Mhaa14001ltc PDF

Europos lyi lygybs
instituto
2013 m.
metin veiklos ataskaita
Europos lyi lygybs

instituto 2013 m.
metin veiklos
ataskaita
Ms tikslas utikrinti lygias galimybes visiems pilieiams. Europos
lyi lygybs institutas steigtas ioms ES pastangoms remti.
Hermanas Van Rompuy
Europos Vadov Tarybos Pirmininkas
Europe Direct tai paslauga, padsianti Jums rasti atsakymus klausimus apie Europos Sjung.
Informacija teikiama nemokamai telefonu(*):
00 800 6 7 8 9 10 11
(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambui taip pat nemokami (nors kai kurie ryio paslaug teikjai gali imti mokest, taip pat
gali reikti mokti, jeigu skambinsite taksofonu arba viebuio telefonu).
Daug papildomos informacijos apie Europos Sjung yra internete.

Ji prieinama per portal Europa (http://europa.eu).
Liuksemburgas: Europos Sjungos leidini biuras, 2014
ISBN 978-92-9218-479-7
doi:10.2839/74158
Europos lyi lygybs institutas, 2014
Leidiama atgaminti nurodius altin.
Printed in Belgium
Spausdinta popieriuje, balintame nenaudojant elementinio chloro (ECF)
Turinys
Svarbiausi 2013m. laimjimai...............................................................................................................................................................................4
Valdymo tarybos pirmininks angos odis...............................................................................................................................................5
Direktors pratarm ....................................................................................................................................................................................................7
Kas yra Europos lyi lygybs institutas?.......................................................................................................................................................9
Veiksmingas politikos formavimas ir gyvendinimas grindiant patikima statistika.....................................................12
Veiksmingo politikos formavimo ir gyvendinimo rmimas: lyi aspekto integravimas........................................26
Js lyi lygybs ini portalas .....................................................................................................................................................................30
Informuotumo didinimas, tinkl krimas ir komunikacija......................................................................................................................33
Dialogas ir partnerysts ryiai siekiant lyi lygybs...........................................................................................................................38
Organizacija ir valdymas.........................................................................................................................................................................................39
1 PRIEDAS. EIGE 2013m. leidiniai.....................................................................................................................................................................40
2 PRIEDAS. 2013m. tsiam tyrim sraas.............................................................................................................................................46
3 PRIEDAS. Informacija apie EIGE 2013m. atliktus tyrimus............................................................................................................48
4 PRIEDAS. Rezultat rodikliai pagal EIGE 2013m. darbo program.................................................................................. 64
Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita / 3
Svarbiausi 2013m. laimjimai

Europos namai
Sausio 1d. EIGE persikl nuolatines patalpas
Vilniuje. Nuo iol EIGE rasite paiame Vilniaus
centre Europos namuose, kuriuose taip pat
sikrusi Europos Komisijos atstovyb ir Europos
Parlamento Informacijos biuras. Naujieji Europos namai pads didinti ES matomum Lietuvoje, taupyti las ir iekoti veiklos slyio tak.
Lyi lygybs indeksas

2013m. birelio mn. ES Tarybos rmuose
Briuselyje EIGE oficialiai paskelb lyi lygybs
indeks. is indeksas tai trej met darbo ir
ilg konsultacij su daugeliu organizacij ir
suinteresuotj subjekt rezultatas.
Nors politika ir veiksmai Europos lygmeniu gyvendinami jau 50met, valstybms narms
nepavyko veikti lyi nelygybs. ES lyi lygybs indekso vidurkis yra 54,0 (1 visika lyi
nelygyb, 100 visika lyi lygyb) tai rodo,
kad ES, engdama lygi galimybi visuomens
link, savo keli tik pusjo.
Duris atvr EIGE Itekli ir

dokumentacijos centras
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, spalio 1d.
EIGE oficialiai atidar specializuot Itekli ir
dokumentacijos centr (RDC), kur sudaro tikra
ir skaitmenin lyi lygybs itekli bibliotekos.
Naujj patalp vestibiulyje galima susipainti
su EIGE leidiniais ir organizuoti nedidelius renginius suinteresuotiesiems subjektams. RDC
sukaupta daugiau nei 244000 itekli i visos
ES, skaitant paties instituto parengt mediag.
4 / Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita
Valdymo tarybos pirmininks

angos odis
2013-ieji Europos lyi lygybs institutui buvo ities simintini metai.
Institutas ne tik persikl naujas nuolatines patalpas Europos namuose,
sikrusiuose paiame Vilniaus centre, bet ir tapo labai svarbiu informacijos altiniu, padedaniu asmenims, kurie savo darbu siekia utikrinti lyi
lygyb tiek dejure, tiek defacto.
Tai pasiekta 2013m. birelio mn. paskelbus Europos lyi lygybs
indeks. Prajus vos trims mnesiams Vilniuje atidarytas naujas Itekli ir
dokumentacijos centras (RDC) jame sukauptas itekli lobynas (didel
jo dalis prieinama internetu), kuris gali bti naudingas visos Europos tyrjams ir politikams.
Nuo pat EIGE steigimo vienas svarbiausi jo udavini buvo sukurti Europos lyi lygybs indeks. i nauja statistin priemon sukurta ekspertams
plaiai bendradarbiaujant. Dabar institutas gali lengvai vertinti, koki
paang padar atskiros ES valstybs nars, siekdamos tikrosios lyi
lygybs. Kadangi lyi lygyb labai vairialyp, buvo btina sukurti daugiamat priemon. Naujajame lyi lygybs indekse iskiriamos eios
pagrindins sritys, apimanios daug moter gyvenimo aspekt. Su iuo
indeksu susijusi veikla ir toliau bus labai svarbi EIGE darbo program
dalis. Tikims, kad ateityje galsime indeks traukti duomenis apie moter patirt, susijusi su baisiu
nusikaltimu smurtu prie moteris, o baziniai duomenys bus toliau atnaujinami ir tikslinami.
Itekli ir dokumentacijos centras, kuriame kaupiami su visais lyi lygybs aspektais susij duomenys,
priemons, metodikos, gerosios praktikos pavyzdiai, knygos ir kita mediaga, teikia naujas, domias ir
reikalingas paslaugas lyi lygybs srities politikams, tyrjams ir studentams. Ateinaniais metais RDC,
kaip ir indeksas, toliau klests ir plsis, nes bus nuolat papildomas naujais duomen altiniais, kad tapt
parankiausiu lyi lygybs ini itekliumi Europoje.
Mes ne tik pasiekme iuos reikmingus laimjimus, bet ir gyvendinome svarbi nuolatini darb program, krme naujas priemones ir metodikas, rmme ES Tarybai pirmininkaujani valstybi, skaitant
2013m. pirmininkavusias Lietuv ir Airij, veikl parengme JT Pekino veiksm programos lyi
lygybs projekto, kuris yra ms bendro darbo visoje Europoje ir pasaulyje pagrindas, gyvendinimo
ES lygmeniu paangos apvalg, rinkome gerosios praktikos pavyzdius ir jais dalijoms, skatinome
didinti informuotum apie dar neisprstus svarbius udavinius, daranius poveik lyi lygybei.
N vienas i i tiksl ir sieki nebt gyvendintas, jei ne direktors Virginijos Langbakk ir viso EIGE
personalo atsidavimas ir sunkus darbas.
Be to, 2013m. pasikeit Valdymo tarybos sudtis, nes devynios valstybs nars trejiems ateinantiems
metams uleido savo vietas taryboje naujokams. Bdama viena i j, noriau asmenikai padkoti
buvusiai pirmininkei Evai Welskop-Deffaa ir jos pavaduotojui Micheliui Pasteeliui u suteiktus patarimus. Noriau labai padkoti direktorei Virginijai Langbakk ir jos darbuotojams u man ir naujiesiems
tarybos nariams suteikt param.
2013-iesiems artjant prie pabaigos, Europos staigoms ir agentroms tenka sprsti nemaai finansini
problem, kuri per prajusius kelerius metus patyr daugelis valstybi nari. Ms vis praoma
pasiekti daugiau inaudojant maiau itekli. Tai papildoma nata staig ir agentr darbuotojams,
taiau esu sitikinusi, kad EIGE komanda ir toliau dirbs pagal aukiausius standartus, skatindama
paang lyi lygybs srityje.
Mes visi, vairiose Europos valstybse dirbantieji lyi lygybs srityje, jau visikai sutinkame, kad lyi
lygyb yra svarbi kaip ekonominis iteklius ir mogaus teis. inome, kad labai svarbu utikrinti lyi
lygyb defacto, skaitant lyi lygyb ekonomins veiklos ir sprendim primimo srityse, jei norime
ilaikyti klestini ir tvari ES ekonomik ir utikrinti visik uimtum ir asmenin klestjim ateityje.
Mes visi EIGE Valdymo taryba, direktor, personalas ir Ekspert forumas kartu su daugybe asmen,
kurie prisideda prie darbo grupi ir kit bendradarbiavimo forum veiklos, tikims, kad ir 2014-ieji
mums bus simintini.
Pauline M. Moreau (Airija)
Valdymo tarybos pirminink
Direktors pratarm
Europos lyi lygybs instituto gyvavimo istorijoje 2013m. yra ypatingi
dl keleto labai svarbi laimjim, kurie ms institutui padjo padaryti
toki paang, kokiai paprastai prireikia daugiau laiko. Didiuojams, kad
galjome dalytis savo pirmj trej veiklos met nepalauiam pastang
vaisiais. Noriau iskirti tris pagrindinius 2013m. laimjimus, kuriems
EIGE veiklos istorijoje tenka ypa garbinga vieta ir kurie tiesiogiai knija
EIGE misij tapti Europos lyi lygybs ini centru.
Sausio mn. ms biuras persikl naujas patalpas miesto centre specialiai kurtuose Europos namuose. Dirbdami ioje ekonomikai efektyvioje
struktroje turime galimyb aktyviai bendradarbiauti ir palaikyti ryius su
Europos Komisijos atstovybe ir Europos Parlamento Informacijos biuru,
taip pat esame geriau matomi Lietuvoje. Dirbti ioje naujovikoje vietoje
buvo naudinga, ypa t pusmet, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai,
nes institute ir jo Itekli ir dokumentacijos centre apsilank daug Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstov, taip pat daugyb Europos
piliei.
Birelio mn. instituto lyi lygybs auktos kvalifikacijos ekspert ir statistikos specialist grup gyvendino sudting ir daug pastang pareikalavus trej met udavin skmingai paskelb novatorik EIGE
Europos lyi lygybs indeks. Sprendimus priimantiems ir juos gyvendinantiems asmenims is Europos Sjungai pritaikytas indeksas bus naudinga priemon, padsianti
vertinti paang, padaryt mainant moter ir vyr nelygyb. Kas dvejus metus nuo indekso steigimo
pasitelkdamas j EIGE analizuos gyvendintos politikos veiksmingum, kad nustatyt, kok poveik ES
politika daro moterims ir vyrams.
Spalio mn. duris atvr EIGE Itekli ir dokumentacijos centras (RDC), skaitant jo elektronin ir fizin
bibliotekas. EIGE RDC komanda per stebtinai trump laik sukaup ir skaitmenin erdv kl imtus
tkstani lyi lygybs itekli. Ne tik interneto vartotojams pateikiama daugyb vairiausi skaitmenini itekli ms leidinius sveiai taip pat gali rasti vieame RDC vestibiulyje ir ketvirtame aukte
sikrusioje specializuotoje bibliotekoje. RDC priklausantis EuroGender tinklas yra ms virtualioji lyi
lygybs diskusij platforma, kurioje dalijamasi patirtimi ir itekliais.
Taip pat svarbu paminti, kad kovai su smurtu lyties pagrindu btina kuo skubiau skirti daugiau dmesio.
Ms ekspertai djo labai daug pastang ir pareng tris ios srities perspektyvines ataskaitas. Svarbiausia paminti kovo mn. paskelbt ataskait, kurioje nagrinjama moter lyties organ alojimo
tema, vliau Vienoje surengta tarptautin konferencija ia tema, pritraukusi gaus dalyvi br. Tai
padjo mums keliais ingsniais priartti prie ios smurto formos paabojimo Europoje.
i met laimjim nebtume pasiek be atsidavusi instituto darbuotoj, kurie i visos irdies tiki
moter ir vyr lygybe. Mes labai vertiname j svari ir patikim praktin patirt.
Nuo steigimo EIGE spariai brendo to nebtume pasiek ir tokio stabilumo nebtume utikrin be
Valdymo tarybos, ypa jai 2013m. vadovavusi pirminink Michelio Pasteelio ir Pauline Moreau, kuri
ias pareigas perm birelio mn., taip pat Europos Komisijos nario Aurelio Ciobanu-Dordea ir nuolatinio komiteto nari patarim ir paramos. Esame dkingi Ekspert forumo ir jo darbo grupi nariams
ir daugeliui rmj, taip pat iors ekspertams, padjusiems nustatyti ir gyvendinti daugum 2013m.
laimjim. Instituto vardu dkojame visoms Europos Komisijos tarnyboms, ypa Danielai Bankier ir jos
vadovaujamiems Teisingumo generalinio direktorato darbuotojams, dirbantiems su EIGE.
Europos lyi lygybs institutui 2013-ieji buvo iskirtiniai. Laukiame 2014-j, tikdamiesi bti naudingi
ir stiprinti Europos Sjung, puoseldami vien pagrindini jos vertybi.
Virginija Langbakk
Europos lyi lygybs instituto direktor
Kas yra Europos lyi lygybs

institutas?
Europos lyi lygybs institutas (EIGE) yra decentralizuota ES agentra, savarankikas pagal Europos viej teis sukurtas juridinis subjektas, steigtas Reglamentu (EB) Nr.1922/2006.
Steigiant EIGE siekta, kad jis tapt specializuotu,
tvariu ir patikimu Europos lyi lygybs ini centru, duodaniu papildomos naudos, padedanios formuoti politik isamesns informacijos
pagrindu ir didinti informuotum apie tai, kaip
svarbu siekti didesns lyi lygybs Europoje.
EIGE steigimo reglamento Nr.1922/2006 2straipsnyje nustatyti bendrieji instituto tikslai:
<> prisidti prie lyi lygybs skatinimo ir j stiprinti, skaitant lyi aspekto integravim visas
Bendrijos politikos kryptis ir pagal j parengtas
nacionalins politikos kryptis bei kov su diskriminacija dl lyties, bei ugdyti ES piliei smoningum lyi lygybs klausimu teikiant technin
pagalb Bendrijos institucijoms, vis pirma Komisijai, ir valstybi nari valdios institucijoms, kaip
nustatyta reglamento, steigianio Europos lyi
lygybs institut, 3straipsnyje(1).
Institutui nustatytos uduotys yra labai konkreios ir ES j nevykdo niekas kitas nei Europos
Komisija, nei valstybs nars. i uduoi vykdymas isamiai apraomas instituto metinse darbo
programose(2), kurias tvirtina Valdymo taryba, o
bendrosios instituto darbo gairs apibrtos jo
vidutins trukms darbo programoje.
EIGE organizacija
Direktor kasdieniam instituto darbui vadovauja
palaikydama glaudius darbo ryius su instituto
sprendim primimo organu Valdymo taryba
ir atsiskaitydama jam. Siekiant usitikrinti auk(1) 2006m. gruodio 20d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr.1922/2006, steigiantis Europos lyi
lygybs institut, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/
TXT/PDF/?uri=CELEX:02006R1922-20070119&rid=1.
(2) EIGE dokumentus galima parsisisti i http://eige.europa.eu/lt/
content/important-documents.
iausio lygio kompetencij ir su lyi lygybs sritimi susijusias plataus masto tarpdalykines inias,
Valdymo taryba sudaroma i 18 valstybi nari
atstov ir vieno Europos Komisijai atstovaujanio
nario(3). Valdymo tarybos nariai skiriami 3 met
kadencijai. Jie keiiasi ta paia tvarka, kaip ir ES
Tarybai pirmininkaujanios valstybs nars. EIGE
darbui intensyvjant ir tampant sudtingesniam,
Valdymo taryba 2011m. gegus mn. steig
tarybos pakomitet (nuolatin komitet), kad is
padt institutui ir Valdymo tarybai rengti strateginius dokumentus ir priimti sprendimus dl
administravimo ir biudeto.
2013m. birelio 1d. trei kartpasikeit Valdymo
tarybos sudtis pasikeit devynios ES Tarybos
paskirtos valstybs nars. Naujai sudaryta Valdymo
taryba pirmajame treiosios kadencijos posdyje
irinko pirminink, pirmininko pavaduotoj ir nuolatinio komiteto narius. Europos Komisijai pritarus,
Valdymo taryba pareng instituto veiklos iorinio
nepriklausomo vertinimo, kuris bus atliekamas
2014m., slygas.
Ekspert forum sudaro vis valstybi nari skiriami lyi lygybs srities ekspertai (po vien i
kiekvienos valstybs nars), trys Europos Komisijos
skiriami (europinio lygmens socialini partneri ir
nevyriausybini organizacij) atstovai ir du Europos Parlamento skiriami nariai. iame forume dalijamasi praktine patirtimi lyi lygybs klausimais ir
apibendrinamos inios. Jis utikrina, kad institutas
glaudiai bendradarbiaut su kompetentingomis
lyi lygybs politik koordinuojaniomis valstybi nari institucijomis.
EIGE vizija ir misija
Moter ir vyr lygyb tai viena pagrindini teisi ir bendrj princip Europos Sjungoje. Pagal
suderint ES strategij moter ir vyr lygybs princip siekiama integruoti visas jos veiklos sritis.
(3) Valstybi nari atstovus, remdamasi atitinkam valstybi nari
pasilymais, skiria ES Taryba, o Europos Komisija savo narius
Valdymo taryb skiria tiesiogiai.
Instituto vizija yra:

pasiekti, kad moter ir vyr lygyb
visiems europieiams ir kitiems pasaulio
gyventojams tapt tikrove
Instituto misija yra:
tapti Europos lyi lygybs ini centru
Instituto teisinis ir politinis pagrindas atspindi tvirt
ES sitikinim, kad moter ir vyr lygyb tai ne tik
pagrindin mogaus teis, bet ir btina Europos
visuomens (ypa bendruomeni, kuriose esama
demografini ir ekonomini problem) solidarumo ir vystymosi slyga. ie principai ir ivados
tvirtinti svarbiuose dokumentuose, kaip antai
20102015m. moter ir vyr lygybs strategijoje,
taip pat tarptautiniuose Europos Sjungos sipareigojimuose, pavyzdiui, sipareigojime remti
Pekino veiksm programos gyvendinim(4).
EIGE vidutins trukms darbo programa
EIGE pirmojoje vidutins trukms darbo programoje (20102012m.) daugiausia dmesio skirta
siekiui sukurti tokias administracines slygas,
vidaus politik ir taisykles, struktras ir sistemas,
kurios padt agentrai pasiekti norimus rezultatus ir veikti kaip specializuotam, tvirtam ir patikimam Europos lyi lygybs ini centrui.
Spariai pltodamas savo veikl, taip pat savo
darbuotoj, vadov ir suinteresuotj subjekt
entuziazmo ir atsidavimo dka EIGE pasiek gerokai daugiau(5).
EIGE sustiprino savo gebjim teikti patikimus
patarimus ir gilino savo inias veiksming lyi
lygybs politikos gyvendinimo metod, priemoni ir gerosios praktikos srityje. Jis taip pat sukr
mechanizmus su lyi lygybs aspektais susijusiems unifikuotiems ir lyginamiesiems duomenims rinkti ir teikti, ioms inioms perduoti tarp
valstybi nari ir instituciniam politikos galimybi,
(4) 1998 m. nusprsta, kad ES Taryba bus atsakinga u informavim
apie valstybi nari darom paang siekiant lyi lygybs
Pekino veiksm programoje apibrtose itin svarbiose srityse.
Tarybai taip pat pavesta stebti ir vertinti i paang.
(5) Trumpa pirmaisiais EIGE veiklos metais paskelbt ataskait ir
leidini apvalga pateikiama EIGE svetainje. Spausdintines
kopijas, jei jos yra, galima usisakyti EIGE RDC.
gerosios praktikos pavyzdi, metod ir priemoni registrui sudaryti.

Planuodamas 20132015m. antrj vidutins
trukms darbo program ir vykdydamas steigiamajame reglamente nustatytas uduotis, institutas siek umegzti partnerysts ryius, kad galt
stiprinti savo, kaip lyi lygybs ini centro, vaidmen ir skatinti siekti lyi lygybs. Be to, dalydamasis informacija apie veiksming nacionalin
politik ir plsdamas asmen, kuriems EIGE veikla
yra naudinga, rat, institutas sustiprino bendradarbiavimo ryius su institucijomis ir staigomis.
EIGE savo bsimo darbo vizij nustat apibrdamas du strateginius tikslus:
remti isamesns informacijos pagrindu
formuojam politik ES ir valstybi nari
lygmenimis;
didinti sprendimus priimani asmen ir
visuomens informuotum apie Europos
lyi lygybs politikos gyvendinimo
paang ir su tuo susijusius udavinius.
20132015m. EIGE strateginiai tikslai

Siekdamas remti isamesns informacijos
pagrindu formuojam politik ES ir valstybi
nari lygmenimis, EIGE 2013m. pradjo kurti
suderint centrin patikim lyginamj duomen altin, skirt politikos formuotojams, ypating dmes skirdamas informacijai apie smurt
lyties pagrindu. i duomen baz taip pat bus
traukti duomenys, surinkti perirint ir tikslinant
Pekino veiksm programos (PVP) gyvendinimo
ir lyi lygybs indekso rodiklius. Siekdamas
padti geriau gyvendinti lyi lygybs politik,
EIGE atrinks ir palaipsniui pateiks veiksming lyi
aspekto integravimo ES ir valstybi nari lygmenimis priemoni, metod ir gerosios praktikos
pavyzdi.
Siekdamas padti didinti sprendimus priimani asmen ir visuomens informuotum apie
pasiekt Europos lyi lygybs politikos gyvendinimo paang ir su tuo susijusius udavinius, institutas suburia valstybes nares, skaitant alis kandidates ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jos
keistsi informacija apie taikomas su lyi lygybe
susijusio darbo priemones ir metodus ir toki
informacij skleist, taip pat palaiko iuos mainus.
Instituto darbo pagrind sudaro informavimas

apie lyi lygybs tyrimus, ivadas ir nustatytus
faktus institutas pristato mokslines ir politines
su lyi lygybe susijusias tendencijas ES ir valstybse narse. Institutas ne tik bendradarbiauja su
svarbiausiais suinteresuotaisiais subjektais (Europos Komisija, Europos Parlamentu ir valstybmis
narmis), bet ir palaiko ryius su nacionalinmis
statistikos tarnybomis(6), ES agentromis, Europos
ekonomikos ir socialini reikal komitetu, Region
komitetu, Europos socialiniais partneriais, mokslini tyrim ir informacijos centrais ir Europos pilietins visuomens organizacijomis.
2013m. EIGE tikslai
Prajusieji metai buvo pirmieji EIGE antrosios
vidutins trukms darbo programos metai. Iki
2013m. pabaigos jis gyvendino suplanuotus
tikslus ir baig vykdyti pagrindines jam pavestas
uduotis:
paskelbti lyi lygybs indeks, pateikiant
naudotojams vairi srii rodiklius lyi
lygybs utikrinimo Europoje paangai
vertinti;
teikti pagrindines RDC paslaugas,

pradti
palaipsniui pleiant vartotoj prieig prie
vairi su lyi lygybe Europoje susijusi

knyg, politikos dokument, pilkosios
literatros ir dokument;
sukurti internetin Europos lyi lygybs
tinklo platform (EuroGender), kuri padt
telkti iteklius ir didinti informuotum apie
lyi lygybs utikrinimo svarb Europai.
EIGE taip pat pradjo dirbti su Pasirengimo narystei pagalbos priemone (PNPP) umezg ryius
su alimis kandidatmis ir potencialiomis alimis
kandidatmis ir rm j pastangas pasiruoti dalyvauti EIGE veikloje ir narystei ES.
Europos Komisijos praymu, EIGE iplt savo veikl, susijusi su smurtu lyties pagrindu, ir atliko
pirmojo ES moter lyties organ alojimo tyrimo
tiriamj darb. EIGE veiksmai ir pasiekti rezultatai
isamiau aprayti tolesniuose ios ataskaitos puslapiuose.
(6) Bendradarbiavimo susitarimai su nacionalinmis statistikos

tarnybomis neapima statistini duomen, kurie traukti
Europos Komisijos statistikos darbo programas.
Veiksmingas politikos
formavimas ir gyvendinimas
grindiant patikima statistika
Lyi lygybs statistika padeda mums geriau suprasti klitis, kurias turime veikti, kad visi
gyventojai i ties tapt lygs; btent tam ir sudaromas lyi lygybs indeksas. Kovojant su
nedarbu, moter sidarbinimo galimybi didinimas yra ne tik teisingumo j atvilgiu siekimas,
bet ir nauda visuomenei bei ekonomikai.
Hermanas Van Rompuy
Europos Vadov Tarybos Pirmininkas
Pusiaukel lyi lygybs link
Moter ir vyr lygyb yra viena pagrindini ES
vertybi, labai svarbi ekonomikos augimui ir socialinei pltrai. Pripastama, kad, siekiant gyvendinti
strategijoje Europa2020 nustatytus tikslus, veikti

esamus ekonominius ir socialinius sunkumus,
utikrinti socialin teisingum, taip pat paangi
ir tvari pltr, daug dmesio Europos politinse
diskusijose turt bti skiriama lyi lygybei.
Lyi lygybs indekso formul.
Apie btinyb parengti lyi lygybs indeks

pirma usimin Europos Komisija 20062010m.
moter ir vyr lygybs gairse, vliau i mintis
traukta jos 20102015m. moter ir vyr lygybs
strategijos veiksm plan. EIGE msi uduoties
sudaryti sudtin rodikl, atspindint daugialyp
lyi lygybs padt ir specialiai pritaikyt ES politikos programai.
2013m. birelio mn. ES Tarybos rmuose Briuselyje EIGE oficialiai paskelb lyi lygybs indeks.
is indeksas tai trej met darbo ir ilg konsultacij su daugeliu organizacij ir suinteresuotj
subjekt rezultatas.
Indeksas
ERDV TOBULTI
Erdv tobulti lyi lygybs indekso veriai pagal valstybes nares.
ES lyi lygybs indekso vidurkis yra 54,0 (1

visika lyi nelygyb, 100 visika lyi lygyb)
tai rodo, kad savo keli visuomens, kurioje yra
utikrinama lyi lygyb, link tik pusjome. Nors
politika ir veiksmai Europos lygmeniu gyvendinami jau 50 met, valstybms narms nepavyko
paalinti lyi nelygybs. Valstybi nari veriai
ija
om
Su
Europos
Sjunga
tin
Jung lyst
Kara
dija
ve
Belgij
a
Bul
gar
ija
e
ki
ja
74.3
60.4
Slo
va
ki
ja
svyruoja nuo 35,3 iki 74,3, o tai rodo, kad paanga

siekiant lyi lygybs ES labai nevienoda. Beveik
pus valstybi nari (13) vertintos maiau kaip
50tak. Vis dlto keturios alys Nyderlandai,
Suomija, Danija ir vedija pirmauja surinkusios
nuo kiek maiau negu 70 iki kiek daugiau negu
74 i 100tak.
59.6
54.0
ja
ni
Da
73.4
Slo
vn
ija
73.6
44.4
tija
kie
Vo
37.0
40.9
56.0
Estija
Rumun
ija
51.6
50.0
Europos
Sjunga
41.3
55.2
54.0
40.0
54.0
40.9
41.6
41.4
57.1
42.0
ai
nd
rla
de
Ny
43.6
44.4
Pr
an
c
zij
a
a
trij
Aus
69.7
Graik
50.4
Isp
ani
ja
a
Lenkij
ija
44.3
Airija
Portugalija
35.3
50.7
M
alt
a
a
lij
Ita
Ve
ng
rija
Liuks
embur
gas
Lietuva
a
Latvij
ras
Kip
EIGE internetin priemon aikiai parodo, kiek valstybms narms dar trksta iki visikos lyi lygybs.
Kam reikalingas lyi lygybs indeksas?

Labai diaugiuosi, kad EIGE sukr lyi lygybs indeks. Jis suteikia galimyb kiekvienai valstybei narei
vertinti vairiose lyi lygybs srityse padaryt paang, palyginti save su kitomis alimis ir isiaikinti,
kurioms sritims reikt skirti daugiausia dmesio. Tikiuosi, kad i priemon bus plaiai naudojama ir
pads geriau suprasti lyi lygyb, o svarbiausia, prisids prie tolesnio jos gyvendinimo.
Mikaelis Gustafssonas
Europos Parlamento Moter teisi ir lyi lygybs komiteto pirmininkas
Lyi lygybs indeksas parengtas atsivelgiant
real poreik sukurti vertinimo priemon, kuri
padt nustatyti ES moter ir vyr padt vertinant vairius gyvenimo aspektus.
ISKIRTINS LYI LYGYBS INDEKSO YPATYBS

Lyi lygybs indeksas:
specialiai pritaikytas ES lyi lygybs politikos programai ir tikslams;
sudaromas taikant lyi lygybs metod, o ne gali suteikimo moterims metod;
grindiamas isamesne lyi lygybs sistema nei kiti moter arba lyi lygybs indeksai;
padeda nustatyti su tam tikrais pasiekim lygiais susiet lyi nelygyb ir utikrinti, kad lyi
nelygyb nebt vertinama palankiai, jei ji byloja apie aplinkybes, kurios yra nepalankios ir
moterims, ir vyrams;
parodo, koki duomen trksta, kadangi juo nustatomi galimi lyi rodikliai, reikalaujantys
suderint ir patikim vis valstybi nari duomen, suskirstyt pagal lyt.
emiausias lyi lygybs rodiklis

sprendim primimo srityje
emiausias lyi lygybs indekso rodiklis apskaiiuotas vertinant gali politini ir ekonomini
sprendim primimo srityje ES verio vidurkis
tra 38. Didiausias atotrkis tarp lyi nustatytas
vertinant moter ir vyr santyk didiausi birini
moni valdybose (ES verio vidurkis yra tik 23,3).
Tokios priemons kaip kvot sistema padt siekti
lyi lygybs ioje srityje ir daryt teigiam poveik
visoms kitoms sritims.
Pasidalijimas prieiros darbais labai
svarbus siekiant ES uimtumo tikslo
I indekso matyti, kad, siekiant gyvendinti strategijoje Europa2020 usibrt uimtumo tiksl,
t.y. pasiekti bent 75proc. uimtumo lyg tarp
2064met amiaus ES gyventoj, reikia diegti
priemones, skatinanias lygiau pasidalyti neapmokamais prieiros ir buities darbais. Moter
galimybs dalyvauti darbo rinkoje yra ribotos
dl joms tenkanios neproporcingai didels
prieiros darb natos. Siekiant tvaraus augimo
Europoje, svarbu utikrinti, kad moterys ir vyrai
praleist tiek pat laiko vykdydami prieiros pareigas. Svarbu ne tik kurti naujas uimtumo galimybes, bet ir tobulinti vaik prieiros sistem(7) ir
aktyviau skatinti tvus labiau prisidti prie vaik
prieiros.
Kov su smurtu prie moteris stipriai
apsunkina informacijos trkumas
ES institucijos yra sipareigojusios visikai paaboti
smurt ES, taiau lyi lygybs indeksas rodo, kad
ioje srityje trksta lyginamj pagal lytis suskirstyt ES lygio duomen. Lyi lygybs indeksas
rodo, kad politikai turi sprsti i duomen trkumo problem, nes smurtas prie moteris tebra
vienas labiausiai paplitusi mogaus teisi paeidim, lemiani ir didinani lyi nelygyb.
Sritys, vertinamos lyi lygybs indeksui
apskaiiuoti
Lyi lygyb vertinama eiose pagrindinse
darbo, pinig, ini, laiko, gali ir sveikatos ir
dviejose papildomose (daugialyps nelygybs
(7) r. Barselonos tikslus.
ir smurto) lyi lygybs indekso srityse. Papildomos sritys susijusios su indeksu, bet negali bti
trauktos pagrindin indeks, nes yra daugiau
iliustruojamojo pobdio, t.y. apibdina tik tam
tikrai visuomens grupei bding reikin(8).
Laiko sritis
Laiko srityje siekiama isiaikinti, kiek skiriasi ekonominei, prieiros ir socialinei veiklai moter ir
vyr skiriamas laiko kiekis. Lyi lygybs poiriu
i sritis yra svarbi, nes btina utikrinti, kad moterys
ir vyrai galt geriau derinti eimos gyvenim ir
darb.
SRITYS
Darbo sritis skirta moter
ir vyr padiai Europos
darbo rinkoje vertinti
Darbas
inios
Pinigai
ini sritis skirta moter ir

vyr padties skirtumams
vietimo ir mokslo srityje
vertinti
Laikas
Gali sritis skirta politikoje

ir ekonomikoje dalyvaujani moter ir vyr padties
skirtumams tirti
Galios
Sveikata
Pinig sritis skirta moter

ir vyr finansini itekli ir
ekonomins padties nelygybei tirti
Laiko sritis skirta ekonominei, prieiros ir kitai

socialinei veiklai (skaitant
kultros, pilietin ir t.t.)
skiriamo laiko skirtumams
analizuoti
Sveikatos sritis skirta

moter ir vyr sveikatos
bkls ir galimybi naudotis sveikatos prieiros
paslaugomis skirtumams
analizuoti
PAPILDOMOS SRITYS
Daugialyp
nelygyb
Daugialyps nelygybs
sritis skirta kitiems aspektams, kurie gali turti takos lyi lygybei, nagrinti,
atsivelgiant tam tikr
visuomens grupi padt
Smurtas
Smurto sritis skirta smurtui

lyties pagrindu prie moteris
vertinti ir isiaikinti, kokios
nuostatos, normos ir stereotipai labiausiai trukdo siekti
lyi lygybs
Pagrindins ir papildomos lyi lygybs indekso sritys.
(8) Tai bdinga nagrinjant tik su moterimis susijusius klausimus,

pavyzdiui, vertinant smurto lyties pagrindu prie moteris
reikin arba tiriant lyi nelygyb tam tikrose visuomens
grupse (tarp negali turini moni, vieni tv ir t.t.).
Laikas
38,8
2010m. laiko srities lyi lygybs indekso veriai pagal valstybes nares.
Sudarant lyi lygybs indeks nustatyti faktai dar

kart patvirtina priemoni, skirt geresnei moter
ir vyr
darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai
Laikas
utikrinti(9), svarb.
Nevienodai laiko skiriama ir socialinei veiklai

visose valstybse narse, iskyrus vien, daugiau
vyr nei moter reguliariai lanko sporto, kultros
ir pramoginius usimimus.
Nors moterys sudaro beveik pus visos darbo

jgos ir daugiau kaip pus auktojo mokslo
absolvent, tarp aukiausio lygio sprendimus
priimani asmen moter dalis yra labai maa.
Tokia neatitiktis rodo, kad neinaudojami puikia
kvalifikacija ir gdiais pasiymintys mogikieji
itekliai.
Galios
ioje srityje irykjo dideli prieirai moter

ir vyr skiriamo laiko kiekio skirtumai ES. Visose
valstybse narse btent moterys neproporcingai
daug laiko skiria artimj prieirai, nustatyta ypa
didel vaikams ir vaikaiiams priirti ir ugdyti
skiriamo laiko nelygyb.
Gali sritis
38,0
2010m. gali srities lyi lygybs indekso veriai pagal valstybes nares.
(9) 2002m. Barselonoje Europos Vadov Tarybos nustatyti tikslai,
susij su tinkamos, prieinamos ir kokybikos vaik prieiros
utikrinimu, ir raginimas didinti sanglaud ir plsti galimybes
sidarbinti, skaitant siek teikti daugiau reikms vyro
vaidmeniui eimoje, moter ir vyr lygybei, taip pat darbo ir
eimos gyvenimo derinimui.
Politini sprendim primimo procese dalyvaujani moter dalis yra labai maa, nors ir ES
lygmeniu, ir tarptautiniu mastu iai sriiai skiriama
daug dmesio. is demokratinis trkumas rodo,
kokie svarbs yra 20102015 m. moter ir vyr
lygybs strategijoje Komisijos ivardyti pagrindiniai veiksmai: svarstyti tikslines iniciatyvas vyr ir
moter pusiausvyrai sprendim primimo procesuose utikrinti, stebti paang siekiant, kad
kiekviename Komisijos steigtame komitete ar
ekspert grupje ne maiau kaip 40proc. nari
sudaryt vienos lyties atstovai, ir remti pastangas
skatinti moteris dalyvauti ir silyti savo kandidatr Europos Parlamento rinkimuose.
Prasiausiai lyi lygyb vertinta ekonomini
sprendim primimo srityje ia dalyvaujani
moter dalis dar maesn negu politini sprendim primimo procese. iame posrityje lyi
lygybs indekso vertis emiausias 29 takai i
100. Tai svarbu kalbant apie 2011m. Europos
Komisijos iniciatyv Europos bendrovs sipareigojimas dl moter skaiiaus valdyboje didinimo Europos birini bendrovi raginim
savanorikai sipareigoti iki 2015m. moter skaii
savo valdybose padidinti iki 30proc., o iki 2020m.
iki 40proc., valdyb paliekani nari vyr vietas aktyviai skiriant kvalifikuotas moteris.
MH-02-13-289-EN-C
Gender Equality Index
Country
Profiles
direktorato Lyi lygybs skyrius, Eurostatas ir

Jungtinis tyrim centras, taip pat Europos gyvenimo ir darbo slyg gerinimo fondas (Eurofound),
Europos Sjungos pagrindini teisi agentra
(FRA), nacionaliniai statistikos biurai, organizacija
European Womens Lobby, socialiniai partneriai
(Europos profesini sjung konfederacija, Europos verslo konfederacija (BusinessEurope)) ir tarptautins organizacijos (TDO, JTEEK, EBPO, Pasaulio
ekonomikos forumas, tinklas Social Watch).
Lyi lygybs indeksas ateityje
Kit lyi lygybs indeks planuojama apskaiiuoti
2015m. tuomet duomenis bus galima palyginti
laiko atvilgiu. Tai suteiks itin svarbios informacijos
paangos, kuri valstybs nars daro, siekdamos
utikrinti lyi lygyb, vertinimui.
ISAMIAU:
Isamesn informacij apie svarbiausius
kiekvienoje lyi lygybs indekso srityje
nustatytus faktus ir vairi valstybi nari
pozicijas, taip pat informacij apie konkrei
padt kiekvienoje valstybje narje, rasite
iuose altiniuose:
http://eige.europa.eu/lt/content/genderequality-index
EIGE (2013m.), Lyi lygybs indeksas.
Ataskaita.
EIGE (2013m.), Lyi lygybs indeksas.
Svarbiausi nustatyti faktai.
EIGE (2013m.), Lyi lygybs indeksas. Atskir
ali apvalgos.
Visos ataskaitos prieinamos tiek spausdintine,
tiek elektronine formomis.
http://eige.europa.eu
Bendradarbiavimas su partneriais
Sudaryti lyi lygybs indeks EIGE labai padjo
EIGE lyi lygybs indekso darbo grups ekspertai,
iors ekspertai, EIGE Valdymo taryba ir Ekspert
forumas. Reikmingai prisidjo Europos Komisija,
ypa Teisingumo, laisvs ir saugumo generalinio
Politikos formavimo proceso rmimas. Patikimos statistikos svarba

Tikriausiai jau inote, kad Europos lyi lygybs institutas atlieka daug nauding tyrim, kuriais
siekiama padti pirmininkaujanioms alims gyvendinti Pekino program ir utikrinti paang
siekiant lyi lygybs.
Kathleen Lynch, Negalios, lygybs, psichikos sveikatos ir vyresnio amiaus moni reikal
ministr, Airija, itrauka i kalbos Europos Parlamento Moter teisi ir lyi lygybs
komitete 2013m. saus
1995m. Pekine vykusioje Jungtini Taut ketvirtojoje pasaulio konferencijoje moter klausimais
pradta gyvendinti novatorika pasaulin lyi
lygybs strategija Pekino deklaracija ir veiksm
programa lygybei, pltrai ir taikai utikrinti. Tai
moterims galinti skirta darbotvark, kuria dar
kart patvirtinamas pagrindinis principas, pagal
kur moter ir mergaii mogaus teiss yra
neatimama, neatskiriama ir nedaloma visuotini
mogaus teisi dalis. Nuo 2011m. EIGE pirmininkaujanioms valstybms narms padeda stebti
Pekino veiksm programos gyvendinim ES.
20102015M. MOTER IR VYR
LYGYBS STRATEGIJA(10)
Institutas pads Komisijai ir valstybms
narms stebti Pekino veiksm programoje
nustatytus ES lygmens rodiklius itin svarbiose
srityse ir prireikus parengti tolesnius rodiklius
(pavyzdiui, susijusius su moterimis ir aplinka).
Institutas usako tyrimus ir rengia ataskaitas su
rekomendacijomis, kaip tobulinti strategini
Pekino veiksm programos tiksl gyvendinim
pasirinktose srityse ES, priiri ir reguliariai atnaujina sutart Pekino rodikli ir informacijos duomen baz ES ir valstybi nari lygmenimis ir
renka gerosios praktikos pavyzdius konkreiomis
temomis. 2013m. institutui dirbti padjo Airija ir
Lietuva, Europos Komisija ir jos lyi aspekto integravimo aukto lygio darbo grup, taip pat EIGE
Pekino rodikli darbo grup.
Siekdamas paremti ES Tarybai pirmininkaujanias
valstybes nares, 2013m. institutas ileido dvi ata
skaitas(11):
(10) Veiksmai 20102015m. moter ir vyr lygybs strategijai
gyvendinti; pridedama prie Komisijos komunikato Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialini reikal
komitetui ir Region komitetui, COM(2010)491.
Pekino veiksm programos gyvendinimo ES valstybse narse apvalga. Moterys ir iniasklaida.

Lyi lygybs priimant sprendimus iniasklaidos
organizacijose skatinimas (angl. Review of the
implementation of the Beijing Platform for
Action in the EU Member States: Women and
the Media Advancing gender equality in decision-making in media organisations).
Lyi lygybs paangai skirt institucini mechanizm efektyvumas. Pekino veiksm programos
gyvendinimo ES valstybse narse perira (angl.
Effectiveness of Institutional Mechanisms for
the Advancement of Gender Equality. Review
of the implementation of the Beijing Platform
for Action in the EU Member States).
Lyi lygyb ir moterys, einanios su
sprendim primimu susijusias pareigas
iniasklaidos organizacijose
Pirmj 2013m. pusmet pirmininkaudama
ES Tarybai, Airija nusprend perirti Pekino
veiksm programos Jsrit Moterys ir iniasklaida.
Daugiausia dmesio skirta svarbiai sriiai, kuriai
iki tol nebuvo nustatyta rodikli, t.y. moterims
ir vyrams, dalyvaujantiems priimant sprendimus
iniasklaidos organizacijose.
Europos Parlamento rezoliucijoje dl tolesni
veiksm, susijusi su Pekino veiksm programa
(2000/2020(INI)), pabriama btinyb utikrinti
vyr ir moter pusiausvyr visuose iniasklaidos
sektoriaus sprendim primimo lygmenyse ir
iniasklaidos organizacijos skatinamos imtis iniciatyvos pritraukti daugiau urnalisi moter. Padt
iniasklaidos sektoriuje turt i dalies pakeisti
2012m. Europos Komisijos pateiktas Direktyvos
dl birini bendrovi nevykdomj direktori
pareigas einani asmen lyi pusiausvyros gerinimo ir atitinkam priemoni pasilymas.
(11) r. 1pried EIGE 2013m. leidiniai.
EIGE ataskaita pirmoji vis ES valstybi nari

lyginamuosius duomenis aprpianti ataskaita.
Ataskaitoje(12) apvelgiamas strateginio Pekino
veiksm programos tikslo plsti moter dalyvavim ir galimybes reikti savo nuomon ir
dalyvauti priimant sprendimus iniasklaidoje ir
iniasklaidos priemonmis, taip pat technologikai naujose komunikacijos priemonse ir tokiomis priemonmis gyvendinimas ir pateikiami
pirmieji trys rodikliai paangai, padarytai siekiant
utikrinti lyi lygyb moter ir iniasklaidos srityje, vertinti. 2013m. birelio 21d., remdamasi
EIGE ataskaita, Europos Sjungos uimtumo, socialins politikos, sveikatos ir vartotoj reikal ministr taryba (EPSCO) prim ivadas dl moter ir
iniasklaidos (angl. Conclusions on Women and the
Media) ir atsivelg iuos pirmuosius rodiklius.
SVARBIAUSI NUSTATYTI FAKTAI13

Patvars lyi nelygybs modeliai
iniasklaidos sektoriuje
Nors Europos teisin ir politin sistema tampa
vis palankesn karjeros siekianioms moterims,
bendra paanga utikrinant lyi lygyb inia
sklaidos sektoriuje yra lta. Nors moterys sudaro
beveik pus visos darbo jgos ir daugiau negu
pus vis auktj iniasklaidos srities isilavinim
turini moni, iniasklaidos sektoriuje ir toliau
dominuoja vyrai.
MH-31-13-742-EN-C
Review of the implementation of the Beijing Platform for

Action in the EU Member States: Women and the Media
Advancing gender equality in decision-making
inmedia organisations
EIGE ataskaitoje nagrinjamos galimybs moterims reikti mintis ir dalyvauti priimant sprendimus iniasklaidoje ir analizuojama moter ir
vyr, einani su sprendim primimu susijusias
pareigas, dalis valstybinse ir privaiose inia
sklaidos organizacijose, i organizacij valdyb
sudtis ir j taikomos priemons lyi lygybei skatinti. Atliekant tyrim aikintasi, kiek ipltota i
iniasklaidos organizacij lyi lygybs politika,
stebsenos mechanizmai ir konkreios iniciatyvos,
skirtos moter karjeros galimybms remti. (13)
Report
http://eige.europa.eu
MOTERYS IR INIASKLAIDA. NAUJIEJI

RODIKLIAI
iniasklaidos sektoriui vis dar bdingi patvars

nelygybs modeliai, kaip antai neproporcingai
maa moter dalis, klitys moterims siekti karjeros
ir nuolatiniai darbo umokesio skirtumai. Moterys ir vyrai tebra skirstomi pagal funkcijas vairiais
svarbos ir (arba) prestio lygmenimis (pavyzdiui,
urnalai vs laikraiai) ir pagal funkcijas, reikalaujanias skirting gdi ir kompetencijos (pavyzdiui, neproporcingai maai moter dirba techninse srityse).
1 rodiklis. Moter ir vyr, ES iniasklaidos

organizacijose einani su sprendim
primimu susijusias pareigas, dalis
2 rodiklis. Moter ir vyr dalis ES
iniasklaidos organizacij valdybose
3 rodiklis. Lyi lygybs skatinimo
politika iniasklaidos organizacijose
(12) Vis ataskait, svarbiausius nustatytus faktus ir lankstinuk

rasite EIGE svetainje http://eige.europa.eu. Parengtos ir
spausdintins i leidini versijos. Svarbiausi nustatyti faktai
taip pat skelbiami lietuvi, prancz ir vokiei kalbomis.
(13) Isamias ivadas rasite paioje ataskaitoje ir svarbiausi

nustatyt fakt leidinyje. Abu leidinius rasite EIGE svetainje
arba pasinaudodami io dokumento nuorodomis.
Su iniasklaida susijusi sritis

Moterys: 68 %
Vyrai: 60 %
Vyrai: 32 %
Moterys: 40 %
Isilavinimas
Uimtumas
altinis: Eurostatas, 2010 m.
iniasklaidos organizacijose sprendiamj

gali turini moter dalis maa
Atliekant tyrim paaikjo, kad iniasklaidos organizacij aukiausio lygio sprendim primimo
procese dalyvaujani moter dalis vis dar itin
maa. is atotrkis dar labiau gilina vyraujani
nelygyb tarp vyr ir moter ir rodo, kad neinaudojami aukta kvalifikacija ir gdiais pasiymintys
mogikieji itekliai.
Visose iniasklaidos organizacij valdymo grandyse moterys sudaro apie tredal (32proc.) vyresnij darbuotoj, turini sprendiamj gali.
Moter dalis didesn emesniuose sprendim primimo lygmenyse: strateginiame lygmenyje (vykdomj direktori) moterys uima vos 16proc.
post, o emesniame, veiklos lygmenyje, moter
dalis yra 33proc.
2012m. pareigas su sprendim primimo galiojimais einani
moter ir vyr dalys iniasklaidos organizacijose EU-27
84 %
68 %
67 %
33 %
32 %
16 %
Moterys
Vyrai
I viso
(visi lygmenys)
Moterys
Vyrai
Strategin sritis
(1 lygmuo)
Moterys
Vyrai
Darbin sritis
(24 lygmenys)
altinis: 2012 m. lieposrugsjo mn. i 96 iniasklaidos organizacij

27 ES valstybse narse surinkti duomenys
Tyrime dalyvavusi ES iniasklaidos organizacij valdybose moterys uima tik 25proc. post.
Valstybini transliuotoj valdybose moter dalis
didesn (29proc.) nei privai iniasklaidos organizacij valdybose (21proc.).
Vidins lyi lygybs politikos

gyvendinimas iniasklaidos
organizacijose vis dar retas reikinys
EIGE tyrimais nustatyta, kad lyi lygybs politik
ir priemones gyvendinaniose organizacijose
moter, einani strategines pareigas su sprendiamja galia, dalis danai bna didesn.
Lyi lygybs paangos instituciniai
mechanizmai
Antrj 2013m. pusmet ES Tarybai pirmkart pirmininkavo Lietuva. Ji nusprend perirti Pekino
veiksm programos rodiklius, skirtus Hsriiai,
apimaniai lyi lygybs paangos institucinius
mechanizmus ES valstybse narse tiek nacionaliniu, tiek federaliniu lygmenimis. Siekiant paspartinti faktin paang lyi lygybs link, atliekant
perir norta atkreipti dmes institucini
mechanizm veiksmingum ES valstybse narse.
Moter paangos skatinimo instituciniai mechanizmai yra viena pagrindini Pekino veiksm programos srii. Jie labai svarbs, siekiant utikrinti
lyi lygyb visose kitose Pekino veiksm programos srityse.
2009m. EPSCO taryba paymjo, kad, siekiant lyi
lygybei suteikti prioritet, btina sutvirtinti u lyi
lygybs skatinim atsaking nacionalini staig
status. Taryba taip pat pabr, kad, norint sukurti
veiksming nacionalin institucin lyi lygybs
utikrinimo struktr, btina, kad ji bt paiame
aukiausiame vyriausybs lygmenyje, aprpt
pilietins visuomens organizacijas, galt naudotis pakankamais itekliais ir turt galimyb daryti
tak vis srii vyriausybs politikos formavimui.
Europos Komisijos 20102015m. moter ir vyr
lygybs strategijoje taip pat pabriama btinyb
skatinti lyi lygyb visose ES ir nacionalins politikos srityse ir utikrinti, kad lyi aspekto integra-
vimas bt neatsiejamas politikos formavimo

elementas, panaudojant ir tokias priemones kaip
poveikio vertinimus ir vertinimo procesus.
EIGE ataskaitoje(14) apvelgiama paanga, kuri
20052012m. valstybs nars padar lyi lygybs paangos institucini mechanizm, taip pat
lyi aspekto integravimo, srityje. Ataskaitoje
remiamasi 2006m. Suomijos pirmininkavimo laikotarpiu nustatyta koncepcij ir metod sistema.
2013m. gruodiomn. EPSCO taryba prim ivadas
Moter padties gerinimo ir lyi lygybs propagavimo institucini mechanizm veiksmingumas,
kurias, remdamasi EIGE ataskaita ir rekomendacijomis, pristat pirmininkaujanti Lietuva. EPSCO taryba
atsivelg keturis EIGE apvalgoje nurodytus rodiklius, skaitant naujj rodikl pagal lytis suskirstyt
statistini duomen pateikimo ir sklaidos.
SVARBIAUSI NUSTATYTI FAKTAI (15)

Nors valstybinms lyi lygybs utikrinimo
struktroms pavedam uduoi daugja, atitinkamoms valstybs atsakomybs sritims skiriami
itekliai ir j statusas iliko nepakit arba sumenko
U lyi lygyb atsakingos valstybins staigos ir
staigos, kurioms pavesta rpintis vienodo poirio vairiais pagrindais skatinimu, veikia visose
valstybse narse. Nors per pastarj deimtmet
institucins srangos srityje vyko teigiam pokyi, nacionalinse valstybinse struktrose u
lyi lygyb atsakingos staigos danai marginalizuojamos, dalomos pagal politikos sritis, varomos sudting ir nuolat pleiam galiojim; jose
trksta tinkamo personalo, nepakanka mokym,
duomen ir itekli; jos nesulaukia deramos aukiausio lygio politik paramos.
2012m. u vienodo poirio moteris ir
vyrus skatinim atsaking nepriklausom
staig, palyginti su 2005m., sumajo
daugiau kaip perpus
U apsaug nuo diskriminacijos lyties pagrindu
atsakingas nepriklausomas staigas vis daniau
keiia staigos, atsakingos u apsaug nuo diskriminacijos vairiais pagrindais. Nors pripainti
moter ir vyr heterogenikum amiaus, klass,
negalios, etnins kilms ir (arba) rass ir seksualins orientacijos atvilgiu yra labai svarbu, lyties,
kaip vis nelygybs form struktrinio matmens
ir esminio elemento, sumenkinimo pasekmi
negalima nepaisyti.
ES INSTITUCINI MECHANIZM
RODIKLIAI
1 rodiklis. U lyi lygybs skatinim
atsakingos valstybins staigos statusas
2a rodiklis. U lyi lygybs skatinim
atsakingos valstybins staigos personalo
itekliai
2b rodiklis. U vienodo poirio moteris ir
vyrus skatinim atsakingos(-) staigos(-)
personalo itekliai
3 rodiklis. Lyi aspekto integravimas
4 rodiklis (naujas). Pagal lytis suskirstyt
statistini duomen pateikimas ir sklaida
(14) Vis ataskait ir lankstinuk rasite EIGE svetainje
(http://eige.europa.eu), taip pat spausdintinius.
Nors taikant lyi aspekto integravimo

priemones ir metodus padaryta iokia
tokia paanga, pagrindiniai metodai nra
oficialiai tvirtinti
Atlikus lyi aspekto integravimo metod ir priemoni, pavyzdiui, mokym ir gebjim ugdymo,
poveikio lyi lygybs poiriu vertinimo, lyi
aspekto paisymo sudarant biudet, taip pat stebsenos ir vertinimo, analiz paaikjo, kad oficialus lyi aspekto integravimas stringa dl neaiki
arba netvirt teisini arba administracini galiojim lyi aspekto integravimo srityje. Daugumoje
(15) Isamias ivadas galite perskaityti paioje ataskaitoje ir
svarbiausi nustatyt fakt santraukoje. Abu leidiniai prieinami
internetinje EIGE svetainje, juos galite rasti ir pasinaudodami
io dokumento nuorodomis.
valstybi nari poveikio moterims ir vyrams vertinimas atliekamas retai arba apskritai neatliekamas
ir apie i priemon arba nra inoma, arba ji dar
tik pradiniame taikymo etape. Reikalavimas paisyti
lyi aspekto sudarant biudet tapo teisikai privalomas tik atuoniose valstybse narse, i kuri
tik trijose lyi aspekto paisymo sudarant biudet
priemon ministerijos taiko nuodugniai. Palyginti
nedaug valstybi nari rengia reguliarius lyi lygybei skatinti skirtus mokymus ir gebjim ugdymo
usimimus; daniausiai jie bna skirti valstybini
u lyi lygyb atsaking staig darbuotojams.
Politin, socialin ir administracin
lyi lygybs plotm pradeda skverbtis
teisinius ir procedr mechanizmus,
skirtus kovai su diskriminacija
individualiu lygmeniu
Treioji kryptis susijusi su plaios politins lyi
lygybs plotms siaurinimu iki teiss akt taikymo aprpties. Lyi lygybs aspektas reiau
nagrinjamas ir skatinamas politinmis ir institucinmis priemonmis, kurios susijusios su lyi
nelygybs ir tam tikr moter grupi nepalankios padties klausim sprendimu; lyi lygyb
daniau velgiama kaip mogaus teis, kuriai
utikrinti btinos teisins priemons, susijusios
su atskir piliei apsauga nuo diskriminacijos.
Kai lyi lygyb tvirtinama mogaus teisi sistemoje, prarandamos galios ir gebjimas kovoti su
struktrine nelygybe ir diskriminacija visuomens
lygmeniu. Laikantis tokio poirio lyi lygyb yra
ne tik marginalizuojama kaip politinis tikslas, bet
ir menkinama kaip savaime svarbi politikos sritis.

ISAMIAU:
http://eige.europa.eu/content/activities/
beijing-platform-for-action
EIGE (2013m.), Pekino veiksm programos
gyvendinimo ES valstybse narse
apvalga. Moterys ir iniasklaida. Lyi
lygybs gyvendinimas priimant sprendimus
iniasklaidos organizacijose. Ataskaita
(angl. Review of the implementation of the
Beijing Platform for Action in the EU Member
States: Women and the Media Advancing
gender equality in decision-making in media
organisations. Report).
ISAMIAU:
EIGE (2013m.), Pekino veiksm programos
gyvendinimo ES valstybse narse
apvalga. Moterys ir iniasklaida. Lyi
lygybs gyvendinimo priimant sprendimus
iniasklaidos organizacijose skatinimas.
Pagrindiniai duomenys (angl. Review of the
implementation of the Beijing Platform for
Action in the EU Member States: Women and the
Media Advancing gender equality in decisionmaking in media organisations. Main Findings).
EIGE (2013m.), Lyi lygybs gyvendinimas
priimant sprendimus iniasklaidos organizacijose. Fakt apvalga (angl. Advancing gender
equality in decision-making in media organisations. Factsheet).
EIGE (2013m.), Lyi lygybs paangai
skirt institucini mechanizm efektyvumas.
Pekino veiksm programos gyvendinimo ES
valstybse narse apvalga. Ataskaita (angl.
Effectiveness of Institutional Mechanisms for the
Advancement of Gender Equality Review of
the implementation of the Beijing Platform for
Action in the EU Member States. Report).
EIGE (2013m.), Lyi lygyb ir instituciniai
mechanizmai. Fakt apvalga (angl. Gender
equality and institutional mechanisms. Factsheet).
Pirmininkaujanios alies ataskaitai dl Pekino
veiksm programos Hsrities papildyti EIGE atliko
tyrim Institucini gebjim ir veiksming
metod, taikom integruojant lyi aspekt,
apvalga (angl. Review of the Institutional Capacity
and Effective Methods for Gender Mainstreaming),
kuriame ypatingas dmesys skiriamas poveikio
vertinimui pagal lytis.
Moterys ir vyrai ES. Faktai ir skaiiai(16)
Kad paremt Pekino veiksm programos gyvendinimo ES stebsen ir padidint Pekino rodikli
matomum, 2011m. EIGE sukr ir pradjo naudoti
duomen baz Moterys ir vyrai ES. Faktai ir skaiiai.
i duomen baz sprendim primjams, statistikos specialistams, tyrjams ir lyi lygybs ekspertams yra nuoseklus ir patogus naudoti centralizuotas pagal lytis suskirstyt vis svarbiausi Pekino
veiksm programos srii duomen ir lyi statistikos altinis. 2013m. pabaigoje duomen baz
aprp 72 rodiklius (irapie 150 papildom rodikli),
(16) http://eige.europa.eu/content/women-and-men-in-the-eufacts-and-figures; taip pat r. EIGE 2011m. metin ataskait.
priklausanius 11 i 12 svarbiausi Pekino veiksm

programos srii. Duomen bazje sukaupta informacija apie rodiklius (kiekybinius ir kokybinius), duomen prieinamum, duomen altinius, taip pat
pateikiamos naudingos bibliografins nuorodos.
Naudotojai gali susipainti su pirmininkaujani
valstybi ataskaitomis, EPSCO tarybos ivadomis ir
kitais svarbiais politikos dokumentais ir jais remdamiesi suinoti, kaip kito rodikliai nuo 1999m.
ISAMIAU:
http://eige.europa.eu/content/women-andmen-in-the-eu-facts-and-figures
Smurtas lyties pagrindu

Visos ES institucijos turi dar vieningiau kovoti su neteisybe, su kuria susiduria ms visuomens mons
tik todl, kad gim moterimis.
Teresa Jimenez Becerril(17)
Europos Parlamento nar
Smurto lyties pagrindu srityje(18) EIGE 2013m. savo
veikl vykd keliomis kryptimis: ruosi parengti
ilgalaik darbo plan, padsiant valstybms narms
kovoti su smurtu lyties pagrindu, ir atliko tris atskirus
tyrimus. Svarbus praeit met vykis konferencija
(17) http://eige.europa.eu/sites/default/files/Closing_Teresa%20
Jimenez%20Becerril.pdf.
(18) Leidinyje A Europe free from gender-based violence (Europa
be smurto lyties pagrindu) EIGE glaustai pristato savo iuo
metu atliekamus ir jau atliktus smurto lyties pagrindu srities
darbus ir supaindina su vairiomis savo veiklos, susijusios su
skirtingais smurto lyties pagrindu aspektais, kryptimis. Taip pat
r. 2012m. metins ataskaitos skyri Instituto dmesio centre
2012m. smurtas lyties pagrindu.
Kova su smurtu prie moteris Europoje. Tarpsektoriniai metodai ir veiksmai (angl. Eliminating Violence
against Women in Europe Intersectoral Approaches
& Actions), kuri surengta Vienoje bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)
Europos biuru ir Vienos miestu per 16dien trukusi aktyvios kovos su smurtu prie moteris kampanij (ios konferencijos ataskaita bus paskelbta
2014m.). Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip
200dalyvi i 42ali ir i labai vairi organizacij.
Jie aptar kovos su smurtu lyties pagrindu metodus. Pranejai ir dalyviai dalijosi valgomis apie
2013m. lapkriiomn. Vienoje vykusi konferencija Kova su smurtu prie moteris Europoje.
Tarpsektoriniai metodai ir veiksmai, surengta bendradarbiaujant su PSO Europos biuru ir Vienos miestu.
neseniai paskelbtus ir numatomus atlikti tyrimus

ir perspektyvia vairi ES valstybi nari patirtimi.
Konferencijoje aptartos ios temos: duomen apie
smurt lyties pagrindu rinkimas, su smurtu siejam
snaud vertinimas, moter lyties organ alojimas, nacionalin kovos su smurtu lyties pagrindu
politika, tarpsektoriniai metodai ir smurtas lyties
pagrindu ir ekonomikos kriz.
Daugiau informacijos apie konferencij rasite
teminiuose EIGE svetains(19) puslapiuose.
Moter lyties organ alojimas
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos
V.Reding praymu EIGE atliko tyrim, kurio tikslas apvelgti moter lyties organ alojimo
problemos padt ir tendencijas 27ES valstybse
narse ir Kroatijoje (angl. Study to map the current
situation and trends of female genital mutilation in
27EU Member States and Croatia)(20). ioje EIGE
parengtoje ataskaitoje ES ir atskir ali politikams
pateikiama patikima lyginamoji informacija apie
io reikinio mast ir valstybi nari taikomus
metodus, kuriais siekiama apsaugoti ir paremti
mergaites ir moteris, patyrusias lyties organ
alojim, ir tas, kurioms tai gresia.
(19) http://eige.europa.eu/content/event/eliminating-violenceagainst-women-in-europe-intersectoral-approaches-and-actions.
(20) http://eige.europa.eu/content/news-article/eige-study-onfemale-genital-mutilation-yields-the-first-EU-wide-map-onthe-situation-of-FGM.
Taip pat r. EIGE 2012m. metin ataskait.
Atlikus tyrim paaikjo, kad moter lyties organ

alojimo praktikos paplitimo 28ES valstybse narse
duomenys nra sistemikai renkami. rizikos grup
patenkani ir lyties organ alojim jau patyrusi
mergaii ir moter mast apskaiiavo atuonios
ES valstybs nars. Taip pat nustatyta, kad administraciniai duomenys (medicininiai, vaik apsaugos,
prieglobsio ir baudiamojo persekiojimo), kurie
galt bti pasitelkiami kaip io reikinio paplitimo
netiesioginiai rodikliai, nra sistemikai naudojami,
esami duomenys nra gretinami centralizuotai, o
prieiga prie duomen danai yra ribojama.
Nors ES valstybse narse jau diegtos kelios priemons moter lyties organ alojimui paaboti,
nuosekls ir isams metodai taikomi retai. ios srities strategijas geriausia gyvendinti vykdant nacionalinius kovos su moter lyties organ alojimu
veiksm planus. Sprsti moter lyties organ alojimo problem taip pat patariama gyvendinant
platesns aprpties kovos su smurtu prie moteris
ir lyi lygybs strategijas. Siekiant utikrinti ios
srities politikos kokyb ir poveik, ypa svarbu, kad
rengiant ir gyvendinant tokias strategijas dalyvaut nukentjusi asmen bendruomens.
Ataskaita Moter lyties organ alojimas Europos Sjungoje ir Kroatijoje (angl. Female genital
mutilation in the European Union and Croatia) ir
28 ali apvalgos(21) prieinamos valstybi nari
valstybinmis kalbomis. Parengta tiek elektronin,
tiek spausdintin ataskaitos versijos.
(21) http://eige.europa.eu/content/document/study-to-map-thecurrent-situation-and-trends-on-fgm-country-reports.
Atlikus 2012m. pradt tarptautins veiklos,

skirtos duomenims apie smurt lyties pagrindu
rinkti, Europos Sjungoje tyrim (angl. Study on
international activities in the field of data collection
on gender-based violence across the EU), surinkta
informacija, reikalinga siekiant apvelgti duomenis, kuriuos surinko ir sukaup ES staigos ir
pagrindins tarptautins organizacijos, taip pat
iuo metu vykdom ir planuojam ios srities veikl. i informacija pads institutui ivengti veiklos
dubliavimo, sustiprinti sinergij, nustatyti esamas
spragas ir atitinkamai nukreipti bsimus savo
veiksmus ioje srityje.
Administracini duomen apie smurt

lyties pagrindu altiniai
2013m. EIGE baig tyrim Smurto lyties pagrindu
administracini duomen altini dabartins
padties ir galimybi ES ir Kroatijoje apvalga
(angl. Mapping the current status and potential
of administrative sources of data on gender-based
violence in the EU). Tyrimo mediagoje pateikiami
pagrindiniai 28 ES valstybi nari administracini
duomen altiniai smurto lyties pagrindu srityje
(ir statistin i altini informacija) ir aptariamas
j tinkamumas, patikimumas ir kokyb. Prie
atliekant tyrim nebuvo galimybs susipainti su administracini duomen smurto lyties
pagrindu srityje ES valstybse narse mastu,
kiekiu ir panaudojimo galimybmis. Panaudodamas tyrimo mediag, EIGE ketina upildyti i
sprag ir 2014m. paskelbti (taip pat elektroninje
erdvje(22)) nustatytus faktus.
(22) http://eige.europa.eu/gender-based-violence/administrativedata-sources.
Veiksmingo politikos
formavimo ir gyvendinimo
rmimas: lyi aspekto integravimas
Mokymas turt bti transformacinio pobdio, turt padti siekti didesni laimjim lyi lygybs
srityje ir bti tvirtintas organizaciniuose mokymosi procesuose.
I 2013m. rugsjomn. vykusios internetins diskusijos Kokybs utikrinimo
mechanizmai lyi lygybs mokymo Europos Sjungoje srityje (angl.Quality assurance
mechanisms for gender training in the European Union)
Praktiniai itekliai lyi lygybs
mokymosrityje
2011m. EIGE pradjo vykdyti dvej met trukms
projekt, skirt lyi lygybs mokymui kaip svarbiai priemonei lyi aspekto integravimo strategij gyvendinimui paremti siekiant lyi lygybs.
Kad bt veiksmingas ir padt pasiekti laukiam
rezultat, lyi lygybs kompetencijos ugdymas
turi tapti neatsiejama lyi aspekto integravimo
vieajame sektoriuje pastang dalimi.
Valstybse narse lyi lygybs kompetencijai

ugdyti naudojama mediaga ir itekliai apdoroti
ir kelti dvi internetines duomen bazes ir gerosios praktikos gaires 2013m. pradioje. Paskutin
kart ios duomen bazs atnaujintos 2013m.
gruodiomn. Lyi lygybs mokymui skirtame
EIGE svetains puslapyje galima rasti vis 2012m.
ir 2013m. surinkt ir paruot aktuali informacij.
Pirmuoju tyrimo etapu (2012m.) surinkta informacija

apie lyi lygybs mokymo veikl, priemones ir dstytojus ES, o apibendrinamojoje ataskaitoje pateikti
svarbiausi nustatyti faktai(23). Atlikus tyrim padaryta
ivada, kad, nors lyi aspekto integravimas politin
darbotvark trauktas dar 1995m., gebjim ir ini
trkumo problemos tebra neisprstos ir visoje ES
joms skiriama per maai dmesio.
Mapping gender training in the

European Union and Croatia
for the European Institute
of Gender Equality
Synthesis
report
(23) Tyrimo ivadas galima rasti EIGE svetainje.
Internetin lyi lygybs mokymo itekli duomen baz (angl. online database of gender training resources) skirta dalytis praktine informacija,
mokomja mediaga ir itekliais lyi lygybs
tema. Duomen bazje yra per 400informacijos
vienet vairiomis kalbomis i vis valstybi nari.
Internetinje lyi lygybs dstytoj ir mokymo
organizacij duomen bazje (angl. online database of gender trainers and training organisations)
pristatomi lyi lygybs dstytojai ir organizacijos,
teikiantys lyi lygybs mokymo paslaugas visoje
ES. Pasitelkiant i duomen baz nesunku suinoti, kur rasti reikiam temini ini, gdi ir
patirties turinius lyi lygybs dstytojus, galinius
mokymo kursus pritaikyti konkreioms reikmms
ir politikos sritims. i duomen baz traukta per
200dstytoj ir organizacij i vieojo, privaiojo
ir pilietins visuomens sektori, j taip pat rayti
nepriklausomi ekspertai ir tarptautini organizacij,
iniasklaidos ir valdios institucij atstovai.
Kompetencijos ugdymo priemoni
veiksmingumo didinimas
ISAMIAU:
http://eige.europa.eu/content/activities/
gender-training
EIGE (2013m.), Lyi lygybs mokymo
Europos Sjungoje ir Kroatijoje apvalga.
Apibendrinamoji ataskaita (angl. Mapping
gender training in the European Union and
Croatia: Synthesis report).
Instituciniai gebjimai ir veiksmingi

metodai lyi aspekto integravimo srityje
Atsivelgiant faktus, nustatytus atliekant apvalgin lyi lygybs mokymo tyrim, 2013m. atliktas
nuodugnus tyrimas, kuriuo siekta itirti slygas ir
veiksnius, kurie padeda utikrinti veiksming lyi
lygybs mokym, ir tai, kokiu mastu veiksmingas
lyi lygybs mokymas padeda gyvendinti lyi
aspekto integravimo strategijas ES.
2014m. bus paskelbta galutin nuodugnaus
tyrimo ataskaita. 2013m. gruodiomn. EPSCO
tarybos ivad 26straipsnyje valstybs nars kvieiamos:
gerinti [...] vair sektori valstybs tarnautoj
kompetencij lyi lygybs ir lyi aspekto integravimo klausimais, be kita ko, reguliariai, atsivelgiant dalyvi poreikius, rengiant mokym lyi
lygybs klausimais, pavyzdiui, bendr vieojo
administravimo [...] mokymo struktr traukiant
mokymo lyi lygybs ir lyi aspekto integravimo
klausimais program.
Lyi lygybs mokymo kokybs utikrinimas
Lyi lygybs mokymo projektas paakino politikos
formuotojus, dstytojus ir tyrjus pradti dialog
apie tai, kaip panaudoti lyi lygybs mokymo
priemones isamesne informacija pagrstai politikai formuoti. Vienas svarbiausi udavini utikrinti kompetencijos ugdymo program kokyb.
iuo klausimu EIGE papra ekspert pateikti savo
nuomon ir platformoje EuroGender inicijavo
internetin diskusij. Remdamasis ios diskusijos
rezultatais, EIGE pareng lyi lygybs mokymo
pagrindini princip projekt, kur su valstybmis
narmis numatoma aptarti 2014metais.
Be EIGE ataskaitos dl Pekino veiksm programos

H srities, parengtos Lietuvai pirmininkaujant ES
Tarybai, 2013m. EIGE pareng Institucini gebjim ir veiksming metod, taikom integruojant
lyi aspekt, apvalg, kurioje ypatingas dmesys
skiriamas poveikio lyi lygybs poiriu vertinimui (angl. Review of the Institutional Capacity and
Effective Methods for Gender Mainstreaming, with a
special focus on Gender Impact Assessment).
Europos Komisijos 20102015m. moter ir vyr
lygybs strategijoje pabriama, kaip svarbu, kad
lyi aspekto integravimas bt neatsiejama
politikos formavimo proceso dalis, panaudojant
ir tokias priemones kaip poveikio vertinim ir vertinimo procesus.
Nors daugumoje ali lyi aspekto integravimas
jau tvirtintas kaip faktins lyi lygybs strategij
sudtin dalis, remiantis EIGE institucini lyi
lygybs utikrinimo mechanizm tyrimu, atliktu
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu,
ir kitais patikimais altiniais(24) nustatyta, kad kai
kuriose valstybse narse lyi aspektas integruojamas nepakankamai paangiai ir kad kokybs
poiriu is procesas nra nuoseklus. Remiantis
EIGE ataskaita dl paangos, kuri 20052012m.
ES valstybs nars padar tvirtindamos institucinius mechanizmus lyi lygybs ir lyi aspekto
(24) Ataskaita Pekinas + 15. Veiksm programa ir Europos

Sjunga (angl.Beijing + 15: The Platform for Action and the
European Union), http://eige.europa.eu/content/document/
beijing-15-platform-action-and-european-union-reportswedish-presidency-council-eur.
integravimo srityje(25), iuo papildomu tyrimu(26)

siekiama vertinti institucinius gebjimus integruoti lyi aspekt ir poveikio moterims ir vyrams
vertinimo naud ES valstybse narse.
SVARBIAUSI NUSTATYTI FAKTAI
Europos Sjunga, vis pirma Europos
Komisija, atlieka labai svarb vaidmen,
skatindama gyvendinti lyi aspekto
integravimo priemones ES valstybse narse
Daug lyi aspekto integravimo veiksm valstybse narse vykdyta pasinaudojant iors fond,
danai ES, parama.
Lyi aspekto integravimo ir lyi lygybs
utikrinimo veiksm motyvai ES valstybse
narse byloja apie skirtingas vertybes
Lyi aspekto integravimo priemons diegiamos
beveik visame pasaulyje ir gyvendinamos kaip
strategija, kurios tikslas utikrinti lyi lygyb.
Taiau svoka lyi lygyb skirtinguose kontekstuose aikinama vairiai. Galutinis lyi aspekto
integravimo tikslas suprantamas dvejopai arba
kaip bdas ivengti nevienodo politikos poveikio moterims ir vyrams, arba kaip priemon utikrinti lyi poiriu neutrali politik arba, tiksliau,
politinmis priemonmis, kur manoma, paalinti
esam nelygyb.
ES valstybse narse veikia daug
institucini mechanizm (struktr,
nuostat ir metod), kuriais siekiama
utikrinti lyi aspekto integravim
Valstybi nari institucij priimamos nuostatos
(statymai, formuojama politika) labai priklauso
nuo ali teisins kultros. Tvirtos teisins nuo
statos ne visada gyvendinamos veiksmais, skirtais
lyi lygybei ir lyi aspekto integravimui skatinti,
o politika danai gyvendinama nepaisant lyi
aspekto. vairiose alyse taikomi santykinai skir( ) http://eige.europa.eu/content/activities/beijing-platformfor-action. EIGE (2013m.), Pekino veiksm programos
gyvendinimo ES valstybse narse apvalga. Moterys ir
iniasklaida. Lyi lygybs gyvendinimo priimant sprendimus
iniasklaidos organizacijose skatinimas. Ataskaita.
25
(26) Lyi aspekto integravimo institucini gebjim, metod ir

poveikio moterims ir vyrams vertinimo tyrimo rezultatai bus
paskelbti EIGE svetainje http://eige.europa.eu.
tingi lyi aspekto integravimo metodai. Vienas

populiariausi duomen skirstymas pagal lytis, o
reiausiai naudojamas lyi analizs metodas. Tai,
kad taikomas koks nors lyi aspekto integravimo
metodas, nebtinai reikia, kad gyvendinama
lyi aspekto integravimo strategija.
Danai lyi lygybs aspektas tiesiog
prikabinamas, taiau toks kelias neveda
struktrini pokyi link
Siekiant padidinti lyi lygybs aspekto integravimo mast labiausiai paengusiose alyse, btina
traukti suinteresuotsias alis, vis pirma moter
organizacijas, taip pat utikrinti itekli prieinamum ir struktrin lyi nelygybs problemos
supratim.
Mokytis i patirties. Geroji praktika
Siekiant kuo labiau pasinaudoti sukaupta patirtimi,
pritaikyti tai, ko imokta, ir veikti pripaintas danai pasitaikanias klitis, labai svarbu remti ini
ir informacijos mainus ir stiprinti suinteresuotj
ali bendradarbiavim tinkluose. Nuo 2012m.
rugpjiomn. iki 2013m. lapkriiomn. atlikdamas tyrim Metodai, priemons ir geroji praktika
moter ir iniasklaidos srityje (angl. Collection of
methods, tools and good practices in the field of
Women and the Media), EIGE surinko, inagrinjo
ir apdorojo duomenis ir informacij lyi lygybs
mokymo, informuotumo didinimo, taip pat savireguliacijos ir stebsenos klausimais.
Atsivelgdamas pirmininkaujanios Lietuvos
pasirinkt prioritetin srit, EIGE stengsi nustatyti ir suprasti, kaip vykdomas poveikio moterims
ir vyrams vertinimas (PMVV), ir rinkti ir skleisti
poveikio moterims ir vyrams vertinimo priemoni pavyzdius ES.
2013m. EIGE surinko gerosios praktikos pavyzdius moter verslumo, taip pat darbo, eimos ir
asmeninio gyvenimo derinimo srityse.
Visi EIGE surinkti gerosios praktikos pavyzdiai
rayti duomen baz, kurioje iuo metu pateikiama informacija iomis temomis: kova su smurtu
artimoje aplinkoje, kova su moter lyties organ
alojimo praktika, lyi lygybs mokymas, moterys
ir iniasklaida.
Lyi lygybs nauda

Kad galt tiksliai nurodyti, kokia galt bti lyi
lygybs nauda, ir pateikti pastab dl kai kuriems
lyi lygybs naudos aspektams vardyti ir vertinti taikom strategini poiri ir metodikos,
2013m. pabaigoje EIGE usak keturias paintines
apvalgas. Remiantis ekspert pastab ivadomis,
surengtos diskusijos dl galim EIGE 2014m. veiklos, susijusios su lyi lygybs nauda, krypi. Kad
galt pateikti tvirtus ir patikimus rodymus, kuriais
remdamiesi politikos formuotojai galt priimti
sprendimus, EIGE nori geriau suprasti aplinkybes,
kuriomis moter dalyvavimas ir gali joms suteikimas ekonomikos srityje lemia augim, taip pat kit
tvirtintos lyi lygybs duodam naud.
Lyi stereotipai
Remdamasis 20102011m. atliktu darbu, kada
27ES valstybse narse buvo renkami lyi
aspekto suvokim atskleidiantys moni pasakojimai, ir siekdamas utikrinti platesn io tyrimo

sklaid, EIGE sukr internetin duomen baz.
ioje duomen bazje(27) saugoma per 500 tikr
gyvenimik istorij i visos Europos.
Ta paia tema EIGE taip pat paskelb konsultacijoms skirt dokument Politinis atsakas lyi
suvokim (angl. A policy response to gender perceptions), kuris taip pat skelbiamas jos svetainje.
ISAMIAU:
http://eige.europa.eu/content/goodpractices
http://eige.europa.eu/content/genderstereotypes
http://eige.europa.eu/content/genderstereotypes-maxqda-database
(27) http://eige.europa.eu/content/gender-stereotypes-maxqdadatabase.
Js lyi lygybs ini portalas

Norint sukurti bet koki veiksming politik, svarbiausia inoti, nuo ko pradti. Institutas ia atlieka
svarb vaidmen rinkdamas, nagrindamas ir skleisdamas patikim lyginamj informacij apie lyi
lygyb. Svarbi io darbo dalis iandien veikl pradedantis naujasis RDC. Mes, Komisija, labai palaikome
jo tiksl tinkamu laiku tinkamiems asmenims suteikti tinkam informacij apie lyi lygyb.
Komisijos nar Mire Geoghegan-Quinn, 2013m. spalio 1d., kalba RDC atidarymo proga
2013m. spaliomn. EIGE Itekli ir dokumentacijos centras, RDC, pradjo nauj etap ir buvo oficialiai atidarytas ES lygmens konferencijoje, kurioje
dalyvavo politikai, valstybi nari atstovai, akademin bendruomen, socialiniai partneriai ir NVO.
EIGE direktor Virginija Langbakk ir buvusi Valdymo tarybos pirminink Eva M. Welskop-Deffaa kerpa simbolin EIGE Itekli ir dokumentacijos
centro atidarymo juost.
EIGE RDC(28) interneto svetain pradjo veikti

2012m. lapkriiomn. ia suteikiama prieiga prie
26tkst. duomen altini. Po oficialaus Europos
nam atidarymo gegus mn. 2013m. spalio
1d. EIGE suteik internetin prieig prie prajusiais metais vest itekli. EIGE RDC iuo metu
yra sukaups per 244tkst. duomen altini. Tai
politikos dokumentai, pilkoji literatra, internetiniai itekliai, duomen bazs, knygos ir straipsniai
apie lyi lygyb; ypatingas dmesys skiriamas
smurtui lyties pagrindu. Visus iteklius galima rasti
per nauj, intuityvi, patogi naudoti ssaj, suteikiani naudotojams galimyb lengvai rasti reikaling informacij ar duomenis. RDC iplstas nuo
vienos temins srities (smurtas lyties pagrindu) iki

penki: smurtas lyties pagrindu, lytis ir iniasklaida,
lytis ir klimato kaita, darbo ir asmeninio gyvenimo
pusiausvyra, lyi aspekto integravimas. Bandomasis i srii pilkosios literatros rinkimo projektas 2013m. vykdytas iose valstybse narse:
Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Jungtinje Karalystje,
Liuksemburge, Pranczijoje ir Vokietijoje.
Dauguma itekli pristatomi pateikiant trumpus
apraymus angl kalba ir yra prieinami angl,
prancz ir vokiei kalbomis. iuo metu naudotojai gali atlikti itekli paiek ir juos rasti (daugum internete) daugiau kaip 14 ES kalb.
(28) http://eige.europa.eu/rdc.
Komisijos nar Androulla Vassiliou lankosi EIGE. Nuotrauka i Itekli ir dokumentacijos centro vestibiulio.
2013m. EIGE sudar bendradarbiavimo susitarimus su penkiais specializuotais moter ir lyi

lygybs dokumentacijos ir tyrimo centrais Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, vedijoje ir
Vokietijoje ir taip iplt savo itekli baz, aprpdama dabar jau 10 valstybi nari. Pripaindamas,
kad ES lygiu vartojamoje terminijoje trksta termin tam tikroms lyi lygybs svokoms vardyti, EIGE per artimiausius metus, bendradarbiaudamas su EuroVoc, parengs ir integruos tezauro
terminus EuroVoc tezaur.
Bendravimas su pilieiais. jimas RDC
Europos namuose esani EIGE patalp vestibiulyje galima rengti susitikimus, pristatymus ir kitus
panaius renginius.
Lietuvos Respublikos Prezident Dalia Grybauskait, Europos

Parlamento Pirmininkas Martinas Schulzas ir Europos Komisijos
pirmininko pavaduotoja Viviane Reding lankosi EIGE RDC prie
Europos nam atidarym Vilniuje 2013m.
Europos lyi lygybs tinklas EuroGender
Spalio 1d. oficialaus RDC atidarymo proga

EIGE vieai pristat ir Europos lyi lygybs tinkl EuroGender internetin platform, skirt
dalytis informacija ir diskutuoti konkreiais lyi
lygybs klausimais. iuo metu tinklu EuroGender
naudojasi apie 12tkst. registruot naudotoj,
o duomen srautas ir puslapio perir skaiius
nuolat didja.
Siekdamas prisidti prie svarbiausiose srityse
vykdom darb, 2013m. EIGE sureng 12internetini diskusij. I viso 674 lyi lygybs ekspertai i beveik vis valstybi nari ir keli Europos
Parlamento nariai aptar iuos klausimus: lyi
lygybs skatinimas moter ir iniasklaidos srityje,
lyi lygybs nauda, lyi lygybs mokymo ES
kokybs utikrinimo mechanizmai, smurto lyties
pagrindu administracini duomen altiniai ES,
moterys ir politini sprendim primimas, vyrai ir
lyi lygyb, lyi lygybs indeksas, lyi aspekto
integravimo srities instituciniai gebjimai ir veiksmingi metodai, moter lyties organ alojimo
problema, Baltojo kaspino kampanija ir internetin diskusija Barselonos tiksl tema.
Viena i EuroGender diskusij surengta kartu
su Europos Parlamento teminiais skyriais (Piliei
teisi ir konstitucini reikal). Europos Parlamento
nars Sirpa Pietikinen(29), Claudette Abela Baldacchino ir Marusya Lyubcheva dalyvavo internetinje diskusijoje apie moteris ir politini sprendim primim.
Be internete skelbiam ataskait, 7 kalbomis
(angl, graik, ital, lenk, portugal, prancz
ir vokiei) pateikiami 2013m. surengt internetini diskusij rezultatai (EuroGender Knowledge).
2014m. leidiniai bus toliau veriami prancz ir

vokiei kalbas, spausdinami ir platinami.
Tinklo aplinkoje sukurta ir internetin darbo erdv,
kurioje galima keistis informacija, saugoti dokumentus ir t.t. iuo metu tokia darbo erdve jau gali
naudotis EIGE Valdymo taryba, Ekspert forumas,
projekto Lyi lygybs nauda vykdytojai ir teminis urnalist tinklas.
(29) http://sirpapietikainen.net.
Informuotumo didinimas,
tinkl krimas ir komunikacija
Rasti informacijos apie lyi lygyb danai yra nelengva. Dabar visa informacija yra vienoje vietoje.
Sunku patikti? Ibandykite patys http://eige.europa.eu/rdc.
Sofia Branco, urnalist, Portugalija
Svarbi EIGE funkcija teikti informacij apie lyi
lygyb, ypa apie EIGE atliekamus tyrimus, ir platinti kitus iteklius suinteresuotosioms alims.
Vykdydamas i funkcij, EIGE padeda utikrinti,
kad lyi lygyb, kurios reikm pilieiai junta jau
dabar, bt tvirtinta politikos darbotvarkje.
2013m. ileisti keturi EIGE naujienlaikiai. 2013m.

pabaigoje EIGE naujienlaik buvo usiprenumerav daugiau kaip 5500 skaitytoj 10proc. daugiau nei 2012metais.
2013m. nauj EIGE svetains lankytoj skaiius

iaugo 90proc. Be to, per paiekos sistemas svetain atradusi lankytoj padaugjo 30proc.
Pastaraisiais metais daugjo vairi mobiliojo ryio
rengini planetini kompiuteri ir imanij
telefon naudotoj. Kad EIGE svetainje galt
lankytis ir i technologij naudotojai, sukurta pri-
eiga ir mobiliojo ryio renginiams. Naudojantis

mobiliojo ryio renginiais galima atlikti paiek
ir EIGE RDC sistemoje i funkcij numatoma
toliau pltoti. Siekiant palengvinti prieig, naudotojams sukurtos interaktyviosios iniatinklio
ssajos su lyi lygybs indeksu, pasakojimais
apie lyi stereotipus ir RDC.
Individuals lankytojai
Apsilankymai
Puslapi periros
2013m. EIGE svetainje lankytasi gerokai daniau tokio perir skaiiaus dar nra buv.
ES agentros Facebook
Nr.
ES agentra, 2014m.
Patinka
kovomn.
skaiius
1
Europos aplinkos agentra
16343
(EAA)
2
Europos aviacijos saugos
14047
agentra (EASA)
3
Europos Sjungos pagrindini
11458
teisi agentra (FRA)
4
Europos lyi lygybs
7148
institutas (EIGE)
5
Europos mokymo fondas (ETF)
6115
6
Europos policijos biuras
5367
(Europolas)
7
Europos profesinio mokymo
4466
pltros centras (Cedefop)
8
Europos mokslini tyrim
4368
tarybos vykdomoji staiga
(EMTTV)
9
Europos gyvenimo ir darbo
3480
slyg gerinimo fondas
(Eurofound)
10 E u r o p o s i n o v a c i j o s i r
2951
technologijos institutas (EIT)
Tarp ES agentr EIGE yra ketvirta pagal patinka
skaii; is skaiius nuo 2012m. iki 2013m. pabaigos rekordikai okteljo nuo 3064 iki 6918. Lentelje pateikiamas deimties agentr, 2014m.
kovomn. turjusi daugiausia patinka, sraas.
iek tiek per 20proc. lankytoj EIGE svetain pasiekia i socialini tinkl, daniausiai Facebook.
Tinkl su iniasklaida krimas
Instituto teminio urnalist tinklo pagrindiniai
tikslai megzti partnerystes, keistis informacija ir
gerosios praktikos pavyzdiais ir dalytis patarimais.
Tinkl sudaro iniasklaidos ekspertai i nacionalini naujien agentr (PT, LV), stambi dienra-
i (ES, IE PL, CY), stambi internetini naujien

portal (EE, LT) ir kiti daug patirties komunikacijos
apskritai ir komunikacijos lyi lygybs, kampanij
rengimo, viej ryi, tinkl krimo ir informuotumo didinimo srityse turintys ekspertai. iame
teminiame tinkle parengiama apie 20proc. visos
spaudoje pateikiamos instituto informacijos,
informacija apie paskelbtj lyi lygybs indeks
2013m. sudar daugiau kaip 60proc. visos spaudoje pateiktos instituto mediagos.
Moterys ir iniasklaida
3%
Baltasis kaspinas
3%
RDC atidarymas
4%
Kita
9%
Konferencija (Viena)
7%
Moterys, kvepianios
Europ
11%
Lyi lygybs
indeksas
63%
Daugiausia dmesio spaudoje skirta lyi lygybs indeksui.
Be to, tinkle galima rasti verting patarim, kaip

pateikti naujausius instituto nustatytus faktus. Per
iniasklaidos priemones institutas pasiekia ne tik
ES valstybi nari pilieius, bet ir kai kurias pagrindines savo tikslines grupes.
2013m. EIGE sureng du teminio urnalist
tinklo susitikimus ir abu juos paskyr ataskaitai, kuri EIGE reng pirmininkavimo ES Tarybai
proga. Kita su iniasklaida susijusi veikla apima
prastinius iniasklaidos renginius prie, per ir po
to, kai pateikiama EIGE komunikacijos mediaga
konferencij mediaga, fakt suvestins, interviu,
praneimai spaudai.
2014m. leidinys Moterys ir vyrai, kvepiantys

Europ pristatytas Europos piliei met baigiamojoje konferencijoje(30), keturi kvepiani moter
akivaizdoje. kvepianios moterys ne tik dalyvavo
leidinio pristatyme, bet ir dav interviu vietos iniasklaidai ir skait paskaitas universitetuose.
EIGE Valdymo tarybos pirminink Pauline M. Moreau ir instituto

vyriausiasis ryi specialistas Jesperas Schou Hansenas 2013m.
bireliomn. Airijoje vykusiame teminio urnalist tinklo susitikime.
Moterys ir vyrai, kvepiantys Europ

kalendorius ir itekli fondas
2014m. Moter ir vyr, kvepiani Europ
kalendoriuje ir itekli fonde kaupiama ir pateikiama informacija apie ikiliausias Europos moteris ir vyrus ir j laimjimus taip siekiama skleisti
ini apie j pastangas paaboti lyi stereotipus.
Pirm kart ir kalendori, ir itekli fond traukta
informacija apie savo darbu ir veiksmais Europ
kvepianius vyrus. Tiek nacionalins lyi lygybs
staigos, tiek ES institucijos skyr daug daugiau
paramos kalendoriaus nominantams atrinkti ir
gerokai aktyviau domjosi galimybmis sigyti
spausdintin kalendori.
Atsivelgiant EIGE Ekspert forumo rekomendacijas, nominuotos moterys ir vyrai, skmingai
gyvendin iniciatyvas lyi lygybei stiprinti savo
kompetencijos srityje.
Manuela Vollman 2014m. kvepianti moteris ir didiausios moter

organizacijos Austrijoje lyder. Nuotraukoje Verslo ini, 2013m.
gruodiomn. numerio, kuriame paskelbtas interviu su ja, pirmasis
puslapis (lietuvik.).
ISAMIAU:
http://eige.europa.eu/content/women-meninspiring-europe
EIGE leidiniai
EIGE paskelb nemaai ataskait, svarbiausi
nustatyt fakt ir fakt suvestini, parengt
remiantis tyrimais, duomenimis ir kita atliekant
tyrimus surinkta informacija. EIGE leidiniai buvo
reguliariai teikiami suinteresuotosioms alims,
taip pat platinami renginiuose ir konferencijose.
Be to, visus leidinius galima lengvai rasti EIGE svetainje ir per EIGE Itekli ir dokumentacijos centr
(http://eige.europa.eu/content/rdc).
(30) 2013m. gruodio 13d. renginys, surengtas Lietuvai
pirmininkaujant ES Tarybai.
Vis EIGE leidini spausdintines versijas galima

usisakyti ES knygyno (EU Bookshop) svetainje
(http://bookshop.europa.eu/lt/home/). Siekdamas populiarinti savo leidinius, informacij apie
juos EIGE skelbia savo svetainje, socialiniuose
tinkluose ir vairiuose renginiuose.
Glaustas EIGE leidini apraas pateikiamas ios
ataskaitos pabaigoje.
EIGE komunikacijos renginiai
Puikus bdas skleisti EIGE inias svarbiai tikslinei
auditorijai susitikti akis ak. iuo tikslu EIGE
sureng daug susitikim, stengdamasis pasiekti
svarbiausi auditorij. Kovo 8-j, Tarptautin
moters dien, institutas pristat savo veikl kovos
su moter lyties organ alojimu srityje. ia proga
Europos Komisijoje vykusiame renginyje dalyvavo
Komisijos nar Viviane Reding. T dien papildomo dmesio buvo skirta specialiai internetinei
kampanijai Visikas moter lyties organ alojimo praktikos netoleravimas (angl. Zero tolerance
campaign against FGM) (toliau pateikiama nuotrauka i io renginio).
2013m. birelio 13d. Europos Sjungos Taryboje

Briuselyje, dalyvaujant apie 300 lyi lygybs ekspert ir spaudos atstov, institutas oficialiai pristat pirmj lyi lygybs indeks. Lyi lygybs
indeksui pristatyti skirta ES konferencija (angl. EU
Conference Launch of the Gender Equality Index)
iki iol didiausias ir svarbiausias instituto renginys.
Daug dmesio renginiui skyr iniasklaida: apie
rengin parayta 115straipsni, praneta per tris
TVkanalus ir vien radijo stot. Internete renginys
taip pat buvo labai populiarus: 2013m. birelio
1214d. EIGE svetainje apsilank 5502 lankytojai, o lyi lygybs indekso puslapis perirtas 3171kart. Per laik EIGE savo Facebook
paskyroje paskelb 7praneimus juos perirjo
19121mogus, jais pasidalijo 199mons. Per
tas kelias dienas indekso pristatymas svetainje
YouTube perirtas 837kartus.
Po oficialaus pristatymo indeksas pristatytas Europos Parlamente ir dar keliuose Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu surengtuose renginiuose. vairiuose renginiuose EIGE pristat indeks ir kitoms
ES staigoms (Region komitetui, Teisingumo
GD, Uimtumo, socialini reikal ir traukties GD,
Eurostatui), ES agentroms (Eurofound, FRA), vairiems nacionalini vyriausybi atstovams ir lyi
lygybs staigoms, PNPP ali atstovams, EBPO ir
daugeliui universitet bei akademini asociacij.
Indeksas aptartas ir internetiniame tinkle EuroGender surengtose diskusijose.
Antrasis didelis 2013m. EIGE renginys surengtas
kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)
Europos biuru ir Vienos miestu: 2013m. lapkriio
2526d. Vienoje vyko tarptautin konferencija
Kova su smurtu prie moteris Europoje. Tarpsektoriniai metodai ir veiksmai(31). Konferencijoje
dalyvavo per 200 smurto lyties pagrindu ekspert
i visos Europos. surengt spaudos konferencij
susirinko 40urnalist. iniasklaidoje paskelbtas
221praneimas (187 j internete) apie rengin, renginiui nuviesti skirta viena televizijos ir
11radijo laid.
2013m. pabaigoje EIGE aktyviai prisijung prie
16 dien trukms aktyvios kovos su smurtu prie
moteris internetins kampanijos (angl. 16Days of
Activism Against Violence against Women). Daug
dmesio skirta Baltojo kaspino kampanijai, prie
(31) Taip pat r. skyri apie smurt lyties pagrindu.
kurios prisijung keli aukto rango politikai. EIGE

pareng ir socialiniuose tinkluose iplatino iai
kampanijai remti skirtus internetinius plakatus ir
vaizdo klipus.
ISAMIAU:
http://eige.europa.eu/content/event/
gender-equality-index-launch-conference
http://eige.europa.eu/content/event/
eliminating-violence-against-women-ineurope-intersectoral-approaches-andactions
http://eige.europa.eu/content/publications
http://eige.europa.eu/content/press-andmedia
Dialogas ir partnerysts ryiai

siekiant lyi lygybs
Suinteresuotj ali valdymo grups pastangomis, ypa rengiant konsultacijas, remiamos
visos institutui svarbios sritys. Su organizacijomis
Social Platform ir European Womens Lobby
aptarti informacijos mainai ir konkrets bendradarbiavimo planai. Be to, EIGE susitiko su Europos
socialiniais partneriais ir viename toki susitikim
pristat savo darbus ir lyi lygybs indeks Europos profesini sjung konfederacijos Moter
komitetui.
2013m. rugsjomn. baigtas rengti EIGE ir Europos Parlamento Moter teisi ir lyi lygybs
komiteto (FEMM) bendradarbiavimo susitarimas.
Per metus EIGE pristat vairias savo ataskaitas,
2014m. metin darbo program ir lyi lygybs
indeks keliuose FEMM posdiuose ir vairiuose
Europos Parlamento renginiuose. ie renginiai ir
daugelis dviali susitikim su vairiais Europos
Parlamento nariais padjo didinti EIGE matomum ir atkreipti EIGE, kaip svarb lyi lygybs
itekli altin, dmes. 2013m. lapkriiomn. EIGE
dalyvavo per 500dalyvi subrusiame 2013m.
Parlament nari moter visuotinio forumo
(angl. Women in Parliaments Global Forum, WIP)
metiniame aukiausio lygio susitikime, kur turjo
galimyb kreiptis plai auditorij ir pristatyti jai
savo darbus. Per susitikim EIGE ved valandl
apie lyi lygybs indekso reikm ir juo paremtas
prognozes.
Kalbant apie vidaus veikl, EIGE ir toliau tobulino
savo suinteresuotj ali valdymo sistem iuo
tikslu integravo savo leidini platinimo sistem
ir kl suinteresuotj ali duomen baz
internetin platform EuroGender, kuri sukurta
tam, kad duomenis bt galima naujinti organizuotai. Perjimas nuo suinteresuotj ali duomen bazs prie EuroGender suteikia galimyb
registruotiems platformos naudotojams atnaujinti
savo paskyras ir informacij ir kartu atnaujinti duomen bazs ra.
Bendradarbiavimas su kitomis ES
agentromis
Nuo 2010m. EIGE sudar nemaai bendradarbiavimo susitarim su vairiomis organizacijomis.
2013m. EIGE gavo ir teik param, susijusi su
Europos Sjungos pagrindini teisi agentros,
Eurofound ir CEPOL darbo programomis. Susitarimo memorandumas su Eurofound atnaujintas
konkreiu veiksm planu. Be to, agentr CEPOL,
Europos GNSS (GSA), ENNSC ir Eurofound vadovai
prisijung prie Baltojo kaspino kampanijos ir jai
vykstant paskelb savo pareikimus.
Vizitai EIGE
2013m. vizit institut skaiius virijo visas prognozes sulaukta per 50 aukto lygio ES institucij
ir valstybi nari pareign vizit. Antrj pusmet,
kai ES Tarybai pirmininkavo Lietuva, EIGE turjo
iskirtin galimyb priimti daug suinteresuotj
ali: valstybi vadov, Komisijos ir Europos Parlamento nari, ministro pirmininko pavaduotoj,
ministr, ambasadori, NVO, ES agentr (Eurofound, FRA, Frontex) atstov, student ir pareign
i ES.
Tai buvo ir svarbi galimyb umegzti dialog su
ES nepriklausaniomis alimis, ypa narysts ES
siekianiomis alimis, ir joms pristatyti EIGE darbus.
Vizit EIGE metu aptartas bsimas PNPP projektas ir tai, kaip svarbu lyi lygyb aikiai paminti
ali pasilymuose ES. Jei alys, kurioms taikoma
PNPP, atsivelgs svarb aspekt, joms bus utikrinta EIGE parama.
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, EIGE aktyviai
veik dalyvavo daugiau kaip 20-yje rengini,
pritraukusi per 2tkst. dalyvi, ir prie j prisidjo.
Kai kuriuose lyi lygybei skatinti skirtuose renginiuose institutas msi organizacinio vaidmens,
o daugelyje kit dalyvavo kaip stebtojas, pl-
tojo tinklus ir platino savo leidinius. EIGE turjo

galimyb prisidti prie diskusij ir skatinti lyi
lygyb vairiuose renginiuose iomis temomis:
Europos socialiniai fondai, profesins sjungos,
sportas, smurtas lyties pagrindu, sanglauda,
bendradarbiavimas, nusikalstamumo prevencija,
Tarybos mogaus teisi darbo grup ir t.t. EIGE
skait praneimus trijuose tarpparlamentiniuose
renginiuose ir dalyvavo steigiant COSAC moter
forum.
Pasirinkdama Pekino veiksm programos periros srit Moter paangos institucinius

mechanizmus, pirmininkaujanti Lietuva parod,
koks svarbus yra lyi lygybs aspektas. EIGE
savo patalpose kartu su pirmininkaujania alimi
sureng konferencij Faktin lyi lygyb kaip
naas siekiant Europa2020 tiksl: institucini
mechanizm efektyvumas(32).
Organizacija ir valdymas
Isamesn informacija apie Europos lyi lygybs institut, jo organus, finans, administracin ir personalo valdym ir darb 2013m. pateikiama EIGE 2013m. metinje veiklos ataskaitoje, kuri galima
rasti EIGE svetainje (http://eige.europa.eu/content/important-documents).
(32) http://eu2013.lt/lt/renginiai/politiniai-renginiai/
konferencijos-ir-seminarai/konferencija-faktine-lyciulygybe-kaip-inasas-siekiant-europa-2020-tikslu-instituciniumechanizmu-efektyvumas-
1 PRIEDAS. EIGE 2013m.

leidiniai
Darbo sritis: Pekino veiksm programos gyvendinimo ES valstybse narse apvalga
Ataskaita Lyi lygybs priimant sprendimus iniasklaidos
organizacijose skatinimas. Pekino veiksm programos
gyvendinimo ES valstybse narse apvalga. Moterys ir
iniasklaida
ioje ataskaitoje pirm kart pateikiami lyginamieji duomenys apie
vadovaujamas pareigas einani moter skaii didiosiose 28 ES
valstybi nari iniasklaidos organizacijose. Joje taip pat nustatyta,
kokiu mastu ios organizacijos ipltojo lyi lygybs politik,
stebsenos mechanizmus ir konkreias iniciatyvas, kad padidint
moter karjeros galimybes. ioje ataskaitoje pateikiami pirmieji Pekino
veiksm programos srities Moterys ir iniasklaida rodikliai.
Lyi lygybs priimant sprendimus iniasklaidos organizacijose
skatinimas. Pekino veiksm programos gyvendinimo ES
valstybse narse apvalga. Moterys ir iniasklaida. Svarbiausi
nustatyti faktai
iame leidinyje apibendrinamos ataskaitos Lyi lygybs priimant
sprendimus iniasklaidos organizacijose skatinimas. Pekino veiksm
programos gyvendinimo ES valstybse narse apvalga ivados.

skatinimas (fakt suvestin)
iame leidinyje labai glaustai apibendrinamos pagrindins ataskaitos
skatinimas ivados ir joje pateiktos rekomendacijos.
Interviu O kaip dl lyi lygybs iniasklaidoje?

iame leidinyje pristatomas interviu su dviem iniasklaidos eks
pertmis vyresnija Geteborgo universiteto (vedija) urnalistikos
dstytoja dr. Maria Edstrm ir BBC vairovs departamento vadove
Amanda Rice. Be kit dalyk, jos kalbjo apie tai, kodl svarbu, kad
iniasklaidos organizacijose dirbt daugiau moter, ir k galima
padaryti, siekiant paskatinti teigiamus pokyius, susijusius su aktyvesniu
moter dalyvavimu, priimant sprendimus iniasklaidos organizacijose.
Darbo sritis: smurtas lyties pagrindu

Lankstinukas Europa be smurto lyties
pagrindu
iame trumpame ir lengvai skaitomame lanks
tinuke pateikiama plati ir isami EIGE darbo smurto
lyties pagrindu srityje (ataskait, duomen bazi,
duomen ir statistikos) apvalga.
Su smurtu lyties pagrindu susijusi duomen rinkimo ES srities
tarptautins veiklos tyrimo ataskaita
ioje ataskaitoje pirmiausia apibendrinama politin kovos su smurtu
lyties pagrindu Europos Sjungoje, Jungtinse Tautose ir Europos
Taryboje sistema. Toliau pateikiamos kiekvienai organizacijai skirtos io
tyrimo ivados. Aptariama praeities, taip pat iuo metu vykdoma veikla,
paskui nagrinjami ateities planai. Galiausiai aptariamos pagrindins
ivados.
Ataskaita Moter lyties organ alojimas Europos Sjungoje

ir Kroatijoje
ia ataskaita, kurioje pateikiami patikimi lyginamieji duomenys,
siekiama padti politikams ir visoms susijusioms institucijoms imtis
rodymais grindiam veiksm moter lyties organ alojimo srityje ir
tobulinti ios srities politik. Joje taip pat pateikiamos rekomendacijos,
kaip apsaugoti mergaites, moteris ir Europos visuomen nuo ios
siaubingos ir alojanios galios apraikos ir kaip teikti reikiam param
io nusikaltimo aukomis tapusioms mergaitms ir moterims.
ioje ataskaitoje, kaip viena rekomendacij, pateikiamas pasilymas
gyvendinti teisines nuostatas, pagal kurias moter lyties organ
alojimas bt laikomas nusikaltimu. Joje taip pat atkreipiamas
dmesys btinyb teikti specializuotas paslaugas smurto lyties
pagrindu aukoms, skaitant j konsultavim ir joms skirtas prieglaudas.
Tyrimas esamai moter lyties organ alojimo padiai ir

tendencijoms apvelgti. ali ataskaitos
iame leidinyje pateikiamos nacionalins ataskaitos apie moter lyties
organ alojimo problem 28 ES valstybse narse. is leidinys tai
vienas i Gento universiteto Tarptautinio reprodukcins sveikatos
centro (angl.ICRH, International Centre for Reproductive Health) ir
E.A.D.C. (Geltonojo lango vadybos konsultant, angl. Yellow Window
Management Consultants), kuriems buvo pavesta atlikti EIGE tyrim
esamai moter lyties organ alojimo padiai ir tendencijoms 27
ES valstybse narse (VN) ir Kroatijoje itirti, parengt dokument.
Kovos su moter lyties organ alojimu priemoni geroji
praktika
iame leidinyje pristatomi kovos su moter lyties alojimu priemoni
gerosios praktikos pavyzdiai, nustatyti atlikus tyrim esamai moter
lyties organ alojimo padiai ir tendencijoms 27 Europos Sjungos
valstybse narse ir Kroatijoje apvelgti. Konsorcium, kuriam 2012m.
buvo pavesta atlikti tyrim, sudar Gento universiteto Tarptautinis
reprodukcins sveikatos centras (angl. ICRH, International Centre for
Reproductive Health) ir E.A.D.C. (Geltonojo lango vadybos konsultantai,
angl. Yellow Window Management Consultants).
Moter lyties organ alojimas. 28ali fakt suvestins

iose fakt suvestinse pateikiama informacija apie moter lyties
organ alojim alyse: nurodomas teisinis pagrindas, faktai ir skaiiai
bei pagrindins apibrtys. Moter lyties organ alojimo fakt
suvestins parengtos angl ir nacionalinmis kalbomis.
Trys smurto artimoje aplinkoje srities fakt suvestins

Smoningumo didinimas.
Pagalbos paslaugos.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos mokymas.
Darbo sritis: lyi lygybs indeksas

Ataskaita Lyi lygybs indeksas
ioje ataskaitoje, kuri yra instituto pastarj trej darbo met rezultatas,
pristatoma sintetin lyi lygybs matavimo priemon lyi lygybs
indeksas. Tai vienintelis ES politine programa paremtas indeksas,
padedantis susidaryti isam lyi nelygybs ES ir valstybse narse
vaizd.
Lyi lygybs indeksas. ali profiliai

ali profiliai yra pagrindin Lyi lygybs indekso ataskait
papildantis leidinys. Jame pateikiami lyi lygybs indekso veriai ir
papildoma lyginamoji informacija apie kiekvien valstyb nar ir apie
27 ES valstybes nares kartu. ali profiliai padeda susidaryti glaust
nacionalini aplinkybi vaizd, didindami indekso veri naud ir
aikum, kad politikai ir kiti j naudotojai gaut naujausi informacij
apie kiekvienos valstybs nars lyi lygybs srityje vykusius pokyius
nuo 2005m. iame leidinyje pateikiami atitinkami lyi lygybs
vertinimo kintamieji, kurie indeks nebuvo traukti dl metodini
prieasi.
Lyi lygybs indeksas. Svarbiausi nustatyti faktai
iame leidinyje suprantamai apibendrinami pagrindiniai instituto
pastarj trej met darbo rengiant sintetin lyi lygybs matavimo
priemon lyi lygybs indeks rezultatai.
Lankstinukas Lyi lygybs indeksas

iame lankstinuke glaustai ir vaizdingai pristatomas lyi lygybs
indeksas jo aplinkybs ir politinis pagrindas, taikymo metodika, sritys,
balai ir pagrindins ivados.
Darbo sritis: lyi aspekto integravimas

Apibendrinamoji ataskaita Surinkt pasakojim apie lyi
suvokim 27ES valstybse narse tyrimas
EIGE, siekdamas apvelgti stereotipini poiri lytis ir j suvokimo
gajum, paved atlikti surinkt pasakojim apie lyi suvokim 27
ES valstybse narse tyrim. Tyrimo metu buvo renkami pasakojimai
apie su lyi suvokimu susijusias gyvenimikas istorijas. Konkretus io
tyrimo tikslas pasinaudojant iomis istorijomis apvelgti stereotipin
poir lytis ir(arba) j suvokim ir iuos pasakojimus (originalia kalba)
kelti internetin duomen baz.
Konsultacijoms skirtas dokumentas Politinis atsakas lyi

suvokim
iuo konsultacijoms skirtu dokumentu siekiama atkreipti visos ES
politik dmes lyi stereotip, kaip politinio klausimo, svarb. Jame
aptariami galimi vadinamieji pokyi veiksniai, t.y. asmenys, institucijos
arba procesai, sudarantys slygas keisti stereotipin poir lytis. iame
konsultacijoms skirtame dokumente remiamasi su lyi suvokimu
susijusia EIGE surinkt pasakojim tyrimo apibendrinamja ataskaita.
Mapping gender training in the

European Union and Croatia
for the European Institute
of Gender Equality
Synthesis
report
Apibendrinamoji ataskaita Lyi lygybs mokymo Europos

Sjungoje ir Kroatijoje apvalga
i ataskait pagal sutart Lyi lygybs mokymas Europos Sjungoje:
apvalga, tyrimai ir suinteresuotj subjekt dalyvavimas Europos
lyi lygybs institutui pareng mon ICFGHK. Joje apvelgiama
ES lyi lygybs mokymo politika ir praktika. io leidinio rengim
koordinavo EIGE Lyi aspekto integravimo skyrius.
28 ali fakt suvestins Lyi lygybs mokymas

iose fakt suvestinse apibendrinami EIGE atlikto tyrimo Lyi
lygybs mokymas Europos Sjungoje, kuris yra EIGE darbo, susijusio
su lyi aspekto integravimo metodais, priemonmis ir gerja praktika,
dalis, kiekvienoje i 28 valstybi nari gauti rezultatai. gyvendinant
projekt surinkta 20052012m. informacija apie lyi lygybs mokym
28ES valstybse narse.
Lyi lygybs mokymo skatinimas veiksmingam lyi aspekto

integravimui paremti. Mintys i konferencijos
iame dokumente sutelkta mediaga atspindi europins
konferencijos Lyi lygybs mokymo skatinimas veiksmingam
lyi aspekto integravimui paremti eig ir plataus konferencijos
dalyvi rato poirius. Apie 150lyi aspekto integravimo
specialist ir suinteresuot politik i ES institucij ir valstybi
nari dalyvavo diskusijose, kuriose aptartos ir ios temos: lyi
mokymai ES strateginis prioritetas; instituciniai mechanizmai
efektyviam lyi aspekto integravimui; metodologijos efektyviam
lyi mokymui.
Darbo sritis: EIGE Itekli ir dokumentacijos centras
EIGE Itekli ir dokumentacijos centras. Js lyi lygybs ini
portalas
Nedidelis lankstinukas apie EIGE Itekli ir dokumentacijos centr, jo
iteklius, partnerius ir kontaktinius duomenis.
2014m. kalendorius Europ kvepianios moterys ir vyrai

iame kalendoriuje kiekvien mnes pristatoma po trump biografin
lyi lygybs srityje dirbani moter ir vyr apybrai.
Trumpai apie Europos lyi lygybs institut

iame leidinyje pristatomas Europos lyi lygybs institutas ir jo veikla.
Jame trumpai apvelgiama instituto istorija ir svarbiausi laimjimai,
taip pat pateikiama nauding nuorod ir EIGE kontaktin informacija.
Darbo sritis: informuotumo didinimas

Teminis urnalist tinklas
Nedidelis lankstinukas apie EIGE teminius urnalist tinklus ir j
kontaktinius duomenis. Tinkl sudaro keleto ES valstybi nari
didiausi nacionalini leidini, nacionalini naujien agentr ir
pan. atstovai.
2 PRIEDAS. 2013m. tsiam

tyrim sraas
PEKINO VEIKSM PROGRAMA
veiksm programos Jsrities Moterys
Pekino
ir iniasklaida Europos Sjungoje tyrimas
(pradtas 2012m.) ubaigtas 2013m.

(tyrimas atliktas 2012m. biudeto lomis).
Pekino veiksm programos Hsrities
Instituciniai mechanizmai tyrimas (pradtas
2012m.) ubaigtas 2013m. (tyrimas atliktas
2012m. biudeto lomis).
Pekino veiksm programos Fsrities Moterys
ir ekonomika tyrimas (pradtas 2013m.)
dar atliekamas (tyrimas atliekamas 2013m.
biudeto lomis).
Pekino veiksm programos gyvendinimo
Europos Sjungoje apvalgos (Pekinas+20)
tyrimas (pradtas 2013m.) dar atliekamas
(tyrimas atliekamas 2013m. biudeto
lomis).
statistikos duomen bazs tyrimas

Lyi
(pradtas 2013m.) dar atliekamas (tyrimas
METODAI, PRIEMONS IR GEROJI PRAKTIKA

veiksm programos Jsrities Moterys
Pekino
ir iniasklaida tyrimas (pradtas 2012m.
SMURTAS LYTIES PAGRINDU

lyties pagrindu administracini
Smurto
duomen altini dabartins padties ir
galimybi ES ir Kroatijoje apvalga (pradtas

2012m.) ubaigtas 2013m. (tyrimas atliktas
Tyrimas Analizavimo metodikos, skirtos
smurto lyties pagrindu ekonominms
snaudoms Europos Sjungoje nustatyti
(pradtas 2013m.) dar atliekamas (tyrimas
atliekamas 2013m. biudeto lomis).
LYI LYGYBS INDEKSAS

lyi lygybs indekso profiliams
Valstybi
skirtos informacijos apie ES valstybi nari
pastangas lyi lygybs srityje rinkimas

Lyi lygybs indekso konceptualios
sistemos persvarstymas ir tobulinimas
atliekamas 2013m. biudeto lomis).

Lyi lygybs indekso ataskaita (pradta
rengti 2012m.) parengta ir paskelbta
2013m. (pagal i metin darbo program
iam darbui atlikti neusakytas iors
tyrimas).
balandiomn.) ubaigtas 2013m. (tyrimas

atliktas 2012m. biudeto lomis).
Pekino veiksm programos Hsrities
Instituciniai mechanizmai tyrimas Europos
Komisijos, valstybi nari ir Kroatijos
institucini gebjim ir veiksming metod,
priemoni ir gerosios praktikos, taikom
integruojant lyi aspekt kelias pasirinktas
politikos sritis, apvalga (pradtas 2012m.
spaliomn.) ubaigtas 2013m. (tyrimas
atliktas 2012m. biudeto lomis).
Lyi lygybs mokymas Europos Sjungoje.
IIetapas (pradtas 2011m., antrasis tyrimo
etapas gyvendintas 2012m. biudeto
lomis) ubaigtas 2013m.
Tarybai pirmininkaujanios Lietuvos
pasirinktoje srityje diegt institucini
mechanizm tyrimas (pradtas 2012m.
gruodiomn.) ubaigtas 2013m.
gruodiomn. (tyrimas atliktas 2012m.
biudeto lomis).
Pagalbinis tyrimas dirbant pasirinktoje
Pekino veiksm programos srityje (Graikija)
(pradtas 2013m. kovomn.) bus ubaigtas
2014m. bireliomn. (tyrimas atliekamas
Pagalbinis Pekino veiksm programos
gyvendinimo periros (Pekinas+20)
tyrimas (Italija) bus atliekamas 2014m.
ITEKLI IR DOKUMENTACIJOS CENTRAS

parengti ES lyi lygybs tezaur
Galimybi
ir termin odyn studija. is rezultat
rodiklis buvo pertvarkytas siekiant sudaryti
vis esam EIGE tezauro termin sra
ir atlikti parengiamuosius j traukimo
EUROVOC tezaur darbus. darb atliko
EIGE ekspertai. Jie 2013m. gruodiomn.
savo darbo rezultatus pateik Leidini biurui
(EUROVOC koordinatoriui).
KITA
dokumentai, susij su lyi

Aikinamieji
lygybs naudos sampratos pltojimu
smurtu lyties pagrindu susijusi

Su
duomen rinkimo ES srities tarptautins
veiklos tyrimas (pradtas 2012m.) ubaigtas
2013m. (tyrimas atliktas 2012m. biudeto
lomis).
(pradti rengti ir ubaigti 2013m., tyrimai

atlikti 2013m. biudeto lomis).
Vaiko prieiros atostog sistemos
reforma. Vienodos neperleidiamos visikai
apmokamos vaiko prieiros atostogos.
Atvej tyrimas bendrai konkrei lyi
lygybs politins darbotvarks politikos
reform naudai vertinti.
Sektorinis poiris lyi lygybs naud.
Lyi lygybs naudos utikrinimas
pasitelkiant ilaidas vieajai infrastruktrai.
Konceptuali lyi lygybs naudos vertinimo
Europos Sjungoje sistema ir metodai.
Teismis grindiamas metodas, palyginti su
ekonominiu lyi lygybs aspektu.
Ekonominiai ir socialiniai lyi lygybs
aspektai. Galimybi analiz (bus atlikta
2014m.).
3 PRIEDAS. Informacija apie EIGE

2013m. atliktus tyrimus
1 pagrindin sritis: lyginamieji ir patikimi lyi lygybs duomenys ir rodikliai
Duomen rinkimas ir statistika visose 12-oje itin svarbi Pekino veiksm programos srii. Parama
Tarybai pirmininkaujanioms Airijai, Lietuvai, Graikijai ir Italijai
Parama Tarybai pirmininkaujaniai Lietuvai (2013m. lieposgruodiomn.)
Pekino veiksm programos H srities Instituciniai mechanizmai tyrimas
Sutartis sudaryta su Aletta E-Quality (Nyderlandai).
Tyrimas pradtas 2012m. bireliomn., galutin ataskaita EIGE pateikta 2013m. rugsjomn.
Tyrimo apraymas:
io tyrimo tikslas parengti isami Pekino veiksm programos Hsrityje Instituciniai mechanizmai, skatinantys moter paang nustatyt tiksl dabartins gyvendinimo padties ES valstybse
narse ir Kroatijoje ataskait. Atliekant tyrim parengta Pekino veiksm programos tiksl H1 ir
H2, atitinkamai kurti arba stiprinti nacionalines institucines sistemas ir kitas valdios institucijas
ir integruoti lyi aspekt teiss aktus, viej politik, programas ir projektus, apvalga ir buvo
stebimi 2006m. Tarybai pirmininkavusios Suomijos pasilyti rodikliai. Siekiant parengti visapus H
srities apvalg, atliekant tyrim taip pat vertintas tikslo H3 rinkti ir skleisti pagal lyt suskirstytus
duomenis ir informacij, kad bt galima planuoti ir vertinti, gyvendinimas ES valstybse narse ir
Kroatijoje ir bus pasilyti io tikslo stebsenos rodikliai.
Atliekant tyrim itirtos nacionalins lyi lygybs institucins sistemos ir kitos valdios institucijos,
veiksmingo nacionalini sistem veikimo slygos, kaip antai priskyrimas aukiausiam manomam
valdios lygmeniui, pakankami kvalifikuoto personalo ir biudeto itekliai ir galimyb daryti tak
vyriausybs politikai, sipareigojimas skatinti lyi lygyb nacionalinse sistemose ir atsakomyb
u tai, lyi aspekto integravimas, pagal lytis suskirstyt duomen ir informacijos rinkimas ir sklaida
kiekvienoje i 28ES valstybi nari.
Bsimi veiksmai:
io apvalginio tyrimo informacija ir surinkti duomenys panaudoti rengiant ataskait ES Tarybai
pirmininkaujaniai Lietuvai. io tyrimo duomenys traukti EIGE Itekli ir dokumentacijos centro
duomen baz. iais duomenimis taip pat naudotasi lyi lygybs indeksui apskaiiuoti.
Parama Tarybai pirmininkaujaniai Graikijai (2014m. sausiobireliomn.)

Pekino veiksm programos F srities Moterys ir ekonomika tyrimas
Sutartis sudaryta su Instituto Per La Ricerca Sociale (Italija).
Tyrimas pradtas 2013m. Galutin ataskaita EIGE pateikta 2013m. pabaigoje.
Tyrimo apraymas:
io tyrimo tikslas buvo parengti strateginio tikslo F1, suformuluoto Pekino veiksm programos Fsrityje
Moterys ir ekonomika, dabartins gyvendinimo padties ataskait. Remiantis Pekino veiksm programos F srities tikslu F1, skatinti moter ekonomines teises ir nepriklausomyb, skaitant galimybes
sidarbinti, tinkamas darbo slygas ir ekonomini itekli kontrol, mintos sritys turjo bti itirtos
moter ekonomins nepriklausomybs poiriu. tyrim sudar trys dalys: jo Adalyje daugiausia
dmesio skirta darbui ne vis darbo laik, visos darbo dienos ekvivalento uimtumo lygiui, vairioms
darbo sutari rims ir savarankikam darbui, iuos aspektus vertinant moter ekonomins nepriklausomybs poiriu. Atliekant tyrim inagrinti vairs naudojimosi visos darbo dienos ekvivalentu,
kaip darbo ne vis darbo laik apibdinimo vertinimo vienetu, aspektai. Tyrimo Bdalyje daugiausia
dmesio skirta srities Moterys ir ekonomika gerosios praktikos pavyzdi nustatymui ES valstybse
narse ir Kroatijoje, itin daug dmesio skiriant moter verslumui. Tyrimo Cdalyje surinkti, be pirmiau
aprayt skyri, lyi lygybs didinimo verslumo srityje teikiamos naudos rodymai.
Bsimi veiksmai:
io apvalginio tyrimo informacija ir surinkti duomenys panaudoti rengiant ataskait Europos Sjungos Tarybai pirmininkaujaniai Graikijai. io tyrimo duomenys bus traukti duomen baz ir perduoti
EIGE itekli ir dokumentacijos centrui.
Parama Tarybai pirmininkaujaniai Italijai (2013m. lieposgruodiomn.)
Pekino veiksm programos gyvendinimo Europos Sjungoje periros (Pekinas+20)
tyrimas
Tyrimas pradtas 2013m. Galutin ataskaita EIGE bus pateikta 2014m.
Sutartis sudaryta su GHK Consulting Limited (Jungtin Karalyst).
Tyrimo apraymas:
Atliekant tyrim daugiausia dmesio bus skiriama Pekino veiksm programos gyvendinimo ES
perirai. J atliekant bus isamiai vertintas vis strategini tiksl, nustatyt 12-oje Pekino veiksm
programos srii, gyvendinimas, siekiant su lyi lygybe susijusi ES politikos prioritet ir tiksl
(gyvendinant strategij Europa2020, 20112020m. lyi lygybs pakt, Komisijos 20102015m.
moter ir vyr lygybs strategij, Tarybos ivadose dl tolesni veiksm gyvendinant Pekino veiksm
program ES institucijoms ir valstybms narms nurodytas politikos kryptis ir kt.).
ioje periroje, nustatant kiekvienos srities laimjimus, trkumus ir problemas tiek ES, tiek valstybi nari lygmeniu, bus pristatyta naujausia lyi lygybs padtis ir vertintos bei ianalizuotos nuo
2010m. vyraujanios tendencijos. Esamais Pekino rodikliais ir ES lygmeniu turimais duomenimis
bus naudojamasi kaip faktiniu pagrindu lyi lygybei visoje ES ir jos valstybse narse analizuoti ir
vertinti. Tam tikrais atvejais bus pateikta nacionalini teisini ir politini priemoni, skirt lyi lygybei
skatinti, gerosios praktikos pavyzdi. Taip pat bus pateiktos rekomendacijos dl tolesni veiksm, kuri
reikt imtis ES ir valstybi nari lygmenimis, kad bt pasiekti Pekino veiksm programoje nustatyti
tikslai. Kartu atliekant tyrim daug daugiau dmesio bus skiriama srities Smurtas prie moteris perirai
ir bus isamiai vertintas turim iai sriiai svarbi duomen prieinamumas ir kokyb tiek ES, tiek valstybi
nari lygmeniu. Atliekant isami ios konkreios srities analiz siekiama itirti naujus kitokio smurto prie
moteris nei smurtas artimoje aplinkoje vertinimo bdus ir, jeigu manoma, pasilyti naujus rodiklius.
Bsimi veiksmai:
io apvalginio tyrimo informacija ir surinktais duomenimis bus naudojamasi rengiant ataskait ES Tarybai pirmininkaujaniai Lietuvai. io tyrimo duomenys bus traukti duomen baz ir perduoti EIGE Itekli
ir dokumentacijos centrui. iais duomenimis taip pat naudojamasi lyi lygybs indeksui apskaiiuoti.
EIGE darbas smurto lyties pagrindu srityje
Smurto lyties pagrindu administracini duomen altini dabartins padties ir galimybi
Europos Sjungoje apvalga
Sutartis sudaryta su Matrix Insight Ltd (Jungtin Karalyst).
Tyrimas pradtas 2012m. rugsjomn. Galutin ataskaita EIGE pateikta 2013m. gruodiomn.
Tyrimo apraymas:
Tyrimo tikslas apvelgti svarbiausius smurto lyties pagrindu administracinius duomen altinius
ir jais remiantis sukurtus statistikos produktus 28 ES valstybse narse ir itirti j tinkamum, patikimum ir kokyb.
Iki iol administracini duomen apie smurt lyties pagrindu rinkimo ES valstybse narse mastas,
aprptis ir galimybs netirti. iuo tyrimu EIGE ketina upildyti i sprag.
Pirmuoju etapu bus visapusikai ir isamiai vertinti esami ios srities administraciniai duomen
altiniai.
Remiantis ios analizs rezultatais vertinama galimyb ES lygmeniu rinkti lyginamuosius duomenis
apie smurt lyties pagrindu i nustatyt nacionalini administracini duomen altini. Galiausiai
atlikus tyrim pateikiamos rekomendacijos, kaip bt galima padidinti smurto lyties pagrindu administracini duomen altini statistikos galimybes, ir parengiamos suderinto duomen rinkimo gairs.
Tai bus pirmasis ir svarbiausias ingsnis siekiant visoje ES rinkti patikimus lyginamuosius administracinius duomenis apie smurt lyties pagrindu.
2013m. sausiogruodiomn. buvo gyvendintos EIGE parengtos metodins gairs, skirtos administraciniams duomen apie smurt lyties pagrindu altiniams ir jais remiantis sudarytai statistikai
efektyviai ir tinkamai apvelgti, aprayti ir vertinti ES valstybse narse. 2013m. sausiobalandiomn.
kiekvienoje alyje buvo atlikti io tyrimo srities tyrimai. Rezultat analiz atlikta geguslieposmn.
Remiantis iuo tyrimu, 2013m. gruodiomn. parengtos penkios duomen bazs: administracini
duomen altini ES valstybse narse duomen baz, statistikos produkt ES valstybse narse
duomen baz, statistini duomen apie seksualin smurt duomen baz, smurto lyties pagrindu
teisini apibri ES valstybse narse duomen baz ir su smurtu lyties pagrindu susijusios Europos Sjungos literatros ir teiss akt duomen baz. Rangovas galutin ataskait (Administracini
duomen apie smurt lyties pagrindu rinkimo Europos Sjungoje galimybi studij), kuri pirmiau
perirjo EIGE ir dl jos pateik savo pastabas, pristat 2013m. gruodiomn.
Patirti sunkumai:
Dl io tyrimo sudtingumo prireik daugiau laiko visiems surinktiems duomenims patikrinti. Todl
buvo atidtas tyrimo pristatymas (i pradi tyrim buvo numatyta paskelbti 2013m. ketvirtj
ketvirt). Tyrimas bus paskelbtas 2014m. antrj ketvirt.
Bsimi veiksmai:
2014m. kovomn. internete turt pradti veikti penkios pirmiau mintos duomen bazs ir interaktyvus ES emlapis, kuriuose bus galima iekoti informacijos apie visoje ES prieinamus su smurtu
lyties pagrindu susijusius administracinius duomen altinius ir statistinius produktus. Galutin ataskaita (Administracini duomen apie smurt lyties pagrindu rinkimo Europos Sjungoje galimybi
studija) kartu su pagrindinmis ivadomis turt bti paskelbta 2014m. bireliomn.
Analizavimo metodik, skirt smurto lyties pagrindu ekonominms snaudoms Europos
Sjungoje nustatyti, tyrimas
Sutartis sudaryta su prof. Sylvia Walby, Lankasterio universitetas (Jungtin Karalyst).
Tyrimas pradtas 2013m. Tyrimas EIGE bus pristatytas 2014m. antrj ketvirt.
Tyrimo apraymas:
io tyrimo tikslas pasamdyti konsultant ir(arba) j grup, kad jie perirt, ianalizuot ir vertint
dabartinje literatroje ir tyrim ataskaitose apie smurto prie moteris artimoje aplinkoje snaudas
nustatytas metodines galimybes, siekiant pateikti ESvalstybms narms rekomendacijas apie taikytinus
metodus. Tokie tyrimai apima ir tiesiogini, ir netiesiogini snaud kategorijas, turim duomen analiz
ir tam tikras tikslias metodologines gaires, siekiant suteikti galimyb ateityje palyginti alis ir policijos,
sveikatos bei socialins apsaugos paslaugas, skaitant snaudas, kurias patiria asmenys, nam kiai,
pilietins visuomens organizacijos, verslo mons, (vietos, region ir nacionalins) valdios institucijos,
j administracins staigos ir visa visuomen. Atliekant tyrim i esms neatmetamas n vienas sektorius ar snaud ris (pinigin arba nepinigin). Atlikus turim duomen analiz, atsivelgiant esamus
EIGE tyrimus ir Europos Sjungos pagrindini teisi agentros (FRA) apklaus apie smurt prie moteris,
bus nustatytas metodik ir metod, kuriuos galima rekomenduoti taikyti smurto prie moteris artimoje
aplinkoje (skaitant smurtaujant buvus partner) snaudoms Europos Sjungoje vertinti, pagrstumas.
Bsimi veiksmai:
io tyrimo informacija svarbi stebsenos paslaug teikimui smurto lyties pagrindu srityje ir politikos
formavimui, nes labai susirpinta, kad dl bendro paslaug teikimo masto mainimo, kur lemia
biudeto ilaid mainimas, padaugs smurto lyties pagrindu atvej.
EIGE lyi lygybs indeksas

Informacija apie lyi lygybs indekso valstybi profilius, susijusi su ES valstybi nari pastangomis siekti lyi lygybs
Tyrimas pradtas 2012m. bireliomn.
Sutartis sudaryta su 27ES valstybi nari Franet nacionaliniais kontaktiniais centrais (Europos
Sjungos pagrindini teisi agentra, Austrija).
Tyrimo apraymas:
io tyrimo tikslas buvo surinkti informacij apie veiksmus, kuri valstybi vyriausybs ir kitos atitinkamos institucijos msi skatindamos lyi lygyb ir integruodamos lyi aspekt.
Pateikta atitinkama 20052012m. informacija apie lyi lygyb, atspindinti ES valstybi nari pastangas ioje srityje.
Nacionalini kontaktini centr buvo paprayta surinkti informacij apie nacionalins politikos priemones, kuri ES valstybi nari nacionalins ir region valdios institucijos msi skatindamos lyi lygyb.
Visa iai ataskaitai parengti naudota informacija gauta i vieai prieinam nacionalini altini.
Nacionalins ataskaitos sudarytos pagal ias itin svarbias sritis:
bendroji sritis;
darbas;
pinigai;
galios;
inios;
laikas ir dalyvavimas;
sveikata;
smurtas;
daugialyp nelygyb.
Patirti sunkumai:
Kaip paaikjo, is projektas buvo itin plataus umojo, nes aprp ities labai daug srii. Itin sudtingas udavinys buvo nustatyti kriterijus, pagal kuriuos turjo bti atrinktos valstybi nari iniciatyvos
lyi lygybs indekso rezultatams pagrsti.
Lyi lygybs indekso konceptualios sistemos persvarstymas ir tobulinimas
Tyrimas pradtas 2012m. rugpjiomn.
Sutartis sudaryta su prof. Eileen Drew, Dublino Trejybs koledas (Airija).
Tyrimo apraymas:
Usakytoji paslauga apm konceptualios sistemos, kuria grindiamas lyi lygybs indeksas,
persvarstym ir atnaujinim. Tyrimui atlikti pasirinkta dokument tyrimo metodika. Siektas rezultatas isamus ir aukiausios skelbti tinkamos kokybs koncepcijos dokumentas su nuorodomis ir
priedais, kuris bt paraytas taip, kad bt suprantamas ir ne specialistams.
Patirti sunkumai:
I pradi konkurso deryb procedra pradta 2012m. bireliomn. Negavus joki pasilym,
atitinkani visus projekto tinkamumo kriterijus, atlikta sugrietinta deryb procedra. Todl EIGE
iek tiek vlavo gyvendinti projekt. Galutinis rezultatas pasiektas 2012m. rugsjomn., o po keli
perir patvirtintas dokumentas pristatytas 2012m. spaliomn.
Lyi statistikos duomen bazs tyrimas
Tyrimas pradtas 2013m. lapkriiomn.
Sutartis sudaryta su Sabiedriba ar ierobezotu atbildibu PROOF IT (Latvija).
Tyrimo apraymas:
io projekto tikslas parengti statistikos duomen baz ir j traukti duomenis ir metaduomenis
apie lyi statistik atnaujinant ir ipleiant esamus deimt EIGE parengt statistini lyi lygybs
duomen rinkini bei juos integruojant centralizuot informacijos altin, kuris bt trauktas internetin EIGE Itekli ir dokumentacijos centr, kur su juo bt galima susipainti. i duomen baz
turt bti suderintas ir centralizuotas patikim lyginamj duomen ir statistikos apie lyi lygyb
altinis, kuriuo bt galima naudotis internetiniame EIGE Itekli ir dokumentacijos centre ir kuris
apimt i tarptautini altini surinktus duomenis. Sudarydama slygas lengvai gauti duomenis ir
juos suskirstyti pagal skirtingus kriterijus, i duomen baz turt padti patenkinti naudotoj lyi
statistikos srities poreikius.
Patirti sunkumai:
Bsimi veiksmai:
i duomen baz bus sukurta gyvendinant 2014m. darbo program.
Lyi lygybs indekso ataskaita
Ataskaita paskelbta 2013m.
Ataskaitos apraymas:
ioje ataskaitoje pateikiamas isamus lyi lygybs indekso rengimo vertinimas. Joje pirmiausia
nustatoma, kaip lyi lygyb galima apibendrinti ir apvelgti teoriniu ir konceptualiuoju poiriais.
Toliau ataskaitoje parodoma, kaip, taikant statistinius metodus, i koncepcin struktra paveriama
matavimo sistema. Sudtini rodikli aikinimas yra itin sudtingas ir dl galimo jo subjektyvumo
neretai vertinamas kritikai. Siekiant utikrinti kuo didesn skaidrum ir objektyvum, ioje Lyi
lygybs indekso ataskaitoje pateikiama kuo daugiau metodins informacijos, kad naudotojai galt
atkartoti veiksmus, kuri buvo imtasi, ir kiekvienas sprendimas atitinkamai pagrindiamas koncepciniu ir(arba) metodiniu poiriais. i ataskait trauktas skyrius, kuriame isamiai apibdinami lyi
lygybs indekso rodikliai, taikyti kiekvienoje i nustatyt srii (darbas, pinigai, inios, galios, laikas,
sveikata) ir prie nustatant indekso rezultatus apskritai. Taip pat panagrintos kitos platesnio konteksto, kaip antai BVP arba ilaid struktros, analizs. Ataskaitos pabaigoje pateikiamos pagrindins
su lyi lygybs indeksu susijusios ivados.
Patirti sunkumai:
projekt daugiausia gyvendino EIGE tyrjai, remdamiesi apvalgomis ir kitais tyrimais. Todl
parengta auktos kokybs priemon, taiau jos taikymas taip pat priklauso nuo galimybs naudotis
pakankamais mogikaisiais itekliais.
Bsimi veiksmai:
Lyi lygybs indeksas bus apskaiiuojamas papildomiems, taip pat pastariesiems metams, kad
ilgainiui bt galima palyginti jo vertes. Jis bus papildytas kitais tyrimais, skaitant darbo kokybs,
smurto prie moteris ir daugialyps nelygybs analizes. Kita Lyi lygybs indekso ataskaita bus
paskelbta 2015metais.
2 pagrindin sritis: duomen rinkimo ir apdorojimo metodai ir praktika lyi lygybs
darbe
Pekino veiksm programos J srities Moterys ir iniasklaida gerosios praktikos, priemoni
ir metod tyrimas
Sutartis sudaryta su Fondazione Giacomo Brodolini (bendradarbiaujant su Ecorys) (Italija).
Tyrimas pradtas 2012m. kovomn. Galutin ataskaita EIGE pateikta 2013m. balandiomn.
Tyrimo apraymas:
Metod, priemoni ir gerosios praktikos pavyzdi kaupimas ir sklaida, siekiant apvelgti 28 ES valstybse narse vyraujant poir ir gyt patirt Pekino veiksm programos srityse, kurias pasirinko
ateityje ES Tarybai pirmininkausianios valstybs nars.
Kaupiant metodus, priemones ir gerosios praktikos pavyzdius siekiama susidaryti bendr Europos
lygmeniu turim ini vaizd, kad bt galima pagerinti papildomos naudos, nustatytos valstybi
nari praktikoje, gavimo proces ir galimybes j perduoti ir taip pagerinti veiksmingo lyi aspekto
integravimo ir lyi lygybs politikos gyvendinim.
Bendrasis tyrimo tikslas padti skatinti lyi lygyb Europos visuomenje.
Konkretusis tikslas srityje Moterys ir iniasklaida surinkti metodus, priemones ir gerosios praktikos
pavyzdius kartu su literatros altini apvalga ir pateikti atitinkam nacionalins ir ES politikos
krypi rinkin bei programavimo dokument.
io projekto paskirtis suteikti politikams, iniasklaidos vadovams ir iniasklaidos organizacijoms
informacij apie metodus ir priemones, padsiani gyvendinti lyi aspekto integravimo strategijas.
gyvendinant projekt siekiama:
didinti moter dalyvavim ir saviraik iniasklaidoje;
didinti moter dalyvavim ir galimybes priimti sprendimus iniasklaidoje;
nustatyti ir gerinti iniasklaidos organizacij savikontrol paisant lyi lygybs;
ugdyti specialist, darbuotoj, sprendimus priimani asmen ir iniasklaidos vadov gdius ir
gilinti j inias lyi lygybs srityje.
Bsimi veiksmai:
io tyrimo duomenys apie metodus, priemones, iteklius, suinteresuotuosius subjektus ir gerj
praktik bus traukti duomen baz ir pateikti EIGE Itekli ir dokumentacijos centre.
Pekino veiksm programos H srities Instituciniai mechanizmai gerosios praktikos, priemoni ir metod tyrimas
Institucini gebjim ir veiksming metod, taikom integruojant lyi aspekt Europos Sjungoje,
apvalga
Sutartis sudaryta su Yellow Window (Belgija).
Tyrimo pradia. Viej pirkim procesas pakartotinai pradtas 2012m. spaliomn.; anginis susitikimas surengtas 2013m. sausio 3d.; keletas ataskait ir duomen bazi pristatyta 2013m. Galutin
ataskaita ir duomen bazs pristatytos 2013m. gruodiomn.
Tyrimo apraymas:
Atliekant tyrim apvelgti lyi aspekto integravimo Europos Komisijoje ir 28 ES valstybse narse,
skaitant valstybi nari regionin aspekt, instituciniai mechanizmai (struktros ir tvarka) kartu su itin
decentralizuotu administraciniu modeliu. Be to, apvelgti metodai, taikomi lyi lygybs aspektui
visuose ES sektoriuose integruoti. Itin daug dmesio skirta poveikio moterims ir vyrams vertinimui,
kaip galimo lyi lygybs srities teiss akt ir politikos krypi poveikio exante vertinimui.
gyvendinant sudting projekt pasiekta daug vairi rezultat, kurie idstyti projekto dokumentuose, skaitant Lyi aspekto integravimo institucini gebjim ataskait, lyi aspekto integravimo
metod tyrim, susitikimo internetu dl lyi aspekto integravimo institucini gebjim ir metod
Europos Sjungoje ataskait, kelet lyi aspekto integravimo struktr, tvarkos, itekli ir metod
duomen bazi, 2013m. rugsjomn. kartu su Tarybai pirmininkaujania Lietuva surengt orientacin konferencij dl veiksming lyi aspekto integravimo metod, 28 ali lyi aspekto integravimo institucini gebjim ataskaitas, primenamj praneim dl poveikio moterims ir vyrams
vertinimo ir poveikio moterims ir vyrams vertinimo itekli duomen baz, du 2013m. spalio ir
lapkriiomn. vykusius seminarus poveikio moterims ir vyrams vertinimo klausimu, vienuolika atitinkam poveikio moterims ir vyrams vertinimo pavydi ir poveikio moterims ir vyrams vertinimo
srities gerosios praktikos gaires.
Pagrindins ivados:
Europos Komisijos lygmeniu, atrodo, diegti struktros ir sutvarkymo poiriais tvirti instituciniai
mechanizmai ir taikoma nemaai vairi lyi aspekto integravimo metod. Taiau nuoseklios
intervencijos logikos, kuria grindiamas lyi aspekto integravimo metodas, trkumas trukdo daryti
paang ir metodas, atrodo, taikomas nenuosekliai, padrikai, tik keliose srityse ir gyvendinant tik
kelias politikos kryptis.
ES lyi aspekto integravimo pajgumai vertinti remiantis suderintais veiksmais, kuri imtasi dl
keleto rodikli, skaitant finansinius, mogikuosius ir metodinius iteklius, galimyb gauti lyi lygybs vertinimus, vadovavim institucijoms, nelygybs konceptualizavim, suinteresuotj subjekt
dalyvavim, skaidrum, atskaitomyb, politikos ciklo aprpt, organizacin kultr ir kasdien veikl,
skirt lyi aspektui nuolatin darbo veikl integruoti. Atlikus vertinim susidar nevienodas
vairaus tempo ir etap vaizdas.
Europos Sjungoje taikomi labai skirtingi poveikio moterims ir vyrams vertinimo atlikimo metodai.
Visose atrinktose alyse ir regionuose analizs, kuriomis grindiami poveikio moterims ir vyrams
vertinimai, atrodo, nra itin patikimos ir jose esama nema sprag, susijusi su turim ini apie
esam nelygyb vairiose politikos srityse pakankamumu.
Patirti sunkumai:
Dl savo sudtingumo is projektas buvo kelet kart keiiamas, kad bt pritaikytas prie turim
duomen ir ali atsako. Siekiant utikrinti rezultat pagrstum ir prie skelbiant duomenis juos
suderinti su kitais duomen altiniais, reikia toliau tvarkyti daug gautos informacijos. Neaiku, ar esami
instituto darbuotojai pajgs toliau naudotis io sudtingo tyrimo rezultatais ir ar jie bus tinkamai
iplatinti konkreiuose forumuose.
Bsimi veiksmai:
io tyrimo duomenys traukti duomen baz. Jie bus pateikti EIGE Itekli ir dokumentacijos centre
ir su jais bus galima susipainti EIGE interneto svetainje. is tyrimas papildo Tarybai pirmininkaujaniai Lietuvai parengt ataskait dl institucini mechanizm ir yra pirmasis isamus lyi aspekto
integravimo gyvendinimo visuose ES sektoriuose tyrimas. Tolesni veiksmai, susij su rezultatais ir j
skelbimu, traukti EIGE metin darbo program.
Tyrimas darbui pasirinktoje Pekino veiksm programos srityje papildyti (Graikija)
Gerosios praktikos kaupimas Pekino veiksm programos F srities Moterys ir ekonomika
tyrimui papildyti. BDALIS
Sutartis sudaryta su Instituto Per La Ricerca Sociale (Italija).
Tyrimas pradtas 2013m. kovomn. Galutin ataskaita EIGE bus pateikta 2014m. gegusmn.
Tyrimo apraymas:
io tyrimo tikslas nustatyti gerosios praktikos pavyzdius moter verslumo srityje, itin daug dmesio
skiriant finansavimui, mokymui ir tinkl krimui. I pradi parengus konkreius kokybinius moter
verslumo srities kriterijus ir laikantis EIGE poirio gerj praktik, atliekant tyrim bus atrinkta
keletas perspektyvi praktikos pavyzdi. Paskui konsultaciniame susitikime ie praktikos pavyzdiai
bus vertinti, o svarbiausieji pripainti gerja praktika. Be to, atlikus tyrim bus pateikta suinteresuotj subjekt, dirbani moter verslumo srityje, ir literatros apvalga, nurodytos ryi priemons.
Tyrimo dalis, susijusi su gerosios praktikos pavydiais, pradta gyvendinti 2013m. lapkriiomn. ir
bus tsiama iki 2014m. gegusmn.
Patirti sunkumai:
Pagrindin io tyrimo problema per numatyt laik nustatyti tinkamiausius ES valstybse narse
taikomus metodus. Kad geri pavyzdiai nelikt nepastebti, darb traukti valstybi nari ekspertai
ir vyresnieji mokslo darbuotojai. Bet kuriuo atveju io tyrimo tikslas buvo ne apvelgti visus geriausius
metodus, o nustatyti kai kuriuos labai svarbius ir veiksmingus pavydius, siekiant skatinti suinteresuotj subjekt gebjim stiprinim ir tarpusavio mokymsi.
Bsimi veiksmai:
io tyrimo duomenys, susij su itekliais, suinteresuotaisiais subjektais ir gerosios praktikos pavyzdiais, bus dti ir skleidiami EIGE interneto svetains skiltyje Lyi aspekto integravimas, taip pat
bus pateikti EIGE Itekli ir dokumentacijos centre.
Rezultatai taip pat bus platinami EIGE renginiuose, pavyzdiui, Tarpusavio vertinimo susitikimuose
ir ES renginiuose, skirtuose gerajai patiriai, taip pat moterims ir ekonomikai.
Tyrimas Pekino veiksm programos gyvendinimo perirai papildyti (Pekinas +20) tyrimas (Italija)
Gerosios praktikos, susijusios su darbo, eiminio ir privataus gyvenimo derinimu, kaupimas
(nuorodos Nr.EIGE/2013/OPER18) Pekino veiksm programos gyvendinimo perirai papildyti (Pekinas +20) srities tyrim
Sutartis sudaryta su OESB Consulting (Austrija).
Tyrimas pradtas 2013m. rugpjiomn. Galutin ataskaita EIGE bus pateikta 2014m. lieposmn.
Tyrimo apraymas:
io tyrimo tikslas nustatyti geriausios praktikos derinimo srityje pavyzdius, itin daug dmesio skiriant savireguliacijai, informuotumo didinimui ir lyginamajai analizei. Pradioje parengus konkreius
kokybinius derinimo srities kriterijus ir laikantis EIGE poirio gerj praktik, atliekant tyrim bus
atrinkta keletas perspektyvi praktikos pavyzdi. Paskui konsultaciniame susitikime ie praktikos
pavyzdiai bus vertinti, o svarbiausieji pripainti gerja praktika. Be to, atlikus tyrim bus pateikta
suinteresuotj subjekt, dirbani derinimo srityje, ir literatros apvalga, nurodytos ryi priemons.
Tyrimo dalis, susijusi su gerosios praktikos pavydiais, pradta gyvendinti 2013m. gruodiomn.
pabaigoje ir bus tsiama iki 2014m. lieposmn.
Bsimi veiksmai:
io tyrimo duomenys, susij su itekliais, suinteresuotaisiais subjektais ir gerosios praktikos pavyzdiais,
bus prieinami EIGE interneto svetains skiltyje Lyi aspekto integravimas, taip pat EIGE Itekli ir
dokumentacijos centre.
Rezultat sklaida taip pat vyks EIGE (Tarpusavio vertinimo susitikimuose) ir ES rengini metu, kurie
skirti gerajai praktikai platinti ir derinimui skatinti.
EIGE darbas lyi lygybs mokymo srityje
Lyi lygybs mokymas Europos Sjungoje: apvalga, tyrimai ir suinteresuotj subjekt
dalyvavimas (II etapas)
Sutartis sudaryta su GHK Consulting Limited (Jungtin Karalyst).
Tyrimas pradtas 2010m. Projektas buvo gyvendinamas dviem etapais: pirmojo etapo (apvalginio
tyrimo) galutin ataskaita pateikta 2012m. gruodiomn.; antrojo etapo (isamaus tyrimo) ataskaita
pateikta 2013m. lapkriio 13d.
Tyrimo apraymas:
iuo tyrimu EIGE siekia gilinti inias apie lyi lygybs mokym Europos Sjungoje, visose 27 ES
valstybse narse surinkti ir paskelbti praktin ir nauding informacij apie lyi lygybs mokym,
taip pat paskatinti diskusijas apie lyi lygybs mokymo kokybs standart rengim ir pripainim
Europos Sjungoje.
ia iniciatyva siekiama rinkti vairi ir kartais nesisteming Europos Sjungoje gyt patirt ir sukauptas
inias lyi lygybs mokymo srityje ir jomis remtis; ji pads plaiau pripainti lyi lygybs mokym
kaip btin veiksmingo lyi aspekto integravimo strategijos gyvendinimo priemon, bus sukauptas
praktins informacijos fondas ir palengvintas kritini tokio mokymo kokybs apmstym procesas.
Be to, ia iniciatyva siekiama suburti vairius veikjus ir palengvinti akademins bendruomens ini
perdavim specialistams, kad susijusi srii specialistai gebt geriau gyvendinti veiksmingas lyi
lygybs mokymo programas.
Vienas i svarbiausi io projekto tiksl sukurti veiksming metod lyi lygybs mokymo gerosios
praktikos pavyzdiams nustatyti, patogiai pateikti, skleisti ir perduoti.
Pagrindins ivados:
Atlikus tyrim nustatyta, kad labai vairuoja lyi lygybs mokymo specialist isilavinimas ir profesin kvalifikacija, taip pat sitikinta, kad lyi lygybs mokymo programos rengiamos taikant labai
vairius metodus. Akademinje bendruomenje jau seniai diskutuojama, kad reikia nustatyti bent
minimalius kokybs standartus, taiau praktikoje joki standart nra. Be to, lyi lygybs mokymo
paslaugas usakanios institucijos ir organizacijos paprastai neturi orientacini sistem, kurios padt
nusprsti, koks mokymas joms bt tinkamiausias. Joms taip pat trksta gairi, kokia tvarka iekoti
auktos kokybs mokymo paslaug ir jas isirinkti, todl kokybs utikrinimo klausimai ir toliau turt
bti svarbus darbotvarks prioritetas.
Atlikus tyrim padaryta ivada, kad lyi lygybs mokym reikia vertinti ir planuoti kaip btin lyi
aspekto integravimo proceso ir platesns gebjim stiprinimo strategijos dal, kuri apimt tolesn
veikl po mokymo, stebsenos sistemas ir organizacij pokyius.
Remiantis per apvalgin tyrim nustatytais faktais, io projekto II etapu (gyvendintu 2013m.) buvo
siekiama isamiau ianalizuoti lyi lygybs mokym. Inagrinti veiksniai, lemiantys lyi lygybs
mokymo, kaip darbuotoj gebjim stiprinimo ir paangaus lyi aspekto integravimo priemons,
veiksmingum. Daugiau dmesio skirta kokybs problemoms, praktinms gairms ir suinteresuotj
subjekt dalyvavimui, siekiant paangos ioje srityje.
Bsimi veiksmai:
io tyrimo rezultatai valstybi nari atstovams pristatyti 2013m. lapkriiomn. Vilniuje surengtame
susitikime. galutin ataskait traukta informacija bus paskelbta 2014metais. Visi duomenys, duomen bazs ir ataskaitos bus paskelbti internete kaip viena i Lyi aspekto integravimo programos
dali, perduoti Itekli ir dokumentacijos centrui ir taps neatsiejama bsimo EIGE darbo lyi aspekto
integravimo metod ir priemoni klausimais dalimi.
EIGE darbas lyi lygybs naudos (LLN) srityje
Konceptuali lyi lygybs naudos vertinimo Europos Sjungoje sistema ir metodai. Teismis
grindiamas metodas, palyginti su ekonominiu lyi lygybs aspektu
Sutartis sudaryta su prof. Jackie Jones, Vakar Anglijos universitetas (Jungtin Karalyst).
Tyrimas pradtas 2013m. spaliomn. Galutin ataskaita pateikta met pabaigoje ir su ios srities
specialistais, EIGE vadovybe ir LLN projekto vadovu toliau aptarta 2014m. sausio 3031d. Vilniuje
surengtame konsultaciniame susitikime.
Tyrimo apraymas:
ioje ataskaitoje, siekiant paremti politikos veiksmus lyi lygybs srityje nacionaliniu, Europos ir
tarptautiniu lygmenimis, analizuojamas teismis grindiamas metodas, palyginti su socialiniais ir
ekonominiais argumentais. Joje lyginamos teismis grindiamo metodo ir priemonmis grindiam
metod, kuri paskirtis artimiausiais metais (20142020m.) siekiant svarbiausi prioritetini ES
socialini ir ekonomini tiksl padti gyvendinti lyi lygybs darbotvark, galimybs ir apribojimai.
Galiausiai tyrja pabria nuosekli ilgainiui darom paang, kuri skatina paangi ios srities teism
praktikos, teiss akt ir politikos formavimo darbotvark, taiau spja dl teisi padties prastjimo,
kur lemia vis danesnis biudeto l mainimas ir konkreiai lyi lygybei skirt program, priemoni
ir paslaug sujungimas ir iskaidymas.
Pagrindins ivados:
mogaus teismis grindiami metodai turi bti bet koki veiksm, kuriais Europos Sjungoje skatinama lyi lygyb, pagrindas. Lyi lygyb, kaip teis, vertyb ir politinis sipareigojimas, tvirtinta
pagrindiniuose Europos ir viso pasaulio teiss aktuose ir politikos dokumentuose. gyvendinant
ir stiprinant teises, galingos varomosios jgos sveikauja tarpusavyje ir formuoja savo aprpt bei
poveik moni gyvenimui.
Be kit veiksni, socialins sistemos ir paproiai, ekonominiai apribojimai, kultra ir religija daro labai
didel tak teisi gyvendinimo bdams. Dl ios sudtingos sveikos lyi lygybs alininkai turi
dalyvauti dabartinse diskusijose socialinio ir ekonominio logini pagrind klausimais. Kaip paaikjo, teisi gyvendinimas teikiant iekinius teismams ir pavienes pretenzijas, jeigu esama vairiopos
nelygybs, savaime nra veiksminga dideli pokyi skatinimo priemon.
Kai pagrindin struktrin nelygyb atsinaujina ir stiprja, norint imtis pokyi lygybs linkme, reikalingi suderinti veiksmai politinio galjimo, politikos formavimo ir jos gyvendinimo srityse. Norint
imtis pokyi lygybs linkme, reikia gyvendinti viena kit papildanias strategijas, pagal kurias bt
suderinama diskriminuojam asmen apsauga ir konkreios politins kovos su nelygybe priemons.
Lyi nelygyb nra maumos klausimas; ji struktrikai daro poveik vis socialini grupi moterims,
ir klas susiskaido. Pastaraisiais deimtmeiais dvejopais metodais skatinant lyi lygyb pasiekta
dideli laimjim. Norint remtis praeities laimjimais, siekiant io tikslo labai svarbu steigti speciali
staig, kuri kaupt geriausios praktikos pavyzdi, priemoni ir rodikli kolektyvin atmint (duomen bankas) ir, remdamasi ia patirtimi ir iniomis, gebt strategikai svarbiu laiku ES lygmeniu
sprsti konkreius klausimus.
Bsimi veiksmai:
Institutas toliau dirbs su konceptualiais poiriais, kurie, jeigu bus grindiami teismis, galt padti
isprsti strateginius dabartins politins darbotvarks, iuo metu sutelktos ekonomikos augim
ir uimtum, klausimus. Dirbant lyi lygybs naudos klausimu mogaus teisi pagrindas bus derinamas su skirtingais loginiais pagrindais ir su argumentais, susijusiais su priemonmis, kuriais lyi
lygybs aspekto integravim galima pagrsti kaip integracinio ES socialinio ir ekonominio augimo
modelio tvarumo varomj jg. Nepaisant to, kad siekiant lyi lygybs su priemonmis susij
loginiai pagrindai yra svarbs strategikai, lyi lygybs, kaip teisi klausimo, slygos ir toliau bus
labai svarbi EIGE darbo paskata.
gyvendinant LLN projekt numatyta paskelbti pagrindinius dokumentus ir ekspert grups susitikimo ivadas.
Vaiko prieiros atostog sistemos reforma. Vienodos neperleidiamos visikai apmokamos

vaiko prieiros atostogos. Atvej tyrimas bendrai konkrei lyi lygybs politins darbotvarks politikos reform naudai vertinti
Sutartis sudaryta su Tavistoko mogikj santyki institutu (Jungtin Karalyst).
Tyrimo apraymas:
Atliekant tyrim apvelgta plati lyi lygybs politikos reformos Europos Sjungoje darbotvark ir
pasaulin darbotvark po 2015met. Kaip konkrei reform, kuri bt galima sutelkti empirin
tyrimo dal, tyrjai pasirinko Vienodas ir neperleidiamas vaiko prieiros atostogas. Be to, ioje
ataskaitoje kritikai vertinamos metodikos, skirtos lyi lygybs snaudoms ir naudai vertinti i esms
pertvarkius politik ir institucijas, ir pateikiami pradiniai numatomos vienod ir neperleidiam vaiko
prieiros atostog naudos ES valstybse narse rodymai.
Pagrindins ivados:
Tarptautiniu lygmeniu bendrai sutariama, kad darbo rinkoje labai svarbu utikrinti lyi lygyb.
Esmin dabartini ES vaiko prieiros atostog sistem pertvarka gali daryti teigiam poveik visais
lygmenimis: asmen ir organizacij, taip pat makrosocialiniu ir makroekonominiu lygmenimis. ios
reformos nauda grindiama prieiros veiklos ir lyi vaidmen perskirstymu, uimtumo statuso
pokyiais ir bendromis darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros permainomis. Darydamos tak
tv uimtumo statusui, vienodos ir neperleidiamos vaiko prieiros atostogos gali padti sumainti
vaik skurdo rizik ir gerokai padidinti moter uimtumo lyg. Be to, vaiko prieiros atostog tvarkos
reforma ES valstybse narse gali padti padidinti eimos gerov ir stabilum. Ne maiau svarbu tai,
kad vienodos ir neperleidiamos vaiko prieiros atostogos gali padti padidinti moni naum ir
konkurencingum, nes bt optimaliai inaudojamas mogikasis kapitalas.
EIGE gali atlikti svarb vaidmen politikos reformos, kuria siekiama nustatyti vienodas ir neperleidiamas vaiko prieiros atostogas, gyvendinimo procese, nustatydama rodiklius, susijusius su
tarptautinmis ir ES sistemomis, skirtomis lyi lygybs eimose ir darbo rinkoje skatinimui paremti.
EIGE gali padti stiprinti politikos krypi sveik, integruodama skirtingus rodiklius (t.y kartu su
vaik prieiros paslaug rodikliais stebdama naudojimosi vaiko prieiros, motinysts ir tvysts
atostogomis normas). Be to, EIGE gali skatinti geriau naudoti ir pritaikyti administracinius duomenis
apie motinysts ir tvysts atostog imokas. Tolesnis EIGE ir Eurostato bendradarbiavimas, vis
pirma atliekant gyvenimo kokybs ir laiko naudojimo tyrimus, galt padti nustatyti lyi lygybs
ateities galimybes suderint statistini duomen forma.
Patirti sunkumai:
iuo metu, kai vaiko prieiros atostog politikos kryptys dar tik kuriamos, sudtinga surinkti j platesnio masto naudos asmenims, eimoms, bendruomenms, organizacijoms ir alims rodymus. Taiau
pradiniais rodymais pagrindiama hipotez, kad vidutinikai tvai, ilgiau sitraukiantys ankstyvj
kdiki raidos etap, yra link vis laik dalyvauti vaik gyvenime ir pakeisti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros modelius eimose ir darbo vietoje, o tai daro teigiam poveik moter uimtumui
ir ekonominei nepriklausomybei.
Bsimi veiksmai:
Atliekant tyrim mginta nustatyti, kokiu mastu galima surinkti rodymus apie lyi lygybs teikiam naud tam tikru politins reformos darbotvarks klausimu. Jis padjo rodyti, kad naudingiau
sutelkti dmes ne bendrus teiginius, o konkreias sritis, ir kad tai duoda didesn naud nei su
konkreiais politiniais veiksmais nesusijusi lyi lygyb. Ateityje atliekant lyi lygybs naudos tyrimus bus atsivelgiama pamokas, kuri is svarbus tyrimas dav iam projektui. Bus paskelbta iame
tyrimo praneime pateikta bendra dabartins vaiko prieiros atostog padties Europos Sjungoje
ir galimos j naudos didinant lygyb visais lygmenimis analiz. gyvendinant LLN projekt, be kita
ko, bus paskelbti ie pagrindiniai dokumentai ir ekspert grups susitikimo ivados.
Sektorinis poiris lyi lygybs naud. Lyi lygybs naudos utikrinimas pasitelkiant
vieajai infrastruktrai skirtas las
Sutartis sudaryta su prof. Gloria Alarcon, Mursijos universitetas (Ispanija).
Tyrimo apraymas:
io tyrimo tikslas buvo sukurti EIGE darbo, susijusio su lyi lygybs nauda visuose sektoriuose, metodik. Kadangi lyi lygyb yra ne pavienis, o daugel srii apimantis klausimas, neatsiejamas nuo vis
darbo srii, ji yra glaudiai susijusi su svarbiausiais politikos sektoriais, vis pirma susietais su socialine politika, teisingumu, uimtumu ir ekonomine politika. Sektori politikai naudinga integruoti lyi
aspekt, nes jis suteikia daugiau ini apie nelygyb ir vairius gyventoj poreikius, o tai sudaro slygas
tikslingiau formuoti politik. Tyrimo ataskaitoje Sektorinis poiris lyi lygybs naud apvelgiamos
lyi aspekto integravimui Europos Komisijoje svarbios politikos sritys, siekiant nustatyti, kuriose i i
srii esama daugiau galimybi rinkti duomenis apie lyi lygybs poveik visiems gyventojams. Be to,
iame dokumente apraomos vairios metodikos, skirtos lyi lygybs aspekto integravimo konkreias
politikos sritis teikiamos naudos analizei atlikti, vis pirma subjektyvs gerovs ir pajgum metodai.
Galiausiai tyrjai, siekdami parodyti praktin tokios metodikos taikym ir pateikti pradinius lyi lygybs
naudos pasirinktame sektoriuje rezultatus, pasirinkt metodologin funkcij (pajgum metodas) pritaik atitinkamai politikos sriiai (infrastruktra) ir nedidelio matmens posriiui (vaik prieiros staigos).
Pagrindins ivados:
Kaip paaikjo i nacionalins ir tarptautins praktikos, paisant lyi aspekto miest planavimo ir vieosios infrastruktros srityse visuomen gali gauti daug naudos. Lyi lygybs aspekto integravimas
infrastruktr gali daryti tak visai visuomenei, nes su socialine reprodukcija susijusi infrastruktra
palengvina gyvenim ne tik moterims, bet ir vyrams, kadangi jiems sudaromos slygos tapti globjais. Infrastruktra padeda didinti moni gerov, o moterims tapti visapusikomis pilietmis, nes
pakankamos galimybs naudotis miesto, prieiros ir transporto infrastruktra gali padti moterims
siekti profesinio ir asmeninio tobuljimo ir utikrinti j savarankikum ir principingum.
Konkreti lyi aspekto integravimo infrastruktros politik ES lygmeniu socialin nauda galt bti,
be kita ko, didesnis valstybs ilaid veiksmingumas ir naumas, nes pagert darbo rinkos veikimas
ir bt padedama visapusikai inaudoti vyr, kaip globj, pajgumus. Labiau nei bet kada anksiau
moter specializavimuisi nam kio ir prieiros veikloje trksta ekonomins prasms, nes eima,
kaip preki ir paslaug gamybos vienetas, nebetenka lemiamos svarbos, eimos dydis maja, vidutin moter gyvenimo trukm ilgja ir galiausiai moterys tampa labai isilavinusios. Be to, miest
prieiros ir transporto infrastruktra gali bti lemiamas socialins sanglaudos stiprinimo ir veiksmingesnio laiko naudojimo veiksnys. Tam tikros investicijos infrastruktr, pavyzdiui, sporto centrus
arba perdirbimo renginius, taip pat gali padti gerinti sveikat ir aplinkos kokyb.
Patirti sunkumai:
Taikant pasirinkt metodik (pajgum metod) lyi lygybs naudai tam tikrame infrastruktros
sektoriuje vertinti reikia atlikti apklausas. tyrimo dokument traukti nedidelio masto apklausos,
kuri atlikus nustatyta domi dalyk, rezultatai. Taiau didelio masto apklausos gali bti labai brangios, todl jomis negalima naudotis atliekant riboto biudeto tyrimus ES lygmeniu.
Bsimi veiksmai:
is tyrimas padjo ipltoti metodines galimybes tirti lyi lygybs naud taikant kokybinius metodus,
grindiamus gerovs, laims, taip pat pajgum ir mogikojo kapitalo pltojimo kriterijais. gyvendinant
LLN projekt, be kita ko, bus paskelbti ie pagrindiniai dokumentai ir ekspert grups susitikimo ivados.
Ekonominiai ir socialiniai lyi lygybs aspektai. Galimybi analiz
Sutartis sudaryta su prof. Tindara Addabbo, Modenos universitetas (Italija).
Tyrimas pradtas 2013m. spaliomn. Laikotarpio vidurio ataskaita, kuri traukta literatros ir
duomen rinkini apvalga, pristatyta met pabaigoje. Pasilymas dl galim darbo krypi pateiktas 2014m. sausiomn. ir su EIGE vadovybe, EIGE LLN projekto vadovu ir inomais lyi lygybs
ekonominio aspekto ekspertais aptartas tarpusavio vertinimo konferencijoje, surengtoje per 2014m.
sausio 3031d. Vilniuje vykus konsultacin susitikim. Galutin ataskait planuojama pristatyti 2014m.
balandiomn. pabaigoje.
Tyrimo apraymas:
io tyrimo tikslas inagrinti ES duomen prieinamum, siekiant ipltoti lyi lygybs ekonomin
aspekt, taip pat itirti, kokias metodikas galima taikyti socialinei ir makroekonominei lyi lygybs
naudai visoje ES vertinti. Atliekant tyrim perirta literatra ir surinkti esami duomen rinkiniai,
susij su vairiomis lyi lygybs ekonominio aspekto dalimis. Antruoju io tyrimo etapu, kuris bus
gyvendinamas pirmj 2014m. ketvirt, bus nustatytos lyi lygybs makroekonomins naudos
vertinimo galimybs ir pateikti tyrimo darbotvarks pasilymai.
Pagrindins ivados:
Lyi lygybs ekonominio aspekto vertinimo galimybi studija padjo apibrti ir sukonkretinti
tyrimo hipotez, kad j bt galima nuodugniai patikrinti gyvendinant bsim projekt, kuris turt
bti pradtas 2014metais. Atlikus literatros apvalg paaikjo lyi lygybs makroekonominis ir
socialinis aspektai ir irykjo tam tikru poiriu esanios didesns lyi lygybs persidavimo parinktiems rezultatams (vietimas, galimybs sidarbinti ir eiti auktesnes pareigas, darbo umokestis, socialin reprodukcija, vadovavimas ir dalyvavimas politiniame gyvenime) mechanizmai. Be to, siekiant
paskatinti pagrindini veiksni arba persidavimo mechanizm veikim, atlikus tyrim pateikta
turim duomen rinkini apvalga, kad bt galima vertinti atitinkamus lyi lygybs matmenis ir
nurodyt ekonomin ir socialin naud. Todl buvo plaiai diskutuojama apie atlikus nagrinjamos
literatros apvalg atsiradusi tyrimo galimybi vairov i galimybi skaiius buvo sumaintas
iki tikroviko, nustatyto remiantis duomen prieinamumu ir strategine svarba.
Patirti sunkumai:
Siekiant surasti daugiau tinkam kandidat, turini patikrintos profesins ankstesnio darbo feministins ekonomikos srityje praktikos, i pradi projektas buvo pradtas i naujo.
Bsimi veiksmai:
Be konsultacinio susitikimo, kuris bus surengtas 2014m. sausiomn., tarpusavio vertinimai pads
gauti grtamj informacij apie pasilymus, pateiktus atlikus pasilym vertinti lyi lygybs makroekonomin naud galimybi analiz. Pristaius metodines pasirinkimo galimybes ir j lyginamuosius
pranaumus bei juos aptarus, EIGE, atsivelgdama savo galiojimus ir 2014 met darbo plan, prads
proporcing visos ES masto lyi lygybs makroekonomins ir socialins naudos tyrim.
gyvendinant LLN projekt, be kita ko, bus paskelbti ie pagrindiniai dokumentai ir ekspert grups
susitikim ivados.
Nenumatyti tyrimai. Su smurtu lyties pagrindu susijusi duomen rinkimo ES srities
tarptautins veiklos tyrimas
Sutartis sudaryta su Nusikalstamumo prevencijos ir kontrols Europos institutu prie Jungtini
Taut (HEUNI) (Suomija).
Tyrimas pradtas 2012m., EIGE paskelb ataskait 2013m. lapkriiomn.
Tyrimo apraymas:
io tyrimo tikslas parengti isami ES masto analiz vertinant lyi lygybs srityje pasiektus laimjimus ir jos gyvendinimo klitis imantis veiksm strateginiams vis 12-os Pekino veiksm programos
srii tikslams pasiekti. Tyrimo laikotarpio pradia 2009m. pristatyta paskutin Pekino veiksm
programos perira ES lygmeniu. Atliekant tyrim bus apsvarstyti naujausi ES institucij lygmeniu vyk pokyiai lyi lygybs srityje ir Pekino veiksm programos gyvendinimas ES ir valstybi
nari lygmeniu 12-oje srii, taip pat vertintos lyi lygybs srities tendencijos, paanga ir didiausi
sunkumai, paaikj apvelgus nuo 2010m. visos ES mastu renkamus duomenis. Atliekant apvalg
bus naudojamasi ESlygmeniu turimais kokybini ir kiekybini duomen altiniais, informacija ir
atitinkamais atvejais ESvalstybi nari teikiant ataskaitas JT EEK pateikta informacija, jeigu tokios
informacijos bus.
Bsimi veiksmai:
io tyrimo rezultatai bus traukti Itekli ir dokumentacijos centr ir jais bus naudojamasi kaip
pagrindu bsimam EIGE darbui smurto lyties pagrindu srityje atlikti.
4 PRIEDAS. Rezultat rodikliai

pagal EIGE 2013m. darbo
program
PARAMA ISAMESNE INFORMACIJA GRINDIAMOS POLITIKOS FORMAVIMUI ES IR
VALSTYBI NARI LYGMENIMIS
Pastaba. Numeravimas susijs su 2014 m. darbo programa.
2.1. PATIKIMI LYGINAMIEJI LYI LYGYBS DUOMENYS IR RODIKLIAI

2.1.1. DUOMEN RINKIMAS IR STATISTIKA 12-OJE SVARBIAUSI PEKINO VEIKSM PROGRAMOS SRII.
PARAMA ES TARYBAI PIRMININKAUJANIOMS AIRIJAI, LIETUVAI, GRAIKIJAI IR ITALIJAI
Rezultatas: ES Tarybai pirmininkaujani valstybi nari sprendim primimas remiantis patikimais duomenimis apie Pekino veiksm program
Rezultat rodikliai
1. Pekino rodikli darbo grups posdiai (2,
3ketviriai).
2. Susitikimai su Airijos, Lietuvos, Graikijos,
Italijos ir Latvijos vyriausybmis
(14ketviriai).
3. Pradti Graikijos ir Italijos pasirinkt PVP
srii tyrimus (12ketviriai).
4. Pateikti galutin ataskait Tarybai
pirmininkaujaniai Airijai (1ketvirtis).
5. Pateikti galutin ataskait Tarybai
pirmininkaujaniai Lietuvai (3ketvirtis).
6. Parengti Tarybai pirmininkaujaniai Graikijai
skirtos ataskaitos projekt (4ketvirtis).
7. Paskelbti ir iplatinti Tarybai
pirmininkaujanioms Airijai ir Lietuvai skirtas
ataskaitas, svarbiausius nustatytus faktus ir
fakt apvalgas (14ketviriai).
8. Konsultaciniai susitikimai Latvijos ir
Liuksemburgo pasirinkt srii klausimais
(2, 3ketviriai).
9. Pekino rodikli duomen bazs
atnaujinimas (14ketviriai).
Laimjimai
1. Pekino rodikli darbo grups posdis
surengtas 2013m. spalio 910d. Vilniuje.
2. Susitikimai su Tarybai pirmininkausiani
valstybi nari vyriausybmis rengiami
likus metams iki atitinkamos valstybs nars
pirmininkavimo Tarybai.
3. Tyrimai pradti 2013m. kovo ir lieposmn.
4. Galutin ataskaita pristatyta 2013m.
gegus 2930d. Dubline Tarybai
pirmininkaujanios Airijos surengtoje
konferencijoje.
5. Galutin ataskaita pristatyta 2013m. rugsjo
13d. Vilniuje Tarybai pirmininkaujanios
Lietuvos surengtoje konferencijoje.
6. Tarybai pirmininkaujaniai Graikijai
skirtos ataskaitos projektas Lyi aspekto
integravimo klausim aukto lygio grupei
pateiktas 2014m. sausiomn.
7. Duomenys buvo skelbiami visus metus.
2013m. bireliomn. paskelbta Tarybai
pirmininkaujaniai Airijai skirta galutin
ataskaita, svarbiausi nustatyti faktai ir
fakt apvalga. Tarybai pirmininkaujaniai
Lietuvai skirta galutin ataskaita paskelbta
2014m. kovomn.
8. 2013m. gruodiomn. 2014m.
sausiomn. surengtos konsultacijos
Liuksemburgo pirmininkavimo Tarybai
klausimu.
9. Pekino rodikli duomen baz atnaujinta
2013m. kovo 15d., 2013m. lapkriio 10d. ir
2013m. gruodio 19d.
2.1.2. LYI LYGYBS INDEKSAS

Rezultatas: priemon Europoje lyi lygybs srityje padarytai paangai vertinti
Rezultat rodikliai
1. Paskelbti Lyi lygybs indekso ataskait
(2ketvirtis).
2. Informacijos apie indeks sklaida
(14ketviriai).
3. Lyi lygybs indekso pristatymo renginys
(2ketvirtis).
4. EIGE lyi statistikos duomen bazs
duomen ir metaduomen tvarkymas ir
atnaujinimas (34ketviriai).
Laimjimai
1. Lyi lygybs indekso ataskaita paskelbta
2013m. bireliomn.
2. Prie oficiali lyi lygybs indekso
pristatym balandio 16d. (Vilniuje),
balandio 22d. (Varuvoje), gegus
7d. (Paryiuje) ir gegus 15d. (Romoje)
surengti regioniniai susitikimai jam
pademonstruoti. Papildomi susitikimai su
pasirinktais suinteresuotaisiais subjektais
vyko po oficialaus indekso pristatymo.
3. Lyi lygybs indeksas oficialiai pristatytas
birelio 13d. Briuselyje.
4. 2013m. rugpjiomn. pradtas EIGE lyi
statistikos duomen bazs tyrimas.
2.2. LYI LYGYBS GYVENDINIMAS IR LYI ASPEKTO INTEGRAVIMAS

2.2.1. METODAI IR PRIEMONS POLITIKOS GYVENDINIMUI REMTI
Rezultatas: veiksmingos lyi aspekto integravimo priemons, padedanios formuoti ir gyvendinti politik
Rezultat rodikliai
1. Lyi lygybs mokymo Europos Sjungoje
tyrimo galutin ataskaita (4 ketvirtis).
2. Surengti diskusij internetu apie pasirinktus
lyi lygybs mokym aspektus ir parengti
ataskait (4ketvirtis).
3. Konsultaciniai susitikimai su
suinteresuotaisiais subjektais lyi lygybs
mokymo klausimais (34ketviriai).
4. Atnaujinta isami duomen apie lyi
lygybs mokymo instruktorius, priemones,
metodus, gerj praktik ir kitus iteklius
baz, kuria galima naudotis Itekli ir
dokumentacijos centre (34ketviriai).
5. Informacijos apie lyi aspekto integravimo
metodus ir priemones sklaida (4ketvirtis).
Laimjimai
1. Lyi lygybs mokymo Europos Sjungoje
ataskait rangovas pristat 2013m.
lapkriiomn.
2. Diskusija internetu lyi lygybs mokymo
klausimais surengta gegus 1415d.,
ataskaita Lyi lygybs mokymo ES ir
Kroatijoje apvalga. Apibendrinamoji
ataskaita paskelbta birelio 26d.
Konferencijos ataskaita paskelbta balandio
25d.
3. Konsultaciniai susitikimai surengti 2013m.
gegus ir lapkriiomn.
4. Sudarytos slygos Itekli ir dokumentacijos
centre naudotis atnaujinta isamia
duomen apie lyi lygybs mokymo
instruktorius, priemones, metodus, gerj
praktik ir kitus iteklius baze.
5. Internete pateikta informacija apie lyi
lygybs mokym ir pasakojimai apie
lyi lygyb; informacija apie poveikio
moterims ir vyrams vertinim pateikta
Tarybai pirmininkaujanios valstybs nars
surengtoje konferencijoje ir susitikime
veiksming lyi aspekto integravimo
metod klausimais; diskusija internetu
dl lyi aspekto integravimo institucini
gebjim surengta 2013m. lapkriiomn. ir
vliau parengta ataskaita (4ketvirtis).
2.2.2. LYI LYGYBS POLITIKOS GYVENDINIMO GEROJI PRAKTIKA

Rezultatas: lyi lygybs politikos gyvendinimo geroji praktika
Rezultat rodikliai
1. Du ekspert susitikimai gerosios praktikos
klausimu (2ketvirtis).
2. Atlikti gerosios praktikos tyrim siekiant
papildyti Tarybai pirmininkaujanios Airijos
pasirinktos PVP srities ataskait (2ketvirtis).
3. Atlikti gerosios praktikos tyrim, siekiant
papildyti Tarybai pirmininkaujanios
Lietuvos pasirinktos PVP srities ataskait
(4ketvirtis).
4. Pradti gerosios praktikos tyrim, siekiant
Graikijos pasirinktos PVP srities ataskait
(1ketvirtis).
5. Itekli ir dokumentacijos centre diegti
srities Moter ir iniasklaida metod ir
priemoni duomen baz (2ketvirtis).
6. Itekli ir dokumentacijos centre diegti
srities Instituciniai mechanizmai duomen
baz (4ketvirtis).
Laimjimai
1. Srities Moterys ir iniasklaida gerosios
praktikos tarpusavio vertinimo susitikimas
surengtas gegus 29d. Vilniuje; tarpusavio
mokymosi seminaras lyi lygybs mokymo
ir poveikio moterims ir vyrams vertinimo
klausimais surengtas 2013m. lapkriiomn.
2. Srities Moterys ir iniasklaida gerosios
praktikos tyrimas, skirtas Tarybai
pirmininkaujaniai Airijai, internete
paskelbtas 2013m. spalio 17d.
3. is rezultat rodiklis pakeistas ir
pertvarkytas lyi aspekto integravimo
institucini gebjim ir veiksming
metod, skaitant poveikio moterims ir
vyrams vertinim, perir ES valstybse
narse ir Kroatijoje. Atliekant tyrim
siekta keli rezultat: atlikti lyi aspekto
integravimo institucini gebjim tyrim
ir lyi aspekto integravimo metod
apvalg, parengti susitikimo internetu
dl lyi aspekto integravimo institucini
gebjim ir metod Europos Sjungoje
ataskait ir lyi aspekto integravimo
struktr, tvarkos, itekli ir metod
duomen bazes, rugsjomn. kartu su
Tarybai pirmininkaujania Lietuva surengti
konferencij dl veiksming lyi aspekto
integravimo metod, parengti 28ali
ataskaitas ir primenamj praneim dl
poveikio moterims ir vyrams vertinimo,
sukurti poveikio moterims ir vyrams
vertinimo itekli duomen baz, surengti
du seminarus poveikio moterims ir vyrams
vertinimo klausimu, surinkti vienuolika
poveikio moterims ir vyrams vertinimo
pavyzdi ir parengti poveikio moterims ir
vyrams vertinimo srities gaires.
4. Pradtas gerosios praktikos tyrimas, siekiant
Graikijos pasirinktos PVP srities ataskait
(1ketvirtis).
5. Gegusmn. Itekli ir dokumentacijos
centre pradjo veikti srities Moterys
ir iniasklaida metod ir priemoni
duomen baz.
6. Rangovas pristat lyi aspekto
integravimo struktr, tvarkos, itekli ir
metod duomen bazes (dar r.3 rodikl)
(4ketvirtis).
2.2.3. LYI LYGYBS NAUDA

Rezultat rodikliai
1. Itekli ir dokumentacijos centre pateikti
bibliografini itekli apie ekonomikos
krizs poveik moterims ir vyrams apra
(1ketvirtis).
2. Du konsultaciniai susitikimai vairi lyi
lygybs naudos aspekt klausimais
(4ketvirtis).
3. Nustatyti pirmuosius lyi lygybs naudos
rezultatus (4ketvirtis).
Laimjimai
1. Itekli ir dokumentacijos centre pateiktas
bibliografini itekli apie ekonomikos
krizs poveik moterims ir vyrams apraas.
Itekliai internete paskelbti 2013m. gegus
11d.
2. Diskusija internetu surengta 2013m.
balandio 2425d. Ekspert grups
susitikimai surengti gegus 1516d.
ir birelio 2021d. Vilniuje. Parengta
diskusijos internetu ataskaita, kurioje
pateikiami pirmieji lyi lygybs naudos
rezultatai (4ketvirtis).
3. is rezultat rodiklis pakeistas keturis
informacinius dokumentus, kuriuos buvo
pavesta parengti po ankstesni konsultacij
ir kurie buvo pristatyti ketvirtj ketvirt.
DIDESNIS SPRENDIMUS PRIIMANI ASMEN IR VISUOMENS INFORMUOTUMAS APIE EUROPOS

LYI LYGYBS POLITIKOS GYVENDINIMO PAANG IR PROBLEMAS
2.3. ITEKLI IR DOKUMENTACIJOS CENTRAS (RDC)
Rezultatas: EIGE Itekli ir dokumentacijos centras lyi lygybs srities institucini ir metodini
itekli centras
Itekli ir dokumentacijos centras (materialusis ir internete)
Rezultat rodikliai
1. Sujungti visas 2012 ir 2013m. projekt
duomen bazes (24ketviriai).
2. Sudaryti slygas susipainti su informacija
apie informuotumo didinimo kampanijas
smurto artimoje aplinkoje klausimu
(2ketvirtis).
3. Trimis kalbomis surinkti politikos
dokumentus ir pilkj literatr apie
smurt lyties pagrindu, iniasklaid ir lyi
lygybs, skaitant lyi aspekto integravim,
institucinius mechanizmus.
4. RDC pateikti dvi Tarybai
pirmininkaujanioms valstybms narms
skirtas ataskaitas ir svarbiausius nustatytus
faktus (24ketviriai).
5. RDC pateikti fakt apvalgas (4ketvirtis).
6. Surengti konferencij smurto lyties
pagrindu klausimu (4ketvirtis).
7. Paskelbti Smurto lyties pagrindu
administracini duomen altini Europos
Sjungoje tyrimo galutin ataskait
(4ketvirtis).
Laimjimai
1. 2013m. buvo laipsnikai integruojamos
visos duomen bazs. Jose galima iekoti
informacijos per EIGE RDC portal.
2. 2013m. gegus 17d. internete pradjo
veikti smurto artimoje aplinkoje prevencijos
ir apsaugos nuo jo metod ir priemoni,
skaitant informuotumo didinimo veikl,
duomen baz.
3. Iki gruodiomn. trimis kalbomis
(angl, prancz ir vokiei kalbomis)
surinkti septyni valstybi nari
(Jungtins Karalysts, Airijos, Pranczijos,
Liuksemburgo, Belgijos, Vokietijos ir
Austrijos) politikos dokumentai ir pilkoji
literatra. trauktos ios temins sritys:
smurtas lyties pagrindu, lytys ir iniasklaida,
lyi lygybs instituciniai mechanizmai,
itin daug dmesio skiriant lyi aspekto
integravimui, lytys ir klimato kaita, darbo ir
asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir vyrai ir
lyi lygyb. Rinkiniai aprp 19952013m.
8. Pasirayti bendradarbiavimo susitarimus

su keturiais dokumentacijos centrais
(4ketvirtis).
9. Atlikti Galimybi parengti ES lyi
lygybs tezaur ir termin odyn studij
(4ketvirtis).
4. Su iomis ataskaitomis ir svarbiausiais

nustatytas faktais galima susipainti
internete: Ataskaita Advancing gender
equality in decision-making in media
organisations: Report (paskelbta
2013m. birelio 21d.) ir Effectiveness
of Institutional Mechanisms for the
Advancement of Gender Equality
(paskelbta 2014m. kovo 25d.). EIGE taip
pat atskirai paskelb abiej ataskait
svarbiausius nustatytus faktus.
5. Leidiniai Advancing gender equality in
decision-making in media ir Gender
equality and institutional Mechanisms
organisations paskelbti 2014m. kovo 18d.
6. i konferencija lapkriio 2526d. surengta
Vienoje. Surengtos diskusijos internete
moter lyties organ alojimo klausimu.
7. 2013m. atliktas tyrimas Smurto lyties
pagrindu administracini duomen altini
dabartins padties ir galimybi Europos
Sjungoje apvalga. Pati ataskaita bus
paskelbta 2014m. antrj ketvirt.
8. Spaliogruodiomn. pasirayti keturi
bendradarbiavimo susitarimai su: Ariadne
(Moter tyrim dokumentacijos centru prie
Austrijos nacionalins bibliotekos, Austrija),
Danijos Lyi, lygybs ir vairovs tyrim ir
informacijos centru, Graikijos Lyi lygybs
generalinio sekretoriato Lyi, lygybs
ir istorijos archyvo biblioteka ir su Italijos
moter biblioteka (it. Biblioteca delle Donne).
9. is rezultat rodiklis buvo pakeistas,
siekiant sudaryti vis esam EIGE tezauro
termin sra ir atlikti parengiamuosius j
traukimo EUROVOC tezaur darbus.
Europos lyi lygybs tinklas EuroGender

Rezultat rodikliai
1. Sukurti visapusikai veikiani elektronin
tinklo infrastruktr (1ketvirtis).
2. Tinklo naudotoj atliktas metinis jo
vertinimas (4ketvirtis).
3. Visiems teminiams tinklams sukurti atskiras
veikianias darbo erdves (2ketvirtis).
4. IT infrastruktros krimas ir prieira
(14ketviriai).
5. steigti nuolatin pagalbos tarnyb
(1ketvirtis).
Laimjimai
1. EuroGender pradjo veikti per spalio
1d. Vilniuje surengt RDC atidarymo
konferencij.
2. EuroGender nuolat vertinamas ir diskusij
internetu funkcionalumas nustatomas
pildant internetin klausimyn ir rengiant
pusiau struktruotus interviu.
3. Valdymo tarybai, Ekspert forumui, Lyi
lygybs ekonominiam aspektui, Teminiam
urnalist tinklui ir RDC partneriams
sukurtos atskiros darbo erdvs. Be to, tinklu
EuroGender naudotasi rengiant dvylikos
biografini apybrai, kurios bus pristatytos
Europ kvepiani moter ir vyr 2014m.
kalendoriuje, atrankos balsavim.
4. 2013m. gruodiomn., siekiant nustatyti
bsimos EuroGender nuolatins pagalbos
tarnybos prieiros veiksmus ir j tobulinti
IT poiriu, atlikta IT infrastruktros analiz.
5. Sukurta tinklo nariams skirta nuolatins
pagalbos tarnybos funkcija ir pasamdytas
tinko administratorius.
2.4. INFORMUOTUMO DIDINIMAS, TINKLAI IR KOMUNIKACIJA

Rezultatas: taikomos komunikacijos lyi lygybs srityje priemons
2.4.1. KOMUNIKACIJA LYI LYGYBS KLAUSIMAIS
Rezultat rodikliai
1. Parengti Komunikacijos strategijos
priemones ir ablonus (1ketvirtis).
2. Platinti naujienlaikius (14ketviriai).
3. Sudaryti slygas pasiekti EIGE interneto
svetain mobiliaisiais renginiais (4ketvirtis).
4. Atnaujinti EIGE interneto svetain
(3ketvirtis).
5. Atnaujinti intranet (14ketviriai).
6. Paskelbti 2014m. kalendori (4ketvirtis).
7. Informaciniai renginiai (kovo 8d.)
(1ketvirtis).
8. EIGE interneto svetainje pateikti
biografines Europ kvepiani moter
apybraias (14ketviriai).
9. ES lygmeniu surengti informacin
kampanij apie RDC (34ketviriai).
10. Sukurti RDC internetin ssaj (3ketvirtis).
11. Surengti Vilniaus Europos namams skirt
atidarymo rengin.
Laimjimai
1. Priemonmis ir ablonais tapo manoma
naudotis pasitelkiant intranet ir instituto
serverius.
2. EIGE naujienlaikiai paskelbti 2013m.
balandio 2d., 2013m. gegus 27d.,
2013m. lapkriio 21d. ir 2013m. gruodio
17d.
3. Interneto svetain mobiliaisiais renginiais
galima pasiekti visus metus. Vis dar reikia
sukurti nauj glaust versij. Mobiliaisiais
renginiais galima atlikti paiek EIGE RDC.
4. Pasirayta nauja sutartis dl interneto
svetains atnaujinimo (4ketvirtis). RDC
puslapis sukurtas i naujo ir pradjo veikti
per RDC atidarym 2013m. spalio 1d.
5. Intranetas iuo metu bandomas
atsivelgiant tolesnius pokyius.
6. Paskelbtas 2013m. gruodio 12d.
7. Surengtas renginys kovo 8d. ir vliau
tais paiais metais dar surengta 16 dien
trukms kampanija, prasidjusi 2013m.
lapkriio 25d.
8. Biografins apybraios skelbiamos internete
nuo pirmojo ketvirio.
9. Kampanija pradta per RDC atidarymo
rengin treij ketvirt 2013m. spalio 1d.
10. RDC ssaja internete pradjo veikti per RDC
atidarym.
11. Dalyvaujant daugybei auktas pareigas
einani Europos Sjungos ir Lietuvos
asmen, Europos namai, skaitant EIGE
RDC kontaktin centr, kuris yra pilieiams
lengvai prieinama vieta, oficialiai atidaryti
gegus 31d.
2.4.2. EIGE SUINTERESUOTIEJI SUBJEKTAI IR PARTNERIAI

Rezultat rodikliai
Laimjimai
1. diegti suinteresuotj subjekt duomen 1. EuroGender platforma sukurta tam,
bazs atnaujinimo sistem (3ketvirtis).
kad nariai galt patys atnaujinti savo
profilius (masinis atnaujinimas). Spalio 1d.
2. Susitarti su ES agentromis dl
pradjus veikti sistemai ir papraius vis
bendradarbiavimo plan (24ketviriai).
suinteresuotj subjekt duomen bazje
3. Surengti tinkl krimo susitikimus su
atnaujinti savo profilius, atliktas bendras
suinteresuotaisiais subjektais (13ketviriai).
suinteresuotj subjekt informacijos
4. Iors suinteresuotj subjekt vizitai EIGE
atnaujinimas.
(ne maiau kaip 10) (14ketviriai).
2. 2013m. bireliomn. EIGE ir Eurofound
direktoriai pasira susitarimo
memorandum, o 2013m. rugsjomn.
sudarytas bendradarbiavimo susitarimas su
Moter teisi ir lyi lygybs komitetu.
3. Ekspert forumo susitikimai surengti
2013m. vasario ir rugsjomn. Susitikimai
su Socialine platforma surengti kovo 20d. ir
spalio 21d.
4. 2013m. surengta daugiau kaip 50 vizit
EIGE.
2.5. VEIKSMINGA ORGANIZACIJA IR EIGE ORGANAI
Rezultatas: diegti btinas administracines ir veiklos sistemas
Rezultat rodikliai
1. Patvirtinti Tarnybos nuostat gyvendinimo
nuostatas (24ketviriai).
2. Parengti kelet vidaus taisykli
(14ketviriai).
3. Rengti nuolatinius Valdymo tarybos
posdius ir Ekspert forumo susitikimus
(14ketviriai).
4. Pagal PNPP parengti pirmuosius projektus
(4ketvirtis).
Laimjimai
1. ES lygmeniu patvirtinus naujuosius
Tarnybos nuostatus, EIGE analogikai
prim jai taikomas nuostatas.
2. Patvirtintos numatytos vidaus taisykls ir
politika.
3. Valdymo tarybos posdiai surengti kovo
2122d. (Vilniuje), birelio 17d. (Briuselyje)
ir spalio 2425d. (Vilniuje). Ekspert forumo
susitikimai surengti vasario 1920d.
(Vilniuje) ir spalio 12d. (Vilniuje).
4. PNPP susitikimai surengti birelio
12d. (Zagrebe) ir gruodio 2729d.
(Juodkalnijoje).
Europos lyi lygybs instituto

komanda 2013 m.
KAIP SIGYTI EUROPOS SJUNGOS LEIDINI

Nemokam leidini galite sigyti:
vien egzempliori:
svetainje EUBookshop (http://bookshop.europa.eu);
daugiau negu vien egzempliori/plakat/emlap:
Europos Sjungos atstovybse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm),
ES nepriklausani ali delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm),
susisiek su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm)
arba paskambin numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).
(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambui taip pat nemokami (nors kai kurie ryio paslaug teikjai gali imti
mokest, taip pat gali reikti mokti, jeigu skambinsite taksofonu arba viebuio telefonu).
Parduodam leidini galite sigyti:

svetainje EUBookshop (http://bookshop.europa.eu).
Prenumeruoti leidinius galite:
susisiek su Europos Sjungos leidini biuro platintojais
(http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).
Apie EIGE
Europos lyi lygybs institutas (EIGE) yra Europos agentra,
kuri remia ES ir jos valstybi nari pastangas skatinti lyi
lygyb, kovoti su diskriminacija lyties pagrindu ir didinti
informuotum lyi lygybs klausimais.
Instituto udaviniai yra rinkti ir analizuoti palyginamuosius
duomenis lyi klausimais, rengti metodines priemones,
ypa skirtas lyi aspektui integruoti visas politikos sritis,
sudaryti geresnes slygas suinteresuotosioms alims keistis
gerja patirtimi, skatinti j dialog ir ugdyti ES piliei
smoningum.
Institut sudaro Valdymo taryba (sprendim primimo
organas), Ekspert forumas (patariamasis organas), direktorius
(vykdomasis pareignas) ir jo darbuotojai. Valdymo taryba
tvirtina metines ir vidutins trukms darbo programas ir
Instituto biudet. Ekspert forumas padeda direktoriui
utikrinti instituto kompetencij ir nepriklausomum.
Direktorius, kaip teisinis Instituto atstovas, atsakingas u
kasdien jo veiklos valdym ir darbo programos gyvendinim.
2013m. Institute dirbo 30pagrindini darbuotoj.
Europos lyi lygybs institutas (EIGE)

Gedimino pr. 16
LT-01103 Vilnius
Lietuva
Tel. +370 52157444
E. patas: eige.sec@eige.europa.eu
Svetain: http://eige.europa.eu
http://twitter.com/eurogender
http://facebook.com/eige.europa.eu
http://youtube.com/eurogender
MH-AA-14-001-LT-C
Europos lyi lygybs

instituto vizijayra pasiekti,
kad moter ir vyr lygyb
tapt realybe visiems
europieiams ir kitiems
pasaulio gyventojams

Mhaa14001ltc PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Mhaa14001ltc PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Europos lyi lygybs

metin veiklos ataskaita

Europos lyi lygybs

Daug papildomos informacijos apie Europos Sjung yra internete.

Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita / 3

Svarbiausi 2013m. laimjimai

Lyi lygybs indeksas

Duris atvr EIGE Itekli ir

4 / Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita

Valdymo tarybos pirmininks

Kas yra Europos lyi lygybs

Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita / 9

Instituto vizija yra:

gerosios praktikos pavyzdi, metod ir priemoni registrui sudaryti.

20132015m. EIGE strateginiai tikslai

10 / Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita

Instituto darbo pagrind sudaro informavimas

teikti pagrindines RDC paslaugas,

vairi su lyi lygybe Europoje susijusi

(6) Bendradarbiavimo susitarimai su nacionalinmis statistikos

Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita / 11

strategijoje Europa2020 nustatytus tikslus, veikti

Lyi lygybs indekso formul.

Apie btinyb parengti lyi lygybs indeks

12 / Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita

Erdv tobulti lyi lygybs indekso veriai pagal valstybes nares.

ES lyi lygybs indekso vidurkis yra 54,0 (1

svyruoja nuo 35,3 iki 74,3, o tai rodo, kad paanga

Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita / 13

Kam reikalingas lyi lygybs indeksas?

padt nustatyti ES moter ir vyr padt vertinant vairius gyvenimo aspektus.

ISKIRTINS LYI LYGYBS INDEKSO YPATYBS

emiausias lyi lygybs rodiklis

14 / Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita

ini sritis skirta moter ir

Gali sritis skirta politikoje

Pinig sritis skirta moter

Laiko sritis skirta ekonominei, prieiros ir kitai

Sveikatos sritis skirta

Smurto sritis skirta smurtui

Pagrindins ir papildomos lyi lygybs indekso sritys.

(8) Tai bdinga nagrinjant tik su moterimis susijusius klausimus,

Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita / 15

Sudarant lyi lygybs indeks nustatyti faktai dar

Nevienodai laiko skiriama ir socialinei veiklai

Nors moterys sudaro beveik pus visos darbo

ioje srityje irykjo dideli prieirai moter

16 / Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita

Gender Equality Index

direktorato Lyi lygybs skyrius, Eurostatas ir

Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita / 17

Politikos formavimo proceso rmimas. Patikimos statistikos svarba

Pekino veiksm programos gyvendinimo ES valstybse narse apvalga. Moterys ir iniasklaida.

(11) r. 1pried EIGE 2013m. leidiniai.

18 / Europos lyi lygybs institutas 2013 m. metin veiklos ataskaita

EIGE ataskaita pirmoji vis ES valstybi nari

SVARBIAUSI NUSTATYTI FAKTAI13

Review of the implementation of the Beijing Platform for

MOTERYS IR INIASKLAIDA. NAUJIEJI

iniasklaidos sektoriui vis dar bdingi patvars

1 rodiklis. Moter ir vyr, ES iniasklaidos

(12) Vis ataskait, svarbiausius nustatytus faktus ir lankstinuk

(13) Isamias ivadas rasite paioje ataskaitoje ir svarbiausi