VIDINIS TSRS PREDIKTORIUS

Laikas:
apie Stalin pradedu pasakojim ...

VIDINIS TSRS PREDIKTORIUS

Laikas:
apie Stalin pradedu pasakojim ...
__________________
Patikslinta redakcija 2001 m.
Vertimas lietuvi kalb 2013 m.

Vilnius


TSRS ventoji teisingoji soborin Rusia
Prediktorius nukreipiantysis
Vidinis TSRS prediktorius anonimini autori kolektyvas

:
2001 m. Sankt-Peterburgas

I rus kalbos vert Laurynas Ragelskis

Kiekvienas su jam prieinama informacija gali elgtis savo nuoi ra. Tai neapsaugo nuo
mistin s atsakomyb s, gr sian ios u informacijos ikraipym ar bandymus ja
manipuliuoti.
2

Turinys
1. Esminiai klausimai................................................................5
2. Nugal

s marksizm ..........................................................11

3. Dievas padeda bolevikams .................................................23

4. Erezija, nuteista nugal ti.....................................................43
5. Komunistas odiais ir darbais ............................................59
Banda .................................................................................71

Laikas:
apie Stalin pradedu pasakojim 1
Stalinas ikeliavo ne praeit , jis itirpo m

ateityje2, kad ir kaip

tai daugel benuli dint .

visuomen jeigu kalbama apie vie

politik ir politin analitik per penkiasdeimt
met nu jo keli nuo stabmeldiko Stalino garbinimo iki niekinimo viso to, kas jo buvo padaryta:
ir kaip mogaus, nuo kurio minties, odio bei parao priklaus milijonai kit moni likim
vairiose pasaulio alyse, ir ne vienos kartos. Ta iau Stalinas nebuvo pamirtas, kaip kad
daugelis nor jo ir tebenori. Nebuvo pamirtas tod l, kad visa politin ir TSRS, ir NVS, ir kit
ekstarybini respublik realyb ver ia prisiminti tiek j asmenikai, tiek ir t reikal , kuriam jis
tarnavo. Ver ia prisiminti kasdienin s prastos gyvenimo aplinkyb s: pabandyt kakas jam
esant neimok ti laiku pensijos arba atlyginimo; pabandyt kas nors jam esant, u pavogtus
pinigus nusipirkti limuzin arba pasistatyti vil ; pabandyt kas nors jam esant s ti nesantaik ir
kurstyti kar tarp TSRS taut ; pabandyt kas nors jam esant kreipti TSRS politik usienio
valstybi ir tarptautini mafij pageidaujama linkme; pabandyt kas nors jam esant antauoti
TSRS kreditais arba kitokio pob dio ginklais; pabandyt kas nors jam esant...

Laikas. Apie Lenin pradedu pasakojim (V.V. Majakovskis. Poema Vladimiras Ilji ius Leninas).
Pjero Kurtado epigrafas Edgaro Moreno knygai Apie TSRS prigimt . Totalitarinis kompleksas ir naujoji imperija (rusikas
leidimas Maskva, Nauka dlia ob estva, 1995 m.; pranc zikas leidimas Fayard, 1983 m.).
2

1. Esminiai klausimai
Ir visa tai skatina ymi visuomen s dal b ti pasiruousia susiburti aplink tuos, kas kartu su savo
liava isikels Stalino vard , ir pareik apie jo reikalo t sim . Ta iau prie einant paskui juos, vis tik
geriau b
pagalvoti ir pabandyti suprasti to reikalo, kuriam jis tarnavo, esm . Deja, dauguma
publikacij apie Stalin toli nuo to. Jos galvanizuoja kultinius praeities mitus apie Stalin ,
charakterizuoja j tai kaip itikim marksist Markso, Engelso, Lenino reikalo tes ; tai kaip faist ,
komunizmo idealais pridengus nedalomos asmenin s diktat ros politik ; tai dar kaip nors kitaip:
priklausomai nuo to, kiek pats publikacijos autorius galus realioje politikoje, kaip veikloje planuojant
ir vykdant dar tik b sim istorij .
Dauguma tomis temomis publikuojan raytoj ir j skaitytoj neuduoda sau toki klausim :
marksizmas ir komunizmas tai vienas ir tas pats dalykas, tik vardintas skirtingais
pavadinimais?
jeigu tai ne vienas ir tas pats, tai koks gi tarp j skirtumas ir kas i ko kilo?
komunistas ir RSDDP-RSDDP(b)-RKP(b)-VKP(b)-TSKP-RFKP/RKDP1 narys tai vienas ir
tas pats, ar buvo ir yra tikr
komunist , nepriklausan
oficialiai komunistinei partijai, o
partijoje, ir ypatingai jos vadovyb je, buvo ir yra tikr
antikomunist , kuo ir galima paaikinti
tarpinius (1991 m.) komunizmo statybos TSRS rezultatus?
bolevizmas tai rusika marksizmo atmaina ir priklausimo partijai poymis, ar tai kakas
rusiko, kas egzistavo iki marksizmo, egzistavo rusikame marksizme, kas egzistuoja dabar ir
egzistuos ateityje?
Nors publikacij apie Stalin autoriai toki klausim tiesiai ir neuduoda, ta iau kiekvienas i j
savo omenyje turi tam tikrus atsakymus. Ir priklausomai nuo to, k kiekvienas i autori turi omenyje
(kadangi jo akimis tai yra savaime suprantami dalykai, kuriuos ir visi likusieji turi suvokti vienodai ir
tinai pagal jo paties suvokim ), jam susid sto vienoks arba kitoks tiek J.V. Stalino asmenyb s, tiek jo
vaidmens istorin je epochoje matymas bei supratimas. Tai lie ia visus jo biografus, pradedant
ymiuoju marksistu L.D. Bronteinu (Trockiu) ir baigiant eiliniais politdarbuotojais D. Volkogonovu
bei R. Kosolapovu2. B tent tod l mes pirmiausia ir atsakysime sau iuos klausimus.
Marksizmas ir komunizmas tai ne vienas ir tas pats. ie odiai tapo sinonimais d ka neilgai
trukusios epochos tarp XIX amiaus vidurio ir XX amiaus vidurio.
Komunizmas, ivertus i lotyn kalbos lietuvi bendruomenikumas, bendryst . Be to, lotyn
kalboje is odis turi t pa akn kaip ir komunikacija, tai yra ryys, taip pat ir informacinis ryys
tarp moni , kas lietuvikai vardijama kaip s -IN 3. Kitaip tariant, komunizmas tai moni
bendryst s in s pagrindu: visa kita komunizme kyla i skirting moni s in s vienyb s.
Komunizmo ipainimas reikia sitikinim tuo, kad toli grau ne viskas, kas siejasi su mogaus
ir visuomen s gyvenimu, gali b ti kieno nors asmenin (privati) nuosavyb ; daug kas gali b ti
kolektyvin nuosavyb ir, b dama kiekvieno i vis vertybe, negali b ti kieno nors personaline
iskirtine vertybe.

1
Rusijos socialdemokrat -bolevik -komunist partijos pavadinimo metamorfoz nuo pat jos
rimo Rusijos imperijos
laikais iki iandienin s, tebeegzistuojan ios Rusijos federacijoje.
2
D. Volkogonovas generolas-politdarbuotojas buv s karin s istorijos instituto direktorius. Persitvarkymo metais
ileido kelias knygas, kuriose apie J.V. Stalino veikl ir apie pat J.V. Stalin ireik iskirtinai neigiam nuomon .
R. Kosolapovas etatinis politdarbuotojas, buv s pagrindinis teoretinio TSKP urnalo Komunistas redaktorius. Po
TSRS lugimo t sia politin veikl . Paruo leidybai paskutiniuosius J.V. Stalino rat rinkinio tomus (14, 15, 16 ileisti
1997 m. Maskvoje, leidykloje Pisatel), kuri leidimas buvo sustabdytas, dar tebesant gyvam visagaliui diktatoriui.
J.V. Stalino veikl bendrai vertina teigiamai.
3
Rusikai s -IN -
: bendras, tarpusavio (susi)inojimas. iuo atveju abidvi giminingos kalbos
isaugojo ne tik panai odio sandar , bet ir vienod semantik .

Nors bendra tokios pad ties prasm aiki, ta iau praktiniame gyvenime tarp komunist kyla
prietaravimai, bandant sutarti, kas gali b ti asmenin (privati personalin arba korporatyvin )
nuosavyb , o kas gali b ti iskirtinai kolektyvin nuosavyb . Manoma, kad jei visuomen je dominuoja
kolektyvin s nuosavyb s teis , tai tuo pa iu, visuomen je eliminuojama daugumos priklausomyb nuo
maumos, sigijusios savo asmenin n (priva ion) nuosavyb n vertybes tiek suteiktas gamtos, tiek ir
sukurtas bendru visuomen s darbu.1 Komunizmas, kaip idealas, kurio turi siekti monija savo
vystymosi kelyje, propagandinamas nuo seno. Istorijoje yra inomi bandymai j gyvendinti: ir kaip
visuomen s gyvenimo, organizuoto valstyb s j gom, principais (inkai), taip ir bendramin
bendrijose, gyvenusiose pagal komunizmo principus tokioje visuomen je, kurioje valstyb palaiko
priva ios nuosavyb s teis visk be iimties (es jai senov s Jud joje)2.
Marksizmas tai tam tikra pasaul i ros sistema ir i jos kylantis visuomen s vystymosi d sni
bei vystymosi perspektyv supratimas, pavadinti vieno i jo k
vardu.
Marksizmas buvo pateikiamas kaip mokslin teorija skirta sukurti komunistin visuomen ,
vadovaujantis visuomeninio-istorinio vystymosi d sniais, atseit atrastais pa
marksizmo k
.D l
to daugelio s mon je komunizmas ir susitapatino su marksizmu.
Be to, kakod l ne komunistus buvo prad ta vadinti marksistais, o marksistai pervadinti
komunistais. Tai yra klaidinga i pat pagrind , netgi kai toks pervadinimas ivedamas i paties
marksizmo mokslini teorij , savo esme tegalin
b ti tik irma, slepian ia toli siekian ius politin
aferizm bei veidmainyst , bet tik ne mokslinis pagrindas, komunistin s visuomen s k rimo politikai.
Lygiai taip pat jis negali b ti mokslinis pagrindas ir bet kokiai kitai politikai.
Bolevizmas, pasak TSKP istorijos, ikilo 1903 m. II-ame RSDDP suvaiavime. Kaip tvirtino jo
prieininkai, bolevikai iki 1917 m. niekada nesudar daugumos partijos nari . Ta iau, kaip teig
patys bolevikai, b tent jie savo politikoje ireik strateginius dirban
alies gyventoj
3
daugumos interesus, b tent d l ko tik jie ir tur jo teis vadintis bolevikais .
Kiek pastarasis teiginys atitinka tikrov nevienareikmis klausimas, kadangi ir pati dirban
dauguma gali klaidingai suvokti savo ilgalaikius interesus, ir tie, kas teigia apie savo tokio pob dio
vaidmen politikoje, gali ne tik klysti, bet ir
liai veidmainiauti, maskuodami savanaudikum
dirban
daugumos interes gynimu.
Ta iau kartu su dirban
dauguma, normaliu gyvenimu laikan ia gyventi dirbant darb ,
egzistuoja dar ir mauma, sau norma laikanti pjauti ten, kur ar bei s jo kiti ir b tent tame ir matanti
savo paaukim . Kratutiniu atveju, ji atsisako epizodin s rugiapj s ten, kur s jo kiti, ir ima reikalauti
sau sistem kurian
teis s: organizuoti kitus arti, s ti ir pjauti, tuo pa iu uzurpuodama teis
s iningai skirstyti derli . Skirsto gi itoji mauma, vadovaudamasi proporcijomis kur kas
blogesn mis, negu prasta tarp pirat : daugumos pirat manymu normalu buvo kapitonui ir turmanui
atiduoti po dvi dalis grobio, o visi likusieji peilio ir abordainio kirvio darbininkai gaudavo po vien
dal . Valdan io elito atstovai gi, per vis istorij , savo vartojimo niekaip negali apriboti bent jau
dviguba paprasto darbininko dalimi nuo bendro produkto, sukurto visuomeninio darbo susivienijimo.
Nesvarbu, ar b
skai iuojama natura (savo nuoi ra valdyti t kstan
baudiauninink darb bei
gyvast pravoslaviki krik ionys nelaik kakuo smerktina), ar prekine-vertybine iraika, remiantis
elitin s eimos ir paprastos liaudies eimos apr pinimu4.
Bolevizmo pasaul i ra neigia teis monopolikai auktas kainas, tame skai iuje ir u valdymo
darbo produkt , nesvarbu kokiu pavidalu tos kainos ireikiamos konkre iomis istorin mis
1
Marksizmas pagrindin kapitalizmo prieprie charakterizavo kaip prietar tarp darbo kolektyvinio pob dio ir
produkcijos nusavinimo asmeninio pob dio. Ta iau marksizme naudojamasi i esm s neteisingu terminu: visuomeninis
darbo pasidalinimas, nors realyb je egzistuoja visuomeninis vienasmenio (personalinio) darbo susivienijimas.
2
B tent ia aplinkybe yra grindiama nuomon , kad komunizmas tai specifinis ydikas iradimas, svetimas ir
prieikas visoms likusioms kult roms.
3
Bole [
] rusikai reikia daugiau, atitinkamai, bolevikus lietuvikai reik
vadinti daugumie iais;
mene [
] maiau, i ko kilo oponuojan ios jiems RSDDP frakcijos menevik pavadinimas.
4
Mes si lome lyginti visas ilaidas skirtas apr pinimui ir ilaikymui, kadangi b tent tai atspindi reali pad
visuomen je. Kokia prasm lyginti alies prezidento ir tekintojo algas? Juk prezidento eimos ilaikymas trauktas
valstybin biudet , o tekintojo eimos ilaikymas ne. Tuo tarpu, bet kurio socialinio sluoksnio eimos ilaikymo kat
analiz leidia vertinti ne tik ilaidas i jos pa ios pajam ir santaup , bet ir tam skirtas kit , paalini fizini bei juridini
asmen ilaidas.

aplinkyb mis. Toki pozicij bolevizmo prieininkai vadina lygiava (uravnilovka) ir visikai
teisingai nurodo, kad dominuojant lygiavai dauguma darbuotoj praranda stimul profesikai
tobul ti. I tikr
taip ir yra, lygiavos atveju. Ta iau bolevizmas nekvie ia vesti lygiav , o
reikalauja, kad santykis tarp maksimali pajam ir minimali pajam b
toks, kad
utikrint darbo ir profesinio tobul jimo stimuliacij , paalindamas vien asmen parazitavim
kit asmen darbo s skaita kaip sistemin visuomenin s reikm s faktori .
Ir iuo klausimu bolevizmas yra teisus. Ininerinio laikra io duomenimis (
, 45 nr., 1992 m., Nei k virininko kien ) 1980 m. auk iausios administracijos algos
santykis su vidutine statistine alga sudar : JAV 100 kart , VFR 21 kart , Japonijoje 17 kart .
Pagal valdymo kokyb , isireikian ia darbo produktyvumu, gamybos augimo sparta ir serijin s
produkcijos kokybe, ios alys isirikiavo atvirk ia tvarka. Tai daugiau negu 30 met senumo
duomenys. Per pra jus laikotarp Japonija sustiprino savo pad
ir toliau didina savo reikm
pasaulyje, jenos vert lyginant su doleriu iaugo dvigubai; VFR d l greito VDR prarijimo pateko
ilgalaik kriz ; JAV, atsilikdamos nuo Japonijos ir Vakar Europos, bando ilaikyti savo pad visame
pasaulyje, supirkin damos smegenis ir palaikydamos emas energetikos itekli kainas pasaulin je
rinkoje. Tuo pat metu, europie
vidurinioji klas bjaurisi amerikietikais automobiliais, vietoj j
rinkdamasi tobulesnius europietikus, o japonai, pirkdami kai kuri modeli amerikietikus
automobilius, tiesiai i prieplaukos siun ia juos savo gamyklas, tam kad juos ten iardyt ir v l
surinkt i naujo taip kaip turi b ti.
Tai reikia, kad iose alyse valdymo klaidos, kurias lemia valdytoj kvalifikacija, savo sunkumu
proporcingos valdytoj atlyginimams. Kitais i istorijos inomais pavyzdiais taip pat galima parodyti,
kad kuo auktesnis valdan iojo korpuso eim gyvenimo lygis (vis pirma, pagal vartojim ), lyginant
su visuomen s vidurkiu, tuo daugiau i visuomen , lyginant su kitomis visuomen mis, patiria
sunkum , kylan d l emos valdymo kokyb s.
Po ito, telieka isiaikinti tokius dalykus: komunizmas bendryst s in s vienyb s pagrindu
yra objektyviai gerai ar objektyviai blogai? Bolevizmas tai objektyviai gerai ar objektyviai
blogai? Kaip su tuo susij s marksizmas? Koks santykis yra tarp komunizmo ir bolevizmo?
Tuomet taps aiku ir tai ar Stalinas buvo komunistas, ar marksistas, ar bolevikas, ir kaip vertinti j
asmenikai, ir kaip vertinti t reikal , kuriam jis tarnavo ir kuriam jis buvo itikimas vis savo
moning gyvenim .

2. Nugal

s marksizm

I vardint klausim pats papras iausias tai klausimas apie marksizm . Kaip inoma, marksizm
sudaro:
dialektinio materializmo filosofija;
politin ekonomija, atseit kilusi i dialektinio metodo panaudojimo visuomen s gamybin svartotojikos veiklos analizei;
ir mokymas apie per jim prie socializmo ir komunizmo globaliu m steliu, kaip apie b
ispr sti visas visuomeninio-istorinio monijos vystymosi problemas.
XIX a. angl etnografas E.B. Teiloras K. Markso ir F. Engelso amininkas isireik apie
istorijos filosofij pla iaja prasme, kaip apie pra jusi reikini paaikinim bei b sim
numatym ,
1
pasauliniame mogaus gyvenime, remiantis visuotiniais d sniais . Tai vienintel prasminga esminio
filosofijos klausimo formuluot . O painimo metodologija, leidianti perdirbti skirting atskir fakt
aib (pliuralizmas) vientis nuomon , apie bet kurio Visatos proceso vyksm , skaitant ir moni
visuomen s vystym si, tai vienintel naudinga filosofija. Naudinga d l Objektyvios realyb s
vienatinumo ir vienos ir tos pa ios Tiesos, bendros visiems Visatos tvariniams, daugiaprasmikumo.
Prieingai pastarajam apibr imui, pagrindinis marksistin s filosofijos klausimas yra keliamas
kitaip: kas pirmesnis materija ar s mon ? Ir visi filosofiniai prietaravimai marksizme yra
suvedami prietaravimus tarp skirting materialist mokykl , teigian
materijos pirmum , ir
idealist mokykl , teigian
to ar kito s moningumo pirmum . Prognostikos bei prognozavimo
metodologijos klausimai, geriausio, tam tikra prasme apibr tos reakcijos vykius ir tolimesn j
eig , varianto parinkimo klausimai marksistin je filosofijoje ne eina nei pagrindin , nei fakultatyvin
kursus. Jos gi pagrindinis klausimas, neikeliant klausimo apie ateities variant prognostik , yra
bevertis, d l ko gyvenimikoje kasdienyb je bevert tampa ir visa marksistin -leninistin filosofija bei
i jos iplaukian ios mokslin s disciplinos.
Ne geresn pad tis ir su politekonomija, kurioje marksistin s-leninistin s filosofijos ne galumas
pasireik akivaizdiausiai. Marksistin politekonomija operuoja tokiomis abstrakcijomis, kaip
b tinasis produktas ir prid tinis produktas, b tinasis ir prid tinis darbo laikas. Ir tikin jomis
nelaim ne tame, kad tai sunkiai suprantamos abstrakcijos: pavyzdiui, Lebego arba Stiltjeso
integralinio mato teorija taip pat nelengvai suprantama abstrakcija, ta iau jas galima panaudoti
sprendiant daugel reali praktini uduo . Tikin
gi marksistine politekonomija nelaim tame,
kad jos abstrakcij ne manoma vienareikmikai susieti su gyvenimu, su praktini makro ir
mikroekonominio reguliavimo udavini sprendimais: u jus bet kur gatavos produkcijos sand
arba pri jus prie bet kurio konvejerio ne manoma atskirti, kur baigiasi b tinasis produktas ir kur
prasideda prid tinis; n vienas laikrodis neparodys, kada baig si b tinasis darbo laikas ir prasid jo
prid tinis. Tai reikia, kad reali apskaita ir reali kontrol (socializmas tai apskaita ir kontrol ,
vienas i aforistik apib dinim ) negali b ti susietos su marksistine politekonomija, d l ko ioji yra
bevert ir praktikoje.
O velgiant bendru visuomen s m steliu, marksistin filosofija ir politekonomija savo esme yra
kenksmingos, kadangi tai informacin s iukl s, ikreipian ios m stym t , kas n ra paj gus
vertinti jas kaip neadekva informacij .
Tod l, jeigu J.V. Stalinas i ties b
buv s marksistas iki pat savo gyvenimo pabaigos, toks faktas
charakterizuot j kaip sipnaprot arba veidmain . Ta iau tam, kad suinotum m atsakym klausim ,
ar Stalinas i ties buvo marksistas, ir atitinkamai silpnaprotis arba veidmainis, b tina kreiptis jo
paties k rinius, o ne k rinius apie j , sutvertus mit k
, i kuri kiekvienas, prie raydamas savo
darb jau buvo visikai konkre iai nusistat s iuo klausimu.
1
r. jo knyg Pirmykt kult ra (
, Maskva, 1989 m.). Tai 1897 m. rusiko leidimo
perleidimas, i mus vien skyri , skirt matematin ms pai roms pirmykt se bendruomen se.

inoma, i J.V. Stalino k rini galima prirankioti daugyb citat , kuriose fig ruoja odiai mes
marksistai ir pan., liudijantys apie jo tariam itikimyb marksizmui, ireiktam viena i daugelio jo
modifikacij . Ta iau nuorodos tokias jo k rini ir pasisakym vietas neduoda atsakymo klausim ,
kadangi d l nuo XIX a. vidurio susiklos iusi istorini aplinkybi , marksizmas yra ne tik pasaul i ra
ir filosofin sistema, bet ir leksikonas, terminologija kalba, kuria kalb jo dauguma visuomen s
pertvarkymo pagal vien ar kit komunistin model alinink , kadangi jie i tikr
tapatino
komunizm ir marksizm . Pareikimas, kad kakas es s komunistas, neb damas marksistu, tuo metu
likt nesuprastas, nesvarbu, ar tai savo l pomis bylot vienas i vad , ar paprastas partietis. Norint
atsakyti klausim , ar J.V. Stalinas kada nors buvo marksistas ir ar liov si juo b ti savo gyvenimo
pabaig , b tina panagrin ti kaip jis pats reik savo asmenin vairi marksizmo teigini suvokim .
Gali b ti, kad dar jaunyst je dom damasis visuomen s gyvenimo ir monijos vystymosi
problematika, J.V.Stalinas marksizme surado atsakymus kokius nors reikmingus jam pa iam
klausimus. Ta iau visi neken iantys J.V. Stalino, alinasi klausimo: o kas gi jaudino 17-18 met
jaunuol , vardu Josifas Diugavilis? Atsakym klausim pateikia jis pats:
Nuo namo prie namo jis jo,
svetimas beld duris,
Su senu uoliniu panduriu1,
Su odiais dainos paprastais.
Jo odiuose, jo dainoje,
Kaip tyras viesos spindulys,
Skamb jo didi tiesa
Iauktintoji svaja.
Akmeniu paverstas irdis
Mok jo priversti v l plakt.
Daugeliui prot jis adino,
Miegant gilioje tamsoje.
Bet mon s, Diev pamir ,
Tams irdy besaug ,
Sklidin taur nuod
Pripyl ir ities jam.
Tar jie: B ki prakeiktas!
Imk, ligi dugno igerk...
Ir dainos mums svetimos tavo,
Ir nereikalinga tiesa!

l skirtum tarp gruzin , rus ir lietuvi kalb leksini form prasmin s adresacijos bei d l
tinyb s ilaikyti originalo poetik , ia galimi tam tikri nukrypimai nuo tos prasm s, kuri tur jo
omeny pats eil ra io autorius, subjektyvi vert , redaktori ir vertimo usakov pus . Ta iau net ir
su pataisa, neivengiama tokiomis aplinkyb mis, i pateiktojo eil ra io aiku, kad absoliuti dauguma
17-18-me
moni nenukreipia savo min
tenlink, kad akmenimis paverstos j aminink ir
palikuoni irdys, v l imt plakti kaip moni , kad atbust j protas ir kad Dievo Tiesa bei pakyl tos
svajon s tapt gyvendinamos.
Ydingos dorov s ir ne galaus supratimo subjektai saviraikai renkasi kitokias temas (tame tarpe ir
menin je k ryboje, ko daugyb pavyzdi pateik TSRS meno vystymasis atilimo laikotarpiu
ir demokratinio virsmo metais). Ir tai galioja absoliu iai daugumai Stalino kritik ir
nepatenkint juo bei jo veikla.
Antrojoje XIX amiaus pus je tokio jaunimo, degusio trokimu pakeisti Rusij , buvo pakankamai
daug, kad sukilt visuomenin s minties jud jimas, ir daugelis i j vienaip ar kitaip prieidavo iki
marksizmo. Ta iau, engusi
brand ir neatsisakiusi savo jaunyst s ideal , poi ris marksizm
buvo skirtingas: vieni, vis savo gyvenim marksizme reg jo auk iausios instancijos ties 2 ir
1

Panduris tristygis gruzin liaudies instrumentas, panaus liutni .

odiai, at
visuotin vartojim F. Engelso d ka, isakiusio juos vienoje i kultini marksizmo knyg AntiDiuringe.
2

nesusim stydami iekojo pradinink k riniuose gatav recept , kaip spr sti problemas, su kuriomis
susid ; kiti gi jaunyst s metais jiems tekusiame pradinink palikime mat t pagrind , kur vystyti
toliau teks jiems patiems. skirtum b tina paaikinti.
Nors auk iau mes isak me savo neigiam poi
marksizm bendrai, ir nors laikom s tos
nuomon s, kad iandienin mis istorin mis aplinkyb mis jisai yra alingas, ta iau jeigu sugr ime XIX
ami , tai b tina pripainti ir tam tikr marksizmo geranorikum : jo filosofijos pagrindas dialektikos
metodas. O pra jus pla iai marksizmo propagandai visuose visuomen s sluoksniuose, jo dialektinis
materializmas tapo pirmaja metodologine filosofija, filosofine kult ra, skirta visai visuomenei, o ne
siauram ratui, uzurpavusiam vidin visuomenin valdi .
Visas filosofines sistemas ir filosofines kult ras galima suskirstyti dvi klases:
citatin s-dogmatin s1, visuomen je veikian ios tokiu principu: kilo klausimas? iekok
tinkam iam atvejui citat pradinink ir legitimi klasik -prat
darbuose. Tokios yra vis
bany
filosofijos. Tam tikr tiksl atvilgiu labiausiai ivystyta ir pati efektyviausia i vis
citatini -dogmatini filosofij , apiman kakuri vis visuomenin grup , yra senatestament talmudin judaizmo sistema, josios valdomas savo buvim velka rabinatas ir rabinato banda;
metodologin s, veikian ios kitokiu principu: ikilo klausimas? sisavink metod , kuris leist
tau pa iam rasti atsakym bei kitus klausimus, priklausomai nuo gyvenimo eigoje ikylan
poreiki .
Tai nereikia, kad visos be iimties citatin s-dogmatin s filosofijos kult ros yra apipjaustytos
metodologijos atvilgiu (nors toki ir yra), ta iau daugelyje i filosofijos kult
sisavinti
metodologij yra prileidiami tik irinktieji valdyti visus likusius. Visikai metodologikai apipjaustyt
filosofini sistem pavyzdys yra visos krik ionik
bany filosofijos; filosofin s kult ros, kurioje
metodologija irinkt
lemtis, pavyzdys, taipogi yra senatestamentis-talmudinis judaizmas.
Marksizm gi, kas su juo susid
jo k rimosi metu, kai visuomen s kult roje jis buvo naujiena,
kiekvienas gal jo vertinti skirtingai: arba matyti jame visikai citatin -dogmatin filosofij , po kurios
nieko daugiau nebegali b ti; arba matyti jame metodologin filosofij , kuri gyvena savo gyvenimu
konkre iose visuomenin se aplinkyb se ir pati jas takoja.
Yra Stalino darbas Anarchizmas ar socializmas?, kur jis para b damas 29 met (1907 m.)2, ir
kuriuo baigiamas pirmasis jo Rinktini rat tomas. Po trumpo vado, jame prasideda skyrius antrate
Dialektinis metodas. Po jo seka dar du skyriai: Materialistin teorija ir Proletarinis socializmas.
Jau pati skyri seka vienareikmikai nurodo tai, kad reikti savo nuomon apie Gamt ir visuomen
Stalinui buvo prasminga tik po to, kai yra galutinai apibr iami tie painimo ir vykstan
proces
suvokimo metodai, kuriais remiantis ir gaunama nuomon apie Gamt ir visuomen . Tai yra, jau vien
itas grynai formalus rodiklis liudija, kad J.V. Stalinas dar jaunyst je i jo marksizm kaip
metodologin pasaul i ros sistem , o ne kaip galutin dogm , kuri neskirta perm styti.
Skyriuje Dialektinis metodas jis atvirai apie tai rao:
Dialektika teigia, kad pasaulyje n ra nieko amino, pasaulyje viskas praeina ir kinta, kei iasi
gamta, kei iasi visuomen , kei iasi tradicijos ir papro iai, kei iasi supratimas apie teisingum ,
kei iasi pati tiesa, tod l ji ir paneigia kart ir visiems laikams nustatyt ties , vadinasi, ji neigia
ir atsajus (abstrak ius) dogmatinius teiginius, kuriuos telieka tik ikalti, kadangi jie jau atrasti
(r. F. Engelsas, Liudvikas Fojerbachas), J.V. Stalinas, Ratai, 1 t., 304 psl.
Suprantama, kad jeigu mogus dar jaunyst je sisavino tam tikr metodologin kult , tai toliau,
per vis savo gyvenim jis gali joje tik tobul ti ir tobulinti pa metodologin kult . Bet marksizmas
tai ne vienintel filosofin sistema, kurioje egzistuoja aikiai ireikta metodologija. Ir visoms
metodologin ms filosofin ms kult roms, egzistuojan ioms viename ir tame pa iame Pasaulyje,
nesunku suprasti vienai kit bei pasiekti abipusiai priimtin supratim apie drauge su gyvenimu
besimainan
objektyvi ties , d ka tos Objektyvios realyb s, kuri jie siekia painti ir kuri apm sto;
ta iau citatin ms-dogmatin ms filosofijoms susitarti d l vienodo vieno ir to paties reikinio supratimo
1

Marksistin je terminologijoje metafizin s filosofijos, kur viskas pasakyta kart i amiams visiems gyvenimo
atvejams.
2
Pagal banytini knyg akt raus, J.V. Stalinas gim 1878 m. gruodio 6, o ne 1879 m. gruodio 21.
10

i principo yra ne manoma, d l j pa

nesutampan
dogm , o taipogi ir d l terminologinio bei
simboli aparato, kuriuo tos dogmos yra ireikiamos.
Jeigu kalb ti i esm s, tai b damas sisamonintos metodologin s filosofijos ne ju, Stalinas jau nuo
jaunum s nebebuvo marksistu, kadangi s moningai klaidingi teiginiai, vesti marksizm jo k
,
Stalinui buvo viso labo tik objektyvios tiesos duotoje istorin je epochoje apytiksl iraika.
l to i
marksizmo pradinink paveld ta marksistin s sistemos pai
visuma ir strukt rinis
vientisumas jam nieko nereik .
Nepaisant to, tie, kas pri
marksizm kaip citatin -dogmatin filosofij , skaitant ir t jo teigin ,
kad marksizmas ne dogma, o vadovas kaip veikti, ta iau savyje neisiugd veiksmingos
metodologin s kult ros, priima J.V. Stalin kaip tikr pasiym jus marksist arba kaip pasiym jus
marksizmo ikraipytoj , priklausomai nuo to, kaip jie patys t marksizm supranta. Ir J.V. Stalinas
realiai suteik jiems pagrind tokiai saviapgaulei: ta iau to apgaudin ti nereikia, kuris pats stengiasi
apsigauti. Reikalas tas, kad b damas dvasin s seminarijos aukl tiniu, jis i jo dar ir ger citatin sdogmatin s filosofijos mokykl .
diais, gytais toje mokykloje, jis naudojosi vis gyvenim jau nuo
jaunum s, kas gerai matyti ir i m
pacituoto Socializmas ar anarchizmas? teksto.
Kadangi Marksas, Engelsas, Kautskis, Plechanovas, Leninas ir kiti buvo bendramarksistin s
reikm s autoritetai arba autoritetai j vadojaujamos marksizmo srov s r muose1, o Stalinas buvo
metodologin s, objektyviai nuo marksizmo nepriklausomos kult ros atstovas, i s dar ir citatin sdogmatin s filosofijos mokykl , jis gal jo paramstin ti savo nuomon visuotinai pripaint
marksistini autoritet nuomon mis, o lygiai taip pat ir nuvainikuoti ituos autoritetus, apnuogindamas
nuomon s nepakankamum prie savo skaitytojus ir klausytojus. B tent is sugeb jimas vilkti savo
nuomon
autoriteto nuomon s form , ir sugeb jimas nuvainikuoti autoritet arba pretendent
autoritetus, s lygotas jo metodologin s kult ros ir citatin s-dogmatin s filosofijos mokyklos
di , ir
padar j vien akyse ikiliu Markso-Engelso-Lenino darbo pasek ju, o kit akyse ikiliu MarksoEngelso-Lenino-Trockio darbo ikraipytoju.
Ir itas m
teiginys yra rodomas. rodomas visuomenin s-politin s Stalino veiklos rezultatais.
Savo gyvenimo pabaigoje jis paskelb mirties nuosprend marksizmo doktrinai:
... m
prekin gamyba i esm s skiriasi nuo prekin s gamybos kapitalizme (Ekonomin s
socializmo TSRS problemos, 1952 m., 18 psl.)2
Tai i tikr
buvo taip, kadangi mokes -dotacij mechanizmas buvo orientuotas kain mainim
santykinai pagal gamybos augim valstyb je-superkoncerne3. Ir po auk iau pacituotos fraz s
J.V. Stalinas t sia:
Dar daugiau, a galvoju, kad b tina atmesti ir kai kurias kitas s vokas, paimtas i Markso
Kapitalo, ... dirbtinai klijuojamas m
socialistiniams santykiams. A turiu omenyje, tarp
kitko, tokias s vokas, kaip b tinas ir prid tinis darbas, b tinas ir prid tinis produktas,
b tinas ir prid tinis darbo laikas. ( ... )
A manau, kad m
ekonomistai privalo baigti su ituo neatitikimu tarp sen s vok ir nauja
pad timi m
socialistin je alyje, pakeisdami senas s vokas naujomis, atitinkan iomis nauj
pad .
Mes gal jome k sti neatitikim iki tam tikro momento, ta iau dabar at jo laikas, kai mes
privalome, pagaliau, likviduoti it neatitikim (ten pat, 18, 19 psl.).
I mus i marksizmo politekonomijos Stalino minimas s vokas, i jos nieko nebelieka, kartu su
visomis i to marksizmui kylan iomis pasekm mis. Drauge su prid tiniu produktu ir kitkuo inyks ir
prid tin s vert s miraas, kuris atseit egzistuoja ir kur pasisavina eksploatatoriai, ta iau kurio
Stalinas tiesiogiai ir nepamin jo.
1
Jie negali susivienyti b tent d l j filosofij citatinio-dogmatinio pob dio ir j metodologinio ap(s)ipjaustymo.
Pjautuvu per kiauus tipinis mitologinis epizodas. Pjautuvas apipjaustymo simbolis visoje marsistin je simbolikoje,
nors pateikiamas atseit kaip valstie darbo rankis. Ta iau kod l tuomet ne arklas, eliminuojantis toki dviprasmyb ? Ir su
ju ne k geriau: mason plaktukas simbolikoje panaus, bet jokiu b du ne k jis: k jis be priekalo taip pat
nevaisingumo simbolis.
2

, Valstybin politin s literat ros leidykla.

3
Sisteminis kain mainimas atitinkamai augant gamybai ir paklausos patenkinimui sistemin TSRS ekonomikos
vyb , kuri pakartoti ne manoma jokioje kapitalistin je, feodalin je ar bet kurioje kitoje vergovin je ekonomikoje.

11

I esm s, Stalinas tiesiogiai nurod

metrologin marksistin s politekonomijos
nepakankamum : visos jo ivardintos pirmin s kategorijos neatpa stamos praktin s kin s
veiklos procese. To pasekoje, j objektyviai ne manoma pamatuoti. Tod l jos negali b ti vestos
praktin buhalterij nei atskiros mon s lygmenyje, nei Valstyb s plano komiteto ar Valstyb s
statistikos komiteto lygmenyje.
Socializmo vystymosi problemos TSRS-oje buvo marksizmo pasekm , ir Stalinas tiesiogiai tai
nurod savo testamente Ekonomin se socializmo problemose TSRS; maa to, nurod , neieidamas
u marksizmo terminologijos ir s vok aparato r
. Jis nepasak visko tiesiai, kadangi suprato, kad
netgi jo gyvenimo pabaigoje atviras ipuolis prie marksizm neb
suprastas ir priimtas minioselito tipo tarybin je visuomen je, kurios protas kaip ir anks iau snaud arba usiimin jo niekais
MRAK-sistin s dogmatikos ir citat v se.
Nereikia galvoti, kad Stalinas nesuprato pasekmi , kurias sukelt marksizmui realizuotas jo
pasi lymas atmesti s vokas, paimtas i Markso Kapitalo; juo labiau, jis negal jo nesuprasti, kad
marksizmo revizija, kuri jis perdav atlikti ateities kartoms, neapsiribos vien tik Kapitalu: tereikia
prad ti marksizmo revizij ir metodologin kult ra bus apvalyta nuo marksistini nesamoni . Neigti
itai reikt , tvirtinti, kad Stalinas buvo silpnaprotis, nesuvokiantis nei savo odi prasm s (o jis
nedaugodiavo ir pasverdavo savo odius), nei j paskelbimo pasekmi .
Stalinas, atsisakydamas marksizmo, neapsiribojo vien tik politekonomija. Kai persitvarkymo
pradioje Lenino vardas dar tebebuvo ventas, o naujoji kovos su stalinizmu kampanija buvo
pa iame kartyje, vienas i kovotoj u marksizmo grynum met Stalino pus n tok kaltinim : savo
asmeninio Lenino darbo Materializmas ir empiriokriticizmas egzemplioriaus parat se Stalinas
paliko kakokias ironikas pastabas.
velgiant i ortodoksali marksist (leninist ir trockist ) pozicij , tai baisus idealoginis
nusikaltimas, kurio negalima pateisinti. Ta iau velgiant i metodologijos laisvo vystymosi pozicijos,
itos ironikos pastabos tai dar vienas Stalino sveiko proto poymis, nors ir netiesioginis, kadangi
Stalino kaltintojas savo publikacijoje nepateik nei Materializmo ir empiriokriticizmo fragment ,
suk lusi ironik Stalino reakcij , nei konkre jo komentar .
Ir tai dar ne viskas: postalininiuose V.I. Lenino rat rinkini leidimuose (pvz., PRR 5 leid., 18 t.)
Materializmas ir empiriokriticizmas yra atspasudintas pats sau vienas. O tai 3-iajame V.I. Lenino
rat leidime (13 t., Partizdat, 1936 m.), perspausdintame be pakeitim nuo antrojo, pataisyto ir
papildyto leidimo, yra priedas su recenzijomis ir V.I. Lenino prieinink atsiliepimais, skirtais ios
knygos pasirodymui 1909 met gegu .
Visi V.I. Lenino prieininkai, kuri nuomon s apie i knyg pateiktos tre iajame jo Rat rinkinio
leidime, savo laiku buvo rykios rusiko revoliucinio jud jimo fig ros, patys filosofavo ir publikavosi
ir, patys b dami kakurios revoliucionieri dalies intelektualiniais lyderiais, reik ios knygos autoriui
pretenzijas kaip d l paties turinio, taip ir d l turinio d stymo. Tokiu b du, Stalino laikais mogus,
studijuojantis marksistin -leninistin filosofij , gal jo susipainti ir su V.I. Lenino kritikais, ir kadangi
jo kritikai toli grau ne visuomet klydo, prietaraudami Lenino nuomonei filosofini problem
klausimu, tai jie gal jo prablaivyti bet kur m stant komunist -nefanatik nuo beprasmiko V.I. Lenino
stabo garbinimo. Paalinus J.V. Stalin , sekan iuose leidimuose prieinink recenzijos ir komentarai
prie Materializmo ir empiriokriticizmo V.I. Lenino ratuose nebebuvo publikuojami, kad oponentai
netrukdyt lipdyti pasaulinio proletariato vado neklystamumo kulto.

12

3. Dievas padeda bolevikams

Kitas klausimas, kur mes inagrin sime, tai klausimas apie bolevizm . Ir prad sime v lgi nuo
Stalino jaunyst s. 1907balandio 30 gegu s 19 Stalinas dalyvavo V-jame (Londono) RSDDP
suvaiavime kaip Tifliso organizacijos delegatas. 1907 m. liep laikratyje Baku proletaras Kobos
Ivanovi iaus slapyvardiu buvo publikuotas jo straipsnis Rusijos socialdemokratin s darbo partijos
Londono suvaiavimas (Delegato uraai).
Kaip inoma, visi suvaiavimai, simpoziumai ir pana s susirinkimai susideda i oficiali
protokolini pos di ir i neformali pokalbi tarp dalyvi per pos di pertraukas. Ir daugeliu atveju,
tai kas vyksta u toki suvaiavim protokolini rengini r
, yra reikmingiau negu visi j
protokoliniai renginiai kartu pa mus. Suvaiavim , plenum ataskaitos, j rengini stenogramos
publikuojamos ir v liau nagrin jamos istorik , o tai, kas vyko neformaliame bendravime tarp dalyvi ,
daugeliu atveju lieka nepasteb ta visuomen s ir tik geriausiu atveju, kakokiomis nuotrupomis
pakli na kieno nors memuarus. Tai lie ia ir RSDDP Londono suvaiavim .
Tuo metu jau susiklost ir nusistov jo RSDDP pasidalinimas bolevikus ir menevikus,
ta iau partijos suvaiavimai visdar buvo bendri. Straipsnis RSDDP Londono suvaiavimas tai
suvaiavimo darbo nuvietimas, adresuotas paprastiems partijos nariams ir partijai prijau ian iai
visuomenei. Tod l joje ypa svarbu tai, k Stalinas nor jo atkreipti partijos daugumos, nedalyvavusios
suvaiavime, d mes . Jis rao:
Ne maiau domi suvaiavimo sud tis nacionaliniu poymiu. Statistika parod , kad
menevik frakcijos daugum sudaro ydai (inoma, neskai iuojant bundinink 1), toliau
rikiuojasi gruzinai, toliau rusai. Utat milinik bolevik frakcijos dal sudaro rusai, toliau
rikiuojasi ydai (neskai iuojant inoma, lenk ir latvi ), toliau gruzinai ir t.t. D l ito kakas i
bolevik juokaudamas pasteb jo (berods drg. Aleksinskis), kad menevikai ydika frakcija,
bolevikai grynai rusika, vadinasi, mums bolevikams nepamaiyt surengti partijoje
pogrom 2.
O tokia frakcijos sud tis yra nesunkiai paaikinama: bolevizmo idiniai pagrinde yra stamb s
pramon s rajonai, rajonai grynai rusiki, iskyrus Lenkij 3, tuo tarpu menevikiki rajonai,
smulkios gamybos rajonai, tuo pat metu yra ir yd , gruzin ir t.t. rajonai (J.V. Stalinas, Ratai,
2 t., 50 psl.).
Paaikinimas, kur pateik J.V. Stalinas apie toki specifin menevik ir bolevik frakcij sud ,
be priekait atitinka marksistin proletarikojo internacionalizmo dvasi . Ta iau alia pateiktas
drg. Aleksinskio pamaiktavimas prietarauja marksistiniam proletariato internacionalizmui.
Taipogi b tina suprasti, jeigu juokelis yra terptas saus ataskaitos tekst , tai ataskaita pasimir
anks iau, negu joje pateiktas pamaiktavimas. Gali b ti kad Aleksinskis taip pajuokavo nes moningai.
Ta iau ne manoma sivaizduoti, kad taip pat nes moningai itok juok
ataskait apie suvaiavim
trauk ir J.V. Stalinas. ra jis ten kur turi b ti, ta iau marksistiniame laikratyje, marksistin je

Bundas ivertus i jidi s junga, iskirtinai ydika kryptis XX a. pradios socialdemokratijoje. 1898 m. yd
Bundas vienas i RSDDP steig
pirmajame suvaiavime, po kurio, nuo 1903 m. autonomin organizacija. Nuo
1906 m. atnaujino autonomin s organizacijos status . 1912 m. 6-oje (Paryiaus) konferencijoje bundie iai buvo imesti i
RSDDP. Po to bundas egzistavo savarankikai, vykd kakoki judo-internasictin veikl iki 1917 m.; palaik Laikin
vyriausyb po purimo revoliucijos (vasario revoliucijos laikas buvo priderintas prie jud vent s Purimo skirto senov s
Persijos valstyb s sunaikinimui); r
kontrevoliucines j gas po Didiosios Spalio socialistin s revoliucijos, 1920 m.
liov si kovoti prie Taryb valdi . (Kam gi kovoti prie t Taryb valdi ? Tuo metu trockistai judo-internacistai
klest jo, praktikai vienvaldiai kontroliuodami auk iausius partinius ir pagal ideologizuotos visuomen s s rangos
principus centrin s ir vietin s valdios organus, tame tarpe ir ginkluot sias paj gas bei ydikojo gestapo (V K)
strukt ras. T.y. internasictiniam bundui tuo periodu tai buvo sava valdia); ir 1921 m. pasileido, po ko dalis jo nari
buvo priimti RKP(b).
2
Buvo vykdytas 1937 m.
3
Tuo metu jo Rusijos imperijos sud .
13

partijoje jis negal jo specifinei bolevik ir menevik frakcij sud iai pateikti kito, jam inomo
paaikinimo.
pamirta visi J.V. Stalino visuomenin s-politin s veiklos aikintojai tai kad seminarijoje j
io bei to visgi mok , o ko mok dauguma j neino, nors der . Tam kad suprasti
visuomenin -politin Stalino veikl , pradiai der
inoti, kokias inias jis gijo seminarijoje ir
kaip jis jas vertino vadovaudamasis savo moraliai s lygota savivale.
Iki Tiflisio dvasin s seminarijos, kurioje anks iau mok si ir vienas i ymesni XX amiaus mistik
G. Gurdijevas (labai domi buvo seminarija, jeigu spr sti pagal jos mokinius), Stalinas baig Gorio
dvasin mokykl :
Gorio dvasin s mokyklos aukl tinis Diugavilis Josifas ... 1889 met rugs stojo pirm
mokyklos klas ir b damas puikaus elgesio (5) parod tokius pasiekimus:
ventoji Senojo Testamento istorija

(5)

ventoji Naujojo Testamento istorija

(5)

Pravoslavikas katekizmas

(5)

Apeig pagal banytin statut aikinimas

(5)

Kalbos
rus su banytine slav

(5)

graik

(4)

gruzin

(5)

Aritmetika

(4)

Geografija

(5)

Dailyratis

(5)

Banytinis dainavimas
rus

(5)

gruzin

(5)

Atestato fragmentas pateiktas pagal knyg Josifas Stalinas. Gyvenimas ir palikimas, ileist
serijoje Rusiki likimai. M. Novator, 16 psl.
Kaip matome i atestato, mok si Josifas Diugavilis gerai, ir popai, dar neprisl gti nei Stalino
asmens kulto, nei baim s prie baudiamuosius Taryb valstyb s organus, prie raydami puikius
paymius, pirmiau sitikino tuo, kad jis ino Senojo ir Naujojo testament tekstus.
Ir apskritai der
inoti, kad nuomon s apie Stalino kvailum ir neiprusim pagimdytos
irdusi partini oponent , vis pirma t , katrie liejosi prie intelektualo L.D. Bronteino
(Trockio). Iauktintos iki negin ijamos tiesos ir paskanintos gandais apie jo psichin
nenormalum 1 po 1953 m. jos tapo istoriniu mitu, viepataujan iu tu iakalb s, politikai ir
1
Kakod l inteligentija nenagrin ja versijos, kad V.M. Bechterevas buvo sunaikintas 1927 m. trockist b tent tod l, jis
nenustat J.V. Stalinui psichinio susirgimo diagnoz s. O juk tokia versija bendrame globaliame-istoriniame kontekste
Bechterevo paaikina kur kas geriau, negu versija apie jo sunaikinim J.V. Stalino sakymu.
Dykin jantiems ir velt diaujanties subjektams, neinantiems daugelio dalyk , atrodo beprotikas ir neteisingas elgesys
to, kas apie juos ino, bet d l kakoki prieas
nemato b tinyb s apie juos kalb ti tiesiai arba paaikinti visus savo
dykin tojai, matyt ir inot , suprast tai, k mat ir inojo, suprato
veiksm motyvacijos sluoksnius. Jeigu jie neb
Stalinas, tuomet jie b
visikai kitos nuomon s ir apie jo psichin s sveikatos b kl , ir apie t vynain s bei usienio
psichiatrijos ir psichoanalitikos b kl , ir apie m
visuomen s ir ypa inteligentijos dorovin s sveikatos b kl .
14-ojo J.V. Stalino Rat rinkinio pratarm je R. Kosolapovas para toki pastraip :
Lenktyniaudami Stalino meiime, demokratai galiausiai nusileido iki pasa apie menam jo nepakaltinamum .
Nemin siu ia atskir raytoj ir publicist , kurie manktinosi iame bare iki visiko s in s praradimo. Ta iau ym
vaidmen iame abae suvaidino ir mokslininkai, vis pirma akademik N. Bechtereva, ymaus rus gydytojo an , kuri
8-ojo deimtme io pabaigoje leido sau pareikti, kad jos senelis po medicinin s Stalino api ros pavadino j paranojiku ir
l to buvo nunuodytas. Tai buvo tendencija apskelbti Stalin bepro iu, tame skai iuje naudojantis ir atseit mano senelio
pasisakymais, paneigia save Natalija Petrovna 1995-ais metais, ta iau jokio pasisakymo nebuvo, kitaip mes b tume
inoj . Senel i ties nunuodijo, ta iau d l kitko. O kakam prireik itos versijos. Mane prad jo spausti ir a tur jau
patvirtinti, kad taip ir buvo. Man sak , kad jie (kas tie jie? m
klausimas cituojant) ispausdins, koks Bechterevas
buvo dr sus mogus, ir kaip uvo, narsiai vykdydamas savo gydytojo pareig . Koki gydytojo pareig ? Jis buvo puikus

14

istorikai ities neiprususios ir globaliai ner pestingos inteligentijos terp je. Ta iau io mito
nepatvirtina prisiminimai t , kam teko daugel met dirbti ir drauge su Stalinu spr sti praktinius
klausimus: aviakonstruktoriaus A.S. Jakovlevo, artilerini sistem konstruktoriaus V.G. Grabino,
karo vad G.K. ukovo, N.G. Kuznecovo, A.E. Golovanovo ir daugelio daugelio kit 1.
Skirtingi mon s gali vienodai inoti apie vien ir t pat dalyk , ta iau tas bendras inias suprasti ir
vertinti jie gali visikai skirtingai. O tarp tekst , u kuri inojim Josifas Diugavilis, dar b damas
paaugliu2, gavo puikius paymius yra ir toki :
Neduok u pal kanas savo broliui (pagal kontekst gentainiui jud jui) nei sidabro, nei gr
,
nei ko nors kito, k galima duoti u pal kanas, svetimaliui (tai yra nejud jui) duok u
pal kanas, kad tavo viepats dievas (tai yra velnias, jeigu s iningai i ti rekomendacij esm )
palaimint tave visame, kas daroma tavo rankomis em je, kuri tu eini, kad valdyti j (tai
lie ia ne tik senov ir ne tik senov s ydams paad
Palestin , kadangi paimta ne i iifruoto
vienintelio ligos istorijos rao, rasto kasin jant senovin s psichiatrin s liekanas, o i masikai
leidiamos knygos, platinamos vis Bany ir dalies inteligencijos, kaipo aminos, atseit duotos i
Auk iau, tiesos) (Pakartoto statymo knyga, 23:19, 20). Ir viepatausi vir daugelio taut , o jos
vir tav s neviepataus (Pakartoto statymo knyga, 28:12). Tuomet svetimali s
s (tai yra
sekan ios nejud
kartos, kuri prot viai sulindo
i anksto inomai neibrendamas skolas
pal kinink -bendratiki gen iai) statys tavo sienas (taip dabar daugelio arab -palestinie
gyvenimas priklauso nuo galimyb s vain ti darban Izrael ) ir j karaliai tarnaus tau (A karali
ydas, paprietaravo vienas i Rotild
nes kming jam skirt kompliment : J s yd
karalius), kadangi savo pyktyje a tave udiau, bet savo malon je a b siu maloningas tau. Ir
bus tavo vartai atviri, neusivers jie nei dien , nei nakt , kad tau b
neami taut turtai ir
atvedami j valdovai. Nes tautos ir karalyst s, kurios nenor s tau tarnauti, us, ir tokios tautos
bus inaikintos (Izajo kn., 60:10 12).
Krik ionikos Bany ios tvirtina, kad ita bjaurastis yra venta ir kv pta Dievo, o Naujojo
Testamento kanonas, patyr s cenz
ir redagavim dar iki Nik jos susirinkimo (325 m.), Kristaus
vardu patvirtina jos galiojim iki ami pabaigos:
Nemanykite, jog a at s panaikinti statymo ar Prana . Ne panaikinti j at jau, bet
vykdyti. I ties sakau jums: kol dangus ir em nepraeis, n viena raidel ir n vienas
br knelis neinyks i statymo, viskas isipildys. (pgl. Mat , 5:17, 18).
Jeigu vertinti i juridin s pus s, tuomet tai kas auk iau pateikta rasizmo propaganda, o visiems
kitiems dalykams, neskaitant rasizmo, pasireikus kokioje nors vienoje valstyb je iandien, yra
apib dinama odiais totalitarin visuomen , totalitarin diktat ra, nacizmas, faizmas ir
pan. Ta iau tam kad apib dinti it reikin globaliu m steliu antvalstybin je valdymo sferoje
prastas euro-amerikonikos kult ros politinis leksikonas neturi tinkam termin . Mes tai
vardijame konkre iai: judaistinis internacizmas, siono-internacizmas, YDAVIMAS3 (o
vertinant krik ioni bany ias antikrik ionyb : atitinkamai, kiekvienas banytinis
hierarchas smulkus antikristas).
Ta iau XIX amiaus pabaigoje daugelis besimokan
seminarijose nebuvo lojal s tokiai
bjauras iai4, ir iekodami alternatyvos iam globaliam elitariniam-vergoviniam projektui rasin s
gydytojas, kaip jis gal jo ieiti i ligonio ir pasakyti, kad is paranojikas? Jis negal jo to padaryti. (Argumenty i fakty,
1995. Nr. 32, 2-3 psl.).
1
Nepatvirtina io mito ir jo usienie
prieinink nuomon , dalis kuri buvo priversti tapti jo s jungininkais. Nei
Hitleris, nei er ilis, nei Ruzveltas negal jo sau leisti ir nelaik jo nei kvailiu, nei neiprusiusiu vidutinybe, o vertino j kaip
ym valstyb s vadov ir globalios politikos reikal meistr .
2
Palyginimui pasidom kime, k ino, kuo domisi, k gilinasi iandieniniai m
tyneideriai.
3
Atitinkama, visi biblini kult tarnautojai visose valstyb se yra usi
totalitarin s jud jiko rasizmo diktat ros
vedimu. Ir tame n ra skirtumo tarp Romos popieiaus; Maskvos ir visos Rusijos patriarcho; vis arm
katalikoso;
pagrindinio Rusijos rabino Adolfo ajevi iaus, kuris veidmainikai vapa apie rusiko nacizmo pavoj , pats b damas
ukiet s yd internacistas; pagrindinio Izraelio rabino Adino tainzalco ir kit smulkesni hierarch , ganan
skirting
konfesij nesusim stan apie Diev tikin
bandas.
4
Ko nepasakysi apie iandieninius seminarij ir dvasini akademini studentus, esan ius sitikinusiais niekais su
ikreipta dorove, pasekoje j bedieviko palaikymo tos nuomon s, kad ita bjaurastis perduoda tikr
Dievo Tvarkos
Atv rimo iraik
15

maumos civilizacijos parazitavimo em s gamtos ir daugumos moni darbo s skaita, jie ateidavo
revoliucines partijas, siekusias organizuoti monijos gyvenim kitais principais. Ta iau istorikai
realiai visas be iimties partijas kontroliavo biblinio projekto eimininkai, jeigu ne strukt rikai (per
savo paskirtus asmenis ir samdinius vadovyb je), tai bestrukt rikai: per partines idealogijas.
Pastarasis dalykas marksistin se partijose pasireikia esminio marksizmo filosofijos klausimo
beprasmybe praktikoje, vertinant j i visuomen s valdymo ir savivaldos organizavimo udavinio
pus s1 ir tuo, kad ne manoma susieti jo politekonomijos (d l jos metrologinio nepakankamumo) su
gamybos ir paskirstymo mikro- ir makroekonominiuose lygiuose savireguliacijos valdymo praktika. i
marksizmo ypatyb ne atsitiktin , ne nuoirdus, bet klaidingas paklydimas, kil s i jo k
sitikinim 2, o biblinio globaliosios civilizacijos s rangos projekto eiminink klastos pavyzdys, kur
perprasti ir veikti sugeb jo toli grau ne visi i t , kas nuoirdiai siek (ir tebesiekia) pertvarkyti
visuomenin gyvenim kitais principais.
Ta iau jau ir pats atsisakymas toliau laikytis biblin s bjaurasties, vertas aini pagarbos, o ne
pasmerkimo u, atseit, bedievyst , kuo juos kaltina tie, kas iandien bando atgaivinti visuomen je
itos bjaurasties bedievik kult .
Kalbant apie pa
marksistin partij , tikrieji marksistai joje kaip tik ir buvo menevikai, o
bolevikai buvo marksistin jud jim traukti rusiki ito globalaus projekto prieininkai; be to, tarp j
buvo ir yd (rykiausias pavyzdys tarp partini ir valstybini TSRS veik
L.M. Kaganovi ius.
L.M. Kaganovi
galima peikti d l vienoki ar kitoki klaid , asmenini tr kum , ta iau jo
ne manoma apkaltinti nebolevizmu3 nei iki1917 m., nei v liau iki jo dien galo: r., jo Atminimo
uraus; ir juo labiau, b tina pasakyti jam a , u nepriekaitingo geleinkelio transporto darbo
organizavim Didiojo T vyn s karo metais). Marksizmas gi niekuomet nepasisak ir iandien
nepasisako prie biblin projekt , o yra paskirtas b ti jo naujuoju kult riniu kiautu epochoje, kai
tradiciniai bibliniai magiki-ritualiniai kultai neteko savo takos gyventoj mas ms ir apsinuogino j
pasaul i ros nepakankamumas, melagingumas ir veidmainyst (filmo ventojo Jorgeno vent
pagrindas gyvenimo tiesa, privesta iki grotesko).
Jeigu Stalinas b
buv s lojalus biblinei bjauras iai, jud jikam internacizmui, tuomet jis b
tap s
popu, kaip ir dauguma seminarij bei dvasini akademij absolvent , skaitant ir iandienin hierarch
kart . Ta iau jis buvo vienas t , kas jos atsisak ir nusprend pav sti savo gyvenim jos
nuvainikavimui ir inaikinimui. Nuo vaikyst s detaliai inodamas vent rat Senojo ir Naujojo
testament esm , suprasdamas j sociologin monijos nekentimo prasm kaip nepriimtin istorinio
vystymosi programos dirban
daugumai bei politin ateities scenarij , jis Aleksinskio pajuokavim
straipsnyje RSDDP Londono suvaiavimas pateik apgalvotai ir vietoje. Pats Stalinas tai darydamas
nejuokavo, o atskleid savo tikr bolevizm , globaliosios politikos veikloje.
Objektyviai istorikai, pateikdamas pamaiktavim , jis jau 1907 m. suteik bolevizmui
globali politin reikm . Tai padar b tent Stalinas, tuo metu dar maai kam inomas, o ne kas
nors kitas i pripaint komunistini partij lyderi . Ir tai globalios politin s reikm s
suteikimas bolevizmui istorikai nebeataukiamas politinis rezultatas.
kitok istorin scenarij , negu globalaus darbo moni bolevizmo pasiprieinimo globaliam
rasiniam parazit menevizmui scenarijus, Stalino cituojamas juokas ne sipaio: juose jis
praranda bet koki politin prasm ir visuomenin reikm .
Tai yra, Stalinas jau jaunyst je buvo tikras bolevikas, auk iau apibr taja odio bolevizmas
prasme, ir liko itikimas bolevizmui iki savo dien pabaigos. Nepaisant to, kas nors gali laikytis
nuomon s, kad J.V. Stalinas asmenikai nebuvo toks toliaregis taip taikliai savo jaunyst s straipsnyje

Palyginkite su tiesia ir aikia esminio filosofijos istorijos klausimo formuluote, pateikta E.B. Teiloro.
ito teiginio pagrindimas ne eina i ura tematik .
3
A toliau nebecharakterizuosiu kit CK nari asmenini savybi . Tik priminsiu, kad spalio m nesio epizodas su
Zinovjevu ir Kamenevu (spaudoje pavieino sprendim apie ginkluot sukilim ir laikinosios vyriausyb s nuvertim : m
pastaba cituojant), inoma n ra atsitiktinis, ta iau jis taip pat nelabai gali b ti keliamas kaip asmenin j kalt , kaip Trockiui
nebolevizmas (V.I. Leninas, Laikas suvaiavimui, 2 dalis).
Jeigu spalio epizodas ir nebolevizmas negali b ti keliami kaip asmenin kalt , tai gali reikti tik vien : vardinti
tuometinio CK nariai buvo zombiai, kurie vykd ne savo vali , kadangi tokios neturi.
2

16

panaudodamas aptarin jam juokel . Es , atsitiktinai, taip savaime gavosi d l jo nekult ringumo 1 ir
neapgalvojimo, o mes atgaline data prirain jame gan tinai vidutinikam m stytojui ir tamsuoliui
(lyginant su Leninu, Trockiu ir kitais partiniais intelektualais) tai, ko jis net mintyse niekada netur jo.
Tokia nuomon turi teis egzistuoti, ir ji skamba tikinamai ateistin je, materialistin je
pasaul i roje. Ta iau jeigu mogus n ra ateistas, tiki Dievu, o gal tiesiog yra link s neapibr t
misticizm arba tiki Diev , tai tokia nuomon jam neatrodys tikinama. O tam, kad atsitiktini
sutapim seka tapt pilnesn ir traukt ne tik emikus reikalus, dera priminti, kad vardas Visarionas
ivertus i graik reikia Suteikiantis gyvyb 2.
Kaip praeityje buvo priimta rayti, Josifas, Visariono s nus3 reikia Josifas, Suteikian io
gyvenim s nus tai odiai emikosios kalbos, bandan ios emikiems santykiams perteikti tai,
kam n ra analog visuomen s gyvenime. Ar nuo tokio J.V. Stalino anketini duomen ir jo
visuomenin s politin s veiklos sutapimo tikintiesiems ir mistikams neperb gs iurpas per nugar ?
juo labiau, jeigu jie smerkia jo veikl ir nelaiko bedievika bjaurastimi t biblijin doktrin , prie kuri
stojo seminaristas Josifas, Suteikian io gyvyb s nus, susipain s su ja besimokymdamas
dominuojan ios ir viepataujan ios bany ios mokslo staigose.
inoma, mogaus susupratimas yra ribotas. Kiek giliai Aleksinskio pokto prasm suprato
Stalinas, tiek b damas 29 met (1907 m.), tiek 1945 m., kai spaudai buvo ruoiamas pirmasis jo Rat
tomas, yra klausimas, kur atsakymas neinomas.
Ta iau tikrov je n ra kito globalaus politinio scenarijaus, kuriame pateiktas poktas
tur
gili globali strategin prasm ir politin reikm , iskyrus m
aptart
prieprieos tarp vis taut darbinink bolevizmo ir rasinio tarptautini parazit
menevizmo.
Tai reikia, kad jeigu asmenikai Stalinas ir nesuprato jo prasm s, tai jis buvo vadovaujamas i
Auk iau, ko pasekoje drg. Aleksinskio poktas pateiktas straipsnyje Partijos Londono
suvaiavimas ir sira labai gilia prasme global istorin prieprieos tarp darbuotoj bolevizmo ir
rasinio parazit menevizmo scenarij . Kas kam priimtina: Stalinas arba velnikai toliaregis valdios
troktantis maniakas, arba i Auk iau vadovaujamas vienas geriausi XX amiaus moni ,
kiekvienas tegu nusprendia pats.
Drg. Aleksinskis savo pokto esm s i tikr
nesuprato, ir nebuvo vadovaujamas i Auk iau, d l
ko bolevik partij paliko dar iki 1917 m., o po revoliucijos tapo baltuoju emigrantu. Apie Stalin to
pasakyti negalima.
Jeigu pripainti biblin doktrin i ties ventaja, apie j galima tarti, kad jis demonas (demono
Daniilo Andrejevo Ro s pasaulio autoriaus nuomone), pragaro vaisius ir pan. Bet kod l gi Dievui
priskirti kaip Jo Atv rimus, tas BIBLINES bjaurastis, kuriomis gyvenime bjaurisi patys mon s? Ir
kod l, jas nurodius mon ms, pastarieji taip ir lieka joms itikimi, j egzistavim vent
rat
tekstuose vadindami Auk iausiojo tiksl nepainumu, bet tuo pa iu pamirdami, kad Dievas n ra
nesandaros dievas, bet taikos. Taip yra visose vent
bany iose (Naujasis Testamentas, Paulius, 1as Korintie iams, 14:33); I ties , Dievas neliepia bjauras ! Nejaugi j s imsite kalb ti apie Diev
tai, ko j s neinote? (Koranas, 7:27 sura).
Auk iau pateiktame jaunyst s eil ratyje Stalinas i esm s pasisak apie savo lojalum Dievo
sumanymui kaip tokiam ir pagarsino pasirinkt
savo gyvenimo misij .
Kaip inome, nors i s in s, nors i Naujojo Testamento, nors i Korano, tik jimas Dievu ir
kreipimasis J malda gali b ti asmeniniai ir slapti. Ir jeigu Josifas Diugavilis s moningai prisi
vykdyti savo misij pagal Sumanym 4, tai jis juk neprival jo visiems vieai reikti savo religijos
princip , arba ireikti juos kakokiu ritualu (juo labiau visuomen je, kurioje viepatauja ateistin
1
Kult ringi mon s, sudarantys padori visuomen , apie ydus negatyvia prasme nekalba.
Biblin je kult roje tai yra b tent taip. Ta iau i kur tokio poi rio alininkai itrauk , kad biblin kult ra geriausia
manoma ir apskritai vienintel egzistuojanti kult ra. moni , o ne mogiagyvi , kult roje darbais ir veiksmais ireikti
neigiam poi
biblin projekt : sukurti globali elitin -vergovin antimogik valstyb , vienas i mogaus
vertybini rodikli , nepriklausomai nuo to, ar mogus kil s i yd ar ne.
2
Stalinas, reikia manyti, tai inojo, kadangi dar Gorio dvasin je mokykloje i graik kalbos tur jo keturis.
3
iuolaikin t vavardio forma, pasibaigianti -ovi ius, oficialiuose dokumentuose buvo maai vartojama.
4
Apie ios misijos turin kalba auk iau pateiktas jo jaunyst s eil ratis.

17

marksistin pasaul i ra). Ta iau kaip liudijo daugelis, kas dirbo su juo karo metais, Stalinas kartais
sakydavo: Dievas padeda bolevikams. Tai tikra tiesa: Dievas padeda bolevikams eiti link
komunizmo. O gin yti Stalino santyki su Dievu tikrum tai ne emikojo moni teismo reikalas,
juo labiau ne tema laisvalaikio plepalams 1. Bet kuriuo atveju, Stalinui, jeigu spr sti i jo visuomenin spolitin s veiklos ir ratiko palikimo, buvo vadovaujama2, o Dievas neveda neteisi moni .
Prie ituos odius vienoje Korano viet sakoma: Tie kam buvo duota neti Tor , o jie jos nene ,
pana s asil , kuris nea knygas. Vargas tiems, kurie melu laik Dievo apreikimus! (62:5 sura). Tai
trumpas anks iau pateiktos Biblin s doktrinos jos realiame istoriniame pavidale vertinimas, duotas
paskutiniame Atv rime i Auk iau. Ir kad jau mes kreip
s Koran , teks nuli dinti kai kuri taut ,
laikan
save musulmonais, atstovus patyrusius atseit nemotyvuotas represijas Didiojo T vyn s karo
metu.
J.V. Stalinas mini Koran Rat rinktin s antrajame tome, 29 psl., ir mini j tame pa iame prietaros
tarp vis tautybi darbinink bolevizmo ir rasinio tarptautini parazit ir j pakalik menevizmo
kontekste. Pamin jo j nekrologe Drg. G. Telijos atminimui, publikuotame laikratyje Dro
(Laikas) Nr. 10, 1907 m. kovo 22, pasiraydamas Ko.... Nekrologas buvo publikuotas gruzin
kalba. Ta iau 1945-1946 m. ruoiant Stalino Rat leidim jis nebuvo pamirtas ir j ivert
rus
kalb . Kaip inoma, J.V. Stalinas ne visk , k buvo para s jaunyst je gruzinikai, leido versti rus :
pavyzdiui, kai po karo susiformavo iniciatyvin grup , sumaniusi iversti ir publikuoti rus kalba
Stalino jaunyst s eil ra ius, kaip dovan jam 70-me io proga, jis ito neleido, nors vienas jo jaunyst s
eil ra
dar iki 1917 m. buvo trauktas gruzinikus mokyklinius vadov lius ( Gimt
kalb
jaunesn ms klas ms). O tai nekrologas, skirtas jaunyst s draugo atminimui, nepasimiro ir buvo
publikuotas pus s milijono tirau partijos bei Tarybin s valstyb s vadovo Rat rinkinio sud tyje.
G. Telija buvo paprastas mogus. Gim Gruzijos kaime neturtingo valstie io eimoje. Persikraust
udarbiauti miest . Parsisamd tarnauti kakokiai eimai Tiflise. ia imoko kalb ti rusikai, skaityti
ir rayti. Skait daug. Ta iau jis nelaik savo gyvenimo tikslu b ti tarnu, tod l sidarbino geleinkelio
dirbtuves, stali cech . ia jis tapo socialdemokratu, darbininku aktyvistu. Dalyvavo kuriant
pogrindines tipografijas, buvo aretuotas, gal jime pasigavo diov , kuri v liau ir nuved j kapus3. Po
pusantr met pab go i kal jimo ir v l
si nelegalios partin s veiklos. Ivardij s tai, Stalinas rao:
Tuo metu partijoje vyko skilimas. Drg. Telija tuomet prisiliejo prie menevik , ta iau buvo
visikai nepanaus tuos valdikus menevikus, kurie menevizm laiko koranu, o save
tikratikiais, o bolevikus giaurais. Telija nepanaus tuos, paangiuosius darbininkus, kurie
vaizduojasi es socialdemokratais nuo gimimo ir, b dami visiki neiprus liai, savimylikai
aukia: mums ini nereikia, mes darbininkai. B dingas Telijo bruoas buvo tai, kad jis neig
frakcionistin fanatizm , visa savo esybe niekino akl m gdiojim ir iki visko nor jo prieiti savo
protu (Stalinas, Ratai, 2 t., 29 psl.).
Toliau Stalinas pranea, kad Telija, perskait s bolevikini ir menevikini lyderi k rinius,
apgalvoj s j prasm ir sugretin s perskaityt su gyvenimu, sitikino, kad asmenikai jis bolevikas.
Po to jis iki savo trumpo gyvenimo galo dirbo tam kad gyvendinti bolevikinius idealus.
I.L. Buni ius (
.
), savo laiku pagars jusios knygos Partijos auksas autorius, para ne
tik j . Tarp jo knyg yra ir Operacija Audra arba klaida tre iajame enkle4 (M. Oblik, 1994 m.),
1
iame kontekste labai reikmingas Stalino dukters Svetlanos Alilujevos (
) liudijimas. 2001 m.
kovo 7 NTV kanalas laidoje, skirtoje Artiomo Boroviko (
) ties aviakatastrofoje 2001 m. kovo 7
metin ms, pateik itrauk i jo pokalbio su S. Alilujeva. Pateiktojo pokalbio fragmento esm tokia:
Kai Svetlana dar buvo mergait , j aukl jo, kaip tuomet buvo priimta, antireligine dvasia: mok , kad jokio Kristaus
nebuvo, panaiai, kaip M.A. Bulgakovo Meistre ir Margaritoje M.A. Berliozas dieg toki mint I. Benamiui
(Bezdomnyj). Ta iau J.V. Stalino bibliotekoje buvo vairi autori knyg apie J
Krist , ir Svetlana jas mat . Ji paklaus
vo, kam gi itos knygos, jeigu jokio Kristaus nebuvo? k t vas jai atsak , kad buvo toks mogus J zus Kristus, kuris
paliko mon ms savo mokym .
Kuomet ji savo auklei pareik , kad Kristus buvo, - toji
prietarauti, kad nebuvo jokio Kristaus, kad visa tai
prasimanymai, kaip ir reikalavo to meto pedagogika. tai Svetlana atsak : t tis sak , kad buvo. Po ito aukl jau ir
nebeinojo, k ir kaip besakyti...
2
Buvo vadovaujama nereikia buvo ventasis, kuriam n ra d l ko papriekaitauti.
3
Kaip inoma, daugelis TSRS prieinink priepastato carizmo epochos kal jimus vos ne kaip sanatorijas, lyginant su
tarybin s epochos kal jimais ir lageriais.
4
itas pavadinimo papildymas apie klaid tre iajame enkle s lygotas to, kad pagal Buni iaus to meto globaliosios
politikos scenaristikos supratim , Stalinas klydo manydamas upulti Hitler tre
dien po to, kai Hitleris upuls er il ,

18

kurioje jis bando rodyti t pat , k ir V. Suvorovas-R nas ( .

) Ledkirtyje ir
Dienoje M , tik su nuorodomis tarybinius archyvus. Skait I.L. Buni ius pirm Stalinio Rat
tom , ar ne, bet jo Operacijoje Audra yra dviprasmika fraz . Negalima atmesti, kad keldamas
beprasmikas anti-Stalinizmo emocijas, I.L. Buni ius, pats to nesuprasdamas, iplep jo pa
svarbiausi XX amiaus asmens paslapt : Diktatoriaus arba IMAMO (iskirta m , o ne Buni iaus)
pareigos TSRS nenumatytos (Operacija Audra , 2 t., 508 psl.). ita fraz b
dar tikslesn , jeigu
prat st odiai: marksistinio projekto vadov akimis.
I.L. Buni ius Stalino asmenyje ivydo ne tik diktatori , kuo j mato daugelis laikan
save
inteligentais, bet ir imam dvasin lyder koranin je kult roje, neigian ioje biblin projekt apskritai ir
jo marksistin modifikacij atskiru atveju. Jeigu tai istorin tiesa slapta vieno i musulmonik
sufij ordin informacija, tuomet dainos odiai vyksta liaudies karas, ventasis karas (
,
) gauna dar vien prasm : slaptasis imamas Stalinas atsistojo dihado
vadovyb s priekyje. Patinka tikratikiams musulmonams itoks tvirtinimas ar ne, neobjektyvu, jeigu
spr sti pagal Stalino politikos krypt , jis buvo imamas ne statytas ritual r mus.
L.D. Bronteinas (Trockis), kurio pasaul i roje nebuvo vietos Dievui, ko pasekoje jo akimis
em je negali b ti ir moni , vadovaujam Dievo, isireik dar konkre iau, ivyd s Stalino asmenyje
mog -Dievo personifikacij , be to, personifikacij ne Biblijos nik jik bany , o Korano Dievo:
Stalinizmo religijoje Stalinas uima dievo viet su visais jo atributais. Ta iau tai ne
krik ionikasis dievas, kuris itirpsta Trejyb je. Trejyb s laikus Stalinas seniai paliko praeityje.
Tai grei iau Alachas, n ra Dievo, iskyrus Diev kuris pripildo visat savo begalybe. Jis
santaka, kurioje viskas jungiasi. Jis viepats k nikas ir dvasinis pasulio, k jas ir valdytojas.
Jis visagalis, visamintis ir visamyl s, mielairdingas. Jo sprendimai neimatuojami. Jis turi 99
vardus (L.D. Trockis. Stalinas, M., Terra, 2 t., 155 psl., cituojamo leidinio orfografija).
Pateiktoje citatoje reikminga ir ta aplinkyb , kad Trockis, pamin s Trejyb ir krik ionik
diev , n odio nepasak apie Korano Dievo, kurio Umanym jam personifikuoja J.V. Stalinas,
prietaravimus su paties L.D. Bronteino jud jiku dievu.
Po ito, tiems kas nepatenkintas tradicikai musulmonik TSRS taut represijomis karo metais dera
palyginti su ariatu:
reikia daryti tikram imamui, jeigu vis
si vadovauti dihadui, o tarsi musulmonika
dvasininkija elgiasi dviprasmikai arba tiesiogiai padeda prieui; o minia, laikanti save
musulmonais, pakl sta dvasininkijai, prieingai negu REIKALAUJA KORANIKASIS
TIK JIMO MOKYMAS, kad musulmonas pagal savo s in pakl st Dievui, o ne kam
beb
i emik
eiminink ?
Ir tai dar vienas mistikos Stalino biografijoje aspekt : nekrologe Drg. G. Telijos atminimui
priepastatomas menevizmas ir bolevizmas. Yra dvi pus s, ir vienai j menevizmui Stalinas
nepripa sta atitikimo Koranui tame, ka ji daro; o kitai bolevizmui? jis apie tai nutyli: tam, kuris

ko pasekoje visa Europa tur jo atsidurti TSRS sud tyje. Ta iau prieingai iems l kes iams ir ketinimams, Hitleris upuol
TSRS ir pasienio kautyn se sunaikino dar nepasiruousi m iams tarybin s kariuomen s grupuot .
Tikrov je Stalinas ruo al abiems Vokietijos agresijos variantams: ir tam, kad Hitleris upuls Didi
Britanij , ir
tam, kad Hitleris upuls TSRS. Antruoju atveju jis neatmet ir ginkluot
paj
sutriukinimo galimyb s vakarin se
apskrityse. Ir tam kad ivengti galim pasekmi , nutolusiuose nuo karini veiksm teatro alies rajonuose, u Vokietijos
aviacijos pasiekiamumo rib , i anksto, t.y. dar iki karo pradios buvo paruotos energetini ir transporto komunikacij
sistemos, nuliniai pramonini pastat ciklai ir pan., kas ir leido evakuoti pramon i vakarini sri
ir vydytigamyb
tu ime lauke, kur jau buvo atvesta viskas, kas b tina pramon s darbui (r. Levas Isakovas Stalino genijus urnale
Jaunoji gvardija nr 11-12, 1998 m.). B tent d l to TSRS gal jo 1942 m. antr kart apsiginkluoti po karin s ir gamybin s
1941 m. vasaros katastrofos.
Laikantis iankstinio nusistatymo, kad Stalinas gudrus ir iaurus isiok lis, bet niekaip ne valstyb s mogus, ynys ir
vadas viename asmenyje, koki buvo nedaug per vis pamenam istorij , Buni ius tik jo Stalino klaida ir jam toptel jo
inagrin ti galim globalios politikos scenarij , kuriame Hitleris nutraukt santykius su savo glob jais bei j eimininkais ir
upult Didi Britanij (Operacija J
li tas), o Stalinas nepult Vokietijos nei tre
, nei per sekan ias dienas. is
variantas kur kas domesnis, negu V. Rezuno ir I. Buni iaus isigalvojimai apie operacij Audra, kuriai u aki ub go
TSRS upuolimas pagal Barbarosos plan , jeigu suprasti, kad globaliuoju bolevizmo prieininku yra ne istorikai
beperspektyvus trumpalaikis germanikasis nacionalvadizmas, o kult
aug s tris t kstantme ius valdantis jud jikasis
internacizmas.
19

geba matyti reikalus tokius, kokie jie yra, nereikalingi klyksmai Alach akbar!!! 1 per imt myli
aplinkui. I ties didis!
Dievas didis, o bolevimo sociologija sutaria su koranikaja ir Kristaus evangelikaja (o ne
Naujojo Testamento kanonais).
Ta iau pateiktoje menevizmo charakteristikoje menevikai Stalino akimis netik liai-giaurai, t.y.
alininkai biblin s doktrinos, sukurtos ikraipant Toros Atv rimus, perduotus visiems per Moz , ir
Dievo Karalyst s Evangelijos2 Atv rimus, perduotus per Krist . Jeigu tuometiniai Rusijos bolevikai
ir nebuvo nepriekaitingi tikratikiai, d l savo r mimosi marksizmu, tai vistiek jie ar iau tikrojo tik jimo
pagal savo gyvenimikus idealus dirban
daugumos idealus3 kuriuos siek gyvendinti.
Nekrologuose nejuokaujama, ta iau Stalino pateiktas menevizmo ir bolevizmo palyginimo pagal
santyk su Koranu vaizdingumas, objektyviai istorikai sistato t pat global prieprieos scenarij
tarp dirban
daugumos bolevizmo ir menevizmo parazit , palaikan
Biblin doktrin , kuri i
tikr
Korane yra smerkiama kaip Dievo atsisakymas.
Atrodyt , tokiame pa iame nekrologo Drg. G. Telijos atminimui kontekste galima buvo pasakyti,
kad tie valdiki menevikai, kurie laiko save ventesniais u Romos popiei ... Juk idioma apie
Romos popieiaus ventum daug b dingesn biblinei kult rai, ta iau Stalinas apeliuoja Koran ,
l ko priepriea RSDDP viduje tarp menevizmo ir bolevizmo pasirod jo parodyta, kaip objektyviai
vykstanti r muose globalios prieprieos tarp bjauriojo biblinio projekto ir koranin s mogikumo
kult ros, alternatyvios pirmajam..
Pa ioje gi Korano sociologijoje n ra bjauras , o tos bjaurastys, kurias Biblijos dvasiai pavaldieji
garbina kaip neatskiriam j ventras io dal , Korane tiesiogiai smerkiamos, kaip savanaudi
Atv rimo ikraipytoj saviveikla.
ita ne beprasmika nuoroda
Koran nekrologe Drg. G. Telijos atminimui dar vienas
nemotyvuotas ir betiklis atsitiktinumas? O gal apreikimas, suteiktas i Auk iau? kiekvienas tegu
sprendia pats, pagal savo tik jim Dievu ir s ine.
Ne tik Didiojo T vyn s karo ventojo karo-dihado metais, bet ir dabar yra pernelyg daug
valdik musulmon -menevik , katrie savo antikoranin menevizm laiko tikruoju Islamu,
save tikratikiais, o bolevikus netik liai giaurais; vaizduojasi es musulmonais nuo gimimo
ir, b dami visiki neiprus liai, beprasmikai aukia: Alach akbar! Mes penkis kartus per dien
atliekame namaz , kariaujame su giaurais ir to utenka mums inios nereikalingos, galvojimas
mus vargina.
dingas tikrojo musulmono bruoas yra b tent tai, kad jis atmeta beprasm -ritualin
fanatizm , visa savo esybe niekina akl m gdiojim ir nori iki visko prieiti savo protu, kad
moningai per savo gyvenim kurt em je malon , pagal Visagalio vali .
Tas pats lie ia ir pravoslavus: XX amiaus pabaigoje j s neturite teis s b ti neiprus liais, neinoti
Korano, atsitverti nuo gyvenimo Biblija bei senoli padavimais4 ir vaizduoti, kad jums neinoma
auk iau pateikta Biblijos doktrina, savo esme esanti Diev neigianti bjaurastis, kuri j s atseit turite
teis ipainti kaip vent Dievo kv pt Rat . Arba j s tikinsite musulmonus tuo, kad tai ne
bjaurastis, kad rasizmas ir tarptautin s ydijos pal kininkavimas ir j
patarnavimas jam yra kuriantis
1
Dievas didis! arabikai, ta iau arab kalbos dauguma ne arab kilm s musulmon nesupranta, d l ko daugelis i j
prilygsta pap goms, nors Koranas tiesa ir garb Tam, Kas j atsiunt .
2
Bany ios skelbia bausm s ir atgimimo evangelijas, atmetamas Dievo Karalyst s Evangelijos bei Korano: Koranas
pranea, kad Visagalio malone pa mimas Dang ukirto bandym nukryiuoti. Bausm vyko nesant aukos ir bausm s
reginys i rovams tik pasivaideno (Koranas, 4:156, 157 sura). Gali b ti, kad tolimesnis pasakojimas nustebins Biblijos
garbintojus, ta iau jos tekste liko ufiksuoti koranikojo liudijimo tikrumo patvirtinimai. Apatal ratai, - kaip pasekm j
apsileidimo ir atsisakymo melstis su Kristumi Getseman s soduose liudija apie j reg jimus, o ne apie tai, kas vyko
realyb je. ito tvirtinimo pagrindim ir paaikinim r. m
darbe Link Dievovaldos... (
). Ta iau
vienas i paaikinim trumpai: Dievas atleidia mon ms netgi jiems netikint (Koranas, 13:7 sura), d l ko teisuolio
nukryiavimas aps st
ugan dinimui objektyvus blogis, kuriam Dievas neleido vykti.
3
Kaip sakoma Sunoje, pranaui parod musulmon , kuris visas dienas leisdavo nuolatin se maldose. Pranaas
paklaus : Kas j maitina?
- Brolis.
- Brolis geresnis u j ...
Ir kaip pasakyta Korane, Dievas atleidia mon ms netgi jei tie netik liai (13:7 sura).
4
... j s pakeit te Dievo palikim savo padavimais (Matas, 15:6).

20

ir gera neantis, o Koranas melas; arba pripainsite Koran

nurodydami klaidas ir ikraipymus, atsiradusius j uraant, ir
gyvenime, ir pomirtiniame, seksite tuo, kas pasakyta jame, ir kas
tekstuose ir v. t padavimuose. Prieingu atveju d l j
patiems bus nepaken iamai varginanti.

tikrojo Atv rimo urau, gal b t

d l visuotin s gerov s ir iame
prarasta bei ikraipyta bibliniuose
veidmainyst s j
dalia jums

21

4. Erezija, nuteista nugal ti

Chiliazmas (i gr. chilis t kstantis), milinarizmas (i lot. Mille t kstantis), religinis
mokymas, pagal kur prie pasaulio pabaig (t.y. Paskutiniojo teismo dien m
paaikinimas
cituojant) em je stos t kstant met truksianti dievo karalyst (Didioji Tarybin
Enciklopedija, 3 leid., 28 t., 252 psl.).
Chiliastin s id jos nuo j ugimimo dirban
daugumos terp je vertinamos valdan
krik ionik
bany , kuri hierarchai nuo pat pradi reik ir reikia elitarin s maumos
interesus, kaip erezija, t.y. melagingas, klaidingas mokymas. N nai chiliastin s kryptys krik ionikose
bany iose igyvendintos, o bany
hierarachai ne tik pakan iai vertina pasaulio galing
valdi ,
bet ir ieko savo dalies bet kurioje valdioje, aikindami ventrat iimtinai ta prasme, kad visuomen
turi palaikyti bet koki valdi , es n ra kitokios valdios, tik nuo Dievo:
J s, vergai, klausykite savo emik
eiminink su baime ir pagarba, nuoirdiai lyg kad Kristaus,
ne d l aki tarnaudami, lyg mon ms patikti nor dami, bet kaip Kristaus vergai, i irdies vykdantys
Dievo vali . Noriai tarnaukite kaip Viepa iui, o ne kaip mon ms, inodami, jog kiekvienas, tiek
vergas, tiek laisvasis, gaus i Viepaties pagal savo gerum (apatalo Pauliaus laikas efezie iams,
6:5 8)1.

Jie pamirta prat sti apatalo Pauliaus odius:

Ir j s, eimininkai, t pat darykite jiems. Liaukit s grasin , inodami, kad ir jiems, ir jums yra
Viepats danguje ir kad jis nedaro skirtumo tarp asmen (apatalo Pauliaus laikas efezie iams, 6:9).

Pamirta ir daugel kit dalyk , pridengdami sav

ir svetim asmenin bei korporatyvin
momentin emik savanaudikum nuorodomis aminyb , ir atsisakydami vykdyti Sumanym ,
pareigojant inaikinti emik
kulto ir pasaulie valdov savanaudikum .
Egzistuoja tam tikras reimas vidin visuomenin valdia dieviku ibandymu arba Dievo
malone? klausim bany hierarchai daugumoje esant bet kokiam menevikikam reimui
atsakin ja taip, kad emikoji valdia neabejot j lojalumu. Bolevizmui gi visuomet buvo
ud ta anafema (Stenka Razinas, Jemelka Puga iovas anafema-a-a!!! pagal banytin
tradicij ), kuomet valdioje buvo vienoks ar kitoks menevizmas; kuomet bolevizmas tur jo
, tuomet bany ia tyl jo arba padlaiiavo valdiai, nedr sdama paskelbti jai anafemos, ta iau
ir toliau laikydama chiliazm -milinarizm erezija, o ne tikr ja krik ionik ja socialine doktrina,
privalan ia tapti idealoginiu pagrindu bolevizmui ir jo bany iai bei valstybingumui.
Net jeigu kalb ti apie sumaities meto laikotarpiu, kuomet bany ia Hermogeno (
)
asmenyje stojo prie lenk upuolikus, tai buvo ne tik kova u tolimesn savit Rusijos civilizacijos
vystym si, bet ir parazito kova u savo ilikim : lenk pergal s atveju tekt paklusti Romai, o dal
vakansij perduoti katalikams. Kol baltasis lenk erelis (ar gaidys?) nekauktel jo pakau , tol
bany ia parazitavo liaudies s skaita: ji neub go u aki t vynaini elitui, kurio veiksmai ir
pagimd sumaities met 2. Ta iau ir sumaitis ne kr
proto bany iai: ne kas kitas, o jos patriarchas
1

Ir tai dar viena vieta Naujajame Testamente, kuri, kai yra ipl iama i bendro istorinio konteksto, apie kur bany ios
visuomet nutyli, reikalauja i krik ionio, gyvenan io pagal bany , paklusti jud jikam rasizmui ir j pal kininkikam
viepatavimui planetoje.

2
O iki sumaities al prived elito darbai buvo ie: Borisas Godunovas saku apie draudiamuosius metus
158090 metams atauk Jurijaus dien (
Julijaus kalendoriaus lapkri io 26, viena i dviej
banytini ven
Georgijaus Nugal tojo garbei), per kuri valstie iai gal jo nekliudomi palikti vieno feodalo
emes ir pereiti gyventi kito feodalo valdas. Jurijaus dienos ataukimas, i pradi laikinas, kaip matoma i
sako pavadinimo tapo nuolatiniu ir atv
kelius pon savivalei ir baudiavos, kaip specifin s verg prekybos
savo t vynainiais Rusijoje, teisinimui. Bany ia tam neprietaravo. Jurijaus dienos panaikinimas iauk
valstie
nusivylim ir neapykant valdan iai vir lei, i ko gim Ivano Bolotnikovo sukilimas. Po Boriso
Godunovo mirties elitas leido ateiti valdi intrigantui Vasilijui uiskiui (Vasilijus IV, carav s nuo 1606 iki
1612 m.
deinioji ranka,
kairioji. T.y., elitas caru pasirinko subjekt su kairiniu sriegiu):
dar vadovaudamas bajor opozicijai prie isiok Boris Godunov , uiskis palaik Ledmitrij I, nors
liau ir vadovavo s mokslui prie j . Tap s caru, numalino Ivano Bolotnikovo valstie sukilim . Kovodamas
prie Ledmitrij II, sudar s jung su vedija, kas suk
ir ved intervencij . Po ito maskvie iai uisk

Nikonas, nepra jus ir penkiasdeim iai met po sumaities meto pabaigos, i ritualini pastang ir
pam gdiojim pagimd banytin , o i esm s liaudies skilim (1653 m.). Kaip liaudies susiskaldymas
jis i esm s buvo veiktas v l gi stalinizmo epochoje, ta iau kaip banytinio susiskaldymo, rus
pravoslav cerkv ne gali jo veikti.
Tuo pat metu bany ia tiesiogiai meluoja, pareikdama, kad J zus nepaliko jokios sociologin s
doktrinos. Atsiver iame pravoslav vyskupo Aleksandro Semionovo-Tian-anskio Pravoslavik
katekizm :
1 S moningas dogmat nebuvimas visuomeniniais klausimais, pateikiant esminius
duomenis j sprendimui.
Atskir krik ioni gyvenimas daro tak visuomeniniam gyvenimui. I to gali kilti klausimas:
kokie, krik ionio manymu, turi b ti valstyb , ekonomika, socialin strukt ra, ir ar gali jei b ti
krik ioniki? Bany ia neturi i klausim dogmatini sprendim , ir krik ionikieji m stytojai
juos sprendia vairiai.
Ta iau dogmat nebuvimas ioje srityje apsaugo, tam tikru m stu, mones nuo blogesn s
formos tironijos Kristaus vardu, neatmesdama, tarp kitko, kai kuri negin ijam duomen ,
padedan rasti teisingus sprendimus (Min tasis katekizmas, 1 priedas, 151 psl.)1.
Tai kad krik ionikose bany iose n ra visuomenini klausim dogmato t.y., apibr t
nuomoni apie normal visuomen s gyvenimo organizavim atveria kelius netrukdomai diegti
gyvenim Senojo Testamento-talmudistines dogmas tais pa iais klausimais vieningoje biblin je
kult roje.
Dogm visuomeninio gyvenimo klausimais Kristus i ties nepaliko. Ne visas jo palikimas yra
isaugotas biblini rat kanonuose, biblinio kanono cenzoriai ir redaktoriai tur jo tiksl Kristaus
autoritetu paremti savo vairios r ies menevizm visuomen s viduje bei parazituojan io ant
visuomen s valdymo elito valdi . Ta iau ne viskas, kas jiems ne tinka buvo paalinta i kanono.
Tod l mes ir nesikreipsime apokrifines evangelijas, kuri bany ia nepripa sta ventomis, o
naudosim s bendrai priimtais banytiniais tekstais, i kuri kyla tik jimo mokymas ir sociologija,
neigiantys tiek tik jimo simbol , tiek daugumos banytinink pasvarstymus apie visuomeninio
gyvenimo normas, diktuojamas vairiar io elitinio menevizmo.
Nuo io laiko Dievo Karalyst nea palaim ir kiekvienas stengdamasis j eina (pagal Luk , 16:16
Sinodo vert.). J s pirmiausia iekokite Dievo karalyst s ir jo teisumo, o visa tai (i konteksto
emikoji palaima visiems mon ms) bus jums prid ta (pagal Mat , 6:33). Taigi sakau jums: jeigu j
teisumas nepranoks Rato aikintoj ir fariziej teisumo ne eisite dangaus karalyst (pagal Mat ,
5:20). Viepats, m
Dievas, yra vienatinis Viepats (pagal Mork 12:29). Pamilk savo Viepat Diev ,
visa irdimi, visa siela ir visu protu. Tai pirmasis ir svarbiausias sakymas. Antrasis prilygstantis jam:
Pamilk savo artim kaip save pat (pagal Mat , 22:37 39). Ne kiekvienas, kuris man aukia:
Viepatie, Viepatie!, eis dangaus karalyst , bet tik tas, kuris vykdo mano dangikojo T vo vali

nuvert ir jis mir lenk nelaisv je. Verta prisiminti, kad Maskva prisiek Ledmitrijui, lygiai taip pat, kaip ir
XX amiuje, kai maskvie iai labiau negu kit sri
gyventojai prisid jo prie TSRS griovimo. Bany ia taip pat
neatsisak patepti intriganto uiskio valdovu.
O palaiminti kov su lenk agresija bany iai teko spaudiamai aplinkybi : lenk elitas visur ir visose ugrobtose
em se su nelenkais gyventojais, vykd paprastos liaudies lenkinim ir katalikizacij , i vietinio elito perduodama teis j
valdyti at nui lenkikam elitui, naikindama akstesn nacionalin elit arba sulenkindama j . Toki pat politik
Lenkija vykd ir XX amiuje dabartin se Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos em se, atitekusiose jai per XX a. pilietin kar
po Rusijos imperijos subyr jimo.
Pilsudskio epochos l ktikas lenkikasis nacizmas savo poi riu ugrobtus nelenkus gyventojus bei karo belaisvius
buvo nevelnesnis nei hilterinis nacizmas. Sumaities meto laikotarpiu, kai lenk l ktos svai iojo apie Lenkij nuo j ros
(Baltijos) iki j ros (pradiai, Juodosios), jis buvo dar iauresnis, nors ir neideologizuotas taip kaip XX a. hitlerinis nacizmas.
tent prie lenkik nacizm Bogdano Chmelnickio laikais sukilo Ukraina ir valdant Aleksejui Michailovi iui apsigyn
nuo jo stodama Rusijos sud . B tent apsigyn : nepriimt Aleksejus Michailovi ius Ukrainos po Rusijos valstybingumo
apsauga ir pasilikt ji Lenkijai, tai panas Krav iukovskis, panas Ku movskis, panas ernovilovskis bei kiti n nai ym s
ukrainietiki panai-politikai b
dabar lojal s Varuvai lenkai, jeigu apskritai b , kadangi dar j tolimiems prot viams
lenk panai gal jo ir neatrasti vietos gyvenime. Ta iau lenk intervencija ir vidin Rusijos sumaitis XVII amiaus
pradioje pagimdyta rusiko elito ir pravoslavikos bany ios hierarchijos, laiminusios vis elitarin prisitaik lik
bjaurast pa iu pirmu pasaulietin s valdios reikalavimu, o kartais ir savo iniciatyva ub gdama jam u aki .
1
Vyskupas Aleksandras Semionovas-Tian-anskis rus pravoslav bany ios usienyje hierarchas. Ta iau jo
katekizmas buvo nupirktas Aleksandro-Nevskio sobore, kurio kioske jis negal jo b ti pardavin jamas be t vynin s
pravoslav bany ios hierarch palaiminimo. Tai reikia, kad prie palaiminant jo platinim tarp pasaulie , t vyniniai
hierarchai sutiko su jame id stytu pravoslav tik jimo mokymu, skaitant ir sociologijos klausimus.
23

(pagal Mat , 7:21). Praykite, ir jums bus duota; iekokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta; juk
kiekvienas, kas prao, gauna, kas ieko, randa, ir beldian iam atidaroma. (...) Jei tad j s, b dami
nelabi, mokate savo vaikams duoti ger daikt , juo labiau Dangikasis T vas suteiks vent
Dvasi
tiems, kurie J prao (pagal Luk 11:9, 10, 13). Kai ateis Ji, tiesos Dvasia, tai nukreips jus kiekvien
ties ... (pagal Jon , 16:13, Sinodo vert.).
Tik kite Dievu, juk i ties sakau jums: jeigu kas pasakys itam kalnui: Pasikelk ir meskis j
ir
nesuabejos savo irdyje, bet patik s, kad vyks tai k sako, vyks jam k besakyt . Tod l sakau jums:
visk , ko tik maldoje praysite, tik kite,kad gausite, ir bus jums (pagal Mork , 11:23, 24, Sinodo
vert.). Melskit s gi itaip:
T ve m
, esantis danguje! Teb nie ventinamas Tavasis vardas; teb nie Tavoji valia ir em je,
taip kaip danguje; duonos m
kasdien s duok mums iai dienai; ir dovanok mums m
skolas, kaip
ir mes dovanojame savo skolininkams; ir nevesk m
pagund , bet ilaisvink nuo piktojo. Juk Tavoji
Karalyst ir j ga, ir lov yra amiams! (pagal Mat , 6:9 13, Sinodo vert.). Neateis Dievo karalyst
matomu pavidalu. (...) Juk tai Dievo karalyst jau yra j
viduje (pagal Luk , 17:20, 21, Sinodo
vert.).

Kaip matote, ios itraukos savo prasme visikai skiriasi nuo ipl to i bendro istorinio konteksto
menevikin s bany ios mokymo:
J s, vergai, klausykite savo emik
eiminink su baime ir pagarba, nuoirdiai lyg kad Kristaus,
ne d l aki tarnaudami, lyg mon ms patikti nor dami, bet kaip Kristaus vergai, i irdies vykdantys
Dievo vali . Noriai tarnaukite kaip Viepa iui, o ne kaip mon ms, inodami, jog kiekvienas, tiek
vergas, tiek laisvasis, gaus i Viepaties pagal savo gerum (apatalo Pauliaus laikas efezie iams,
6:5 8).

Kaip galima suprasti i m

pacituoto teksto, Kristus mok kaip pertvarkyti visuomenin gyvenim
pa moni rankomis, vadovaujantis j gera valia, o ne kaip palaikyti parazitin menevizmo valdi
beprasm mis vertinant Sumanymo poi riu dirban
daugumos kent jimu iki tol, kol tik
Auk iausiajam inomu metu vyks antrasis apsireikimas. Buvo tiesiai kalbama apie emik ,
nik valdov karaliavimo pertvarkym Dievo karalyst em je, epochoje iki Paskutiniojo teismo
dienos.
Tik tuo atveju, jei i doktrina gyvendinama darbais tik jusi Kristumi moni , turi
prasm apatalo Pauliaus pamokymai apie visuomen je egzistuojan ios savival s
gniautuose engiam kantrum , siekiant paprotinti ir igelb ti sielas t , kas priklauso
valdan iajam elitui ir kuria prieing Sumanymui savival kit moni atvilgiu.
Bet jeigu visuomen s pertvarkymo doktrina n ra gyvendinama, tuomet apatalo Pauliaus
paliepimas apie verg paklusnum ponams, ne tik bereikalingas, bet ir kenksmingas, kadangi niekas
neturi prisiimti kieno nors kito valdios ant savo galvos, iskyrus Dievo.
Mes pateik me visuomen s pertvarkymo doktrin pagal Krist , ta iau yra ir tiesioginiai jo
paneigimai, prietaraujan ios Sumanymui parazitinio menevizmo valdios dirban
daugumos
atvilgiu, skirti krik ionims:
J s inote, kad taut valdovai engia tautas ir didi nai rodo joms savo gali . Ta iau tarp j
tegu
neb na itaip: o jei kas nori tarp j
b ti didelis, teb nie j
tarnas; ir kas nori b ti pirmas tarp
, teb nie j
vergas. Kadangi mogaus S nus ne tam at jo, kad Jam tarnaut , bet tam, kad
patarnauti ir Savo gyvast atiduoti daugeliui ipirkti (pagal Mat , 20:25 28, Sinodo vert.).

Vienok absoliuti dauguma, vadinan save krik ionimis, sekti iuo Kristaus raginimu yra arba per
silpna, arba tai nepriimtina pagal jos dorov (norisi, labai norisi b ti greta Dievo kit moni valdovais
ir ponais).
Kristaus skelbt visuomen s gyvenimo pertvarkymo Dievo karalyst em je doktrin , Dievo
paliepim (pagal Mat , 20:25 28) pravoslavai, kaip ir kitos krik ionikos bany ios (t.y., ir
hierarchijos, ir paklusni joms ganom
banda), paalina; paalina savo didiavalstybiniu
laokidietikai-padlaiiku 1 b du, savo imin
padavimais apie tre
Rom , elitin -didi
Rusij , nekreipdami d mesio
Evangelijos persp jimus apie Dievo priesak pakeitim prana
padavimais (pagal Mat , 15:1 11).
Ir jeigu vis emik
valdov valdi b dingasis bruoas mogaus eksploatacija mogumi (arba
atvira vergovin se visuomenin se-ekonomin se formacijose, arba netiesiogin monopolikai aukt
1

Apie Laokidijos bany

24

r. Apokalips , 3:14 sk.

kain pagrindu, nesvarbu, kokiu b du ireikt ), tai pagal nutyl jim yra numanoma, kad Dievo
karalyst je nebus vietos vien parazitavimui kit gyvenimo ir darbo s skaita. Bet juk tai vien
parazitizmo kit darbo s skaita nebuvimas gyvenimikasis bolevizmo idealas, kur buvo si loma
gyvendinti komunistin je visuomenin je-ekonomin je formacijoje.
Dabar kreipkim s
istorikai realios krik ionyb s k rimosi istorij , kai Kristaus pamoksl
liudininkai tvirtai inojo, kad jis moko kaip pertvarkyti visuomen s gyvenim
Dievo karalyst
em je, o ne paklusnumo sudemon jusioms emikoms valdioms, valdan ioms neinia kieno vardu:
Jiems pasimeldus, sudreb jo susirinkimo vieta, visi prisipild
skelbti Dievo od .

ventosios Dvasios ir

dr siai

Daugyb tik jusi

tur jo vien ird ir vien siel ; ir niekas i to k tur jo nevadino savo
nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra. Apatalai gi su didia galybe liudijo apie Viepaties J zaus
Kristaus prisik lim , ir didi malon juos visus gaub . Nebuvo tarp j n vieno, kam tr kt ; kadangi
visi, kurie vald emes arba namus, parduodami juos parduoto kain atnedavo ir d davo prie
Apatal koj ; ir kiekvienam buvo duodama tai, ko iam reik jo (Apatal darbai 4:31 36, Sinodo
vert.).

Kaip galima suprasti i pateiktos itraukos, istorikai realios krik ionyb s k rim si sek
komunistini santyki
nuosavyb sitvirtinimas ir komunistinis paskirstymo b das kiekvienam
pagal poreikius. Poreikius gi apribojo krik ionikoji dorov , visiems bendra s in (viena irdis ir
viena siela), d l ko bendruomen je visi kiekvieno nario gyvenimiki poreikiai buvo patenkinti
(nebuvo tarp j n vieno, kam tr kt ).
Apie gamybin pirm
krik ioni veikl iuo periodu nieko nekalbama. Bene vienintel vieta, kur
kalbama apie darb krik ionikose bendruomen se, apatalo Pauliaus antrajame laike
tesalonikie iams:
... mes ne sauvaliavome pas jus, pas niek nevalg me duonos dykai, bet dirbome ir tri
me nakt ir
dien , kad neapsunkintum m n vieno i j
, ne tod l, kad mes netur jome valdios, bet tam, kad
pa ius save gal tume duoti pavyzdiu jums sekti. Kadangi kai mes buvome pas jus, tai prisak me jums
itai: jeigu kas nenori darbuotis, tas ir tenevalgo (parykinta m
cituojant). Ta iau girdime, kad
kai kurie pas jus elgiasi savavalikai, nieko nedaro, o reikalauja. Tokiems prisakome ir Viepa iu m
zumi Kristumi tikiname, kad jie, dirbdami tyloje, valgyt sav
duon (Tesalonikie iams, 3:7 12,
Sinodo vert.).

Apie darbo, gamybos priemoni nuosavyb s pob

nieko nesakoma. Ta iau jeigu remtis b tinybe
apr pinti bendruomen viskuo, kas jai b tina vartojimui komunizmo principais, tai gamybos priemoni
nuosavyb s santykis turi utikrinti didiausi manom gamybos sistemos gr . Tuo pa iu, kai kas gali
ti bendruomen s nuosavyb , o kitkas asmeniniam arba eimos naudojimui arba nuosavybe,
kol kin je nuosavyb je, bet taip, kad visa pagaminta produkcija vienaip ar kitaip b
perduodama
bendruomen s labui, tolimesniam paskirstymui tarp t kam ji reikalinga.
Nat ralu, kad tokios gamybos-vartojimo sistemos veikimui reikalingas priva ios individualistin s
dorov s savanaudikumo atsisakymas bei darbas pagal s in , kuomet Niekas teneieko, kaip
jam geriau bet kaip kitam (1 laikas korintie iams, 10:24), ko rezultate kiekvienas tampa
apsuptas vis r pes iu ir geradaryste.
Tai yra, istorikai reali apatal laik kri ionyb buvo uimta komunizmo statyba, o savo
sociologin mis pai romis atstovavo chiliazm -milinarizm .
Tik po to, kai krik ionik
bendruomeni vadovyb elitizavosi ir
bendruomen s narius
1
matytikaip ganom band -avinus, kuriuos reikia skersti bei kirpti , jau epochoje po tikr
apatal
i jimo Anapus, krik ionyb , pamokslaujanti J s, vergai, klausykite savo emik eiminink su baime
ir pagarba, nuoirdiai lyg kad Kristaus, buvo pakelta valstybin s Romos religijos rang ir prad jo
sklisti gretimas alis. Milinarizmas-chiliazmas komunistinis savo idealogija tik jimo mokymas
v. t buvo paskelbtas erezija, o po kurio laiko buvo imutas i ganom
s mon s, dauguma
kuri nemok jo skaityti bei rayti, ir kuriems buvo udrausta savarankikai skaityti Biblij , bet liepta
1

Kent kite, nuolankios tautos,

Neinote kas tai garb !
Kam vergui laisv dovanoti?
J reikia skersti arba kirpt.
A.S. Pukinas
25

klausytis jos i ganytoj l . itaip istorikai reali krik ionyb nugal jo pagonyb , idavusi Krist ,
nusl pusi idavyst s akt , pasistengusi pamirti nieking vieno tik jimo bei socialin s doktrinos
sukeitim jiems prieiku tik jimu bei socialine doktrina.
l tokio Kristaus paliktos sociologin s bolevizmo ir komunizmo Dievo karalyst s em je
doktrinos sukeitimo dar pirmuosiuose keturiuose amiuose nuo Kristaus Gimimo, Rusijoje,
kurios kriktas vyko tik X amiaus pabaigoje, niekada praeityje nebuvo tikrosios
krik ionyb s.
Juo labiau tikrosios krik ionyb s nemat ir Lietuva, kuri ugnimi ir kruvinu kalaviju XIV
amiaus pabaigoje kriktijo ano meto karjeristas, d l Lenkijos karaliaus sosto atsisak s
lietuvyb s, o podraug ir savo Tautos, Jogaila (vert jo pastaba).
Taip vadinama Rusika pravoslavyb kerintis bizantikas melas, lipnus ir kvaitinantis kaip
unuodytas medus, sionist -internacist pasi lytas valdan iajam elitui, ir iojo priimtas prievarta
diegti Rusioje, siekiant teisinti savo parazitavim dirban
daugumos darbo ir gyvenimo s skaita.
Ir it savo s vyb pravoslavyb , lygiai kaip ir katalikyb , neatsitraukdama saugo visose savo
modifikacijose.
Po 1917 m. is biblinis pravoslaviko elito menevizmas
konfliktuoti tiek su rusikuoju
bolevizmu, siskverbusiu marksizm , tirk ir su marksistiniu menevizmu, siverusiu Rusij , kaip
biblinio menevizmo pamaina. iame biblinio-pravoslaviko banytinio menevizmo 1 konflikte su
marksistiniu menevizmu, pasaulietiku savo forma, pasireik konfliktas tarp idealistinio ir
materialistinio ateizmo 2 kult roje, vystomoje biblinio projekto eiminink . Vieni piktavaliai ragavo
kit piktavali nir 3, o Dievas pad jo bolevikams kelyje komunizm -milinarizm -chiliazm .
iuose urauose mes nenagrin sime ir nekomentuosime prietaravim tarp Korano ir Biblijos
mokym apie Diev ir Jo buvim 4. Mes apsiribosime tik esmini sociologini poi ri apvalga,
ireikt Korane, tam kad parodyti, jog tai kita iraika vis tos pa ios chiliastin s erezijos
milinarizmo: mokymo apie Dievo karalyst s em je suk rim dar iki Paskutiniojo Teismo dienos.
Korane apibr tas pagrindinis visuomen s kin s veiklos principas, kuris neigia kaip
senatestament -talmudistin jud jikojo pal kininkavimo agresij , taip ir istorikai realios ydaujan ios
krik ionyb s prisitaik likum . Koranin kult ra priepastatoma visam tam. I.J. Kra kovskio vertime,
2 sura:
275(274). Tie, kurie dalina savo turt nakt ir dien , slapta ir atvirai, jie gaus savo apdovanojim i
savo Viepaties; n ra baim s jiems, ir nebus jie li dni! 276(275). Tie, kurie ryja pal kanas, prisikels
tik tai tokiais pat, kaip prisikels tas, kur praudo satana savo prisilietimu. itai u tai, kad jie sak :
Juk prekyba tas pats, kas ir pal kanos. (pagal Sablukovo vertim : pal kanos tas pats, kas pelnas
prekyboje). O Dievas leido prekyb ir udraud pal kanas. Kam ateina inia nuo jo Viepaties ir jis
susilaikys, tam atleista, kas prie tai daryta: jo reikalai priklauso Dievui; o kas pakartos, tie ugnies
gyventojai, jie joje amius esti! 277(276). Naikina Dievas pal kanas ir augina (puosel ja) imald
(pagal Sablukov : Dievas paalina i vartojimo pal kanas, bet pertekliaus j
<geriau: pal kan
valdi > suteikia imaldai). I ties Dievas nemyli bet kokio netikin io nusid lio. (277). Tie gi, kurie
tik jo ir tv
gera, ir mald stov jo, ir apsiplovimus dar jiems j apdovanojimas pas j Viepat , ir
ra baim s vir j galv , ir neli
s jie!

1
Buoi elgesys liaudyje buvo palaikomas banytinio menevizmo, ir tod l niekas kitas, taip kaip rus pravoslav
bany ia neatsakingas prie mones, Krist ir Diev u ibuoinimo tragedij . Skelbt bany ia chiliazm -milinarizm ,
kaip tai dar apatalai, kiekvienas caras, baudaunink savininkas, buo inot , kad jis giliai nuod mingas savo poi riu
gyvenim ir kitus mones, kuriuos jis bando pajungti savo savivalei, pakeisdamas ja Dievo Sumanym .
Priimti chiliazm -milinarizm kaip oficiali banytin s sociologijos doktrin antrojoje XIX amiaus pus je, reikt
ivaduoti Rusija nuo revoliucij XX amiaus pradioje, ta iau lyktusis rusikas elitas, tame tarpe ir banytinis, negal jo
engti to ingsnio; nesutikt su tuo ir buo s. U k ir susimok jo XX amiaus pirmojoje pus je.
2
Materialistinis ateizmas Dievo buvim atvirai vadina moni im slo vaisiumi. Idealistinis ateizmas atvirai skelbi
egzistuojant Dievo buvim , ta iau gimdo tik jim , kuriuo sekdamas mogus konfliktuoja su Dievo Sumanymu, tuo atriau,
kuo labiau jis sitikin s savo tik jimo teisumu, ir kuo tiksliau vadovaujasi juo gyvenime.
3
Pgl. Koran .
4
vairiems tik jimo klausimams, tame tarpe ir itam, skirti darbai Klausimai metropolitui Joanui ir Rus pravoslav
bany ios hierarchijai, Link Dievovaldos..., Tik jimas ir Matas, Ateik pagalb mano netik jimui, Meistras ir
Margarita: himnas demonizmui? arba betestamen io tik jimo Evangelija (
,
,
,
,

:
?
).

26

Tai yra po to, kai poreikiai patenkinti, perviris turi b ti atiduodamas stokojantiems. Ekonomin
valdia paaukojim pagrindu yra palaikoma Dievo. Ta iau kyla klausimas apie saik , apibr iant
pasitenkinim ir apie galimybes piktnaudiauti patenkinant poreikius. Korane tai taip pat atsakoma:
76(76). Karunas buvo i Musos1 tautos ir dar pikt jiems. Ir Mes2 dovanojome jam tiek lobi , kad jo
raktai sl
mini turin
j
. tai pasak jam jo tauta: Nedi gauk, Dievas nemyli di gaujan !
77(77). Ir siek tame, k tau dovanojo Dievas, link paskutiniojo gyvenimo! Nepamirk savo lemties
iame pasaulyje ir geradariauk, kaip tau geradariauja Dievas, ir nesiek kenkti em je. I tikr ,
Dievas nemyli kenkian !
78(78). Jis pasak : Tai, kas man dovanota, pagal mano inojim . Negi jis neinojo, kad Dievas iki
jo praud i kart tuos, kas buvo stipresni u j galia ir turtingesni pal kininkavimu. Ir nebus
paklausti apie savo nuod mes nusid liai!
79(79). Ir i jo jis prie savo taut isipuo s savo papuoalais. Pasak tie, kurie trokta artimiausio
gyvenimo: O, jeigu ir mums to paties, kas dovanota Karunui! I tikr , jis didios lemties
savininkas!
80(80). Ir pasak tie, kam buvo dovanotas inojimas: Vargas jums! Dievo apdovanojimas geriau
tiems, kas tik jo ir tv
ger ; bus leista sutikti itai tik tai kantriesiems.
81(81). Ir privert me Mes em praryti j ir jo namus. Ir neatsirado pas j minios, kuri apgint ji nuo
Dievo. Ir netapo jis gaunan iu pagalb .
82(82). Ir i ryto tie, kurie vakar geidavo jo vietos, kalb jo: Vargas! Dievas platina sklyp , tam
kuriam nori i Sav
verg , ir maina. Jeigu Dievas nepasigail
m
, tai praryt mus. Vargas!
Neb na laimingi netikintys!
83(83). tai paskutinieji namai3, Mes suteikiame juos tiems, kas nepageidauja didiuotis em je arba
platinti bloga. O gale laim s dievobaimingieji! (28 sura Pasakojimas).

is pasakojimas reikmingas ne tik tuo, kad smerkiamas pasik s ydas Karunas, bet ir tuo, kad
jame vardijamas altinis, atveriantis galimybes parazituoti kit gyvenimo ir darbo s skaita, ko
pagrindas monopolikai aukt kain nustatymas u savo dalyvavim visuomeniniame darbo
susivienijime. Tai monopolinis ini valdymas: Tai kas man duota pagal mano inojim . itai
paaikinta Korane kitoje vietoje (M.-N.O. Osmanovo vertimas):
Kai mog itinka kokia nors b da, jis aukiasi M
. Kada gi Mes dovanojame jam koki nors M
malon , jis sako: Tai dovanota man u mano inojim . Ne, tai buvo ibandymas (gundymas I.J.
Kra kovskio vertime), bet didioji dalis moni neino apie tai (39 sura Minios, 50(49)).

Tai yra, nors koki nors visuomenikai reikming ini ir

di monopolija atveria galimybes
nusistatyti monopolikai auktas kainas, kas savo ruotu sudaro galimybes atsirasti mopolikai auktam
individualiam arba grupiniam vartotojikam statusui, ta iau geriau to nedaryti, kadangi tokiu b du yra
engiamas kit gyvenimas; o pati tokia galimyb pagunda. Dievas nemyli nesaiking , nesugeban
sulaikyti savo vartotojiko godumo (6:142 sura). Ir vien moni viepatavimas kitiems taipogi yra
udraustas:
Sakyk: O rato tur tojai! Ateikite prie odio, lygaus jums ir mums, kad mes negarbintum m nieko,
iskyrus Diev , ir nepriskirtum m nieko Jo bendrus, ir kad vieni i m
neverst kit
viepa ius,
iskyrus Diev (3:57 sura).

Ir Mahometui buvo pasakyta:

51(47). Ir tegu sprendia Evangelijos tur tojai pagal tai, k
nesprendia pagal tai, k perdav Dievas, tie paklyd liai.

jiems perdav

Dievas. O tie, kas

52(48). Ir Mes perdav me tau rat su tiesa tam, kad patvirtinti tikrum to, kas buvo perduota i
rato iki jo, ir kad apsaugoti j . Spr sk gi tarp j pagal tai, k perdav Dievas, ir nesek i paskos j
aistr al nuo tiesos, kuri at jo pas tave. Kiekvienam i j
Mes sutais me keli ir kelion .
53. O jeigu panor
Dievas, tai Jis padaryt jus viena tauta, bet... kad ibandyt jus tame, k Jis
dovanojo jums. Stenkit s gi aplenkti vieni kitus geruose darbuose! Pas Diev vis j
sugr imas, ir
Jis prane jums tai, d l ko j s nesutar te!
54(49). Ir teski tarp j pagal tai, k perdav tau Dievas. Jeigu jie nusisuks, tuomet inok, kad Dievas
nori juos uklupti u kakokias j nuod mes. Juk i ties , daugelis i moni paklyd liai!(5 sura).

Moz s, t.y. Karunas buvo ydas.

Mes t.y. Dievas. Korane naudojamas b tent toks vardis Dievui apibr ti.
3
Aminas gyvenimas, rojus.
2

27

Tai yra, koranikoji sociologin doktrina1 sutampa su anks iau pateiktaja Kristaus visuomen s
virsmo Dievo karalyst s em je doktrina, kurioje n ra vietos vien parazitavimui kit darbo s skaita.
Ir ji gi patvirtina milinarizmo-chiliazmo-komunizmo alinink l kes ius d l Dievo karalyst s
suk rimo dar iki Teismo dienos.
Jis tas, kuris pasiunt Savo pasiuntin su tiesiu keliu ir tiesos religija, kad parodyti j auk iau bet
kokios kitos religijos, nors ir neapk st ito daugiadieviai (9:33 sura).
Sakyk tiems, kurie netiki: Darykite pagal savo galimybes, Mes taipogi darome! Laukite, Mes
taipogi laukiame! (11:122 sura).
Dievas para : Nugal siu A ir Mano pasi stieji! I tikr
Prietaravimas, 21).

, Dievas stiprus, galingas! (58 sura

Ir realiai niekas neliudija nei pateikt , nei koki nors kit Korano tvirtinim melagingumo.
Koranas ir Evangelija i Kristaus l
(o ne i jo vardo bany
l ), abipusiai papildo vienas kit ,
pad dami suprasti Dievo sumanym , ir neneigia vienas kito, tod l tarp tikr
musulmon bei
krik ioni konflikt negali b ti, kadangi islamas ir krik ionyb skiriasi ne tik jimo mokymo prasme,
o tik ritualini apeig .

Apie prietaravimus dievoiekos poi riais tarp Rusikos civilizacijos ir Korano, r. m

darb Meistras ir
Margarita: himnas demonizmui? arba betestamen io tik jimo Evangelija, parayt 2000 m., jau po pirmosios i
analitini ura apie Stalin publikacijos 1999 m.
28

5. Komunistas odiais ir darbais

Prad kime nuo to, kad Stalinas neskelb tu
kalb tema daugiau socializmo!1, po kuri
paprasto darbininko eksploatacijos laipsnis daugkart padid davo ir pradingdavo bet kokios rytojaus
perspektyvos. Dykin jantys subjektai gali prietarauti, teigdami, jog tikrov je buvo ne taip, kad
paprastos liaudies eksploatacijos lygis 1930 metais TSRS iaugo daug kart , lyginant su NEPo2 laikais
arba su laikais iki 1917- ; o ypatingai iaugo kaime po kolektyvizacijos.
Ta iau mes pasi lysime visgi skirti tokius skirtingus visuomeninio gyvenimo reikinius, kaip
teko daugiau dirbti, visame kame ribojant savo vartojim ir eksploatacijos lygis iaugo, d l
ko taip pat teko daugiau dirbti, o gauti maiau. Skirtumas tarp i dviej reikini visuomen s
gyvenime principinis, ta iau pasimato jis tik tuomet, kai uduodamas klausimas, kas yra
gaminama ir kur visa tai pasideda.
Jeigu eksploatacijos lygis pakilo, tai reikia, kad visuomen je padid jo santykis tarp ilaid ilaikyti3
10 % pa
turtingiausi
su ilaidomis ilaikyti 10 % pa
neturtingiausi . Jeigu tuo pa iu tenka
daugiau dirbti, o vartoti maiau, tai reikia, kad bendro valstyb s produkto strukt roje iaugo gamybos
stas, skai iuojant preki kiek tenkant vienam asmeniui i turting
maumos, o preki gamybos
stas dirban
daugumai suma jo (arba krito perkamoji dirban
daugumos galia ir jie
nebegali nusipirkti netgi to, kas pagaminta, d l ateityje neivengiamai kris kakuri produkcijos grupi
gamyba).
Ar taip buvo prie Stalino? Nebuvo. alis ruo si pergalei kare, tod l i ties dirbti teko daugiau
visiems be iimties, o daugumai teko apriboti vartojim naudojantis valstybin s finans politikos
priemon mis.
I ties buvo taip, kad tuo metu tarybinis partinis, valstybinis, kio, mokslo-technikos elitas bei
ym s meno veik jai tur jo auktesn vartojimo status , negu paprasti darbininkai. Ta iau kuo ia d tas
atseit J.V. Stalino piktavalikumas? Pateiksime konkret pavyzd , paaikinant tarybinio vartotojiko
elito atsiradim .
Kai 1918 m. gruodio 8 savo darb atnaujino Generalinio tabo akademija, paym ti iam vykiui
buvo nuspr sta suorganizuoti ikilming koncert . Tarp Akademijos klausytoj buvo ir b simasis
generolas-leitenantas Georgijus Pavlovi ius Sofronovas (1893 1973). Akademijos vadovyb pasiunt
tuomet dar tik b sim karo vad 4 pas tuo metu jau ym daininink F.I. aliapin , pakviesti
sudalyvauti koncerte. F.I. aliapinas u pasirodym usipra balt milt maio: Generalinio tabo
akademija d l to meto skurdumo negal jo jo iskirti, tod l ikilmingas koncertas pra jo nedalyvaujant
F.I. aliapinui.
Ieivis i paprastos liaudies, vis gyvenim svajoj s sitrinti Rusijos imperijos elit , nepanoro
suteikti diaugsmo b simiesiems savo tautos Armijos vadams, kuriems buvo lemta ginti jo T vyn , jos
liaud ; ginti pakl stant r iai disciplinai ir savidisciplinai, nesigailint nei savo pa , nei savo artim 5
sveikatos bei gyvyb s, u ko netekt ne manoma emikajame gyvenime atsilyginti nei dviem p dais
kvietini milt , nei kokiais nors pinigais; nekalbant jau apie tai, kad tb tinis m is, kovai kuriame ir
kurio vadovavimui ruo si karo vadai, usi mimas kur kas labiau visuomenikai svarbus, negu bet
koks pasirodymas scenoje ar kitas menin s k rybos aktas, o karo gl bis ne toks meilus, kaip kad m .
1

Paskutiniojo TSKP genseko M.S. Gorba iovo lozungas.

Naujoji Ekonomin Politika paskelbta 1921 m. ir faktikai galiojusi iki 1928 m. Leidusi veikti priva iam kapitalui ir
priva iai prekybai ir praktikai suk rusi nauj tarybin buruazij .
3
Dar kart pakartosim. Mes si lome lyginti ilaidas skirtas ilaikymui, kadangi b tent tai atspindi reali pad
visuomen je, kadangi ilaid kiekvienoje socialin je grup je skiriam ilaikyti eim analiz reikalauja vertinti ne tik
ilaidas i jos pa ios pajam ir santaup , bet ir ilaidas i paalini fizini bei juridini asmen .
4
Nuo 1942 m. balandio Vakar fronto vado pad jas, nuo 1944 m. 3-iojo Baltarusijos fronto vado pavaduotojas. Apie
epizod i F.I. aliapino gyvenimo G.P. Safronovas rao savo memuaruose Nepavaldu laikui (
).
5
Sunkus karinink mon tikr kovos draugi kryius.
2

Taip, F.I. aliapinas ymus rusakalbis dainininkas, ta iau kaip mogus duoneliautojas, o ne plati
rusika d ia1. Bolevikin revoliucija atne jam neatlyginamus nuostolius: ji sugriov jo vaikyst sjaunyst s svajon silieti paveldimojo Rusijos elito gretas. Ir u ios svajon s sugriovim jis
neatleido savo tautai, palaikiusiai bolevikus, bei jos armijai ir valstybei, d l ko gal gale jis nusprend
ver iau gyventi ir mirti kartu su ankstesniuoju elitu emigracijoje. Toki aliapin ymi ir tiesiog
isilavinusi savo srities specialist , bet troktan imti monopolikai aukt kain u savo dalyvavim
visuomeniniame darbo susivienijime Rusijoje buvo daug visose gamybos baruose, bei
negamybiniuose, ta iau visuomenei b tinose ir reikmingose veiklos sferose.
Dabar kreipkim s V.I. Lenino knyg Valstyb ir revoliucija:
... Komunos pavyzdiu (1871 m., Paryiuje m
paaikinimas cituojant) Marksas parod , kad
esant socializmui pareigybiniai asmenys liaujasi b ti biurokratais, b ti valdininkais, liaujasi pagal
st to kaip vedamas, greta irenkamumo, dar ir pakei iamumas bet kuriuo metu, dar ir
SULYGINANT ATLYG SU VIDUTINIU DARBINIK LYGIU, dar ir pakei iant parlamentines staigas
dirban iomis (parlamentas nuo pranc ziko parle kalb ti, t.y. parlamentas kalbykla, dauguma
atveju tu ia: aut.), t.y. leidian iomis sakymus ir juos gyvendinan iomis. (...) Marksas ...
praktiniuose Komunos priemon se ivydo T PERSILAUYM , KURIO BIJOSI IR NENORI
PRIPAINTI OPORTUNISTAI, D L SAVO BAILUMO, D L NENORO NEATAUKIAMAI NUTRAUKTI
RYIUS SU BURUAZIJA... (tekstas iskirtas m
ciktuojant).
Kaip inoma, Paryiaus komuna lugo. Viena i jos kracho prieas
buvo tai, kad kvalifikuoti
vairi visuomeninio darbo apsijungimo sri
specialistai, laik emiau j savigarbos atiduoti
savo darb Komunai u vidutin darbininko atlyg bei i ti paprast darbinink kaip savo
draug .
Jie pageidavo tokios visuomen s gyvenimo organizavimo tvarkos, kurioje gaut monopolikai
aukt korporatyvin kain u savo darbo produkt , ir tod l nepalaik Paryiaus komunos pastang ir
arba susivienijo kaip atviri veikl s jos prieininkai, arba sabotavo, reikdami savo lojalum jai.
Be to pabr kime, kad kalba eina ne apie atlyginimo skirtumus skirtingiems specialistams tame ar
viename visuomeniniame darbo apjungime, o apie skirtumus atlygio darbininkams, dirbantiems
skirtingose visuomenini darbo susivienijim srityse, d l ko egzistuoja sritys su monopolikai
auktomis ir monopolikai emomis darbo j gos kainomis. Kalbama ne apie pajam diferencijacijos
likvidavim kiekvienos i sri
r muose, kadangi ji kiekvienoje srityje stimuliuoja profesionalizmo
kaupim . Kalbama apie b tinyb atsikratyti pajam diferencijacijos tarp sri , kadangi ji stimuliuoja
tik garb trok ir individualist parazitizm 2.
Panaiai tas pats, kas prived Paryiaus komun prie lugimo, vyko ir Rusijoje po 1917 m.: igirtoji
rusika inteligentija, kaip visuomenin grup apskritai, nelaik galimu atsisakyti monopolikai aukt
kain u jos gaminam produkt visuomeniniame darbo susivienijime, d l ko daugelis ymi ir
vidutini prot atsisak palaikyti taryb valdi , istumiant i jos organ siono-internacistinius
menevikus, o stojo kov prie j pilietiniame kare. Daugelis j pasibaigus pilietiniam karui3 pasiliko
sovdepijoje tik tod l, kad nesugeb jo pab gti ir buvo priversti gyventi joje. Ta iau jie kaip ir
anks iau, kiekvienas liko savo srities specialistais. Ir bolevizmas siekdamas savo usibr t tiksl ,
sutiko mok ti jiems monopolikai aukt kain u j dalyvavim visuomeniniame darbo susivienijime.
Ta iau reikminga yra kitkas. Utikrin s santykinai aukt vartotojik status vairialypei pagal jos
veiklos pob
inteligentijai, link ito vartojimo standarto, palaipsniui, pagal ekonomin alies galios
augimo m st , Stalinas k
ir likusius gyventojus. D l ko santykis ilaid skiriam ilaikyti 10 %
pa
turtingiausi eim su ilaidomis ilaikyti 10 % pa
neturtingiausi eim ma jo. Tai yra
daugumos eksploatacijos mauma lygis nepaliaujamai ma jo.
tent tokiomis s lygomis tre iajame deimtmetyje dirbti teko i tikr
daugiau, o gyventi
santykinai skurdiai. Bet ne tod l, kad augo eksploatacijos lygis, o tod l, kad buvo gaminamo naujos
1

I.A. Buninas savo atsiminimuose apie F.I. aliapin taip pat paymi, kad is nem go dalyvauti labdaringuose
koncertuose ir myl jo pinigus, teisindamas tai tuo, kad is skirdavo daug j
sceninei veiklai.
2
Prisiminkite auk iau pateikt auk iausi valdytoj atlyginim palyginimo statistik su vidutiniu visuomen s
atlyginimu JAV, VFR, Japonijoje bei valdymo kokyb . Smulkiau is klausimas inagrin tas m
darbe Trumpas
kursas... (Visuomeninio saugumo koncepcija) (
(
)).
3
Pilietinis karas buvusioje Rusijos imperijos teritorijoje vyko nuo 1917 iki 1922, vietomis 1923 met . Pagrindiniai
iai baig si 1920 m. uvo vir 10 milijon moni .
30

gamybos priemon s ir ginkluot . Hitleris sav

Mein Kampf para dar 1923 m. i politin
programa, kurioje tiesiai ir atvirai kalbama apie Vokietijos kar su Rusija, siekiant j galutinai ir
nesugr tamai pavergti, buvo palaikoma tarptautinio siono-internacist menevizmo ir aktyviai
gyvendinama. B
buv s Tarybin s valdios nusikaltimas ilgalaikiams Rusijos taut interesams
neparuoti alies karui, kur tarptautiniai ukulisiai suplanavo vos ne anks iau, kai marksistin s
revoliucijos ustrigo Europos alyse (Vokietijoje, Vengrijoje), i kuri buvo ketinama plieksti
pasaulin marksistin revoliucij , b tent k daryti ir kviet menevikas ir siono-internacistas
L.D. Bronteinas (Trockis), ir k nutrauk V.I. Leninas, sudarydamas Bresto taik 1.
Jeigu kalb ti apie kol kin santvark , tai per jimas j nuo NEPo i ties buvo iaurus ir sunkus.
Ta iau alies sutriukinimas b simajame kare, suplanuotame tarptautini ukulisi , b
buv s dar
iauresnis lyginant su kolektyvizacija: jeigu ne kolektyvizacija, per trump laikotarp davusi pramonei
reikaling darbo j , tai po 1941 m. vasaros sutriukinimo b
sek s germanikas nacistinis jungas.
sigaliot planas Ost, pagal kur buvo numatyta TSRS teritorijoje pastatyti mirties stovyklas ir per
kuo trumpesn laikotarp sunaikinti juose 110 milijon atliekam gyventoj , o likusius privesti iki
kalban
darbini gyvuli lygmens. Ir kirviais bei valstie
ak mis nuo vermachto nepavykt
atsimuti, kaip kad 1812 m. daug kur atsimu nuo Napoleono.
Bet jau 1938 m. kol kin santvarka prad jo duoti gr : u darbadienius daugelyje paprast , o ne tik
pavyzdiniuose-parodomuosiuose kol kiuose, ir Ukrainoje, ir Pavolgyje, ir kituose TSRS kratuose
buvo iduodama pagamintos kolektyviniame kyje produkcijos daugiau, negu gal jo sutalpinti
valstie
sand liai, lik nuo j vienasmeninio j eimininkavimo kyje laik . Tai dabar pokalbiuose
pamena daugelis paprast , gyvenusi tuo metu, moni . Gimstamumas alyje pastoviai virijo
mirtingum . Praeities kult ros pasiekimai ir galimyb gyti isilavinim dar si prieinami vis
platesniems visuomen s sluoksniams. itas kult rinio ir ekonominio pakilimo procesas pirm kart buvo
nutrauktas karo, o antr kart nutrauktas at jus partijos ir valstyb s valdi (po J.V. Stalino paalinimo)
trockistams: kaip ilikusi po stalinizmo epochos represij , taip ir antrosios kartos trockist , kurie po
1953 m.
vykdyti antibolevikin politik 2.
Dabar v l kreipkim s J.V. Stalino testament Ekonomines socializmo TSRS-oje problemas
(nuorodos puslapius pagal atskir 1952 m. leidim ):
Ekonominis pagrindas prieprieai tarp protinio ir fizinio darbo yra fizinio darbo moni
eksploatavimas i protinio darbo moni pus s. Visiems inomas atotr kis, tarp mon s fizinio darbo
moni ir vadovaujan iojo personalo, egzistuojantis kapitalizme. Yra inoma, kad io atotr kio
pagrindu vyst si prieikas darbinink poi ris direktori , meistr , inineri bei kitus techninio
personalo atstovus, kaip savo prieus3. Suprantama, kad sunaikinus kapitalizm ir eksploatacijos
sistem tur jo inykti ir interes priepriea tarp fizinio ir protinio darbo. Ir ji i tikr
inyko m
iuolaikin je socialistin je santvarkoje. Dabar fizinio darbo mon s ir vadovaujantis personalas yra ne
prieai, o draugai-bendrai, nariai vieno gamybinio kolektyvo, giminikai suinteresuoti gamybos
pasiekimais ir gerinimu. Buvusios j prieprieos nebeliko ir enklo (27 psl.).
Nors J.V. Stalinas naudojasi marksistine terminologija (protinis darbas, fizinis darbas), ta iau
kalba apie tiesiogin gamybin darb materialios gamybos sferoje ir apie kitas darbo r is, ne
materialios gamybos sferoje, ir vis pirma apie darb valdymo sferoje. Pateiktame kontekste fizinio
darbo moni eksploatacija sinonimas monopolikai aukt kain u darbo produkt ne materialios
gamybos sferoje ir v lgi, pirma viso kito, sinonimas monopolikai aukt kain u valdymo sferos
darbo produkt (direktorius, meistras iimtinai valdytojai; ininerius gali b ti ir valdytojas, ir
gamybininkas informacijos apdorojimo sferoje). 1952 m. akin s monopolikai auktos kainos u
dalyvavim visuomeniniame darbo susivienijime (atlyginimo pavidalu) dauguma atveju TSRS i esm s
1
Separatin Bresto taikos sutartis pasirayta 1918 m. kovo 3 tarp Taryb Rusijos atstov i vienos pus s ir Centrini
valstybi (Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Turkijos ir Bulgarijos) i kitos. Jame ufiksuotas Rusijos pralaim jimas ir
pasitraukimas i Pirmojo pasaulinio karo.
2
B tent d l ito boleviko J.V. Stalino k rinius ne tik buvo liautasi spausdinti (buvo nutrauktas netgi jo Rat rinkinio
leidimas), ta iau ir tai, kas ileista anks iau, buvo iimta i bibliotek ir pateko spec. saugyklas. Tai at
galimyb
palyginti beprasmes v lesni vad kalbas su programiniais Stalino k riniais. Ir prived prie TSRS beid jikumo 1970
80-iais metais, kas ir atv keli nedastatyto socializmo perestroikai din marionetin kapitalizm .
3
Jis atgim demokratini reform eigoje ir isivyst iki tokio lygmens, kad, kaip prane iniasklaida, buvo atvejis, kai
darbininkas, kuriam nusibodo sisteminis atlyginim neimok jimas, met granat direktoriaus buto lang . Tam pasisek :
namie nieko nebuvo. Ta iau i esm s, darbininkas vykd s nusikaltim teisus: jeigu valstyb yra ne gali apginti j nuo
tokios vergvaldin s savival s, tuomet reikia atsikratyti ir tokio direktoriaus, ir tokio valstybingumo, jeigu jie patys neateina
prot .

31

buvo igyvendintos, o atlyginim diferencijacija akos viduje stimuliavo personalo kvalifikacijos

augim . Ir tai buvo strategin ekonomin s politikos kryptis bolevikin je valstyb je.
Vienok, J.V. Stalinas neapsigauna tuo kas pasiekta, kadangi tarif tinklelis TSRS-oje buvo
valstybinio diktato rezultatas, o ne visuomen s dorov s iraika vienos ar kitos dalykin s kvalifikacijos
paklausos ir pasi los rinkoje.
Jis rao:
... Tarybin valdia tur jo ne pakeisti vien eksploatacijos form kita, kaip tai buvo senosiose
revoliucijose, o likviduoti bet koki eksploatacij (7 psl.).
Tur jo likviduoti, ta iau netvirtina, kad likvidavo eksploatacij visomis jos formomis kart ir
visiems laikams; juo labiau jis netvirtina, kad TSRS-oje likviduotos ir pa ios galimyb s bei
prielaidos kada nors ateityje atsinaujinti daugumos eksploatacijos mauma sistemai. Jis rao
apie tai, k b tina padaryti, kad daugumos eksploatacijos mauma sistema netekt TSRS-oje
galimyb s i principo egzistuoti:
B tina ... pasiekti tok kult rin visuomen s augimo lyg , kuris visiems visuomen s nariams
utikrint visapusik j fizini ir protini sugeb jim ugdym , kadvisuomen s nariai tur
galimybes gauti isilavinim , pakankam tam, kad tapti aktyviais visuomen s vystymosi
veik jais, kad jie tur
galimyb laisvai pasirinkti profesij , o ne b
prikaustyti visam
gyvenimui d l egzistuojan io darbo pasidalinimo prie kokios nors profesijos.
Ko tam reikia?
neteisinga manyti, kad tok rimt visuomen s nari kult rin augim galima pasiekti be
rimt pakeitim dabartin je darbo pad tyje. Tam reikai vis pirma sutrumpinti darbo dien
maiausiu atveju iki 6, o v liau ir iki 5 valand . Tai b tina tam, kad visuomen s nariai gaut
pakankamai laisvo laiko, b tino gyti visapusik isilavinim . <...> Tam b tina toliau i esm s
pagerinti gyvenamo b sto s lygas ir padidinti real
darbo umokest darbininkams ir
tarnautojams maiausiai dvigubai, jeigu ne daugiau, kaip tiesioginiu piniginio atlyginimo
didinimu, tai ir, ypatingai, tolimesniu sistemiku masinio vartojimo preki kain mainimu.
Po J.V. Stalino paalinimo viskas buvo padaryta taip, kad itai ne vykt . I visuomen s vystymosi
inercijos, TSRS-oje i tikr
jau prie Chru iovo buvo sumaintas savaitinis darbo laiko fondas iki 41
valandos: nuo pirmadienio iki penktadienio 7 valand darbo diena, etadien 6. D ka ito mon s
gijo laisvo laiko b ti su eima, aukl ti vaikus, usiimti asmeniniu vytymusi. Ta iau netrukus vykdytas
per jimas prie penki darbo dien savait s likvidavo g :
Viena papildoma laisva diena negal jo kompensuoti anks iau ilaisvintos kasdienin s valandos
netekties: b ti su eima, aukl ti vaikus reikia kiekvien dien , o ne du kartus per savait
etadien ir sekmadien (juo labiau, kad s stingio laikotarpiu virvalandiai ir papildomi
virnorminiai darbai tapo norma, o daugel etadieni buvo dirbama); tas pats lie ia ir laik
asmeniniam vystymuisi jis b tinas kiekvien dien , bent po vien valand , o ne vien kart
savait vis dien : to reikalauja absoliu ios daugumos moni bioritmika.
Vietoj to, kad sistemikai mainti masinio vartojimo produkt kainas, kas ir buvo kelias, nat ralaus
per jimo paskirstym vadovaujantis poreikiais, pagal gamybos augimo ir paklausos patenkinimo
st , prad jo didinti nominalius atlyginimus, tuo pat metu, neutikrindami visuomen s pajam
pakankamu pagamint preki kiekiu bei paslaug , u pa ios gi valstyb s nustatytas kainas1.
i sumenkusi individo ir eimos saugumo garantija i visuomen s bendrai ir jos valstyb s pus s,
tokiu b du dirbtinai sukurtomis s lygomis, esant nepakankamai kult rikai isivys iusiai gyventoj
daugumai, daugeliui atnaujino viltis pa iam apsir pinti ir apr pinti savo eim viskuo kas b tina
asmenin s, nepriklausomos nuo valstyb s ir visuomen s, iniciatyvos pagrindu. Tai ved prie poi rio
valstybin ir kit visuomenin nuosavyb , kaip niekieno, prieingai tam, apie k ra Stalinas, kad tik
1
Kaip to rezultatas, prie perestroikos pradi 3 % taupom
kas ind linink s skaitose susikaup 90 % vis santaup
suma; o be to buvo ir dideli gryn
pinig kiekiai. B tent is e linis kapitalas, didiaja dalimi sutelktas tarybin s epochos
pabaigos elito bei vagi rankose, buvo realizuotas per pirm privatizacijos bang teisiniais pagrindimais pasisavinant
sau visaliaudin nuosavyb .

32

ipildius visas1 jo vardintas iankstines s lygas, paimtas kartu, galima bus tik tis, kad darbas
visuomen s nari akyse i prievol s taps pirmuoju poreikiu gyvenime (Marksas), kad darbas i
sunkios natos pavirs malonum (Engelsas), kad visuomenin nuosavyb vis visuomen s nari bus
vertinama kaip nepajudinamas visuomen s egzistavimo pagrindas (iskirta m
cituojant).
Tik ipildius visas ias iankstines, kartu paimtas, s lygas galima bus pereiti nuo socialistin s
formul s i kiekvieno pagal sugeb jimus, kiekvienam pagal darb prie komunistin s formul s i
kiekvieno pagal sugeb jimus, kiekvienam pagal poreikius (Ekonomin s socializmo TSRS-oje
problemos, 69 psl.).
Tai yra, Stalinas i tikr
buvo komunistas ir odiais ir darbais. O stalinietiki liaudies valdios
principai tai:
utikrinti vienod pasiekiamum , kokio tik manoma lygio isilavinim visimes, nepriklausomai
nuo kilm s;
likviduoti vis elitini socialini grupi monopolij valdymo veiklai visais jos pavidalais;
likviduoti monopolikai aukt kain u valdymo darbo produkt , kuri ir iaukia prieprie tarp
visos valdymo hierarchijos ir jos valdom moni , o taip pat ir visas kitas monopolikai auktas
kio ak kainas u dalyvavim visuomeniniame darbo susivienijime.
Stalino liaudies valdios matyme n ra vietos nei ydikiems pal kinink klanams su j
antvalstybine monopolija kreditavimo institutui ir investicij valdymui laiudies kio vystymesi; n ra
vietos ir ydikos bei ydaujan ios nacionalin s, iimtinai humanitarin s inteligentijos, mokan iai tik
plep ti (ta iau nemokan iai valdyti aplinkybes), monopolijai aikinimus aplinkiniams apie b ties
prasm ir moralin teis maumai parazituoti daugumos darbo s skaita; ir vis pirma j
ivediojamiems pagrindimams teis s pal kininkikai parazituoti tiems patiems ydikiems bank
klanams, kaip pseudodemokratijos ir mogaus teisi visame pasaulyje pagrindui.
Tai yra, toks liaudies valdios supratimas gan tinai skiriasi nuo vakarietiko tipo demokratijos
esm s, kadangi Vakar daugiapartikumas, parlamentarizmas, balsavimai su prieastim ir be
prieasties, spaudos laisv be viso to, k Stalinas Ekonomin se socializmo problemose TSRS-oje
vardino kaip b tinuosius visuomen s vystymosi poreikius, t ra tik kanalizacija nuleisti savitikint ,
neisilavinus , nem stant neiprusim tokiu b du, kuris negr st nedalomai transregionalin s
pal kininkikos korporacijos bei stovin
u jos eiminink valdiai i tikr
daug inantiems ir
giliai m stantiems intelektualams. Demokratija vakarietikai principo kuo tik durnelis
besidiaugia, tegu tiktai aria.
Toks buvo Stalinas. Jo odiuose, jo dainoje, kaip tyras viesos spindulys, skamb jo didi tiesa
iauktintoji svaja. Akmeniu paverstas irdis mok jo priversti v l plakt. Daugelio prot paadino,
miegojus tamsoje. Bet mon s, Diev pamir , tams ird besaug , sklidin taur nuod pripyl
ir ities jam. Tar jie: B ki prakeiktas! Imk, ligi dugno igerk... Ir dainos mums svetimos tavo,
ir nereikalinga tiesa!
Kaip tokio absoliu ios daugumos tarybin s liaudies poi rio Didi
rezultatas persitvarkymo pradioje pasirod kitokie eil ra iai:

ties ir Iauktintas svajas

1
Be m
pateiktojo fragmento apie kult rinio augimo b tinyb , Stalinas prie tai vardino dar dvi s lygas:
Vis pirma, b tinyb pasiekti nuolatin visos visuomenin s gamybos augim , teikiant pirmenyb gamybos priemoni
gamybos augimui. Be to jis nekalba apie tai, kad reikia vis didesniais kiekiais gaminti pasenusi technik ir technologijas.
Stalinas, kaip valstyb s veik jas, visuomet r pinosi, kad TSRS b ti pirmaujanti mokslo-technikos poi riu. Taiu jam buvo
savaime suprantama. Ir jis rao apie tai, kad b
gerai, jeigu dauguma darbinink pakelt savo kult rin -technin
minimum iki ininerinio-techninio personalo lygmens. Kad tokiu atveju m
pramon b
pakelta auktumas,
nepasiekiamas kit ali pramonei. Ir vardija darbinink kult rinio-techninio lygio pak lim iki ininerinio-techninio
personalo lygmens pirmosios svarbos keliu (Ekonomin s problemos..., 28, 29 psl.).
Vis antra, keliamas udavinys pakelti kol kin nuosavyb iki visaliaudin s nuosavyb s lygmens, palaipsniui pakei iant
preki apyvartos sistem produkt main sistema, kad centrin valdia arba koks nors kitas visuomeninis-ekonominis
centras gal
apr pti vis visuomenin s gamybos produkcij visos visuomen s interesui. odius visos visuomen s
interesui reikia suprasti kaip vis ir kiekvieno interesui. Ta iau tam visi ir kiekvienas turi gyventi pagal s in , kas
reikalauja kokybinio kult ros pasikeitimo, koki uduot Stalinas ik m
auk iau pateiktame fragmente apie kult rin
augim , darbo dienos trumpinim ir planingo kain mainimo politik .

33

Banda
Banda mes, m
milijonai,
Drauge mes ganom s ir bliaunam,
l nieko nesigailim niekada.
Avi banda ar m s lemtis tokia?
aptvar mus gena skubam aptvaran.
Mus varo ganykl skubam ganykl .
statymas juk pagrindinis1 b ti bandoje;
Baisu tik viena i bandos ikristi.
Kuomet ateina laikas veda mus nukirpti;
Kod l mus kerpa ito nesupratam.
Bet kerpa juk visus, tad d tis n ra kur,
Nors i proced ra ir nemaloni mums.
O piemenims valdyti skirta mus...
Kakoks ten raitelis prajodamas mums auk ,
Atseit raganius pavert mus avin banda.
Bet kamgi mums inoti verta,
Kad mes, tik jo pikta valia,
avinus pavirtom i moni ?
Kokia sultinga ir traki ganykloje ol ;
Koks altas ir gaivus altiniuose vanduo;
Kam mums inoti apie burtus ir kerus,
Kai sapnas toks saldus pakr
s v soje?
Taip, m
onus plaka ir piemens botagas,
Ir kas baisaus: nereikia atsilikti nuo bandos;
O m s gardai utat labai tvirtai sur sti,
Ir budr s piemenys mus saugo nuolatos.
Bet vakar vakare, pradingo avys dvi;
O nuo to lauo, kur piemenys uk ,
Pasklido kvapas keistas, ir baugus;
Tikriausiai, tas avis u nuod mes vilkai surijo!
O tai juk daug baisiau, negu paiki kerai.
Banda mes, m
milijonai,
Mes einame kinkuodami ragais,
Nebais s mums nei burtai, nei raganiai.
Mes avinai. Ir k gi padaryti jie mums gali?

Kaip parod istorin patirtis, daug k galima padaryti su mogaus pavidalo avinais minia
ner pesting ilaikytini -individualist . Ir tai vyko ir vyksta ne savaime be kieno nors kryptingos pikt
lemian ios valios pastang :
1936 m., jeigu atsimenate, teismo procese Kamenevas2 ir Zinovjevas3 rytingai neig tur
koki nors politin platform 4. Jie tur jo visas galimybes teismo proceso metu paskleisti savo
politin platform . Vienok jie to nepadar , pareik , kad jie jokios politin s platformos neturi.
Negali b ti abejoni , kad jie melavo, neigdami j platformos buvim . Dabar net akli mato, kad
jie tur jo savo politin platform . Ta iau kod l jie neig bet kokios j politin s platformos
buvim ? Tod l, kad jie bijojo pademonstruoti savo tikr
kapitalizmo restauracijos TSRS-oje
platform , baimindamiesi, kad tokia platforma darbo klas je iauks pasibjaur jim .
Teismo procese 1937 metais Piatakovas, Radekas ir Sokolnikovas stojosi kitok keli . Jie
neneig politin s platformos buvimo pas trockistus ir zinovjevcus. Jie pripaino, kad egzistuoja
apibr ta politin platforma, pripaino ir paskleid j savo parodymuose. Ta iau paskleid j ne
tam, kad pakviest prie jos darbinink klas , pakviest liaud palaikyti trockistin platform , o
tam, kad prakeikti ir pasmerkti j , kaip platform antiliaudik ir antiproletarik . Kapitalizmo
1

Konstitucija pagrindinis statymas.

Pseudonimas, slepiantis ydik Rozenfeldo pavard .
3
Pseudonimas, slepiantis ydik Apfelbaumo pavard .
4
Tai yra, neig tai, kad jie veik atitinkamai pagal tam tikr visuomen s gyvenimo organizavimo koncepcij .
2

34

restauracija, kol ki ir tarybini ki likvidavimas, eksploatacijos sistemos atk rimas, s junga

su faistin mis Vokietijos ir Japonijos j gomis, tam kad priartinti kar su Taryb S junga, kova
u kar prie taikos politik , teritorinis Taryb S jungos padalijimas, atiduodant Ukrain
vokie iams, o Primor japonams, ruoimas karinio Taryb S jungos pralaim jimo, prieik
valstybi upuolimo atveju, ir kaip toki udavini pasiekimo s lyga kenk jikumas,
diversijos, individualus teroras prie tarybin s valdios vadovus, pionaas japon -faist j
naudai, tokia Piatakovo, Radeko, Sokolnikovo ipl tota iandieninio trockizmo politin
platforma. Suprantama, kad tokios platformos nesl pti nuo liaudies, nuo darbo klas s trockistai
negal jo. Ir jie sl
j ne tik nuo darbo klas s, bet ir nuo trockistin s mas s, ir ne tik nuo
trockistin s mas s, bet netgi nuo vadovaujan ios vir
s, susidedan ios i nedidel s 30 40
moni grupel s. Kai Radekas ir Piatakovas pareikalavo i Trockio leidimo suaukti ma 30
40 moni trockist konferencij , kad informuoti apie ios platformos pob , Trockis jiems tai
udraud , pasak s, kad netikslinga kalb ti apie tikr ios platformos pob
netgi maai
gaujelei trockist , kadangi tokia operacija gali iaukti susiskaldym 1.
Politiniai veik jai, slepiantys savo poi , savo platform ne tik nuo darbo klas s, bet ir nuo
trockistin s mas s, ir ne tik nuo trockistin s mas s, bet ir nuo trockist vir
, tokia
iuolaikinio trockizmo fizionomija (J.V. Stalinas. Apie partinio darbo ir trockist bei kit
dviveidi likvidavimo priemoni tr kumus 2. Praneimas ir Baigiamasis odis VKP(b) CK
plenume 1937 m. kovo 3 53. Partizdat, 1937 m., 12, 13 psl.).
Kas gi tai per politin platforma koncepcija, apie kurios nusl pim buvo kalbama tame VKP(b)
CK plenume? Ogi vis ta pati Biblin doktrina, jos banytiniu-kultiniu ir pasaulietiniu-marksistiniu
atvaizdais. Ir tai patvirtino Zinovjevas savo elgesiu prie suaudant: kai j temp bausm s viet , jis
inkt , o paskui prad jo murm ti sentestament s-talmudistin s maldos odius, kurie buvo nutraukti
salv s. Ir ita doktrina, ir jos eimininkai niekur nedingo i globalios politikos; dar daugiau, kaip j
veiklos rezultatas, daugumos moni ner pestingumo s lygomis, ir susiklost tos aplinkyb s, kuriomis
mes iuo metu ir gyvename
Reikia pabaigti su oportunistiku kilniadvasikumu, kylan iu i klaidingos prielaidos, kad kuo
labiau augant m
j goms, prieas tarsi tampa rankinis ir nekenksmingas. Tokia prielaida i
esm s neteisinga. Ji yra atsiriaug jimas dein s pakraipos, tikinusios visus ir vis , kad prieai
tylut liai liau socializm , kad jie taps gal gale tikrais socialistais. Netinka bolevikams ils tis
ant laur ir tu iaodiauti. Ne kilniadvasikumo mums reikia, o budrumo, tikrojo bolevikinio
revoliucinio budrumo. Reikia atsiminti, kad kuo beviltikesn prie pad tis, tuo noriau jie
griebsis kratutini priemoni , kaip vieninteli priemoni pasmerkt j kovoje prie tarybin
valdi . Reikia atsiminti ir b ti budriems (citata i udaro laiko VKP(b) CK 1935 m. sausio 18,
pateikta auk iau cituotame J.V. Stalino praneime Apie partinio darbo ir trockist bei kit
dviveidi likvidavimo priemoni tr kumus. Ten pat 7 psl.).

1
M.S. Gorba iovas ir A.N. Jakovlevas taip pat nekalb jo, n kiek neabejodami tuo, kad tokia operacija gali iaukti
susiskaldym vadovyb je ir kelia pavoj jiems patiems asmenikai.
Apib dindamas dabartin Rusijos politin krypt A.N. Jakovlevas savo knygoje Siekimas (
, Maskva,
Zaxarov, Vagrius, 1998 m.) rao: I esm s, mes liauiame laisv pro kanalizacijos vamzd (154 psl.). Bet juk jis
pats buvo perestroikos architektu; jis pats irinko b tent t keli , kuriame laisv pasiekiama tik praliauus kiaurai
kanalizacijos vamzd , piln koki manoma nevarum , po ko visuomen s dar laukia neivengiamas valymas. O apie io
kelio link kanalizacijos vamzdio pradi jis rao taip:
imtme
eigoje politika buvo b das spr sti vakar dienos ir iandienos problemas. Toks buvo ir persitvarkymas,
band s spr sti problemas, likusias nuo 1917 met vasario revoliucijos, ir paalinti stalinizmo bjaurastis.
Kartkart m mes, reformatoriai, bandydavome pavelgti ateit . Ta iau iskirtinai iplaukian
i laikme io moral s
pageidavim ir sieki lygmens. Politika pasirod bej
numatyti savo pasekmes. Mes dar netur jome b tinos informacijos
reikalingos tokiems numatymams. <...>
Persitvarkymo politika tur jo savo specifik , kuri visiems vykiams ud jo savo spaud . Kokia buvo jos esm ?
Ta, kad mes negal jome atvirai pasisakyti apie m
toli einan ius ketinimus. Buvome priversti kalb ti, kad
neivengiami ekonominiai pertvarkymai eina socializmui naud , o politiniai lygiai taip pat (parykinta m
cituojant).
i citat i Jakovlevo prisipainim , galima lyginti su J.V. Stalino kalba VKP(b) CK Plenume 1937 m. kov ., daug kas
paaik ja m
dien darbuose, o svarbiausia si lymas pagalvoti apie ateit .
2
Apie partinio darbo ir trockist bei kit dviveidi likvidavimo priemoni tr kumus.
3
io plenumo metin ms pritemp ir oficiali J.V. Stalino mirties dat : 1953 m. kovo 5.

35

1999 m. rugs jo 4 17,

Patikslinimai: 2000 m. gruodio 16,
2001 m. vasario 28,
2001 m. kovo 8.
Vertimas lietuvi kalb : 2013 m. sausis spalis.
Lietuvikai internete:
http://www.kob.lt/laikas-apie-stalina-pradedu-pasakojima/
Originalas rus kalba internete: http://www.vodaspb.ru/russian/razdel_books-22.html

36