2 nam darbas 3 variantas

1 uduotis. PARINKITE TEISING ATSAKYM

1. Nagrindami prietaravim tarp darbo ir laisvalaikio, ekonomistai daro
prielaid, kad:
a) darbas nra savitikslis;
b) vienu metu nemanoma dirbti ir bti laisvam;
c) laisvalaikis neribojamas;
d) mons gali mokti u laisvalaik.
Teisingas atsakymas b)
mons u darb gauna pinigus, todl ekonomikoje laisvalaikis negali bti
apmokestinamas.
2. Ribiniai darbo katai lygs:
a) bendrj kat ir darbo laiko santykiui;
b) bendrj kat ir gaminamos produkcijos apimties santykiui;
c) bendrj kat pokyiui, susidaraniam vienetu padidinus produkcijos
kiek;
d) bendrj kat pokyiui, kur lemia darbo paslaug padidinimas
vienu vienetu.
Teisingas atsakymas d)
MC

TC
L

3. Maksimalios palkan normos nustatymas yra neefektyvus pagalbos bdas

santykinai neturtingiems asmenims, nes:
a) nra joki garantij, kad pajam perskirstymas pads
neturtingiesiems, be to, jiems bus sunkiausia gauti paskolas;
b) neturtingieji taupo daugiau negu turtingieji;
c) iuo atveju reikia didesn visuomens itekli dal skirti gamybos
priemoni, o ne vartojimo reikmen gamybai;
d) padidja korporacij pelnas.
Teisingas atsakymas a)
Neturting moni pajamos yra ir taip maos, jie neturi turto, kur galt ustatyti, tad
gauti paskol jiems yra sunkiau nepriklausomai nuo palkan dydio.
4. Kuris teiginys klaidingas:
a) kai pajamos paskirstytos netolygiai, Lorenco kreiv linkusi emiau
lygybs linijos;
b) kai pajamos paskirstytos po lygiai, Dini (Gini) koeficientas lygus nuliui;
c) jei pajamos bt lygiai paskirstytos, Lorenco kreiv bt tiesi linija;

d) kai pajamos paskirstytos netolygiai, lygybs linija linkusi emiau

Lorenco kreivs.
Teisingas atsakymas d)
Lygybs linija visada yra striain ir yra tiesi linija. Lorenco kreiv vaizduoja netolygi
pajam pasiskirstym ir visada yra emiau u lygybs linij.
5. Pagrindin kat ir naudos analizs problema yra ta, kad:
a) j gali naudoti tik privaios firmos;
b) projekto nauda daniausiai akivaizdi, o kat negalima imatuoti;
c) imatuota nauda visada didesn u imatuotus katus;
d) gali tekti litais imatuoti moni gyvybes.
Teisingas atsakymas d)
Kat ir naudos analizje yra du pagrindiniai metodai kaip vertinti igelbt gyvyb.
Konstruktyvinis bdas yra kai mes vertiname, k mogus bt udirbs, jei jis likt
gyvas (iki jo normalaus mirties amiaus). Tai padarome ekstrapoliuodami jo uimtumo
istorij, palygindami j su kit moni panaioje pozicijoje pajam istorija, Atskleistos
pirmenybs bdas nagrinja kiek mons pageidauja papildom pajam, kad kompensuoti u
mirties tikimybs padidjim, k atspindi rinkos darbo umokestis u darb rizikingesnse
darbo vietose.
2 uduotis. AR TEISINGI TOKIE TEIGINIAI?
Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.

Teiginys

T/N

Gamybos veiksnio paklausos kreiv ivedama i produkto, kur is

veiksnys kuria, paklausos kreivs.
Dvialje monopolijoje darbo kain ir uimtumo lyg rodo paklausos
ir pasilos kreivi susikirtimas.
Ekonomistai mano, kad tik em teikia ekonomin rent.
Pajam nelygyb, susidariusi dl kompensacini alg skirtum,
slygoja ekonomin neefektyvum.
Privati rinka daniausiai teikia per didel visuomenini grybi,
turini teigiam iors poveik, kiek.

T
N
N
N
N

1) Gamybos veiksnio rinkos paklausos kreiv nustatoma sumuojant individualias

paklausos kreives, kurios kinta kintant gamybos produkto kainai.
2) Dvialje ekonomikoje yra vienas pirkjas ir vienas pardavjas. Abu jie siekia
maksimalios naudos. Pasilos ir paklausos kreivi susikirtimas nustato kain
tobuloje konkurencijoje, o dvialje monopolijoje kain lemia monopolijos ir
monopsonijos rinkos galia.

3) Ekonomin renta (economic rent) tai gamybos veiksnio teikiam pajam ir jo

reprodukcijos ilaid skirtumas, susidarantis visuomet, kai i gamybos veiksnio
gautos pajamos virija btinas jo tolesnio funkcionavimo ilaidas. Siaurj prasme
ekonomin renta tai ems, kaip gamybos veiksnio renta. Taiau tai nereikia,
kad tik em yra ekonomin renta.
4) Ekonomin neefektyvum sukuria ilgalaikis nuolatinis veiksnys, o kempansacijos
yra trumpalaikis veiksnys.
5) Privati rinka danai teikia nepakankam kiek informacijos, lygiai kaip ji teikia
per maai kit viej preki.
3 uduotis. PRATIMAI
1. Lentelje pateikta priklausomyb tarp samdom darbuotoj skaiiaus ir
produkto gamybos apimties kiekvien mnes. Gaminamo produkto vieneto kaina
2,1 Lt.
1) Apskaiiuokite ir suraykite lentel bendrsias pajamas ir ribinio produkto
pajamas.
Samdom darbuotoj skaiius
Bendra produkto gamybos apimtis
Bendrosios pajamos TR (Lt)
Ribinio produkto pajamos - MRP
(Lt)
TR P Q

TR1 2,1 400 840

1
400
840
-

2
1100
2310
1470

3
1650
3465
1155

4
2000
4200
735

5
2250
4725
525

6
2400
5040
315

TR
QL
2310 840
MRP1
1470
2 1

MRP

2) Kiek darbuotoj samdys darbdavys, jei mnesinis darbo umokestis lygus:

a) 1470 Lt;
Samdys 2 darbuotojus
b) 735 Lt.
Samdys 4 darbuotojus
2. Monopsonisto darbo paklausos kreiv yra W 12 L, kur W darbo
umokestis u valand, L darbo laikas, o darbo pasilos kreiv W 2 0,75L.
A. Nubrkite darbo paklausos (D), vidutini darbo kat (VK D-ATC) ir ribini
darbo kat (RKD-MEL) kreives.
3

Darbo paklausos (D) lentel: W=12-L

L
1
2
3
4
5
W
11
10
9
8
7

6
6

7
5

8
4

9
3

10
2

11
1

12
0

Darbo pasilos (S) lentel: W=2+0,75L

L
W
ATC

1
2,75
2,75

2
3,5
3,5

3
4,25
4,25

4
5
5

5
5,75
5,75

6
6,5
6,5

7
7,25
7,25

8
8
8

9
8,75
8,75

10
9,5
9,5

11
10,25
10,25

12
11
11

TC
ME

2,75
-

7
4,25

12,75
5,75

20
7,25

28,75
8,75

39
10,25

50,75
11,75

64
13,25

78,75
14,75

95
16,25

112,75
17,75

132
19,25

ME

TC ATC L W L
TC1 2,75 1 2,75

ME 2

TC
L

7 2,75
4,25
2 1

Paaikinimai:
Monopsoninje rinkoje monopsonininkas moka vienod kain u
1)
kiekvien vienet, tai rinkos pasilos kreiv yra jo vidutini ilaid kreiv.
S=ATC
Monopsonink pirkdama daugiau vienet moka auktesn kain u visus
2)
gamybos veiksni vienetus, o ne tik u paskutin perkam vienet.
Pirkim apimt parodo ribini ilaid kreiv. Maksimizavimo slyga:
3)
ME=MRPL
Grafikas:

B. Kiek darbo (valandomis) pirks ir kok atlyginim moks monopsonistas?

MC=D susikirtimo vietoje, nuleidus statmen X a, gauname tak, kuris parodo darbo
laiko monopsonistas pirks. L=4,2
Pasilos kreivs takas, atitinkantis 4,2 darbo laiko, parodo kok atlyginim
monopsonistas moks. W = 5,2 Lt
C. Kiek darbo (valandomis) pirkt monopsonistas, jei turt mokti minimal 5,5 Lt
darbo umokest u valand?

Kai W = 5,5 Lt, tai:

2 + 0,75 L = 5,5 Lt
0,75 L = 3,5
L = 4,7
Ats.: L=4,7
D. Kiek darbo laiko pirkt firma, jei darbas bt perkamas tobulos konkurencijos
darbo rinkoje?
W 12 L
W 2 0,75L.
12-L=2+0,75L
L=5,7
W=12-5,7=6,3
Ats. Firma pirkt 5,7 valnadas, po 6.3Lt.
3. ems pasila yra 5000 ha, o paklaus rodo lygtis P = 12000 1,4Q. Kokia yra
ems kaina? Koks yra jos nuomos mokestis, jei palkan norma lygi 10 .
1) P=12000-1,4*5000
P=5000Lt
Ats.: ems kaina yra 5000Lt.
2) Nuomos mokesio skaiiavimas:
P=(R*100%)i
5000=R*100%*0,1
R=500
Ats.: ems nuomos kaina 500Lt
4. Kompanija sprendia klausim, kur rengin i dviej galim variant pirkti.
Pirmo renginio eksploatavimo laikas 3 metai, o antrojo 6 metai. rengim pirkimo
ir eksploatavimo ilaidos suraytos lentelje.
Metai
1
2
3
4
5
6

Pirmas renginys
1000 (pirkimo ilaidos)
200 (eksploatavimo ilaidos)
400 (eksploatavimo ilaidos)
1000 (pirkimo ilaidos)
200 (eksploatavimo ilaidos)
400 (eksploatavimo ilaidos)

Antras renginys
1700 (pirkimo ilaidos)
100 (eksploatavimo ilaidos)
200 (eksploatavimo ilaidos)
300 (eksploatavimo ilaidos)
400 (eksploatavimo ilaidos)
500 (eksploatavimo ilaidos)

Apskaiiuoti, kuris variantas geresnis: du kartus pirkti pirmo tipo rengin ar vien kart
antrojo tipo rengin. Laikoma kad rinkos palkan norma yra 10 %.
I varianto skaiiavimas:
TR=(1000+200+400)*2+1000*0,1*6=3800Lt
II varianto skaiiavimas:
5

TR=1700+100+200+300+400+500+1700*0,1*6=4220Lt
4220>3800Lt
Ats.: geresnis variantas yra I, nes jo kat suma maesn.
5. Tarkime, kad trys individai (A, B, C) nori kurti visuomenin park ir
balsuoja. Mokesi dydis, kur kiekvienas individas pasirengs mokti u parko
krim pateiktas lentelje.
Parko dydis
(ha)
1
2
3
4
5
6
7
8

A individui
150
300
450
600
750
900
1050
1200

Parko naudingumas
B individui
150
150
150
150
150
150
150
150

C individui
150
300
375
435
480
510
525
532,5

A. Koks yra visuomenikai optimalus parko dydis, jeigu jo krimas viename ems
ha kainuoja 225 Lt?
Ribini dydi taisykl, nustatant optimal visuomenins grybs kiek, yra analogika pelno
maksimizavimo slygoms:
MR = MC preki rinkoje
ir
MRP = MCF gamybos veiksni rinkoje.
.

Parko dydis
(ha)
1
2
3
4
5
6
7
8

Parko
krimo
katai (225Lt/ha)
225
450
675
900
1125
1350
1575
1800

Mokesi suma A, B, C
individams kartu (Lt)
450
750
975
1185
1380
1560
1725
1882,5

MR(Lt)

MC (Lt)

450-225=225
225
225
225
225
225
225
225

750-450=300
225
210
195
180
165
157,5

Ats.: Visuomenikai optimalus parko dydis yra 3 hektarai.

B. Kaip bt galima finansuoti visuomenikai optimal park, kad kiekvienas
individas (A, B, C) laimt?

Parko steigimas kainuot 675lt. Kiekvienas i individ turt mokti po 225lt. Kadangi A
ir C individai sutinka u 3 ha mokti daugiau, o B tik 150lt, tai likusiai daliai apmokti
jam reikt gauti finansavim (i valstybs ar kt.).
C. Jei parkas bt finansuojamas imant vienodus mokesius (po 75 Lt) i vis trij
individ, kaip jie balsuot u pasilym rengti 1 ha dydio park? 8 ha dydio
park?
Parko dydis
(ha)
1
2
3
4
5
6
7
8

Parko
krimo
katai (225Lt/ha)
225
450
675
900
1125
1350
1575
1800

Mokesi suma A, B, C
individams kartu (Lt)
75*3=225
225*2=450
225*3=675
225*4=900
225*5=1125
225*6=1350
225*7=1575
225*8=1800

MR

MC

225-0=225
450-225=225
225
225
225
225
225
225

225
225
225
225
225
225
225
225

Ats.: Tiek vieno, tiek atuoni hektar parko MR=MC=225lt. Taiau atsivelgiant
A,B,C individus, jie rinksis 1 ha dydio park, nes bendra mokesi suma bus gerokai
maesn
D. Jei parko dyd lemt vidutinis balsuotojas, ar bt priimtas ekonomikai
efektyvus sprendimas? Paaikinkite.
Ats.: Ne, nes vidutiniui balsuotojui nebt svarbu A, B, C mokesi ilaidos ir jis pritart
kuo didesniam parkui, kuris bt neekonomikas.
E. Koks bt rezultatas, jei individams reikt balsuoti u 8 ha park arba nulin
park, o kiekvienas bt vienodai apmokestinamas finansuojant parko krim?
Ar balsavimo rezultatas bt priimtinas ekonominio efektyvumo poiriu?
Paaikinkite.
Ats.: Individai turt mokti vienodus mokesius tiek u nulin park, tiek u 8 ha park.
Kadangi piniginiai katai nesikeist, tai individai, remiantis efektyvumo poiriu,
pasirinkt 8 ha park.

Naudota literatra

Aura Rastenien Mikroekonomika 2005m., Vilnius;

Paunksnien J., Liuvaitien A., 2009, Mikroekonomika. Vilnius.