1.

Psichologijos reikini
prigimtis, ryys su kt.tikrovs
reikiniais. Psichikos
apibdinimas ir funkcijos.
Psichologijos tyrimo objektas
psichika, jos reikiniai, j kilm,
raida, reikimosi formos bei
dsningumai. Psichiniai reikiniai
emocijos ir jausmai, mstymas ir
vaizduot, temperamentas,
sugebjimai. Jie vieni su kitais
susij. Jie nra materials. Psichika
taip pat yra psichologijos objektas.
Psichik turi ne tik mogus, bet ir
gyvnai.Jausdamas ir suvokdamas
aplink, mstydamas mogus
tyrinja ir pasta visus tikrovs
reikinius. Viskas vyko, vyksta ar
vyks tik tam tikru laiku, dl tam
tikr prieasi ir pagal tam tikrus
dsnius.
Psichin apraika skiriasi nuo
fizini reikini:
1.Fiziniai reikiniai vyksta u
mogaus rib ioriniame pasaulyje,
gamtoje, o psichins apraikos
mogaus viduje, jo smonje.
2.Daugelis asmen gali tyrinti
tuos paius fizinius reikinius, o
psichins apraikos prieinamos tik
jas pergyvenaniam mogui.
3.Fizin realyb yra erdvin, o
psichin ne.
4.Fizinius reikinius galima pajusti
jutimo organais ausimis, akimis,
lytjimu, uosle, skoniu. O psichini
apraik taip nepajusime. Jaudulys
nekvepia, nerimo negirdime.
Psichiniai ir fiziologiniai
reikiniai skiriasi:
1.mogaus psichinis gyvenimas
yra susikoncentravs jo A,
fiziologiniame gyvenime tokios
koncentracijos visai nra.
2.Psichins apraikos yra
neerdvins, nelokalizuotos,
fiziologiniai reikiniai isidst tam
tikrose organizmo vietose.
Psichika reikini visuma, kuri
reguliuoja gyvo organizmo
informacinius ir signalinius
santykius su gamta. Funkcijos:
Reguliacin-psichika atlieka
prisitaikomj elgsenos
reguliavimo funkcij.
Adaptacin- psichikos dka
mogus teisingai supranta tikrov,
jos pasikeitimus ir gali prie j
prisitaikyti-adaptuotis.
Signalin- mog veikia dirgikliai,
kurie sukelia gars ir spalv
jutimus.
2. Psichikos struktra
Psichik turi ne tik mog, bet ir
gyvnai. Ji reikiasi elgesiu,
fiziologiniais organizmo pokyiais,
kalba. mog psichika tai daugyb
tikrovs atspindjimo ir mog
elgsenos reguliavimo reikini.
Pagrindinis
mog
psichikos
savitumas yra tas, kad mog ne tik
patiria kok nors reikin, bet ir
supranta, jog j patiria. mog ne tik
girdi, mato, jauia ar uuodia, ne
tik kuria naujus vaizdus, sprendia
problemas, planuoja, bet ir daugiau
ar maiau nusimano apie tuos
reikinius, supranta j reikm ir
pan. mog gali sismoninti
aplinkos reikinius: jis turi smon,
kurios neturi kiti gyvnai. Galima
iskirti
iuos
psichikos
komponentus: smon, savimon ir
nesmoning, arba nesismonint,
reikini srit. Smon gamtins
ir
visuomenins
aplinkos
atspindjimas,
gamtos
ir
visuomens dsni painimas,
bsim
tikrovs
reikini
prognozavimas. ia integruojami ir
jausmai, ir inios ir supratimas.
Smon yra aukiausia psichikos
forma. Tam tikra smons forma
yra savimon savs iskyrimas i
aplinkos, savojo A painimas.
Dar viena struktrin dalis
pasmon. Jos srit sudaro tie
psichiniai reikiniai, taip pat tos
elgesio formos, apie kuri vyksm
mogus ino ir supranta labai
nedaug arba visikai nesupranta ir
neino. Psichiniai reikiniai skiriasi
savo pastovumu ir vaidmeniu
asmenybs veikloje. Pagal tai jie
skirstomi 3 ris: 1)psichiniai
procesai tai dinamiki, danai
besikeiiantys reikiniai, kurie
prasideda veikiant ioriniams ar
vidiniams dirginimams ir baigiasi
jiems nutrkus. Jie dar skirstomi 3
ris: painimo, jausm ir valios.
2)psichins bsenos joms
priskiriami kiek pastovesni u
psichinius procesus reikiniai.
Jomis galima laikyti darbing
nuotaik,
kvpim
meninje
kryboje ir pan. 3)psichins

savybs priklauso reliatyviai

pastovs reikiniai, besikartojantys
atskir individ santykiuose su
tikrove
nepriklausomai
nuo
konkrei
dirginim.
Jos
skirstomos

temperamento
(romumas, jautrumas), charakterio
(darbtumas,
humanikumas),
sugebjim, gabum.
3. Psichologijos objekto istorin
raida.Psichologijos mokslas, ryys
su kt. mokslais
Primityvus mogus, kaip vaikas,
pirmiausia svarst iorinius j
supanius
reikinius,
nesigilindamas savo vidines
apraikas.
Ryt filosofija:
1.604 m. pr Kr. Lao Dz moguje
yra dvasia, kuri skirtingai nei
knas, yra nemirtinga.
2.Sankjos filosofija gyvenimo
tikslas tai sielos isivadavimas i
gamtos spst ir skausm per
painim,
kuris
yra
sielos
praregjimas, suinojimas, kad
siela i esms skiriasi nuo gamtos.
3.Vedantos filos m siela kilusi i
aminosios dvasios.
4.Egiptieiai tikjo pomirtin
sielos gyvenim.
Graik filosofija:
Platonas teig, kad tarp sielos ir
kno ess santykis, nors savo esme
jie visikai skirtingi.
Aristotelis mogus yra mogum
tik sielos dka. Siela- m organinio
kno pirmasis veiksnys.
Pitagoras- siela dievika ir amina.
Krikioni religija uakcentavo
m vidin, dorovin gyvenim.
Stengsi isiaikinti ne tik sielos
prigimt, bet ir jos viet m kne.
v.Augustinas
(IV-Va)

svarbiausia painti paiam save,

savo smon, pergyvenimus.
Naujieji amiai: XVI R. Goklenas
psichologij
pavadino
sielos
mokslu. Deskartas (XVIIa) siela
yra mstymas. Kantas (XVIIIa)
teig,
kad
praktinio
proto
sumetimais reikia pripainti, sielos
buvim ir nemirtingum.
XIXaWundtas (XIXa) teig, kad
reikinius galima svarstyti dvejopu
atvilgiu: sryyje su A
psichiniai reikiniaI, neturintys
saryio su A-fiziologiniai. Kiulp
(XIXa) teig siela nra i vairi
element sudta suma, ji psichinio
vieningumo ir aktyvumo principas.
Dabartin psichologija:
1.Pavidalo psichologija Vertheimeris 1912 m. pagrind pavidalo
teorij: Pirmasis dalyko spdis yra
to dalyko visumos spdis.
Pavidalas yra pirmoji psichinio
pergyvenimo realyb.
2.Struktrin psichol tiria
psichinius
aktus
realizuojant
subjekt;
jo
pergyvenimus,
laikysen, veikim vertina kaip
struktrin visum.
3.Visumos psichol tiria psichin
visum.
m
psichiniai
pergyvenimai i pradi yra tik
bendro pobdio, neryks, paskui
psichinio pergyvenimo visuma vis
labiau irykja.
Psichologija mokslas, kuris tiria
psichinius reikinius, j kilm,
raid, reikimosi formas
ir
mechanizmus.
Psyche siela; logos-mokslas.
Psichologijos tikslas tiesa apie
psichin mogaus realyb.
Psich.
mokslo
udaviniai:
inagrinti m psichin realyb, j
klasifikuoti
ir
nustatyti
jos
dsningumus.
Ryys su kt mokslais:literatra
(autoriaus vidiniai igyvenimai,
krjo dvasia); istorija (anksiau
gyvenusi
moni
savitarpio
santykiai,
tarpusavio
kovos);
teologija
(mogaus
vidinio
gyvenimo painimas, dorovs
auktinimas bei religijos klausim
nagrinjimas);pedagogika (v .amiaus, gabum, temperamento vaik
aukljimas ir mokymas); kalbotyra
(kalbos vystymasis, vaiko kalba,
istorin kalbos raida); filosofija,
medicina.
4. Psichologijos istorijos etapai
1.Atomistinio materializmo pradininkas Demokritas (V-IVa.pr.m.e.)
teig, kad siela materiali ir
susideda i atom.
2.Dualizmo pradin. Platonas (VIVa.pr.m.e.) yra 2 nepriklausomi
pradai: siela ir knas.
3.Introspekcionistas v. Augustinas
teigia jutimu patiriame kn
egzistavim, o tikrj painim, kai
siela atsigria pati save.

4.Racionalistin kryptis XVIIa.

Psichologija turi tirti ne siel, bet
mstym.
5.Empyrizmo srov pagr.
dmesys skiriamas m igyvenimams.
6.Sensualizmas

mogaus
painimui svarbiausias yra jutimas.
7.Asociacin psichologija psichin
proces:
vaizdus,
mstym,
jausmus
galima
isiaikinti
lyginant, gretinant vienus su kt.
8.Evoliucionizmas
XIXa.
Psichiniai procesai siejami su
nerv sistema.
Leipcigo universitete, Hopkinso
univers. Amerikoje kuriamos
psichologijos laboratorijos;
Vokietijoje paskelbiami pirmi
atminties tyrimo metodai; 1890m.
Deimsas ileidia plaiai inom
veikal Psichologijos pagrindai;
1898m.JAV
atliekami
pirmi
bandymai su gyvnais, tiriamas j
mokymasis. Z.Froidas veikale
Sapn aikinimas pristato savo
psichoanalizs teorij. Pavlovas
1906 m. publikuoja savo tyrimus
apie gyvn mokymsi.
5. Psichologijos kryptys
Struktralizmas (XIX-XXa)
pagr.idjos Psichologija tiria tai kas
vyksta ms viduje, k mes galim
smoningai suvokt ir paaikint
stebdami. Smoning patyrim
sudaro pojiai ir vaizdai.
Funkcionalizmas - (XIX-XXa)
psichologijai
buvo
siloma
nagrinti proto ir elgesio f-jas
prisitaikant
prie
kintani
aplinkybi.
biheviorizmas 19a. amerikiei
psichologijos kryptis, mokslas apie
elges. Neig, kad smon ir
psichika
yra
tirtini
kaip
psichologijos objektas, atmet
tokias sampratas kaip pojtis,
jutimas, vaizduot, valia ir tyr
mog elges ir gyvn elgsen.
Pirmoji formul S R(S-stimulas,
R-reakcija). Stimulas reakcij
sukeliantis iorinis arba vidinis
poveikis individui. Reakcija
organizmo atsakas poveik. Tiria
imokimo procesus. Kritikuojama
u tai, kad visai neatsivelg
psichin turin ir tai, kad tyrim
duomenys mechanikai taik mog,
nors pagrinde tyr kaip gyvnai
imoksta tam tikro elgesio.
Neobiheviorizmas i kryptis
pripaino, kad, esant visai tokiems
pat stimulams ir toms paioms
visoms kitoms iorinms slygoms,
vien gyvn elgsena skiriasi nuo
kit. Neobihevioristai spjo, kad tie
skirtumai priklauso nuo kakokio
neinomo faktoriaus X. Jie
nepajg iaikinti, kaip tarpinis
kintamasis slygoja veiksmus. Jie
itobulino eksperimentin metod,
tyrimams
taik
tikslius
matematinius metodus, plaiai tyr
imokimo proces ir mechanizmus.
Getalpsichologija atsirado
Vokietijoje 19a. Suprato, kad
psichika yra tam tikra struktrin
visuma. Pagrindins tezs: -visuma
yra daugiau negu paprast dali
suma. Tyr suvokim, atrado vis
eil suvokimo dsningum. Taip
pat tyr gyvn intelekt. Atrado
INSIGHTo
dsn ivada,
pagava, t.y. staigus ankstesne
patirtimi tarsi ir nepagrstas
situacijos esmini santyki ir visos
struktros supratimas ir problemos
isprendimas.
Psichoanaliz psichologijos
tyrimo
objektaspasmonje
vykstantys procesai. Pradininku
laikomas
austr
gydytojaspsichiatras Z.Froidas. Anot jo,
mog
psichika
susideda
i
pasmons,
priesmons
ir
smons. Smon - tai nedidelis
psichikos sluoksnis, kur mog gali
kontroliuoti. Priesmon inf,
kuri galima pervesti smons
lyg. Pasmon pati didiausia
dalis, kuri yra tarsi saugykla kur
patenka kada nors gauta inf,
nemalons
igyvenimai,
neisprstos problemos ir pan. ie
3 psichikos lygiai reikiasi visoje
mog asmenybje, kurioje yra
skiriami 3 teoriniai komponentai:
1)ID tai, gldi paiame
giliausiame pasmons sluoksnyje.
Tai reikmingiausias asmenybs
sluoksnis: teikia energij ir itas ID
siekia
patenkinti
organizmo
potraukius
ir
veikia
pagal
malonumo princip. Pagal Froid
ID yra tamsi neprieinama psichikos
sritis. Apie j galima daugiausia
suinoti nagrinjant sapnus. 2)EGO
a. Jis veikia remdamasis

realybe, t.y. ta psichikos dalis, kuri

sutramdo i ID kylanius impulsus.
3)SUPEREGO vir-a. Jis yra
suformuotas visuomens gyvenimo
taisykli. mog perima ias formas
ir
ilgainiui
pradeda
jomis
vadovautis
kaip
savomis.
Humanistin
psichologija

pagrindiniai atstovai C.Rogers,

A.Maslow. J teorija remiasi
poiriu, kad asmenyb i esms
yra orientuota saviraik, savo
potencini gali pltr. Kai mog
atrodo, kad jo elgsena neatitinka
susidarytos pairos save, tada
atsiranda emocin tampa ir
menkavertikumo
jausmas.
Saviraika vyksta natraliai, kai
yra
patenkinti
pagrindiniai
poreikiai. Kai bna patenkinti
emesnieji poreikiai, tik tada mog
gali siekti, kad bt patenkinti
auktesnieji poreikiai. A.Maslow
yra sudars poreiki piramid: savo
realizavimo
poreikiai
yra
aukiausioje piramids dalyje, o
fiziologiniai poreikiai yra tie
poreikiai,
kurie
turi
bti
patenkinami pirmiausia. Esm ta,
kad auktesnieji poreikiai gali
pasireikti
kada
pasireikia
emesnieji. Vieni priklauso nuo
kit moni, o kiti nuo asmenybs.
Kognityvin
psichologija

atstovai: S.Sternbergas, U.Neisseris

ir kt. Atsirado 50-60 ais 20a.
metais JAV kaip reakcija ten tuo
metu vyravus biheviorizm. Tiria
painimo procesus, struktr. iuo
metu labai populiari.
6. Psichologijos tyrimo metodai
Psichologijos tyrimo metod yra
labai
vairi.
Skiriami

objektyviuosius
ir
subjektyviuosius, genetinius, lyginamuosius
(tiriami skirting individ, arba j
grupi vieni ir tie patys psichiniai
ypatumai), longitudinius(ilg laik
tiriami tie patys asmenys), dvyni
tyrimo, slygini refleks ir kitus
metodus.
1.Stebjimas, arba apraomoji
strategija tai programa, kurios
tikslas aprayti reikin arba jo
eig, parodyti tam tikr fakt
pasiskirstym:
a)Introspekcija-savistaba-stebime
savo psichinius reikinius, juos
pasakojame ar apraome, k
mstome, kaip reaguojame
gyvenimo vykius (autobiografijos,
laikai, dienoraiai).
b)ekstrospekcija kit asmen
stebjimas
(tiesioginis
kit
stebjimas, anketos).
2.Koreliaciniai tyrimai tai
tyrimai, kuri tikslas vertinti ry
tarp dviej ar daugiau kintamj.
ie tyrimai nurodo yra ar nra ryio
tarp kintamj, taiau nenusako,
neteikia
inf
apie
ryi
prieastingum. Tiriami asmenys
turi inoti tyrimo tiksl,turi teis
laisvai pasirinkt dalyvaut ar ne
tyrime,
jiems t.b.garantuotas
anonimikumas ir.t.t.
3.Eksperimentin
strategija

pagrindiniai ypatumai: tyrjas

sukelia norim tirti reikin.
Keisdamas slygas stebi kaip
priklausomai nuo j kitimo kinta jo
stebimi reikiniai. Visada yra
formuluojama tyrimo hipotez apie
vien reikini tak kitiems.
Hipotez tikrinama stebjimu,
apklausa, testavimu. Priklausomu
kintamuoju paprastai bna mog
elgesys. Eksperimentai gali bti
laboratoriniai
(spec.aplinkoje
spec.slygomis atliekama kuo
daugiau eksperiment, kad bt
galima pagal psichin reakcij
atitinkamus
reikinius
ivesti
psichin apraik nusakanius
dsnius) ir natrals (atliekami
prastoje aplinkoje be instrument).
Eksperimentuojant su mogumi
turi bti paisoma jo geranoriko
sutikimo.asmuo turi buti tinkamai
pasirengs, atsipalaidavs nuo vis
paalini dalyk.
7. Psichikos kilm ir filogenez.
Dirglumas
ir
juntamumas.
Refleksai, j rys
Psichikos atsiradimas siejamas su
gyvybs pradia.
mogaus
psichika
ir
jos
auk.pasireikimo
forma

smon. Tai ilgas biologinio ir

visuomeninio vystymosi rezultatas.
Gyvas
organizmas
(gyvoji
materija) reaguoja aplinkos
poveik. Tai pasireikia dirglumas
ikipsichins tikrovs atspindjimas,
pvz. reagavimas tiesiogiai
veikiant
stimul
maist.
Gyvnams prie dirglumo prisideda
dar viena savyb juntamumas

gyvo organizmo ypatyb, galinanti

j atspindti aplinkos kitimus
pojiais.
Ilgainiui,
aplinkai
darantis
sudtingesnei,
gyv.organizm juntamosios lstels
diferenciavosi, susidar j sistema
jutimo organai. Labiausiai
isivysiusi gyvn, t.t. ir
mogaus, pagr.santyki su aplinka
reguliavimo organas centrin
nerv sistema (smegenys)- atspindi
tikrov suvokimu, mstymu.
Elgsena gyvo org.sveika su
aplinka, prisitaikant prie jos
judesiais ir veiksmais.
Pagal sudtingum ir gilum
atspindjimo lygiai:
1.sensorinisatspindjimas
pojiais ir suvokiniais;
2.vaizdini lygis vaizdiniai
atsiranda ir egzistuoja organizmui
tiesiogiai
nesveikaujant
su
objektais;
3.kalbjimo ir mstymo lygis
procesai, bdingi tik mogui
intelektualiniai
veiksmai,
verbalinis-loginis mstymas.
Pagal gimtas ir paveldtas
programas
atliekami
vairs
judesiai ir veiksmai:
1.Kinez-organizmo
aktyvumo
pasikeitimas, veikiant konkreiam
aplinkos veiksniui;
2.Taksiai-kryptinga
reakcija

aplinkos reikin (vies, ems

trauk).Taksiai bdingi vienalsiams
organizmams. Judjimas
link dirginimo altinio teigiamas
taksis, nuo jo-neigiamas.
3.Neslyginiai
refleksai
tai
reakcija vidin ar iorin
dirginim.
4..Instinktai- elgsena, kuriai sukelti
reikia ir iorinio dirgiklio ir vidinio
pasirengimo reagavimui t
dirgikl.
Refleksai skirstomi slyginius
(klasikiniai stimulas ir reakcija;
instrumentiniai gyvno elgsenos
pasikeitimas,
kai
siekiama
konkretaus tikslo; intelektins
veiklos galina orientuotis
konkreioje situacijoje, numatyti
vyki eig, veikimo plan ir j
gyvendinti)
ir
neslyginius
(orientacinius ir gynimosi).
8. Gyvn elgsenos formos
1. Stereotipika elgsenos forma
priklauso nuo sensorins ir
elektronins nerv sistemos dali.
Tai lemia paveldimumas.
Elementars refleksai skirstomi:
Tonusiniai ilgalaikis raumen
susitraukimas galvos ir kno
padiai palaikyti.
Faziniai
trumpi
raumen
susitraukimai
atsakant kno
paviriaus dirginim.
Funkciniai organizmo gyvybini
f-j palaikymo reakcijos
Instinktyvs

juos
lemia
organizmo vidaus terp.
2.Imokta elgs.f kartojant
stimuliuojani situacij gyvnas
imoksta atitinkamai reaguoti j.
Imokimo forma pripratimas gali
sutrikti
paveikus
paaliniam
dirgikliui. Yra sudting imokimo
form,
kur
gyvnas
pats
kontroliuoja situacij, imoksta
jungti mygtuk, nuspausti pedal.
Instrumentinis
imokimas
tai
gyvn
dresavimo
pagrindas
(imokymas
diferencijuoti
stimulus).
Sudtingiausia
imokimo forma problem
sprendimas.
3. Intelektins veiklos elg.f.
organizmo patyrimas gyjamas
mginant ir klystant. Gyvn
intelektinei veiklai tirti naudojama
aplinkinio
kelio
metodika,
pvz.meknas turi grti atgal, kad
pasiekt maist. emesnio intelekto
gyvnai ilgai nesugeba isprsti
tokios problemos.
4.Socialin elg.f. stuburiniai
gyvnai
daniausiai
gyvena
briais, bandomis, kiti gyvnai
gyvena kolonijomis. Tie gyvnai,
kuriems
bdingas
gyvenimas
vienumoje, taip pat bendrauja su kt.
individais. Gimins pratsimo
poiriu
visi
daugialsiai
organizmai yra visuomeniniai.
Sudtingesn
stub.gyvn
poravimosi elgsena giesms,
okiai. Hierarchin padtis gyvn
grupje susidaro po tarpusavio
kov. Bendrauja jie signalais, kurie
bna
cheminio
tipo
(liaukos);vizualiniai
(okiai,
mimika);
garsiniai
(pavojaus,
agresijos).

9. Smons filogenez:darbo ir
kalbos vaidmuo. mogaus ir
gyvn
psichikos
skirtumai.
Smons apibdinimas.
mogus
vystsi
i primat
natraliomis slygomis, o vliau
prasidjo jo kultrin evoliucija. Ji
paskatino psichikos vystymsi.
Net ir labai isivyst gyvnai
(bedions, unys)
nesugeba
perprasti reikini nuoseklumo,
prisitaikyti prie pakitusi gyvenimo
slyg, nes negali greit prie j
prisitaikyti. Gyvnams sunkiau
bendrauti tarp savs, nes jie taip
kaip mons neturi garsins
simbolikos.
Bendraudami
jie
naudoja
pavojaus,
agresijos
garsines iraikas, o tuo tarpu
mogus
kalbdamas
naudoja
simbolius, svokas, kas palengvina
tarpusavio supratim. Smoningas
tikrovs supratimas mstymas,
kalba, dalyvavimas visuomeninje
veikloje pakeit mogaus santyk
su
aplinka.
mogus
gali
prognozuoti ateities situacijas,
pasiruoti
j
sprendimams.
mogaus veikl motyvuoja ne tik
biologiniai poreikiai, bet ir
visuomens keliami tikslai. Darbas
mog skatina mstyti, iekoti
racionali sprendim, tuo paiu
lavinant savo mstym.
Kad galt igyventi mogus
imoko
organizuotis,
gyventi
ssliai. Savo darbu, panaudodamas
darbo rankius mons prisitaiko
aplink savo poreikiams, kai tuo
tarpu gyvnai to padaryti negali.
Jie patys turi prisitaikyti prie
gyvenamosios aplinkos.
Gyvnai nesistengia savo patirties
perduoti palikuonims, jei ji gyta
imokstant. Instinktai savaime
persiduoda.
Smon tai savo mini,
suvokimo ir jausm inojimas.
Smon nra atmintis, nra
suvokimas, bet jie abu gali bti
smoningi. Savs ir aplinkos
stebjimas, kontroliavimas tai
pasyvus ir aktyvus inojimas.
Pasmon
tai
prisiminimai,
jutimai,potraukiai, kuri mes patys
neinome, bet kuriuos galime
sismoninti ir jie gali veikti ms
elges, mintis.
Nesmon tai kas visikai mums
nesuprantama,
ko
negalime
suvokti,
neinome
(atom
susidrimas).
Smons bsenos: normali bsena,
pakitusi sm.bsena ( sapnai,
narkotikai, hipnoz), svajojimas
(panaiai kaip ir normali b., tik
mogus
tada
atsipalaiduoja,
atsiriboja nuo nuobodi arba
nemaloni situacij.
10. Psichikos ontogenez, j
lemiantys veiksniai
Ontogenez mogaus vystymasis
nuo lytins lstels. Psichikos ir
asmenybs raid lemia genetiniai
(gimti, paveldti) ir aplinkos
(banyios, mokyklos, ypatingai
eimos) veiksniai. Gimdoje vaisi
veikia ne tik genai, bet ir ioriniai
veiksniai (motinos psichin bkl,
jos fizin savijauta, patiriamos
traumos).
Gimdamas
kdikis
paveldi
genais
perduodamus
konkreiai m.riai bdingus
poymius. Poymius, kuriuos turi
gims kdikis, vad.gimtais, o
ypatybs, kurios gyjamos augimo
ir brendimo laiku, veikiant aplinkos
veiksniams,
vad.gytomis.
Psichikos pasireikimai fiksuojami
jau embriono stadijoje, jis jau
reaguoja dirginimus. 12-os
savaii reaguoja tiesioginius
dirginimus. Paskutiniais mnesiais
susidaro slyginiai refleksai. Iki 7
met vaikui susiformuoja psichikos
pagrindai.
Psichogenez

veiksniai, kurie formuoja vaiko

psichin raid.
Psichins raidos periodai, kai
keiiasi asmenybs santykiai su
aplinka,
kai
vyksta
liai
asmenybje,
staigus
elgesio
pasikeitimas, vad.kritiniais. Jie
bna tada, kai formuojasi nauji
asmenybs bruoai. Juos gali
sukelti artim moni mirtis, karas.
Psichins raidos etapai:
-vos gimus pradeda funkcionuoti
susiformav refleksai;
-1-2 met vaikas mokosi vaikioti,
savaip bando painti j supani
aplink, pradeda tarti garsus;
- po 2 m. dmesys kreipiamas ne
tik aplink, bet ir
save,
imokstama tarti odius;
- vir 7 m. vaikas pradeda save
suvokti kaip socialin individ;

- lytinio brend.laikot. 12-17 m.

stiprja
saviraika,
vystosi
savarankikumo tendencijos;
- brandos metai, susij su
asmen.gyvenimo vykiais (kai
sukuriama eima, gimsta vaikai);
- senjimo laikotarpis m.darosi
irzlus,
atsiranda
vieniumo
jausmas, nes vaikai palieka eim,
atsiranda sunkum profesinje
veikloje;
- senatv, m.nebedirba, lieka
vienas, jei sutuoktinis jau mirs,
dar labiau pasireikia vieniumo
tendencija;
Psichinei raidai svarbiausia, kad
m. apsaugot savo organizm bei
nerv
sistem
nuo
aling
veiksni, eimoje bt darna,
pilnavert
mityba,
tvirta
ekonomin padtis.
11. Jutimo ir suvokimo apibdinimas.Poji klasifikacija ir
bendrieji ypatumai.
Jutimas-procesas, kai ms kn ir
nerv sistem veikia dirgikliai,
kurie
paveriami
nervine
informacija ir perduodami
smegenis. Ioriniai dirgikliai, kurie
veikia
kn
,
paveriami
smegenims
suprantamais
praneimais. Jutimas yra ilgiau ar
trumpiau
trunkantis
psichinis
procesas, objekto savybs vaizdo
pojio formavimasis. Pojtis yra
daikt bei reikini savybi ir
organizmo vidini bvi, tiesiogiai
veikiani atitinkamus jutimo
organus,
psichinis
atspindys.
Jutim gali sukelti ir ioriniai
daiktai ir j savybs, ir vidiniai
dirgikliai(toksinai,
tropinai,
hormonai).
Daikto ar reikinio visumos
atspindjimas,
jam
tiesiogiai
veikiant jutimo organus, vadinamas
suvokimu.
Suvokimas
yra
psichinis procesas, daikto ar
reikinio
vaizdo
formavimas.
Smonje susiformavs daikto,
reikinio ar vykio visumos
atspindys vadinamas svokiniu.
Suvokimo negali bti be jutimo.
Juntamieji receptoriai perduoda
smegenis nervin informacij, o
smegenys pasirenka, kaip aikinti
gaut informacij, kaip j pateikti
ar kaip suvokiamus vaizdus, garsus
ar skausm. Jutimas (kai fizikai
pristatoma aplinka) ir suvokimas
(kai psichika tai tvarko ir aikina)
yra du skirtingi aplinkos patyrimo
aspektai. Kaip kiekvienas psichinis
reikinys, taip ir jutimas yra
refleksinio
pobdio.
Vaizdui
susiformuoti pirmiausia reikia, kad
daiktas savo savybmis paveikt
receptorius,
juose
sukelt
jaudinim, kuris pasiekt smegen
centrus. Kad atsirast pojtis, turi
veikti
jutimo
aparatas

analizatorius. Pojiai skirstomi

5 grupes: uosl, rega, lytjimas,
skonis ir klausa. Dabar labiausiai
paplits poji riavimas pagal
receptorius:
Cheminiai poj.-uosl ir skonis;
Odos poj.-lietimas, iluma, altis,
skausmas. ie pojiai yra kai
kontaktuojama su oda, lieiamas
kno pavirius. Skausmo pojtis
spja mog apie organizmo
negalavimus, kno sualojimus.
Klausa-tai bendravimo rankis. Jos
pagalba mons gali kalbtis
tarpusavyje.
Regjimo
poj.suteikia
mums
galimyb painti aplink, lengvai
orientuotis.
Padties poj.tai kno padties bei
kno pusiausvyros pojiai. Jie
teikia informacij apie kno
judjim.
Juntamsias
nervines
lsteles
veikia vairios fizins prigimties
dirgikliai, todl skirtingi ir j
sukelti pojiai. Nuo fizins
energijos ries priklauso pojio
pobdis,
arba
modalumas.
Kiekvienas pojtis yra tam tikro
intensyvumo. Pojiai skiriasi ir
trukme, kuri priklauso nuo
receptoriaus
dirginimo
laiko,
receptoriaus funkcins bsenos ir
dirgiklio intensyvumo. To paties
modalumo pojiai skiriasi vienas
nuo kito ir kokybe.
12. Jautrumo matavimas. Poji
slenksiai. Jautrumo kintamumo
formos
Jautrumu
vadinamas
jutimo
organ ypatumas reaguoti tam
tikro intensyvumo dirgikl ir jo
kitimus. Tyrimai, kuriais nustatoma
pojio
priklausomyb
nuo
dirgiklio
jgos,
vadinami
psichofiziniais
matavimais.
Svarbus jutimo organ ypatumas

j prisitaikymas prie dirginimo

stiprumo, pasireikiantis jautrumo
pakitimu.
Jis
vadinamas
adaptacija. Danai adaptacija
pasireikia jautrumo padidjimu.
Jutimo organai adaptuojasi prie
juos veikiani iors dirgikli.
Geriau ir greiiau adaptuojasi
regos, uosls, skonio, temperatros,
liau ir blogiau klausos
juntamosios nervins lstels. Nuo
adaptacijos skirtina sensibilizacija
(jautrinimas) jautrumo padidjimas veikiant vidinms slygoms
(d fiziologini pakitim). Dar 1
jutimo
organ
ypatumas

analizatori ir poji sveika.

Viename analizatoriuje dirginimo
sukelti procesai tam tikru bdu
paveikia
procesus
kitame
analizatoriuje,
padidina
ar
sumaina j jautrum. Organizmo
kaip visumos veikla pasireikia ir
sinestezijomis. Jos esti tada, kai
vieno modalumo pojtis sukelia
kito modalumo pojt. Tyrimais
rodyta , kad tam tikros sinestezijos
bdingos
visiems
monms.
Jautrumas atsiranda ir lavja
organizmui
sveikaujant
su
aplinka, ypa dirbant.
Tyrimais
(psichofiziniais
matavimais), kai nustatoma pojio
priklausomyb nuo dirgiklio jgos,
nustatomi
pojio
slenksiai.
Maiausias dirgiklio intensyvumas,
galintis
sukelti
pojt,
vad.absoliuiu emutiniu pojio
slenksiu.
Did.dirgiklio
intensyvumas, galintis sukelti
pojt, vad.absoliuiu auktutiniu
poj.slenksiu.Pojio
slenksio
priklausomyb
priklauso
nuo
receptoriaus
jautrumo.
Kuo
maesnis dirgiklio intensyvumas
sukelia pojt, tuo didesnis
jautrumas.
Silpni dirgikliai, kurie veikia nerv
sistem nesukeldami pojio, vad.
Ikislenkstiniais. Neymus dirgiklio
pokytis,
sukeliantis
neym
pojio
pokyt,
vad.poji
skyrimo slenksiu. Tiek absoliutus,
tiek skyrimo slenkstis tiems
patiems dirgikliams veikiant gali
svyruoti.
13. Bendrieji suvokimo ypatumai.
Erdvs
santyki
suvokimas
(atstumo, gilumo, daikt formos ir
dydio
suvokimas).Suvokimo
iliuzijos
1) Suvokimo daiktikumas ir
prasminimas: mogaus savyb
suvokti
daikt
realum
ir
lokalizuoti juos erdvje vadinama
suvokimo
daiktikumu.
Suvokiamas objektas iskiriamas i
kit ir priskiriamas tam tikrai
kategorijai. Suvokiamo objekto
priskyrimas kuriai nors klasei gali
bti
nesmoningas
arba
smoningas.
2) Suvokimo visybikumas ir
struktrikumas:
suvokimo
visybikumas atskir dali
priskyrimas prasmingai visumai.
Tarp
visumos
dali
yra
dominuojantys, arba struktriniai,
santykiai, kurie lemia objekto
suvokim, jo priskyrim tam tikrai
klasei. Yra toks bendras visumos ir
jos dali santykio dsnis: visuma
veikia savo dalis, dalys visum.
3) Suvokimo konstantikumas:
suvokimo ypatumas, kai objekto
vaizdas
ilaiko
pagrindinius
bruous skirtingomis suvokimo
slygomis,
vadinamas
konstantikumas.
Gali
bti
stabilumo, dydio, formos, spalvos
suvokimo konstantikumas.
Ms
smegenys
gaunam
informacij tvarko keliais bdais:
Formos suvokimas- mintyse turime
iskirti objekt i j supanio fono,
suprasti j pagal artum, panaum.
Gylio suvokimas gyvnai ir
mons jau ankstyvame amiuje
suvokia trij matmen pasaul.
Dvimaius atvaizdus tinklainje
pakeiiame trimaiais suvokiniais.
Suvokimo pastovumas objektai
suvokiami
kaip
nekintantys
(pastovi spalva, dydis ir forma) kai
vaizdai ar apvietimas tinklainje
kinta.
Daikto atpainimui didel tak turi
mogaus
ypatumai:
dmesys,
laukimas, motyvacija.
Suvokimo iliuzijos: iliuzija yra
ikreiptas tikrovs objekto vaizdas,
kuris susidaro objektui tiesiogiai
veikiant jutimo aparat. Iliuzijos
yra
objektyvus
dsningas
psichologinis reikinys. Gali bti
iliuzij,
priklausani
nuo
suvokianio asmens ypatingos
psichins bsenos. Pvz.: isigands

mog krm gali palaikyti mog

eliu. Nuo iliuzij skiriasi
haliucinacijos. Tai labai ryks,
kartais fantastiniai, vaizdai, kurie
atrodo tiesiogiai sukelti iorini
dirgikli, bet i tikrj tai
organizmo patologini bsen
rezultatai. Nuo haliucinacij reikia
skirti pseudohaliucinacijas. Tai lyg
vidinis balsas; ligonis tartum j
girdi savo ausyse, galvoje, mintys
skamba, lyg i alies primestos.
J metu sutrinka savivoka ir
savimon.
14. Dmesio samprata, funkcijos
veiksniai ir mechanizmai.
Dmesys individo susitelkimas
ties tam tikru objektu. Objektas
kur
sutelktas
dmesys
vad.dmesio objektu, o visa kas
supa objekt-dmesio fonu.
Dmesio intensyvumas tai jo
sutelkimas objekt. Kartais taip
sutelkiamas dmesys, kad aplinkui
nieko nematom ir negirdim. O
kartais ir menkiausias sutrukdymas
iblako dmes.
Dmesio perklimas kai dmesys
i vieno objekto perkeliamas kit.
Dmesio f-jos:
-atsirenkami reikmingi vykiai, o
nereikmingi-atmetami kaip neverti
dmesio;
-susitelkimas;
- perklimas 9dmesio nukreipimas
nuo vien v. kitus;
- dmesio palaikymas (pasireikia
su atmintimi, sujungia vykius
bendr informacij);
. Veiksniai, kurie skatina arba
slopina
psichins
veiklos
susikaupim,
vad.
dmesio
veiksniai:1)
ioriniai:
intensyvumas(dmesio obj gali
bti
pakankamai
intensyvs
dirgikliai. Kuo jie intensyvesni, tuo
didesn tikimyb, kad jie taps
dmesio obj) dirgiklio naujumas,
neprastumas; regimiesiems obj
iskirti i kit padeda spalvingumas
ir kontrastingumas; stimulo arba
dirgiklio struktrikumas. Dmesys
atkreipiamas tuos obj, kurie
sudaro
struktrin
vienet.
2)vidiniai: asmenybs veiklos
tikslai.
Dmesys
visada
sutelkiamas veiklos tiksl;
dmesys yra susijs su asmenybs
poreikiais, interesais, kryptingumu;
vidin bsena: psichini proces
selektyvumas gali sutrikti dl
nuovargio, narkotik, lig po
smegen traum, vaist; emocinis
pastiprinimas dmesys visad
sutelkiamas tuos asmenis ar
vykius, kurie susij su ms
emociniais igyvenimais(teig arba
neig).
Dmesio mechanizmus aikino
Pavlovas, eringtonas. Pavlovas
iorin.ir vidin.stimulai sukuria
didij
pusrutuli
ievje
jaudinimo idinius, kurie slopina
aplinkines zonas.
15 Dmesio savybs, ryys,
individuals skirtumai ir j
tyrimas
Dmesio savybs:
- dm.apimtis-esani obj.kiekis,
kuris gali bti suvoktas per trump
laik. Jei obj-tai suskirstomi
grupes, tai toks vaizdas dar labiau
didina dmesio apimt.
- dm.perklimas sugebjimas
vien dmesio objekt pakeisti
kitu, esaniu fone.
- dm paskirstymas sugebjimas
suvokti kelis dm.objektus tuo
paiu metu.
- dm. intensyvumas dmesio
objekto isiskyrimo i fono
rykumas. Jis priklauso nuo
paalini gars ir veiksm.
- dm.patvarumas per kiek laiko
ilieka
nepasikeit
vietomis
dm.objektas ir dm.fonas.
Dmesingumui prieingas yra
isiblakymas, kuris bna:
1)tikrasis
isiblakymasnuolatinis
nesugebjimas
susikaupti dl nervini proces
silpnumo.
2)laikinasis
isiblakymas

nesugebjimas
susikaupti
dl
nuovargio, mieguistumo, stipraus
susijaudinimo.
3)pseudoisiblakymas dmesio
susilpnjimas
vien
objekt
atvilgiu dl stipraus dmesio
sutelkimo kt.objektus.
Plataus dmesio tipai:
10 distributyvus dmesio apimtis
didesn u vidutin, jis lengvai
paskirstomas.
2) koncentruotas dmesio apimtis
maesn, jis nepaslankus.

Ilgalaikis ir pastovus dmesio

susilpnjimas, nukrypimas nuo
normos vad. dmesio sutrikimu.
Dmesio savybs g.b. konkreiai
imatuotos. Dmesio skirtumai
t.p.g.b.
ireikti
kiekybikai:vizualinio
dmesio
apimtis 5-9 objektai, akustinio
dmesio nuo 3 iki 5 vienas po
kito pateikt trump gars.
Dmesio paskirstymas nustatomas
atsivelgiant konkr.situacij.
Konkr.atveju dmesys pasiskirsto
nevienodai.
Kiekv.
individo
dmesio
patvarumas t.p .skiriasi, vieni gali
dmes objekt sutelkti tik min.,
kiti- itis val.
Skirtingas dmesio atsparumas
triukmui: silpnos nerv sistemos
m. Greiiau atitraukia dmes
esant
paaliniam
triukmui.
Stiprios nerv sist. m.gali dar
labiau susikaupti esant paaliniam
triukmui.
16. Atminties f-jos, rys ir
fiziologiniai mechanizmai
Atminties dka mes sugebame
siminti, laikyti ir po kiek laiko
atgaminti surinkt informacij.
Atminties
reikiniui
bdingi
procesai: siminimas ( informacijos
parengimas,
kodavimas
saugojimui , saugojimas (inf.
"sandliavimas),
atsiminimas
(atkrimas to, kas buvo siminta).
Funkcijos:
1) atmint galima apibdinti kaip
informacijos isaugojim, nustojus
veikti dirgikliui;
2)
patyrimo,
reikalingo
ir
kt.psichinms f-joms, kaupimas;
3)
umirimas

atminties
procesas;
4)atmintis psichinis procesas.
Rys:
Informacij, kuri atsimename,
gauname skirtingais kanalais. Pagal
atsimenamus reikinius ar objektus
atmintis skirstoma:
motorin tai judesi ir j sekos
siminimas, laikymas atmintyje ir
atsiminimas darbinje ir sportinje
veikloje).
vaizdin tai objekt, reikini ir
j ypatybi siminimas, laikymas
atmintyje ir atsiminimas.
emocin tai jausm,
igyvenim, visada susijusi su
tam tikrais vykiais ar mog
veiksniais, siminimas, laikymas
atmintyje
ir
atsiminimas.
odin(verbalin)

tai
informacijos, pateiktos odiais,
siminimas ir atsiminimas. odin
atmintis reigalinga mokymuisi,
ini sigijimui.
Yra 2 atminties struktros:
trumpalaik ir ilgalaik. Kai
objekt reikalinga tik trumpam
atsiminti, vos keletui sekundi,
naudojams trumpalaike atmintimi.
Normaliai m. trumpal. atminties
apimtis - madaug 7 objektai. Jei
grupuojame simenamus obj.
didesnius
darinius,
turinius
kak.prasm, galim
simint
daugiau.
Tokia
informacija
perduodama ilgalaik atmint
(inf.saugoma ir minutes, ir metus).
Dirgiklio
sukeltas
jaudinimas
jutiminiais nervais patenka
sensorinius branduolius ir didij
pusrutuli iev, kur susidaro
atitinkami pojiai ir suvokiniai.
Smegen
neuronai
sudaro
nervinius tinklus ir udaras
grandines, kuriomis cirkuliuoja
jaudinimas. Tai prielaida, kad
trumpalaik atmintis tai vidinis
kartojimas. i jaudinimo procese
atspindta informacija tvirtinama
ir perkeliama ilgalaik atmint.
(kartojam,
kartojam,
kol
prisimenam ilgam).
17. siminimo ir umirimo
veiksniai. Individuals atminties
skirtumai ir j tyrimas
siminimas gaunamai inf
suteikiama tinkama j laikyti
atmintyje forma. siminimas dar
skirstomas sidmjim(1 kart ir
trumpai stebto vykio tvirtas ir
tikslus siminimas); nevaling
siminim(nereikalaujantis
pastang); valing siminim.
Svarbiausi siminimo veiksniai:
- suadinimas (gali kilti dl stipraus
motyvo ar dl centrins nerv
sistemos stimuliavimo);
kartojimas
(kuo
daugiau
informacija kartojama, tuo geriau ji
simenama);
- informacijos supratimo procesas
(informacij reikias prasminti,
suprasti, o ne ikalti)
umirimas atminties procesas,
dl kurio suvoktos ir ukoduotos

inf individas negali atsiminti.

Umirtama tai, kas nereikminga.
Umirtant
atsikratoma
nebeaktualios inf, jos viet uima
kita. Umirimas priklauso nuo
siminimo tvirtumo ir umirim
skatinani veiksni: 1)atmintyje
laikomos
inf
nepanaudojimo
praktinje
veikloje;
2)interferencijos
3)atpratinim
4)situacijos
pasikeitimo;
5)nuostatos pasikeitimo.
simena ir umirta ne mogus
apskritai, bet konkrets mons su
t.t.asmens
savybmis,
t.tikro
amiaus. moni grupi atminties
skirtumai vad.atminties tipais.
Pagal
vaizdins
ir
odins
informacijos siminim atminties
tipai
yra
odinis-abstraktusis,
mirus,
vaizdusis
(regimoji
atmintis kai simenama vizualin
informacija, girdimoji atm.kai
simenama igirsta inf., motorin
atm.kai.
simenami
judesiai).
Turintys ypatingus sugebjimus
simint,
saugot
ir
atsimint
informacij
vad.atminties
fenomenais. Golubevas 1980 m.
tyrimais rod, kad atmintis
efektyviausia
stipri
nerv
sistemos tip monms.
18. Mstymo apibdinimas. Ryys
su jutiminiu painimu ir kalba.
Mstymo formos.
Mstymas yra aukiausias mog
veiklos
reguliavimo
ir
savireguliacijos bdas. Mstymu
aptinkame tai, ko negalime irti
arba
kas
lieka
neaiku,
nesismoninta
ir
nesuprasta.
Mstydamas m. stengiasi suprasti
ir vertinti tai, su kuo susiduria
gyvenime. Mstymu ir suvokimu
m. susidaro darn pasaulio vaizd,
pastebi
neaikumus
ir
prietaravimus,
stengiasi
juos
vertinti.
Ryys su jutiminiu painimu
Mstymo altinis yra jutiminis
painimas.
Per
pojius
ir
suvokim mstymas susijs su
ioriniu
pasauliu.
Mstant
ior.pasaulis suvokiamas giliau.
Jutiminio
pasaulio
painimas
nesuteikia tiek informacijos, kiek
tai
pasiekiama
mstant:mus
supantis
pasaulis
pastamas
isamiau.
Ryys su kalba
Kai mstome, ms mintys ms
smonei perduodamos odiais,
kuriuos mes suprantame ir kuri
dka mintis gyja materialj
apvalkal. Kuo giliau apgalvota
mintis, tuo aikiau ji ireikiama
odiu ar ratu.
mogaus
mstymas nemanomas be kalbos.
Tai pagr.skirtumas tarp gyvn ir
mogaus. Gyvn mstymas tik
vaizdinis.
Mstymo formos:
- samprotavimas kai i keli
prielaid
gaunama
ivada.
Samprotavimas remiasi logika, be
ja ne visada galima pasikliauti, ne
be jos dar reikalingos inios apie
pasaul.
- euristika apytikris skaiiavimas
arba jimas trumpiausiu keliu. Jos
trys bdai: patvirtinanti euristika
(m.i karto susidaro nuomon ir
jos laikosi ), reprezentatyvioji eur.
(hipotez,
kad
tam
tikras
m.priklauso tam tikrai klasei.
Pvz.liesas, maas mogus su
akiniais yra bibliotekininkas, bet ne
emdirbys.
Yra
tam
tikros
kategorijos,
pagal
kurias
lyginame),
tinkamumo
eur.
(sprendiame pagal tai, kas
lengviausiai prieinama, pasiekiama
(paimamas
pirmas
pasitaiks
drabuis i lentynos, guljs
viruje).
sprendimai

problem
sprendimas, o jo (sprendimo)
ypatumai:
a) turime problem, o norime turti
sprendim,
b) neaikus problemos sprendimo
kelias,
c)danai reikia labai pasistengti,
kad suprastum problem,
d)problemos
suvokimui
ir
sprendimui reikia rasti kelet
hipotezi apie tai, kaip ir kuriuo
keliu eiti ir tikrinti tas hipotezes.
19. Mstymo operacijos, rys,
individuals skirtumai ir j
tyrimas
Mstymo
operacijos:
analiz(mstymo obj skaidymas
sudtines dalis; obj savybi,
poymi ir santyki iskyrimas) ir
sintez(iskirt obj dali savybi
santyki jungimas visum). Tai
viena kitai prieingos operacijos,

taiau viena be kitos nemanomos.

Yra 3 pakopos: 1)pirmin sintez
2)analiz 3)antrin sintez. Viena
analizs ir sintezs form
palyginimas(nustatomas
obj
panaumas ir skirtumas). skyrimo
operacija padeda atsekti esminius
skirtumus.
Skyrimas
remiasi
anksiau nustatytu obj panaumu,
nes skirtum galima atskleisti
tapatybs viduje. abstrahavimas
mintinis iskyrimas ir atsiejimas
reikmingo, svarbaus daikt ar
reikini
poymio
ir
kartu
atitrkimas nuo kit to paties obj
poymi. Visos ios operacijos
reikalingos
apibendrinimui

mintiniui daikt ar reikini

jungimui tam tikr klas.
Paprasiausia apibendrinimo forma

generalizavimas.
Mstymo
rys: veiksminis mstymas
daikt ar reikini santyki,
savybi
painimas
atliekant
praktinius,
fizinius
veiksmus
konkreioje situacijoje. vaizdinis
mstymas daikt ar reikini
ryiai
atrandami
pertvarkant
mintyse
turimus
vaizdinius.
svokinis mstymas reikini
ryiai
paystami
siejant
ir
pertvarkant turimas svokas. 20.
20.
Mstymas
sprendiant
problem (udavin)
Technika: sunkesnio mstymo
udavinio sprendimas paprastai
susideda i keli pagrindini
moment: 1)udavinio situacijos;
2)sprendimo bdo iekojimas;
3)sprendimo
suradimo;
4)jo
patikrinimo. Visos jos glaudiai
siejasi.
Nustatinjant problem daniausiai
remiams samprotavimais, bet dl
trumpalaiks atminties ribotumo
nesvarstom keli hipotezi ir jei
pasirenkam neteising, tai ir
sprendimas
bna
neteisingas.
mogus,
kad
ir
pasirenka
neteising hipoteze, bet dl savo
sitikinim nenori jos atsisakyti ir
pergalvoti panaudodamas kitus
variantus.
Problem sprendimo gdius
galime gerinti:
-nedarydami klaid silogistiniuose
samprotavimuose
Kai kurie A nra B, o kai kurie B
nra A. Tai kai kurie A yra B.

Kai kurie A nra B, o visi B nra A.

Vad. B yra A.
Kai kurie A nra B, o visi B nra A.
Vad. nei vienas nra B.
- neturdami polinkio sprsti tik
taip.
- iekodami geresni strategij
pasikliaudami
profesionalu,
ekspertu
Kompiuteriu problem sprendimas
irgi remiasi algoritmais ir euristika.
Taiau kartais bdas kartais tiesiog
nemanomas. Daugelis tyrintoj
mano,
kad
efektyviausios
procedros
kompiuterizuotame
problem
sprendime

tai
mogikoji euristika.
Supratus problem reikia priimti
sprendim, atsivelgiant u ir
prie. Vertiname pagal naudingum
ir laukiam vert.
21. Intelektas: apibdinimas,
struktra, rys, matavimas
Intelektas svoka, turinti
paaikinti, kodl vieni mons
geriau u kitus atlieka paintines
uduotis. Intelektas yra bet kokie
gebjimai, kurie ms kultroje
laikomi
svarbiais. Taip pat
intelektas tai svarbiausi painimo
gebjimai, kurie padeda monms
sprsti problemas ir skmingai
veikti bet kokioje aplinkoje.
Yra dvi intelekto rys:Kintanti ir
stabili.Kintantis intelektas apima
trumpalaik atmint, mstymo
greit. Jis padeda sprsti naujas,
nepaprastas problemas.
Stabilus, susiformavs intelektas
remiasi iniomis ir gdiais bei
kultra. Jo dka sugebama vartoti
inias, naudoti apibrtas svokas,
kalbinius
sugebjimus.
Tai
priklauso nuo patirties ir turi
pltotis.
Intelektas matuojamas kiekybikai,
koeficientas IQ apskaiiuojamas
psichin
ami
(normalaus
vidutinio tam tikro amiaus vaiko
sugebjimai) PA dalijant i
biologinio amiaus BA ir dauginant
i 100.

Intelekto teorijos: . Spearman

teorija:1 pirmj inom teorij
aptiko, kad mons gabs 1 veiklos
srit yra gabs ir kitoj. Pagal
Spearman, intelektas tam tikros
energijos altinis ir itas altinis
teikia energij bet kokiai veiklai.
L.L. Ihurstone teorija:1937
1947 mano, kad reikia kreipti daug
dmesio skirtumus tarp atskir
sugebjim.
Jis
sudar
7
pagrind.sugebjim
grupes
ir
man, kad jie slyginai 1 nuo kito
priklauso: 1)orientuotis erdvje;
2)suvokti erdv su jos figrom ir
santykiais; 3)odiais ireikti
mini turin; 4)siminti, saugoti,
atsiminti inf.; 5)nustatyti kiekio
santykius, jais operuoti; 6)nustatyti
dsningumus,
daryti
loginius
sprendimus;
7)sugebjimas
vaizdiai, logikai kalbti. J.P.
Guilford 1959m. iskyr 3
pagrind.sugebjim
gr.:
operacijos; turinys; rezultatai;
bet kok protin aktyvum sudaro
operacijos, jos remiasimkokia nors
turinio reikme, tai turi takos tam
tikriems rezultatams. Cattell
1971m. mano, kad yra 2
sugebjim gr.: 1)susiformavs
stabilus intelektas. 2)kintantis
intelektas. R. Stenberg 1982
1985m. intelekto kaip inf
perdirbimo teorija: Hebb 1974m.
A intelektas ir B intelektas. A intl
- tam tikras potencialas, kuris
susidaro vaisiaus umezgimo metu,
sudaro
pagrind
asmenybs
intelekto sugebjim vystymuisi. B
intl formuojasi kaip io
potencialaus intelekto sveikos su
aplinka rezultatas. Psichologas H.
Garneris(1983) surinko duomenis,
rodanius, kad intl sudaro
v.dmenys.
N. Cautor ir J.
Kihlstromas(1987)
t.p.nuo
akademinio kartos intl atskiria
socialin, t.y.mokjim suprasti
socialines situacijas ir paiam
skmingai tvarkytis. Austin ir
Homish(1990), ir Gottredson(1985)
paymi, kad intl veriai numato
profesines inias ir su protine
veikla susijusi darb skm. S.
Epsteinas ir P. Meier(1989) teigia,
kad jei mokymosi gebjimai
prilygsta asmeniniam imokimui,
kodl tuomet labai gabs mons
nesukuria
daugiau
skmingu
santuok negu kiti, ne geriau
auklja vaikus ir pan. . Intelekto
matavimas. Intl yra matuojamas
testais. 1905m. buvo paskelbti intl
matavimo testai. Vliau sek visa
eil patobulint test, i kuri
inomiausi Stenfordo testai bei
dabartins Veikslerio vaik bei
suaugusi inteligencijos skals.
Pagal
savo
turin
protini
sugebjim
testus
sudaro
klausimai, udaviniai, galvoskiai;
bna tiek odins, tiek neodins
uduotys. Psichologai nurodo, kad
i tikrj testai atskleidia ne
intelektinius mog sugebjimus, o
jo gytas inias, mokjimus,
susidarytus gdius. Pastaruoju
metu ms alyje yra daugiau
paplits kokybinis sugebjim
matavimas ir diagnozavimas. Jeigu
vaikas neisprendia jam pateikto
udav., tai dar nieko nesako apie jo
sugebjimus. Galimas daiktas, kad
tai lemia reikiam ini bei
mokjimo stok. Testai visada
vartotini
derinant
juos
su
kt.asmenybs tyrimo metodais.
Kintamumas ir amius. Manoma,
kad intl sugebjimai maximum
pasiekia apie 20m., tokie ilieka iki
30m. ir vyresniame amiuje
spariai sumaja. Taiau toks
poiris priklauso nuo to, k
vadinsime intelektu ir pastaruoju
metu remiasi Ketevo poiriu
pastovus ir kintantis intl: kintantis
intl
maksimum
pasiekia
paauglystje, tada ima ltai,
tolydiai mati. pastovu intl vis
laik po truput auga, todl mog
savo sugebjim kritimo nepastebi,
nes kompensuoja savo patyrimu,
gytom iniom. Intl takojantys
veiksniai: genetiniai k vaikas
gaunas su paveldima inf. inoma
tai, kad ar 1, ar kit sugebjim
apsprendia atskiri genai, ar j
dariniai. Neinoma kaip vyksta
sugebjim formavimasis nerv
sistemos fiziologiniame lygmenyje.
Nuo genetini veiksni priklauso
individo intl vystymosi kryptys.
aplinkos veiksniai nepilnavert,
nepakankama mityba turi takos
pirmus 6-erius gyvenimo mnesius,
taiau jei vliau kdikis maitinsis

normaliai,
gyvens
stabiliose
slygose,
esant
pakankamai
psichiniai stimuliacijai, tai 4-5
metais savo vystymusi pasiveja
bendraamius.
22. Vaizduots f-jos, rys ir
individuals skirtumai. Vaizd
krimo bdai vaizduotje.
Vaizduot yra nauj vaizdini
susidarymas
atmintyje
turint
vaizdin patirt.
sivaizduoti
mog
skatina
nuolatinis
dialektinis
prietaravimas
tarp
mogaus
poreiki, jausm, nor ir tikrovs
bei
galimybs
gyvendinti
siekimus.
Funkcijos:
1) vaizduots painimo f-ja vaizduot padeda mogui geriau
painti pasaul, nes sivaizduoti
galima tai , ko m.nesuvokia.
2)numatymo f-ja dirbdamas
m.nuolat turi galvoti, sivaizduoti
k ir kaip reiks daryti prajus
ilgesniam laikui arba netrukus,
numatyti k jis turi pasiekti.
3)veiksm reguliavimo f-ja
veikla
atliekama
reguliuojant
vaizduotei,
tolesni
veiksmai
vaizdiniais numatomi nuosekli
judesi ir veiksm forma.
4) veiklos, elgesio ir korekcijos fjos iankstiniai vaizdiniai gali
padti tinkamai atlikti veiksmus,
nes jie gali bti lyginami su
sivaizduojamais
veiksm
rezultatais.
Rys:
Aktyvioji vaizduot, kuri
suadina
siekimas patobulinti
gyvenimo tikrov. Ji skirstoma
atkuriamj (anksiau nesuvokt
objekt vaizd krimas remiantis
pasakojimais,
apraymais)
ir
kuriamj (panaudojant savo ir
kt.patirt nauj vaizd krimas).
Pasyvioji vaizduot, kurios
vaizdai
kuriami
miegant,
snaudiant, apimtam afekto.
Individuals skirtumai:
1) vaizduots produktyvumas
pasireikia
krybiniais
sugebjimais
bet
kokioje
veikloje.Turtingesns vaizduots
m. kryba originali, jis mgsta
naudoti kalboje posakius ir pats
juos
kuria.
Vaizduots
produktyvumo
prieingyb
vaizd.skurdumas. skurdi vaizduot
pasireikia jumoro stoka, ribotais
interesais. Skurdios vaizduots
prieastis menki patyrimo
pertvarkymo sugebjimai.
2) vaizduots turinio skirtumai
priklauso nuo asmenybs patirties
skirtum, nuo profesijos ypatum,
nuo gabum, charakterio, valios.
3)Vaizduots
tikrovikumas
pasireikia isvajot ideal ryiais
su praktinmis galimybmis juos
pasiekti, t.p.kritiniu mstymu, kuris
padeda
vertinti,
atrinkti
ir
sutvarkyti vaizduots vaizdinius
darnias sistemas.
Vaizd krimo bdai vaizduotje:
-disociacija vieni patirties
duomenys labiau irykinami u kt.
-asociacija naujo neprasto
vaizdo
susidarymas
siejant
skirtingus patirties elementus.
-akcentavimas atskir patirties
element iskyrimas.
-Schematizavimasbendr
pagrindini
objekt
bruo
irykinimas, o maiau svarbesni
bruo praleidimas.
- tipizavimas pasikartojani,
svarbi bruo parinkimas.
- hiperbolizavimas kuriamo
objekto vaizdo visumos ar dalies
detali ir ypatybi padidinimas ar
sumainimas.
23.
Kalbos
ir
kalbjimo
apibdinimas.
Kalbos
f-jos.
odio f-jos, jo reikm ir prasm.
Mes kalbame odiais nordami
perteikti prasm, kalba padeda
ireikti ms mintis. Mintis
galima ireikti ir raant, ir gestais,
tai taip pat kalba. odin kalb
sudaro garsai fenomos. Gyvn
kalba tai bendravimas gestais,
okiu.
mogbedions,
spaudydamos
mygtukus
ir
surinkdama kompiuteriu odius,
irgi
gali
perteikti
savo
pageidavimus
bei
vykdyti
paliepimus.
Kalbos f-jos:
1)kalbos enkl sistem naudojama
daiktams bei monms vardinti.
2)komunikacin f-ja.-mintims ir
jausmams perduoti.
3)skatinamoji f-ja- kai liepiama,
praoma, skatinama, nurodoma ,k
reikia daryti.

mons bendrauja, kalbasi jiems

suprantama enkl sistema kalba.
moni visuomen sukr daug ir
vairi
kalb
(natraliai
susiformavusios
apie
3000,
sukurtos tarptautins esperanto,
kurij ir nebyli gest kalba).
Kad mons galt tarpusavy
susikalbti, jie turi bti vald t
pai enkl sistem, t enkl
kiekis turi bti bendraujani
atmintyje. Tariami odiai turi
sietis su tam tikru turiniu.
Reikalingi
kalbos
sistemos
vartojimo, kalbjimo gdiai.
Mokantis kalbos susiformuoja
mechanizmas-generatyvin gramatika. Tai mokymasis i atminty
turim element sudarinti naujus
sakinius. Gramatikos aspektai tai
semantika (taisykl, kurios dka
suprantame morfem, odi ir
sakini prasm) ir sintaks
(taisykls, kuriomis naudodamiesi
taisyklingai jungiame odius
sakinyje).
Kalbos enkl sistema vartojama
gana nevienodai. Ji g.b. reikiama
girdimais, matomais, lieiamais,
kinesteziniais
signalais
ir
suvokiama atitinkamais jutimo
organais. Kalbti galima ne tik su
kt. m., bet ir su savim.
Kalbjimas skirstomas:
1) vidinis (kalbjimas sau) kai
ruoiamasi ioriniam kalbjimui,
planuojami
pasakymai,
kai
mstymo procesuose kyla koki
nors sunkum. Tyrimai parod, kad
kalbant sau, maiau vartojama
odi, prastinamos j jungimo
taisykls.
2) iorinis kalbj.- intensyvus,
gausus
v.intonacij,
skirtas
bendrauti su kt. Iorinis kalbjimas
skirstomas:
a)santykinis kalbjimas-j sudaro
per tam tikr laik girdim signal
grup. Jis skirstomas :
- dialoginis- pokalbio dalyvi
teiginiai, prietaravimai, klausimai
vienas kitam.
- monologinis kai ilg laik kalba
vienas, o kiti tik klauso, pokalbyje
nedalyvauja. Kalbantysis maai
gauna grtamosios informacijos.
b)raytinis kai mintys
ufiksuojamos
nuolatiniais
enklais, kad jas isaugoti ilg
laik ir perduoti per atstum.
Raant geriau parenkami odiai,
sakiniai, reikiamas mintis galima
taisyti, kad jos gaut geriausi
iraik.
mogaus kalbjimo skirtumai,
kurie priklauso nuo psichini
prieasi: kalbumas (vieni mgsta
daug kalbti, kiti mieliau paklauso,
negu kalba), tempas (yra ltakalbiai
ir greitakalbiai), turiniu (lemia
mogaus
patirits,
specialyb,
interesai).
odio prasm, reikm
odiai sudaryti i fonem (gars
raidi ir raidi jungini, kurios
tariasi kaip vienas garsas)ir
morfem (smulkiausi prasmingos
kalbos vienet- fonem derini.
Morfemos g.b. taip pat ir fonemos
pvz. I a. Morfemos g.b. odiai
(dar), g.b. odi dalys-priedlis,
aknis,priesaga).
Ma vaik mstymas tobulja
kartu su kalba. Dauguma vadovli
besimokanius supaindina su vis
naujais odiais kad skatint
mstym, atskleist nauj idj.
odio f-jos:
1)Sudaromi
prasm
turintys
sakiniai, kuriais ireikiame savo
mintis;
2)naudojant t pai prasm, bet
skirtingai skambanius odius,
pavairiname, .............................
24.
Mini
kodavimas
ir
dekodavimas kalbjime. Kalbos
rys ir j psichologin struktra.
Vieni psichologai mano, kad
mstymas tolygus kalbjimui:
kalbjimas yra tik mstymo
suintensyvinimas,
skirtas
t
mstym ireikti kitiems, o
mstymas tai kalbjimas be
garso. Kiti mano, kad kalbjimas
yra kodas mintims ireikti, kad jas
suprast kiti. Mstymas, kaip
tikrovs
painimo
ir
tos
informacijos
pertvarkymo
procesas,
operuoja
vairia
informacija: daikt vaizdais, daikt
bei reikini simboliais, kalbos
enklais. Kalbant perduodamos ir
odins ir vaizdins mintys.
Vaizd.mintys
perduodamos
apibdinant i srit svokomis,
teiginiais. Kalbantysis planuoja
kaip vaizdingiau ir suprantamai

perteikti savo mintis ir bti

suprastam kuo tiksliau. Tuo metu
jo smegenyse sklinda nerviniai
impulsai.
Paskui
kalbantysis
artikuliuodamas paveria savo
vidin mint oro virpesiais, kurie
pasiekia kito m. klausos organus.
Kalbos enkl sistema vartojama
gana nevienodai. Ji g.b. reikiama
girdimais, matomais, lieiamais,
kinesteziniais
signalais
ir
suvokiama atitinkamais jutimo
organais. Kalbti galima ne tik su
kt. m., bet ir su savim.
Kalbjimas skirstomas:
1) vidinis (kalbjimas sau) kai
ruoiamasi ioriniam kalbjimui,
planuojami
pasakymai,
kai
mstymo procesuose kyla koki
nors sunkum. Tyrimai parod, kad
kalbant sau, maiau vartojama
odi, prastinamos j jungimo
taisykls.
2) iorinis kalbj.- intensyvus,
gausus
v.intonacij,
skirtas
bendrauti su kt. Iorinis kalbjimas
skirstomas:
a)santykinis kalbjimas-j sudaro
per tam tikr laik girdim signal
grup. Jis skirstomas :
- dialoginis- pokalbio dalyvi
teiginiai, prietaravimai, klausimai
vienas kitam.
- monologinis kai ilg laik kalba
vienas, o kiti tik klauso, pokalbyje
nedalyvauja. Kalbantysis maai
gauna grtamosios informacijos.
b)raytinis kai mintys
ufiksuojamos
nuolatiniais
enklais, kad jas isaugoti ilg
laik ir perduoti per atstum.
Raant geriau parenkami odiai,
sakiniai, reikiamas mintis galima
taisyti, kad jos gaut geriausi
iraik.
mogaus kalbjimo skirtumai,
kurie priklauso nuo psichini
prieasi: kalbumas (vieni mgsta
daug kalbti, kiti mieliau paklauso,
negu kalba), tempas (yra ltakalbiai
ir greitakalbiai), turiniu (lemia
mogaus
patirits,
specialyb,
interesai).
25. Emocij ir jausm samprata.
Emocij
f-jos,
savybs,
klasifikaci-ja.
Emocijos siaurja prasme
trumpalaikiai
situaciniai
igyvenimai, susij su organizmo
biologini poreiki patenkinimu.
Emocijos plaija prasme greta
trumpalaiki situacini igyvenim
apima ir jausmus. Jausmai
pastovs, ilgalaikiai, patvars
moni igyvenimai. jie ireikia
tam tikr santyk su reikiniais,
daiktais, jie bdingi tiktai mogui.
Savybs:poliarikumas(jei
yra
drsa, yra ir baim); jausm
gilumas arba pavirutinikumas;
jausm intensyvumas; emocijos
gali bti aktyvios (skatinanios
veikti,
didinanios
energij
(pyktis,aistra)) arba slopinaniospasyvios (sielvartas);
dvilypumas (kai vienu metu
vienam
asmeniui
jauiami
prietaringi
jausmai-meil
ir
neapykanta kartu); pastovumas
arba
kintamumas
(teigiamos
emocijos
staiga
gali
virsti
neigiamomis). Emocijos ir jausmai
turi signalin ir reguliuojamj
funkcijas.
Emocij
signalin
funkcija vadinama impresine. Tai
daugiausia
trumpalaikse
situacijose kil vaizdiniai. Yra ir
ekspresin emocij funkcija.
Ekspresija tai emocij iorin
iraika. Ekspresija yra subjekto
tam tikro jausm aktyvumo
rodiklis. I ia iplaukia ir emocij
reguliuojamoji funkcija. Emocijos
ir jausmai ireikiami vairiais
veido judesiais(mimika), kalbos
intonacijomis,
gestais,
vegetaciniais
pakitimais
bei
raumen reakcijomis. Emocijas
galima reguliuoti, t.y. jos gali bti
arba slopinamos, arba skatinamos.
26.Emocini igyvenim formos.
Emocij fiziologiniai pagrindai.
Emocij ir jausm formos:
elementariosios
emocijos

priskirtinas
emocinis
pojiu
tonas(pojiu, vaizdini, o kartais
ir mini sukeltas igyvenimas,
suteikiantis psichiniam procesui
tam
tikro pasitenkinimo ar
nepasitenkinimo atspalv), t.p.
emocijos kilusios dl alkio,
nemigos ir pan. nuotaika ilgiau
ar trumpiau trunkanti vidutinio
arba mao intensyvumo emocin
bsena. Visada turi prieast, taiau
mog ne visada j sismonina. Kai
prieastis
nesismoninta

nuotaika yra igyvenama kaip

bendras emocinis tonas. Kai

sismoninta

nuotaik
igyvename kaip grietai apibrta
bsen. afektai stiprios ir
trumpos emocins reakcijos. Kyla
kai staiga pasikeiia mog svarbios
gyvenimo aplinkybs. J metu
pasikeiia mog elgesys, jis
nebesugeba valdyti savo reakcij,
objektyviai vertinti situacijos,
nenumato savo veiksm rezultat.
aistra pakankamai ilga, vienodai
intensyvi, stipri, emocin bsena.
Visada susijusi su tikslo siekimu ir
valios pastangom. stresas
emocin bsena. Sukelia tam tikros
slygos,
kurios
vadinamos
stresoriais.
Gali
sukelti
fiziologiniai stresoriai (skausmas),
psichologiniai stresoriai(pavojus,
grsm).
frustracija psichin bsena. J
sukelia
nenugalimi
arba
sivaizduojami
nenugalimi
sunkumai. Reikiasi tam tikromis
igyvenim
formomis:
agresyvumas, regresija, fiksacija,
tolerancija.
auktesnieji jausmai yra subjekto
santykio su socialinio gyvenimo
reikiniais, vertybmis, kultra
atspindys ir pasireikia socialinio
turinio pastoviais igyvenimais.
Skirstomi
:
-dorovinius
(moralinius) jausmus suadina
visuomenje priimtu elgesio norm
laikymasis
arba
paeidimas;
-intelektiniai jausmai susij su
mog protine veikla, tikrovs
suvokimu, painimo udavini
sprendimu; -estetinius jausmus
kyla, suvokiant gamtos ir meno
krini gro, t.p. suvokiant ir
vertinant
moni
moralinius
poelgius, santykius, paproius ir
kt.; -praksiniai jausmai susij su
praktine veikla.
Emocij fiziologini mechanizm
samprata, kaip teig V. Deimsas ir
Lang,
suvokimas,
sukelis
vidinius kno kitimus, o j jutimas
emocija. Bardo tyrimai rodo, kad
atsirads jutimas savit iraik
gauna tada, kai ioriniai poveikiai
sukelia impulsus smegenyse.
27. Valios samprata ir f-jos.
Asmenybs valios savybs
valia-smoningas
veiksm
ir
poelgi
pasirinkimas
bei
reguliavimas,
susijs
su
pastangomis siekiant tikslo nugalti
klitis ir sunkumus. Smoningai
suplanuotas ir vykdomas veiksmas
tikslui siekti vad.valios veiksmu.
Jis atliekamas susidrus su
prietaringomis veiklos tendencijomis (kai m. veikla skatinama
prietaring reikmingam tikslui
stimul).valios veiksmas susijs su
tikslo sismoninimu, nusprendimu, priemoni gyvendinimui
parinkimu, sprendimo gyvendinimu. Valia reikalauja pastang.
Valio procesas reikalauja energijos,
bet pats j ir gamina.
Valios f-ja reguliuoti asmenybs
aktyvum, stimuliuoti veikl, kad
bt gyvendinti tikslai, slopinti
paskatas,
kurios
neatitink
siekiam tiksl ir ideal.
Asmenybs valios savybs
asmenybs bruoai, kurie yra
pastovs
tipinmis
veiklos
aplinkybmis.
Valios
savybs
skirstomos :
1.stimuliuojanias:
-tikslingumas-veiklos pajungimas
usibrtam tikslui siekti;
-atkaklumas
ir
energingumas
-ilgalaikis susikoncentravimas
usibrt tiksl. Energingas m.
nepabgsta neskmi, nepasiduoda
abejonms;
-rytingumas- valios ypatyb, kuri
padeda laiku, be svyravim
nusprsti kaip t.b.gyvendinamas
sprendimas;
-iniciatyvumas savarankikas
veikimas, nelaukiant paalinio
skatinimo;
-savarankikumas atsakomybs
jausmas u savo veiksmus ir
poelgius;
-drsumas pasireikia asmenybei
susidrus
su
sunkumais
ir
klitimis.
2. slopinanios ar stabdanios
(itvermingumas,
kantrumas,
santrumas, savitvarda) padeda
susilaikyti nuo didelio psichinio ir
fizinio jaudinimosi siekiant tikslo.
3.
tarpins
(organizuotumas,
drausmingumas).
28. Motyvo samprata ir rys.
Poreikiai ir kiti motyvaciniai
dariniai. Poreiki rys.

Veikl visada skatina tam tikri

motyvai ir veikdamas mog visada
sau kelia tam tikrus tikslus.
Motyvu g.b. ms interesai,
sitikinimai, vertybs, gyvenimo
tikslai. Motyv f-jos: motyvai
skatina m.elges ir j nukreipia,
padeda pajusti savo veiklos
prasm, dalyvauja j kontroliuojant
ir keiiant.
Motyv rys: sismoninti- kai
m. supranta, kas j skatina veikti
(interesai, sitikinimai, siekiai),
nesismoninti kai nesupranta,
kas j skatina veikti (potraukiai,
nuostatos).
Poreikis vidinio arba iorinio
trkumo
pergyvenimas
ir
tendencija j paalinti. Poreikio
patenkinimas labai priklauso nuo
aplinkos. poreikiai yra orientuoti
tiksl. Poreikiui patenkinti, tikslui
pasiekti yra reikalingi gdiai.
Auktesnio
lygio
poreikiai
atsiranda tada, kai bna patenkinti
emesnio lygio poreikiai. Poreikiai
yra tampa, skatinanti m. veikti ir
atspindinti jo priklausomyb nuo
aplinkos. Poreikis pagr. mogaus
aktyvumo altinis. Fiziologiniai
poreikiai skaudiausiai juntami
(alkis, trokulys, oro beoi miego
trkumas). Saugumo poreikiai
(jaustis saugiam, bti ramiam dl
ateities). Meils poreikiai (mylti ir
bti mylimam). Poreikiai bti
vertintam,
pripaintam
visuomenje, eimoje. Poreikiai
yra skirstomi pagal kilm
gamtinius ir kultrinius, bei pagal
objekt, kuris patenka poreik, -
materialinius ir dvasinius.
29. Asmenybs samprata ir f-jos.
Bendras
asmenybs
teorij
apibdinimas.
Z.
Froido
asmenybs apibdinimas.
Asmenyb reikming, pastovi
individo psichini savybi, tiek
gimt, tiek gyt, sistema,
nusakanti jos viet tam tikroje
bendrijoje. Asmenyb atvira ir
udara
sistema:
atvira,
nes
sveikauja su aplinka; udara ta
prasme, kad sveika vyksta joje
paioje tarp v. psichini darini.
Asm. sveik su aplinka lemia jos
aktyvumas.
Asmen.aktyvume galima iskirti
3aspektus: 1)asmenybs aktyvumas
veikloje ir sveikoje su aplinka
visada turi krypt. Kryptingum
aktyvumui suteikia motyvacija,
poreikiai,
interesai,
polinkiai,
veiklos motyvai. 2)asmenybs
aktyvumo bdas. Jo struktriniai
elementai yra temperamentas ir
charakteris.
3)asm.aktyvumas
reikiasi tam tikru lygiu. Lygis
priklauso nuo gabumu ir patirties.
Asm.kryptingumas apima visa tai,
ko mog siekia. Kryptingum ir
aktyvum takojantys veiksniai:
poreikiai vidin mog bsena,
tam tikra tampa, kuria sukelia ko
nors stoka. Poreikiai yra skirstomi
pagal kilm gamtinius ir
kultrinius, bei pagal objekt, kuris
patenka poreik, - materialinius
ir dvasinius. motyvai tai, kas
skatina mog veikti. nuostatos
tam tikri nesismoninti motyvai.
vertybs ir vertybins orientacijos
atspindi teigiam arba neigiam
daikt prasm individui. interesai
asmenybs kryptingumo ypatyb,
jungianti emocinius, painimo ir
veiklos
komponentus.
mog
interes apimtis slygoja jo veiklos
ri kiek: jei mog traukia
daugelis veiklos srii jo
interesai plats, jei tik 1 veikla
labai siauri. polinkiai jie susij
su interesais. Polinkiai kreipia
individ praktikai veikti kurioje
nors srityje. tikslai tai
sivaizduojami
obj,
galintys
patenkinti tam tikr poreik. Gali
bti
artimi(iandien),
tolimesni(rytoj),
tolimi(kit
savait). pretenzijos siekimas
veikti
tam
tikru
lygiu.
Pasirenkamas lygis visada siejamas
su laukiama skme.
Bendras
asmenybs
teorij
apibdinimas
Teorij yra daug ir kiekviena
pateikia asmenybs model, kuris
aikina
asmenybs
struktr,
varomsias
jgas,
skatina
asmenyb vystytis.
Z. Froidas
I hipotez kiekv.psichologinis
reikinys turi konkrei prieast
(sapnai, kalbos, atmintie klaidos.
II hipotez nesismoninti
procesai yra ymiai svarbesni
formuojantis mstymui, elgesiui,

negu smoningi. m.danai neino

tikrj savo nor. Froidas sukr
struktrin mogaus psichinio
gyvenimo organizacijos model. Jo
3 pagr.dalys tai, a,
aukiau nei a.
-tai mogikj trokim altinis
(seksuals, agresyvs trokimai ir
noras juos tuoj pat gyvendint).
-A smon prisitaiko prie
realybs ir stengiasi patenkinti
norus ir poreikius, atsivelgdama
iorinius faktorius.
- Aukiau nei a social.norm
suformuotas
psichikos
lygis
(sin), kuri tramdo ir valdo
pasmons potraukius.
Esant nerimui, sresui ego ieko
realaus, smoningo problemos
sprendimo.
Tai
pasireikia
apsaugini mechanizm veikimas.
Pagr.
apsaug.
mechanizmai:
istmimas
(motyvuotas
umirimas, tai, kas nemalonu
prisiminti dl kalts jausmo),
perklimas
(savo
nemaloni
poji priskyrimas kt.mogui),
pakeitimas (jausmai , keliantys
mogui
baim,
pakeiiami
prieingais
jausmais:
pyktisdiaugsmu, neapykanta-meile).
30. Asmenybs psichoanalitins
teorijos
K.Jungas kritikavo Z.Froid ir
atmet asmenybs biologizavimo
tendencijas ir stengsi froidizm
sociologizuoti. Jo teorija moni
skirstymas

intravertus
(orientuojasi savo vidin pasaul)
ir ekstravertus (orientuojasi
iorin pasaul).
Asmenybje Jungas iskyr 3
sistemas:
- ego tai smons centras
(mintys, jausmai, atsiminimai,
pojiai). Kurio dka suvokiam
save kaip mog.
asmenin
pasmon

sismoninti igyvenimai, siekimai.

- kolektyvin pasmon atspindi
monijos evoliucij.
A.Adleris grietai kritikavo
kelet Z.Froido teorijos teigini,
dl to, kad svarbiausiu veiksniu
moguje laik ne instinktus, o
visuomenikumo jausm, kuris yra
vystomas,
socialiniu
poreiki
ugdomas. Jis teig, kas asmenyb
yra vieninga, jos vystymo veiksnys
yra siekimas pirmauti, taiau tam
neretai kliudo paties mog
trkumai arba soc slygos.
K.
Horni

amer.gydytoja,
psicholog teig, kad socialiniai
aspektai labai svarbs asmenybs
teorijoje. Blogi tv santykiai su
vaikais (muami, eminami ar per
daug lepinami) traumuoja vaiko
asmenyb jos vystymosi stadijoje.
Suaug
tokios
asmenybs
beatodairikai siekia meils ir
valdios.
Eriksonas - teig, kad asmenyb
gyvenime nuolat keiiasi (kno,
asmenini, socialini, kultros
veiksni taka). Kiekv. vystymosi
stadijoje mogui ikyla problemos
ir kaip jos isprendiamos, nuo to
priklauso
tolesnis
asmenybs
vystymasis.
31. Asmenybs bihevioristins ir
humanistins teorijos.
Bihevioristai amerikieiaiVatsonas,
Skineris teigia, kad asmenyb
formuoja eima, aplinka. Anot j
asmenyb nuolat kintani
reakcij aplinkos situacijas
visuma, asmenyb sudaro stimul
ir reakcij ryiai. Biheviorizmas
itobulino
psichologinius
eksperimentus,
matematikai
vertinant
duomenis.
Pavad
ivad, kad asmenyb formuoja
aplinka, mokymasis, eima, o
genetika neturi reikms.
Pagr. Humanistinio poirio
asmenyb bruoas prielaida, kad
kiekv.asmenyb
formuojas
individualus realybs suvokimas, o
ne instinktai.Rodersas teig, kad
pagr. asmenybs vystymosi jgasiekimas
panaudoti
savo
sugebjimus, savs realizacija. T.p
mogui gimtas yra grio ir blogio
suvokimas.
Harmoningam
vystymuisi reikalinga, kad nuo
maens vaikas bt mylimas ir
gerbiamas. Nepagrsti reikalavimai
ikreipia mogaus savs suvokim,
slopina
vystymsi.
Pagr.
humanistini asmenybi teorij
idja priimti ir gerbti mog tok,
koks jis yra. i teorija taikoma
psichoterapijoje,
mokyme,
administravim
ir
valdyme.
Metodai pokalbiai, testai.
32. Asmenybs tip ir bruo
teorijos

Temperamentas gimt ir maai

kintani asmenybs psichini
ypatybi visuma, kuri apibdina
dinamin ir emocin elgesio puses.
Tai pastoviausia psichin ypatyb.
Nervins
veiklos
tipas
yra
temperamento
fiziologinis
pagrindas.
Temperamento
ypatybmis
vadiname
tokias
pastovias individualias psichikos
ypatybes, kurios lemia mog
psichins
veiklos
dinamik,
intensyvum ir iorin raik. J
svarba: 1)temperamento ypatybs
daro tak vairioms mog veiklos
sritims,
turinioms
paius
skirtingiausius tikslus bei motyvus,
ir tuo jos skiriasi nuo poveikio, kur
mog veiklai daro asmenybs
kryptingumas. 2)temp ypatybs
nekinta ilg mog gyvenimo tarp
arba net vis gyvenim. 3)temp
ypatybs pasireikia ne atsietai, o
yra dsningai viena su kita
susijusios,
sudaro
atitinkam
struktr, bding temp tipui.
Temperamento tip klasifikacija.
sangvinikas labai reliatyvus,
emocingai reaguoja tai, kas
patraukia dmes, greitai sukaupia
dmes, gyva veido iraika,
nejunta labai silpn gars ir viesos
dirgikli, labai aktyvus, energingas
ir
darbingas,
aktyvumo
ir
reaktyvumo pusiausvyra, greita
orientacija,
lankstaus
proto,
ekstravertas. melancholikas
labai jautrus, nereikmingi vykiai
gali sujaudinti iki aar, mimika ir
judesiai neiraikingi, labai tylus,
retai kada juokiasi, neaktyvus,
nepasitiki
savimi,
maiausi
sunkumai priveria nuleisti rankas,
dmesys nepastovus ir greitai bei
lengvai atitraukiamas, intravertas.
cholerikas nedidelis jautrumas,
didelis reaktyvumas ir aktyvumas,
nekantrus, staigus, nesutramdomas,
sunkiau perkelti dmes, didelis
interes ir siekim pastovumas.
flegmatikas nejautrus ir
neemocingas, sunku prajuokinti,
nulidinti, supykinti, veidas ir
judesiai neiraikingi, ltas kalbos
ir judesi tempas, ramus lieka ir
turdamas dideli nemalonum,
kantrus,
itvermingas,
susivaldantis, intravertas.
33. Asmenybs savs vertinimas
ir savigarba. A vaizdas. Jo
struktriniai komponentai
savosverts suvokimas svarbi
asmenybs charakteristika. Savos
verts lygis nulemia elges
vairiose gyvenimo srityse, veikia
tarpasmeninius santykius, veiklos
tiksl pasirinkim. Savosios verts
jausm
galima
iskaidyti

savigarb
(jei
m.gabus,
energingas,
valingas,
sugeba
kontroliuoti savo gyvenim, j lydi
skm, tai jis save gerbia, o tuo
paiu j gerbia ir aplinkiniai) ir
simpatija sau ( tai beslygikas
savs
primimas
su
visais
trkumais ir privalumais, meil sau
nesiejama
su
egoizmu,
savanaudikumu, ipuikimu. Tai
emocijos ir jausmai savo atvilgiu).
Savosios
verts jausm lemia
ms siekim ir reali laimjim
atitikimas,
aplinkini
m.
vertinimas, savs lyginimas su
kitais,
aukljimas
vaikystje.
Ms siekimus apsprendia savo
galimybi sivaizdavimas. Siekim
lygis g.b. realus (kai pasiseka
gyvendinti
tiksl,
imasi
sudtingesni
tiksl,
kai
nepasiseka, renkas paprastesnius) ir
nerealus (m.nesugeba
realiai
vertinti savo galimybi: arba save
pervertina, arba nepakankamai
vertina). Siekim lygis ir savs
vertinimas yra tiesiogiai susij.
Skm(pasiek,real.galim)
Savigarba=---------------------------Siekimai( tai, ko siekiame)
Kuo labiau skm virija siekimus,
tuo auktesn ms savigarba.
A vaizdas tai vaizdini ir
sprendim apie save (bruoai,
sugebjimai, igyvenimai, vieta
visuomenje) sistema. Tai savs
paties sivaizdavimas.
A- vaizdo iskiriami 2 aspektai:
-inios apie save (kas mums
bdinga, bruoai);
-savosios verts jausmas (savs
vertinimas, nusiteikimas savo
paties atvilgiu).
A-vaizdo
sismoninimas
(savybs, kuri nepastebime, nes
nereikmingos; savybs, kuri
prieasi
nesuprantame
(smulkmenika, bet neinau kodl);
savybs nesismoninamos, nes jos

nepriimtinos
(agresyvumas
aplinkini atvilgiu aikinamas
kaip kova u teisyb).
-A
vaizdo
pastovumas
g.b.kintantis, sustings.
- A vaizdo turinys (poiris
savo ivaizd, savo moralini
savybi, intelekto vertinimas).
- A vaizdo formos :
realusis A vaizdinys apie save
iuo momentu;
idealusis A vaizdinys kokiu
turiau bti;
ateities A asmenyb, kokia
realiai galiu tapti;
idealizuotasis A kokiu turiau
tapti pagal morals normas;
veidrodinis A koks a, mano
supratimu, atrodau kitiems.
- A vaizdo vystymasis (inios
apie save pleiasi, stiprja savojo
A unikalumo, individualumo
suvokimas,
keiiasi
savs
vertinimo kriterijai).
34. Psichologiniai asmenybs
gynybos mechanizmai
35. Asmenyb ir grup. Grups
samprata ir rys. Grups normos
ir asmenybs vaidmenys grupje
Asu visuom kaip plaiausia
bendrija sieja tarpins grandysgrups kolektyvai. Per ias grandis
visuomen formuoj A ir A veikia
visuomen. Grup- tai du ar
daugiauindivid kurie veikia vienas
kit ir yra tarpusavyje priklausomi
jie patys save priskiria grupei ir yra
priskiriami kit daro tak grup
veiklai pripsta grup normas ir
interesus siekia bendr tiksl. Grup
esti formalios ir neformalios
(student-form draug neform)
paprastai priklauso kelioms gr
kurios nra vienodai reikmingos.
Pagal
vertybi
orientacij
artimiausia gr vad referentine. Ji
daro didiausi tak asmenybs
tapsmui ir kitimui. priklausantis
kelioms gr su skirtingais soc
lkesiais vad gali igyventi
konfliktines bsenas. A savijaut gr
apibd 3param: savs vertinimas
laukiamas vert i gr ir gr vert. Ger
A savijaut gr lemia psich
ypatumai gr nari charakterio
bruo vertyb orientacijos interesai
nuostatos. A gr jauia diskomfort
dl kylani konflikt kai palie A
soc statusas. Mat ir dvas interes A
orum ir pan. Tada sustiprj neig
emocijos kyla rytas kovoti dl
savo interes. Konfliktai gali bti
ilgalaikiai ir trumpalaik. Gr
sutelktumas priklaus nuo gr sudar
asmen nuostat sitikinim bei gr
vadovo.ir nuo jo vadovav stiliaus.
Vadovav gr stiliai: *autoritarinislyder nesiskaito su gr nar
*demokratinis- remias gr nar
pasilymais *liberalus- vadovav
perleidia gr nar rankas.efektyv
demokrat vadovavim stilius.
atlikdam gr savo vaidmenis uima
joje tam tikr status. Tai gr nar
pozicija grup. Svarbiaus statuso
charakteristika prestias. Tai
savitas asmens vertinimas u jo
nuopeln
gr
matas.
Presti
pripainimas gali bti oficialus ir
neofic. Vadov kartu gali bti ir
neoficialiu lyderiu. Gr gali turt ir
kelis neoficial lyder. Lyder- gr
narys kuris tam tikroje situac imasi
didesns atsakomybs. Kad bt
gyvend gr udaviniai. Gr- slygin
ir reali. Taip pat: natrali ir
laboratorin.
*pastovi
*trumpalaik. 1didel 2maa.
grups yra dinamikas reikinys.jos
atsiranda, formuojasi, pasiekia
tobulas organizacijas, gali degraduoti ir visai iirti. atsivelgiant
tarpusavio santyki pobd ir j
isivystymo lyg bendros veiklos
tiksl atvilgiu skiriamos tokios
grupi raidos fazs: difuzin,
asociacija, korporacija, kolektyvas.
kiekviena maa grup i pradi
bna difuzin. joje usimezg
asmeniki tarpusavio santykiai dar
negrindiami bendra veikla(pvz.:
pirmakursiai
mokslo
met
pradioje).i
difuzins grups isivysto asociacija.ji dar neturi bendr veikimo
tiksl,
nesusiformav
tarpasmeniniai santykiai, bet tam yra
prielaid (mok-sleivi, stojusi
pir-mj klas, oki ra-tel
susirinkusi moni grup ir
panaiai). jei asocia-cija veikia
igesn laik, tai ji perauga
korporacij.tai grup, kurioje jau
yra bendr tiksl, pasiskirstymas
rolmis ir tarpame-niniai santykiai,
taiau nra veiningo bendr tiksl
siekimo.
auk-iausia grups

forma-vimosi pakopa yra kolektyvas. tai grup, kurios nariai

turi ben-dr ir
visuomenikai
riekming tiksl, suta-rtinai t
tiksl siekia, o tarp grups nari
yra teigiami santykiai.jei bent
vieno i i poymi trksta, tai
grup dar tik korporacija. kiekvienas mogus daniau-siai yra ne
kokios nors vienos, o keli ar keliolikos grupi narys (eimos,
bendradarbi, sportins komandos,
partijos, religins ben-druomens
ir pana-iai). visas jas mogus
vertina skirtingai. as-menybei pati
artimiausia ir brangiausia grup yra
vadinama refe-rentine.
Gr.normos ir asm. Vaidmenys
grupse
Liberalioje atmosferoje grups nariai viekia siekdami sa-v, o ne i
alies
pri-mest tiksl, geriau
naudoja savo kry-binius ir kitus
suge-bjimus, veikdami jauiasi
reikmingesni
ir
laimingesni.
autokratinio lyderiavimo grupse i
pradi esanti tvarka ir drausm po
kiek laiko pradeda blogti dl to,
kad mons jauiasi nepilnavertiki
vykdy-tojai. tokios grups tinka
veikiant
ekstre-maliomis
slygomis
(ka-rins
grups,
gaisrinin-k komandos). libera-laus
lyderiavimo
gru-pse
trksta
apibrtos
tva-rkos,
atsiranda
nepasitikjimas
veiklos
perspektyvomis,
demo-kratinio
lyderiavimo pageidavim
36. Grups struktra. Statusas.
Grups lyderis ir vadovas: j f-jos
ir tipai
Asmenyb yra grupi, i kuri
susidaro
visuomen,
na-rys.
mons jungiasi grupes, kad
lengviau galt patenkinti vai-rius
savo poreikius. dl to kiekvienos
kultros visuomenje randama
randama
daug
grupi,
besiskiriani savo fun-kcijomis.
eima, kaip gru-p, atlieka
genetines ir ugdymo, o kitos grups
ekonomines, politines, religines,
pramogines ir kitas funkcijas.
grup tai organizuota moni,
turini
bendrus
tikslus
ir
udavinius, sistema.
grupes
galima
skirstyti vairiu pagrindu, taiau
da-niausiai jos skirstomos
formalias
ir
neforma-lias.
formaliomis vadi-namos tokios
grups, kur nari padt ir elges
reglamentuoja
organizacijos
taisykls. neformali grup tai
grup, neturinti aikiai apibrt
tiksl ir pasiyminti rykiais emociniais tarpusavio san-tykiais.
neformalios grups struktr kuria
paios,
jose
vadovauj-amasi
neraytomis tais-yklmis (kiemo
kom-panija, vienod hobi turinti
grupel).
ji
gali
egzistuoti
formalios grups viduje ir netgi
nulemti
jos
kryptin-gum.
neformali grupi susidarymo
pagrindas yra psichologinis j
nari artumas. toki grupi nariai
siekia daugiau tarp savs bendrauti
(kartu pie-tauja, praleidia laisvalaik). grupi santy-kiai, nari
sutelktumas, veiklos tikslai gali
bti skirtingi. pagal tai ga-lima
nurodyti
tam
tikr
grupi
hierarchij:
1)
difuzin
grup

tarpasmeniniai jos nari

santykiai nepriklauso nuo
grups veiklos;
2)
asociacija tarpasmenini
santyki pagrindas yra
grups veikla, turinti tik asmenins kiekvie-nam nariui
rei-kms;
3)
korporacija tarpasmenini
santyki pagrin-das yra
asmeni-kai
reikminga
grupin
veikla,
kurios
nuostatos yra asocialios;
4)
kolektyvas

tarpasmeninius santykius
lemia asmenikai reikminga ir visuo-menikai
vertinga grupin veikla.
kolektyvui
b-dingas
organizuo-tumas ir psichologinis sutelktu-mas. jame
susi-formuoja
pasto-vs
draugikumo,
tarpusavio
pagal-bos ir lenktynia-vimo
santykiai. svarbiausias kolektyvo poymis yra bendra
veikla ir visuomenei reikmingi jos tikslai bei
udaviniai.
galimas ir kitas grupi
skirstymas, t.y. dar skiriamos priva-

lomos ir laisvos grups. laisvas

grupes mes stojame savo noru
(sporto
klubai,
drau-gijos,
breliai). priva-lom grupi
nariais tampame nepriklausomai
nuo savo nor (eima, tautyb,
ras).
plaiau nagrintina re-ferentin
grup. tokia grup yra kriterijus
vertinant save ir kitus; tai grup,
kurios nor-mos, tikslai, elgesio
standartai yra ms asmenybs
kriterijus, renkantis t ar kit elgsenos bd. paprasiau tariant,
mes stengiams elgtis taip, kaip
kon-kreioje situacijoje pasi-elgt
tie
reikmingi
kiti.
beje,
referentine grupe mums gali tapti
ne ta grup, kurios fak-tiku nariu
esame pvz., jaunuolis avisi alpinist klubu, apie kur daug skait ir
girdjo tai ir bus jo referentin
grup, nors jos narys jis nra.
referentin grup gali bti realiai
nee-gzistuojanti (knyg personaai,
kino film herojai). yra grupi,
kurios turi slapt ir griet vidin
tvark, taiau savo tikslus, net pat
grups egzistavim slepia nuo
visuomens;
siekianios
antivisuome-nini tiksl klikos
(nusikaltli
grupuots,
teroristai).
grups lyderiai ir grups.
grups nari padtys grupje
grups negali veikti be vado,
kuris kelt tikslus, skatint veikti,
suderint grups nari pastangas ir
panaiai. grups veiklai vadovaujantys asmenys yra vadinami
lyderiais,o vykdytojai - j pasekjais. lyderiai skirs-tomi
neformalius (savaime i kylantys
grupse
dl
to,
kad
yra
energingesni, greiiau u kitus
sugeba nusta-tyti grups veikimo
tikslus ir kitk) ir
formalius
(pagal tam tikras taisykles paskiriami vadoauti kit, auktesns
valdios duotos grups atvilgiu). lyderiai atlieka ias funkcijas :
1) kelia veikimo tikslus 2)koordinuoja veiksmus 3)in-formuoja
narius apie veikl, jos rezultatus ir
kt. 4) kontroliuoja grups nari
veiksmus, skatina ir baudia 5)
atlieka teisjo funkcijas kilus
nesutarimams 6) atstovauja grupei
tarp kit grupi. lyderiavimo
skirtumai priklauso nuo grupi
tiksl, lyderi asmenybi savybi,
lyderiavimo
motyv,
grups
ypatybi (seka lyderiu ar jam prietarauja)
ir kit slyg. pagal
lyderio santykius su grupe yra
iskiriami
trys lyderi tipai :
autokratinis,
demokratinis ir
liberalinis. autokratinis lyderis
remiasi savo asmenybe, nesi-taria
su grupe, komanduoja nariams
trumpomis frazmis,
net su
grasinania
potekste.
kit
prietaravimai j gali ugauti.
demokratinis lyderis nuolat tariasi
su grupe. potraukiai, draudimai,
paskatinimai, bausms nustatomi
diskusijomis.
lyderio
tonas
draugikas. liberal lyder grup
pripasta, taiau jis pats nerodo
iniciatyvos vadovauti. nurodymai
perduodami
praymo
forma.
pagyrim ir bausmi ne-drsta
skirti. i j geriausias tipas yra
demokratinis lyderiavimas.
Efektyviausias vadovavimas bna,
kai lyderiavimo ir vadovavimo
rols susilieja, kai oficialus
vadovas kartu yra ir neoficialus
grups lyderis. taip bna, kai
vadovais tampa grups mgstami,
kompetentingi, grups profesinje
ir vadovavimo
veikloje
autoritetingi mons
37. Bendravimo samprata, f-jos,
reikm asmenybei.. bendravimo
struktra. Socialin persepcija ir
jos dsningumai
38. Tarpasmeniniai konfliktai, j
prieastys ir sprendimo bdai.
Konfliktai bendraujant, j rys ir
sprendimo strategijos.
Jei
bendraudami vienas kitam
padedame realizuoti poreikius ir
patiriame abipus naud sakome
bendradarbiaujame.
Varantis
tenkinami tik vieno poreikiai tai
bendravimo forma vad konfliktu
(K). K- madaug vienodo stiprumo
prieingos krypties jg sveika tai
nesuder motyv interes nuomoni
nuotaik
susidrimas.K
visadasukelia stiprius emocinius
igyvenimus.
Pagal
form
konfliktai skirstomi: *asmenybs K
* tarpasmeniniai K *K tarp grupi.

Yra
ir
kit
skirstym:
*konstruktyvs- stimuliuoja grup
dinamik. *destruktyvs- kurie
ardo grup. Viena daniausiai
pasitaikani K prieasi
nesugebjimas pavelgti situacij
lankiai be iankstini nuostat.
K sivelia daniausiai usispyr
inertiki . J pagrindinis tikslas
bet kokia kaina ikovoti aplink
pripa. K slygos palankios ir tada
kai
yra
keliami
nereals
reikalavimai aplinkai slygoti per
didelio svojo A idealizavimo. K
taippat gali slygoti pernelyg
didelis konformizmas. K metu
ms mstymas pasidaro fiksuotas:
ginydamiesi naudojams vis tais
paiais argumentais nesistengiam
situac pairti nauju aspektu. K
sprendimo bdai: *tiesioginiai- kai
treiasis asmuo ar kuris i konflik
prisiima
atsakomyb
u
K
sprendimo kokyb. Toki asmen
bna maai. *netiesioginiai- j yra
keletas sprend bd: 1jausm
iliejimo princip (leisti isilieti)
2pozicij pasikeitimo
princ
(konfliktuojantys praomi susikeisti
pozic) 3agresijos apnuoginimo
princ (patariama nepastebimai
suvesti
konfliktuojanius)
4oponento priverstinio klausym
princ (kito asmens privertimas
iklausyti
vienas
kito
mintis)5pajuokavimo princ (visk
nulesti juokais dmes nukreiopti
kitur). Slygos K isprsti: *K
esms atskleidimas (prieasties
isiaikinimas)
*atviras
ir
efektyvus
abiej
pusi
bendravimas
(savo
klaid
pripainimas emocij kontrol K
lokalizavimas) K sprend strategijas
nagrinjo Bleikas ir Mtonas. I
nekonstruktyvaus
konflikto
sprendim:
*iorinis
konflikto
nuslopinimas (kakas i paalies
liepia liauti lieka neispresta
problema) *konflikto uglostymas
(savo
pozic
atsisakymas)
*konflikto vengimas *kompromiso
strategija (bandoma atsisakyti kai
kuri dal dl susitarimo) II
konstruktyvus
K
sprendimas:problemos
pripainimas
jos
velgimas
bendravime kai ji isakoma daug
lengviau isprend. Kai delsiama
atsiranda papildom problem
kurios vliau pateikiamos sprogimu
K komplikuotas.
Konflikt sprendimo strategijos
iskiriamos dviej ri
konflikt sprendimo strategijos:
A)
nekonstruktyvus konflikto
sprend;
B)
konstruktyvus
konflikto
sprend.
nekonstruktyvus konflikto
sprendimas:
1.
iorinis
konflikto
nuslopinimas. iuo atveju
konfliktas
nuslopinamas
iumpant petukus u rank. tokiais tvar-kdariais
gali bti tvas, aukltojas ir
pan.
taiau
kon-flikto
nuslopini-mas nealina jo
prieasi. jis tik neleidia
konflik-tui plisti: bent jau
kol slopintojas alia,
prieininkai konfliktuoti nedrsta,
taiau
jam
pasitraukus nus-lopinus
vien kon-flikt, kiekvien
kart kai kils naujas
konflik-tas, reiks spresti ne
tik nauj pro-blem, bet ir
anks-tesni
neisprst
konflikt liku-ius.
2.
konflikto uglostymas. tai
nenorjimas
sprs-ti
konflikto ir savos pozicijos
at-sisakymas.
taip
elgiamasi vardan ge-r
santyki. sukuriama pavirutinika
harmo-nijos
iliuzija, tik-rsias konflikto
prieastis
palie-kant
nenagrin-tas. kiekvienas
tiek to, nesipy-kime
palieka
ne-isprstas
proble-mas.
3.
konflikto
vengi-mas.
vengimas
su-kuria
racionalu-mo iliuzij. jis visaip maskuojamas nuo
savs paties (a per daug
pro-tingas, kad gadin-iau
sau nervus, su kiekvienu
ne-prasidedu). o i tikrj
vengimo strategija ne tik
palieka
neisprs-tas
problemas, bet ir pastiprina
opo-nent, sukelia jam
pergals spd. problemos

4.

5.

vengi-mas ilgainiui gali

tapti asmenybs bruou,
tipika reakcija klit.
nedaug
k
tepas-ieksi
turdamas tok gyvenimo
pa-lydov.
kompromiso strategija. ji
rei-kia kai kuri da-lyk
atsisakym vardan susutarimo. taiau ji duoda
galymyb tik i dalies paalinti konflikto prieastis.
prisitaikymas. neatkaklus
mo-gus, links atsi-sakyti
savo inte-res, bendradarbiaujs su kitu as-meniu,
vardan kito interes umirta savuosius. taiau
iuo atveju gali brsti
vidinis
konfliktas,
nepasitenkinimas.

konstruktyvioji
konflikto
sprendimo strategija:
neracionalu yra kon-flikt drausti,
slopinti ar neigti. j reikia sprsti.
konstruktyvioji
konflikto
sprendimo str-ategija prasideda
pro-blemos
pripainimu. problemos pripainimas pa-alina
iliuzij, kad konfliktai tave aplenkia. dar daugiau drsos prireikia
pasakyti tai bendravimo partneriui.
trukdo atmetimo baim. klystume
manydami,
kad
problemos
nutyljimas isaugos santykius. jis
juos sugadint. kuo daugiau
problema sle-piama, kuo daugiau
j
susikaupia,
tuo
didesn
sprogimo
tikimyb.
isa-kant
problem ramiu balsu, yra daugiau
vil-ties, kad bus atsivelgta jos
turin. jei problema pateikiama
sprogimo for-ma, partneris gali tai
palaikyti
blogos
nuo-taikos
pasireikimu.
besi-kaupiantis
konfliktas darosi labiau komplikuotas.