arlisdeMonteskje(16891755m.).Teissdvasia.Valstybssantvarkklasifikacija.

Laisvs
samprata.Politinlaisv.Valdipadalijimoteorija.
STATYM DVASIA
statymas, kalbant apskritai, yra moni protas, nes jis valdo visas ems tautas; o kiekvienos
tautos politiniai ir civiliniai statymai turi bti ne daugiau kaip daliniai io proto pasireikimo
atvejai. statymai turi bti glaudiai susij su tautos, kuriai jie skiriami, ypatybmis, ir tik
nepaprastai retais atvejais vienos tautos statymai gali tikti kitai valstybei. Btina, kad statymai
atitikt esanios ar bsimos vyriausybs prigimt ir principus, kad jie tobulint jos struktr (tai
politini statym udavinys), kad palaikyt jos egzistavim (tai civilini statym udavinys).
Jie turi atitkti fizines alies ypatybes, jos klimat alt, kart, vidutin, - dirvoemio ypatybes,
alies bkl, dyd, tautos gyvenimo bd emdirbi, mediotoj ar piemen, - laisvs laipsn,
atitinkant valstybs santvark, gyventoj religij, j polinkius, turtingum, gyventoj skaii,
prekyb, tautos bd ir paproius; pagaliau jie susij tarpusavyje ir priklauso nuo savo kilms
aplinkybi, statym leidjo tikslo, nuo statym primimo tvarkos. Juos reikia tirti visais
atvilgiais. (...) Bus inagrintos visos ios aplinkybs; j visuma sudaro tai, kas vadinama statym
dvasia.
PRIGIMTINS BKLS BRUOAI
Taikos siekimas.
Siekimas gauti maisto.
Praymas, vieno mogaus nukreiptas kitam.
Noras gyventi visuomenje.
DIEVO statymai: statymai,kuriuos Dievas sukr kurdamas psaul ir kuriais vadovaujasi
sergdamas jau sukurt pasaul
PRIGIMTINIAI gamtos dsniai: statymai, kuriais mons vadovavosi, kol krsi visuomen
PRIGIMTINS BKLS PABAIGA IR STATYM ATSIRADIMAS
monms susivienjus visuomen, prasideda karai.
Karams ubaigti sukuriami statymai:
Tarptautin teis;
Politin teis;
Civilin teis. (a la inknas)
mons susivienija visuomen

Jie ima nebesuvokti savo silpnumo- taip inyksta lygyb

Prasideda karas

VALDYMO FORMOS
Yra trys valdymo bdai: 1) respublikinis, 2) monarchinis ir 3) despotinis.
Monarchija kai valdo vienas mogus, bet per nustatytus nekintamus statymus; jai reikalingos
tarpins valdios.
Despotija kai valdoma be joki statym ir taisykli vieno mogaus valia ir savivale; jai bdinga
viziriopareigybirreligijosreikm.
Respublikakaiaukiausiavaldiayraarbavisostautos,arbajosdaliesrankose.

Respublika:Respublikosgalibti:
Demokratins;
Aristokratins.
Respublikataivaldymasperatstovus(galiotinius):Tautagaligebtikontroliuotikitmoni
veikl,betnestengiapatitvarkytisavoreikal.
Pagrindiniairespublikosstatymaiyratie,kurieapibriabalsavimoteis.

Kalbdamasapiedemokratij,Monteskjepabria,kadtautavaldotiktodl,kadjigali
balsuodamaireiktisavovali.Pagrindiniaidemokratijosstatymaibalsoteis
apibriantysstatymai.Tautagalikontroliuotikitvaldym,taiaupatitautavaldytinegali,
btenttodldemokratijosstatymuoseprivalunustatytipagrindinipareignrinkim
tvarkirjveikloskontrolsmechanizm.
Vienassvarbiausidemokratijosstatymstatymas,pagalkur

statymleidiamoji
valdiapriklausotiktautai.
Pagrindiniaiaristokratijosstatymaiyratie,kurieteisleististatymusirteiskontroliuoti
statymvykdymsuteikiatautosdaliai.

Kuoaristokratijaartimesn

demokratijai,tuojibusgeresn.

Respublika

manomatikmaojeteritorijoje.
-Apie respublikin valdym ir demokratijos statymus. Liaudis demokratijoje
bna dvejopa: arba pavaldin, arba valdov. Valdove bna balsavimo prasme.
Pagr.principas tauta pati isirenka savo galiotinius, taip tautai suteikiama statym
leidiamoji valdia. Todl pagr. io valdymo statymai apibriantys balsavimo teis piliei skaiiaus nustatymas, i kurio susideda tautos susirinkimas, kad bt inoma
ar visa tauta isak savo vali; rinkim biuleteni pateikimo forma (kai balsuoja tauta
balsavimas turi bti atviras); rinkim bdai. Tauta gali kontroliuoti kit valdym, bet
pati valdyti negali. Paskyrimas burt keliu bdingas demokratijai, o rinkim bdu
aristokratijai. Taikingiausias rinkimo bdas burt keliu, nes kiekvienam pilieiui
suteikiama galimyb patarnauti tvynei. Taiau is bdas turi trkum. Tuos trkumus
paalinti galima vienus postus skiriant rinkim, kitus burt keliu. (Solonas teisjai ir
senatoriai burt keliu, o karininkai rinkim). Pagr respublikinio valdymo principas
dorov, ypa politin, ia bdinga vis lygyb prie statymus, pasiaukojimas, meil

valstybei, jos santvarkai. O norint iugdyti meil lygybei ir nuosaikumui, reikia tai
teisinti statymais. Demokratijoje ypa svarbu atsargiai leisti perduoti piliei turt
(kontroliuoti testamentus, kraiius ir pan.), nes jei bus leista perleisti j kam nori, tai
atsiras nelygyb ir demokratija lugs. Taiau tam tikra nelygyb gali atsirasti ta, kuri
kyla i demokratijos prigimties, pvz nustatomas turto cenzas, kuriuo reguliuojami ir
apribojami skirtumai turtuoliams ukraunami papildomi mokesiai, o vargams
lengvatos. Demokratijoje btinas lygus emi padalijimas kaip paproi apsaugos
garantas, bet jis nevisada manomas. Tada reikia kurti senat, kuris tapt pavyzdiu
ir taisykle paproi srityje senatorius reikia rinkti iki gyvos galvos (iskyrus
senatorius, kurie irinkti byloms parengti). Tvo valdia taip pat naudinga priemon
paproiams apsaugoti.
Reikalingi cenzoriai, kaip pareig vykdymo garantas.
Respublikinio valdymo prigimtis reikalauja, kad teisjai nenukrypt nuo statymo
raids.

Apiearistokratij:
Rinkimai burt keliu negali bti taikomi.
Nuosaikumas, pagrstas dorove, yra aristokratinio valdymo principas.

Monarchija:

-Apie statym santyk su monarchinio valdymo prigimtimi. Tarpins,

pavaldios ir priklausomos valdios sudaro monarchinio valdymo prigimt, kur valdo vienas
asmuo, vadovaudamasis pagr.statymais. ia politins ir civilins valdios altinis yra pats
valdovas. Natraliausia i tarpini ir pavaldi valdi yra bajor valdia. Monarchijoje, kurioje
nra bajorijos, monarchas tampa despotu. Kalbant apie dvasininkijos reikm, tai ji pavojinga
respublikoje, bet tinkama monarchijoje (17), nes susidrus su klitimi monarchas renkasi
mald. Be tarpini valdi reikalingos ir statymus sauganios institucijos (politins kolegijos).
Pagr monarchijos valdymo principas garb, kurios atrama mogaus aistros. Dorovs
principas ia neegzistuoja (monarchas yra aukiau u taut), todl garb kvepia v siekiams.
Garb iugdoma aukljant, ugdant ididum. ia labai svarbus paveldjimo klausimas,
sureguliuoti bajorysts paveldjimai. Privalumai: 1.Monarchinio valdymo privalumas prie
respublikin monarchijoje reikalus tvarko vienas asmuo monarchas, todl jie sprendiami
greiiau (58). Taiau kad greitumas nevirst skubotumu, reikal tvarkym reikia pristabdyti. 2.
Monarchija patvaresn, stabilesn, o valdovas saugesnis nei despotijoje, nes ia valdymui
reikalingi keli luomai. Reikalingas pareig pardavinjimas. Monarchijai, ne kaip respublikai,
nereikia cenzori, nes visas pasaulis jai cenzorius. ia reikalingi teismai, kurie paskelbt
nuosprendius (75), nes pats monarchas ar ministrai negali bti teisjais, kitaip sunykt
tarpininkaujanios ir priklausomos valdios, monarchas virst despotu (82). Monarchijoje, kad
bt gyvendintas teisingumas, reikia sprsti ne tik turto, gyvybs bet ir garbs problemas,
kurias btina nuodugniai inagrinti, o tam reikalingi skirting jurisdikcij teismai, kad tam
tikros bylos bt nagrinjamos atitinkamame teisme. Teism veikl turi lemti valstybs
sandaros prigimtis, o ne statym prietaravimai ir neapibrtumas, kuris yra danai
pasitaikantis blogis. Teisjas turi vadovautis statymais, taiau jei jie neaiks, jis turi stengtis
suvokti j dvasi, t.y vadovautis ne tik statymo raide. ia teisjai veikia kaip tarpininkai, jie
svarsto, stengiasi suderinti sprendimus, paiso menkiausios maumos nuomons, kas netinka
respublikiniam valdymui. Bausmi sistema, tiek monarchijoje, tiek respublikoje turi bti
harmoninga.

Despotija:

Blogiausia valdymo forma.

statymus despotijoje pakeiia despoto norai bei ugaidos.
Didel tak daro religija.
Despotijos principas yra baim. Dorovs jai nereikia, o garb bt pavojinga.

-Apie despotini valstybi prigimt atitinkanius statymus. (Japonija) Despotizmas

daniausiai vyrauja karto klimato valstybse. Despotijos pagr principas: valdovas viskas ir
teisjas, ir statymas, o visi kiti mons niekas. Kalbama apie vizirio pareigybs vedim, jam
suteikiama visa valdia ir pavedami tvarkyti visi reikalai. ia nra pagrindini statym. Todl
nra ir juos saugani institucij. Didel reikm religijai ir paproiams, kurie gali uimti
statym viet. ia visi mons lygs, nes jie visi yra vergai. Pagr valdymo principas baim,
atsirandanti pati savaime, esant grsmei ir bausmms, ja uslopinamas garbs trokimas,
utikrinamas beatodairikas paklusimas despotui. (Reikia i mogaus atimti visk, kad jam k
nors duotum, ir i pradi padaryti i jo blog pavaldin, kad paskui bt geras vergas). ios
valstybs jga slypi sukurtoje kariuomenje. Blogiausia despotija ta, kurioje valdovas
pasiskelbia vis emi savininku ir vis savo pavaldini pdiniu, nes taip lugdoma pramon.
Bdingas turto konfiskavimas, kai eidiamas imperatorius; vesta dl ido grobstymo taip pat
labai grietos bausms, kuri perteklius net gali silpninti despotizm.
Moter teiss. Jos vienodai skmingai gali valdyti ir nuosaikaus valdymo, ir despotinse
valstybse. moterims bdingas silpnumas neleidia joms dominuoti; <...>tas pats silpnumas
suteikia j vadovavimui t romum ir nuosaikum, kurie daug labiau reikalingi geram valdymui
nei grieti ir rsts charakterio bruoai.

POLITINS LAISVS SAMPRATA

Politin laisv nra ko tik nori darymas. Valstybje, tai yra visuomenje, kurioje yra statymai,
laisv (...) yra teis daryti visk, kas leidiama statymais. Jei pilietis galt daryti tai, kas
statymais draudiama, jis netur laisvs, nes t pat galt daryti ir kiti pilieiai.
POLITIN LAISV SAUGANTYS STATYMAI
1. statymai, nustatantys politin laisv priklausomai nuo jo santykio su valstybs sankloda.
ie statymai tvirtina valdi padalijim.
2. statymai, nustatantys politin laisv pilieiui. ie statymai utikrina piliei saugum (tai
baudiamieji statymai).

VALDYMO
BDAS

RESPUBLIKINIS

MONARCHINIS

DESPOTINIS

1. Aristokratija- grup
moni
2. Demokratija- visa
tauta

Vienas- per nustatytus

nekintamus statymus

Vienas- savo valia, be joki

statym

SVARBIAUSIAS STATYMAS

Apibriantis balsavimo
teis

Palaikantis diduomen
(bajorus)

Nra. Todl ypating gali

gauna religija

VALDYMO FORMOS
PRINCIPAS

1. Demokratijojedorov
2. Aristokratijojemaesn dorov

Garb

Baim

TEISMAS

Teisjas negali nukrypti nuo

statymo raids

Jei statymai aiks, jais

vaodvaujamasi. Jei
neaiks, siekiama suvokti
statymo dvasi

Nra statym, todl pats

teismas- statymas

VALDANI MONI
SKAIIUS

Kiekvienovaldymonuosmukisbeveikvisadaprasidedanuoprincipnuosmukio.
(Vlastybi lugimas. Loko teigimu valstyb inyksta kai: suyra visuomen, pakeiiamas statym
leidimo organas, turintis aukiausij valdi neatlieka savo pareig ir kai statym leidiamoji ar
vykdomoji valdia veikia prieingai tautos pasitikjimui (paeidia nuosavybs teis). Monteskje mano,
kad didiausia valstybs lugimo prieastis yra jos nukariavimas: maas valstybes nukariauja iors
preiai, didles valstybes sunaikina vidaus nesutarimai, taip pat kaip valstybs lugimo prieastis
nurodoma neteisingai pasirinkta valdymo forma. )

Demokratijojeprincipaidegraduoja,kaikiekvienasnoribtilygustam,kurjisirinkosavo
valdovu,mattadavisiusikreiasavivalsdvasiairvaldytipasidarovienodaisunkuakipir
paklusti.Todldemokratijaturivengtitieknelygybs,tiekkratutinslaisvsdvasios.Teising

demokratijnuoneteisingosgalimaskirtipagaltai,kadpirmojojemonslygstikkaippilieiai,o
antrojojeirkaipvaldytojai,teisjaiirt.t.
Aristokratijapradedasmuktikaididuomensvaldiatampasavavalika,oaukiausirib
sugedimaspasiekia,kaididikvaldiatampapaveldima,mattadadidikaiprarandanuosaikum.
Monarchijoslungavaldovuivedinjantnaujtvark,onepaliekantgaliotisen.Taipi
vienatimamosteistaipriklausaniospareigosirsavavalikaiperduodamoskitiems.Monarchijos
valdymoprincipasdegraduojairkaiaukiausiejipareignaiprarandaliaudiespagarbbeikai
valdovasteisingumpakeiiarstumu.
Pavojusvalstybiprincipamsdegraduojantkylatada,kaijiinuosaikausvaldymobdopereina
despotizm.Naodespotinsvalstybsprincipaidegraduoja,nesyraydingassavoprigimtimi.
Kaidegraduojavaldymoprincipai,netpatysgeriausistatymaitampablogiiratvirkiai,
valstybje,kurinepraradusisavoprincip,bevaikvisistatymaiyrageri.
Valstybigyvavimlemiirvalstybsteritorijosdydis.Nedidelsvalstybspagalsavo
teritorijosdydturibtirespublikos,vidutiniodydiomonarchijos,odidiulsimperijos,taiau
perdidelvalstybsteritorijasudaroprielaidasatsirastidespotizmui.

statymaiyraskirstominustataniuspolitinlaisvpriklausomainuojossantykiosu
valstybssanklodabeinustataniuspolitinlaisvpilieiui.
Valstybje,kuriojeegzistuojastatymai,politinlaisvneturibtisuprantamakaipkotiknori
darymas,betkaipgalimybdarytitai,koreikianorti,irnebtiveriamamdarytitai,konereikia
norti.Taigilaisvyradarytivisk,aksleidiamastatymais,nesjeipilietisgaltdarytitai,kas
statymaisdraudiama,jisneturtlaisvs,mattpatgaltdarytiirkitipilieiai.
Politinlaisvgalibtitiknuosaikausvaldymovalstybseirtiktada,kainra
nepiktnaudiaujamavaldia.Kadbtukirstaskeliaspiktnaudiavimui,turigaltivienakit
prilaikyti.Tamtiksluivaldiasreikiaatskirtistatymleidiamj,vykdomjirteismin.
statymleidiamojivaldialeistnaujusirpanaikintarkeistsenusnetinkamus
statymus.
Vykdomojivaldiaskelbtkar,sudaryttaikossutartisirutikrintsaugum.
Teisminvaldiabaustunusikaltimusirsprstprivaiasmenkonfliktus.
Susijungusstatymleidiamajiirvykdomajaivaldiailaisvsnebus,nesstatymlaidjas
leistironikusstatymus,kadgalttaippattironikaijuostaikyti.Nebuslaisvsirtuomet,jei
teisminvaldianebusatskirtanuostatymleidiamosios,nespilieilaisvirgyvybbuspalikta
tikteisjonuoirai,oteismineivaldiaisusijungussuvykdomja,teisjasgytgalimybtapti
pavergju.Laisvsnebtirvisastrisvaldiassujungusvien.
AnotMonteskje,teisminvaldireikiasuteiktinenuolatveikianiamsenatui,oasmenims,
kurietamtikraismetlaikotarpiaisstatymonustatytubdupakvieiamiiliaudies.
statymleidiamojivaldiayravalstybsbendrosvaliosiraikairturipriklausytivisailiaudiai.
Todlbtina,kadliaudispersavoatstovusdarytvisk,konegalidarytupati.Visasliaudies
dalyvavimasvaldymeturiapsiribotiatstovirinkimu.monssavoatstovusturirinktikiekvienoje
dideljegyventojsusitelkimovietoje.Nebtina,kadatstovaiturtimperatyvmandat,t.y.i

rinkjgautnurodymuskaipbalsuotikonkreiuatveju.Taiaustatymleidiamojivaldiaturi
btipavestairpaveldimamkilmingjsusirinkimui.
statymvykdomojivaldia,kuriyravalstybsbendrosvaliosvykdomasisorganas,turi
btimonarchorankose,nesivaldymoakareikalaujagreitoveikimo,tadgeriausiaiyravykdoma
vienoasmens.
Politinlaisvpilieiuiyrajosaugumasarbentjoisitikinimas,kadyrasaugus.Laisv
pilieioatvilgiugalibtinetikstatym,betirpaproibeiproirezultatas,olabiausiainuo
gerosbaudiamjstatymkokybs.Laisvtriumfuoja,kaibaudiamaisiaisstatymaisbausms
paskiriamosatitinkamaipagalspecifinnusikaltimoprigimt.Nusikaltimaiyarketuriri:
nusikaltimaireligijai,paproiams,visuomensramybeiirpilieisaugumui.Ujuospaskiriamos
baudosturiiplauktiikiekvienosriesnusikaltimoprigimties.

VALDI PADALIJIMO TIKSLAS

Politin laisv bna tik tada, kai nepiktnaudiaujama valdia.
Kad nebt galimybs piktnaudiauti valdia, reikia tokios tvarkos, kuriai esant valdios
galt viena kit prilaikyti.
VALSTYBS VALDIOS
Kiekvienoje valstybje yra trij ri valdia: statymus leidianti valdia, vykdomoji valdia,
usiimanti tarptautins teiss klausimais, ir vykdomoji valdia, usiimanti civilins teiss
klausimais. Pirmoji valdia, arba institucija, leidia laikinus arba pastovius statymus, taiso arba
atmeta esamus statymus. Antroji valdia paskelbia kar arba sudaro taikos sutart, siunia arba
priima pasiuntinius, utikrina saugum, ukerta keli antpuoliams. Treioji valdia baudia u
nusikaltimus ir sprendia privai asmen konfliktus. Paskutinij valdi galima pavadinti
teismine, o antrj tiesiog vykdomja valstybs valdia.
STATYM LEIDIAMOJI VALDIA

Priklauso liaudiai, bet gyvendinama jos irinkt atstov.

Atstovams suteikiamas laisvas mandatas.
Priima statymus ir stebi, ar gerai t statym laikomasi.
Ji pavedama dviems susirinkimams kilmingj susirinkimui ir tautos atstov susirinkimui.
Vieta kilmingj susirinkime yra paveldima.
Kilmingj susirinkimas turi teis panaikinti, o ne nusprsti.

TEISMIN VALDIA
Teismin valdia neturi priklausyti nuolat veikianiai institucijai.
Teismin valdi gyvendina asmenys, tam tikrais met laikotarpiais statymo nustatytu
bdu pakvieiami i liaudies.
Btina suteikti galimyb pasirinkti teisj.
Nuosprendiuose visada turi bti tik tikslus statymo tekstas: Teisjai (...) ne daugiau kaip
lpos, tarianios statymo odius.
Reikia, kad teisjai bt tos paios visuomenins padties kaip ir teisiamasis.
Teismin [valdia] tam tikra prasme nra valdia.
Apie statymus ir j santyk su vairiomis esybmis. statymai (plaija prasme)
privalomi santykiai, kurie iplaukia i daikt prigimties. Siaurja prasme tai santykiai,
nustatantys ryius tarp proto ir vairi esybi, tai t v esybi sveika. Gyvnai neturi pozityvi
statym, nes j nesieja gebjimas painti. mogus, nors ir protaujanti, bet netobula, ribota
btyb, neinojimo ir paklydim auka, todl statym krjai turi nuolat priminti individui, kad
jis privalo atlikti savo priedermes.
Apie gamtos dsnius. U pozityvius statymus viresni prigimtiniai gamtos dsniai, nes jie
iplaukia i esybs srangos. Prigimtiniai dsniai tai statymai, kuriais buvo vadovaujamasi
kuriantis visuomenei. Pirmasis dsnis taikos siekimas. (oponuoja Hobsui, sakydamas, kad
prigimtinj bklj nra noro valdyti vienam kit). Antrasis gamtos dsnis siekimas gauti
maisto. Treiasis vieno mogaus praymas kitam. mogus turdamas gebjim jausti, gyja
galimyb painti. Tai pretekstas suartjimui. Ketvirtas natralus mogaus bvio dsnis noras
gyventi visuomenje.
Apie pozityvius statymus. Susivienijus visuomen, ijus i prigimtins bkls kur visi
buvo silpni ir lygs, gyveno pagal prigimtinius statymus, inyksta moni lygyb, prasideda
karas tarp pavieni visuomeni arba pavieni asmen. Dl to atsiranda noras sukurti mones
siejanius pozityvius statymus. Iskiriama tarptautin teis (reguliuoja santykius tarp vairi
taut), politin teis (reguliuoja santykius tarp valdomj ir valdanij, udavinys tobulinti
vyriausybs struktr) ir civilin teis (nustato piliei tarpusavio santykius, udavinys
palaikyti vyriausybs egzistavim). statymai, apskritai, turi bti glaudiai susij su tautos,
alies ypatybmis klimatu, dydiu, religija ir pan. statymai turi kiek tik manoma apsaugoti
privaius asmenis, kad tauta nevirstteisja dl jai padaryt skriaud.

AnotMonteskje,monsyravaldomipai vairiausi statym,oiesudaroskirtingassavo

kategorijas. Aukiausias monijos proto udavinys yra apibrti, kurioms i mint
kategorij priklauso vienokie ar kitokie klausimai, kuriuos apibria statymas, kad
neatsirastnetvarkosmonivaldymopagrinduose,kurietvarkovisuomensveikl.
Kalbant apie Dievo ir mogaus statymus, jie skiriasi savo tikslu bei prigimtimi. moni
statymamsbdingapaklustidinamikomstikrovsaplinkybms,prisitaikantpriej irtaipsiekti
grio.ODievo statymamsbdingatai,jogjaissiekiama auk
iausiojogrio. Taipogireliginiai
statymaiyrapastovsirjjgapasireikiatikjimu,omonistatymjgabaime.

Norint nuteisti mog, svarbiausia yra sitikinti, jog jis yra kaltinamasis, prie kur liudija kiti
asmenysir,bekitako,kaltinamasisturiteispasakyti,kadtas,priekurliudijama,yranejis,otai
reikia,kadjisgalineigtipadarsnusiengim,nepripaindamassavokalts.
Viskas, kas yra santuokos esm jos forma, sudarymo bdas, vaisingumas,visa tai priklauso
religijai. Santuokos padariniai turto atvilgiu yra civilini santyki sritis. Religijos statymas
reikalaujatamtikrapeig,ocivilinistvsutikimo.Santuokasugiminsnariaisturibtigrietai
udraustaciviliniostatymo.
Skyrybteisgalibtisuteiktaasmenims,kurie,pasakMonteskje,turisantuokosproblemirino,
kadageriausiajiemstaiatlikti,beniekienokitosikiimo.Skyrybosyranormalusdalykas,jeiguj
prieastisglditokioseklityse,kurinebuvogalimanumatytiikivedyb.
Vadovaujantispolitinearvisuomeninenuomone,vaikaidanai,taiau,nevisada,paveldjapotv
mirties.Pareigosjiemspaveldtisuteikimasyrareglamentuojamascivilinsteiss,opareigajuos
maitinti,auklti,isaugotij kn kiek manomatobul,osiel kuomaiausugadint irpan.
prigimtinsteiss.
Jokiu bdu negalima sprsti klausim remiantis religijos nurodymais, kuomet kalbama apie
prigimtiniostatymonurodymus,nesprigimtin

savigyna,anotautoriaus,yrasvarbiausiauvisk

.
Negalimapajungtikanoninsteissprincipamsto,kasreguliuojamacivilinsteissprincipai,nes
kanonineiteiseiyrasvarbivieta,ocivilineidaiktas.Religijosstatymaiyradidingesni,ociviliniai
platesni. Civiliniai statymai apima vis moni moralines vertybes, o religiniai labiau atskir
asmen. Civilini statym vadovaujantysis pradmuo yra visuomens kaip visumos gerov.
Visuomensgerovvisuometreikalauja,kadkiekvienasilaikytsavoteisnuosavyb.Civilinis
statymasaukiausianuosavybsapsauga.Civilinisstatymaskaipgerastvas,suvienodameile
velgiantisvisvisuomenirkiekvienjosnaratskirai
Inkvizicijos teismas prietarauja bet kokiai civilinei tvarkai, jis turi bti pasmerktas. Jis
nepateisinamasesantbetkokiamvaldymobdui.Didiausias ioteismominusasyratai,kadi
dviej kaltinamj, kurie padar vienodus nusikaltimus, tas kuris neigia nusikaltim, yra
nuteisiamasmirtiesbausme,okurisprisipasta,yraiteisinamasnuojos.Toksaikinimas,anot
Monteskje,negalibtitaikomasmoniteisme.
Apieostrakizm reikiasprstiremiantisvalstybs,onecivilinsteissnurodymais. ispaprotys
liudija apie tautos romum. Tai puikus statymas, kuris neleisdavo atsirasti galimybei rastis
blogiemspilieioketinimams.
Kalbantapielaisv, monsyralaisvitodl,kadjiegyvenavaldomicivilini statym.Taiau
valdovai,megzdamitarpusaviosantykius,nepaklstaciviliniamsstatymams,todljieyranelaisvi.
Jeigu mons imasi prievarta paskirtos pareigos, kurios statymas i j nereikalauja, jie gali
statymo pagalba jos nevykdyti. Bet valdovas, kuris nuolat primeta pilieiams prievart, negali
skstisjgaperamasutartimi.

Valstybs teis reglamentuoja, jog bet koks mogus turi paklusti tos alies baudiamajam ir
civiliniamteismui, kurios teritorijojegyvena (teritorialumoprincipas),taiaupasiuntini kitas
alisteissturtbtiapibrtos,anotMonteskje,tarptautinsteissnuostatomis.
statymai iplaukia i vieno ir to paties principo tautos gerov yra aukiausias statymas.
Svarbiausiayranesiavtikit valstybi tvarka,nesnaudingiausiayratatvarka,kuri sivyravusi
savojealyje,monsiatvirtailaikosisavostatymirpaproi.
Kalbant apie baudiamj proces, yra nusikaltli, kuriuos valdia nubaudia, iuo atveju
panaudojama jga, o yra ir toki, kuriuos valdia pataiso. ia statymu yra pagrstas valdios
autoritetas. Pirmuoju atveju nusikaltliai yra izoliuojami, o antruoju jie turi gyventi pagal
atitinkamasvisuomensnustatytastaisykles.
Kalbdamas apie daugel vairi taut istorikai besivysiusius teisinius aspektus, Monteskje
iskiriaiuosdalykus:

Daugelyjetauttestamentamsnereikiadidesniformalumnegupaprastomssutartims,
nesabiematvejaisaktesmyrajsudariusijvaliosiraika.Atsisakytipalikimoirj
perduotigalimatikliepiamosiomisformuluotmis.
Iekovas arba kaltintojas turi pateikti savo iekinio arba kaltinimo rodymus, o
kaltinamasis negali apsiriboti tik kaltinimo neigimu. Tai bdinga praktikai visoms
pasauliotautteisssistemoms.
statymasdldvikovosbuvonatralus statymo,nustaiusio rodymoneigimutvark,
padarinys. rodymas dvikova rod, jog mogus nesibaimina kit paniekos ir jam
nesvarbij pagarba.Jei mogus priklausydavogeraigiminei,jispaprastainebdavo
praradsvikrumo,susijusiosujga,irjgos,kurisusijusisuvyrikumu.Jeiguasmuo
paskelbdavo,kadkausis,jisjaunebegaldavotrauktis.Kaivienojeirtojepaiojebyloje
bdavokeletaskaltintoj,vestibylbuvopavedamavienamij.Nugaltasisdvikovoje
nevisadapralaimdavobyl.Jisgaljoprarastitiktai,kasbdavonutartiesobjektas.
Teisjasnuosprendpaskelbdavoremdamasisvisuomeneiinomufaktu.Jeikaltinamasis
bdavoiteisintas,kitasgiminaitisnegaldavoreikalautidvikovos.Teisminsdvikovos
pliusas buvo tas, kad tarpusavio vaidai buvo paveriami privaiu kiviru. Dvikova
nebuvotaikomabylose,kuriassprsdavotreij arbabanyiosteismas.Moterysir
asmenys,jaunesninegupenkiolikosmet,negaldavostotidvikov.Dvikovospadar
teismo procesus vieus, tai lm visuomens neratingumas. Vliau teisminis
nagrinjimastaposlaptas.Tokspaprotysegzistuojadabar.
Nors senais laikais nebuvo apeliacijos galimybs, buvo galima prayti karaliaus
teisingumo.
tikinti,kainereikiapriversti,vadovautiirsakintitaiyraaukiausiasmenas.Protas
turinatralivaldi,kuriyratironika.Prieinimasisjamtaipergal.moguspatiria
didiausi pasitenkinim valdydamas kitus. Nra tokio, kuris abejot savo gerais
ketinimais.Taiaumsveiksmuslemiaaplinkybivairov,kadymiailengviaudaryti
gera,negudarytitaigerai.
Nuosaikumodvasiaturibtistatymleidjodvasia,nesstatymaisvisadasusiduriasu
statym leidjoaistromisirprietarais.Prie vedantvienosvalstybs statym kitoje
valstybje,btinaitirti,arabitautosturivienodasslygasirtokipatteis.statymas,

kurisgaliprietarautisaugumoirpilieilaisvsporeikiams,turibtivykdomasjiems
dalyvaujant.Svarbiausiosstatymrengimotaisykls:
1 statymstiliusturibtilakonikas
2 statymoodiaivisiemsmonmsturtreiktitaspaiassvokas
3 jeistatymasnustatobausm,reikiavengtiireiktijpinigineforma.
4 jeigustatymetiksliaiapibrtostamtikrossvokos,negalimagrtiprieneaiki
posaki.
5 statymuosenegalimaleistissubtilybes
6 sudarantstatymusreikiastengtisapsieitibeiimi
7 nereikiadarytipakeitim,kaitamnrapagrindo
8 motyvavimasturibtivertasstatymo
9 statymoprezumpcijageresnumogausprezumpcij
10 statymasturiveiktiirnereikiajokeistisuraduskokinorsypatingslyg
11 reikiavengtisuteiktistatymamstokiform,kuriprietaraujadalykprigimiai
12 statymaituribti vars.Skirtibausti monesu padaryt blog,jienegalibti
ydingi.