Professional Documents
Culture Documents
დეფიციტის დაფინანსება - როუზი
დეფიციტის დაფინანსება - როუზი
deficitis dafinanseba
fiskaluri weliwadi
1970
1980
1985
1990
2000
2002
2005*
-2,8
-73,8
-212,3
-221,4
236,4
-157,8
-7,0
*prognozi
wyaro: kongresis sabiujeto ofisi, ekonomikuri da sabiujeto perspeqtivebi: 2004 2013 fiskaluri wlebi, 2003 wlis
ianvari, gv. xvi. 148
cxrili 18.2 federaluri saxelmwifo vali sazogadoebis winaSe, 1970 2005 w.w.
fiskaluri weliwadi
1970
1980
1985
1990
2000
2002
2005*
*prognozi
wyaro: kongresis sabiujeto ofisi, ekonomikuri da sabiujeto perspeqtivebi: 2004 2013 fiskaluri wlebi, 2003 wlis
ianvari, gv. xvi. 149.
federaluri saxelmwifos zogierTi samsaxuri gascems sesxs xazinaze, magram, federaluri sarezervo sistemisagan
gansxvavebiT, mis mier gasesxebuli fuli ar aris aRricxuli sazogadoebis winaSe arsebul davalianebaSi.
2
Tu msesxebeli da kreditori moelian inflacias, mosalodnelia sesxis procentis gazrda. aRniSnuli sakiTxi kargadaa
ganxiluli me-15 TavSi.
valis tvirTi
sayovelTaod aRiarebulia is faqti, rom saxelmwifo valis Semcireba WeSmaritad dadebiTi
saqme iqneba. Tumca Cven ratom vidardoT erovnuli valis Sesaxeb? ratom unda viyoT
dainteresebulni misi gazrdiT an SemcirebiT? pasuxis gacema am kiTxvaze erTob rTulia da
sesxis dafinansebis xarjebis Sesaxeb sruli informaciis flobas moiTxovs. garda amisa, aucilebelia
im pirebis identificireba, visac akisria valis tvirTi.
dasawyisSive unda aRvniSnoT, rom momaval Taobas mouwevs valis gadaxda an misi
refinansireba (refinansireba gulisxmobs axali sesxis aRebas arsebuli davalianebis dafarvis
mizniT). nebismier SemTxvevaSi xorcieldeba transferi momavali gadasaxadis gadamxdelisgan
obligaciis mflobelze _ valis refinansirebis SemTxvevaSic ki, aucilebeli iqneba procentis gadaxda
obligaciis axali mflobelebisaTvis. rogorc Cans, valis mTeli tvirTi momaval Taobas ekisreba.
Tumca gadasaxadebis efeqtis Teoria (ix. me-12 Tavi) garkveul eWvqveS ayenebs aseT logikas.
mxolod is faqti, rom samarTlebrivi tvirTi ekisreba momaval Taobas, ar gulisxmobs imas, rom
maTve ekisrebaT realuri tvirTi. rogorc gadasaxadebis ganawilebis SemTxvevaSi, movlenaTa
dinamiurobis Sedegad, tvirTis ekonomikuri ganawileba sruliadac aRar hgavs xolme tvirTis
samarTlebriv ganawilebas. iseve, rogorc ganawilebis sxva SemTxvevebSi, pasuxi ekonomikur
qmedebebTan asocirebul daSvebebzea damokidebuli.
lerneris mosazreba
warmovidginoT, rom mTavroba fuls sakuTari qveynis moqalaqeebisagan sesxulobs _
valdebuleba Sida valis saxelwodebiTaa cnobili. lerneris [1948] Tanaxmad, Sida vali ar
warmoqmnis tvirTs momavali TaobebisaTvis. momavali Taobis warmomadgenlebs ubralod
erTmaneTis mimarT eqnebaT davalianeba. valis gadaxdis dros ganxorcieldeba Semosavlis
transferi mosaxleobis erTi jgufidan (romelic ar flobs obligaciebs) meore jgufSi (romelic
obligaciebis mflobelia). miuxedavad amisa, ar uaresdeba momavali Taobis, rogorc mTliani
sazogadoebrivi fenis, materialuri mdgomareoba _ misi moxmarebis done zustad igive iqneba, rac
unda yofiliyo. rogorc me-18 saukunis mwerali, meloni, ityoda: `marjvena xels aqvs marcxena
xelis vali~ [1985].
mdgomareoba radikalurad icvleba, rodesac qveyana mimdinare danaxarjebis
dasafinanseblad meore qveynisagan iRebs sesxs. aseTi vali sagareo valis saxelwodebiTaa
cnobili (aSS-Si federaluri valis 39% ucxoeli investorebisganaa nasesxebi [prezidentis
ekonomikuri angariSi, 2003, gv. 380). davuSvaT, rom sxva qveynidan nasesxebi vali mimdinare
moxmarebis dasafinanseblad gamoiyeneba. aseT SemTxvevaSi momaval Taobas
erTmniSvnelovnad ekisreba tvirTi _ misi moxmarebis done valisa da daricxuli procentis
(romelic gadaexdeba ucxoel kreditors) TanxiT klebulobs3. meore mxriv, Tu sesxi kapitalis
dasabandeblad gamoiyeneba, maSin Sedegi proeqtis rentabelobaze sruladaa damokidebuli. Tu
investiciis zRvruli ukugeba ucxoeTSi nasesxebi fuladi saxsrebis zRvrul Rirebulebas aRemateba,
sesxisa da kapitaluri danaxarjebis kombinacia, faqtobrivad, aumjobesebs momavali Taobis
materialur mdgomareobas. Tu proeqtis ukugeba zRvrul Rirebulebaze naklebia, maSin momavali
Taobis finansuri mdgomareoba uaresdeba.
mosazreba imis Sesaxeb, rom Sida vali ar warmoqmnida tvirTs momavali
TaobebisaTvis, popularuli iyo ekonomistebs Soris 1940-1950 wlebSi. dRes ekonomistebs ukve
sjeraT, rom saqme bevrad ufro rTuladaa.
axalgazrda
(1) Semosavali
(2) saxelmwifo vali
$ 12000
-6000
4000
2004-2004 wlebi
saSualo
asakis
$ 12000
-6000
4000
xandazmuli
$12000
4000
2024 weli
axalgazrda
saSualo asakis
xandazmuli
(4) saxelmwifo
zrdis gadasaxads
$ -4000
$-4000
$-4000
valis dafarvis
mizniT
(5) saxelmwifo
+6000
+6000
faravs vals
lerneris modelis Tanaxmad, `TaobaSi Sedis yvela cocxali adamiani mocemuli
periodisaTvis. Taobis ufro racionaluri ganmarteba ki aseTia: Taoba warmoadgens im adamianTa
nakrebs, romelic daaxloebiT erT periodSia dabadebuli. am ganmartebis Tanaxmad, mocemul
periodSi cxovrobs ramdenime Taoba _ aseTi fenomeni Tanmxvedr TaobaTa modelis
saxeliTaa cnobili. Tanmxvedr TaobaTa martivi modelis analizis Sedegad kargad Cans, Tu rogor
mimdinareobs valis tvirTis TaobaTa Soris ganawileba.
warmovidginoT, rom mosaxleoba Tanabari raodenobis axalgazrda, saSualo asakisa da
xandazmuli Taobisagan Sedgeba. TiToeuli Taoba wina Taobaze 20 wliT ufrosia; yvela Taobis
TiToeuli wevris fiqsirebuli Semosavali 12000 aSS dolaria 20 wlis ganmavlobaSi. ar arsebobs
piradi danazogi _ TiToeuli adamiani moixmars mTel Tavis Semosavals. TiTqos aseTi situacia
samudamod gagrZeldeba. 2004-dan 2024 wlamde sami Taobis warmomadgenelTa Semosavlebi
18.3 cxrilis pirvel rigSia mocemuli.
axla ki warmovidginoT, rom mTavroba gadawyvets, isesxos 12000 aSS dolari
sazogadoebrivi moxmarebis dafinansebis mizniT. sesxi dabrunebul unda iqnas 2024 wels.
mxolod axalgazrda da saSualo Taobis warmomadgenlebs surT, asesxon fuli saxelmwifos _
xandazmul Taobas ara aqvs amis survili, radgan misi warmomadgenlebi Tvlian, rom 20 wlis
Semdeg aRar iqnebian cocxlebi da sesxad gacemul fuls ver daibruneben. davuSvaT, rom sesxis
naxevars axalgazrda Taoba, xolo meore naxevars ki saSualo asakis Taoba gascems. amdenad,
TiToeuli individis moxmareba 2004-dan 2024 wlamde 6000 aSS dolariT mcirdeba. aRniSnuli
tendencia kargad aris mocemuli 18.3 cxrilis meore rigSi. sesxis wyalobiT, saxelmwifo
yvelasaTvis Tanabar moxmarebas uzrunvelyofs _ TiToeuli individi iRebs 4000 aSS dolars
(imave cxrilis mesame rigi).
dro gadis. mova 2024 welic. 2004 wlis xandazmulTa Taoba scenas tovebs. yofili saSualo
asakis Taoba axla ukve xandazmulia, axalgazrdebi saSualo asakamde mividnen da gaCnda
sruliad axali Taobac. saxelmwifos sWirdeba 12000 aSS dolari valis gadasaxdelad, amitom igi
TiToeul Taobas 4000 dolaris gadasaxadiT begravs (me-4 rigi). miRebuli sagadasaxado
Semosavlebis wyalobiT, saxelmwifo ubrunebs vals kreditorebs _ axla ukve xandazmuli da
saSualo asakis Taobis warmomadgenlebs (me-5 rigi) (simartivisaTvis Cven CavTvaleT, rom
saprocento ganakveTi nulis tolia, amdenad, saxelmwifom mxolod ZiriTadi Tanxa unda
daabrunos. dadebiTi saprocento ganakveTis dawesebis SemTxvevaSi ar Seicvleboda arsebiTi
Sedegi, rac gulisxmobs imas, rom ar aris saWiro momavali moxmarebis diskontireba imisaTvis,
rom mimdinare Rirebuleba davadginoT).
18.3 cxrilis safuZvelze viRebT aseT Sedegebs:
saerTaSoriso doneze mobiluri kapitalis pirobebSi, saprocento ganakveTis zrda, romelic sesxiTaa ganpirobebuli,
iwvevs fuladi saxsrebis Semotanas sazRvargareTidan. amis Sedegad izrdeba dolarze moTxovna, misi Rirebuleba da
amerikuli eqsportis fasi. amdenad, gamoidevneba ara Sida investicia, aramed wminda eqsporti. aSS-is ekonomikaSi
gamoidevneba xolme rogorc Sida investicia, aseve eqsporti.
5
ori sxvadasxva Sedegi ixileT geilisa da poteris [2002] da kalomirisisa da hasetis [2002] kvlevebSi.
moculobas amcirebs6. Tumca aravin icis ZiriTadi kapitalisa da momaval TaobaTa keTildReobis
Semcirebis zusti ganakveTis Sesaxeb. erTaderTi, rac viciT, aris is, rom warsulSi arsebuli
deficitebis Sedegad dRes
aSS-is saxelmwifo Semosavali 6%-iT naklebia im Semosavalze,
romelic aSS-s unda mieRo sxva SemTxvevaSi [Ball and Mankiw, 1995, gv. 106]. Tu es
Sefaseba sworia, maSin gamodis, rom deficits aqvs negatiuri, magram ara damRupveli
zegavlena ekonomikaze.
rikardianuli modeli
Cven mier aqamde ganxiluli SemTxvevebis dros absoluturad ugulebelyofili iyo individTa
saerTaSoriso transferis potenciuri mniSvneloba TaobaTa WrilSi. baro [1974] amtkicebda, rom,
saxelmwifos mier sesxis aRebis SemTxvevaSi, `Zveli~ Taobis warmomadgenlebi gaiazreben
imas, rom amiT uaresdeba maTi memkvidreebis finansuri mdgomareoba. Zveli Taoba zrunavs
STamomavalTa keTildReobaze; mamas sulac ar surs, rom Svilis moxmarebis done daeces. risi
gakeTeba SeuZlia Zvel Taobas? mas SeuZlia, gazardos anderZiT datovebuli qoneba misi Svilis
mier momavalSi gadasaxdeli TanxiT. amis Sedegad ki araferi Seicvleba. TiToeuli Taoba zustad
imdenives moixmars, ramdensac moixmarda saxelmwifos mier valis aRebamde. 18.3 modelis
Tanaxmad, 2004 wlis xandazmuli Taoba dazogavs 4000 dolars da mas 2024 wels axalgazrda
Taobas gadascems. am gziT ucvleli iqneba orive Taobis moxmarebis done.
faqtobrivad, kerZo individi aneitralebs saxelmwifos sasesxo politikis efeqts Taobebze da
sagadasaxado da sesxiT dafinanseba, faqtobrivad, ekvivalenturi xdeba. saxelmwifo fiskaluri
politika sruliad umniSvneloa. aseT midgomas ki rikardianuli modeli ewodeba, radgan misi
winamorbedi modeli ganxilulia me-19 saukunis britaneli ekonomistis devid rikardos naSromebSi
(Tavad rikardo yovelTvis skeptikurad udgeboda im models, romelic axla mis saxels atarebs).
baros provokaciuli hipoTeza imis Sesaxeb, rom sruliad umniSvneloa saxelmwifo
fiskaluri politika, seriozuli msjelobis sagans warmoadgens. zogierTisaTvis es idea absoluturad
miuRebelia, radgan igi efuZneba daujerebel da ararsebul daSvebebs. daviwyoT imiT, rom
sakmaod rTulia informaciis mopoveba imis Sesaxeb, Tu ra moculobis sagadasaxado tvirTs
warmoqmnis dRevandeli deficiti; rogorc ukve aRvniSneT am TavSi, bundovania Tavad sesxis
moculobac ki! meore kritikuli Sexeduleba ki is aris, rom mosaxleoba arcTu ise SorsmWvretelia,
rogorc am modelSia warmodgenili.
meore mxriv, Teoriis marTebuloba mowmdeba ara imiT, Tu ramdenad axlos dgas
WeSmaritebasTan Teoriuli daSvebani, aramed imiT, Tu ramdenad marTldeba misi prognozi.
1980-ian wlebSi, skeptikosTa mtkicebiT, mniSvnelovnad gaizarda federaluri deficiti. Tu
rikardianuli modeli marTebulia, maSin Sesabamisad unda gazrdiliyo piradi danazogi. piradi
danazogi ki Semcirda (wminda erovnul produqtTan SedarebiT). cxadia, es monacemi erTgvarad
damafiqrebelia, Tumca ar iZleva raime daskvnis gakeTebis saSualebas, radgan danazogis
ganakveTze, deficitis garda, Zalian bevri faqtori axdens zemoqmedebas. bevri ekonometrikuli
kvleva swavlobda sabiujeto deficitsa da danazogs Soris arsebul damokidebulebas (ix. Smetters
[1999]). argumentebi kvlavac bundovania. rikardianul models ki profesional ekonomistTa Soris
mimdevrebic hyavs da mowinaaRmdegenic.
mimoxilva
valis tvirTis problema gadasaxadis ganawilebis problemis analogiuria, oRond
TaobaTaSoris WrilSi. rogorc sxva msgavs SemTxvevebSi, axlac erTob rTulia valis tvirTis zusti
6
maRali saprocento ganakveTi moizidavs ucxour investicias. amdenad, gamodevnis koeficienti naklebi iqneba.
momaval Taobaze dakisrebuli tvirTis moculoba ki TiTqmis ucvlelia, imitom rom mas ucxoelebisaTvis procentis
gadaxda mouwevs.
gansazRvra. pirvel rigSi, ar aris naTeli, Tu rogor unda moxdes tvirTis identificireba. valis tvirTi
fasdeba: (1) erTi Taobis (daaxloebiT Tanabari asakis adamianTa) moxmarebis potencialis
mixedviT an (2) im adamianTa moxmarebis mixedviT, romlebic cocxlebi arian mocemul
momentSi. adekvaturi ganmartebis arsebobis pirobebSic ki tvirTis arseboba damokidebulia
Semdeg sakiTxebze: Sidaa vali Tu sagareo? ra zemoqmedebas axdens sesxis politika sxvadasxva
ekonomikur gadawyvetilebaze? ra saxis proeqtebia dafinansebuli sesxiT? am faqtorTa Seswavlis
mizniT ramdenime empiriuli kvleva Catarda kidec. Tumca jerjerobiT raime konsensusi ar
arsebobs.
gadasaxadi Tu vali?
2003 wels, erayTan omis dawyebis dros, prezidentma buSma ganacxada, rom omis
dafinansebas 75 miliardi aSS dolari dasWirdeboda. maSinve gaimarTa cxare kamaTi imis
Sesaxeb, Tu rogor unda dafinansebuliyo omi _ gadasaxadebis gazrdis Tu valis damatebis gziT?
arCevanis gakeTeba valsa da gadasaxads Soris aris sajaro finansebis winaSe arsebuli erT-erTi
yvelaze mniSvnelovani SekiTxva. Cven ukve vimsjeleT valis tvirTis Sesaxeb; amdenad, axla
yvelaze kargi droa imisaTvis, rom ganvixiloT ramdenime midgoma, romelic garkveulwilad
naTels mohfens am SekiTxvas.
sargeblis miRebis principi
es aris damoukidebeli normatiuli principi, romlis Tanaxmadac, konkretuli saxelmwifo
xarjviTi programis beneficiari valdebulia, gadaixados safasuri miRebuli sargeblisaTvis.
programa qmnis sargebels momavali TaobisaTvis. amdenad, upriani iqneboda sesxis
dafinansebis gziT momaval Taobaze gagvenawilebina valis tvirTi. adekvaturi magaliTi aris
sesxis aReba swavlis safasuris gadasaxdelad, rac zrdis studentis momaval Semosavlebs.
TaobaTaSorisi Tanasworoba
davuSvaT, rom teqnologiuri progresis wyalobiT, Cveni SviliSvilebi Cvenze mdidrebi
iqnebian. Tuki Taobis SigniT Semosavali nawildeba mdidridan Raribze, ratom ar nawildeba
Semosavali mdidari Taobidan Rarib Taobaze? cxadia, im SemTxvevaSi, Tu mosalodnelia Cveni
STamomavlebis CvenTan SedarebiT gaRaribeba (davuSvaT, araganaxlebadi resursebis
amowurvis Sedegad), maSin Semosavali zustad sawinaaRmdego mimarTulebiT unda
ganawildes.
efeqtianoba
efeqtianobis poziciidan, aucilebelia imis dadgena, Tu romeli warmoqmnis ufro mZime
zedmet tvirTs _ vali Tu gadasaxadi. am kiTxvaze pasuxis gasacemad aucilebelia, gaviazroT is
faqti, rom saxelmwifos danaxarjis nebismieri zrda sabolood gazrdili gadasaxadebis xarjze unda
dafinansdes. gadasaxadebiT dafinansebasa da sesxiT dafinansebas Soris arCevanis gakeTeba,
ubralod, droiTi upiratesobis dadgenis sakiTxia. gadasaxadebiT dafinansebis SemTxvevaSi
danaxarjis gawevis momentSi msxvili Tanxis erTjeradi gadaxda warmoebs. sesxiT dafinansebis
SemTxvevaSi warmoebs mcire Tanxebis mravaljeradi gadaxda (sesxis procentebis gadaxda). ase
rom, sagadasaxado Semosavlebis mimdinare Rirebuleba orive SemTxvevaSi Tanabari unda iyos.
Tu orive meTodis SemTxvevaSi sagadasaxado Semosavlebis mimdinare Rirebuleba
Tanabaria, aqvs ki raime azri romelime maTganisaTvis upiratesobis miniWebas, Tundac
efeqtianobis poziciidan gamomdinare? simartivisaTvis davuSvaT, rom valiT dafinansebis
SemTxvevaSi moxdeba SromiTi Semosavlebis dabegvra. rogorc me-13 TavSia [(13.4) formula]
miTiTebuli, aseTi gadasaxadi cvlis gadawyvetilebebs Sromis miwodebis Sesaxeb, rac iwvevs
Semdegi zedmeti tvirTis warmoqmnas:
1 wLt 2 ,
2
ufro zustad, kidev ufro meti zedmeti tvirTi warmoiqmneba, rodesac ZiriTadi kapitali optimalur doneze dabla
imyofeba (davuSvaT, kapitalur Semosavalze gadasaxadis arsebobis gamo) [ix. Feldstein, 1985, gv. 234].
ufro zustad, mosalodneli politikuri cvlileba ver moaxdens zemoqmedebas. Tumca moulodnel cvlilebas SesaZloa,
hqondes zemoqmedeba _ ganmartebis Tanaxmad, individs ar SeuZlia, qcevis stili Secvalos.
mimoxilva
saxelmwifo vali friad amaRelvebeli da rTuli sakiTxia. ai, is ZiriTadi Sedegi, rac miviReT
am TavSi mocemuli analizis Sedegad:
daskvna
sadiskusio SekiTxvebi
1. ra zegavlenas moaxdens qvemoT CamoTvlili movlenebi saxelmwifo valze misi
amJamindeli Sefasebis safuZvelze?
a. mTavroba iRebs sesxs xsovnis dRis aRlumis dasafinanseblad.
b. Tavisuflebis qandakeba gayidulia kerZo mewarmeebis jgufze.
g. mtkicdeba kanoni, romlis Tanaxmad, ufaso samedicino momsaxurebiT isargeblebs 5
wlamde asakis yvela bavSvi.
d. mTavroba 100 dolariT begravs lins am wels da aZlevs momaval wels 105 dolaris gadaxdis
pirobas.
e. mTavroba linisagan sesxulobs 100 dolars, xolo momaval wels ki ubrunebs 100 dolars 5%ian ganakveTTan erTad.
warmoidgineT, rom Tqven awarmoebT mTavrobis buRaltrul aRricxvas. rogor
aRricxavdiT TiToeul movlenas?
2. 1970-iani wlebis frangi sajaro moxele, montioni, ambobda: `didi britaneTi oms
gadasaxadebiT ki ara, sesxis saSualebiT afinansebs. Cven ki omis dros gvCvevia xolme
gadasaxadebis gazrda [Saegent and Velde, 1995]. montioni fiqrobda, rom britanuli
politika saukeTeso iyo. eTanxmebiT Tu ara mis mosazrebas? ramdenad Seesabameba
Tqveni pasuxi rikardianul models?
3. Sikis Tanaxmad [2002, gv. 46], `1990-iani wlebis bolos warmoqmnilma proficitma
saTave daudo aranormalur xarjvas. man daarRvia diskreciuli xarjvis zeda zRvari, romelic
dadgenili iyo 1990 wlis kanoniT biujetis Sesaxeb da sasacilo gaxada aRniSnuli kanonis
moTxovna, romelic gazrdili xarjvis kompensirebas danaxarjebis sxva muxlebis
Semcirebis an Semosavlebis zrdis gziT iTvaliswinebda. ganixileT am movlenis
gamoyenebuli literatura
Elmendorf, Douglas W, and N Gregory Mankiw. Government Debt. In Handbook of
macroeconomics, volume 1C, eds. John B.Taylor and Michael Woodford. Amsterdam: NorthHollard, 1999.
Kotlikoff, Laurence J. Generational Policy. Working Paper No. 8163. Cambridge, MA:
National Bureau of Economic Research, March 2001.