LIETUVOS AUKTOJI JREIVYSTS MOKYKLA

NAVIGACIJOS KATEDRA

DARB SAUGA EKSPLOATUOJANT LAIVO

ENERGETINIUS RENGINIUS
Referatas

Darb atliko:
Darb tikrino: lekt. Vytautas Cirtautas

Klaipda, 2014

Turinys

vadas..............................................................................................................4
Bendrosios nuostatos......................................................................................5
Ivados...........................................................................................................16
Literatra........................................................................................................17

VADAS
Darb sauga tai teisini akt, socialini, ekonomini, organizacini, technini, sanitarini, higienini, bei
gydymo profilaktikos priemoni sistema laiduojanti mogaus darbingum ir sveikatingum darbo metu.

Darb saugos organizavimas ir kontrol Lietuvos Respublikoje

1993 m. spalio 7 d. Seime buvo patvirtintas ,,Lietuvos Respublikos moni saugos darbe statymas. Su nedideliais
pakeitimais ir papildymais 2003 m. liepos 1 d. Seimo priimtas Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos
statymas, kur moni saugos darbe valstybs politika pagrsta iais principais:
1. Darbuotoj gyvybs, sveikatos ir darbingumo isaugojimo prioritetu palyginti su darbo arba
gamybos rezultatais.
2. Trialiu valstybs, darbdavi ir darbuotoj organizacij bendradarbiavimu.
3. Darbdavi ir darbuotoj atsakomybe u saugos darbus, normini akt paeidimus.
4. Ekonomini svert, skatinani saug darb, nuostatais.
5. Nelaiming atsitikim, profesini lig prieasi tyrimo vienodos tvarkos nustatymu.
6. Valstybine saugos darbe kontrole.
7. Saugos darbe valstybinis valdymas
Saugos darbe politik formuoja Lietuvos Respublikos vyriausyb. Saugos darbe valstybinio valdymo
funkcij vykdo socialins apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis LR statymais ir darbuotoj saugos ir
sveikatos statymu bei kitais saugos norminiais aktais, atstovauja LR interesams darb saugos klausimais kitose
alyse ir tarptautinse organizacijose. Respublikoje pagrindins darbo ir valstybs kontrols funkcijas darb saugos
klausimais vykdo Socialins apsaugos ir darbo ministerijos steigta Valstybin darbo inspekcija.
Valstybins darbo inspekcijos (VDI) teritoriniai skyriai, steigti didij miest centruose, valstybs kontrol atlieka
savose teritorijose, turdami atskirus padalinius rajon centruose ir stambi moni kompleksuose.

Saugos darbe struktros monse

U saug darb monje atsako darbdavys. Darbdavys saugos darbe, darbo, higienos profilaktikai, prieirai,
kontrolei, konsultavimui steigia mons saugos darbe ir darbo medicinos tarnyb arba ioms funkcijoms vykdyti
samdo kit organizacij (asmenis). monse, kuriose dirba maiau negu 50 moni, saugos darbe tarnybos funkcijas
gali vykdyti darbdavio paskirtas asmuo (asmenys). Jis yra tiesiogiai pavaldus darbdaviui. Jei nesteigta darb saugos
tarnyba, tai ias funkcijas vykdo darbdavys. Atsivelgiant mons darbo slyg kenksmingum, pavojingum,
monse steigiama darbo medicinos tarnyba arba dirba samdomas asmuo.
Laivuose, kaip
darbdavio galiotas asmuo, u darb saug yra atsakingas kapitonas. Visais darbdavio sakymu numatytais darb
saugos klausimais pareigos ir funkcijos, kaip padalinio atstovui, pereina kapitonui. Papildomai jo atsakomyb ir
pareigas reglamentuoja laivyno nuostatai, darb saugos taisykls ir darbdavio patvirtintos darb saugos instrukcijos.
Dal savo funkcij ir pareig kapitonas sakymu ar darb saugos instrukcijomis galioja atlikti laivo padalini
vadovus vyr. laivo mechanik, vyr. kapitono padjj.
monse ir
laivuose, kuriuose dirba daugiau kaip 50 darbuotoj, steigiami saugos darbe komitetai. Juos sudaro vienodas
skaiius darbdavio ir darbuotoj profsjungos ar j galiot asmen. Jie iklauso ir vertina darbdavio, mons arba
laivo padalini, saugos darbe tarnybos veikl saugos darbe klausimais, planuoja saugos darb gerinimo priemones,
nagrinja nelaiming atsitikim ir profesini lig prieastis bei aplinkybes.

Darb sauga laivuose bendrosios taisykls, patvirtintos LR susisiekimo

ministro 2001 m. birelio 29 d. sakymo Nr. 216*
Bendrosios nuostatos

ios Taisykls nustato reikalavimus Lietuvos Respublikoje registruot, nuomojam (frachtuot) arba su Lietuvos
valstybs vliava plaukiojani laiv darbuotoj saugiam darbui utikrinti. Taisykls galioja visuose laivuose bei
plaukiojimo priemonse, kurios plaukioja su Lietuvos valstybs vliava. Taisykls sudarytos remiantis Lietuvos
Respublikoje galiojaniais statymais ir kitais normatyviniais dokumentais.
gyvendinant Taisykli reikalavimus, laivuose sudaromos konkreios darb saugos ir sveikatos instrukcijos
darbuotojams, atliekantiems sudtingus, pavojingus darbus. Instrukcijos sudaromos atsivelgiant kiekvienos serijos
laivo ypatumus.
Laivo vadovai privalo inagrinti i laiv savinink
gautas instrukcijas ir, esant btinybei, jas papildyti nuostatomis, vertinaniomis laivo plaukiojimo ypatumus,
perveamo krovinio specifik ir t. t.
Visi darbai laive turi bti atliekami pagal technologines korteles arba pagal gamyklines rengini
techninio eksploatavimo instrukcijas. iuose dokumentuose turi bti nurodytos konkreios darb saugos priemons,
leidianios ivengti traum arba perspti dl j. Technologins kortels turi bti sudarytos darbams, kuriuos
atliekant darb saugos utikrinimo sumetimais btina tam tikru bdu paskirstyti dirbaniuosius, laikytis operacij
eilikumo, naudoti tam tikras technines priemones, rang, asmenines apsaugos priemones ir kt. Laivybos kompanija
aprpina laivus nurodyta dokumentacija, o laivo kapitonas atsako u j reikalavim vykdym laive.
iomis Taisyklmis turi bti
aprpinti visi laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybs vliava. Taisykls priskiriamos prie dokument, kurie
privalo bti laive.
Laivo vadovai privalo inagrinti ias Taisykles ir turi bti
atestuoti, kaip nurodyta mokymo, instruktavimo, atestavimo nuostatuose.
U vis gulos nari saugos darbe instruktavimo darbo vietoje (pirminio, periodinio,
papildomo, specialaus) teising organizavim ir kokyb atsako laivo kapitonas.
Laivo gulos nariai
instruktuojami darb saugos ir sveikatos klausimais pasiraytinai pagal savo pagrindin ir gretutin profesijas bei
atliekam darb. Naujai atvykusiems laiv darbuotojams pravedamas pirminis darbo vietoje instruktavimas,
apmokoma saugi darbo bd ir metod darbo vietoje:
laivo kapitonas instruktuoja kapitono padjj ir vyriausij mechanik;
kapitono padjjas kapitono pavedimu instruktuoja laivo gulos narius, kurie dirbs denio
ir buities tarnybose bei aptarnaus keleivius;
vyriausiasis mechanikas kapitono pavedimu instruktuoja laivo gulos narius, kurie nuolat arba epizodikai
dirbs laivo jgains tarnyboje.
Savarankikai dirbti laive ir
aptarnauti mechanizmus leidiama darbuotojams, ne jaunesniems kaip atuoniolikos met. ie darbuotojai privalo:
turti paymjim (liudijim) apie gyt kvalifikacij ir medicinin knygel su
rau apie tinkamum uimamoms pareigoms pagal sveikatos bkl;
gerai imanyti darb saugos ir aptarnaujam mechanizm eksploatavimo reikalavimus;
mokti
teisingai naudotis darbo procese reikalinga apsaugos ranga ir priemonmis;
mokti suteikti pirmj pagalb
nelaimingo atsitikimo atveju.
Kiekvienas naujas laivo gulos narys gali bti priimtas laiv,
jei jis iklaus darb saugos ir sveikatos vadinio instruktavimo ir yra atestuotas kaip atliekantis pavojingus darbus
arba darbus su pavojingais renginiais. Atestavim atlieka darbdavio sudaryta atestacin komisija.
Apie pastebtus rengini,
sistem, vairi tais, trap, taip pat saugos darbe paeidimus kiekvienas laivo gulos narys privalo tuoj pat praneti
savo tiesioginiam vadovui.
Kapitono padjjas privalo informuoti besilankanius laive
jreivi eim pilnameius narius apie btinyb laikytis laivo vidaus tvarkos taisykli reikalavim.
U i Taisykli laikymosi organizavim laive atsako kapitonas. Jis privalo asmenikai ir
per savo padjjus vykdyti gulos darbo slyg gerinimo priemones, atsivelgdamas konkreias aplinkybes, ir imtis
vis btin priemoni traumoms ivengti.
Kapitonas privalo nuolat kontroliuoti, kaip
laivo gulos nariai instruktuojami ir vykdo saugos darbe reikalavimus.
Laivo gulos vadovaujantieji darbuotojai atsako u jiems pavaldi
gulos nari darbo saugum pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos jr laivuose statuto (in., 1996, Nr. 121-2858)
reikalavimus.
Atliekant
pavojingus darbus, laivo vadovas, atsakingas u pavojing darb atlikim, privalo:
utikrinti darb atlikim laikantis
i Taisykli;
patikrinti naudojamos rangos ir ranki, taip
pat asmenini apsaugini priemoni patikimum ir tvarkingum;
instruktuoti dirbaniuosius technologijos ir darb saugos klausimais;
utikrinti asmenini apsaugos priemoni panaudojim;
paskirstyti
dirbaniuosius priklausomai nuo j kvalifikacijos ir darb pobdio;
pastatyti gerai matomus, o tamsiu

paros metu apviestus saugos enklus, plakatus, perspjamuosius uraus, aptvarus arba paskirti budtojus.
Pastaba. Pavojing darb (audros slygomis, udaruose triuose,
patalpose su kenksmingomis dujomis) ir retai atliekam darb (laivo vedimas dok, avariniai darbai) atlikimo
saugum turi utikrinti kapitono padjjas arba vyriausiasis mechanikas.
Kapitono padjjas ir
vyriausiasis mechanikas privalo vykdyti bendr darb saugos reikalavim laikymosi prieir laivui stovint uoste,
reide arba esant remonte.
Organizuojant krovos darbus konkreios krovos darb mons jgomis,
i ios mons turi bti paskirtas darb vadovas, atsakingas u darb vykdymo organizavim, saug. darb vadovo
pareigas eina:
dirbanij instruktavimas saugaus darbo klausimais;
kontrol, kaip
dirbantieji laikosi i Taisykli ir saugos darbe instrukcij reikalavim
dalyvavimas darbe tiriant nelaiming
atsitikim, vykus su ios organizacijos asmeniu.
Kroviniai laiv pakraunami pagal laivo kapitono patvirtint, su laivo krovos darb mons administracija ir (esant
reikalui) su atitinkama kontroliuojania tarnyba suderint laivo pakrovimo ir krovinio idstymo plan (schem).
U darb saugos reikalavim laikymsi atliekant remonto
darbus laivo ranga ir laivo gulos jgomis atsako laivo darb vadovai (pagal pareiginius galiojimus).
Visi laivo gulos nariai privalo:
tiksliai
laikytis darb saugos taisykli ir instrukcij reikalavim;
naudotis asmeninmis
apsauginmis priemonmis ir kita apsaugine ranga priklausomai nuo atliekamo darbo pobdio.
vykus nelaimingam atsitikimui, vykio vietoje esantys gulos
nariai privalo nedelsdami suteikti nukentjusiajam pirmj pagalb, ikviesti gydytoj (arba gydytojo funkcijas
atliekant asmen), apie atsitikim praneti kapitono padjjui arba mechanikui, isaugoti pagal galimybes vykio
viet aplinkybi tyrimui.
Nelaimingi
atsitikimai turi bti tiriami ir vykdoma j apskaita pagal nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus.

Darb saugos reikalavimai eksploatuojant laivo energetinius renginius

Bendrieji reikalavimai
Pagrindiniai varikliai, garo katilai, pagalbiniai mechanizmai ir rengimai turi bti eksploatuojami grietai
laikantis saugos darbe taisykli. Grietai draudiama dirbti mainomis ir mechanizmais su sugedusia apsaugine ir
spjamja signalizacija. Atliekant daymo darbus main skyriuje (MS) ir main achtoje, reikia vadovautis i
Taisykli III dalies XI skyriaus reikalavimais.
MS prie vis mechanizm turi bti ikabintos i mechanizm saugaus eksploatavimo ir aptarnavimo taisykls.
Neautomatizuotuose laivuose prie agregat valdymo post turi bti ikabintos laivo sistem schemos su
nurodytais votuv numeriais. Kiekvienas votuvas turi bti su lentele, kurioje nurodytas jo numeris ir paskirtis.
Taisykls ir schemos turi bti apsaugotos nuo uterimo ir sualojimo, gerai apviestos ir patogiai prieinamos.
Pastaba. Automatizuotuose laivuose sistem schemos turi bti centriniuose valdymo postuose ir turi bti utikrinta
j gera bkl.
Grotels, trapai ir plokts visada turi bti vars ir sausi. Ipilti tepalai ir kuras nedelsiant turi bti nuvalomi.
Perdengim plokts turi bti vietoje ir patikimai pritvirtintos, o j ipjovos sandariai udarytos. Ploki
paklimui ir atidarymui naudojami specials taisai. Groteli strypai, stovai ir turklai tvirtai pritvirtinami savo
vietose. Draudiama statyti nepritvirtintus aptvarus.
Eksploatavimo metu btina priirti, kad bt udarytos kuro cistern angos, landos bei cistern upildymo
vamzdynai.

Skysto kuro cisternos atidaromos ir apirimos tik jas ivdinus ir igarinus.

Atidarant kuro cistern ir ardant kuro vamzdynus, btina grietai laikytis saugumo taisykli, siekiant ivengti
sprogimo arba gaisro.
Po ardomomis kuro ir tepalo vamzdyn dalimis (flaniniai sujungimai, movos ir t. t.) turi bti pastatyti indai
arba kibirai, kurie, baigus darbus, tuoj pat ivalomi.
Garinio ildymo paskirstymo kolektori votuv smagratins rankenos turi bti su apsauginiais gaubtais.
Vamzdeliai ir ildykls turi bti apdengtos tvirtais gaubtais, apsauganiais gulos narius nuo nudegim.
Kart per dvejus metus btina patikrinti:

vis ventili, votuv, sklendi tvarkingum ir atsidarymo bei usidarymo

patikimum;
duj ileidimo i naftos produkt cistern vamzdiuose esanius liepsnos
ir dm bei imetimo vamzdi kibirki gaudykles;

saugiklius

kuro bunkeri matavimo vamzdi savaime usidaranius mechanizmus.

Draudiama greitai atidaryti paleidimo balion bei garo ir oro magistralse esanius ukertamuosius ir
udaromuosius votuvus. Vadovaujantis galiojaniomis garo vamzdyn eksploatavimo taisyklmis, prie pradedant
dirbti ie vamzdynai turi bti prapuiami ir ikaitinami.
Prie pradedant ardyti vamzdynus, votuvus, atidaryti landas ir atlikinti kitus darbus rengimuose, kuriuose yra
auktas slgis, btina imtis priemoni, kad darbinis agentas (garas, vanduo, kuras ir t. t.) nepatekt darb atlikimo
viet. Todl btina udaryti iaupus ir imtis priemoni, kad nevykt atsitiktinis j atidarymas: urakinti spynomis,
pastatyti akles, ikabinti draudiamuosius enklus NEJUNGTI DIRBA MONS.
Btina atidaryti votuvus, sklendes ir kitus slg mainanius renginius. Jeigu iuo bdu reikiamai
nesumainamas slgis, btina truput atleisti flan vartus prieingoje nuo darbo vietos pusje, naudojantis
apsaugos priemonmis (pirtinmis, akiniais, skydeliais ir t. t.).
Tolesnis demontavimas atliekamas slgiui nukritus iki atmosferinio ir visikai nebelikus skysio vamzdynuose.
Iki visiko slgio sumajimo ir skysio paalinimo i vamzdyn draudiama atsukti verles, nes atidarant
vamzdyn ar rengin netiktai gali isiverti garas ar kondensatas.
Baigiant remont ir surenkant vamzdyn dalis ir sistemas, iardytas vietas reikia atidiai apirti ir sitikinti, ar
viduje neliko paalini daikt (rakt, vart, verli ir t. t.), taip pat ar nra flan mechanini paeidim.

Jeigu pagrindinio variklio karterio auktis daugiau kaip 1800 mm, atliekant darbus jame reikia naudotis gerai
pritvirtintais pastoliais. Kai karterio auktis 1800 mm ir maiau, leidiama vietoj pastoli naudotis tvirtais
paauktinimais.
Perrenkant pagrindinius ir pagalbinius mechanizmus, draudiama laikyti ant kinematins sistemos dali
rankius, vartus, verles ir t. t. Surinkus varikl arba mechanizm reikia atidiai patikrinti, ar nra daikt ant
kinematins sistemos ar arti jos. Mechanizmas atsargiai prasukamas ir po to atjungiamas veleno linijos pasukimo
renginys.
Profilaktikai apirint, perrenkant, remontuojant garo mainas ir turbinas, reikia atkreipti dmes, kad bt
udarytas katilo usklendiamasis votuvas, kondensatoriuje nebt vakuumo ir bt jungtas veleno pasukimo
mechanizmas.
Draudiama kalti, kirsti ir vykdyti kitus darbus ant vamzdyn, armatros ir rezervuar, kuriuose yra slgis.
Priegaisrini angliargts stoi prieira atliekama prisilaikant i stoi eksploatavimo taisykli, nuolat
tikrinama, kad nebt angliargts nutekjimo arba nesusikaupt skyriuose pavojinga koncentracija.
Atidaryti kuro tank angas leidiama tik su vyriausiojo mechaniko inia ir jam leidus, o vandens tankus tik
leidus kapitono padjjui. Darbai cisternose ir tankuose atliekami laikantis i Taisykli VII ir VIII skyri
reikalavim.
Draudiama be iankstins apiros sandarinti tank ir kit skyri landas. Landos usandarinamos visomis
esamomis verlmis. Tank apiros rezultatai uraomi main ir laivo urnaluose, kuriuose taip pat nurodoma,
kas atliko ang sandarinim.
Skysto kuro ir tepalo saugyklose btina tikrinti duj nutraukimo taisus, kad jie nebt usikim, o j tinkleliai
udayti arba su mechaniniais defektais.
Kuro vamzdynai ir arnos sujungiamos naudojantis kibirki nesukelianiais rankiais.
Kur priimti leidiama, jeigu sertifikate nurodyta jo plipsnio temperatra.
Priimant kur draudiama:

rkyti, dirbti bet kokius darbus su atvira ugnimi;

priimti kur, neatitinkant valstybini standart arba iskiriant sieros vandenilio
daugiau, nei leista pagal normas.
naudotis netvarkingomis arnomis ir sujungimais, dl kuri atsiranda kuro
nutekjimas.

Prie primimo arn nuolat turi budti specialiai paskirtas asmuo.

Kai nedelsiant nemanoma paalinti nesandarumo, dl kurio laa kuras, turi bti pastatyti indai nutekaniam
kurui surinkti.
Baigus priimti kur, primimo vamzdi antgaliai nedelsiant turi bti hermetikai udaromi aklmis.
luostymo mediagos laiv priimamos tik sausos; saugoti jas reikia sausose, nuo ugnies apsaugotose patalpose
(metalinse dse).
Draudiama laikyti benzin main skyriuje.
Main skyriuje dirbanti gula turi dvti specialius rbus be raii, laisv gal ir kilp.
Draudiama vilkti markinius atraitytomis rankovmis, ryti ant kaklo skareles ir kaklaraiius. Ilgi, suriti
plaukai turi bti slepiami po berete.
Speciali avalyn turi bti be metalini pakal su pirt apsauga.
Draudiama leisti main skyri paalinius asmenis be budiniojo arba vyresniojo (vyriausiojo) mechaniko
sutikimo.
Automatizuotuose laivuose prie jim main skyri turi bti perspjamasis enklas KITI PAVOJAI ir
uraas MECHANIZMAI PALEIDIAMI AUTOMATIKAI.

Darb sauga aptarnaujant vidaus degimo variklius

Variklio paleidimo metu draudiama bti prie resiverio nuleidianiojo votuvo (kad bt ivengta nudegim),

tai pat ant virutini groteli (ties cilindr galvutmis). Apie paleidim praneama sutartiniu garsiniu signalu.
Paleidiant varikl draudiama bti:

prie resiverio nuleidiamj votuv;

prie cilindr ir karterio apsaugini votuv;

ant virutini groteli (ties cilindr galvutmis);

ariau kaip per 1,5 m iki indikatorini kran (paleidimo oro tiekimo antgali ir imetimo kolektoriaus).

Varikliui dirbant draudiama:

rankiniu bdu pumpuoti kur cilindrus;

valyti naftos produktus nuo variklio tose vietose, kur yra judanios dalys (indikatorins pavaros, duj
paskirstymo mechanizmai, imetimo ir siurbimo votuvai ir t. t.);
derinti variklio mazgus ir reguliuoti tarpus.

Matomose vietose prie kiekvieno variklio turi bti uraai, draudiantys atidaryti karto karterio liukus tik
nustojus dirbti varikliui. Karter leidiama atidaryti prajus 1020 minui nuo variklio sustabdymo (tam turi
takos variklio konstrukcijos ypatumai bei karterio ventiliacijos intensyvumas). Karterius, kuri dangi mas
didesn nei 20 kg ir neturi mechanizuotos pavaros, turi atidaryti ir udaryti ne maiau kaip du mons.
Kad bt ivengta pavojingos sprogios kuro gar koncentracijos susikaupimo oro vamzdynuose, jie valomi
garais arba specialiomis plovimo priemonmis, po to prapuiami kelis kartus suspaustu oru eksploatavimo
instrukcijoje nustatytais laiko intervalais.Draudiama valyti surinktus vamzdynus ideginimo bdu.
Oro balionai turi bti saugomi nuo paeidim. Balion pastatymas, paruoimas eksploatavimui, laikymas,
apira ir hidrauliniai bandymai atliekami vadovaujantis laiv klasifikacins bendrovs taisyklmis. Darbai oro
balion viduje atliekami prisilaikant 41 punkto reikalavim.
Nedelsiant turi bti alinami nutekjimai ir pralaidumai kuro armatroje, vamzdynuose ir skysto kuro
saugyklose. Iekant purktukini vamzdeli trkim varikliui dirbant, draudiama liesti vamzdelius rankomis.
Prie demontuojant purktuvus, reikia atidaryti indikatorin kran ir nuleisti slg i cilindro. Dirbant varikliui
draudiama keisti arba remontuoti purktuvus.
Sustabdius varikl, prie leidiant aptarnaujaniam personalui eiti ir apirti arba remontuoti karter, reikia

imtis toki priemoni, kad bt ivengta iki darb pabaigos variklio paties usivedimo galimybs:

paleidimo magistralje udaryti usklendiamj votuv ir i vamzdi ileisti or;

prie kuro siurbli udaryti kuro vamzdyn votuvus;
pajungti veleno pasukimo rengin;
atidaryti cilindr galvui indikatorinius kranus;
ant variklio valdymo pulto ir veleno pasukimo renginio pakabinami perspjamieji enklai NEJUNGTI
DIRBA MONS;
dviej velen rang turiniuose laivuose, prie paleidiant vien i varikli, btina uverti ir utvirtinti
nedirbanio variklio veleno stabd ir perspti dirbanius mones.

Dviej velen konstrukcijos laive esant btinybei sustabdyti vien i varikli (apirai arba kokio nors gedimo
sistemoje paalinimui), darbai variklio karteryje gali bti pradti tik uverus sustabdyto variklio veleno stabd ir
btinai patikrinus stabdio patikimum bei prisilaikant Taisykli 464 punkto reikalavim.Dviem varikliams dirbant
bendram velenui per hidromov, jeigu reikia atlikti anksiau nurodytus darbus, vienas i varikli atjungiamas nuo
hidromovos, veleno pasukimo renginys jungiamas, o ant variklio jungimo prietais ukabinamas draudiamasis
enklas NEJUNGTI DIRBA MONS.
Darbini cilindr indikavimo metu prapuiant indikatorinius kranus, reikia bti nuoalje nuo duj srauto ir
mvti pirtines.
Pagrindini ir pagalbini varikli purktuvai ipresuojami tik specialiai tam paruotose vietose. Draudiama
nuimti apsauginius dangius arba ekranus nuo i tais.
Prie jungiant veleno pasukimo rengin pagrindinio variklio prasukimui, btina sitikinti, ar karteryje ir arti
judani variklio dali nra moni.Prie variklio valdymo tais tvirtinamas uraas, perspjantis apie tai, kad
veleno pasukimo renginys jungtas arba ijungtas.
Lipant variklio cilindr matavimams ar kitiems darbams atlikti, btina naudotis tam tikslui pagamintais
trapais. Valant praptimo ir imetimo langus praptimo ir imetimo resiveriuose, draudiama ikiti rankas per
iuos langus.Varikliuose su votuviniu praptimu per variklio galvui ertmes leidiama atlikti tik pirmin cilindr
ertmi apir.
Imontavus cilindr galvutes, variklio cilindr ertms patikimai udaromos mediniais skydais.

10

Darb sauga aptarnaujant laivo garo turbinas

Ruoiant turbinas darbui btina sitikinti, kad veleno pasukimo renginys atjungtas, votuvai ir sklends yra
reikiamoje padtyje, turbinos pagalbini rengini dalys patikimai pritvirtintos.
Draudiama tiekti gar manevravimo mechanizmui neijungus veleno pasukimo renginio.
Prie jungiant turbin btina sitikinti, kad nuimtas rankinis turbinos rotoriaus pasukimo mechanizmas.
Draudiama esant bandomiesiems turbinos apsisukimams viryti garo slg u manevrinio votuvo daugiau,
negu taisyklse numatytas turbinos ijudinimo slgis. Manevrinis votuvas turi bti atidaromas ltai.
Ribinio reguliatoriaus veikimas turi bti tikrinamas rankiniu bdu jungiant reguliatori kiekvien kart
ruoiantis turbinos paleidimui. Neleistinas turbinos arba turbogeneratoriaus darbas esant netvarkingam arba
ijungtam ribiniam reguliatoriui.
Prie atidarant turbin ir jos armatr, btina sitikinti ar nra juose slgio ir karto kondensato. Darbo viet
reikia aptverti lejeriais ir patikrinti krovinini rengini bandym terminus. Virutini korpuso dali ir rotori
paklimui naudoti tik stacionarius krovini klimo renginius ir taisus. Atliekant krovinines operacijas mons turi
bti saugioje vietoje. Darbai, nesusij su turbinos atidarymu, laikinai nutraukiami. mons, nedalyvaujantys
turbinos atidaryme, privalo pasitraukti saugi viet.
Atliekant garo turbin reduktori vidin apir leidiama naudotis tik nesprogiais akumuliatoriniais ibintais,
kuri maitinimo tampa ne didesn kaip 12 V.

Darb sauga aptarnaujant laivo dujines turbinas

Draudiama paleisti duj turbinin rengin (toliau DT) nesitikinus, kad DT korpuse ir degimo kameroje
nra lik kuro, ypa po nepavykusio paleidimo.
Kiekvien kart, paleidiant DT, tikrinama ribini apsisukim skaiiaus apsauga.
Jei turbin sustabd vienas i apsaugini rengini, draudiama j paleisti neisiaikinus sustabdymo
prieasties.
Dirbant DT draudiama eiti oro primimo kameras, taip pat prieiti prie oro tiekimo antvamzdio ariau kaip
per 1,5 m.
Apirint pratekamj DT dal per oro tiekimo acht, btina imtis priemoni, kad turbina neprasisukt arba
nepasileist savaime.
Kilus didelei agregato vibracijai, draudiama stovti alia DT besisukanio rotoriaus. Duj turbininis renginys
nedelsiant turi bti sustabdytas.
Draudiama keisti sugedusius purktuvus dirbaniame DT, jeigu tam nra numatyti specials renginiai.

11

Draudiama ardyti duj turbinin rengin neatjungus kuro sistemos ir turbinos paleidimo elektros variklio
maitinimo.
Laive esant dviem DT arba esant DT ir garo turbinai, dirbantiems su bendru reduktoriumi, vieno i j
remontas leidiamas tik atjungus rengin nuo reduktoriaus.
Atidaryt turbin pasukti veleno pasukimo renginiu leidiama tik perspjus specialiu signalu patalpoje
dirbanius mones ir vykdius 31 punkto reikalavimus.
Atliekant DT pratekamosios dalies ir vidini reduktoriaus ertmi imontavimo darbus, btina numatyti
priemones, neleidiant paaliniams daiktams patekti ias ertmes.
Aptarnaujantis personalas, eidamas patalpas, kur dirba DT be triukm izoliuojani gaubt, privalo
naudotis asmeninmis apsauginmis nuo triukmo priemonmis.
Praptimo metu pasirodius tepalui i karterio arba buferini ertmi, taip pat jei laisv stmoklin duj
generatori sustabd stmokli eigos ribotuvas, draudiama j paleisti neisiaikinus darbo sutrikimo prieasties.
Paleidiant DT su stmokliniu duj generatoriumi draudiama stovti prie purktuvus ir dirbti esant didelei
vibracijai.
Vadovaujantis esamomis gamyklos gamintojos instrukcijomis turi bti laikomasi saugumo priemoni,
neleidiani usiliepsnoti tepal garams buferiniuose cilindruose, kompresoriuose ir oro praptimo resiveriuose
dirbant LSDG visais darbo reimais.
Dirbant LSDG, karterio ir buferini cilindr praptim galima atlikti tik instrukcij numatytais laiko
intervalais.
LSDG sustabdomas po 1015 minui darbo atmosfer ir esant imetamj duj temperatrai ne didesnei
kaip 250C.
Sustabdius LSDG, kol resiveryje esantis slgis nesumas iki atmosferinio, draudiama atidaryti resiverio oro
praptimo liukus.
Btina oro paleidimo magistrals ir oro tiekimo vamzdynus periodikai prapsti, siekiant juos ivalyti nuo
tepal bei po kiekvieno oro padavimo balionus.
Aptarnaujant LSDG mechanizmus taikomi atitinkami i Taisykli II skyriaus reikalavimai.

Darb sauga aptarnaujant laivo stmoklines mainas

Draudiama forsuoti pagrindins garo mainos paildym nesilaikant taisykli ir instrukcij reikalavim,
iskyrus ypatingus atvejus, kai kyla pavojus laivui.
Prie pradedant paildym, budintysis mechanikas privalo sitikinti, ar ijungtas veleno pasukimo renginys.

12

Mainos paleidimo metu cilindr praptimo sistema turi bti atidaryta iki paildymo pabaigos.
Draudiama paleisti main jos neapirjus ir nepatikrinus:

1. verli, fiksatori, kaii tvirtinimo ir priverimo;

2. vis tepimo rengini veikimo ir j patikimo tvirtinimo;
3. vandens auinimo ir tepalo tiekimo sistem paruoimo darbui;
4. guoli ir trauki dui tepimo;
5. dagi nuvalymo.

Tikrinant mechanizmus, draudiama dauyti per kotus, dangius ir movas plaktuku, kju, raktu ar kitu rankiu.
Budintysis mechanikas prie paleidim patikrina ir apiri main.
Jeigu, paleidus main, cilindruose girdimi hidrauliniai smgiai, btina pridaryti stabdymo votuv, paalinus
vanden votuv ltai atidaryti.
Prie paleidiant main, taip pat manevruojant, btina sutartiniu signalu (balsu arba garsu) perspti mones ir
sitikinus, kad alia judani dali nieko nra, paleisti mechanizm.
Cilindr apsauginiai votuvai turi bti sureguliuoti ir patikrinti vadovaujantis techninio eksploatavimo
taisyklmis.
Laivui plaukiant, kai yra supimas, btina pridaryti rankiniu bdu garo tiekimo main tormin votuv, kad
nevykt avarija. Net ir esant automatiniam mainos apsisukim reguliavimui, budintysis mechanikas privalo bti
netoli torminio votuvo.

Darb sauga aptarnaujant laivo garo katilus

Nuo pagrindinio denio valdomi pagrindini ir pagalbini ijungianij, taip pat greitai usidarani kuro
votuv udarymo renginiai turi bti tvarkingi ir visada paruoti darbui.
Katil apsaugini votuv avarinio atidarymo pavaros turi bti tvarkingos ir visada paruotos darbui.
Po kiekvieno garo tiekimo tikrinamas apsaugini votuv ir j rankinio valdymo veikimas. Ugnis pakurose
gesinama, jeigu bent vienas i apsaugini votuv neveikia. Votuvo gedim paalinus, ugnis vl ukuriama.

13

1. Katiluose esanio vandens lygis tikrinamas su vandens lyg rodaniais stiklais ir bandomaisiais kraneliais
(jeigu vandens lygis matavimo stikluose nekinta).
2. Neleidiama naudotis vandens matavo stiklais be apsaugini gaubt ir be maiausi ir didiausi vandens
lyg katiluose nurodani ym.
3. Sugedus vienam i vandens matavimo prietais, katilas negali dirbti ilgiau kaip 20 minui. Sugedus dviem
vandens matavimo prietaisams, katilo darbas nedelsiant sustabdomas ir praneama budiniajam mechanikui.
4. Nelikus vandens, katilo darbas nedelsiant nutraukiamas.

Prie udegant mazutu krenam katil pakur purktuvus, btina patikrinti, ar pakuroje ir dujotakiuose nra
paalini daikt; taip pat patikrinti purktuk rengin, sitikinti, ar nra kuro nutekjim ir ar pakuroje nra
mazuto.
Patikrinti arba udaryti virutinio ir apatinio praptimo votuvus, pagrindinio stabdymo votuv, paskirstymo
dui votuvus, taip pat vandens matavimo stikl kranus.
Prie udegant neautomatizuot katil purktukus, btina gerai ivdinti (ne trumpiau kaip 3 minutes) pakur,
kad bt paalintas galimas susikaupusi sprogi duj miinys.
Vdinant pakur atidaromas sklstis (esant natraliai traukai) arba jungiamas ventiliatorius (esant ptimui).
Udegant purktuv (kai nra automatinio udegimo renginio) reikia naudotis fakelu, pritvirtintu ant metalinio,
ne trumpesnio kaip 1 m strypo; fakelas gesinamas specialiame prie pakuros esaniame vamzdyje.
Purktuvo udegimo metu katilins mainistas turi stovti alia lango, kur statomas fakelas, aliais daais
paymtoje denio dalyje, ir neirti pakur.
pakur vedamas fakelas ir, prajus ne maiau kaip 10 sekundi, atidaromas kuro votuvas. Katilo su
automatiniu degimo valdymu purktuvui ugesus, jei per 5 sekundes nepavyksta pakartotinai jo udegti, btina
tuojau pat rankiniu bdu udaryti kuro padavim.
Jeigu fakelas ugsta purktukui neusidegus, nedelsiant turi bti udaromas kuro padavimo votuvas.
Pakartotinai purktuvas gali bti udegamas tik i pakuros paalinus isipylus kur ir ne trumpiau kaip 3 minutes
vdinus dmtrauk ir pakur. ios pertraukos metu purktuvas yra iimamas ir patikrinamas purktukas ir antgalis.
Draudiama udegti purktuvus nuo kaitintos pakuros.
Draudiama tiek padidinti, tiek sumainti nustatyt darbin mazuto slg magistralje prie purktuvus.
Susidarant garams dar altame mazutu krenamame katile, reikia atidiai stebti, kad mazutas sudegt visikai
ir nesikaupt pakuroje.

14

Prie pradedant katilui dirbti, vandens lygis neturi viryti darbinio lygio, nes vanduo gali patekti garo
vamzdynus.
Jungiant katil magistral, skiriamasis votuvas turi bti atidaromas ltai: pirmiausia atidaromas truput, kad
magistralje 35 minutes garas bt prapuiamas per nuleidimo votuv; po 510 minui, priklausomai nuo
magistrals ilgio, votuvas ltai atidaromas iki visiko slgi suvienodinimo katile ir magistralje.
jungti katil bendram darbui su kitais jau veikianiais katilais leidiama tik tada, kai garo slgis jungiamame
katile 50100 kPa bus didesnis u slg magistralje. Prie jungiant pagrindin garo vamzdyn, neturint
iankstins paildymo sistemos, katilo usklendiamasis votuvas atidaromas ltai, stebint garo vamzdyno bkl ir
ilim (greitai atidarant dl hidraulini smgi gali vykti vamzdyn sprogimas).
Stebint katilo pakuroje degimo proces, reikia usidti mlynus akinius. Nepatariama ilgai laikyti atidarytas
pakuros apiros angas (esant dideliems temperatr pokyiams, stiklai gali suskilti). Grietai draudiama naudotis
apiros angomis su skilusiais stiklais.
Elektros purktuvo kuro tiekimo ttas galima valyti tik visikai sustabdius purktuv.
Budintysis mechanikas nuolat privalo stebti vandens lyg katile ir neleisti lygiui nukristi iki pavojingos ribos.
Uvirus vandeniui katile, btina sumainti mainos apsisukim skaii ir atidaryti praptimo votuvus. Taip pat
btina imtis reikiam priemoni virimui sustabdyti.
Jeigu katile vandens lygis sumajo tiek, kad lygio nebesimato, o i apatinio vandens matavimo krano eina
sausas garas, nedelsiant btina nutraukti katilo maitinim, ugesinti pakur ir sustabdyti oro tiekim j, atjungti
katil nuo garo magistrals ir leisti katilui atvsti.
Sustabdant katil apirai arba remonto darbams jo viduje, bet kitiems katilams dirbant, btina sustabdyt
katil patikimai atskirti nuo veikianij. Tuo tikslu statomos plienins akls tarp flan, jungiani visus katilo
garo ir vandens vamzdynus.
Katilai gali bti atidaromi tik vadovaujant atsakingam u j bkl mechanikui. Landos ir angos atidaromos
vadovaujantis 441 punkto nurodymais ir sitikinus, kad katile nra slgio ir karto vandens (todl i anksto
atidaromi atitinkami votuvai ir kranai).
Reikia sitikinti, kad i jo katilo ileidus vanden nesusidar vakuumas, net jeigu ir buvo atidaryti oro kranai
vakuumui paalinti. Tuo tikslu i dalies atsukamos land dangi verls ir pasiekus atmosferin slg nuimami
virutiniai land dangiai.
Prie leisdamas monms apirti katilo vid, vyresnysis mechanikas turi sitikinti, kad:

1. neveikianio katilo visos garo, vandens ir kuro magistrals patikimai atjungtos nuo veikiani katil
magistrali;

15

2. katilas gerai ivdintas, jame nra kenksming duj, gar ir mazuto sankaup.

Prie pradedant darbus katilo pakurose, btina pradioje udaryti dmtraukio sklst, arba, jei sustabdomi visi
katilai, udti uvalkal ant dmtraukio virutins dalies, kad nesusidaryt skersvjai.
Dirbti leidiama, jei temperatra ne auktesn kaip 35C. Esant auktesnei temperatrai (bet ne daugiau kaip
50C), iimtiniais atvejais leidiama tik apirti katil ibnant jame ne ilgiau kaip 15 minui. Apirintysis
asmuo privalo dvti ilumai nelaidi aprang, o alia katilo privalo bti stebtojas, pasiruos suteikti pagalb
dirbaniajam.
Pakartotiniems darbams katile atlikti darbininkas gali dirbti tik pailsjs 10 minui patalpoje su normalia
temperatra.
Katilo rengimams sugedus, budintysis mechanikas privalo ikviesti vyresnj mechanik ir imtis vis
priemoni gedimams likviduoti.
Tais atvejais, kai sugedus garo sistemai ar trkus vamzdiams main ir katil skyri patenka didelis garo
kiekis, btina nedelsiant atjungti paeist garo magistrals dal arba sustabdyti mechanizm ir jungti ventiliacij,
atidaryti kapus ir angas. Apsaugai nuo garo srovs btina naudotis visomis esamomis priemonmis (lentomis,
asbesto lapais ir kt.).
Kai garo kiekis toks, kad bti patalpoje nemanoma, reikia pereiti apatines aikteles ir ilipti vir per avarin
sraigto veleno acht arba per kit avarin ijim.
Jokiu bdu negalima ieiti i garu upildytos patalpos per achtomis neapsaugotus ijimus, nes galima
nusideginti.

16