42

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

19/4 t.

EUROPOS BENDRIJ OFICIALUSIS LEIDINYS

L 12/1

32001R0044

2001 1 16

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 44/2001

2000 m. gruodio 22 d.
dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo

EUROPOS SJUNGOS TARYBA,

(4)

Vadovaujantis Sutarties 5 straipsnyje nustatytais subsidiarumo ir proporcingumo principais, valstybs nars neturi
galimybs pakankamai gyvendinti io reglamento tiksl ir
dl to juos geriau gali gyvendinti Bendrija. iame reglamente yra numatytos minimalios mint tiksl gyvendinimo priemons, neperengiant j rib.

(5)

1968 m. rugsjo 27 d. valstybs nars, veikdamos pagal

Sutarties 293 straipsnio ketvirtj trauk, prim Briuselio konvencij dl jurisdikcijos ir sprendim civilinse ir
komercinse bylose vykdymo su pakeitimais, padarytais
Konvencijomis dl nauj valstybi nari prisijungimo prie
mintos konvencijos (toliau Briuselio konvencija) (4).
1988 m. rugsjo 16 d. valstybs nars ir ELPA valstybs
prim Lugano konvencij dl jurisdikcijos ir sprendim
civilinse ir komercinse bylose vykdymo, panai
1968 m. Briuselio konvencij. Mintos konvencijos buvo
persvarstytos ir Taryba patvirtino patikslint tekst turin.
Reikt utikrinti minta perira pasiekt rezultat tstinum.

(6)

Siekiant gyvendinti laisv civilinse ir komercinse bylose

priimt sprendim judjim, reikia numatyti, kad jurisdikcij ir teismo sprendim pripainim bei vykdym reguliuojanias taisykles reglamentuot privalomas ir tiesiogiai
taikomas Bendrijos teisinis dokumentas.

(7)

Btina, kad io reglamento taikymo sritis apimt visas

pagrindines civilines ir komercines bylas, iskyrus aikiai
nustatytas bylas.

atsivelgdama Europos bendrijos steigimo sutart, ir ypa jos

61 straipsnio c dal ir 67 straipsnio 1 dal,
atsivelgdama Komisijos pasilym (1),
atsivelgdama Europos Parlamento nuomon (2),
atsivelgdama Ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon (3),
kadangi:
(1)

(2)

(3)

Bendrija yra nustaiusi sau tiksl priirti ir vystyti laisvs,

saugumo ir teisingumo srit, kurioje utikrinamas laisvas
asmen judjimas. Siekdama i lto sukurti toki srit,
Bendrija tarp kit dalyk turt priimti patikimam vidaus
rinkos veikimui utikrinti btinas priemones, susijusias su
teisminiu bendradarbiavimu civilinse bylose.
Tam tikri skirtumai tarp jurisdikcij ir teismo sprendim
pripainim reglamentuojani nacionalini taisykli
trukdo patikimai veikti vidaus rinkai. Nuostatos dl jurisdikcijos kolizini norm civilinse ir komercinse bylose
suvienodinimo ir formalum supaprastinimo, siekiant
utikrinti greit ir paprast teismo priimt sprendim
valstybse narse, kurios privalo laikytis io reglamento,
pripainim ir vykdym, yra labai svarbios.
i sritis priskiriama teisminio bendradarbiavimo civilinse
bylose sriiai, kaip nurodoma Sutarties 65 straipsnyje.

(1) OL C 376, 1999 12 28, p. 1.

(2) 2000 m. rugsjo 21 d. pareikta nuomon (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) OL C 117, 2000 4 26, p. 6.

(4) OL L 299, 1972 12 31, p. 32.

OL L 304, 1978 10 30, p. 1.
OL L 388, 1982 12 31, p. 1.
OL L 285, 1989 10 3, p. 1.
OL C 15, 1997 1 15, p. 1.
Suvestin tekst r. OL C 27, 1998 1 26, p. 1.

19/4 t.

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

(8)

Bylos, kurioms taikomas is reglamentas, ir jo laikytis privalani valstybi nari teritorijos turi bti susijusios. Atitinkamai bendros jurisdikcijos taisykls i principo turt
bti taikomos tada, kai atsakovo nuolatin gyvenamoji
vieta yra vienoje mint valstybi nari.

(9)

Valstybje narje negyvenaniam atsakovui apskritai yra

taikomos nacionalins jurisdikcijos taisykls, galiojanios
valstybs nars, kurioje veikia teismas, teritorijoje, o atsakovas, gyvenantis valstybje narje, kuriai is reglamentas
netaikomas, turi laikytis Briuselio konvencijos.

(10)

Siekiant utikrinti laisv teismo sprendim judjim, io

reglamento privalaniose laikytis valstybse narse priimti
teismo sprendimai turt bti pripastami ir vykdomi
kitoje valstybje narje, kuriai taikomas is reglamentas,
net ir tuo atveju, kai teismo sprendimu pripaintas skolininkas gyvena treioje valstybje narje.

(11)

Jurisdikcijos taisykls turi bti ypa nuspjamos ir

pagrstos principu, pagal kur jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir iuo pagrindu
jurisdikcija turi bti visada prieinama, iskyrus kelet aikiai nustatyt situacij, kuriuose bylinjimosi objektas arba
ali autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkyb. Turi bti atskirai apibrta juridinio buvein, siekiant
didesnio bendr taisykli aikumo ir ivengti jurisdikcijos
prietaravim.

(12)

Jurisdikcija turt bti nustatoma ne tik pagal atsakovo

gyvenamj viet, bet ir pagal kit alternatyv jurisdikcijos
pagrind, atsivelgiant glaud ry tarp teismo ir bylos
arba siekiant padti tinkamai vykdyti teisingum.

(13)

Kalbant apie draudimo, vartotoj ir darbo sutartis, silpnesnij al turt ginti palankesns tokios alies interesams
jurisdikcijos taisykls nei bendrosios taisykls.

(14)

(15)

Pagal kitokias nei draudimo, vartotoj arba darbo, sutartis

teism savarankikumas nustatant jurisdikcij yra ribotas,
ir ali autonomija dl iame reglamente nustatyt
iimtins jurisdikcijos pagrind turi bti gerbiama.

Siekiant harmoningai vykdyti teisingum, reikia sumainti

vienu metu vykstani teismo proces galimyb ir utikrinti, kad dviejose valstybse narse nebt priimami nesuderinami sprendimai. Reikia nustatyti aik ir efektyv lis
pendens byl ir susijusi iekini sprendimo mechanizm,
kuris taip pat padt ivengti dl nacionalini skirtum

43

atsirandani problem, kai reikia nustatyti laik, kada

byla yra laikytina dar neisprsta. Pagal reglament
mintas laikas turt bti atskirai apibrtas.

(16)

Tarpusavio pasitikjimas, vykdant teisingum Bendrijoje,

pateisina valstybje narje priimt teismo sprendim automatik pripainim, nepradedant jokio proceso, iskyrus
tuos atvejus, kai kyla ginas.

(17)

Vadovaujantis tuo paiu tarpusavio pasitikjimo principu,

vienoje valstybje narje priimto teismo sprendimo vykdymo kitoje valstybje narje procesas turi bti veiksmingas ir greitas. Tuo tikslu teismo sprendimas turt bti
paskelbtas vykdytinu automatikai, formaliai patikrinus
pateiktus dokumentus, nepaliekant teismui jokios
galimybs savo iniciatyva nurodyti bet kok sprendimo
nevykdymo pagrind pagal reglament.

(18)

Taiau gerbti gynybos teises reikia, kad gynjas gali rungtynikame procese apsksti teismo sprendimo paskelbim
vykdytinu, jeigu jis mano, kad yra bent vienas sprendimo
nevykdymo pagrindas. Iekovui taip pat reikt sudaryti
galimyb pasinaudoti alos atlyginimo procesu, jeigu jo
praymas paskelbti teismo sprendim vykdytinu atmetamas.

(19)

Reikt utikrinti Briuselio konvencijos ir io reglamento

tstinum ir tuo tikslu nustatyti pereinamsias nuostatas.
Tstinum taip pat turi utikrinti Europos Bendrij Teisingumo Teismas, aikindamas Briuselio konvencij, o
1971 m. Protokolas (1) turt bti toliau taikomas byloms,
kurios dar nebus isprstos sigaliojus iam reglamentui.

(20)

Pagal Europos Sjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos
pozicijos 3 straipsn Jungtin Karalyst ir Airija prane
apie savo nor dalyvauti priimant ir taikant reglament.

(21)

Pagal Europos Sjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties Protokolo dl Danijos pozicijos 1 ir

(1) OL L 204, 1975 8 2, p. 28.

OL L 304, 1978 10 30, p. 1.
OL L 388, 1982 12 31, p. 1.
OL L 285, 1989 10 3, p. 1.
OL C 15, 1997 1 15, p. 1.
Suvestin tekst r. OL C 27, 1998 1 26, p. 28.

44

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant reglament, ir

dl to neprivalo jo laikytis ir jis neturi bti jai taikomas.

(22)

(23)

(24)

(25)

PRIM REGLAMENT:

Kadangi Briuselio konvencija ir toliau lieka galioti santykiams tarp Danijos ir valstybi nari, kurios privalo laikytis io reglamento, Konvencija ir 1971 m. Protokolas toliau
taikomi santykiams tarp Danijos ir valstybi nari, kurios
privalo laikytis io reglamento.

Briuselio konvencija taip pat toliau taikoma valstybi nari

teritorijoms, kurios yra mintos konvencijos taikymo teritorijoje ir kurioms pagal Sutarties 299 straipsn is reglamentas netaikomas.

Taip pat, siekiant utikrinti nuoseklum, is reglamentas

neturt paveikti specialiuose Bendrijos dokumentuose
numatyt jurisdikcij ir teismo sprendim pripainim
reglamentuojani taisykli.

Valstybi nari prisiimt tarptautini sipareigojim gerbimas reikia, kad is reglamentas neturt daryti poveikio
specialioms konvencijoms, kuri alimis yra valstybs
nars.

19/4 t.

I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis
1. is reglamentas taikomas civilinse ir komercinse bylose,
neatsivelgiant teismo pobd. Jis ypa netaikomas mokesi,
muitini arba administracinms byloms.
2. is reglamentas netaikomas:
a) fizini asmen statusui arba teisnumui ir veiksnumui,
nuosavybs teisms, susijusioms su santuokiniais ryiais, testamentais ir paveldjimu;
b) bankrotui, nemoki bendrovi arba kit juridini asmen likvidavimo procesams, teisminms priemonms, kompromisiniams susitarimams ir panaioms byloms;
c) socialiniam draudimui;
d) arbitraui.

(26)

Siekiant atsivelgti tam tikr valstybi nari specialias

procesines taisykles, reikt btinai numatyti pagrindini
io reglamento taisykli lankstum. Tam tikros Briuselio
konvencijos Protokolo nuostatos turt bti atitinkamai
trauktos reglament.

(27)

Siekiant harmoningo perjimo tam tikrose srityse, kurioms

buvo taikomos specialios Briuselio konvencijos Protokolo
nuostatos, iame reglamente yra nurodytos nuostatos pereinamajam laikotarpiui, atsivelgiant specifin padt tam
tikrose valstybse narse.

(28)

(29)

Ne vliau kaip prajus penkeriems metams nuo io reglamento sigaliojimo, Komisija pateiks jo taikymo ataskait
ir prireikus pasilys pakeitimus.

Komisijai teks patikslinti IIV priedus dl nacionalins

jurisdikcijos taisykli, teism arba kompetenting institucij ir alos kompensavimo procedr, atsivelgiant atitinkamos valstybs nars pateiktus pakeitimus; V ir
VI pried pakeitimus reikt priimti pagal 1999 m. birelio 28 d. Tarybos sprendim 1999/468/EB, nustatant
Komisijos naudojimsi jai suteiktais gyvendinimo galiojimais tvark (1),

(1) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

3. iame reglamente svoka valstyb nar reikia valstybes

nares, iskyrus Danij.

II SKYRIUS
JURISDIKCIJA

1 skirsnis
Bendrosios nuostatos

2 straipsnis
1. Pagal reglament valstybje narje nuolat gyvenantiems
asmenims, neatsivelgiant j pilietyb, bylos turi bti keliamos
tos valstybs nars teismuose.
2. Asmenims, kurie nra valstybs nars, kurioje jie nuolat gyvena, pilieiai, taikomos tos valstybs nars pilieiams taikomos
jurisdikcijos taisykls.

19/4 t.

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT
3 straipsnis

1. Valstybje narje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali

bti keliamos kitos valstybs nars teismuose tik pagal io skyriaus 27 skirsniuose nustatytas taisykles.

45

tokia jurisdikcija nra pagrsta vien tik vienos i ali pilietybe;

3) civilins teiss paeidim, delikto arba kvazidelikto gali bti

ikelta vietos, kurioje vyko al sukls vykis ar jis gali vykti;

2. Prie pirmiau nurodytus asmenis netaikomos I priede

nustatytos nacionalins jurisdikcijos taisykls.

4 straipsnis
1. Jeigu atsakovo nuolatin gyvenamoji vieta yra ne valstybje
narje, kiekvienos valstybs nars teism jurisdikcij pagal 22 ir
23 straipsnius nustato tos valstybs nars teis.
2. Prie tok atsakov, bet kuris valstybje narje nuolat gyvenantis asmuo, neatsivelgiant jo pilietyb, taip pat, kaip tos valstybs
nars pilieiai, gali naudotis toje valstybje narje galiojaniomis
jurisdikcijos taisyklmis, ypa I priede nurodytomis taisyklmis.

2 skirsnis
Speciali jurisdikcija

5 straipsnis
Valstybje narje nuolat gyvenaniam asmeniui kitoje valstybje
narje byla dl:

4) reikalavimo atlyginti nuostolius arba al, padaryt veiksmu,

dl kurio keliama baudiamoji byla, gali bti ikelta tokias
bylas nagrinjaniame teisme, jeigu mintas teismas pagal jam
taikom teis turi jurisdikcij nagrinti civilines bylas;

5) gino, susijusio su filialo, agentros arba kitokio mons padalinio veiklos, gali bti nagrinjamos vietos, kurioje veikia toks
filialas, agentra arba kitoks mons padalinys, teismuose;

6) turto patiktojo, patiktinio ar dl turto patikjimo sutarties,

sudarytos pagal statym arba raytine forma, arba odiu ir
patvirtintos ratu, naudos gavjo, gali bti nagrinjama
valstybs nars, kurioje yra patiktas turtas, teismuose;

7) gino, susijusio su reikalavimu imokti kompensacij u krovinio arba frachto igelbjim, gali bti nagrinjama teismuose, kuri kompetencijai priklausantis atitinkamas krovinys
arba frachtas:

a) buvo aretuotas kaip kompensacijos sumokjimo utikrinimo priemon arba

b) galjo bti tokiu bdu aretuotas, bet buvo pateiktas laidavimas arba kitu prievols vykdymo utikrinimo bdu;

1) a) sutarties gali bti ikelta atitinkamos prievols vykdymo

vietos teismuose;
b) pagal i nuostat ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos
prievols vykdymo vieta yra:

su slyga, kad i nuostata yra taikoma tik pareikus, kad atsakovui priklauso dalis krovinio arba frachto arba kad jo dalis
atsakovui priklaus igelbjimo metu.

parduodant prekes valstybje narje, kuri preks

buvo arba turt bti pristatytos pagal sutart,
teikiant paslaugas valstybje narje, kurioje paslaugos
buvo arba turt bti suteiktos pagal sutart;
c) a papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis;
2) ilaikymo gali bti ikelta kreditoriaus nuolatins gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla
yra susijusi su byla dl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam
taikom teis turi jurisdikcij nagrinti mintas bylas, jeigu

6 straipsnis

Valstybje narje gyvenaniam asmeniui byla taip pat gali bti

ikelta:

1) kai mintas asmuo yra vienas i atsakov, teismuose pagal bet

kurio i j nuolatin gyvenamj viet, jeigu reikalavimai yra

46

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT

taip glaudiai susij, kad yra tikslinga juos nagrinti ir sprsti

visus i karto, siekiant ivengti atskir teismo proces metu
priimt sprendim nesuderinamumo;
2) kaip treiajam asmeniui byloje dl laidavimo arba garantijos ar
bet kurioje kitoje byloje kaip treiajam asmeniui, teisme,
kuriame buvo ikelta pagrindin byla, iskyrus, jeigu tokia byla
buvo ikelta vien tik siekiant paalinti mint asmen i j
nagrinti kompetentingo teismo jurisdikcijos;
3) pagal prieiekin, susijus su ta paia sutartimi arba faktais,
kuriais buvo pagrstas pagrindinis iekinys, teisme, kuris
nagrinja pagrindin iekin;
4) dl sutarties, jeigu j galima nagrinti kartu su tam paiam
atsakovui ikelta byla, kai tokios bylos yra susijusiose su
daiktinmis teismis nekilnojamj turt, valstybs nars,
kurioje yra turtas, teismuose.

19/4 t.

c) bendro draudimo sutarties atveju valstybs nars, kurioje yra

ikelta byla pagrindiniam draudjui, teismuose.
2. Draudiko, kurio nuolatinio buvimo ar verslo vieta yra kita nei
valstyb nar, taiau turinio skyri, agentr arba staig vienoje
i valstybi nari, ginuose, susijusiuose su skyriaus, agentros
arba staigos veikla, tokia valstyb nar yra laikoma nuolatine
draudiko buvimo ar verslo vieta.

10 straipsnis

Byla, susijusi su atsakomybs arba nekilnojamojo turto draudimu,

draudikui taip pat gali bti ikelta vietos, kurioje vyko alingas
vykis, teismuose. i nuostata taip pat taikoma ir tuomet, kai
kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra nurodyti vienoje
draudimo sutartyje ir kai abiej ri turtui al padaro tas pats
vykis.

7 straipsnis

Jeigu pagal reglament valstybs nars teismas turi jurisdikcij

bylose, susijusiose su atsakomybe u laivo naudojim arba
eksploatacij, toks teismas arba bet kuris kitas tuo tikslu vietoj jo
valstybs nars nacionaliniame statyme numatytas teismas taip
pat turi jurisdikcij nagrinti tokios atsakomybs apribojimo
bylas.

11 straipsnis
1. Bylose, susijusiose su atsakomybs draudimu, draudikas taip
pat gali bti trauktas nukentjusiosios alies apdraustajam
ikelt byl, jeigu statymai, kuriais vadovaujasi teismas, tai leidia.
2. 8, 9 ir 10 straipsniai taikomi nukentjusiosios alies draudikui
tiesiogiai ikeltoms byloms, jeigu tokios tiesiogins bylos yra leidiamos.

Jurisdikcija bylose, susijusiose su draudimu

3. Jeigu pirmiau nurodytas tiesiogines bylas reglamentuojaniuose statymuose yra numatyta, kad draudj arba draudik
galima traukti byl kaip al, jos priskiriamos to paties teismo
jurisdikcijai.

8 straipsnis

12 straipsnis

Bylose, susijusiose su draudimu, jurisdikcija nustatoma pagal

skirsn, nepaeidiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto.

1. Nepaeisdamas 11 straipsnio 3 dalies, draudikas gali kelti byl

tik valstybs nars, kurioje yra atsakovo nuolatin gyvenamoji
vieta, teismuose, neatsivelgiant tai, ar jis yra draudjas, apdraustasis ar naudos gavjas.

3 skirsnis

9 straipsnis
1. Draudikui, nuolat gyvenaniam ar kurio verslo vieta yra
valstybje narje, byl galima ikelti:
a) valstybs nars, kurioje yra jo nuolatin gyvenamoji ar verslo
vieta, teismuose arba
b) kitoje valstybje narje, jeigu iekinius pateikia draudjas,
apdraustasis arba naudos gavjas, iekovo nuolatins gyvenamosios vietos teismuose;

2. io skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei kelti prieiekin

teisme, kuriame, kaip nurodoma iame skirsnyje, dar nebaigtas
nagrinti pagrindinis iekinys.

13 straipsnis
io skirsnio nuostat galima nesilaikyti tik pagal susitarim, kuris:
1) sudaromas kilus ginui; arba

19/4 t.

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT

2) leidia draudjui, apdraustajam arba naudos gavjui kelti byl

kituose teismuose, nei nurodyti iame skirsnyje; arba

47

5) neatsivelgiant 14 punktus, visos didels rizikos yra apibdintos Tarybos direktyvoje 73/239/EEB (1) su pakeitimais,
padarytais Tarybos direktyvomis 88/357/EEB (2) ir
90/618/EEB (3), su galimais pakeitimais.

3) sudaromas tarp draudjo ir draudiko, kuri abiej nuolatin

gyvenamoji arba gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu
yra toje paioje valstybje narje, ir kuris tos valstybs nars
teismams suteikia jurisdikcij, netgi jei alingas vykis vykt
usienyje, jeigu toks susitarimas neprietarauja mintos
valstybs statymams; arba
4 skirsnis
4) sudaromas tarp valstybje narje nuolat negyvenanio
draudjo, iskyrus privalomj arba su nekilnojamuoju turtu
valstybje narje susijus draudim; arba

5) yra susijs su draudimo sutartimi, sudaryta dl vienos ar daugiau 14 straipsnyje nustatyt rizikos ri.

14 straipsnis

Jurisdikcija, susijusi su vartotoj sutartimis

15 straipsnis

1. Bylose dl sutarties, kuri asmuo, vartotojas, sudaro tokiam

tikslui, kuris gali bti laikomas nesusijusiu su jo darbu arba profesija, jurisdikcija nustatoma vadovaujantis iuo skirsniu, nepaeidiant 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto, jeigu:

13 straipsnio 5 dalyje minimos rizikos rys yra ios:

1) vis ri nuostoliai arba ala, kuriuos patiria:

a) jroje plaukiojantys laivai, vandenyje arba atviroje jrose

esantys renginiai arba orlaiviai, kylanios i pavoj, susijusi su j naudojimu komerciniams tikslams;

b) tranzitu gabenamos preks, kitos nei keleivi bagaas,

jeigu tranzit vykdo arba jeigu jis apima gabenim laivais
arba orlaiviais;

2) vis ri atsakomyb, kita nei atsakomyb u keleivi kno

sualojim arba j bagao praradim ar sugadinim:

a) kuri atsiranda dl 1 dalies a punkte nurodyt laiv, rengini arba orlaivi naudojimo arba eksploatacijos, jeigu valstyb, kurioje tokie orlaiviai yra registruoti, nedraudia
sudaryti susitarim dl tokios rizikos draudimo jurisdikcijos;

b) u 1 dalies b punkte apibdint tranzitu gabenam preki

padarytus nuostolius arba al;

3) vis ri finansiniai nuostoliai, susij su 1 dalies a punkte

nurodyt laiv, rengini arba orlaivi naudojimu arba eksploatacija, ypa frachto arba laivo nuomos mokesio praradimas;

4) vis ri rizika arba turtins teiss, susijusios su bet kuriomis

13 punktuose nurodytoms rizikos rimis;

a) sutartis sudaryta dl preki pardavimo isimoktinai grinamo dalini mok kredito slygomis; arba

b) sutartis sudaryta dl paskolos, kuri turi bti grinta dalimis,

arba dl bet kurios kitos formos kredito, suteikto preki pardavimui finansuoti; arba

c) visais kitais atvejais, sutartis buvo sudaryta su alimi, vykdania komercin arba profesin veikl valstybje narje, kurioje
yra vartotojo nuolatin gyvenamoji vieta, arba kitu bdu toki
veikl susiejania su minta valstybe nare ar keliomis
valstybmis, skaitant pastarj, ir jeigu minima sutartis yra
priskiriama tokios veiklos sriiai.

2. Jeigu vartotojas sudaro sutart su alimi, kuri mintoje

valstybje narje nuolat negyvena, bet vienoje valstybi nari turi
filial, agentr arba kitok mons padalin, visuose su minto
filialo, agentros arba mons padalinio operacijomis susijusiuose
ginuose laikoma, kad tokios alies nuolatin gyvenamoji vieta
yra toje valstybje narje.

3. is skirsnis netaikomas veimo sutariai, kitai nei sutartis,

kurioje u skaityt kain numatyta kelion ir nakvyn.

(1) OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,

padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB
(OL L 181, 2000 7 20, p. 65).
(2) OL L 172, 1988 7 4, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais,
padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB.
(3) OL L 330, 1990 11 29, p. 44.

48

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT
16 straipsnis

1. Vartotojas kitai sutarties aliai byl gali ikelti valstybs nars,

kurioje yra nuolatin tos sutarties alies gyvenamoji ar verslo
vieta, teismuose arba vartotojo nuolatins gyvenamosios vietos
teismuose.

2. Byl vartotojui kita sutarties alis gali ikelti tik valstybs nars,
kurioje yra vartotojo nuolatin gyvenamoji vieta, teismuose.

3. is straipsnis nedaro poveikio teisei kelti prieiekin teisme,

kuriame, kaip nurodoma ioje dalyje, dar nebaigtas nagrinti
pagrindinis iekinys.

19/4 t.
19 straipsnis

Valstybje narje nuolat gyvenaniam darbdaviui byl galima

ikelti:
1) valstybs nars, kurioje yra jo nuolatin buvimo vieta, teismuose arba
2) kitoje valstybje narje:
a) darbuotojo darbo vietos teismuose arba paskutins tokios
darbo vietos teismuose; arba
b) jeigu darbuotojo darbo vieta yra arba buvo ne kurioje nors
alyje, kurioje yra arba buvo darbuotoj darbinusi mon,
teismuose.

17 straipsnis

io skirsnio nuostat galima nesilaikyti tik pagal susitarim, kuris:

1) sudaromas po to, kai kyla ginas; arba
2) leidia vartotojui ikelti byl teismuose, kituose nei nurodyti
iame skirsnyje; arba
3) sudaromas tarp vartotojo ir kitos sutarties alies, kuri abiej
nuolatin gyvenamoji arba gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu yra toje paioje valstybje narje, ir kuris tos
valstybs nars teismams suteikia jurisdikcij, jeigu toks susitarimas neprietarauja mintos valstybs statymams.

20 straipsnis
1. Darbdavys byl gali ikelti tik valstybs nars, kurioje yra darbuotojo nuolatin gyvenamoji vieta, teismuose.
2. io skirsnio nuostatos nedaro poveikio teisei kelti prieiekin
teisme, kuriame, kaip nurodoma ioje dalyje, dar nebaigtas
nagrinti pagrindinis iekinys.

21 straipsnis
io skirsnio nuostat galima nesilaikyti tik pagal susitarim, kuris:
1) sudaromas po to, kai kyla ginas; arba
2) leidia darbuotojui ikelti byl teismuose, kituose, nei nurodyti ioje dalyje.

5 skirsnis
Jurisdikcija, susijusi su individualiomis darbo sutartimis
6 skirsnis
18 straipsnis

1. Bylose, susijusiose su individualiomis darbo sutartimis, jurisdikcija nustatoma vadovaujantis iuo skirsniu, nepaeidiant
4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto.

2. Jeigu darbuotojas sudaro individuali darbo sutart su darbdaviu, kuris mintoje valstybje narje nuolat negyvena, bet vienoje
valstybi nari turi filial, agentr arba kitok mons padalin,
visuose su minto filialo, agentros arba mons padalinio veikla
susijusiuose ginuose laikoma, kad darbdavio nuolatin gyvenamoji vieta yra toje valstybje narje.

Iimtin jurisdikcija

22 straipsnis
Toliau ivardyti teismai turi iimtin jurisdikcij, neatsivelgiant
nuolatin gyvenamj viet:
1) teismo procesuose, kuri objektas yra daiktins teiss nekilnojamj turt arba nekilnojamojo turto nuoma, valstybs
nars, kurioje yra turtas, teismuose.

19/4 t.

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT

Taiau teismo procesuose, kuri objektas yra nekilnojamojo

turto nuoma laikinam privaiam naudojimui ne ilgesniam
kaip ei mnesi i eils laikotarpiui, valstybs nars, kurioje
yra atsakovo nuolatin gyvenamoji vieta, teismai taip pat turi
jurisdikcij, jeigu nuomininkas yra fizinis asmuo, ir jeigu nuomojamos nuosavybs savininko ir nuomininko nuolatin
gyvenamoji vieta yra toje paioje valstybje narje;

49

teismas arba teismai turi jurisdikcij sprsti bet kuriuos ginus,

kilusius arba galinius kilti dl konkrei teisini santyki,
mintas teismas arba minti teismai turi jurisdikcij. Tokia jurisdikcija yra iimtin, jeigu alys nebuvo susitarusios kitaip. Toks
jurisdikcij suteikiantis susitarimas:

a) priimamas arba paliudijamas ratu; arba

2) teismo procesuose, kuri objektas yra stat galiojimas, bendrovi ar kit juridini asmen arba fizini ar juridini asmen
asociacij negaliojimo, likvidavimo ar j valdymo organ
sprendim galiojimas, valstybs nars, kurioje yra mintos
bendrovs, juridinio asmens arba asociacijos buvein, teismuose. Mintai buveins vietai nustatyti teismas taiko savo
tarptautins privatins teiss taisykles;

3) teismo procesuose, kuri objektas yra ra valstybiniuose

registruose galiojimas, valstybs nars, kurioje tvarkomas
registras, teismuose;

4) teismo procesuose, susijusiuose su patent, preks enkl,

dizain arba kit panai teisi registracija arba galiojimu,
kurias reikalaujama deponuoti arba registruoti, valstybs
nars, kurioje buvo kreiptasi dl deponavimo arba registravimo, deponavimas arba registravimas buvo atliktas arba pagal
Bendrijos dokumento arba tarptautins konvencijos slygas
yra laikomas atliktu, teismuose.

Nepaeidiant Europos patent biuro jurisdikcijos, pagal

1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirayt Europos patent
idavimo konvencij, kiekvienos valstybs nars teismai turi
iimtin jurisdikcij, neatsivelgiant nuolatin gyvenamj
viet, teismo procesuose, susijusiuose su bet kurio tai valstybei iduoto Europos patento registravimu arba galiojimu;

5) teismo procesuose, susijusiuose su teismo sprendim vykdymu, valstybs nars, kurioje mintas teismo sprendimas buvo
arba turi bti vykdytas, teismuose.

b) priimamas tokia forma, kuri atitinka ali tarpusavyje nustatyt praktik; arba

c) tarptautins prekybos arba komercijos srityje priimamas tokia

forma, kuri atitinka panaudojim, apie kur alys ino arba
turjo inoti, ir kur tokioje prekyboje arba komercijoje plaiai ino ir vykdo sutari, susijusi su konkreia prekyba arba
atitinkama komercija, alys.

2. Bet kuris elektroninmis priemonmis perduodamas informacinis praneimas, kuris yra ilgalaikis susitarimo raas, laikomas
lygiaveriu raytinei formai.

3. Jeigu tok susitarim priima alys, kuri n vienos nuolatin

gyvenamoji vieta nra valstybje narje, kit valstybi nari teismai mint ali ginams neturi jurisdikcijos, iskyrus tuos atvejus, kai pasirinktas teismas arba teismai jurisdikcijos atsisak.

4. Valstybs nars, kuriai turto patikjimo dokumentu buvo

suteikta jurisdikcija, teismas arba teismai turi iimtin jurisdikcij
bet kurioje byloje, ikeltoje patiktojui, patiktiniui arba naudos
gavjui, jeigu byla yra susijusi su turto patikjimo santykiais tarp
i asmen arba j teismis ar sipareigojimais.

5. Susitarimai arba jurisdikcij suteikianio turto patikjimo

dokumento nuostatos neturi teisins galios, jeigu jie prietarauja
13, 17 arba 21 straipsniui arba jeigu teismai, kuri jurisdikcija
juose nenumatyta, turi iimtin jurisdikcij pagal 22 straipsn.

7 skirsnis
Susitarimas dl jurisdikcijos

23 straipsnis

1. Jeigu alys, kuri vienos arba daugiau nuolatin gyvenamoji

vieta yra valstybje narje, yra susitarusios, kad valstybs nars

24 straipsnis

Be jurisdikcijos, kylanios i kit io reglamento nuostat,

jurisdikcij turi valstybs nars teismas, kur atvyksta atsakovas.
i taisykl netaikoma, jeigu atsakovas atvyksta teism dl
jurisdikcijos uginijimo arba jeigu pagal 22 straipsn kitas
teismas turi iimtin jurisdikcij.

50

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT
8 skirsnis

Jurisdikcijos ir priimtinumo tikrinimas

25 straipsnis

Jeigu valstybs nars teismui pateikiamas reikalavimas, i esms

susijs su byla, kuri pagal 22 straipsn priskiriama iimtinei kitos
valstybs nars teism jurisdikcijai, pirmiau nurodytas teismas
savo iniciatyva vieai paskelbia, kad neturi jurisdikcijos.

26 straipsnis
1. Jeigu atsakovui, kurio nuolatin gyvenamoji vieta yra vienoje
valstybje narje, byla ikeliama kitos valstybs nars teisme ir jis
neatvyksta teism, teismas savo iniciatyva vieai paskelbia, kad
neturi jurisdikcijos, nebent jo jurisdikcija numatyta io reglamento nuostatose.
2. Teismas sustabdo bylos proces kol rodoma, kad atsakovas
turjo galimyb laiku gauti bylos iklimo arba lygiavert dokument, kad galt susitarti dl savo gynybos arba kad buvo imtasi
vis iam tikslui btin priemoni.
3. 2000 m. gegus 29 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1348/2000 dl civilini arba komercini byl teismini ir
neteismini dokument teikimo valstybse narse (1) 19 straipsnis taikomas vietoj 2 dalies nuostat, jeigu pagal reglament
bylos iklimo dokument ar lygiavert dokument viena valstyb
nar turi perduoti kitai valstybei narei.

19/4 t.

kitas nei teismas, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, savo iniciatyva sustabdo bylos proces, kol nustatoma pirmojo iklusio
byl teismo jurisdikcija.

2. Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo ikelta pirmoji byla,

jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei pirmiau nurodytas teismas,
atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai.

28 straipsnis

1. Jeigu skirting valstybi nari teismuose yra nagrinjamos

susijusios bylos, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo
ikelta pirmoji byla, gali sustabdyti savo bylos proces.

2. Jeigu ios bylos yra nagrinjamos pirmosios instancijos teisme, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo ikelta pirmoji byla, vienos i ali praymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jeigu nagrinjamose bylose jurisdikcij turi pirmj byl
ikls teismas ir jeigu jo statymas leidia mintas bylas nagrinti
kartu.

3. Pagal straipsn bylos laikytinos susijusiomis, kai jos yra

tokios panaios, kad jas tikslinga nagrinti ir sprsti kartu, siekiant
ivengti sprendim nesuderinamumo rizikos, atsirandanios bylas
nagrinjant atskirai.

29 straipsnis
4. Kai Reglamento (EB) Nr. 1348/2000 nuostatos netaikomos,
galioja 1965 m. lapkriio 15 d. Hagos konvencijos dl civilini ir
komercini byl teismini ir neteismini dokument teikimo
usienyje, jeigu bylos iklimo dokumentas, arba lygiavertis dokumentas, turi bti perduotas kaip nurodoma ioje konvencijoje.

Jeigu bylos priskiriamos iimtinei keli teism jurisdikcijai, bet

kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame byla buvo ikelta pirm
kart, atsisako jurisdikcijos pastarojo teismo naudai.

30 straipsnis
9 skirsnis
Lis pendens susij iekiniai

27 straipsnis
1. Jeigu skirting valstybi nari teismuose ikeliamos bylos tuo
paiu iekinio pagrindu ir tarp t pai ali, bet kuris teismas,

(1) OL L 160, 2000 6 30, p. 37.

Pagal skirsn laikoma, kad byla teisme ikeliama tuomet:

1) kai teismui teikiamas bylos iklimo ar lygiavertis dokumentas, nurodantis, kad iekovas msi btin priemoni, kad
mintas dokumentas bt teiktas atsakovui; arba

2) jeigu pirmiausia dokumentas turi bti teiktas ne teismui, kai

j gauna u dokumento teikim atsakinga institucija, jeigu iekovas msi btin priemoni, kad mintas dokumentas bt
pateiktas teismui.

19/4 t.

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT
10 skirsnis

Laikinosios, skaitant apsaugos, priemons

51

2) jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei

atsakovas neturjo galimybs laiku ir tinkamu bdu gauti
bylos iklimo arba lygiaverio dokumento, kad galt susitarti dl savo gynybos, iskyrus jei atsakovas nepradjo proceso siekdamas apsksti tok sprendim, kai tai jam buvo
manoma padaryti;

31 straipsnis
Praymas dl laikinj, skaitant ir apsaugos, priemoni, kurias
numato tos valstybs statymas, taikymo gali bti paduotas
valstybs nars teismui, net jeigu pagal Reglament kitos
valstybs nars teismai turi jurisdikcij nagrinti byl i esms.

3) jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dl gino tarp

t pai ali praomoje sprendimo pripainimo valstybje
narje;
4) jei jis yra nesuderinamas su anksiau priimtu kitoje valstybje
narje teismo sprendimu dl iekinio tuo paiu pagrindu tarp
t pai ali, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendim
pripainimo slygas praomoje pripainti valstybje narje.

III SKYRIUS
TEISMO SPRENDIM PRIPAINIMAS IR VYKDYMAS

35 straipsnis
32 straipsnis
iame reglamente teismo sprendimas reikia bet kok valstybs
nars teismo sprendim, nepaisant to kaip jis yra vardijamas,
skaitant dekret, sakym, nutart ar teismo sakym, o taip pat ir
teismo pareigno nurodym dl sumoktino yminio mokesio
bei ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu.

1 skirsnis
Teismo sprendim pripainimas

33 straipsnis
1. Vienoje valstybje narje priimtas teismo sprendimas turi bti
pripaintas kitoje valstybje narje nereikalaujant pradti kokio
nors specialaus proceso.

1. Be to, sprendimas nra pripastamas, jei jis prietarauja II skyriaus 3, 4 ar 6 skirsniams, arba 72 straipsnyje numatytu atveju.

2. Nagrindamas pirmiau mintoje dalyje numatytus jurisdikcijos pagrindus, praomas teismas ar kompetentinga institucija yra
pareigotas kilms valstybs nars teismo fakt aikinimu.

3. Priklausomai nuo 1 dalies, kilms valstybs nars teismo jurisdikcija gali nebti peririma. 34 straipsnio 1 punkte minimas
vieosios tvarkos kriterijus negali bti taikomas taisyklms dl
jurisdikcijos.

36 straipsnis

Jokiomis aplinkybmis usienio teismo sprendimas negali bti

peririmas i esms.

2. Bet kuri suinteresuota alis, kuri pateikia teismo sprendimo

pripainimo klausim kaip gino esm, gali pagal io skyriaus 2
ir 3 skirsniuose numatyt tvark, kreiptis dl nutarties dl teismo
sprendimo pripainimo idavimo.
37 straipsnis
3. Jei proceso baigtis valstybs nars teisme priklauso nuo neesminio pripainimui klausimo nustatymo, teismas turi jurisdikcij
tokio klausimo nusprendimui.

1. Valstybs nars, kurioje praoma pripainti kitoje valstybje

narje priimt teismo sprendim, teismas, gali sustabdyti bylos
nagrinjim, jei is sprendimas yra prastai apskundiamas.

34 straipsnis
Teismo sprendimas nra pripastamas:
1) jei toks pripainimas yra aikiai prietaraujantis valstybs
nars, kurioje siekiama j pripainti, vieajai tvarkai;

2. Valstybs nars, kurioje praoma pripainti Airijoje ar

Jungtinje Karalystje priimt teismo sprendim, teismas, gali
sustabdyti bylos nagrinjim, jei sprendimo vykdymas yra sustabdomas dl jo apskundimo j primusio teismo valstybje.

52

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT
2 skirsnis
Teismo sprendimo vykdymas

38 straipsnis
1. Valstybje narje priimtas ir joje turintis bti vykdomas teismo
sprendimas vykdomas kitoje valstybje narje, kai suinteresuotos
alies praymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybje
narje.
2. Taiau Jungtinje Karalystje toks teismo sprendimas vykdomas Anglijoje ir Velse, kotijoje arba iaurs Airijoje, kai suinteresuotos alies praymu jis buvo uregistruotas vykdyti toje
Jungtins Karalysts dalyje.

39 straipsnis

19/4 t.
43 straipsnis

1. Bet kuri alis gali apsksti nutart, susijusi su praymu dl

teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu.
2. Skundas turi bti pateiktas III priedo srae nurodytam teismui.
3. Skundas nagrinjamas pagal konflikt sprendimo tvark reglamentuojanias taisykles.
4. Jeigu alis, kurios atvilgiu praoma vykdyti sprendim, neatvyksta apeliacin teism, nagrinjant byl, susijusi su pareikjo
pateikta apeliacija, 26 straipsnio 24 dalys taikomos netgi tuomet, kai alies, kurios atvilgiu praoma vykdyti sprendim, nuolatin gyvenamoji vieta yra bet kurioje valstybje narje.

2. Vietos jurisdikcija nustatoma pagal alies, kurios atvilgiu reikalaujama vykdyti sprendim, nuolatin gyvenamj viet arba
sprendimo vykdymo viet.

5. Skundas dl sprendimo paskelbimo vykdytinu turi bti priimtas per vien mnes nuo teikimo. Jeigu alies, kurios atvilgiu
praoma vykdyti sprendim, nuolatin gyvenamoji vieta yra
valstybje narje, kitoje nei valstyb nar, kurioje sprendimas
buvo paskelbtas vykdytinu, laikotarpis, per kur j galima apsksti,
yra du mnesiai ir skaiiuojamas nuo jo teikimo mintai aliai
asmenikai arba nuo pristatymo jos gyvenamj viet dienos. is
laikotarpis negali bti pratstas remiantis atstumu.

40 straipsnis

44 straipsnis

1. Praymas pateikiamas II priedo srae nurodytam teismui ar

kompetentingai institucijai.

1. Praymo pateikimo procedr reglamentuoja valstybs nars,

kurioje praoma vykdyti sprendim, statymai.
2. Pareikjas privalo nurodyti adres, pagal kur turi bti teikti
teismo proceso dokumentai, teismo, kur kreipiamasi, jurisdikcijoje. Jeigu valstybs nars, kurioje praoma vykdyti sprendim,
statymuose nra numatytas tokio adreso pateikimas, pareikjas
paskiria atstov ad litem.
3. Prie praymo pridedami 53 straipsnyje nurodyti dokumentai.

Teismo sprendimas dl skundo gali bti uginytas tik pateikus

IV priede nurodyt skund.

45 straipsnis
1. Teismas, kuriam pateikiama 43 arba 44 straipsnyje nurodytas
skundas, vykdymo reikalavim atmeta arba patenkina tik esant
vienai i prieasi, nustatyt 34 ir 35 straipsniuose. Teismas
nutart priima i karto.

41 straipsnis
Sprendimas paskelbiamas vykdytinu i karto, kai ubaigiami
53 straipsnyje nurodyti formalumai, jo neperirint 34 ir
35 straipsniuose nurodyta tvarka. alis, kurios atvilgiu
sprendimas yra vykdytinas, iame bylos proceso etape neturi
jokios teiss pateikti praymo.

2. Usienio teismo priimtas sprendimas i esms negali bti peririmas jokiomis aplinkybmis.

46 straipsnis

1. Pareikjas i karto informuojamas apie nutart, susijusi su

praymu dl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu valstybs
nars, kurioje praoma vykdyti sprendim, statymo nustatyta
tvarka.

1. Teismas, kuriam pateikiamas 43 arba 44 straipsnyje nurodytas skundas, alies, kurios atvilgiu praoma vykdyti sprendim,
praymu gali sustabdyti bylos proces, jeigu teismo sprendimui
apsksti kilms valstybje narje buvo pateikta prastin apeliacija arba jeigu tokios apeliacijos pateikimo terminas dar nesibaig;
pastaruoju atveju teismas gali nurodyti laikotarp, per kur tokia
apeliacija turt bti pateikta.

2. Praymas dl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pateikiamas aliai, kurios atvilgiu praoma vykdyti sprendim, kartu
su teismo sprendimu, jeigu jis mintai aliai dar nepateiktas.

2. Jeigu teismo sprendimas buvo priimtas Airijoje arba Jungtinje

Karalystje, bet kurios formos apeliacija, pateikta kilms valstybje
narje, pagal io straipsnio 1 dal laikoma paprastja apeliacija.

42 straipsnis

19/4 t.

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT

3. Teismas taip pat gali nustatyti slyg, pagal kuri sprendimas

vykdomas tik pateikus jo nustatyt utikrinim.

53

reikalaujama jokio bet kurios ries utikrinimo, garantijos ar

depozito, remiantis tuo, kad mintas asmuo yra usienio alies
pilietis arba kad jo nuolatin arba gyvenamoji vieta nra
valstybje, kurioje praoma vykdyti sprendim.

47 straipsnis
1. Kai teismo sprendimas turi bti pripaintas iame reglamente
nustatyta tvarka, niekas netrukdo pareikjui pasinaudoti laikinosiomis, skaitant apsaugos, priemonmis, pagal valstybs nars,
kuriai pateikiamas praymas, statymus, nereikalaujant paskelbti
sprendimo vykdytinu pagal 41 straipsn.

52 straipsnis
Teismo procesuose dl sprendimo paskelbimo vykdytinu
valstybje narje, kurioje praoma vykdyti sprendim, negali bti
taikoma jokia rinkliava, muitas arba mokestis, skaiiuojami pagal
iekinio kain.

2. Sprendimo paskelbimas vykdytinu suteikia teis taikyti bet

kurias apsaugos priemones.
3. Per laikotarp, kuris 43 straipsnio 5 dalyje nustatytas pateikti
apeliacij prie sprendimo paskelbim vykdytinu, ir iki tokios apeliacijos isprendimo, negalima imtis sprendimo vykdymo priemoni, kit nei alies, kurios atvilgiu praoma vykdyti sprendim,
turto apsaugos priemons.

3 skirsnis
Bendrojo pobdio nuostatos

53 straipsnis
48 straipsnis
1. Jeigu sprendim dl keli byl prim usienio alies teismas
ir ne visus juos galima paskelbti vykdytinais, vien arba kelet
toki sprendim vykdytinais paskelbia teismas arba kompetentinga institucija.
2. Pareikjas gali reikalauti vykdytinomis paskelbti tik kai kurias
teismo sprendimo dalis.

1. alis, kuri prao pripainimo arba kreipiasi dl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, pateikia teismo sprendimo kopij,
atitinkani slygas, btinas jos autentikumui patvirtinti.
2. alis, kuri kreipiasi dl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, taip pat pateikia 54 straipsnyje nurodyt paymjim, nepaeisdama 55 straipsnio.

54 straipsnis
49 straipsnis
Usienio teismo priimtas sprendimas dl reguliaraus delspinigi
mokjimo vykdomas valstybje narje, kurioje praoma vykdyti
sprendim, tik jeigu galutin sprendim dl moktinos sumos
dydio prim kilms valstybs nars teismai.

Valstybs nars, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teismas

arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios alies
praymu iduoda io reglamento V priede nurodyt standartins
formos paymjim.

55 straipsnis
50 straipsnis
Pareikjas, kuriam kilms valstybje narje buvo visikai arba i
dalies teikiama teisin pagalba, arba kuris buvo atleistas nuo
yminio mokesio ir ilaid apmokjimo, iame skirsnyje
nustatyta tvarka turi teis pasinaudoti paia palankiausia teisine
pagalba, arba jam turi bti taikomas didiausias atleidimas nuo
yminio mokesio ir ilaid apmokjimo pagal valstybs nars,
kuri kreipiamasi, statymus.

51 straipsnis
Jeigu asmuo vienoje valstybje narje kreipiasi dl teismo
sprendimo vykdymo kitoje valstybje narje, i jo neturi bti

1. Jeigu 54 straipsnyje nurodytas paymjimas nepateikiamas,

teismas arba kompetentinga institucija gali nustatyti jo pateikimo
laik arba priimti lygiavert dokument ar, jeigu ji mano, kad turi
pakankamai informacijos, apsieiti be minto paymjimo.
2. Jeigu teismas arba kompetentinga institucija reikalauja, reikia
pateikti i dokument vertim. Vertim patvirtina vienoje i valstybi nari specialiai galiotas asmuo.

56 straipsnis
53 straipsnyje arba 55 straipsnio 2 dalyje nurodyt dokument
arba atstovo ad litem paskyrimo dokumento nereikia legalizuoti ar
taikyti kit pana formalum.

54

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT
IV SKYRIUS

19/4 t.

nordamas nustatyti, ar mintos alies nuolatin gyvenamoji vieta

yra kitoje valstybje narje, taiko tos valstybs nars teis.

AUTENTIKI DOKUMENTAI IR TEISMO SUSITARIMAS

57 straipsnis
1. Dokumentas, kuris buvo formaliai parengtas arba uregistruotas kaip autentikas dokumentas ir yra vykdytinas vienoje valstybi nari, paskelbiamas vykdytinu kitoje valstybje pagal praym, pateikt laikantis 38 ir kituose straipsniuose numatytos
tvarkos. Teismas, kuriam pateikiama apeliacija pagal 43 arba
44 straipsnius, atmeta arba panaikina sprendimo paskelbim vykdytinu tik tuo atveju, jeigu tokio dokumento vykdymas aikiai
prietarauja valstybs nars, kuri kreipiamasi,vieajai tvarkai.
2. Su administracinmis institucijomis sudaryti arba j patvirtinti
susitarimai dl ilaikymo sipareigojim taip pat laikomi autentikais dokumentais, kaip nurodoma io straipsnio 1 dalyje.
3. Pateiktas dokumentas turi atitikti slygas, btinas jo autentikumui nustatyti dokument idavusioje valstybje narje.
4. Prireikus, taikomas III skyriaus 3 skirsnis. Valstybs nars,
kurioje buvo iduotas arba uregistruotas autentikas dokumentas, kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios alies
praymu iduoda io reglamento VI priede nurodyt standartins
formos paymjim.

58 straipsnis
Susitarimas, kur teismas patvirtino bylos nagrinjimo eigoje ir
kuris yra vykdytinas valstybje narje, kurioje jis buvo priimtas,
turi bti vykdomas valstybje narje, kuri kreipiamasi tokiomis
pat slygomis kaip autentiki dokumentai. Teismo susitarim
patvirtinusioje valstybs nars teismas arba kompetentinga
institucija bet kurios suinteresuotosios alies praymu iduoda io
reglamento V priede nurodyt standartins formos paymjim.

60 straipsnis
1. Pagal reglament bendrovs arba kito juridinio asmens ar
fizini arba juridini asmen asociacijos nuolatinio buvimo vieta
yra ten, kur yra j:
a) oficiali buveins vieta arba
b) centrin administracija; arba
c) pagrindin verslo vieta.
2. Jungtinje Karalystje ir Airijoje oficiali buveins vieta yra
registruotas biuras arba, jeigu tokio biuro niekur nra, registravimo vieta ar, jeigu tokios vietos niekur nra, vieta, pagal kurios
teis buvo steigta bendrov.
3. Teismas, nordamas nustatyti, ar patiktas turtas yra valstybje
narje, kurios teismuose yra ikelta byla, taiko savo privatins
tarptautins teiss taisykles.

61 straipsnis

Nepaeidiant bet kuri kit palankesni nacionalini statym

nuostat, valstybje narje nuolat gyvenantys asmenys, kaltinami
valstybs nars, kitos nei valstyb nar, kurios pilieiais jie yra,
baudiamuosiuose teismuose u netyin nusikaltim, gali bti
ginami tam galiot asmen, net jeigu jie asmenikai nedalyvauja.
Taiau byl ikls teismas gali reikalauti mint asmen
dalyvavimo; jiems neatvykus, sprendimas, priimtas civilinje
byloje suinteresuotajam asmeniui neturint galimybs susitarti dl
savo gynybos, kitose valstybse narse neturi bti pripastamas
arba vykdytinas.

62 straipsnis

V SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

vedijoje vykstaniuose supaprastintuose teismo procesuose dl

mokjimo reikalavim (betalningsfrelggande) ir pagalbos
(handrckning) teismo svoka apima vedijos vykdymo tarnyb
(kronofogdemyndighet).

59 straipsnis
63 straipsnis
1. Teismas, nordamas nustatyti, ar alies nuolatin gyvenamoji
vieta yra valstybje narje, kurios teismuose yra ikelta byla, taiko
savo vidaus teis.
2. Jeigu alies nuolatin gyvenamoji vieta yra valstybje narje
kitoje nei valstyb nar, kurios teismuose yra ikelta byla, teismas,

1. Didiosios Liuksemburgo Kunigaiktysts teritorijoje nuolat

gyvenantis asmuo, paduotas teism kitoje valstybje narje,
pagal 5 straipsnio 1 dal gali atsisakyti paklusti to teismo jurisdikcijai, jeigu galutin preki pristatymo arba paslaug suteikimo
vieta yra Liuksemburge.

19/4 t.

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT

2. Jeigu pagal io straipsnio 1 dal galutin preki pristatymo arba

paslaug suteikimo vieta yra Liuksemburge, bet kuris jurisdikcijos suteikimo susitarimas galioja tik tuomet, jeigu jam pritariama
ratu arba jeigu pateikiami ratiki rodymai 23 straipsnio 1 dalies
s a punkte nustatyta tvarka.
3. io straipsnio nuostatos netaikomos finansini paslaug teikimo sutartims.
4. io straipsnio nuostatos taikomos eerius metus nuo io
reglamento sigaliojimo.

55

2. Taiau jeigu bylos kilms valstybje narje buvo ikeltos prie

io reglamento sigaliojim, po jo sigaliojimo datos priimti teismo
sprendimai pripastami ir vykdomi pagal III skyri:
a) jeigu bylos kilms valstybje narje buvo ikeltos po Briuselio
arba Lugano konvencijos sigaliojimo kilms valstybje narje
ir valstybje narje, kuri kreipiamasi;
b) visais kitais atvejais, jeigu jurisdikcija buvo pagrsta
taisyklmis, kurios atitiko taisykles, nurodytas II skyriuje arba
kilms valstybs nars ir valstybs nars, kuri kreipiamasi,
sudarytoje konvencijoje, galiojusioje bylos iklimo metu.

64 straipsnis
1. Teismo procesuose, susijusiuose su ginu tarp Graikijoje arba
Portugalijoje registruoto laivo savininko ir gulos nario dl atlyginimo ar kit tarnybos slyg, valstybs nars teismas nustato, ar
apie gin buvo praneta u laiv atsakingam diplomatins
atstovybs arba konsulato pareignui. Teismas gali pradti veikti,
kai tik mintam pareignui buvo praneta.

VII SKYRIUS
SANTYKIAI SU KITAIS DOKUMENTAIS

2. io straipsnio nuostatos taikomos eerius metus nuo io

reglamento sigaliojimo.
67 straipsnis
65 straipsnis
1. Dl 6 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytos byl dl
laidavim arba garantij ar bet kuriose kitose bylose su treiosiomis alimis nagrinjimo jurisdikcijos negali bti kreipiamasi
Vokietij arba Austrij. Byla bet kuriam kitoje valstybje narje
nuolat gyvenaniam asmeniui gali bti ikelta:
a) Vokietijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 68 ir 7274 straipsnius dl treiosios alies praneim;
b) Austrijoje pagal Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 21 straipsn dl treiosios alies praneim.
2. Teismo sprendimai, priimti kitose valstybse narse pagal
6 straipsnio 2 dal arba 11 straipsn pripastami ir vykdomi
Vokietijoje ir Austrijoje III skyriuje nustatyta tvarka. Bet kurios
galimos mintose valstybse priimt teismo sprendim pasekms
treiosioms alims pagal io straipsnio 1 dalies nuostatas taip pat
pripastamos mintose kitose valstybse narse.

VI SKYRIUS
PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

is reglamentas nepaeidia nuostat, reglamentuojani

jurisdikcij ir specialiose bylose priimt teismo sprendim
pripainimo ir vykdymo nuostat, numatyt Bendrijos
dokumentuose arba nacionaliniuose statymuose, suderintuose
pagal tokius dokumentus.

68 straipsnis
1. is reglamentas tarp valstybi nari pakeiia Briuselio konvencij, iskyrus jos taikymo srityje esanias valstybi nari teritorijas ir teritorijas, kurioms pagal Sutarties 299 straipsn is reglamentas netaikomas.
2. Kadangi is reglamentas pakeiia valstybi nari sudaryt Briuselio konvencij, bet kuri nuoroda i konvencij laikoma nuoroda reglament.

69 straipsnis
Pagal 66 straipsnio 2 dal ir 70 straipsn is reglamentas tarp valstybi nari pakeiia ias dviej ar daugiau ali sudarytas konvencijas:

66 straipsnis
1. is reglamentas taikomas tik byloms, kurios ikeliamos, ir
dokumentams, kurie formaliai parengiami arba uregistruojami
kaip autentiki dokumentai po io reglamento sigaliojimo.

Belgijos ir Pranczijos konvencij dl jurisdikcijos ir teismo

sprendim, arbitrao sprendim ir autentik dokument
galiojimo ir vykdymo, pasirayt Paryiuje 1899 m. liepos
8 d.,

56

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

19/4 t.

Belgijos ir Nyderland konvencij dl jurisdikcijos, bankroto

ir teismo sprendim, arbitrao sprendim ir autentik dokument galiojimo ir vykdymo, pasirayt Briuselyje 1925 m.
kovo 28 d.,

Nyderland ir Vokietijos konvencij dl teismo sprendim ir

kit vykdytin dokument civilinse ir komercinse bylose
abipusio pripainimo ir vykdymo, pasirayt Hagoje 1962 m.
rugpjio 30 d.,

Pranczijos ir Italijos konvencij dl teismo sprendim

civilinse ir komercinse bylose vykdymo, pasirayt Romoje
1930 m. birelio 3 d.,

Nyderland ir Austrijos konvencij dl teismo sprendim ir

autentik instrument civilinse ir komercinse bylose abipusio pripainimo ir vykdymo, pasirayt Hagoje 1963 m.
vasario 6 d.,

Jungtins Karalysts ir Pranczijos Respublikos konvencij dl

teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose abipusio
vykdymo su Protokolu, pasirayt Paryiuje 1934 m. sausio
18 d.,
Jungtins Karalysts ir Belgijos Karalysts konvencij dl
teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose abipusio
vykdymo su Protokolu, pasirayt 1934 m. gegus 2 d.,
Vokietijos ir Italijos konvencij dl teismo sprendim
civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo,
pasirayt Romoje 1936 m. kovo 9 d.,
Belgijos ir Austrijos konvencij dl teismo sprendim ir autentik dokument, susijusi su ilaikymo sipareigojimais, abipusio pripainimo ir vykdymo, pasirayt Vienoje 1957 m.
spalio 25 d.,
Vokietijos ir Belgijos konvencij dl teismo sprendim, arbitrao sprendim ir autentik dokument civilinse ir
komercinse bylose abipusio pripainimo ir vykdymo, pasirayt Bonoje 1958 m. birelio 30 d.,
Nyderland ir Italijos konvencij dl teismo sprendim
civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo,
pasirayt Romoje 1959 m. balandio 17 d.,
Vokietijos ir Austrijos konvencij dl teismo sprendim, taikaus gin sureguliavimo ir autentik instrument civilinse
ir komercinse bylose abipusio pripainimo ir vykdymo, pasirayt Vienoje 1959 m. birelio 6 d.,
Belgijos ir Austrijos konvencij dl teismo sprendim, arbitrao sprendim ir autentik dokument civilinse ir
komercinse bylose abipusio pripainimo ir vykdymo, pasirayt Vienoje 1959 m. birelio 16 d.,

Jungtins Karalysts ir Italijos Respublikos konvencij dl

teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose abipusio
pripainimo ir vykdymo, pasirayt Romoje 1964 m. vasario
7 d., su keiianiu Protokolu, pasiraytu Romoje 1970 m. liepos 14 d.,
Pranczijos ir Austrijos konvencij dl teismo sprendim ir
autentik instrument civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo, pasirayt Vienoje 1966 m. liepos
15 d.,
Jungtins Karalysts ir Nyderland Karalysts konvencij dl
teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose abipusio
pripainimo ir vykdymo, pasirayt Hagoje 1967 m. lapkriio 17 d.,
Ispanijos ir Pranczijos konvencij dl teismo sprendim ir
arbitrao sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo, pasirayt Paryiuje 1969 m. gegus 28 d.,
Liuksemburgo ir Austrijos konvencij dl teismo sprendim ir
autentik instrument civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo, pasirayt Liuksemburge 1971 m. liepos 29 d.,
Italijos ir Austrijos konvencij dl teismo sprendim civilinse
ir komercinse bylose, taikaus gin sureguliavimo ir autentik dokument pripainimo ir vykdymo, pasirayt Romoje
1971 m. lapkriio 16 d.,
Ispanijos ir Italijos konvencij dl teisins pagalbos ir teismo
sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir
vykdymo, pasirayt Madride 1973 m. gegus 22 d.,
Suomijos, Islandijos, Norvegijos, vedijos ir Danijos konvencij dl teismo sprendim civilinse bylose pripainimo ir
vykdymo, pasirayt Kopenhagoje 1977 m. spalio 11 d.,

Jungtins Karalysts ir Vokietijos Federacins Respublikos

konvencij dl teismo sprendim civilinse ir komercinse
bylose abipusio pripainimo ir vykdymo, pasirayt Bonoje
1960 m. liepos 14 d.,

Austrijos ir vedijos konvencij dl teismo sprendim

civilinse bylose pripainimo ir vykdymo, pasirayt Stokholme 1982 m. rugsjo 16 d.,

Jungtins Karalysts ir Austrijos konvencij dl teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose abipusio pripainimo ir
vykdymo, pasirayt Vienoje 1961 m. liepos 14 d., su keiianiu Protokolu, pasiraytu Londone 1970 m. kovo 6 d.,

Ispanijos ir Vokietijos Federacins Respublikos konvencij dl

teismo sprendim, taikaus gin sureguliavimo ir vykdytin
autentik dokument civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo, pasirayt Bonoje 1983 m. lapkriio
14 d.,

Graikijos ir Vokietijos konvencij dl teismo sprendim, susitarim ir autentik instrument civilinse ir komercinse
bylose abipusio pripainimo ir vykdymo, pasirayt Atnuose
1961 m. lapkriio 4 d.,

Austrijos ir Ispanijos konvencij dl teismo sprendim, taikaus gin sureguliavimo ir vykdytin autentik dokument
civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo,
pasirayt Vienoje 1984 m. vasario 17 d.,

Belgijos ir Italijos konvencij dl teismo sprendim ir kit vykdytin dokument civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo, pasirayt Romoje 1962 m. balandio 6 d.,

Suomijos ir Austrijos konvencij dl teismo sprendim

civilinse bylose pripainimo ir vykdymo, pasirayt Vienoje
1986 m. lapkriio 17 d.,

19/4 t.

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT

Belgijos, Nyderland ir Liuksemburgo sutart dl jurisdikcijos,

bankroto ir teismo sprendim, arbitrao sprendim ir autentik dokument galiojimo ir vykdymo, pasirayt Briuselyje
1961 m. lapkriio 24 d., jeigu ji galioja.

57

konvencijos 59 straipsnyje nustatyta tvarka sipareigojo

nepripainti teismo sprendim, ypa priimt kitose mint
konvencij pasiraiusiose valstybse, prie atsakovus, kuri
nuolatin gyvenamoji arba gyvenamoji vieta yra treiojoje alyje,
kurioje pirmiau nurodytos konvencijos 4 straipsnyje nurodytais
atvejais teismo sprendimas gali bti pagrstas tik tos paios
konvencijos 3 straipsnio antroje dalyje nustatyta jurisdikcija.

70 straipsnis

1. 69 straipsnyje nurodyta sutartis ir konvencijos ir toliau galioja

byloms, kurioms netaikomas is reglamentas.
VIII SKYRIUS

2. Jos ir toliau galioja priimtiems teismo sprendimams ir dokumentams, kurie yra formaliai parengti arba uregistruoti kaip
autentiki dokumentai prie sigaliojant iam reglamentui.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

73 straipsnis
71 straipsnis

1. is reglamentas nedaro poveikio jokioms konvencijoms,

kuriose dalyvauja valstybs nars ir kurios konkreiose bylose
reglamentuoja jurisdikcij arba teismo sprendim pripainim ir
vykdym.

2. Siekiant vienodai aikinti io straipsnio 1 dal, ji turi bti taikoma taip:

a) pagal reglament valstybs nars, kuri dalyvauja konvencijoje dl konkreios bylos, teismui nedraudiama prisiimti
jurisdikcijos pagal mint konvencij, netgi jei atsakovo nuolatin gyvenamoji vieta yra kitoje valstybje narje, kuri toje
konvencijoje nedalyvauja. Bet kuriuo atveju, teismas,
nagrinjantis iekinin pareikim, taiko io reglamento
26 straipsn;
b) konvencijoje dl konkreios bylos numatyt jurisdikcij
valstybje narje vykdanio teismo priimti sprendimai kitose
valstybse narse pripastami ir vykdomi pagal reglament.
Turi bti taikomos konvencijoje dl konkreios bylos, kurioje
dalyvauja kilms valstyb nar ir valstyb nar, kuri kreipiamasi, nustatytos teismo sprendim pripainimo arba vykdymo slygos. Bet kuriuo atveju gali bti taikomos io reglamento nuostatos, kurios yra susijusios su teismo sprendim
pripainimo arba vykdymo tvarka.

Ne vliau kaip po penkeri met nuo io reglamento sigaliojimo,

Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialini reikal
komitetui Komisija pateikia io reglamento taikymo ataskait.
Prireikus prie ataskaitos pridedami pasilymai dl io reglamento
pakeitim.

74 straipsnis
1. Valstybs nars perduoda Komisijai tekstus, i dalies keiianius IIV prieduose pateiktus sraus. Komisija atitinkamai pakeiia reikiamus priedus.
2. Formos, kuri pavyzdiai pateikti VVI prieduose, atnaujinamos arba patikslinamos vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalyje
nurodyta konsultacine tvarka.

75 straipsnis
1. Komisijai padeda komitetas.
2. Jeigu daroma nuoroda i dal, turi bti taikomi Sprendimo
1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

72 straipsnis
76 straipsnis
is reglamentas nedaro poveikio susitarimams, pagal kuriuos
valstybs nars, prie sigaliojant iam reglamentui, Briuselio

is reglamentas sigalioja 2002 m. kovo 1 d.

58

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

19/4 t.

is reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybse narse pagal Europos
bendrijos steigimo sutart.

Priimta Briuselyje, 2000 m. gruodio 22 d.

Tarybos vardu
Pirmininkas
C. PIERRET

19/4 t.

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

PRIEDAS

3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos jurisdikcijos taisykls

3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos jurisdikcijos taisykls yra ios:

Belgijoje: Civilinio kodekso (Code civil/Burgerlijk Wetboek) 15 straipsnis ir Teismo kodekso (Code judiciaire/Gerechtelijk
Wetboek) 638 straipsnis,
Vokietijoje: Civilinio proceso kodekso (Zivilprozessordnung) 23 straipsnis,
Graikijoje: Civilinio proceso kodekso ( ) 40 straipsnis,
Pranczijoje: Civilinio kodekso (Code civil) 14 ir 15 straipsniai,
Airijoje: taisykls, pagal kurias jurisdikcijos pagrindu gali bti bylos iklimo dokumentas, pateiktas atsakovui jo
laikino buvimo Airijoje metu,
Italijoje: 1995 m. gegus 31 d. 218 statymo 3 ir 4 straipsniai,
Liuksemburge: Civilinio kodekso (Code civil) 14 ir 15 straipsniai,
Nyderlanduose: Civilinio proceso kodekso (Wetboek van Burgerlijke Rechtsvordering) 126 straipsnio 3 dalis ir
127 straipsniai,
Austrijoje: Teismo jurisdikcijos statymo (Jurisdiktionsnorm) 99 straipsnis,
Portugalijoje: Civilinio proceso kodekso (Cdigo de Processo Civil) 65 ir 65A straipsniai ir Darbo tvarkos kodekso
(Cdigo de Processo de Trabalho) 11 straipsnis,
Suomijoje: Teismo proceso kodekso (oikeudenkymiskaari/rttegngsbalken) 10 skyriaus 1 skirsnio pirmos dalies
antras, treias ir ketvirtas sakiniai,
vedijoje: Teismo proceso kodekso (rttegngsbalken) 10 skyriaus 3 skirsnio pirmos dalies pirmas sakinys,
Jungtinje Karalystje: taisykls, pagal kurias jurisdikcijos pagrindu gali bti:
a) bylos iklimo dokumentas, pateiktas atsakovui jo laikino buvimo Jungtinje Karalystje metu; arba
b) atsakovui priklausania nuosavybe, esania Jungtinje Karalystje; arba
c) iekovo aretuota atsakovui priklausania nuosavybe, esania Jungtinje Karalystje.

59

60

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

II PRIEDAS

Teismai arba kompetentingos institucijos, kurioms gali bti pateiktas 39 straipsnyje nurodytas praymas, yra:
Belgijoje: tribunal de premire instance, arba, rechtbank van eereste aanleg arba erstinstanzliches Greicht,
Vokietijoje: Landgericht teismo rmams pirmininkaujantis teisjas,
Graikijoje: ,
Ispanijoje: Juzgado de Primera Instancia,
Pranczijoje: tribunal de grande instance pirmininkaujantis teisjas,
Airijoje: High Court,
Italijoje: Corte dappello,
Liuksemburge: tribunal darrondissement pirmininkaujantis teisjas,
Nyderlanduose: arrodissementsrechtbank pirmininkaujantis teisjas,
Austrijoje: Bezirksgericht,
Portugalijoje: Tribunal de Comarca,
Suomijoje: krjoikeus/tingsrtt,
vedijoje: Svea hovrtt,
Jungtinje Karalystje:
a) Anglijoje ir Velse: High Court of Justice arba, kai teismas turi priimti sprendim dl ilaikymo, Magistrates Court,
kuriam byl perduoda Secretary of State;
b) kotijoje: Court of Session arba, kai teismas turi priimti sprendim dl ilaikymo, Sheriff Court, kuriam byl
perduoda Secretary of State;
c) iaurs Airijoje: High Court of Justice arba, kai teismas turi priimti sprendim dl ilaikymo, Magistrates Court,
kuriam byl perduoda Secretary of State;
d) Gibraltare: Supreme Court of Gibraltar arba, kai teismas turi priimti sprendim dl ilaikymo, Magistrates Court,
kuriam byl perduoda Attorney General of Gibraltar.

19/4 t.

19/4 t.

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

III PRIEDAS

Teismai, kuriems galima pateikti 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus skundus, yra:

Belgijoje:
a) atsakovo apeliacijoms tribunal de premire instance arba rechtbank van eereste aanleg arba erstinstanzliches Greicht;
b) iekovo apeliacijoms Cour dappel arba hof van beroep,
Vokietijos Federacinje Respublikoje: Oberlandesgericht,
Graikijoje: ,
Ispanijoje: Audiencia Provincial,
Pranczijoje: cour dappel,
Airijoje: High Court,
Italijoje: corte dappello,
Liuksemburge: Cour suprieure de Justice, posdiaujantis kaip civilinis apeliacinis teismas,
Nyderlanduose:
a) atsakovui: arrodissementsrechtbank;
b) iekovui: gerechtshof,
Austrijoje: Bezirksgericht,
Portugalijoje: Tribunal de Relacao,
Suomijoje: hovioikeus/hovrtt,
vedijoje: Svea hovrtt,
Jungtinje Karalystje:
a) Anglijoje ir Velse: High Court of Justice arba, kai teismas turi priimti sprendim dl ilaikymo, Magistrates Court;
b) kotijoje: Court of Session arba, kai teismas turi priimti sprendim dl ilaikymo, Sheriff Court;
c) iaurs Airijoje: High Court of Justice arba, kai teismas turi priimti sprendim dl ilaikymo, Magistrates Court;
d) Gibraltare: Supreme Court of Gibraltar arba, kai teismas turi priimti sprendim dl ilaikymo, Magistrates Court.

61

62

LT

Europos Sjungos oficialusis leidinys

IV PRIEDAS

Skundai, kuriuos galima pateikti pagal 44 straipsn, yra:

Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Pranczijoje, Italijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose kasacinis skundas,
Vokietijoje Rechtsbeschwerde,
Airijoje apeliacija dl teiss klausimo Supreme Court,
Austrijoje Revisionsrekurs,
Portugalijoje apeliacija dl teiss klausimo,
Suomijoje apeliacija korkein oikeus/hgsta domstolen,
vedijoje apeliacija Hgsta domstolen,
Jungtinje Karalystje atskira papildoma apeliacija dl teiss klausimo.

19/4 t.

19/4 t.

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT

V PRIEDAS

Reglamento 54 ir 58 straipsniuose nurodytas paymjimas dl teismo sprendim ir susitarim

(lietuvikai, lituanien, Lithuanian, litauisch,)
1.

Kilms valstyb nar

2.

Teismas arba kompetentinga institucija, iduodantys paymjim

2.1. Pavadinimas
2.2. Adresas
2.3. Telefonas/faksas/elektroninis patas

3.

Teismas, kuris prim sprendim/patvirtino susitarim (*)

3.1. Teismo ris
3.2. Teismo vieta

4.

Teismo sprendimas/susitarimas (*)

4.1. Data
4.2. Numeris
4.3. Teismo sprendimo/susitarimo alys (*)
4.3.1. Iekovo (-) pavard (-s)/pavadinimas (-ai)
4.3.2. Atsakovo (-) pavard (-s)/pavadinimas (-ai)
4.3.3. Kitos (-) alies (-i) pavard (-s)/pavadinimas (-ai)
4.4. Bylos, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas dl neatvykimo teismin bylos nagrinjim, iklimo
dokumento pateikimo data
4.5. Teismo sprendimo/susitarimo (*) tekstas, pateikiamas kaip io paymjimo priedas

5.

ali, kurioms buvo suteikta teisin pagalba, pavadinimai

Teismo sprendimas/susitarimas (*) yra vykdytini kilms valstybje narje (reglamento 38 ir 58 straipsniai) prie:
Pavard/pavadinimas:

Priimta, data
Paraas ir (arba) antspaudas

(*)

Tai, kas nereikalinga, ibraukti.

63

64

Europos Sjungos oficialusis leidinys

LT

VI PRIEDAS

Reglamento 57 straipsnio 4 dalyje nurodytas paymjimas dl autentik dokument

(lietuvikai, lituanien, Lithuanian, litauisch, )
1.

Kilms valstyb nar

2.

Kompetentinga institucija, iduodanti paymjim

2.1. Pavadinimas
2.2. Adresas
2.3. Telefonas/faksas/elektroninis patas

3.

Institucija, kuri patvirtino dokument

3.1. Institucija, dalyvaujanti autentiko dokumento parengime (prireikus)
3.1.1. Institucijos pavadinimas ir paskirtis
3.1.2. Institucijos vieta
3.2. Institucija, kuri uregistravo autentik dokument (prireikus)
3.2.1. Institucijos ris
3.2.2. Institucijos vieta

4.

Autentikas dokumentas
4.1. Dokumento apibdinimas
4.2. Data
4.2.1. Dokumento parengimo
4.2.2. Dokumento uregistravimo (jeigu skirtinga)
4.3. Numeris
4.4. Dokument sudariusios alys
4.4.1. Kreditoriaus pavadinimas
4.4.2. Skolininko pavadinimas

5.

Vykdytinos prievols tekstas, pridedamas prie io paymjimo

Autentikas dokumentas yra vykdytinas skolininko atvilgiu kilms valstybje narje (reglamento 57 straipsnio
1 dalis)

Priimta , data
Paraas ir (arba) antspaudas

19/4 t.