110

MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 1

TSTINS MEDICINOS STUDIJOS

Reumatoidinio artrito diagnozavimas ir gydymas
Nijol Misinien, Asta Baranauskait
Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinika
Raktaodiai: reumatoidinis artritas, diagnostika, gydymas.
Santrauka. Straipsnyje aprayti bdingi reumatoidinio artrito klinikos poymiai, eigos
variantai bei gydymo principai. Pateikiami visuotinai priimti reumatoidinio artrito diagnozavimo
kriterijai, aptariama lyginamoji laboratorini ir instrumentini tyrim diagnostin vert.
Atkreipiamas dmesys diagnozs nustatymo, esant ankstyvajai stadijai, svarb bei sunkumus,
btinum vertinti ligos aktyvum ir paciento funkcin bkl. Aprayti iuolaikiniai reumatoidinio artrito kompleksinio gydymo principai, individualios gydymo taktikos, grindiamos eigos
agresyvumo vertinimu, parinkimas, ligos eig modifikuojamojo gydymo svarba. Aptariamos
galimos gydymo nesteroidiniais ir steroidiniais vaistais nuo udegimo komplikacijos ir bdai j
ivengti, pateikiamos naujausi biologini vaist taikymo indikacijos.
Reumatoidinis artritas (RA) yra nenustatytos etiologijos ltin sistemin liga, kuri pasireikia sinovini
snari destrukciniu progresuojaniu udegimu. Be
to, liga gali paeisti periartikulinius audinius, akis,
vidaus organus.
Reumatoidiniu artritu serga apie 1 proc. gyventoj, moterys kelis kartus daniau negu vyrai. Liga
gali prasidti bet kokio amiaus mogui, taiau daniausiai suserga 3545 met mons.
Ligos pradia esti vairi. Artritui bdingas skausmas, sustingimas daniausiai (70 proc.) prasideda
ltai, keleto snari udegimu, 20 proc. pomiai ir
tik 10 proc. pacient ligos pradia esti min ir apima
daugel snari, greitai progresuoja. Kartais galima
iskirti prodromin laikotarp, kai pasireikia ir po
truput ilgja rytinis sustingimas, maudia snarius,
sunku suspausti kumt, daugja C reaktyviojo baltymo kraujyje.
I pradi daniausiai pasireikia delnakauli
pirtakauli, pirt proksimalini, rie ir padikauli
pirtakauli smulkij snari bei keli snari
simetrinis udegimas. Net 40 proc. ligoni gali susirgti
pavojingu kaklo slanksteli (ypa C1C2) artritu.
Stambieji alkni, pei, iurn ir kiti snariai paeidiami reiau ir vliau. Ypa retai paeidiami
klub snariai, nepaeidiami nykio pagrindo, krymeniniai-klubo snariai, stuburo torakalin ir lumbalin dalys.

Tik pasireikus ligai, tikslios diagnozs nustatyti

nelengva. Per pirmsias ligos savaites svarbu diagnozuoti artrit, t.y. atskirti j nuo daniau pasitaikani
periartikulini minktj audini susirgim ir nuo
snari degeneracini lig pamjimo. Btina isiaikinti, ar nustatytas artritas nra kokios nors kitos ligos
(endokrinins, malignins, sistemins jungiamojo audinio ir t.t.) padarinys.
Artrito diagnoz patikslinama vertinus ligos pradi ir eig, vietinius ir bendruosius simptomus, snari paeidimo poymius. Reumatoidinis artritas
tariamas remiantis ilgai trunkaniu rytiniu sustingimu,
simetriku bdingos lokalizacijos periferini snari
paeidimu.
Visuotinai pripastami Amerikos reumatolog
kolegijos parengti reumatoidinio artrito diagnostikos
kriterijai (1 lentel).
Pabriama, kad snari sutinim turi nustatyti
gydytojas, nes pats pacientas ne visada teisingai vertina atsiradusius pakitimus. iais diagnostikos kriterijais galima naudotis tik prajus keliems mnesiams
nuo ligos pradios; iki tol reumatoidinio artrito diagnoz gali bti tik tariama.
Apie 2030 proc. pacient aptinkama gumos
konsistencijos neskausming poodini reumatoidini
mazgeli. J atsiranda vlai, daniausiai ties alknmis. Randam mazgeli pobdiui, ryiui su reumatoidiniu artritu rodyti gali bti reikalingas histologinis tyrimas.

Adresas susirainjimui: A.Baranauskait, KMU Reumatologijos klinika, Eiveni 2, 3007 Kaunas

El.patas: astai@centras.lt

Reumatoidinio artrito diagnozavimas ir gydymas

1 lentel. Reumatoidinio artrito diagnozs kriterijai
1987 Amerikos reumatolog kolegija
1. Rytinis snari sustingimas
Trunka ne maiau kaip 1 val., kol maksimaliai
pagerja judrumas.
2. Trij ar daugiau snari udegimas
Gydytojas nustato bent tris sutinusius snarius
(ne vien kaulines deformacijas), vertindamas 14
j grupi (kairs ir deins pusi proksimalinius
interfalanginius, metakarpofalanginius, rieus,
alknes, kelius, iurnas, ir metatarsofalanginius
snarius).
3. Platak snari udegimas
Sutins bent vienas i i snari: rieai, metakarpofalanginiai, proksimaliniai interfalanginiai.
4. Simetrinis artritas
Yra abipusis mintj snari grupi artritas.
5. Reumatoidiniai mazgeliai
Poodiniai mazgeliai alia snari arba vir kaulini ikyuli tiesiamuosiuose paviriuose.
6. Reumatoidinis faktorius serume
Naudojant metod, kuriuo faktorius nustatomas
maiau kaip 5 proc. sveik kontrolins grups
asmen.
7. Rentgenu nustatomi pakitimai
Erozijos ir periartikulin osteoporoz tiesinse
platak ir rie rentgenogramose.
Diagnoz patvirtinama, jei randami bent 4 i 7 kriterij. Pirmiesiems 4 kriterijams btina bent 6 savaii trukm.
2 lentel. Reumatoidinio artrito pakitimai,
nustatomi rentgenu
Stadijos
I
II
III
IV

Osteoporoz, galimi cistiniai pakitimai

Siaurja snario tarpas, paviens uzros, kaul snarini gal erozijos
Siauras snario tarpas, daugins uzros,
deformuotas snario pavirius, snario
panirimas
Tas pats kaip III stadijos ir snario fibrozin arba kaulin ankiloz

Reumatoidinio artrito sukeliami pakitimai rentgeno

nuotraukose (2 lentel) i pradi sunkiai nustatomi
(periartikulin osteoporoz) ir yra nespecifiniai
(susiaurjs snario tarpas, cistos). Bdingi reumaMEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 1

111

toidinio artrito pakitimai erozijos, ypa platak ir

pd snari kratuose, o vliau ir visame snari
paviriuje. Pagal rentgeno nuotraukose matomus
pakitimus sprendiama apie reumatoidinio artrito
stadij ir jo progresavim. Sudaryti specials standartizuoti indeksai, kurie rodo snario tarpo susiaurjim
ir erozij iplitim. Kad yra i pakitim, gali rodyti
auktos skiriamosios galios ultrasonoskopija, doplerins echoskopijos bdu galima itirti sinovijos
kraujotak ir vertinti sinovijos udegimo aktyvum.
Anksti erozijas, net minimalius sinovijos patologinius
poymius, rodo magnetinio rezonanso tyrimas.
Specifini reumatoidiniam artritui laboratorini
pakitim nra. Pagreitjs eritrocit nusdimas, padidjs C reaktyvusis baltymas, ltins ligos anemija
nra diagnostikos kriterijai. Jie rodo udegiminio proceso aktyvum, pagal j, ypa C reaktyviojo baltymo,
pakitimus galima sprsti apie gydymo efektyvum.
Snario skysio tyrimas patvirtina esant snario udegim, padeda artrit atskirti nuo snario infekcijos
arba kristalins mikroartropatijos, taiau nra specifinis reumatoidiniam artritui. reumatoidinio artrito
diagnostikos kriterijus trauktas randamas serume
reumatoidinis faktorius taip pat nra specifinis. Jis
randamas ir esant kitoms patologinms bklms,
susijusioms su padidjusiu B limfocit aktyvumu, t.y.
sergant infekcinmis, autoimuninmis, limfoproliferacinmis ligomis, gali atsirasti ir sveikiems pagyvenusiems monms (3 lentel). Pagal tai, ar randamas
3 lentel. Ligos, kuriomis sergant, serume gali
bti randamas reumatoidinis faktorius
Reumatoidinis artritas
Sjogreno liga
Infekcijos
Ltins bakterins:
tuberkulioz
sifilis
bakterinis endokarditas
Laimo liga
Virusins:
raudonuk
infekcin mononukleoz
citomegalo virusas
gripas
Parazitins
Kepen ligos
Sarkoidoz
Plaui intersticin fibroz
Miri krioglobulinemija
Hipergamaglobulinemija

112

Nijol Misinien, Asta Baranauskait

reumatoidinis faktorius, skiriami seropozityvus ir

seronegatyvus reumatoidinio artrito tipai. Neradus
reumatoidinio faktoriaus (seronegatyvus artritas) pirmaisiais ligos metais, galima tiktis lengvesns eigos
ir geresns prognozs, o tie, kuriems nustatomi aukti
reumatoidinio faktoriaus titrai, daniau serga sunkia
progresuojania ligos forma. Specifikesni reumatoidiniam artritui yra antikeratininiai ir antiperinukleariniai antiknai, taiau i tyrim jautrumas nedidelis. Mintj antikn randama tik pusei serganij reumatoidiniu artritu.
Reikia prisiminti, kad 567 diagnostikos kriterijai
(1 lentel), t.y. poodiniai reumatoidiniai mazgeliai,
reumatoidinis faktorius serume ir bdingi pakitimai
rentgeno nuotraukose gali bti nustatomi tik prajus
bent pusei met nuo ligos pradios.
Tai dar kart patvirtina, kad tiksli reumatoidinio
artrito diagnoz nustatoma ne i karto.
Vlyvesnmis ligos stadijomis atsirad snari,
ypa platak ir pd, pakitimai (ruonio ranka, gulbs kaklas, sagos kilpa, nypls, plaktukas)
yra lengvai diagnozuojami, taiau tada pacientui maai
tegalima padti. Vlyva reumatoidino artrito diagnoz
turt bti vertinama kaip komplikacij diagnoz.
Reumatoidinis artritas paeidia ne tik snarius.
Pradeda rykti sausgysli maki bei tepalini maieli sinovijos udegimas. Labai bdingas rieo kanalo
sindromas, platakos tenosinovitai, pakinklio srities
bursitas. Anksti prasideda snarius supani raumen
atrofija. Dl reumatoidinio vaskulito pasireikus
periferinei neuropatijai, ligoniai skundiasi deginaniu
skausmu, parestezijomis, sumajusiu jautrumu, nusilpusia jga. Pasitaiko iemini blauzd op, takini
nekrozi apie nag guolius, skleritas arba episkleritas.
Neretai paeidiami vidaus organai, taiau viscerit
simptomai paprastai bna neryks. Dl idininio
miokardito atsiranda irdies ritmo arba laidumo sutrikim, gali likti perikardo saug po buvusio perikardito, gali bti votuv nesandarumas. Randama pleuros saug po besimptomini pleurit, pasitaiko intersticinis pulmonitas arba plaui noduloz. Sunkiausi
bna inkst paeidimai, ypa amiloidoz. Be to,
inkstai, kepenys ir virkinimo traktas nukenia nuo
reumatoidinio artrito gydymui vartojam vaist. Dl
vaist imunosupresinio poveikio didja polinkis infekcijoms ir maligninms ligoms.
Reumatoidinio artrito eig gali komplikuoti Sjogreno sindromas autoimuninis egzokrinini liauk
epitelitas, kuris sukelia j hipofunkcij ir atitinkam
gleivini sausum. Tarp klinikini poymi vyrauja
sausasis keratokonjunktyvitas, lemiamas aar stokos,
ir kserostomija, atsirandanti dl nepakankamo seili

iskyrimo. Pasireikus ir antriniam antifosfolipidiniam

sindromui, irykja arterij ir ven trombozs, kartojasi savaiminiai persileidimai.
Diagnozavus reumatoidin artrit, nurodoma jo
eiga, seropozityvumas, stadija, proceso aktyvumas bei
paciento funkcin bkl.
Ligos aktyvumas vertinamas pagal skausming ir
sutinusi snari skaii, rytinio sustingimo trukm,
laboratorinius udegimo rodmenis ir bendruosius
klinikinius autoimunins udegimins ligos poymius:
kariavim, nuovarg, silpnum, svorio kritim,
limfadenopatij. Nustatant artrito aktyvumo laipsn,
galima naudotis 4 lentelje pateikiamais orientaciniais
kriterijais.
Paciento funkcin bkl (5 lentel) vertinama
pagal jo kasdien aktyvum, judrum (vaikiojimas,
kopimas laiptais), apsitarnavim (apsirengimas,
prausimasis, valgymas), ypa rank funkcij, kuri
4 lentel. Reumatoidinio artrito aktyvumo laipsniai
I0

snariai neymiai patin, maai skausmingi;

rytinis sustingimas, kuris trunka iki 1 valandos;
ENG < 30 mm/val.
0
II ryks artrito simptomai;
rytinis sustingimas trunka kelias valandas;
gali bti vaskulitas, visceritas;
ENG 3040 mm/val.
III0 gydymui atsparus artritas, nuolatinis snari
skausmas;
rytinis sustingimas trunka iki piet;
sisteminis ligos pobdis;
ENG 5060 mm/val.
Klinikin remisija
snariai neskausmingi, nesutin;
rytinis sustingimas < 15 min.;
nra bendrojo silpnumo, kariavimo;
ENG normalus.
5 lentel. Snari funkcin bkl
I klas funkcija nesutrikusi
II klas snari pakitimai netrukdo prastinei veiklai, bet judesiai sukelia diskomfort arba
yra riboti
III klas negali atlikti daugumos prastini darb
bei savs priirti
IV klas visikai nepajgia savs priirti, guli lovoje, arba reikalingas invalido veimlis
MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 1

Reumatoidinio artrito diagnozavimas ir gydymas

danai btina koreguoti vairiomis ortozmis. inoma
nemaai rodym, jog snari destrukcija ir funkcijos
netekimas prasideda ankstyvj ligos stadij metu.
Kaulins erozijos ir snario tarpo susiaurjimas
daugumai ligoni atsiranda jau per pirmuosius dvejus
ligos metus ir ligos pradioje progresuoja ypa greitai.
Nuo penktj ligos met daugja ligoni su sutrikusia
snari funkcija, didja mirtamumo rodikliai, po 10
met pus ligoni tampa invalidais. Serganij reumatoidiniu artritu ligotumas ir mirtingumas tiesiogiai
priklauso nuo ligos udegiminio aktyvumo. Todl
ypa radikalus j gydymas nuo pat ligos pradios tapo
iuolaikins reumatologijos taisykle.
Reumatoidinio artrito gydymo tikslai:
1) sumainti snari skausm, nuslopinti udegim ir
ligos progresavim,
2) apsaugoti nuo sistemini pakitim ir juos gydyti,
3) isaugoti snari funkcij, ivengti su gydymu susijusi komplikacij.
Reumatoidinio artrito gydymas yra ilgalaikis ir
kompleksinis, susidedantis i farmakologini ir nefarmakologini priemoni (6 lentel).
Nustatant individuali serganiojo reumatoidiniu
artritu gydymo taktik, labai svarbu teisingai vertinti
udegimo aktyvum ir ligos prognostinius veiksnius.
Jeigu jau pirmaisiais ligos metais pastebimas ilgas
rytinis snari sustingimas, daugelio snari artritas,
rykus funkcijos sutrikimas (ligonis negali savs
priirti), aukti reumatoidinio faktoriaus titrai ir
minio udegimo ymenys (ENG, CRB, anemija),
rentgenu nustatomos kaul erozijos, prognoz yra
nepalanki. Blog ligos eig rodo visceraliniai poymiai
(ir reumatoidiniai mazgeliai), specifiniai HLA aleliai
(pvz., HLA-DR4), nepalankios takos turi bloga
ligonio socialin bkl, menkas isimokslinimas bei
gretutins ligos.
Esant ivardyt nepalankios prognozs veiksni,

liga turt bti vertinama kaip agresyvi, o j nesant

ltai progresuojanti. ios kategorijos nra absoliuiai nekintamos. Ligos eigoje gali atsirasti nepalanki prognozs veiksni, gali suaktyvti udegimas,
ir liga i ltai progresuojanios gali virsti agresyvia. Dl to btinas ilgalaikis reguliarus ligoni
stebjimas, nuodugnus j bkls pasikeitim vertinimas.
Kol reumatoidinio artrito diagnoz nra patvirtinta,
taiau tsiasi poliartrito klinika, kiekvienam ligoniui
btinai reikia paaikinti apie snari tausojimo, poilsio
bei judjimo ir kineziterapijos svarb. Skausmui ir
udegimui malinti vartojami nesteroidiniai vaistai
nuo udegimo (NVNU). Per tam tikr laikotarp dalies
ligoni, sergani nediferencijuotu poliartritu, bkl
pagers, arba bus nustatyta kita diagnoz, ir tik apie
2030 procent i j galbt bus diagnozuotas reumatoidinis artritas. Diagnozavus reumatoidin artrit,
gydymas NVNU yra laikomas pagalbine gydymo
priemone, kurios galima atsisakyti, pasireikus teigiamam pagrindini, ligos eig modifikuojamj, vaist
poveikiui.
NVNU plaiai vartojami, taiau reikia atminti, jog
jie yra pakankamai toksiki. JAV 1997 metais nuo
susijusi su NVNU alutini reikini mir 16500
moni, nuo IV infekcijos 16685, nuo leukemij
20197 ligoniai. Komplikacijas nuo NVNU lemiantys
veiksniai yra ie:
vyresnis amius,
buvusios peptins opos,
kartu vartojami gliukokortikoidai arba antikoaguliantai,
trombocitopenija ar trombocit disfunkcija,
irdies funkcijos nepakankamumas, kepen ciroz
arba inkst nepakankamumas,
aspirino netoleravimas, astma, nosies polipai.
Virkinimo trakto alutini reikini metaanalizs

6 lentel. Reumatoidinio artrito gydymo bdai

Farmakologiniai gydymo bdai

Nefarmakologins priemons

Analgetikai
Nesteroidiniai vaistai nuo udegimo
Gliukokortikoidai
Ligos eig modifikuojamieji vaistai

Paciento mokymas
Kineziterapija
Ergoterapija
tvarai/ortozs
Pagalbins judjimo ir buities priemons
Sinovektomija
Sausgysli rekonstrukcins operacijos
Snari rekonstrukcija
Snari protezavimas

MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 1

113

114

Nijol Misinien, Asta Baranauskait

rodo, jog labiausiai toksiki iuo poiriu yra indometacinas, piroksikamas, naproksenas. Jei ligoniui
anksiau yra buv op skrandyje ar dvylikapirtje
arnoje, ar yra kit rizikos veiksni, reikt skirti
gastroprotekcini vaist. Efektyviausias i j yra
misoprostolis, taiau is gydymas brangus, todl
daniausiai skiriama proton siurblio inhibitori arba
H2 blokatori (pastarj efektyvumas yra maesnis).
Nustaius Helicobacter pylori infekcij, rekomenduojamas eradikuojamasis antibiotik kursas.
Kitas bdas ivengti virkinimo sistemos paeidim gydyti koksibais (rofekoksibas, celekoksibas)
arba selektyviaisiais ciklooksigenazs-2 (COX 2)
inhibitoriais (meloksikamu). Naujos kartos NVNU,
klinikini tyrim duomenimis, statistikai reikmingai
reiau sukelia peptini op atsiradim.
Hepatotoksinis NVNU poveikis daniausiai pasireikia trumpalaikiu kepen ferment koncentracijos
kraujo serume padidjimu. minis hepatitas pasitaiko
retai. Jeigu gydant iais vaistais, pastebima padidjusi
bilirubino koncentracija arba sumajs protrombino
indeksas, NVNU nereikt skirti. NVNU gali sukelti
ir medikamentin nefropatij, kurios rizika dar didesn
sergant ar sirgus inkst liga, cukralige, arterine hipertenzija, didesnio laipsnio irdies nepakankamumu,
vartojant diuretikus, AKF inhibitorius, esant diarjai,
profuziniam prakaitavimui. Nereikt pamirti ir antikoaguliacinio NVNU poveikio ie vaistai, iskyrus
koksibus, slopina trombocit agregacij, didina varfarino antikoaguliacin veikim.
Jeigu gydymas nesteroidiniais vaistais nepakankamai veiksmingas, gali bti skiriama nedidelmis
dozmis gliukokortikoid (GKK). Reumatologijoje
daniausiai vartojami prednizolonas arba metilprednizolonas.
Pagrindins gydymo gliukokortikoidais indikacijos
ir bdai:
Ilgalaikis gydymas nedidelmis GKK dozmis (iki
7,5 mg/d) sergant vidutinio aktyvumo reumatoidiniu
artritu.
Didels GKK dozs skiriamos dl antrinio vaskulito arba sistemini reikini arba trumpais gydymo
kursais.
Dl kit vaist sukelt alutini reikini (pvz.,
gydant aukso preparat sukelt trombocitopenij).
Intraartikulins injekcijos, pamjus artritui viename snaryje.
Niosioms GKK yra pagrindinis prieudegiminis gydymas.
Daniausios ilgalaikio gydymo maomis GKK
dozmis komplikacijos: antrin osteoporoz, sutrikusi
gliukozs tolerancija, odos atrofija, katarakta, glau-

koma, hirsutizmas.
Pradedant ilgalaik gydym GKK, reikt vertinti,
ar nra kit nepalankiai kaul metabolizm veikiani
lig arba osteoporozs rizikos veiksni, ir juos alinti,
skirti vitamino D3 ir kalcio. Moterims po menopauzs
rekomenduojama pakaitin hormon terapija. Prie
pradedant ilgalaik gydym GKK, arba jau gydomam
jais ligoniui turt bti vertintas kaul mineralinis
tankis, ir prireikus skiriamas osteoporozs gydymas.
Intraartikulinms injekcijoms vartojamos prailginto veikimo triamcinolono acetato (kenalogo) arba
metilprednizolono acetato (depo-medrolio) suspensijos. Absoliuios kontraindikacijos intrasnarinei
GKK injekcijai plinis artritas arba sepsis, odos arba
poodio infekcija numatomos injekcijos vietoje, protezas snaryje. Reliatyvios kontraindikacijos: kraujo
kreumo sutrikimai, ryki subchondrinio kaulo osteoporoz, snario nestabilumas, neveiksmingos intrasnarins injekcijos, numatoma artroskopija arba kita
chirurgin procedra.
Kadangi intrasnarinms injekcijoms vartojami
ilgesnio veikimo vaistai, jie gali bti leidiami t
pat snar ne daniau kaip kas 812 savaii, ne
daugiau kaip 34 kartus per metus. Piktnaudiaujant
iais vaistais, ypa jei nra rykesnio sinovijito,
pagreitja atrofiniai snario struktr procesai, todl
galimi ryks destrukciniai pakitimai.
Patvirtinus diagnoz, turi bti skiriama ligos eig
modifikuojamj vaist (7 lentel). ie vaistai stabdo
ligos progresavim, slopina udegimin aktyvum,
pagerina vlesn ligonio prognoz, igyvenim, todl
kartais jie dar vadinami baziniais vaistais reumatoidiniam artritui gydyti. Mintj vaist klinikinis
poveikis pasireikia ltai, j galima vertinti tik po 36
mn., per t laikotarp ligoniui skiriant greitai
veikiani vaist nuo udegimo (NVNU arba GKK
atitinkani bklei doz). Pasireikus vaist poveikiui,
gydymas ligos eig modifikuojamaisiais vaistais
tsiamas ilgai, o greitai veikiani vaist nuo udegimo doz gali bti mainama arba nustojama j
vartoti. Pasiekus stabili ilgalaik remisij, priirint
reumatologui, gali bti mainamos ir bazini vaist
dozs, ir paliekamas tik palaikomasis gydymas.
Sergantiems agresyvios eigos reumatoidiniu artritu
ligos eig modifikuojamieji vaistai yra gydymo pagrindas. Kur vaist parinkti konkreiam ligoniui,
priklauso nuo ligos aktyvumo ir stadijos, gretutini
lig ir nuo j vartojam medikament, gydymo kainos
bei priimtinumo ligoniui. Kadangi gydymas ilgalaikis,
daugeliu atvej irykja vieno ar kito vaisto nepakankamas veiksmingumas, arba pasireikia alutini
reikini.
MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 1

115

Reumatoidinio artrito diagnozavimas ir gydymas

7 lentel. Daniausiai vartojami ligos eigos modifikuojamieji vaistai
Vaistas

Pagrindiniai veikimo
mechanizmai

Daniausi alutiniai
reikiniai

Hidroksichlorochinas Slopina citokin sekrecij, Brimai, regos sutrikimai

lizosominius fermentus,
makrofag funkcijas
Sulfasalazinas
Auksas
injekuojamas

Slopina B-limfocit reakcijas, angiogenez

prastins terapins
dozs
400 mg/d.
(hidroksichlorinas)

Pykinimas, pilvo skausmai, 20003000 mg/d.

viduriavimas

Slopina makrofag funkci- Odos-gleivini paeidimas, 50 mg/sav., iki 1000

j, angiogenez, proteino-C proteinurija, trombocitope- mg. Vliau 50 mg
kinaz
nija
kas 24 sav.

geriamasis

Viduriavimas, odos-gleivini paeidimas

Metotreksatas

Slopina dihidrofolato reGleivini ir odos paeididuktaz, chemotaks, indi- mas, kaul iulp slopinikuoja adenozino iskyrim mas, pykinimas, viduriavimas, kepen paeidimas

7,520 mg/sav.

Ciklosporinas

Slopina interleukin-2 ir
Hipertenzija,inkst nepakitus T-limfocit citokinus kankamumas, hirsutizmas

2,54 mg/kg
23 mg/kg

Azatioprinas

Slopina DNR sintez ir

lstelin proliferacij

Jei teigiamo poveikio nuo pakankam ltai veikianio vaisto dozi nra, monoterapij vienu ios
grups vaistu galima pakeisti kombinuotu gydymu,
vienu metu derinant kelet ios grups medikament.
Tok gydym turt parinkti tik patyrs reumatologas.
Populiariausiose tokio gydymo schemose derinami
metotreksatas su ciklosporinu, arba metotreksatas,
hidroksichlorochinas ir sulfasalazinas. Daugeliu
atvej is gydymas veiksmingas ligoniams, atspariems
konservatyvesniam gydymui.
Naujas ingsnis gydant reumatoidin artrit
proudegimini citokin inhibitori vartojimas. iuo
metu JAV ir Europoje jau plaiai vartojami du naviko
nekrozs faktoriaus-a inhibitoriai tai etanerceptas
(Enbrel) ir infliksimabas (Remicade). Neutralizuodami cirkuliuojant ir lstelin TNF, jie nuslopina
biologinius TNF poveikius udegimo idinyje. Be

6 mg/d. (auranofinas)

Kaul iulp slopinimas,

pykinimas, kepen paeidimas
reumatoidinio artrito, ie medikamentai jau patvirtinti
sunkiai Krono ligai gydyti, vykdomos psoriazins
artropatijos, ankilozinio spondiloartrito gydymo klinikins studijos. Europos reumatologijos ekspertai 2001
m. pavasar pasira susitarim, kad mintieji biologiniai vaistai turt bti skiriami reumatoidiniam artritui gydyti tais atvejais, kai ligonis atsparus gydymui
metotreksatu iki 25 mg per savait arba netoleruoja
kit ligos eig modifikuojamj vaist (jei yra kontraindikacij metotreksatui), ir yra aukti klinikiniai ir
laboratoriniai udegiminio aktyvumo rodikliai.
Visaverio reumatoidinio artrito gydymo nemanoma utikrinti, jei gydymo procese aktyviai nedalyvauja specialist komanda: reumatologas, bendrosios
praktikos gydytojas, reabilitologas, kineziterapeutas,
ergoterapeutas, ortopedas. Tik derinant vairius gydymo metodus, galima pasiekti geriausi rezultat.

Diagnosis and treatment of rheumatoid arthritis

Nijol Misinien, Asta Baranauskait
Clinic of Rheumatology, Kaunas University of Medicine, Lithuania
Key words: rheumatoid arthritis, diagnosis, treatment.
MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 1

116

Nijol Misinien, Asta Baranauskait

Summary. The paper describes the typical clinical features of rheumatoid arthritis and principles of its
treatment. It includes an overview of the universally accepted diagnostic criteria and discusses the diagnostic
value of laboratory and instrumental investigations. The significance of correct diagnosis in an early stage of
the disease is emphasized with regard to the difficulties related to differential diagnosis. Appropriate evaluation of the inflammatory activity of rheumatoid arthritis and of the functional state of the patient is discussed.
Contemporary principles of complex and individual treatment of rheumatoid arthritis, depending on the course
of disease are presented, placing special emphasis on the importance of disease - modifying treatment. Possible side effects of NSAIDs and glucocorticosteroids and methods of their prevention are discussed, as well
as indications for new biological medications.
Correspondence to A. Baranauskait, Clinic of Rheumatology, Kaunas University of Medicine, Eiveni 2,
3007 Kaunas, Lithuania. E-mail: astai@centras.lt

Literatra
1. Cush JJ, Kavanaugh AF. Rheumatology: diagnosis and therapeutics. Lippincott Wiliams Wilkins, USA; 2000. p. 322-34.
2. Guidelines for the management of rheumatoid arthritis. American College of Rheumatology, Committee on Clinical Guidelines. Arthritis and Rheumatism. 1996;39:713-22.
3. Kelleys textbook of rheumatology. 6 th ed. Ruddy S, Harris
ED, Sledge CB, editors. WB. Saunders company, Philadelphia, USA; 2001. p. 921-1026.

4. Klippel JH, Dieppe PA. Practical rheumatology. Mosby;

1995. p. 169-210.
5. Maini RN, Zvaifler NJ. Rheumatoid arthritis and other synovial disorders in Rheumatology, 2 nd ed., section 5. MosbyWolfe; 1998.
6. Venalis A. Reumatoidinis artritas (Reumatoid arthritis).
Vilnius; 2000.
7. West SG. Rheumatology secrets. Mosby; 1997. p.100-10.

Straipsnis gautas 2001 11 14, priimtas 2001 11 15

Received 14 November 2001, accepted 15 November 2001

MEDICINA (2002) 38 tomas, Nr. 1