ES Teises Konspektas

// http://www.konspektai.cjb.
net //
Arial Italic riftu tekst para Tomas Berkmanas
Times New Roman Normal riftu tekst para Thomas Winkler, Per Lachman, Steffen Ryom bei Dewi Naidu
Tomo Berkmano raytas tekstas remiasi Jrats Vaiikaits dstyt paskait konspektu bei A.Tatham knyga Europos Sjungos
teis
EUROPOS SJUNGOS TEIS
VADAS
I SKYRIUS: ANGA
1996 ir 1997 metais Danijos usienio reikal ministerijos Teiss skyrius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje suorganizavo kelet
seminar.
Seminar, kuriuos finansavo Danijos Usienio reikal ministerija, tikslas buvo supaindinti trij Baltijos valstybi valstybs
tarnautojus su Europos Sjungos teise. Seminarai liet tokias temas, kaip ES institucijos, sprendim primimo procedros ir ES
teiss gyvendinimas nacionalinje teisje. Seminarus sudar paskait ciklas ir byl studijos.
Seminar metu tapo aiku, jog reikalinga raytin mediaga apie Europos Sjungos teis est, latvi ir lietuvi kalbomis. Danijos
Usienio reikal ministerijos Teiss skyrius buvo papraytas pateikti rankrat angl kalba - todl ir atsirado i knyga. ios knygos
ileidimas yra paremtas i l, skirt aukiau mintiems seminarams.
i knyga yra rankis valstybs tarnautojams ir visiems kitiems, kuri darbas susijs su Europa Sjunga. Ji gali bti naudojama kaip
darbo vadovas, kuriame galima rasti atsakymus bendriausius klausimus, kurie gali ikilti kasdieniniame darbe, susijusiame su
Europos Sjunga.
i knyga daugiausia skirta Europos Bendrij Sutariai, pakeistai Mastrichto Sutartimi. Jei knygoje kitaip nenurodyta, nuorodos
straipsnius yra nuorodos i Sutart. Nauji Sutarties straipsni numeriai, vliau pakeisti Amsterdamo sutartimi patalpinti
skliaustelius () po straipsnio.
i knyga neapima tradicinio tarptautinio bendradarbiavimo usienio politikos, saugumo, teisingumo ir vidaus reikal srityje pagal
Europos Sjungos sutart.
U ios knygos turin yra atsakingi autoriai. Joje nra idstyta Danijos Vyriausybs ar Danijos Usienio reikal ministerijos
nuomon.
Kopenhaga, 1998 m. liepos 14 d.
2 SKYRIUS: EUROPOS SJUNGA
A. ISTORIJA, VYSTYMASIS IR TIKSLAI
EUROPOS INTEGRACIJOS EVOLIUCIJA
Vieningos Europos po II pasaulinio karo krimo politinis motyvas atsvara Ryt blokui; ekonominis motyvas karo nuniokotos
Europos atstatymas. Maralo planu 1947 metais JAV sutiko finansikai padti Europai, taiau su slyga, kad Europos valstybs
vienysis; todl jos susivienijo ir gavo param.
Antrojo Pasaulinio karo nelaims, silpna sugriaut pokario laikotarpio Europos valstybi ekonomika ir altojo karo vystymasis
tikino daugel Vakar Europos valstybi pavelgti Europos bendradarbiavim, kaip bd utikrinant j pilieiams taik,
saugum ir gerov, ko atskiros valstybs savo pilieiams tikrai negaljo utikrinti.
Pirmas rimtas ingsnis, engtas kuriant bendr Europos struktr rezultatas yra Europos Tarybos, apmusios didij Vakar
Europos dal, steigimas 1948 metais. Taiau silpna, tarpvyriausybin pobd turinti Europos Tarybos institucin struktra tikino
Pranczij ir Vokietij, jog bandant veikti sen prieikum tarp dviej valstybi, yra btina imtis drsesns iniciatyvos kuriant
virnacionalines struktras.
(1) Vokietijos, Pranczijos, Italijos ir Beneliukso valstybi 1951 metais kurta Europos Anglies ir Plieno Bendrija buvo
persilauimas integruojant ne tik j ekonomikas, bet ir teisines struktras. Jos politinis pagrindas buvo Pranczijos pasilymas
integruotis su okupuota Vokietija lygiateisikumo principu. Nepriklausomoms Europinms institucijoms suteikiant galias
reguliuoti gyvybikai svarbi anglies ir plieno gamyb Valstybse Narse, n viena i j negalt panaudoti savo industrijos
ekonominje ar karinje kovoje prie kit.
EAPB steigimo sutartis pasirayta 1951 m. Paryiuje; sigaliojo 1952; tebegalioja dabar. Vokietijos angli ir plieno pramon po
karo buvo dar labai stipri todl ios Bendrijos krimas taip pat buvo motyvuojamas noru nors kiek suvaldyti Vokietij, kad
nekilt III pasaulinis karas vl dl Vokietijos kalts. ioje Bendrijoje numatytas angli ir plieno pramons kontroliavimas per
virvalstybines institucijas. Virvalstybines institucijas turime kai valstyb dal savo kompetencijos atiduoda atskirai
institucijai; taigi tai ne tarptautins institucijos, kuriose nra virvalstybikumo elemento.
Anglies ir plieno bendrija (EAPB) turjo bti pirma, bet ne vienintel Europos Bendrija. Jau 1951 metais buvo pasirayta Sutartis,
steigianti Europos Gynybos Bendrij (). Ji numat procedr sukurti Europos politin sjung, taiau Gynybos Bendrijos Sutarties
1954 metais neratifikavo Pranczija, laikinai sustabdydama integravimosi proces.
Pati EAPB skatino gynybos bendrijos krim, taiau jos sukurti nepavyko. Kadangi nepasisek su politika ir gynybos suvienijimu,
buvo pereita prie ekonomikos.
(2) Europos Ekonomin Bendrija (EEB) ir
(3) EUROATOMas, 1957 metais kurti tarp t pai ei valstybi, atgaivino Europins integracijos proces ir net po keleto
met tikino Jungtin Karalyst kartu su kitomis iaurs Europos valstybmis siekti narysts (1961). Taiau pirmi du Jungtins
Karalysts, Danijos, Norvegijos ir Airijos bandymai stoti sulauk Pranczijos veto (1963 ir 1967 metais).
// http://www.konspektai.cjb.net //
Thomas Winkler, Per Lachman, Steffen Ryom, Dewi Naidu, Jrat Vaiikait, Allan Tatham, Tomas Berkmanas
EEB steigimo sutartis (toliau EB sutartis) pasirayta 1957 Romoje; sigaliojo 1958; pasira Vokietija, Pranczija, Italija ir
Beneluxo alys. EEB steigimo sutartis yra fundamentali ir svarbiausia sutartis. EURATOM'as Europos Atomins Energijos
Bendrijos Steigimo Sutartis; pasirayta 1957 Paryiuje; sigaliojo 1958.
I karto po to, kai buvo steigta EB Muit sjunga ir pradta Bendra ems kio politika, Pranczija kartu su kitomis penkiomis
valstybmis sutiko priimti naujas nares - Jungtin Karalyst, Danij, Norvegij ir Airij (1969). Reikminga, kad sprendimas
sutikti su pirmuoju pltimusi buvo dalis paketo, kur taip pat jo Bendrijos stiprinimas engiant tolesnius integracijos ingsnius
pirmiausia dl Ekonomins ir Valiut Sjungos bei tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Usienio politikos srityse. Pirmoji
pltimosi sutartis sigaliojo 1973 m. sausio 1 dien. Taiau Norvegija netapo EB nare po neigiam referendumo dl Norvegijos
narysts EB rezultat.
1974 ir 1979 naftos krizs ir problemos, atsiradusios EB priimant Jungtin Karalyst, ukirto keli kokiam nors reikmingesniam
EB stiprinimui septyniasdeimtaisiais ir pirmiausia kuriant Europos Valiut Sjung.
Graikija stojo EB (1979) pasibaigus karins diktatros reimui alyje ir tuo metu tarp daugelio EB valstybi buvo inicijuotas
ribotas monetarinis bendradarbiavimas.
Konkurencija su JAV ir Japonijos ekonomikomis tikino EB kurti bendrj rink, tuo paiu gilinant ekonomin integracij ir
atveriant keli laisvam kapitalo judjimui (1986).
Ispanija ir Portugalija stojo EB (1986), iose dviejose alyse atkrus demokratij.
Tuo metu pradta pereiti i banano vaizdio politiko prie vynuogi ia svarbu ryiai.
P.S. vedijai stojimas ES (jie taip mano) nra gerai, nes anksiau ji pati kontroliavo vis savo socialin sistem, kuri buvo labai
gera ir ivystyta; dabar tai slysta jiem i rank. Kitas dalykas vedija buvo labai vienalyt tauta; dabar ten daug
vairiataui.
P.S. Schema: Sutarties Rmai iki Amsterdamo. Pirmas ramstis svarbiausias; ia veikai visos pagrindins institucijos; jos turi
virvalstybin prigimt (kiti du turi tik tarptautin prigimt) yra perduota dalis kompetencijos tam tikrose srityse.
P.S. Europos Sjungoje statymus leidia vykdomoji valdia; tai iderina check and balances sistem bei sujaukia demokratij
(demokratijos deficitas). Komisija inicijuoja statymus; Taryba laidia statymus; Parlamentas iaip sau sdi.
(4) altojo karo pabaiga ir Vokietijos susijungimas dav pradi Mastrichto Sutariai (1992), kuri atvr galimybes naujam ir
skmingam Ekonomins ir Valiut Sjungos procesui ir sukr tarpvyriausybin sutarties struktr usienio ir saugumo politikos
srityje ir bendradarbiaujant sprendiant teisinius klausimus, viz bei sien kontrols srityse, tokiu bdu stiprinant Europos Sjung
kaip pagrind kurti ateities Europ ir tuo utikrinti, kad Vokietijos susijungimas nepasuks atgal Europos integracijos. Sudtinga
Sutarties struktra, numatanti virnacionalin ekonomin integracij ir tarpvyriausybin bendradarbiavim usienio ir saugumo
politikoje, o taip pat sprendiant teisinius klausimus susiliejo bendr institucin struktr ir bendr pavadinim, t.y. Europos
Sjunga.
Europos Sjungos Sutartis (toliau ES Sutartis) pasirayta 1992 m. Maastrichte; sigaliojo 1993. Joje buvo perirta Romos
ekonomin sutartis. Buvo nusprsta vesti pavadinim Europos Sjunga; pradedama kalbti apie viening monetarin politik
Eurai ir t.t. ia prabilta ir apie mogaus teises; iki tol apie jas niekur nekalbama; nuo tada ES atsivelgia Europos mogaus
teisi ir Pagrindini laisvi Konvencij. ES sutarties B straipsnis:
Sjunga sau kelia iuos tikslus:
skatinti tolygi ir nuolatin ekonomin bei socialin paang, ypa kuriant erdv be vidaus sien, stiprinant
ekonomin ir socialin sanglaud, kuriant ekonomin ir pinig sjung, galiausiai apimani bendr valiut, vedam
pagal ios Sutarties nuostatas;
tvirtinti Sjungos identitet tarptautinje arenoje, ypa gyvendinant bendrj usienio ir saugumo politik,
aprpiani ir galimyb formuoti bendrj gynybos politik, kuri ilgainiui tapt bendra gynyba;
stiprinti valstybi nari piliei teisi ir interes apsaug gyvendinant Sjungos pilietyb;
pltoti glaud bendradarbiavim teisingumo ir vidaus reikal srityse;
ilaikyti vis acquis communautaire ir ja remtis pagal N straipsnio 2 paragrafe numatyt procedr svarstant,
kokiu mastu reikt perirti ioje Sutartyje pateiktas politikos sritis ir bendradarbiavimo formas, kad bt laiduotas
Bendrijos mechanizm ir institucij efektyvumas.
Sjungos tiksl turi bti siekiama taip, kaip numatyta ioje Sutartyje, ir paisant joje idstyt slyg bei termin, kartu
laikantis subsidiarumo principo, apibrto Europos Bendrijos steigimo sutarties 3b straipsnyje.
altojo karo pabaigos ir skmingos Europos Bendrosios rinkos rezultate neutralios Austrija, Suomija ir vedija stojo ES
(1995).
Amsterdamo sutartis buvo pasirayta 1997 metais, kad upildyt kai kurias spragas, paliktas Mastrichto sutartyje ir padaryt tam
tikras institucines reformas, kurios leist vykdyti nauj pltimsi, o btent priimant Ryt Europos valstybes.
Danai yra maiomos svokos Europos Ekonomin Bendrija, Europos Bendrija, Europos Sjunga; Europos Bendrijos (EB) teis
tai reikia pirmj ramst ir jo teis; Europos Sjungos (ES) teis apima visus tris ramsius. Danai kai sakoma ES teis tai,
i esms, reikia EB teis.
EUROPOS INTEGRACIJOS FILOSOFIJA
Apibriant toki plai svok, kaip Europos Sjungos, susidedanios i daugelio Valstybi Nari, filosofija, reikia visada
turti omeny, kad nusakant Europos integracijos tikslus, tekt padaryti prielaid, kad visos dalyvaujanios valstybs visada
turjo tokius paius tikslus. Taip, be abejo, nebuvo. Taiau galima objektyviau apibrti kelet bendr poymi ir Europos
integracijos istorijos pamok.
1. Esminis Vokietijos ir Pranczijos pasirinkimas susieti savo ateit Europoje sukr bendradarbiavimo struktr, prieing toms
sjungoms ir kontra-sjungoms, kurios egzistavo iki karo. Pirmiausia tai sukr sistem, kur Vokietija vaidina konstruktyv
vaidmen, prieing tam, kuris egzistavo priekarinje sistemoje.
2// http://www.konspektai.cjb.net //
2. Taip vadinamas Bendrijos metodas, prieingai nei tradicinis tarpvyriausybinio bendradarbiavimo metodas, apibdinamas,
kaip leidiantis Bendrijos interesams vaidinti svarb vaidmen pirmiausia Komisijos ir Europos Parlamento veiksm pagalba.
Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo tradicinis tikslas yra maksimalios naudos kiekvienai valstybei siekimas, ir bendr interes
poiriu rezultatas danai gali bti maiau optimalus.
3. Niekada nebuvo bendro sutarimo, koks yra galutinis Sjungos tikslas. Egzistuoja federalistiniai poiriai, pagal kuriuos
galutinis tikslas yra Jungtins Europos Valstijos, ir funkciniai poiriai, pagal kuriuos Sjunga turi apimti tik tas sferas, kuriose
ji gali priimti geresnius sprendimus, nei atskiros valstybs.
B. ES TEISINS SISTEMOS PAGRINDINIAI BRUOAI
Europos Sjungos teis yra rankis, kuriuo naudojasi politikai, valstybs tarnautojai ir kiti tam, kad pasiekt savo tiksl
bendradarbiavimo Europos Sjungoje procese.
Bendradarbiavimo Europos Sjungoje pagrindas yra Sutartys. Negali bti priimtas joks teiss aktas, nepartemtas Sutartimis.
Teistumo principas, r. 4 C skyri, yra vienas i kertini Europos Sjungos teisins sistemos bruo ir kartu prieastis, kodl
Europos Sjungos teis vaidina tok svarb vaidmen kasdieniniame bendradarbiavime.
Faktas, kad galutin Europos sjungos teiss aikinimo teis priklauso Europos teisingumo teismui, r. 3 D ir 11 B skyrius, liudija,
kad Europos Sjunga yra paremta teistumo principu.
Valstybs tarnautojas, pasiremdamas Europos Sjungos teise, turi inoti, kad teis negali bti atskirta nuo politikos. Teis ir
politika yra veikia kartu ir kartais tarp j atsiranda konflikt. Konfliktuose teis ne visada yra viresn.
Valstybs tarnautojas taip pat turt inoti, kad Europos Sjunga, bdama teisine sistema, yra politinio bendradarbiavimo iraika.
ioje aplinkoje alys siekia konsensuso, joje kai kada dominuoja politins kovos tarp institucij bei tarp institucij ir Valstybi
nari. Rezultatai tokioje aplinkoje yra pasiekiami deryb ir kompromis keliu. Teiss vaidmuo yra talkinti deryb metu tam, kad
bt pasiekti reikiami kompromisai.
Todl bet koks teisinis tyrimas - bet koks teisinis klausimas - turi bti suprantamas kartu su juo susijusiu politiniu kontekstu.
3 SKYRIUS: EUROPOS SJUNGOS TEISS ALTINIAI
A. APVALGA
RAYTIN TEIS
1. pirmin teis (3 B skyrius)
Sutartis, steigianti Europos Anglies ir Plieno Bendrij (EAPB), Paryius, 1951
Sutartis, steigianti Europos Bendrij (EB), Roma, 1957

Sutartis, steigiant Europos Atomins Energijos Bendrij (EURATOM), Roma, 1957
Vieningos Europos Aktas, 1986
Sutartis, steigianti Europos Sjung (ES), Mastrichtas, 1992
Amsterdamo Sutartis, 1997 (12 A skyrius)
Susijungimo Sutartis, 1965
Sutartys dl biudeto ir finansini reikal, 1971 ir 1977
Sutartys dl stojimo 1972 (Danija, Airija, Jungtin Karalyst), 1979 (Graikija), 1985 (Ispanija, Portugalija), 1994 (Austrija,
Suomija, vedija)
Mintose sutartyse tvirtinti daugelis pagrindini ES teiss princip, pavyzdiui, nediskriminavimo ir proporcingumo principai
(4 B ir C skyrius). Daugelis Europos Teisingumo Teismo nustatyt princip (tiesioginio veikimo principas, ES teiss
virenybs principas), taip pat gali bti laikomi pirmine teise (6 skyrius).
Pirminiai altiniai steigimo sutartys + stojimo sutartys (kiekvienu konkreiu atveju)
2. Antrin teis
A. Teisikai privaloma antrin teis (3 C 1-3 skyrius)
Reglamentai
Direktyvos
Sprendimai
B. Tarptautiniai susitarimai (3 C 4 skyrius)
C. Kita antrin teis (3 C 5 skyrius)
Rekomendacijos ir ivados
Rezoliucijos
Bendros pozicijos, bendri veiksmai ir konvencijos
Antriniai altiniai pagal EB sutarties 189 str., tai yra reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos, nuomons.
Reglament yra ileidiama 4 kartus daugiau nei direktyv.
3. Europos Teisingumo Teismas (3 D ir 11 B skyriai)
NERAYTIN TEIS
Bendrieji tarptautins ir nacionalins teiss principai, taip pat apimantys ir pagrindines mogaus teiss ir administravimo principus
(5 skyrius).
B. SUTARTYS
Europos Sjungos pagrindas yra tarptautins teiss reguliuojamos sutartys. i sutari visuma tuo poiriu, kad jos numato
institucin santvark, o taip pat ES tikslus ir kompetencij vairiose bendradarbiavimo srityse, sudaro ES konstitucij.
Steigimo sutartys turt bti skiriamos tiek nuo konvencij tarp Valstybi Nari, sprendiani konkreius bendradarbiavimo
klausimus, toki kaip konvencijos, sudarytos pagal 220 (293) str., tiek nuo susitarim, kuri alimis yra Bendrija ir viena ar
daugiau treij valstybi. Pastaroji tarptautini susitarim ris, kaip aprayta toliau 3 C 4 Skyriuje, priskiriama Sjungos
antrinei teisei, kadangi konvencijos tarp Valstybi Nari turi savo atskir status.
EBS IR ESS
Laikui bgant i steigiamj arba pagrindini sutari isivyst labai sudtingas sutari tinklas. Dl praktini prieasi dvi i j
turi itin didel reikm: EBS arba EB Sutartis, t.y. Europos Bendrijos Sutartis ir ESS arba Mastrichto Sutartis, t.y.
Europos Sjungos Sutartis.
Plaij prasme EBS yra ain sutartis, kuri apima virnacionalin ir i esms ekonomin bendradarbiavim, tuo tarpu kai ESS
apima tarpvyriausybin bendradarbiavim usienio ir saugumo politikos srityse - BUSP, (dar vadinam antruoju ramsiu) ir
bendradarbiavim teisingumo ir vidaus reikaluose (teismin bendradarbiavim, dar vadinam treiuoju ramsiu). ia prasme ESS
gali bti suprantama, kaip sutartis numatanti tarpvyriausybin bendradarbiavim srityse, kurios nepriskiriamos esminiam
virnacionaliniam bendradarbiavimui.
Taiau ios dvi Sutartys nra atskirtos, jos veikiau susijusios keliais apsektais. Abej Sutari institucijos yra bendros, tokiu bdu
Ministr Taryba, Komisija, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas ir Auditori Teismas yra institucijos, bendros abiem
Sutartims. Beje, institucij funkcionavimas yra gantinai skirtingas priklausomai nuo to, ar j darbas yra susijs su EBS, ar ESS.
Sutartys yra tarpusavyje susijusios ir ta prasme, kad dalyvavimas vienoje j btinai reikia ir dalyvavim kitoje.
Originali EBS versija, kuri buvo pasirayta 1957, kaip Sutartis, steigianti Europos Ekonomin Bendrij, buvo keista daug kart,
kai tuo tarpu ESS, pasirayta Mastrichte 1992 metais, turi tik kelet pakeitim.
Tam, kad palengvinti naudojimsi abejomis sutartimis, j konsoliduoti (t.y. su visais jungtais jas pakeitimais) buvo pridti prie
1997 met Amsterdamo Sutarties, kuri turi sigalioti 1999 met pradioje. 1
Konsoliduota versija yra skirta padti dirbant su sutari teise ir neturi formalios savarankikos teisins galios. Senos sutari
nuostatos yra paliktos galioti, taiau vesta visai nauja sutari straipsni numeracija. Taip EBS 177 str., numatantis Teisingumo
Teismo kompetencij pateikti iankstines ivadas dl EB teiss aikinimo, naujai sunumeravus straipsnius tapo 234 str.
iame leidinyje, tikrieji straipsni numeriai bus naudojami kartu su Amsterdamo Sutarties numeracija, kuri patalpinta
skliaustelius () po kiekvieno straipsnio.
Sutarties Rmai yra traukti 1- pried.
EAPB IR EURATOM SUTARTYS
Kartu su EBS, EAPB Sutartis reguliuoja sritis, susijusias su anglimi ir plienu, o EURATOM Sutartis apima taik atomins
energijos naudojim. Tokiu bdu galima kalbti apie keturias pagrindines sutartis, kuri tarpe EAPB ir EURATOM sutartys apima
ribot reguliavimo sfer.
PAGRINDINI SUTARI PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI
Pagrindins sutartys buvo keistos ir pildytos daugeliu vairi bd. Institucin sistema buvo reformuojama darant formalius
pakeitimus sutartyse, taip, kaip tai buvo padaryta 1986 metais priimant Vieninga akt. Kiekvienam skmingam ES isipltimui
reikjo pritaikyti straipsnius dl institucij, geografinio taikymo ir pan. Ministr Tarybos sprendimai dl tiesiogini Europos
Parlamento rinkim vedimo ir vlesnis Bendrij nuosav resurs didinimas vliau Valstybi Nari buvo ratifikuojamas pagal
atitinkamus j konstitucinius reikalavimus. ie sprendimai, nepaisant j pavadinim, teisine prasme yra sutartys tarp Valstybi
Nari.
Sutari nuostatos dl materialins teiss buvo keistos tik kelet kart. 1986 met Vieningas Aktas, Mastrichto Sutartis ir
Amsterdamo Sutartis yra vieninteliai aktai, ved esminius materialins teiss pakeitimus pagrindinse sutartyse.
PROTOKOLAI IR DEKLARACIJOS
Daugelis formali sutari pakeitim turi protokol formos priedus, kurie sprendia specifinius klausimus, danai susijusius tik su
viena ar keliomis Valstybmis Narmis. Tokie protokolai yra neatsiejama sutari, kurias jie papildo, dalis. Protokolai dl Europos
Teisingumo Teismo Statuto bei Protokolas dl ES privilegij ir imunitet yra daugiau bendros prigimties.
Deklaracijos, nesvarbu ar vienaals, ar ireikianios vis Valstybi Nari nuomon, daniausiai yra pridedamos prie sutarties ar
jos pakeitimo. Tokios deklaracijos yra suprantamos kaip grynai politins nuostatos, arba nuostatos, kurios yra susijusios su tam
tikr sutarties straipsni aikinimu.
C. ANTRIN TEIS
Pagrindin Europos Sjungos uduotis yra priimti teiss aktus, kurie turt teisin gali Valstybse Narse.
1
Amsterdamo Sutartis sigaliojo 1999 met gegus 1 dien (vertj pastaba).

4// http://www.konspektai.cjb.net //
Tai yra daroma vairiomis teiss akt formomis:
189 (249) str. numato, kad Taryba ir Komisija priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, teikia rekomendacijas ir nuomones.
EB sutarties 189 straipsnis:
Atlikdami savo udavinius ir laikydamiesi ios Sutarties nuostat Europos Parlamentas ir Taryba bendrai, Taryba ir
Komisija priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, teikia rekomendacijas ir nuomones.
Reglamentai taikomi visuotinai. Jie yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybse narse.
Direktyvos keliami tikslai yra privalomi kiekvienai valstybei narei, kuriai jie skiriami, bet kiekvienos valstybs vyriausyb
pasirenka j gyvendinimo formas ir metodus.
Sprendimas tiems, kuriems yra skirtas, privalomas visa apimtimi.
Rekomendacijos ir nuomons nra privalomos.
REGLAMENTAI
Reglamentai yra visuotinio taikymo aktai, suteikiantys teises ir pareigas, kurie yra tiesiogiai privalomi Bendrijoje ir Valstybse
Narse. Vis dlto tam tikras reglament dalis Valstybs Nars kartais privalo gyvendinti paios (papildydamos nacionalinius
statymus, pvz. vesdamos sankcijas, numatydamos finansavim).
Reglamentai pilieiams sukuria teises ir pareigas nacionaliniuose teismuose.
Reglamentai turi bti publikuojami. Jie yra numeruojami ir turi savo pavadinimus. Po numerio seka metai, kuriais reglamentas yra
publikuojamas. Kiekvienas reglamentas turi savo pavadinim, kuris nurodo jo tiksl ir dalyk, be to yra prasta nurodyti, kokia
institucija prim Reglament.
Pavyzdys: 1991 m. kovo mn. 4 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 594/91 dl mediag, ploninani ozono sluoksn (Official
Journal L 67/1, 1991 m. kovo mn. 14 d.).
statym leidjas taip pat privalo nurodyti akto tikslus ar primimo motyvus. Todl reglamentas turi prasidti preambule,
aikinania reglamento primimo prieastis ir tikslus. Ikilus aikinimo klausimams, preambul yra svarbus informacijos altinis.
Reglamentuose turi bti nurodytas j teisinis pagrindas: sutari arba pagrindini reglament straipsniai, kuriuos siekiama j
pagalba gyvendinti. Nuo teisinio pagrindo pasirinkimo priklauso balsavimo procedra.
Reglamentai suteikia teises ir pareigas tiek valstybei narei, tiek jos pilieiams.
DIREKTYVOS
Direktyvos yra teisins priemons, skirtos nacionalins teiss derinimui ir koordinavimui.
Direktyva yra privaloma tiek, kiek reikalinga pasiekti joje nurodytus tikslus, taiau Valstybs Nars yra laisvos pasirinkti bdus
kaip gyvendinti direktyv. Todl nra jokio skirtumo, kaip direktyva yra gyvendinta nacionalinje teisje, jei nurodytas rezultatas
yra pasiektas.
Jei direktyva nra gyvendinta, arba ji gyvendinta neteisingai, ji vis vien gali sukurti teises pilieiams nacionaliniuose tesimuose,
r. 6 B skyri, ir privats asmenys turi teis reikalauti kompensacijos i Valstybs Nars, jei patyr nuostoli, r. 11 B 4 skyri.
Direktyvos yra privalomos nuo tada, kai jos yra gyvendintos nacionalinje teisje. Direktyvos numato tam tikr laiko tarp, per
kur Valstybs Nars turi vykdyti reikiamas procedras. Kai tik is periodas yra pasibaigs, Valstybs Nars gali bti priverstos
vykdyti savo sipareigojimus pagal direktyv, r 10 skyri.
Direktyvos paskelbimas nra jos sigaliojimo slyga. Nors direktyvos yra skelbiamos Bendrij Oficialiajame urnale, bet jos
sigalioja po to, kai apie jas yra informuojami tie, kam direktyvos yra skiriamos, t.y. po oficialaus teksto pateikimo Valstybms
Narms.
I dokumento pateikimo formos galima sprsti, ar tai yra direktyva (ar sprendimas), ar reglamentas. ie dokumentai yra ymimi
numeriu, bet kitaip nei reglament atveju, metai raomi prie direktyvos numer.
Kaip ir reglamentai, direktyvose turi bti nurodyti j primimo motyvai, teisinis j primimo pagrindas, o taip pat atitinkami
pasilymai ir ivados, kurios buvo gautos pagal Sutarties reikalavimus. Direktyvas gali priimti Komisija ir Taryba.
Pakeitimus direktyvose gali daryti institucija, kuri prim pai direktyv ir tai daniausiai yra daroma priimant nauj direktyv.
Beje, direktyvas gali pakeisti reglamentai.
Kas lieia reglamentus, Taryba gali suteikti teis Komisijai daryti pakeitimus Tarybos direktyvoje, r. 8 E skyri.
Direktyvos adresatas yra tik valstyb nar; ji gyvendinama nacionaliniais statymais. Jei direktyva per uduot laik
negyvendinama ji tampa reglamentu ir sukuria teises bei pareigas ir pilieiams.
Frankovich byla joje nustatyta, kaip pilieiam atlyginama ala, kai direktyva tampa reglamentu.
SPRENDIMAI
Sprendimuose nra bendrojo pobdio taikymo taisykli, juos sudaro nuostatos, taikomos tik toms alims, kurioms jie yra
skiriami.
Sprendimai yra priimami tam, kad nusprsti dl bendrojo pobdio taisykli taikymo. Komisija pavyzdiui, priima sprendimus,
taip ireikdama nuomon dl bendrovi susitarim takos konkurencijai bendroje rinkoje.
Apie sprendimus yra praneama tiems, kuriuos jie lieia, ir paprastai jie nra skelbiami, nebent, jei Komisija mano, kad sprendimu
suinteresuotos treiosios alys, ar reglamentas, kurio pagrindu yra priimtas sprendimas, numato jo skelbim.
Sprendimuose taip pat turi bti nurodyti j motyvai, kaip ir j primimo teisinis pagrindas.
Jie sigalioja nuo praneimo momento.
Jie yra privalomi adresatams.
Sprendimas taikomas individualiem fiziniam ar juridiniam asmenim
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
Susitarimai tarp EB ir treij ali yra ES-teiss dalis. Jie gali sukurti pilieiams teises ir pareigas nacionaliniuose teismuose, r.
6 skyri.
Nacionalin teis turi bti aikinama vadovaujantis tokiais susitarimais.
Kas lieia klausim, kada EB gali sudaryti tarptautinius susitarimus, jis yra apraytas 9 F skyriuje.
D. KITI RAYTINIAI TEISS ALTINIAI
REKOMENDACIJOS IR NUOMONS
Pagal EB Sutarties 189 (249) str. rekomendacijos ir nuomons neturi privalomos galios. Todl jos nra privalomos nei
institucijoms, nei Valstybms Narms.
Taiau jos yra politikai privalomos ir iame kontekste turi reikm suprantant ir aikinant kitus teiss altinius.
Rekomendacij taikymo pavyzdi galima surasti ES Sutarties 109H (119) str. susijusiame su mokjim balansais, 169 (226)
str. numataniame proces prie Valstybes Nares ir 228(1) (300) str. dl tarptautini susitarim. Nuomones daniausiai ireikia
patariamieji organai, t.y. Ekonominis ir Socialinis Komitetas (r. 7 F skyri) arba pagal EB Sutarties 155 (211) str. - Komisija.
REZOLIUCIJOS
Nutarimai yra Tarybos priimami politiniai aktai. Jie neturi teisins galios, bet politikai yra privalomi ir ia prasme turi reikm
suprantant ir aikinant kitus teiss altinius.
BENDROS POZICIJOS, BENDRI VEIKSMAI IR KONVENCIJOS
Pagal Europos Sjungos Sutarties J.2 (12) str. ir J.3 (13) str., bendros pozicijos ir bendri veiksmai yra bendroje usienio ir
saugumo politikoje (BUSP) naudojamos priemons. Pagal Europos Sjungos Sutarties K.3(2)(a) (31) str. bendradarbiaujant
teisingumo ir vidaus reikal srityse, bendros pozicijos yra vadinamos jungtinmis pozicijomis. Bendradarbiaujant ioje srityje
pagal K.3(2)(b) (31) str. yra taip pat naudojami bendri veiksmai.
Bendros ir jungtins pozicijos yra skirtos nustatyti bendr usienio ir/ar saugumo politik tam tikrose srityse.
Jungtiniai veiksmai yra naudojami atliekant konkreius veiksmus konkreiose situacijose.
Pagal Europos Sjungos Sutarties K.3(2)(c) (31) str. konvencijos yra naudojamos bendradarbiaujant Teisingumo ir vidaus reikal
srityse. Kaip yra numatyta ES Sutarties 220 (293) str., konvencijos taip pat gali bti naudojamos ir kitose srityse.
ie dokumentai turt bti suprantami kaip tarptautins teiss aktai, atitinkantys bendradarbiavimo BUSP bei Teisingumo ir vidaus
reikaluose status, kaip tradicinio tarptautinio bendradarbiavimo bd.
E. EUROPOS TEISINGUMO TEISMO PRAKTIKA
Europos Teisingumo Teismas (toliau ETT) (t.y. jo dokumentai) yra priskiriamas prie ivestini teiss akt.
Europos Teisingumo Tesimas ir Tribunolas (Pirmos Instancijos Teismas) Europos Sjungoje atlieka svarb vaidmen (2 B skyrius).
Teism sprendimai yra svarbus Europos Sjungos teiss altinis. Negali bti atsakyta jok teisin klausim, susijus su Europos
Sjunga, prie tai nesusipainus su Teism praktika.
Skaitant sprendim vis pirma yra svarbiausia isiaikinti pai bylos r (preliminarinis nutarimas, tiesioginis iekinys, ivada),
kadangi skirting ri bylose skiriasi sprendim teisin galia (11 B skyrius). Antra, skaitant, negalima vertinti jokios sprendimo
dalies atskirai nuo visos bylos esms. Aikinant atskiras sprendimo dalis, be galo svarbus yra visas bylos kontekstas.
Sprendimai yra skelbiami Teisingumo Teismo Praneim (Teisingumo Teismo) Pirmoje dalyje ir (Tribunolo) Antroje dalyje (13
skyrius).
ES teis nra nei tarptautin, nei nacionalin teis; tai sui generis. Bet pati ES yra tarptautins teiss subjektas; todl ES gali
sudaryti tarptautines sutartis. Paprastai ES atstovauja komisija. ES teiss aktai skelbiami oficialiame urnale: Official Journal;
jie paprastai sigalioja per 30 d. nuo paskelbimo. Pirminiai altiniai (steigimo sutartys) galioja neterminuotai. Iimtis anglies ir
plieno sutartis, kuri buvo pasirayta penkiasdeimiai met; bet j planuojama pratsti.
Svarbus yra EB sutarties 3B straipsnis:
Bendrija veikia neperengdama ios Sutarties jai suteikt galiojim ir paisydama jos numatyt tiksl.
Srityse, kurios nepatenka jos iimtin kompetencij, Bendrija, vadovaudamasi subsidiarumo principu, veikia tik tada, kai
pasilytas veiksmas negali bti valstybi nari tinkamai vykdytas ir dl pasilyto veiksmo masto ar poveikio Bendrija j
atlikt geriau.
Bendrija negali imtis joki veiksm, kurie nra btini siekiant ios Sutarties nustatyt tiksl.
Pagal Liuksemburgo kompromis balsuojant tam tikrais klausimais reikia pasiekti vienbalsikum.
Dl konsultacijos pagal EB sutarties 99 str., konsultuotis yra privaloma, bet ativelgti konsultacij nra privaloma.
4 SKYRIUS: EUROPOS SJUNGOS TEISS PRINCIPAI
A. ANGA
Pagrindiniai Europos Sjungos teiss principai nagrinjami 4, 5 ir 6 skyriuose.
4 Skyrius yra skirtas pamatiniam diskriminacijos dl pilietybs draudimui, sudaraniam EB bendradarbiavimo pagrind. Toliau
iame skyriuje nagrinjami teistumo, subsidiarumo ir proporcingumo pricipai, kartu ia aptariami ir keletas administracini
princip, kurie labai aikiai apibria EB institucij galias.
6//
http://www.konspektai.cjb.net //
5 skyriuje nagrinjamas pagrindini asmens teisi, skaitant mogaus teises, statusas ES teisinje sistemoje.
6 skyrius yra skirtas tiesioginio taikymo ir virenybs principams, kurie apibria santyk tarp ES teiss ir nacionalins teiss.
Kai kuriuos i i kertini princip galima surasti Sutartyje (pvz. nediskriminavimo), tuo tarpu kitus sukr Europos Teisingumo
Teismas (pvz.: tiesioginio veikimo principus).
Byla van Gend en Loos (63) joje pirm kart pamintas ES teiss ypatingumas. Tas ypatingumas taip pat pasireikia kai kuri
princip iskirtinumu.
ES ties kildinama ne tik i ES sutari ir t.t., bet ir i numanom teisi (implied powers). Aktai yra ne tik tiesiogiai urayti, bet
pareigos kildinamos ir i interpretuojam akt.
r. Teiss apvalgos NR. 3 J.Vaiikaits straipsn.
B. TEISTUMO PRINCIPAS
EBS 4 (7) str. ivardija penkis pagrindinius EB organus, kurie pagal Bendrijos terminologij yra vadinami EB institucijomis:
Europos Parlamentas,
Taryba,
Komisija,
Teisingumo Teismas ir
Auditori Teismas
r. 7 skyriu.
4 (7) str. nustato Kiekviena institucija veikia ios Sutarties jai suteikt galiojim ribose.
is principas apskritai yra vadinamas teistumo principu, legality principle Enumerationsprinzip, Competence
dattribution. I teistumo principo seka, kad Bendrija remiasi teiss virenybe, ir jokia institucija negali atlikti koki nors
veiksm, jei Sutartis jai nesuteikia teiss to daryti.
Teistumo principas susijs su kiekviena i penki EB institucij. Taiau bene svarbiausi poveik is principas turi padalijant
kompetencij tarp Bendrijos i vienos puss, ir Valstybi Nari - i kitos. I teistumo principo seka, kad pati Bendrija neturi teiss
veikti tose sferose, kuri Valstybs Nars nesuteik jai sutarties nuostatomis. ia prasme teistumo principas reikia, kad valstybs
Bendrijai perdav tik tokias teises, kurios seka i Sutarties.
3B (5) str., kur Mastrichto Sutartis trauk EBS, dabar aikiai numato:
Teistumo principo praktin svarba labai priklauso nuo Teisingumo Teismo naudojam aikinimo metod apibriant kiekvienos
institucijos kompetencijos ribas pagal Sutart.
Teisingumo Teismas kelet kart nusprend, kad teiss atlikti tam tikrus veiksmus gali bti randamos ne tik aikiai ireiktose
normose paodiui skaitant Sutart, bet jos gali taip pat kilti i visos Sutarties tiksl ir ketinim.
Kertinje 22/70 byloje Commission v. Council (The ERTA case), ECR 1971 p. 263 Teismas iaikino, kad nesant speciali
Sutarties nuostat, turi bti vadovaujamasi Bendrijos teiss bendrja sistema susijusia su gino objektu. Bendrijos teiss gali
atsirasti ne tik tada, kai jas aikiai suteikia Sutartis, bet lygiai taip pat gali kilti i kit Sutarties nuostat, ir i veiksm, kuri
msi Bendrijos institucijos pagal ias nuostatas. Tokiu bdu visada reikia apvelgti ne tik t sfer reguliuojanias Sutarties
nuostatas, bet ir bendresn Sutarties schem, kuri suteikia teises Bendrijos organui.
Teismas netiesiogiai vadovavosi numanom teisi teorija, kuri ivyst JAV konstitucin teis, ir kuri i dalies buvo taikoma
tarptautinms organizacijoms. Vis dlto Teismas i esms yra links i penki institucij teises daniau praplatinti, nei susiaurinti.
C. NEDISKRIMINAVIMO PRINCIPAS
Nediskriminavimo principas yra vienas i kertini Europos Sjungos princip. is principas nustatytas Sutarties 6 (12) str.:
ios Sutarties taikymo srityse ir nepaeidiant joki joje numatyt speciali nuostat bet kokia diskriminacija dl pilietybs yra
draudiama.
Taryba, veikdama pagal 189C (251) str. numatytas procedras, gali priimti aktus, draudianius toki diskriminacij.
Bet kokia diskriminacija pilietybs pagrindu draudiama.
Straipsnis draudia bet koki diskriminacij pilietybs pagrindu. Diskriminacija reikia, kad su vienodais ar panaiais asmenimis
yra elgiamasi nevienodai.
Danai yra aiku, kad nacionalin teis sukelia diskriminacij. Pavyzdiui: nacionalin teis, reikalaujanti, kad taksi vairuotojai
bt Valstybs Nars pilieiai.
Kitais atvejais tokios aikios diskriminacijos pilietybs pagrindu gali ir nebti. Taiau is principas draudia ir uslpt
diskriminacij. Pavyzdiui: nacionalin teis reikalauja i taksi vairuotoj toje valstybje bti igyvenusiems 25 metus.
rodinjimas, kad teiss aktas nesukelia diskriminacijos, yra nacionalini institucij nata.
ES pilieiai ir mons
Nediskriminavimo principas yra praplstas i pilietybs mones.
is principas yra taikomas tik ES pilieiams ir monms. Tai, kad nacionalin teis diskriminuoja pilieius ir mones i kit
(treij) valstybi, jei tik su ES pilieiais ir monmis yra elgiamasi vienodai, nepaeidia io principo.
Sutarties taikymo apimtis
Principas nra taikomas diskriminacijai tose srityse, kurios nra Sutarties taikymo sferomis. Pavyzdiui: Sutartis neapima
nacionalins teiss nuostat dl banyios reikal ir tai nra nediskriminavimo principo objektas.
Leidiama diskriminacija
Kai kuriais atvejais Valstybs Nars gali diskriminuoti kit ES valstybi pilieius arba mones, jei tai objektyviai pagrindiama.
Pavyzdiui: Valstyb Nar gali nustatyti, jog jos Gynybos ministerijoje aukto rango pareignais gali bti tik tos valstybs
pilieiai. i iimtis taikoma tik valstybs pareignams, kuri darbe reikalingas auktas lojalumas tai valstybei. Tokios iimties
Valstybs Nars negali naudoti priimdamos teiss aktus, kurie diskriminuot paslptai.
Ypatingos Sutarties nuostatos
Sutartis numato, jog kai kuriais atvejais Valstybs Nars gali imtis priemoni, kurios paprastai bt laikomos diskriminacinmis.
Pavyzdiui: 36 (30) str. sako, kad 30 ir 34 (28 ir 29) straipsni nuostatos (kiekybini importo ir eksporto apribojim draudimas)
neukerta kelio preki importo/eksporto draudimams ar apribojimams
visuomens morals,
vieosios tvarkos ar visuomens saugumo,

moni, gyvn ar augal sveikatos ir gyvybs apsaugos,
nacionalinio paveldo apsaugos,
pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos pagrindais.

EB sutarties 36 straipsnis numato kelias baigtines iimtis iam principui.
D. PROPORCINGUMAS
Proporcingumo principas tapo vienu i kertini Bendrijos princip.
Teisingumo Teismas i princip byloje 66/82 (Fromancais), ECR 1983 psl. 395, apibr taip:
Tam, kad nustatyti, ar Bendrijos teiss nuostatos neprietarauja proporcingumo principui, yra btina nustatyti, ar vis pirma,
tikslo pasiekimo bdai atitinka tikslo svarbai ir, antra, ar jie yra btini tikslui pasiekti.
Principas taip pat yra apibrtas Sutartyje. Mastrichto Sutarties 3B (3) str. (Amsterdamo Sutarties 5 straipsnis) numato:
Proporcingumo principas yra glaudiai susijs su subsidiarumo principu.
E. SUBSIDIARUMAS
Subsidiarumo princip dabar numato 3B (2)(5) str.:
3 b straipsnis:
Srityse, kurios nepatenka jos iimtin kompetencij, Bendrija, vadovaujamasi subsidiarumo principu, veikia tik tada, kai
pasilytas veiksmas negali bti Valstybi Nari tinkamai vykdytas ir dl pasilyto veiksmo masto ar poveikio Bendrija j atlikt
geriau.
Atitinkamai, Komisija prie pateikdama pasilym, ir Taryba, prie priimdama sprendim, yra grietai pareigotos atsivelgti tai,
ar sprendimo tikslai gali taip pat bti pasiekti nacionalinmis priemonmis.
Subsidiarumo principas tokiu bdu atsako klausim, ar Bendrija apskritai turi veikti. Kai nusprendiama, kad tam tikra sritis
geriausiai gali bti reguliuojama Bendrijos lygyje, toks reguliavimas turi atitikti proporcingumo principui.
is principas netaikomas srityse, kurios priskiriamos iimtinei Bendrijos kompetencijai.
EB TEISS VIRENYBS PRINCIPAS
EB teis yra viresn nacionalins teiss atvilgiu. Esant konfliktui taikoma EB teis (nors tai nereikia, kad nac. teis
panaikinama, t.y. netaikoma. Dl to r. toliau 6 skyri.
Pirmi penki principai (teistumo, nediskriminavimo, proporcingumo, subsidiarumo, EB teiss virenybs) yra fundamentals ir,
dl to, pagrindinai.
F. ADMINISTRACINIAI PRINCIPAI
Europos Sjungos teiss administravimas yra padalintas tarp Komisijos ir Valstybi Nari administracini institucij. is skirsnis
yra skirtas administraciniams principams, susijusiems su Komisijos veikla.
Pagrindiniai Europos Sjungos administraciniai principai didija dalimi yra nukopijuoti i nacionalins administracins teiss.
Valstybi Nari administracins institucijos savo darbe privalo remtis nacionaline administracine teise, bet jos, kaip taisykl, taip
pat privalo atsivelgti Europos Sjungos teiss administracinius principus, kai ios institucijos vykdo veikl, susijusi su Europos
Sjunga.
Kelet administracini princip galima rasti EB Sutartyje.
Pagal 190 (253) str., visi Sjungos priimami aktai turi nurodyti pagrind, kuriuo jie remiasi. io straipsnio paeidimas buvo
prieastimi daugelio byl nagrint Teisingumo Teisme ir Tribunole. Pastarieji daugeliu atveju panaikino EB institucij aktus
ryium su pagrindimo nebuvimu.
Pagal 191 (254) str. visi reglamentai, direktyvos ir sprendimai turi bti skelbiami Oficialiame urnale (Official Journal)(r. 13
skyri).
Be to, institucij vidiniuose nuostatuose yra nemaai bendro pobdio administracini gairi.
8//
http://www.konspektai.cjb.net //
Pagaliau Europos Teisingumo Teismas perkl nemaai visuotinai priimt nacionalini ir tarptautini administracini princip
Europos Sjungos teis, t.y.:
gyt teisi apsauga
teist lkesi apsauga
teis gynyb
force majeure
5 SKYRIUS: ES IR PAGRINDINS MOGAUS TEISS
Ieities takas mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos srityje yra paprastas. Tokia apsauga numatyta Valstybi Nari
konstitucinje teisje ir Europos Tarybos rmuose priimtoje Europos mogaus teisi konvencijoje.
Ryys tarp ES sutari ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos, kaip tai yra numatyta Valstybi Nari konstitucijose ir
Europos mogaus teisi konvencijoje, suteikia didel reikm ES.
Atitinkamai pradinse sutartyse nebuvo nuorod mogaus teises ir pagrindines laisves, iskyrus SEB 222 (295) str., kuris
numato, kad Sutartis jokiu bdu nepaeidia Valstybi Nari norm, reguliuojani nuosavybs sistem..
Kai Europos Teisingumo Teismas nustat, kad Bendrijos teis yra viresn net vis-a-vis nacionalines konstitucijas (r. 6 C skyri),
nacionalini teism galimyb apsaugoti piliei mogaus teisi ir pagrindini laisvi ir tuo utikrinti, kad bt laikomasi
Bendrijos teiss vis dlto dar buvo labai ribota. Praktikoje buvo aiku, kad i Valstybi Nari negalima buvo tiktis Bendrijos
teiss virenybs vis-a-vis nacionalines konstitucijas pripainimo, jei toks pripainimas reikt, kad mogaus teisi ir pagrindini
laisvi, garantuojam vairiose nacionalinse konstitucijose, bt atsisakyta sprendiant Bendrijos reikalus.
Btent iuo pagrindu Teisingumo Teismas buvo priverstas precedent teis vystyti ta linkme, kad Europos Teisingumo Teismas
gint Europos piliei mogaus teises ir pagrindines laisves.
Taiau Teismas pagrindins sutartyse neturi toki teisi katalogo, kuriuo galt remtis. Vietoj to Teismas pasirm mogaus teisi
ir pagrindini laisvi bendromis tradicijomis, tvirtintomis Valstybi Nari konstitucijose ir Europos Tarybos rmuose priimtos
Europos mogaus teisi konvencijos tvirtintu mogaus teisi katalogu.
Valstybs Nars pripaino i Teismo praktik traukdamos ES Sutart F (6) straipsn:
1. Sjunga gerbia savo Valstybi Nari, kuri valdymo sistema yra pagrsta demokratijos principais, tautin identitet.
2. Sjunga gerbias pagrindines teises, kurias garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija,
pasirayta 1950 met lapkriio 4 dien Romoje, ir teises, kylanias i visoms Valstybms Narms bendr konstitucini tradicij,
kaip bendrus Bendrijos teiss principus.
Valstybi Nari konstitucijos mogaus teises ir pagrindines laisves tvirtina labai skirtinguose lygiuose. Vokietijos, turinios plat
katalog, ir Danijos, turinios tik ribot katalog, konstitucij pavyzdiu galima pamatyti, kaip skirtingai gali bti suprantama
formul bendros Valstybi Nari tradicijos. Europos mogaus teisi konvencija ia prasme negali bti laikoma bendru rodikliu,
bet greiiau bendru minimaliu apsaugos standartu. Todl Teismo nuoroda bendras Valstybi Nari tradicijas ir Europos mogaus
teisi konvencij gali bti vairiai aikinama.
Reikt paymti, kad Teismo ivystyta jurisprudencija yra susijusi su Europos Sjungos, bet ne su atskir Valstybi Nari veikla.
Tokiu bdu Bendrija negina Europos gyventoj nuo Valstybi Nari padaryt mogaus teisi paeidim, kurie ieina i Sjungos
kompetencijos rib. Teisin gynyba tokiais atvejais turi bti vykdoma per nacionalines teisines procedras arba pagal Europos
Tarybos Europos mogaus teisi konvencij.
Taiau ten, kur Valstyb Nar atlieka tam tikrus veiksmus pagal Bendrijos teis, pavyzdiui, utikrindama Bendrijos teistvark
arba gyvendindama direktyv nacionalinje teisje, Europos Teisingumo Teismas utikrins, kad tokie nacionaliniai veiksmai
nepaeist mogaus teisi ir pagrindini laisvi.
Be to, Amsterdamo Sutartis papild pagrindines ESS nuostatas F.1 (7) str. ir SEB 236 (309) straipsniais, leidianiais Tarybai
imtis priemoni prie Valstyb Nar, kuri iukiai ir sistemingai paeidia sipareigojimus, tvirtintus F(1) (6) str.. ios nuostatos
nesuteikia gynybos teisi individams, kaip tai yra numatyta Europos mogaus teisi konvencijoje. Tai greiiau yra priemon, kuria
turi naudotis vyriausybs tam, kad auktesniame lygyje utikrint demokratij ir mogaus teises visose Valstybse Narse.
6 SKYRIUS: ES TEIS IR NACIONALIN TEIS
A. ANGA
ES teisin sistema yra paremta glaudia ES sistemos ir Valstybi Nari teisini sistem sveika.
ES teisins sistemos valdymo atsakomyb yra padalinta tarp ES institucij, vis pirma Komisijos, ir Valstybi Nari valdymo
institucij, r. 4 F ir 11 skyrius.
ES norm suteikiama teisin apsauga vykdoma glaudiai bendradarbiaujant ES Teismams ir nacionaliniams teismams, r. 11 B
skyriu. ES teisinje sistemoje yra daug ir procesini ir materialini norm skirt utikrinti tok bendradarbiavim praktikoje.
ES poiriu esminis klausimas yra kaip utikrinti, kad ES teis pasiekt norim rezultat nacionalinse valdymo ir teisinse
sistemose.
I tarptautins teiss, o btent i EB Sutarties 5 (10) str. seka, kad Valstybs Nars privalo utikrinti sipareigojim pagal Sutart ir
antrin teis, paremt Sutartimi, vykdym.
Jokia teisin sistema bet kokiu atveju nebt pilna be toki nuostat, praktikoje utikrinani, kad ie sipareigojimai bt
vykdomi. Pagrindinis skirtumas tarp tarptautins teiss ir ES teiss yra tai, kad ES teiss sistema turi nemaai nuostat,
utikrinani, kad Valstybi Nari pilieiai turt teis reikalauti, kad valstybs teisins ir valdymo institucijos suteikt jiems
teises, kurias jie turi pagal ES teis.
Kolizijos atveju tarp nacionalins teiss norm ir ES teiss, valstybs teisins ir valdymo institucijos pagal Sutart privalo savo
sprendimuose remtis ES teise.
KOLIZIJ ATSIRADIMAS
Tam, kad valstybs vidaus teiss sistemoje atsirast kolizija tarp dviej norm, jos abi turi bti teiss, kuri valstybs valdymo
institucija ar teisjas privalo taikyti, dalimis.
Paprastai valstybs valdymo institucija ar nacionalinis teisjas taikys nacionalinius teiss aktus - statymus ir pan., kuriuos pagal
konstitucin sistem prim kompetentingos valstybs institucijos.
Valstybs valdymo institucija ar teisjas savo sprendim gali paremti tarptautine tiese. Taiau tai gali vykti tik tada, kai
tarptautins teiss norma yra inkorporuota nacionalins teiss sistem. Kai kuriose valstybse tarptautin teis yra alies teiss
dalimi, tokiu bdu valstybins institucijos savo sprendimuose turi remtis sipareigojimais, kylaniais i tarptautins teiss, jei
valstyb tuos sipareigojimus prisim pagal toje valstybje galiojanias procedras.
Kitose valstybse, pvz. Danijoje, prie valstybinms institucijoms remiantis tarptautiniais sipareigojimais, jie turi bti perkelti
nacionalin teis.
Tarptautiniai sipareigojimai turi bti gyvendinti nacionalinje teisje: juridinis asmuo gali reikalauti jam pagal tarptautins teiss
normas priklausani teisi tada, kai jos trauktos nacionalin teis.
Teisin situacija ES teisje yra skirtinga. Pagal ES teis, pilietis ar juridinis asmuo gali reikalauti teisi, jam priklausani pagal
ES teiss aktus valstybs valdymo institucijose ar teismuose, net jei ES teiss aktai nebuvo perkelti nacionalin teis ir valstybs
institucijos bei teismai, priimdami sprendimus, privalo remtis atitinkamais ES teiss aktais.
Tai yra tiesioginio veikimo principas.
Jei atitinkama ES norma turi bti perkelta nacionalin teis, jei tai yra padaryta, ir padaryta teisingai, tiesioginio veikimo
principas valstybs institucijoms neturi reikms. iuo atveju jos remsis nacionaline teise patapusia atitinkama ES teiss norma.
gyvendinimo klausimai apvelgiami 10 skyriuje.
B. TIESIOGINIO VEIKIMO PRINCIPAS
TURINYS
Tiesioginio veikimo principas reikia, kad valstybs valdymo institucijos ir teismai, sprsdami jiems nacionaliniu lygiu ikeltus
reikalus turi vadovautis ES teiss aktais.
Tiesioginio veikimo pricipo teisiniu pagrindu yra EB Sutartis ir Teisingumo Teismo praktika, r byl 26/62, van Gend en Loos,
ECR 1963 p. 1.
io principo turinys yra skirtingas vairi ri teiss aktams.
I esms ES norma gali tiesiogiai veikti, jei ji:
nacionalinje teisje nebuvo gyvendinta ar buvo gyvendinta neteisingai, r. aukiau;
nustato Valstybei Narei pareigojim, kuris yra aikus, beslyginis ir be joki ilyg.
PRINCIPAS IR VAIRIOS TEISS AKT RYS
SUTARTIES NUOSTATOS
gali tiesiogiai veikti jei patenkinamos aukiau mintos slygos, r. pvz. byl 41/74, van Duyn, ECR 1994 p. 1337.
REGLAMENTAI
veikia tiesiogiai, r. EB Sutarties 189 (249) str.
DIREKTYVOS
gali veikti tiesiogiai, jei tenkinamos aukiau mintos slygos ir jei jos lieia piliei teises, r. pvz. byl 271/82, Auer,
ECR 1983 psl. 2727, taiau tiesiogiai neveikia, jei piliei pareigas, r. byl 152/84, Marshall, ECR 1986 p. 723.
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
gali veikti tiesiogiai, r. byl 104/81, Kupferberg, ECR 1982 p. 3641.
PASEKMS
Jei tam tikra ES teiss norma atitinka aukiau idstytus reikalavimus, ji gali tiesiogiai veikti.
Todl valstybs institucijos ir teismai, priimdami sprendimus, turi tiesiogiai vadovautis ES teiss norma. Jei tiesiogiai taikoma ES
teiss norma prietarauja nacionalinei tiess normai, valstybs institucijos ir teismai turi vadovautis ES teiss norma, kadangi ji
turi auktesn gali nei nacionalin teiss norma.
C. ES TEISS VIRENYB
Jei valstybs institucija ar teismas susiduria su kolizija tarp ES teiss ir nacionalins teiss, ES teis pateikia du tokios situacijos
sprendimus:
vis pirma valstybs institucija ar teismas turi aikinti nacionalin teis tokiu bdu, kad ji atitikt ES teis
jei tai nemanoma, ir jei egzistuoja aiki kolizija, ES teis pateikia tok atsakym
valstybs institucija ar teisjas turi vadovautis ES teiss norma neirint nacionalins teiss normos turin.
10
Tai yra ES teiss virenybs principas. princip savo sprendimuose suformavo Teisingumo teismas (byla 6/64, Costa v.
E.N.E.L., ECR 1964 psl. 585).
Teorijoje ES teis yra viresn u visus nacionalins teiss aktus skaitant konstitucijas. Nenuostabu, kad tai sukl nemaai
debat ir susirpinimo. Teisingumo teismo pateiktas atsakymas buvo inkorporuoti Valstybi Nari konstitucijas ES teis, r. 5
Skyri. Tokiu bdu Teismas usitikrino, kad nekilt konflikt ir klausimas dl ES teiss virenybs prie nacionalines konstitucijas
niekada nebekilt.
ES teiss virenybs principas buvo ivestas i EB sutarties 5 str.:
Valstybs nars imasi vis atitinkam priemoni, bendr arba konkrei, kad tikrai bt atliekamos pareigos, kylanios i
ios Sutarties arba atsirandanios dl Bendrijos institucij veiksm. Jos prisideda prie Bendrijos udavini atlikimo.
Jos nesiima joki priemoni, kurios trukdyt siekti ios Sutarties tiksl.
Konkreti ES teiss virenybs principo doktrina buvo ivesta Costa v. E.N.E.L. byloje. Tai klasikin fundamentali byla. i byla
buvo susijusi su prietaravimu tarp ES teiss ir Italijos statym. Prietaravimas buvo tas, kad ES statymas buvo priimtas
anksiau nei Italija prisijung prie ES. Teismas rmsi van Gend en Loos byla; taip pat rmsi principu, kad valstybs turi i
sutarties kylani pareig, bei kad i sutarties kylanti teis yra savarankikas teiss altinis ir dl savo pobdio negali bti
emesn. Taigi nesvarbu, kad ES statymas buvo priimtas anksiau; jis bet kuriuo atveju yra viresnis u bet kok nacionalin
statym.
Yra ir kit byl. Pvz. Internationale Handelgesellschaft mDU (70). ioje byloje buvo lieiami jau ir konstituciniai klausimai, t.y.
kas vyksta, kai atsiranda prietaravimas tarp ES teiss ir alies-nars konstitucijos. Klausimas (kas viresnis) atsidr
Vokietijos Konstituciniame teisme ir ten buvo sprendiamas. Tuo tarpu ETT nusprend, kad tok mait reikia ugniauti. ETT
labai grietai pasak, kad bet koks ES teisinis aktas, prietaraujantis alie-nars konstitucijai yra, galiojantis ir viresnis; ir
antra, kad negalima sprsti apie ES teisinio akto galiojim lyginant j su nacionaline teise.
Kita byla : Simmenthal (78). ia dar kart buvo pabrta, kad ES teiss akto virenyb yra neginijama, nesvarbu, kada jis
priimtas.
Kaip matome tuo laikotarpiu ETT buvo labai tiesmukikas, grietas ir kategorikas.
!!! Yra du terminai:
(1) Tiesioginis taikymas (direct applicability); jis reikia, kad ES institucij ileistas teiss aktas tiesiogiai, be joki atskir jo
gyvendinimo bd tampa sudtine nacionalins teiss dalimi.
(2) Tiesioginis veikimas (direct effect); jis reikia, kad ES teiss aktas pilieiams (fiz. ir jurid. asmenims) sukuria teises ir pareigas,
kurias turi ginti valstybi nari nacionaliniai teismai. Dar kitaip vadinamas tiesioginiu poveikiu.
Dar vienas principas netiesioginis taikymas (indirect applicability); jis reikia, kad ES teiss aktas taikomas netiesiogiai,
interpretuojant valstybi nari nacionalin teis, bet su slyga, kad interpretuoti reikia kuo ariau ES teisinio akto turinio. Jeigu
toks aikinimas nemanomas, valstyb turi priimti teiss akt, kuriuo bt gyvendintas ES teiss aktas valstybs nars teiss
sistemoje.
Direktyvos atveju svarbiausia, kad nacionalinis teiss aktas bt galimas kuo plaiau interpretuoti, kuo labiau atitinkant ES
teiss akt. Taiau jei nac. statymas toks nra, jis netenka galios ir direktyva pradeda veikti tiesiogiai.
Dar yra vertikalus ir horizontalus poveikis (veikimas). Vertikalus poveikis (vertical effect) reikia teisinius santykius tarp valstybs
ir pilieio; ia galima remtis sutartimis, reglamentais ir direktyvomis, kai dar nra prajs terminas joms gyvendinti.
Horizontalus poveikis (horizontal effect) reikia teisin santyk tarp pilieio ir pilieio; ia direktyvomis galima remtis tik tada, kai
jos nebuvo per atitinkam laik gyvendintos.
Valstyb
Pilietis
Pilietis
Pilietis
Visa tai susij su tiesioginiu taikymu ir veikimu. Prie vertikalaus veikimo priskiriamos bylos: British Gas plc. (90) ir Marshall
(86). British Gas byloje teismas nustat tris (?) kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra valstyb. mon British Gas
pradioje buvo valstybin ir vliau ji buvo iparduota visuomenei. Kodl kai j privatizavo, jai jau nebuvo taikomi valstybs
apibrimo kriterijai? ETT sak, kad privati nuosavyb su valstybs savybmis nesuderinama. Kriterijai: valstyb dalis yra (1)
organas, nepriklausomai nuo jo teisins formos, kuris pagal valstybs priimt akt (2) tapo atsakingu u viej paslaug teikim
(3) priirint valstybei ir (4) kuris turi iskirtini teisi, (5) skirting nuo t, kurios kyla i prast norm, taikom santykiuose
tarp privai asmen.
7 SKYRIUS: INSTITUCIJOS
A. ANGA
Pagal EB Sutarties 4 (7) str. Bendrijai pavestas uduotis vykdo 5 institucijos: Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, Teisingumo
Teismas ir Auditori Teismas. ioms institucijoms padeda du patariamieji organai: Region komitetas bei Socialinis ir ekonominis
komitetas. Pagaliau ir Europos Taryba (European Council) turt bti rayta EB institucij sra.
Kiekviena i i institucij turi veikti Sutartimi joms suteikt galiojim ribose. galiojimai, kurie Sutartimi nra suteikti ES
institucijoms, yra paliekami Valstybms Narms.
11
Taiau ETT iaikino, kad Bendrijos galiojimai nebtinai turi bti apibrti Sutartyje, bet gali bti taip pat ir numanomi. i taip
vadinama numanom galiojim doktrina stipriai iplt Bendrijos galiojimus Valstybi Nari sskaita.
Yra nemanoma aikiai atskirti statym leidiamosios ir vykdomosios valdi funkcij.
ETT priiri valdi pasiskirstym tarp institucij, taip pat ir tarp Bendrijos ir Valstybi Nari.
Teisingumo Teismas atskirai apvelgiamas 11 B skyriuje.
EB sutarties 4 str.:
1. Bendrijai pavestus udavinius atlieka ios institucijos:
EUROPOS PARLAMENTAS,
TARYBA,
KOMISIJA,
TEISINGUMO TEISMAS,
AUDITO RMAI.
Kiekviena institucija veikia pagal ios Sutarties jai suteiktus galiojimus.
2. Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialini reikal komitetas bei Region komitetas, vykdantys patariamsia
funkcijas.
Taryba Council gali bti vadinama Council, Council if Ministers, Council of EU tai reikia t pat. Tai, kad
kiekviena institucija veikia pagal suteiktus galiojimus, sudaro legalumo princip. Visas institucijas, j veikim priiri ETT.
Valdia pasiskirsiusi kitaip nei normalioje demokratijoje nra check and balances. Parlamentas st. leidyboje kol kas dalyvauja
minimaliom teism. Dar kart apie demokratijos deficit: Taryb sudaro valstybi nari ministrai; ieina, kad vykdomosios
valdios atstovai leidia statymus; tuo tarpu Komisija yra labiau st. vykdomosios valdios atstov, nors grietai taip sakyti
negalima. Komisija priiri, kaip vykdomi Tarybos leidiami aktai; nors i dalies leidia statymus ir teikis (inicijuoja) pasilymus
dl st. leidimo. Audito rmai priiri kaip visoje Europos Bendrijoje tvarkomasi su finansais. 4A ir 4B straipsniuose yra minimi
Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos investicij bankas. ECB yra sikrs Frankfurte; jis kontroliuoja visus ES finansinius
iteklius; taip pat kontroliuoja daug ekonomini dalyk tai nra labai gerai.
B. MINISTR TARYBA
STRUKTRA
Ministr Taryba yra sudaryta i 15 atstov (po 1 i kiekvienos Valstybs Nars) ministr lygyje (146 (203) str.).
Praktikoje Tarybos posdiuose dalyvauja tam tikros srities ministras, t.y., pavyzdiui, ems kio ministrai dalyvauja
Tarybos posdiuose ems kio klausimais.
Ekonomikos ir Finans ministrai posdiauja daniausiai ir j posdiai gavo sutrumpint ECOFIN pavadinim.
Ministr Tarybai padeda Sekretoriatas ir Taryba. Pastaroji turi teisin tarnyb, vadinam Tarybos Teiss Skyrium. Posdiai ir
sprendimai protokoluojami.
Techninius klausimus sprendia sekretoriatas ir pagalbinis Teiss skyrius. Taryba renkasi ~1 kart per 1-2 mnesius.
Taryba susitinka Briuselyje, iskyrus baland, birel ir spal, kai susitinkama Liuksemburge. Sekretoriatas yra Briuselyje.
COREPER
COREPER paskirtis palengvinti Tarybos darb.
Tarybos posdius ruoia ES Valstybi Nari nuolatiniai atstovai Europos Sjungoje (t.y. ambasadoriai) (151 (207) str. ir
Tarybos procedr taisykli 19 (1) str.).
iem nuolatiniam atstovam yra suteikta pakankamai daug kompetencijos net statym leidyboje. Jie yra arba ambasadoriai
Briuselyje, arba tam tikri diplomatai.
Tokie parengiamieji posdiai yra vadinami COREPER (Comit des Reprsentants Permanents 2). COREPER I yra nuolatini
Atstov pavaduotoj posdiai, o COREPER II - pai nuolatini atstov posdiai. COREPER I be kit funkcij sprendia
biudeto, ems kio, moni teiss, mokesi ir aplinkos klausimus, tuo tarpu kai COREPER II be kit funkcij sprendia
prekybos politikos, pramons politikos, Ekonomins ir Valiut Sjungos ir usienio ryi klausimus.
COREPER II (antro lygmens atstovai) sprendia svarbesnius klausimus nei COREPER I (pirmo lygio atstovai). Tie du lygmenys
tarpusavyje bendradarbiauja.
Komisijos projektai po to, kai jie pateikiami tarybai Sekretoriato perduodami COREPER kartu su praymu, kad pasilymas bt
svarstomas. Jei COREPER sutinka ir patvirtina projekt, tada jis formaliai priimamas (kaip A punktas Tarybos darbotvarkje).
Jei vyksta atvirkiai, Ministr Taryba sprendia pati.
Jei komitetas veiningai prieina nuomons, kad reikia statymo, Taryba jo net nesvarsto, bet paprasiausiai i karto priima. Jei
komitete esama gino, tada Taryba svarsto, sprendia ir priima akt. (??? Tai kas tie COREPER posdiai ar komitetai??)
Tokiu bdu COREPER atlieka filtro funkcij ir Taryba turi susirinkti tik kai turi bti priimami esminiai sprendimai.
Prie COREPERi yra darbo grups, kad palengvint j darb. Darbo grupse dirba tam tikr srii specialistai; ia nereikia
jokio diplomatinio rango.
Darbo schema:
Taryba (The Council)
COREPER
2
Nuolatinio Atstovo Komitetas - pranc.

12http://www.konspektai.cjb.net //
//
Darbo grups (The Working Groups)
Vykdomieji Komitetai
Visgi lieka dar viena problema: trump laik veikiani norm pasikeitimai ir primimas, t.y. kainos ir kvotos ems kio
sektoriuje. Sprendimas buvo surastas krus taip vadinamus Vykdomuosius Komitetus. Komitetus sudaro Valstybi Nari
administracij atstovai; tokiu bdu atitinkamai ipleiama Taryba. r. Tarybos Darbo reglament, 19.2 straipsn.
Pirmininkavimas
Tarybos posdiams pagal rotacijos princip kas 6 mnesius pirmininkauja vienos i Valstybi Nari ministras. Kadangi is
laiko tarpas yra gantinai trumpas, darbui pagrindiniais klausimais yra formuojama taip vadinama Troika, kuri sudaro tuo
metu pirmininkaujanti, prie tai pirmininkavusi , o taip pat sekanti ateityje pirmininkausianti Valstyb Nar.
Dabar esantis primininkas turi lemiam bals. Tie pirmininkai dirba kartu.
FUNKCIJOS
Taryba disponuoja visomis teismis, kurias jai suteik Sutartys, nebent Sutartys aikiai ar numanomai perdav tas teises kitoms
institucijoms.
Taryba yra pagrindinis statym leidiamasis ES organas.
Taryba yra kartu vieningas ir kolegialus organas. Jos priimami sprendimai yra privalomi Bendrijai, kitiems Bendrijos organams,
Valstybms Narms ir j pilieiams.
Kadangi Taryba yra Bendrijos institucija, ji kompetencijos turi tik tiek, kiek jos turi pati Bendrijos. Tai reikia, kad Taryba negali
sprsti klausim, kurie nepriklauso Bendrijos kompetencijai, r. 4 C skyri.
Taryba yra pareigota gyvendinti Sutartis.
Taryba yra ta institucija, kuri tvirtina susitarimus su treiosiomis alimis ar tarptautinmis organizacijomis, su kuriomis Komisija
derjosi Bendrijos vardu. Tokios derybos vedamos i anksto Tarybos suteikto mandato pagrindu, r. 9 F skyri.
Kadangi Taryba turi teis priimti privalomus sprendimus, j primimo procedros Taryboje yra ypatingai svarbios Valstybms
Narms. Sprendim primus, n viena Valstyb Nar atsisakyti nuo jo vykdymo.
Sprendim primimui yra btinos derybos. Valstybs Nars turi vairi interes dl Taryboje sprendiam klausim. Todl
Tarybos rmuose veikia tarpvyriausybiniai ryiai.
Nors nagrinjant klausimus Taryboje Valstybs Nars yra lygiateiss, kai ateina laikas balsuoti, j teiss nra lygios: kai aktui
priimti reikalinga kvalifikuota bals dauguma, kiekviena Valstyb Nar turi tam tikr bals skaii, r. 8 B skyri.
Svarbs sprendimai priimami vienbalsiai, r. 8 B skyri. Tokiose situacijose kiekviena Valstyb Nar i tikrj turi veto teis.
Kadangi Valstybi Nari skaiius auga, tampa sunku pasiekti tok vienbalsikum.
C. KOMISIJA
STRUKTRA
Komisij sudaro 20 komisionieri, tarp j 1 prezidentas ir 2 viceprezidentai (Jungtin Karalyst, Pranczija, Vokietija, Italija ir
Ispanija turi po 2 komisionierius, kitos - po 1). J kandidatras teikia Valstybs Nars, o tvirtina Europos Parlamentas.
Komisionieriai yra nepriklausomi nuo juos paskyrusi vyriausybi.
Sprendimai priimami paprasta bals dauguma.
Kiekvienam komisionieriui pavalds personalo nariai sudaro Kabinet, kuriam vadovauja Kabineto vadovas. Kabinet vadovai
susitinka vien kart savait.
Valdininkai, dirbantys Komisijoje, suskirstyti Generalinius Direktoratus (DG). Dabar egzistuojani DG sraas yra pateiktas 3
priede.
Komisijos bstin yra Briuselyje.
I EB sutarties 157 str.:
Komisijos nariais gali bti tik ES pilieiai.
Komisijoje negali bti daugiau kaip du asmenys, turintys tos paios alies pilietyb.
Komisionieri nepriklausomyb reikia taip pat tai, kad jie negali dirbti jokio kito darbo.
Komisionieriais paprastai yra teisininkai.
Kad palengvint Komisijos darb, prie j yra Direktoratai. Yra vairi reikal direktoratai.
FUNKCIJOS
Komisijos funkcijos yra bendrai apibrtos 155 (211) str.
Komisija turi statym leidybos iniciatyvos teiss monopolij (iimtys 138(3) (190) ir K.3(2) (31) str.).
Taiau Taryba (152 (298) str.) ir Europos Parlamentas (138B(2) (192) str.) gali reikalauti i Komisijos, kad i pateikt silymus.
Jei Taryba nepriima pasilyto projekto, Komisija gali j koreguoti arba i viso ataukti savo pasilyt projekt. (189A(2) (250)
str.).
Praktikoje Taryba priima Komisijos silymus tam, kad gaut Parlamento pritarim dl bendr pozicij.
Prie statym leidiamj funkcij, Komisijai taip pat yra suteikta vykdymo atsakomyb, t.y. ES teiss vykdymo Valstybse
Narse prieira.
13
Be to, Komisija pradeda teismo procesus prie Valstybes Nares, kai pastarosios veikia paeisdamos Bendrijos teis (paeidim
procedros 169 (226) str.).
EB Sutarties 155 str.:
Siekdama, kad bendroji rinka deramai veikt ir pltotsi, Komisija:
rpinasi ios Sutarties nuostat ir priemoni, kuri institucijos imasi ja vadovaudamosi, taikymu; (prieiros
funkcija)
formuluoja rekomendacijas arba pareikia nuomones ioje Sutartyje numatytais klausimais, kai to tiesiogiai
reikalauja Sutartis arba kai Komisijai atrodo, jog tai reikalinga; (st. leidybos iniciatyvos funkcija)
priima savo sprendimus ir ioje Sutartyje numatytu bdu prisideda prie Tarybos ir Europos Parlamento priemoni
rengimo;
Tarybos galiota gyvendina jos priimtus aktus.
D. EUROPOS PARLAMENTAS
STRUKTRA
Parlamentas i savo nari renka Prezident ir kitus pareignus. Jie visi kartu sudaro Biur.
Parlamentui padeda Sekretoriatas, be to, Parlamentas turi savo informacijos tarnyb.
Plenarins sesijos vyksta Strasbre, Komisijos ir Grupi susitikimai Briuselyje, o Sekretoriatas dirba Liuksemburge.
Parlament sudaro 626 Europos Parlamento nariai (EPN). Nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose Valstybse Narse 5 met
laikotarpiui.
Parlamento frakcijos atstovauja politines grupuotes, bet ne valstybes. Jos sudaro Europos partij sistem, kuri susideda i
Krikioni demokrat, Socialist ir Liberal. Taip pat egzistuoja apie 8 maesnes grupes nuo ultra-deinij iki ultra-kairij.
Parlamentiniai Komitetai
Parlamentas leidia rezoliucijas. Ioriniai ryiai, pvz. konsultacijos su Taryba, pirma pradedamos Parlamentiniuose Komitetuose.
Parlamentini Komitet yra gana daug, kiekvienas j atsakingas u koki nors vien ar kelias sritis. Su klausimu susijs Komitetas
paskiria pranej, kuris susitinka su Komiteto atstovais ir tos srities specialistais. Po to Komitetas paruoia praneim, kuris
tampa rezoliucijos projektu. Rezoliucijos projektas pateikiamas Parlamento plenariniam posdiui, kuriame yra aptariamas.
Tolesnje eigoje gali bti silomos pataisos ir pabaigoje balsuojama. Rezoliucijai priimti reikia absoliuios bals daugumos.
Europos parlamento svok ir veikl reglamentuoja EB sutarties 137-144 straipsniai. Svarbus yra 138 str.:
1. Bendrij susijungusi valstybi taut atstovai Europos Parlament renkami vadovaujantis tiesiogine ir visuotine
rinkim teise.
2. Valstybse narse renkam atstov skaiius yra toks:
Belgija
25
Danija
16
Vokietija
99
Graikija
25
Ispanija
64
Pranczija
87
Airija
15
Italija
87
Liuksemburgas
6
Nyderlandai
31
Austrija
21
Portugalija
25
Suomija
16
vedija
22
Jungtin Karalyst
87
3. Europos Parlamentas teikia pasilymus dl tiesiogini ir visuotini rinkim visose valstybse narse taikant vienod
procedr.
Taryba, gavusi vis Europos Parlamento nari daugumos pritarim, vienbalsiai nustato atitinkamas nuostatas, kurias ji
rekomenduoja valstybms narms priimti pagal savo atitinkamas konstitucines normas.
Europos Parlamento uuomazgos buvo jau tada, kai buvo pasiraytos pirmosios sutartys. Tada tas parlamentas vadinosi
asamblja, kuri nacionaliniai parlamentai deleguodavo tam tikr dal savo parlamentar. Asamblja sudar 142 nariai; ji
svarbi funkcij neatliko.
1976 m. buvo priimtas aktas, kuriuo buvo nusprsta, kad Europos Parlament nariai bus renkami tiesiogiai. Nuo tada asamblja
pradta vadinti Europos Parlamentu. Parlamentar skaiius didjo prisijungiant naujiems nariams. Dabar yra 626
parlamentarai; jie renkami tiesioginiais rinkimais 5 metam. Nustatomos 4 dienos, i kuri nars pasirenka patogesn ir
suorganizuoja rinkimus.
Jei prisijungt Lietuva, ji turt ~16 nari (kaip Danija). Baltijos ali prisijungimo nori Skandinavijos alys, nes tada
susiformuot stiprus blokas. Taiau yra susitarta, kad nebus daugiau nei 700 parlamentar.
FUNKCIJOS
Parlamentas gali pateikti uklausimus Komisijai ir Tarybai ir teikti savo pasilymus.
14
// http://www.konspektai.cjb.net
//
Parlamentas dalyvauja teiss norm leidimo procese daugelyje srii, kurios susijusios su konkurencija ir bendrosios rinkos
palaikymu - bet Tarybos odis vis dar yra lemiamas.
Parlamentas tvirtina biudet (jis gali papildyti Bendrijos biudet naujomis ilaidomis, ar netraukti j biudet, padidinti
arba sumainti pasilytas ilaidas.)
~1980 m. Parlamentas gyja kompetencij sprsti tam tikrus ES biudeto klausimus ilaidas. Suteikiamas vis didesnis vaidmuo
leidiant statymus. Pradioje atsiranda bendradarbiavimo procedra. Parlamentui suteikiama kompetencija patarti kai
priimamos naujos nars; suteikiama bendro sprendimo primimo teis.
Komisijos kontrol
Parlamentas kontroliuoja Komisij vairiomis priemonmis:
tai yra:
nagrindamas Komisijos kasmetin praneim - 143 (200) str.,
pateikdamas uklausimus Komisijai - 140 (197) str.,

pareikdamas iekinius dl to, kad ji neprim sprendimo - 175 (232) str.,
tvirtindamas jos Pirminink ir narius - 158 (214) str.,
pareikdamas jai nepasitikjimo votum - 144 (201) str.

1992-1999 m. Parlamentui suteikiama kompetencija priirti Komisij; tai atimama i Tarybos. Parlamento vykdoma Komisijos
kontrol:
1. Komisija privalo pristatyti kasmetin praneim Parlamentui;
2. Jei Komisija dirba netinkamai, Parlamentas gali jai pateikti iekin ETT;
3. !!! 1999 m. Amsterdamo sutartyje Parlamentas galutinai gijo kompetencij skirti (tvirtinti) Komisijos pirminink ar
komisarus.
Negalima atleisti vieno komisaro privalo atsistatydinti visa Komisija; taiau naujoje Komisijoje gali bti senos Komisijos nari.
Kit institucij kontrol
Parlamentas taip pat kontroliuoja institucijas vairiomis priemonmis. Tai:
Tyrimo komitetas - 138C (193) str.,

Tyrimo komitetas sukuriamas tam tikros ES institucijos nusiengimo atveju.
Piliei peticijos - 138D (194) str.,
Ombudsmenas - 138E (195) str.

Jis skiriamas i parlamentar; jis tyrimus atlieka arba savo iniciatyva, arba remdamasis sau tiesiogiai gautu skundu, arba skundu
gautu per kit asmen. Institucija, dl kurios kilo problema, turi pasiaikinti. Po to Ombudsmenas siunia Parlamentui praneim.
Kai Parlamentas irenkamas, skiriamas ir Ombudsmenas visai Parlamento kadencijai. Jei Ombudsmenas neatlieka savo pareig,
Parlamentas gali prayti ETT j atleisti.
Ombudsmenas negali dirbti i viso jokio kito darbo, iskyrus Ombudsmeno.
Parlamente atstovai negali vienytis nacionaliniais pagrindais, o tik politiniais pagrindais, t.y. partijas; yra tokios pagrindins
partijos krikdemai, socialistai ir liberalai; bet yra ir maesni partijli; pvz. parlamente gali bti ir faistai, taiau jie turt
prisiderinti prie ES steigimo tiksl, esani pagrindinse sutartyse.
Parlamente yra parlamentiniai komitetai pagal tam tikras sritis.
Parlamentas kaip teiss aktus leidia rezoliucijas. Jos Komisijai ar Tarybai neprivalomos, bet paprastai jas atsivelgiama.
Parlamentas gali pateikti uklausimus Komisijai ir Tarybai (ratu arba odiu), ir Komisija ar Taryba turi skirti mons, kurie
juos atsakyt.
E. AUDITORI TEISMAS
4 (7) str., 188A (246) str. ir 188C (248) str.
Auditori Teismas buvo kurtas 1975 metais antrja Biudeto Sutartimi, ir pradjo funkcionuoti 1977 metais, pakeisdamas prie
tai funkcionavusius EAPB Auditori ir Bendrij Auditori Valdyb.
Auditori Teisme yra 15 nari, po vien i kiekvienos Valstybs Nars, vienbalsiai paskirt Taryboje pasikonsultavus su
Europos Parlamentu, kuris iegzaminuoja kiekvien kandidat atskirai.
J kadencija yra 6 metai, be to auditoriai skiriami ne vienu metu.
Yra rotacija; pradioje buvo paskirti keturi burt keliu atrinkti nariai 4 met kadencijai (visi lik 6 met kadencijai); taip ir
tsiasi kas 4 metus pasikeiia 4 nariai. Taiau nariai gali bti renkami ir kitai kadencijai.
I auditori reikalaujama, kad jie bt arba bt buv savo valstybs audito institucij darbuotojais, arba turi turti darb
atitinkani kvalifikacij. J nepriklausomumas turi bti neabejotinas.
Jie negali dirbti jokio kito apmokamo ir net neapmokamo darbo.
Auditori Teismo narys gali bti paalintas i einam pareig Auditori Teismo sprendimu.
Auditori Teismo uduotis yra kruopiai kontroliuoti Bendrij finansus, utikrinti teising finans panaudojim, padedant
Parlamentui ir Tarybai atlikti biudeto vykdymo kontrol.
Auditoriai turi kasmet atsiskaityti Parlamentui ir Tarybai (praneimais). Paio Auditori teismo sprendimu gali bti atleistas kuris
nors vienas teismo narys.
!!! Pagr. Auditori teismo funkcija ES biudeto kontrol.
15
F. PATARIAMOSIOS INSTITUCIJOS
REGION KOMITETAS
STRUKTRA
Region Komitetas buvo kurtas Mastrichto Sutartimi.
J sudaro 220 atstov i vietos savivaldos teritorini vienet (emi, Provincij, Kunigaiktysi, Municipalitet).
Narius Valstybi Nari silymu vienbalsiai tvirtina Taryba.
FUNKCIJOS
Komitetas yra patariamoji institucija.
Taryba ir Komisija turi konsultuotis su Komitetu, kai tai yra numatyta Sutartyje, pvz. vietimo, kultros, visuomens
sveikatos klausimais.
Tokiu atveju Komitetas pareikia nuomon, bet taip pat gali pareikti nuomon savo iniciatyva.
Taiau ta konsultacija (nuomon) nra privaloma atsivelgti.
EKONOMINIS IR SOCIALINIS KOMITETAS
STRUKTRA
Komitet sudaro 220 atstov i vairi ekonomikos ir socialini srii, pvz. emdirbi atstovai, darbuotoj ir visuomens
atstovai i Valstybi Nari.
Narius vienbalsiai skiria Taryba.
Komiteto sudtyje yra specials skyriai, kurie usiima pagrindinmis Sutarties sritimis, pavyzdiui, ems kiu ir transportu.
FUNKCIJOS
Taryba ir Komisija turi konsultuotis su Komitetu, kai tai yra numatyta Sutartyje, t.y. dl pasilym vieningos ems kio
politikos, paslaug, transporto politikos srityse.
Tokiu atveju Komitetas pareikia nuomon, bet taip pat gali pareikti nuomon savo iniciatyva.
Nuomon taip pat nra privaloma atsivelgti. Daugiausia konsultuojamasi paslaug ir transporto srityse.
G. EUROPOS TARYBA
Europos Taryba yra vir vis trij ramsi; Ministr Taryba yra tik pirmame ramstyje:
European Council
Council of
Ministers
Praeityje kelet kart Ministr Taryba dl vairi prieasi negaljo priimti sprendim. Ieitis buvo surasta krus Europos
Taryb, r. ESS D (4) str.
Europos Taryba deramai skatina Sjungos raid ir tam nubria bendras politines gaires.
Europos Taryb sudaro valstybi nari arba j vyriausybi vadovai ir Komisijos pirmininkas. Jiems talkina valstybi nari
usienio reikal ministrai ir vienas Komisijos narys. Europos Taryba renkasi ne maiau kaip du kartus per metus, jai
pirmininkauja valstybs nars arba jos vyriausybs vadovas, kuris tuo metu yra Tarybos pirmininkas.
Europos Taryba po kiekvieno susitikimo pateikia Europos Parlamentui ataskait ir kasmet parao ataskait apie tai, k
Sjunga yra nuveikusi.
Pagal Vieningos Europos Akt, Europos Taryba formaliai buvo traukta Bendrijos sprendim primimo sistem.
Europos Taryba susideda i ES Valstybi ir Vyriausybi vadov, posdiaujani kartu su Komisijos prezidentu, dalyvaujant
Usienio reikal ministrams ir Komisijos atstovui.
Europos Taryb sudaro paties aukiausio lygio ES nari atstovai. Tai daugiau politinio pobdio institucija.
Ji susitinka maiausiai du kartus metuose daniausiai toje Valstybje, kuri tuo metu pirmininkauja Taryboje.
Europos Tarybos susitikim metu Valstybi vadovai formaliai ar neformaliai sprendia vairius klausimus. Tai:
usienio ryiai;
konflikt sprendimas;
tam tikros politikos strategijos iniciatyva/vystymas;
nauj nari paangos aptarimas arba j primimo Bendrij klausimai;
konstitucins iniciatyvos.
Svarbu suprasti, kad Europos Taryba netapo Europos Bendrijos institucija. Tai Europos Sjungos atstovaujamasis organas.
Sprendim primimo Bendrijoje (Sjungos dalyje) mechanizmas ESS i principo nebuvo pakeistas. Ministr Taryba vis dar yra
pagrindin teisikai privalomus vykdyti sprendimus priimanti institucija, o Europos Taryba negali priimti teisikai privalom
sprendim.
Taiau net jei susitikim baigiamieji dokumentai teisikai nra privalomi, jie visada numato rmus, kuri pagrindu kitos
institucijos formuoja konkretesn politik.
16
Yra dar viena Europos Taryba, kuri yra u Europos Sjungos jurisdikcijos rib. Ji buvo kurta 1949 metais; pradioje ji buvo
sukurta kaip politin institucija. ios tarybos buvo ileista Europos mogaus teisi ir Pagrindini laisvi Konvencija. i taryba
rpinasi visos Europos saugumo, politiniais ir mogaus teisi klausimais. Prie jos yra Europos mogaus teisi teismas. Lietuva
yra ios Tarybos nar. i Europos Taryba bendradarbiauja su ES Teisingumo Teismu mogaus teisi klausimais.
8 SKYRIUS: SPRENDIM PRIMIMO MECHANIZMAS
A. TEISINIS PAGRINDAS
Kad bt priimtas sprendimas, turi bti teisinis pagrindas iam sprendimui.
EB Sutarties nuostatos, numatanios sprendim primimo mechanizm, yra vienos i svarbiausi nuostat, kadangi jos numato,
kas turi teis priimti teiss aktus.
Nuostatos, numatanios sprendim primimo mechanizm,gali bti suskirstytos dvi nuostat grupes:
kompetencijos ir bendradarbiavimo nuostatos, numatanios, kuri EB institucija turi teis veikti, kokios teiss jai
suteiktos, ir kaip EB institucijos turi veikti priimdamos sprendimus. is jg balansas yra be galo svarbus EB
egzistavimui ir bet kokios pastangos pakeisti balans kl ir ateityje kels dideles politines kovas, r. 12 Skyri.
balsavimo taisykls, apibrianios, kaip kiekvienoje i institucij turi bti priimami sprendimai.
Jei sudtume visas EB Sutarties kompetencijos, bendradarbiavimo ir balsavimo nuostatas, i viso gautume 21 skirting sprendim
primimo procedras.
Sprendim primim numatanios nuostatos paios nenumato, kuri procedra kada turi bti naudojama. Tai numatoma tuose
Sutarties straipsniuose, kurie nustato Bendrijos kompetencijos turin.
Tai yra ie straipsniai:
100A (95) str., lieiantis vidin rink - toks yra esminis straipsnio turinys. is straipsnis taip pat nustato, kad Taryba turi veikti
pagal procedras, numatytas 189B (251) straipsnyje, kuris yra procesinis straipsnis.
113(1) (133) str. numato, kad Bendrija vykdo viening prekybos politik. Tai yra materialins teiss norma, numatanti Bendrijos
kompetencij. 113(2) ir (4) (133) str., numato, kad Komisija pateikia pasilymus Tarybai, kuri sprendimus priima kvalifikuota
bals dauguma. Tai procesins teiss normos.
ES Sutarties O (49) str. numato, kad bet kuri Europos valstyb gali tapti ES nare. Straipsnis be to nustato, kad Taryba po
konsultacij su Komisija ir gavusi Europos Parlamento pritarim turi nusprsti vienbalsiai.Tai yra procesin normos.
Kai reikia nusprsti, kuri procesin norma turi bti taikoma, yra svarbu nustatyti, kuri konkreti ES materialins teiss norma bus
taikoma tam klausimui sprsti.
Straipsniuose yra tiek materialinio, tiek procesinio turinio normos.
Pavyzdiui, 113 straipsnis: Bendrija vykdo viening prekybos politik materialin norma; Komisija pateikia pasilymus
Tarybai ... procesin norma.
Remtis Sutartimi - toks yra absoliutus reikalavimas bet kokiam ES teiss aktui, r. apie teistumo princip 4 C Skyriuje, todl
nuoroda sutartin pagrind visada pradedamas bet kuris teiss aktas, r. 8 A Skyri. Tokia nuoroda Sutarties straipsn yra
vadinama teisiniu pagrindu.
Teisingo teisinio pagrindo klausimas danai yra kart diskusij EB organuose objektas. Valstyb Nar, kuri prietarauja prie tam
tikro teiss akto projekt, bandys traukti tok teisin pagrind, kuris reikalauja priimti tok akt vienbalsiai, t.y. pagal 235 (308)
str. Kitais atvejais viena institucija pageidaus tokio teisinio pagrindo, kuris nesuteikt jokios takos kitoms institucijoms.
is klausimas buvo daugelio byl prieastimi Teisingumo Teisme. I Teismo praktikos iplaukia, kad teisingas teisinis pagrindas
yra toks, kuris atspindi teiss akto turin.
Daniausiai vengiama nuorod du ar daugiau Sutarties straipsni, susijusi su materialij kompetencija. Jei du straipsniai
numato skirtingas procedras, jais abejais negali bti remiamasi kaip teisiniu pagrindu, r. byl 300/89, Commission v. Council
(Titanium Dioxide) ECR 1991 I-2867.
Kai teisinis pagrindas buvo parinktas, i pasirinkto pagrindo seka, kokios bus taikomos procesins teiss normos.
B. BALSAVIMO PROCEDROS TARYBOJE
A. PAPRASTA DAUGUMA
EB Sutarties 148(1) (205) str. numato, kad paprasta bals dauguma priimami teiss aktai, kai jokia kita primimo procedra
nenumatyta Sutartis nuostatoje, kuri sudaro teisin pagrind iam aktui priimti.
Kiekviena Valstyb Nar turi po 1 bals.
B. KVALIFIKUOTA DAUGUMA
Kai priimamo akto teisinis pagrindas numato, kad Taryba turi nusprsti kvalifikuota bals dauguma, yra taikoma 148(2) (205) str.
esanti procesins teiss norma.
Kiekvienai Valstybei Narei yra suteiktas bals skaiius, priklausantis nuo j slyginio svarbumo ir btinybs ilaikyti balans tarp
didij ir maj Valstybi Nari.
Kiekvienai Valstybei Narei yra suteiktas toks bals skaiius:
Vokietijai, Pranczijai, Italijai, Jungtinei Karalystei
po 10 bals
Ispanijai
8 balsai
Belgijai, Graikijai, Nyderlandams, Portugalijai
po 5 balsus
vedijai, Austrijai
po 4 balsus
17
Danijai, Suomijai, Airijai
po 3 balsus
Liuksemburgui
2 balsai
I VISO
87 balsai
Komisijos silym primimui reikia 62 bals u.
Kad sprendimas bt ublokuotas, reikia, kad valstybs, turinios 26 balsus arba balsuot prie, arba susilaikyt. Tokiu
bdu kvalifikuotos daugumos atveju nedalyvavimas nra laikomas balsavimu u.
Tai yra populiariausias bdas.
C. VIENBALSIKUMAS
Vienbalsikumas reikia, kad Valstybs Nars turi balsuoti u ARBA susilaikyti nuo balsavimo, 148(3) (205) str.
Taryba gali pakeisti Komisijos pasilymus tik vienbalsiai, 189(1) (250) str. Komisija gali pakeisti savo pasilym bet kada iki
primimo, 189A(2) (250) str.
Liuksemburgo kompromisas (dl Pranczijos atsisakymo balsuoti) lm 148str. 3d. atsiradim; kompromisas nra privalomas.
Valstybs nars turi dertis tol, kol pasieks vienbalsikum; susilaikymas nenutraukia visos procedros derybos tsiasi.
C. BALSAVIMO PROCEDROS KITOSE INSTITUCIJOSE
KOMISIJA sprendimus priima paprasta bals dauguma, r. 7 C Skyri.
Dauguma reikia tuo metu dalyvaujani dauguma.
EUROPOS PARLAMENTAS sprendimus priima absoliuia bals dauguma, 141 (198) str., iskyrus atvejus, kai Sutartis
numato kitaip, r. pvz. 189B(2)(c) (251) str.
D. SPRENDIM PRIMIMO MECHANIZMAS
emiau ivardinti mechanizmai yra daniausiai naudojami institucijoms bendradarbiaujant. Svarbiausios neivardintos ia
nuostatos yra dl biudeto tvirtinimo.
1. KONSULTACIJOS
Mechanizmas yra toks:
Komisija perduoda pasilym Tarybai ir Europos Parlamentui
Parlamentas pareikia savo nuomon
Komisija svarsto nuomon

Komisija gali pakeisti pasilym (189A(2) (250) str.)
arba ignoruoti nuomon
Komisija informuoja Taryb apie Parlamento nuomon ir Komisijos sprendim
Taryba gali priimti pasilym (Komisijos pakeist arba ne) arba vienbalsiai pakeisti pasilym (189A(1) (250) str.)
is mechanizmas pvz. yra naudojamas kai teiss aktai turi bti priimti vadovaujantis 8B; 8E; 43; 57,2,1; 75,3; 87; 99; 100; 100C;
104C,14; 109,1+4; 109A,2b; 109F,7; 130,3; 130B; 130O; 130S,2; 145; 158,2; 168A,1+4; 188; 188B,3; 201; 209; 228,2,1+2; 235;
N straipsniais ir EB Sutarties protokolu Nr. 6.
Konsultacij mechanizmas pagal pamintus straipsnius derinamas su vairiomis balsavimo procedromis.
Jei aktas priimamas paeidiant konsultacij mechanizm, Teisingumo Teismas j gali panaikinti.
Paprastai Parlamento nuomonei pareikti nenustatomas joks terminas, o Parlamentas tokiu bdu gali naudotis vlavimu kaip
ginklu.
Konsultacij procedra yra privaloma; atsivelgimas neprivalomas.
2. BENDRI SPRENDIMAI (189B (251) STRAIPSNIS)
Komisija pateikia pasilym Tarybai ir Europos Parlamentui (189B(2,1) str.)
Parlamentas pareikia nuomon (189B(2,2) str.)
Komisija pakeiia arba nepakeiia pasilymo

Komisija informuoja Taryb apie Parlamento nuomon ir apie Komisijos sprendim
Taryba kvalifikuota bals dauguma priima pozicij (arba vienbalsiai pakeiia Komisijos pasilym) (1-uoju skaitymu)
(189B(2,2) str.)
18
//
Parlamentas 3 mnesius svarsto (189B(2,3) str.)
Patvirtinti tekst
nepriimti sprendimo
arba
visai
PARLAMENTAS GALI
Pasilyti pakeitimus (189B(2,3) str.)
Nusprsti atmesti bendr pozicij

(189B(2,3c,1) str.)
Taryba priima teiss akt

(189B(2,3a) +(3b) str.)
Komisija svarsto pakeitimus. Komisija

perduoda nauj pasilym arba nusprendia
nekeisti Tarybos (?Parlamento) pasilymo
Taryba gali suaukti Taikinimo komitet

(189B(2,3c,2) str.)
Taryba 3 mnesius svarsto
Parlamentas nari dauguma

atmetim (189B(2,3c,3) str.)
Teiss aktas nepriimtas
patvirtina
TARYBA GALI (2-UOJU SVARSTYMU)

Priimti teiss akt kvalifikuota bals
dauguma, jei visi Parlamento pasilyti
pakeitimai yra traukti pakeist
Komisijos pasilym (189B(3,1) str.)
Suaukti
Taikinimo
(189B(3,3) + (4) str.)
Komitetas svarsto 6 savaites
komitet
Vienbalsiai priimti teiss akt su

Pralamento pasilytais pakeitimais, kai
Komisija nepakeit pasilymo (189B(3,2)
str.)
KOMITETAS GALI
Patvirtinti bendr tekst kuris perduodamas Tarybai ir Nepatvirtinti bendro teksto
Parlamentui
Taryba ir Parlamentas svarsto 6 savaites
Taryba svarsto 6 savaites
Jei abi institucijos patvirtina, teiss aktas laikomas priimtu

(189B(5,1) str.) Jei ne, aktas laikomas nepriimtu (189B(5,2)
str.)
Patvirtina teksto original su Parlamento pasilytais

pakeitimais arba be j (3-iuoju svarstymu) (189B(6,1) str.)
Teiss aktas priimamas, nebent Parlamentas 6 savaii

bgyje nari dauguma atmeta tekst
Tada teiss aktas laikomas nepriimtu (189B(6,2) str.)
Jei bet kuri i institucij nesilaiko mint termin, sprendim primimo procesas nutraukiamas.
is mechanizmas, pavyzdiui, yra. Naudojamas, kai teiss aktai turi bti priimami vadovaujantis 56,2; 57,2,2; 66; 49; 54,2; 100A;
100B; 126; 128,5; 129; 129A; 129D; 130I ir 130S,3 EB Sutarties straipsniais.
Bendri sprendimai angl. co-decisions. Taikinimo komitetas jeigu pamato, kad Parlamentas blokuos akt, bando sutaikyti
Parlament su Taryba (concelation). Jeigu nesutaiko blokuojama; teiss aktas nepriimtas.
19
3. BENDRADARBIAVIMAS (189C (252) STRAIPSNIS)
Komisija perduoda pasilym Tarybai ir Europos Parlamentui
Parlamentas pareikia savo nuomon
Taryba patvirtina bendrj pozicij
Patvirtinti bendrj pozicij arba

nepriimti jokio sprendimo
Parlamentas 3 mnesi bgyje gali

Pasilyti pakeitimus
Taryba priima teiss akt
Komisija pakeiia pasilym
Atmesti bendrj pozicij
Taryba gali priimti teiss akt
Taryba kvalifikuota bals dauguma gali patvirtinti pakeist pasilym arba vienbalsiai patvirtinti pakeist pasilym
skaitant, pavyzdiui, Parlamento padarytus pakeitimus, kuri Komisija netrauk pakeist pasilym.
is mechanizmas pvz. naudojamas kai teiss aktai turi bti priimami vadovaujantis 6; 75,1; 84; 103,5; 104A,2; 104B,2; 105A,2;
118A; 125; 127,4; 129D; 130E; 130O; 130S,1; 130W EB Sutarties straipsniais ir Protokolo Nr. 14 2 straipsniu.
Bendradarbiavimas angl. cooperation. ia reikia atsiminti, kad Parlamentas gali blokuoti priimam sprendim; bet tas
blokavimas nra absoliutus, nes Taryba gali priimti sprendim, kur Parlamentas blokavo, vienbalsiai. i procedra sukurta tam,
kad suteikt daugiau gali Parlamentui.
4. PARLAMENTO PRITARIMAS
Jei Parlamentas neduoda savo sutikimo, Taryba negali priimti pasilymo.
is mechanizmas pvz. naudojamas kai teiss aktai turi bti priimami vadovaujantis 8A; 14; 105,6; 106,6; 130D; 130E; 138,3;
158,2; 228,3; 238; O ir Protokolo Nr.3 41.1 straipsniu.
Pritarimas angl. assent. Tarybai priimant sprendimus, Parlamentas turi duoti pritarim. Tai daroma:
1. Kai priimamos naujos nars (228 str.);
2. Kai suraomos asociacijos sutartys su potencialiomis narmis;
3. Kai kuriuose klausimuose, susijusiuose su biudeto tvirtinimu.
5. KITOS PROCEDROS
Europos Parlamentas nedalyvauja, kai teiss aktai turi bti priimami vadovaujantis 45,3; 51; 69; 73C,2; 73F; 73G; 92,3e; 93,2; 98;
109K,5; 109L,4+5; 113; 121; 136; 151,2; 157,1; 159; 165; 166; 167; 189A,1; 189B,3; 189C,d+e; 194; 198A; 216; 217; 223;
227,2; 228A EB Sutarties straipsniais, Protokolais Nr. 3 ir 4, Protokolo Nr. 14 4 straipsniu, o taip pat Teisingumo Teismo Statuto
12 ir 45 straipsniais.
E.KOMITOLOGIJA
Komitologija yra susijusi su tuo, kad Taryba gali deleguoti Komisijai kompetencij priimti teiss aktus.
Greitas mokslo ir technologij vystymasis reikalauja daryti danus taip pat leidiant ir Bendrijos teiss aktus. Kaip parodyta
aukiau, daugelis sprendim primimo mechanizm nra pritaikyti greitiems pasikeitimams ES teiss akt leidime. Dl ios
prieasties pagal EB Sutarties 145 (202) str. Taryba gali deleguoti kompetencij Komisijai.
Pagrindines delegavimo taisykles nustato Tarybos Sprendimas 87/372 (OJ 1987 L 197/33). Pagal Sprendim yra galimos 5
delegavimo formos: I, IIa, IIb, IIIa ir IIIb mechanizmai. Visais atvejais kuriami Valstybi Nari atstov komitetai. I ia
komitologija.
Skirtumai tarp skirting ri komitet ir atitinkami skirtumai deleguojant kompetencij yra paremti kontrols lygiu, kur
kiekvienu atveju turi komitetas ir Taryba. I-me mechanizme komitetas atlieka patariamj funkcij, kas nesuteikia beveik joki
teisi komitetui, kai tuo tarpu IIIb mechanizmas utikrina piln Tarybos kontrol Komisijos darbe.
Nieko nuostabaus, kad Komisija teikdama pasilymus visada pasirenka maiausiai problem jai sukelianius mechanizmus, kai
tuo tarpu Taryba renkasi IIb, IIIa ir IIIb mechanizmus. Europos Parlamentas i principo yra skeptikas komitologijos atvilgiu,
kadangi Parlamentas nekontroliuoja ar neturi jokios takos komitetams.
!!! Tam tikruose komitetuose Komisija (jos nariai) turi didel kompetencij. Yra steigiamas patariamasis komitetas (advisory
committee) io komiteto ribose Komisija turi didiausi kompetencij. Bet ir Taryba nori ilaikyti kontrol. Todl yra steigiamas
Management Committee ia Komisija turi maiau kompetencijos. Na ir dar yra Regulatory Committee; [?ia] Komisija turi
pasikonsultuoti su Taryba ar Taryba i tikrj nori tam tikro sprendimo; t.y. nuo pat pradi Taryba pradeda kontroliuoti
Komisij, kuri, atitinkamai, labiau mgsta advisory committee. Buvo Parlamento atsiaukimas prie komitologij, bet ji iliko,
nors Parlamentas joje ir nedalyvauja.
20
//
9 SKYRIUS: EUROPOS SJUNGOS POLITIKA
A. ANGA
Tarp Europos Sjungos tiksl, laisvos bendrosios rinkos krimas Bendrijos istorijoje ilg laik atliko labai svarb vaidmen.
Mastrichto Sutarties 2 str. (Amsterdamo Sutarties 2 str.) bendrosios rinkos sukrimas yra ivardintas, kaip vienas i pagrindini
Bendrijos udavini.
EB sutarties 2 str.:
Bendrijos udavinys kuriant bendrj rink bei ekonomin ir pinig sjung, taip pat 3 ir 3a straipsniuose nurodytose
srityse gyvendinant bendr politik ar veikl, Bendrijoje skatinant suderint ir subalansuot ekonomin veikl, tolygi ir be
infliacijos pltr atsivelgiant aplinkosaug, padti siekti didels ekonomikos funkcionavimo konvergencijos, aukto
aprpinimo darbu bei socialins apsaugos lygio, gyvenimo lygio kilimo bei gyvenimo kokybs gerjimo ir valstybi nari
ekonomins bei socialins sanglaudos ir solidarumo.
Atitinkamai 3 str. vardina sritis, kurios aprps Bendrijos veikl:
tarp Valstybi Nari egzistuojani muito mokesi ir preki importo bei eksporto kiekybini apribojim ir vis kit
priemoni, turini lygiavert poveik, panaikinimas;
bendra politika prekybos srityse;
vidaus rinka, kuri apibdina tai, kad tarp Valstybi Nari panaikinamos klitys laisvam preki, asmen, paslaug ir kapitalo
judjimui;
sistema, laiduojanti, kad konkurencija vidaus rinkoje yra neikraipoma.

Aukiau ivardintos sritys atitinka EB sutarties 3 str. (a), (b), (c) ir (g) punktus tai yra fundamentalios ir svarbiausios sritys;
ypa daug dmesio ES skiriama konkurencijai.
B. LAISVAS PREKI, ASMEN IR PASLAUG JUDJIMAS
Vienas i pagrindini Sjungos udavini yra sukurti laisv rink tarp Valstybi Nari. Todl Sutartis sukuria laisvo judjimo
reim (keturias laisves):
prekms,
asmenims (darbuotojai, sikrimas),

paslaugoms,
kapitalui.
Laisvo kapitalo judjimo klausimas ia nebus aptariamas. Laisvo kapitalo judjimo reikm ypatingai sumajo po to, kai buvo
vesta vieninga valiuta, dalis treios Ekonomins ir Pinig Sjungos fazs.
1. LAISVAS PREKI JUDJIMAS
Kokios gali bti klitys laisvam preki judjimui:
1. Fiskaliniai prekybos barjerai (12, 95 str.);
2. Diskriminaciniai fizinio ir techninio pobdio prekybos barjerai (30-36 str.)
3. Valstybins komercinio pobdio monopolijos (37 str.);
4. Valstybs pagalba (92-94 str.).
Laisvas preki judjimas reikia
muit panaikinim Sjungoje,
vidaus mokesi sistemos, kit ES valstybi prekes apmokestinanios daugiau, nei vidaus prekes, draudimas.
kiekybini importo ir eksporto apribojim draudimas.
Laisvo preki judjimo pagrindu yra ie Sutarties straipsniai:
9 (23) str.:
Bendrijos pagrindas yra muit sjunga, apimanti vis prekyb prekmis, skaitant importo bei eksporto muit ir vis rinkliav,
turini lygiavert poveik, udraudim tarp Valstybi Nari ir bendrojo iorinio muit tarifo nustatym treiosioms alims. ()
12 (25) str.:
Valstybs Nars tarpusavio prekyboje atsisako importo ir eksporto muit ar rinkliav, turini lygiavert poveik.()
30 (28) str.:
Tarp Valstybi Nari yra udraudiami importo kiekybiniai apribojimai ir visos priemons, turinios lygiavert poveik ().
95 (90) str.:
Valstybs Nars neapmokestina, tiesiogiai ar netiesiogiai, kitos valstybs preki jokiais vidaus muitais, didesniais negu tie, kurie
tiesiogiai ar netiesiogiai yra taikomi panaioms vietinms prekms.
Preks
Minimos preks yra visos, kurios turi pinigin iraik ir gali bti komercini sandori objektais.
21
Sutartis taikoma ne tik prekms, pagamintoms Valstybse Narse, bet taip pat prekms, patenkaniomis rink i treij
valstybi, kurios gali laisvai cirkuliuoti Valstybse Narse. Sutartis netaikoma prekms, patenkanioms rink i treij
valstybi, kurios Sjungoje dar necirkuliuoja laisvai.
Van Gend en Loos (63) byla. I Tatham. Van Gend en Loos mon tam tikr laik importavo i Vokietijos klijus ir mokjo 3 proc.
j verts muito mokest. Olandija ratifikavo EBB Sutart 1957 m., taiau po dvej met kitu statymu buvo ratifikuotas Beneliukso
ali muit protokolas, kuriuo nustatyta tarif lentel tvirtino 8 proc. muito mokest tai prekei. Amsterdamo Muitins teismas
papra ETT nustatyti, ar is klasifikacijos pakeitimas ,nulms auktesn muito mokesio tarif klijams, neprietarauja EB
Sutarties 12 str. Kadangi buvo udrausta nustatyti bet kokius naujus muit mokesius tiek taikomus tiesiogiai, tiek netiesiogiai,
ETT muito mokesio padidinim pripaino prietaraujaniu EB Sutarties 12 str.
iame kontekste yra svarbiausia, jog ioje byloje ETT apibr svok preks: preks yra produktai, kurie gali bti vertinti
pinigais ir kurie gali bti prekybini sandori objektu. is apibrimas taikomas tiek prekms ES viduje, tiek ateinanioms i
iors; t.y. preks pagamintos ES ir ateinanios (pagamintos) i iors yra lygios niekas negali bti diskriminuojama. Taip pat i
svoka neapsiriboja vartotojikomis prekmis, prastos prekybos objektais ji gali apimti, pavyzdiui, monetas, kurios buvo,
taiau nebra laikomos teista mokymo priemone.
Muit sjunga
Muit sjunga tiesiogiai susijusi su fiskalini prekybos barjer naikinimu.
Muit sjunga turi iorin ir vidin aspektus; iorinis bendri muitai treiosioms alims; vidinis muit udraudimas viduje.
9 ir 12 (23 ir 25) str. numato muit ir vis rinkliav, turini lygiavert poveik udraudim tarp Valstybi Nari.
Teismas nustat, kad mokestis valstybs institucij imamas u paslaugas, susijusias su importu, yra rinkliava, turinti lygiavert
poveik ir todl jis yra draudiamas. Pavyzdys: mokestis, imamas u importuojamus pramonines prekes.
Mokestis gali bti nedraudiamas, jei pats mokestis yra atlygis u importuotojui suteiktas paslaugas ir atitinka paslaugos vert.
Pavyzdys: mokestis, imamas u privalom sveikatos ir sanitarin apir.
Commission v. Italy (68) byla. I Tatham. ia Italijo vyriausyb nepripaino, kad i importuotoj ir eksportuotoj imama suma
reikia muito mokest, nes i suma buvo imama statistini duomen apie prekyb kaupimui finansuoti, o ne tam, kad surinkt
pinigus arba saugot vietin pramon. Pripaindamas i rinkliav prietaraujani EB Sutarties 12 str. ir apibrdamas svok
rinkliavos, turinios lygiavert poveik, ETT ioje byloje pasak: bet kokia pinigin rinkliava, kad ir kokia maa, nepaisant nei
jos paskirties, nei taikymo bdo, jei ji yra nustatoma vienaalikai vietinms arba usienio prekms remiantis tuo, kad tos preks
buvo pergabentos per sien, ir kuri nra muito mokestis grietja io termino prasme, reikia rinkliav, turini t pat poveik ...
net jeigu ji nra nustatoma valstybs pasipelnymo tikslais ir, i tikrj, nra diskriminacinio arba apsauginio pobdio, taip pat
net jei produktas, kuriam rinkliava nustatyta, nekonkuruoja su jokiu vietiniu produktu. Taigi rinkliava gali bti nustatoma bet
kurioje gamybos ar marketingo stadijoje, taiau ji negali bti imama pasienyje.
Apmokestinimas
i tema dar kitaip vadinama Diskriminacinio vidinio apmokestinimo draudimas, kuris taip pat tiesiogiai susijs su fiskalini
prekybos barjer naikinimu..
95 (90) str. draudia bet kokius vidaus mokesius, kurie yra didesni u tuos, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamos
panaios vietins preks.
Nors 9 ir 12 (23 ir 25) str. yra taikomi visiems mokesiams, imamiems importo metu ar u import, 95 str. apima bet kokias
pinigines rinkliavas, imamas vidaus mokesi sistemoje, sistemikai taikomas vietinms ir importuotoms prekms.
I kitos valstybs ateinanti prek turi bti traktuojama lygiai taip pat, kaip valstybs vidaus prek; negalima nei tiesiogin, nei
netiesiogin, nei panaios preks diskriminacija.
Dl valstybi iradingumo nuslepiant diskriminacinio pobdio veikl yra palyginti nedaug byl dl tiesiogins (atviros)
diskriminacijos importuojamoms prekms. Viena i j yra Luttick (66) byl. I Tatham. ia iekovas buvo mon, kuri i
Liuksemburgo Vokietij importavo pieno miltelius. Ji ginijo reikalavim mokti Vokietijos valdios staig nustat mokest
remdamasi tuo, kad Vokietijoje pagamintiems pieno milteliams toks reikalavimas nebuvo taikomas. ETT nustat, kad
diskriminavimas dl kilms, vestas vidaus apmokestinimo sistemoje, aikiai paeid EB Sutarties 95 str. Taigi ETT pripaino, kad
sistema, kuri importuojamas prekes traktuoja kitaip nei vietins gamybos, tvirtina neteist diskriminacij. Taiau, pagal ETT
pasisakymus kitose bylose, taip yra net ir tuomet, kai tokia sistema kai kuriais arba daugeliu atvej gali veikti importuojamos
preks naudai, taiau tam tikrais atvejais gali bti rodytas jos alingas poveikis.
Netiesiogin diskriminacija iaikja tada, kai sistemos diskriminacinis pobdis grindiamas kitokiais veiksniais nei preks kilm,
o i sistema turi tok poveik, kuris yra nepalankus importuojamai prekei. ia svarbi yra Humblot (85) byla. I Tatham. ia
maesnio nei 16 AJ (arklio jg) galingumo automobiliams Pranczijoje buvo taikomas iki 11000 Pranczijos frank (FF) keli
mokestis. Galingesniems nei 16 AJ automobiliams buvo nustatytas pastovus 5000 FF dydio mokestis. .. Mokesio moktojas,
nusipirks Mercedes automobil Pranczijoje, turjo sumokti 5000 FF dydio rinkliav. Humblotas siek susigrinti mokest
ir rmsi EB Sutarties 95 str. Buvo nustatyta, kad Pranczija negamina automobili, kuri galingumas virija 16 AJ rib. Taigi
neproporcingai sunki apmokestinimo nata, taikyta galingesniem automobiliam, paliet tik importuojamas prekes. Todl iekovo
reikalavimo pagrindas buvo tas, kad nors sistema buvo diskriminacin dl automobilio galingumo, jos netiesioginis poveikis
reik diskriminacij dl nacionalinio priklausomumo, o tai prietaravo EB Sutarties 95 str. ETT palaik toki argumentacij.
(p.s. T.B past. Taiau kai yra teigiama, jog valstyb turi mokesi sistem netiesiogiai diskriminuojani nacionalinio
priklausomumo pagrindu, ji gali j pateisinti objektyviais motyvais, nesusijusiais su nacionaliniu priklausomumu.)
Dl panaios preks diskriminacijos. ia svarbus kriterijus yra tas, ar preks turi panai savybi ir tenkina tuos paius
vartotoj poreikius ... sprendiant ne pagal tai, ar jos yra visikai vienodos, bet pagal tai, ar j naudojimas yra panaus arba
sulyginamas. Commission v. Denmark (86) byla; iTatham. ia ETT nagrinjo vyno, gaminamo i vynuogi, ir vyno, gaminamo
i kitoki vaisi, savybes ir paskirt. Jis padar ivad, kad abu grimai yra panas, nes jie gaminami i to paties ems kio
produkto ir naudojant tok pat fermentacijos bd, taip pat abu grimai turi vienod alkoholio kiek. Be to, abu jie daugiau ar
22
//
maiau tuo paiu bdu tenkina vartotoj poreikius. Todl ETT pripaino, kad Danija, nevienodai apmokestinusi produktus,
paeid EB Sutarties 95 str. John Walker (86) byla; i Tatham. ia ETT turjo nustatyti, ar likerinis vaisi vynas gali bti
prilygintas viskiui EB Sutarties 95(1) str. prasme. Pirmiausia ETT man esant btina isiaikinti objektyvius produkto poymius,
kurie galjo bti ireikiami alkoholio kiekiu ir gaminimo bdu. Jis nustat, kad alkoholio kiekis viskyje yra du kartus didesnis
negu likeriniame vaisi vyne, o pats viskis yra gaminamas ne fermentacijos, bet distiliacijos bdu. Be to, ETT man esant
reikalinga nustatyti, ar abu produktai galjo tenkinti vartotoj poreikius panaiu bdu. Jis pripaino, kad jeigu produkt esmins
savybs taip smarkiai skiriasi, net ir tas faktas, kad tiek viskis, tiek likerinis vaisi vynas paprastai yra atskiediami vartojimui,
negali pakeisti ivados. Tokie skirtumai rod, kad aptariamieji produktai nra panas. [Taiau dar yra EB Sutarties 95(2) str.,
pagal kur vidinis apmokestinimas nra galimas, jeigu juo vietinms prekms suteikiama netiesiogin apsauga. Todl] atmets
argumentus pagal EB Sutarties 95(1)str., ETT siek nustatyti, ar produktai konkuravo tarpusavyje EB Sutarties 95(2) str. prasme.
Jeigu Danijos apmokestinimo sistema bt paeidusi pastarj straipsn, ji bt buvusi laikoma kaip netiesiogin apsaug
suteikianti vietiniams likerio produktams viskio, kuris Danijoje buvo prieinamas tik kaip importuojama prek, sskaita. Taiau
ETT pripaino, kad 95(2) str. iuo atveju nebuvo paeistas, kadangi Danijos sistema ia prasme buvo neutrali, nes viskis buvo
apmokestintas pagal bendr alkoholini grim apmokestinim kartu su kitais grimais, skaitant nemaai Danijoje pagamint
produkt. iuo poiriu diferencijuoti mokesi tarifai nereik diskriminacijos arba konkuruojani vietini preki protekcijos.
Kiekybiniai apribojimai
Kiekybini apribojim draudimas tiesiogiai susijs su Diskriminacini fizini ir technini prekybos barjer naikinimu.
30 (28) str. draudia importo kiekybinius apribojimus ir visas priemones, turinias lygiavert poveik Valstybms Narms.
Kiekybinis apribojimas arba kvota yra priemon, apribojanti preki importo kiek arba pat atskir preki import.
30 str. numatyti kiekybiniai apribojimai apima kvot sistem ir udraudim.
Draudimas taip pat apima ir priemones, turinias lygiavert poveik. Teismas suformavo ios svokos plai svok. Ji susijusi
su visomis Valstybi Nari priimtomis prekybos taisyklmis, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai teorikai ar praktikai pakenkti
prekybai Bendrijos viduje. Draudimas veikia tiesiogiai ir suteikia individualias teises, kurias nacionaliniai teismai privalo
apsaugoti.
Pagal ES Direktyv 70/50, visos priemons turinios lygiavert poveik yra skirstomos : (1) atskirai taikomas ir (2) bendrai
taikomas priemones. Atskirai taikoma priemon tai yra diskriminacinio pobdio taisykl, kuri tvirtina skirtum tarp vietini ir
importuojam preki; bendrai taikoma priemon tvirtina skirtum tarp vis (ir vietini, ir importuojam) preki: priemon,
kuri vienodai taikoma tiek vietins gamybos, tiek ir importuojamoms prekms.
Dl atskirai taikom priemoni: pavyzdys galt bti vyriausybs finansuojama vietins gamybos preki prekybos kampanija. r.
By Irish (82) byl, kuri susijusi su kampanija, skatinania airik preki pirkim ir pardavim. iai kampanijai vadovavo Airijos
preki taryba ribotos atsakomybs bendrov, kurios pagrindinis altinis buvo vyriausybs skiriamos los. ETT ia nustat, kad:
(1) valstyb buvo traukta mint kampanij gana plaiai, kad galima bt i kampanij laikyti vieosios sferos dalyku; (2)
priemons samprata pagal EB sutarties 30 str. gali apimti plat valstybs veiksm spektr, skaitant ir neoficialius, vien
tikinjimu paremtus veiksmus; esminis dalykas yra apgalvotas noras stabdyti import i kit valstybi nari; (3) jei priemon
gali potencialiai suvaryti prekyb, ji draudiama pagal EB Sutarties 30 str., todl empiriniai duomenys (statistika) ne visada yra
btini. ioje byloje ETT ukirto keli valstybi nari veiksmams, kuriais siekiama remti vietines prekes.
30 str. apima
a) su preke susijusias priemones (ir diskriminuojanias ir nediskriminuojanias),
b) diskriminuojanius pardavimo susitarimus.
Kas lieia a punkt, priemonmis, kenkianiomis prekybai tarp Valstybi Nari, gali bti teiss aktai, numatantys preks:
pavadinimo,
formos,
kada preks gali pardavinti, t.y. darbo valandos,
viej tvark ar visuomens saugum,
dydio,
svorio,
sudties,
pristatymo,
etikei,
pakavimo,
reikalavimus.
Kas lieia b punkt, pardavimo susitarimais gali bti, pvz. taisykls, numatanios:
kas gali pardavinti prekes, t.y. tam tikri verslininkai,

kur preks gali bti parduodamos, t.y. tik tam tikrose vietose.
36 (30) str. numato kelet iimi i kiekybini apribojim draudimo. Straipsnis numato, kad 30 straipsnio nuostatos netrukdo
taikyti draudim ar apribojim importui ar preki tranzitui, jei tai reikalinga siekiant laiduoti:
visuomens dorov,
mogaus sveikatos arba gyvybs, gyvnijos arba augmenijos apsaug,
menin, istorin arba archeologin vert turini nacionalini vertybi apsaug,
23
pramonins arba komercins nuosavybs apsaug.

(p.s. T.B. past. Taiau reikia turti omeny, kad bendrai taikomoms priemonms dar taikomi Cassis de Dijon byloje nustatyti
privalomi reikalavimai, kurie savo apimtimi yra platesni nei ie.)
Nacionalins priemons gali bti pateisinamos, jei jos nra grietesns, nei tai yra btina.
Precedent teiss pavyzdiai, susij su 30 str.:
C-8/74 byla Dassonville, ECR 1974 p. 837:
Tai yra fundamentali byla.
i byla yra susijusi su kotiku viskiu, kuris buvo eksportuotas Pranczij ir i ten importuotas Belgij. Importuotojas neturjo
Brit muitins iduoto preki kilms sertifikato. Tokiu bdu buvo paeisti Belgijos statymai, ir Teismas turjo nustatyti, ar
Belgijos statymai iuo atveju neprietaravo Sutariai.
Teismas nustat, kad importuotojams buvo gantinai sunku gauti tok leidim. Tiesiogiai importuojant i JK bt leidim gauti
bt daug lengviau. Tokiu bdu Teismas nustat, kad tokios ries reikalavimas gali bti laikomas, kaip kiekybinis apribojimas ir
todl turi bti panaikintas.
Teismas savo sprendimo obiter dictum dalyje taip pat konstatavo:
Bet kokios Valstybi Nari priimtos taisykls, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai, teorikai ar praktikai (?faktikai ar
potencialiai) trukdyti prekybai Bendrijos viduje, turi bti laikomos priemonmis, turiniomis lygiavert kiekybiniams
apribojimams poveik.
(p.s. T.B past. ioje byloje nedaroma jokio skirtumo tarp atskirai ir bendrai taikom priemoni bei neminimas proporcingumo
kriterijus, kaip tai daroma EB direktyvoje 70/50. i byla tik pateikia bendr ir labai svarbi formuluot, tapusi precedentu
daugeliui byl. Taiau, anot A.Tatham, sprendimas Dassonville byloje, ... kad ir kaip plaiai bt aikinamas, liet tik
atskirai taikomas priemones. Psl. 135.)
C-267 ir 268/91 bylos Keck&Mithouard, ECR 1993 I p. 6097:
Dassonville principas buvo patvirtintas ioje byloje, kurioje Teismas konstatavo:
Prieingai tam, kas ankiau buvo nusprsta, nacionalini reikalavim, ribojani ar draudiani tam tikr preki pardavim,
taikymas kit Valstybi Nari prekms negali bti suprantamas, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai, teorikai ar praktikai trukdantis
prekyb tarp Valstybi Nari Dassonville bylos prasme, jei tokie reikalavimai taikomi visiems su juo valstybs teritorijoje
susijusiems platintojams, ir jei tokie reikalavimai teisikai ar praktikai taip pat taikomi ir vietini ir kit Valstybi Nari preki
platinimui.
Trumpiau tariant, Teismas konstatavo, kad prekybos apribojimai gali bti teisti, jei jie taikomi visiems platintojams.
Irish Souvenirs (81) byla. Joje pasiakyta dl bendrai taikom priemoni nors ir nedaromas skirtumas tarp vietini ir
importuojam preki, taiau jos vis dlto riboja prekyb. I Tathamo (pagal kur, i byla yra atskirai taikom priemoni byla
T.B past.): Airijos statymas tvirtino reikalavim, kad importuoti suvenyrai, tradicikai laikomi airikais, bt paymti odiu
usienietikas arba nuoroda apie j gaminimo viet. ... Taiau mintas Airijos statymas neliet i suvenyr, jei jie buvo
pagaminti Airijos Respublikoje. ETT pripaino, kad Airijos statymas paeid EB sutarties 30 str., kadangi juo buvo papildomai
komplikuojamas suvenyr importas, o tai savo ruotu lm j pardavimo galimybs majim. ...
C-120/78 byla Cassis de Dijon, ECR 1979 p. 659:
Tai yra fundamentali byla.
Cassis de Dijon byloje Teisingumo Teismas prim kertin sprendim dl 30 str. aikinimo. Bylos prieastimi buvo rengimasis
importuoti Cassis de Dijon alkoholinius grimus i Pranczijos Vokietij.
Pagal Vokietijos teis, vaisi, toki, kaip juodieji serbentai, likeriai galjo bti parduodami, jei minimalus alkoholio kiekis juose
buvo 25 procentai. Taiau alkoholio kiekis Cassis de Dijon likeryje buvo tarp 15 ir 20 procent. Byla buvo ikelta Vokietijos
teisme, kuris pateik paklausim Teisingumo Teismui ar tokios teiss normos neprietarauja Sutarties 30 str.
Vokietijos Federacin Respublika pareik, kad tokie statymai nra diskriminaciniai nei formalia, nei materialine prasme. Kokios
nors prekybos klitys atsirado tik dl to, kad Pranczijos ir Vokietijos teiss skirtingai reglamentavo alkoholio kiek tam tikruose
grimuose.
Teismas konstatavo:
Nesant bendr alkoholio gamyb ir prekyb reglamentuojani taisykli paios Valstybs Nars savo teritorijoje gali nustatyti
reikalavimus, susijusius su alkoholiu ir alkoholiniais grimais.
Prekybos klitys Bendrijoje kylanios dl nacionalini teiss akt, reglamentuojani preki platinim skirtum, gali bti
pateisinamos, jei toki teiss akt nuostatos bt pripastamos neivengiamomis tam, kad patenkinti imperatyvinius
reikalavimus, konkreiai susijusius su mokesi sistemos efektyvumu, visuomens sveikatos apsauga, prekybini sandori
siningumu ir vartotoj apsauga.
Todl Teismas atmet Vokietijos argumentus dl visuomens sveikatos apsaugos ir vartotoj apsaugos nuo nesiningos prekybos.
Teismas taip prats 30 str. paeidimo aikinim:
I aukiau nustatyt fakt yra aiku, kad minimalaus alkoholio kiekio alkoholiniuose grimuose reikalavimai nesiekia tokio
tikslo, kuris yra bendras interesas ir kuris turt pirmenyb prie laisv preki judjim, o tai yra viena i kertini Bendrijos
nuostat.
Praktikai, esminis toki reikalavim poveikis bt skatinti prekyb alkoholiniais grimais, turiniais didel alkoholio kiek,
paalinant i valstybs rinkos prekes i kit Valstybi Nari, kurios neatitinka toki reikalavim.
Todl aiku, kad vienaalis minimalaus alkoholio kiekio reikalavimas alkoholini grim prekyboje, kur nustato Valstyb Nar,
sudaro prekybos klitis, kurios yra nesuderinamos su 30 (28) str.
Todl nra jokio galiojanio pagrindo, kodl teistai pagaminta ir platinama vienoje i Valstybi Nari prek - alkoholiniai
grimai, negalt bti parduodama kitoje Valstybje Narje; prekybai tokiomis prekmis negali bti nustatomi draudimai
pardavinti alkoholinius grimus, alkoholio kiekis kuriuose yra maesnis, nei tai leidia nacionaliniai teiss aktai.
24
//
Kitaip tariant, Teismas nustat, kad 30 (28) str. taikomas ne tik su prekmis susijusiais diskriminaciniais reikalavimais Valstybse
Narse, bet jis taip pat draudia paalinti i rinkos arba nesileisti j teistai pagamint ir parduodam preki vienoje i
kit Valstybi Nari.
ioje byloje yra svarbu, kad Vokietijos statymas reik bendrai taikom priemon.
Dl bendrai taikom priemoni. Vis pirma, Cassis byloje yra nustatyti privalomi reikalavimai, kurie nustato, kada trikdys preki
judjimui yra leidiamas: (1) visuomens sveikatos apsauga; (2) komercini sandori siningumas; (3) mokesi mokjimo
kontrols veiksmingumas; ((4) vartotoj apsauga (??)). I kitos puss, toje paioje byloje yra nustatyta abipusio pripainimo
taisykl (abipusikumo principas), kuris reikia, kad jeigu prek buvo teistai pardavinjama vienoje valstybje narje, tai jai taip
pat turi bti suteikiama teis bti parduotai kitoje valstybje narje, nors jos taisykls to ir neleist.
(p.s. T.B. past. Bendrai taikomos priemons yra susijusios su proporcingumo principu, kuris iplaukia i EB sutarties 3b str.
(3) d. ir reikalauja, kad naudojamos priemons atitikt tiksl, kurio jomis siekiama (t.y. valdios institucijos privalo ilaikyti
tinkam proporcingum tarp tiksl, kuriuose reikia pasiekti, ir priemoni, kurias jos gali panaudoti siekdamos t tiksl). Tokia
ssaja yra tvirtinta EB direktyvoje 70/50: Tathamo knygoje raoma, kad: [bendrai taikomos priemons] prietarauja EB
Sutarties 30 str. tik tuo atveju, jei j ribojamas poveikis laisvam preki judjimui neatitinka j paskirties, arba jei tas pats
tikslas ne(???)gali bti pasiektas kitomis priemonmis, turiniomis maesn ribojam poveik prekybai (psl. 127). [Vietoje
negali, man atrodo, ia turt bti gali.] Taiau Cassis byloje ETT papild (sukonkretino) proporcingumo princip
privalom reikalavim kriterijumi, bei kartu su abipusikumo principu ireik grietesn EB Sutarties 30 str. taikym negu
numat EB direktyvos 70/50 nuostatos (r. Tatham psl. 135).
Anot J.Vaiikaits, 30 str. visada eina kartu su 36 str., kuris nustato, kada apribojimai yra leidiami, taiau dl ios nuostatos
visada reikia turti omeny tai, kas yra A.Tatham knygos 135 psl.: ..tuo atveju, kai bendrai taikoma priemon yra btina
privalomiems reikalavimams utikrinti, ji nepaeidia EB sutarties 30 straipsnio. O atskirai taikoma priemon, prieingai,
visada paeist straipsn, taiau ji gali bti pateisinama remiantis EB Sutarties 36 straipsniu. Taigi skirtumas tarp atskirai
ir bendrai taikom priemoni yra svarbus, kadangi Cassis byloje numatyti privalomi reikalavimai savo apimtimi yra
platesni negu EB sutarties 36 straipsnyje ivardyti pagrindai ir, skirtingai nuo pastarojo straipsnio, j sraas nra
baigtinis.)
Commission v. Germany (87) byla. I Tatham. Ji susijusi su Vokietijos taisyklmis dl alaus grynumo. Jos ioje byloje buvo
ginijamos dviem aspektais: pirma, jos reikalavo, kad grimas, kuriam gali bti duotas Bier pavadinimas, bt pagamintas i
keturi komponent: miei, apyni, mieli ir vandens. Kitoks alus galjo bti pardavinjamas, taiau be Bier pavadinimo, o
tai aikiai maino jo pardavimo galimybes; antra, alus su priedais i viso negaljo bti pardavinjamas. ... Praktikoje alus,
pagamintas pagal kitose valstybse egzistavusias tradicijas ir vartotoj polinkius, galbt pagamintas i kitoki komponent ar su
priedais, negaljo bti pardavinjamas Vokietijoje. Faktikai mintos taisykls dl alaus grynumo buvo taisykli Cassis de Dijon
byloje klasikinis pavyzdys ta prasme, kad jos, tvirtindamos kitok reim nei kitose valstybse narse, lm rinkos padalijim.
Vokietijos rinka buvo atskirta nuo likusios bendrosios rinkos dalies, o Vokietijos alaus daryklos faktikai tapo apsaugotos nuo
usienio alaus darykl konkurencijos. Vokietijos vyriausybe rmsi dviem argumentais. (1) Visuomens sveikata: nra pakankamai
sismoninta ilgalaik rizika sveikatai, susijusi su alaus pried vartojimu, ir todl, atsivelgiant aukt alaus vartojimo
Vokietijoje lyg, pried naudojimo aluje udraudimas buvo btinas visuomens sveikatos apsaugos aspektais. ETT pripaino, jog
tam tikrais konkreiais atvejais galima rodyti, kad tam tikras priedas kelia rizik ir kad tokiomis aplinkybmis konkreti alaus
ris, kurioje yra to priedo, gali bti teistai paalinta i rinkos. Taiau taikant mintas Vokietijos taisykles, kuriomis vestas
bendras draudimas visiems priedams, neatsivelgiama grsms sveikatai konkreiu atveju rodym, todl tokios taisykls negali
bti pateisinamos. (2) Vartotoj apsauga: alaus, pagaminto pagal vairiausias skirtingas tradicijas, laisvas buvimas apyvartoje
lemt Vokietijos vartotoj smy tarp skirtingos sudties alaus ri. ETT ir argument atmet teigdamas, kad valstybs nars
savo teiss aktais negali skirstyti susiformavusi vartotoj proi taip, kad pastatyt nacionalinius gamintojus, kurie yra
prisiderin prie t proi, palankesn padt.
Oosthoeck (82) byla. I Tatham. Tai viena i nedaugelio byl, kurioje ETT pripaino leistinomis prekyb ribojanias bendro
taikymo priemones, grindiamas vartotoj apsaugos btinybe. Olandijos statymai numat griet kontrol dl nemokam
dovan silymo enciklopedij pirkjams, skatinanio pardavim. i statym paskirtis buvo apsaugoti vartotojus nuo toki
sandori, kuri slygos buvo supainiotos minto pobdio skatinimu. Jie i esms reik klit laisvai prekybai, kadangi ribojo
kit valstybi nari prekybinink, kuri preki pakavimo ir pardavinjimo metodai buvo pagrsti nemokamos dovanos
patrauklumu, pardavimo galimybes Olandijoje. Tokie prekybininkai Olandijos rinkoje buvo priversti laikytis visikai kitokios
politikos vien tik dl to, kad Olandijos statymai buvo grietesni nei kitose valstybse. Pil. Oosthoek teisme rodinjo, kad tokie
statymai prietarauja EB Sutarties 30 str. kaip neteista klitis prekybai. ETT sutiko, kad tai reik klit prekybai, taiau nurod,
jog tai kartu gali bti pateisinama kaip teista priemon tiek apsauganti vartotojus nuo apgauls, tiek siningus prekybininkus
nuo nesiningos konkurencijos. ETT teig: Negalima paneigti, jog nemokam dovan silymas pardavimo skatinimo tikslais
gali suklaidinti vartotojus dl tam tikr tikrj kain, taip pat ikraipyti slygas, kuriomis pagrsta sininga konkurencija. Todl
teiss aktai, kuriais ribojama ar netgi draudiama tokia komercin praktika, dl mint prieasi gali prisidti prie vartotoj
apsaugos ir siningos prekybos.
Problema su nurodymu vietine kalba ant preki. Ar galima veti pvz. i Pranczijos, kai ant preks nra Pranczikos
informacijos? Reikalavimas tam paprastai bna alies administracins taisyklse. Ar tokia vartotoj apsauga yra reasonable? ia
ETT sak, kad tikslas turi pateisinti priemones; todl veti prekes i Anglijos Pranczij be pranczik ura buvo sakmiai
leista (t.y. neleisti veti preki, nesant pranczik ura, yra negalima).
P.S. Taisykls yra panaikinamos tik tada, kai yra paeidimo faktas. T.y. turi paeisti statym, nordamas teisme rodyti statymo
prietaringum.
2. ASMENYS
25
48 (39) str. siekia utikrinti laisv darbuotoj judjim.
EB Sutarties 48 str. detalizuoja EB Sutarties 3 str. (c) dl laisvo asmen judjimo.
48 (39) str. nustato:
1. Bendrijoje turi bti garantuota darbuotoj judjimo laisv.
2. Tokiai judjimo laisvei reikia panaikinti bet koki Valstybi Nari darbuotoj diskriminacij dl j pilietybs, kai tai susij su
darbu, atlyginimu ir kitomis darbo bei darbinimo slygomis.
3. Tai suteikia teis, taikant apribojimus, pateisinamus vieja tvarka, visuomens saugumu arba jos sveikata:
a)
sidarbinti pagal pateiktus pasilymus;
b)
iuo tikslu laisvai judti Valstybi Nari teritorijoje;
c)
veriantis darbine veikla bti Valstybje Narje pagal tos valstybs pilieiams taikomas darbo taisykles, nustatytas
statym, kit teiss normini akt ar administracini potvarki;
d)
laikantis Komisijos reglamentuose nustatyt slyg, pasilikti atitinkamos Valstybs Nars teritorijoje pasibaigus
sidarbinimo toje valstybje laikui.
4. io straipsnio nuostatos netaikomos tarnybai valstybiniame sektoriuje.
52 (43) str. siekia utikrinti sikrimo laisv:
52(1) (43) str. nustato:
Vadovaujantis emiau idstytomis nuostatomis draudiami vienos Valstybs Nars nacionalini subjekt steigimosi laisvs kitos
Valstybs Nars teritorijoje suvarymai.
Toks draudimas taip pat yra taikomas suvarymams vienos Valstybs Nars pilieiams, sikrusiems kitos Valstybs Nars
teritorijoje, steigti atstovybes, filialus ir dukterines mones.
48 ir 52 (39 ir 43) str. Teismas aikina analogikai. Jie nustato, kad diskriminacija nacionaliniu pagrindu visada yra draudiama
(iskyrus tarnyb valstybiniame sektoriuje).
I. DARBUOTOJAI
Svoka darbuotojas suprantama tiesiogine jos prasme ir atsivelgiant Sutarties tikslus. Svoka yra vienoda visai Bendrijai (ne
nacionalinei teisei) ir negali bti aikinama ribojaniai. Jei asmuo dirba ne piln darbo dien, ar jei jo gaunamas atlyginimas yra
emesnis nei valstybs nustatytas minimumas toje srityje, jis vis vien bus laikomas darbuotoju.
Svoka apima tik reali ir tikr veikl ir netaikoma tokios nedidels apimties veiklai, kuri galt bti laikoma marginalin.
Svok darbuotojas netiesiogiai apibria vairios direktyvos, reglamentai ir teismin praktika. ETT yra paymjs, kad svoka
dirbantysis apima bet kur faktikai ir realiai dirbant arba norint dirbti asmen, net jeigu jis dirba ne vis darbo dien (nebent
darbas bt toks menkavertis, kad jo nebt galima laikyti darbu) arba atlyginimo tarifas yra emesnis nei minimalus garantuotas
umokestis, arba net jeigu atlyginimas i viso nemokamas, pavyzdiui, religinje bendruomenje. Pasak ETT, lemiamas
dirbaniojo poymis pagal EB teis yra tas, kad jis (ji) atlieka tam tikros ekonomins verts funkcijas vadovaujant kitam
asmeniui ir jo labui, u tai gaudamas(a) atlyginim.
Byla Steymann (88). I Tatham. Iekovas ia buvo vokietis, pusiau religins Bhagwan bendruomens narys Olandijoje.
Bendruomen aprpindavo j maistu, drabuiais ir gyvenamuoju plotu. Jis dirbo valymo, vandens tiekimo ir kitus nam kio
darbus, u tai gaudamas kienpinigius smulkioms asmeninms ilaidoms. Jo praymas dl leidimo nuolatinai gyventi Olandijoje
buvo atmestas. ETT pripaino, jog jo darbas buvo pakankamas, kad pagrst jo status kaip dirbaniojo, kadangi is darbas
buvo btina bendruomens apsirpinimo slyga ir u tai i bendruomen teik paslaugas, o pats darbas pasireik realia veikla.
Laisvas judjimas ir teis apsigyventi Valstybse Narse
Laisvas asmen judjimas - prieingai nei laisvas preki ir paslaug judjimas - buvo plataus harmonizavimo objektu.
Laisvo darbuotoj judjimo harmonizavimas vyksta iose pagrindinse srityse:
vietimo reikalavimai,
atvykimo ir pasilikimo valstybje teis,
abipusis kvalifikacijos ir egzamin pripainimas,
teis apsigyventi,
vienodos teiss socialins apsaugos ir apmokestinimo sritys,
darbuotojo eimos teiss,
sidarbinimas.
sikrimo teiss harmonizavimas vyksta iose pagrindinse srityse:
atvykimo ir pasilikimo valstybje teis,

isamus reglamentavimas iose srityse:
prekyba, pramon ir amatai,

nuosavyb teis ir nuosavybs valdymas,
nepriklausomi platintojai,
apskaitos specialist kvalifikaciniai reikalavimai,
draudimas.
Taryba spalio prim Direktyv 68/360, 1968 m. spalio mn. 15 d., OJ 1968 L 257 p. 13 dl laisvo darbuotoj ir j eim judjimo
ir apsistojimo Valstybse Narse apribojim panaikinimo.
26
//
Asmenys, be pai darbuotoj, patenkantys direktyvos reguliavimo sfer, yra: j (1) sutuoktiniai ir (2) [palikuonys] iki
21 met amiaus arba ilaikytiniai, (3) arba darbuotojo ir jo sutuoktinio ilaikomi giminaiiai, priklausantys auktutinei
darbuotojo ir jo sutuoktinio giminaii linijai.
ie asmenys gali vykti kartu su darbuotoju kit ES al.
Direktyva numato ias darbuotojo ir jo eimos nari teises:
palikti savo pilietybs valstyb sidarbinimo kitoje Valstybje Narje tikslu,
atvykti kit Valstyb Nar,
gauti leidim gyventi kitoje Valstybje Narje.

Darbuotojo ir jo eimos nari teiss gyventi kitoje Valstybje Narje rodymu bus leidimas gyventi. Teismas konstatavo, kad
leidimo idavimas turi bti laikomas ne priemon, suteikianti teises, bet Valstybs Nars priemone, parodani kitos Valstybs
Nars pilieio status, kaip tai nustato Bendrijos teis, r. byl 48/75, Royer, ECR 1976 p. 497.
Vienodos slygos
48(2) (39) str. nustato, kad darbuotoj teisms gyvendinti reikia panaikinti bet koki Valstybi Nari darbuotoj diskriminacij
dl j pilietybs, kai tai susij su darbu, atlyginimu ir kitomis darbo bei darbinimo slygomis.
Teis vienodas slygas numatyta Reglamente 1612/68 1968 m. spalio 15 d., OJ 1968 L 257 p. 2, dl darbuotoj judjimo
Bendrijoje laisvs.
48(2) str. draudimas pakartotas ir iplstas Reglamento 7(1) str.
7(1) str. numato:
Valstybs Nars pilieiui darbuotojui kitos Valstybs Nars teritorijoje negali bti dl jo pilietybs sudaromos skirtingos
darbinimo ir darbo slygos, nei tos, kurios egzistuoja tos valstybs darbuotojams, t.y. dl atlyginimo, atleidimo, bedarbysts
atvej, grinimo darb ar sidarbinimo i naujo.
Teismas patvirtino, kad 7 str. Draudia visas paslptos diskriminacijos formas dl kit, negu pilietyb, prieasi, taiau kurios vis
dlto sukelia diskriminacij.
Pavyzdys i teismins praktikos, lieianios laisv asmen judjim:
Byla C-204/90 Backmann, 1992 m. sausio 28 d. sprendimas:
ioje byloje dl na pensij fond, kurie sumaina mokam mokesi sum, Teismas konstatavo, kad nacionalins teiss
normos, leidianios tok mokesi sumainim tik su slyga, kad naai buvo daromi tos valstybs teritorijoje, prietarauja 48 str.
Taiau Teismas nustat, kad tai galt bti pateisinama tada, kai kita alis, kuri atleidia tokius naus nuo mokesi, vliau
apmokestina gaunamas pensijas.
Byla C-36/75 Rutili v. French Minister of the Interior, ECR 1975 p. 1219:
ioje byloje Italijos pilieiui, gyvenaniam Pranczijoje buvo iduotas leidimas gyventi, draudiantis gyventi tam tikruose
Pranczijos departamentuose. Teismas konstatavo, kad gali bti neiduotas leidimas gyventi tik visoje valstybs teritorijoje, tai turi
bti taikoma ir ilygoms numatytoms 48(3) str. Teismas patvirtino, jog asmenims, kuriems taikoma Bendrijos teis, turi bti
suteikiamos teiss, vienodos su priimanios valstybs piliei teismis.
Byla C-415/93 Bosman, ECR 1996 p. 97:
ioje byloje susijusioje su futbolo aidj laisvu judjimu, Teismas patvirtino laisvo darbuotoj judjimo principo plat supratim.
Teismas konstatavo:
iuo atveju yra aiku, jog perklimo taisykl taip pat taikoma aidj perklimui i vieno klubo kit tos paios Valstybs
Nars viduje
Taiau tiktina, kad ios taisykls apriboja aidj, norini usiimti savo veikla kitoje Valstybje Narje laisv, sulaikydami juos
nuo ijimo i klub, kuriems jie priklauso
Kadangi jos nustato, kad profesionalus futbolininkas negali usiimti savo veikla kitoje Valstybje Narje, nebent jis sumokt savo
buvusiam klubui perklimo mokest, ios taisykls sukuria klit laisvam darbuotoj judjimui.
Kitaip sakant is draudimas apima tiek diskriminavim, tiek laisvo darbuotoj judjimo apribojimus.
(p.s. T.B. past. Vienodos sidarbinimo slygos apima ir vienod prijim prie socialini garantij, toki kaip aprpinimas
gyvenamuoju plotu.)
Teis pasilikti. EB Reglamentas 1251/70 numato, kada asmuo (kartu su aukiau mintais eimos nariais) baigs darb gali
pasilikti valstybje narje:
1. ijus pensij jeigu dirbantysis dirbo ne savo pilietybs valstybje narje paskutinius 12 mnesi, gyveno joje
paskutinius 36 mnesius ir po to ijo pensij;
2. dl nedarbingumo kai dirbantysis gyveno (ir dirbo) ne savo pilietybs valstybje narje paskutinius 24 mnesius ir
nustojo dirbti dl nuolatinio nedarbingumo, neleidianio dirbti;
3. jei dirbantysis, igyvens ir idirbs ne savo pilietybs valstybje narje 36 mnesius, sidarbina kitoje valstybje narje,
bet lieka gyventi pirmojoje valstybje narje.
Dl kit asmen (nedirbanij) judjimo yra direktyvos dl:
1. student;
2. ijusi pensij asmen;
3. ekonomikai neaktyvi asmen.
Apribojimai visuomens saugumo ir kitais pagrindais
48(3) (39) str. nustato, kad darbuotoj judjimo laisvs apribojimas gali bti pateisinamas (1) vieja tvarka, (2)
visuomens saugumu arba visuomens sveikata. i iimt Teismas aikina siaurinamai. Taip pat iimtys galimos dl darbo
viet (3) valstybiniame sektoriuje (48(4) str.).
27
Visuomens saugumo atvilgiu dmesys kreipiamas tai, ar apribojimas nra susijs su ekonominiais motyvais. Apribojimas turi
bti grindiamas (nustatomas) grynai asmens asmeniniu elgesiu. Pvz. ankstesnis teistumas dar nra pakankamas pagrindas
neleisti/isisti i kitos alies (pvz. narkotikai), bet pakartotinis paeidimas valstybje narje jau gali bti pagrindu isisti. Kitas
dalykas jeigu yra draudimas judti valstybje narje, tai tas draudimas turi bti visos valstybs teritorijos atvilgiu.
Van Duyn (74) byla. I Tatham. Britanijos (GB) vyriausyb Scientolog banyi laiko socialiai alinga ir keliani grsm
visuomens tvarkai, todl neleisdavo GB jokio usienio pilieio, norinio studijuoti ar dirbti ioje alyje esanioje mintos
Banyios bstinje. Tuo tarpu GB pilieiams, norintiems praktikuoti scientologij, tokie apribojimai nebuvo taikomi. Van Duyn,
Olandijos pilietei, nebuvo leista vaiuoti GB dl to, kad ji ketino dirbti Scientolog banyios koledo sekretore. ETTeisme GB
vyriausyb teisino savo veiksmus visuomens interesais, nors minta banyia Britanijoje nebuvo udrausta ir buvimas jos nariu
nereik kriminalinio nusikaltimo. ETT pripaino, kad jeigu valstyb yra pripainusi tam tikr veikl socialiai alinga ir yra
musis administracini priemoni ukirsti keli jai, yra pakankamas pagrindas dl visuomens interes apsaugos, o pati veikla
nebtinai turi bti neteista, siekiant pateisinti valstybs atsisakym sileisti asmen, usiimant ia veikla.
Bonsignore (75) byla. I Tataham. ia pasisakyta dl asmeninio elgesio kriterijaus. Iekovas, Vokietijoje dirbs italas, netyia
nuov savo brol pistoletu, kuriam neturjo leidimo. Nors jis buvo pripaintas kaltu dl netyins mogudysts, taiau bausm
nebuvo paskirta. Aiku, kad Vokietijos valdia norjo deportuoti ital, siekdama ukirsti keli panaiems atsitikimams ateityje,
nors nebuvo jokio pagrindo, kad jis gali padaryti pana nusikaltim. ETT ia pripaino, kad sakymas dl deportacijos gali bti
priimtas tik konkreiam asmeniui paeidus viej tvark ir visuomens saugum.
Kitoje byloje ETT pripaino, kad nors ankstesni teistum nepakanka deportacijai pagrsti, taiau tokie teistumai gali bti laikomi
kaip asmens asmeninio elgesio savyb, reikianti polink elgtis taip ir ateityje. Be to, pats elgesys tam tikromis aplinkybmis gali
reikti grsm visuomens interesams.
Iimtys dl valstybs tarnybos (48str. 4d.). Tai nra absoliutu paprastai tai leidia valstybei narei apsaugoti svarbiausias
pareigybes. Pavyzdiui, vandentiekio darbininkai, elektrikai ir kiti panai kategorij asmenys, taip pat medicinos seserys,
mokykl darbuotojai ir universitet dstytojai, pagal ETT, nepatenka 48 str. 4d, taikymo lauk.Tuo tarpu, jeigu valstybs
tarnyb yra darbintas usienietis, tai jam galioja visos nuostatos, taikomos darbuotojam Europos Sjungoje.
II. STEIGIMOSI TEIS
Steigimosi teiss yra fizinio asmens arba mons teis sikurti Valstybje Narje ir joje usiimti ekonomine veikla [52(1)str.].
Steigimosi teis reglamentuoja EB sutarties 52-58str. Svarbios itraukos:
56str. 1d.: io poskyrio nuostatos ir priemons, kuri imamasi joms gyvendinti, nekliudo taikyti nuostat, priimt statymuose,
kituose teiss norminiuose aktuose ar administraciniuose potvarkiuose, nustataniuose special usienio nacionalini subjekt
traktavim vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir jos sveikatos klausimais.
58str.: Siekiant tiksl, nustatyt iame poskyryje, bendrovs arba firmos, kurtos pagal valstybs nars statymus ir turinios
Bendrijoje savo registruot buvein, centrin administracij arba pagrindin veiklos viet, prilyginamos fiziniams asmenims,
turintiems valstybs nars pilietyb.
Bendrovs arba firmos tai yra bendrovs arba firmos, kurtos vadovaujantis civiline arba komercine teise, skaitant
kooperatyvus ir kitus vieosios ar privatins teiss juridinius asmenis, iskyrus nesiekianius pelno.
i teis apima:
asmens teis palikti savo kilms Valstyb Nar tam, kad sikurti pirm kart, arba pakartotinai sikurti kitoje Valstybje
Narje.
teis turti daugiau nei vien verslo viet Bendrijoje.
teis usiimti verslu pagal slygas, kurias priimanios Valstybs Nars teis nustato savo pilieiams.
Teis sikurti yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims.
Teis sikurti apima [draudia ?] pilietybe pagrst diskriminacij. Draudimas apima tiesiogin ir netiesiogin diskriminacij.
Dl atstovybs, filialo, dukterins mons visi jie turi turti real ry su valstybs nars, kurioje jie yra, ekonomika. Toks ryys
negali bti grindiamas pilietybs pagrindu (partneri arba valdymo nari pilietybs pagrindu) ar nacionaliniais pagrindais.
Pradioje teis sikurti ir teis teikti paslaugas buvo laikomi skirtingais dalykais. Taiau tai nra rykus skirtumas (ypa kai
paslaugos teikiamos laikinai sikrus kitoje valstybje), nes jeigu teiki paslaugas, tai automatikai ir sikuri. Todl ETT tuos
dalykus reglamentuojanius straipsnius (t.y. 52 ir 59) m traktuoti kaip veikianius lygiagreiai.
Reyners (74) byla. I Tatham. Iekovas buvo Olandijos pilietis, gyvenantis Belgijoje. Jis gim, gavo isilavinim Belgijoje, ten pat
skmingai gijo Belgijos teiss diplom ir kitus kredencialus, btinus avocat statusui Belgijoje gyti. Taiau pagal Belgijos teis
tam, kad gaut avocat status, pareikja privaljo bti Belgijos pilietis. Kai Reynersas uginijo atsisakym priimti j Belgijos
advokatr ryium su tuo, kad jis yra Olandijos pilietis, nacionalinis teismas byl perdav ETT. Tenkindamas Reynerso iekin,
ETT nustat, kad EB Sutarties 52 str. yra taikomas tiesiogiai: Kad sikrimo laisv bt pasiekta per pereinamj laikotarp, 52
str. nustato btinyb pasiekti konkret rezultat, kurio gyvendinimas turi palengvinti progresyvi priemoni programos vykdym,
taiau jis negali bti padarytas priklausomu nuo jos (kaip numatyta pagal EB Sutarties 54 ir 57 str.).
3. PASLAUGOS
Laisvo paslaug judjimo teis numatyta Sutarties 59 (49) str.:
Laikantis emiau nurodyt nuostat pereinamuoju laikotarpiu palaipsniui panaikinami laisvs teikti paslaugas Bendrijoje
suvarymai Valstybi Nari pilieiams, sikrusiems kitoje negu paslaug gavjas Bendrijos valstybje.
Paslaugos apibrtos 60 (50) str. ir laikomos paslaugomis, tada kai jos paprastai teikiamos u atlyginim. 60 str. idsto
nebaigtin paslaug, lieiani:
pramoninio pobdio veikl,
komercinio pobdio veikl,
28
//
amatinink veikl,
laisvj profesij veikl

sra.
Praktikai paslaug svoka turi likutin pobd, apimdama visk, iskyrus prekes, asmenis ar kapital.
Tam, kad utikrinti laisv paslaug judjim, Sutarties 60(3) str., numato, kad nepaeidiant steigimosi teisei skirto poskyrio
nuostat, teikiantis paslaugas asmuo gali tuo tikslu laikinai verstis savo veikla valstybs, kuriai i paslauga skirta, teritorijoje,
veikdamas tomis paiomis slygomis, kurias i valstyb taiko savo nacionaliniams subjektams.
60 str. yra aikinamas analogikai, kaip 48 ir 52 str.
Situacijos, kurias apima 59 str.:
Situacija, kurioje PASLAUGOS TIEKJAS PERSIKELIA tam, kad suteikt paslaug paslaugos gavjui kitoje ES
Valstybje Narje. Pavyzdys: buhalteris vyksta mon kitoje Valstybje Narje, kad suteikt savo paslaugas.
Situacija, kurioje PASLAUGOS GAVJAS VYKSTA kit ES Valstyb Nar tam, kad gaut paslaug i paslaugos
tiekjo. Pavyzdys: turistas keliauja kit Valstyb Nar.
Situacija, kurioje NEI PASLAUGOS TIEKJAS, NEI PASLAUGOS GAVJAS NIEKUR NEVYKSTA. Tik pati paslauga yra
perduodama i vienos Valstybs Nars kit. Pavyzdys: teisin advokato ivada telekomunikacijos priemonmis
perduodama jo klientui kitoje Valstybje Narje.
Situacija, KURIOJE TIEK PASLAUGOS TIEKJAS, TIEK PASLAUGOS GAVJAS VYKSTA trei Valstyb Nar tam, kad
gaut ir teikt paslaug. Pavyzdys: architektas vyksta statybas kitoje Valstybje Narje, kurioje mon i
treiosios Valstybs Nars statosi ofiso pastat.
49 straipsn Teismas aikina pleiamai. Pavyzdys: byla C-384/93 Alpine Investments, kurioje Teismas nusprend, kad nors
draudimas yra bendras ir nediskriminacinis, ir jo tikslas ar pasekm nra sukrimas pirmenybi teikti paslaugas nacionalinje
rinkoje tiekjams i kit Valstybi nari, vis dlto jis negali kurti apribojim laisvei teikti paslaugas per sienas.
Draudimas, kaip nurod Teismas, nustatomas Valstybei Narei, kurioje paslaug tiekjas sikr ir lieia ne tik jo pasilymus
adresatams, sikrusiems ioje valstybje ar atvyksta ten, kad gaut paslaugas, bet ir pasilymus, kuriuos daro galimi paslaug
gavjai kitoje Valstybje Narje. Tokiu bdu jis tiesiogiai daro poveik paslaug rinkai kitoje Valstybje Narje ir todl negali
trikdyti prekyb paslaugomis Bendrijos viduje.
Van Binsbergen (74) byla. I Tatham. Iekovas Belgijoje gyvenant teisin atstov oland papra ginti j Olandijos teisme ikilus
ginui, susijusiam su jo socialine apsauga. Olandijos valdia uginijo teisininko teis atstovauti iekovui tuo pagrindu, kad
Olandijos statymai numato, jog tiktai Olandijoje registrav savo veikl asmenys gali bti teisniai atstovai teisme. ETT,
pateikdamas iekovui bei jo teisniam atstovui palank iaikinim, vl nustat, kad EB Sutarties 59 str. yra tiesiogiai taikomas. Jo
nuostatos .. panaikina bet koki diskriminacij prie paslaug teikiant asmen ryium su jo pilietybe arba tuo faktu, kad jis yra
sikrs kitoje valstybje narje nei ta, kurioje paslauga turi bti suteikta. Taiau, i kitos puss, ETT pripaino, kad specifiniai
paslaug tiekjui nustatyti reikalavimai nepaeist EB Sutarties 56 ir 60 str., jeigu tokiais reikalavimais bt siekiama taikyti
profesines taisykles, pateisinamas visuomenine nauda ypa organizacines, etikos, profesins kvalifikacijos, prieiros ir
atsakomybs taisykles, kurios yra privalomos kiekvienam, teikianiam t paslaug konkreioje valstybje narje. Asmenims,
vykdantiems tam tikr veikl (pvz., teisingumo vykdym), gali bti nustatytas reikalavimas dl nuolatins buveins, jeigu tai yra
objektyviai pateisinama, kad bt utikrintas profesinio elgesio taisykli laikymasis. Taiau reikalavimas dl buvimo vietos
negalt bti nustatytas, jeigu norimi tikslai galt bti pasiekiami maiau varaniomis priemonmis.
Steinhauser (85) byla. I Tatham. Iekovas ia buvo Vokietijos menininkas, gyvenantis Pranczijoje. Jis kreipsi miesto valdi,
nordamas isinuomoti namel, pana vejo trobel, kuris bus naudojamas meno dirbiniams, skirtiems parodoms ir pardavimui.
Valdia atmet jo praym, kadangi tokios trobels galjo bti inuomojamos tiktai asmenims, turintiems Pranczijos pilietyb.
Nurodydamas, kad apribojimas pilietybs pagrindu paeid EB Sutarties 52str., ETT nustat, kad sikrimo laisv apima ne tik
teis pradti veikl kaip savarankikai dirbaniam asmeniui, bet ir teis vykdyti i veikl plaiausi prasme.
Luisi (84) byla. ia pasisakoma dl to, kad laisv teikti paslaugas apima ir laisv gauti paslaugas, kaip to neivengiam
rezultat. I Tatham. ioje byloje pareikjai buvo patraukti baudiamojon atsakomybn dl Italijos valiutini taisykli paeidimo.
Jie buvo apkaltinti u valiutos veim i Italijos didesne nei maksimali suma, leidiama pagal Italijos statymus. Jie isive
pinigus turizmo ir medicininio gydymosi tikslais. ETT, remdamasis generalinio advokato Mancini ivada, nustat, kad laisv teikti
paslaugas apima paslaug gavj laisv be apribojim vykti kit valstyb nar tam , kad pasinaudot ia paslauga ioje
valstybje. Tokie asmenys yra turistai, besigydantys asmenys bei asmenys, keliaujantys mokymosi ir verslo reikalais.
Taiau reikia dar turti omeny, kad laisv teikti paslaugas, kaip ir laisv sikurti, gali bti ribojama visuomens saugumo,
sveikatos ir vieosios tvarkos pagrindais.
Taip pat visada reikia turti omeny, kad laisv sikurti ir laisv teikti paslaugas visada eina alia viena kitos.
C. VIDAUS RINKA
Vidaus rinkos pagrindas yra keturios laisvs, tai yra laisvas preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimas. Keturi laisvi teisinis
pagrindas apraytas aukiau.
Draudimai, kuriuos nustato straipsniai, lieiantys keturias laisves (30 (28)(preks), 48 (39)(asmenys), 52 (43)(steigimasis) ir 59
(49)(paslaugos)), veikia Valstybse Narse tiesiogiai, r. 6 B Skyri.
Taiau vidaus rinka netapo ir netampa tikrove nei keturi laisvi, nei Teisingumo Teismo praktikos pagrindu.
Todl Europos Taryba 1985 metais sveikino Komisijos Baltj Knyg, kuria buvo pradta programa, suteikusi iuos aukiausius
prioritetus:
29
fizini klii paalinim preki laisvam judjimui Bendrijoje;
technini klii paalinim preki laisvam judjimui Bendrijoje (vis pirma bendr ar panai standart pagrindinms
naujoms technologijoms patvirtinim tam, kad visuomen daugiau pirkt ir bt patenkinti ekonomikos poreikiai);
sukurti laisv rink finansini paslaug ir transporto sektoriuose;
sukurti visik laisv profesij atstov steigimosi laisv;
kapitalo judjimo liberalizavim.

Tam, kad pasiekti iuos politinius tikslus, Viening Europos Akt, kuris sigaliojo 1987 m. liepos mn. 1 d., buvo traukta nauja
teisin sistema. Vieningas Europos Aktas EEB Sutart papild dviej ri nuostatomis:
bendrieji principai, kurie apibria projekt (Vieningo Europos Akto 8A str.);
nauji ar patobulinti teisiniai pagrindai, galinantys leisti vidaus rinkos teiss aktus t.y. 100A (95) str.
Vieningo Europos Akto 8A str. nustato:
Bendrija imasi priemoni, siekdama palaipsniui kurti vidaus rink iki 1992 m. gruodio mn. 31 d., pagal io straipsnio
nuostatas ir 8b, 8c, 28, 57(2), 59, 70(1), 84, 99, 100a ir 100b straipsnius ir nepaeisdama kit ios Sutarties nuostat.
Vidaus rinka apima erdv be vidaus sien kurioje laisvas preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimas utikrinamas pagal ios
Sutarties nuostatas.
io straipsnio nuostatos pakartotos EB Sutarties 7A (14) str.
8A str. pareigoja Bendrij imtis priemoni, btin vidaus rinkos gyvendinimui. is straipsnis tiesiogiai nepareigoja Valstybi
Nari, taiau, taiau jos privalo visapusikai bendradarbiauti vidaus rinkos projekte.
Straipsnis numato, kad nuostat sraas nra susaistytas su kitomis Sutarties nuostatomis.
Tai reikia, kad 8A str. priemoni sraas nra baigtinis. iame srae nra vis teisini pagrind, skirt vidaus rinkos projektui.
Tai taip pat reikia, kad 8A str. nenukrypsta nuo 36 str. ar nuo kit Sutarties nuostat, leidiani esant tam tikriems pagrindams
(pvz. visuomens sveikata) apriboti judjimo laisv.
Vienas i svarbiausi EEB Sutarties pakeitim, padaryt Vieningu Europos Aktu, buvo 100A (95) str.. Jo pagrindu, kvalifikuota
bals dauguma imamasi priemoni nacionalini teisi derinimui.
100A str. sudar slygas nukrypti nuo 100 (94) str., pagal kur Tarybai suteikta teis vienbalsiai priimti direktyvas dl nacionalini
teiss akt, skirt vieningai rinkai, derinimo.
100A str. yra likutinio pobdio ir taikomas iskyrus atvejus, kai ioje Sutartyje numatyta kitaip. Todl, 100A str. turt bti
pasirinktas teisiniu pagrindu, tokiose Sutarties srityse, kaip bendra ems kio politika.
HARMONIZAVIMAS
Pagrindin 100A str. uduotis yra harmonizavimas; tai yra nacionalins teiss derinimas tam, kad gyvendinti viening rink.
Nacionalins teiss harmonizavimo pranaumai yra ie:
harmonizavimas sukuria vienodas slygas visoje Bendrijoje;
tai sukuria viening rink;
suderinus lieka maiau veikimo laisvs;
Minimalus harmonizavimas
tai suformuoja aiki teisin pozicij.

Taiau, vieningos rinkos krimas derinant teiss aktus turi ir trkum:
harmonizuojant priimami sudtingi teiss aktai;

harmonizavimas yra sudtingas procesas - sugaitama daug laiko, aktus reikia papildyti.
Supaprastinant galima iskirti keturias harmonizavimo ris:
Visikas harmonizavimas
Pasirinktinis harmonizavimas
Status quo harmonizavimas

Tam, kad nustatyti, tam tikro akto, pvz. direktyvos, harmonizavimo r, btina j kruopiai isinagrinti.
Harmonizavimo rys gali bti apibdinamos taip:
Visikas harmonizavimas: Valstybs Nars yra pareigojamos priimti tam tikr teiss akt baz, nuo kurios negali bti
nukrypstama.
Pasirinktinis harmonizavimas: Valstybs nars, vykdydamos Bendrijos teiss akt, privalo nesudaryti klii preki importui.
Minimalus harmonizavimas: Valstybs Nars privalo utikrinti, kad visos preks atitikt tam tikrus minimalius standartus.
Status quo harmonizavimas: Valstybs Nars, gal bt tam tikram laiko tarpui, gali palikti galioti esamus teiss aktus.
100A str. 4 dalis numato visuomens sveikatos arba saugumo ir aplinkos apsaugos atvejus:
100A (4) str. nustato:
4. Jeigu Tarybai kvalifikuota bals dauguma primus derinimo priemones Valstyb Nar mano, jog reikia taikyti nacionalines
nuostatas esant 36 straipsnyje nurodytoms svarbi reikmi ilygoms arba dl aplinkos ar darbo saugos, ji turi apie tas nuostatas
praneti Komisijai.
Komisija mintsias nuostatas leidia taikyti, kai sitikina, kad jos nra savavalikos diskriminacijos arba paslpto Valstybi
Nari tarpusavio prekybos ribojimo priemons.
30
//
Nukrypdama nuo procedros, nustatytos 169 ir 170 straipsniuose, Komisija arba bet kuri Valstyb Nar gali tiesiogiai kreiptis
Teisingumo Teism, jeigu mano, kad kita Valstyb Nar neteistai naudojasi iame straipsnyje nustatytais galiojimais.
i nuostata taikoma tik kai priemon priimama kvalifikuota bals dauguma.
Ji netaikoma, kai teiss aktas yra kompromisas, kuris reikalauja vienbalss paramos.
ia nuostata nedraudiama naudotis Valstybms Narms, kurios buvo balsavim pralaimjusioje maumoje.
D.KONKURENCIJOS TEIS
Pagal 3(g) str., Bendrijos veikla apima sistemos, utikrinanios, kad konkurencija vidaus rinkoje nebt ikreipiama,
sukrim.
Idja pagrsta tuo, kad konkurencija yra geriausias ekonomins veiklos stimulas, kadangi ji garantuoja visiems plaiausi galim
veiklos laisv. Konkurencija leidia monms nuolat kelti j efektyvum ir skatina nuolatin gyvenimo lygio ir uimtumo
perspektyv gerinim. Dl i prieasi, laisvoji konkurencija yra esmin Bendrijos politikos dalis.
Svarbiausios konkurencijos normos tvirtintos 85 ir 86 (81 ir 82) str.
RIBOJANTYS VEIKSMAI (85 STR.)
85(1) (81) str. nurodo tris veiksm formas, kurios gali bti draudiamos:
Susitarimai tarp moni.
Komisija laiko, kad tokie alys, sudarydamos tokius susitarimus turi ketinti suteikti jiems privalom gali.
Terminas susitarimai: susitarimas gali bti odinis, ratikas ar neformaliai sudarytas dokumentas, taip pat teisikai
pareigojantis susitarimas bei dentelmenikas susitarimas.
moni asociacij sprendimai.
Pavyzdys: prekybos asociacijos sprendimas, nustatantis vieningas taisykles, kuri jos nariai turi laikytis usiimdami verslu.
Terminas moni asociacij sprendimai prekybini asociacij, draugij, institucij veikla. Tai nebtinai yra juridinis
asmuo, bet turi galti priimti sprendimus. Nebtinai turi bti aikus sprendimas; jis gali bti tiesiog rekomendacija.
Suderinti veiksmai.
Suderinti veiksmai, kaip Teismas juo apibr byloje 48/69, ICI, ECR 1972 p. 619, yra bendradarbiavimo tarp moni forma,
kuri nra pasiekusi susitarimo pilnja to odio prasme lygio, taiau aikiai prilygsta praktiniam bendradarbiavimui tarp j
sukelianiam pavoj konkurencijai.
Tarpusavyje suderinta veikla ETT aikina plaiai: utenka, kad alys bt informavusios viena kit apie j numatom
pozicij, kaip jos elgsis.
ICI v. Commission (72) byla (da byla). I Tatham. ioje byloje ETT pateik klasikin tarpusavyje suderintos veiklos
apibrim: i formuluot traukia bendradarbiavimo tarp moni formas, kurios nors ir nepasiekusios to lygio, kai yra
sudaromas susitarimas grietja to odio prasme, smoningai paveria j praktin bendradarbiavim ala konkurencijai.
Tam, kad veikla reikt tarpusavyje suderint veikl, nebtina turti suderint plan. Pakanka, kad alys bt
informavusios viena kit apie j numatom pozicij taip, jog kiekviena i j galt reguliuoti savo veikl jausdamasi saugi
inodama, kad jos konkurentai elgsis taip pat. ios bylos esm trys vieningi kain paklimai, vykdyti beveik tuo paiu metu
keli didiausi anilino da gamintoj (skaitant ICI). Komisija prim sprendim, kad ios mons fiksuodamos kain
paklimus, vykd tarpusavyje suderint veikl, ir nubaud jas didelmis baudomis. ICI apskund. ETT pripaino, kad nors
paraleliniai veiksmai patys savaime ir nereikia tarpusavyje suderintos veiklos, taiau yra rimtas pagrindas tokius veiksmus
traktuoti kaip tarpusavyje suderint veikl tuo atveju, jeigu jie sudaro tokias konkurencijos slygas, kurios yra nesuderinamos
su normaliomis rinkos slygomis.
Esminis dalykas yra tas, kad tam, jog bt konkurencijos teiss paeidimas, reikia (1) susitarimo IR (2) konkurencijos ikraipymo
(arba apribojimo arba panaikinimo). Itrauka i EB Sutarties 85str.:
1. Draudiami kaip nesuderinami su bendrja rinka tokie veiksmai: visi moni susitarimai, moni asociacij sprendimai ir
suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb ir kuri tikslas arba padarinys yra konkurencijos
varymas, ribojimas arba ikraipymas bendrijoje rinkoje ... .
Gali turti poveik reikia, kad ne btinai turi turti poveik: t.y. apimamas tiek potencialus, tiek realus poveikis.
Susitarimas tarp mons ir dukterins mons k reikia atsivelgti: Ar realiai tai yra viena mon, ar dvi? Koks yra
kompetencijos pasiskirstymas tarp moni ar dukterin mon tiesiogiai priklauso nuo pagrindins, ar yra pakankamai
savarankika?.
Prekyba apima visas ekonomins veiklos formas.
Dar kart svarbu, kad susitarimo tikslas bt panaikinti, apriboti arba ikraipyti konkurencij.
Veiksniai, kuriuos reikia atkreipti dmes / kuriem esant yra apribojama, ikraipoma konkurencija (svarbiausi veiksniai yra 1 ir
2):
1. konkreios preki ries kiekis rinkoje;
2. susitarimo ali statusas ir dydis (mons padtis rinkoje);
3. susitarimo pobdis;
4. susitarimo nuostat grietumas;
5. kit preki sraut, pasireikiani t preki re-importu arba re-eksportu, buvimas;
31
Re-importas
ES nar
ES
Treia alis
ES nar
Dl bendrosios rinkos. I Tatham. Susitarimai tarp moni, sikrusi bendrosios rinkos teritorijoje, patenka EB Sutarties
85str. taikymo sfer. Taiau kaip traktuoti susitarimus tarp moni, sikrusi EB teritorijoje arba u jos rib, kuri pagrindinis
veiklos centras yra u Bendrijos teritorijos rib? Kas atsitinka, jeigu tokie susitarimai nulemia alutin poveik Bendrijos rinkai?
Taigi, susitarimo alies, kurios kilm yra Bendrijos teritorija, egzistavimas automatikai nenulemia jurisdikcijos netaikymo. Taip,
pavyzdiui, susitarimas dl preki eksporto treij (ne EB) al, susietas su draudimu re-eksportuoti jas EB, gali paeisti EB
Sutarties 85str., jeigu yra reali tokio re-eksporto galimyb. Paprastai tokia galimyb yra nereali, kadangi transporto ilaidos ir
muit mokesiai panaikina bet kokius kain skirtumus, dl kuri toks reeksportas galt bti pelningas. Susitarimai tarp Bendrijos
ir treiosios alies moni dl importo ribojimo paeist EB Sutarties 85(1)str.; o jeigu bt sudaromi dl preki, pripaint labai
svarbiomis bt laikomi rimtais paeidimais, u kuriuos skiriamos baudos.
Bendras klausimas: ar gali treij ali mons priklausyti bendrajai rinkai? Ar jom gali bti taikoma i jurisdikcija? TAIP;
tam tikrais atvejais. Tai bna esant re-importui ir re-eksportui. ES Komisija gali nustatyti bauda treios alies monei!!! (pvz. 10%
nuo apyvartos).
Truputis apie Wood Pulp (88) byl. I Tatham. ETT buvo pateikti 43 medienos mass gamintoj, kuri nei vienas nebuvo
registruotas ES, skundai prie Komisijos sprendim, udraudus susitarim dl kain fiksavimo bei paskyrus baudas. ETT
nustat, jog dl to, kad susitarimas buvo gyvendinamas EB teritorijoje, turjo bti taikomas EB Sutarties 85str. Susitarimas
galjo bti gyvendinamas todl, kad egzistavo dukterins mons, filialai, atstovybs ir pan. Mint moni veikla EB teritorijoje
per iuos padalinius reik j teritorin ry su Bendrija, kuris, pagal prastus tarptautins privatins teiss principus, patvirtino
jurisdikcijos taikym. Taiau tikrasis ibandymas vykt, jeigu ETT bt pateiktas visikai iorinis susitarimas, neturintis jokio
materialaus ryio su Bendrija, taiau ribojantis jo poveikis n kiek ne maiau reiktsi EB teritorijoje.
P.S. Komisijos kompetencijas yra labai plati: ji gali sustabdyti mons veikl, nespjusi daryti mons patikrinimus ir pan.
85(1) str. nurodo susitarimus ir pan., kuri tikslas yra konkurencijos varymas, ribojimas arba ikraipymas bendroje rinkoje. 85(1)
str. lieia tik tokius susitarimus ir pan., kurie turi poveik prekybai tarp Valstybi Nari.
85(1) str. taikomas tiek susitarimams tarp moni, veikiani tame paiame gamybos proceso lygyje (horizontals susitarimai),
tiek susitarimus tarp moni, veikiani skirtinguose lygiuose (vertikals susitarimai).
85(1) str. nustato susitarim pavyzdi, skirt apriboti konkurencij, sra. is sraas nra baigtinis.
Pagal 85(2) str. susitarimai ar sprendimai, kuriuos apima 85(1) str. nustatytas draudimas, yra savaime negaliojantys.
Vis dlto 85(3) str. suteikia galimyb tam tikroms iimtims i 85(1) str. nuostat.
Iimtys numatomos, kai susitarimas turi tam tikr teigiam poveiki. ia svarbios yra ios svokos: horizontals susitarimai
susitarimai tarp konkuruojani gamintoj arba konkuruojani didmeninink; vertikals susitarimai susitarimai tarp
gamintojo ir platintojo, arba platintojo ir mamenininko (ia nra tarpusavio konkurencijos). Taigi, teigiamas poveikis, pvz.,
preki platinimui atsiranda vertikalij susitarim dka. Nauding rezultat sulaukiama dl to, kad racionalizuojamas preki
platinimo procesas, o platintoja gyja galimyb susikoncentruoti tam tikrai veiklai.
Pvz., Transocean Marine (67) byla. I Tatham. Ji buvo ikelta dl susitarimo tarp daugelio smulki bei vidutinio dydio da
laivams gamintoj ir platintoj, veikusi EB teritorijoje ir u jos rib. J bendradarbiavimo tikslas buvo gaminti ir pardavinti
vienod standart daus laivams bei organizuoti i preki pardavim visame pasaulyje. Taip veikdami jie tikjosi skmingai
konkuruoti su pasaulio milinais da rinkoje. ... Rinka turjo bti padalinta pagal valstybi sienas ... tam tikru mastu buvo
tvirtinta teritorinio pobdio protekcija. Tokio susitarimo esm buvo ta, kad juo buvo siekiama sukurti pasaulinio masto
platinimo tinkl tos paios ries prekei pardavinti. Kiekvienas gamintojas pavieniui bt buvs per silpnas pateikti pakankam
preki kiek bei vis tai, kas susij su skmingu pardavimu. iam susitarimui buvo padaryta iimtis. Komisija sutiko su tuo, kad
tokia nauja sistema i tikrj pagerino platinim; ja buvo pagerintas klient aptarnavimas, be to, ji leido inaudoti galimybes,
susijusias su specifinmis iniomis apie rink... .
Kompetencija suteikti iimt tam tikram susitarim blokui yra suteikta Komisijai. Komisija gali suteikti blokines iimtis
tam tikroms susitarim kategorijoms pagal Komisijos reglamentus.
85(3) str. turi du pozityvius kriterijus ir du negatyvius kriterijus.
Pozityvs:
1)
Ekonomin nauda. Susitarimas turi prisidti prie gamybos ar platinimo slyg gerinimo arba technins
ar ekonomins paangos skatinimo.
2)
Nauda vartotojams. Vartotojai turi gauti reali naud.
Ta nauda turi bti pakankamai didel.
Negatyvs:
1)
Draudiami apribojimai, kurie nra btini.
T.y. nra btini susitarimo tikslams pasiekti.
2)
Draudiamas bet koks konkurencijos ivengimas.
Turi bti ipildytos visos keturios slygos.
Dl iimi.
32
//
Tvarka, kaip nustatomos iimtys (pagal 85(3)1str.):
1. reikia oficialiai praneti Komisijai apie susitarim ir pateikti oficial praym;
2. nieko nepraneama Komisijai, bet veikiama pagal Komisijos nustatytas taisykles (t.y. pagal blokines iimtis).
Dl pirmos procedros. Komisija, gavusi praym, inagrinja dokumentus ir priima neformal sprendim dl tolesns
procedros eigos. Ji nra pakankamai pajgi priimti oficiali sprendim dl imt praym, gaunam kiekvienais metais. Todl
oficialius sprendimus ji stengiasi priimti tiktai pirmaeils svarbos atvejais, pvz., kai turt bti skiriamos baudos, kai tai susij su
naujais principais ir rinkomis ... . Taiau dauguma atvej oficialus sprendimas nepriimamas. Vietoje to Komisija alims siunia
administracinio pobdio laikus nuraminimo laikus, kuriose informuojama, jog Komisija ketina baigti tirti atitinkam
situacij, ir kartu leidiama suprasti, kad jeigu ji bt tsusi i formali procedr, bt buvs priimtas sprendimas dl iimties
suteikimo arba neutralizavimo.
33
Dl antros procedros.
Blokins iimtys
Baltieji sraai
Juodieji sraai
Nurodomos veiklos,
kurioms automatikai
nustatomos iimtys
(pvz., susitarimai dl
patent, know-how
licencijos ir pan.).
Pilkieji sraai
Nurodomos veiklos,
nesuderinamos su
konkurencija.
Nurodomos veiklos, dl
kuri dar deramasi.
I Tatham: Blokines iimtis paprastai sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis tai leidiam nuostat sraas (arba baltasis sraas),
o antroji dalis nuostat, kurios bus laikomos nesuderinamomis su konkurencijos politika, sraas (arba juodasis sraas).
Taip pat gali bti numatytas ir pilkasis sraas, t.y. sraas leistin nuostat, kurios gali bti laikomos suderinamomis arba
nesuderinamomis su EB Sutarties 85(1)str. Jeigu susitarimas atitinka taisykli slygas, apie j nereikia nei praneti, ar gauti
oficialaus Komisijos sprendimo jis yra automatikai galiojantis ir utikrinamas, nors jame ir yra tam tikr konkurencij
ribojani nuostat. Komisija leidia blokines iimtis, kad palengvint reguliavimo nat pramonei, o tai leidia Komisijai savo
dmes sutelkti susitarimus ir kitokius veiksmus, nulemianius labiau neprastas ir rimtesnes problemas. Iki iol blokins iimtys
yra patvirtintos toki susitarim ir kitoki veiksm atvilgiu: (a) susitarimai dl iimtini platinimo teisi; (b) susitarimai dl
iimtinio pirkimo; (c) selektyvinis pardavinjimas motorini transporto priemoni sektoriuje; (d) susitarimai dl tyrinjimo ir
tobulinimo; (e) susitarimai dl specializacijos; (f) patent licencijos; (g) know-how licencijos; (h) franizs susitarimai; (i)
susitarimai pagal Jrini perveim Konferencij; (j) kompiuterinio rezervavimo sistemos avialinij sektoriuje; (k) bendras
planavimas ir techninio pajgumo koordinavimas, konsultavimasis dl tarif u numatytas aviacijos paslaugas bei dl keleivi ir
krovini sraut pasiskirstymo oro uostuose; (l) aptarnavimo ant ems paslaugos oro uostose.
Pagal 87 (83) str., Komisijai yra suteikta kompetencija skirti monms, paeidianioms 85 str., vienkartines ar periodines
baudas.
T.y. sankcijos u konkurencijos paeidimus yra baudos (gali bti iki 1mln. ECU, arba iki 10% kiekvienos mons, dalyvavusios
paeidime, metins apyvartos prie tai buvusiais kiniais metais, priklausomai nuo to, kuriuos atveju suma yra didesn).
Pagal 90 (86) str. Valstybs Nars negali, kiek tai lieia valstybines mones, nei priimti, nei taikyti joki priemoni,
prietaraujani Sutarties taisyklms, taip pat 85 str. nuostatoms.
PIKTNAUDIAVIMAS DOMINUOJANIA PADTIMI (86 STR.)
Piktnaudiavimas
Inaudotojikasis
Tai yra kenkimas vartotojams.
Antikonkurencinis
Kit moni, kurios gali konkuruoti su
dominuojania mone, galimybs konkuruoti
suvarymas arba visikas panaikinimas.
86 (82) str. paskirtis yra utikrinti, kad dominuojani viet rinkoje uimani moni veikla atitikt EEB Sutarties
tikslus.
Itrauka i EB Sutarties 86str.:
Draudiamas kaip nesuderinamas su bendrja rinka toks vienos arba keli moni piktnaudiavimas dominuojania padtimi
bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, kuris gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb.
Pats straipsnis neapibria dominuojanios padties, taiau Teisingumo Teismas yra dominuojani padt yra apibrs byloje
322/81, Michelin, ECR 1983 p. 346:
Tai ekonomins galios padtis, (1) kuria mon naudojasi, (2) kuri jai leidia stabdyti veiksming konkurencij tam
tikroje rinkoje, (3) kuri leidia jai veikti ymiu mastu nepriklausomai nuo jos konkurent ir klient ir gal gale
vartotoj.
Dominavimas mons padtis, kai ji nra suvaroma konkurencijos jg. Dominavimas galimas preks ir geografinje
rinkoje.
Dominuojanios padties nustatym konkreioje byloje paprastai sudaro du etapai:
1) Atitinkamos RINKOS nustatymas.
Tai apima materialin kriterij (preki rink), geografin kriterij ir laiko kriterij.
Dl preks rinkos. Pagal ETT tai rinka tam tikros preks pakaitalo prasme atsivelgiama paios preks ir jos pakaitalo
dominavim rinkoje. Kitaip sakant, rinka apima prekes, kurios yra tapaios ar panaios; j kaina ir vartojimas taip pat yra
panas.
United Brands Co. v. Commission (78) byla. I Tatham. ia Komisija rodinjo, kad mon United Brands, viena i didiausi
pasaulyje banan tiekj, tiekusi Chiquita bananus, piktnaudiavo savo dominuojania padtimi daugybe bdu. Ikilo klausimas,
ar atitinkamo produkto rinka reikia apdorotus ir suriuotus bananus, kaip teig Komisija, ar vieius vaisius, kaip teig United
Brands. Aiku, kad ioje situacijoje Komisija siek apibrti rink kiek manoma siauriau, o mon United Brands kiek manoma
34
//
plaiau. Komisija pateik JTO Maisto ir ems kio Organizacijos atlikto tyrimo rezultatus, rodanius, kad kit vaisi buvomas
maai turjo takos banan kainai ir vartojimui. Be to, bananai turjo iskirtin viet vaik, ligonini ir senyvo amiaus moni
mityboje. Jiems kiti vaisiai nebuvo priimtini kaip pakaitalai. ETT palaik Komisijos pozicij dl io produkto rinkos ir teig, kad ji
galjo bti apibrta dar siauriau ir apimti arba suriuotus bananus, arba bananus, skirtus senyvo amiaus, sergantiems
monms arba vaikams, kadangi buvo rodyta, jog vartotojai vis tiek perka riuotus bananus, net jeigu jie yra kur kas brangesni
u neriuotus. Tai rod esant ma paklausos lankstum, o senyvo amiaus, sergantiems monms bei vaikams praktikai tokio
lankstumo nebuvo i viso.
Dl geografins rinkos. Geografins rinkos apibrimas yra btinas nustatyti, kurios mons gali bti laikomos
konkuruojaniomis su dominuojania mone. Teorikai pati ES turt reikti atitinkam geografin rink daugumai preki ir
paslaug, kadangi vieningoje rinkoje neturi bti joki klii prekybai bet kurioje Sjungos vietoje. Taiau prekybai gali
egzistuoti teisinio pobdio klii, kurios dar nra paalintos arba kurios leidiamos pagal Bendrijos teis. Rinkos ribotum gali
lemti praktins prieastys, pvz., greitai gendani produkt atveju. Kitas pvz. yra televizijos transliacij rinka. Galiausiai
prekybos modeliai gali bti riboti dl tam tikr susiklosiusi tradicij. Pvz., Unted Brands byloje buvo nustatyta geografin
rinka, kuri nejo Didioji Britanija ir Pranczija, kadangi ios dvi alys turjo prekybinius susitarimus su buvusiomis
kolonijomis, o tai reik, kad prekyba bananais buvo specifin. Taigi, geografins rinkos nustatym yra traukiamos ir
treiosios (ne ES) alys.
2) MONS GALIOs tam tikroje rinkoje vertinimas.
Tai apima rinkos dyd ir mons finansinius iteklius, o taip pat tai, koki rinkos dal uima kiti rinkos dalyviai, kokios patekimo
rink slygos ir rinkoje elgiasi ta mon.
Teisikai skirtingos mons gali bti laikomos viena mone, jeigu jas kontroliuoja vienas savininkas.
86 str. draudia piktnaudiavim dominuojania padtimi.
Teisingumo byloje 85/76, Hoffman-La Roche, ECR 1979 p. 461 konstatavo:
Piktnaudiavimo svoka yra objektyvi svoka, lieianti mons, uimanios dominuojani padt veiksmus, kurie yra tokios
apimties, kad paveikia rinkos struktr taip, kad vien tik ios mons buvimas, slygoja tai, kad konkurencijos lygis sumainamas
ir kurie panaudojant metodus, skirtingus, negu tie, kurie yra normalios preki ir paslaug konkurencijos slyga, per sandorius su
verslo partneriais, sumaina konkurencijos lyg, dar utikrinam rinkoje, ar tokios konkurencijos augim.
86 str. ivardija piktnaudiavimus. is sraas nra baigtinis.
86 str. draudia piktnaudiavim dominuojania padtimi tik jei jis gali turti takos prekybai tarp Valstybi Nari.
Pagal 87 str. Komisijai suteikta kompetencija monms, paeidianioms 86 str., skirti vienkartines ar periodines baudas.
Pagal 90 (86) str. Valstybs Nars valstybini moni atvilgiu negali nei priimti, nei taikyti priemones, prietaraujanias Sutarties
reikalavimams, skaitant 86 str. nuostatas.
E. VALSTYBS PAGALBA
Valstybs pagalba gali sukurti sunkumus sistemoje, kurios pagrindinis tikslas yra sukurti ir ilaikyti bendr vidaus rink.
Valstybs pagalb reglamentuoja 92 ir 93 (87 ir 88) str.
92(1) (87) str. nustato:
Jeigu ioje Sutartyje nenurodyta kitaip, kiekviena Valstybs Nars arba ir i valstybs itekli kokia nors forma teikiama pagalba,
ikraipanti arba galinti ikraipyti konkurencij suteikiant privilegijas tam tikroms monms arba tam tikroms prekms, yra
nesuderinama su bendrja rinka tuomet, kai ji veikia Valstybi Nari tarpusavio prekyb.
Valstybs pagalbos elementai: (1) valstybs pagalba; (2) konkurencijos ikraipymas; (3) privilegij suteikimas; (4) poveikis nari
tarpusavio prekybai.
Teisingumo Teismas valstybs pagalb apsibr byloje 61/79, Denkavit, ECR 1980 p. 1200, kurioje jis konstatavo, kad 92(1)
str. nurodo Valstybi Nari [vienaalikus ir savarankikus T.B. past .] sprendimus, kuriais jos siekdamos savo ekonomini ir
socialini tiksl vienaaliais veiksmais ar sprendimais monms ar kitiems asmenims suteik l, ar sukuria jiems lengvatas,
kuriomis siekiama paskatinti i ekonomini ar socialini tiksl pasiekim.
92(2) ir (3) str. numato tam tikras Valstybs pagalbos draudimo iimtis [kada valstyb. pagalba leistina T.B past.].
Kada valstybs pagalba yra leistina: (1) socialinm reikmm; (2) dl force majaure; (3) Vokietijai dl problem su Ryt Vokeitija.
Kada valstybs pagalba gali bti leistina: (1) ekonominei pltrai atsilikusiuose regionuose remti; (2) bendriems Europos
interesams svarbiam projektui; (3) region kinei veiklai arba tam tikr ekonomikos srii pltrai skatinti, jei nedaro nepalankaus
poveikio prekybai ir bendram interesui; (4) kultrai ir paveldui, jei neprietarauja bendram interesui.
92(2) str. ivardija tam tikras Valstybs pagalbos kategorijas, kurios turi bti (ir todl automatikai yra) suderinamos su bendra
rinka.
92(3) str. ivardija tam tikras valstybs pagalbos kategorijas, kurios gali bti laikomos suderinamomis su bendra rinka. Komisijai
suteikta kompetencija leisti valstybs pagalb pagal i straipsnio dal.
Valstybs pagalbos kontrol ir praneimas apie j
93 (88) str. numato kontrols sistem, skirt ivengti bet kokios pagalbos, nesuderinamos su bendra rinka teikim.
Praneim Komisijai apie pagalb tvarka yra numatyta 93(3) str.
is straipsnis taip pat nustato specialias valstybs pagalbos vykdymo procedras.
93(2) str. taikomas tiek teikiamai pagalbai dl kurios ikeltas klausimas, tiek naujai pagalbai.
F. USIENIO RYIAI
Usienio ryiai yra Europos Sjungos politikos sritis ir priemon pasiekti kitiems politiniams tikslams.
35
EB usienio ryi svarba auga: vidaus rinka gali tinkamai funkcionuoti tik tada, kai j supantis pasaulis aidia pagal Europos
Sjungos taisykles. Tam reikia sudaryti tarptautinius susitarimus. Auganti ryi reikm ir didjanios Komisijos pastangos ginti ir
padidinti EB iorin konkurencingum sukelia vis daugiau nesutarim tarp EB ir Valstybi Nari ioje srityje.
Tam tikrose srityse EB Sutartis Europos Bendrijai specialiai suteikia galias sudaryti tarptautinius susitarimus. Daniausiai ioje
srityje yra taikomas 113 (133) str., lieiantis bendr prekybos politik (aikiai apibrta kompetencija).
Taiau Teisingumo teismas daugelyje reikming byl konstatavo, kad EB suteikta kompetencija sudaryti tarptautinius susitarimus
visose srityse, kur EB turi kompetencij priimti vidaus teiss aktus (ivada 1/76, European Laying-Up Fund, ECR 1977 p. 741)
(numanoma kompetencija).
Tais atvejais, kai EB yra suteikta usienio ryi kompetencija, kyla klausimas, ar tik EB turi i kompetencij, ar ir Valstybs
Nars taip pat gali sudaryti tarptautinius susitarimus ioje srityje. Teismas daugelyje byl nustat, kad EB iuo klausimu turi
iimtin kompetencij (byla 22/70, Commission v. Council (AETR), ECR 1971 p. 263, ivada 1/94, WTO, ECR 1995 p.1).
Tarptautiniai susitarimai sudaromi pagal procedr, nustatyt 228 (300) str.
alia tarptautini susitarim sudarymo, EB usienio ryiai apima EB institucij dalyvavim tarptautinse konferencijose ir
derybose, vis pirma GATT/PPO. Komisija turi diplomatines atstovybes visame pasaulyje.
Detaliau susipainti su ia tema galima knygoje: MacLoed, Henry and Wyett: The External Relations of the European
Communities, Clarendon Press, Oxford, 1996.
EB usienio kompetencija turt bti nagrinjama kartu su ES Bendra usienio ir saugumo politika.
10 SKYRIUS: GYVENDINIMAS
A. ANGA
Kaip jau buvo paminta 6 Skyriuje, ES teiss sistema remiasi glaudiu bendradarbiavimu tarp ES teiss ir nacionalins teiss.
3 ir 6 Skyriuose parodyta, kaip tam tikros ES nuostatos, vis pirma direktyv nuostatos, turi nacionalinje teisje turi bti
gyvendinamos dar prie sigaliojant teisms ir pareigoms, kurias numato ES teiss aktai.
Norm gyvendinimas (angl. - implementation) yra procedra, kurios pagalba transformuojamos ES normos padarant jas
kiekvienos Valstybs Nars nacionalins teiss sistemos dalimi.
Jei reikalingas norm gyvendinimas neatliktas, ar atliktas netinkamai, pilieiai ir mons, neirint to, gyja jiems skirtas pagal ES
normas teises tiesioginio veikimo principo pagrindu, r. 6 Skyri. Be to, Valstyb Nar, ar netinkamai gyvendinusi tam tikr ES
norm, gali bti patraukta atsakomybn u al, padaryt Valstybs Nars pilieiams ir monms, r. 11 D Skyri.
Todl yra ypa svarbu, kad visos Valstybs Nars tinkamai gyvendint ES teiss normas.
B. KAS GYVENDINAMA
Kaip jau paaikinta 3 Skyriuje, turi daromas esminis skirtumas tarp reglament ir direktyv.
gyvendinimas angl. implementation.
Reglamentai negyvendinami (taikomi tiesiogiai). Direktyvos gyvendinamos. Sprendimai gyvendinami.
REGLAMENTAI
Pagal 189(2) (249(2)) str., reglamentai tiesiogiai taikomi visose Valstybse Narse. Tokiu bdu reglamentai turi bti taikomi
btent ta forma, kuria jie buvo priimti.
Todl reglamentus draudiama gyvendinti keiiant juos nacionalins teiss aktus.
Neirint to, norm gyvendinimo klausimas gali ikilti ryium su papildomomis nuostatomis.
Valstybs Nars privalo priimti reikalingus papildomus nacionalins teiss aktus tam, kad reglamentas bt pilnai gyvendintas.
Tam, pavyzdiui reikia isprsti tokius klausimus, kaip: kokios valstybs institucijos yra atsakingos u reglamento norm
gyvendinim, kokios bus administracins gin sprendimo procedros ir kokios sankcijos bus taikomos tais atvejais, jei
reglamento normos bt paeistos.
DIREKTYVOS
Pagal 189(3) (249(3)) str. direktyva yra privaloma Valstybei Narei tiek, kiek tai lieia btinum pasiekti joje numatomus tikslus ir
palieka atskirai Valstybei Narei laisv sprsti, kokiomis nacionalinmis statym leidimo priemonmis ie rezultatai bus pasiekti.
Todl direktyvos turi bti gyvendintos nacionalinje teisje.
emaiu iame skyriuje bus nagrinjamas direktyv gyvendinimo klausimas.
C. KAIP SKAITYTI DIREKTYV
Kai direktyva priimta, kiekvienos Valstybs Nars valstybs tarnautojai turi pradti jos gyvendinimo proces. Tam reikia mokti
skaityti direktyv: nustatyti, kurios direktyvos nuostatos turi bti gyvendintos.
**** [p.s. T.B. past. Direktyvos skaitymo aptarim imiau; jei reikalinga, galite rasti originale].
Perskaits direktyv, valstybs tarnautojas padaro ivad, kad ios direktyvos dalys nustato teises ir pareigas bei atitinkamas
technines normas, kurias valstybs tarnautojas turi gyvendinti nacionalinje teisje kad utikrint, jog ES teiss suskurta situacija
atitinka situacijai nacionalinje teisje pagal direktyvos 2(2), 3 ir 7(1) straipsnius.
36
//
Preambul niekada neturi bti gyvendinama. 1 straipsnis (tikslas) yra adresuojamas Valstybms Narms ir paprastai
negyvendinamas. 2(3) str. lieia tik Graikij, o 4-6 straipsniai yra skirti tik ES vidaus procedroms. 7(2) straipsnis pats savaime
neturi norminio pobdio, o 8 straipsnis lieia santykius tarp Valstybs Nars ir Komisijos ryium su norm gyvendinimu. 9
straipsnis neturi bti gyvendinamas. Kitaip tariant, ioje dalyje nurodytas straipsnis nesukuria teisins situacijos ir tokiu bdu
nereikalauja, kad nacionalinje teisje bt sukurta atitinkama teisin situacija.
Toliau valstybs tarnautojas turi gyvendinti gyvendinimo metod.
D. NORM GYVENDINIMO METODAI
Gali bti pasirenkami du pagrindiniai norm gyvendinimo bdai: perklimas (angl. - transposition) ir perteikimas (angl. reformulation).
PERKLIMAS:
Valstybs Nars priima nacionalins teiss nuostatas, kurios yra TAPAIOS direktyvos nuostatoms.
Perklimas gali bti atliktas arba nukopijuojant direktyvos norminio pobdio dalis nacionaliniame statyme ar kitame teiss akte,
arba priimant nacionalins teiss aktus, kuriuose daromos nuorodos direktyvos tekst.
PERTEIKIMAS:
sipareigojim, kylani i direktyvos, ESM yra traukiama nacionalins teiss nuostatas.
PRANAUMAI IR TRKUMAI:
Perklimas yra paprastas metodas, kuris utikrina, kad bt vykdytas sipareigojimas gyvendinti direktyvas visikai ir
tinkamai. Perklimo trkumas yra tai, jog naudojant metod, kartu naudojama ir TERMINOLOGIJA, kuri gali bti
neinoma nacionalinje teiss sistemoje ir gali sukelti nesusipratimus.
Didiausiu perteikimo pranaumu yra tai, kad ilaikoma tradicin nacionalins teiss sistema ir terminologija. Trkumu
yra tai, kad tai reikalauja daug LAIKO ir tiktina, kad gyvendinimas nebus visikas ir tinkamas.
Metodo pasirinkimas:
Kur metod pasirinkti, priklauso nuo nacionalins teiss tradicij. Visumoje, perklim reikt pasirinkti tada, kai direktyva turi
technin pobd, tuo tarpu, kai perteikimas pasirinktinas tada, kai direktyva yra daugiau bendro pobdio. Be to, perteikimas
pasirenkamas, kai direktyvos gyvendinimas reikalauja daug pakeitim galiojaniuose nacionalins teiss nuostatose.
E. KAIP PRAKTIKAI GYVENDINTI NORMAS
ANGA
Vis pirma valstybs tarnautojas turi inagrinti direktyv, r. C skirsni. Tokios analizs pagrindu valstybs tarnautojas turi
nustatyti, kokia teisin situacija turi bti sukurta pagal i direktyv.
Po to valstybs tarnautojas turi inagrinti situacij nacionalinje teisje ir sulyginti ES teisin situacij su nacionalins teiss
situacija.
Jei ios dvi teisins situacijos yra tapaios, nereikalingas joks tolesnis norm gyvendinimas, taiau
reikt atsiminti, kad gali bti reikalingas papildomos nacionalins teiss nuostatos, lieianios vykdymo bei
administravimo priemones, r. 3.2 ir 3.3 skirsnius emiau ir
kad reikia praneti Komisijai, kad situacija nacionalinje teisje jau atitinka reikalavimams, nustatytiems ES
teisje.
Jei Komisijai apie nepraneama, pastaroji pagal 169 str. gali pradti proces Teisme, r. 11 B ir C Skyrius.
Jei ES teisin situacija ir nacionalin teisin situacija viena kitai neatitinka, reikalingas norm gyvendinimas.
Toliau valstybs tarnautojas turi pasirinkti norm gyvendinimo metod, r. D skirsn aukiau, o po to pasirinkti konkrei
nacionalin norm gyvendinimo priemoni r.
NORM GYVENDINIMO PRIEMONI RYS
Valstybs tarnautojas turi apsvarstyti, ar norma turi bti gyvendinta priimant statym, postatymin teiss akt, ar kitokiu bdu.
I esms Valstybs Nars turi pasirinkimo laisv, koki norm gyvendinimo r pasirinkti.
Neirint to, ES teis reikalauja, kad gyvendinimo priemons, turt bti teisikai privalomos ir btinai utikrinti, kad direktyvos
nuostatos gyt piln ir tinkam teisin gali, r. byl 29/84, Commission v. Germany ECR 1985 p. 1661.
Galimos ios gyvendinimo priemoni rys:
Parlamento priimami statymai ir ministerij sakymai 3.

i priemoni ris visada atitiks teisiniam ES reikalavimui normas gyvendinti visikai ir tinkamai.
Administracin praktika ir aplinkraiai.

ios priemons gali bti panaudojamos, taiau i esms j nepakanka, nes jos gali bti pakeistos ir paprastai nra
skelbiamos, r. byl C-334/94, Commission v. France 1996 m. gegus mn. 7 d. Taiau ios priemons gali bti
panaudotos tada, kai joms priimti yra pakankamas teisinis pagrindas, jos yra skelbiamos ir utikrina individ teises, r.
byl 339/87 Wild Birds.
Kolektyviniai susitarimai dl; darbo rinkos.

ios priemons gali bti panaudotos, jeigu jomis bus apsaugoti visi individai, r. byl 143/83, Commission v. Denmark,
ECR 1985 p. 437.
3
Atsivelgiant Lietuvos teiss sistem reikt pridurti ir Vyriausybs nutarimus (vertj pastaba).
37
Teism praktika.
Nusistovjusi teism praktika paprastai yra nepakankama, nes teism praktika gali pasikeisti.
Tokiu bdu valstybs tarnautojas i esms gali pasirinkti statym ar ministerijos sakym. Kokia priemoni ris turi bti
pasirinkta, didija dalimi priklauso nuo nacionalins teiss tradicij. Taiau gyvendinamos direktyvos turinys gali bti kelrodiu
pasirenkant tokios priemons r:
Jei direktyva nustato bendros reikms pagrindinius principus, pirmenyb teiktina statymams.
Jei direktyva daugiausiai nustato technines normas, kurios, kaip tikimasi, bus danai keiiamos, arba labai specifines
nuostatos, turinias siaur tiksl, turt bti pasirinktas ministerijos sakymas.
Tokiose srityse, kuriose yra daug technini ir specifini nuostat, rekomenduojama priimti statym, kuris nustatyt
reikaling teisin baz tam, kad atsakingos ministerijos priimt ministerij sakymus.
Jei direktyva sukuria teises ir pareigas individams, pirmenyb turt bti teikiama statymui.
Jei direktyva lieia klausimus, kuriuos jau reglamentuoja statymas, paprastai taip pat reikia statymo.
Po to, kai valstybs tarnautojas pasirinko nacionalins priemons r, sekantis klausimas kyla dl nacionalins priemons turinio.
NORM GYVENDINIMO PRIEMONI TURINYS
Bendri reikalavimai
Nereikalaujama paodiui perrayti direktyvos tekst ar perimti direktyvos struktr.
Turi bti laikomasi direktyvos terminologijos. Atkreipkite dmes tai, kad kai kurios direktyvos paremtos nacionalins teiss
terminologija, tuo tarpu kai kitose naudojama ES terminologija. Pastarosios visada turi bti laikomasi nepriklausomai nuo to, kaip
tokia terminologija suprantama atskiroje valstybje.
Vykdymas
Labai svarbu nustatyti, ar yra reikalingos papildomos nacionalins teiss nuostatos tam, kad gyvendinamos direktyvos nuostatos
bt veiksmingai vykdytos.
Veiksmingas vykdymas yra tradicikai utikrinamas, civilini, administracini ar baudiamj sankcij pagalba.
Pasirenkant, kokias nustatyti sankcijas, turi bti atsivelgiama iuos pagrindinius principus:
sankcijos turi bti veiksmingos, proporcingos ir drausminanios,
u ES teiss paeidimus turi bti baudiama tokiomis paiomis slygomis, kaip ir baudiant u nacionalins teiss
paeidimus,
procedros, taikomos baudiant u ES teiss paeidimus turi bti tokios pat veiksmingos, kaip ir procedros, taikomos
nacionalins teiss paeidim atvejais.
Administravimas
gyvendinant ES teis, gali bti reikalinga nustatyti papildomas nuostatas, skirtas administravimui.
Bendrai pamus, ES teis vykdo nacionalins institucijos ir todl vykdymo procese taikomos nacionalins teiss normos. Taiau
ES teis gali nustatyti tam tikrus specialius administracinius reikalavimus, kuri turi laikytis nacionalins institucijos vykdydamos
ES teis.
Europos Bendrij Teisingumo Teismas taip pat yra nustats, kad nacionalins institucijos, vykdydamos ES teis, turi vadovautis
iais administraciniais principais:
suinteresuotoms alims turi bti teikiama visa reikalinga informacija,
administraciniai sprendimai turi bti priimami be jokio vilkinimo,

visos analogikos bylos turi bti sprendiamos vienodai,
visi sprendimai turi bti motyvuoti,
turi bti gerbiamos pagrindins teiss, r. 5 Skyri.
F. KAS ATSITINKA NEGYVENDINUS NORM
Jei Valstyb Nar negyvendina direktyvos, ar gyvendina direktyv netinkamai, gali kilti ios pasekms:
Komisija gali pradti Teismo proces pagal 169 (226) str., r. 11 B ir C Skyrius,
pilietis gali reikalauti, kad nacionalinis teismas pritaikyt tiesioginio veikimo princip, r. 6 B Skyri, o nacionalinis
teismas gali kreiptis EB Teism praydamas priimti preliminarin nutarim pagal 177 (234) str., r. 11 B ir C Skyrius,
EB Teismas gali nubausti valstyb bauda pagal 171(2) (228(2) str., r. 11 B ir D Skyrius,
i Valstybs Nars gali bti priteistas alos atlyginimas pilieiams, r. 11 B ir D Skyrius.

Jeigu valstyb direktyvos per nurodyt laik negyvendina tada direktyva pradeda tiesiogiai veikti ir fiziniai arba juridiniai
asmenys gali valstyb tiesiogiai paduoti teism jeigu atsiranda ala. Svarbu, kad tik tas asmuo, kuriam tiesiogiai buvo padaryta
ala ar paeistos teiss, gali kreiptis teism. Frankovich byla nustato tris slygas, kurios turi bti, kad valstybei atsirast
atsakomyb:
1. direktyva turi bti siekiama nustatyti asmen teises;
2. i teisi turinys gali bti nustatytas i direktyvos teksto;
3. turi bti prieastinis ryys tarp patirt nuostoli ir to fakto, kad valstyb negyvendino direktyvos.
38
//
Dl to dar r. 11 skyriaus pat paskutin skyrel.
11 SKYRIUS: VYKDYMAS
Vykdymo lygmenys:
1. ES lygmuo. Vykdym utikrina Komisija ir EB teismai (1-os instancijos ir ETT).
2. Nacionalinis lygmuo.
EB lygmuo
ETT
1-os instancijos teismas
Nacionalinis lygmuo
Konstitucinis teismas (atitinkamos valstybs)
Nacionaliniai teismai (atitinkamos valstybs)
Pirmo lygmens
Antro lygmens
T.t.
Nra nuoseklaus kilimo auktyn.
Pagal EB Sutarties 177str., nacionalinis atitinkamos valstybs teismas gali tiesiogiai kreiptis ETT dl EB teiss aikinimo.
1-os instancijos teisme ginai yra inicijuojami pai EB institucij.
Na o su Valstybi nari Konstituciniais teismais i viso kyla daug problem.
A. KOMISIJA
Pagal 155 (211) str. Komisija yra Sutarties vykdymo garantas. Komisija turi utikrinti, kad Valstybse Narse yra laikomasi
ES teiss.
Sutartis suteikia Komisijai daug priemoni iam udaviniui vykdyti. Svarbiausia priemon yra pagal 169 (226) str. taikoma
procedr, skirta Sutarties paeidimo atvejams.
Komisijai tampa inoma apie Sutarties paeidim arba i pai Valstybi nari praneim tais atvejais, kai, pavyzdiui, Valstyb
Nar pranea apie direktyvos gyvendinim, r. 10 skyri, arba i piliei ar moni skund. Be to, politinio proceso Taryboje ar
Europos Parlamente metu gali bti atkreiptas Komisijos dmesys Sutarties paeidimus.
169 (226) str. numatyt procedr sudaro dvi fazs: administracin ir teismin.
Administracin faz
Komisija turi suteikti suinteresuotai valstybei pasiaikinti, o po to, jei Komisija valstybs pasiaikinimus laikyt nepatenkinamais,
ji turi isprsti klausim, ar reikia pateikti iuo klausimu motyvuot ivad. Tuo siekiama duoti Valstybei Narei galimyb pateisinti
savo pozicij, o Komisijai tikinti Valstyb Nar laisvanorikai laikytis Sutarties reikalavim. Jei is bandymas isprsti klausim
buvo neskmingas, motyvuotoje ivadoje siekiama apibrti gino dalyk.
Kai Komisija suino apie galimai vykdyt Bendrijos teiss paeidim, ji gali kartais pateikti neformal uklausim atitinkamai
valstybei per pastarosios Nuolatin Atstovyb Briuselyje. Danai Komisijos pareignai aptaria tok klausim su ios valstybs
nacionalini institucij pareignais.
Jei Komisija prieina ivados, kad Bendrijos teiss buvo nesilaikoma, ji gali priimti sprendim nusisti formal uklausimo rat,
kuris yra pirmas procedros, numatytos 169 (226) str., ingsnis.
Komisija, inagrinjusi Valstybs Nars atsakym ir nutarusi, kad atsakymas jos nepatenkina, pateikia savo motyvuot ivad.
Teismin faz
Jeigu Valstyb Nar nevykdo motyvuotos ivados nurodym per ivadoje nurodyt laik, Komisija gali ikelti byl Teisingumo
Teisme. Jos iekinyje turi bti aikiai nurodytu pagrindai, kuriais iekinys grindiamas ir pateiktas atitinkamas teisinis bei faktinis
jos reikalavim pagrindimas.
B. EB TEISMAI
Teism organizavimo ir funkcij teisiniai pagrindai nustatyti:
Sutartyse,
Teismo Statutuose (ETT Statute),
Tarybos 1988 met spalio 24 dienos Sprendime 88/591 ECSC, EEC, EURATOM dl Pirmosios Instancijos Teismo (OJ
1988 L 319 p. 1), o taip pat
Teismo ir Pirmosios Instancijos Teismo Procedros taisyklse.
Yra dvipakop sistema: 1-os instancijos teismas ir ETT. ETT atsirado EB krimosi pradioje; tuo tarpu 1-os instancijos teismas
pradjo veikti tik 1989m. Jo steigimo pagrindin prieastis buvo didelis ETT apkrovimas jis nebuvo pajgus isprsti vis byl
turdamas tik 15 teisj. ETT ir 1-os instancijos teismui teismingos skirtingo pobdio bylos; 1-os instancijos teismas daugiausia
sprendia konkurencijos ir personalo bylas.
Pirmosios Instancijos Teismas taip pat vadinamas Tribunolu. Jei nenustatyta kitaip, abiej Teism organizacija yra identika.
[p.s. Organizacija buvo pagal lentel aptarta paskaitoje].
ORGANIZACIJA
Europos Teisingumo
Pirmosios Instancijos Teismas
Teismas
168A (225) str.
Teisjai
15
15
39
165 (221) str.
Skiriami
Generaliniai Advokatai
(GA)
Valstybi Nari vyriausybi

167 (223) str.
6 metai (galimas perrinkimas)
167 (223) str.
Pilietybs reikalavimo nra, taiau praktikoje visi
teisjai turi Valstybi Nari pilietyb
Jie yra nepriklausomi
167 (223) str.
Teisjai turi turti kvalifikacij, reikaling uimti
aukiausias teismines pareigas j alyse arba
bti
teisininkais,
turiniais
pripaint
kompetencij
167 (223) str.
Teisj renkamas i j pai tarpo 3 metams (gali
bti perrinktas)
Funkcijos: vadovauja Teismo darbui ir
pirmininkauja posdiams bei teisminiams
ginams
167 (223) str.
8 (taiau iki 2000 met spalio mn. 6 d. - 9)
166 (222) str.
Teisiniai sekretoriai
Po 3 kiekvienam Teisjui/GA
Kadencija
Pilietyb
Nepriklausomumas
Kvalifikacija
Pirmininkas
Plenariniai
kolegijos
posdiai
ir
taip pat
taip pat
taip pat
taip pat
taip pat
Teisj renkamas i j pai tarpo 3

metams (gali bti perrinktas)
Funkcijos: vadovauja Teismo darbui
ir pirmininkauja posdiams bei
teisminiams ginams
0
(Jei reikia, Teisjas gali bti
paskirtas GA ad hoc, bet tai
atsitinka retai)
Po 2 kiekvienam Teisjui
6 kolegijos, sudarytos i 3 ar 5 teisj.

Kolegijos, kurias sudaro 3ar 5
Plenariniai posdiai aukiami svarbiose bylose Teisjai.
arba kai Valstyb Nar ar Bendrijos institucija Plenariniai posdiai aukiami
bdama bylos alimi, to reikalauja
svarbiose bylose
165 (221) str.
kurtas
1952 m.
1989 m.
Teisj ir Generalini Advokat skyrimas
Valstybs Nars turi didel pasirinkim, k skirti Teism.
Vienintelis apribojimas 167 (223) str., yra tai, kad Teisjai ir Generaliniai Advokatai turi turti kvalifikacij, reikaling j
valstybi aukiausioms teisj pareigoms uimti arba yra aukiausios kvalifikacijos teisininkai.
Pirmininkas
Teismo Pirmininkas prilygsta Vyriausiajam Teisjui ir Teismo Teisj yra renkamas kas 3 metai (gali bti perrenkamas - Sutarties
167 straipsnio ir Procedros taisykli 7 straipsnio pagrindu).
Pagal ETT Procedros taisykli 8 straipsn Pirmininkas
vadovauja Teismo teisminei veiklai ir administracijai, pirmininkauja posdi ir teismini gin metu.
Generaliniai Advokatai
166 (222) str. nustato, kad 15 Teismo Teisj padeda 8 Generaliniai Advokatai (GA).
J pareiga yra pateikti motyvuotus paaikinimus bylose, ikeltose Teisme, tam, kad padti Teismui vykdyti jo funkcijas.
Generaliniai Advokatai yra pareignai, kurie padeda Teismui nagrinti bylas. Prie Teismui nagrinjant byl, Generalinis
Advokatas turi susipainti su bylos mediaga, ikelti teisinius klausimus, kuriuos turi bti atsakyta ir kurie turi bti papildomai
inagrinti. ios veiklos rezultatai idstomi dokumente, vadinamame Ivada, kuriame yra glaustai idstomi atitinkami faktai
ir normos ir kuriame Generalinis Advokatas pataria Teismui, kaip isprsti byl. Susipaindami su Ivada, teisjai gali spariau
atlikti savo darb, be to, j dmesys vis pirma sukoncentruojamas ties svarbiausiais bylos klausimais.
Kadangi Teismo sprendimai danai nra labai detals, Generalinio Advokato Ivados udavinys yra isiaikinti esm ir
pagrindines bylos aplinkybes. Danai Ivada papildo ar paaikina Teismo sprendim ir leidia kitiems asmenims j geriau suprasti.
Tik vienas Generalinis Advokatas dalyvauja konkreioje byloje, nepriklausomai nuo to, ar Teismas aukia plenarin sesij,
ar byl sprendia kolegija.
Pirmasis Generalinis Advokatas (pareigos kurios uimamos i naujo kiekvienais metais ir kurias skiria Teismas) skiria Generalin
Advokat kiekvienai bylai, kai tik byla patenka Teism. Tuo pat metu Teismo Pirmininkas skiria byl nagrinti kolegijoje ar pilna
sudtimi ir parenka vien dalyvaujant byloje Teisj, Teisju-praneju (ETT Procedros taisykli 10 str.).
Generaliniai Advokatai turi tok pat status, kaip ir Teisjai. Jie yra parenkami tokiu pat bdu, jiems keliami tokie patys
kvalifikaciniai reikalavimai ir jie yra skiriami laikantis t pai procedr.
Pagalbini funkcij atlikimas
Kiekvienas Teisjas Generalinis Advokatas turi po tris Teisinius Sekretorius, kurie jiems padeda tyrimo ir parengiamajame darbe
(Pirmosios Instancijos Tesime kiekvienas Teisjas turi po 2 Teisinius Sekretorius).
Teismo administracines funkcijas vykdo Sekretorius.
40
//
KOMPETENCIJA
Byl rys
EB Sutartis numato ias Teismo byl ris:
169 (226) str.:
Ris:
Bylos dl Valstybi Nari sipareigojim paeidim.
Tai gali bti arba sipareigojim pagal Sutart, arba sipareigojim, kuriuos nustato antrin teis, paeidimai.
alys:
Komisija prie Valstyb Nar
Pastaba:
Byla gali bti perduota Teismui tik po to, kai baigtas administracinis procesas, r. 11 A Skirsni.
170 (227) str.:
Ris:
Bylos dl Valstybi Nari sipareigojim paeidim.
Tai gali bti arba sipareigojim pagal Sutart, arba sipareigojim, kuriuos nustato antrin teis, paeidimai.
alys:
Valstyb Nar prie Valstyb Nar
Pastaba:
Labai retos bylos. Viena baigta byla (byla 141/78, France v. United Kingdom, ECR 1979 p. 2923) ir viena byla
nagrinjama (byla C-388/95 Belgium v. Spain). Tarptautinje organizacijoje, kuri paremta bendradarbiavimo
principais, teismins bylos tarp bendradarbiavimo partneri nra konstruktyvios.
173 (230) str.:
Ris:
Bylos dl institucij teiss akt panaikinimo .
alys:
Valstyb Nar prie institucij (173(2) str.)
Institucija prie institucij (173(2) str.)
Privati alis prie institucij (173(3) str.), r. emiau.
Pastaba:
Institucij aktai gali bti panaikinti dl to, kad institucija neturjo kompetencijos, buvo paeisti esminiai
procedros reikalavimai, pavyzdiui, aktas nemotyvuotas, paeista sprendimo primimo procedra, paeista
Sutartis ar antrin teis, arba buvo piktnaudiaujama valdia.
Panaikinti gali bti tik teiss aktai. Gali bti panaikintos akt dalys.
4 dalyje sumintos EB institucijos, prie kurias fizinis ar juridinis asmuo gali inicijuoti teismo procesas.
175 (232) str.:
Ris:
Bylos dl institucij neveikimo.
alys:
Kaip ir pagal 173 str.
Pastaba:
ios bylos yra retos, nes iekovas turi rodyti, kad institucija turjo teisin pareig veikti.
177 (234) str.:
Ris:
Preliminars nutarimai.
J pagrindas yra nacionalini teism paklausimai dl ES teiss galios ir jos aikinimo, r. emiau.
alys:
Priklauso nuo to, kokios yra bylos alys byloje, kuri nagrinja nacionalinis teismas.
Pastaba:
Labai danai naudojama priemon, tam kad bt utikrintas ES teiss aikinimas.
Iki iol priimti sprendimai 177 bylose, kurie teorikai yra privalomi konkreiam nacionaliniam teismui
konkreioje byloje. Taiau praktikoje tokie sprendimai yra visuotinai privalomi.
EB Sutarties 177str. yra svarbus ir klasikinis. 177str.:
Teisingumo Teismas turi teis priimti preliminar nutarim dl:
a) ios Sutarties aikinimo;
b) Bendrijos institucij ir ECB akt galiojimo bei aikinimo;
c) dl Tarybos aktu steigt institucij statut aikinimo, jeigu ie statutai tai numato.
Kiekvienas valstybs nars teismas arba tribunolas gali prayti Teisingumo Teism priimti preliminar nutarim, jeigu mano,
kad toks nutarimas dl ikilusio klausimo leis priimti sprendim.
Jeigu toks klausimas ikeliamas nagrinjant byl valstybs nars teisme arba tribunole, kai io teismo arba tribunolo
sprendimas pagal vidaus teis negali bti toliau skundiamas, is teismas arba tribunolas privalo dl to kreiptis Teisingumo
Teism.
177str. vienintelis nustato netiesioginius iekinius (per nacionalinius teismus); visi kiti str. nustato tiesioginius iekinius.
Svoka teismai ir tribunolai kai kuriose valstybse teismai yra vadinami tribunolais. Teismo ir tribunolo svokos apima ir
arbitra. ETT pripaino, kad arbitraas bus pripaintas teismu ar tribunolu, jei turs viej element, nes iaip arbitraas
yra daugiau privati institucija. Vieumo elementai: (1) besikreipianios alys (bent viena i j) yra valstybins institucijos; (2)
valstybs statymas reglamentuoja, kad konkreiu atveju reikia kreiptis arbitra. Pavyzdiui, Danijos darbo gin taryba yra
arbitraas, bet j besikreipianios alys yra valstybins institucijos, o be to, pagal statymus sureglamentuota, kad gino atveju
alys privalo kreiptis arbitra. Taigi turime abu vieumo elementus ir 177str. gali bti taikomas.
178 (235) str.:
Ris:
Bylos dl ES institucij atsakomybs, r. 215 (288) str.
alys:
Privati alis prie institucij.
179 (236) str.:
Ris:
Personalo bylos
alys:
Darbuotojas prie institucij.
Pastaba:
Ryium su labai automatikos primimo darb ES institucijose sistema, darbuotojai danai bylinjasi su
institucijomis dl, pavyzdiui paauktinimo nebuvimo.
Didelis toki byl skaiius perkrov Teism ir buvo viena i prieasi Pirmosios Instancijos Teismo
steigimui.
180 (237) str.:
41
Ris:
Bylos dl Ekonomins ir Valiut Sjungos institucij.
Bylos, kitokios nei bylos dl preliminari nutarim pagal 177 str., vadinamos tiesioginmis bylomis.
Atskiros bylos paios savaime yra veiksmingos teisins priemons, naudojamos pirmiausia prie valstybes, paeidusias ES teis.
Daugelyje byl po paklausimo dl preliminaraus nutarimo pagal 177 str. seka Komisijos iekinys pagal 169 str. Tokiu bdu
atitinkama Valstyb Nar turi gintis dviem frontais.
Teism teisena
Teismui teismingos ios bylos:
Visos bylos tarp institucij (pvz. Komisija prie Taryb, Europos Parlamentas prie Taryb),
Visos bylos tarp Komisijos ir Valstybi Nari,
Konkurencijos bylos (173 str. - privaios alys prie Komisij),
Visos bylos, kuriose dalyvauja Valstybs Nars,
Apeliacins bylos dl Pirmosios Instancijos Teismo sprendim.

Pirmosios Instancijos Teismui teismingos ios bylos:
Personalo bylos (179 str.),

Bylos dl EAPB nustatyt rinkliav,
Nuo 1993 m. Pirmosios Instancijos Teismui pavestos nagrinti visos bylos, kurias privaios alys ikl pagal
173(4) str.
alys gali paduoti apeliacij Teisingumo Teismui dl Pirmosios Instancijos Teismo sprendimo tik tuo pagrindu, kad buvo paeistos
materialins teiss procesins normos.
T.y. taip apeliuojant peririma tik teis, bet ne faktai.
Privaios alies galimybs
Ginai tarp dviej privai ali negali bti tiesiogiai perduoti ES teismams. Tokios bylos turi bti keliamos
nacionaliniuose teismuose. Taiau nacionalinio teismo teisjas gali (o tam tikrose bylose privalo) kreiptis Teisingumo Teism,
praydamas paaikinti Bendrijos teiss nuostatas, jeigu tai btina jo sprendimo primimui (bylos dl preliminari nutarim, 177
(234) str.).Nagrinjant nacionalinio teismo paklausim Teisingumo Teismo, privaios alys taip pat gali pateikti savo argumentus.
Privats asmenys (juridiniai ar fiziniai) taip pat gali pateikti skund prie vien ar kelias Bendrijos institucijas pagal 173 (230) str.
Taiau privati alis turi turti teisin interes ir daugelyje byl privai ali pateikti teismui iekiniai buvo atmesti dl teisinio
intereso nebuvimo.
PROCEDROS TAISYKLS
Pakartojimui prie teismin procedr dar reikia praeiti vis administracin procedr.
Byl nagrinjimo procedr teismuose nustato Procedros taisykls.
alis Teisme atstovauja atstovai, patarjai ir advokatai. Kai alimis yra Bendrijos institucijos ar Valstybs Nars, jas atstovauja
tarnautojai, veikiantys kaip j atstovai (tuo pat metu jie yra institucij personalo nariai). Kitas alis turi atstovauti advokatai,
turintys teis praktikuoti Valstybs Nars teisme.
Reikia pastebti, kad institucijos ir Valstybs nars turi teis stoti suinteresuota alimi visose bylos, ikeltose Teisme. Daugeliu
atveju suinteresuota alimi stoja Komisija; be to, vis daniau suinteresuota alimi stoja Valstybs Nars. Tokiu bdu ioje
isivystymo stadijoje buvo isprsta daug problem, kurios galjo bti isprstos politiniu keliu, ir daugeliu atveju vienintelis
kelias utikrinti paang integracijos vystymesi buvo kreiptis teismus. Dl to atsirado daug byl, lieiani paius principus ir
todl buvo vis daugiau atveju, kai suinteresuotomis alimis bylose stodavo institucijos ir Valstybs Nars.
Tiesiogin byla Teisme ikeliama pateikiant raytin iekin. Tokiame iekinyje turi bti minimaliai idstomos aplinkybs. Teismo
Sekretorius perduoda raytin iekin atsakovui. Atsakovas paprastai turi vien mnes atsakyti reikalavimus ( gynybai). Po to
iekovas gali pateikti savo atsakym ir, pagaliau, atsakovas gali pageidauti pateikti papildym. Tuo baigiama raytin procedra.
Preliminarinse bylose byla ikeliama nacionalinio teismo pateikiant klausimus. Po to seka raytin procedra, kurioje alys
byloje, nagrinjamoje nacionaliniame teisme, ir bet kuri suinteresuota institucija ar Valstyb nar gali pateikti raytinius
paaikinimus.
Kai byla ikelta Teisme, skiriamas Teisjas-pranejas. Prie prasidedant odinei procedrai, Teisjas-pranejas atlieka iuos
veiksmus:
Rengia pradin praneim - vidin bylos vertinim.
Rengia praneim posdiui: trumpai idsto bylos faktus, o taip pat ali bei suinteresuot ali paaikinimus.
Nustato, ar bylai reikia parengtinio tyrimo: apklausti lidytojus, odiu apklausti suinteresuotos institucijos atstovus,
surinkti rodymus, kurie akiau nebuvo pateikti; trumpai tariant, atlikti visus veiksmus, kurie reikalingi, kad Teismas
susidaryt piln vaizd apie nagrinjam byl ir leisti jam priimti solid sprendim. Liudytoj apklausa ir kitokie
rodym rinkimo bdai yra naudojami labai retai.
Po to alims ir suinteresuotoms alims suteikiama galimyb pateikti j pozicijas odiu ir, reikalui esant, atsakyti kitos alies
samprotavimus. Pirmininkas, teisjai ir Generalinis advokatas taip pat gali pateikti klausimus.
Klausimai Teisme uduodami nedanai. Pirmosios instancijos Teismas, paprastai nagrindamas labai sudtingas bylas, kuriose
faktai yra labai kompleksiki, pavyzdiui, bylas dl konkurencijos ir valstybs pagalbos, danai naudoja odin bylos nagrinjim
tam, kad uduot klausimus alims tam, kad susidaryt pilnesn bylos vaizd.
Po to, kai Pirmininkas ar Kolegijos Pirmininkas baig odin bylos nagrinjim, Teismo posdis laikomas baigtu.
42
//
Sekanti bylos stadija Teisme yra Generalinio advokato nuomons pateikimas, po ko priimamas sprendimas. Pirmosios instancijos
teisme sekanti stadija yra sprendimo primimas.
Sprendimo projekt rengia Teisjas-pranejas. Ji aptaria teisjai. Jei konsensusas nemanomas, byla sprendiama paprasta
dauguma. Ioriniam pasauliui visi sprendimai lieka anonimiki tam, kad bt apsaugota teisj nepriklausomyb.
Procedros taisykls nustato, kokios turi bti sudtins sprendimo dalys: kas, kur ir kada prim sprendim, byloje dalyvaujanios
alys, bylos aplinkybs (faktai), teisinis nagrinjimas ir pabaigoje bylinjimosi rezultatas. Nors teorijoje tai ir neiskiriama, taiau
praktikoje sprendime iskiriama ratio decidendi (rezoliucin sprendimo dalis) ir obiter dictum (papildomi argumentai).
Dl tiesioginio iekinio procedros (ne pagal 177str.). Teisme pateikiamas klasikinis iekinys. Iki atsikirtim periodas yra
uslaptintas (ne-vieas). Gynyba vyksta ratu; paprastai ginasi Valstyb nar prie Komisij; Komisija ratu duoda atsakym. Po
atsakymo Valstyb nar vl gali pateikti atsikirtimus (angl. rejoiner). Kai procedra tampa odin, ji yra ivieinama ir
Oficialiame urnale atsiranda praneimas (santrauka) apie jau buvusi procedr. Tarp atsikirtimo ir odins procedros ETT
gali nustatyti papildom tyrim (jei reikia) ir ireikalauti papildom rodym. Prasidjus odinei procedrai, negalima pakartoti
to, kas jau buvo teigta raytinje procedroje. To, k gale pasako Generalinis Advokatas, negali ginyti nei viena i ali !!! Po to
priimamas sprendimas. Sprendimo struktra yra klasikin (alys ... motyvai ...).
Gen. Advokato nuomon
Teismin procedra ne pagal 177str.
Iekinio padavimas
Gynyba
Atsakymas
Atsikirtimas
odin procedra
Teismo sprendimas
Dl procedros pagal 177str. Etapas tarp praymo ir odins procedros yra raytinis. Praym dl preliminaraus nutarimo
paduoda Valstyb. is praymas isiuniamas visom ES institucijoms ir valstybms narms, kad ios isakyt savo pozicij, taiau
j isakyti nra privaloma. Institucijos paprastai visada pateikia savo nuomon. Prasidjus odinei procedrai visas nuomones
(observations) komentuoja bylos alys. Per metus bna ~200 toki byl. Po odins procedros pasisako Gen. Advokatas. Jo
nuomon yra paskutin. Sprendimas = preliminarus nutarimas (pagal 177str.). Jis nacionaliniam teismui yra privalomas.
Teismin procedra pagal 177str.
Praymas
Gen. Advokato nuomon
odin procedra
Teismo sprendimas
Teismo ilaid paskirstymas: pralaimjusiai aliai Teismas nurodo, kiek kuri alis turi sumokti teismo ilaid.
ETT sprendimas nra niekur skundiamas; taiau iimties atveju yra numatyta speciali periros procedra: (1) jei treios alys
mano, kad sprendimas paeidia j teises; (2) jei paaikja faktai, kurie gali labai pakeisti sprendim.
Teismo naudojami aikinimo/interpretavimo metodai: (1) gramatinis; (2) teleologinis.
LAIKINOSIOS PRIEMONS
Bylos iklimas Teisme akto vykdymo ar veiksmo nesustabdo. Proceso metu ginijamas aktas principe gali bti normaliai
vykdomas.
Kai vykdymo sustabdymas yra nepakankamas, taiau laikinj priemoni turi bti imtasi ginant teisingum, alys gali pradti
sumarin proces ir prayti Pirminink skirti laikinsias priemones.
Laikinoji priemon gali bti skirta, jeigu:
jau pradtas prastinis bylos nagrinjimas ir
btini ypa skubs veiksmai ir

yra didel tikimyb, kad jeigu laikinosios priemons nebus skirtos, bus padaryta nepataisoma ala teisms arba atsiras
nepataisomi nuostoliai.
SPRENDIMO GALIA
Nutarimas preliminarinje byloje yra skirtas nacionalinio teismo teisjui, kuris ikl klausimus ETT. Tada nacionalinis teisjas
turi priimti sprendim savo byloje, remdamasis ES teiss aikinimu, kur atliko ETT. Vis dlto preliminarinis nutarimas gali turti
ymiai platesnes pasekmes. Jeigu, pavyzdiui, ETT savo preliminariniame nutarime netiesiogiai konstatuoja, kad tam tikra
nacionalins teiss norma prietarauja ES teisei, atitinkama valstyb, kaip taisykl, imsis priemoni nacionalins teiss normai
pakeisti. Jei ne, Komisija ikels jau 169-j byl prie Valstyb Nar, kuri pastaroji aikiai pralaims.
Bylose, ikeltose pagal 173 str., atitinkamas aktas gali bti visikai panaikintas ar panaikinta jo dalis, r. 176 (233) str.
Bylose, ikeltose pagal 169 ir 170 straipsnius, Valstyb Nar privalo pakeisti nacionalins teiss normas, kurios, kaip pripainta,
paeidia ES teis, r. 171(1) (288) str.
Pagal EB Sutarties 178str., ETT (dabar jau ir 1-os instancijos teismui) yra ynibingi ginai dl 215str. 2d. numatyt nuostoli
atlyginimo (t.y. dl nesutartins Bendrijos atsakomybs).
Sutartin Bendrijos atsakomyb Bendrija yra juridinis asmuo ir ji gali dalyvauti sutari sudaryme. Kai j turime, byla
neatsiduria ETT, bet Valstybs nars teisme. Tose sutartyse paprastai pasirenkama tam tikros valstybs teis. Daniausiai tai bna
Belgijos teis. Nesutartins atsakomybs atveju Bendrija gali atsidurti ETT. Nuostoliam (alam) atlyginti ia paprastai taikoma
43
Pranczijos teis. ia, kaip ir visur, turi bti (1) pati ala, (2) kalt ir (3) prieastinis ryys. Kokia yra iiekotina ala pagal
215str.? Atsivelgiama atsiradusius nuostolius, negautas pajamas bei reikalaujama, kad ala bt tikra, reali bei rodoma.
Nematerialin ala neapimama (tokia ETT nuostata). Dl kalts: reikia rodyti, kad buvo sipareigojimas ir jis buvo paeistas dl
ES pareigno ar institucijos kalts. Prieastin ry tarp kalts ir alos taip pat reikia rodyti.
Baudos
Neirint to, kad nagrinjama teiss sistema vykdo spaudim Valstybms Narms, jos gali susidurti su sunkumais, kliudaniais
joms visikai vykdyti savo sipareigojimus. Todl buvo reikalingos naujos priemons tam kad utikrinti visik ES teiss
vykdym Valstybse Narse.
Ryium su tuo Mastrichto sutart buvo trauktas 171(2) (228) straipsnis. is straipsnis suteikia Komisijai teis patraukti Valstyb
Nar Europos Teisingumo Teisme reikalaujant, kad bt paskirta bauda, kai atitinkama valstyb negyvendino priemoni,
reikaling vykdyti ankiau priimt ETT sprendim.
Komisija jau pradjo pirmsias bylas pagal straipsn. Viena ikelta dl to, kad Vokietijoje buvo netinkamai gyvendinamos dvi
direktyvos, lieianios pavirinius vandenis, byla C-122/97, Komisija prie Vokietij, OJ 1997 C 166 p. 7, tuo tarpu kita byla lieia
atliek valym Graikijoje, byla C-387/97, Komisija prie Graikij. Be to, Komisija tiria kai kurias kitas bylas, kuriose gali bti
pradtas teisminis nagrinjimas pagal 171(2) str.
Pirmosiose ios ries bylose susidomjim sukels klausimas, ar ETT priims Komisijos model baudoms apskaiiuoti, kai baudos
dydis priklausys nuo alies BVP ir bals Taryboje skaiiaus, o taip pat nuo paeidimo sunkumo ir trukms. is apskaiiavimo
modelis paskelbtas OJ 1996 C 242 ir OJ 1997 C 63.
alos priteisimas
Teisingumo Teismas vis dlto yra nustats naujus principus, kurie ateityje turs dar didesn reikm, kai jie bus pritaikyti utikrinti
piln ES teiss gali Valstybse Narse: alos atlyginimo principas, pagal kur i Valstybi Nari priteisiamas mokti alos
atlyginimas pilieiams ir monms, patyrusioms nuostolius dl neteisto Valstybs Nars elgesio.
is principas, kuris taip pat vadinamas Frankovich principu - numato, kad jeigu Valstyb Nar paeid ES teis ir dl tokios jos
veikos kakas patyr nuostolius, Valstyb Nar privalo atlyginti al.
Pirmasis sprendimas, kuriame Teismas nustat princip buvo bylos C-6/ ir 9/90, Francovich, ECR 1991 I, p. 5357. iame
sprendime Teismas nustat, kad yra toks principas ir kad Valstyb Nar, negyvendinusi direktyvos, privalo atlyginti al.
is principas buvo vliau ivystytas bylose C-46/93, Brasserie de Pecheur ir C-48/93, Factortame III, 1996 met kovo 5 dienos
sprendimas. Pirmoji byla liet taip vadinam Vokietijos Reinheitsgebot dl alaus gaminimo reikalavim, kur Teismas
ankstesniame sprendime pripaino prietaraujaniu 30 straipsniui, r. 9 skyri, tuo tarpu kai antroji byla liet brit nutarim dl
teiss vejoti Britanijos vandenyse, kur Teismas pripaino prietaraujaniu nediskriminavimo principui, r. 4B skirsni.
Aikiame ir glaustame sprendime ETT remiasi tuo, kad ETT jau Francovich byloje nustat, kad Valstyb Narys, esant tam tikroms
aplinkybms, gali atsakyti u nuostolius, kuriuos patyr jos pilieiai dl to, kad valstyb laiku negyvendino direktyvos.
Francovich byla liet direktyvas ir buvo isprsta vadovaujantis formaliomis taisyklmis dl tikslaus norm gyvendinimo, tuo
tarpu, kai is sprendimas lieia atsakomyb u al byloje, kur nacionalins teiss norm turinys prietarauja Sutarties nuostat
turiniui.
ETT pabria, kad Valstybs Nars atsakomybs u al principas seka i paios sutarties sistemos, ypa i teiginio dl pilno ir
tinkamo Bendrijos teiss taikymo.
iuo pagrindu ETT nustato, kad is principas taikomas visose bylose, kuriose Valstyb Nar pripastama paeidusi Bendrijos
teis. ETT teigia, kad nra jokio skirtumo, net jei Bendrijos teiss paeidim sukl statym leidimas.
Toliau ETT aprao Valstybi Nari atsakomybs u al atsiradimo slygas.
Pagal ETT Valstybi Nari atsakomybs u al atsiradimo slygos negali skirtis nuo panaiomis slygomis kylanios Bendrijos
atsakomybs u al atsiradimo slyg. ETT paymi, kad ETT nustatytos slyginai griet Bendrijos atsakomybs u al
atsiradimo slyg pagrindas yra tai, jog Bendrij institucijoms suteiktos galios veikti savo nuoira. Pagal ETT i gali veikti
savo nuoira pasekm yra tai, kad Valstybi Nari atsakomybs u al atsiradimo slygos yra tokios paios, kaip ir Bendrijos
atsakomybs u al atsiradimo slygos, kadangi Valstybs Nars lygiai taip pat turi gali veikti savo nuoira.
Po to ETT ivardija ias tris Valstybs Nars atsakomybs u al atsiradimo slygas:
Pirma, paeistos ar paeist Bendrijos teiss nuostat tikslas yra suteikti teises pilieiams.
Antra, Bendrij teiss paeidimas turi bti pakankamai sunkus. Valstyb Nar turi bti aikiai ir tyia perengusi galias veikti savo
nuoira.
Turi bti atskirai nustatyta, ar paeidimas yra pakankamai sunkus. ETT nurodo, kad special vertinim turi atlikti nacionaliniai
teismai.
Treia, turi bti tiesioginis prieastinis ryys tarp paeidimo ir patirt nuostoli. Ar taip buvo i tikrj buvo, turi taip pat nustatyti
nacionaliniai teismai.
ETT savo 1996 m. kovo d. sprendime byloje C-392/93 British Telecommunication patvirtino io principo taikym direktyvos
netinkamo gyvendinimo atvejams.
Frankovich principo sukrimas yra vienas rykiausi pastarj met pavyzdi, kai Teismas sugeba kurti ES teis situacijose,
kuriose btina utikrinti ES teiss piln taikym (leffet utile). io principo egzistavimas be joki abejoni yra sprendiamasis
veiksnys tam, kad Valstybs Nars tiksliai ir laiku laikytsi ES teiss.
44
//
Apibendrinimui.
ECC Judicial Review
Interpretation of Treaty Act and Community Acts
Indirect action
(netiesioginiai
iekiniai)
Preliminary
Rulings Art. 177
Direct Effect of EC Law

Validity of Community Acts
Against Member
States
Direct Action
(tiesioginiai
iekiniai)
By Commission Art. 169

By Member State Art. 170
Against
Community
Institution
Apellee Jurisdiction
Art. 168a
Anulment Action Art. 173

Failure to Act Art. 175
Court of 1st Instance Judicial Review
Art. 173 and 175

Annulment actions
and failure to act
(brought by
private parties).
Art. 172 and 175

Review of
Commission
Competition
(konkurencijos)
decisions (brought
by private parties).
Art. 178 and 215(2)

Non-commercial
(deliktin) liability of
Community (brought
by private parties).
Art. 179
Staff cases.
Prapltimas dl tiesiogini iekini.

1. Iekiniai pareikti valstybi nari. Gynimosi bdai: 1. vidiniai sunkumai; 2. force majaure; 3. savitarpikumas. Kaip
utikrinami sprendimai: iki Maastrichto sutarties faktikai nebuvo manoma utikrinti vykdym. Po 1992m. vestas 171str., kuriuo
remiantis yra utikrinami sprendimai. 171str. taikomas ir tada, kai valstyb paduoda iekin, ir kai tai daro Komisija. Dl
valstybs pagalbos yra numatyta EB Sutarties 93str. 2d.
2. Iekiniai dl panaikinimo (173str.). ia reikia pairti: (1) leistinumo reikalavim; (2) materialin periros pagrind. Dl
leistinumo. Pareikjai gali bti instituciniai (Bendrijos institucijos, valstybs nars) ir individualiai (fiziniai ir juridiniai
asmenys). Aktas dl kurio kreipiamasi turi tiesiogiai t asmen liesti ir tiesiogiai jam daryti poveik. Tai, k atsivelgiama, yra:
(1) individuali ssaja; (2) tiesiogin ssaja; (3) ar reglamentas yra reglamentas. 173str. 5d. yra nurodyti taikytini terminai. Dl
materialinio periros pagrindo. Iekovas turi rodyti, kad apsksdamas teiss akt jis remiasi tam tikra sutari norma.
Pagrindai: (1) gali bti kompetencijos stoka; (2) esmini procedrini reikalavim paeidimas; (3) sutarties arba pagal sutart
priimt akt paeidimas; (4) piktnaudiavimas galiojimu.
3. Iekiniai dl sprendimo neprimimo. Reikia atsivelgti (1) priimtinum ir (2) materialin pagrind. Dl priimtinumo.
Priimtinumas yra plaiau suprantamas nei leistinumas, nes ia nra numatytas terminas per kur iekinys turi bti paduotas;
taiau yra suvarymas i pradi reikia kreiptis institucij, ir tik po to teism. Yra instituciniai ir privats pareikjai. Taiau
centrinis bankas negali bti pareikju. Kiti reikalavimai: (1) aktas turjo bti privalomas; (2) akt institucija privaljo vykdyti
pagal Sutartis.
4. Pareikimas grindiamas neteistumu (184str.).
5. Iekiniai dl alos atlyginimo (aptarta anksiau).
Dl netiesiogini iekini.
Ar galima dar kart kreiptis dl preliminaraus nutarimo? Tai nra aikiai sureglamentuota, taiau praktikoje (ne pagal aktus)
nra udrausta kreiptis emesns instancijos teismui dl preliminaraus nutarimo dar kart toje paioje byloje. Ar ETT gali aikinti
nacionalins teiss klausimus, jei tai praoma per preliminarin nutarim? Ne, nes ETT laikosi nesikiimo nac. teism veikl
pozicijos. Bet nra automatiko atmetimo. ETT gali persifrazuoti klausim taip, kad j galima bt aikinti pagal ES teis.
45
177str. 3d. iuo atveju kreipimasis yra privalomas (t.y. kai nemanoma tolesn apeliacija nacionaliniame lygmenyje); kitais
atvejais pareigojimo kreiptis ETT nra.
!!! Pagal byl Costa v. E.N.E.L, preliminarus nutarimas yra privalomas altinis kitoms byloms; taip pat ir visiems ES valstybi
nari teismams.
46
//
12 SKYRIUS: ES ATEITIS
Maastrichto sutartis
Ja sustiprinti Bendrijos konstituciniai pagrindai. Susiaurintas ali nari suverenitetas. Nedidele apimtimi sumaintas
demokratijos deficitas: suteikta pakankamai daug gali Parlamentui. i sutartis taip pat tvirtino kolonas (rmus); traukta ir
usienio, ir saugumo politika (ne tik ekonomika); pradta kalbti apie ekonomin ir pinig sjung.
P.S. F str.: Europos mogaus teisi konvencija nra superior to Europos Sjungos sutartims (jei yra prietaravimas). ES teisje
dar vadovaujamasi konstitucinmis tradicijomis ir pan.
A. AMSTERDAMO SUTARTIS
Amsterdamo sutart 15 Valstybi Nari pasira 1992 met vasario 7 dien. Sutartis sigalioja 1999 met sausio 1 dien, su slyga,
kad visos Valstybs Nars j ratifikuot iki ios dienos. Jei ne visos Valstybs Nars j ratifikuot iki 1999 met sausio 1 dienos,
sutartis sigalioja pirm dien pirmo mnesio seksianio po to mnesio, kai visos ratifikavimo procedros busianios baigtos. 4
Pagal ES Enciklopedin inyn 1992 met vasario 7 dien buvo pasirayta Maastrichto sutartis, kuri sigaliojo 1993m. lapkriio
1d. Tuo tarpu Amsterdamo sutartis buvo pasirayta 1997 met spalio 2 diena ir sigaliojo 1999m. gegus 2d.
Pagrindiniai nauji dalykai, nustatyti Amsterdamo sutartyje, yra ie:
Taip vadinamas bendras sprendimas (angl. co-decision) traukti Europos Parlament teiss akt primimo proces
buvo supaprastintas ir iplstas sritims, kur Europos Parlamento galios pagal Mastrichto sutart turjo ribot pobd.
T.y. iplsta Europos Parlamento kompetencija.
Sritis, kurioje Taryba gali priimti sprendimus kvalifikuota bals dauguma, o ne vienbalsiai, buvo iplsta.
Buvo nustatyti neyms instituciniai pakeitimai ryium su bsimu pltimosi procesu. Todl Europos Parlamento
deputat skaiiaus maksimali riba buvo pakelta iki 700. Amsterdamo sutartyje ufiksuotas susitarimas, numatantis, kaip
bus vykdomas Komisijos nari viet paskirstymas po to, kai bus vykdytas pirmasis naujas pltimasis. i pataisa nustato,
kad penkios didiosios Valstybs Nars turs kiekviena po vien Komisijos nar vietoje dabar turim dviej. Taiau is
sumainimas, paliets didisias Valstybes Nares, bus joms kompensuotas suteikiant joms didesnes teises Taryboje.
Lankstumas:
Amsterdamo Sutart buvo traukta kompleksin bendradarbiavimo tarp kai kuri, taiau ne vis Valstybi Nari sistema bet kurio
i trij Sjungos ramsi rmuose. io taip vadinamo glaudesnio bendradarbiavimo idja yra ivengti, kad viena ar kelios
Valstybs Nars neatsidurt tokioje padtyje, kurioje jos bt priverstos blokuoti glaudesn bendradarbiavim tik dl to, kad ji ar
jos nenort glaudiau bendradarbiauti. engeno bendradarbiavimas, panaikinant vidaus sien kontrol asmenims ir nustatant
bendr iorin sien kontrol gali bti tokio bendradarbiavimo pavyzdiu. Dl sutartinio pagrindo tokiam, glaudesniam
bendradarbiavimui nebuvimo, engeno bendradarbiavimas turi vykti ne ES institucijose. Ateityje tai gali vykti ir institucij viduje.
Usienio ir saugumo politika:
Visas bendros usienio ir saugumo politikos skyrius buvo perraytas i naujo tam, kad atsivelgiant gaut patyrim. Buvo
padaryti tik keli konkrets pakeitimai. Pirmiausia reikt paymti Sekretoriato vaidmens stiprinim bendros usienio ir saugumo
politikos srityje. Ateityje generalinis sekretorius bus specialiai skiriamas tam, kad rpintsi bendra usienio ir saugumo politika ir
bus sukurtas Sekretoriatas usienio politikos analizei ir planavimui.
Teisinis bendradarbiavimas:
Didel bendradarbiavimo teisinje srityje dalis, numatyta Mastrichto Sutartyje buvo ikelta i tarpvyriausybinio
bendradarbiavimo srities Treiajame ramstyje, Bendrijos bendradarbiavimo srit pagal Pirmj ramst. Likusi teisinio
bendradarbiavimo dalis Treiajame ramstyje, lieianti ateityje pirmiausia policijos bendradarbiavim, buvo pertvarkyta.
engeno bendradarbiavimas pagal Amsterdamo Sutart yra ikeltas i bendradarbiavimo, kurio nereguliavo pagrindins
sutartys, srities, bendradarbiavimo srit, kuri numatyta i dalies Pirmajame ramstyje, i dalies Treiajame Sjungos
ramstyje.
Ekonominio bendradarbiavimo mogikj matmen pltojimas Pirmajame ramstyje:
Didioji maesni pakeitim SEB dalis padaryta tokiose srityse, kaip uimtumas, aplinka, lygiateisikumas, vartotoj apsauga,
administravimo vieumas ir t.t.
Sutarties Rm prie Amsterdam, r. 3B Skyri, ir Sutarties rm po Amsterdamo palyginimas yra trauktas leidin, kaip
Antras priedas.
ioje sutartyje Europos Parlamentar skaiiaus pltimas apribotas iki 700.
Buvo sustiprinta Komisijos padtis.
Tam tikri klausimai i 2 ir 3 ramsio (tarptautinio lygmens) perkelti 1 ramst (supra-national lygmens). Tai sulauk
pasiprieinimo. Pvz. ES jau kiasi valstybs nars vidaus teisingumo reikalus; usienio ir saugumo politikoje taip pat buvo
padidinta ES kompetencija.
B. PLTIMASIS
Pagal O (49) str. SES, bet kuri Europos valstyb gali tapti Sjungos nare.
4
Amsterdamo sutartis sigaliojo 1999 met gegus 1 dien (vertj pastaba).
47
Valstyb, kuri siekia tapti nare (1) paduoda praym Tarybai, kuri prao (2) Komisij parengti taip vadinam ivad, t.y.
Komisijos ir Parlamento rekomendacija sutikti su tuo. Po to Taryba gali vienbalsiai patenkinti praym.
Komisija bendradarbiauja su valstybs kandidats ministerijomis per ES Komisijos delegacij (taip vadinam ES atstovyb
alyje).
(3) Taryba, gavusi Komisijos ivad, konsultuojasi su ES Parlamentu, kuris pritaria arba ne; jis aprobuoja arba ne (paraik)
absoliuia bals dauguma. Parlamento pritarimas yra galutinis.
Valstyb kandidat turi priimti acquis communaitaire: ES teiss visum egzistuojani stojimo metu. Deryb tarp ES ir
valstybs kandidats metu, pastaroji gali isiderti ilyg i acquis. ios ilygos visada yra laikinos.
Kai vyksta derybos, atsivelgiama : (1) vis ES pltr; vyksta didels politins diskusijos; (2) kokius institucinius pokyius is
procesas lemia.
Derybos pasibaigia sutartimi tarp valstybs kandidats ir esam nari. Sutartis turi bti ratifikuota visose esamose Valstybse
Narse.
EB ir ES buvo iplstos keturis kartus: priimant Jungtin Karalyst, Airij ir Danij 1973 metais, priimant Graikij 1979 metais,
priimant Ispanij ir Portugalij 1985 ir priimant vedij, Suomij ir Austrij 1995 metais.
Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, ekijos Respublika, Slovakija, Bulgarija, Rumunija, Slovnija ir Kipras jau kreipsi dl
narysts. Taryba nusprend pradti derybas su Estija, Lenkija, Vengrija, ekijos Respublika, Slovnija ir Kipru, ir tokios derybos
gali prasidti esant tam tikrom slygom su kitomis valstybmis kandidatmis.
stojimo partneryst bendradarbiavimo forma tarp Europos Bendrij ir Centrins bei Ryt Europos ali dl tam tikros
pagalbos; naujom kandidatm yra padedama vykdyti j sipareigojimus ryium su stojimu; tai susij su demokratija,
makroekonomika, atominio kuro apsauga ir t.t.
Dl balsavimo: pleiantis svarbu proporcingumas paskirstant Parlamento balsus.
Hagos komitetas numato deryb procedr: darbo grupes, coreper komitetus ir t.t.
Pagrindiniai stojimo ES dokumentai:
1. stojimo sutartis. Pasiraoma tarp tuo metu esani valstybi nari ir valstybs kandidats; i sutartis turi bti
ratifikuota kiekvienos valstybs nars pagal j nacionalines procedras.
2. stojimo aktas. Yra sudedamoji stojimo sutarties dalis. Ji detalizuoja sutart. Paprastai turi 5 dalis.
3. Baigiamasis aktas. J sudaro prie stojimo sutarties prijungtos Bendros ir Individualios susitariani ali atstov
deklaracijos. Jo ratifikuoti nereikia; j galima naudoti aikinti pirmiem dviem dokumentam.
Kopenhagos kriterijai; juos nustat Europos Virni Tarybos susitikimas Kopenhagoje. Trys grups:
1. Politinis kriterijus. Valstybje kandidatje turi bti stabilios institucijos, garantuojanios demokratij, statym
virenyb, mogaus teises bei pagarb maumoms.
2. Ekonominis kriterijus. Valstybje kandidatje turi veikti funkcionali rinkos ekonomika ir ji turi bti pajgi atlaikyti
konkurencijos spaudim ir rinkos jg veikim Europos Sjungoje.
3. Gebjimas prisiimti narysts sipareigojimus. Valstyb kandidat turi parodyti, kad geba prisiimti narysts
sipareigojimus, taip pat tvirtai sipareigoti siekti politins, ekonomins ir pinig sjungos.
[p.s. T.B. past. Toliau paskaitoje buvo aptartas 1999 met Komisijos vertinimas Lietuvai pagal Kopenhagos kriterijus; taiau
dabar esama naujesni vertinim (t.y. 2000m. Komisijos nuomon)).
ES konstituciniai principai
1. Bendrieji konstituciniai principai (tvirtinti Maastrichto sutarties A-F straipsniuose):
a) Laisvs, demokratijos ir statymo viepatavimo principai.
b) Pagarbos mogaus laisvms, garantuojamoms ETKonvencijos, ir Valstybi nari bendroms konstitucij tradicijoms,
principas.
c) Pagarba valstybi nari nacionaliniams indentitetams, istorijai, kultrai, tautos tradicijoms, kartu skatinant tarp taut
solidarum, ikeliant bendras kultrines vertybes (i F straipsnio pirmos dalies).
d) I C straipsnio pirmos dalies. Atskiro, su nustatytomis kompetencijomis, institucinio tinklo sukrimas, kuris utikrint
i institucij veiklos tstinum ir pastovum tam, kad bt pasiekti ES tikslai, kartu laikantis ir kuriant acquis
communitaire institut. ia svarbus check and balances principas.
2. Konstituciniai principai tvirtinti pirmoje kolonoje.
a) Pilietybs krimas; su iuo institutu susijusios rinkimins teiss Europos Sjungoje teis balsuoti renkant Europos
Parlament ir t.t. To teiss altiniai yra Maastrichto sutarties vadin dalis bei EB Sutarties 8 ir 8a straipsniai.
b) Bendrijos sipareigojimas veikti jai priskirtos kompetencijos ribose (subsidiarumo principas); r. EB Sutarties 3
straipsn.
c) Valstybi nari sipareigojimas bendradarbiauti su Bendrija, siekiant jos tiksl ir neperengiant Sutarties rib (EB
Sutarties 3str.).
d) Bet kokios diskriminacijos, paremtos tautybe ar pilietybe, draudimas taikant Sutart (EB Sutarties 6str.).
e) Bendros ekonomins politikos, paremtos glaudiu nacionalins ekonomins politikos, vieningos rinkos, atviros
ekonomins rinkos su laisvja konkurencija koordinavimas, ir monetarins sjungos, susijusios su vieningos valiutos
vedimu, krimas (EB Sutarties 3a straipsnis).
3. Antrojoje ir treiojoje kolonoje tvirtinti konstituciniai principai.
a) Turi bti laikomasi acquis communitaire instituto taip pat ir tose srityse, kurias reglamentuoja antroji ir treioji kolona
(Maastrichto sutarties C straipsnio 1 dalis).
b) I ETKonvencijos kylani princip, kuriuos reglamentuoja 2 ir 3 kolonos, tvirtinimas teismine tvarka. T.y. ETT
priklauso 1-ai kolonai, taiau jis jau apima ir kai k i 2 ir 3 kolon.
48
//
c) Antroje ir treioje kolonose tvirtintos bendradarbiavimo ir solidarumo tarp valstybi nari, pastovumo ir tstinumo
koncepcijos (Maastrichto sutarties C straipsnio 1 ir 2 dalis bei K straipsnis).
Bendras vertinimas galima sakyti, kad Europos Sjunga turi savo Konstitucij.
Lietuvai galinios ikilti konstitucins problemos
1. Suvereniteto principas. Dl svok: suverenitetas = nepriklausomyb; suvereniteto gyvendinimas = valstybs
kompetencija~vidaus kompetencija. Lietuvos Konstitucijoje nra konkreios normos dl dalies suvereniteto
gyvendinimo perleidimo. Pagal LR Konst. 136str. stoti ES lyg ir galima, taiau tai, k galima pagal j stoti,
vadinama tarptautinmis organizacijomis.
2. Teiss virenybs principas. r. LR Konstitucijos 138str. 3d. svok sudedamoji dalis; pagal j dl virenybs niekas
neaiku. Tarp kito Lietuvoje yra tarptautini sutari statymas, taiau tai nra konstitucinio lygio statymas: vl
problemika.
3. Demokratijos principas. Lietuvai bdingas normalus valdi padalijimo principas (check and balances); tuo tarpu
Europos Sjungoje yra mintas demokratijos deficitas. [T.B. past. Tai susij su pirmu !!! LR Konstitucijos straipsniu:
Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Pagal LR Konstitucijos 148str. 1d.: Konstitucijos 1
straipsnio nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu,
jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip Lietuvos piliei, turini rinkim teis.] iai problemai isprsti LR
Vyriausyb turt turti pareig informuoti Seim dl ES reikal (grietoje formoje pvz. tas informavimas turt
reiktis statymo pobdio nuostatas turini pasilym teikimu Seimui).
4. Konstitucins prieiros principas. LR Konstitucijos 102str.: Konstitucinis Teismas ... sprendia, ar statymas
neprietarauja LR Konstitucijai ... Tas statymas, stojus ES, apimt ir ES direktyvas (kai pagal jas bus priimti LR
statymai) bei ES reglamentus (kai jie bus prilyginti LR statymam). Taiau aikinti ES ties iimtin ties turi tik ETT.
Nors realiai visa tai jau bus LR statymais. Bendrai tai yra problemika.
5. Savivaldos principas. Pagal LR Konstitucijos 119str. savivaldybs narius renka LR pilieiai. Pagal EB Sutarties 8b
straipsn balsuoti gali ir ne pilieiai (teritorinis principas).
6. mogaus teisi principas ia i esms viskas yra OK.
7. Ekonominiai-socialiniai principai. ia irgi yra problem, nes vartojama svoka LR pilieiai turi ties ....
Asociacijos teis
Asociacijos teis tai teis, apimanti asociacijos sutartis, iskiriant (t.y. pabriant buvim) Europos Sutartis atskirai bei
sprendimus, kuriuos priima Asociacijos Taryba. ia esama analogijos su EB teise. Asociacijos sutartis laikoma pirminiu altiniu
Asociacijos teisje.
Asociacijos sutartys priskiriamos tarptautinei teisei. Asociacijos sutari grups:
1. Asociacijos sutartys, kurios ruoia al narystei Europos Sjungoje (Europos Sutartys).
2. Asociacijos sutartys, pakeiianios tikrj naryst Europos Sjungoje. Kilo i buvusi TSRS respublik (be Baltijos
valstybi) noro kaip nors teisinti savo santykius su ES. ia nekalbama apie stojim ES. Aktualu Rusijai.
3. Asociacijos sutartys, kuri tikslas suteikti asocijuotai aliai pagalb. Kilo i Loms ketvirtosios konvencijos. ia i esms
apimamos Afrikos ir Karib jros baseino alys.
Asociacijos sutartys sudaromos EB Sutarties 310str, pagrindu. Mum yra aktuali pirma grup Europos Sutartis. Toliau, jeigu bus
kalbama apie asociacij, tai bus daroma Europos Sutarties kontekste.
Europos sutartis pasiraoma derantis tarp valstybs kandidats ir Europos Bendrijos. Kai ji pasiraoma, ji nepradeda i karto
galioti j turi ratifikuoti visos valstybs nars (pvz. Lietuva pasira 1995. sigaliojo 1998). Pirmoji asocijuotos narysts sutartis
buvo sudaryta su Graikija 1961m. Asocijuotos narysts sutarties pasiraymas nereikia, kad jau tikrai stosi ES.
Asociacij sudaro trys institucijos: 1. Taryba; 2. Komitetas; 3. Parlamentinis komitetas.
Asociacijos Taryba. Panai ES Taryba. Ji yra atsakinga u sutarties vykdymo prieir; ji priima nutarimus, turi gali pakeisti
Europos Sutart; tai pat gaunasi, kad ios tarybos sprendimai yra auktesni u nacionalinius kandidats statymus, o tai jau
problemika. i taryb eina ministr lygio pareignai. Tai yra pagrindin asociacijos institucija.
Asociacijos Komitetas. Jis padeda asociacijos tarybai atlikti savo pareigas. j eina emesnio lygio ministerij pareignai.
Asociacijos Parlamentinis Komitetas. i institucija yra skirta Europos Parlamento ir Asociacijos valstybs Parlamento nari
susitikimams, keitimuisi nuomonmis. J sudaro kandidats ir Europos Parlamento nariai.
Europos sutari vieta ES teiss sistemoje
Europos sutartys uima lyg ir tarpin pozicij tarp pirmini ir antrini ES teiss altini. Tas pats galioja ir kitoms Asociacijos
sutartims. Taiau taip buvo manoma i pradi. Dabar ETT nustat, kad tai yra antriniai altiniai; t.y. kadangi Asociacijos
sutartis sudaroma ES sutarties pagrindu vien todl ji negali bti viename lygmenyje su ES sutartimis. Bet antrini altini
hierarchijoje Europos Sutartis (bei kitos Asociacijos sutartys) yra aukiau u reglamentus, direktyvas ir t.t., nes ji yra tarptautin
sutartis.
Yra nustatytos Europos sutarties tiesioginio taikymo slygos (t.y. kai pilieiai gali remtis ta sutartimi nacionaliniuose teismuose):
1. Sutarties norma turi bti pareigojanti Bendrij; kitaip sakant, Bendrija turi bti sipareigojusi veikti tam tikroje srityje.
2. Sutarties tekstas turi suteikti teises individams.
Esant ioms slygoms ir neirint tai, kad Europos Sutarties subjektai yra tik valstybs (nes sutartis yra tarptautin) daroma
iimtis ir taikoma pilieiams.
Europos Sutarties sudedamosios dalys:
1. Laisvas preki ir paslaug judjimas.
2. Laisvas kapitalo ir moni judjimas.
3. statym suderinimas.
49
4. Politinio dialogo institucionalizavimas.
5. Ekonominis, mokslinis, techninis bendradarbiavimas.
6. Kultrinis bendradarbiavimas.
7. Bendroji finansin ir technin pagalba.
8. Bendri infrastruktros gerinimo projektai.
Kaip matome, analogija su EB Sutartimi ir tiese yra akivaizdi.
Europos Sutartis su Lietuva
Pilnas pavadinimas: Europos Bendrijos, Europos Atomins Energijos Bendrijos, Europos Anglies ir Plieno Bendrijos i vienos
puss, ir Lietuvos Respublikos i kitos puss sutartis dl laisvos prekybos ir su prekyba susijusi dalyk.
Sutarties struktra analogika EB Sutariai ir atspindi EB teis.
[p.s. T.B. past. Toliau buvo gana smulkiai aptarta i sutartis. Aktualesni dalykai yra ie: muit mainamas gali bti tik abipusis ir
vienalaikis; negalima nustatyti nauj muito mokesi; galima nustatyti tik geresnes soc. slygas nei numatyta ES (?) Sutartyje;
tiek ES, tiek Lietuvai galima suteikti ne maiau palank status monm ateinaniom teik i ten, tiek i ten; kad ES moni teis
nra labai ivystyta ir Europos ekonomini interes grup yra nepopuliari Europos Sjungoje, todl jos analogo numatymas
naujame LR CK nra labai gerai; vairios kitos nediskriminavimo nuostatos; iskirtis Lietuvai dl diskriminavimo: Lietuva gali
diskriminuoti finansini paslaug (draudimo, bankininkysts, prekybos biroje ir pan.) sferoje; dl valstybs pagalbos Europos
Sutart buvo perkeltas EB Sutarties 92(1)str., dl ko Lietuvoje atsirado konkurencijos taryba.]
ioje sutartyje Lietuvai nubrtas tikslas stoti ES.
50
//
SUTARTIES RMAI IKI AMSTERDAMO
SUTARTIES RMAI PO AMSTERDAMO
BENDROS NUOSTATOS: A-F str. tikslai, bendra institucin

struktra, Europos Taryba, demokratijos ir mogaus teisi
principai,
BENDROS NUOSTATOS: 1-7 str. tikslai, bendra institucin struktra,

Europos Taryba, demokratijos ir mogaus teisi principai, Valstybi Nari,
paeidiani pagrindinius principus, teisi sustabdymas; lankstumas
PIRMAS
RAMSTIS:
ANTRAS
RAMSTIS:
TREIAS
RAMSTIS:
PIRMAS
RAMSTIS:
EB SUTARTIS:
EB SUTARTIS:
Bendra usienio ir
saugumo politika
Teisingumo ir
vidaus reikalai
Tradicinis
bendradarbiavimas
tarp valstybi
Kaip ir 2-jame
ramstyje
virvalstybinis
bendradarbiavimas:
EB priima aktus,
tiesiogiai
veikianius
Valstybse Narse
Komisija silo,
Taryba ir
Parlamentas priima
aktus, Teismas
sprendia bylas
Komisija ir
Valstybs Nars
silo, Taryba ir
Parlamentas priima
aktus, taiau
Teismas byl
nesprendia
EAPB
EURATOM
BENDROS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS: L-S str.:

sutarties reforma, naujieji nariai, Teismo kompetencija
virvalstybinis
bendradarbiavimas
:
EB priima aktus,
tiesiogiai
veikianius
Valstybse Narse
Komisija silo,
Taryba ir
Parlamentas
priima aktus,
Teismas
sprendia bylas
EAPB
EURATOM
Atvira
administracija
Lankstumas
Klausimai,
perkelti i
treiojo ramsio
ANTRAS
RAMSTIS:
TREIAS
RAMSTIS:
Bendra usienio ir
saugumo politika
Teisingumo ir
vidaus policijos
reikalai
Tradicinis
bendradarbiavimas
tarp valstybi
Komisija ir
Valstybs Nars
silo,
Taryba ir
Parlamentas priima
aktus, taiau
Teismas byl
nesprendia
Konstruktyvus
atsisakymas
Tarptautiniai
susitarimai
Kaip ir 2-jame
ramstyje
Teismas
sprendia tam
tikras bylas
Sien kontrol,
politika
pabgli
reikalais - ie
klausimai
perkelti pirm
ramst
Lankstumas
Tarptautiniai
susitarimai
engena
s
engena
s
BENDROS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS: 46-53 str.: sutarties

reforma, naujieji nariai, Teismo kompetencija
51

ES Teises Konspektas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

ES Teises Konspektas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

// http://www.konspektai.cjb.

pltoti glaud bendradarbiavim teisingumo ir vidaus reikal srityse;

Sutartis, steigianti Europos Bendrij (EB), Roma, 1957

Amsterdamo Sutartis sigaliojo 1999 met gegus 1 dien (vertj pastaba).

vieosios tvarkos ar visuomens saugumo,

pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos pagrindais.

gyt teisi apsauga

teist lkesi apsauga

nacionalinje teisje nebuvo gyvendinta ar buvo gyvendinta neteisingai, r. aukiau;

Nuolatinio Atstovo Komitetas - pranc.

Darbo grups (The Working Groups)

nagrindamas Komisijos kasmetin praneim - 143 (200) str.,

pateikdamas uklausimus Komisijai - 140 (197) str.,

pareikdamas jai nepasitikjimo votum - 144 (201) str.

Tyrimo komitetas - 138C (193) str.,

Piliei peticijos - 138D (194) str.,

Ombudsmenas - 138E (195) str.

Parlamentas pareikia savo nuomon

Komisija svarsto nuomon

Parlamentas pareikia nuomon (189B(2,2) str.)

Komisija pakeiia arba nepakeiia pasilymo

Nusprsti atmesti bendr pozicij

Taryba priima teiss akt

Komisija svarsto pakeitimus. Komisija

Taryba gali suaukti Taikinimo komitet

Taryba 3 mnesius svarsto

Parlamentas nari dauguma

TARYBA GALI (2-UOJU SVARSTYMU)

Vienbalsiai priimti teiss akt su

Taryba ir Parlamentas svarsto 6 savaites

Taryba svarsto 6 savaites

Jei abi institucijos patvirtina, teiss aktas laikomas priimtu

Patvirtina teksto original su Parlamento pasilytais

Teiss aktas priimamas, nebent Parlamentas 6 savaii

Parlamentas pareikia savo nuomon

Taryba patvirtina bendrj pozicij

Patvirtinti bendrj pozicij arba

Parlamentas 3 mnesi bgyje gali

Taryba priima teiss akt

Komisija pakeiia pasilym

Atmesti bendrj pozicij

Taryba gali priimti teiss akt

sistema, laiduojanti, kad konkurencija vidaus rinkoje yra neikraipoma.

asmenims (darbuotojai, sikrimas),

kada preks gali pardavinti, t.y. darbo valandos,

viej tvark ar visuomens saugum,

kas gali pardavinti prekes, t.y. tam tikri verslininkai,

pramonins arba komercins nuosavybs apsaug.

atvykimo ir pasilikimo valstybje teis,

abipusis kvalifikacijos ir egzamin pripainimas,

atvykimo ir pasilikimo valstybje teis,

prekyba, pramon ir amatai,

palikti savo pilietybs valstyb sidarbinimo kitoje Valstybje Narje tikslu,

atvykti kit Valstyb Nar,

gauti leidim gyventi kitoje Valstybje Narje.

teis turti daugiau nei vien verslo viet Bendrijoje.

pramoninio pobdio veikl,

komercinio pobdio veikl,

laisvj profesij veikl

fizini klii paalinim preki laisvam judjimui Bendrijoje;

kapitalo judjimo liberalizavim.

bendrieji principai, kurie apibria projekt (Vieningo Europos Akto 8A str.);

harmonizavimas sukuria vienodas slygas visoje Bendrijoje;