III.

Informacin dalis

4. Europos mogaus Teisi Teismo sprendim apvalga

(2011 m. liepos gruodio mn.)

4.1. Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. rugsjo 27 d. sprendimas byloje

Alim prie Rusij (pareikimo Nr. 39417/07)
ioje byloje Europos mogaus Teisi Teismas (toliau ir Teismas) konstatavo,
kad Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau
ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies f punktas (teis laisv ir apsaug) nebuvo
paeistas, taiau bt paeistas Konvencijos 8 straipsnis (teis privataus ir eimos
gyvenimo gerbim), jei Rusija isist i alies pareikj. Teismo sprendime, be kita
ko, analizuojamas asmens sulaikymo, siekiant j isisti i alies, trukms klausimas,
pasisakoma dl minto Konvencijos 8 straipsnio taikymo oficialiai nacionalins
teiss norm nustatyta tvarka partnerysts neregistravusiems asmenims, aptariami
kriterijai, kurie turi bti vertinti sprendiant asmens isiuntimo i alies klausim,
taip pat pasisakoma dl Konvencijos 7 protokolo 1 straipsnio (procedrins
garantijos usieniei isiuntimo atveju) taikymo nelegaliai alyje esantiems
usienieiams.
Faktins aplinkybs
Pareikjas, Kamerno pilietis, bdamas 14-os met amiaus, 1995 m. su
Rusijos futbolo klubu sudar sutart kaip io klubo aidjas, gijo Rusijos viz ir
apsigyveno ioje alyje. Dl traumos baigs sportininko karjer, pareikjas 1998
m. stojo auktojo mokslo staig. Nustatyta, kad nuo madaug 2003 ar 2004
met jis, kaip sugyventinis, gyveno kartu su Rusijos piliete ir 2005 m. jiems gim
snus, kuriam buvo suteikta pareikjo pavard ir tvavardis. Kadangi 2006 m. u
paskait nelankym pareikjas buvo paalintas i universiteto, 2006 m. rugsjo 9
d. buvo ataukta jam iduota studento viza. T pai met spalio 25 d. pareikjo
sugyventin susilauk dukters, ir nors jis dl neinom prieasi formaliai
nepareik pripastantis tvyst, mergaitei buvo suteiktas jo tvavardis.
2006 m. lapkriio 3 d. pareikjas buvo suimtas ir t pai dien teismas jam
skyr administracin nuobaud 1 500 rubli pinigin baud dl usienieio
buvimo alyje taisykli paeidimo. Pareikjas baud sumokjo ir teismo sprendimo
neskund, jam buvo iduota tranzitin viza, kuri galiojo nuo 2006 m. lapkriio 7 d.
iki 2006 m. lapkriio 16 d., tam, kad pareikjas galt palikti al. Taiau i alies jis
neivyko. Teismui nurod, kad negaljo be prieiros palikti savo k tik antr vaik
pagimdiusios sugyventins ir pirmo vaiko.
2007 m. sausio 11 d. pareikjas vl buvo suimtas ir apklaustas nedalyvaujant
548

Europos mogaus Teisi Teismo sprendim apvalga

vertjui bei advokatui. Apklausos pabaigoje jam duotas pasirayti rus kalba
suraytas paeidimo protokolas. T pai dien pareikjas buvo nugabentas
apylinks teism, kuris pripaino pareikj padariusiu administracin nusiengim,
skyr pinigin baud, nurod j isisti i alies bei sulaikyti iki pastarasis
sprendimas bus vykdytas. Pareikjas (jo advokatas) pateik apeliacin skund,
taiau apeliacins instancijos teismas (raytinio proceso tvarka) atsisak j tenkinti.
is teismas sprendime nurod, kad santykiai su Rusijos piliete negarantuoja teiss
gyventi alyje be iduoto leidimo, taip pat nurod, kad pareikjas buvo informuotas
apie savo teises, taiau vertjo atsisak pasiraydamas protokole. Ginui dl
pareikjo isiuntimo i alies pasiekus Rusijos Aukiausij Teism, pastarasis
atsisak tenkinti skund, be kita ko, nurodydamas, kad vertjo nepaskyrimas
nebuvo pagrindas naikinti emesni grandi teism sprendimus, pareikjas
nebuvo registravs santuokos bei teismams nepateikti rodymai, patvirtinantys
pareikjo dviej vaik tvyst. 2007 m. liepos 16 d. pareikjas paleistas, kad savo
lomis ivykt i alies, nes priverstinis vykdymas dl biudeto l trkumo buvo
negalimas. Taiau pareikjas neivyko ir, kaip teigiama Teismui pateiktame rate, po
paleidimo su eima slapstydamasis gyvena viename Rusijos region.
Neoficiali sprendimo apvalga
Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 5
straipsnio 1 dalies paeidimo (teis laisv ir saugum)
Apvelgiamoje byloje buvo keliamas klausimas dl pareikjo sulaikymo nuo
2007 m. sausio 11 d. iki t pai met liepos 16 d. pagrstumo. Pastarj sulaikym
Teismas pirmiausia pripaino administraciniu sulaikymu, patenkaniu Konvencijos
5 straipsnio 1 dalies f punkto apraym (kai mogus teistai suimamas ar
sulaikomas dl to, kad negalt be leidimo vaiuoti al, ar kai imamasi veiksm
j deportuoti ar iduoti kitai valstybei). Vertindamas, ar toks sulaikymas buvo
pagrstas teiss aktais ir teistas, Teismas, susipains su nacionaliniu teisiniu
reguliavimu bei pateiktais rodymais, i esms pripaino, kad nacionalinio teismo
sprendimu sulaikyti pareikj nesiekta jam pakenkti, nebuvo pagrindo teigti, kad
skiriant sulaikym netinkamai taikyti atitinkami teiss aktai, todl toks sulaikymas
nebuvo neteistas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme.
Taiau Teismas taip pat paymjo, kad Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f
punkte numatytas sulaikymas galimas tik vykstant isiuntimo i alies procedroms
ir gali tstis ne ilgiau, negu btina pastarosioms procedroms atlikti.
Kadangi, kaip nustatyta, sulaikymo metu, kuris truko apie 6 mnesius,
buvo atliekami veiksmai, susij su asmens isiuntimu i alies (teismuose buvo
nagrinjami pareikjo skundai dl jo priverstinio isiuntimo i alies; Kamerno
ambasadoje rpintasi atitinkamais kelions dokumentais, nes pareikjo paso
galiojimas pasibaig, ir kt.), nebuvo duomen, jog valdios pareignams paaikjus,
549

III. Informacin dalis

kad nebus galimybs pareikj isisti i alies valstybs lomis, nepagrstai

bt buv delsiama j ileisti i sulaikymo vietos, Teismas nusprend, kad laikytasi
procesini reikalavim ir Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktas nebuvo
paeistas.
Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 8
straipsnio (teis privataus ir eimos gyvenimo gerbim)
Pareikjas taip pat kl klausim dl Konvencijos 8 straipsnio paeidimo,
teigdamas, jog jo isiuntimas i alies turs neigiamas pasekmes jo eimyniniam
gyvenimui bei dviem maameiams jo vaikams. Nesutikdamas, kad gali bti paeista
minta Konvencijos norma, atsakovas pirmiausia teig, jog aptariamas Konvencijos
straipsnis iuo atveju netaikytinas, nes pareikjas su Rusijos piliete gyveno oficialiai
neregistrav savo partnerysts.
Atsakydamas pastarj pastebjim, Teismas primin, kad Konvencijos
8 straipsnyje vartojama eimos svoka nra ribojama vien tik su vedyb esm
atitinkaniais santykiais, bet gali apimti ir kitus de facto eimyninius ryius, kai
asmenys kartu gyvena nesudar santuokos. Be to, tokiuose santykiuose gims vaikas
yra ipso jure tokio eimos vieneto dalimi nuo jo gimimo momento. Pats eimyninio
gyvenimo Konvencijos 8 straipsnio prasme buvimas ar nebuvimas yra fakto
klausimas, kur atsakymas priklauso nuo realiai tarp asmen susiklosiusi ryi.
Atitinkamai vertins visas reikmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareikjo
ryiais su minta Rusijos piliete bei jo vaikais (gyvenim kartu, tvo vaidmens
pripainim ir kt.), Teismas nusprend, kad gino teisiniai santykiai pateko
Konvencijos 8 straipsnio reguliavimo srit.
Toliau sprsdamas dl pastarosios Konvencijos nuostatos paeidimo,
Teismas primin, kad remiantis iame tarptautiniame dokumente tvirtintomis
teismis, usienio pilieiams nra garantuojama atvykimo ar (ir) apsigyvenimo
kitoje alyje teis, be to, saugant viej interes, valstybei paliekama teis isisti
i alies teiss paeidimus padariusius asmenis. inoma, tokie sprendimai turi bti
priimami atsivelgiant tokias slygas, kaip btinyb demokratinei visuomenei,
teistumas, socialinis poreikis bei naudojam teisi priemoni tinkamumas bei
proporcingumas. Konvencijos 8 straipsnis neutikrina atvykliams absoliuios
apsaugos, o kriterijai, kurie padeda vertinti, ar isiuntimas i alies buvo btinas
demokratinei visuomenei yra: (1) asmens padaryto teiss paeidimo sunkumas; (2)
kiek ilgai asmuo gyveno alyje, i kurios isiuniamas; (3) asmens elgesys po teiss
paeidimo padarymo; (4) proces traukt asmen pilietybs; (5) asmens eimin
padtis, santuokos trukm bei kitos aplinkybs, rodanios poros bendr gyvenim;
(6) ar sutuoktinis iki pradedant bendr gyvenim inojo apie asmens padarytus
teiss paeidimus; (7) ar eimoje yra vaik bei j amius; (8) sunkumai, su kuriais
susidurt asmens sutuoktinis grimo gimtj al atveju. Svarbu vertinti ir tai,
kiek eimos perklimas gali pakenkti jos (eimos) nari tarpusavio ryiams, kokie jie
550

Europos mogaus Teisi Teismo sprendim apvalga

buvo gyvenant valstybje narje, ar nra neveikiam klii eimai kaip visumai ar
atskiriems nariams gyventi alyje, kuri jie grinami. Kitas svarbus klausimas, ar
kuriant eim bent vienas i i asmen inojo, kad kito asmens turimas imigracijos
statusas yra laikinas ir anksiau ar vliau dl to ikils grsm j bendram eimos
gyvenimui.
Pastaruosius principus taikydamas apvelgiamoje byloje susiklosiusiai
situacijai, Teismas pirmiausia pastebjo, kad aptariamu atveju asmens isiuntimas
i alies pagrstas nacionalins teiss normomis ir kartu vertinamas kaip subsidiari
bausm u pakartotin usieniei gyvenimo alyje taisykli paeidim pareikjas
buvo atsakingas u btinos usieniei registracijos neatlikim (toks paeidimas
pagal nacionalin teis priskiriamas prie nesunki administracini paeidim).
Toliau, vertins faktines aplinkybes, Teismas paymjo, kad 2006 m. rugsjo
mn. pasibaigus gyvenimo Rusijoje vizai dl nutrkusi studij universitete,
pareikjas apskritai neturjo galimybs teisinti savo gyvenimo Rusijoje remiantis
nacionaliniais statymais. I ties pagal nacionalin teis, pasibaigus vizos terminui,
asmuo nedelsiant turi ivykti i Rusijos, iskyrus atvejus, kai dar dokumento
galiojimo laikotarpiu asmuo gavo nauj leidim arba j prasits (buvo pradta
pratsimo procedra). Pareikjas tam, kad galt gyti teisin galimyb i naujo
prayti leidimo pakartotinai atvykti Rusijos teritorij, pirmiausia turjo i ios
alies ivykti ir vliau vl j atvykti. Btent sudarant jam slygas ivykti i alies,
pareikjui buvo iduota minta tranzitin viza, kuri galiojo nuo 2006 m. lapkriio 7
d. iki 2006 m. lapkriio 16 d. Taiau, kaip minta, jis neivyko aikindamas tuo, kad
turjo rpintis k tik pagimdiusia mona bei snumi.
Teismas tok pareikjo elges vertino kaip nepakankamai atid, ir btent
nulm, kad pareikjas pasiek aklaviet dl imigracijos statuso Rusijoje.
Paymjo ir tai, kad pareikjui teisin atsakomyb ikilo ne dl gyvenimo alyje
neturint leidimo, bet dl to, kad nesilaik privalomos registracijos procedrini
reikalavim. Teismas taip pat sutiko su Rusijos argumentu, kad tok ilg laik
gyvenant Rusijoje pareikjas turjo bent jau iek tiek imokti rus kalb, todl
pildant dokumentus, pareikjas turjo i esms suprasti jam paaikintas jo teises,
taiau, atsivelgs usieniei gyvenimo alyje registracijos taisykles ir registravimo
procedras, vis tik pripaino, kad gino veiksm atlikimo metu pareikjui galjo
kilti dl to neaikum.
Teismo nuomone, valstybs taikyta isiuntimo i alies priemon galt bti
traktuojama ir kaip prevencija, siekiant ukirsti keli bendriems ar pakartotiniams
tokio pobdio paeidimams. Nacionalini statym gyvendinimas, kada u
administracin teiss paeidim taikomas isiuntimas i alies, savaime nepaeidia
Konvencijos 8 straipsnio. Ne Teismo kompetencijoje buvo nagrinti valstybs
nars nustatytas imigracijos slygas in abstracto, taiau jis svarst, kaip ios slygos
buvo gyvendinamos in concreto ir kok poveik turjo pareikjui Konvencijos 8
straipsnio kontekste.
iuo aspektu Teismas paymjo, kad apribojant tokias asmens teises, kurios
551

III. Informacin dalis

saugomos Konvencijos, valstyb btinai turi neperengti apribojimo rib. Nors

Konvencijos 8 straipsnis ir nenustato procedrini reikalavim, priimant sprendim
apriboti mogaus teises svarbu vertinti, kad ribojimas bt teisingas ir atitikt
Konvencijos 8 straipsnio saugomus interesus.
Teismo netenkino tai, kaip nacionalinis apeliacins instancijos teismas
faktikai ir teisikai vertino pareikjo eimos gyvenim ir galiausiai prim
sprendim isisti pareikj i alies. Kaip jau buvo minta, pastarasis teismas
visikai nevertino Konvencijos princip, susijusi su privaiu ir eimos gyvenimu,
o kaip teistas tikslas apribojant pareikjo teises buvo nurodytas visuomens
saugumas ir tvarka, nors is nacionalinis teismas visikai nevertino, kiek pareikjo
buvimas alyje kl grsm visuomens saugumui.
Teismas taip pat pastebjo, kad nacionalinis teismas nei sureng pareikjo
apklaus, nei apklaus Rusijos piliet, su kuria jis gyveno. Be to, pagal Rusijos
nacionalinius statymus, po priverstinio isiuntimo asmuo penkerius metus negali
grti al bei iuo laikotarpiu neiduodamas leidimas apsigyventi alyje. Todl
valstyb turjo priimti sprendim, kuris geriausiai atitikt pareikjo vaik interesus,
utikrint eimos kultrini, socialini ryi palaikym su Kamernu ir Rusija.
iomis aplinkybmis Teismas padar ivad, kad vien nacionalini taisykli,
nustatyt usienio pilieiams, nesilaikymas nenusvr fakto, kad pareikjas Rusijoje
gyveno pakankamai ilg laik, turjo bendr nam k su Rusijos piliete bei
susilauk dviej vaik. Atitinkamai buvo konstatuota, kad pareikjo isiuntimo i
alies atveju bt paeistas Konvencijos 8 straipsnis.
Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 7
protokolo 1 straipsnio (procedrins garantijos usieniei isiuntimo atveju) paeidimo
Toliau pareikjas teig, kad jam nebuvo tinkamai atstovaujama Rusijos
teismuose sprendiant jo isiuntimo i ios alies klausim. Taiau atsakovas nurod,
kad nuo 2006 m. rugsjo 9 d. pareikjas gyveno alyje neteistai, todl Konvencijos
7 protokolo 1 straipsnis iuo atveju yra netaikytinas. Toki Rusijos pozicij palaik
ir Teismas, konstatavs, kad skundas ioje dalyje neatitiko ratione materiae ir todl
buvo atmestinas.
Teismas pareigojo Rusij sumokti pareikjui 9 000 eur neturtins alos
kompensacij bei apmokti 800 eur bylinjimosi ilaidas.

552

Europos mogaus Teisi Teismo sprendim apvalga

4.2. Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. lapkriio 22 d. sprendimas byloje

Andreyev prie Estij (pareikimo Nr. 48132/07)
Europos mogaus Teisi Teismas konstatavo buvus Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teis teising bylos
nagrinjim) paeidim. Byloje i esms buvo sprendiamas valstybs atsakomybs
u netinkam valstybs skirto gynjo pareig atlikim klausimas.
Faktins aplinkybs
Pareikjas Sergei Andreyev (gims 1961 m., Rusijos pilietis, iki sumimo
gyvens Narvos mieste (Estija) 2006 m. lapkriio 3 d. paskelbta apygardos teismo
sprendimo rezoliucine dalimi buvo nuteistas u daugkartin maamets dukros
iprievartavim, skiriant jam devyneri met laisvs atmimo bausm. Vliau
supaprastinto proceso tvarka jam skirtos bausms laikas buvo sutrumpintas
tredaliu. Po rezoliucins dalies paskelbimo pareikjas informavo teism apie
ketinim sprendim apsksti. Visas sprendimo tekstas buvo paskelbtas 2006 m.
lapkriio 22 d., sprendimo rezoliucinje dalyje numatant isiuntim i alies atlikus
bausm bei deimties met draudim atvykti Estij.
Pareikjas pateik apeliacin skund dl bausms suvelninimo ar
panaikinimo, skaitant ir nurodym isisti j i alies. Jis taip pat pateik praym,
kad teismo posdis vykt be jo, taiau dalyvaujant advokatui, kuris jam atstovavo
pirmosios instancijos teisme. Paskyrus teismo posdio dat paaikjo, kad
pareikjo advokatas dalyvauti negals, todl teismas paskyr nauj (valstybs
skiriam) gynj. 2007 m. kovo 5 d. paskelbtame sprendime paliktas galioti
nepakeistas ankstesnis sprendimas.
Pareikjas sprendimo tekst, iverst rus kalb, gavo 2007 m. kovo 15 d.
2007 m. balandio 13 d. (penktadien) kaljimo priirtojui pareikjas teik savo
rayt kasacin skund, kuris buvo perduotas teismui balandio 16 d. (pirmadien).
Pareikjas taip pat susisiek su abiem advokatais, kad valstybs skirtas gynjas
pateikt skund, taiau gynjas skund pateik tik 2007 m. balandio 23 d. Kasacins
instancijos teismas pareikjo skund atmet dl to, kad skund pateik jo advokatas,
o advokato pateikt skund atmet dl praleisto skundo padavimo termino. 2007
m. gegus 15 d. valstybs skirtas gynjas pateik praym dl skundo pateikimo
termino atnaujinimo, taiau is praymas atmestas kaip nepagrstas. Buvo atmestas
ir vliau paties pareikjo pateiktas analogikas praymas.
2007 m. rugsjo 17 d. pareikjas Estijos advokat asociacijai pateik skund
dl minto valstybs skirto gynjo delsimo, nulmusio termino pateikti kasacin
skund praleidim, tokiu bdu apribojant pareikjo teis teismin gynyb. Pagal
skund buvo pradtas tyrimas ir 2007 m. gruodio 12 d. Estijos advokat asociacijos
553

III. Informacin dalis

Garbs teismas prim sprendim, jog pareikjui apeliacins instancijos teisme

atstovavs advokatas turjo isiaikinti apie pareikjo ketinimus teikti skund, o
to nepadars paeid Estijos advokat asociacijos etikos kodeks. Dl to jam buvo
paskirta drausmin nuobauda papeikimas.
Neoficiali sprendimo apvalga
Teismui pateiktame pareikime pareikjas teig, kad dl jam valstybs skirto
gynjo aplaidumo jis prarado teis pateikti kasacin skund.
iuo aspektu Teismas pirmiausia paymjo, kad i Konvencijos kylani
sipareigojim kontekste, valstybi nari atsakomyb lemia j valdymo institucij
veiksmai. Advokatas, nors ir paskirtas valstybs, negali bti priskiriamas prie pastarj
institucij. Kadangi advokatams yra suteikiama nepriklausomyb valstybs atvilgiu,
konkreios bylos vedimo klausimas i esms yra sprendiamas tik tarp ginamojo ir jo
gynjo, nepriklausomai nuo to, ar gynjas paskirtas valstybs, ar apmokamas privaiai.
Todl, iskyrus iimtinius atvejus, i Konvencijos negali bti kildinama valstybs nars
atsakomyb u gynjo veiksmus. Remiantis Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktu,
kompetenting valstybs institucij sikiimas mintus santykius galimas tik kai
gynjo veiksmai aikiai neutikrina tinkamo ginamojo atstovavimo.
Toliau Teismas taip pat primin, kad Konvencijos nuostatomis garantuojamos
ne teorins ar iliuzins, bet realios ir efektyvios mogaus teiss bei laisvs, taip
pat ir teis efektyvi paeist teisi teismin gynyb. Nors pati teis gino
nagrinjim teisme nra absoliuti j riboja vairs reikalavimai, taiau ie ribojimai
negali bti tokie, kad apribot asmens teis i esms. ie ribojimai, remiantis
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, galimi tik siekiant teist tiksl bei atsivelgiant
proporcingumo reikalavimus. Nors Konvencija nepareigoja valstybi nari
steigti apeliacinius ar kasacinius teismus, taiau, jei tokie teismai egzistuoja, iuose
teismuose irgi turi bti laikomasi Konvencijos 6 straipsnio reikalavim.
Analizuodamas apvelgiamoje byloje susiklosiusi faktin situacij,
Teismas nurod btinyb vertinti, kiek valstyb yra atsakinga u gino situacijos
atsiradim. iuo aspektu buvo paymta, kad atsivelgiant advokato profesijos
nepriklausomum, nra manoma valstybei ukirsti bet kok advokato aplaidum.
Taiau valstyb nar turi sukurti toki teisin sistem, kuri utikrint pagarb
visoms Konvencija garantuojamoms teisms, taip pat ir teisei teising teism.
iame kontekste Teismas paymjo, kad pareikjas neturjo pagrindo skstis
dl jam paskirto gynjo iki buvo praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti. t.
y., kai jis kreipsi Aukiausij Teism, taiau jam buvo atsakyta, kad tiek jo, tiek
jo advokato skundus atsisakyta priimti, o praymai dl termino skundui paduoti
atnaujinimo atmesti kaip nepagrsti. Ir nors pareikjas pasinaudojo teise apsksti
advokato veiksmus Estijos advokat asociacijos Garbs teismui, nacionalin teis,
skaitant ir teism praktik, nenumat joki nuostat, inter alia susijusi su galimybe
atnaujinti praleist termin skundui paduoti, kai mintas Garbs teismas pripasta
554

Europos mogaus Teisi Teismo sprendim apvalga

advokat netinkamai vykdius savo pareigas. Vertindamas, ar pareikjas turjo

galimyb kreiptis kasacin teism dl proceso gino byloje atnaujinimo, Teismas,
susipains su nacionaliniu reguliavimu bei nacionalini teism praktika, paymjo,
kad proceso atnaujinimas yra iskirtin procedra, taikoma tik iskirtiniais atvejais,
negalinti bti pripainta bendro baudiamojo proceso dalimi.
Atsivelgdamas tai, kas paminta anksiau, Teismas nusprend, jog nors
pareikjui buvo skirta nemokama teisin pagalba kreipiantis kasacins instancijos
teism, ir nepaisant faktins aplinkybs, jog jis padar visk, ko i jo bt pagrstai
reikalaujama, jam paskirto advokato nesugebjimas tinkamai atlikti priskirtas
pareigas ir kit priemoni, galini tinkamai paalinti padaryt paeidim,
nebuvimas atm pareikjo teis teismin gynyb Aukiausiajame Teisme. Todl
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis Teismo buvo pripainta paeista, pareigojant Estij
sumokti pareikjo naudai 1000 eur dydio neturtins alos kompensacij.

4.3. Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimas byloje

Nejdet ahin ir Perihan ahin prie Turkij (pareikimo Nr. 13279/05)
ioje byloje Europos mogaus Teisi Teismas (Didioji kolegija) nusprend,
kad Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio
1 dalis (teis teising bylos nagrinjim) nebuvo paeista. Apvelgiamoje byloje i
esms buvo sprendiamas klausimas dl nacionalini teism, esani atskirose ir
savarankikose teismini institucij sistemos akose, praktikos isiskyrimo.
Faktins aplinkybs
Nustatyta, jog pareikj Nejdet ahin ir Perihan ahin (Turkijos pilieiai)
snus, kuris buvo karini oro pajg pilotas, uvo 2001 m. gegus mn. vykdant
karin antiteroristin operacij. Po io vykio pareikjai kreipsi Turkijos
pensij fond pateikdami paraik dl papildomos pensijos, praym grsdami
nacionalinio statymo nuostata dl papildomos pensijos patyrus teroristin ipuol.
Taiau pastarasis fondas i paraik atsisak tenkinti.
2003 m. balandio 1 d. pareikjai kreipsi Ankaros administracin teism,
kuris atsisak priimti iekin, teigdamas, kad is ginas jam yra neteismingas, bei
nurodydamas kreiptis Aukiausij karo administracin teism. Atitinkamai
pareikjai kreipsi pastarj teism, savo teis aptariam imok, be kita ko,
grsdami Ankaros administracinio teismo keturiais sprendimais, kuriais buvo
tenkinti analogiki to paties vykio metu uvusi kari artimj praymai,
Taiau 2004 m. birelio 10 d. Aukiausiasis karo administracinis teismas
skund atmet. Tas pats teismas atmet ir 2004 m. liepos 6 d. pareikj apeliacin
skund dl minto 2004 m. birelio 10 d. sprendimo.
555

III. Informacin dalis

Neoficiali sprendimo apvalga

Teismui pateiktame pareikime buvo keliamas Konvencijos 6 straipsnio
1 dalies paeidimo klausimas. Apibendrinant pareikj argumentus, i esms
matyti, jog pastarosios nuostatos paeidim jie kildino i aplinkybs, kad j gin
inagrinj karo administraciniai teismai prim visai kitokius sprendimus, nei
tame paiame vykyje uvusi asmen artimj skundus nagrinj bendrieji
administraciniai teismai. Susipains su pateiktais administracini teism ir
Aukiausiojo karo administracinio teismo sprendimais, Teismas pripaino, jog
i ties iuose sprendimuose t pai faktini aplinkybi teisins pasekms buvo
vertinamos skirtingai.
Sprsdamas, ar pastarieji teism sprendim neatitikimai (praktikos
isiskyrimas) lm Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidim, Teismas pirmiausia
pastebjo, jog Turkijos teism sistemoje bendrieji administraciniai teismai (kuriems
priskirtinas mintas Ankaros administracinis teismas) ir specialij kompetencij
turintys karo administraciniai teismai, yra savarankiki, vienas nuo kito
nepriklausantys, skirtingos jurisdikcijos teismai. Pasak Teismo, tokioje sistemoje,
kurioje egzistuoja keli aukiausieji teismai, turintys paraleliai ir tuo paiu metu
aikinti teis, gali bti objektyviai nemanoma i karto utikrinti teiss aikinimo
vienodum, todl tam tikras teism praktikos isiskyrimo laikotarpis gali bti
toleruojamas ir vertinamas, kaip nepaeidiantis teisinio tikrumo. Teismas nurod,
kad tokia sistema kaip Turkijoje, kur veikia keli aukiausieji teismai, nepriklausantys
vienai bendrai hierarchinei teism struktrai, pati savaime Konvencijos nepaeidia.
I ties du atskir jurisdikcij turintys teismai, sprsdami konkreias bylas,
gali prieiti prie skirting, taiau vienodai racionali ir pagrst ivad dl to paties
teiss klausimo t pai (ar panai) faktini aplinkybi vertinimo kontekste.
Atskir teism poirio skirtumai gali bti tiesiog neivengiamas teiss aikinimo
ir jo pritaikymo konkreioje byloje proceso padarinys. ie poirio skirtumai, kaip
minta, gali bti toleruojami, kai nacionalin teiss sistema sugeba juos paalinti.
Apvelgiamoje byloje aptariamu atveju Teismas nurod, kad Turkijos Aukiausiasis
administracinis teismas bei Aukiausiasis karo administracinis teismas iuo
atveju turi galimyb patys isprsti teism praktikos skirtumus arba nusprend
vienodai aikinti ir taikyti teis, arba grietai laikydamiesi i teism kompetencij
atskiriani rib1.
Paymjs, jog gino atveju Aukiausiojo karo administracinio teismo
1 Pamintina, kad apvelgiamoje byloje buvo nustatyta, jog ginams dl teismingumo tarp skirtingos
kompetencijos teism Turkijoje veik specialus Teismingumo Gin Teismas. Btent pastarasis
teismas pagal Ankaros administracinio teismo kreipimsi nusprend, jog pareikj skundas
nagrintinas Aukiausiajame karo administraciniame teisme. Taiau net ir po tokio specialaus
teismo sprendimo dl gin teismingumo, bendrieji administraciniai teismai ir toliau priiminjo
bei i esms nagrinjo analogikus skundus, j neperduodami karo administraciniams teismams.
556

Europos mogaus Teisi Teismo sprendim apvalga

sprendimas buvo motyvuotas, o pagal Turkijos Teismingumo Gin Teismo

sprendim pareikj skundas dl minto fondo atsisakymo skirti imokas buvo
teismingas btent iam teismui, Teismas nusprend, kad nacionalini teism
sprendim nuoseklumo klausimai iuo atveju turi bti pirmiausiai sprendiami
nacionaliniu lygiu, nesikiant iai tarptautinei teisminei institucijai. Tad konstatuota,
kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nebuvo paeista.

4.4. Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. gruodio 13 d. sprendimas byloje

Laduna prie Slovakij (pareikimo Nr. 31827/02)
ioje byloje Europos mogaus Teisi Teismas konstatavo, kad buvo paeistas
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 14 straipsnis
(diskriminacijos udraudimas) taikant j kartu su Konvencijos 8 straipsniu (teis
privataus ir eimos gyvenimo gerbim). Konvencijos 13 straipsnis (teis veiksming
teisins gynybos priemon) bei Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis (nuosavybs
apsauga) nebuvo paeisti. Apvelgiamoje byloje i esms buvo aikinamasi, ar
kardomj kalinim atliekantys asmenys priskiriami tai paiai asmen grupei kaip
ir laisvs atmimo bausm atliekantys asmenys diskriminacijos ir teiss privat
gyvenim kontekste. Byloje taip pat svarstytas nuosavybs teiss apribojimo, kai
kalintas asmuo dal i artimj gaut pajam privalo skirti jo skolai valstybei
padengti, teistumo klausimas.
Faktins aplinkybs
Pareikjas Peter Laduna pareikimo Teismui pateikimo metu atliko laisvs
atmimo iki gyvos galvos bausm Leopoldov kaljime (Slovakija). Nustatyta, kad nuo
2001 m. rugsjo 1 d. iki 2006 m. vasario 9 d. pareikjui, tariant j padarius kelet
sunki nusikaltim, buvo skirtas kardomasis kalinimas, po kurio jis pradjo atlikti
teismo skirt laisvs atmimo bausm.
Kardomojo kalinimo metu pareikjas pateik kelet skund Kaljim
administracijai dl blog gyvenimo slyg, taip pat ir dl trumpo artimj vizit
laiko, teiss sigyti maist kaljime ribojimo, karto vandens trkumo kameroje,
bendravimo su kitais kaliniais stokos. Jis taip pat skundsi, kad laisvs atmimo
bausm atliekantys kaliniai turjo daugiau teisi negu asmenys kardomojo kalinimo
metu. Taiau visus iuos skundus Kaljim administracija pripaino nepagrstais,
motyvuodama tuo, kad kalinimo slygos atitiko teiss aktuose numatytus
reikalavimus.
Nustatyta ir tai, kad pareikjas tiek kardomojo kalinimo metu, tiek laisvs
atmimo bausms atlikimo metu buvo pareigotas pus jam artimj atsiuniam
pinig skirti jo skolai valstybei padengti (pastaroji skola susidar dl bylinjimosi
557

III. Informacin dalis

teisme, taip pat dl statymins pareigos prisidti prie jo ilaikymo kaljime), o

u ios pareigos nevykdym jam bt buv draudiama sigyti papildom maisto
produkt kaljimo parduotuvje. 2003 m. sausio 16 d. pareikjas pateik skund
generaliniam prokurorui dl mogaus teisi paeidimo, taip pat ir dl mintos
skolos mokjimo, taiau is jo skundas irgi buvo atmestas.
Nustatyta ir tai, kad vis kardomojo kalinimo laikotarp pareikjas neturjo
galimybs irti televizijos ir klausyti daugiau nei dviej radijo stoi, nors tokia
teis nuteistiems ir laisvs atmimo bausm atliekantiems kaliniams buvo suteikta
(numatyta galimyb stebti televizijos programas bendrame kambaryje, leidiama
turti asmeninius radijo imtuvus). Be to, per beveik vis kardomojo kalinimo
laikotarp kameroje pareikjas buvo laikomas vienas.
Neoficiali sprendimo apvalga
Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 14
straipsnio (diskriminacijos udraudimas), taikant kartu su 8 straipsniu (teis privataus
ir eimos gyvenimo gerbim), paeidimo
Pareikjas skundsi, kad kardomojo kalinimo metu jo teisi apimtis buvo
kur kas siauresn negu kalini, atliekani kalinimo bausm. Pirmiausia jis teig,
kad jam leidiam susitikim su lankytojais laikas buvo trumpesnis negu nuteistj,
drausta tiesiogiai bendrauti su lankytojais (jis nuo lankytoj buvo atitvertas ir
bendraudavo per telefono ragel). Nurod ir tai, kad jam buvo leidiama klausytis tik
dviej radijo stoi ir neleista irti televizijos program, kai tuo tarpu kiti kaliniai
turjo radijo imtuvus savo kamerose ir galjo irti televizij bendrosiose patalpose.
Be to, jam buvo neprieinami kultros, sporto bei kiti usimimai. Pareikjas man,
kad kardomj kalinim atliekantis ir teismo sprendimu kaltu nepripaintas asmuo
neturt bti blogesnje padtyje negu nuteisti asmenys.
Vertindamas iuos argumentus Teismas pirmiausia primin, kad Konvencijos
14 straipsnis reguliuoja situacijas, kai su asmenimis panaiose situacijose
yra elgiamasi skirtingai be pateisinamos prieasties. i teis negali egzistuoti
savarankikai, nes ji galioja tik teisms ir laisvms, kurios saugomos Konvencija ir
jos protokolais. Kad bt konstatuotas Konvencijos 14 straipsnio paeidimas, btina,
jog bylos faktins aplinkybs patekt Konvencija ir protokolais reguliuojam
santyki sfer.
Toliau vertindamas, ar pareikjo nurodomas paeidimas patenka
Konvencijos 8 straipsnio taikymo srit, Teismas nurod, kad kardomasis kalinimas,
kaip ir kitos laisv ribojanios priemons, nustato ribojimus asmeniniam ir eimos
gyvenimui. Todl laiko ir susitikim su eima ribojimas asmeniui, kuriam skirtas
kardomasis kalinimas, pats savaime nereikia Konvencijos 8 straipsnio paeidimo.
Tai, kad pareikjui nebuvo leidiama irti televizijos, tam tikromis
aplinkybmis galt reikti Konvencijos 8 straipsnio paeidim, kuris apima ir teis
558

Europos mogaus Teisi Teismo sprendim apvalga

turti kontakt su ioriniu pasauliu, ir teis asmenin tobuljim. is usimimas

galt bti traktuojamas ir kaip priemon palaikyti tokio asmens kaip pareikjas,
kuriam ilg laik buvo taikomas kardomasis kalinimas, psichin stabilum. Asmens
psichinio stabilumo apsauga yra btina siekiant tinkamai gyvendinti teis privat
gyvenim. Taiau toks vertinimas nereikia, kad galimybs irti televizijos
programas neturjimas savaime slygoja Konvencijos 8 straipsnio paeidim.
Toliau vertindamas, ar gino atvejai pateko Konvencijos 14 straipsnio
taikymo srit, Teismas pirmiausia nurod, kad vien faktas, jog pareikjui buvo
taikomas kardomasis kalinimas, lm, kad jis pateko svok diskriminacija
dl kitokio statuso mintos Konvencijos nuostatos prasme. Taiau tam, kad
kilt problema minto straipsnio taikymo poiriu, btina, jog bt skirtingai
traktuojami asmenys, esantys analogikose ar pakankamai panaiose situacijose.
Slygos dl buvimo analogikose situacijose tenkinimui nereikia, kad
atitinkamos asmen grups bt identikos. Vien faktas, kad pareikjui buvo
skirtas kardomasis kalinimas, o kiti kaliniai atliko laisvs atmimo bausm, pats
savaime neudraudia taikyti Konvencijos 14 straipsnio. Atitinkamai, atsivelgs
byloje susiklosiusios konkreios situacijos prigimt bei tai, kad teis matytis
su artimaisiais ir turti galimyb stebti televizijos programas yra aktuali visiems
kaljime esantiems asmenims, kuri laisv apribota, Teismas pripaino, kad
pareikjo padtis kardomojo kalinimo metu i esms buvo panai laisvs atmimo
bausm atliekani kalini.
Toliau Teismas nurod, kad skirtingas vertinimas gali bti laikomas
diskriminuojaniu, jei neturi objektyvaus ir pagrsto pateisinimo, t. y., jei juo nra
siekiama teisto tikslo arba neilaikoma proporcingumo tarp taikom priemoni ir
siekiamo tikslo reikalavim.
iuo atveju pareikjui buvo skirtas statymu reglamentuotas kardomasis
kalinimas nuo 2001 m. rugsjo 1 d. iki 2006 m. vasario 9 d. Pagal nacionalin
statym kardomj kalinim atliekantys asmenys turjo teis 30 minui
pasimatym su artimaisiais, o laisvs atmimo bausm atliekantys net 2 valandas.
Be to, pasimatym periodikumas ir galimyb tiesiogiai bendrauti su lankytojais
priklaus nuo apsaugos lygio, taikomo atitinkamam laisvs atmimo bausm
atliekaniam asmeniui, tuo tarpu visiems kardomj kalinim atliekantiems
asmenims buvo taikomos bendros taisykls, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu
jiems buvo apribota laisv.
Teismas, susipains su teisiniu reguliavimu bei atsakovo argumentais,
pripaino, kad iuo atveju grietesnis artimj vizit laiko reimas kardomj
kalinim atliekantiems asmenims, kurie laikomi nekaltais iki teismo sprendimo,
nebuvo objektyviai pateisinamas. is teisinis reguliavimas kritikuotas ir Europos
komiteto prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir
baudim.
Dl draudimo tiesiogiai bendrauti su lankytojais Teismas sutiko su pastarojo
Komiteto ivada, kad kartais ie ribojimai gali bti pateisinami, kai tai btina siekiant
559

III. Informacin dalis

utikrinti saugum bei skland nusikalstamos veikos tyrim. Taiau ie tikslai gali
bti pasiekiami ir kitomis priemonmis, kurios nepaveikt vis kardomj kalinim
atliekani asmen neatsivelgiant btinum. Tai bt galima pasiekti, pavyzdiui,
steigus skirtingas sulaikymo kategorijas ar taikant skirtingas sulaikymo taisykles
konkretiems asmenims.
Toks aikinimas yra suderinamas ir su vairiais tarptautiniais dokumentais.
Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 10 straipsnio 2 dalies a punkte
nurodoma, kad iskyrus ypatingus atvejus, suimti kaltinamieji laikomi atskirai nuo
nuteistj ir jiems taikomas atskiras reimas, atitinks j, kaip nenuteist asmen,
status. Pagal 1987 m. Europos kaljim taisykles, kalintam asmeniui, kuris nra
pripaintas kaltu, galima taikyti tik tokios apimties apribojimus, kurie btini
sklandiam baudiamajam procesui ir institucijos saugumui. Galiausiai 2006 m.
Europos kaljim taisykli redakcijoje nurodyta, kad kardomj kalinim atliekantys
asmenys, nebent yra individuali klii, gali matytis su eimos nariais ar kitais
asmenimis tokiomis pat teismis, kaip ir atliekantys kalinimo bausm.
iomis aplinkybmis Teismas nusprend, kad minti pareikjui taikyti
vizitavimo apribojimai buvo neproporcingi, todl buvo paeistas Konvencijos 14
straipsnis, taikant j kartu su Konvencijos 8 straipsniu.
Kadangi pagal pareikjo sulaikymo metu galiojusias kardomojo kalinimo
taisykles teis irti televizijos programas ar klausyti radijo apskritai nebuvo
reglamentuota, o kalintiems asmenims tokios teiss, kaip kultrini ir mokomj
usimim dalies gyvendinimas buvo garantuojamas, Teismas taip pat pripaino,
kad paeistas Konvencijos 14 straipsnis taikant j kartu su Konvencijos 8 straipsniu
ir ioje dalyje.
Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 1
protokolo 1 straipsnio (nuosavybs apsauga) paeidimo
Pareikjas taip pat skundsi ir dl jam tenkanios pareigos pus pinig,
kuriuos jam siunia artimieji, sumos skirti jo valstybei susidariusiai skolai padengti.
Atsisakymas mokti toki mok bt lms jo teiss sigyti prekes i kaljimo
parduotuvs apribojim. Pareikjo teigimu, tokie reikalavimai paeid jo teis
nuosavyb.
Nesutikdamas su iuo argumentu atsakovas teig, kad Konvencijos 1
protokolo 1 straipsnis nebuvo paeistas, nes valstybei nra apribota teis priimti
tokius statymus, kurie utikrint, jog nuosavyb bt naudojama taip, kad bt
apsaugotas vieasis interesas, utikrintas mokesi ir kit rinkliav ar baud
mokjimas. io norminio reguliavimo tikslas - garantuoti, kad kalintys asmenys
sumokt skolas valstybei. Pats teiss naudoti savo pinigus savo nuoir
apribojimas nebuvo neproporcingas, nes kaliniai aprpinami maistu, rbais, kitais
daiktais ir paslaugomis, o papildomu finansavimu kaliniai susikurdavo tik geresnes
negu standartins gyvenimo slygas.
560

Europos mogaus Teisi Teismo sprendim apvalga

iuo klausimu Teismas primin, kad Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis i

esms saugo asmens teis nuosavyb ir bet koks ios teiss apribojimas turi atitikti
teistumo princip, o taikomos priemons turi bti tinkamos ir proporcingos
siekiamiems tikslams. Pareikjui buvo leidiama naudoti pinigus i savo sskaitos
maisto ar kitoms prekms kaljime sigyti tik tuo atveju, jei iems tikslams
ileidiamai sumai lygi pinig sum jis skirdavo registruotos skolos valstybei
grinimui. Tai neabejotinai buvo nuosavybs teiss gyvendinimo apribojimas.
Taiau is ribojimas buvo pagrstas nacionaliniu statymu, o aptariamos skolos
grinimas neabejotinai pateko vieojo intereso svokos, kaip ji apibrta
Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje, srit. Vertindamas, ar ilaikytas balansas tarp
taikomos priemons ir siekiam tiksl, Teismas paymjo, kad valstybs nars turi
plai diskrecij nusprsti paios, kokiomis priemonmis iiekoti skolas bei ar
pasekms yra pateisinamos btinybe apsaugoti viej interes.
Teismas pabr, kad ioje byloje pareikjui nuosavybs teis buvo apribota,
o ne atimta. Be to, net jei ir asmuo nevykd jam nustatytos pareigos atlyginti skol,
jam buvo suteikta teis naudoti turimas pinigines las asmeninms ilaidoms
medicinos ar sanitarinms reikmms, korespondencijos ilaidoms apmokti ar
kitiems mokesiams bei rinkliavoms sumokti. Todl Teismas nusprend, kad
mintas nuosavybs teiss apribojimas nebuvo neproporcingas, todl Konvencijos 1
protokolo 1 straipsnis nepaeistas.
Teismas priteis pareikjui 9 000 eur neturtins alos bei 600 eur ilaid
atlyginim.

4.5. Europos mogaus Teisi Teismo 2011 m. gruodio 13 d. sprendimas byloje

Kanagaratnam ir kiti prie Belgij (pareikimo Nr. 15297/09)
ioje byloje Europos mogaus Teisi Teismas konstatavo, kad buvo paeistas
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3 straipsnis
(kankinimo udraudimas) dl trij vaik, bet nepaeistas Konvencijos 3 straipsnis
dl vaik motinos, paeista Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis (teis laisv ir
saugum) dl vis pareikj. Apvelgiamoje byloje buvo sprendiamas klausimas
dl maamei vaik sulaikymo ir apgyvendinimo kartu su motina vaikams
nepritaikytose patalpose.
Faktins aplinkybs
Pareikjai Renuka Kanagaratnam ir trys jos vaikai (gim atitinkamai 1996
m., 1998 m. ir 2001 m.), tamil kilms ri Lankos pilieiai, 2009 m. sausio mn.
atvyko prie Belgijos valstybs sienos i Kongo Respublikos ir t pai dien papra
561

III. Informacin dalis

prieglobsio bei papildomos apsaugos, kuri suteikiama asmenims, neturintiems

pabglio statuso, taiau kuri saugumui grst pavojus gimtojoje alyje. Remiantis
Belgijos statymais, reglamentuojaniais usieniei al atvykimo, gyvenimo bei
isiuntimo i alies slygas, pareikjai al nebuvo leisti ir nusprsta juos grinti
tuo pagrindu, jog vaik motinos pateiktas pasas buvo suklastotas.
T pai dien Usieniei reikal tarnyba nusprend, kol bus nagrinjamas
pareikj praymas dl prieglobsio, patalpinti eim udar usieniei tranzito
centr, skirt neteistai al atvykusiems asmenims. eima kreipsi teism dl
paleidimo i io centro, taiau neskmingai.
R. Kanagaratnam apklaus metu teig, kad ri Lankoje 20012006 metais
policija buvo j sumusi bei apklaususi tris kartus dl jos tariamo bendradarbiavimo
su separatist grupuotmis. Bijodama bti aretuota dl savo kilms, pareikja 2008
m. gruodio mn. nusprend palikti ri Lank.
2009 m. vasario mn. pareikj prieglobsio ir apsaugos praymai buvo
atmesti dl juose nurodyt duomen patikimumo trkumo. Kai pareikjus
informavo apie sprendim isisti Kongo Respublik, R. Kanagaratnam, bijodama
nemoniko elgesio grus Kong, o galiausiai ir ri Lank, papra Europos
mogaus Teisi Teism taikyti laikinsias apsaugos priemones. 2009 m. kovo 20 d.
Teismas nusprend sustabdyti isiuntimo i alies proces iki 2009 m. balandio 20
d. is terminas buvo pratstas dar vienam mnesiui, kai eima atsisak lipti lktuv.
eima liko sulaikymo centre laukiant j isiuntimo pagal nacionalin teis. Kadangi
pirminis eimos sulaikymo terminas baigsi, Usieniei reikal tarnyba dar kart
svarst praym dl prieglobsio ir vl nusprend neleisti pareikj Belgij bei
isisti juos Kong. Buvo pratstas ir eimos sulaikymo tranzito centre terminas.
Po dar vieno praymo pareikjai galiausiai buvo paleisti pagal Usieniei
reikal tarnybos 2009 m. gegus 4 d. sprendim, t. y. po to, kai 2009 m. kovo 23
d. buvo paduotas ir svarstomas antras pareikj praymas dl prieglobsio. 2009
m. rugsjo mn. Generalin pabgli ir asmen be pilietybs tarnyba suteik
pareikjams pabgli status.
Neoficiali sprendimo apvalga
Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3
straipsnio (kankinimo udraudimas) paeidimo dl vaik
Teismas nurod, kad jis jau anksiau du kartus pripaino, kad Belgija paeid
Konvencijos 3 straipsn dl nepilnamei sulaikymo udarame centre. Teismas
paymjo, kad pareikjai nagrinjamoje byloje beveik keturis mnesius buvo
laikomi centre, kur Teismas yra pripains netinkamu vaikams, nes sulaikymo
slygos jame pratingos j bsenai ir vystymuisi. Teismas paymjo, kad iuo
atveju buvo ypa svarbu atsivelgti vaik paeidiamum, nes jie jau buvo paveikti
gimtojoje alyje vykusio pilietinio karo. is vaik paeidiamumas iaugo dar labiau,
562

Europos mogaus Teisi Teismo sprendim apvalga

kai tik atvykus Belgij jie buvo aretuoti ir patalpinti udarame usieniei tranzito
centre.
Nepaisant to, kad vaikai vis laik praleido kartu su motina, Belgijos
sprendimas udaryti pareikjus centr turjo sukelti vaikams nerimo,
nepilnavertikumo jausm bei rizik dl vaik tolesnio vystymosi. Todl teismas
konstatavo, kad vaikai patyr kankinant bei nemonik elges, ir tai paeid
Konvencijos 3 straipsn.
Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 3
straipsnio (kankinimo udraudimas) paeidimo dl vaik motinos
Teismas pripaino, jog vaik motina buvo susirpinusi, nerami bei nusivylusi
dl nesugebjimo tinkamai atlikti motinos pareig ir bejgikumo apsaugant savo
vaikus nuo sulaikymo bei sulaikymo atlikimo gyvenamj slyg. Taiau Teismas,
atsivelgdamas fakt, kad motina vis laik galjo bti su savo vaikais, nusprend,
kad paeidimo sunkumas nepasiek Konvencijos 3 straipsnyje numatyt minimali
rib. Teismas konstatavo, kad Belgija nepaeid Konvencijos 3 straipsnio dl vaik
motinos.
Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 5
straipsnio 1 dalies (teis laisv ir saugum) paeidimo
Pasisakydamas dl pareikj teiginio dl Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies
paeidimo, Teismas, atsivelgdamas tai, kad maameiai vaikai buvo patalpinti
udar usieniei centr, kuris pritaikytas suaugusiems usienio valstybi
pilieiams, patekusiems al neteistu bdu, ir kuriame gyvenimo slygos
akivaizdiai nepritaikytos ypatingai paeidiamiems vaikams, pripaino, jog Belgija
nesim pakankam priemoni vaik teisei laisv utikrinti.
Svarstydamas, ar buvo paeista vaik motinos teis laisv ir saugum,
Teismas atkreip dmes tai, kad jos sulaikymo terminas buvo pratstas nuo
kovo mn. pabaigos iki gegus mn. pradios, nors tuo metu jau vyko antrojo
prieglobsio praymo svarstymas. Taip pat, atsivelgiant ilg sulaikymo laik
netinkamomis eimos gyvenimui slygomis, Teismas nusprend, kad buvo paeista
ir vaik motinos teis laisv.
iomis aplinkybmis Teismas konstatavo, kad buvo paeista Konvencijos 5
straipsnio 1 dalis dl vis pareikj ir u visus nustatytus paeidimus pareigojo
Belgij sumokti pareikjams i viso 46650 eur neturtins alos atlyginim.

563