6 lr F, Galtonas, ir K. Pirsonas sutike didelindal,pletojant korliacios reo ‘icnivoje staisticos pradininkas prof. A. Rimka (1886-1944) pareng? i ileido tris onginalias statstikos kanygas: Statistikos bagrindai (1925), Socilekonomine statistika. (1983), ‘Statistika {eon ir metodai (1939). Anot A. Rims, statistika nore paprastas| satiavimas, o sisemingas ir prasmingis.pozymiy, risking it aikty 2ymjimas skaitiais,atsi2velgiat {tum tras ju ypatybes A. Rimkos pasekgju buvo ir G Galvanauskas (1905-1979). Jo) sadovélyje .Statistikos teorja* (1937) aiskioama, kad statistkos| staigiaatstovauja realieme objektsms ir yra tik forma, Kut astovauja tam kam turn Siuo metu statistika suprantama tsp: tal bendras mokslas, nagringjantis masinius socialinius ekonominius reiSkinius i procesus kiekybiniu aspektu su Jy Kokybiniy turiaiu viets ir ko salygomi Siandien statistkal Keliami vis nauji reikalavimal, D&l 10 ‘sinulijo Ketiolika statstikes Sky: ekonomi saisik, Ukio| Sats, Femes tio sais, sociale statistik it Kt | 1.1. Ekonomings st cos pag ir savokos Siame shyriuje J turite gerl(isavins, ka moko ekonomind staiska, svarbiausius jos principus, savokas Pirmasissatsikosmokslo ypstumas ya ts, kad yin ne ask ft, 0 mssinin sciiia-ekonomimiat rena Prooesi Skylanys ip askin, fat visuma i tan tek | indivi ek bendy sayybae | Sttinio Qrimo objektas (kskviens Konkretia ate) | vadinaassatsne sums. Statin vsume (popu) = at ugg viene, kre yu msn, vena wens ask, prkisont vaio kit iv gall ba ay. Vaa | avyzdii,yptingy statstiny grime objet, ty. stain Tsun, gl at fairy pramonés arb 2més Uk yon tba Te veto joni, Sema sanuok tant kt} 9ST; fete itt Svabu prisiminty kad sasing visa sao Fala eristjntys materials objet iKickvenas tm tikros_davgunosclementas vadinamas sasings vsumos venta, Sess vistas yr ta kas SStsutlal weuramas rregisruojamas fats, resins bo ‘tt Sista vine ab ernala dat rke fn gi Hh oe (eens, eo, Teskoma pez, sandr udaymas). Staining suns venta ‘Gn Semi spb at ypattam Ko gl bt Spibidinanes sissies dyes ar Zod, sastioje dimamais potjmiets. Daznaiskiringos pozymio.reiksmes ‘asinamos pobymiovarianas. Saiygsks vss poymivs glia Sst Aedybini, kar rikmésviena noo ies Kia pics, ‘saan dyaZiy ir Khybinan tbs) elgbisai nets potymian (tis tauybs, profess fe). Kickin potymiatsevo. welt) dar Shirstomi 1 Esieimus. ie tlydinveKolybinat-pozymiai skistomi | Seman, ringinin nominal (arinhs) Vsios ie ge tei won inns poi saiygjntiy kaibing ‘viumos sauna, tif individual Sumy if sitamy. skrantijuos viens moo ity eis dna) pole va. Spor vos Sebygje Wary salyeyvisuma, sudarand) dalgumos eleeng Saha Preys ati davbiinke dao namo gis prilauso no jo amdians,Kvaliaijos, orien {dab ir. ‘Kp th vorlacjos bimes sao states Bina ‘Antanas kip mkslo potas sr tn, Kad ji vay para tia ckybing.scisinncekonominiy ishing. proven pe Korktetiomis vice ir ako sqygom Paved, {Xomomine statistika tiie Ckonominesgamybos psskirsiymo it Sartojimo charatrskas,materaliniogyvetju pragyvenio Ibu Luling gyvenimo reiskiius, yenojy skal i8iyna ashy aly irc8 Kickybing charakteristt statistika ifreiskia tam tkros ries skaitiis, kurie vadinami staistniats rods. Ststistnis rodiklis atspindi visumos vienety ir visumos kitimo rezultsts Tokia_ visumos savybe rodikais. Rodikliyvisuma, visapusisal reiting, sudarorodikiy sistema. Ne visi skatia gli bat statistinii rodikia. Kad shaitiusturiatitk Sis reikalavimus 1) tri bat kil if ekonomingsstatistikos objeko; 2) tari bai apibeezas konkretinis vitos i Tak} aspektas; | 3) turiturét matavimo vienety Bemacin shaitiy ekonomindje statstihaje néra ir egal Uipighumas — matuojema widitiniais atspindédamasudéings jo tap aut Pagal architektonika nurodytas statistinis rodiklis susideda if ‘dvigjy daliy: \ 1) moj ais protinin (rsninin Sopratim Prey maze preki’ apa ‘alssbinge fr komernae prekyboe daznaui ~avadinias) 2) anode masako jo yl. Ta Keying ps, Kicks statihoje vert etn option | Treas satinthos lap molslo putas yo tka i sbibadna visuomentnig retiiy staking. Stes es ‘ine masini en sandar tiie sss dngunes| sudétis, Statistika turi Sig strug pastbs, reiki ir atspindet| Satis rods Jos snlis cee ahomas grapes] isreikita metodas. Sericos poy ya vara Staiios uddvins~ | strinktiesminius ir svarbiausivs —pozymins, aspindingius ‘ocialinin-ekonominiy reitkiniy strukeara, Pavyzdzii,tyringjant syventoy statistika, pimasios Krypties tyrimytikslas itr | agyventoyskaitiy. ir struktira pagal, amziy,tautyb, | isimokstinima, veiklos ri8i, pragyvenimo leq faltini ir Antrojt kryptis apimavieny stuktGriniy charakterisiky, ‘ ima) pekiausorums, 0 Kis, (pavyadtii, vay sksitiy Simo) p m nosos vets (DU) slyz0s {sia i isilavinimo igs, gyvenamosis vies Phan). Tretosios kryptes Grima Glas — ini gyveroje piau i jo sats kt. oes eet sitsts kaip mokslogpatamas: ji paren tad Kekvienam visuomeninism iSkin Dading!Kiimalerdvéjo Finke. Kitmalerveje, 1 staistoje,iryBkinamiekonominio reihino anatizes dn, 0 ritkino Iygio ix skies Kins Tram lhe, (y- dnamitoje, Dinamios analie song: ‘hoomenim etkiniy iyo api ir id Tyo masta Sintanins‘mmestams ba TKO eins atin Chanktene Keen lako tsa x vsumeje Skinny ki io tem nso arn tg ees i dsningurnustatyng i stating proguozéssudaryma “Ta satstika gall tap valzdit aypindet soiling i ckonoming reiki ig ke. Penktss ssc. kip ato yptanes yr iy ustatinas trp soilin ir ekonominig reskin. Sova {Kovown retina! txpusayje si ir ven kits ago} Sloman itinas svg tt: pavyzd, slid Zine metinme acs ‘aa si tmfgjima ir atikin, kang throes pdinimas nejmanomas te vay atba tet be a pagrndniyvisuomeniny eiSkinny 198, pain Sarbianig eng ts priests ir pases Ssatymas,"Norat povekt visutens iSkin, Slings prin jus isuoments interes ip matome, satstha patika parcaga instrument, sikdan sada tno oe trove tb eas fats be aiknus, emai aie BAlsytais Restos okso Inaoras tapering mde tee "ela Radjunjamal medZtogai, karo, be page konominks Stans gmat tink, guint ant Mccoy Sone Konia iu panauijmo vee asivelgant ‘xonomicos rvedjbor spit he spends uldavis6 Kickvienam stastiniam stebej sapgalvotaipasireng. 1 stebejimo darby spektras. Pim, toa spre ogrins metdoog bal nt iso wha ‘Klausimus (tikslas, stebéjimo objekuas, stebsjimo viene | setsino rogue stn suena) en, align Spt pica Klasinus (aya Sabin sans vies, steno via, seb a kino lik, ins nomena sph pean a) Stjimo thls sol wou he a atickanan sbi, Uy. Koken tho aetna runig posity pga Kcr ts i apes suns viet Sicbino bas papas pas ‘tkslo, Pavyzddiui, stebejimo tikslas — s fei jam. Vins imi rekalingn kruopStiad prengima joing jviry rai) mas et sed eyes ‘elle pot) un tea ment toa a ce £0) Sotto vine sevyb hae dina ata eae Subejna vena pati’ Babys ta Beem spay ya muprts tisin vnee sens Rene Diy, pstestims Pedy, hana pines pea ‘eli homie proce, ya pas Perna peklasona notin sss cana apa) ree (emetis) mama. Poa. rino font ei ain ey buss its atin tapas doy cea satus, uid, peas i Kt, o antl pay as pe povaininas abstain pas ver agit ry ein is poi er ni + Kc 2 alias abuts) ky ple ks 9 iskeetvosvs Gu variant ietkiam kas). 0 Payal, Kets potyi, apa fronts veil, tex. prim sx at rosie ait, poses were Srlaojare ico andy dbo sadn Og Ke Keb peti tam plone senda: lps (spt) (vr yp tenia eines - rea coals mas) obi pt ania iar skorts oi) Poy apa yes Kaba pris ra F moe) pots (anes avin, merase) Gaiman kr Xalgbnia poly gt 8 mau! pe dri bs nranalg) bong ale Be pty sku pasovone Kshs er am shay nis alsin Pasa akon pov toate pert krona Poi, tk gla pi, ib gy vee Ferg, tng es a um os esano rikino’ bcd tanneries Vasu pun re, can skrigs tagjano wo trans ‘Stans rts ute enn Ris Kb em (cnt) ine Legh skringe voir —KOUK, va paul, fval- ampere oe * Faktoriniai po2ymiai (veiksniai) salyzoja vieno ar kito reitkinio dy tmo yp o realli psi pro ala, ena, Citas fico pojiars. Paya, inet tho Tato etme tan py sb aks ketal rr tino emlatniskeksos rs dings Sono steno mtu epee ws et cco vine para ok he jl, poo Daa 2 tao Kay akin pty scan sine Sasa ‘Sse (rs) ap cin sans iron ‘Sebine programa =a poy rb ising sume, tnviaos bain sopamot ebujne procere. Nua (, Aap gol forenga shui. programa, aba pklausosurinkos Dediages kojbe io vere Sicijino panos Mausimal Fwojam: sebaino frmalae @Wlausinal taba ump! Sst) Formulas gait stringy. pvadimi’ asta, rama Rt24 21-20 1) juiamaj (ea oti neva wring it apatn bos {tai stampa (grupo pds tye). vz, ard srs pagal nes Sb, Lt 1700 7100-1 200 | 1 200-1 soo | 1500-2000 | 2 000i daugian Stadstnivose iyrimuoge artis tke alk an rupavima, ty sugrapuoty saisting medziaen pergopuot. | Rrope griy.sodarymas,remiantis jou trim gropevin, | Yadinamos, entrinie geupavina Cia omenys “gall bat Seskromi mms srupes pagal pail poym, pagal ku buv | Hikes piminis ststg doomenggropevimas. Tok atu pirmiial ner arba susan, rb skaidom Stats duomenn patehimas | Stnticj asingjamos Hos cits 2 nts (gins + passage (baie * omiianyrnes 5 dina Sian eho meta gna ir saat dvomenys sienoia ar Kitokin war sido sting el 1 sasine ‘Ste suverlyen pagal nagrnganspotsm| etal Mc > Mo, yea teigiama deinisoné asimetija fe abibré2os kiekybiskai arba kokybiskai Stai dkinio vienzo (skaitineprasme nedidelge grupée su labaidideliis slits). fj atbuotojaiskirtast profes, islavinima, darbo produktyvumu, Karts psiskitymas gal rests nerySkii Kap bimodalns ar net fF mZiuml itt 4. Vadinasi, norintvisapustkai_apibadint iaip multimodal (Cangas). aarngjamg_visuma, be statstniy. vdurkin, isin Todi, rodaniys podymio vrialjos ye it laps, ty. reikia mokei > KonroiniatKausimat iRmatvot individual potymio rekimiy sklaida, Be to, varacijox ruxtatymas bitinas organizuojant atrankni stebgjima, sudarant 1. Ka priskriame pre potymio charakterisey? statstiius modelis ir daugein Kita ave. 2, Kas yravidurbal? Kolios uri? Poaymio reikfmiu sklaidos apic vidurki dydi apibadina 3. Kada taitomas paprasas ir kada svertinis vidwhiai? ff variacljos rodibi. Variacijos roikisi ra. skrstomi ji Kap jie pshaictajm? rupes: absoliutnius ir santykinius. Absovisiems prikauso 4. Kade tomas harmonins vidurkis? Tariacijos wimojis, viduinis tiesinis nuokrypis, dispersija ir 5. Kas yra mada? Kaip moda apsaiciojama distretin: vidutnisbvadrtn’s auokrypis. Toa ivarijami pagrndial i pasiskirsmo elluel ir kaip intervaline! passkirstymo Mj ill? 1. Varacjos womojis skaidos plots) (R) ~ tai skitumss top 6. Kaip apstaicoiama moda, at dota meri elle su ‘maksimalisios i minimalisiospo2ymio variant reiki rely intervalais? Kas yra mediana? Kaip mediana apshaliuojama statistine Rex, luted (diskretine) i ap interval! elute? 8, Kaip mustatomas pasiskirstymo elutes simetitumas?30 ka duomenysnesugrupuori, arb pushin interval aukStutinio rio i imo inter tema osama a soe -sugrupooti) ° * 2. Widutinistesinis nuokrypis (4) ~ a individual potymio reikimiy absoliutniy muokrypiy uo vidurkio vidurkins dis: + kai omenys nesugrapuot, + kai duomenys sugrapuot 3. Dispersia (a) ~ tai varanty nuokrypiy no vidurkio kv Vidulins dys 2 De-3 od LS kai duomenys nesugrops Des 2 EAS al duomenys sero Dispesie ati bai apskaisiuots i supaprastnty bad o* =x? —5*(potymiy kvadraty. vidurkis: minus otymio vidio kadai = DL Lh Pastaba. Disperija neu mato vienco Vidutinis kvadratinis muokrypis(a) parodo, ick Vidsiniskai podymio reikimés yra-muzoisios moo viduekio — tah rmamojamy dydziy sklaidos apie vidurki_ mats. Sis pskaitivojamas ittraukiant Sakni 8 dispomios: = Vo" Cia (sigma) turi tok pat matavimo vieneta, kaip ir nagringjami pozymiai x: Kuo madesnis vidutnis KvadFatnis nuokeypis, two geiau sitmetinsvidrki Sitka visa pristatom visu, Pastaba, Standarinis nuokrypis leidzia esant tam tiki (pasirinkta’) akimybeispresti_ apie _mustayto _pasiskirstymo (Gkistnio) arma normaligjam pasiskirstymui, Pvz., jeigu i #20 bas telpa ne maziay kaip 95,4 proc. vist, visumos vienety, tai esant 0,954 tkimybet galima tvirtint, kad tai normalinis paskrstyas. "Nagringjant pozymin varia, tenkaiSsiaiskins prietatiy, lemiangiy po2ymily vatiacija, poveiki. Tai dazniausi tlickama analtinio "grupavimo bids, suskistius statisting visuma ‘sopemis pagal attinkamus poymius(veiksnus) ir spskaitiavus bendraie gruping, vidurking i tarpgrupine dspersija. ‘Bendioj. vidurking “grupine. ir. tarpgrupiné dspersijos ssijusios tok try dispersijysudetiesprklausomybe: oats (bondraji dispersija Iygi vidutinsi grapinei dispesijai_plius| tarpgrupine dsporsia, Bendre dspersja (0) soo nagsingiamos_visumos potymio.varacjq aida, prklausaneiqnuo vis salve (ein. - Vidurkine disprsja (<2) roto visos visunos potymio sariacijos lye, salygojama visu veiksniy, iskyus tq vein, egal kur buvo atikias grpavimas. Vidurkine disperse (at teupiniy dsperiy (9) vids) apskaitivjama pagal formulezy Tarpgrupiné dispersija (5*) rodo potymio varacia, salygojama_grupavimo pagrindu paimto veiksnio (fektornis| podymio) ir apskaitiuojams pagal formule Lona? fh pw {i o} poses gpl dpe, fin aus vidi e x: ~bendras visumos vidurkis,f, ~j-osios grupés dadnumes, Pateiktieji rodiklisi ya absoliutiosios podymio reikémiy varicijos charakteristikos. Dispersjy sudécies taisyklé platiai tsikoma norint rast ‘Slo stiprumo rodikus dispersingje analizge,iversinan tipines strankos tiksluma ir kitaisatvejas Staistingje analizje platiai naudojamas rods, kuris {gnunamas palyginustarpgruping dispersia su bendrajadispersija, Jis vadinamas determinacijoskoeficient 28 res Sis santykis parodo, kuria rezultatinio pozytnio sklaidos ali emia faktorinis pozymis. Juo Sis sams artimesnis vieneti, tuo didesné faktorinio po2ymio itaka rezultatinam, Ta savotskas prezastinio rySio matas, Kvadraine Saknis if determinacijos koefiiento vadinama -oreliaini santykiu (7) pa is je aay Sis. santykis. apibadina po2ymio, paimto grupavimo agrinds,jtaka rezulatinio po2ymio variacj 33 Staistikoje greta kickybinio podymio variacijos rikiy nustatomi ir kokybinio pozymio varieijos rodikliai, Tai tam tik altemnatyviy po2ymiy sklaidos imatavimai. Alternatyviojo (kokybinio) pokymio variacijos rodiklla Atvematyviji pozymiat yra te, kuriuos uti view! nagringjamos visumos vienetai, bet neturi kit, Altematyvigiy podyrniyskaitings reiksmés atiinkamai ireiskiamos 1 i 0. Tq variant dali, Kuri suri nagringjama potymi, 2ymésime p (pavyzdtivi, dali darbininky, ivykdziusiy iSdirbio normas, ‘aminiy atitinkandig standart visoje partijoje), o variant dali, ‘kari netic’ nagindjamo po2ymio — . Tada alrematviojo pazymio asiskistymo eae 2ymésime tip Alteratyiojo potymio vidurkisskatiuojamas pagal svetinj vid ae weds Aleratsni possi disperse eM, LenS _ (pF prO-g a zh pa pees4 Pastabos 1. Gatos. formulés takomos stunkiniame sebjime, tern ranks pas 2 Alematniniopotymio dipersin jaya sidvausig rekime. ya of £0.95, ipo Be aptarn vtdini ir bovardtiyaboluiyskados ma dafnatoatojasangkniseatdo rong Badin tskoms varacbos etc Variacios hoeficientas (V) — tai duomeny tikslumo ie patikimumo Matas, kris. apskaitiuojamas kaip. vidutinio Kvadratinio nuokrypio. i artmetinio.vidurkio. santykis. ir isreishiames procenat: va S 100%. Tai labiausiai papligs santykinis sklaidos rodikls, kur vertnamas tap 1 iki 10% —vaiacja maza; + 10-20% —vavicia vdutiné; + 20-30% —variacja dele; + 30°% ir daugiau ~ variacijaIabsi didelé. Visuma taikoma jsigu variacijos Koeficientas nevirja 33, (pasiskistymams, kure artimi normaliam) Pastaba. 1. Kuo ¥ mazesnis, two visuma vienariskesnt ‘wo sos visumos aritmetiis vidurkis yra tikslesné poZy rikimes apibidinanticharakterisika, 2. Variaeijos Koeficientas nepriklauso nyo potymio smatavimo vienety, Asimetrijos hocficientas. —Pasiskisiymo —_eilutés simetrikumui nustayttaikomas asimetijos koeficentas: Me aoa 4, = 2M Jei gaulas 4.=0, tai pasisktstymo ilaté uri normaly pasiskirstyma,Jei utes , > 0, tai turime pasiskirtymo eilutés ‘eSinisone asimetria jei 4, <0, ~kairiaSongasimetri, 4 3 Pastaba, Kartaisskaiivojamas ekseeso hoefleentas, kus odo, at pasiskirstymas aukitas ir siauras, ar plokB¥ias su ilgomis Thodegomis". Jei ekscesas Iygus nuliui, tal pasiskistymas normalus Kontroliniai Mausimai Kokiayrasklaidos eomé ir koe slaidos mavai? 2. Kokie yra absolute variacios rodikliai Ir kaip jie apskaiciojami? 4, Kokieyraaspersijs apskaiiavimo bial? 4. Kokia ya try dispersiy taisykle ir ka apibidina Iiokving i Siu aispersin? 5. Kaip apskaicuojamas determinacjos koeficientas ir ka jis parodo? 6. Kelp apskaigiuojama ir kam Iygi altematywaus posymio disper ir kur taikoma? 7. Kelp apskaiciuojamas i a rodo variacijo koeficientas? 8. Kaip apskaiGunjamas esimetrijos koefcientas ir kur jis tekomas? 2.3, Atrankinis stebéjimas ir jo pritaikymas ‘Siame skyrije Jas turite geraijssavind atrankini stebsjimg. ir tai, Kalp alekamas statsnis. tyrimas ttrankinio stebejimo koniehste, kaip apskaitiuojamos ftranky.paklaides Klekybiniams ir kokybiniams (potymiams, kaip nustatomas atrankos vienety shaitias. Atrankinisstebjimas ~ ‘ai wks dalivis stebéjimas, kai tam tikra viene dalis (kitaip ~ imtisarbaatrankiné visuma) stebima pagal i anksto parengta programa, igaliantiq gauti pakankamsi56 dvomeny visai populiaiji (generaine! viumai) apibudint Atrankini stbéjimo tkslas yragautiinformacijos tam, kad Baty galima nustatyti apibendrintas visas tyringjamos. visumos charakteristkas. Atrankinis stebejimas naudojamas: satstiniam ivertinimui, hipoteziy patikrnimui, atrankinés —produkeijox kokybés Kontrol, taip pat Scimy biud2etams tn, rinkos Ssegmentaciai tir ir kitoms verso svtims, Be to, atrankinis stebéjimas leid2ia surinkti daugiau informacijos per trurapesni Taka mazesnémis mateialinmis ir darbo islaidomis. Stasis trimasavankiiostbejmo kontksteatikamas Aelita: + mstomss i trenkamasreikiamas srankinésvisumos vient shai; stcbimitrnki vient pagal is anksto sua programas + rustatomosstrankntscharakteisikos; + spsaiiusjamos pau chara paklidos; + pletiames avankinscharakteristios generale! visumai + nalizojami gout domes Alranka si metoas,kurvo srenkama tiskame aan ‘sum (mt), tun tik, nusayt parame arba ods, ‘ings vss popula. Atankos reprezntatyvamo paklsida reihia atankiny charakteristiky (atankines vsumos vidas Zmimas X, dspersia ~ 04") nukrypima_nu0 generainiy (generatintsvisumosvidurkis (Xx), dipersiao). Pakdaida i js ribs iverina pasthéjimo skaicavimais max. Skirumas tarp atranknésvisunos ir genealinesvisumos parody vadinmas ssrankos pala. Atrankos paksids (Kids) skirstomes j registacijos ir reprezentatyvum paklaidas. Registacjs Ksios sya dal netcsingy arta ctkaiy suvedimg. Tokiy.Klady ictasts gai biti Klausimo esmés nesupatimas, registatrius nedémesingumes, kai kury vienety Vsumos preidimas arba pskarojimas. Tarp reistacijon Klidy ‘Siskin sisting, saypinispriezastimi, kine bet Kokia viens yp ‘iskreipiantys darbo rezultata (pvz., skaitiy apvalinin) ir arakina, psietkianga vaiiomis Krypimis (sii), Reprecentcins ‘Hadas tip. pot ga DOG sistemingos ir elias Sstemingos Kados (eprezenacints) ia dl Netsings, tendencingo xnkino vinet, Kuen est puleidiamas popindnismoksikat organizaois atrankos tino pincipes.Atsitkcins repezetcines kaos rodo {er ad, nepasnt ssiktinume principo viene atinkimo, vis ek gre kum ap atenkamosoy ie genorlins visunoe Charters, Attia rerecentaciny lid ingjimas i Imatavinas itr paging ako metodo wuts. ‘ickybio potymio. gneralinesviunos vidukis (=) aystiivjamas pa frm are Gia x bin anos pba Kokybinio potyno genrlints vsuospo2yio dali (P) apsiaiusjams pes or ia w ~arankos poy dais, 8 ~ bin’ atankos pods als pata ‘ence reprezniaryramss garentujumas. aris jos dan, kare Konketin ats pasonkamtatsivelgint Seejo tl satisnes vision spas, eikiama shang Svcs gaimybes pain sci’ alt (Abin Eras: baa rprecenywum laps yr neviewss. AK, fads, karo view areskam if geaerainesvsunos, Ima arSino Sehtjmo pslados dye Pratojedesiasi olojama ttn, mechani’, Spink ir sein (grime) mia “fisnd aranka~ i oks sans badas, ai vent ib femoris. aekari ssa: takin ars, porn atin aig elles pon. AstKtné aaa58 gal bat kartotné (kai tas pats visumos vienetas tri galimybe j atranking visuma patelti ne ving, bet Kelet kart) i nekartoing (kai tas pats visumos vienetas tur galimybe j aranking visuma, Patek tk viens kara). ‘Statistik praktioje daa tikoma mechaning atranka, Jos ‘meta vienetsi stebéjimui atrenkami nuoseklia 18 generalines visumos, hurije je jaw i8destyti tam tkra tvarka. Pavyzdivi, tiiantstadeany patanguma, if sarato imams kickvienas penkts, Iickvienasdesimias ir sudentas ei vsuma ganétina del, ‘arankos bdasatimasastltine:aanksi, sant vienodoms —atrankos_salygoms, maZigusia reprezenttyvumo pakisida gaunama takant tping atrankg. Tai toks atrankos badas, Kai generaliné visuma yra sugrapuojama pagal Kokj nors esminj pezymi i tines grupes, po to viene iS Iickvienos tokios grupés arenkami atskirsi. Gall biti atta ir teritorinis padalijinas. Tiksiausirezulati gaunami tuo atveju, ka _srupésikiiamos pagal rama pozym Serine atrenka ~ tai toks tankos bids, kal ats ar rmectaniniu bOdu atrenkami ne paviniai viet, 0 rupés, ‘rise seb visi be itimtesiramosio vsumos viene sant jvairiems atrankor bodams (dazniausiai taikomiesiems), bint atrankos paklaida (vidrkio ir dalcs) apskaigiojama pagal tkias formles 1, Atsitktiné kartotng 2. Atsititiné nekarotng ir mechanin (aw, a von “ow bx am LEe-p. 3 ia w(L-w) —alteratyviejo potymio disperse: ‘n—atrankinésvisumos viene skaiius, IN visos eneralins visumos vienet skaiius + patikimumo koefeientas Deninusiai vartjamn ¢eiksmi i tkimybiy (P) reikimes yra tokios: 2 Galutinisatrankostkslas ~ apibadinti generalinés visumos charakterstkes. Jos strankinio stebejimo atveju apibréziamos reiksmig interval, Karis patvirinamas tkimybe, dagniausiai fie vient, oder vadinamas patkimurmo interval ‘Vidurkio ir delies patikimumo intervaai bendruojy stveju al biti wratyt tip oarses¥+Ar wows ps ww Siq_ interval mustatymas vadinamas _atrankiniy charakteristiky, iSplétimo generalinei visumai. Tspletiant fatrankines charakterstkasgeneralinei visumai, iskyla atrankines ir generalings visumy neviensrQSiskumo pavojus, Kedangi visuomeniniai reiskiniai greitai Kinta. Todel atliekent Sig operaijaSvadas darytireikia gana atsargia Pavyedys. Norint nusiatytivalstybiniy, institucjy, faking darbo dienos trukme, buvo steima vienajstags, kuroje dirbe 480 2m. Mechaninés atrenkos badv buvo atrinkta 25_ proc. darbuotojy, Tyrimo rezultatai pads, kad 10 proe. riamaj darbo Taiko nuostolii sudaro dangiat nei 4S in, per dieng.0 Uzduors. Esant ckimybei 0,683 (tada_¢ =1), nustatykite ribas, kuriose yra dalis tamautojy, kuriy darbo laiko nuostolisi sudaro daugiau ne 45 min. per datbo ding. ‘Sprendimas.Nostaome sankings vissmos yd -025=120 2moniy.”Atrnkinesvisumnos dais mi w= M= 10 01 (ain ya sagan). Kadangbovo aniojama ‘mechanineatrenk, ti ribné trankos pklaida dais . tems, eri ostolisidaugiaa nei 48min) few) gm, fena-on im, deer Vp a) 0 arba 2.4 proc. Potymio dalies ribos generalingje visumoje we Aw= 0120024; 0076 p <0) Fivada, sant tikimybei 0,683, galimaviriti, kad valsybinése institucijose tamsuojy dalis, kuriy. darbo" aiko nuostoliai sudaro daugiau nei 10 proc. darbo taiko trukmés, svyruoja nuo 7,6 iki 124 prec. Atrenkamy reprecententy skaiSias arba imtiesdydis Ities dydis priklauso nao bisimos enaizés: nuo norimo Pisiekti vertinimo tikslumo, muo triames populiacios Vienalytiskumo. Jei jvertinimo ckslumes ie kit parametea Zinomi, tai atmnkinés visumos vienoty skaicius “gali biti apskaitiuojamas if pateikty vidutisiy ir santykinig. paklaidy formuliy. Pavyzdtiui, | alsitktinés “nepakarotinos atrankos paklaidos formule (viduskii) ea Vn istatome pateiktas wduoties rekimes i abi Iygybds puses pakele -evadeat isitetkiame 6 Pastaba. Jei_gencralinés visumos vienety skaigius NV inomas, 2= 1,96 attinka standarizvote aormaliojo skitstiio 9S toe. pasikliovimo Iygmeni, turintaltematyvy po2}mi (pOzymis Dodingas puse, ty. 50 proc populiaeijas), ti altenatyvinio pozymio daliesdisperia, w(1— w) 4.25 ir pageidautingtiksiuma, duiiausiai p-0,5 — galima “apskaigivoti pagal dalies paklaidos formule Pastaba. Paprastai socialinivose-ckonominiuose tyrimuose raudojami korlieinisi —regresniaiskaitivimai remiast bony ddvomeny, kuriuos galima laikytiatrankiniais, skaigiomi, Todel kyla klnusimas apie tkimybin, gauty duomeny jvertnima arba, kitais Zodziais tariant, Korelicinés analizes gauny rezltang reikimninguma, Siame skyrivje Jas surte gerai jssavintt Sunkcinius tr oreliacinins ryilus, koreliacjos ir vegresijos sampratg, kaip nustatoma, kad yra ‘oreliacnisryiys. Objektyvalegzistuojantysprickstes sektini rylai tarp socaliniy-ehonominty. reiSkiniy ‘reikalanja komplehsinds metodologijos ju Hreitkime ir analices baztje, talp pat platiai naudod statistinus metodus, urie ‘pakankamai nuosekial Rdbstyitoliau Vienas i svarbiausiy satsikos uadaviniy ya nSiy. tap socainy-ckonominiy reiskiniy tyrimas. Ir i tik bovis sscbimi visuomenés ekonominio gyvenimo reikiniai, kad ir kokie epriklausom i8pirmo Zvilgsnio je beatodyty, paprasiat yra tam tikry faktoriy poveikio rezuitatas. PavyedZiui, jmonés gaunamas8 pelnas susjes su dangetiv rodikliy:darbininly skaigium, jsatinio Keapitalo vene ir tt Rio matai— tai kokybisksi naujosstaistines charaktersticos, Jos gaunamos operunjant i kato dviem ar dais ssatistiniy podymiy reikimiy i atspindi dvimati ar daugiamat staistinés visumos vaizda, Pavyed2iui, femés ko kultiny etingumas prikiniso mio 3emés kokybés, itepty onzniniy it rineraliniy tay bei Kituliy kiokio, jos laiko, temperatios redimo ir daugeliokity veiksiy, Funkeinio,stadstinia ir korellacino rykiy samprata ‘Tap visuomeniniy ir ckonominiy risking yra du pagringinisi ‘ySi pa — funkcinls (determinuota) tr satin (dat vadinaras stochastinu aba tikimybiniu). Be to, iskiriamas Rorliacinis 2, Juris 8 esmés yra tk atskiras statstnio nSio ates. Pres ‘agringjant juos isamiau, bona susipeinti su neprikausomy it priklausomy pozymiy sqvokomis. Tie potymia, Kune salygoja kit, podymiy reikimes, vadinami neprisdausomais arba fektorniais Comin x)0 prislausactys nwo pinmnjy ~ realtatinias (ymin Funkeinin arba determinuotuaju vadinamas. rips, kai Kickvieng rezututinio poZymio.reikime tiksliai apibrézia faktorinio dydtio (ar dydziy) reikime. Pavyzdziu, apskcitimo ilgis pris nwo jo spindulio ir kt. Statistkoje funkeines priklausomybés — tai israitkos vdurkiams, variaijs matams, dinamikos rodikliams,kiekybiniy ir kokybiniy roi indeksams spsiaigiut. Bet kur kas didniau ckogominivose-socialinivose rei€kniuose sutinkamas kites fommos 1838 ~ statstini, Kus, i esmés alban, ir ya lai svar stattniam tyrimai, Stebintstatstinés visumos vionetu, tai patiai faktorinio poZymio reiktmei randamos. airos “rezutatinio podymio reikimés. Pavyzdziui, 2mogaus kino svors prklauso nuo Ao, ors itakos gal tur ir kit reiSkiniai (mityba, fiinis aktyvumas, sveikatos BUklé i kt). Tajp ya todl, kad rezaltatnio po2ymio Aydi, be fakorinio, silygoja daugybé Kity veiksnin, hur iakos 8 regalia izlivoti Gie gal Dati nedinomi). J veikias i sukelia bitent statisti, o ne funkcig priklausomybe. Staisting ri gallina apibre8i kip kintamojoy priklausomyb mao Kimamojo x, kuria esantnepikiausomo d 1 pasikeitinas sukelia pritlausomo dhdio y pasiskirstymo désnio pasiketing. y pasiskirstymo désniv, esant skitingoms rikimems %, fyrimas — pakankamat sudétingas procesas. Todél praktikoje ‘modeiavimo tikshis apsiibojama labiausiai nesudétingo atvejo Statistinio ry8io ~ Koreiacijos nagringjimu. —Korliainia (prietasiniy) vadinamas ry, kai faktorisio po2ymio.reikimiy ‘ctimas veikia dk vdutnes poaymio reine. Keliacinii Sia kira pga krypei fora i stipruma, Priklausomai nwo reitkiniy vystymost krypties, Si skistomi (tisioginius ir atvirktinus. Tisioginial rysiai okie, ki veiksnio ir rezultainio pozymio reikimeés kinta viens it patia linkme ~ dideja arba mazéja. Pavyadaiui, didejantierpty ‘nay kick, dij i Bemes dkio kutiry deringumas Kai faktorinio ir reaultatinio po2)mio reiksmés ints priesingomis Kryptimis, trime atvrkstinius rus. Pavyzdtiv, ‘idgjant pamybosapimiai, gaminio vieneto savikaina maze, ‘Statistika orientuojasi{kiekybinj rySio ivertinimg — sprendziama, koks ryio stirumas, kokia jo kryptis, Koki ie kaip ‘aikyti metoda yu verti, Koreliacinio tipo rySiams reiki papinsios Aorelizeios (otskant Klaus, ar yra ry (ss) tarp po2ymiy, kokia jo Jypts ir koks stiprumas) ir regresijas (konkreizuojant 1ysio (sasajs) forma) sqvokos,kitap tarant,rySio trp dvicjy ar daugiaa intamyyy peigimtis yra vadmama regresine analize, 0 So 1ySio stiprumo nustatymas yravadinamas korsiaijos anslize Platiousiai sStobulina statistikos teonjoje yra vadinamoji porinés korelacjos metodolgij, nagrintjant fakioninio pozymio > variacios (skaidos)jtaka triamajam y. Porinés Korelacjos| {corijos ir praktikosivaldymasyraiitnis ky korliaciniorySio riemoniy ic meted pazinimo etapa.6 stebimy reikémingume Iygmenj_p level. Jei__stcbimojo reikSmingumo lygmens plevel reikim® maesné ub pasirinkta reikSmingumo Iygmenj tai hipotezé HH, atmetaena ir daroma i8vada, kad koreiacijayrareikSminga > Kontoliniai Mausimai 1. Koes inte potsmiatrpusvi rio mats? 2 Kam ita porns tenis hreacios Iooficienas? 3. Kam ras trelictis index? 4. Kalpbrinamas io ime? 5. Koki rds vein allernanin posi sesjor 6; Rada teltomas Prson arta Ciprove trellis teficeti? 7. Kata attomasbseriatinis hortiaijoshoficientas? 4. Rada taikomi rang orehacos kote? Sianieshyrije Is tutte geri jsisavindregresing 9 onatize, tesin’s ir breivines regress Wyse ‘ustatyme ira parametrajvertnima. Siandienos pasaulyje savoka regresija labiau reskia tarp eorganizavima Po Gia 300 0 corganizavimo) 2006 m. maémeniné prekiy apyvara nustiyta naudejants perskaiiavimo koeficientu: 400:360=1,11 ir padauginus 18 fio keficiento 2006 mety pir (300-11 333). inamikos ellutiy rays (indikatoriy) analizé Siame skyrinje Jas trite geraljsisavint dinamikos ciludiq esme, tal, kg apibading ir kaip apskaiéiuojami ‘analitiniai,vidutiniat dinamikos ellutiy rodikia, kur jie prtaikomi. Egzistuoje ivairios dinamikos cilutiy r0Sys. Jas galima lasifikuot pagal Suos pozymius: