II Pasaulinis Karas

ANTRASIS PASAULINIS KARAS (1939m. rugsjo 1d. - 1945 rugsjo 2d., kai kapituliuoja
Japonija)
EUROPOJE BAIGIASI: 1945 m. gegus 8 d. Vokietija pasirao beslygin kapituliacijos akt
( po to, kai nusiudo Hitleris ir kai Sovietai uima Berlyn).
Karo prieastys:
Vokietija lau Versalio sutart
Vakar ali(D.B. ir Pranczija) nuolaidiavimas Vokietijai;
Ginklavimosi varybos
Agresyvi Japonijos ir Italijos usienio politika;
SSRS siek iplsti savo takos sritis ir atkuti buvusios imperijos sienas;
Dviej prieing ideologij-faizmo ir komunizmo susidrimas;

o
o
o
o
o
o

Karo pradia buvo 1939m. rugsjo 1d., kai Vokietija upuol Lenkij.
Agresij rod:
o
o
o

Japonija upuol Kinij(Mandirij)

Italija upuol Etiopij ir Albanij
Vokietija: (Versalio sutarties lauymas)
Atnaujino karin pramon;
Istojo i Taut Sjungos;
ved kariuomen Demilitarizuot Reino Zon;
Prisijungia Austrij(Austrijos anliuzas)

AIES VALSTYBS (Japonija ,Italija ,Vokietija)

Priekario laikotarpis:
1936 m. kovo 7 d. Vokietija remilitarizuoja Reino srit
1938 m. kovo 12 d. Vokietija prisijungia Austrij (Anliusas)
1938 m. rugsjis Miuncheno sutartis(Miuncheno suokalbis), pagal kuri Vokietija prisijungia
ekoslovakijos Sudet krat.
1939 m. kovo 13 d. dien Vokietija okupavo ekoslovakij.
1939 m. kovo 22 d. Vokietija Lietuvai paskelb ultimatum, kuriuo pareikalavo grinti
Klaipdos krat, nepaklusus grasinant karine intervencija. Lietuva priima ultimatum.
1939 m. balandio 7 d. Italija okupuoja Albanij.
1939 m. rugpjio 23 d. pasiraomas Molotovo Ribentropo paktas,(10 MET NEPUOLIMO
SUTARTIS) SSRS-Vokietijos nepuolimo sutartis, taip pat slapti ryt ir iaurs Europos ali
pasidalijimo dokumentai.
Slaptieji Protokolai (Vokietija ir SSRS pasidalijo takos zonas)
o

Vokietija:

Vakarin Lenkijos dalis ir LIETUVA;

o

SSRS:

Suomija,Estija,Latvija,Besarabija ir Rytin Lenkija.

i sutartis leido pradti karo veiksmus.

I ETAPAS (1939 rugsjo 1d. - 1941m. gegus 22d.)

Karo pradia buvo 1939m. rugsjo 1d. kai Vokietija upuol Lenkij
SSRS veda kariuomen Lenkij (es apginant ukrainiei ir baltarus taut nuo Vokietijos
agresijos)
Lenkija okupuojama ,atsiranda siena tarp SSRS ir Vokietijos.
Vokietija uima didesnes Lenkijos teritorijas ,nei numatyta slaptuosiuose protokoluose.
1939 rugsjo 28d. Vokietijos ir SSRS atstovai susitinka dl Lenkijos sienos,pasiraoma
"DRAUGYSTS IR SIEN NUSTATYMO SUTARTIS" pagal kuri,Vokietija mainais u didesn
uimt Lenkijos teritorija,SSRS gauna LIETUV.
KEISTASIS KARAS-D.B. ir Pranczija paskelb kar Vokietijai,taiau nesim joki aktyvi karo
veiksm.
VOKIETIJA

1940m.Vokietija upuola Danija ,Norvegija ir jas okupuoja.

Po to Vokietija upuola Olandija ,Belgija ,Liuksemburg.
Birelio mn.Vokietija pradjo puolim prie Pranczij ,uimtas (40.06.14)
Paryius,Pranaczija faktikai kapituliuoja ir leidia Pranczijos iaurje Vokieiams kurti VII
VYRIAUSYB ( prohitlerinis reimas Pranczijoje, gyvavs 1940 07-1944 08. V buvo vesta po
Pranczijos kapituliacijos prie Vokietij. Buvo sudaryta maralo F. Peteno vyriausyb, kuri
dirbo Vii mieste ir vald apie pus Pranczijos teritorijos. Bendradarbiavo su nacistine
Vokietija ir Italija, slopino pasiprieinimo judjim. Pasibaigus karui V vadovai buvo nuteisti.)
ITALIJA

1939-40m. Italija pradeda karo veiksmus

Prie Pranczij
Albanij(skmingai uima)
Graikij(Neuima)
Hitleris padeda savo "draugeliui" Musoliniui uimti Graikij ,Jugoslavij.
Rumunja ,Vengrija ,Bulgarija tampa Vokietijos sjungininks.
SSRS

1939m. uima Besarabij

1939 10 10 SAVITARPIO PAGALBOS SUTARTIS-Stalinas "pasil" LT ,LV ,EE ir Suomija
pasirayti sutart ,pagal kuri savo teritorijoje leis kurtis SSRS karinms bazms. Visos
iskyrus Suomij ,sutiko-jos buvo vis dar neprikaustomos.
Vienintel Suomija nesutiko.
IEMOS KARAS (Soviet ir Suomi karas, 1939 11-1940 03 12), soviet karas siekiant
ugrobti bei sovietizuoti Suomij.Karas baigsi paliaubomis.SSRS gavo Karelijos ssmauk ir
vakarines Ladogos pakrantes.
Karo rezultatai:
Suomija neteko kai kuri teritorij
uvo daug moni
Suomija sugebjo isaugoti nepriklausomyb
SSRS dl agresyvios politikos imesta i Taut Sjungos

o
o
o
o

1940m. birelio mnes Stalinas teikia Baltijos alims ultimatum ir jas okupuoja be karo.
1940 birelio 15d. SSRS okupuoja Lietuv. (birelio 14d. ultimatumas)
II ETAPAS (1941m. gegus 22d -1945 rugsjo 2d.)
1940m.pavasar Hitlerio sakymu buvo parengtas karo su SSRS planas "BARBAROSA" ,kuris
vadinasi aibiko karo planu.(Hitleris man ,kad per 4 menesius okupuos Rusij)
Puolimas turjo vykti trimis kryptimis:
o
o
o

iaurs(Leningrado link)
Centro(Maskvos link)
Piet(Kievo link)

SSRS pralaimjimo prieastys pradiniu karo etapu:

o
o
o
o
o

SSRS inojo,kad Vokietija rengiasi karui ,taiau Stalinas nesim joki priemoni(jis
nesitikjo ,kad tai vyksta i tikrj);
Talentingiausi SSRS aro vadai buvo Stalino represuoti (1936-38);
Svarbi ekonominiu poiuriu SSRS srii okupavimas karo pradioje trugd aprpinti
Raudonaj armij ginklais ,maistu ,technika;
Gausesn ir pranaesn Vokietijos armija;
Geras Vokiei valgybos darbas:vokieiai visk inojo apie SSRS kariuomen ir jos
isidstym;

1941m.Vokietija priartja prie Maskvos,taiau jos neuima,dl usitsusio karo nei

planuota,"aibo planas" na.
PERSILAUIMAS II PASAULINIAME KARE:
1942 rugpjio mn.Vokietija permeta puolim Stalingrad,taiau miesto paimti
nepavyksta.
1942 lapkriio mn.SSRS armija pereina puolim.Muiai dl Staliningrado vadinami
"Stalingrado katilu"-mis baigsi 1943m.
1943m.Kursko mis-Vokiei armija pradjo puolim,bet Raudonoji armija atrm puolim ir
skmingai kontratakavo.
1943 - Stalingrado ir Kursko miai lis Ryt fronte.J reikm:
o
o
o

Parod,kad vokiei armija galima nugalti;

Karo baigtis pasidar aiki ,Vokietijos kapituliacija buvo tik laiko klausimas;
Sustiprjo pasiprieinimo judjimas Vokietijos okupuotuose Europos alyse.

ANTIHITLERINS KOALICIJOS SUDARYMAS:

1941m. JAV prim lendlizo statym(skolinti ir nuomoti karines mediagas ir techinik
kariaujaniosm alims ,jei tai atitinka JAV interesus)
1941m. erilis ir Ruzveltas pasirao ATLANTO CHARTIJ( JAV ir DB susitarimas su aies
valstybmis ,joje idstyti karo tikslai ir suformuluoti pokario valstybi tarpusavio santyki
principai(JAV ir DB nesiekia didinti teritorijos,gerbia taut apsisprendimo teis,nori,kad bt
atsisakyta jgos ir agresoriai bt nuginkluoti). Vliau jos pagrindu buvo kurta JTO.
Vaingtone buvo pasirayta Jungini Taut deklaracij ir taip baigta formuoti antihitlerin
koalicija.Pagrindins Koalicijos valstybs buvo JAV ,SSRS ir D.B.
o
o
o

JAV-Ruzveltas
SSRS-Stalinas
D.B.-erilis

Teherano,Krymo ir Posdamo konferencijose JAV,SSRS ir DB lyderiai derino veiksmus kai kovoti

su Vokietija ir jos sjungininkmis.
LIETUVA:
Pirmoji Sovietin okupacija 1940 06 15-1941 06 22
1.
Legalizuota komunist partija
2.
Suformuota Paleckio vad. vyriausyb
3.
Spaudos cenzra
4.
Udraustos visos partijos
5.
Nacionalizacija
6.
Keiiamas litas rubl
7.
Prasideda trmimai (1940m.)
8.
Sovietizacija-sovietins santvarkos primetimas ar permimas.

Hitlerin okupacija 1941-1944/45

1.
Organizuotas LAF(Lietuvos Aktyvist Frontas 1940 Berlyne kurta organizacija.
Programinis tikslas atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb.) sukilimas prie SSRS
okupacij.
2.
Uimtas radiofonas
3.
Paskelbiama, kad atstatoma Lietuvos nepriklausomyb
4.
Dokumentas nepatvirtintas
5.
LAF suformavo vyriausyb, vad. Juozas Ambrazeviius
6.
Tiktasi, kad vokieiai atkreips dmes, taiau sukilimas rezultat nedav
NACI REFORMOS:
1.
Spaudos cenzra
2.
Naci propaganda
3.
Tarj Taryba
4.
Atstatytos nuosavybs teiss
5.
Udaromos VU
6.
Formuojama Vietin rinktin
7.
HOLOKAUSTAS(kuriami getai, masins yd udyns)
ANTINACISTIN REZISTENCIJA
o

kurtas VLIKas(Vyriausiasis isilaisvinimo komitetas) 1943m. tai antinacistins

rezistencijos organizacija, siekianti atkurti Lietuvos valstybingum.Po IIp.k. veik
ieivijoje.

Vokietija kar prie SSRS pradjo 1941 m. birelio 22 d. Tuomet vokiei kariuomen
praktikai be pasiprieinimo um vis Lietuv. Tuo pat metu vyko Lietuvi aktyvist fronto
(LAF) suorganizuotas sukilimas prie soviet valdi, paskelbta laikinoji vyriausyb, kuri
nebuvo pripainta naci. Lietuva tapo Ostlando dalimi.
JAV/JAPONIJA:
o
1941 m. gruodio 7 d. Japonija upuola Perl Harbor.
Kit dien po io antpuolio JAV ir Didioji Britanija paskelb Japonijai kar.
o
o

1945 m. rugpjio 6 d. JAV numet ant Hirosimos atomin ginkl Maylis (Little Boy).
1945 m. rugpjio 9d. ant Nagasakio buvo numesta antroji atomin bomba
Drukis.

ANTRASIS FRONTAS:
Antrasis frontas Didiosios Britanijos ir JAV karini pajg operacijos Antrajame
pasauliniame kare slyginis pavadinimas. Fronto atidarymas buvo sudtin dalis bendr
antihitlerins koalicijos veiksm.
Antrasis frontas atidarytas 1944 m. birelio 6 d. Anglijos, JAV ir Kanados kariuomenms
isilaipinus Normandijoje (iaurs Pranczija) ir rugpjio 15 d. JAV kariuomenei pietinje
Pranczijoje.