BBT 1

// http://www.konspektai.cjb.
net //
BAUDIAMOJI TEIS
1
BAUDIAMOSIOS TEISS SAMPRATA...................................................................................................................................2
BAUDIAMASIS STATYMAS IR JO GALIOJIMAS..............................................................................................................2
KALT IR JOS KRITERIJAI. KALTS FORMOS...................................................................................................................4

3.1
3.2
NUSIKALTIMO PADARYMO STADIJOS..................................................................................................................................6

4.1
4.2
4.3
4.4
4.5
1.NUSIKALTIMO PADARYMO TEISINI PA SEKMI BENDRA CHARAKTERISTIKA.....................................................................12

2.BAUDIAMOJI ATSAKOMYB: SAMPRATA, ATSIRADIMAS, REALIZAVIMAS, TURINYS...........................................................12
3.BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS PAGRINDAI.......................................................................................................................12
4.BAUDIAMOJI POLITIKA LIETUVOJE PO 1990 MET............................................................................................................13
BAUSMI SISTEMA IR RYS................................................................................................................................................13

8.1
8.2
1.BENDRININKAVIMO SAMPRATA PAGAL BK..........................................................................................................................10

2. BENDRININKAVIMO POYMIAI:...........................................................................................................................................10
3.BENDRININKAVIMO FORMOS................................................................................................................................................11
4.NUSIKALTIMO PADARYMAS PER TARPININK (TARPINIS VYKDYMAS). EKSCESAS...............................................................11
NUSIKALTIMO PADARYMO TEISINS PASEKMS..........................................................................................................12

7.1
7.2
7.3
7.4
1.APLINKYBI, ALINANI BAUDIAMJ ATSAKOMYB, SAMPRATA IR RYS....................................................................8

2.BTINOJI GINTIS IR JOS TEISTUMO SLYGOS. TARIAMOJI GINTIS IR JOS VERTINIMO TEISINIAI ASPEKTAI...........................8
TARIAMOJI GINTIS....................................................................................................................................................................9
3.ASMENS, TARIAMO PADARIUS NUSIKALSTAM VEIK, SULAIKYMO IR ALOS PADARYMO JAM TEISTUMO SLYGOS........9
4.BTINO REIKALINGUMO SAMPRATA IR TEISTUMO SLYGOS.............................................................................................10
BENDRININKAVIMAS...............................................................................................................................................................10
6.1
6.2
6.3
6.4
1.RENGIMASIS PADARYTI NUSIKALTIM...................................................................................................................................6

2.PASIKSINIMAS PADARYTI NUSIKALTIM..............................................................................................................................6
3.BAIGTAS NUSIKALTIMAS........................................................................................................................................................7
RENGIMOSI IR PASIKSINIMO PADARYTI NUSIKALTIM BAUDIAMUMAS.................................................................................7
SAVANORIKAS ATSISAKYMAS PABAIGTI NUSIKALTIM...........................................................................................................7
APLINKYBS, ALINANIOS BAUDIAMJ ATSAKOMYB.......................................................................................8

5.1
5.2
5.3
5.4
5.5
FORMALIOS IR MATERIALIOS NUSIKALTIM SUDTYS..............................................................................................................5

APIBRTA IR NEAPIBRTA TYIA..........................................................................................................................................6
1.KRIMINALIN BAUSM........................................................................................................................................................13
3.BAUSMI SISTEMA IR RYS...............................................................................................................................................14
BAUSMI SKYRIMAS PAGAL LR BK....................................................................................................................................15

9.1
9.2
9.3
10
1. KRITERIJAI, KURIAIS VADOVAUJASI TEISMAS, SKIRDAMAS BAUSM..................................................................................15

2.VELNESNS NEGU NUMATYTA STATYME BAUSMS SKYRIMAS.........................................................................................16
3.BAUSMS SKYRIMAS PADARIUS KELIS NUSIKALTIMUS........................................................................................................16
ATLEIDIMAS NUO BAUSMS.............................................................................................................................................16
10.1
1.BENDRA CHARAKTERISTIKA, POYMIAI BEI RYS.............................................................................................................16
11
ATLEIDIMAS NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS..............................................................................................17
12
NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI...........................................................................................................................................18
13
EKONOMINIAI NUSIKALTIMAI........................................................................................................................................19
14
NUSIKALTIMAI VIEAJAI TVARKAI IR VISUOMENS SAUGUMUI (BK X SKIRSNIS)......................................20
// http://www.konspektai.cjb.net //
Baudiamoji teis - 1
BAUDIAMOJI TEIS, 02 02, prof. Piesliakas, 32 val, seminarai 6 val.
altiniai:
Baudiamasis kodeksas (galioja 1961 m. kodeksas, pasikeits; nuo 2000 m. turi sigalioti naujas)
Baudiamoji teis. Bendroji dalis.- VU. (vadovlis blogas, teorinis, bet reikia skaityti)
Piesliakas Mokymas apie nusikaltim ir nusikaltimo sudt. (knygut, apie 1/3 BT bendrosios dalies)
Ypatingoji dalis
Nauj vadovli nra
Rus k.: Kommentariji k ugolovnomu kodeksu Rossiji
Straipsniai vairiuose leidiniuose (bus literatros srae)
Aukiausiojo Teismo biuletenis. Teism praktika.
Galima skaityti kitomis kalbomis
Seminarai bus kart per mnes. Tai bus kontroliniai.
Tai viena i fundamentali teiss ak.
BT priskiriama prie veikiani teiss ak. Tai vienas i stipri ios teiss iskirtini bruo. Didel dalis teissaugos pareign darbe
pirmiausiai susiduria su BT.
Kriminalins justicijos sistemos (teismai, prokuratra) duona - BT.
Apie BT sukasi baudiamasis procesas, kriminologija, kriminalistika, administracin teis. Ten BT reikia 80 proc.
BT - specifin disciplina. Ji - pakankamai gili teorija. BT teorija daug platesn ir gilesn negu teiss teorija. Skirtingai nuo teiss
teorijos, visa BT teorija turi praktin rezultat.
I kitos puss BT - tai statymai.
BT - sunkiai sisavinama disciplina palyginti su kitom. I pirmo karto neilaiko pus grups. Stacionaras BT studijuoja 2 metus. BT
apimtis labai didel. BT - vairi situacij praktinis sprendimas. Vien statym inoti nepakanka.
1
BAUDIAMOSIOS TEISS SAMPRATA
BT - tai nusikalstam veik ir teisini pasekmi u ias veikas teis. BT apibria (nustato) nusikalstam veik sra. Svarbu
nusikaltimo padarymo pasekms. BT nustato, kokios teisins priemons laukia padarius nusikaltim.
BT kaip teiss aka ir disciplina padalinta 2 dalis: statymai priklauso arba bendrajai BT daliai, arba ypatingajai daliai.
Ypatingoji BT dalis - tai nusikaltim sraas ir sankcij u padaryt nusikaltim sraas (nuodmi sraas).
Bendroji dalis - bendro pobdio normos, kurios aptarnauja ypatingj dal. Didel dalis BT norm apraytos bendrojoje dalyje.
Pvz., sankcija - tik u nuudym; o bendrininkavimas?
Ypatingosios dalies sankcija ir dispozicija nustato baigtin nusikaltim - tyinis nusikaltimas, o jeigu nepataik? Bendroji dalis
sprendia bendrininkavimo, stadij, baudiamj atsakomyb alinani aplinkybi klausimus.
Sankcija: laisvs atmimas, o bendroji dalis numato, kad bausm gali bti atidedama. Bendrojoje dalyje apraoma bausmi sistema,
bausmi bendrieji pagrindai.
BT studijos paprastai prasideda nuo bendrosios dalies studij.
Ypatingoji dalis be bendrosios dalies neegzistuoja. Nagrinjant byl btina irti, kas yra bendrojoje dalyje.
Baudiamojo proceso pagrindinis tikslas - isiaikinti, ar padarytas nusikaltimas, ar ne. Baudiamojo proceso mechanizmo
sudtingum slygoja tai, kad sankcijos labai juntamos mogui, susijusios su mogaus teismis.
2
BAUDIAMASIS STATYMAS IR JO GALIOJIMAS
(rimta tema, dienins skyrius mokosi 4 val.)
1. Baudiamasis statymas ir baudiamasis kodeksas.
2. Baudiamojo kodekso struktra.
3. Baudiamj statym aikinimas.
4. Baudiamj statym galiojimas laike.
Baudiamoji
teis - 2
5. Baudiamj statym galiojimas erdvje.
1.Baudiamasis statymas ir baudiamasis kodeksas.
Baudiamasis statymas - tai vienintelis BT altinis. Taigi baudiamojoje teisje visi klausimai sprendiami tik statym pagalba
(nra postatymini akt). Visus BT klausimus sprendia tik Seimas.
Visa BT kodifikuota Baudiamj kodeks. iuo metu nra baudiamj statym u baudiamojo kodekso rib. Baudiamasis
kodeksas suskirstytas bendrj ir ypatingj dal.
Visos BK normos idstytos straipsniais. Patys straipsniai (didioji dauguma) susideda i dali. Dali samprata bendrojoj ir
ypatingojoj dalyje skirtinga.
Bendrojoje: dalis - tai viena pastraipa. Ypatingojoje: viena dalis apima ne vien pastraip, o dispozicij ir sankcij.
Pvz., kyio primimas: 282 str. kyiai dispozicija - viena pastraipa, sankcija - kita.
Kai kurie straipsniai be dali turi ir punktus.
3. Baudiamj statym aikinimas.
statym aikinimas ypa svarbus, nes tiriant bylas kyla problema, kaip suprasti vien ar kit statym (kova tarp prokuroro ir
advokato).
Praktikai kiekvienoje byloje, kurioje yra teisin problema, statym aikinimas ypa svarbus.
Aikinimo bdai: gramatinis, loginis, istorinis etc. (kaip teiss teorijoje)
Daug reikmingesn problema - inoti, ar yra oficialus statymo aikinimas. Kai kurios institucijos turi teis oficialiai aikinti
statym: Seimas ir Aukiausiasis Teismas.
Seimo iaikinimai patalpinami paiame baudiamajame kodekse. Pvz., 280 str.: stambus mastas - kai pagrobtas automobilis arba
pagrobto turto vert - 250 MGL.
Aukiausiasis Teismas aikina statymus 2 bdais:
a)priimdamas nutarimus dl teism praktikos tam tikr kategorij bylose (Senatas): kontrabandos, sukiavimo, dl btinosios ginties
taikymo, turto prievartavimo bylose;
b)atskiros AT baudiamj byl skyriaus teisj kasacins nutartys baudiamosiose bylose: Senatas nutaria, kad tam tikr nutari
skelbimas reikmingas vienodos praktikos formavimui - skelbia AT biuletenyje. Nutartyse isprsta kakokia teisin probleml
(momentas).
statym aikinimai itin svarbs, nes jais privalo sekti asmenys, kurie tiria bylas ir teisjai, kurie jas sprendia.
AT biuleteni jau yra 9 numeriai, greit bus deimtas.
Dar yra labai daug atvej, kur nra joki oficiali iaikinim. Tokiu atveju asmuo, kuris taiko statym, pats turi statym
aikinti. ia svarbios teisins inios, statymo doktrinalinis (mokslinis) aikinimas.
Doktrinalinis aikinimas nra privalomas, bet galima ir pasiremti.
Taigi aikinimas: oficialus, neoficialus (pvz., doktrinalinis).
4. Baudiamj statym galiojimas laike.
statymai Lietuvoje labai danai keiiasi. Kasmet Seimas keiia 8-10 baudiamuosius statymus.
Daugelis moni galvoja, kad geriausia kovoti su nusikalstamumu - keisti (grietinti) statymus.
Labai dana situacija, kai darant nusikaltim statymo ivis nra. Pvz., Vilniaus brigados veikla iki 1993 m. nebuvo baudiama
statymo. Ar galima pritaikyti statym, kurio nebuvo tada, kai buvo daromas nusikaltimas?
Arba (daniau): statymas yra, bet jis keiiasi. Kok statym taikyti? Ar galiojus nusikaltimo padarymo metu, ar nuosprendio
primimo metu?
Kai bus priimtas naujas BK, bus ypa aktuali i problema, nes nusikaltimas padarytas galiojant dar senam kodeksui.
Baudiamj statym galiojimo laike nuostatos suformuluotos BK 7 str. Jo I dalis: veikos nusikalstamum ir baudiamum
nustato statymas, galiojs ios veikos padarymo metu.
Baudiamoji teis - 3
iuo sakiniu ufiksuotas nusikaltimo padarymo laiko principas (pagrindinis). Taikomas tas statymas, kuris galiojo nusikaltimo
padarymo momentu.
IVADOS:
1)jei nusikaltimo padarymo metu statymo nebuvo, tai veika nebuvo nusikalstama ir asmuo baudiamojon atsakomybn netraukiamas;
2)jeigu veikos padarymo metu buvo vienas statymas, o nuosprendio primimo metu kitas, tai taikomas ankstesnis statymas.
Daug problem. Pvz., kaip nustatyti nusikaltim padarymo laik? Bna itst nusikaltim.
Atsakym lygtai duoda tas pats BK 7 str.: nusikalstamos veikos laiku pripastamas veikimo laikas. Iimtis: nusikaltimo padarymo
laiku gali bti pripastamas pasekmi atsiradimo laikas - tuo atveju, jei kaltininkas norjo, kad pasekms atsirast vlesniu laiku.
Yra principo iimtis. Ji nustatyta 7 str. II dalyje: statymas, panaikinantis veikos nusikalstamum, suvelninatis bausm ar
kitokiu bdu palengvinantis padariusio veik asmens teisin padt, turi grtamj gali.
Tai atgalinis statym galiojimas.
Numatyti 3 ri tokie statymai: a)statymas, kuri naikina nusikalstamum (pvz., spekuliacija); b)velninantys bausm (lyginamos
sankcijos); c)statymai, kitokiu bdu palengvinantys kaltininko teisin padt (paprastai tai bendrosios dalies statymai).
statymas, kuris kriminalizuoja, grietina bausm, kitaip sunkina padt grtamosios galios neturi.
Seimas vardino, kad daug grietinani veik turi grtamj gali: dl genocido, dl karo nusikaltim.
5. Baudiamj statym galiojimas erdvje.
klausim reikia nagrinti savarankikai.
a)Nusikaltimai, padaryti kitoje valstybje.
b)Nusikaltimai, padaryti kit ali piliei Lietuvoje.
BAUDIAMOJI TEIS, 03 02, prof.Piesliakas
Nusikaltimo sudtis: poymiai (objektyvioji, subjektyvioji pus).
Objektyvioji: veika, pasekms. I objektyviosios puss dar negalima sprsti, ar padarytas nusikaltimas. Reikia subjektyviosios puss
(reikia rodyti subjektyvius poymius).
Subjektyvioji pus
Tai vidin, nematoma akiai pus - tai, kas darosi asmens galvoje; kaip jis suvokia veik; kokias pasekmes numato; ko nori.
Nusikaltimo subjektyvioji pus - tai antra btina nusikaltimo sudties pus. J charakterizuoja ie (4) poymiai:
1)pakaltinamumas,
2)kalt,
3)motyvas,
4)tikslas.
ie 4 poymiai vaidina nevienod reikm atskirose bylose. Poymiai skirstomi pagrindinius ir fakultatyvius. Pagrindiniai eina
kiekvieno nusikaltimo sudt. Fakultatyviniai: turi reikm baudiamajai atsakomybei tik tada, kai jie aprayti ypatingosios dalies
straipsnio dispozicijoje.
Pakaltinamumas, kalt - pagrindiniai; tikslas, motyvas - fakultatyviniai.
I tikro pakaltinamumas, jeigu yra akivaizdus, preziumuojamas. rodinjamas tik tais atvejais, kai kyla tarim.
Kalt turi bti rodinjama kiekvienoje byloje.
Subjektyviosios puss rodinjimas
Objektyviosios puss rodinjimas paprastai dideli sunkum nesukelia, o subjektyviosios puss rodinjimas danai pakankamai
sunkus. Tai sunkiausiai rodinjama nusikaltimo pus.
Kaip rodinjama? Bd daug. 1 i pagrindini - kaltininko parodymai; parodym palyginimas su objektyvija puse etc.
3
KALT IR JOS KRITERIJAI. KALTS FORMOS.
Kalt - tai asmens psichinis santykis a)su padaryta veika arba b)su padaryta veika ir kilusiomis pasekmmis.
Kalts samprata baudiamojoje teisje skiriasi nuo kalts sampratos buityje.
Jeigu teismas sako, kad asmuo kaltas, tai konstatuojama, kad yra statyme numatytas psichinis santykis su padaryta veika ir
kilusiomis pasekmmis.
Baudiamoji teis - 4
Praktikoje kalts samprata - 2 reikmmis:
1)nekaltas: asmuo nedalyvavo nusikaltimo padaryme;
2)nusikaltimo sudties poymi prasme: asmuo neneig, kad jis kakur dalyvavo, kak padar, bet ginyja inkriminuojam BK
straipsn.
Psichinis santykis su veika ir pasekmmis - tai objektyviosios puss atspindys. Turi bti statymo numatytas psichinis santykis. Pagal
LR BK asmuo laikomas kaltas tik tada, kai jo psichinis santykis su veika ir pasekmmis pasireik arba tyios, arba
neatsargumo forma. Jeigu kitomis formomis - toks mogus nekaltas.
Objektyvioji pus
Subjektyvioji pus
Psichinis santykis
pasireikia
Esant tiesioginei
tyiai
Esant
netiesioginei tyiai
Nusikalstamas
pasitikjimas
Nusikalstamas
nerpestingumas
Veika
Psichinis santykis su
veika
Su veika: supranta arba
nesupranta
Asmuo supranta daromos
veikos pavojingum
veikos pavojingum
veikos riziking pobd.
(statymo neapibrta).
Asmuo nesupranta
daromos veiklos
pavojingumo (statymo
neapibrta).
Kalts kriterijai
Prieastinis ryys
Psichinis santykis su
prieastiniu ryiu
Su prieastiniu ryiu:
numato arba nenumato
pasekmi kilimo
Numato pasekmes.
Numato pasekmes.
Numato pavojing
pasekmi kilim.
Nenumato pasekmi.
Pasekms
Psichinis santykis su su
pasekmmis.
Su pasekmmis: nori
arba nenori pasekmi
Asmuo nori pasekmi.
Nenorjo, bet
smoningai leido.
Nenori pasekmi
(lengvabdikai tikisi
ivengti).
Nenori pasekmi. (bet
pagal statym turjo ir
galjo suprasti, kad
veikia rizikingai,
numatyti pasekmes ir j
ivengti).
Kalt sudaro trys sudtins dalys (kriterijai): santykis su veika, prieastiniu ryiu ir pasekmmis.
Tyin kalt: tiesiogin ir netiesiogin tyia.
Neatsargi kalt turi 2 ris: nusikalstam pasitikjim ir nusikalstam nerpestingum.
Nusikaltimas pasitikjimas: kai asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali kilti pasekms, bet lengvabdikai tikjosi jo
ivengti. Santykis su veika statyme neapibrtas (blogai).
Nusikalstamas nerpestingumas: asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo galjo kilti pasekms, bet turjo ir galjo jas
numatyti.
Visa tai reikia inoti, bet kad nuteisti, to neutenka. Kalt reikia detalizuoti (isiaikinti kalts form ir turin).
Negalima mog pripainti kaltu vien tik pagal bendrj dal. Reikia ypatingosios dalies.
Kiekvienoje nusikaltimo sudtyje ukoduota tam tikra kalts forma. Btina nustatyti kalts form, nes ne visur parayta.
Reikia nustatyti ir kalts turin: statyme ir kaltininko veikoje.
Pvz., 104 str. tyinis nuudymas. Atsako tik tas, kuris nuud tyia. Reikia aikintis tyios turin. Kad apkaltinti mog, reikia
rodyti tyios turin kiekvienu konkreiu atveju (visus 3 elementus?).
3.1
Formalios ir materialios nusikaltim sudtys
Tai l.svarbus dalykas baudiamojoje teisje.
statym leidjas kartais baudiamj atsakomyb numato u pai veik (nebtinai svarbu pasekms - kyis), kitais atvejais reikia ir
veikos, ir pasekmi (ov, bet ar pataik?).
Formalios sudtys: atsakomyb nustatoma u veik. Materialios: u veik ir pasekmes.
Formaliose sudtyse kalts samprata skiriasi. Nereikia rodinti santykio su pasekmmis. Santykis su prieastiniu ryiu irgi atkrinta.
Lieka tik psichinis santykis su veika.
Baudiamoji teis - 5
Kai kuriose nusikaltimo sudtyse objektyvioji pus susideda ne vien tik i veikos ir pasekmi. Naudojami vairs fakultatyvs
poymiai: pvz., nuudymas itin iauriai.
Kadangi fakultatyvs poymiai aprayti i objektyviosios puss, psichin santyk su jais reikia rodinti i subjektyviosios puss.
3.2
Apibrta ir neapibrta tyia
Praktikoje danai kyla problem - ar tyia apibrta, ar ne. Problema: gali bti, kad vagis neino, kiek pavogs.
Apibrta tyia: asmuo tiksliai sivaizduoja, koki statyme numatyt pasekmi jis nori.
Neapibrta: jis nekonkretizuoja, koki nori pasekmi.
Koki tak tai turi atsakomybei?
Apibrta: asmeniui inkriminuojame tas pasekmes, kuri jis norjo. Kas tada, jei pasekmi nepasiek? Kvalifikuojame kaip
pasiksinim sukelti pas pasekmes, kurias sukelti ir norjo.
Apibrtum reikia isiaikinti tik slyginai: ar telpa statymo nustatytus intervalus.
Esant neapibrtai tyiai, veika kvalifikuojama pagal pasekmes.
Didiausia problema - tiksliai nustatyti, kokia tikroji tyia, kokia ji buvo galvoje.
Paskaityti: dstytojo knygutje, biuletenis Teism praktika (10 numeri), ten daug pavyzdi.
BAUDIAMOJI TEIS, 03 09
Nusikaltimo padarymo stadijos
BK numato atsakomyb u baigtus nusikaltimus. Bet kartais mogus auna ir nepataiko.

Nusikaltimo padarymo stadij svoka
BK ypatingosios dalies str. numato kriminalines bausmes u baigtus nusikaltimus. Bna atvej, kai dl t.t. prieasi iki galo
nevykdomas daromas nusikaltimas.
Nebaigta veika irgi kenksminga visuomenei, rodo asmens pavojingum, nes jis ryosi daryti nusikaltim.
BK bendrosios dalies 16 str. numato, kad pagal baudiamuosius statymus atsako ne tik asmenys, kurie vykdo nusikaltimus iki galo,
bet ir atsako u rengimsi ir pasiksinim padaryti nusikaltim. Tai leidia iskirti 3 nusikaltimo padarymo stadijas:
1.Rengimasis padaryti nusikaltim. 2.Pasiksinimas padaryti nusikaltim. 3.Baigtas nusikaltimas.
4.1
1.Rengimasis padaryti nusikaltim.
Tai priemoni arba ranki suiekojimas ar pritaikymas, taip pat kitoks tyinis slyg sudarymas nusikaltimui padaryti (BK
16 str. I d.).
Rengimsi padaryti nusikaltim gali sudaryti tokie veiksmai: nusikaltimo ranki (peilio, kirvio, pistoleto etc.) sigyjimas ar
gaminimas; j formos pakeitimas (mediokl.autuvas sutrumpinimas, kad galima bt paslpti); vietos, per kur galima patekti
patalpas vagysts atveju, apirjimas; aukos sekimas ar laukimas; bendrinink suradimas; nusikalstam veiksm plano sudarymas;
savo ivaizdos pakeitimas; klis netikriems pinigams spausdinti pagaminimas etc.
Tarp rengimosi ir nusikaltimo vykdymo gali bti ymus laiko tarpas, o kartais bna, kad nusikaltimas vykdomas i karto po to, kai
atlikti rengimosi veiksmai.
Rengimosi veiksmai g.b. atliekami ir ariau, ir toliau nuo numatomo nusikaltimo vietos.
Nulin nusikaltimo padarymo stadija baudiamja teisine prasme nra reikminga. Baudiamosios atsakomybs neutraukia.
Rengimsi padaryti nusikaltim btina atskirti nuo tyios iklimo aiktn. Tai mintys, pasisakymai ar kitokia forma ireikti
nusikalstami kslai, kuriems realizuoti dar nesiimta joki konkrei veiksm.
Tyios iklimas aiktn nesudaro rengimosi stadijos ir negali bti pripastamas nusikaltimu.
Taiau yra ir veik, kuri vien pagarsinimas ketinim yra nusikalstamas (pvz., grasinimas nuudyti).
Teismin praktika rodo, kad faktikai baudiamojon atsakomybn u rengimsi padaryti nusikaltim traukiama gana retai:
Baudiamoji teis - 6
1)rengimosi stadij sunkiai manoma atskleisti; tokie veiksmai danai atrodo visai teisti ir nesukelia tiesioginio pavojaus. Dar nra
pradedama realizuoti nusikaltimo objektyvioji pus: pvz., dar nesuduodamas smgis etc.;
2)bna sunku rodyti asmens kalt, todl praktikai asmen manoma patraukti baudiamojon atsakomybn tik u rengimsi padaryti
labai sunk ir pavojing nusikaltim, turint tam pakankamai kalts rodym. Rengimosi stadij galima rodyti, tik kai yra ideali
aplinkybi visuma. Taigi praktikoje sunku rodyti.
4.2
2.Pasiksinimas padaryti nusikaltim.
Tai tyinis veiksmas, kuriuo tiesiogiai pradedama daryti nusikaltim, jei jis nebuvo baigtas dl aplinkybi, nepriklausani
nuo kaltininko valios (BK bendrosios dalies 16 str. II d.).
Nuo rengimosi padaryti nusikaltim pasiksinimas skiriasi tuo, kad kaltininkas tiesiogiai pradeda daryti nusikaltim: iauna, smogia,
sibrauna svetim but, padeda sprogimo prietais etc. Tai t.b. aprayta ypatingosios dalies str.
Tuo tarpu rengimosi stadijoje tik sudaromos slygos nusikaltimui vykdyti. Nuo baigto nusikaltimo pasiksinimas skiriasi tuo, kad ia
kaltininkas nra ubaigs pradto nusikaltimo dl nepriklausani nuo jo aplinkybi (pvz., neiov todl, kad usikirto pistoletas;
mogus, kur iov, nemir).
Aplinkybmis, kliudaniomis baigti nusikaltim, gali bti:
a)kaltininko sulaikymas nusikaltimo vietoje; b)atsitiktinumai; c)neveikimas apsaugos priemoni etc.
Svarbiausia tai, kad ios aplinkybs bt nepriklausomos nuo kaltininko valios. Neatsiradus iai aplinkybei, asmuo bt pabaigs
nusikaltim iki galo. i aplinkyb takojo jo apsisprendimo laisv.
Skiriamas baigtas ir nebaigtas pasiksinimas. Baigtas tada, kai kaltininkas atlieka visus veiksmus, kuriuos jis laik btinais
nusikaltimui vykdyti, taiau nusikaltimas buvo nebaigtas dl nepriklausani nuo jo valios aplinkybi. Pvz., kaltininkas iov dukart
mog, kur norjo nuudyti, bet auka nemir.
Nebaigtas: tada, kai kaltininkas atlieka ne visus veiksmus, kuriuos jis laik btinais nusikalstamam rezultatui pasiekti. Pvz., usimojo
kirviu, bet praeivis sugebjo pagriebti rank ir sustabdyti lemiam smg.
Pasiksinimu padaryti nusikaltim laikoma taip pat tokia situacija, kai kaltininkas nesuvokia, kad jis savo veiksmais negali pabaigti
nusikaltimo, nes ksinasi netinkam objekt ar naudoja netinkamas priemones. Pvz., bandymas nuauti mog tuiu oviniu.
Gali bti netinkamas objektas. Pvz., ov t viet, kur mogus turt miegoti, bet jo jau ten nra.
4.3
3.Baigtas nusikaltimas.
Nusikaltimas laikomas baigtu tada, kai kaltininko padaryta veika turi visus baudiamojo statymo numatytus to nusikaltimo
sudties poymius.
BK bendrojoje dalyje nra baigto nusikaltimo svokos.
Nusikaltimo baigtumo momentas nustatomas priklausomai nuo konkretaus nusikaltimo sudties konstrukcijos. Kai kurios nusikaltimo
sudtys numato pavojingas visuomenei pasekmes kaip btin poym (materialios sudtys). iose sudtyse aprayti nusikaltimai yra
baigti tik atsiradus numatytoms statyme pasekmms. Pvz., nuudymas laikomas baigtu nuo tada, kai mogus mirta.
Kai kurioms nusikaltimo sudtims pavojing pasekmi atsiradimas nra btinas. Tokios sudtys vadinamos formaliomis nusikaltimo
sudtimis. iose sudtyse numatyti nusikaltimai yra baigti nuo veikos padarymo momento. Pvz., iaginimo sudtis formali.
Baudiamieji statymai nevienodai nustato nusikaltimo pabaigimo moment.
4.4
Rengimosi ir pasiksinimo padaryti nusikaltim baudiamumas
Kaip kvalifikuoti rengimosi/pasiksinimo stadijoje padarytus nusikaltimus?
Jeigu asmuo padar nusikaltim arba norjo padaryti ir jo veiksmuose yra rengimosi stadijos poymiai, tai keliama baudiamoji byla
pagal BK 16 str. I d. ir t straipsn ypatingosios dalies, kuriame apibdint veik rengsi padaryti.
Jeigu asmuo padar veiksmus, kurie atitinka pasiksinimo stadij, tai jo veiksmai kvalifikuojami pagal bendrosios dalies BK 16 str. II
d. ir straipsn, kuriame aprayta veika nepadaryta iki galo.
Jeigu nusikaltimas buvo baigtas iki galo, tai asmens veiksmai kvalifikuojami tik pagal atitinkam ypatingosios dalies straipsn.
4.5
Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim
Tai savarankikas institutas, j reikia skirti nuo nebaigto nusikaltimo.
BK bendrosios dalies 17 str. apibria savanoriko atsisakymo pabaigti nusikaltim svok. Asmuo, savo noru atsisaks pabaigti
nusikaltim, atsako pagal baudiamuosius statymus tik tuo atveju, jeigu jo faktikoje padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudtis.
Baudiamoji teis - 7
Jeigu asmuo, turdamas galimyb baigti nusikaltim, pats savanorikai atsisako j baigti (tsti), tai jis turi bti atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs su slyga, kad jau padarytoje veikoje nra kito baigto nusikaltimo sudties.
Savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim yra kaltininko atsisakymas pabaigti pradt nusikaltim, neveriant kokioms nors
objektyvioms aplinkybms, ir jam esant sitikinusiam, kad jis gali pabaigti t nusikaltim.
Atsisakymo savanorikymas reikia, kad atsisakymas visai nepriklauso nuo koki nors objektyvi aplinkybi, sukliudiusi
kaltininkui pilnai vykdyti nusikalstam ketinim. Prieingu atveju bt ne savanorikas atsisakymas, o rengimosi ar pasiksinimo
nutraukimas prie kaltininko vali.
Savanoriko atsisakymo motyvai neturi juridins reikms. Jie gali bti vairs: sins grauimas, atgaila, gailestis nukentjusiajam,
baims baim (?).
Taiau ie motyvai neturi bti susij su numatytomis aplinkybmis, dl kuri darosi sunkiau padaryti nusikaltim arba padidja
nusikaltimo iaikinimo rizika. Kitaip tariant, atsisakymo motyvu negali bti kaltininko sitikinimas, kad jis nepajgs pabaigti
nusikaltimo arba kad j padaryti bus daug sunkiau negu pirmiau atrod.
Savanorikas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo galimas ir pasiksinimo stadijoje (kaip ir rengimosi), iki pat nusikalstam
pasekmi atsiradimo.
5
Aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb
1.Aplinkybi, alinani baudiamj atsakomyb, samprata ir rys.
2.Btinoji gintis ir jos teistumo slygos. Tariamoji gintis ir jos vertinimo teisiniai aspektai.
3.Asmens, tariamo padarius nusikalstam veik, sulaikymo ir alos padarymo jam teistumo slygos.
4.Btino reikalingumo samprata ir teistumo slygos.
5.1
1.Aplinkybi, alinani baudiamj atsakomyb, samprata ir rys.
Nusikaltimas - tai antisocialinis elgesys. Jeigu elgesys socialiai naudingas, asmens baudiamojon atsakomybn patraukti negalima.
tai eina btinoji gintis; asmens, padariusio nusikaltim, sulaikymas etc. - tokio socialiai naudingo elgesio rys.
Aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb:
btinoji gintis, btinasis reikalingumas; asmens, tariamo padarius nusikalstam veik, sulaikym; nukentjusiojo sutikimas;
pateisinama profesin arba kin rizika; sakymo vykdymas; profesini funkcij atlikimas; savo teiss gyvendinimas; mokslinis
eksperimentas.
Ne visos ivardintos aplinkybs numatytos baudiamajame statyme. BK: btinoji gintis, reikalingumas, asmens, tariamo padarius
nusikalstam veik, sulaikymas; i dalies - sakymo vykdymas.
Kitos nagrinjamos teorijoje arba kituose statymuose.
Kodekse nesureglamentuotos aplinkybs:
Nukentjusiojo sutikimas
Asmuo neatsako pagal baudiamuosius statymus, jeigu jis padar al dl nukentjusiojo sutikimo. i taisykl taikoma ne visiems
atvejams. Pvz., netaikoma gyvybei ir sveikatai. Eutanazija (padjimas mirti) Lietuvoje neteisinta.
Didiausios problemos - dl kno sualojim. Jei nukentjusysis leido padaryti lengv kno sualojim, tai asmuo neturt bti
traukiamas baudiamojon atsakomybn - nebent tai sudaro nusikaltimo dal: pvz., vengiant krato apsaugos tarnybos.
Kai kno sualojimas apysunkis arba sunkus, baudiamoji atsakomyb atsiranda.
Profesini funkcij atlikimas
Tokiu atveju asmuo neturt bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. Pvz., gydytojo veikla.
Savo teiss (pareigos) atlikimas
Tam tikra kategorija asmen, atlikdama kasdien darb, vadovaujasi pareiginmis instrukcijomis arba statymais: pvz., policininkai,
teisjai.
Tokiomis veikomis ala padaroma, taiau ji daroma sutinkamai su teiss akt reikalavimais. Nebent: jeigu virijami galiojimai.
sakymo vykdymas
BK specialiojoje dalyje (251 str.) usiminta: karys, nevykds neteisto virininko sakymo, pagal baudiamuosius statymus neatsako.
Bet sakymai leidiami ne tik statutinse struktrose, bet ir civilinje sferoje.
Problemos sprendimo keliai priklauso nuo to, kurioje sferoje asmuo veikia. Civilinje: asmuo, gavs sakym ir abejojantis jo
teistumu, neturi jo vykdyti, kol nesitikina, kad jis teistas. Dl alos traukiamas atsakomybn ir jis, ir sakymo davjas.
Statutinje: jei asmuo abejoja sakymo teistumu, jis turi vykdyti t sakym. Jeigu vliau paaikjo, kad pareignas, davs sakym,
teiss neturjo, visa atsakomyb teks tam pareignui.
Baudiamoji teis - 8
Mokslinis eksperimentas, pateisinama rizika (BK projekte)
BK sureguliuotos aplinkybs
5.2
2.Btinoji gintis ir jos teistumo slygos. Tariamoji gintis ir jos vertinimo teisiniai aspektai.
Btinoji gintis
V-VI a.pr.m.e. pradta nagrinti btinosios ginties problema. Ji pergyveno evoliucij. Dabar is institutas gana stiprus. BK 14 str. po
Nepriklausomybs atkrimo pakoreguotas ir dabar atitinka pasaulinius standartus.
BK 14 str.: nra nusikaltimas toks veikimas, kuris formaliai atitinka poymius, bet yra btinoji gintis: ginant save, kitus etc., jeigu
nebuvo perengtos btinosios ginties ribos.
Daug problem dl to instituto. Btinoji gintis - teis ar pareiga?
Teis btinj teis turi visi civiliniai asmenys. Bet policininkas, karys, vidaus tarnybos darbuotojas, valstybs saugumo
departamento pareignai privalo naudoti btinj gint, jeigu to reikalauja situacija. Kitokiu atveju traukiami baudiamojon
atsakomybn.
Ikyla neaikum, kai kalbama apie btinosios ginties slygas. Yra 2 grups: 1)slygos dl paties ksinimosi; 2)slygos dl paios
ginties.
Ksinimasis turi atitikti reikalavimus:
t.b. pavojingas; tai yra, vertybms daroma ala arba sudaroma grsm alai atsirasti. Baudiamasis statymas saugo daug vertybi.
Taiau btinj gint galima naudoti ne visais atvejais; tik kai ksinamasi : gyvyb, sveikat, asmens laisves, garb, orum,
nuosavyb, viej tvark, visuomens saugum.
Svarbu isiaikinti, ar btinoji gintis galima prie ksinimsi, kuris yra pavojingas, bet nusikalstamu nepripastamas. statymas
nedraudia tokiais atvejais naudoti btinj gint, bet reikia stengtis padaryti tokiems asmenims kuo maesn al (praktikoje
nusistovjusi taisykl).
Negalima naudoti btinosios ginties prie pai btinj gint. Negalima naudoti prie btinj reikalingum; prie teistus pareign
veiksmus (prie neteistus galima). Negalima btinosios ginties provokacija. Negalima naudoti btinosios ginties, jei ksinamasi
menkavert dalyk.
Negalima daryti didels alos, jeigu ksinamasi garb ar orum.
Ksinimasis turi bti akivaizdus. Yra tam tikros laiko ribos. Nereikia laukti to momento, kai jau bus suduotas smgis; galima
naudoti btinj gint esant grsmei.
Ksinimasis turi ne tik pradi, bet ir pabaig. Jei ksinimasis buvo baigtas ir asmuo tai galjo suvokti, tai jo veiksmai po ksinimosi
pasibaigimo vertinami bendraisiais pagrindais.
BK numatytos kelios sudtys, kai vertinamas fiziologinis efektas, kuris buvo patirtas dl padaryto nusikaltimo: 107, 113.
Ruotis btinajai giniai statymas neleidia. i nuostata netaikoma aunamojo, neaunamojo arba dujinio ginklo sigijimui.
Ksinimasis turi bti realus: turi egzistuoti erdvje, o ne vien tik asmens vaizduotje.
2)Slygos dl ginties:
a)gynyba galima tik apsaugoti statymo saugomas vertybes;
b)ala t.b. padaroma tik besiksinaniajam;
c)btinoji gintis t.b. panaudota laiku;
d)neperengtos btinosios ginties ribos (svarbiausia slyga).
14(1) str. reguliuoja btinosios ginties rib perengim.
K reikia aikus gynybos neatitikimas ksinimuisi?
Tada, kai btinosios ginties metu naudojami tokie bdai ar rankiai, kurie konkreioje situacijoje buvo nereikalingi, norint atremti
ksinimsi.
io str. III dalies iaikinimas yra 1997 m. AT Senato nutarime (Teism praktika, Nr.7). Aikinant svokas didelis igstis,
sumiimas reikia panaudoti login aikinim.
5.3
Tariamoji gintis
Tai gynyba dl nesamo ksinimosi. Klystama dl pavojingumo, akivaizdumo ar realumo.
Jeigu asmuo negaljo suprasti, kad ksinimasis neegzistuoja ir padaro al, tai jo padaryti veiksmai t.b. vertinami pagal btinosios
ginties taisykles.
Baudiamoji teis - 9
Kartais veika t.b. vertinama kaip neatsargi.
5.4
3.Asmens, tariamo padarius nusikalstam veik, sulaikymo ir alos padarymo jam teistumo slygos.
Tai reglamentuoja BK 14(2) str.
ios aplinkybs teistumo slygos: 1)susijusios su nusikaltimo padarymu; 2)susijusios su alos padarymo teistumu.
Sulaikyti asmen galima tik tada, jeigu jis padar nusikaltim ir tik siekiant j pristatyti teissaugos institucij. Sulaikantis asmuo
neprivalo bti 100 proc. sitikins. Utenka tik pagrsto manymo.
Svarbu isiaikinti, ar padarius bet kok nusikaltim galima sulaikyti ir padaryti al. Baudiamasis teisinis sulaikymas galimas, jeigu
asmuo padaro tokius nusikaltimus (ia i praktikos): valstybin; nusikaltimus, kuri objektas yra sveikata, gyvyb, lytin laisv; jei
asmuo padaro vagyst, plim, turto prievartavim, turto sunaikinim ar sualojim; kok nors nusikaltim valdymo tvarkai, vieajai
tvarkai ar visuomens saugumui; arba nusikaltim, numatyt BK 300 str. Sraas nra baigtinis.
Jeigu asmuo sulaikomas siekiant jam atkeryti arba susidoroti, tai alos padarymas nebus pripaintas teistu. Vienintelis teistas
tikslas - pristatymas teissaugos institucijas.
al galima padaryti tik tada, kai asmuo aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Jeigu asmuo nesiprieina sulaikomas, tai alos
padarymas neteistas.
Jeigu sulaikomas asmuo ksinasi sveikat/turt etc., tai galioja btinosios ginties taisykls.
T.b. pakankamai duomen: uklupimas, liudytoj arba nukentjusiojo nurodymas asmen; kai aptinkami aiks nusikaltimo pdsakai
bei kiti duomenys.
Sulaikyti galima nuo tada, kai padar nusikaltim, iki tada, kol sueis patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminams.
alos padarymo slygos
Sulaikant asmen ala g.b. padaroma tik tam asmeniui arba jo turtui. alos padarymas tretiesiems asmenims utraukia baudiamj
atsakomyb.
Sulaikyti padarant al galima tik tada, jeigu kitaip sulaikyti nebuvo galimybs.
Gyvybs atmimas sulaikomam asmeniui
BK apie tai nra usiminta, bet tikimyb visada yra. Policijos statyme nurodyti pagrindai, kada policininkas turi teis panaudoti
aunamj ginkl, bet jis turi ivengti didesns alos padarymo.
5.5
4.Btino reikalingumo samprata ir teistumo slygos.
Reglamentuoja BP 15 str. Teistumo slygos: 1)slygos, susijusios su pavojaus grsme; 2)slygos, susijusios su pavojaus paalinimu.
Pavojaus altiniai: stichins nelaims, gyvuli elgesys etc.
BAUDIAMOJI TEIS, 03 16 seminaras
Padiktuotas udavinukas.
6
Bendrininkavimas
Diskusin paskaita
1.Bendrininkavimo samprata pagal BK.
2.Bendrininkavimo poymiai.
3. Bendrininkavimo formos.
4.Nusikaltimo padarymas per tarpinink. Ekscesas.
6.1
1.Bendrininkavimo samprata pagal BK.
Vaidmen pasiskirstymas bna skirtingas. Bendrininkai: vykdytojas, padjjas, kurstytojas, organizatorius (BK 18 str.)
Vykdytojas - betarpikai atliko.
Citata i BK:
Bendrininkavimu laikomas tyinis bendras dviej ar daugiau asmen dalyvavimas nusikaltimo padaryme.
Nusikaltimo bendrininkais, greta vykdytoj, laikomi organizatoriai, kurstytojai ir padjjai.
Vykdytoju laikomas asmuo, betarpikai padars nusikaltim.
Organizatorium laikomas asmuo, organizavs nusikaltimo padarym ar vadovavs jo padarymui.
Kurstytoju laikomas asmuo, palenks kit asmen padaryti nusikaltim.
Baudiamoji teis - 10
Padjju laikomas asmuo, padjs padaryti nusikaltim, duodamas patarim, nurodym, teikdamas priemoni arba alindamas kliti
taip pat asmuo, i anksto paadjs paslpti nusikaltl, nusikaltimo padarymo rankius ir priemones, nusikaltimo pdsakus ar daiktus, gytu
nusikalstamu bdu.
Teismas, skirdamas bausm, turi atsivelgti kiekvieno i bendrinink dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsn ir pobd.
Pasak dstytojo, atsakomyb vykdytojui turi bti didiausia (ne taip kaip Lingio nuudymo byloje).
Organizavimas - bendrinink radimas, paskirstymas vaidmen. Organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas.
Kurstytojas - tai asmuo, kuris palenks asmen. Palenkimas: kalbjimas, materialus paskatinimas, grasinimai, smurto naudojimas.
Padjjas: veik sraas isamus. Jokie kiti veiksmai negali bti vardinti kaip padjimas. Padjimas: a)fizinis; b)intelektualinis.
Intelektualinis: patarimai, nurodymai etc. Fizinis - teikimas priemoni arba alinimas klii.
Padjimas gali bti ir aktyvia forma, ir neveikimas.
6.2
2. Bendrininkavimo poymiai:
1)objektyvs; 2)subjektyvs.
Objektyvs: tai dviej ar daugiau asmen veika. Turi atitikti ne tik kiekybin, bet ir kokybin poym. Bent du asmenys t.b.
pakaltinami ir sulauk statymo nustatyto amiaus. Kiekvieno i bendrinink veiksmai turi bti nukreipti tam paiam nusikaltimui
padaryti; motyvai gali bti skirtingi. Tam vis bendrinink veiksm turi bti prieastinis ryys. Visos pasekms dalinamos visiems po
lygiai. Pvz., jei vykdytas nuudymas, visi ir atsako u nuudym.
Subjektyvs: 1)susitarimas daryti nusikaltim (gali pasireikti aktyvia forma: odiais, gestais, susirainjimu; gali bti ir tyliu
pritarimu: vienas upuola, kitas tyliai prisijungia); 2)bendrininkavimas galimas tik tyia.
1887 m. svoka (Pegancevas): bendrininkavimas - tai lyg grojimas orkestro sudtyje, kur visas muzikinis krinys - bendr
pastang rezultatas.
Bendrininkavimas - ne bet koks dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Kiekvieno veiksmai turi bti btina slyga, kad nusikaltimas
bt padarytas. Jeigu kuris nors neatlieka savo veiksm, tai nusikaltimas bt nemanomas arba i esms apsunkintas.
Bendrinink kalt gali pasireikti tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyia.
6.3
3.Bendrininkavimo formos.
I.Pagal santyk su nusikaltimo objektyvij puse: a)paprastas; b)sudtinis.
Paprastas: visi dalyvav pripastami vykdytojais, ir nuoroda 18 str. nedaroma. i forma gali bti pripasta kvalifikuojaniu
poymiu: 118 str. 3 d. (grupinis iaginimas).
Sudtinis: alia vykdytoj yra ir dar bent vienas asmuo, susijs su padarymu, jo veika atitinka 18 str. poymius. Kit bendrinink
veiksmai kvalifikuojami su nuoroda 18 str.
II.Pagal susitarimo laik: a)su iankstiniu susitarimu; b)be iankstinio susitarimo.
Su: asmenys susitaria daryti nusikaltim esant t.t. laiko tarpui iki jo padarymo.
Be: veik atlieka ikart po to, kai aptaria veiksmus.
BK kai kur grup i anksto susitarusi asmen - kvalifikuojantis poymis.
Specifins bendrininkavimo formos: nusikalstamas susivienijimas (227[1] str.)
AT Senatas prim nutarim, kuriuo apibendrino teism praktik ir iskyr nusikalstamo susivienijimo poymius: trij ar daugiau
asmen buvimas, j susivienijimas bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius nusikaltimus, tokio susivienijimo krimas arba
dalyvavimas jo veikloje.
I praktikos: Paprastai nusikalstamo susivienijimo nariai palaiko ilgalaikius glaudius tarpusavio ryius, apsirpin ryio ir kitomis
techn.priemonmis, palengvinaniomis nusikalstam veikl. Paprastai kuriamas keli nusikaltim padarymui arba vieno labai
sunkaus, reikalaujanio daugelio veiksm.
Praktikoje teismai nemaai kvalifikavo kaip susivienijim. Nusikalstam susivienijim sunku atriboti nuo kitos bendrininkavimo
formos - organizuotos grups. Ten irgi bna daugiau kaip 2 asmenys, pasiskirsto vaidmenimis, gali daryti sunkius nusikaltimus.
Nusikalstamas susivienijimas - tai mafija, ypatingai sudtingas junginys. Susivienijimas - tai tam tikra organizacija su rykiu vadovu
etc.
Dabar neikyla problem vertinant (dl Senato nutarimo Nr.16).
Nusikalstama organizacija - ir bandit gauja (75 str.) Poymiai: 2 ar daugiau asmen dalyvavimas; gaujos tikslas - upulti mones,
staigas, organizacijas arba atskirus asmenis; 3)organizavimas ar dalyvavimas tokios gaujos veikloje. Dabar tokios formos praktikai
nra. Buvo bdinga pokario laikotarpiui. Bandit gauja t.b. ginkluota. Nebtinai turi turti visi nariai - pakanka, kad vienas. str.
reikt paalinti.
Paprasta grup - atskira bendrininkavimo forma (118 str. 3 d.) Bna be iankstinio susitarimo.
Antivalstybin organizacija: 2 ar daugiau asmen dalyvavimas; siekis - sutrukdyti Konstitucija paremt tvark, apriboti LR teises,
jga atskirti teritorijos dal; atsakomyb atsirand u krim ir aktyv dalyvavim veikloje.
6.4
4.Nusikaltimo padarymas per tarpinink (tarpinis vykdymas). Ekscesas
Iskiriami trys atvejai, kai galima vardinti tarpiniu nusikaltimo vykdymu:
a)pakaltinamas asmuo palenkia kit asmen, kuris nesulauks amiaus, atlikti nusikalstamus veiksmus. Tai ne bendrininkavimas,
kadangi asmenys neatitinka kokybini reikalavim. Pilnametis pripastamas vykdytoju, o nepilnametis neatsako.
b)kai asmuo pasinaudoja nepakaltinamu asmeniu atlikti tuos veiksmus, kurie numatyti specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje;
irgi atsako kaip vykdytojas;
c)pasinaudojama asmeniu, kuris nors ir yra pakaltinamas, bet nieko neinojo apie tai, kad daromas nusikaltimas.
Teorijoje: d)asmuo, pasinaudojs kitu asmeniu, atsako kaip u tyin nusikaltim, o tas, kuris buvo panaudotas - kaip u neatsarg.
Ekscesas (ijimas u susitarimo rib)
Daniausiai kalbama apie vykdytojo eksces - kai atliekami veiksmai, dl kuri nebuvo tartasi.
prof.Piesliakas
7
Nusikaltimo padarymo teisins pasekms
(ir ios dienos, ir kito mnesio tema)
1.Nusikaltimo padarymo teisini pasekmi bendra charakteristika.
2.Baudiamoji atsakomyb: samprata, atsiradimas, realizavimas, turinys.
3.Baudiamosios atsakomybs pagrindai.
4.Baudiamoji politika Lietuvoje po 1990 met.
5.Naujo LR BK projekto principins nuostatos.
7.1
1.Nusikaltimo padarymo teisini pa sekmi bendra charakteristika.
Ko gali tiktis asmuo, padars nusikaltim, pagal LR baudiamuosius statymus? Nebtinai sda kaljim.
Pagal 1961 m. galiojant BK numatytos 2 ri teisins pasekms:
1)baudiamoji atsakomyb; 2)atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs (iki teismo arba teismo).
Yra dvi baudiamosios atsakomybs formos: atsakomybs su bausms paskyrimu ir atlikimu ir atsakomyb su atleidimu nuo
bausms.
7.2
2.Baudiamoji atsakomyb: samprata, atsiradimas, realizavimas, turinys.
Baudiamoji atsakomyb yra normali, klasikin nusikaltimo padarymo pasekm. Tam turbt ir sugalvota baudiamoji teis.
Didiojoje daugumoje atvej asmenys traukiami atsakomybn (ne atleidiami) - apie 80 proc.
Baudiamoji atsakomyb ir bausm - netapats terminai. (mogus tampa teisininku tada, kai valdo teisin terminologij.)
Kas yra nusikaltimas? Galima suprasti vairiai. Tai teisinis santykis tarp nusikaltlio ir nukentjusiojo. Padarius nusikaltim atsiranda
kitas, antrinis teisinis santykis: tarp nusikaltlio ir valstybs. To teisinio santykio centrinis elementas - baudiamoji atsakomyb.
Baudiamoji atsakomyb atsiranda kartu su nusikaltimo padarymu. Taiau nuo nusikaltimo padarymo momento baudiamoji
atsakomyb atsiranda tik kaip asmens pareiga (neti baudiamj atsakomyb). Ta pareiga turi bti realizuota. Tam reikia rodym,
kad asmuo toki pareig turi. Pareiga rodinjama bylos parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinjimo metu.
Baudiamoji atsakomyb yra pareiga tol, kol nepatvirtinamas pareigos buvimas. T buvim patvirtina teismo nuosprendis.
Nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo asmuo pradeda baudiamj atsakomyb realizuoti.
Reikia skirti baudiamosios atsakomybs kaip pareigos atsiradim ir pareigos realizavim (realij baudiamj atsakomyb).
Turinys
Ar tai tik bausm, ar kakas daugiau?
Baudiamosios atsakomybs 3 elementai:
1)asmens pasmerkimas valstybs vardu paskelbiant apkaltinamj nuosprend;
2)bausm (labiausiai muantis elementas);
3)teistumas.
Kai sakom baudiamoji atsakomyb, tai turim galvoj tuos tris dalykus.
Danai praktikoje sakoma patraukimas baudiamojon atsakomybn. Baudiamojo proceso prasme danai turima galvoje, kad
asmuo patraukiamas kaltinamuoju. Patraukiamas kaltinamuoju nra patraukimas baudiamojon atsakomybn.
Ar visi trys baudiamosios atsakomybs elementai btini? Ne. Praktikoje atsakomyb galima ir nesant vis trij element. Pagal ms
BK tik pirmas elementas (pasmerkimas) yra btinas elementas (praktikai visada bna ir treias). Bausm nra privaloma
baudiamosios atsakomybs elementas.
Teistumas paprastai visada lydi baudiamj atsakomyb. Sudaro 2 dalys:
a)pats nuosprendio primimas; b)BK 58 str. - asmuo laikomas teistu vis bausms atlikimo laik + kakoks laikos po atlikimo.
BK 49 str.: patraukimo baudiamojon atsakomybn senatis. Kalba apie atvejus, kada negalima asmens traukti baudiamojon
atsakomybn. Iki kada skaiiuoti terminus: iki patraukimo kaltinamuoju, ar iki nuosprendio primimo? ia rimta problema.
Baudiamosios atsakomybs ir bausms santykis
Terminas baudiamoji atsakomyb platesnis u bausm. Jis apima be grynai bausms dar nuosprend ir teistum.
7.3
3.Baudiamosios atsakomybs pagrindai.
Kada asmuo gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn?
Teisje iskiriami 2 problemos aspektai: teisinis ir filosofinis.
Filosofinis: kodl valstyb mog gali traukti atsakomybn ir bausti? Taigi filosofinis pagrindas - mogaus valios laisv. Jeigu
mogus, turdamas kelis pasirinkimo variantus, smoningai pasirenka udraust BK, jis turi atsakyti. Filosofinis momentas
gyvendinamas ir BK. Pvz., neturintis valios laisvs mogus (nepakaltinamas) nebaudiamas.
Teisinis baudiamosios atsakomybs pagrindas - nusikaltimo sudtis.
7.4
4.Baudiamoji politika Lietuvoje po 1990 met.
Nra atsakymo klausim. Nra vadovli, straipsni, kur bt nupieiamas baudiamosios politikos vaizdas.
Bus 3 dalys.
Baudiamosios politikos samprata
Baudiamoji politika - sudtin valstybs teisins politikos dalis.
Baudiamoji politika - tai valstybs udavini nusikalstamumo srityje realizavimas, valstybs poveikio nusikalstamum
formos ir metodai.
(Antras apibrimas:)
Baudiamoji politika - tai valstybs poveikio nusikalstamum formos ir metodai priimant, keiiant baudiamuosius
statymus ir juos taikant praktikoje.
2 baudiamosios politikos analizs aspektai: 1)baudiamoji politika statym leidybos srityje (Seimo darbas); 2)praktin baudiamoji
politika.
1)baudiamoji politika statym leidybos srityje: 1990-iki dabar
Kaip valstyb statymais band dorotis su ia problema?
1990 m. Lietuva jo turdama 1961 m. BK. Pasikeitus santvarkai 1961 m. BK nuostatos tapo sunkiai pritaikomos - neatitiko
valstybs esms, udavini. Nuo 1990 m. baudiamj statym leidyba buvo labai aktyvi. Didioji dauguma BK straipsni po 1990
m. pakeista. Keitimas buvo chaotikas, neturint sistemos.
Apie tam tikrus pakeitimus - dstytojo straipsnis Akademijos mokslo darbuose (yra literatros srae).
Ivados:
Veik kriminalizacijos ir dekriminalizacijos procesas: visumoje baudiamoji politika jo veik kriminalizacijos keliu. Kodeksas buvo
pildomas kriminalizuojant naujas veikas. Tuo tarpu dekriminalizacijos procesas paliet pagrinde nuo sovietins santvarkos paveldtus
ideologinius nusikaltimus+nusikaltimai socialistinei ekonomikai.
Pleiamas sunki nusikaltim ratas: tai jau Lietuvos liga. Kai tik vedamas nusikaltimas, jis priskiriamas prie sunki. raius sunki
nusikaltim sra, kaltininkui blogiau dl netiesiogini pasekmi (ne dl sankcijos). Pvz., atleidimas nuo baudiamosios
atsakomybs galimas tik prie nesunki nusikaltim. Dl ito baudiamoji politika grietjo.
Kriminalini bausmi grietinimas: labai bloga tendencija, kaljimuose moni daugja. Esm: problem sprendimas danai
suvedamas statym grietinim. Didel nesmon, bausms per grietos. Buvo grietinamos ir bendrosios dalies nuostatos. Pvz.,
Seimas prie kelis metus nustat minimal baudos dyd - 100MGL.
Buvo bandymas baudiamj statym pagalba vykdyti ir humanikesn politik: daugiausia keiiant BK bendrosios dalies nuostatas.
Pvz., 1993 atsirado nauja atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ris - kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius. 41(1) - jei
asmuo prisipasta, atlygina al, tai jam bausm skiriama ne daugiau sankcijos vidurkio. Bet daugumoje bausms grietinamos.
Bendra ivada: odiais kalbama apie humanizavim, darbai visikai prieingi.
Praktin baudiamoji politika
Kokia statym taikymo praktika? Kokiomis bausmmis nuteisiami nusikaltliai? Tai svarbu. Dstytojas duoda lapel, kur yra
statistika. Reiks atsiviesti.
Nuo 1990 iki pernai nuteistj skaiius iaugo nuo 7800 iki 19500. Vidutinikai per 8 metus pus asmen, patraukt baudiamojon
atsakomybn, buvo nuteista realiomis bausmmis, o pus nuo bausms atleisti.
1990 m. apie 70 proc. - realiom bausmm; pernai - 46 proc. realiom bausmm.
Kokiom bausmm nuteisiama? Laisvs atmimu - vid.apie 40 proc. nuteistj. 93 proc. vis reali bausmi - laisvs atmimas; tik 6
proc. - pataisos darbai arba bauda.
Ivados: laisvs atmimu nuteisiama aikiai per daug asmen; aikiai per maai nuteisiama bauda, pataisos darbais.
Kit savait: atsiskaitymas ratu.
Baudiamoji teis, 04 06, dst. V.Rimkus
8
BAUSMI SISTEMA IR RYS
8.1
1.Kriminalin bausm.
(Baudiamajame kodekse - treias skyrius.)
Apie j daug kur prirayta. BK 21 str. - svoka. Kriminalin bausm - tai tokia teisinio poveikio priemon, kuri taikoma teismo
apkaltinamuoju nuosprendiu asmeniui, padariusiam udraust baudiamuoju statymu veik ir kuri apriboja nuteistojo
teises ar laisves.
Bausms esm - nubaudime. Yra visoki teorij apie bausmes: blogis, skausmas. Paprastai: teisi ir laisvi apribojimas.
Kriminalins bausms poymiai:
a)ji taikoma tik asmeniui, padariusiam nusikaltim pagal galiojant baudiamj kodeks;
b)taikoma teismo apkaltinamuoju nuosprendiu (kitur sprendimais, nutartimis);
c)turi apriboti nuteistojo asmens teises ar laisves;
d)skiria tik teismas.
Artimiausios bausmms - administracinio poveikio priemons. Kai kurios baudos didesns negu pagal BK, yra administracinis
aretas. BET: administracin skiria nebtinai teismas.
Naujasis BK projektas numato baudiamojo poveikio priemones (ne bausmes).
Kriminalins bausms tikslai
BK 21 str. Galima sakyti, kad yra du tikslai: 1)bendroji nusikaltim prevencija (kad kiti asmenys nenusikalst); 2)specialioji
(individualioji) prevencija (kad nusikalts asmuo nebeturt galimybs vl nusikalsti+poveikis asmeniui, kad jis nebedaryt nauj
nusikaltim ir kit teiss paeidim).
Problema: kaip gyvendinti specialiosios prevencijos priemones? Udaryti kaljim lengva, bet kaip mog paveikti, kad vliau
nenusikalst (psichologikai)? Yra problem su aukljamuoju darbu etc. Usienyje taikomos psichologinio, psichiatrinio poveikio
priemones etc.
8.2
3.Bausmi sistema ir rys
Bausmi sistema - tai galiojaniais statymais tvirtintas, isamus ir privalomas teismams bausmi ri sraas. Tai tvirtinta
BK 22 str.
22 str. numatytos visos bausms, kurios gali bti taikomos asmeniui, padariusiam nusikaltim.
statyme tvirtintos vieningos bausmi skyrimo slygos, privalomos teismams, bausmi dydiai, kurie turi formuoti vienod
baudiamj politik.
Sutinkamai su 22 str. srau, Lietuvoje yra tokios bausms: 1)laisvs atmimas (terminuotas ir iki gyvos galvos); 2)pataisos darbai be
laisvs atmimo; 3)bauda.
ios trys bausms - pagrindins.
Papildomos bausms:
4)turto konfiskavimas; 5)atmimas teiss dirbti t.t. darb, eiti t.t. pareigas ar usiimti t.t. veikla; 6)bauda.
Pagrindins bausms - tai tos bausms, kurio gali bti paskirtos tik kaip savarankikos. J negalima skirti papildant kitas bausmes.
Su jomis siejamas pagrindini bausms tiksl gyvendinimas.
U vien nusikaltim nusikaltusiam asmeniui gali bti paskirta tik viena pagrindin bausm.
Esant nusikaltim/nuosprendi sutapiai, gali bti paskirtos dvi pagrindins bausms.
Teismas pagrindins bausms r, dyd skiria vadovaudamasis ypatingosios dalies sankcija.
Papildomos bausms - jos skiriamos su pagrindine bausme ir neturi savarankiko pobdio. Skiriama padaryti papildom poveik
nusikaltliui.
Bauda kaip papildoma bausm ir turto konfiskavimas yra skiriami tik tais atvejais, kai tai nurodyta baudiamajame statyme.
Bauda nurodoma ypatingosios dalies sankcijoje; turto konfiskavimas privalomai skiriamas 35 str. numatytais atvejais.
Atmimas teiss dirbti t.t. darb, eiti t.t. pareigas ar usiimti t.t. veikla gali bti skiriamas teismo nuoira. Gali bti numatyta ir
sankcijoje.
Laisvs atmimas
Tai nuteistojo izoliavimas nuo visuomens, laikant j specialiai tam tikslui skirtose pataisos darb staigose, siekiant pagrindini
bausms tiksl. (BK 25 str.)
iuo metu Lietuvoje laisvs atmimo bausm atlieka apie 15 000 kalini. Airijoje kali 2 053 mons. vedijoje kali 5 780. Belgijoje 7
000 kalini (10 mln.moni), Ispanijoje (38 mln. gyventoj) 41 000 kalini.
Usienyje vidutin laisvs atmimo trukm - apie 4 mn. Pas mus - 4 m. 6 mn.
Apie laisvs atmimo bausm - i 2 pozicij: 1)i baudiamosios teiss, 2) i bausmi vykdymo teiss.
1)i baudiamosios teiss: pagal galiojanius statymus min. laisvs atmimas - 3 mn. Max: tradicikai 20 m.; padarius kelet
nusikaltim 25 m.; atskirais atvejais - iki gyvos galvos.
Asmeniui, kuris nusikaltim padar iki 18 met, max laisvs atmimas - 10 met.
Laisvs atmimo bausm atliekama pataisos darb staigose. ia tarybinis palikimas. iuo metu - 3 ri: 1)pataisos darb kolonijos;
2)aukljimo darb kolonijos; 3)kaljimai. Galima atsirinkti i 25 str., kam skiriama.
Po to dar skirstoma bendrojo, sustiprinto ir grietojo reimo.
Pataisos darb kolonijos - pilnameiams u nesunkius nusikaltimus. Aukljimo darb kolonijos - nepilnameiams. Kaljimas - tik
Lukiki.
2)i bausmi vykdymo (penitencins) teiss: daniausiai siejama su tuo, koks turi bti poveikis nusikaltliui vykdant bausm,
kokiomis priemonmis utikrinamas pataisos gyvendinimas.
Nuteistj laikym pataisos darb staigose reglamentuoja: a)pataisos darb kodeksas; b)laikinosios pataisos darb taisykls.
Kuo skiriasi pataisos staigos? Taip, kaip laikomi nuteistieji. Kolonijoje gyvena briais. Turi tam tikr laisv vaikioti po teritorij.
Kaljime mons nuolat stebimi, maiau moni, vaikto tik kiemelyje. Skiriasi tai, kiek gali matytis su artimaisiais etc.
3 pagrindins poveikio priemons: 1)reimas (suvarym visuma), 2)darbas; 3)aukljamasis darbas su kaliniu.
Pataisos darbai - BK 29 str.
Bauda: kaip pagrindin - nuo 100 iki 1000 MGL; u savanaudikus - nuo 200 iki 50000 MGL; kaip papildoma - nuo 10 iki 500 MGL.
prof. Piesliakas
9
Bausmi skyrimas pagal LR BK
1.Kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas, skirdamas bausm.
2.velnesns negu numatyta statyme bausms skyrimas.
3.Bausms skyrimas padarius kelis nusikaltimus.
9.1
1. Kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas, skirdamas bausm.
Taisykls, kuriomis teismas turi vadovautis skirdamas bausm, numatytos BK 39 str.
Teismas, skirdamas bausm, privalo atsivelgti iuos dalykus
I.Teismas skiria bausm statymo straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikaltim, nustatytose ribose.
Taigi pirmiausiai teisjas turi susipainti su atitinkamo straipsnio sankcija. Teismas gali skirti tik t bausms r, kuri
numatyta sankcijoje, ir tik tose ribose.
II.Laikytis BK bendrosios dalies nuostat.
Pagrindins bausms visada apraytos sankcijoje. I papildom bausmi sankcijoje apraoma tik bauda. Atmim teiss eiti
t.t. pareigas teismas gali skirti savo nuoira. Vadinasi, sankcijoje nors ir nra, asmen galima nubausti.
Turto konfiskavimas privalomai skiriamas u daugel nusikaltim (35 str.)
III.Atsakomyb lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs. (BK 40 ir 41)
Pas mus sankcijos daniausiai alternatyvios. O ir tam tikra sankcijos ris nebna apibrta (nuo-iki).
Atsakomyb lengvinanios aplinkybs
Joms esant kaltininkas turi teis prayti, kad bausm bt paskirta ariau minimalios ribos arba velnesns ries. Lengvinani
aplinkybi sraas nra isamus. 8 aplinkybs, bet 40 str. parayta, kad teismas gali atsivelgti ir BK nenurodytas aplinkybes. Prie
kok 10 met teismai danai naudojo i aplinkyb. Buvo prieinama iki absurdo. Dabar danai naudojamos aplinkybs i punkt: 1,
6, 8.
Jeigu lengvinanti aplinkyb yra, tai teismas negali neatsivelgti. Lengvinanios aplinkybs nustatymas reikia, kad asmuo turi teis
pretenduoti bausms velninim. Praktikoje teismai danai to nedarydavo, todl priimtas BK 41[1] str. i norma skatina kaltininkus
prisipainti. Tada kaltininkas turi teis reikalauti, kad bausm bt paskirta vadovaujantis 41[1] str./
Atsakomyb sunkinanios aplinkybs
J sraas - 41 str. Jis yra isamus. Jeigu tokia aplinkyb byloje nustatyta, teismas privalo j laikyti sunkinania. Yra t.t. iimtys: 1)kai
kurios aplinkybs i 41 str. yra apraomos ypatingosios dalies straipsni dispozicijose kaip kvalifikuojantys poymiai. Tokiose
situacijoje asmeniui sunkinanti aplinkyb nepripastama; 2)prie kai kuri sunkinani aplinkybi pasakyta, kad teismas turi teis
nepripainti tam tikro nustatyto fakto sunkinania aplinkybe. Tai 41 str. 1 p. ivardintas nusikaltim pakartotinumas ir 10 p. girtumas.
IV.Padaryto nusikaltimo pavojingumas.
Teismas turi j atsivelgti vadovaudamasis savo teisine smone.
V.Kaltininko asmenyb.
Teismas turi j atsivelgti vadovaudamasis savo teisine smone. Kokia asmens charakteristika? Ar jis turi ilaikytini?
Kokia sveikatos bkl?
9.2
2.velnesns negu numatyta statyme bausms skyrimas.
statymas numato toki galimyb - BK 45 str. Yra 3 bdai, ivardinti to straipsnio paskutinje dalyje: 1)skirti maiau negu emiausioji
riba; 2)skirti velnesn bausms r; 3)neskirti papildomos bausms, kai ji numatyta. Visa tai galima daryti tik tada, kai yra pagrindai,
numatyti 45 str.; ir kai teismas tuos pagrindus nustat ir nuosprendyje apra.
Pagrindai yra keli ri. 45 str. 2 d.: 1)atlyginta ala; 2)yra kit atsakomyb lengvinani aplinkybi; 3)arba nuteistojo ilaikomi
asmenys serga sunkia liga ir nra kam priirti, arba nuteistasis ilaiko maameius vaikus..., arba nusikaltimas nutrko
pasiksinimo stadijoje.
Danai praktikoje io buketo trksta.
9.3
3.Bausms skyrimas padarius kelis nusikaltimus.
Apie tai skaityti savarankikai:
Teiss problemos, 1995 m. Nr.1.
ir
Nusikaltim daugetas.- Kriminalin justicija, LTA darbai (?). T.5, 1996.
10 Atleidimas nuo bausms
1.Bendra charakteristika, poymiai bei rys.
2.Atleidimo nuo bausms pagrindai.
3.Alteidimo nuo bausms teisins pasekms.
10.1 1.Bendra charakteristika, poymiai bei rys.
Atleidimas nuo bausms - tai viena i baudiamosios atsakomybs ri (form), numatyt galiojaniame BK.
Tam tikrais atvejais, ieinant i bausms tiksl, pakanka, kad asmuo, teismo nuteistas realia bausme, atliks t.t. bausms laik arba
visikai neatliks bausms, bt nuo jos atleistas.
Atleidimo nuo bausms instituto pateisinimas gldi bausms tiksluose. Vienas i bausms tiksl - siekti, kad nuteistas asmuo nedaryt
nauj nusikaltim. Bet asmenys pagal savo pavojingum yra vairs.
Galiojantys baudiamieji statymai numato atleidim arba nuo visos bausms, arba nuo dalies.
Atleidim nuo visos bausms numato BK 47 str. (Bausms vykdymo atidjimas), 57 str. (atleidimas nuo bausms dl ligos).
Atleidim nuo dalies bausms numato: BK 54 str. (Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin), 54(2) (Lygtinis paleidimas i
laisvs atmimo viet), 55 str. (Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin asmen, kurie padar nusikaltim iki 18 met amiaus)
ir 57 str. (Atleidimas nuo bausms dl ligos).
Skiriamieji atleidimo nuo bausms poymiai:
1)atleidimas nuo bausms galimas tik j paskyrus (primus apkaltinamj nuosprend);
2)atleidimas nuo bausms galimas arba nuo visos, arba nuo dalies bausms;
3)atleisti ir nuo visos, ir nuo dalies bausms gali tik teismas;
4)atleidiama nuo bausms arba teismo nuosprendiu, arba teismo nutartimi (priklauso nuo to, koks straipsnis taikomas);
5)atleidus asmen nuo bausms, dar kur laik jis turi teistum;
6)daugumoje atvej (iskyrus 57 str.) atleidus nuo bausms asmeniui keliamos tam tikros slygos, kuri nevykdymas gali sukelti
atleidimo nuo bausms panaikinim.
Rys
47(1) bausms vykdymo atidjimas
1998 m. atidjimas pagal straipsn taikytas apie 54 proc. vis nuteistj.
47(1) str. numato atleidim nuo visos bausms. Bausms vykdymo atidjimas procesikai forminamas teismo nuosprendiu.
Skiriamas tame paiame teismo nuosprendyje, kuriuo asmuo pripastamas kaltu nusikaltimo padaryme.
Bausms vykdymo atidjimo klausimas sprendiamas ikart paskyrus bausm, o bausm skiriama nuosprendio rezoliucinje dalyje.
Bausms vykdymo atidjimas nra atskira bausm.
Ar kiekvienam asmeniui gali bti atidedamas bausms vykdymas? Kuriam laikui? Ar keliamos slygos?
Ne kiekvienam. Teismas turi nustatyti atleidimo pagrindus (47[1] str.) Pagrindai:
1)asmuo turi bti nuteistas arba pataisos darbais, arba laisvs atmimu: ne daugiau kaip 3 m. u nesunk tyin nusikaltim ir ne
daugiau kaip 5 metams u neatsarg (sunks ir nesunks nusikaltimai ivardinti BK8[1] str.);
2)asmuo nuteistas pirm kart; (asmuo laikomas nuteistu pirm kart, jeigu jis nuteistas ne pirm kart, bet teistumas inyks);
3)atlyginat bent 1/3 padarytos alos.
Tiems, kurie nusikaltim padar bdami nepilnameiai, bausms vykdymo atidjim galima taikyti, kai jie nuteisti: u tyin - ne
daugiau kaip 4 metams, o u neatsarg - ne daugiau kaip 8 metams.
Teismas gali atidti bausms vykdym nuo 1 iki 3 met.
Atiddamas paskirtosios bausms vykdym, teismas nustato kaltininkui vien ar kelis i 7 pareigojim (ivardinti 47[1] str.) ir
nurodo, per kiek laiko juos privaloma vykdyti.
Bausms vykdym atidjus, nuosprendio nuoraas siuniamas institucij, kuri turi vykdyti atidjimo kontrol (daniausiai usiima
policijos apylinks inspektoriai).
Jeigu asmuo nieko nepridirbo, tai jam teistumas inyksta t dien, kai baigiasi bausms vykdymo atidjimas. Slygos: 1)vykdyti
pareigojimus (jeigu ne, tai apylinks inspektorius rao teismui teikim ir sigalioja reali mogui skirta bausm); 2)ne tik vykdyti
pareigojimus, bet ir nepaeidinti vieosios tvarkos ir nedaryti kit teiss paeidim, dl kuri jis 2 kartus buvo patrauktas
administracinn ar drausminn atsakomybn; 3)nedaryti per atidjimo laikotarp kit nusikaltim (tada nereikia naujo teikimo teismas nuteisia u nauj nusikaltim ir prideda vis ar dal ankstesns bausms).
Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin - BK 54, 54(2), 55 str.
Asmuo, kuris nuteistas bet kuria bausme, turi teis pretenduoti atleidim nuo bausms prie termin. i norm pateisinimas kyla i
bausms tiksl - padaryti, kad mogus nedaryt nauj nusikaltim.
Teismo nutartis atleisti gali bti priimta tik gavus administracijos teikim. Tame teikime turi bti pagrindimas, kodl kreipiamasi.
Atleistas lygtinai nuo bausms asmuo gali bti, jeigu yra tam tikri pagrindai, numatyti statyme:
1)asmuo turi atbti tam tikr laik kaljime arba kolonijoje (54 str.) - nuo 1/3 iki 4/5 bausms;
2)asmens elgesys bausms atlikimo metu rodo, kad jo pavojingumas majas - yra pagrindo tiktis, kad jis nebenusikals;
3)bent dalies alos atlyginimas. (1998 02 papildymas)
Kai kuriems asmenims vienintelis ansas - Prezidento malon (54[1]).
pareigojimai keliami. J pobdis priklauso nuo to, pagal kok straipsn asmuo atleidiamas.
Atleidus nuo bausms pagal 54 str. vienintelis pareigojimas - nedaryti naujo nusikaltimo; pagal 54[2] str. pareigojim daugiau.
pareigojimai keliami neatliktosios bausms laikotarpiu.
Jeigu pareigojim nevykdo - bus sugrintas bausms atlikimo viet. Bet teistumas neinyksta kartu su neatliktosios bausms
laikotarpio pasibaigimu. Teistumas priklauso nuo paskirtos ir atliktos bausms laiko.
Prie ri drsiai galima paskirti Prezidento malon.
11 Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs
1.Bendra charakteristika, poymiai, rys, atribojimas nuo atleidimo nuo bausms.
2.Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindai.
3. Atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs teisins pasekms.
Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs - antra galima nusikaltimo padarymo teisin pasekm. (pirma - asmuo traukiamas
atsakomybn)
K tai reikia? Tokio asmens atvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nepriimamas, nors konstatuojama, kad jis padar nusikaltim.
Poymiai:
1)apie atleidim nuo baudiamosios atsakomybs galima kalbti tik tada, jeigu padarytas nusikaltimas (pvz., kai btinoji gintis - nra
atleidimas nuo atsakomybs) - atleidimas galimas tik tada, kai nustatyta, kad asmuo turi pareig atsakyti.
2)atleidimas galimas tik iki nuosprendio primimo momento; - primus nuosprend atleisti galima tik nuo bausms; atleidimas gali
bti realizuotas parengtinio bylos tyrimo stadijoje, teisminio nagrinjimo stadijoje;
3)praktikai atleisti nuo baudiamosios atsakomybs turi teis ne vien teismas, bet ir parengtinio tyrimo organai - tardytojas, kvotjas,
prokuroras;
4)atleidimo forma - kokiu procesiniu aktu atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs? iuo atveju priklauso, kokioje bylos tyrimo
stadijoje: parengtinio - priimamas nutarimas nutraukti baudiamj byl; jeigu daro teismas - priimama nutartis. Nutarimas nutraukti
baudiamj byl - populiarus dokumentas, vairs pagrindai.
Nutarimas reik atleidim nuo baudiamosios atsakomybs tik tuo atveju, jeigu tame nutarime bus pasiremta BK 51 arba 52(1) str.
arba 53 str. arba kai kuriais ypatingosios dalies straipsniais.
5)atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs - tai baudiamosios bylos nutraukimas asmen nereabilituojaniais pagrindais. Taigi
atleidimas pasekmes mogui utraukia. Gali bti taikomos nebaudiamojo poveikio priemons arba jokios priemons netaikomos, bet
vir j pakabinamas Damoklo kardas (53[1]).
Rys:
a)51 str. - veikai praradus pavojingum
b)52(1) str. - nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs ir priveriamojo aukljamojo pobdio priemoni
paskyrimas
c)53(1) - kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius. (nuo 1993 m.)
Pirmiausiai reikia inoti bendr charakteristik, o po to jau einama konkretik (kas parayta straipsnyje).
Bendroji dalis baigta. Nenagrinta liko tik senatis (49, 50), amnestija ir malon, teistumas.
Baudiamoji teis, 05 04
Sinkeviius
(apie nusikaltimus asmeniui - skaityti patiems)
Nocius Nusikaltimai mogui.
12 Nusikaltimai nuosavybei
iuo metu Lietuvoje i vis nusikaltim 70 proc. padaroma nusikaltim nuosavybei.
Pagrindiniai nusikaltimai nuosavybei - tai vagyst ir plimas.
Nuosavybs nelieiamumas tvirtintas Konstitucijoje. Nuosavyb reguliuoja ir kitos teiss akos: civilin, ems etc.
inomi keli nuosavybs apibrimai. BT: (subjektyvija prasme) - savininko teis valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybje esaniu
daiktu.
Nuosavyb paprastai siejama tik su daiktu.
Tarybinje teisje (pradedant po revoliucijos) ipltota nuostata: nuosavyb ikelta labai auktai, o visa kita pamirta.
Visame pasaulyje: nusikaltimai nuosavybei - tik vagyst ir plimas, o kiti - turtiniai nusikaltimai.
Turto samprata vairiose doktrinose:
1) materialus, kilnojamas daiktas. (vagyst, plimas)
2) turtas turi bti apibrtas vadovaujantis juridines turto sampratos teorija - tai visuma daikt, turtini teisi ir turtini prievoli
(sukiavimas, turto pasisavinimas, turtins alos padarymas)
3) ekonomin turto teorija: turtas - tai visuma daikt, turtini teisi ir reikalavim + pelnas, kuris galjo bti gautas normaliomis
slygomis (turto prievartavimas)
Pasaulyje egzistuoja visos trys teorijos, bet vyrauja ekonomin teorija.
Vagyst
Populiariausias nusikaltimas. Slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas (BK).
Pagrobimas - tai tyinis, neteistas, neatlygintinis svetimo turto (daikto) pamimas i teisto valdymo tikslu tuo daiktu naudotis ar
disponuoti kaip savu.
Yra dvi didels vagysts teorijos (nuo XVII a.): 1)svetimo daikto perklimas erdvje; 2)naudojimasis kaip savu.
Turtas turi bti:
a)materialus (daiktas erdvinis, turintis kn);
b)pinigin turto vert;
c) daikto pagaminim ar daikto iskyrimo i gamtos turi bti dta mogaus darbo;
d)kilnojamas.
Kai kuri daikt vagyst (ginkl etc.) kvalifikuojami kaip nusikaltimai visuomens saugumui.
Pagrobimo (vagysts?) poymiai:
a)Neteistas: prietarauja baudiamajai teisei (kaltininkas paima svetim daikt be jokio pagrindo). Kartais, kai yra nepakankamas (?)
pagrindas - tai kvalifikuojama kaip savavaldiavimas.
b)Pagrobimo neatlygintinumas (u svetim daikt niekaip neatlyginama).
Vagyst laikoma baigta, kai kaltininkas objektyviai gyja galimyb laisva valia tuo daiktu naudotis kaip savu arba juo disponuoti.
Slapta ir atvira vagyst
Kaltininkas veikia nematant arba jis sitikins, kad jo nemato.
Atviroji: kaltininkas suvokia, kad j mato.
Viskas tas pats tinka plimui, bet ten yra smurtas. Tas pats daikto pagrobimas, bet padaromas panaudojant smurt. Tai turto
pagrobimo priemon.
Variantai:
a)panaudojant fizin smurt;
b)grasinant fizin smurt tuoj pat panaudoti;
c)kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis (pvz., antauojant etc.).
Smurtas visada turi bti nukreiptas savinink ar turto valdytoj arba tai turi bti veiksmai, kurie neleist turto ginti.
Turto prievartavimas
neskaitys. Yra aukiausiojo teismo iaikinimas.
Sukiavimas
Turi didel latentikum (aukos danai nesiskundia).
Svoka (BK): svetimo turto uvaldymas arba teiss turt gijimas apgaule.
Danai vertinama kaip vienas i grobimo bd. Taiau ne visai teisinga.
gijimas: nematerials daiktai, turtins teiss ir turtiniai reikalavimai.
Poymiai: neteistas, neatlygintinas, tyia.
Lietuvoje teorijoje turtu laikomas daiktas, bet praktikoje - ne tik daiktas, bet ir nematerials dalykai.
Sukiavimo btinas poymis - apgaul. Apgaul turi slygoti nukentjusiojo suklydim. AT Senatas: piktnaudiavimas pasitikjimu viena i apgauls form.
Apgauls tikslas - suklaidinti. Jeigu to nra - tai tik melas.
Apgaul gali bti: aktyvi, pasyvi (kai nutylima).
Sukiavimas - nusikaltimas materialus, todl btinos pasekms.
Pasekms: turtin ala (tiesiogin turtin ala, o ne negautos pajamos).
Subjektyvioji sukiavimo pus - tyia.
BK 277 str.: apgaule vengiama sumokti u kak.
Turto pasisavinimas ir ivaistymas
AT Senato nutarimas.
13 Ekonominiai nusikaltimai
Pirmi ekonominiai nusikaltimai buvo inomi Senovs Romoje.
Ekonominis nusikalstamumas nepriklauso nuo valstybs santvarkos, valstybs kio sutvarkymo.
Daug ioje sferoje atliko amerikonai, vokieiai.
Edvinas Sucherlandas ekonomin nusikalstamum vardino kaip baltj apykakli nusikalstamum. Tai auktesniojo luomo asmen
su auktu socialiniu statusu nusikaltimai, padaryti j profesins veiklos sferoje. (kriminologine prasme)
Yra ir mlynj apykakli nusikalstamumas.
Baudiamja teisine prasme svokas apibr vokieiai: tai piktnaudiavimas reikalingu ekonominje veikloje pasitikjimu, kai veika
per vienetini interes paeidim sukelia ekonominio gyvenimo paeidimo pavoj. (?)
Klausas Tydemanas iskyr dvi ekonomini nusikaltim sampratas:
1)siaurja prasme: tai nusikaltimas, kuris yra nukreiptas prie valstybs ekonomikos reguliavim ir valdym; kuo daugiau
draudim ekonomikoje - tuo daugiau nusikaltim;
2)tikrieji nusikaltimai (mala in se): kai paeidiamas individualus interesas, bet jo idavoje kyla ala kiui.
prof.Piesliako iskirti poymiai:
1)veika padaroma komercinje/kinje sferoje;
2)veika susijusi su kaltininko darbu arba tarnyba ioje srityje;
3)veikos tikslas - paeisti ekonomin tvark, kuri nustatyta baziniais ekonominiais statymais bei i veika kelia pavoj
siningo kininkavimo principams;
4)siekiama neteistai praturtti ar ivengti nuostoli kit visuomens nari sskaita.
Europos Taryba ivardino, kokius nusikaltimus btina priskirti prie ekonomini (1981 m. rekomendacija Nr.12): karteli nusikaltimai,
piktnaudiavimai su preki tiekimu; tarptautini pramonini susivienijim apgaulinga praktika; kompiuteriniai nusikaltimai; fiktyvi
moni krimas; balansini ir buhalterini duomen falsifikavimas; sukiiavimas kapitalo sferoje; saugumo ir darbinink sveikatos
norm paeidimai; nusikaltimai prie vartotojus; nesininga konkurencija ir reklama; mokesi nusikaltimai ir vengimas mokti
socialinius mokjimus; muitins nusikaltimai; pinig ir vertybini popieri falsifikavimas; bankiniai ir birose padaromi nusikaltimai;
ekologiniai nusikaltimai.
Ekonominiai nusikaltimai nuo bendro skaiiaus sudaro kaip taisykl apie 5 proc. Lietuvoje labai didel sudaro u pilstuk (pus i it
5 proc.). Intelektuali nusikaltim praktikai netiriama.
Moterys ekonomini nusikaltim sudaro apie 34 proc. (iaip iki 10 proc.). Nusikaltli vidutinis amius didesnis. Nepilnameiai
ekonomini padaro tik apie 1 proc.
Su auktuoju: 26 proc, su auktesniuoju 38. Profesija: vadybininkai - 37 proc., tarnautojai 29 proc., paprasti darbuotojai 15,
nedirbantys 15, pensininkai 3 proc.
Straipsniai
Kriminalizuoti vertimosi ekonomine veikla paeidimai
Ekonomin veikla - tai sistemin pobd turinti veikla, i kurios gaunamos pastovios pajamos. Apima komercin, profesin, kin,
finansin etc. veikl.
kin: gamybin ir paslaug teikimo. Profesin: paslaugos reikalauja profesini speciali gdi.
Pagrindinis - moni statymas. BK 306 str. - baudiama u veikl neregistravus mons. Galima usiimti tik tokia veikla, kuri
neudrausta statymais ir turi atitikti statuose ar steigimo dokumentuose deklaruojam veiklos pobd. Yra reikalavimas turti
licenzij tam tikrai veiklai.
306 str.: baudiama u neteistos ekonomins ar kins veiklos vykdym stambiu mastu (pajamos per metus - per 500 MGL), u
vertimsi udrausta veikla. iandien moni statymas draudia laikyti loimo namus ir organizuoti azartinius loimus.
307 str.: baudiama u steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos vykdym stambiu mastu. Prof.Piesliakas silo aikinti taip, kad
veikla t.b. nusikalstama, o ne iaip bet kokia veikla.
308 str.: kitos mons preks enklo naudojimas. Lietuvoje i norma mirusi.
309 str.: falsifikuot preki gaminimas ir laikymas. Kaip atriboti falsifikat nuo mons preks enklo panaudojimo? Falsifikato
praktikai negalima laikyti preke.
Baudiama u gaminim, realizavim arba laikym turint tiksl realizuoti.
310 str. (pilstukas).
310(1) str.: akcizais apmokestinam preki laikymas. (paaikinti dstytojas negali, nes kako trksta).
311: Kontrabanda. Yra AT Senato iaikinimas dl kontrabandos. Tai neteistas vairi mutki gabenimas per valstybin sien. Gali
utraukti administracin arba baudiamj atsakomyb.
Koks gabenimas neteistas? Reikia inoti reikalavimus, keliamus vertybi perveimui per sien: turi bti gabenama per muitin; turi
bti privalomos pateikti muitins kontrolei ir t.b. deklaruojamos (ratu, odiu ar veiksmu). Neapmokestinamos ir deklaravimo
nereikalauja tik asmeninio naudojimo preks.
Kontrabandos rys: 1)preki ar kit daikt neteistas gabenimas per muitin nepateikiant preki muitins kontrolei etc.; 2)strategini
ar ypating preki neteistas gabenimas.
Atribojimas tarp ATPK ir BK kontrabandos - 500 MGL.
312(1): neteistas preki ar produkcijos neiveimas i LR muit teritorijos.
Nusikaltimas laikomas baigtu vaiavus muitin. Neturi reikms, ar veama Lietuv, ar i Lietuvos.
14 Nusikaltimai vieajai tvarkai ir visuomens saugumui (BK X skirsnis).
Chuliganizmas (BK 225)
io nusikaltimo objektas - tai vieoji tvarka. statyminis apibrimas iskirtinis. Naudojami vertinamieji poymiai.
G.b. smurtas prie mog, mutyns, bauginimas, audymas i aunamojo ginklo vieojoje vietoje, turto naikinimas ir alojimas,
vartojimas necenzrini odi vieoje vietoje, vieas cinizmo ireikimas (lapinimasis vieoje vietoje, pasirodymas nuogam, lytin
prievarta).
Kaip atriboti chuliganizm nuo kit panai nusikaltim? Pagrindinis chuliganizmo objektas - vieoji tvarka; kit nusikaltim mogaus sveikata, nuosavyb etc.
Atriboti padeda motyvai - kodl mogus taip pasielg?
BT teorijoje iskiriamas chuliganikas veiksm motyvas. Tai elgesys, kuris yra maai motyvuotas. mogaus elgesio motyvu tampa
noras pademonstruoti aplinkiniams, kad jis gali sau leisti taip elgtis, mogus ignoruoja aplink.
Skiriamas paprastas chuliganizmas (225 str. I d.), piktybinis (225 str. II d.), itin piktybinis (III d.).
Nusikalstamas susivienijimas - BK 227(1)
Literatroje - daug dmesio. Yra 2 AT Senato nutarimai.
is straipsnis vestas reketo siautjimo laikais (1993-1994 m.m.). Baudiama ne u darom nusikaltim, o vien u priklausym
nusikalstamam susivienijimui.
Tai: a)3 ar daugiau asmen grups b)susivienijimas bendrai nusikalstamai veiklai, c)j tikslas - daryti sunkius nusikaltimus.
io straipsnio negalima suprasti formaliai, nes pagal j galima nuteisti daug vairi grupi. Teisjas turi turti galvoje ir
kriminologinius poymius.
Baudiama u 2 veikas: 1)susivienijimo krimas; 2)dalyvavimas susivienijimo veikloje.
Sunku pasakyti, kas tas dalyvavimas.
Teroro aktas 227(3)
Pasaulyje terorizmu suprantamos tam tikros politinio pobdio veiklos. Ms variantas kitoks. Nenurodyti jokie specifiniai teroro
akto tikslai. Tai a)sprogmen padjimas moni susibrimo, darbo etc. vietose tikslu sukelti sprogim ir b)sprogdinimas ar padegimas
tose paiose vietose.
Ko gero, io nusikaltimo objektas - visuomens saugumas. Tai turi bti gresm visai visuomenei.
Teroro akto norma atsirado jau prastu bdu - kaip reakcija sprogim.
Nusikaltimai, susij su narkitokais ir psichotropinmis priemonmis
Lietuva yra prisijungusi prie pagridini tarptautini konvencij kovai su narkotik platinimu ir vartojim. BK yra atuoni straipsniai,
susij su narkotikais. Udrausta beveik viskas. Nekriminalizuotas tik narkotini priemoni vartojimas ir narkotini priemoni gijimas
nedideliais kiekiais - u ias veikas yra administracin atsakomyb.
BK 232(1) str. pateikia narkotins priemons samprat. Ten akcentuojamas tik teisinis narkotins priemons aspektas (turi bti
numatyte akte). Dabar galioja Sveikatos ministerijos sakymas, kuriame patvirtintas isamus sraas narkotini ir psichotropini
mediag.
Bet svoka neapsiriboja vien tik teisiniu aspektu. Narkotin priemon - tai tokia chemin mediaga, kurios danas vartojimas sukelia
mogaus organizmo priklausomyb nuo ios mediagos. Reikia iskirti ir euforijos sukrim.
Psichotropin mediaga pirmiausiai veikia smon ir sukelia suvokimo paeidimus: alnalgetikai, depresantai, stimuliatoriai ir
haliucinogenai.
I aguon - opijus, heroinas. I kanapi - marichuana, haias. I kokoso - kokainas. Efedronas - i efedros ols.
Pagrindinis straipsnis - 232(1).
Atsakomyb diferencijuojama pagal tai, ar buvo i mediag platinimo tikslas, ar nebuvo. Nuo to labai priklauso sankcijos
grietumas. Antra svarbi aplinkyb - narkotini ir psichotropini mediag stiprumas. Treia aplinkyb - pakartotinumas,
grupikumas, darymas itin pavojingo recidyvisto, stambus mastas.
Nusikaltimai eismo saugumui (BK 246-249 str.)
itie straipsniai visi i esms reikia t pat. Esm sudaro KET paeidimas. Baudiamoji atsakomyb u visus iuos nusikaltimus
atsiranda tik esant pavojingoms pasekmms - materialin al, kno sualojimus, moni mirt. Treias poymis - prieastinis ryys
tarp paeidimo ir kilusi pasekmi.
Visi ie nusikaltimai yra neatsargs. Tik neatsargumas (nusikalstamas pasitikjimas ir nerpestingumas) gali tapti kaltinimo pagrindu.
Kiekvienas i i 6 (?) straipsni numato skirting subjekt. 246 str. subjektas - asmuo, vairuojantis transporto priemon; 247 str. traktoriaus vairuotojas; 248 - asmuo, atsakingas u technin bkl; 249 str. - kiti eismo dalyviai (pstieji, dviratininkai etc.).
Nusikaltimai, susij su aunamaisiais ginkais, neaunamaisiais ginklais, audmenimis ir sprogstamomis mediagomis
Svarbs straipsniai: 234, 234(1) (grobimas), 236 str. (nerpestingas ginklo laikymas), 235 str.
Pirmiausiai reikia teisikai paaikinti, kas yra aunamasis ginklas, kas yra audmuo, kas yra sprogstamoji mediaga. Yra LR Ginkl ir
audmen kontrols statymas.
aunamieji ginklai - tiek fabriko, tiek nam gamybos vairi kalibr ginklai.
Nelaikomi aunamaisiais ginklais dujiniai, signaliniai, startiniai pistoletai, aunamj ginkl priedai.
audmenys - tai daiktai, sukonstruoti audyti i tam tikro modelio ginklo.
Sprogstamj mediag teisinio apibdinimo nra. Mediagos, gebanios sprogti, labai greitai atpalaiduoti daug energijos.
Egzistuoja didelio kiekio problema. U didel kiek - padidinta atsakomyb. Didelis kiekis - tai daugiau kaip 2 aunamieji ginklai, 100
g sprogstamosios mediagos ir daugiau kaip 50 ovini.
statym leidjas panaikino atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r u ginklo savanorik atidavim policijai.
BK kriminalizuotos ir tam tikros veikos, susijusios su neaunamaisiais ginklais: u gaminim, realizavim, neiojim (BK 235 str.).
Nusikaltimai valstybs tarnybai
Turima galvoje nusikaltimai, kuriais ksinamasi tarnyb ne i iors, o i vidaus. Subjektai - pareignai ir tarnautojai. Tai esminis
bruoas. Iimtis - 284 str.
ie nusikaltimai visada susij su kaltininko tarnybine padtimi. ie nusikaltimai visada prieingi tarnybos interesams, daroma ala
valstybs prestiui.
Valstybs pareigno ir tarnautojo sampratos problematika. 290 str. nurodo apibrimus. ia yra tiktai baudiamosios teiss versija.
Valstybs pareigno poymiai: 1)institucinis; 2)arba jis turi bti valdios atstovas, arba turi turti administracinius galinimus.
Valdios atstovas - tai asmuo, turintis galinim monms, nesusijusiems su juo tarnybos ryiais.
Prie pareign priskirti ir notarai, nors i poymi ir neturi.
Tarnautojo esminis poymis - tai, kad jis gauna atlyginim i valstybs ar savivaldybs biudeto.
Aktualiausi nusikaltimai: 282 (kyio primimas-pareignui), 283 (neteisto atlyginimo primimas - tarnautojui). Jeigu komercinse
struktrose - 320 (nepagrsto atlyginimo primimas). 285 (piktnaudiavimas tarnyba), 287 (tarnybos galiojim virijimas), 288
(tarnybos pareig neatlikimas), 289 (tarnybinis suklastojimas).
294 ir 295 - nusikaltimai teisingumui: nusikaltim slpimas ir nepraneimas apie nusikaltim.

BBT 1

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

BBT 1

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

// http://www.konspektai.cjb.

BAUDIAMOSIOS TEISS SAMPRATA...................................................................................................................................2

BAUDIAMASIS STATYMAS IR JO GALIOJIMAS..............................................................................................................2

KALT IR JOS KRITERIJAI. KALTS FORMOS...................................................................................................................4

NUSIKALTIMO PADARYMO STADIJOS..................................................................................................................................6

1.NUSIKALTIMO PADARYMO TEISINI PA SEKMI BENDRA CHARAKTERISTIKA.....................................................................12

BAUSMI SISTEMA IR RYS................................................................................................................................................13

1.BENDRININKAVIMO SAMPRATA PAGAL BK..........................................................................................................................10

NUSIKALTIMO PADARYMO TEISINS PASEKMS..........................................................................................................12

1.APLINKYBI, ALINANI BAUDIAMJ ATSAKOMYB, SAMPRATA IR RYS....................................................................8

1.RENGIMASIS PADARYTI NUSIKALTIM...................................................................................................................................6

APLINKYBS, ALINANIOS BAUDIAMJ ATSAKOMYB.......................................................................................8

FORMALIOS IR MATERIALIOS NUSIKALTIM SUDTYS..............................................................................................................5

BAUSMI SKYRIMAS PAGAL LR BK....................................................................................................................................15

1. KRITERIJAI, KURIAIS VADOVAUJASI TEISMAS, SKIRDAMAS BAUSM..................................................................................15

1.BENDRA CHARAKTERISTIKA, POYMIAI BEI RYS.............................................................................................................16

ATLEIDIMAS NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS..............................................................................................17

NUSIKALTIMAI VIEAJAI TVARKAI IR VISUOMENS SAUGUMUI (BK X SKIRSNIS)......................................20

Nusikaltimo padarymo stadijos

BK numato atsakomyb u baigtus nusikaltimus. Bet kartais mogus auna ir nepataiko.

You might also like