MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR FINANS VALDYMO FAKULTETAS

FINANS IR MOKESI KATEDRA

ygimantas Atkoinas ir Arnoldas Bulota

PRIVALOMASIS VALSTYBINIS SOCIALINIS

DRAUDIMAS
Rato darbas

Vilnius, 2015
1

TURINYS
VADAS...............................................................................................................................................3
1. Trumpa draudimo istorija.............................................................................................................4
2. Draudimo samprata.......................................................................................................................4
3. Draudimo klasifikacija ir formos..................................................................................................6

1. Trumpa draudimo istorija

Nuo pat senovs mons stengsi ilikti nelaims atveju ir neprarasti sukaupto turto, t.y.
utikrinti savo klestjim.
Literatroje teigiama, kad draudimas atsirado Kinijoje apie 4500 m. prie Krist.
Draudimo atsiradim paskatino tai, kad vietiniams Kinijos pirkliams plukdant savo krovinius
vandeningomis Kinijos upmis, kroviniai danai nepasiekdavo savo tikslo dl vairi prieasi,
nusksdavo ar bdavo pagrobiami pirat. Dl ios prieasties pirkliai kurdavo laikinas sjungas. J
nariai gabendavo krovin sjungai priklausaniais laivais, o laivui nuskendus nuostoli nata
uguldavo vis sjungos nari peius. Taigi, tokiu bdu, bdavo paskirstoma nuostoli atsiradimo
rizika tarp sjungos nari1.
1800 m. prie Krist senosios Babilonijos karalius Hamurapis prim statym, kuris
teisino draudimo formas. is periodas tssi apytiksliai iki 550 m. prie Krist, kol Lidijos
valstybje atsirado pirmosios aukso monetos. Prekybos karavan dalyviai tarpusavyje sudarydavo
sandrius dl bendr nuostoli, kuriuos jie galt patirti vykus vairiems apiplimams, vagystei
arba dingus kroviniui kelions metu. Palestinoje ir Sirijoje pirkliai sudarydavo panaias sutartis dl
asil nugaiimo, pavogimo, j netekimo upuolus plrnams2.
Persijos lankoje, Finikijoje, Senovs Graikijoje gabenant krovinius jra su pirkliais ir
laiv savininkais bdavo sudaromos sutartys dl bendr nuostoli kompensavimo. Yra duomen,
kad Senovs Graikijoje piratai susitardavo dl bendro pagrobto lobio paskirstymo ir bendr
nuostoli, susijusi su jros pavojais, atlyginimo. Kiekvienos tokios sutarties dalyvio ekonominis
apsaugojimas nuo galim nuostoli buvo utikrinamas j vis kolektyviai, o patys nuostoliai buvo
kompensuojami post factum, padalijant juos visiems. Tokiame susitarime jau galime atrasti
draudimo pagrindus (bendras draudimo fondas), bet jis iuo atveju atsirasdavo ne i iankstini
mok, o i dalyvi sutari sipareigojim padengti galimus bsimus nuostolius. is draudimas
buvo suprantamas kaip rizikos pasiskirstymas veant krovinius3.
Atsiradus vairioms transporto ir prekybos rims, draudimo svoka gavo civilizuotesn
form, t.y. vykdami daugeliu laiv ar karavan vien ar kit viet pirkliai surinkdavo rinkliav ir
visi sumokdavo vienok ar kitok mokest.

1
Lezgovko A., Draudimo ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2011, p. 25.

2
Ibid., p. 25.

3
Ibid., p. 26.

916 m. prie Krist Rodo saloje buvo priimtas specialus dokumentas Ordonans, kuriame
buvo aprayta bendra avarijos nuostoli kompensavimo sistema. Panaudoti iame dokumente
principai iliko ir iuolaikiniame draudime, t.y. asmen turtini interes apsauga. Kitas draudimo
principas apsauga nuo rizikos buvo idstytas vienoje i Talmudo knyg: jeigu krist vieno asil
ganytojo asilas, tai visi kiti ganytojai turi atiduoti nukentjusiajam kit gyvul4.
Vliau draudimo fondas imtas sudaryti i reguliari draudimo mok. Pirmiausia taip
pradjo daryti amatininkai. Atsiradus pirmiesiems miestams-valstybms mons mokdavo tam
tikr mokest (pinigus, dal nuo derliaus ir pan.), kad atjus sunkiems laikams (miest apgulus
prieui, prasidjus sausrai, badui ir pan.) galt ilgesn laik pragyventi i sukaupt itekli5.
Literatroje nurodoma, kad nors pavieni draudimo veiklos pavyzdi buvo aptinkama ir
kur kas ankstesniais laikais, taiau draudimo veikla, kaip j suprantame iandien, m formuotis
ankstyvaisiais viduramiais. Kelions, preki gabenimas jra ir sausumos keliais buvo susij su
nemaais pavojais. Tai buvo prielaidos, lmusios saugumo poreik ir paiekas bd iam saugumui
garantuoti6.
Taigi kaip matyti i aukiau pateiktos trumpos draudimo istorijos, draudimo santyki
atsiradim lm poreikis kiek galima labiau sumainti nuostolius dl galimos alos, vis pirma,
moni turtui, o vliau ir sveikatai, moni egzistencijai.
2. Draudimo samprata
vairi autori darbuose yra pateikiami skirtingo turinio draudimo apibrimai. tai
A.Lezgovko pateikia toki draudimo samprat: draudimas tai tokia ekonomini, finansini ir
socialini santyki visum, kuri sudaro ypatinga alies teisin baz, su kurios pagalba i nam
kio, gamybinio, kreditinio, valstybinio sektori ir kit organizacij pinigini na (draudimo
mok) formuojamas specialus tikslingas fondas, kur vliau draudikas, naudodamasis
specialiosiomis draudimo technikos priemonmis, perskirsto ir panaudoja to fondo dalyvi
patirtiems nuostoliams dl nepalanki, bet draudimo sutartyje aptart, slyg atlyginti7. Tuo tarpu
V. Aleknaviien draudim apibdina kaip specifin sandor, ireikiant rizikos pirkim ir
4
Ibid., p. 26.

5
Ibid., p. 26.

6
Lezgovko A., et. al. Draudimo paslaug pardavimo proceso valdymas. Vilnius: Mykolo Romerio
universitetas, 2014, p. 18.

7
Ibid., p. 18.

pardavim, kuris ireikia specifinius perskirstomuosius santykius, kuri pagalba sudaromi ir

naudojami tiksliniai pinig fondai, siekiant apsaugoti fizini ir juridini asmen turtinius interesus
bei atlyginti materialij al vykus draudiminiam vykiui 8. Pamintinas ir autori trio
(A.ibinskait, J. inauskait ir V.Navickas) silomas variantas. ie autoriai silo draudim suvokti
siaurja ir plaija prasmmis9 (1 pav.).

1 pav. Draudimo svoka siaurja ir plaija prasmmis

Paymtina ir tai, kad draudimo samprata vairiai apibriama ne tik skirting autori
darbuose, bet ir skirting draudimo teorij. Literatroje iskiriamos ios draudimo teorijos ir j
pateikiamos draudimo sampratos:
1) alos atlyginimo teorija, teigianti, kad draudimas tai veikla, kurios metu draudjui

kompensuojama draudiminio vykio metu patirta turtin ar neturtin ala. i teorija, kurios
pagrindinis atstovas italas Donati gantinai populiari anglosaks, ispan bei prancz
draudimo literatroje;
2) Poreikio teorija teigia, kad draudimas yra procesas, kurio metu draudimo grups nariui

utikrinamas dl draudiminio vykio ikilusio poreiki tenkinimas. i teorija, kurios

8
Alekneviien, V. Finansai ir kreditas. Vilnius: Enciklopedija, 2005, p. 35.

9
ibinskait A., inauskait J., Navickas V. Draudimo paslaug industrija: formavimasis bei pltra //
Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai. Vilnius: VDU, 2005.

pagrindiniai alininkai Gobbi ir Mans, yra bene plaiausiai iuo metu naudojama draudimo
teorija;
3) Apsaugojimo teorija, draudim vertinanti kaip priemon, kuri sumaina nesaugumo jausm,

garantuoja apsaug nuo vairi gyvenime pasitaikani rizik ir grsmi. Pagrindinis ios
draudimo teorijos atstovas draudimo teoretikas Hupka;
4) moni teorija, apibrianti draudim kaip planingai vykdom, piniginiais santykiais

pagrst veikl, kurios metu draudimo mons suteikia draudjams, kuriems gresia tos paios
ries rizika, draudimin apsaug. Pagrindiniai ios teorijos alininkai italai Lordi, Mossa,
Rocco;
5) Rizikos bendrijos teorija, teigianti, kad asmenys, perduodantys draudimo monei tos paios

ries rizik, tuo paiu gali bti laikomi vienos rizikos bendrijos nariais. ios draudimo
teorijos pradininku ir pagrindiniu atstovu laikomas Vokietijos mokslininkas Bruck.
Visos aukiau ivardintos draudimo teorijos oponent yra kritikuojamos dl netikslaus
arba nevisikai draudimo esm atskleidianio draudimo veiklos apibrimo. Nepaisant to, poreikio
teorija yra viena i labiausiai pasaulyje paplitusi draudimo veiklos teorij. Ji apibria draudim
kaip vienam asmeniui atsitiktinio, taiau paskirstant rizik kolektyve bei laike, imatuojamo ateities
poreikio, tenkinim10.
Taigi skirtingi autoriai pateikia skirtingas draudimo svokas, sampratas, taiau, io rato
darbo autori nuomone, tai yra tik teorinio lygmens klausimai neturintys takos pagrindinei
draudimo funkcijai iki minimumo sumainti nuostolius, atsiradusius dl alos tiek materialaus,
tiek nematerialaus pobdio vertybms. Be to pastebtina, kad nepriklausomai nuo draudimo
sampratos, minta pagrindin draudimo funkcija, vienokiu ar kitokiu bdu yra ireikiama vis
autori pateikiamose draudimo sampratose.
3. Draudimo klasifikacija ir formos
Draudimo klasifikacija tai mokslin draudimo skirstymo sistema pagal veiklos sferas,
akas, ris, porius ir bdus (2 pav.).

10
epinskas J., Rakinis D. Draudimo veikla. Kaunas: VDU, 2005, p. 42, 43.

2 pav. Draudimo veiklos skirstymas11

Kaip matyti i pateiktosios lentels, draudimo veiklos klasifikacijoje iskiriamos dvi

pagrindins draudimo akos: gyvybs draudimas ir ne gyvybs draudimas. Draudimo akos toliau
skirstomos draudimo grupes.
Pagal Lietuvos Respublikos draudimo statymo12 7 straipsnio 2 dal, gyvybs draudimo
akai priskiriamos ios draudimo grups:
1) gyvybs draudimas, kiek nenumatyta ios dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose;
2) sutuoktuvi ir gimim draudimas;
3) gyvybs draudimas, susijs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka
draudjui);
4) tontinos13;

5) pensij kaupimo veikla.

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo statymo 7 straipsnio 3 dal, ne gyvybs draudimo
akai priskiriamos ios draudimo grups:
1) draudimas nuo nelaiming atsitikim;
2) draudimas ligos atveju;
3) sausumos transporto priemoni, iskyrus geleinkelio transporto priemones, draudimas;
11
Sudaryta autori pagal: Lezgovko A., Draudimo ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2011, p.
59.

12
Lietuvos Respublikos draudimo statymas. Valstybs inios. 2003, Nr. 94-4246.

13
Tontinos tai specialios ries gyvybs draudimas su bendru draudimo fondu. Pagal i sistem, vis
sukaupt sum gauna draudimo fondo paskutinis gyvas dalyvis. i gyvybs draudimo akos grup buvo pavadinta italo
Lorenco Tonti (Lorenzo Tonti), kuris XVII amiuje Pranczijoje organizavo pirm valstybin loterij, vardu. Loterijos
taisyklse buvo numatyta, kad vis sukaupt sum gaus seniausias iliks gyventi loterijos dalyvis.

4) geleinkelio transporto priemoni draudimas;

5) skraidymo aparat draudimas;
6) laiv (jr ir vidaus vanden) draudimas;
7) veam krovini draudimas;
8) turto (iskyrus ios dalies 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtini jg;
9) turto draudimas nuo kit rizik (iskyrus ios dalies 8 punkt);
10) su sausumos transporto priemoni valdymu susijusios civilins atsakomybs draudimas;
11) su skraidymo aparat valdymu susijusios civilins atsakomybs draudimas;
12) su laiv (jr ir vidaus vanden) valdymu susijusios civilins atsakomybs draudimas;
13) bendrosios civilins atsakomybs draudimas;
14) kredito draudimas;
15) laidavimo draudimas;
16) finansini nuostoli draudimas;
17) teisini ilaid draudimas;
18) pagalbos draudimas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso14 6.988 straipsnio 1, 3 dalimi bei
Lietuvos Respublikos draudimo statymu skiriamos dvi draudimo formos:
1) Privalomasis draudimas;
2) Savanorikas draudimas.

Privalomojo draudimo teisiniai santykiai sudaromi teiss norm nustatytu juridiniu faktu,
nurodaniu j atsiradimo moment ir trukm, bei taikomi visuotinai ir bendri atitinkam objekt
apsaugos bdai. Tuo tarpu savanorikojo draudimo teisiniai santykiai kyla draudikui bei draudjui
susitarus ir sudarius draudimo sutart draudimo ries taisykli nustatyta tvarka. Savanorikojo
draudimo santykiai remiasi savanorika valia15.
Privalomojo draudimo iniciatorius yra valstyb, kuri statymo forma priveria fizinius ir
juridinius asmenis mokti las visuomens interesams utikrinti. Valstyb nustato btin draudimo
form, kada t ar kit objekt draudimin apsauga susijusi ne tik su pavieni draudj, bet ir su
visos visuomens interesais. Privalomasis draudimas forminamas atitinkam juridini akt
pagrindu. statymas nustato draudimo organizacijas, kurioms patikimas privalomojo draudimo
organizavimas. Privalomuoju draudimu pasiekiama draudimo objekt visyb. Privalomojo
draudimo forma paalina pavieni draudimo objekt atrinkim, kuris bdingas savanorikajam
14
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybs inios. 2000, Nr.74-2262.

15
Supra note 1, p. 61.

draudimui. Dl maksimalaus draudimo objekt aprpimo privalomuoju draudimu atsiranda

galimyb taikyti optimalias tarifines normas, pasiekti aukt draudimo operacij finansin
stabilum.
Optimalus privalomojo ir savanorikojo draudim santykis leidia suformuoti toki
draudimo ri sistem, kuri garantuot universalios apimties draudimin apsaug visuomenje16.
Paymtina, kad atsivelgiant draudimo veikl vykdanius subjektus bei privalomojo
draudimo prigimt bei turin, privalomasis draudimas gali bti dviej ri17:
1. Privalomasis valstybinis socialinis draudimas;
2. Privalomasis komercinis draudimas.

io rato darbo autori nuomone itin aktualus yra privalomasis valstybinis socialinis
draudimas. Dl ios prieasties mintasis draudimas, ms rato darbe, bus aptartas kiek isamiau.
Socialin apsauga ir draudimas
Siekiant geriau suprasti valstybinio socialinio privalomojo draudimo (toliau - vsd) reikm,
svarb suprasti, kad tai yra socialinio draudimo sistemos dalis, kuri, savo ruotu, yra socialins
apsaugos dalis.
Socialin apsauga, socialins paalpos, socialinis draudimas, parama ir kitos panaios
svokos kartais kasdienininiame gyvenime gali atrodyti, nereikmingos, nuobodios, ar, ypa
jaunesniam asmeniui, nekelianios susidomjimo, taiau aikinantis socialins apsaugos esm,
struktra, svarbu pirmiausia suvokti instituto naudojamas svokas. Viena pagrindini, plaiausi ir
daniausiai

mintina svoka yra laikytin socialin apsauga, kuri A. Guogis yra apibris,

kaip: ,,valstybs ir (arba) privai subjekt, jeigu pastarj veikla yra valstybs reglamentuota,
teikiama materialin parama (pinigin ir daiktin) arba socialins paslaugos socialin rizik
patyrusiems asmenims17". Nors laikytina, kad socialins apsaugos svoka tiesiogiai nra virtinta
jokiame statyme, taiau, be abejo netiesiogiai yra gausiai reglamentuojama statyminiuose ir
postatyminiuose (gyvendinamuosiuose) aktuose, iekant socialins apsaugos svokos atkreiptinas
dmesys pirmiausiai pagrindin alies statym (Konstitucij), kurio 48 str. 1d. tvirtinta, kad
,,Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir
sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju", 52
16
Ibid., p. 63.

17
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2010 m. gruodio 15 d. nutarimas Nr. 1789 Dl privalomj
draudim koncepcijos patvirtinimo.

17
Arvydas Guogis, Dl Lietuvos socialins apsaugos sampratos. Jurisprudencija. 2008 Nr. 7(2)

str. 1d., kad ,,Valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin
param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais. 53 str
1d. ,,Valstyb rpinasi moni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb bei paslaugas mogui
susirgus... ir kituose straipsniuose yra nustatyta pareiga, kai valstyb privalo rpintis asmenimis
numatytaisiais atvejiais
Socialinio draudimo sistema ir rys
Po nepriklausomybs atgavimo reikjo sukurti, nauj socialins apsaugos sistem. Kuriant
naujj sistem bta vairi pakeitim, taiau pati socialinio modelio esm iliko, tai yra, ,,Kuriant
valstybinio socialinio draudimo sistem buvo siekiama pereiti nuo valstybs teikiamo aprpinimo
negalintiems dirbti ir neturintiems pastovi pajam gyventojams prie j mokomis gyjam teisi
imokas, numatytas statymo18
Pagal Valstybinio socialinio draudimo statymo 3 str. yra numatytos ios socialinio
draudimo rys: ,,1) pensij socialinis draudimas, kuriuo draudiama pagrindinei ar pagrindinei ir
papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybini socialinio draudimo pensij statyme; 2) ligos ir
motinysts socialinis draudimas, kai draudiama ligos ir motinysts, motinysts
(tvysts) imokoms, numatytoms Ligos ir motinysts socialinio draudimo statyme; 3)
nedarbo socialinis draudimas, kai draudiama imokoms, numatytoms Nedarbo
socialinio draudimo statyme; 4) nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinis draudimas,
kai draudiama imokoms, numatytoms Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo
statyme; 5) sveikatos draudimas, kai draudjas nuo darbo umokesio draudia sveikatos prieiros
paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo statyme.

altinis: http://www.sodra.lt/uploads/documents/files/Skai%C4%8Diai%20ir%20faktai%202008-2012.pdf irta (2015-04-25)

1 8
http://www.socmin.lt/lt/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-sistema.html
irta 2015-04-25

10

Diagramoje yra pavaizduotos 2012m. Socialinio draudimo pajamos pagal aukiau

ivardytas ris. Didiausi mlyn spalva paymta pajam dalis yra pensij draudimas, aliai sveikatos draudimas, raudonai paymta ligos ir motinysts (tvysts) draudimu, geltonai
pavaizduota yra nedarbo socialinis draudimas ir maiausia pajam dal sudarantis ir violetine
spalva paymtas, nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig, draudimas. Pensij socialinio
draudimo paskirtis utikrinti apdraustj asmen apsaug esant trims socialinms rizikoms
senatvei, asmeniui netekus darbingumo, tapus naliu ar nalaiiu 19. Ligos ir motinysts socialinis
draudimas suteikia teis apdraustajam asmeniui gauti tam tikr pagalb, teikiam pinigini paalp
forma,kai jis arba jo eimos nariai suserga, taip pat kai dl motinysts, tvysts praranda dal arba
negauna pajam dl dalyvavimo profesins reabilitacijosprogramoje 20. Nedarbo Socialinis
draudimas, savo ruotu, utikrina, socialin stabilum, kadangi staigus darbo netekimas gali
asmen ar vis eim staiga privesti prie itin prastos finansins situacijos , todl draudima utikrina
atitinkam pragyvenimo lyg, nustatytam laikotarpiui (paprastai kol susiranda darb). Nelaiming
atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo imokos skiriamos ir mokamos, jeigu
nelaimingi atsitikimai darbe (pakeliui darba ar i darbo) ar nustatytos profesins ligos pripastami
draudiminiais vykiais21 Privalomasis sveikatos draudimas yra valstybs nustatyta asmens
sveikatos prieiros ir ekonomini priemoni sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo
statymo pagrindais ir slygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudiamiems
asmenims,vykusdraudiminiamvykiui, sveikatos prieiros paslaugteikimbei ilaid u suteiktas
paslaugas,vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavim22.

1
20

Lietuvos Respublikos Valstybini pensij statymas Valstybs inios, 1994, Nr. 101-2018.

Lietuvos Respublikos Ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas.Valstybs inios,

2000, Nr. 111-3574.

21

Lietuvos Respublikos Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo st at ym as

1999m .gruod i o 23 d. Nr. VIII- 1509

22

11

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimostatymas 1996 m. gegus 21 d. Nr. I 1343

altiniai
Specialioji literatra
1. Alekneviien, V. Finansai ir kreditas. Vilnius: Enciklopedija, 2005.
2. epinskas J., Rakinis D. Draudimo veikla. Kaunas: VDU, 2005.
3. ibinskait A., inauskait J., Navickas V. Draudimo paslaug industrija: formavimasis bei

pltra // Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai. Vilnius: VDU, 2005.

4. Lezgovko A., Draudimo ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2011.
5. Lezgovko A., et. al. Draudimo paslaug pardavimo proceso valdymas. Vilnius: Mykolo

Romerio universitetas, 2014.

6. Arvydas Guogis, Dl Lietuvos socialins apsaugos sampratos. Jurisprudencija. 2008 Nr.

7(2)
7.
Normin literatra
1. Lietuvos Respublikos draudimo statymas. Valstybs inios. 2003, Nr. 94-4246.
2. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybs inios. 2000, Nr.74-2262.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2010 m. gruodio 15 d. nutarimas Nr. 1789 Dl

privalomj draudim koncepcijos patvirtinimo.

4. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo statymas Lietuvos aidas, 1991-05-

31, Nr. 107-0 (Valstybs inios, 1991-06-20, Nr. 17-447 )

5. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Aidas, 1992.11.10, Nr.: 220; Valstybs inios,

1992.11.30, Nr.: 33, Publikacijos Nr.: 1

6. Lietuvos Respublikos Valstybini pensij statymas. Valstybs inios, 1994, Nr. 101-2018.

12