Ekonomikos kursas.

Udaviniai savarankikam darbui

M.Dapkus

Mikroekonomikos dalies SAVARANKIKO DARBO UDAVINIAI

Parengta remiantis: Ekonomikos teorijos udaviniai ir pratimai: mikroekonomika ir makroekonomika.
Kaunas.: Technologija, 1994.

1. Pasilos-paklausos, elastingumo ir vartotojo elgsenos teorijos (1

tarpinio atsiskaitymo- kontrolinio darbo) temos
1. Tarkime, kad paklausos lygtis yra P=10-0,2QD, o pasilos lygtis yra P=2+0,2QS. panaudodami
pusiausvyros slyg nustatykite produkto pusiausvyros kain ir kiek. Nubrkite i lygi grafikus.
2. Paklausos kreivs lygtis QD=600-2P, o pasilos QS=300+4P. nubraiykite grafikus,
apskaiiuokite preki pusiausvyros kain ir kiek. Nustatykite, koks bus preki perteklius ar trkumas,
jei vyriausyb nustat kain rib 10 Lt lygmenyje. Koki kain vyriausyb nustat- minimali ar
maksimali? Jei vyriausyb nustatys 60 Lt kain rib, koks tuomet bus preki perteklius ar trkumas?
3. Lentelje pateikti duomenys rodo biliet kainas ir irov skaii krepinio rungtynes.
Remdamiesi jos duomenimis:
a) kokias pajamas gaut rungtyni organizatorius parduodamas bilietus kiekviena numatyta kaina;
b) apskaiiuokite kainos ir biliet kiekio procentinius pasikeitimus bei elastingumo koeficientus
kiekviename tiriamame intervale;
c) nubraiykite paklausos kreiv ir uraykite jos matematin lygt;
d) Atsakykite, kaip turt elgtis rungtyni organizatorius, jei jis nustato, kad vartotoj paklausa
yra neelastinga kain atvilgiu: jis turi savo parduodam biliet kainas didinti ar mainti?
irov
Bilieto kaina,
Pajamos u rungtynes,
Paklausos
skaiius,
Lt
Tkst..Lt
Q%
P%
elastingumo
tkst..m.
koeficientai
0
25
-------- --------- ----------------4
20
8
15
12
10
16
5
20
0
4. Nustatykite elastingum kainos atvilgiu
pasilos kreivs AB ir BC intervaluose. Kaip grafikai
apytiksliai nustatyti koks bus elastingumas skirtinguose
pasilos kreivs takuose: kada elastingumo
koeficientas didesnis nei 1, kada maesnis? Kuriame
take duotos pasilos kreivs elastingumas lygus 1kaip tai nustatyti grafikai?

VDU

160
C

120
B

60
40
20

2 4

16 18

1/5

Ekonomikos kursas. Udaviniai savarankikam darbui

5. Pateiktame grafike atvaizduota paklausos

kreiv, kurios forma ties, kertanti kainos a ties 8, o
kiekio a- ties 100. Remdamiesi iuo grafiku
apskaiiuokite paklausos elastingum kain atvilgiu
take A bei intervale BC pasinaudodami teorinms
iniomis apie paklausos elastingumo nustatym take
bei intervale. Uraykite duotos paklausos kreivs
lygt.

M.Dapkus

P
8
5
2
1
0

A(P=6, Q=25)

B(P=4, Q=50)

C(P=2, Q=75)

10 25

50

75

100

6. Remdamiesi lentelje pateiktais duomenimis, apskaiiuokite ribin naudingum ir nubrkite

bendrojo ir ribinio naudingumo kreives. Kiek preks vienet suvartojus pradeda veikti majanio
ribinio naudingumo dsnis? Koks ryys tarp ribinio naudingumo ir bendrojo naudingumo- kokia yra
vartotojo naudos maksimizavimo slyga vartojant vien prek?
Q, vnt.
0
10
20
30
40
50
60
70
TU
0
150
280
380
450
490
500
480
MU
---------7. Petras kiekvien savait perka duon ir pien. U kepall duonos jis moka 10Lt, o u butel pieno
5Lt. Dabartiniu metu jis perka tok produkt kiek, jog ribinis paskutini vartojam preki vienet
naudingumas sudaro 100 jutili duonai ir 45 jutilius pienui. Nustatykite, ar optimal pieno ir duonos kiek
sigyja Petras? Jei ne, k Petras turt daryti, kad padidint gaunamo i preki pirkimo naudingum?
8. Pagal 1 ir 2 lentelse pateiktus duomenis nubraiykite preki abejingumo (indiferentikumo)
kreives ir vartotojo biudeto ties.
Apskaiiuokite ribines keitimo normas tiriamuose abejingumo kreivs takuose;
Nustatykite, ar iuo atveju veikia majanio ribinio naudingumo dsnis;
Remiantis biudeto tiess grafiku uraykite duotos biudeto tiess matematin funkcij;
Atsakykite, ar biudeto tiess ir abejingumo kreivs bendruose takuose (jei jie egzistuoja)
pasiekiama maksimali vartotojui nauda;
K reikia daryti, kad vartotojas padidint gaunam naud;
Kaip pasikeis situacija, jei a) padids msos kaina du kartus, b) sumas mogaus pajamos 1,5
karto? Kaip tai atsispinds biudeto tiesje?
1 Lentel: Informacija abejingumo kreivei atvaizduoti
Preki rinkinys
Msa, kg
Sris, kg
A
12
3
B
8
4
C
6
6
D
3
10
2 Lentel: Informacija biudeto tiesei atvaizduoti, kai vartotojo biudetas M=100Lt
Preki rinkinys
Msa, kg
Sris, kg
m
10
0
n
5
2
k
0
4
VDU

2/5

Ekonomikos kursas. Udaviniai savarankikam darbui

VDU

M.Dapkus

3/5

Ekonomikos kursas. Udaviniai savarankikam darbui

M.Dapkus

2. Gamybos kat, tobulosios ir monopolins konkurencijos temos

1. Nustatykite tekstils pramons mons savininko buhalterinius, alternatyvius ir ekonomini katus
bei buhalterin ir ekonomin peln, kai inoma, jog: Paskutiniais metais verslininkas i savo
tekstils verslo gavo 50000 Lt pajam, o buhalteriniais dokumentais pagrstos ilaidos sudaro
28000 Lt. Versle jo savininkas panaudojo 50000 Lt savo nuosav pinig, kurie galt bti padti
bank ir teikt 10% metines palkanas. Imdamasis privataus verslo verslininkas atsisak galimybs
dirbti samdomu darbuotoju kitoje monje ir taip gauti atlyginim lyg 18000 Lt.
Ar verta io tekstils verslo savininkui tsti savo mons veikl, laikant, kad pagrindinis verslininko
siekis yra pelno maksimizavimas? Koks turi bti minimalus buhalterinis pelnas, kad verslininkas likt
iame versle? Koks tokiu atveju bus ekonominis pelnas?
2. Koks bt ekonominis pelnas asmens, jei gaudamas 1000Lt buhalterin peln i savo asmeninio
verslo jis netenka realios galimybs pasisamdyti vadybininku monje X u 550Lt atlyginim?
3. Tarkime, kad naudojant kdi gamybos technologij A bendrieji pastovs katai sudaro 50Lt, o
vidutiniai kintami katai sudaro 15Lt vienai kdei. Taip pat inoma, kad toki pai kdi gamybai
naudojant B technologij bendrieji pastovs katai sudarys 70Lt, o vidutiniai kintami katai sudarys
10Lt/kdei. Nusakykite, kokiomis slygomis bus naudinga kdi gamybai naudoti A, o kuriomis B
technologij, laikant, kad kiekvienas monininkas siekia minimizuoti savo produkcijos katus?
Koki technologij konkreiai bus naudinga taikyti, jei rengiamasi gaminti 50 kdi?
4. Sakykime, kad fermeris parduoda 3 tkst. cnt. bulvi. Vieno centnerio (cnt) bulvi kaina yra 8
litai/cnt. Vien centner bulvi uauginti kainuoja 6 litus/cnt. Nustatykite fermerio bendrsias
pajamas, bendruosius katus, vidutin bei bendrj ekonomin peln udavinyje pateiktas svokas
susiedami su teorijoje naudojamomis svokomis. Kokie yra vidutiniai bendrieji katai?
5. Kokias kainas nustatys monopolija savo produkcijos kainoms A, B ir C rinkose, jei ji ityrusi tas
rinkas isiaikino vartotoj elgsen atspindinius rodiklius- paklausos elastingumo koeficientus
kain atvilgiu. Monopolinei firmai tapo aiku, kad A rinkoje vartotoj elastingumo kain atvilgiu
koeficientas lygus (-5), B rinkoje lygus (-2), o C rinkoje (-4). Monopolist ino ir savo produkcijos
gamybos ribinius katus, kurie yra lygs 10Lt. Sprsdami udavin prisiminkite, kokia yra pelno
maksimizavimo slyga, laikydami, kad monopolistas nustatydamas kain kiekvienoje i rink sieks
tokiu bdu gauti maksimal bendrj peln. Pastebkite, kokias kainas nustatys monopolistas jei
didja vartotoj paklausos elastingumas kain atvilgiu.

VDU

4/5

Ekonomikos kursas. Udaviniai savarankikam darbui

M.Dapkus

6. Remdamiesi lentelje pateiktais duomenimis (bendrieji pastovs TFC ir bendrieji kintamieji katai
TVC) apskaiiuokite trkstamus gamybos kat kitim charakterizuojanius rodiklius: bendruosius
katus TC, vidutinius pastovius AFC, vidutinius kintamus AVC, vidutinius bendruosius ATC ir
ribinius katus MC katus. Atvaizduokite bendrj ir vidutini- ribini kat priklausomyb nuo
gamybos apimties Q. Kiek produkcijos vienet gaminant bus maiausia gaminio savikaina? Koks
ryys tarp bendrj ir vidutini kat rodikli?
Q, vnt.
TFC, Lt
TVC, Lt
TC, Lt
AFC, Lt
AVC, LT
ATC, Lt
MC, Lt
0
180
0
------------ --------------------10
180
90
20
180
170
30
180
240
40
180
300
50
180
370
60
180
450
70
180
540
80
180
650
90
180
780
Nustatykite, kok produkcijos kiek gamint firma, veikianti tobulos konkurencijos slygomis, jei
inome, kad ji realizuoja savo produkcij u 12 Lt/vnt. Ar tokiu atveju ji gaus ekonomin peln? Kokia
ekonominio pelno maksimizavimo slyga tobulos konkurencijos rinkoje?

VDU

5/5