Professional Documents
Culture Documents
1 lentelë
Tiriamøjø pasiskirstymas pagal elgsenos (veikø) grupes
TIRIAMIEJI IŠ VISO
KODAS1 VEIKA berniukai mergaitės
N %
N % N %
B Bėgimas iš namų, valkatavimas 7 3,68 8 8,42 15 5,26
C Rūkymas 9 4,74 3 3,16 12 4,21
D Dalyvavimas asocialios paauglių grupės veikloje 14 7,37 8 8,42 22 7,72
F Mokyklinių dokumentų klastojimas 3 1,58 2 2,11 5 1,75
G Alkoholio vartojimas 9 4,74 1 1,05 10 3,51
H Azartiniai žaidimai 19 10,00 2 2,11 21 7,37
K Seksualinė prievarta 5 2,63 3 3,16 8 2,81
L Įžūlumas bendraujant su suaugusiais 13 6,84 14 14,74 27 9,47
M Transporto nuvarymas 4 2,11 - - 4 1,40
N Vengimas lankyti mokyklą 25 13,16 18 18,95 43 15,09
P Peštynės, fizinės jėgos naudojimas 18 9,47 11 11,58 29 10,18
R Toksikomanija, narkotikų vartojimas 15 7,89 5 5,26 20 7,02
S Silpnesnių skriaudimas, išnaudojimas 20 10,53 4 4,21 24 8,42
T Turto gadinimas, gamtos žalojimas 13 6,84 5 5,26 18 6,32
V Vagiliavimas 13 16,84 11 11,58 24 8,42
Z Ginklo nešiojimas 3 1,58 - - 3 1,05
1 Kodas yra sàlyginis kompiuterinës programos simbolis. Jis naudojamas programoje kaip
trumpinys, kad kompiuterinë programa lengviau funkcionuotø.
13
Poelgiø (veikø) skirstymas grupëmis laikytinas sàlyginiu, nes vaikø nusi-
þengimus ir teisëtvarkos paþeidimus lemia daug vidiniø ir iðoriniø prieþasèiø.
Disertacijos autorius nustatë, kad minëtos veikos pozityviai vertintinos, kai:
a) surenkama patikima pirminë informacija apie vaikø konkretaus elgesio
pasireiðkimà;
b) sudaromos sàlygos objektyviai jà kaupti ir panaudoti;
c) kompiuterinio registro apskaitos vienetais ámanoma tiksliai ávertinti
konkreèius elgesio normø paþeidimus (veikas);
d) reikia nustatyti, ar visi poelgiai yra reikðmingi socialiniu poþiûriu, kad
patektø á teisëtvarkos organø dispozicijà, nors jie yra svarbûs ir nusikalstamø
poelgiø prevencijai2 .
Tyrimo metu buvo stebimas visø 872 Trakø r. Lentvario Motiejaus Ðime-
lionio vidurinës mokyklos V – X klasiø moksleiviø (ið jø 468 berniukø (53.7 %)
ir 404 mergaièiø (46.3 %)) elgesys. Jø elgesio stebëjimo pagrindas buvo aukð-
èiau pateiktos veikos. Kompiuteryje jas fiksavo tyrimo autorius pedagogø,
tëvø, mokyklos darbuotojø, policijos darbuotojø teikimu. Ið jau minëtø stebi-
møjø, 201 moksleivis (134 berniukai (67 %) ir 67 mergaitës (33 %)) padarë
atitinkamas veikas, uþfiksuotas kompiuteriniame registre (þr. 1 diagramà). Ti-
riamøjø iðskyrimas pagal amþiø rodo, kad berniukai daþniau paþeidþia elge-
sio normas nei mergaitës.
1 diagrama
Rizikos grupës vaikai, padaræ veikas pagal lytá
Mergaitės Berniukai
33% 67%
2 Medþiø ðakø lauþymas, lango iðdauþimas, bëgimas ið pamokø, grubus elgesys su suaugu-
siaisiais ir pan.
14
Remiantis vaikø elgsenos charakteristikomis, disertacijoje iðskirtas deta-
lus jø nusiþengimø spektras: alkoholio vartojimas, vagystës, silpnesniø skriau-
dimas, turto ir gamtos naikinimas, valkatavimas, narkomanija ir kt. Nuodug-
nesnis vaikø elgsenos paþeidimø spektro paþinimas yra naudingas praktiniam
darbui. Jo suvokimas leidþia visapusiðkiau paþinti rizikos grupës vaikus, dirb-
ti su jais diferencijuotai, siekti pedagoginës veiklos efektyvumo. Nagrinëjant
tiriamøjø vaikø elgsenà, iðryðkëja ugdomosios veiklos probleminës sritys
(þr. 1 lentelæ).
Ið 1 lentelës duomenø matyti, kad dalis veikø maþai bûdingos mergaitëms
arba visai nebûdingos (transporto priemoniø nuvarymas, ginklo neðiojimas,
azartiniai þaidimai, silpnesniø skriaudimas, narkotikø vartojimas ir toksiko-
manija). Pabrëþiama, kad prevencinës priemonës taikomos berniukams ir mer-
gaitëms turëtø bûti skirtingos, individualizuotos. Be to, atkreiptinas dëmesys
á tiriamøjø (ir berniukø, ir mergaièiø) áþûlumà bendraujant su suaugusiais,
vengimà lankyti mokyklà, azartinius þaidimus, silpnesniø skriaudimà ir ið-
naudojimà, peðtynes, dalyvavimà asocialiose grupëse, vagiliavimà (tai daþ-
niausiai pasitaikanèios negatyvios vaikø elgsenos apraiðkos mokykloje).
Skirstant tiriamuosius pagal amþiø ir veikas, atkreiptinas dëmesys á 12–15
metø paauglius. Jø negatyvià elgsenà sudaro 68,76 % visos kompiuteryje fik-
suotos veikos (þr. 2 lentelæ). Jiems daþniausiai bûdingi azartiniai þaidimai,
toksikomanija, narkotikø vartojimas ir pan. Organizuojant individualø darbà
ugdytojø dëmesys atkreiptinas á tiriamøjø pasiskirstymà bûtent pagal amþiø ir
veikas.
Bûtina atsiþvelgti á duomenø kaupimo sistemà, tiriamøjø veikà ir tikslà,
siekius dirbti su jais individualiai, kai rizikos grupës vaikai linkæ daryti teisët-
varkos paþeidimus ir nusikaltimus. Teoriniu ir praktiniu poþiûriu jie skirstyti-
ni á tris grupes:
1) epizodiðkai paþeidþiantys elgesio normas vaikai, kurie atsitiktinai, epi-
zodiðkai paþeidþia vienà ar kità jø elgesiui keliamà reikalavimà. Pastebëta,
kad daþniausiai á minëtà grupæ patenka 11 metø amþiaus vaikai. Individualiø
pokalbiø su tiriamaisiais metodu nustatyta, kad vienuolikmeèiai daþniausiai
paþeidþia elgesio normas, net nesuvokdami, jog daro teisëtvarkos paþeidimus;
2) sistemingai prasiþengiantys elgesio normoms ugdytiniai, kuriø praþan-
gos dar nesietinos su teisës paþeidimais, taèiau jie daro teisëtvarkos paþeidi-
mus. Jiems bûdingas veikø pakartojimas. Ypatingai ryðkiai kompiuteriniame
registre iðsiskiria ðios veikos: vengimas lankyti mokyklà, toksikomanija ir
narkotikø vartojimas, silpnesniø skriaudimas ir iðnaudojimas (terorizavimas ir
smurtas), peðtynës ir fizinës jëgos naudojimas, vagiliavimas, dalyvavimas aso-
cialiose grupëse;
15
2 lentelë
Tiriamøjø pasiskirstymas pagal amþiø ir veikas
Amžius
11 12 13 14 15 16 17 18
Veika
N % N % N % N % N % N % N % N %
B
5 10,00 2 4,26 3 6,12 2 7,14 2 7,41 1 9,09
C
1 2,00 2 4,26 3 6,00 3 6,12 2 7,41 1 9,09
D
2 8,70 4 8,00 4 8,51 6 12,00 2 4,08 1 3,57 2 7,41 1 9,09
F
2 4,00 2 4,26 1 3,57
G
2 4,00 1 2,13 3 6,00 1 2,04 2 7,14 1 3,70
H
9 39,13 7 14,00 3 19,15 1 2,00 1 2,04
K
2 4,00 1 2,13 1 2,04 3 10,71 1 3,70
L
4 17,39 6 12,00 2 4,26 9 18,00 3 6,12 2 7,41 1 9,09
M
1 2,13 1 2,04 2 7,41
N
2 8,70 6 12,00 9 19,15 8 16,00 7 14,29 6 21,43 3 11,11 2 18,18
P
1 4,35 4 8,00 9 19,15 4 8,00 5 10,20 5 17,86 1 3,70
R
1 2,00 1 2,13 1 2,00 7 14,29 2 7,14 5 18,52 3 27,27
S
1 4,35 5 10,00 4 8,51 1 2,00 7 14,29 2 7,14 2 7,41 2 18,18
T
3 13,04 2 4,00 1 2,13 4 8,00 3 6,12 4 14,29 1 3,70
V
1 4,35 3 6,00 5 10,64 9 18,00 4 8,16 2 7,41
Z
1 2,00 1 2,04 1 3,70
IŠ
23 8,07 50 17,54 47 16,49 50 17,54 49 17,19 28 9,82 27 9,47 11 3,86
VISO
2
(χ = 158,3; df = 105; p < 0,001)
17
1 schema
N ir M gatviø sankirtoje gyvenanèiø 12 ir 13 m. vaikø3
tarpusavio ryðiø sociograma
G ita
Ma n ta s A na R i ma s
To m a s
V id as
D a iv a
R i ma Ju r g is
Jo n a s
L in a
Saš a
A s ta
– berniukas, – mergaitë
19
2 diagrama
Bendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasio
siekio pozityvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimas
3 diagrama
Bendraamþiø teigiamas ir neigiamas bendraklasio
siekio negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save pastiprinimas
6-8
6-8
0%
13%
20
Teigiama, kad mokytojø ir mokiniø bendraamþiø reakcijos á bendraamþiø
bandymus negatyvia veikla atkreipti dëmesá á save gali keistis, kai nekontro-
liuojamas ir paðaliniø asmenø nestebimas ugdytiniø elgesys. Gautø duomenø
pagrindu daroma iðvada, kad kasdienis individualus poveikis ugdytiniams kaip
psichopedagoginis reiðkinys yra sudëtinga teorinë ir praktinë problema. Jos
sprendimas taikant mokykliná monitoringà susijæs ne tik su organiðku viso
darbo su rizikos grupës vaikais turtinimu (ir ne tik su jais), bet ir su likusiais,
siekiant iðsaugoti jø doro elgesio pastovumà (sveikà teritorijos „organizmà“).
Tai glaudþiai siejasi su pedagoginio meistriðkumo, pedagoginës etikos paisy-
mu ir ugdytojø elgsenos su vaikais kultûros gerinimu bei mokyklos bendruome-
nës kultûros plëtra ir tobulinimu.
Disertacijos tyrimu nustatyta, kad individualus priëjimas kaip ugdymo prin-
cipas esti efektyvesnis ir veiksmingesnis tada, kai pedagogas, taikydamas já,
kuo iðsamiau ir plaèiau ásigilina á vaiko mikrosociumà. Pastangos kuo objek-
tyviau paþinti vaiko biografijà daugeliu atvejø susijusios su pradinio elgesio
sutrikimo ar barjerø pasireiðkimo momento bei já sukëlusiø prieþasèiø iðsiaið-
kinimu. Tai nagrinëja mokyklinis monitoringas, kurio duomenø banke kau-
piami duomenys, reikalingi vaiko biografijai iðsamiai ir objektyviai apraðyti,
jo sociogramoms ir ekoþemëlapiui sudaryti (apie tai disertacijoje iðsamiai
raðoma).
Disertacijos tyrimu nustatyta, kad atliekant individualø korekciná darbà
su rizikos grupës vaikais pozityviø ugdymo rezultatø lengviau pasiekiama
tada, kai iðmintingai panaudojamas turimø pedagoginiø poveikio priemoniø
kompleksas. Jis natûraliau paþadina vaiko emocijas, sukelia jam maloniø,
dþiaugsmingø, prasmingø, ramesniø iðgyvenimø, sudaro sàlygas praktiðkai
ásitikinti proto, skatinanèio atsakingai elgtis su kitais þmonëmis, privalumais
(tada blogam elgesiui lieka maþiau vietos). Pabrëþiama, kad taikant individu-
alø priëjimà prevenciniø priemoniø kompleksas neturëtø sudaryti psichologi-
niø prielaidø ugdytiniø asmenybiø deindividualizavimui, nes jiems, atitrûkus
nuo draugø, iðkiltø dar daugiau problemø, vargo ir kentëjimø.
Pastebëta, kad individualaus priëjimo sëkmingumà lemia pasyvumo ir apati-
jos bendrauti su kitais asmenimis iðnykimas, bet ne tuomet, kai netikëtai atsi-
randa nedidelë emocinë átampa, kurios reikia dorai, intensyviai bendrauti ir
bendradarbiauti (tai palygintina su sveiku organizmu, kuriam reikia deramo
kraujo spaudimo). Tiesioginio individualaus darbo pradþia su tiriamaisiais
laikytinas tas momentas, kai ásigali nuoðirdûs santykiai tarp vaiko ir pedago-
go. Sumaþëjus negatyvizmui, atsiradus supratimui ir prisitaikymui, kai ven-
giama melo ir bereikalingo agresyvumo, kuriasi realios galimybës ugdytiniams
mokytis atkaklumo, pasitikëjimo savimi ir pozityvaus elgesio. Sëkmë daþnai
21
yra tik laiko klausimas. Ypaè siektina, kad vaikas nuoðirdþiai ásitikintø ir pri-
sipaþintø turás konfidencialiø problemø.
Individualaus priëjimo efektyvumas didþia dalimi priklauso ir nuo peda-
goginës etikos paisymo (atidumo, taktiðkumo, jautrumo ugdytiniui, pasitikë-
jimo juo, pakantumo, gebëjimo numatyti galimas pedagoginio poveikio pa-
sekmes, kûrybiðkumo, taikant pedagoginæ situacijà atitinkanèius pastiprini-
mus).
Iðryðkinant rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos monitoringo sàlygo-
mis perspektyvas, ásigilinta á kompiuteriniame registre uþfiksuotø prasiþengu-
siø vaikø grupes. Dël tyrimo iðsamumo atkreiptas dëmesys á jau minëtø vaikø
grupiø psichopedagoginës korekcijos gerinimà, tiriamøjø ugdymo individua-
lizavimo tikslø, krypèiø paisymà.
Siekiant tyrimo objektyvumo buvo domëtasi epizodiðkai (48,8 %), siste-
mingai (31,3 %) paþeidþianèiø elgesio normas ir delinkventinio elgesio (19,9 %)
vaikø gyvenimo raida.
Nustatyta, kad epizodiðkai pa þeidþiantys elgesio normas vaikai daþnai
paþeidþiantys
nesuvokia, kad daro nusiþengimus, galinèius sudaryti jiems rimtø problemø
bei pasekmiø. Remiantis kompiuterinio registro duomenimis ir informacija,
pabrëþiama, kad didelæ átakà konkreèiai veiklai (76,1 % visø epizodiðkai pa-
þeidþianèiø elgesio normas vaikø) daro konkreèios bendruomenës socialinës
problemos bei nuostatos. Pavyzdþiui, vengimas lankyti mokyklà (15,09 % visø
fiksuotø veikø).
Pastebëta, kad epizodiðkai paþeidþianèiø elgesio normas vaikø nusiþengi-
mai daþnai priklauso nuo konkreèios situacijos, yra sunkiai pastebimi. Paþei-
dimus daþnai paskatina susiklosèiusios aplinkybës, neadekvati aplinkiniø re-
akcija á vaikø elgesá, jo raiðkà, ugdomøjø ir vaiko tikslø nesutapimas. Ðios
grupës vaikø dorovinë pozicija dar nëra tvirtai susiformavusi. Jie dar nëra
asocialios veiklos suþaloti. Be to, daþnai jiems neteikiama pedagoginë para-
ma. Epizodiðkai paþeidþiantiems elgesio normas ugdytiniams daþniausiai pa-
kanka nuoðirdaus, vaikui daranèio áspûdá individualaus pokalbio ar pokalbio
su tëvais, globëjais bei bendraamþiais (t.y. tradiciniø pedagoginio darbo su
vaikais priemoniø), kad jie patys savarankiðkai apsispræstø elgtis gerai, kon-
troliuoti ir atsakyti uþ savo poelgius.
Susiklosèius negatyvioms psichologinëms ar socialinëms aplinkybëms (ku-
riø raidà be nuolatinio monitoringo bûtø sunku pastebëti) vaikai daþniau pa-
þeidinëja elgesio normas. Natûraliai susikuria sistemingai paþeidþianèiø el-
gesio normas vaikø grupë. Jø elgesio praþangos ne visuomet sietinos su teisës
paþeidimais, taèiau þinotina, kad jø poelgiai nesunkiai ir greitai gali peraugti
á nusikaltimus (kai nejauèiama ir nenorima suprasti fizinës, psichinës ir kt.
22
þalos sau, bûdami neblaivûs jie gali uþpulti ir suþaloti aplinkinius; kai jiems
trûksta pinigø, gali eiti vogti ir pan.).
Sistemingai paþeidþiantys elgesio normas vaikai daþniausiai yra susijæ su
keliomis fiksuojamø paþeidimø rûðimis: neatlieka namø darbø, áþûliai ben-
drauja su suaugusiais, rûko, naudoja fizinæ jëgà, skriaudþia silpnesnius, ven-
gia lankyti mokyklà, etc. Daugeliu atvejø nesirûpindami savo elgesiu jie ne-
paiso suaugusiøjø reikalavimø. Jø elgesiui bûdingas nestabilumas. Daugelis
tiriamøjø neturi dorø interesø ir dvasiniø nusiteikimø. Klasës auklëtojams po
tam tikro laiko pasidaro nuobodûs ir patys ugdytiniai tvirtina, kad jiems vis-
kas nusibodo. Iðvesti juos ið susidariusios prastos padëties, spræstinø problemø
labai sunku ar net neámanoma, nes dalis (82,1 % sistemingai paþeidþianèiø
elgesio normas) ugdytiniø nepasitiki savo jëgomis. Jø kognityvinë reakcija
daþniausiai yra skriaudos neigimas arba bandymas sumaþinti blogo poelgio
átakà nukentëjusiems. Todël taikytinos netradicinio darbo formos, nesunkiai
padedanèios uþmegzti ryðá su paþeidþianèiais elgesio normas vaikais, tuo pa-
èiu sudaromos palankios galimybës iðvengti daugybës nusiþengëliø taikomø
psichologiniø gynybos mechanizmø, neteisëtø bandymø pateisinti prastà el-
gesá.
Sudëtingesnë situacija su delinkventinio elgesio vaikais
vaikais, nes jie jau yra
paþeidæ teisës normas ar padaræ nusikaltimus. Korekcinis darbas su delink-
ventais ypaè sudëtingas, nes daþnai jis perauga á konkretaus vaiko problemø
sprendimà drauge su policijos ir vaiko teisiø apsaugos darbuotojø pagalba.
Darbo sudëtingumà lemia daugelis iðoriniø ir vidiniø vaiko ir jo elgesio raidos
psichologiniø nukrypimø.
Tiriant pastebëta, kad delinkventinio elgesio vaikai neblogai þino egzis-
tuojanèias teisines struktûras, jø veiklos sritis, vaikø, suaugusiøjø, specialistø,
dirbanèiø su rizikos grupës vaikais, galimybes (teises ir pareigas). Atliekant
individualø darbà su delinkventinio elgesio vaikais efektyviausi yra nuoðir-
dûs teigiami ir neigiami tarpusavio santykiø pastiprinimai.
Individualaus darbo su delinkventais ribotumas pastebimas tada, kai ne-
ámanoma suderinti jø siekiø ir veiksmø. Rizikos grupës vaikai patiria daug
psichologiniø traumø. Ypaè sunkiai vaikai iðgyvena nuo egzistencinæ pri-
klausomybæ turinèiø asmenø patirtos traumos. Stokodami emocinio stabilu-
mo, dalis vaikø tampa irzliais, piktais, agresyviais, uþsisklendusiais klaidingai
suprastø herojø pasaulyje. Iðkreiptà supratimà apie realybæ jie pradeda vertinti
savo bûtimi. Ásisavintos elgesio formos daþniausiai tampa vaiko elgesio mode-
liais.
Remiantis nuodugnia ir iðsamia konkreèios asmenybës charakteristika, jos
analize (kompleksine diagnostika), ámanoma parengti individualià kiekvieno
23
atskiro atvejo psichopedagoginës korekcijos programà. Tik jà dera racionaliai
panaudoti kartu su plaèiai taikomomis þaidimø, meno, elgesio terapijomis,
logoterapija bei psichodrama.
Apibendrinus psichopedagoginio darbo su rizikos grupës vaikais efekty-
vinimo galimybes, daroma iðvada, kad visuminá vaikø elgesá ámanoma supras-
ti tik iðsiaiðkinus jo formavimosi procesà, iðskiriant ugdytiniø gyvenimo, ug-
dymo istorijà ir jø elgesio kitimo istorijà. Individualiu darbu siektina, kad
vaiko neðokiruotø vidinio pasaulio baimë. Ji rimta prielaida nereikalingam
nerimui, neapykantai sau ir kitiems áveikti, norui nepagrástai apginti save.
Svarbu, kad vaikai nesijaustø bereikalingai áþeisti, paþeminti ar atstumti. Tada
juos supantys þmonës lengviau galëtø tapti malonesniais ir patrauklesniais.
Tai bûtø rimta prielaida tiriamøjø vidinei pusiausvyrai kurti, jie galëtø pasi-
jausti laimingais, sugebëti áþvelgti ðviesiàjà gyvenimo pusæ, susimàstyti apie
jiems brangius þmones, neprarasti savo individualybës, kad ir kas gyvenime
nutiktø visuomet bûti savimi.
24
IÐVADOS
Remiantis 1996–2002 metais atlikto rizikos grupës vaikø elgsenos mo-
kyklinio monitoringo visybiniais duomenis, daromos iðvados:
Individualus darbas su rizikos grupës vaikais mokyklinio monitoringo sàly-
gomis yra sistemingas, nuoseklus, kûrybiðkas, tolydus individualaus priëji-
mo principo ugdymo procese realizavimas. Jis remiasi objektyvios, patiki-
mos informacijos apie moksleiviø elgsenà rinkimu bei psichopedagoginiu
analizavimu, vykdant jø teisëtvarkos paþeidimø ir nusikaltimø prevencijà.
Mokyklinis monitoringas yra sistemingas ir nuoseklus informacijos apie
ugdytiniø negatyvià veiklà rinkimas bei analizavimas ugdymo institucijo-
je (mokykloje), siekiant kokybiðko ugdomøjø tikslø realizavimo. Jis te-
oriðkai pagrástas ir jo veiksmingumas iðbandytas.
Disertacijoje patvirtintos pagrindinës hipotezës ir prognozës, árodytos pa-
èiame darbe (jos tapo tiltu tarp teorijos ir praktikos, mokslo þiniø raidos
forma). Pasitvirtino tyrimo hipotezë, kad:
• rizikos grupës vaikø elgesio koregavimas, taikant mokykliná monito-
ringà, yra ámanomas, jeigu atsiþvelgiama á ugdytiniø konkreèiø gyve-
nimo sàlygø ðeimoje, mokykloje ir elgesio kitimo istorijà;
• mokyklinis monitoringas efektyvus yra tada, kai nenaudojama prievar-
ta, nepaþeidþiamos vaikø ir jø artimøjø asmens laisvës, garbë ir orumas,
savarankiðkumas, þmoniðkumas.
Mokyklinio monitoringo individualaus darbo su rizikos grupës vaikais
turtinimas ir efektyvinimas glaudþiai siejasi su asmenybës raidos teorijø
kai kuriø privalumø taikymu:
• vaiko vidinio konflikto individualumo iðsamesniam paþinimui, jo men-
kavertiðkumo komplekso áveikimui ir asmenybës plëtros organizavi-
mui (psichoanalitinë teorija);
• ugdytiniø ir ugdomøjø individualiø reakcijø ir atsakymø á taikomus
dirgiklius poveikio kritiðkam daliniam aiðkinimui (biheviorizmas);
• individualaus darbo su tiriamaisiais psichopedagoginës korekcijos or-
ganizavimui, remiantis kompiuteryje uþfiksuotais duomenimis (socia-
linio iðmokimo teorija);
• tiriamøjø tikrojo „að“ emocijø teisingam suvokimui, poþiûrio á save ir
aplinkà korekcijai (kognityvinë teorija);
• mokyklinio monitoringo panaudojimo vaikø ugdymo plëtrai ir indivi-
dualizavimui bei humanizavimui, nepaþeidþiant asmenybiø unikalu-
mo ir orumo (individualioji psichologija ir humanizmas).
25
Individualaus darbo su rizikos grupës vaikais gilinimo, turtinimo ir plëtros
ypatumai slypi individualaus korekcinio darbo su rizikos grupës vaikais
efektyvumà lemianèiuose socialiniuose ir psichopedagoginiuose veiks-
niuose:
• sociumas ir jame slypintis ugdomasis potencialas;
• teisiniai aktai ir nusiteikimas jø atþvilgiu;
• ugdytiniø elgesio motyvai;
• doroviniai jausmai ir jø bûvis;
• gera valia;
• informacijos kokybë ir kiekybë apie moksleiviø elgesá ir sprendimø
priëmimo momentas;
• vaikø elgsenos vyraujanèiose situacijose laiku nustatymas;
• fizinis ir psichinis ugdytiniø gyvenimas, sveikata ir jausena;
• ðeima, jos emocinë atmosfera bei klimatas;
• konkretus gyvenimas ir jo prasmës paieðkos realija;
• ugdytiniø sauga nuo galima fizinio ir psichinio diskomforto, streso,
pavojø ir netekties;
• ugdytojø atsakomybë ir kompetencija;
• tëvø, mokytojø ir vaikø poþiûris á mokykliná monitoringà ir veikos
fiksavimà.
Rizikos grupës vaikø elgesio korekcijos, mokyklinio monitoringo sàlygo-
mis, realios perspektyvos:
• mokyklinio monitoringo apskaitos gerinimas siekiant iðryðkinanti ob-
jektyvius ir subjektyvius rizikos grupës vaikø asocialumà skatinanèius
veiksnius;
• gyvenamosios teritorijos ypatumø, vaikø lyties, amþiaus elgesio savi-
tumø bei vienø nuo kitø priklausomumo sàsajø iðsamesnis paþinimas;
• realiø ir pakankamø individualaus darbo su rizikos grupës vaikais prie-
laidø suvokimas ir plëtra;
• gyvenamosios teritorijos, lyties ir amþiaus lemiamø vaikø tipø bei jø
elgesio kaip objektyviø darbo prielaidø su epizodiðkais, sistemingai
paþeidþianèiais normas ir delinkventinio elgesio vaikais áþvalga ir jos
realizavimo kokybë.
Rizikos grupës vaikai taikant mokykliná monitoringà praktiniais sumeti-
mais, bet neklijuojant jiems etikeèiø (stigmø), skirstytini á tris grupes:
26
• epizodiðkai paþeidþiantys elgesio normas;
• sistemingai prasiþengiantys;
• delinkventai (darantys teisëtvarkos paþeidimus ir nusikaltimus).
Minëtø grupiø moksleiviai taikant monitoringà labiausiai iðsiskiria ir jø
elgesys geriausiai koreguojamas tada, kai:
• jiems iðmintingai taikomas individualus pedagoginis poveikis, atitin-
kantis laikmetá ir konkretaus gyvenimo realijas, sudaromos galimybës
suprasti savo mintis, paþinti savo jausmus, kiek ámanoma daþniau áver-
tinti savo poelgius, numatyti savo svajoniø ágyvendinimà;
• jø vidinës darnos sutrikimai (nervingumas, nusivylimas savimi ir ki-
tais), iðsamiau ir plaèiau suprantami organizuojant turiningesná ir malo-
nesná ugdytojø ir ugdytiniø pedagoginá susitikimà, jo plëtrà;
• iðryðkëja individualaus darbo su ugdytiniais gerëjimas, kai jie patys
pradeda rûpintis savimi, daryti tai, ko nedarë anksèiau;
• ugdytiniø sunkumus bandoma áveikti gerumu kartu su jais.
Remiantis mokyklinio monitoringo duomenø apie rizikos grupës vaikø
elgesá psichopedagogine analize, nustatyta, kad didþiausià dalá sudaro 12–
15 metø moksleiviø teisëtvarkos paþeidimai ir nusikaltimai:
• rizikos grupës berniukai daþniau paþeidþia elgesio normas nei mergai-
tës:
• tik berniukams bûdingas transporto priemoniø nuvarymas ir ginklo ne-
ðiojimas;
• berniukams labiau nei mergaitëms bûdingas dalyvavimas asocialiø pa-
augliø grupiø veikloje, alkoholio vartojimas, azartiniai þaidimai, toksi-
komanija ir narkomanija, silpnesniøjø skriaudimas ir iðnaudojimas, tur-
to gadinimas;
• mergaitëms labiau nei berniukams bûdingas áþûlumas.
Mokyklinio monitoringo sàlygomis individualiai dirbant su rizikos gru-
pës vaikais ámanoma:
• surinkti patikimà pirminæ informacijà apie vaikø konkretaus elgesio
apraiðkas ir já paskatinusias aplinkybes;
• atidþiau iðanalizuoti atskirø pedagoginiø metodø ir priemoniø panau-
dojimo veiksmingumà;
• kaupti ir panaudoti objektyvesnæ informacijà apie ugdytinius, kai fik-
suojama negatyvi veikla, bet stengiamasi, kad ugdytinis nebûtø neatsa-
kingai apkaltintas, o jaustøsi saugus, deramai priimtas ir suprastas;
27
• kompiuterinio registro apskaitos vienetais tiksliau ávertinti konkreèiø
vaikø elgesio normø paþeidimus (veikas), nes jø paisant galima iðveng-
ti subjektyvizmo pasireiðkimø;
• objektyviau prognozuoti konkretaus vaiko elgesio tolesnæ raidà, jà ana-
lizuoti kartu su juo, nuteikiant saviugdai;
• kontroliuoti kompiuteryje fiksuojamø faktø kokybæ ir apimtá, gerbti
neðaliðkumo standartus, apmàstyti galimas pasekmes ugdytiniams ir jø
artimiesiems (draugams, tëvams ir pan.), vadovautis LR Asmens duo-
menø apsaugos, Ðvietimo ástatymais ir Civiliniu kodeksu;
• tikslinga duomenø registracija, nelaikant jos savitiksle sistema. Jos la-
biausiai reikia vertinant vaiko elgesá, já analizuojant, prognozuojant,
nustatant poveikio efektyvumà ir galimus vëlesnius pokyèius.
Mokyklinio monitoringo ribotumai pastebimi, kai:
• nesivadovaujama humanistiniais, pagarbos ugdytiniams, konfidencia-
lumo principais ir jis tampa baudimo, psichologinës prievartos, baugi-
nimo árankiu;
• dirbant su kompiuterine programa stokojama darbo su MS DOS þiniø,
gebëjimø ir ágûdþiø, nes jø neávaldæs ugdytojas klaidina save ir kitus.
REKOMENDACIJOS
Socialiniams pedagogams. Dirbant pedagoginá darbà su rizikos grupës
vaikais, rekomenduotina remtis mokyklinio monitoringo sukaupta ir kaupia-
ma informacija. Mat ji daugeliu atvejø palengvina socialinæ ir psichopedago-
ginæ veiklà, padeda prognozuoti moksleiviø elgesio raidà bei stebëti naudoja-
mø priemoniø efektyvumà, ypaè individualiai dirbant su rizikos grupës vai-
kais.
Pedagoginæ korekcijà labiausiai lemia vaiko individualybës suvokimas,
jo lyties ypatumø paþinimas, ðeimos buitiniø sàlygø bei socialinio statuso
joje, mokykloje, visuomenëje bûvis; tikëjimas vaiko ateitimi; jo tikslingas
átraukimas á mokyklos bendruomenës rûpesèius, ðeimos buitinius darbus; rû-
pinimasis sveikatos iðsaugojimu ir gerinimu.
Rizikos grupës vaikø elgesio koregavimas individualizuotinas:
individualiai dirbant su epizodiðkai paþeidþianèiais elgesio normas vai-
kais daþnai pakanka tradiciniø pedagoginio darbo priemoniø (pokalbiø,
diskusijø ir pan.). Tai tinka veikiant su vaikais, kurie yra naivûs, neturintys
gyvenimiðkos patirties;
28
sistemingai paþeidþiantiems elgesio normas vaikams tradicinës pedagogi-
nio darbo priemonës ne visuomet yra efektyvios, todël greta plaèiai peda-
goginëje praktikoje taikomø priemoniø praktikuotinos ir netradicinës (psi-
chopedagoginë terapija, doro elgesio vertybiø saviþina, saviugda ir pan.).
Jaunesnio mokyklinio amþiaus vaikams veiksmingi yra þaidimai, mokan-
tys bendrauti. Jie padeda ne tik greitai uþmegzti patrauklius, dalykinius ir
emocinius ryðius, bet ir keistis svarbia informacija;
delinkventinio elgesio vaikams pedagoginiø darbo priemoniø nepakanka.
Reikalinga koordinuota ir kooperuota ávairiø ugdymo institucijø veikla
(Vaiko teisiø apsaugos tarnybø, policijos, medicinos ástaigø ir t.t.);
efektyviausia yra ankstyvoji prevencija, kai vaikai priskirtini epizodiðkai
paþeidþianèiø elgesio normas grupei. Tai nesunkiai galima nustatyti re-
miantis kompiuterinio registro duomenimis;
dirbant su rizikos grupës vaikais, dera veikti ne tik vaikà, bet ir aplinkà,
kuri jam turi átakos;
daryti psichopedagoginæ intervencijà iðtyrus alternatyvias priemones, ku-
rias ámanoma nustatyti naudojant kompiuteryje sukauptà informacijà.
Aukðtosioms mokykloms
mokykloms, rengianèioms socialinius pedagogus, rekomen-
duotina:
socialiniø pedagogø rengimo programà papildyti nauju kursu, skirtu supa-
þindinti studentus su mokyklinio monitoringo praktiniu taikymu dirbant
su rizikos grupës vaikais;
mokyti bûsimuosius socialinius pedagogus profesinës kompetencijos rea-
lizavimo bûtinumo, atsiþvelgiant á pedagoginius ir etinius imperatyvus:
• elgtis su vaiku taip, kad jis jaustøsi saugus, priimtas ir suprastas;
• apsaugoti ugdytinius nuo galimo fizinio ir psichinio diskomforto;
• prisiimti atsakomybæ egzistuojanèios kompetencijos ribose;
• padoriai elgtis ir apsaugoti ne tik vaikus, bet ir kolegas nuo nepadoraus
elgesio, ypaè, jeigu jie neteisingai kaltinami;
• paisyti, kad mokyklinio monitoringo informacija apie ugdytinius bûtø
konfidenciali.
Ðvietimo ir mokslo ministerijai. Mokyklinio monitoringo sistemos ádie-
gimas platesniu (savivaldybës, apskrities) mastu bûtø naudingas informacijos
kaupimo atþvilgiu, nes iki ðiol nëra realios rizikos grupës vaikø apskaitos
sistemos. Ji bûtina, norint tikslingai siekti uþsibrëþtø prevencinio psichopeda-
goginio darbo tikslø. Sistemos ádiegimas sudarytø galimybes per ilgesná laikà
iðryðkinti vienokias ar kitokias vaikø elgesio tendencijas ir jas tiksliau suvo-
29
kus geriau organizuoti ir optimizuoti prevenciná darbà.
Siekiant specialiø ugdymo tikslø visapusiðko ágyvendinimo, tikslinga rengti
socialinius pedagogus praktikus konsultantus, galinèius padëti maþesnæ patir-
tá turintiems kolegoms. Jie labiau galëtø teikti platesnæ ir iðsamià, tikslià, hu-
maniðkà informacijà klientams apie teikiamø paslaugø turiná ir apimtá.
Sudëtine rizikos grupës vaikø ugdymo dalimi galëtø tapti formaliojo ir
neformaliojo vaikø ðvietimo programø ágyvendinimas, kuriø finansavimui bûtø
taikomas lëðø skyrimo vienam mokiniui principas.
30
ZUSAMMENFASSUNG
35
ROMAS PRAKAPAS
RIZIKOS GRUPËS VAIKØ ELGESIO KOREGAVIMAS TAIKANT
MOKYKLINÁ MONITORINGÀ
Daktaro disertacijos santrauka
Socialiniai mokslai, edukologija (07 S)