ISSN 19417233

http://dx.doi.org/10.7220/1941-7233.11.1

MOKSLO STRAIPSNIAI

SERGANIJ 2 TIPO CUKRINIU

DIABETU SVEIKATOS KONTROLS
LOKUSO, SOCIALINIO PALAIKYMO BEI
PASITENKINIMO SUTEIKIAMA PAGALBA
LIGONINJE SSAJOS

Skaist Bliuvait 1, Liuda inkariova

Vytauto Didiojo universitetas, Lietuva

Santrauka. Cukriniu diabetu (CD) sergantiems asmenims, net ir puikiai kontroliuojantiems sunkios ltins ligos eig, tenka gydytis ligoninje. Todl svarbu analizuoti,
kaip asmuo sugeba prisitaikyti naujoje aplinkoje ir kaip liga toliau kontroliuojama.
Patenkintas suteikiama pagalba pacientas gali grietai laikytis gydytoj nurodym
ir sulaukti palanki sveikatos rezultat. Nustaius pagrindinius veiksnius, daranius
reikming tak ligos kontrolei, galima tiktis norim padarini.
Tyrimo tikslas nustatyti serganij 2 tipo CD sveikatos kontrols, socialinio palaikymo bei pasitenkinimo suteikiama pagalba ssajas. Tyrime dalyvavo 128 suaug 2 tipo
CD sergantys pacientai, besigydantys LSMU ligonins Kauno klinik Endokrinologijos
klinikose. Tiriamieji pagal lyt pasiskirst apylygiai 39,8 % vyr ir 60,2 % moter, nuo
22 iki 87 met amiaus. Pasirinkt veiksni ssajoms vertinti buvo naudojamos trys
metodikos: 1. Sveikatos kontrols lokuso skal (Wallston, 1978); 2. Suvokiamo socialinio palaikymo skal (Zimet, 1988); 3. Kliento pasitenkinimo klausimynas (McMurtry,
1994). Statistin analiz parod, kad moterims, serganioms 2 tipo cukriniu diabetu,
bdingas didesnis pasitenkinimas suteikiama pagalba ligoninje, palyginti su 2 tipo
cukriniu diabetu serganiais vyrais. Rezultatai ir ivados: kuo didesnis suvokiamas
socialinis palaikymas i vairi socialini grupi (eimos, draug bei reikming kit
asmen), tuo labiau 2 tipo cukriniu diabetu serganios moterys tiki, jog tiek jos paios,
tiek kiti asmenys kontroliuoja j sveikat. Paaikjo, kad stipresn vidin ligos kontrol
paaikina jaunesnis amius bei emesni iorins kontrols vertinimai.
Pagrindiniai odiai: cukrinis diabetas, sveikatos kontrol, socialinis palaikymas, pasitenkinimas suteikiama pagalba.

Adresas susirainjimui: Vytauto Didiojo universitetas, Socialini moksl fakultetas, Teorins psichologijos katedra, K. Donelaiio g. 52, LT-44244 Kaunas, el. patas:
skaiste.bliuvaite@gmail.com.

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

VADAS
Serganij cukriniu diabetu nuolat daugja. Tarptautins diabeto
federacijos duomenimis, prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje cukriniu
diabetu sirgs 438,4 mln. moni (IDF Diabetes Atlas, 2009). Apvelgiant
ios ltins ligos paplitim Lietuvoje, 2009 m. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, kiekvienais metais cukriniu diabetu serganij
skaiius tolygiai didja lyginant 2001 m. ir 2009 m. statistikos duomenis
pastebima, jog serganij CD padaugjo daugiau kaip 50 %. Nevaldoma
i ltin liga gali sukelti vairi negrtam neigiam fizini, psichologini
ir socialini pasekmi, todl svarbiausias udavinys tinkama kontrol,
pasiekiama tik per griet gydymo plano laikymsi.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos diegt biopsichosocialin
model, gydant pacient labai svarbu gerinti ne vien fizin sveikat, alinti
ligos prieastis ar komplikacijas, bet ir stiprinti psichologin asmens savijaut bei atsivelgti jo socialin aplink. Todl iame straipsnyje analizuojant psichologin aspekt sveikatos kontrol, pasirinktas ir socialinis
aspektas socialinis asmens palaikymas. Yra inoma, kad socialin parama, gaunama i eimos ar draug, susijusi su grietu taisykli laikymusi,
didesniu rpinimusi savimi (Toljamo, Hentinen, 2001).
Btina paminti, jog cukriniu diabetu sergantiems monms, net
ir puikiai gebantiems kontroliuoti sunkios ltins ligos eig, tenka daniau ar reiau gydytis ligoninje ar kitose stacionarines asmens sveikatos prieiros paslaugas teikianiose staigose. Todl svarbu analizuoti,
kiek asmuo patenkintas suteikiama pagalba ligoninje ir kaip tai veikia
tolesn ligos kontrol. Tiktina, kad patenkintas suteikiama pagalba
pacientas grieiau laikosi gydytoj nurodym ir pasiekia palankesni
sveikatos rezultat. Kuo labiau ligonis patenkintas suteikiama pagalba,
tuo geresn jo emocin bkl, kuri, savo ruotu, slygoja geresn fizin sveikat, ligos eig, retesnes komplikacijas ir pan. (Glasgow, Toobert,
1988; Alazri, Neal, 2003).
Darbo aktualumas ir reikm. io straipsnio iskirtinumas jame
nagrinjami serganij cukriniu diabetu ligos aspektai biopsichosocialinio modelio kontekste. Problemos aktualum rodo tai, kad imtasi analizuoti pastaruoju metu medicinos srityje plaiai tyrinjamo (Miseviien,
Milaauskien, 2002; Buinien, Petkinis, Milaauskien, 2004), bet Lietuvos ir usienio psichologinje mokslinje literatroje maai nagrinto
10

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

aspekto (Brogien, 2010; Keegan et al., 2002, cit. pagal Health Stategy
Implementation Project, 2003), reikmingo sveikimo procesui, ligoni
pasitenkinimo suteikiama pagalba ssajas su ligos kontrole ir socialiniu
palaikymu. Be to, mokslini tyrim, kuriais bt analizuojama, ar socialinis palaikymas bei pasitenkinimas suteikiama pagalba ligoninje turi
takos serganiojo sveikatos kontrolei, rasti nepavyko. Taiau toks tyrimas, tiktina, padt isiaikinti, ar ie pasirinkti (psichologinis ir socialinis) veiksniai glaudiai siejasi su paciento sveikatos kontrole. Psichologas
galt padti sergantiesiems cukriniu diabetu siekti teigiam rezultat:
stiprinti vidin kontrol, gerinti asmens ry su socialine aplinka (eima,
draugais, medicinos personalu ir pan.) kartu stiprinant pasitenkinim
suteikiama pagalba taip bt mainamas asmens bejgikumas ir
pasyvumas veikiant ltins ligos eig.
Cukrinio diabeto samprata. Nustatyta, jog daugeliu atveju cukrinio
diabeto susirgimo prieastys yra biologins, taiau Lietuvos ir usienio
straipsniuose pateikiama rodym, kad liga gali atsirasti ir dl vairi psichologini bei socialini veiksni (Knol et al., 2006; Ostrauskas, Radzeviien, 2006; Wray, Alwin, McCammon, Manning, Best, 2006).
Svarbu paminti, jog i sunki ltin liga sukelia ne tik fizini komplikacij ar pokyi, bet ir psichologini bei socialini pasekmi, pavyzdiui, depresij (Friedmann et al., 2009), dan pykio pasireikim (Yi, Vitaliano, Weinger, 2008), sumajusi savivert (Dementjeva,
Pileckait-Markovien, Cap, 2006), padidjusi socialins izoliacijos rizik (Sacco, Yanover, 2006), padanjusius konfliktus tarp eimos nari
ar/ir partnerio (-s) (Gruszczynska, 2006), padidjusi serganiojo priklausomyb nuo eimos nari (Trief, 2003), sumajus produktyvum
darbe (Lavigne, Phelps, Mushlin, Lednar, 2003). Didiojoje Britanijoje
atliktas tyrimas parod, jog sergantieji CD jauia neigiam ligos tak
visiems gyvenimo kokybs aspektams psichinei, fizinei ir socialinei gerovei (Bradley et al., 1999).
Apibendrinant galima teigti, kad cukrinis diabetas sunki ltin
liga, sukelianti vairi fizini, socialini ir psichologini pasekmi paiam
serganiajam bei jo eimos nariams. Todl svarbu kuo daugiau inoti ir
suprasti apie i lig, motyvuoti ir skatinti serganius asmenis prisiimti
atsakomyb u ligos kontrol, mainti pasyvum bei bejgikum.
Sveikatos kontrols samprata. Sveikatos kontrol galima apibrti
kaip asmens tikjim, kad jo sveikat kontroliuoja vidiniai arba ioriniai
11

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

faktoriai (Wallston, Wallston, 1981). Pagrindinis vaidmuo stebint ligos

eig tenka ligoniui cukriniu diabetu sergantis mogus turi suvokti
save kaip svarbiausi komponent, galint valdyti ligos eig. N vienas
gydytojas negali pasirpinti geriau u pat ligon, todl labai svarbu jam
paiam prisiimti ir jausti visik atsakomyb u savo elges, kuris gali
pakenkti arba padti ilaikyti sveikat. ia tampa svarbus asmens sveikatos kontrols lokuso vaidmuo. Danai mogus, ypa tik vyresniame
amiuje susirgs ltine liga, jauiasi bejgis atsidrs beviltikoje situacijoje, todl ligos (pvz., cukrinio diabeto) kontrol tampa jam sunkia
ir sudtinga uduotimi. Literatros altiniuose patvirtinamas ryys tarp
sveikatos kontrols suvokimo bei fizini ir psichologini ltins ligos
rezultat (Trento et al., 2008). Vadinasi, tiktina, jog asmuo, negalintis
prisiimti atsakomybs u savo elges kontroliuojant sunki ltin lig,
daniau pateks vairias gydymo staigas, bus maiau motyvuotas gydytis pats, daugiau reikalaus i medicinos personalo ir gydydamasis pasieks
maesni teigiam rezultat.
Socialinio palaikymo samprata. Mokslinink tyrimai rodo, jog
savo aplinkoje jauiantis socialin palaikym cukriniu diabetu sergantis asmuo lengviau kontroliuoja ligos eig (Glasgow, Strycker, Toobert,
Eakin, 2000), laikosi griet taisykli ir labiau rpinasi savimi (Toljamo,
Hentinen, 2001), laikosi sveikos mitybos plano ir daniau usiima fizine
veikla (Tang, Brown, Funnell, Anderson, 2008). Vadinasi, stiprus socialinis
palaikymas ltine liga serganiam mogui padeda greiiau prisitaikyti
prie ligos, ivengti sunki komplikacij ir, svarbiausia, lengviau pasiekti
teigiam, su sveikata susijusi rezultat.
Pasitenkinimo suteikiama pagalba svarba. Apibriant paciento pasitenkinim pagal sveikatos psichologij, svarbiausia akcentuoti:
paciento pasitenkinimas apima tiek kognityvinius, tiek emocinius aspektus, kartu yra susijs su ankstesne jo patirtimi, lkesiais bei turimais
socialiniais ryiais (Keegan et al., 2002, cit. pagal Health Strategy Implementation Project, 2003). Teigiama, kad paciento nuomon, jo vertinimas vienintelis bdas, kuriuo galima nustatyti, ar sveikatos prieira ir
suteikiama pagalba atitinka lkesius ir poreikius (Westaway, Rheeder,
van Zyl, Seager, 2003). Taiau paciento pasitenkinimas, kaip rodiklis,
parodo ne tik sveikatos prieiros kokyb bei atitikt jo poreikiams, bet
kartu atspindi paciento individualius jausmus ir emocijas (Brogien,
2010, p. 28). Pastaruoju teiginiu ir remiamasi iame straipsnyje, atliekant
12

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

mokslin tyrim. Paciento pasitenkinimas pagal sveikatos psichologij gali

bti vardytas ne kaip sveikatos prieiros kokybs vertinimo rodiklis,
o kaip veiksnys, atspindintis subjektyvi asmens nuomon apie suteikiam pagalb ligoninje ir smarkiai slygojantis su sveikata susijusius
rezultatus ir gydytoj nurodym laikymsi.
Daugumoje tyrim, susijusi tiek su vairiomis ligomis sergani
pacient pasitenkinimu, tiek konkreiai su cukriniu diabetu sergani asmen pasitenkinimu suteikiama pagalba, atsivelgiama medicinos personalo, daniausiai pagrindinio gydanio specialisto ypatumus,
pavyzdiui, socialines-demografines charakteristikas, turimus socialinius
gdius, turim medicinin patirt ir pan. Kiti usienio autoriai (Crow,
Storey, Page, 2003; Franciosi et al., 2004; Harris, Poertner, 1998; Hornsten, Lundman, Selstam, Sandstrom, 2005) akcentuoja paciento ir specialisto tarpusavio ryio bei bendravimo ypatumus, medicinos personalo
gebjim igirsti ir suprasti pacient, jo patiriamus kasdienio gyvenimo
sunkumus. Be to, dauguma tyrim orientuoti suteikiamos prieiros
bei paslaug kokybs vertinim, o ne paciento subjektyv poir, psichologinius pasitenkinimo aspektus. N vienas tyrimas negali paaikinti
fakto: net ir geriausiai suteikdami prieir, nuoirdiausiai rpindamiesi
pacientu, medicinos darbuotojai neretai susiduria su paciento nepasitenkinimu, kontakto su gydaniuoju personalu ribojimu, nenoru rpintis savo sveikata. Vadinasi, reikia daugiau dmesio skirti paties paciento
psichologiniams, socialiniams, fiziniams ir kitokiems ypatumams, kurie
galt sietis su jo pasitenkinimu suteikiama pagalba.
Pavyko rasti tik vien tyrim, kuriame bt akcentuotos paciento,
serganio cukriniu diabetu, charakteristikos nuostatos, lkesiai bei
individualios ypatybs (Franciosi et al., 2004). Buvo nustatyta, kad paciento pasitenkinimas susijs su mintomis jo charakteristikomis, o gydytojo
lytis, amius, isilavinimas bei aplinka, kurioje jis priirimas, neturi takos jo pasitenkinimui. Be to, pacient, kurie buvo maiau link perduoti
gydytojams atsakomyb u ligos kontrol ir jautsi maiau traukti ligos
kontrol, pasitenkinimo vertinimai buvo emesni. Tai sietina su emesniu paciento isilavinimu, sunkesne ligos bkle ir maesniu psichologiniu prisitaikymu prie ligos (Franciosi et al., 2004).
Sveikatos kontrols, socialinio palaikymo bei pasitenkinimo
suteikiama pagalba ssajos. Mokslini tyrim, kuriais bt tiriama, ar
socialinis palaikymas bei pasitenkinimas suteikiama pagalba turi takos
13

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

serganiojo sveikatos kontrolei, rasti nepavyko. Aptikta tyrim, kuriais

nagrintos dviej veiksni ssajos atskirai, t. y. socialinis palaikymas ir
sveikatos kontrol, paciento pasitenkinimas ir sveikatos kontrol bei
socialinis palaikymas ir paciento pasitenkinimas. Toliau ie tyrimai aptariami plaiau.
Apvelgiant 2 tipo cukriniu diabetu serganij tyrim rezultatus,
paaikjo, kad vidin kontrol bei socialinis palaikymas yra vidutinio stiprumo, bet statistikai reikmingi faktoriai, galintys prognozuoti paciento
taisykli, susijusi su ligos kontrole, laikymsi (Tillotson, Smith, 1996).
Aukt socialin palaikym turini asmen grupje vidin sveikatos
kontrol nebuvo susijusi su svorio kontrole. Analogiki ir emo socialinio
palaikymo grups rezultatai. Anot autori, nra aiku, kaip susij vidin sveikatos kontrol ir socialinis palaikymas kontroliuojant kitus ligos
ypatumus, taiau ie du faktoriai gali bti naudingi skatinant cukriniu
diabetu serganius asmenis grietai laikytis taisykli.
Analizuojant socialinio palaikymo bei pasitenkinimo suteikiama
pagalba ssajas, usienio autori tyrimuose randama ir dsningum.
Galima patvirtinti socialinio palaikymo svarb paciento poiriui jam
teikiam prieir kuo stipresnis paciento turimas palaikymas i artimiausios aplinkos, tuo didesnis jo pasitenkinimas suteikiama pagalba (Da
Costa et al., 1999; Plantinga et al., 2010). Taiau cukriniu diabetu sergani ligoni tyrimas nepatvirtino socialinio palaikymo bei pasitenkinimo
suteikiama pagalba ssaj. iuo tyrimu buvo siekiama sustiprinti 2 tipo
cukriniu diabetu sergani pacient socialin palaikym (Pearce et al.,
2008). Norint sumainti neigiamas fizines ir psichologines serganij
cukriniu diabetu pasekmes, pacientus priirjo ne medicinos personalas, kaip prastai, o artimi asmenys giminaiiai ar draugai. Rezultatai parod, kad sustiprintas socialinis palaikymas neturjo reikmingos
takos nei kraujo spaudimui, glikemijos kontrolei, gyvenimo kokybei, nei
paciento pasitenkinimui suteikiama pagalba. Kaip matome, analizuojant
mint reikini ssajas tarp serganij kitomis ltinmis ligomis ir tarp
serganij cukriniu diabetu, gauti prieingi rezultatai. Bet btina atsivelgti, kad tai tik vieno tyrimo rezultatai, ir verta isamiau tyrinti, kaip
socialinis palaikymas siejasi su pasitenkinimu suteikiama pagalba.
Galiausiai, ianalizavus sveikatos kontrols bei pasitenkinimo suteikiama pagalba ssajas, gauti tokie rezultatai: pacientai, labiau tikintys gydytoj gebjimu kontroliuoti su sveikata susijusias pasekmes,
14

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

palankiau iri medicinins prieiros kokyb (VanderZee, Buunk, Sanderman, 1997). Vieno i naujausi tyrim autoriai nustat, jog moter
pasitenkinim suteikiama pagalba teigiamai veikia ne tik tikjimas, kad
gydytojai kontroliuoja j sveikat, bet ir tikjimas, jog jos paios gali kontroliuoti savo sveikat (Rubio, Pearson, Clark, Breitkopf, 2007). Vadinasi,
tiek iorin, tiek vidin kontrol turi teigiam tak paciento pasitenkinimui suteikiama pagalba. Kadangi panai tyrim nra atlikta konkreiai
su cukriniu diabetu serganiais pacientais, dar labiau padidja io tyrimo
aktualumas.
Apibendrinant galima teigti: esant palankiems psichologiniams faktoriams, pavyzdiui, vidiniam kontrols lokusui bei palankiems socialiniams faktoriams, pavyzdiui, didesniam socialiniam palaikymui,
tiktina, jog galima teigiamai paveikti fizin cukriniu diabetu serganio
asmens sveikat. iame straipsnyje pagerjusi fizin sveikata suprantama kaip teigiamas gydymo rezultatas, glaudiai susijs su pasitenkinimu
suteikiama pagalba ligoninje.
Taigi straipsnyje apraomo tyrimo tikslas nustatyti cukriniu diabetu sergani suaugusij sveikatos kontrols, socialinio palaikymo bei
pasitenkinimo suteikiama pagalba ssajas.
Tikrinamos ios hipotezs: (1) serganij 2 tipo cukriniu diabetu
sveikatos kontrols, socialinio palaikymo bei pasitenkinimo suteikiama
pagalba vertinimai skiriasi pagal lyt, (2) sveikatos kontrol susijusi su
socialiniu palaikymu bei pasitenkinimu suteikiama pagalba ligoninje, priklausomai nuo lyties, (3) stipresn vidin ligos kontrol paaikina
didesnis socialinis palaikymas bei didesnis pasitenkinimas suteikiama
pagalba ligoninje.

TYRIMO METODIKOS
Sveikatos kontrol

Siekiant vertinti cukriniu diabetu sergani asmen ligos sismoninimo lyg (vidin, atsitiktin, kit takos), pasirinkta K. A. Wallstono,
B. S. Wallstono ir R. DeVelliso (1978) daugiadimensin sveikatos kontrols lokuso skal (Multidimensional Health Locus of Control Scale A form),
skirta nustatyti skirting moni poir svarbias, su sveikata susijusias
problemas. Skal lietuvi kalb ivert (atliktas dvigubas vertimas) VDU
15

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

student Dovil Mykolaityt ir doc. dr. Loreta Gustainien (2007). Anglikas skals variantas laisvai prieinamas internete ir j leidiama naudoti
moksliniais tikslais be autori sutikimo.
Klausimyn sudaro du sveikatos kontrols lokuso tipai vidin bei
iorin kontrol. Vidins kontrols skal sudaryta i 6 teigini. Kiekvienas
klausimas vertinamas galimais eiais atsakym variantais: nuo 1 (visikai nesutinku) iki 6 (visikai sutinku). Vidinio sveikatos kontrols lokuso
skals Cronbach alpha koeficientas 0,758.
Iorinio sveikatos kontrols lokuso skal susideda i atsitiktinum
ir reikming kit sveikatos kontrols skali, taiau straipsnyje mintos
skals sumuojamos vien ir vertinama iorin sveikatos kontrol. Skal sudaro 12 teigini. Kiekvienas klausimas taip pat vertinamas galimais
eiais atsakym variantais: nuo 1 (visikai nesutinku) iki 6 (visikai sutinku). Iorinio sveikatos kontrols lokuso skals Cronbach alpha koeficientas lygus 0,829.
Didesnis skals suminis vertinimas rodo didesn tam tikro sveikatos
kontrols lokuso ireiktum.
Socialinis palaikymas

Siekiant vertinti socialinio palaikymo lyg, pasirinkta multidimensin suvokiamo socialinio palaikymo skal (Zimet, Dahlem, Zimet, Farley,
1988). 2007 m. skal lietuvi kalb ivert ir bakalauro darbe (darbo
vadov doc. dr. L. inkariova) panaudojo VDU psichologijos magistr
L. Baronnien. Anglikas skals variantas laisvai prieinamas internete.
Klausimynas sudarytas i keturi skali i koki asmen ar grupi jauiamas socialinis palaikymas: eimos, draug, reikming kit
asmen ir bendras socialinis palaikymas. Kas yra tas (tie) reikmingas (-i)
asmuo (-ys), paliekama sprsti paiam tiriamajam, nes pagal tiriamojo
ami bei socialin aplink reikmingi asmenys gali skirtis, pavyzdiui,
toks asmuo gali bti kaimynas, mergina / vaikinas, kolega, gydytojas,
suadtinis (-) ir pan.
I viso klausimyn sudaro 12 teigini, atitinkamai kiekviena skal
sudaryta i 4 teigini. Kiekvienas teiginys vertinamas galimais septyniais
atsakym variantais: nuo 1 (visikai nesutinku) iki 7 (visikai sutinku).
Trij subskali takai taip pat gali bti suvesti vien bendr rezultat,
kuris rodyt bendr asmens patiriam socialin palaikym. Kuo daugiau
16

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

tiriamasis surenka tak atitinkamoje subskalje arba bendroje skalje,

tuo daugiau socialinio palaikymo jis jauia.
Visos skals (bendras socialinis palaikymas) Cronbach alpha koeficientas lygus 0,914, eimos subskals Cronbach alpha 0,910, draug
subskals Cronbach alpha 0,913, reikming kit subskals Cronbach
alpha lygus 0,853.
Pasitenkinimas suteikiama pagalba

Pasitenkinimas suteikiama pagalba ligoninje pasirinktas vertinti

naudojant Steveno L. McMurtry (1994) kliento pasitenkinimo klausimyn
(Client Satisfaction Inventory). Jis skirtas nustatyti asmen, kurie naudojasi moni teikiamomis paslaugomis, pasitenkinim gaunama prieira
ar paslaugomis. Klausimyno autorius rekomendavo naudoti sutrumpint kliento pasitenkinimo klausimyno form (CSI-SF). i metodika, prieingai negu kitos panaios metodikos ir skals, tirianios klient / pacient
pasitenkinim gaunama prieira ar paslaugomis, yra aikesn, trumpa,
nesudtinga, gali bti naudojama vairaus amiaus, lyties ar isilavinimo
asmenims. Straipsnio autors ivert skal lietuvi kalb (atliktas dvigubas vertimas), buvo gautas klausimyno autoriaus Steveno L. McMurtry
sutikimas naudoti metodik moksliniais tikslais.
Klausimyn sudaro 9 teiginiai. Kiekvienas teiginys gali bti vertintas galimais septyniais atsakym variantais: nuo 1 (visikai nesutinku)
iki 7 (visikai sutinku). Kuo daugiau tiriamasis surenka tak, tuo stipresnis paciento pasitenkinimas suteikiama pagalba. Visos skals Cronbach
alpha koeficientas lygus 0,913.
Tiriamieji

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos moksl universiteto ligonins

Kauno klinik Endokrinologijos klinikose.
Tiriamieji pasirinkti patogija tiksline atranka, kurios privalomi kriterijai buvo ie:
t
nuo 18 met amiaus;
t
besigydantys mintame sektoriuje ilgiau negu 3 dienas;
t
sergantys 2 tipo cukriniu diabetu.
klausimus tiriamieji atsakinjo savanorikai, anketos buvo anonimins, tyrimo rezultatai panaudoti tik iame darbe.
17

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

Tyrime dalyvavo 2 tipo cukriniu diabetu sergantys 128 pacientai:

51 (39,8 %) vyras ir 77 (60,2 %) moterys; j amius nuo 22 iki 87 met (vidutinis tiriamj amius 57,03 metai, standartinis nuokrypis 12,52). Vyr ir
moter grups pagal ami skyrsi statistikai reikmingai (Mann-Witney
U kriterijus 1551,000, p>0,045) moter amiaus vidurkis (58,9611,91)
yra statistikai reikmingai didesnis negu vyr (54,1212,96).
60 (46,9 %) tiriamj nurod turintys vidurin arba pradin isilavinim, 68 (53,1 %) tiriamj auktesnj arba auktj isilavinim. Vyr
ir moter grups pagal isilavinim statistikai reikmingai nesiskyr
(=3,396, df=1, p>0,05).
Daugiau nei pus tiriamj 86 (67,2 %) nurod turintys sutuoktin,
42 tiriamieji (32,8 %) paymjo esantys vienii (viengungiai, isiskyr
arba naliai (-s). Vyr ir moter grups pagal eimynin padt skyrsi
statistikai reikmingai (= 8,844, df=1, p=0,003). Daugiau moter (33,
t. y. 78,6 %) negu vyr (9, t. y. 21,4 %) nurod esanios vienios.
Atsivelgiant tai, jog vyr ir moter imtys skiriasi pagal ami ir
eimin padt, straipsnyje nagrinjami ryiai analizuoti atskirai lyties
grupse.
Tyrimo procedra

Tyrimas vyko nuo 2010 m. rugsjo mn. iki 2011 m. vasario mn.
Lietuvos sveikatos moksl universiteto ligonins Kauno klinik Endokrinologijos klinikose. Anketinei apklausai atlikti buvo gautas Lietuvos
Sveikatos moksl universiteto Bioetikos centro leidimas, Nr. (BC-VDUCM)-05. Tiriamieji anketas pild savarankikai, jiems buvo paaikintas ir
pristatytas tyrimo tikslas, akcentuotas anonimikumas.
Duomen statistins analizs metodai

Tyrimo rezultatams analizuoti panaudotas programinis statistikos duomen paketas SPSS 17.0 for Windows, o rezultatams apdoroti Microsoft Excel programa. Duomenys skalse pasiskirst ne pagal
normalj skirstin, tad pasirinktas naudoti neparametrinis kriterijus
Mann-Witney U testas. Kintamj ryiams nustatyti naudotas Spearmano
koreliacijos koeficientas, atlikta logistin regresin analiz. Dl iliustratyvumo pateikti ne tik vidutiniai rangai, bet ir vidurkiai. Hipotezms tikrinti
pasirinktas reikmingumo lygmuo = 0,05 (skirtumai laikomi patikimais,
esant p 0,05).
18

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

TYRIMO REZULTATAI
Sveikatos kontrols lokuso, socialinio palaikymo bei
pasitenkinimo suteikiama pagalba ligoninje skirtumai
pagal lyt

Siekiant vertinti, ar sveikatos kontrols, socialinio palaikymo bei

pasitenkinimo suteikiama pagalba vidurkiai statistikai reikmingai skiriasi lyties grupse, buvo atlikta statistin analiz.
1 lentel. Sveikatos kontrols lokuso, socialinio palaikymo bei pasitenkinimo
suteikiama pagalba ligoninje vidurkiai 2 tipo cukrinio diabeto grupse
Table 1. Mean scores for health locus of control, social support and
satisfaction of hospital care scales summarized across gender
Vidurkis
(XSx)

Vidutinis Mann-Witney Kriterijaus p

rangas
U kriterijus
reikm

51
77
51
77
51
77
51
77
51

24,415,61
23,825,64
24,394,35
23,804,60
24,392,79
23,554,95
20,274,53
20,345,72
23,433,24

67,26
62,67
68,24
62,03
64,61
64,43
62,88
65,57
71,16

Moterys

77

21,815,15

60,09

Vyrai
Moterys
Vyrai
Moterys

51
77
51

22,702,70
21,904,50
53,825,87

66,91
62,90
55,50

77

55,716,60

70,46

Skal

Lytis

Vidinis sveikatos
kontrols lokusas

Vyrai
Moterys
Vyrai
Moterys
Vyrai
Moterys
Vyrai
Moterys
Vyrai

Iorinis sveikatos
kontrols lokusas
Socialinis palaikymas i eimos
Socialinis palaikymas i draug
Socialinis palaikymas i reikming
kit
Bendras socialinis
palaikymas
Pasitenkinimas
suteikiama
pagalba

1822,500

0,492

1773,000

0,353

1958,000

0,978

1881,000

0,687

1624,000

0,096

1840,500

0,549

1504,500

0,025

Tyrimo duomenimis (r. 1 lentel), moterims, serganioms 2 tipo

cukriniu diabetu, bdingi auktesni pasitenkinimo suteikiama pagalba
ligoninje vertinimai, negu vyrams. Pasitenkinimo vidurki skirtumas
buvo rastas kaip statistikai reikmingas (p=0,025). Tai reikia, jog moterys labiau patenkintos joms suteikiama pagalba ligoninje, palyginti su
vyrais.
19

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

Tokie rezultatai nestebina, kadangi bendroje populiacijoje moterys yra linkusios daugiau bendrauti su aplinkiniais, dalytis rpesiais.
Gali bti, jog sunkia ltine liga serganios pacients ir ligoninje daugiau bendrauja su kitomis pacientmis bei medicinos personalu, iekoti
supratimo, atviriau isako savo poreikius, kuriuos medicinos personalui
tampa lengviau patenkinti, kartu didja ir pasitenkinimas suteikiama
pagalba.
Cukriniu diabetu sergani asmen sveikatos kontrols,
socialinio palaikymo bei pasitenkinimo suteikiama pagalba
ligoninje ssajos

Siekta atskleisti, ar pasitenkinimas suteikiama pagalba bei socialinis

palaikymas yra susij su pacient, sergani cukriniu diabetu, sveikatos
kontrole. Ssajos tarp mint reikini tikrinamos vyr ir moter grupse atskirai.
2 lentel. Sveikatos kontrols lokuso, socialinio palaikymo bei pasitenkinimo
suteikiama pagalba ligoninje ryys atskirai pagal lyties grupes
Table 2. Correlations between health locus of control, social support and
satisfaction of hospital care among gender
SveiSocialinis palaikymas
katos
I eimos I draug I reikkontrols
ming
lokusas
kit
asmen

Pasitenkinimas
pagalba

Socialinis palaikymas
I eimos I draug I reikming
kit
asmen

Pasitenkinimas
pagalba

Vidinis

r=-0,030 r=0,103
p=0,834 p=0,470

r=0,074 r=0,100 r=0,334 r=0,207

p=0,606 p=0,483 p=0,003 p=0,071

r=0,298
p=0,009

r=0,004
p=0,974

Iorinis

r=0,131 r=0,041
p=0,361 p=0,774

r=0,187 r=0,106 r=0,312 r=0,220

p=0,188 p=0,458 p=0,006 p=0,054

r=0,313
p=0,006

r=0,133
p=0,248

Lytis

Vyrai

Moterys

I 2 lentels matyti, jog tik moter grupje tiek vidin, tiek iorin
kontrol yra susijusios su socialiniu palaikymu i eimos (p<0,01), reikming kit asmen (p<0,01) bei draug (stebima statistin tendencija).
Vyr grupje nei vidin, nei iorin kontrol nra susijusios su socialiniu
palaikymu (p>0,05). O pasitenkinimas suteikiama pagalba nra susijs
su sveikatos kontrole nei vyr, nei moter grupse (p>0,05).
20

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

Galima teigti: moterys, serganios 2 tipo cukriniu diabetu, jausdamos

socialin palaikym i savo aplinkos tiki, kad ne tik paios kontroliuoja
lig, bet daug kas priklauso ir nuo kit joms svarbi asmen, pavyzdiui,
gydytoj, slaugytoj ir kt.
Cukriniu diabetu sergani asmen vidins sveikatos
kontrols prognozavimas pagal socialinio palaikymo,
pasitenkinimo suteikiama pagalba vertinimus bei
demografinius veiksnius

Tolesne analize siekta isiaikinti, ar cukriniu diabetu sergani

pacient sveikatos kontrol priklauso nuo socialinio palaikymo bei pasitenkinimo suteikiama pagalba ligoninje, kartu vertinus ir kitus svarbius
veiksnius amiaus, lyties, eimynins padties bei isilavinimo skirtumus. iam tikslui pasiekti buvo sudarytas daugiafaktorins logistins
regresins analizs modelis.
Prognozuojant vidin sveikatos kontrol, modelio c2 suderinamumo
kriterijaus (25,380), df=13, p=0,021 bei Hosmerio-Lemeou kriterijaus
(12,253), df=8, p=0,140, tai rodo, jog logistins regresijos modelis yra
suderintas su duomenimis. Atsivelgiant, kad Kokso-Snelo bei Nagelkerks determinacijos koeficientai yra gana mai (atitinkamai lygs 0,180
bei 0,240), dl to gauti rezultatai interpretuojami atsargiai, priimant kaip
tiktinas, o ne galutines ivadas.
3 lentel. Vidins sveikatos kontrols bei socialini, psichologini ir
demografini veiksni regresinio modelio charakteristikos
Table 3. Characteristics of regression model for diabetes patients internal
health locus of control and social, psychological and demographic factors
Socialini, psichologini
ir demografini veiksni
charakteristikos

Koeficien- Standartin Waldo

Laisvs Kriterijaus p Galimybi
t reikpaklaida
kriterijus laipsniai reikm
santykio
ms (B)
reikm

Iorinis sveikatos
kontrols lokusas

1,509

0,439

11,821

0,001

0,221

Amius

0,043

0,021

4,384

0,036

0,958

Atlikus regresin analiz paaikjo (r. 3 lentel), kad socialinis palaikymas, lytis bei pasitenkinimas suteikiama pagalba nedaro statistikai
21

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

reikmingos takos vidinei sveikatos kontrolei (p>0,05), taiau iorins

sveikatos kontrols majimas (Exp (B)=1,509, p=0,001) bei jaunesnis
amius (Exp (B)=0,043, p=0,036) leidia prognozuoti vidins sveikatos kontrols stiprjim. Vadinasi, kuo jaunesnis 2 tipo cukriniu diabetu
sergantis asmuo, kuriam bdingi emesni iorins sveikatos kontrols
vertinimai, tuo labiau didja tikimyb, jog iam asmeniui bdinga auktesn vidin kontrol.

REZULTAT APTARIMAS
iuo tyrimu buvo siekiama nustatyti suaugusij, sergani cukriniu diabetu, sveikatos kontrols, socialinio palaikymo bei pasitenkinimo
suteikiama pagalba ssajas. Rezultatai atskleid, jog cukriniu diabetu serganij sveikatos kontrols vidurkiai pagal lyt nesiskiria. ie duomenys
sutampa su usienyje atlikto tyrimo rodikliais (Aalto, Uutela, 1997). Vis
dlto, remiantis daugumos kit autori tyrimo rezultatais, buvo tikimasi,
kad skirtumai egzistuos. Naujausi tyrimai rodo (Morowatisharifabad
et al., 2010), jog vyrams, sergantiems cukriniu diabetu, bdinga labiau
ireikta vidin sveikatos kontrol, palyginti su moterimis.
Joki skirtum tarp lyties grupi nerasta ir analizuojant socialin
palaikym. ie rezultatai taip pat stebina, kadangi usienio autoriai
nustat, jog skirtum yra: vyrai, sergantys cukriniu diabetu, daugiau
socialinio palaikymo gauna i eimos nari (Kvam, Lyons, 1991), ypa
i partners ar sutuoktins (Rubin, Peyrot, 1998), o moterys i draug
(Kvam, Lyons, 1991). Gali bti, jog skirtybs neirykjo dl per maos
tiriamj imties.
Analizuojant pasitenkinimo suteikiama pagalba skirtumus pagal lyties
grupes, rasta nesutapim. Paaikjo, kad moterys, serganios cukriniu
diabetu, yra labiau patenkintos joms suteikiama pagalba ligoninje, palyginti su vyrais, serganiais cukriniu diabetu. Galima manyti, jog pacient
bendravimas su medicinos personalu, pagalbos prieinamumas, mogikumas bei empatija gali turti teigiamos takos pacient pasitenkinimui
suteikiama pagalba (Harris, Poertner, 1998). Tyrimai rodo, kad moterys
linkusios daugiau bendrauti su aplinkiniais, megzti naujus santykius,
ireikti kilusias emocijas, palyginti su vyrais (Forsyth, Schlenker, Leary,
22

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

McCown, 1985; Brink-Muinen, van Dulmen, Messerli-Rohrbach, Bensing,

2002). Gali bti, jog sunkia ltine liga serganios pacients ir ligoninje
mgsta aktyviau bendrauti su aplinkiniais, atviriau isako savo poreikius,
kuriuos medicinos personalui tampa lengviau patenkinti, kartu didja
ir pasitenkinimas suteikiama pagalba. E. Gucciardi ir kit autori (2008)
tyrimas patvirtino: moterys teigia jauianios daugiau socialinio palaikymo i medicinos personalo, negu vyrai.
Analizuojant sveikatos kontrols, socialinio palaikymo bei pasitenkinimo suteikiama pagalba ssajas pagal lyties grupes, paaikjo, jog tarp
vyr sveikatos kontrol nra susijusi su socialiniu palaikymu bei pasitenkinimu suteikiama pagalba. Taiau mint reikini ssajos iaikjo
moter grupje: geri vidins bei iorins sveikatos kontrols vertinimai
yra susij su auktu socialiniu palaikymu, gautu i eimos, draug bei kit
reikming asmen. Tiksliau tariant, kuo stipresnis socialinis palaikymas
i vairi socialini grupi (eimos, draug ir kit reikming asmen),
tuo labiau 2 tipo cukriniu diabetu serganios moterys tiki ne tik paios
kontroliuojanios lig, bet daug kas priklauso ir nuo kit joms svarbi
asmen. Kadangi, kaip buvo minta, moterys yra linkusios daniau dalytis savo emocijomis ir igyvenimais su aplinkiniais. Todl joms svarbu
ne tik paioms savarankikai rpintis cukrinio diabeto kontrole, bet ir
pasitikti kitais reikmingais asmenimis, kurie padt susitaikyti sergant
sunkia liga. Taip pat btina paminti: kuo daugiau moterys, serganios
cukriniu diabetu, jauia socialinio palaikymo, tuo labiau jos yra patenkintos suteikiama pagalba ligoninje.
Galiausiai siekta isiaikinti, ar galima prognozuoti cukriniu diabetu
sergani pacient sveikatos kontrol pagal pasitenkinim suteikiama
pagalba ir socialin palaikym, kontroliuojant sociodemografinius veiksnius: ami, lyt, eimin padt, isilavinim. Tam buvo sudarytas daugiafaktorins logistins regresins analizs modelis, kuris atskleid, kad
iorins kontrols majimas bei jaunesnis amius leidia prognozuoti
vidins sveikatos kontrols stiprjim. Vadinasi, kuo jaunesnis 2 tipo
cukriniu diabetu sergantis asmuo, kuriam bdingi emesni iorins sveikatos kontrols vertinimai, tuo labiau didja tikimyb, jog iam asmeniui bdinga auktesn vidin kontrol. Svarbu prisiminti, kad vidin
sveikatos kontrol yra reikmingai susijusi su moter, sergani cukriniu
diabetu, socialiniu palaikymu, taiau is kintamasis neleidia reikmingai
23

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

numatyti vidins kontrols, kai regresijos lygtyje yra pasitenkinimas

suteikiama pagalba. Todl btini tolesni tyrimai, kuriuose nauji kintamieji bt traukti pacient, sergani cukriniu diabetu, sveikatos kontrols
prognozs lygt, pavyzdiui, ligos trukm, komplikacij skaiius, subjektyvus savo sveikatos vertinimas ir pan.
io tyrimo privalumas atskleisti svarbs rezultatai, neakcentuoti
kit autori altiniuose, kad egzistuoja lyi skirtumai analizuojant sveikatos kontrols bei socialinio palaikymo ssajas: tiek vidin, tiek iorin
sveikatos kontrol yra susijusios su socialiniu palaikymu, taiau tik moter grupje. Nors daugumoje straipsni paymima, jog kaip tik socialinis
palaikymas yra teigiamai susijs su vidine sveikatos kontrole (VanderZee, Buunk, Sanderman, 1997; Chen, Deng, Chang, 2001). Nei Lietuvos,
nei usienio autoriai neanalizavo mint reikini btent tarp cukriniu
diabetu sergani asmen, todl bt vertinga atlikti daugiau tyrim,
susijusi su mintais reikiniais, su didesne tiriamj, sergani cukriniu
diabetu, grupe, kad sitikintume gaut rezultat patikimumu.
Galima iskirti ir io tyrimo ribotumus. Ateityje atliekant tolesnius
tyrimus dl pacient, sergani cukriniu diabetu, sveikatos kontrols,
bt reikminga itirti tikslesni socialini grupi palaikym, pavyzdiui,
atskirai medicinos personalo. iame darbe analizuotas kit reikming
asmen socialinis palaikymas, bet pastebta, kad i svok gali tilpti
daug kit vairi socialini grupi, pavyzdiui, kaimyn, tolim giminaii ir net medicinos personalo, parama. Taiau interpretuojant gautus
rezultatus gana sunku tiksliai apibrti, koki konkrei asmen socialin palaikym tiriamieji ymjo anketoje. Be to, svarbu paminti, kad
pacient, sergani cukriniu diabetu, sveikatos kontrol gali veikti ir kiti
svarbs tiek psichosocialiniai, tiek fizin sveikat apibdinantys veiksniai, nepaminti iame darbe, pavyzdiui, profesin padtis, poiris
lig, ligos trukm, komplikacijos, kuriuos taip pat ateityje bt reikminga tyrinti.

IVADOS
t
Moterims, serganioms 2 tipo cukriniu diabetu, bdingas stipresnis pasitenkinimas suteikiama pagalba ligoninje, palyginti su
2 tipo cukriniu diabetu serganiais vyrais.
24

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

t
Kuo stipresnis socialinis palaikymas i vairi socialini grupi

(eimos, draug bei reikming kit asmen), tuo labiau 2 tipo
cukriniu diabetu serganios moterys tiki, jog tiek paios, tiek kiti
asmenys kontroliuoja j sveikat.
t
Stipresn vidin ligos kontrol paaikina jaunesnis amius bei
emesni iorins kontrols vertinimai.

Literatra
Aalto, A. M., Uutela, A., Aro, A. R. (1997). Health related quality of life among insulindependent diabetics: disease-related and psychosocial correlates. Patient
education and counseling, 30 (3), 215225.
Alazri, M. H., Neal, R. D. (2003). The association between satisfaction with services
provided in primary care and outcomes in Type 2 diabetes mellitus. Diabet
Med., 20 (6), 486490.
Bradley, C., Todd, C., Gorton, T., Symonds, E., Martin, A., Plowright, R. (1999). The
development of an individualized questionnaire measure of perceived
impact of diabetes on quality of life: the ADDQoL. Quality of Life Research,
8 (12), 7991.
Brink-Muinen, A., van Dulmen, S., Messerli-Rohrbach, V., Bensing, J. (2002). Do
gender-dyads have different communication patterns? A comparative study
in Western-European general practices. Patient Education Counseling, 48 (3),
253264.
Brogien, D. (2010). Paciento teiss kokybik sveikatos prieiros paslaug ir alos
sveikatai atlyginim. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas.
Buinien, I., Petkinis, J., Milaauskien, . (2004). Ligonins medicinos personalo
ir pacient vertinimai apie medik ligoninje teikiamas paslaugas. Medicina,
40 (3), 272277.
Chen, M. L., Deng, S. L., Chang, H. K. (2001). A comparison of the health locus of
control and perceived social support between cancer and AIDS patients.
Scandinavian Journal of Caring Sciences, 15 (1), 9298.
Crow, R., Storey, L., Page, H. (2003). The measurement of patient satisfaction:
implications for health service delivery through a systematic review of the
conceptual, methodological and empirical literature. Health Technology
Assessment, 6 (32), 244.
Da Costa, D., Klarke, A. E., Dobkin, P. L., Senecal, J, L., Fortin, P. R., Danoff, D. S.,
Esdaile, J. M. (1999). The relationship between health status, social support
and satisfaction with medical care among patients with systemic lupus
erythematosus. International Journal for Quality in Health Care, 11, 201207.

25

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

Dementjeva, J., Pileckaite-Markovien, M., Cap, V. (2006). Psychological peculiarities

of adolescents with diabetes. Psychology & Health, Official Journal of the
European Health Psychology Society, 21 (1), 40.
Forsyth, D. R., Schlenker, B. R., Leary, M. R., McCown, N. E. (1985). Self-presentational
determinants of sex differences in leadership behavior. Small Group Behavior,
16, 197210.
Franciosi, M., Pellegrini, F., De Berardis, G., Belfiglio, M., Di Nardo, B., Greenfield,
S., Kaplan, S. H., Sacco, M., Tognoni, G., Valentini, M., Nicolucci, A. (2004).
Correlates of satisfaction for the relationship with their physician in type
2 diabetic patients. Diabetes Research and Clinical Practice 66 (3), 277286.
Friedman, E., Hyeon-Joo, L., Deborah, C., Chi-Wen, K., Deborah, J., Jane, K., Jamie, S.,
Cathy, K., Thomas, D., Sue A. T. (2009). Depression, quality of life, and glycemic
control in individuals with type 2 diabetes. Journal of the American Academy of
Nurse Practitioners, 21 (4), 214224.
Glasgow, R. E., Strycker, L. A., Toobert, D. J., Eakin, E. (2000). A Social-Ecologic
Approach to Assessing Support for Disease Self-Management: The Chronic
Illness Resources Survey. Journal of Behavioral Medicine, 23 (6), 559583.
Glasgow, R. E., Toolbert, D. J. (1988). Social environment and regimen adherence
among type II diabetic patients. Diabetes Care, 11, 377386.
Gruszczynska, E. (2006). Eating as a coping response to daily stress. Do resources
matter? Warsaw School of social Psychology, Poland, Psychology & Health,
Official Journal of the European Health Psychology Society, 21 (1), 60.
Gucciardi, E., Chi-Tyan Wang, S., DeMelo, M., Amaral, L., Steward, D. E. (2008). Characteristics of men and women with diabetes. Can Fam Physician, 54 (2), 219227.
Harris, G., Poertner, J. (1998). Measurement of Client Satisfaction: State of the Art.
Children and Family Research Center, University of Illinois.
Health Strategy Implementation Project. (2003). Measurement of Patient
satisfaction. Prieiga per internet: http://webcache.googleusercontent.
com/search?q=cache:X9e6wWe8vNIJ:www.dohc.ie/issues/health_strategy/
action48.pdf?direct%3D1+patient+satisfaction+concept+in+psychology&hl
=lt&gl=lt. irta: 2011-04-04.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. (2010). Lietuvos gyventoj sveikata ir sveikatos prieiros staig veikla 2009 m. Vilnius: Lietuvos Respublikos
Sveikatos apsaugos ministerija.
Hornsten, A., Lundman, B., Selstam, E. K., Sandstrom, H. (2005). Patient satisfaction
with diabetes care. Journal of Advanced Nursing, 51 (6), 609617.
IDF Diabetes Atlas. Prieiga per internet: http://www.diabetesatlas.org. irta:
2010-03-16.
Yi, J. P., Yi, J. C., Vitaliano, P. P., Weinger, K. (2008). How Does Anger Coping Style
Affect Glycemic Control in Diabetes Patients? International Journal of
Behavioral Medicine, 15, 167172.
26

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

Knol, M. J., Twisk, J. W., Beekman, A. T., Heine, R. J. Snoek, F. J. Pouwer, F. (2006).
Depression as a risk factor for the onset of type 2 diabetes mellitus: A metaanalysis. Diabetologia, 49 (5), 837845.
Kvam, S. H., Lyons, J. S. (1991). Assessment of coping strategies, social support,
and general health status in individuals with Diabetes Mellitus. Psychological
Reports, 68, 623632.
Lavigne, J. E., Phelps, C. E., Mushlin, A., Lednar, W. M. (2003). Reductions in Individual
Work Productivity Associated with Type 2 Diabetes Mellitus. Pharmaco
Economics, 21 (15), 11231134.
McMurtry, S. L. (1994). Client Satisfaction Inventory CSI. Prieiga per internet: http://
www.walmyr.com/CSISAMPL.pdf.
Miseviien, I., Milaauskien, . (2002). Pacient pasitenkinimas ligonins medicinos personalo darbu. Medicina, 38 (5), 559565.
Morowatisharifabad, M., Mazloomy Mahmoodabad, S., Baghianimoghadam, M.,
Rouhani Tonekaboni, N. (2010). Relationships between locus of control and
adherence to diabetes regimen in a sample of Iranians. Diabetes in Developing
Countries, 30 (1), 2732.
Ostrauskas, R., Radzeviien, L. (2006). Stresas ir antro tipo cukrinis diabetas. Lietuvos endokrinologija, t. 14, 3 (4), 100104.
Pearce, K. A., Love, M. M., Shelton, B. J., Schoenberg, N. E., Williamson,
M. A., Barron, M. A., Houlihan, J. M. (2008). Cardiovascular Risk Education and
Social Support (CaRESS): Report of a Randomized Controlled Trial from the
Kentucky Ambulatory Network (KAN). The Journal of the American Board of
Family Medicine, 21 (4), 269281.
Plantinga, L. C., Fink, N. E., Harrington-Levey, R., Finkelstein, F. O., Hebah, N.,
Powe, N. R., Jaar, B. G. (2010). Association of Social Support with Outcomes in
Incident Dialysis Patients. Clinical Journal of the American Society of Nephrology,
5 (8), 14801488.
Rubin, R. R., Peyrot, M. (1998). Men and Diabetes: Psychosocial and Behavioral
Issues. Diabetes Spectrum, 11, 8187.
Rubio, R. N., Pearson, H. C., Clark, A. A., Breitkopf, C. R. (2007). Satisfaction with care
among low-income female outpatients. Psychology, Health & Medicine, 12 (3),
334345.
Sacco, W. P., Yanover, T. (2006). Diabetes and Depression: The Role of Social Support
and Medical Symptoms. Journal of Behavioral Medicine, 29 (6), 523531.
Tang, T. S., Brown, M. B., Funnell, M. M., Anderson, R. M. (2008). Social Support,
Quality of Life, and Self-Care Behaviors Among African Americans With Type 2
Diabetes. The Diabetes Educator, 34 (2), 266276.
Tillotson, L. M., Smith, M. S. (1996). Locus of control, social support, and adherence
to the diabetes regimen. Diabetes Education, 22 (2), 133139.
Toljamo, M., Hentinen, M. (2001). Adherence to self-care and social support. Journal
of Clinical Nursing, 10, 618627.
27

Skaist Bliuvait, Liuda inkariova

Trento, M., Tomelini, M. Basile, M., Borgo, E., Passera, P., Miselli, V., Tomalino, M.,
Cavallo, F., Porta, M. (2008). The locus of control in patients with Type 1 and
Type 2 diabetes managed by individual and group care. Diabetic Medicine,
25 (1), 8690.
Trief, P., Sandberg, J., Greenberg, R., Graff, K., Castronova, N., Yoon, M., Weinstock,
R. (2003). Describing Support: A Qualitative Study of Couples Living with
Diabetes. Families, Systems & Health: The Journal of Collaborative Family
HealthCare, 21 (1), 5767.
VanderZee, K. I., Buunk, B. P., Sanderman, R. (1997). Social support, locus of control,
and psychological well-being. Journal of Applied Social Psychology, 27, 1842
1859.
Wallston, K. A., Wallston, B. S. (1981). Health locus of control scales. Research with
the locus of control construct, 1, 189243.
Wallston, K. A., Wallston, B. S., deVellis, R. (1978). Development of multidimensional
health locus of control (MHLC) scales. Health Education Monographs, 6 (2),
160170.
Westaway, M. S., Rheeder, P., van Zyl, D. G., Seager, J. R. (2003). Interpersonal and
organizational dimensions of patient satisfaction: the moderating effects of
health status. International Journal of Quality of Health Care, 15 (4), 337344.
Wray, L. A., Alwin, D. F., McCammon, R. J., Manning, T., Best, L. E. (2006). Social Status,
Risky Health Behaviors, and Diabetes in Middle-Aged and Older Adults. The
journal of Gerontology, 61 (6), 290298.
Zimet, G. D., Dahlem, N. W., Zimet, S. G., Farley, G. K. (1988). Multidimensional Scale
of Perceived Social Support. Prieiga per internet http://www.yorku.ca/rokada/
psyctest/ socsupp.pdf.

HEALTH LOCUS OF CONTROL, SOCIAL SUPPORT

AND PATIENT SATISFACTION WITH HOSPITAL CARE
INTERACTION AMONG ADULTS WITH 2 TYPE DIABETES
Skaist Bliuvait, Liuda inkariova
Vytautas Magnus University, Lithuania

Summary. Background. Patients with diabetes even with good disease control need
hospitalisation. Therefore, it`s important to analyse as the person is able to adjust to a
new environment and how the diabetes control changes. Satisfaction with care may
help doctors to predict how patient follow instructions and if the favourable health
results could achieved. Therefore, the main factors which significantly associated
with the patient`s health control can improve and achieve desired health results.
The purpose of this study was to assess the relationships between health locus of
control, social support and satisfaction with care in hospital among adults with
2 type diabetes. The subjects and methods of the study were 128 in-patients with
28

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach

Tarptautinis psichologijos urnalas: biopsichosocialinis poiris

2012, 11, 929 p.

2 type diabetes who had delivered at LSMU Endocrinology Hospital. The patients
were 39,8% men and 60,2% women of age between 22 and 87 years. The patients
completed MHLC Scale (Wallston, 1978), Multidimensional Scale of Perceived Social
Support (Zimet, 1988) and Client Satisfaction Inventory (McMurtry, 1994). Results
and conclusions. The statistical analysis showed that compared with men, women
had significantly higher satisfaction with hospital care. Social support from family,
friends or significant other has a different impact of health locus of control in men
and women groups: there is a correlation between social support (from family,
friends and significant others) and Internal and External health locus of control in
women group. Eventually, younger age and lower External locus of control levels
predicted higher Internal health locus of control in the total sample.
Keywords: Diabetes Mellitus, Health Locus of Control, Social Support, Patient Satisfaction
with Diabetes Care.
Gauta: 2012 03 07
Priimta: 2012 09 07

29