaldos erdv, teisikai reikming tautos valios pasireikim ir kartu
ukirst keli griaunantiems procesams, minios savivalei, prievartai ir
panaiai.
Normatyvistai kritikavo vertybin poir daugiausiai dl to, kad j
manymu, teis negali lygiavertikai konkuruoti su valstybe, nes tra jos
pasekm ir rankis. Aksiologins krypties alininkai negali sutikti su tokiu
siauru teiss traktavimu. Teis gali bti valdymo ir politikos priemone tik
savo demokratinio teisingo pagrindo dka, ir tik tada, jei valstyb atitinka
prigimtins teiss reikalavimus. Teis dargi egzistuoja ir vystosi prietaroje
su valstybe. Tarp j gali bti nesutarim ir neatitikim. Nors ir glaudiai
tarpusavyje susijusios, teis ir valstyb tam tikra prasme gali bti laikomos
prieingybmis (bet slyginai: nereikia pamirti, kad jos civilizuotoje
demokratinje visuomenje nebtinai suprieinamos, o veikia ivien ir
sudaro vienyb). Prieingos jos ta prasme, kad realiai j pozicijos
nevisuomet sutampa, ir jei valstyb siekia isiverti i teisini rib, tai teis
siekia valstyb tam tikru laipsniu suvaryti. Teis, kaip civilizacijos ir
kultros reikinys, formuojasi bei vystosi tik iki tol, kol pagal demokratijos
principus riboja valstybin valdi. Todl teis tampa galingu demokratiniu,
antitotalitariniu veiksniu. Taip velgiant teiss - valstybs problem, teis
kyla ne tiek i valstybs, kiek i prieingos jai srities. Valstyb tampa ne tik
formuojania ir garantuojania teis jega, kam pritaria normatyvistai, bet ir
tam tikru veiksniu, iaukianiu btinyb kito, be valstybs, socialinio
reguliatoriaus. Na, o teis ia tampa pagrindiniu veiksniu, galiniu apriboti
valstyb ir jos savival.
Ko gero, iais laikais, kai Vakar teisins minties kryptingumas bene
visuotinai vardijamas teisins valstybs arba teiss viepatavimo
kategorijomis, nedaug terasime grietai kritikuojani vertybin samprat
ir, tuo labiau, i jos kylani teisines valstybes teorij.

Neverta davinti nurodym

nepriekaitingai iaukltiems
monms.
Daugeliu atveju jie ir patys lengvai
supras, kokie statymai ia
reikalingi.
Platonas

Aiku, kad vertybinis poiuris ikelia milinik teises reikm,

kartais net valstyb itirpindamas teiseje. Be abejo, tam tureta svariu
prieasi.
Valstybs taka teisei ir teiskros, ir prieiros sferoje negali bti
suabsoliutinama, tokiu bdu suprantant j siaurai - etatistikai.
Jei teiss veikim utikrina valstyb, tai is klausimas turi du
aspektus. I vienos puss, pozityvioji teis, kaip valstybs darinys,
utikrinama valstybs paramos ir gynimo, ir todl is garantavimas gali bti
suprantamas kaip valstybs savarankikas sprendimas. Bet i kitos puss, is
garantavimas valstybs leidiamai teisei (pozityviajai teisei) suteikiamas tik
dl teisins jos prigimties, todl privalomumas - teiss pasekm. Teiss
objektyvios savybs, jos ikeliamos vertybs, nepriklauso nuo statym
leidjo (valstybs). Valstybs taka teisei neabsoliuti, teis tam tikra prasme
yra savarankikas ir nepriklausomas reikinys, turintis sav dsningum. Jos
privalomumas (besiremiantis tomis paiomis objektyviomis teiss
savybmis) priklauso ir nuo statym leidjo valios (kuris oficialia valdinga
forma teiskros procese ireikia teiss reikalavimus), ir nuo kit
aplinkybi - sociumo isivystymo lygio, prielaid teisini statym
atsiradimui ir veikimui bvimo ir kit. Valstyb negali panaudoti teiss
prie jos tikrj paskirt. Yra valstybs poveikio teisei ribos: vis pirma,
kaip jau sakyta, paios teiss savitumas, pavyzdiui, jos reguliacinis
potencialas. Ir pati valstyb turi savo galimybi ribas, jos ir jos institucij
galimybs utikrinti teiss veikim konkreiomis slygomis irgi apriboja
valstybes poveiki teisei. Valstybes pagrindinis udavinys yra suteikti teisei

ypating kokyb, o tada ji ima veikti pati savarankikai, ir jos veikimas gali
buti nukreiptas taip pat prie valstyb (valdi). Valstybe ne kuria (formuoja)
teis, o tik ubaigia teisekuros proces, suteikdama teisei tam tikras
juridines formas - tai yra, valstyb kuria teis tik instituciniu lygiu ir
pirmine teiss prieastimi laikoma negali bti. Valstyb yra iimtin
statym krja, bet ne teiss, kuri su statymu gali ir nesutapti. Be to, jei
valstyb atsiranda tam, kad palaikyt tvark visuomenje, tai teis kuria tam
teisinius mechanizmus. Visuomenje teis - tai valstybinis socialini
santyki reguliatorius, bet valstybs veikla demokratinje visuomenje yra
teisinio pobdio.
Taigi, kaip motome, egzistuoja ir atgalinis valstybs - teiss ryys. Ne
vien valstyb takoja teis. Dar daugiau, valstybei teis reikalinga ne maiau
kaip teisei valstyb. O anot V.V. Lazerevo, teiss taka valstybei pasireikia
dviejuose dalykuose: valstybs vidinje organizacijoje ir jos veikloje. Teis
demokratinje sistemoje tampa ne tiesiog valstybs priedu (ar dar blogiau rankiu), bet ji gali tapti reikmingu valstyb apribojaniu veiksniu.
Jau tam, kad valstyb egzistuot kaip organizacija, reikalinga teis.
Teis garantuoja valstybs stabilum, jos organizavimo racionalum ir
paios sistemos veiklos efektyvum. Teise valstybei suteikia civilizuot
demokratin form, iuolaikikum. Valstybingumas nesuvokiamas be
teises arba u teises, todl teis valstyb daro pilnaverte.
Teis formuoja valstybs vidin struktr, vidinius valstybs
organizavimo santykius, jos mechanizmo dali santykius. Taip padedant
teisei, tvirtinama valstybs vidin organizacija, jos forma, valdymo
mechanizmai ir j sandara, valstybini organ ir pareign statusas ir
kompetencija, valdios padalijmo principai, btini institutai, paios
valstybs ir jos mechanizmo dali vieta, vaidmuo ir funkcijos, sveika su
kitomis institucijomis ir gyventojais. Savo veiklos reglamentacijai valstyb
irgi kuria teis.
Teiss taka vidinei valstybs struktrai garantuoja stabilum,
sukurdama valdios padalijm, neleisdama sukoncentruoti valstybins
valdios vienose rankose. Ir tada valstybini struktr santykiai teisikai
sureguliuojami, virsta teisiniais santykiais.
Taigi teis atlieka nemenk vaidmen valstybs atsiradime, vystymesi
ir tobuljime. Teis tampa esminiu valstybins visuomens organizacijos
bruou, leidianiu monems ne susiorganizuoti i valstyb, o sukurti
valstyb.
Kitas teiss poveikio aspektas yra tas, kad valstyb btent per teis
vykdo savo tikslus ir udavinius, politik, nustato visuomenin tvark,
individo padt. Teiss reikm valstybje pareinanuo to, kaip valstybs

valdia vykdo savo udavinius, kaip ji valdo, rao P. Leonas. Kaip jau buvo
sakyta, demokratin valstyb veikia per teis ir teisinmis priemonmis.
Totalitarin valstyb gali valdyti remdamasi prievarta, o demokratin socialinius procesus takoja per teis. Paradoksalu, bet atsisakymas nuo
teiss naudojimo valstybin valdi tik susilpnina ir atveda prie jos
nuvertimo bei valstybins santvarkos pasikeitimo. Valstyb negali veikti u
teiss rib ir be teiss. Teis yra btina valstybins veiklos pus, savyb, nes
teis nepakeiiama socialini santyki reguliavimo sferoje, o jos
panaudojimo btinyb kyla ne vien i valstybs. Valstyb negali atmesti
teiss, nekenkdama visuomenei. Atsisakymas nuo teiss sukelia rimtas
ekonomines, politines ir dorovines pasekmes,- rao V.V. Lazarevas. Teise
nesiremianti valstyb yra gilios krizs apimtos visuomens poymis. Taigi
teis tvirtina ir teisina valstybs veikl, kartu nustatydama jos ribas,
galimybes, kontroliuoja valstybs veiklos teistum, atitikim visuotinai
priimtiems standartams. Pavyzdiui, V.V. Lazarevas iskiria septynias teiss
poveikio valstybei kryptis.
Tai ir teiss veikimas per atskirus asmenis - valstyb pilieius veikia
per teis ir jos ribose, o pilieiai valstyb veikia irgi per teis. Jei valstybes ir
individo satykyje nera teises, tada jis veriamas valstybs sraigteliu ir
priverstas tarnauti valstybei. mogus yra priemon, o valstyb - tikslas.
Teis valstybs ir atskiro individo santyk nea kitok pobd: is santykis
visikai apsiveria, ir mogus tampa tikslu, o valstybe - priemone, jam
tarnaujania. iuo poiuriu teises verte nulemta jos ryio su valstybe tiek,
kiek pati valstybe tarnauja mogui. Teise apriboja valstybes veikl, ypa
mogaus asmeninio gyvenimo srityje. Bet teise ir legalizuoja valstybes
veikl, taigi ir valstybinio poveikio priemones (prievart), kurioms suteikia
teisin form, tai jau buvo mineta. Bet koks prievartos panaudojimas,
nesuritas su teise, yra valstybes neteiseto veikimo pavyzdys. Galimyb
valstybes veikl kontroliuoti velgi suteikia teise, kurdama prielaidas abipusei
valstybes ir visuomenes atsakomybei. Teise valstybei tampa vienintele
bendra kalba su visuomene ar atskiromis jos grupemis (pavyzdiui, V.V.
Lazarevas iskiria tautines), o taip pat su kitomis valstybemis ir apskritai
pasauline bendrija.
Reikia pridurti, kad teiss vaidmuo demokratinje valstybje tik
stiprja. Bene visuotiniu idealu tampa teisin valstyb, apribota, surita
teiss. Kaip rao V.V. Lazarevas, Tik bdama teiss apribota, valstyb gali
veikti laisvai. O taip pat, - kuo labiau teis atspindi visuomeninio
vystymosi reikalavimus, tuo labiau ji suria valstyb.

labiausiai ir aukiausiojo grio

siekia
ta bendrija, kuri yra vis
svarbiausioji ir
apima visas kitas; i bendrija ir
vadinama
valstybe
Aristotelis

Sociologin kryptis yra viena i pagrindini XX a. teiss krypi. Ji

ypa paplito JAV. is poiuris i teis taip pat itakojo teisines valstybes
teorijos vystymsi, nes teis pripilde socialinio turinio ir irode, kad
visuomeneje teise yra pusiausvyr atstatanti jega.
Jei remsims sociologiniu teiss supratimu, kur teis suprantama kaip
visuomenje realiai susiklost santykiai, tai teis ir valstyb yra viename
lygyje. Teis formuojasi ir per valstyb, ir per visuomenje besiklostanius

santykius. Todl teis nra nulemta valstybs (nes formuojasi ir alia jos), o
valstyb nesuvaryta teiss (nes teis formuojasi ir per valstyb). Teis nra
grynai valstybinis fenomenas, ji yra socialin. Visuomenje yra daugyb
socialini jungini, kurie turi savo teis, todl ir teis yra nevienalyt. iuo
poiriu, teis, iskyrus nedidel dal, ne paios valstybs kuriama, o
pasirenkama i atskiruose socialiniuose santykiuose susiformavusios. Teis
gyvuoja ir veikia ne tiktai valstybje ir ne tiktai valstybje gimsta. Prie
valstybs utikrinim teis yra socialin teis, kuri nuo valstybins skiriasi
tik paliepim grietumu ir garantavimo priemonmis. Kiekviena
organizacija turi savo faktin tvark, taigi ir savo teis, kuri egzistuoja alia
valstybs. Valstybs pasirenkama teis apsaugoma ypatingai, nes valstyb
yra viepataujantis socialinis junginys, taiau kartu ir antrinis. sikrus
valstybei, tam tikra socialins teiss dalis yra suvalstybinama ir tampa
privaloma emesniems junginiams. Valstyb tampa teiss poveikio bdu, ir
atskiri socialiniai junginiai, nordami j paveikti, siekia valstybins valdios.
Kova dl valdios visuomet yra kova u teis, - rao M.Romeris. Teis
kuriama tarpusavy kovojani interes. Bet socialin teis, jei tik ji
neprietarauja valstybei ar lieia valstybs nereglamentuojamus santykius,
gali laisvai kartu veikti, nesutikdama valstybs prietaravim.
Taigi statym formavimasis - tai tik vlyvoji teiss vystymosi stadija.
statym leidjas ne sukuria, o atranda teiss norm, kai ji jau bna
sigaliojusi moni santykiuose, todl ir teis yra ne vien tai, k valstyb
tvirtina statymuose, bet tai, kas socialini santyki praktikoje susiklosto.
Teis ia ir yra ypatinga pai socialini santyki savyb. O ir patys
statymai tik tiek teiss poiriu naudingi, kiek yra gyvendinami, kiek
veikia teisinius santykius, nes teis yra ne tai, kas valstybs buvo sugalvota,
o tai, kas realybje gavosi. Teisiniai santykiai ne tik yra pirmin mediaga,
bet ir vienintel terp, kurioje teis realiai veikia; taip suprantama teis
vadinama gyvja teise, nes, anot jos alinink, valstybs tvirtinam teiss
norm visuma tra negyvybinga abstrakcija, jei nevertinami visuomeniniai
santykiai. Todl valstybs kuriama teis (statymai) ir besiformuojanti
santykiuose teis gali skirtis. statym tekstuose teis negali pilnai
atsiskleisti. Teis yra ir norm visuma, ir j faktin realizacija, ir tam tikra
tvarka, bet pirmenyb teikiama btent visuomenje susiklosiusiai tvarkai,
moniu abipuses pagarbos ir apsikeitimo paslaugomis santykiams.
Sociologin kryptis, ikelianti visuomens vaidmen kuriant teis,
kartu parodo siek, decentralizuojant valdym, silpninti imperatyvin
valstybs vaidmen ir apriboti jos kiimsi socialinius santykius. ia net
teismai tampa ne valstybs, o visuomens institucija. Mat jei teis yra ne
taisykl, o konkretus sprendimas, tai teiskroje ikeliamas ne valstybs, o

teism vaidmuo. Teis suteikia visuomenei savarankikumo galimyb ir

kartu, vienija j su valstybe. Todl i teorija aikiai yra demokratinio,
antitotalitarinio pobdio.

Sociologins teiss sampratos teorija reikalauja aukto visuomens

kultros (ir teisins kultros) lygio. Stiprs savivaldos ir savireguliacijos
mechanizmai nemanomi be ivystytos teiss. O jei nenustatomas protingas
santykis su valstybe, tai visuomenei ikyla dezorganizacijos pavojus.
Perdtas sociologinio prado sureikminimas pasireikia, kai teise vadinami ir
tokie socialiai reikmingo elgesio veiksniai, kuri normatyvinis turinys yra
abejotinas. Bet ie trkumai kyla ne tiek i paios teorijos, kiek i galimo jos

ikreipimo. O tai kokius sociologins krypties trkumus ikelia M.I.

Baitinas.
Anot jo, teis - ne pati subjekt veikla, bet ypatingas ios veiklos
reguliatorius. i veikla gali bti ir teis paeidianti, todl negalima tapatinti
tvarkos su normatyviniu reguliavimu, ji pati yra teisinio reguliavimo
objektas. Teis negali bti vienu metu ir reikalavimas, ir esamyb. Faktin
santyki tvarka - teis negali reguliuoti tos paios tvarkos, nes ia susilieja
tai, kas reguliuojama, su tuo, kas tai daro. I kitos puss, sociologinio
poirio atstovams teis yra ne tiek visuomenin veikla, kiek ypatingas jos
pobdis ir esmin socialinio bendravimo funkcija. Be abejo, taip
suprantama teis ne tik gali bti, bet ir yra prietaringa, nes skirting
socialini grupi tikslai ir i j solidarumo smonje kylantys teisiniai
imperatyvai gali susikirsti. Bet tokia socialin teis negali bti veriama ir
neveriama pozityvija teise. Kadangi socialine teise nera vieninga, o
valstybei reikia vieningos teises, tai valstybe, i karto susidurusi su
egzistuojania socialine tvarka, pasirenka i visuomenini santyki terps
tas normas, kurias ji mano suvalstybinti. Ir pati valstybs organizacija
priklauso nuo bendr interes, jungiani mones vien socialin grup,
valstyb.
Dar sakoma, kad teiss normos nesukuria teisini santyki, jie kyla i
reali visuomenini santyki, bet teisiniais jie tampa ne patys savaime, o per
teis, nors tai ir nesumaina teisini santyki, kaip teiss realizacijos sferos,
reikms. Taiau teis niekada nebuvo valstybs monopolinis krinys, ir
anot sociologins krypties atstov, ji lydi visus socialinius santykius. Taigi,
nors iuos santykius teisiniais padaro sureguliavimas teiss normomis, taiau
paias teiss normas valstyb paima i t pai santyki. Valstyb niekada
neateina teisikai sterili aplink, nes ten, kur kuriasi valstyb, jau yra
visuomen ir visuomeniniai santykiai, taigi ir teis.
Normatyvistinio poiurio atstovai, kuriu teorijos labiausiai kertasi su
kitomis, sociologinei teises sampratai primeta ir dar vien, maai tiketin
trukum. Anot ju, jei teise yra faktiniai santykiai, tai bet kokie valdios,
kurianios jai patogi santykiu tvark, veiksmai gali buti laikomi teise. I
tiesu, sociologinio poiurio atstovams, kaip jau mineta, teise nera
valdanij laisvai ir vienvaldikai nustatyta, valstyb smarkiai takoja
visuomen. O pati teis kuriama visuomeniniuose santykiuose, kurie vyksta
taip pat ir nepriklausomai nuo politini santyki.

Aiku, kad normatyvizmas sureikmina valstybs, o aksiologinis

poiris - teiss vaidmen; skirtingai nuo j, sociologinis poiris pripasta
abipus teiss ir valstybs tak ir kartu tam tikr i reikini
savarankikum.
Nuo savo atsiradimo valstyb ir teis tarpusavy yra susij, reikalingos
viena kitos, slygojanios vien kit, jos kartu veikia ir vystosi ir todel
atskiras ju veikimas neimanomas. iame ryyje ir teise, ir valstybe yra
vertingos. Anot N.I. Matuzovo, ju vienov ireikia ju kilme, tipologija,
ekonominis, kulturinis ir kitoks determinuotumas, istorinio likimo
bendrumas; tai, kad jos pasireikia kaip socialinio reguliavimo ir tvarkos
ivedimo priemones, akumuliuoja ir balansuoja bendrus ir individualius
interesus, garantuoja asmens teises. Todl kai kurie autoriai net teigia, kad
ne tik nemanoma, bet ir beprasmika svarstyti, kas pirmiau ir kas svarbiau valstyb ar teis. Tokiu poiriu, io klausimo klimas tik iduoda iankstin
nusistatym, o valstyb ir teis sudaro vienov: viena kit lemia ir viena kit
apima. Tarp j nra grietai apibrto prieastinio ryio, jas sieja gilesn
abipus priklausomyb, todl jos nemanomos viena be kitos. Valstyb ne
sukuria teis, bet, i vienos puss, kaip rao V.V. Lazarevas, yra jai pajungta
jga, o i kitos - galinga teiss gali, jos potencial visuomeninje sistemoje
palaikanti ir sustiprinanti priemon.
Visgi valstyb ir teis lieka gana atskirais reikiniais. Kiekvienas j
turi savo tikslus ir metodus. Todl veikdami kartu, jie nesusilieja, o tai
neleidia valstybs ir teiss sutapatinti. Nors j vystymasis yra vieningas
procesas, bet jau jis nulemia j skirtumus. Be to, valstyb ir teis gali veikti
prieingomis kryptimis.
Valstyb naudojasi teise, siekdama savo politini tiksl. Taiau
valstybs vaidmens negalima suabsoliutinti. Valstyb gali teis panaudoti
visuomenini proces reguliavimui tik tiek, kiek teis tai leidia. Todl
galima sakyti, kad teis yra tam tikru laipsniu nepriklausoma nuo valstybs.
Ji turi savo dsningumus ir principus. Nors pozityviosios teiss, kaip
institucinio darinio, egzistavimas tiesiogiai priklauso nuo valstybs, bet, kaip
jau minta, valstyb nra vienintel teis kurianti jga. ia jos veikimas yra
gana apibrtas. Kaip rao S. Vanseviius, teiskra pradedama, kai
visuomens poreikiai nusistovi, pribrsta reikalas ileisti naujas normas, bet
ir tada valstyb proces sikia tik tam tikrose stadijose. Teiskros
procesas gali veikti dvejomis kryptimis. Valstyb arba pati, numaiusi tam

tikr santyki reglamentavimo poreik, nustato teiss normas, arba

sankcionuoja jau veikianias normas. Ji taip pat gali perduoti i teis kitoms
organizacijoms. Teisekura nereikia jokio tiesioginio valdymo, ji tik
apjungia visuomeninio gyvenimo reikalavimus su aktyvia kurybinga igaliotu
organu veikla. Nors ir galima pasakyti, kad valstybe tam tikra prasme valdo
teisin visuomenes sfer, bet jei ir galima teis laikyti valstybes
instrumentu, tai tik su slyga, kad ir valstybe tuo paiu lygiu yra teiss
instrumentas.
I kitos puss, nors teiss vaidmuo valstybs organizacijoje ir veikloje
yra svarbus, bet tai, kad valstybs leidiami statymai ne visada atitinka teis
o kartais statym vedama savival, parodo kad valstyb irgi turi santykin
savarankikum. Anot V.V. Lazerevo, valstybs paprastas santykinis
savarankikumas - natralus reikinys, o smoningas teises ignoravimas yra
jau per didelis savarankikumas.

Lietuvi tautasiekdama atviros,

teisingos, darnios pilietins
visuomens
ir teisins valstybs
Lietuvos Respublikos
Konstitucija

Konstitucinis Lietuvos pasiryimas kurti teisin valstyb turetu buti

lydimas daugelio teoriniu teises klausimu, kurie iuo atveju igyja plai
praktin reikm, svarstymo ir sprendimo. Deja, atrodo, kad daugelis
klausimu paliekami be atsakymu, ir net teisines sistemos reforma, kuri,
atrodo, turetu liudyti apie visuomenes poreiki tvarkytis pagal naujas
vertybes, apie teises sampratos pasikeitim, i tiesu vykdoma be esminiu
teisines sampratos pasikeitimu.
Teiss samprata iandien Lietuvoje beveik nesiskiria nuo Taryb
Sjungos kakada mums primestos. Taip atsitiko, nes moni teisin
smon, kuriai teko labai greitai persiorientuoti, vis dar skeptikai vertina
daugel tuometins ideologijos neigt vertybi. Vis dar sunku priimti
nuostat, jog yra viresn ir labiau privaloma teis, nei valstybs sukurtoji,
ir dar iandien danai teisininku teigiama, kad teise - viso labo istatymu
paversta valstybes valia. Normatyvizmas, dar neseniai Lietuvoje buvs
vienitele teises samprata, dabar demokratejimo procese jau uleidia savo
viet. Kartu su juo pirmaujani pozicij praranda ir valstybe. Ikilusi
individo reikme pareikalavo ir teises virenybes. Pozityvioji teise
palenkiama mogaus teisiu saugai, taip atsisakoma nuo istatymo ir teises
tapatinimo, nuo etatizmo. I kitos puses, normatyvizmas dar nevisikai
istumtas. Nors Lietuva ir orientuojasi i Vakaru valstybes, kurios yra
pripaintos demokratinemis ir kuriose i samprata laikoma ne tik abejotina,

bet danai ir klaidinga, taiau vekti normatyvistin samprat - tai ne tik

pripainti jos neperspektyvum, bet ir veikt j determinavus bei
palaikant bendrosios kultros tip, kur apibdina nepakankamas
visuomens gebjimas naudotis teise be smulkmeniko valstybins valdios
nurodinjimo, be intensyvios iorins prieiros bei prievartos. Kol
visuomen nepasiek tokio kultros lygio, tol jai yra btinos etatistins
socializavimo priemons, ir tol nemanomas perjimas prie kokybikai kitos
teiss sampratos ir kito poirio valstybs ir teiss santyk. tai kodl tokia
teisin reforma, kuri vykdoma Lietuvoje, negali i esms pakeisti i dalyk.
Ji pati, kildama i vis dar normatyvistins teisins smons, tampa ribota,
teisins valstybs svoka irgi tampa ribota. Bet kokia reforma reikalinga
teisins smons pokyi.
Gal gale, kyla klausimas, ar i viso tikslinga keisti vis teiss
tradicij, o ir koki turtume kurti, kieno pavyzdiu remtis? Ms smonje
ir ms teiss teorijoje sigaljs vienas poiris. Jis nra neabejotinas, bet
juk visos sampratos pasikeitimas yra didiulis teisins smons lis. Ms
teiss raid stabd dabar atmesti ideologiniai Taryb Sjungos pagrindai, bet
kopijuodami Vakar teisins sistemos bruous, mes dar nesukursime Vakar
standartus atitinkanios teiss. Dl kitokios teiss sampratos Lietuvos teiss
teorija nepajgia adekvaiai suvokti net jau turim Vakaru teisini
patyrim, todl svetimos teiss kopijavimas virsta daugiausia neesmini
dalyk permimu. Valstybei reikalinga autentika savo visuomens teis,
nulemta ios visuomens gyvenimo bdo, jos tautinio charakterio ir
istorins patirties. Aiku, jau i klausim svarstymas rodo, kad dabartin
teiss tradicija Lietuvai nepakankama, kad jau engti pirmieji ingsniai link
teisins valstybs. Lietuvos teisininkai, ikl sau udavin kurti toki
valstyb mokosi i kit ali patirties, bet tik isiaikinus visuomens
poreikius, jos teikiam reikm valstybei, teisei, statymui, paaiks, kokia
valstyb ir teis reikalinga Lietuvai.

Taigi aiku, kad Lietuva iuo metu yra savotikoje krykeleje. Pamau
ji atsisako nuo ilgus metus dominavusio normatyvizmo ir pasirenka
demokratiniu valstybiu keli. tai kodel Lietuvoje dabar toks reikmingas
teises ir valstybes santykio klausimas (kaip ir daugelis kitu teises teorijos
klausimu).
Aiku, kad teiss ir valstybs santykis yra sudtingas, daugiaaspektis.
Neabejotina valstybs reikm teisei ir teiss reikm valstybei. Teiss valstybs tema susijusi ir su daugeliu kit tem, nuo kuri nagrinjimo ia
buvo atsisakyta. Tai ir pati teiss samprata, kuri ia paliesta tik tiek, kiek
buvo aktuali duotai temai; ia buvo net atsisakyta platesns atskir poiri
kritikos. Reikmingos iam klausimui ir teiskros problemos, kuri
platesnis nagrinjimas atrod netikslingas (tai atskira plati tema).
Nepaliestos ir teisins valstybs krimo prielaidos (ekonomins, dorovins
ar socialins), ir net daugelis specifini jos bruo, nekalbama apie pilietin
(atvir) visuomen ar panaiai. I ties, tai ne maiau svarbs dalykai,
tiesiog pats kalbjimas apie teisin valstyb buvo ioks toks nukrypimas nuo
temos, kurio visgi nemanoma buvo ivengti.
Apibendrinant, galima pasakyti, kad teiss ir valstybs santykio
nagrinjimas pagal atskirus poirius teiss samprat leido ne tik plaiau
pavelgti i i klausim, bet ir atskirai atskleisti jo aspektus, giliau pagristi
atskirus poiurius. tai todel atsisakyta ir nagrineti teises bei valstybes

santyki istoriniu poiuriu, kaip kintanti ir tobulejanti per tam tikr laik. I
tiesu, nelabai itikinamas yra vertybinio poiurio atstovu tvirtinimas, es
teises istorija tera jos praeities klydimu istorija, bet istorija danai eina ratu,
ir pamirtos teorijos grita, o neseniai buvusios naujovemis nugrimzta i
praeiti. Danai istorinis naujumas nereikia poiurio vertes savaime.
Pagal poiuri i teises samprat ia inagrintos trys teorij grups,
iskirianios skirtingus teiss elementus: vertybin, laikanti teiss esme
teisines idjas (ir padjusi isiaikinti teiss tak valstybei), normatyvistin,
laikanti pagrindu teisines normas (ir parodiusi valstybs tak teisei), bei
sociologin, laikanti teiss pagrindine dalimi teisinius santykius (ir
atskleidusi teiss ir valstybs ryi vairiapusikum bei sudtingum). Visos
ios teorijos turjo savo pagrind susikurti, todl negali bti laikomos
visikai klaidingomis. Gal geriau kalbti apie j trkumus arba atitikim
(neatitikim) konkreioms aplinkybms, istorinms slygoms. I ties,
normatyvizmas, sukurtas palyginti neseniai, dabar, atrodo, spariai traukiasi.
Tuo tarpu vertybinio poiurio idejos, ikeltos seniausiais laikais, vis atgimsta
ir yra aktualios iais laikais. Aiku, kad iu teoriju populiarumas (ar
nepopuliarumas) konkreioje visuomenje ar konkreiu istoriniu laikotarpiu
nepanaikina kitose teorijose sureikminam teiss element (jos ontologinio
vystymosi pakop). Taip pat ir valstyb bei teis, nesvarbu, kiek jos
sureikminamos atskirose teorijose, negali bti niveliuojamos kitose.
Taigi valstybs ir teiss santykis sprendiamas skirtingai vairiose
teorijose, ir kiekvienu atveju pasirenkamas pagal poreikius, visuomens
kultros lyg ir kitas aplinkybes.

LITERATRA:
1. A.V. Dicey. Konstitucins teiss studij vadas. V.,1998.
2. M.A. Glendon, M.W. Gordon, C. Osakwe. Vakar teiss tradicijos. V.,
1993.
3. H.L.A. Hart. Teiss samprata. V.,1997.
4. F. A.Von Hayek. Teis, statym leidyba ir laisv. V., 1998.
5. S. Katuoka. Valstybs ir teiss pagrindins kategorijos. V., 1997.
6. W. Lamentovich. i laik valstyb. V., 1998.
7. P. Leonas. Teiss enciklopedija. V., 1995.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucija. V., 1996.
9. M. Romeris. Valstyb ir jos konstitucin teis. V., 1995.
10.V.A. Vaiaitis. Pasvarstymai teisingumo ir etatizmo klausimais // Justitia.
1997. Nr.5.

11.A. Vaivila. Atvira visuomen ir teisin valstyb // Teiss problemos.

1998. Nr. 1.
12.A. Vaivila. Etatizmas - konceptuali teisins reformos klitis // Teiss
problemos. 1997. Nr. 3.
13.A. Vaivila. Liberalizmas ir dorovins bties kriz. V., 1992.
14.A. Vaivila. Teis kaip visuomenin sutartis // Kriminalin justicija. 1997.
T.7,8.
15.A. Vaivila. Teisinio statymo virenyb // LPA mokslo darbai
Kriminalin justicija. 1997. T.VI.
16.Valstybs ir teiss teorija. Red. S. Vanseviius. V., 1989.
17.S. Vanseviius. Teiss teorija. V., 1998.
18... . . ., 1996.
19... . . M., 1998.
20... . . M., 1998.
21... . . M., 1994.
22... , .. . . M., 1997.
23... . . M., 1997.
24... . . M., 1998.
25. . .. .
M., 1996.
26. . .. . M., 1996.
27. . .. . M.,1996.
28... . . M., 1995.