100 Istorinių Vilniaus Akcentų - Made in Vilnius - Vilniaus Naujienų Portalas, Gyvenimas, Stilius, Žmonės, Renginiai.

100 istorini Vilniaus akcent - Made in Vilnius - Vilniaus naujien portalas, gyvenimas, stilius, mons, renginiai.
10/04/14 09:08
English
Paieka
Share
Share
Share
Share
Vilnius
Naujienos
Gyvenimas
Kultra
Maistas
Stilius
vents
Renginiai
Galerija
emlapis
Vilniaus miesto studija
Pravda Kvartalas
Atsiduok Vilniui
Kino Pavasaris 2014
100 istorini Vilniaus akcent

2014-04-07
Balandio 7 d. rengiama 5-toji LUNI lkelion i ciklo "100 istorini Vilniaus akcent". Kelioni tikslas atrasti
istorinius miesto akcentus, kuri paprastai nepastebime. Tai ilikusios architektros detals ir nam dekoro
elementai, garsi gimini herbai ir nam statybos datos, senos atminimo lentels ir uraai ant sien, mantrios tilt
ir balkon grotels, priekariniai kanalizacijos liukai ir vtrungs, skulptrls ir puoybos fragmentai...
Kelions rengiamos pasidaryk pats principu. marrut bus trauktos tos istorinius akcentus yminios vietos,
kurias pasilys patys dalyviai.
Daugiau apie kelion:
http://www.luni.lt/luni-vilnius/860-2014-04-07-luni-vilnius-5-toji-luni-kelione-100-istoriniu-vilniaus-akcentu
Js dmesiui kelioni galerija:
http://www.madeinvilnius.com/lt/vilniaus-miesto-studija/100-istoriniu-vilniaus-akcentu/i/#.U0UWU72XG6s.facebook
Page 1 of 79
10/04/14 09:08
Ant tilto per Vilnel iliks Vilniaus gubernijos herbas, patvirtintas 1845 m. (Vytis su Rusijos imperijos karna).
LMA Vrublevski bibliotekos cokolyje iliks raas, ymintis 1931 m. potvynio dat ir vandens pakilimo aukt.
Page 2 of 79
10/04/14 09:08
Skvere alia Katedros pastatyta neprasta skulptra dailininkui Mstislavui Dobuinskiui (18751957) atminti.
Neries kranto aptvaras, kuriam panaudoti 1932 m. nutiesto siaurojo geleinkelio bgiai.
Page 3 of 79
10/04/14 09:08
Priekarinis skelbim stulpas Maironio gatvje.
Page 4 of 79
10/04/14 09:08
Sena poeto V. Sirokomls atminimo lentel Barboros Radvilaits gatvje: Tu zakoczy ywot Wadysaw
Syrokomla, 3/15 wrzenia 1862 r.
Page 5 of 79
10/04/14 09:08
Dl vertimo klaidos ragais papuota Mozs skulptra Katedros priekinio fasado nioje.
Ant v. Kazimiero koplyios sienos matome modifikuot Abiej taut respublikos (epospolitos) herb vienintel tok Vilniaus gatvse. Greta LDK simbolio Vyio pavaizduotas Lenkijos karalysts simbolis Baltasis
erelis, o ant pastarojo krtins - Vaz gimins herbas jav pdas. Apaioje po skydu galima ivysti Auksins Vilnos
Page 6 of 79
10/04/14 09:08
ordin vien i garbingiausi to meto apdovanojim, nors karalaitis Kazimieras juo ir nebuvo apdovanotas.
Lenkijos karaliaus Jogailos ir v. Romos imperatoriaus Alberto II Habsburgo ankas Kazimieras Jogailaitis
(Kazimierz Jagielloczyk) buvo silpnos sveikatos ir mir sulauks vos 25-eri met. Gims ir augs Krokuvoje,
prie pat mirt jis pusmeiui apsilank Vilniuje. Mir 1484 m. Gardino pilyje nuo diovos. ventuoju ir Lietuvos
globju paskelbtas politiniais sumetimais. Mat XVII a. pradioje LDK neturjo n vieno i jos kilusio ventojo,
nors buvo apkriktyta jau daugiau kaip prie du imtus met. 1602 m. Kazimier oficialiai pripainus ventuoju,
Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza (Zygmunt III Waza) pradjo statyti jo palaikams deram koplyi,
kuri suprojektavo architektas Matteo Castello. v. Kazimieras iki iol yra vienintelis oficialiai kanonizuotas
Lietuvos ventasis.
Daugelio pamirta Vlado Vildino skulptra Lietuvika balad, 1973.
Page 7 of 79
10/04/14 09:08
Vir jimo "senus" Valdov rmus pavaizduotas "naujas" Vyio variantas, 1991 m. rugsjo 4 d. sukurtas Arvydo
Kadailio.
Gedimino kalno papdje, netoli keltuvo (Arsenalo g. 3) stovinti akmenin moters skulptra, vadinama "Poloveco
baba" (" "), 1908 ar 1909 m. atgabenta i Ukrainos, Berdievo apylinki. Priekariu ji buvo
saugoma Vilniaus universiteto archeologijos muziejuje.
Page 8 of 79
10/04/14 09:08
okolad smaguriaujantys mekiukai. Ilikusi 1908 m. rengtos bankininko Ovsiejaus Bunimoviiaus saldaini
parduotuvs "Viktorija" (dab. Gedimino pr. 2) puoybos detal.
Page 9 of 79
10/04/14 09:08
onin bonifrat banyios siena. Nioje vir dur - vienuol (?) vaizduojanti statull. Diugo Katino krinys
Sukurtas imituojant baroko stilistik ir patupdytas ten nelabai legaliai.
Page 10 of 79
10/04/14 09:08
raas bonifrat vienuolyno sienoje, bylojantis, kad 1543 m. Vilniaus vyskupas kunigaiktis Povilas Olanskis ioje
vietoje pastatydino v. Kryiaus koplyi. Prieais esanioj sienoje ilik j mryto neinomo antkapinio
paminklo kontrai.
aligatvio plytels Labdari g. 3 vidiniame kieme su uraais "T. SZOPA, K.ZIMMERMAN, WILNO".
Page 11 of 79
10/04/14 09:08
1807 m. - Vilniaus labdarybs draugijos steigimo metai. Tais paiais metais kieme prie Vilniaus gatvs V.
Puslovskio lomis buvo pastatyta koplyia, ilikusi iki i dien.
Vilniaus gatvs nyktukai (Vilniaus g. 31) gyvenamajame name, kuris nuo 1857 m. priklaus K. Jelenskiui, nuo
1897 m. S. Minkovskiui.
Page 12 of 79
10/04/14 09:08
Trys grifonai tupi

Vilniaus g. 22 ant 1911 m. pastatyt labdarybs rm stogo.
Page 13 of 79
10/04/14 09:08
Kaukole papuota J. L. Chreptaviiaus epitafija ant v. Jon banyios sienos Pilies gatvje: "Nemirtingajam
Dievui paliekam itose Mergels Marijos Loretaniets sienose sudtus emaitijos kateliono tetos Anos
Chreptaviits-Kripinovos, Naugarduko kateliono monos Romerits-Chreptaviiens ir dukros Marijanos
Chreptaviits pelenus. iuos odius 1759 m. paliep ikalti Naugarduko katelionas Jonas Liutauras
Chreptaviius, kad pamalds praeiviai atodsiu atmint jo lides."
Page 14 of 79
10/04/14 09:08
Namas v. Jono g. 7, apie kurio savinink byloja jau neveikanio restorano ikaba. Mrininkas Jurgis Ertlis (Jerzy
Ertli, g. 1625 m. Tirolyje, m. 1697 m. Vilniuje) labai pigiai nusipirko nam i v. Jon banyios klebono B.
Ladziko, paadjs iam nuremontuoti banyi.
Page 15 of 79
10/04/14 09:08
Drgms paeista barokin freska Giltin prie kryiaus" Dominkon banyios koridoriaus sienoje. eios
koridoriaus frestos nutapytos neinom autori XVIII a. viduryje. 1898-1899 m. senosios freskos pertapytos
rykesnmis spalvomis.
Page 16 of 79
10/04/14 09:08
Meils tunel saugantis angeliukas (Prancikon g. kieme).
Page 17 of 79
10/04/14 09:08
Apleistas namas Prancikon g. kieme su urau "Pogotowie Ratunkowe" ("Greitoji pagalba"). Greitosios pagalbos
tarnyba Vilniuje buvo kurta 1902 metais dominikon vienuolyne, nuo 1922-1923 m. ji veik iame pastate.
Muravjovas Vilniuje? Nuo 1898 m. prieais dabartin prezidentr stovjs paminklas Koriku pramintam grafui
Michailui Muravjovui 1915 m. buvo demontuotas ir ivetas Rusij, taiau Muravjovo atvaizdas Vilniuje, atrodo,
iliko iki pat i dien. iaurj Vilniaus generalgubernatori M. Muravjov primena viena i eki bareljefini
ploki, papildani G. Jokubonio 1984 m. sukurt paminkl Adomui Mickeviiui Maironio gatvje. ios
plokts, 1932 m. sukurtos lenk skulptoriaus Henriko Kunos (Henryk Kuna), vaizduoja scenas i Adomo
Mickeviiaus poemos Dziady (Vlins). Deiniojoje ploktje, pavadintoje U Senatora (Pas senatori),
matome generolo antpeiais pasipuous stambi veido bruo vyrik, itin primenant M. Muravjov.
Page 18 of 79
10/04/14 09:08
Mslingi v. Onos banyios enklai. Geleimi kaustytas v. Onos banyios duris puoia velni primenanti
raguota btyb ir dvi ird ryjanios gyvats. XVIII a. Vilniaus jzuito istoriko Adomo Ignaco Naramovskio
knygoje Sarmat istorijos vaizdas (Facies rerum Sarmaticarum, 17241726) urayta legenda apie meistr ir
pameistr. Legenda byloja apie Onos banyios meistr, kuris tar, kad pastatyti toki grai banyi gali tik
velnias ir dl to nuud jam padjus pameistr ent. Sakoma, kad vienoje v. Onos banyios sienos vietoje yra
mrytos dvi plytos su meistr enklais (yra linkusi manyti, kad ie enklai meistro ir pameistrio). i enkl
kol kas niekam nepavyko iifruoti ir identifikuoti.
Page 19 of 79
10/04/14 09:08
v. Onos banyios ir zakristijos durys paymtos raidmis "S" ir "A". Lotynik raidi S ir A derinys tai
v.Onos monograma ("Sancta Anna")
Page 20 of 79
10/04/14 09:08
Antisemitin memorialin lenta Bernardin banyioje, liudijanti vidurami krikioni prietarus. 1592 m.
Bernardin banyioje palaidotas neva yd nuudytas septynmetis Simonas, apie k byloja 1623 m. banyios
viduje (kairje pusje prie jimo) mryta memorialin plokt. Joje lotyn ir lenk kalbomis parayta:
"Atminimui kilmingo berniuko Simono Kierelio, kilusio i Vilniaus, septintais gyvenimo metais yd iauriausiai
imtu septyniasdeimia aizd nudaigoto, ios banyios kampe 1592 metais palaidoto. rengta i geradari auk
1623 metais." Dl 170 aizd mirs berniukas krikioni buvo paskelbtas palaimintuoju kankiniu.
Page 21 of 79
10/04/14 09:08
Marijonos Puzinaits-Nagurskiens epitafija ant bernardin banyios sienos skelbia, kad 1779 m. priebanytyje
palaidota emaitijos pakamario Jokbo Ignoto Nagurskio (Jakub Ignacy Nagurski) mona Maryannie z Puzynow
Nagurskiey.
Page 22 of 79
10/04/14 09:08
Juodi Vilniaus angelai. Prij prie v. Jon banyios ir uvert galvas (geriausia irti i Naruio kiemo)
pamatysite anr banyios sdinius du juodus angelus. Angelai gerokai papilkjo ir pajuodavo nuo laiko, taiau
apie j atsiradim byloja ir viena Vilniaus legenda: Sukr Dievas daug balt angel ir du juodus. iedu vis
nusileisdavo i auktybi monms padti, bet mons, juos pamat, isigsdavo pagalvoj, kad ia velnio sisti
padarai. Galiausiai trko tiems dviems angelams kantryb ir nujo jie Dievui pasisksti. Pagailjo j Dievas ir
pasodino ant v. Jon banyios, kad i auktai vilnieius saugot.
Melsva Marijos statull Pilies g. 32 kiemelyje. XVIII a. kiemelis ir j supantys pastatai priklaus burmistrui
Lechaviiui ir jo palikuonims. XIX a. pirmojoje pusje ia buvo filaret lankoma kavin Viktorija, dvi vynins.
XIX a. pabaigoje nam sigijo Riomeriai. domu tai, kad XX a. pradioje ir viduryje Marijos statulos po stogeliu
nebuvo.
Page 23 of 79
10/04/14 09:08
Sena lentel Bostovski rm kieme (Universiteto g. 2 / Dominikon g. 18). Lentel rengta 1769 m., kai ie
rmai buvo restauruoti pagal architekto Knakfuso projekt. Joje lenk kalba urayta: Kiprijonas Paulius
Bostovskis, Trak vaivada, Amenos, Medilo, Bistryios, Daug, Varnos, Apso, Subaiaus seninas, iuos rmus
nuo pamat imrijo. Po gaisro Jonas Vladislovas, Trak katelionas, Medilo, Bistryios, Daug, Varnos,
Subaiaus seninas restauravo. Juozapas Bostovskis, LDK didysis ratininkas, Medilo, Bistryios seninas
Page 24 of 79
10/04/14 09:08
ubaig. Po gaisro 1760 metais Sanislovas Bostovskis, Livonijos vaivada, v. Andriaus ordino kavalierius,
Propoisko, Bistryios, Radokovii seninas pradjo atnaujinti. Jo brolis Paulius Ksaveras Bostovskis, LDK
didysis ratininkas, v. Stanislovo ordino kavalierius, Vilniaus kanauninkas, nuo 1761 m. patais, kur buvo
manoma, architektr, imrijo nuo pamat oficinas, vis ior ir vid ipuo ir visikai ubaig 1769 metais.
Raguio akmuo - ventasis

dubuo ar girnapus? alia ventosios kankins Paraskevos cerkvs stovi Latako g. nam pamatuose atrastas
Raguio akmuo, dl kurio paskirties ginijamasi iki iol. ventviets su ritinio formos dubenuotaisiais akmenimis
atliko maiausiai dvejopas, su dievu Perknu sietinas funkcijas: lygiai horizontaliai pastatyto akmens dubenyje
rinkosi ventu laikytas vanduo, o alia akmens buvo krenama venta ugnis. Vis dlto Raguio akmuo nra tipikas
mintos kulto akmen grups atstovas: skiriasi jo geologin sandara (vietoj smulkiagrdio melsvo turt bti
stambiagrdis rausvas granitas) ir dubens skersmuo (turt bti apie 50 cm vietoj 20 cm). Interpretacija girn tema
taip pat abejotina. Girnoms paprastai buvo parenkami vidutinio ir stambaus grdtumo rausvi granitai. I vis kit
Latako g. namo pamatuose rast tipik girnapusi (apie 15 vnt.) Raguio akmuo isiskiria tiek forma, tiek dydiu.
Page 25 of 79
10/04/14 09:08
Atminimo lentels, 1865 m. pritvirtintos prie v. Paraskevos cerkvs (Didioji g. 2) iaurinio fasado. Jose raoma:
i staiatiki cerkv yra pirmoji krikionika ventov Vilniuje. Ji pastatyta pagonikos Raguio stabo
ventviets vietoje 1345 m. lietuvi ir rus didiojo kunigaikio Algirdo monos Marijos Jaroslavnos, Vitebsko
kunigaiktyts, ir pavsta ventajai kankinei Paraskevai, vadinamai Piatnica.
Dievo malone i cerkv prikelta i griuvsi ir atkurta dabartiniu pavidalu 1865 m., valdant maloningiausiajam
imperatoriui Aleksandrui II, visos Rusijos patvaldiui, palaiminus jo ventenybei Josifui, Lietuvos ir Vilniaus
metropolitui, buvusio iaurs Vakar krato vyriausiojo virininko grafo M. N. Muravjovo rpesiu, vadovaujant jo
pdiniui generolui adjutantui K. N. fon Kaufmanui ir Vilniaus gubernatoriui S. O. Paniutinui.
ioje cerkvje imperatorius Petras Didysis 1705 m. dalyvavo padkos pamaldose u pasiekt pergal prie Karlo
XII kariuomen, padovanojo jai vliav, gyt toje pergalje prie vedus ir pakriktijo afrikiet Hanibal, ymaus
ms poeto A. S. Pukino senel.
Page 26 of 79
10/04/14 09:08
Atminimo lentels, 1845 m. pritvirtintos prie v. Nikolajaus Stebukladario cerkvs (Didioji g. 12). Jose raoma:
v. Nikolajaus cerkv pati seniausia Vilniuje, todl atskirti nuo kit Nikolajaus [vardu pavadint] buvo vadinama
Didija. Antroji Algirdo mona Julijana Aleksandrovna, Tvers kunigaiktyt, apie 1350 metus vietoje medins
pastat mrin. 1514 metais kunigaiktis Konstantinas Ivanoviius Ostrogikis i naujo j atstat nuo pamat.
Unijos laikais apgailtinai suniokota, ji 1865 metais Michailo Nikolajeviiaus Muravjovo pageidavimu buvo
puikiai atnaujinta geranorikomis visos Rusijos ems aukomis.
i v. Archistratego Michailo koplyia pastatyta 1865 metais, v. Nikolajaus cerkvs atnaujinimo metu, kaip
padka iaurs Vakar krato virininkui Michailui Nikolajeviiui Muravjovui u ramybs vedim krate ir
staiatikybs iauktinim.
Page 27 of 79
10/04/14 09:08
Gotikin Prisiklimo cerkvs siena. Gotikins cerkvs sutinkamos tik LDK teritorijoje, ir tai liudija itin intensyvi
staiatiki ir katalik kultr sveik krate. Prieais Rotus aikt, Didiosios g. ir Stikli g. kampe ilikusi
gotikin raudon plyt siena liudija apie kadaise ia stovjusi staiatiki cerkv. Manoma, kad ji buvo pastatyta
XV a. viduryje. 1609 m. visos Vilniaus cerkvs, iskyrus v. Dvasios, buvo perduotos unitams. Per didj 1610 m.
Vilniaus gaisr cerkv sudeg. 1632 m. Lietuvos didysis kunigaiktis Vladislovas II Vaza paliep grinti cerkv
staiatikiams ir j atstatyti, taiau is nurodymas nebuvo stropiai vykdomas: cerkv atstatyta tik i dalies, joje ir
toliau vyko unit pamaldos. 1705 m. unit vyskupas Gedeonas umlianskis paskyr j ventik itkevii. Per
1749 m. gaisr pastatas dar kart sudeg. 1799 m. unit metropolito Juozapato Bulhako pardymu cerkv buvo
perstatyta triaukt gyvenamj nam ir parduota u 1250 rubli.
Page 28 of 79
10/04/14 09:08
Nuo paalini aki paslpta atminimo lenta skulptoriui Markui Antokolskiui, neva gimusiam Didiojoje g. 25.
Atminimo lenta rengta 1906 m. Jos atsiradimo istorija yra tokia. Nam po vedyb su Elena Apatova 1872 m. gijo
Markas (Morduchas) Antokolskis ir paved j valdyti savo tvui. Po skulptoriaus mirties gimins, nordami
nuslpti skulptoriaus kilm (jo tvas buvo smuklininkas), gimimo viet ir tikrj vard, pritvirtino i lent,
teigiani, jog Antokolskis gim iame name. Skulptoriaus amininkai teig, kad i ties jis gim Subaiaus
gatvje, o iame name gyvendavo bdamas Vilniuje tik po 1872 m.
Page 29 of 79
10/04/14 09:08
Vokiei gatvs psij aljoje ilikusios senos Jatkovos (Jatkever gas, i lenk. "jatek" - msos krautuvl, dabar
M. Antokolskio g. ir Msini g.) ir yd (Jidie gas) gatvi yms.
Page 30 of 79
10/04/14 09:08
Originalus Umiastovski rm vidinio kiemo balkonas su baliustradomis. Jame stovi neinoma skulptra. Dviej
aukt mrinis pastatas Trak g. 2 rmais virto XIX a. antroje pusje, kai j sigijo ir rekonstravo bajoras
Kazimieras Umiastovskis. Vliau jo snus Vladislavas rmus pardav monai Janinai Umiastovskai. Iki Antrojo
pasaulinio karo rmuose vykdavo triukmingi pobviai. Nuo 2008 m. pastat panaudos sutartimi nuomoja V
Vilniaus klubas, jame retkariais rengiantis fotografijos parodas.
Page 31 of 79
10/04/14 09:08
Trak gatvs atlantai su raginaniais uraais. 1857 m. pagrindiniame Juozo Tikeviiaus rm fasade pagal
architekto Nikolajaus agino (1823-1909) projekt buvo rengtas Tikevii gimins herbu papuotas ampyro
portalas su balkonu ir j laikaniomis atlant skulptromis. Prieang su balkon laikaniais atlantais projektavo ir
skulptorius Francesko Andriolli su mokiniu Janu Kozlovskiu. Prie kelet met vir j atsirado raginantys uraai
"Stiprybs, stiprybs..." ir "Nenuleiskite rank".
Page 32 of 79
10/04/14 09:08
Ilik yd parduotuvi uraai. Ant nam, esani emaitijos g. 7 ir 9, ilik reklaminiai buvusi parduotuvi
uraai.
Page 33 of 79
10/04/14 09:08
v. Stepono g. 7 namo kieme ilik tarpukario uraai jidi kalba. Prie kar iame name buvo sikrs "Minjon"
konditerijos fabriklis, apie k byloja ilik uraai lenk ir jidi kalbomis.
Page 34 of 79
10/04/14 09:08
v. Stepono g. 10 sienoje likusi kaducjaus ym. Kaducjus [lot. caduceus] sen. graik ir romn mitologijoje
magika lazda, aplink kuri apsirangiusios 2 gyvats; dievo Hermio (Merkurijaus) atributas, simbolizuoja prekyb
ir taik. Ant io pastato is enklas galjo ymti vaistin ar farmacijos mon.
Ore kybantis "kregds" namelis, M. Daukos g. 3E
Page 35 of 79
10/04/14 09:08
LDK simbolis Vytis (Pagaun, , Pogo, ) ant Auros vart (Amens vartai, Amenos vartai, Ostra
brama, , ) bokto, iliks per tarpukar ir sovietmet.
XVII a. viduryje karo ininierius Frydrichas Gedkantas (16021666) papuo Auros vartus mayte Hermio galva,
kuri iliko iki i dien. Hermis, antikinis (pagonikas) prekybos, grabylysts, pelno, apsukrumo ir klajn dievas
netiktai atsidr greta valstybs ir religijos simboli.
Page 36 of 79
10/04/14 09:08
Page 37 of 79
10/04/14 09:08
Po 1610 m. gaisro atstaius Auros vartus, juose buvo patalpinti du vienodo dydio paveikslai: Gailestingumo
Motinos ir Jzaus. Marijos paveikslas netrukus pradtas garbinti, o Jzaus paveikslas kabojo tik iki 1654 m., vliau
basieji karmelitai j perne savo vienuolyn, udarius - Vilniaus katedr. Turbt tada paveikslas buvo
pakeistas jo kopija - freska "Pasaulio Iganytojas", kuri nioje buvo aptikta tik 1976 m. XIXXX ami sandroje
nia buvusi tuia ir tik 1923 m. joje buvo pakabintas skulptoriaus B. Balzukeviiaus darbo Lenkijos herbas.
Sovietmeiu erel pakeit skydas, ant kurio buvo pritvirtintas stilizuot tulpi kryius su Kristaus monograma.
2003 m. freska atnaujinta. Kartais juokaujama, kad i freska dar ne iki galo atidengta - ji neva turi vaizduoti lotoso
poza sdint Krist.
Galerijoje, jungianioje Auros Vartus su v. Teress banyia, kabo priekarin lentel lenk kalba. Joje parayta:
Wadysaw Micha Zaleski - Ryt Indijos apatalinis vikaras, Antiochijos patriarchas. Gim 1852 Veliuonoje,
Kauno paviete. Mir Romoje jubiliejiniais 1925 metais. 30 met skleid vent tikjim tarp pagoni. Kandyje,
Ceilone, Auros Vart v. Mergelei Marijai pastat banyi. Amin atils. Jo atsakomybje buvusi teritorija
drieksi nuo Afganistano iaurje iki Ceilono (dabartins ri Lankos) pietuose, apm vis Indij (taigi, ir dabartin
Pakistan bei Banglade), o taip pat Birm. Kandy mieste pastat ma koplytl, kurioje buvo saugoma Auros
Vart v. Mergels Marijos paveikslo kopija. Vliau paveikslas buvo perkeltas greta steigt parapij ir joje
gerbiamas iki iol.
Page 38 of 79
10/04/14 09:08
Memorialin Pociej koplyios lentel, rengta 1783 metais. Joje raoma, kad Pociej gimins ventov 1783 m.
pastat Rogaiovo seninas (Capitaneus Rohaczeiensis) Mykolas Pociejus (Michael Pociey): D. O. M./ REGI
SAECULORUM IMMORTALI/SUISQUE MORTALIBUS EXUVIIS/ILLUSTRISSIMUS DOMINUS/MICHAEL
COMES POCIEY/CAPITANEUS ROHACZEVIENSIS & C. & C./EQUES AQUILAE ALBA et S.
STANISLAJ/HOC SACELLUM PARARE IUSSIT ANNO XSTI/1783"
Page 39 of 79
10/04/14 09:08
Trij Vilniaus ventj kankini - Antonijaus, Joano ir Eustafijaus, nuudyt 1347 metais, - atminimo lentel
ventosios Trejybs (unit) banyios nioje: ios ventovs vietoje buvusioje uol giraitje XIV amiaus
viduryje kankinik mirt u staiatiki krikioni tikjim patyr ventieji Lietuvos kankiniai, Vitebsko
stebukladariai: Antonijus, Joanas ir Eustafijus. Pagoniki j vardai buvo , ir . Broliai
Kumecas ir Neilo tarnavo Lietuvos valdovo Algirdo dvare ir prim krikt i staiatiki kunigo Nestoro rank.
Tada m laikytis pasninko, augintis ilgus plaukus ir eldintis barzdas. Vienos puotos metu jie atsisak valgyti
patiekt ms, nes buvo pasninko metas, ir u tai buvo mesti kaljiman. Patyr kankinimus abu broliai buvo
pakarti. Treiojo kankinio Eustafijaus (Krugleco) likimas irgi buvo panaus. Jis lydjo Algird mediokls metu, is
pastebjo jo ilgus plaukus ir barzd. Kankinys buvo tvatinamas lazdomis, kankinamas altu vandeniu per pat
iemos speig, luoinamas ir galiausiai pakartas ant akos.
Page 40 of 79
10/04/14 09:08
1823-1824 m. kaljimu paverstame bazilijon vienuolyne kaljo poetas A. Mickeviius. Papirk sargybinius,
naktimis jo kameroje rinkdavosi biiuliai filomatai. A. Mickeviius vliau apra iuos vykius 1832 m. sukurtos
poemos Vlins III dalyje. Tarpukario metais vyko kartos diskusijos, kurioje vietoje A. Mickeviiaus kamera,
vadinama Konrado cele. 1921 m. prof. J. Klosas nustat, kad ji buvo rengta piet korpuso rytiniame gale,
antrajame pastato aukte. 1927 m. ioje patalpoje buvo atidengta paminklin lenta su lotyniku urau i Vlini
III dalies: "DOM Gustavus. MDCCCXXIII calendis Novembris. Hic natus est Conradus MDCCCXXIII calendis
Novembris" ("1823 met lapkriio pirmj ia mir Gustavas. 1823 met lapkriio pirmj ia gim Konradas").
iuos odius poemos Vlins herojus Gustavas anglimi ura ant kaljimo sienos, tapo kovotoju u savo tautos
laisv ir pasivadino poemos Konradas Valenrodas pagrindinio veikjo vardu. Vis tarpukar Konrado celje
Page 41 of 79
10/04/14 09:08
kiekvien savait vykdavo plaiai pagarsj Lenk literat draugijos Literatriniai treiadieniai. Atkrus Lietuvos
nepriklausomyb, bandyta atgaivinti priekario tradicij. 1992 m. birel Konrado cels renginyje dalyvavo poetas
eslavas Miloas. Ketvirtadalis komplekso priklaus v. Juozapato Bazilijon ordino vienuoliams, o likusi dalis Vilniaus arkivyskupijos kurijai. Ketvirtadalyje atidarytas viebutis Pas bazilijonus, o legendinje tarpukario met
Konrado celje rengtas viebuio kambarys. Likusi vienuolyno dal kurija suremontavo ir "nekomercikai"
inuomojo ISM universitetui.
Leibos Feigelsono namas su lentele. Auros vart gatvs namai XV-XIX a. priklaus turtingiausiems miesto
pirkliams, magistrato pareignams, didikams. Istoriniai altiniai liudija, kad Auros vart g. 3 namas XVI a
priklauss garsiam spaustuvininkui Lukai Mamoniiui. Vliau savininkai ne kart keitsi: Pecievskiai,
Morikoniai. Keitsi ir namo konstrukcija, fasadas, nes ne kart buvo niokojamas gaisr. XIX a. pabaigoje namas
priklaus vienam turtingiausi moni Vilniuje - pirkliui Leibai Feigelsonui. fakt liudija namo kieme ilikusi
lentel: Amin atils (jidi). Vilniaus yd prieglaudos, Talmud-Toros, labdaringos valgyklos ir Mimeres
Choilim draugijos namas, paveldtas i velionio pirklio Leibos Mejeroviiaus Feigelsono.
Page 42 of 79
10/04/14 09:08
Nuo sovietmeio usilikusi gatvs lentel, yminti Bokto g. 21 nam. Prie gatvs esantis namas papuotas naujo
stiliaus lentele, tuo tarpo ant kieme esanio pastato iliko senoji.
Page 43 of 79
10/04/14 09:08
Nuo tarpukario laik iliks kanalizacijos liukas su lenkiku urau "Magistrat m. Wilna" ("Vilniaus miesto
magistratas") prie Vilniaus jzuit gimnazijos Augustijon gatvje. Magistratas (lot. magistratus) miesto, kuriam
suteikta Magdeburgo teis, valdia. Lietuvoje pirmieji magistrato teis krikionybs vedimo proga 1387 m. i
Lenkijos karaliaus Jogailos gavo Vilniaus miestieiai. Vilniaus magistrat sudar 12 burmistr ir 24 tarjai.
Magistratas rpinosi vieja tvarka, miesto kio tvarkymu, mokesi rinkimu bei idu, maisto atsarg kaupimu,
cech statut tvirtinimu. Tarpukario Vilniuje magistrato pastatas buvo Dominikon gatvje, Vokiei g. gale. 1944
m. jis sugriautas, dabar ten stovi S. Nries gimnazija.
Page 44 of 79
10/04/14 09:08
Saviiaus g. kieme ant vienaukio pastato pritvirtinti mslingi moters ir mergaits bareljefai. Spjama, kad tai
skulptoriaus Jono Vasileviiaus (g. 1920) kriniai.
Page 45 of 79
10/04/14 09:08
Vilniaus rotu, pirm kart paminta 1432 m., buvo daugyb kart perstatyta, rekonstruota ir keit paskirt nuo
magistrato bstins iki teatro. Dabartin klasicizmo stiliaus ivaizd rotu gavo po 1769-1799 m. vykdyt
statybos darb (arch. L. Guceviius). 19361939 m. rotu buvo rekonstruota, ji paversta representaciniais miesto
rmais. Darbams vadovavo architektas Stefanas Narembskis (18921966). Btent tada vir atsarginio jimo buvo
rengtos dekoratyvins grotels, vaizduojanios miesto simbol v. Kristofor, ir uraas "1938". 1941 m. pastatas
pertvarkytas Vilniaus dails muziej, 1965 m. LTSR dails muziej. Nuo 1995 m. pastate veik Lietuvos
meninink rmai, nuo 1999 m. Vilniaus rotu.
Page 46 of 79
10/04/14 09:08
1872 met vokikas raas ant evangelik liuteron banyios (Vokiei g. 20) varpins: i banyia kurta 1555
metais. is varpins boktas su Dievo pagalba pastatytas 1872 metais.
Page 47 of 79
10/04/14 09:08
Trak g. 12 kieme restauruota siena su caro imperijos laik urau " " ("Bald parduotuv").
Trak g. 12 namas statytas XIX a. pradioje. 1909-1912 m. namas priklaus grafui S. Tikeviiui. 1930-1932 m. ia
buvo I. Gileviiaus bald parduotuv "Les Meubles", 1935-1938 m. - stali kooperatyvo "Meblowil" sandlys.
Apie tai, kad caro laikais ia buvo bald parduotuv, ini nra.
Page 48 of 79
10/04/14 09:08
Seniausias Vilniaus monumentas. Kadangi Vilniuje keitsi daug valdi, sen monument iame mieste nra.
Seniausias i j datuojamas 1922 metais. Tai skulpt. B. Balzukeviiaus sukurtas lenk kompozitoriaus Stanislovo
Moniukos (Stanisaw Moniuszko, 18191872) biustas, ukeltas ant 1915 m. demontuoto Aleksandro Pukino
paminklo postamento. is monumentalistikos kentauras stovi skverelyj prie v. Kotrynos banyios.
Vilniuje lanksi Antonio Gaudi? Buvusio benediktini vienuolyno (Ignoto g. 3, 5) sienos taip keistai igaubtos ir
Page 49 of 79
10/04/14 09:08
ilenktos, kad atrodo, jog jas projektavo garsusis moderno architektas A. Gaudi, vadovavsis kiu "N vienos
tiesios linijos!". Pirmosios benediktins Vilni atvyko XVII a. pradioje i Nesvyiaus. 1632 m. buvo paventinti
nedideli maldos namai, ilgainiui iaug vlyvojo baroko edevr v.Kotrynos banyi. 1686 m. ir 1691 m.
vienuolyn stojo Paco dukterys Sibil ir Ona, atsineusios stambius kraiius. Banyia ir vienuolynas smarkiai
nukentjo per Antrj pasaulin kar, neteko daug verting meno krini. 1946 m. soviet valdia vienuolyn
udar, dalis vienuoli pasitrauk Lenkij. Tarybiniais metais banyia priklaus Vilniaus dails muziejui, joje
buvo rengtas sandlis, vienuolyno patalpose - staigos ir butai. Vienuolyno planin struktra - viena i
sudtingiausi Vilniuje.
Ant pastato Didiajame (Skargos) universiteto kieme, vir vienos i galerijos ark, pritvirtinta senovin lentel su
urau "Academia et Universitas Societatis Iesu". Tai pati seniausia VU lentel, rengta 1580 m.
Page 50 of 79
10/04/14 09:08
Tarpukariu rengta atminimo lentel Vilniaus vyskupui Valerijonui Protaseviiui, universiteto fundatoriui. Btent V.
Protaseviius kovai su reformacija pasikviet jzuitus. 1570 m. steigt Vilniaus jzuit kolegij jis aprpino
lomis ir patalpomis. 1579 m. irpino valdovo Stepono Batoro privilegij ir popieiaus Grigaliaus XIII bul,
leidianias kolegij reorganizuoti universitet. Jzuitai itisus 200 met kasmet liepos 17 dien v. Jon
banyioje vsdavo universiteto fundatoriaus dien ir jo prisiminimui udegdavo speciali vak, kaip numatyta
jzuit ordino konstitucijoje. V. Protaseviiaus portret su su akademijos steigimo pergaminu rankoje atpastame ir
III fresk piliastre.
Page 51 of 79
10/04/14 09:08
Observatorijos (M. Poobuto) kiemelyje amintas astronomo, rektoriaus Martyno Poobuto-Odlianickio

atminimas. Martynas Poobutas gim 1728 m. bajor eimoje Salomenkos kaime (dabar Grodno raj. Baltarusijoje).
Baig Gardino jzuit kolegij. Jzuitas nuo 1745 m. Nuo 1764 m. Vilniaus akademijos matematikos ir
astronomijos profesorius. Baig statyti astronomin observatorij Vilniuje, pirmasis jos direktorius. Lenkiko
leidinio Gazeta Wileska redaktorius 17741790 m. Kadangi trko l geriau rengti observatorij, M.
Poobutui rpjo sigyti paskutiniojo Lietuvos Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio palankum.
Vien vaigdi grup kaip atskir vaigdyn jis pavadino Poniatovskio veriu. Tarptautinje nomenklatroje is
vaigdyno pavadinimas neprigijo, taiau karaliaus dmes atkreip: 1767 m. S. A. Poniatovskis suteik M.
Poobutui karaliaus astronomo titul, o paiai observatorijai karalikosios observatorijos vard. 1979 m. M.
Poobuto vardu pavadintas didelis Mnulio krateris, kurio skersmuo 195 km.
Page 52 of 79
10/04/14 09:08
Observatorijos kiemelyje yra lentel, skirta LDK Edukacins komisijos ir 1773 m. vietimo reformos 150 met
sukakiai paminti. rengta tarpukariu, tekstas lenk kalba. 1773 09 10 popieius Klemensas XIV panaikino jzuit
ordin. Abiej Taut Respublikos seime svarstant ordino mokykl bei turt tvarkymo klausimus, buvo sudaryta 15
asmen Edukacin komisija, kuri turjo paimti krato vietimo reikalus savo rankas. Jai tiesiogiai priskirtos
jzuit mokyklos, suteikta teis kontroliuoti kit vienuoli ordin mokyklas, rpintis vadovliais, mokykl
programomis. Edukacin komisij sudar inomi Respublikos valstybs ir banyios pareignai. Lenkijos ir
Lietuvos DK pusms komisijoje atstovauta po lygiai po 4 komisarus. Lietuvos atstovais karalius paskyr Vilniaus
vyskup Ign Jokb Masalsk, 1773-1778 pirmininkavus komisijai, ymius valstybs veikjus - Lietuvos
pakancler Joakim Chrebtavii, Adom Kazimier artorisk bei Lietuvos DK ratinink Ign Potock.
Page 53 of 79
10/04/14 09:08
Pagal Vilniaus universiteto profesoriaus ir vyr. miesto architekto Stefano Narembskio projekt buvo ikirstos trys
arkos VU bibliotekos pastato kampe ir vir j rengtas kartuas (kartas [pranc. cartouche], dekoratyvinis
architektros ir dails elementas; puoniai rminta skydo pavidalo ploktuma, dan. su komponuotu herbu,
emblema, rau). Atsiradusi erdv sovietmeiu buvo upildyta plastikiniu Donelaiio paminklu (Donelaitis, kaip ir
Kudirka, neturi su Vilniumu nieko bendra). Kokiu tikslu S. Narembskis reng kartu? Senojo Vilniaus
universiteto herbas buvo LDK herbas Vytis, apgaubtas rektoriaus toga ir apvainikuotas didiojo kunigaikio
kepure, o vir jos rektoriaus kepur, universiteto autonomijos simbolis. Net ir Rusijos imperijai ugrobus Lietuv
ir Vilniaus universitetui pakeitus pavadinim, Vytis iliko universiteto herbu iki pat udarymo 1832 m. Naujj
Vilniaus universiteto herb 1994 m. sukr dailininkas Petras Repys. Apatinje skydo dalyje, emiau Lietuvos
herbo Vyio, pavaizduota ranka, laikanti knyg.
Page 54 of 79
10/04/14 09:08
Liubarto g. 19, vryne, sikrusios kavins ir sui baro Flamingo kieme stovi sovietin moters ir vaiko
skulptra. Kavins savininko teigimu, i skulptra buvusio Soviet Sjungos vadovo Josifo Stalino dovana
Lietuvai.
Page 55 of 79
10/04/14 09:08
vryne, Pu g. 29 stovintis namas papuotas trimis bokteliais, sauganiais tris skulptras. Tai didieji lietuviai:
Kociuszko, Mickiewiczius ir Moniuszko. Namo kieme yra originali sovietmeio lentel "Slptuv/Ubeie".
Page 56 of 79
10/04/14 09:08
Mickeviiaus g. 7 namo kieme stovint pastat saugo du riteriai. Tai istoristinis kins paskirties vieno aukto
pastatas, kurio statyb 1913 m. fundavo Juzefa ir Vytautas Drozdovskiai (arch. V. Dubeneckis). Fasado oninse
niose komponuotos vadinamos panoplijos, t. y. dekoratyvins kompozicijos, sudarytos i arvuots element.
Panaplijos teikia pastatui rstaus didingumo, praturtina kiemo architektr. Statul pora yra vienalaiks su pastatu.
Gedimino pr. 39 / Anktosios g. 1 namo statytojus primena lentel "Nam stat: technikas Kazimieras
Zimmermanas, rangovas N. MiL Godfrydas, 1911 m."
Page 57 of 79
10/04/14 09:08
Sparnuotj husar vaizduojanti vtrung Lukiki Montvilo kolonijoje. Sparnuotieji husarai - tai Stepono Batoro
laikais (XVI a.) pradti formuoti sunkiosios kavalerijos kariniai daliniai. T laik kariuomens elitas. Pagrindinis
husar atributas buvo sparnai. Tai plunksnomis papuotas medinis karkasas, pritvirtintas raiteliui u nugaros. Jis
turjo saugoti husar nuo arkano (laso) ir suvelninti kritim nuo arklio.
1911 m. Arzamaskos g., Krai skg. ir Krai g. kvartale pastatyta jaukus ir architektrikai spalvingas koted
kvartalas, vliau pavadintas Montvilo kolonija. Tai seniausia Vilniaus gyvenamj nam bendrija, susidedanti i
22 nam. Kolonijos sumanytojas ir fundatorius bankininkas J. Montvilas idj pasigavo pamats angliko tipo
viduriniosios klass namukus su sodais, paplitusius Londone. Po J. Montvilo mirties gatv buvo pavadinta jo vardu
ir labai gaila, kad paskui pervadinta J. Savickio vardu. Kita vertus, kolonijos namai buvo renovuoti ir papuoti
naujomis architektrinmis detalmis. Ant vieno namo stogo atsirado katinas (tiesa, dabar jau be galvos), kito
namo nioje - skulptrl, vaizduojanti gaisrinink su ietimi ir soiu.
Page 58 of 79
10/04/14 09:08
Lukiki aikts pakratyje esanti paminklin lenta - vienintelis paminklas Vilniuje, skirtas 1863 met sukilimo
aukoms. ia buvo vieai vykdyti mirties nuosprendiai 21 sukilimo dalyviui: 12 sukilli pakarti, 9 suaudyti.
Viea egzekucija vykdyta sukilimo vadams Z. Sierakauskui ir K. Kalinauskui. Rusvo granito lenta su ikalta data
1863 rengta 1920 metais Lukiki aikts viduryje. 1952 m. aikts centre pastaius Lenino paminkl, lenta
perkelta pakrat. Greta jos pridta lentel su urau lietuvi ir rus kalbomis: ia buvo nuudyti 1863 m.
sukilimo vadovai revoliuciniai demokratai Z. Sierakauskas (1827-1863.VI.19) ir K. Kalinauskas (18381864.III.10). Po 1990-j met greta atminimo lentos buvo pastatytas medinis kryius.
Vienintels Vilniaus gargolos (gorgolos, gorgulijos, pranc. gargouille gerkl). Ant XX a. pradioje statyto namo
Pamnkalnio g. 23/Auk g. 5 kampe iliks gotikini vidurami reliktas dvi gargolas (jos danai vadinamos ir
chimeromis) vaizduojantys lietvamzdi dekoro elementai. Viena gargola jau smarkiai apgadinta, kita gerai
isilaikiusi.
Page 59 of 79
10/04/14 09:08
1938 m. pastatyti visuomeninio draudimo bendrovs rmai (Gedimino pr. 27, arch. St. Murczyskis) iki pat iol
pasipuo sovietini laik ikaba "Vaistin". Tai stilizuotas farmacijos simbolis gyvat, apsivijusi taur. Gyvat,
kaip medicinos deivs simbolis, naudota jau Mesopotamijoje 2000 m. pr. Kr. Vliau i Ryt krat simbol
perm graikai. J medicinos dievo Asklepijo atpainimo enklas lazda, kuri apsivijusi ventoji gyvat.
Caro laikais Vilniaus laiptins mgo sveikinti sveius lotyn/ital kalbos odeliu Salve (liet. Sveiki). ura
arba namo statybos metus laiptuose prie jim danai komponuodavo statybininku (budowniczy) save vadins
Vilniaus architektas Antonis Adamas Filipowiczius-Dubowikas (1865-1930).
Page 60 of 79
10/04/14 09:08
1912-1913 m. architekto Eduardo Roubos suprojektuotas vlyvojo moderno namas, priklausantis vadinamajai
Pamnkalnio kolonijai (Pamnkalnio g. 14-28). Siena vir jimo papuota pavargusio raitelio bareljefu. Greta
esanio namo siena - moni ir irg figromis.
Lotynika XIX a. pabaigos atminimo lentel, pritvirtinta ant Labdari g. 7/11 namo. Joje parayta: statin
pastat Petrus Leho ir paskyr Vilniaus labdari draugijai 1894 m. lapkriio 27 d.. Ant to paties namo i Totori g.
puss yra kita lentel su ta paia data. Abi lentels primena Vilniaus labdari draugijos pirmojo skyriaus direktori
Petr Leh (?-1902), kuris 1894 m. draugijai paaukojo 20 000 rubli. U iuos pinigus buvo pastatytas
Page 61 of 79
10/04/14 09:08
vienas i draugijai priklausiusi pigi but nam Labdari gatvje. Petras Lehas, kaip ir daugelis kit labdari,
buvo aminti neinomo dailininko tapytoje drobje.
Nuo priekario laik iliks Lenkijos skulptoriaus Tadeuo Godzievskio (Tadeusz Godziszewski) bareljefas
"Fortna" (1938), puos Lenkijos Krato kio bank (Bank Gospodarstwa Krajowego). Banko rmai statyti 19371938 m. modernizmo stiliumi. Pokario metais ia veik Lietuvos komjaunimo centro komitetas. Pirmaisiais
nepriklausomybs metais - bira. Pastatas rekonstruotas 2006 m. Dabar Gedimino pr. 14 pastate sikr
"Kristianos" biurai ir parduotuvs. Po meno kriniu puikuojasi uraas "Kristiana".
Page 62 of 79
10/04/14 09:08
v. Jurgio banyios (Knyg rm) ir karmelit vienuolyno kieme iliks tuias postamentas. Sakoma, kad ant jo
kadaise stovjo v. Mergels Marijos statula. Anot Knyg rm darbuotoj liudijim, ji buvo atrasta tarp knyg,
vliau iveta Ateizmo muziej. Kur ji neaiku. XVI amiuje ioje vietoje, u tuometinio Vilniaus miesto sien,
buvo Radvil dvaro teritorija. 1506 m. ia pastatytas pirmasis Lietuvoje karmelit vienuolynas. Vienuolyno
fundatorius kancleris Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila II pastat gotikin Marijos Sniegins banyi kaip
padk Viepaiui ir Dievo Motinai u pergal prie totorius, tais metais pasiekt prie Klecko. Jurgis Radvila 1750
1755 m. banyi atstat vlyvojo baroko stiliaus ir pavadino v. Jurgio vardu. 1797 m. karmelitai vienuolyno
pastatus perleido Vilniaus kunig seminarijai, kuri ilgainiui tapo panai pasaulietin lenk mokykl. Toki j
naciai ir udar 1942 metais. 1946 m. v. Jurgio banyioje rengti Knyg rmai, 1992jie pervadinti Nacionalins
M. Mavydo bibliotekos senj leidini saugykla.
Page 63 of 79
10/04/14 09:08
ygimant g. 10 stovint puon moderno ir neoklasicizmo nam 1911 m. suprojektavo ininierius Fiodoras
Smorgonskis. 1915 metais j nusipirko ininieriai Ignotas Fedoroviius ir Liucija Fedorovi. Tuo metu name buvo
tiktai 8 butai: po du didiulius 150200 kv. metr butus kiekviename aukte. Kambari auktis siek net 4 metrus.
ia gyveno nemaai to meto ymybi architekt, teisinink, gydytoj. Dabartiniai gyventojai tvirtina, kad btent
iame name buvo rengtas pirmasis Vilniuje liftas. Juo pasivainti ateidavo Vilniaus Stepono Batoro universiteto
studentai. Iki iol yra ilikusi beveik visa lifto konstrukcija, bet kakas pavog pai lifto kabin. 1941-1942 m.
iame name pas brol gyveno filosofo S. alkauskio eima. Po II pasaulinio karo i 8 but buvo padaryti 24, kai
kuriuose butuose igriautos koklins krosnys. 2003 m. gruodio 30 d. namas buvo raytas LR kultros vertybi
registr. vairiuose interneto forumuose iki iol tebesiginijama, k simbolizuoja ems rutulius keliani
angeliuk trijuls namo fasade.
Page 64 of 79
10/04/14 09:08
"Piteriu" kartais vadinama caro laikais statyta nam linija Neries krantinje, dabartinje ygimant gatvje,
isiskiria puonia architektra ir i tikro primena Sankt Peterburgo centro kvartal. ygimant g. 9 namo vartai
papuoti dekoratyvinmis glmis ir "1895" data.
Page 65 of 79
10/04/14 09:08
Gyveno Vilniuj du gras angeliukai:

vienas visad linksmas, kitas paniurs.
Spk, kuriam ikrito vyno buteliukas?
Istorizmo stiliaus Juozapo Tikeviiaus iemos rmai (ygimant g. 3 ) pastatyti 18591863 m. (projekto autorius
arch. Nikolajus iaginas), rekonstruoti 18911895 m. (rekonstrukcijos autorius arch. Kiprijonas Maculeviius)
pristatant oranerijos priestat. iemos rmai su oranerija suprojektuoti Florencijos ir Venecijos renesanso
stiliumi. Fasado oniniai rizalitai dekoruoti piliastrais, angeliukais ir skulptrinmis galvutmis.
Page 66 of 79
10/04/14 09:08
Nauji ir seni akcentai buvusiame Tilto gatvs dvaro kieme. XVIII a. pradioje kunigaiki Radvil emje, kuri
ymi dabartin Tilto g. 1/2 ir 3 teritorija, ikilo nedidelis dvarelis, danai keits savininkus. Savo laiku jis priklaus
M. Ostrovskiui, Kazimierui ir Kristinai Chmelevskiams, Elbietai Korovskai, Tadeuui ir Kristinai Maslovskiams,
Jonui ir Daratai Heidenreichams, Vikentijui Kovalevskiui, Teklei Sienkievi ir kt. iandien dvarelio kieme galime
pamatyti du vienas prieais kit stovinius vienaaukius pastatus su itaigingais herbais. Deinje matome Vart
(lenk. Brama) herb, o kairysis lenkikoje heraldinje tradicijoje vadinamas Jaunuoliu (lenk. Junosza) arba Avinu
(lenk. Baran). Kiemo gilumoje matome pasislpus fontan su skt laikanios mergaits figr. Kompozicijos
Page 67 of 79
10/04/14 09:08
autorius - to paties kiemo name gyvenantis skulptorius Romas Kvintas. Skulptra rengta be pamato, todl j
galima perneti kit viet.
Vilniaus staiatiki Skaisiausiosios Dievo Motinos mimo dang soboras ( )

- viena seniausi krikionikj ventovi Vilniuje. Kaip skelbia paminklin lenta prie jimo, cerkv pradta
statyti 1346 m. Algirdo monos Marijos iniciatyva, paventinta 1348 m. 19901992 m. atlikti architektriniai
tyrimai parod, kad fasade iliko daug gotikos architektros fragment. Paaikjo, jog 18641868 m. senasis mras
nebuvo sunaikintas: fasadai apmryti nauju plyt sluoksniu, o apsidse senieji mrai utinkuoti. Numus tink,
atidengtos pastato gotikins formos.
Page 68 of 79
10/04/14 09:08
Daugelio pamirtas paminklas 16-meiui Meislovui Dordzikui, kuris nuskendo Vilnelje mgindamas igelbti
skstant keturmet yd berniuk Chackel Charmac. Tragedija vyko 1931 m. balandio 23 d. per Didj potvyn.
smarkiai patvinusi Vilnel kritus vaik band gelbti pro al js amat mokyklos moksleivis, bet abu jie
nuskendo. 1934 m. balandio 23 d., prajus trejiems metams po M. Dordziko mirties, Maironio ir Iganytojo gatvi
sankirtoje, netoli ties vietos, buvo atidengtas jo atminimui skirtas paminklas. Jame lenk kalba parayta:
"Netoliese, Vilnios upje, 1931 m. balandio 23 dien didvyrio mirtimi uvo amat mokyklos moksleivis
Meislavas Dordzikas, gelbdamas i potvynio bang maj Chackel Charmac. jo poelg, patvirtinant
krikionik meil artimui, paminklu pagerb Vilniaus gyventojai." Greta rayti odiai i Naujojo Testamento:
Neiekau savo naudos, bet to, kas naudinga daugeliui.
Page 69 of 79
10/04/14 09:08
Bokto gatvje netoli vienas nuo kito yra du paradini dur laipteliai su raais. Vienas - senas, su rau "1930",
kitas - vieias, su granite spaustu odiu "Labas" ir data "1797".
Page 70 of 79
10/04/14 09:08
Adomas Mickeviius (Adam Mickiewicz, 1798-1855) - poetas, kurio atminimas Vilniuje pagerbtas net 6-iomis
atminimo lentelmis, taiau tik viena i j yra ilikusi originali, niekada nuo tarpukario met nepakeista.
Tai memorialin lentel Literat g. 5 su urau lenk kalba: W tym domu mieszka Adam Mickiewicz 1823 (liet.
iame name 1823 m. gyveno Adomas Mickeviius). 1823 metais A. Mickeviius, atvyks i Kauno per mokini
Page 71 of 79
10/04/14 09:08
atostogas, buvo apsistojs Piasecki namuose pas savo draug Kazimier Piaseck. iame name 1823 m. spalio 23osios nakt poetas buvo suimtas u veikl filomat draugijoje ir kalintas kaljimu paverstame bazilijon
vienuolyne. Piasecki namai nuo XIX a. pradios yra gerokai pasikeit. Kuriame kambaryje gyveno poetas, nra
tiksliai inoma. Sakoma, kad jo kambario langai ijo gatv. Manoma, kad ia A. Mickeviius ras ir rengs
spaudai poemas Graina ir Vlini II ir IV dalis. 1953 m. i abiej vaiavimo kiem on buvo pritvirtintos
dar dvi memorialins lentos su to paties turinio rau lietuvi ir rus kalbomis.
Pirmoji liuteron banyia steigta Vokiei gatvje apie 1555 m. Pastatas, esantis Vokiei g. 20, jau nuo XVI a,
vidurio priklaus evangelik liuteron bendruomenei 1986 m. atlikt tyrim metu io namo sienoje rasti XVI a.
mro ir tinko fragmentai su gotikiniu urau In Pace Iesus Naz (Jzaus Nazarieio ramybje") bei dvi nios su
Page 72 of 79
10/04/14 09:08
sienine tapyba. Vienoje i j sparnuoto lito (Morkaus simbolio) fragmentas, kitoje Mato simboliis:
apokaliptins btybs, laikanios kaspin su urau senja slav kalba I Blagimi Oie (Ir teisiaisiais atgyja).
Ligonins g. 7 namo brome ant sienos yra iliks vos skaitomas lenkikas uraas "Introligatornia". Jis liudija, kad
tarpukariu ia buvo knygriykla.
Page 73 of 79
10/04/14 09:08
Ilik valstybini arklidi enklai. XX a. pradioje dvarininko Ignoto Parevskio valdose (Mindaugo g. 7 /
Vivulskio g. 2-4) veik Valstybins irgininkysts vyriausioji valdyba. Prie gatvi stovjo du puons dviaukiai
klasicizmo-renesanso form administraciniai pastatai, veterinarin ligonin, o kieme arklids ir manieas.
Kompleks 1898 m. suprojektavo miesto architektas Konstantinas Korojedovas.
Page 74 of 79
10/04/14 09:08
Nikovski eimos laidojimo rsys - vienintelis kapas, iliks panaikintose evangelik liuteroj kapinse.
v. Nikodemo ir v. Juozapo banyios likuiai Auros vart g. 16 B. Kadaise Lap skersgatvyje (seniau v.
Nikodemo gatv) stovjo v. Nikodemo ir Juozapo banytl, steigta 1625 m. Pirmosios medins vietoje po 1749
m. gaisro 1758 m. pastatyta mrin banyia, 1770 m. imryta pitol. XVIII a. pabaigoje banyia ir pitol buvo
apleista ir begrivanti, 1804 m. udaryta, o dalis jos mr jungta naujai statomus gyvenamuosius namus. Jos
liekanas 1870 m. litografijoje pavaizdavo P. Griaznovas. 1925 m. J. Hopenas dar utiko ios banyios apsids
fragment, jungt gyvenamj nam, ir amino savo oforte.
Vilniaus sinagogos likuiai Gli g. 3 ir Gli g. 6. Be choralins sinagogos, Vilniuje yra ilik du buvusi
sinagog pastatai. Name Gli g. 3 (i kiemo puss) liko tik sinagogos fragmentai, o pastato Gli g. 6 tris su
pusapskrite apside, kurioje stovjo aron kodeas (veniausia sinagogos vieta, kurioje saugomi Toros ritiniai).
1799 m. ioje vietoje buvus dvarel nusipirko Vilniaus pirkliai Zavelis Peisachoviius ir Dovydas Leiboviius.
Pirmieji yd maldos namai buvo sikr mediniame pastate. 1833 m. jie um 2 kambarius. 1863 m. prie
sinagogos buvo pristatytas atskiras fligelis su 4 kambariais. 1892-1893 m. vienaauktei sinagogos daliai i kiemo
puss buvo pristatytas antras auktas, kuriame sikr moter skyrius. 1896 m. sinagoga rekonstruota pagal arch.
Polozovo projekt, pristatyta absid. Sinagoga veik iki pat 1940 m. Po II Pasaulinio karo sinagogos pastate buvo
Page 75 of 79
10/04/14 09:08
sandliai ir butai. iuo metu gyventojai ikelti, pirmame aukte sikrusios dirbtuvs ir sandliai.
Seniau psij perjos bdavo ymimos ne daais, o grindinyje tvirtintomis apskritomis metalinmis
"kniedmis". Viena tokia perja yra ilikusi Trak ir Pylimo g. sankryoje.
Page 76 of 79
10/04/14 09:08
Priekarin lentel Rapolo banyios pagrindiniame fasade. Joje parayta: ventos atminties kunigas Rajmund
Ziemacki. Gim Loske 1810 m. rugsjo 19 d. Dalyvavo 1831 m. sukilime. v. Rapolo banyios Vilniuje vikaras,
vliau klebonas Vaverkose, Lydos paviete, kunigas-didvyris. Mir kankinio mirtimi suaudytas Lukiki aiktje
Vilniuje 1863 m. birelio 5 d.
Page 77 of 79
10/04/14 09:08
Like 434 people like this. Sign Up to see what your friends like.
Add a comment
8 comments
Gerda Butkuviene Freelancer at Freelance journalist

nerealu - ypac velniukas ant Onos baznycios duru ir Neries tureklai is gelezinkelio
begiu:) idomu, kas surinko visus siuos pedsakus?
Reply Like
2 Yesterday at 7:24am
Ele Pranaityte Partner at Keliauk.info

Na, Kazimieras ir ordinas ia ne prie ko, herbas yra Vaz, kurie fundavo koplyios
statyb.
Reply Like 5 hours ago
Gerda Butkuviene Freelancer at Freelance journalist
nerealu:) kas surinko visus siuos pedsakus?
Reply Like Yesterday at 7:23am
Kestas Re Works at Lietuvos ypatingasis archyvas (Lithuanian Special Archives)
Kiek daug neinom, stebklingai ilikusi ir maai pastebim dalyk yra ilik.
akcent
Reply Like
3 April 7 at 11:07am
Irena Vaisvilaite Pontifical Gregorian University

Pora pastabli. Boba Gedimino kalno papdje yra ne neegzistuojanio Polovco, o
polovc - buvo tokia dabartins piet Ukrainos stepi gentis.
O gaisrininkas su ietimi Montvilos kolonijoje - venasis Florijonas, kuris visada taip
vaizduojamas.
Reply Like
3 2 hours ago
Jovita Laurusaite Vilnius, Lithuania

mano pastabele: netikiu, kad pioniervazataja su pionierium, stovincius
liubarto gatves viesbucio "flamingas" kieme dovanojo lietuvai stalinas.
savininkas juozukas aiskiai issigalvojo. stalino dovana lietuvai buvo stalino
saule.
Reply Like 2 hours ago
Aistis Ignacio Savukynas soo o n p u pu q
at 114 subscribers
Ir netgi ne polovc, bet poloviei.
Reply Like about an hour ago
View 1 more
Facebook social plugin
Atgal
Made In Vilnius
Gamyba
Gaminiai
Autoriai
Reklama
Page 78 of 79
10/04/14 09:08
Kontaktai
Draugai
LOFTAS
Dalinuosi.lt
Coffee Inn
Myliu Pand
NVO "Avilys"
Gera Muzika gyvai
Atsiduok Vilniui
Scanorama
Skalvija
GMD
Kultros naktis
HUB Vilnius
GLL
MC
Crafts World
beepost.lt
Vilniaus Festivaliai
2014 Made in Vilnius. Tinklalap sukr Ideaformus
Page 79 of 79

100 Istorinių Vilniaus Akcentų - Made in Vilnius - Vilniaus Naujienų Portalas, Gyvenimas, Stilius, Žmonės, Renginiai.

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

100 Istorinių Vilniaus Akcentų - Made in Vilnius - Vilniaus Naujienų Portalas, Gyvenimas, Stilius, Žmonės, Renginiai.

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

100 istorini Vilniaus akcent - Made in Vilnius - Vilniaus naujien portalas, gyvenimas, stilius, mons, renginiai.

100 istorini Vilniaus akcent

Priekarinis skelbim stulpas Maironio gatvje.

Daugelio pamirta Vlado Vildino skulptra Lietuvika balad, 1973.

Trys grifonai tupi

Meils tunel saugantis angeliukas (Prancikon g. kieme).

Raguio akmuo - ventasis

Ore kybantis "kregds" namelis, M. Daukos g. 3E

Observatorijos (M. Poobuto) kiemelyje amintas astronomo, rektoriaus Martyno Poobuto-Odlianickio

Gyveno Vilniuj du gras angeliukai:

Vilniaus staiatiki Skaisiausiosios Dievo Motinos mimo dang soboras ( )

Gerda Butkuviene Freelancer at Freelance journalist

Ele Pranaityte Partner at Keliauk.info

Irena Vaisvilaite Pontifical Gregorian University

Jovita Laurusaite Vilnius, Lithuania

2014 Made in Vilnius. Tinklalap sukr Ideaformus

You might also like