Mediag analizs metod skirstymas.

OPTIN SPEKTROSKOPIJA:

Pralaidumo ir atspindio.

Elipsometrija.

VIBRACIN SPEKTROSKOPIJA:

Infraraudonj spinduli.

Ultravioletini spinduli.

Elektron energijos praradimo.

ELEKTRONIN SPEKTROSKOPIJA:

Rentgeno fotoelektronin.

Augher elektronin.

Ultravioletin elektronin.

Potencialo atsiradimo.

Jonizacini praradim.

Rentgeno spinduli energijos dispersijos.

Elektron energijos praradimo.

JONIN SPEKTROSKOPIJA:

Lt jon.

Greit jon arba atbulins Rezerfordo sklaidos.

Antrini jon masi (statinis, dinaminis, atvaizd).

Proton slygota rentgeno spinduli emisija.

DIFRAKCIJOS SPEKTROSKOPIJA:

Greit elektron.

Lt elektron.

Rentgeno spinduli

ABSORBIN IR DESORBCIN SPEKTROSKOPIJA:

Atomins absorbcin spektrin analiz.

Elektron slygota desorbcija.

Foton slygota desorbcija.

Temperatrin programuojama desorbcija.

MIKROSKOPIJOS SPEKTROSKOPIJA:

Skenuojanti elektronin.

Skenuojanti tunelin.

Atomins jgos.

Mikroskopijos metod skirstymas ir veikimo principai.

Mikroskopij galima skirstyti tris dalis: optin (500-1000nm), elektronin (10-15nm),
atomins jgos (0,5-1nm).
ioje srityje yra reikalingi vairs mikroskopai, kurie daug syki padidina tiriam
paviri.
Mikroskopijos metod yra tikrai nemaai, keletas i j (su veikimo principais):

Skenuojanti elektronin mikroskopija.

Veikimo principas yra tas, kad bandin taikomas greitintas skenuojantis
elektron pluotas (5-10nm). Detektoriuje fiksuojami tik nuo bandinio
atsispindj elektronai arba antriniai elektronai (6 ir 7) t.y. tiek, kuriuos
elektron pluotas imua ir bandinio paviriaus.
2- elektron pluotas; 8- rentgeno spinduliai; 9- matoma viesa; 1- bandinys;
5-absorbuoti elektronai; 3- praj elektronai; 4 elektrovaros jga.

Skenuojantys zondiniai mikroskopai skirti

tirti nuo atominio iki mikro lygmens. Vis j pagrindinin dalis paveiksllis.
Skanuojanioje tunelinje mikroskopijoje galima iskirti dar du
metodus: pastovaus aukio ir pastovios srovs.
Veikimo principas pagrstas tuo, kad e (toliau e -> elektronas)
esant ant adatos, artjant prie bandinio, e perduodamas atomui
bandinyje taip sukuriant elektros srov, kas yra fiksuojama.
Kuo ariau bandinio adata tuo didesn tikimyb, kad bus gautas
e ir teks elektros srov.

Atomins jgos mikroskopijoje veikianios jgos yra Van

der Valso, kapiliarins (dl vandens), magnetins, elektrins.
Skirstyti galima : kontaktin, nekontaktin, trkaus kontakto.
Kontaktins veikimo principas:
Adata bandin spaudia kapiliarine bei svirtels jgomis. Artjant
adatai prie bandinio, tarp atom atsiranda itin stipri stma.
i stmos jga nugali kapiliarin ir svirtels jgas ir todl membrana isilenkia. Isilenkdama
membrana keiia lazerio viesos pluoto krypt, fiksuojam detekoriuje.

Nekontaktins veikimo principas:

Sistema sukuri rezonansin dan, pana svirtels rezonansin ir kuomet adata palieia
bandin, rezonansinis danis kinta. Kitimai yra fiksuojami.
Trkaus kontakto principas:
Panau nekontaktin, tik adata yra labiau priartinama prie bandinio taip, kad emiausioje jos
judjimo trajektorijos takuose ji vos lieia bandin.

Magnetins jgos mikroskopija. Pagrsta tuo, jog fiksuojamas kintamas magnetinis

laukas. Adata padengta feromagnetiniu sluoksiu. Registruojami svirtels kintantis rezonansinis
danis (amplitud), kur keiia dl atstumo tarp adatos ir bandinio kintantis magnetinis laukas.
Fazs registravimo mikroskopija. iame metode fazs gali kisti dl skirting bandini
mechanini savybi.
Skenuojanti talpin mikroskopija. Fiksuojamas elektros krvio nej pasiskirstymas.
Skenuojanti ilumin mikroskopija. Fiksuojamas bandinio skirtingas iluminis laidumas
skirtingose vietose. Membranos gali bti i dviej skirting metal arba Wollastono.
Artimojo lauko skenuojanti optin spektroskopija. io metodo metu pro submikronin
ply patenka viesos srautas, kuris suadina bandinio atomus, sukuriamas optinis pluotas.

Pagrindins mediag elektrins savybs.

Elektros srovs stipris (I=q/t; elektros krvis pernetas laidininko skerspjviu per laiko
vienet).

Vara (R=l/S; pasiprieinimas elektros srovei).

Elektrinis laidumas (nusako gebjim praleisti elektros srov).

Kas yra elektrono judris ir kaip jis susijs su mediagos elektriniu laidumu.

I pirmos formuls galime teigti, jog elektrono judris tai vienetiniame elektriniame lauko
stipryje elektrono dreifo greitis. Kaip susijs? Didinant elektrono judr, tiek pat syki dids ir
elektrinis laidumas. Paprastai aikinant, jei elektron judris didja, krvis greiiau perneamas,
elektrinis laidumas didja.

Kodl metal elektrinis laidumas yra didelis, o dielektrik maas?

Metalai turi laisvj elektros krvio nej elektron, kurie ir paskatina elektrin laidum.
Dielektrikuose ie krvio nejai yra tvirtai suriti atomuose, todl laidumo nra. Kitu atveju,
galima teigti ir tai, jog dielektrikuose yra gan plati draustin juosta, kuri skiria valentin nuo
laidumo juostos. Elektronai negauna tiek daug energijos, kad galt perokti i valentins
juostos laidumo.

Kas yra Fermi lygmuo mediag energijos juost teorijoje.

Fermi lygmuo tai metalo aukiausias potencialo duobs lygmuo, kuriame esti e, kai T=0K.
Esant iai temperatrai, elektron nra aukiau Fermi lygmens.
Kylant temperatrai, elektronai gyja energijos ir gali perokti auktesnius lygmenis.

Mediag elektrinis laidumas energijos juost teorijos poiriu.

METALAI.
Kai T=0: lygmenys, esantys aukiau Fermi lygmens tuti, esantys emiau upildyti e.
Silpnas elektrinis laukas leidia elektronams perokti auktesnius lygmenis, kas skatina
elektrin laidum.
Kai T>0, e, gav energijos peroka auktesnius lygmenis.

DIELEKTRIKAI.
Kai T=0: visi elektronai esti valentinje juostoje, laidumo juosta tuia. Laidumo nra.
Fermi lygmuo esti draustins juostos viduryje (2-10eV).
Kai T>0: elektronams suteiktos energijos nepakanka, kad jie perokt draustin juost.

PUSLAIDININKIAI.
Kai T=0: visi elektronai esti valentinje juostoje, laidumo juosta tuia. Laidumo nra.
Fermi lygmuo esti draustins juostos viduryje (<1eV).
Kai T>0: elektronams suteiktos energijos pakanka, kad jie perokt laidumo juost, todl
atsiranda elektrinis laidumas.

Nuo ko priklauso metal elektrinis laidumas?

Metal elektrinis laidumas priklauso nuo mediagos savitosios varos bei temperatros.
T puikiai iliustruoja formuls: = 0 (1 + t) ir

Nuo priklauso puslaidininki elektrinis laidumas. Kaip galima reguliuoti

puslaidininki elektrin laidum.
Puslaidininki laidumas priklauso nuo temperatros bei priemai: ries, koncentracijos.

Puslaidininki skirstymas ir ypatumai.

Puslaidininkius galima skirstyti pagal dvi kategorijas. Pagal elementus periodinje lentelje ir
pagal puslaidininkio laidum
Puslaidininkis pagal laidum gali bti:

Savojo laidumo (kuomet jame nra joki priemai; skylui kiekis atitinka e kiek).

Priemaiinis (gali bti kit mediag, kurios iuo atveju bus akceptorins arba
donorins, priklausys nuo to, ar suteiks skylui, ar e).

Taip pat puslaidininkiai gali bti skirstomi:

IVgr.
inomiausi Si, Ge. Ioriniame sluoksnyje tiek vienas, tiek kitas turi po 4 valentinius
elektronus, todl j struktra deimantika. Si gali bti naudojamas sauls baterijose,
fotoelementuose, o Ge taip pat fotoelemetuose, tranzistoriuse bei kt.

Deimantikieji.
iai grupei bdingi AIIIBV tipo puslaidininkiai (Al, Ge, In + P, As,Sb). Vienam atomui
atitenka madaug keturi e. domi savyb ta, jog egzistuoja joniai ryiai, taiau
kovolentiniai dominuoja labiau. Todl pagal fizikines savybes ir struktr panau (1)
grup. ie elementai gali bti naudojami puslaidininkiniuose lazeriuose, viesos dioduose
ir t.t.
Taip pat iai grupei galima priskirti AIIBVI grup (pvz.: CdS, ZnSe, ZnTe). J joniniai
ryiai daug stipresni, todl puslaidininki savybs gan silpnos. Gali bti naudojami
fotorezistoriuose, fotoelementuose ir t.t.

V, VI gr. ir j analogai.
Esti AIVBVI puslaidininkiai (As, Sb, Bi + Te, Se). Tai puselemeniai su puslaidininki
savybmis. Naudojama registruoti ir matuose infraraudonuosius spindulius.
Taip pat priskiriama ir kit mediag, viena plaiai itirta yra Cu2O, naudojama kintamai
srovei lyginti.

IV gr. elementai su perenamaisis metalais (Fe, Eu, Ti)

Feromagnetiniai bei dominuoja joninis ryys.

Amorfiniai.
Isidst taisyklingiau nei klasikins amorfins mediagos, bet ne taip taisyklingai kaip
kristalai. Naudojami perjungimo, atminties efektuose.

p ir n tipo puslaidininki aikinimas.

n tipo: maiius Si (4) P(5), atomai sudaro kovolentinius ryius ir vienas elektronas

lieka. Tokia priemaia vadinama donorine. Elektronai juda link laidumo juostos, Fermi
lygmuo link Ec.

p tipo: maiius Si(4) B(3), atomai sudaro kovolentinius ryius ir viena skyl lieka.
Tokia priemaia akceptorin. Skyls juda link valentins juostos, kaip ir Fermi lygmuo.
pn sandros aikinimas.

Pn sandra sudaro skirtingo laidumo puslaidininki kontaktas.

Sujungus juos, prasideda difuzija. Dalis elektron rekombinuoja. Taip: lektronai juda p
puslaidinink, o skylui kiekis daugja n puslaidininkyje. Todl p puslaidininkis sielektrina
NEIGIAMAI, o n puslaidininkis TEIGIAMAI. Todl susikuria vidinis elektrinis laukas , i
teigiamos neigiam pus (n->p), kuris kaip potencialinis barjeras trukdo tolimesnei difuzijai.
Jei nra joki iorini pokyi susidaro pn sandra.

Puslaidininkinio diodo veikimo principas.

Puslaidininkinis diodas skirtas praleisti elektros srov viena kryptimis.
Jis sudarytas ir pn sandros, kuri kiekviena dalis turi savo kontaktin ivad.
Veikimo principas pagrstas tiesiogins ir atbulins srovs sveika su pn sandra.

Kai prie pn sandros prijungiama tiesiogin tampa, vidinis elektrinis laukas yra
mainamas, dl ko vyksta tolimesn difuzija pagrindini krvinink ir taip kuriama srov.

Kai prie pc sandros jungiama atbulin tampa. Padidja vidinis elektrinis laukas, kuris
skatina ne pagrindini krvinink judjim. ia stipris yra nedidelis ir maai priklauso
nuo tampos. Per didels tampa gali sukurti pramuim.

Tuo remiantis kuriami diodai.

Kodl pn sandroje yra energetinis barjeras, kliudantis bent jau dalies krvinink
judjimui. Kaip krvinink tekjimas pn sandra priklauso nuo iorinio elektrinio
lauko?
Sujungus p ir n puslaidininkius, ties j riba vyksta rekombinacija, susidaro nuskurdintas
sluoksnis. Kiti e teka link p puslaidininkio, o skyls link n puslaidininkio. Susidaro vidinis
elektrinis laukas, kuris kaip energetinis barjeras trukdo tolimesnei difuzijai, nes yra prieingos
krypties nei turt, norint, kad vykt tolimesn difuzija.

Jei iorinis elektrinis laukas yra tokios paios krypties kaip ir vidinis, vidinis elektrinis
laukas yra sustiprinamas ir pn sandroje juda tik ne pagrindiniai krvininkai, t.y. skyls n
puslaidininkyje ir elektronai p puslaidininkyje. Sukuriame nestipri atbulin srov.

Jei iorinis laukas yra prieingos krypties nei vidinis, vidinis laukas mainamas ar
naikinamas ir vyksta pagrindini krvinink judjimas. Tiesiogin srov.

Kaip viesos absorbcija (sugertis) susijusi su diodais. Kaip ir kam tai galima
panaudoti.

Jei foton energijos nepakanka sudaryti elektronskylei, viesa beveik be joki nuostoli praeina.
Jei utenka sudaromos elektronskyls. Pn ir otkio dioduose sudarytas elektrinis laukas gali
atskirti elektronskyles ir taip kurti, stiprinti srov, todl galima naudoti sauls elementuose
(kuriama energija, optiniai signalai veriami elektriniais) ir fotodetektoriuose (optiniai signalai
veriami elektriniais).

Kuo lazeris skiriasi nuo viesos diodo j veikimo princip ir charakteristik

poiriu.

viesos diode ties pn sandra susijungia elektronai ir skyls rekombinacija, sukurdami

foton. Taiau i rekombinacija yra spontanika. Tuo tarpu lazeryje rekombinacija yra
stimuliuojanti. Elektronai yra perkeliami auktesnius lygmenis ir veikiami
elektromagnetizmo leidiami emesnius sluoksnius sukurdami tok pat foton, koks j
suadino.

Lazeriuose viesa yra monochromatin. viesos dioduose ji daugiau iskydusi.

Lazeriuose viesa yra kryptingesn.

Koks yra pagrindinis dielektrik, patalpint iorin elektrin lauk elgsenos

ypatumas ir kokios yra jo rys bei prieastys.

Patekus iorin elektrin lauk, dielektrikai kuria dipolinius elektrinius momentus

(p=qd), kuri kryptis sutampa su elektrinio lauko stiprio kryptimi.

Elektrinis dipolis tai skirtingo enklo, vienodo modulio krviai nutol atstumu d.

Ris galima skirstyti dvi kategorijas.

Pirmoji kategorija:
Poliniai dielektrikai nesant iorinio lauko, kiekvienos molekuls prieing krvi centrai
yra skirtinguose takuose, todl p nra lygu nuliui. Taiau kai toki molekuli daug, p
tampa lygu nuliui, nes kiekviena molekul vektorikai susideda. Bendrai: nesant iorinio
elektrinio lauko, p lygus nuliui. Kai patenka iorin lauk, visi dipoliai stengiasi pasisukti
taip, kad bt vienoje linijoje su elektrinio lauko stiprio kryptimi. Tai joms padeda Kulono
jga.
Nepoliniai dielektikai nesant iorinio lauko, krvi pasiskirstymo centrai yra viename
take, todl p (momentas) yra lygus nuliui. Kai esti iorinis elektrinis laukas, centrai
pasislenka, sukuriamas p.

Pagal poliarizuojamum galima skirstyti:

Elektroninis: esti visose mediagose. Esant ioriniam elektriniam laukui, elektron

debeslis pasislenka sukurdamas dipolin elektrin moment.
Joninis: ioriniame elektriniame lauke katijonai ir anijonai pasislenka. Tik joninse
mediagose.
Orientacinis:
pastoviuose dipoliuose. Esant ioriniam laukui momentai orientuojasi elektrinio lauko
kryptimi.

Dl koki prieasi plokio kondensatoriaus, tarp kurio plokteli yra vakuumas,

talpa skiriasi nuo tokios pat formos ir matmen kondensatoriaus, tarp kurio plokteli
yra dielektrikas, talpos.
Esminis dydis, kuris gali nulemti skirtum yra dielektrin skvarba. Ji parodo, kiek kart
elektrinis lauko stipris yra maesnis nei vakuume.
Skirtingoms mediagoms bdinga skirtinga dielektrin skvarba.

Ivardinkite svarbiausias dielektrini mediag ris ir fizikinius principus, kuriais

paremtos esmins i dang charakteristikos.
SEGNETOELEKTRIKAI (pvz.: BaTiO3)
Savaimin poliarizacija tam tikrame temperatros intervale nesant iorinio elektrinio
lauko.
Bdinga histerezs kilpa.
Didel dielektrin skvarba (>10 000), priklauso nuo elektrinio lauko stiprio.
Jei temperatra auktesn u Kiuri tampa paprastu poliniu dielektriku.
Turi domenus, kuri kiekvieno momentas elektriniame lauke orientuojasi elektrinio lauko
stiprio kryptimi.
PJEZOELEKTIKAI (pvz.: kvarcas)
Bdinga savaimin poliarizacija nesant elektrinio lauko dielektrik deformuojant
(tempiant, spaudiant).
Veikia tose mediaguose, kuri atomai neturi simetrijos centro.

Deformuoti galima tik tam tikra kryptimi norint, kad gautsi efektas.

Atvirkias procesas: atsirandant elektriniam laukui, dielektrikas deformuojasi.

Naudojimas remiasi vienos energijos kitimu kit.

PIROELEKTRIKAI (pvz: LiTaO3)

Elektros krviai atsiranda didjant temperatrai. Tuo paiu atsiranda savaimin

poliarizacija.

Reaguoja spindulius, kurie kelia temperatr (ypa IR).

Veikiant ioriniam elektriniui laukui panaikinamos jo savybs ir piroelektrikas tampa

paprastu dielektriku.

Pagrindins magnetik grups ir kokios yra j magnetini savybi prieastys.

Magnetin skvarba dydis, nusakantis, kiek kart magnetin indukcija tam tikroje
terpje yra didesn ar maesn nei vakuume.
- magnetinis jautris.
Magnetiniai momentai elektrone susideda i: orbitinio momento (kai elektronas juda apie
branduol, kuria srov, kuri savo ruotu kuria magnetin lauk) bei spininio (elektrono
sukimasis apie savo a).

Magnetikai skirstomi :
paramagnetik >1, > 0 .
diamagnetik <1, < 0 .
feromagnetik >>1, >>0.

DIAMAGNETIKAI: nesant magnetiniui laukui dl

lyginio elektron skaiiaus bendras magnetinis momentas lygus nuliui. Esant
magnetiniame lauke sukurtas magnetinis momentas yra prieingos krypties nei iorinis.
PARAMAGNETIKAI: dl nekompensuoto spinininio
ir/arba orbitinio elektron magnetinio momento nesant ioriniam magnetiniui momentui
elektronai turi pastov magnetin moment. Ioriniame lauke ie momentai orientuojasi
pagal lauk. Priklauso nuo temperatros.
FEROMAGNETIKAI: gretutini atom elektron sukiniai sveikauja. Tai slygoja, jog
magnetiniai momentai yra tam tikros krypties, taiau ta kryptis skiriasi kiekviename
domene. Todl suminis momentas lygus nuliui. Esant ioriniame magnetiniam laukui
momentai orientuojasi lauko kryptimi.

Kas yra feromagnetikai. Kokie yra j magnetini savybi ypatumas ir i ypatum

prieastys. (paveiksllis ties 22 klausimu)

Feromagnetikai magnetikai, kuri >>1, >>0.

Bdingi domen susidarymai dl eklektron sukini sveikos gretimuose atomuose.

Taiau skirting domen skirtingi magnetiniai momentai yra skirting krypi, todl
bendras magnetinis momentas nesant magnetiniui laukui (ioriniam) magnetinis
momentas lygus nuliui.

Esant magnetiniam laukui domen magnetiniai momentai krypsta lauko kryptimi, kol
pasiekiama magnetin sotis

Jei temperatra auktesn nei Kiuri temperatra, feromagnetikas tampa paramagnetiku

dl dalelms suteiktos energijos, nes jos ima itin greitai chaotikai judti.

Kokias dar magnetik ris galtumte nurodyti alia feromagnetik. Kokios kit
magnetik magnetini savybi ypatybs ir j prieastys.

ANTIFEROMAGNETIKAI. Bdinga atomams ir jonams. Juose spininiai momentai yra

skirting krypi, dl ko vienas kit kompensuoja ir bendras momentas lygus nuliui. Pvz.
MnO. O jonai neturi momento, o Mn jon momentai isidst prieingomis kryptimis.

FERIMAGNETIKAI. J magnetin sotis yra gan didel, tik ne tokia didel kaip
magnetikuose.
ia magnetiniai momentai sudaro subgardeles su prieingos krypties arba dar
sudtingesns orientacijos magnetiniais momentais. Subgardels gali skirtis valentingumu
arba jonais.
ia magnetiniai momentai sudaro subgardeles su prieingos krypties arba dar
sudtingesns orientacijos magnetiniais momentais. Subgardels gali skirtis valentingumu
arba jonais.

ANTIFERIMAGNETIKAI. Bdinga tai, jog j sukurtas magnetinis laukas yra prieingas

ioriniam. Pvz. Pirotitas, hematitas.
Kas yra histerezs kilpa. Kodl stebimas toks reikinys.
Histerezs kilpa nusako magnetiko magnetins skvarbos priklausomyb nuo magnetinio
lauko stiprio.
Didjant magnetiniam lauko stipriui didja magnetin skvarba, kol pasiekiama sotis.
Vliau majant magnetiniam lauko stipriui pasiekiamas takas, kuriamas magnetinis
lauko stipris lygus nuliui, taiau feromagnetikas ilieka magnetintas. Tai vadinama
liktiniu magnetjimu.
Norint panaikinti magnetjim, reikia prieingo magnetinio lauko, tai bt takas C
koercinis lauko stipris.
Vliau pasiekiama sotis ir vl viskas vyksta i naujo, tik duomenis kinta.
I dalies is reikinys stebimas dl feromagnetiko domen ir sukinini moment
sveikos.

Kaip magnetikai gali bti skirstomi pagal histerezs kilpos form. Kokie yra j
taikymai.
MINKTIEJI:

Greitai pasiekiama sotis.

Mai energijos nuostoliai.

Greitai isimagnetina.

Taikymai: ten, kur veikia kintami magnetiniai laukai ir reikia ma energijos

nuostoli, pvz.: transformatoriaus erdis, motorai, generatoriai.

KIETIEJI:
Sunkiai isimagnetinis (Energijos produktas energijos kiekis, reikalingas imagnetinti
magnetikui).
Didelis energijos nuostoliai.
Maa pradin magnetin skvarba.
Didelis liktinis magnetjimas ir koercinis lauko stipris.

Taikymas: ausins,
telefonai, varikliai, magnetiniai atminties elementai

Kaip feromagnetik magnetins savybs priklauso nuo temperatros.

Magnetinis jautris kylant temperatrai kinta, kaip parodyta paveiksllyje.

Tam tikroje temperatroje, dalels gauna itin daug energijos ir ima chaotikai judti, kas
gali sunaikinti domenin struktr ir jis taps paramagnetiku.

Magnetins juostels veikimo principas.

raani galvut sudaro elektromagnetas su tarpu.

Garso daniu kintanti elektros srov sukuria ties elektromagneto tarpu magnetin lauk.
magnetjimas ant magnetins juostels yra proporcingas indukuotam magnetiniam
laukui.

Norint atkurti rayt informacij, galvut juda magnetine juostele, kurios magnetintos
sritys indukuota elektros srov galvutje,

Kaip susijs personalinio kompiuterio kietasis diskas ir magnetiniai reikiniai.

Ant disko yra magnetin juostel, kurioje yra magnetinti domenai, saugantys duomenys,
kurie nuskaitomi skaitymo, raymo galvutmis. Tai remiasi magnetiniais reikiniais.
Galimos dvi bsenos: kai pasiekiama sotis ir prieingos momento orientacijos.

Mediagos lio rodiklis.

Mediagos lio rodiklis yra vienas pagrindini optini savybi.

Deimanto lio rodiklis vienas didiausi, todl jame igaunama daug vidini atspindi.

Stiklo ir keramini mediag: 1,5-2,5.

Polimerini mediag: 1,4-1,6.

viesos dispersija.

Tai lio rodiklio priklausomyb nuo viesos bangos ilgio arba danio.

Ireikiama formule:

Skaidriose terpse bdinga normalioji dispersija (bangos

ilgiui majant, didja n, pvz.: violetini spinduli bangos ilgis maiausias, bet lta
labiausiai).

Anomalioji dispersija bdinga mediagoms, kai savj elektron virpesi danis

madaug lygus viesos daniui. Tuomet dn/dw<0.

viesos atspindys. Kokios dangos sumaina viesos atspind?

viesa gali ne tik lti, bet ir dalis jos atsispindi.
Atspindio dal nusako dydis R = ( )2. Kuo didesnis lio rodiklis, tuo labiau atsispindi.
Dangos, sumainanios viesos atspind, naudojamos mikroskop liuose. Tai
mediagos, kurios padengia pagrind viesos bangos ilgio sluoksniu. Dl jo atsispindi
skirting fazi dvi bangos, jos vien kit eliminuoja.
Veidrodinis ir difuzinis atspindys. Poliarins diagramos.

Atspindys gali bti skirtomas :

Veidrodin (kritimo kampas lygus atspindio)

Difuzin (kritimo kampas nelygus atspindio).

Poliarins diagramos apibdina balans tarp difuzinio ir veidrodinio atspindi tam

tikrame paviriuje.

Jos parodo atspindio intensyvum tam tikra kryptimi pagal vektoriaus ilg.

Jei diagrama apskritimo formos viesa sklaidoma pagal cos dsn. Tokiu atveju
atspindio intensyvumas I=I0cosx.

Kas lemia mediag skaidr, permatomum ir nepermatomum?

Skaidrumas galimyb matyti visikai aik vaizd.

Skaidrumas priklauso nuo viesos sklaidos, o i priklauso nuo viesos lio porose ar
dalelse. Sklaida yra geriausia (skaidrumas maiausias), kai daleli matmenys atitinka
matomos viesos bangos ilg (400-700nm).

Permatomumas bendru atveju reikia, kad difuzinis vaizdas yra visikai praleidiamas,
nepermatomumas nepraleidiamas.

Stiklo, keramikos, polimerinms mediagoms skaidrum lemia sklaida. Taip pat laisvj
elektron kiekis juose (stikle).

Metal nepermatomum lemia viesos sugertis. Laisvieji elektronai sugeria fotonus.

Kas lemia mediag spalv ir kaip j galima keisti?

Stiklo ir keramini mediag spalv lemia absorbcijos mechanizmas. Viskas priklauso

nuo to, kokius viesos bangos ilgius metalo jon elektronai sugeria. Pvz.: silikatinis
stiklas, kuriame yra vienas procentas kobalto oksido. Kobalto jonai sugeria raudonuosius
viesos spindulius. Kadangi ilgieji spinduliai sugeriami, matoma mlyna spalva. Bendrai:
mediaga sugeria tam tikrus bangos ilgius ir tuos, kuri nesugeria atsispindi ir pasiekia
ms akis.

Spalva dar priklauso nuo koordinacinio skaiiaus. Skirtingas koordinacinis skaiius lemia
skirting sugertos viesos energij, kas lemi spalv ir jos intensyvum.

Polimer nepermatomum lemia pigmentai, kaip pvz.: titano oksidas. Permatomum

lemia taip pat tam tikri priedai. Procesas toks pats kaip ir absorbcijos: sugeriami tam tikri
bangos ilgiai.

Liuminescencija, jos tipai ir mechanizmas.

Liuminiscencijos termin galima paaikinti keliomis svokomis: pirmiausia, kuomet

vienos viesos bangos ilgiu mediaga yra apvieiama, o kitu bangos ilgiu ji emisuoja.
Taip pat, kuomet dl tam tikros energijos (mechanins, chemins, termins) ar daleli
viesa yra sukuriama. Bendru atveju tai suadint atom grimas pradin bsen ir
foton ispinduliavimas.

Mechanizmas: suadinti elektromagnetini bang elektronai juda i valentins juodos

laidumo juost, vliau pagavimo centrus, grta laidumo juost ilumins energijos

dka ir gal gale smunka emisuodamas foton.

Pagal reemisijos laik skirstoma : fluorescencija (reemisija <10ns) ir fosforoscencija

(reemisija >10ns).

Pagal tai, kas sukelia vytjim: fotoliuminiscencija (fotonai sukelia),

elektroliuminiscencija (elektronai, pvz.: iaurs pavaist), katodin liuminiscencija
(elektronai i katodo).

Rubino lazerio veikimo principas.

Rubinas vienkristalis aliuminio oksidas, kuriame yra daug chromo oksido, kuris sukelia
raudon spalv.

Ksenono lempa apvieia rubin, chromo oksido elektronai, gav energijos, patenka
suadint bsen, dalis j grta pagrindin bsen vl, o dalis metastabili arba tarpine
bsen. Ten ibna apie 3ms. Tiek laiko utenka, kad susirinkt daugiau elektron bei
spontanikas keli elektron grimas pagrindin bsen sukeli lavinin elektron
emisij, kai ispinduliuojami fotonai.

Viena lazerio pus yra pasidabruota, kita nepilnai pasidabruota. Foton pluotas
atsispindti nuo i pusi, kol jo intensyvumas padidja ir pro nepilnai pasidabruot pus
ieina raudoni spinduliai. Pradinis bangos ilgis 560nm tampa 694,3nm. viesa
monochromatin.