LIETUVOS KNO KULTROS AKADEMIJA

SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

SPORTO TECHNOLOGIJ KATEDRA
KNO KULTROS IR SPORTO STUDIJ PROGRAMA

VITALIJUS SUBAIUS

1416 MET PRADEDANI BOKSININK

ATLETINIO IR SPECIALAUS FIZINIO
PARENGTUMO KAITA PER METIN RENGIMO
CIKL

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil dr. A.epulnas

KAUNAS 2007

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIKUM

Patvirtinu, kad teikiamas magistro baigiamasis darbas
1416 MET PRADEDANI BOKSININK ATLETINIO IR SPECIALAUS FIZINIO
PARENGTUMO KAITA PER METIN RENGIMO CIKL
1. Yra atliktas mano paio;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir usienyje;
3. Nenaudojau altini, kurie nra nurodyti darbe, ir pateikiu vis panaudotos literatros sra.
...........................

....................................................................................

(data)

.................................

(autoriaus vardas, pavard)

(paraas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYB U LIETUVI KALBOS TAISYKLINGUM

ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvi kalbos taisyklingum atliktame darbe.
.........................

...................................................

(data)

...................................

(autoriaus vardas, pavard)

(paraas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IVADOS DL DARBO GYNIMO

................................................................................................................................................................................................
...........................................................................................................................................................................................
............................

.............................................................

(data)

............................................

(Vadovo vardas, pavard)

(paraas)

Magistro baigiamasis darbas aprobuotas profilinje katedroje:

.....................................

............................................................................................

(aprobacijos data)

(Gynimo komisijos sekretors/iaus vardas, pavard)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas

..................................
(paraas)

ETD

IS

....................................................................................
(Gynimo komisijos sekretors/iaus paraas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas:

............................................................................
(vardas, pavard)

...............................................................................
(Gynimo komisijos sekretors/iaus paraas)

Magistro baigiamojo darbo gynimo komisijos vertinimas:

.............................
(data)

................................................................................
(Gynimo komisijos sekretors/iaus vardas, pavard)

..................................................
(paraas)

TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4
SUMMARY ........................................................................................................................................ 6
VADAS .............................................................................................................................................. 8
1. PROBLEMOS TEORIN ANALIZ........................................................................................... 10
1. 1. 1416 MET BERNIUK JUDAMJ GEBJIM VYSTYMOSI YPATUMAI .................................. 10
1. 2. BOKSININK VARYBINS VEIKLOS YPATUMAI ................................................................. 17
1. 3. PRADEDANI BOKSININK RENGIMO TECHNOLOGIJA ............................................................ 18
1. 4. PRADEDANI BOKSININK ATLETINIO IR SPECIALIOJO PARENGTUMO SVEIKA IR MODELINIAI
RODIKLIAI

....................................................................................................................................... 28

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS ............................................................................ 32

3. TYRIM REZULTATAI ............................................................................................................. 35
3. 1. PRADEDANI BOKSININK RENGIMO VYKSMO STRUKTRA IR TURINYS PER VIEN MET
RENGIMO CIKL ............................................................................................................................... 35

3. 2. TIRIAMJ KNO SUDJIMO RODIKLI KAITA PER VIENUS METUS ........................................... 38

3. 3. TIRIAMJ ATLETINIO PARENGTUMO KAITA PER VIEN MET RENGIMO CIKL ...................... 41
3. 4. PRADEDANI BOKSININK SPECIALIOJO PARENGTUMO KAITA PER PRADINIO RENGIMO METIN
CIKL .............................................................................................................................................. 48

4. REZULTAT APTARIMAS ....................................................................................................... 54

IVADOS.......................................................................................................................................... 56
LITERATROS SRAAS............................................................................................................. 57
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 62

1416 MET PRADEDANI BOKSININK ATLETINIO IR

SPECIALAUS FIZINIO PARENGTUMO KAITA PER METIN RENGIMO
CIKL

SANTRAUKA
Aktualumas. Didiausia dalis mokslini, metodini publikacij nagrinja suaugusi
boksinink rengim ir maai analizuojama jaunj boksinink atrankos, technikos mokymo,
treniravimo, varybins veiklos problemos (C, 2000; ., 2002;
, 2004). iuolaikin praktika rodo, kad btent ankstyvojo rengimo etapais (pradinio
rengimo, sportini gdi ugdymo, pradins specializacijos) btina formuoti racionali judesi
technik, atsivelgiant jaunj boksinink greitumo, jgosgreitumo kaitos dsningumus
(, , 1997; , 1999; , 2004). Maai nagrinjama ir aktuali problema
jaunj boksinink atletinis ir specialus fizinis parengtumas pradinio rengimo etapu.
Tyrimo tikslas itirti 1416 met boksinink atletinio ir specialiojo parengtumo kaitos
ypatumus per metin pradinio rengimo cikl.
Udaviniai:
1. Inagrinti boksinink rengimo vyksmo struktr ir turin per pradinio rengimo vien met
cikl.
2. Itirti pradedani boksinink kno sudjimo rodikli kait per vien met rengimo cikl.
3. Itirti boksinink atletinio parengtumo kait per vien met pradinio rengimo cikl.
4. Itirti boksinink specialiojo parengtumo kait per pradinio rengimo metin cikl.
Tyrimo metodai: teorins analizs ir apibendrinimo, treniravimo plan analiz, testavimas,
matematin statistika.
Tyrimo organizavimas. Buvo atlikti trys testavimai: pirmas testavimas 2005 10 14
2005 10 25 dienomis; antras testavimas 2006 01 30 2006 02 07 dienomis; treias testavimas
2006 06 07 2006 06 15 dienomis.
Tyrimai buvo atliekami keliais etapais. Pirmiausia buvo atliekami tiriamj kno sudjimo
testavimai, po kuri sek atletinio rengimo testavimas bei specialaus parengtumo testavimas.
Kiekvieno testavimo metu tyrimai buvo atliekami 45 dienas.
Tiriamj imt sudar keturiolika 1416 met pradedani boksinink, besitreniruojani
pirmus metus, kuri amiaus vidurkis 14,90,6 metai.
Tyrimo rezultatai. Pradedani boksinink metinio rengimo ciklo struktr sudar:
techninis rengimas 28,5%, specialus fizinis rengimas 27,6%, atletinis rengimas 24,6% ir
taktinis rengimas 19,3% viso treniruotms skirto laiko.
4

Per vien met rengimo cikl padidjo pradedani boksinink gis (p<0,05), kno svoris
(p<0,05), kno mass indeksas, Ketl indeksas (p<0,05), rank platak jga (p<0,05).
Per vien met rengimo cikl pagerjo boksinink atletinis parengtumas: greitumas
(p<0,05), anaerobin alaktatin itverm (p<0,05), staigioji jga (p<0,05), rank raumen jgos
itverm (p<0,05), lankstumas (p<0,05), rank judesi danis (p<0,05), oklumo itverm (p<0,05).
Fizinio darbingumo rodikliai pagerjo nuo 192,911,7 W iki 212,910,0 W. Didjant fiziniam
darbingumui majo irdies susitraukim danis pasiekus didiausi darbo galingum nuo
182,32,5 tv./min. iki 177,12,2 tv./min. ubaigus eksperiment. irdies susitraukim danis
atlikus anaerobin glikolitin krv (60 sek. uoliavimo testas) kito neymiai: pradioje
eksperimento 176,52,6 tv./min., pabaigoje 176,42,1 tv./min.
Per metin rengimo cikl gerjo (p<0,05) boksinink specialiojo parengtumo rodikliai:
vienkartini smgi jga; smgi skaiius, sumin energija ir sumin jga per 8 sek.; smgi
skaiius, sumin energija ir sumin jga boksuojantis 3 raundus po 2 min. irdies susitraukim
danis boksuojantis 3 raundus po 2 min. didiausias buvo treiame raunde (p<0,05) ir per
eksperimento laikotarp kito neymiai.

Raktiniai odiai: pradedantys boksininkai, atletinis parengtumas, specialus parengtumas,

kno sudjimas, smgio jga.

CHANGES IN THE LEVEL OF ATHLETIC AND SPECIAL PHYSICAL

PREPAREDNESS OF BOXERS AGED 1416 YEARS DURING THE
YEARLY TRAINING CYCLE

SUMMARY
Topicality of the research. The majority of scientific publications and teaching materials
devoted to methods of research deal with training of adult boxers. Little attention, however, is given
to selection of young boxers, their training and teaching the technique of boxing, problems of
competitive activities included (C, 2000; ., 2002; , 2004).
Current practice shows that it is in the early stages of training (elementary training, the period of
developing sports skills and primary specialization) that the technique of rational movements with
respect to the dexterity of boxers and the regularities of changes in force dexterity complex
should be formed (, , 1997; , 1999; , 2004). Insufficient attention
has also been given so far to the athletic and special physical preparedness of young boxers during
the stage of initial training.
The aim of the research was to study the peculiarities of changes in the athletic and
special physical preparedness of young boxers during the yearly cycle of initial training.
The tasks set were as follows:
1. To investigate the structure and content of the training process of boxers during the one
year cycle of initial training.
2. To study the changes in the indices of body composition of beginners boxers during the
oneyear cycle of initial training.
3. To study the changes in athletic preparedness of boxers during the oneyear cycle of initial
training.
4. To study the changes in special preparedness of boxers during the oneyear cycle of initial
training.
The methods used in the research were as follows: theoretical analysis and generalization,
analysis of the plans of training, testing, mathematical statistics.
Organization of the research. Three tests were carried out: test 1 (14.10.2005
25.10.2005), test 2 (30.01.200607.02.2006) and test 3 (07.06.200615.06.2006).
The tests were carried out in several stages. First of all, testing of body composition of the
subjects was performed. Then testing of their athletic and special preparedness was undertaken. The
research lasted 45 days during each testing.
6

The sample consisted of 14 beginners, boxers aged 1416 years (average age 14,90,6
years) engaged in boxing for the first year.
Results. We have established that in the yearly training cycle of beginners, boxers aged
1416 years, most attention was given to technical training, i. e. 28,5% of the total training time,
and to special physical training 27,6% of the total training time respectively. Athletic training
made up 24,6% of the total training time, and tactical training 19,3% of the total training time
accordingly.
During the yearly training cycle there has been an increase in the height (p<0,05), body
mass (p<0,05), body mass index, Ketl index (p<0,05), as well as in the strength of hand grip
(p<0,05) of beginners, young boxers aged 1416 years.
We have also found a statistically significant increase (p<0,05) in dexterity, explosive
strength, endurance of hand muscular strength, flexibility, frequency of hand movements and
jumping fitness endurance of young boxers, aged 1416 years, developed as a result of the yearly
training.
There has been a statistically significant increase (p<0,05) during the yearly training cycle in
the indices of special preparedness, i. e. The number of blows in 8 sec, the summed energy and
summed force, as well as the force of single blows of boxers aged 1416 years.

Key words: young boxersbeginners, athletic preparedness, special preparedness, body

composition, blow force.

VADAS
Aktualumas. Sportinis rengimas vairiapusis sudtingas edukacinis vyksmas, apimantis
sportininko mokym ir aukljim, jo gebjim, fizini ir psichini ypatybi tobulinim, harmoning
asmenybs ugdym, sveikatos stiprinim, ger sportini rezultat siekim (Stonkus, 2002).
Norint skmingai rengti jaunuosius sportininkus, pirmiausia btina teisingai organizuoti
perspektyvi ir talenting sportinink atrank, ilgamet treniruots vyksm atsivelgiant vaiko
brendimo dsningumus, ugdyti judamuosius gebjimus, moralines ir valios savybes. Reikia iekoti
jaunj talent, nustatyti veiksnius, turinius lemiam tak sportiniams rezultatams vairiame
amiuje. Patirtis rodo, kad daugelis jaunj sportinink, teikusi dideli vili, nepasiek
meistrikumo virni ir anksti baig savo sportin karjer, nes to prieastis buvo netinkama
atrankos sistema, netinkama jaunj sportinink daugiamet treniruot, skubotas, neperspektyvus
rengimas, pagrindini pedagogikos didaktini princip, ypa laipsnikumo, ignoravimas, emas
funkcinis ir greitumo jgos potencialo lygis (Karbolis, 2005). Nevertinus jaunj sportinink
amiaus ir individuali morfofunkcini

ypatum pradiniu rengimo etapu, jauniesiems

sportininkams galima sukelti vairias patologines bsenas ( ., 2002).

Literatroje nagrinjami sociologiniai boksinink rengimo aspektai (, 2004),
boksinink motyvacijos ypatumai (Malinauskas, 1998), treniravimo vyksmo ir varybins veiklos
ypatumai ( ., 1997; , 2000; Guidetti et al., 2002; ., 2003;
, , 2004; , , 2005). Didiausia dalis mokslini, metodini
publikacij nagrinja suaugusi boksinink rengim ir maai jaunj boksinink atrankos,
technikos mokymo, treniravimo, varybins veiklos problemos (C, 2000;
., 2002; , 2004). iuolaikin praktika rodo, kad btent ankstyvojo rengimo etapais
(pradinio rengimo, sportini gdi ugdymo, pradins specializacijos) btina ugdyti racionali
judesi technik, atsivelgiant jaunj boksinink greitumo, jgosgreitumo kaitos dsningumus
(, , 1997; , 1999; , 2004). Maai nagrinjama ir aktuali problema
jaunj boksinink atletinis ir specialus fizinis parengtumas pradinio rengimo etapu.

Tyrimo objektas pradedanij boksinink rengimo vyksmas ir parengtumas.

Tyrimo hipotez inagrinjus pradedani 1416 met boksinink rengimo vyksm

per metin cikl ir nustaius atletinio ir specialiojo fizinio parengtumo rodikli kaitos ypatumus
galima optimaliau programuoti pradedani boksinink rengim.

Tyrimo tikslas itirti 1416 met boksinink atletinio ir specialiojo parengtumo kaitos
ypatumus per metin pradinio rengimo cikl.

Udaviniai:
1. Inagrinti boksinink rengimo vyksmo struktr ir turin per pradinio rengimo vien met
cikl.
2. Itirti pradedani boksinink kno sudjimo rodikli kait per vien met rengimo cikl.
3. Itirti boksinink atletinio parengtumo kait per vien met pradinio rengimo cikl.
4. Itirti boksinink specialiojo parengtumo kait per pradinio rengimo metin cikl.

Darbo naujumas:
Darbe inagrinta 1416 met pradedani boksinink rengimo vyksmo struktra,
boksinink kno sudjimo, atletinio ir specialiojo parengtumo kaita per metin rengimo cikl. Gauti
tyrimo rezultatai naujai papildo sporto moksl jaunj boksinink rengimo duomenimis.

Praktin reikm:
Gauti tyrimo rezultatai atskleidia pradedani boksinink rengimo struktr, kno
sudjimo, atletinio ir specialiojo parengtumo kaitos ypatumus per vien met pradinio rengimo
cikl. Darbas prapleia sportins treniruots metodikos inias, yra naudingas treneriams,
dirbantiems su pradedaniais boksininkais.

1. PROBLEMOS TEORIN ANALIZ

1. 1. 1416 met berniuk judamj gebjim vystymosi ypatumai
Berniuko brendimas yra gimt, paveldt ir gyt asmenybs savybi kitimas sambrandos
linkme. Jam brstant, spariai didja gis, kinta funkcini sistem organai, formuojasi asmenybs
bruoai, pakinta judesiai (Karoblis, 2005).
Organizmo reakcija fizin aktyvum pasireikia funkcini ir morfologini sistem
pokyiais. Iorins slygos ir j poveikio dydis turi takos berniuk ir jaunuoli funkcini ir
morfologini sistem brandai (Karoblis, 2005). vairiais amiaus tarpsniais visos fizins ypatybs
lavja nevienoda sparta. Fizini ypatybi raid lemia kalendorinis ir biologinis berniuk amius,
organizmo jautrumas aplinkos veiksniams, pedagoginio poveikio (sporto pratyb) priemons
(, , 1988; Vilkas, 1991; Lhnenschlob u. a., 1997; Mamkus, 1998; ,
1998).
Svarbiausias jaunj sportinink rengimo laikotarpis yra pubertatinis (susijs su lytine
branda). Kaip tik iuo metu pastebimi intensyviausi organizmo pokyiai, rodantys biologin jo
brand. Iskiriamos trys biologins brandos fazs. Pirmoje fazje priepubertatinje spariai
didja gis, atsiranda antrieji lytiniai poymiai. ioje fazje vaikas tampa paaugliu. Antroje fazje
tikrojoje pubertatinje kiekybiniai organizmo pokyiai virsta kokybiniais ir paauglys tampa
jaunuoliu. Treioje fazje popubertatinje, arba baigiamojoje, didja kno svoris ir jaunuolis
tampa suaugusiu, irykja tretieji lytinio brendimo poymiai (Karoblis, 2005). Spartesn lytin
branda prasideda anksti ir baigiasi greitai. Pirmieji berniuk lytins brandos poymiai pasirodo
1011 metais. Kiekvieno mogaus biologins brandos trukm ir sparta skirtingas: spartesn branda
gali trukti 56 metus, o ilgesn ir vlesn iki 1216 met. Vertinant atrenkamus sportininkus,
btina atsivelgti j biologin ami, nes jis labiau negu kalendorinis (chronologinis) rodo tikrj
individo brand ir jo vystymsi. Nustaius biologin ami, galima teisingai vertinti individualius
sportininko gebjimus, jo galimybes, gana tiksliai numatyti tolesnes augimo ir vystymosi kryptis.
Tai turi takos prognozuojant sportinius rezultatus ir perspektyvum sporte. Treneris turi painti
sportininko biologinio amiaus raidos dsningumus, kad galt tinkamai vykdyti sportinink
atrank (Karoblis, 2005).
Per pastarj imtmet irykjo toks polinkis: kasmet gerja vairaus amiaus berniuk
fizinis isivystymas. is reikinys vadinamas epochos akceleracija, t.y. fizinio vystymosi
pagreitjimu (Ivakien, 2002).
Dl augimo ir vystymosi spartos netolygumo kai kurie berniukai smarkiai pralenkia savo
bendraamius ir savo kalendorin ami. Kiekvienoje amiaus grupje toki berniuk bna
10

vidutinikai 1020%. Jie vadinami akceleratais. Reiau pasitaiko atvirktinis reikinys, kai
vystymosi sparta yra sultjusi tai retardantai. Tiek akcelerantai, tiek retardantai yra normaliai
brstantys berniukai, skiriasi tik j brendimo pradia ir tempai (Ivakien, 2002).
Daugiausia akcelerant pasitaiko paauglysts laikotarpiu. J darbingumas ir bendroji
itverm yra maesni negu berniuk, kuri biologinis amius atitinka kalendorin. Moksleiviams
retardantams bdinga maesni antropometriniai rodikliai, nerv sistemos, irdies ir kraujagysli
sistemos, judamojo ir atramos aparato parametr nukrypimai. Jei skirtumas tarp biologinio ir
kalendorinio amiaus yra 1,52 metai, itai laikytina norma. Kartais skirtumas tarp kalendorinio ir
biologinio amiaus siekia 35 metus. Jei skirtumas tarp biologinio ir kalendorinio amiaus yra treji
metai ir daugiau, matyti rykus darbingumo sumajimas, sveikatos pablogjimas. Brandos
pabaigoje beveik visi berniukai pasiekia bema vienod lyg (Ivakien, 2002).
Ityrus berniuk fizini ypatybi isivystymo ir biologinio amiaus tarpusavio
priklausomum, nustatyta, kad paaugli jgos, greitumo ir itverms isivystymo lygis daugiau
priklauso nuo biologinio, o ne nuo kalendorinio amiaus. Todl skirtingo kalendorinio, bet vienodo
biologinio amiaus paaugliai yra madaug vienod fizini ypatybi bei funkcinio pajgumo
(Ivakien, 2002).
A.Vilkas (1997) teigia, kad kai kuri 1314 met berniuk kalendorinis ir biologinis
amius nesutampa iki 2 met ir 1 mnesio. io autoriaus tyrimo duomenys byloja, kad 30,2 %
berniuk biologinis amius sutampa su kalendoriniu amiumi, 20,2 % berniuk biologinis amius
pralenkia kalendorin, 46,2 % berniuk biologinis amius nuo jo atsilieka. Tiriant 13, 14, 15 met
mokinius, nustatyta (Vilkas, 1997), kad is santykis nedaug pakito, polinkis iliko tas pats. Tai
svarbu treneriui inoti dirbant su jaunaisiais sportininkais.
D. Mickeviien, K. Motiejnait ir A.Skurvydas (2006) pateikia vairaus amiaus berniuk
organizmo augimo ir brandos ypatumus (1 lentel).

1 lentel. vairaus amiaus berniuk organizmo augimo ir brandos ypatumai (Mickeviien ir kt.,
2006)
Poymis

Maiau kaip 12 met

1215 met

Daugiau kaip 15
met

1. gio ir kno svorio

Berniuk gio ir kno

13,414,4 met

Nusistovi gio ir kno

kaita: bendras

svorio didjimo

berniuk gio

svorio prieaugis

organizmo augimas

proveris

didjimo proverio
riba (virn)

2. Raumenys

A. Vyrauja aerobinis

A. Vyrauja

A. Vyrauja anaerobinis

energijos gamybos

anaerobins

energijos gamybos
11

bdas:

bioenergetikos

bdas:

a) maas nuovargis

formavimasis:

a) pagerja raumen

b) greitas atsigavimas

a) pagerja raumens

susitraukimo

po darbo

susitraukimo

galingumas

c) maas raumen

galingumas

b) pablogja raumen

susitraukimo

b) pablogja raumens

atsigavimas po darbo

galingumas

atsigavimas po darbo

c) padidja raumen

d)maas laktato kiekis

c) padidja raumen

nuovargis

po submaksimalaus

nuovargis

d) didelis laktato kiekis

intensyvumo darbo

d) vidutinis laktato

po submaksimalaus

kiekis po

intensyvumo darbo

submaksimalaus
intensyvumo darbo
B. Padidja raumen

B. Padidja raumen

B. Padidja raumen

nerv jga, nes

jga ir raumen mas

mas

raumen mas maai

C. Ypa padidja

padidja

raumen galingumas ir
susitraukimo jga
(didiausias jgos
spurtas apie 15,3 met)
D. Pagerja jgos
itverm

3. irdies ir

A. Neryks pokyiai

kraujagysli lig

A. Padidja

A. Ypa padidja

kraujospdis, antsvoris

mitochondrij kiekis

rizikos veiksniai
B. Sumaja berniuk
fizinis aktyvumas
4. Itverm

Didja berniuk

Berniuk aerobin

Spariausiai didja

aerobin itverm

itverm (apie 14

berniuk anaerobin

met.) didiausia

itverm

5. Judamieji

Vieno gdio

Tobulja sudtingesns Tobulja sudtingos

gebjimai

imokimas danai

koordinacijos

koordinacijos

prislopina kito gdio

judamieji gebjimai

judamieji gebjimai

mokjim (Gesell
koncepcija)
12

6. Adaptyvumas

A. Gerai lavja jga,

A. Jgos lavjimo

A. Jgos lavjimo

ypa rank raumen

sparta kaip iki 12 met

sparta kaip iki 12 met

B. Labiau gerja kai

B. Labai gerai lavja

B. Labai lavja

kuri raumen jga

didiausias raumens

anaerobin itverm

susitraukimo greitis.
C. Greitai imokstama

C. Labai gerai lavja

C. Prastai imokstama

nauj paprast judesi

aerobin itverm

nauj judesi

D. Blogiau lavja

D. Vidutinikai gerja

judesiai, kuriuos

anaerobinis

atliekant dalyvauja

darbingumas

daugiau raumen

E. Ypa blogai

grupi (pvz., uoliai)

imokstami nauji
judesiai

7. Pagrindiniai

A. Jga priklauso nuo

A. Berniuk jga

A. Maai priklauso

veiksniai, lemiantys

kno proporcij ir

priklauso nuo kno

nuo kno proporcij ir

fizini ypatybi jgos

biologinio amiaus

proporcij ir

biologinio amiaus

ir itverms

B. Santykin aerobin

biologinio amiaus

pasireikim

itverm maai

B. Jgos ir kno svorio

priklauso nuo kno

rodikliai maiau

proporcij ir

subrendusi berniuk

biologinio amiaus

maesni.

D. Martinas (1993) teigia, kad vaikas vystosi individualiai ir labai nevienodai. Individualus
vystymasis priklauso ne tik nuo gimt ypatybi, bet ir nuo veiksmingos aplinkos takos. Nustatyta,
kad individuals vystymosi bruoai labiau irykja pirmoji brandos laikotarpiu (berniuk
tryliktaisiais gyvenimo metais ir trunka 34 metus).
R. Hedmanas (, 1980) tirdamas daugiau kaip 100 000 Vokietijos moksleivi vertino
j amiaus ir lytins brandos reikm fiziniam darbingumui. Vienuolikameiai berniukai bga
vienodai greitai nepriklausomai nuo to, koks j gis 130 ar 160 cm, bet ne taip greitai kaip to
paties gio dvylikameiai. Dvylikameiai berniukai bga greiiau todl, kad brstant tobulja
judamoji veikla ir koordinacija. Keturiolikmeiai bga dar greiiau negu dvylikameiai ir geresni
rezultat pasiekia tie, kurie yra didesnio gio. Atuoniolikameiai jaunuoliai pasiekia geresni
rezultat negu to paties gio keturiolikmeiai. Atuoniolikamei, kaip ir dvylikamei, gis neturi
takos bgimo greiiui. Keturiolikmei rezultatai priklauso nuo lytins brandos. Didesnio gio
keturiolikmei

berniuk

pubertatinis

laikotarpis

tik

prasideda.

Pubertatiniu

laikotarpiu
13

suintensyvja vyrik hormon (testosterono) gamyba, o tai padidina raumen jg.

Atuoniolikameiai jau lytikai subrend, todl gis neturi takos bgimo greiiui.
Greitesnio

augimo metu vaiko organizmas yra jautrus nepalankiems iorins aplinkos

veiksniams, pirmiausia jo judjimo aktyvumo ribojimui, nes greitesnio augimo laikotarpis

sutampa su dideliu energini ir mediag apykaitos vyksm suaktyvjimu, o tai reikalauja ir
judjimo veiklos suaktyvjimo ( Ivakien, 2002). Toks vystymosi uolis vyksta tarp 67 met ir
lytins brandos metu (berniuk tarp 1314 met). Tuo laikotarpiu gis padidja 510 % (t.y.
79 cm), o tolygaus augimo laikotarpiu tik 3% (Lietuvi antropologijos metmenys, 1991).
K. Sachnovskis (, 1995), atliks tyrimus su jaunaisiais sportininkais, teigia, kad
iki 10 met mergaits nedaug nusileidia berniukams giu, nuo 1011 met. per 23 metus jas
aplenkia berniukai. Labiausiai auga 1113 met berniukai. iame amiuje rykiai padidja pei
plotis, galni ilgis, krtins apimtis ir kitos kno dalys. Didiausias gio ir kno svorio prieaugis:
79 cm ir 9 kg 1314 met berniuk. Berniukai nustoja aug 1718 metais.
Anot H. Grimmo (1978), trylikos met berniukams vyksta pubertatinis vystymosi uolis.
Per metus gis padidja nuo 4 cm iki 810 cm, pakinta kno proporcijos. Madaug penkiolikos
met berniukams padidja svoris, jie auga plot ir apimt. Jau 1718 met jaunuoliai atrodo kaip
suaug mons, harmoningai proporcingi.
Literatroje teigiama (Liaugminas, Skurvydas, 1986), kad berniukai iki 10 met vidutinikai
kasmet priauga po 2 kg (13 kg) svorio, o vyresniame amiuje po 35 kg. Daugelio autori
duomenimis, svoris savo didiausi prieaug pasiekia ne anksiau, kaip prajus 6 mn. po
didiausiojo kno ilgio didjimo. Tuo metu pagreitintai auga ir kno svoris, kurio didjimo laikas
sutampa su svorio padidjimo laiku. Raumen mas savo didiausia bna, prajus 18 mn. po kno
ilgio didiausiojo uolio. Tuo laiku pastebimi judesi koordinacijos sutrikimai. Tai dl to, kad
raumen fizin jga atsilieka nuo kno ilgio ir svorio augimo.
A. Skurvydas (1998) teigia, jog 1215 metais gerja moksleivi raumens susitraukimo
galingumas, ltja raumens atsigavimas po darbo, padidja raumen nuovargis, padidja raumen
jga ir raumen mas, labai gerai lavja raumens susitraukimo sparta.
Literatroje pateikiamos dvi mokyklinio amiaus vaik motorikos vystymosi fazes
(Karoblis, 2005):

pirmoji apima (813 (14 metus);

antroji 1015 (17) metus (lytinio brendimo laikotarpis).
Taiau tai nra tikslios ribos, jos priklauso nuo individuali auganio organizmo ypatybi.
Per pirmj motorikos vystymosi faz geriausiai imokstami judesiai. iuo laikotarpiu spariai
gerja greitumo rodikliai, aerobin itverm ir vikrumas. Taiau lankstumo gebjimai ima mati,
todl jiems ugdyti turi bti skiriama daug dmesio. io amiaus vaikams bdinga didelis
14

domjimasis sportu. Jie gerai perpranta judesi technik, bna aktyvs, atkakls veikdami klitis ir
sunkumus, nuoirdiai diaugiasi pasiektais rezultatais. Todl treniruots krvis turi bti skiriamas
grietai laipsnikai, bet negali bti gana didelis. Ypa atsargiai reikia ugdyti greitumo itverm ir
jg. Jgos pratimai turi bti vidutinio ir didiausio intensyvumo (Karoblis, 2005). K. Tittelis
(1985) teigia, kad periodikai, su pertraukomis skiriamas didelis krvis, spaudiantis kaulus, skatina
spart augim, per daug dideli krviai j stabdo.
Berniuk irdies kraujagysli ir kvpavimo sistem funkcins galimybs daug maesns
negu suaugusij. ioms sistemoms prisitaikant prie padidjusio fizinio krvio berniuk pulsas
padanja daugiau negu suaugusij. Todl fizinio lavinimo pratybos efektyvios tik tada, kai
laikomasi toki reikalavim: 1) judjimo apimtis turi atitikti biologin organizmo poreik; 2)
pratimai turi bti vairaus pobdio; 3) fiziniai krviai dozuojami atsivelgiant auganio
organizmo ypatumus; 4) reguliariai tikrinama sveikata; 5) paios pratybos emocionalios, jose
aidiami judrieji ir sporto aidimai (Geneviius, 1991).
Sporto medicinos tyrimai ir praktika rodo (, 1980), kad vaik ir paaugli irdies ir
kvpavimo funkcijos, skiriant sisteming krv, gerai prisitaiko jei ugdoma itverm. Didiausias
irdies tris 14 met berniuk, didiausias irdies svoris 1617 met berniuk. Ramybs
bsenos vaik ir paaugli irdies susitraukim danis yra didesnis. Suaugusio netreniruoto mogaus
irdies susitraukim danis yra 6080 tv./min. R. Hedmanas (, 1980) teigia, kad 10 met
vaiko irdies susitraukim danis, esant didiausiai tampai, siekia 210 tv./min. ir priklauso nuo
krvio intensyvumo.
Galutinis kai kuri organizmo organ ir sistem formavimasis baigiasi nevienodai: judjimo
analizatoriaus branda baigiasi 1213 met amiuje, deguonies perdavimo dirbanius raumenis
funkcija galutinai subrsta iki 1617 met, o griaui raumenys vystosi ir vliau (Ivakien, 2002).
Arterinis kraujospdis didja didjant krvio intensyvumui. irdies susitraukim danio ir
kraujospdio reguliavimas priklauso nuo krvio dydio. Kuo vaikas vyresnis, irdies susitraukim
danis po tempto krvio greiiau tampa normalus. Tai susij su organizmo darbingumo
padidjimu. Didiausias deguonies suvartojimas priklauso nuo kno matmen, amiaus, lyties ir
treniruotumo (Winter, 1984).
Vertinant berniuk sportinius rezultatus, btina kreipti dmes fizin brand. Anksiau
brstantys vaikai i pradi bna fizikai pranaesni, rodo palyginti gerus rezultatus, danai paveja
ir aplenkia vliau brstaniuosius. Treneriai, atrinkdami sportininkus, turi kreipti dmes
potencialiai stiprius, bet brstanius vliau (Karoblis, 2005).
Per antrj motorikos vystymosi faz (pubertatinis brendimas) organizmas fizikai subrsta
ir tobulja fizins ypatybs. ioje sportininko fizinio brendimo fazje treneris turi bti ypa kantrus
ir protingas, tikras pedagogas ir psichologas, imintingai vertinti laimjimus ir pralaimjimus, nes
15

daugelyje sporto ak vyksta bazinis sportininko rengimas. Todl btina atsivelgti sportininko
individualias ypatybes ir sporto akos specifik (Haskell William, 1996).
Fiziniai vaikin gebjimai, ypa jga, greitumo jga, itverm, lytins brandos metu
tobulja. Greitumas, palyginti su ivardytais fiziniais gebjimais, truput sumaja, nes iame
amiaus tarpsniui nerv sistemos paslankumas stabilizuojasi ir sumaja organizmo reakcija
treniruots krv. Greitumo ypatybs tolesnis lavinimas priklauso nuo gimt gebjim.
R. Winteris (1984) nustat ypa palankius amiaus tarpsnius tobulinant gebjimus ir
judjimo gdius (2 lentel).

2 lentel. Treniravimuisi palankios vystymosi ir brandos fazs tobulinant sportinius

gebjimus ir judamuosius gdius (Winter, 1984)
Gebjimas/gdis
Judesio koordinacija

Vystymosi ir brandos faz

Priemokyklinis amius. Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amiaus
vaikas.

Judesio gdiai

Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amiaus vaikas. Antroji lytinio

brandso faz.

Judrumas (pasyvus)

(aktyvus)

Greitumas

Nuo maums.

Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amiaus vaikas.

Jaunesniojo ir vyresniojo mokyklinio amiaus vaikas. Pirma lytins

brandos faz

Didiausioji jga

Nuo pirmos lytins brandos fazs.

Itverm (aerobin)

Jaunesniojo mokyklinio amiaus vaikas.

(anaerobin)

Nuo pirmosi lytins brandos fazs.

Treneris, inodamas palankius judamj gebjim vystymosi amiaus tarpsnius, gali

numatyti individualius sportininko judamuosius gebjimus ir tikslingiausiai juos lavinti. Mokykloje
jaunj talent atranka atliekama per mokykl sportins veiklos programas, moksleivi sporto
ventes, varybas. Funkcinio, fizinio pajgumo matavimai ir analiz pads nustatyti tuos fizinius
16

gebjimus, kuriuos vaikai gali ir nori ugdyti, pasirinkti tinkamiausi sporto ak ir siekti rezultat
(Karoblis, 2005).
Apibendrinant vair autori mediag galima teigti, kad ugdant paauglius labai svarbu
tinkamai parinkti ir dozuoti fizinius krvius ir inaudoti palankius amiaus tarpsnius tobulinant
gebjimus ir judjimo gdius.

1. 2. Boksinink varybins veiklos ypatumai

Varybos

neantagonistinis,

dorovini

visuomens

taisykli

reglamentuojamas

varymasis, moni reali tarpusavio santyki visuomenje kovos, pergals, pralaimjim,

tarpusavio paramos, nuolatinio tobuljimo, geriausi rezultat pasirinktoje veikloje siekimo,
krybini ir prestiini tiksl patenkinimo tam tikras modelis (Sporto termin odynas, 2002).
Skmingas sportininko dalyvavimas svarbiausiose varybose vienas i pagrindini
auktos kvalifikacijos sportinink pasirengimo sistemos tiksl ( ., 2004). Varyb
skaiius rengimo sistemoje turi bti toks, kad leist sportininkui pasirengti svarbiausiems met ar
keturmeio startams (, 1985; , 1997; , 2001).
Siekimas kuo labiau inaudoti varybin praktik vienas i iuolaikinio sporto bruo.
Treniruots formos, modeliuojanios varyb slygas ir paios varybos, sudaro prielaidas pasiekti
auktus rezultatus. Retai dalyvaudamas varybose sportininkas neprisitaiko prie varybini situacij
dl to sumaja varybins veiklos efektyvumas (, 1985; , 1998; , 2001;
., 2004).
Daugelio autori nuomone (, 1987; , 1998; ., 2004)
varybos turi ypating reikm bendrai sportininko rengimo sistemai.
V. N. Ostjanovas ir I. I. Gaidamakas (, , 2001) inagrinj mokslin
metodin literatr apie boksinink varybins veiklos ypatumus paskutiniais deimtmeiais,
padar tokius apibendrinimus:
1. Pastebimai padidjo smgi skaiius boksinink varybinse kovose. Smgi skaiius
varybose per deimtmet padidjo 23%, nuo 18210 smgi (1970 m.) padidjo iki 22410
smgi (1979 m.) (, 1982). Devintojo deimtmeio pabaigoje smgi skaiius varyb
metu stabilizavosi iki 210230 smgi. 1999 m. Europos taurs varybose gauti duomenys parod,
kad smgi skaiius varyb metu sumajo iki 160,7 smgi.
2. Didiausias procentas gynybos veiksm buvo 19701980 m. Ginamasi buvo rankomis
(58%), kojomis (33%) ir liemeniu (18%). Deimtojo deimtmeio met pabaigoje is polinkis buvo
iliks. Gynyba rankomis pagalba sudar 53%, kojomis 23%, liemeniu 21%. Beveik

17

susilygino gynybos su koj ir liemens pagalba procentinis santykis. Galima teigti, kad iuo
laikotarpiu, kovos metu pastebima tendencija mainti atstum.
19701980 m. laikas leidiamas tolimoje kovoje sudar 62%, 1980 m. sumajo iki 57%.
1990 m. pabaigoje is rodiklis dar sumajo iki 51,8%, taiau padidjo laikas praleidiamas
vidutinio atstumo kovoje (iki 28%), o artimos kovos laikas nepakito (1317%), nepriklausomai
nuo met (, , 2001).
Remdamiesi rodikliais, pasireikianiais varybinje veikloje, daugelis autori (,
, 2001) matematikai band apskaiiuoti atak ir gynybos veiksm koeficientus,
leidianius vertinti varybin veikl.
O. A. Markianovas ir kt. ( ., 2004), apklaus 100 patyrusi treneri, nustat,
kad dauguma treneri (77%) pritar tam, kad 1012 met boksininkams per metus turt bti 2
3 varybos, o 1314 met 56 varybos per metus. Kiti treneriai (23%) silo nuo 4 iki 6
varyb 1012 met boksininkams ir 812 varyb 1314 met boksininkams.
Svarbiausias jaunj boksinink varyb sistemos klausimas, tai kovos nutraukimas po
nokdauno (, 1977). Dauguma apklaust treneri (84%) pasisak u tai, kad po pirmo
nokdauno btina nutraukti kov, o 16% treneri pritar tam, kad kov btina pratsti (
., 2004).
O. A. Markianovas ir kt. ( ., 2004) nustat, kad dauguma treneri (86%) yra
tos nuomons, jog 1112 met boksinink kovos formul bt 1x1x1 min., o 1314 met
boksinink 1,5x1,5x1,5 min. 14% treneri silo 1112 met boksininkams varytis pagal
formul 1,5x1,5x1,5 min., o 1314 met pagal formul 2x2x2 min.
Ne maiau aktualus varyb sistemos klausimas sportinink skirstymas svorio
kategorijas ( ., 2003). Vykstant paaugli bokso varyboms ir skirstant svorio
kategorijas treneriai silo pradti nuo lengvesni kategorij (nuo 26, 30 ar 36 kg) (
., 2004).

1. 3. Pradedani boksinink rengimo technologija

Talenting sportinink paieka, atranka ir sportinis rengimas viena svarbiausi
iuolaikinio sporto problem (Karoblis, 2005). mogaus veikla, kaip teigia R. A. Pilojanas
(, 1984), tai sudtingas socialinis psichofiziologinis procesas, turintis real ir konkret
pagrind. Bet koki aktyvi proces pradi sudaro j motyvas, skatinantis atlikti veiksmus.
R. S. Weinberg, D. Gould (1995) apibdina sportins veiklos motyvacij, kaip pastang krypt ir
intensyvum. S. D. Butt (1991) paymi, kad sportiniai motyvai kyla, sveikaujant biologiniams ir

18

aplinkos procesams. Abi proces grups smarkiai veikia psichologins ir socialins motyvacijos
lygmenis.
Sportins veiklos motyvacij tyr vairi ali mokslininkai (Kirjonen, 1991; Whitehead,
1995; Ebbeck ir kt., 1995; Kavussanu, Roberts, 2001; Wang, Biddle, 2001 ir kt.; Malinauskas,
2003). Neinodamas konkretaus sportininko motyvacijos ypatum, treneris negali tinkamai parengti
j siekti aukt rezultat, nes sportinje veikloje svarbus ne tik fizinis, bet ir psichologinis
parengtumas. Motyvacija turi poveik visai sportinei veiklai, jos rezultatams. Atkaklios
konkurencijos slygomis, siekiant usibrto tikslo, ger rezultat galima laukti tik i motyvuoto
sportininko. Todl ne tas pats, kas skatina mog sportuoti, svarbu kokia jo motyvacija. Dar
daugiau, neinant asmenybs motyvacins srities ypatum, sunku tikslingai valdyti jo ugdym.
Treneris turi sugebti sudominti savo ugdytinius pasirinkta sporto aka, savo idjomis, apibrti
sportinink perspektyvas ir galimybes, skatinti daugel met siekti usibrto tikslo.
A. B. adanas (, 2004) apklauss 50 didelio ir vidutinio meistrikumo boksinink
nustat, kad dauguma (74%) i sporto ak pasirinko savo noru, 12% apklaustj apsisprsti
padjo tvai ir 8% draugai. Buvo nustatyta, kad treneri agitacija jaunuoli pasirinkimui takos
neturjo. Gauti tyrimo duomenys nesutapo su V. A Sutulos (, 1997) tyrimo duomenimis. is
autorius nustat, kad savarankikai renkasi sporto ak tik 15% apklaust sportinink. Daugiausia
takos pasirenkant sporto ak turi ios sporto akos varyb lankymas 30%, tv patarimai
11,2%, draug patarimai 15%.
Domtis boksu, A. B. adano (, 2004) duomenimis, labiausiai skatina galimyb
isiskirti (tapti empionu, prizininku) 44%, galimyb tapti stipresniam u kitus 18%, taip pat
galimyb varytis 18%. Boksuotis traukia ir galimyb sveikai gyventi 12%.
Gauti anketini apklaus duomenys rodo, kad jaunuoliai sportuoti ateina turdami
profesional poir i sporto ak. Taiau ne visi norintys boksuotis pasiekia aukt sportini
rezultat.
Genotipins (gimtos) adaptacijos poymi nustatymas duoda pagrind vertinti individuliai
gimtus, fizinio isivystymo, vairi funkcij, psichikos bruous, nustatyti sportininko organizmo
tinkamum vienai ar kitai veiklai, prognozuoti jo sportin raid, ugdant reikiamus fizinius krvius
ir kitomis rengimo formomis.
Paprastai atrenkant tam tikr sporto ak vadovaujamasi modeliniais ypatumais, vertinamas
fizinis ir funkcinis isivystymas, vertinama fizinio parengtumo augimo sparta ir kt. Taiau prieita
prie nuomons, kad psichofiziologinis ir morfologinis isivystymas leidia vertinti sportinius
laimjimus visuose parengtumo etapuose (, 1999).
Norint skmingai rengti jaunuosius sportininkus, pirmiausia btina teisingai organizuoti
perspektyvi ir talenting sportinink atrank. Treneris, vykdydamas atrank ir rengim, turi inoti,
19

kokio amiaus vaikas turt pradti vairi sporto ak pratybas (Karoblis, 1999). D. Martinas
(1993) nustat geriausi pasaulio vairi sporto ak sportinink tiksli treniravimo pradi.
Boksinink sportinio rengimo pradia 12,73,3 met. Dziudo sportinio rengimo pradia yra
7,12,3 met, o imtyni 8,42,9 met.
R. Rostas (1994) nurod penkis svarbiausius veiksnius, kurie lemia jaunimo sportinio
rengimo struktr:

varyb sistema siekiant pasaulinio masto rezultat;

organizmo ir jo organ formos, sandaros bei funkcij prisitaikymas prie varyb ir
pratyb krvio;

pratyb turinys ir treniruots krvi parametrai;

treniravimosi pradia (metai) ir specializacijos pradia;

individualus kiekvieno sportininko biologins brandos laikas ir fizin branda skirtingais
amiaus tarpsniais.
Atletinis rengimas. Atletinis fizinis rengimas tai sportininko fizini ypatybi ir su jomis
glaudiai susijusi kompleksini gebjim, laiduojani nai varybin veikl, lavinimas (Sporto
termin odynas, 2002). Ger rezultat galima pasiekti tik tada, kai daugiameio sportinio rengimo
vyksme fizins ypatybs kryptingai lavinamos palankiausiais (kritiniais) amiaus tarpsniais (Reib
u. a., 1997; , 1997).
Sportininko bendrasis fizinis parengtumas tai vairi fizini ypatybi, kompleksini
gebjim, organizmo funkcini sistem iugdymo lygis, darni j sveika veikiant fizinius krvius
(Sporto termin odynas, 2002).
Rengiant jaunuosius sportininkus, svarbu taikyti vairias bendrojo fizinio rengimo
priemones. Per pirm motorikos vystymosi faz bendrojo fizinio rengimo priemons didina
pagrindini funkcini sistem galias ir judamuosius gdius. Per kit faz bendrasis fizinis
rengimas pagal savo poveik turi labiau atitikti pasirinktos sporto sakos specifik ir garantuoti
specialij ypatybi tobuljim (Karoblis, 2005).
Specialusis fizinis parengtumas tai sportininko fizini ypatybi, kompleksini gebjim,
organizmo funkcini gali iugdymo lygis, lemiantis pasirinktos sporto akos rezultatus (Sporto
termin odynas, 2002).
Mokslinink darbuose (, , 1984; Jaaninas, 1988; Lhnenschlob u. a., 1997;
, 1998; , 1999) skelbiama, kad jauname amiuje fizini ypatybi kaita daug
priklauso nuo individualiosios augimo ir brandos spartos, organizmo genotipini prisitaikymo
ypatum ir taikom optimali krypting fizini krvi kritiniais ypatybi raidos tarpsniais.
Greitumo ypatumai ir lavinimas. Greitumas apibdinamas kaip koordinacini gebjim
poymis judesi, veiksm ir j derini atlikimas laiku ir greitis; mogaus gebjimas atlikti
20

veiksm ar veiksm serij per trumpiausi laiko vienet (Sporto termin odynas, 2002). Yra ios
greitumo formos: ciklini judesi greitumas; reakcijos greitumas; specialusis greitumas (gebjimas
greitai reaguoti dirgiklius, judti, atlikti technikos veiksmus) (Martin, 1993).
Greitum lemia daug veiksni: receptoriaus padirginimas, nervini impuls tekjimo greitis,
centrins nerv sistemos paslankumas, raumen kompozicija, mechanins energijos gamyba
raumenyse, tarpraumenin koordinacija, vidin raumens koordinacija, elastins raumens savybs ir
kt. (epulnas, 2001).
Bokso dvikovos metu danai keiiasi judesi koordinacija ir sparta, dl to organizme
gerokai pakinta kraujotakos ir kvpavimo sistemos apytaka. Didelis emocinis susijaudinimas prie
dvikov ir dvikovos metu, fizinis krvis sukelia fiziologinius, biocheminius ir psichologinius
pokyius organizme, o tai neigiamai veikia judesi greitum ir technik (, ,
2001).
Boksinink judesi greitum rekomenduojama lavinti papildomai pasitelkiant judjimo,
regjimo, klausos ir taktilinius analizatorius. Rekomenduojama naudoti pasunkinimus nuo 2 iki 10
kg (svarmenis, akmenis, rutulius ir kt.) tokia seka:

smgi imitacija be pasunkinimo (35 kartus);

smgi imitacija su pasunkinimus (35 kartus);

smgi imitacija be pasunkinimo (35 kartus).
B. A. Solovjus (, 1982) pasunkinimams rekomenduoja naudoti 1,52 kg
svarmenis (imituojant oninius smgius) ir iki 4 kg svarmenis (imituojant tiesius smgius), taip pat
910 kg kimtinius kamuolius.
Pratimo atlikimo tvarka su svarmenimis tokia:

smgi imitacija (56 kartus kiekviena ranka): 1) tiess; 2) oniniai; 3) i apaios;

gynybos imitacija (56 kartus i kiekvienos puss): 1) pasilenkimai; 2) panrimai; 3)
atsitraukimas atgal.
Laikomasi tokios pratim schemos: 1) be svarmen; 2) su svarmenimis; 3) be svarmen.
Greitumo pratimams keliami ie reikalavimai:
1. Pratim technika turi bti tokia, kad juos bt galima atlikti didiausiuoju greiiu.
2. Pratimai turi bti tiek imokti, kad juos atliekant visos valios pastangos bt dedamos atlikimo
greit, o ne atlikimo bd.
3. Pratimo trukm turi bti tokia, kad jo pabaigoje atsiradus nuovargiui greitis nemat.
Priemons reakcijos greitumui lavinti yra pratimai su kamuoliu, pratimai porose, sportiniai
ir judrieji aidimai. Pratimus rekomenduojama atlikti aidybiniu metodu.
Greitumui lavinti tinka ir vairs rikiuots aidimai, puikiai lavinantys paprastos reakcijos
greitum. Sudtingai reakcijai gerinti tinka vairs aidimai su kamuoliu ar teniso kamuoliuku.
21

Judesi tempui didinti tinka bendrieji, specialieji pratimai ir judrieji aidimai pagal metronom,
ritmin muzik arba garsinius signalus. Stengiamasi spartinti judesius arba per tam tikr laik atlikti
kuo daugiau judesi, veiksm (Ivakien, 1999).
Jgos ypatumai. Jgos lavinimas. Jga gebjimas veikti iors pasiprieinim arba
prieintis jam vieno raumen susitraukimo (neriboto ilgumo) metu (, 1991; Sporto termin
odynas, 2002; Ivakien, 2005).
Praktikoje vartojami keli jg, jos specifik ir reikimosi slygas apibdinantys terminai.
Didiausioji (maksimali) jga tai didiausia jga, kuri sportininkas gali pasiekti
didiausiomis pastangomis sitempdamas raumenis (Karoblis, 1999; 2005) . Ji gali bti absoliuioji
ir santykin.
Vertinant sportininko jgos gebjimus, naudojami absoliuiosios ir santykins jgos
kriterijai. Absoliuioji jga didiausia jga, kuri sportininkas gali pasiekti dirbdamas statiniu ar
dinaminiu reimu, nesvarbu koks bt kno svoris.
Santykin jga tai jgos, tenkanios vienam sportininko kno svorio kilogramui, dydis,
kur rodo absoliuiosios jgos ir kno mass santykis (Ivakien, 2002).
Staigioji jga (jgos gijimo greitis) tai didiausia jga, pasireikianti per trumpiausi
laik (reglamentuojam pratimo ar varyb situacijos) paokant, perduodant ir metant kamuol
krep arba spiriant vartus, metant rank, greitjant, smgiuojant (, 1997).
Startin jga yra staigiosios jgos dalis, parodoma judesio, veiksmo pradioje (iki 0,25 sek)
pradjus trauktis raumeniui.
Statin jga tai didiausia jga, kuri raumuo pasiekia nekeisdamas savo ilgio.
Dinamin jga jga, kuri raumuo pasiekia susitraukdamas arba isitempdamas.
Greitumo jga tokia jga, kuria greitai susitraukinjant raumenims veikiamas
pasiprieinimas.
D. Harre (1986) teigia, kad itverms jga tai organizmo atsparumas nuovargiui esant
ilgai trunkaniam jgos krviui. Anot Lehnertzo (cit. pagal Karobl, 1999), itverms jga tai
gebjimas itverti jgos krv per nustatyt laikotarp (nustatyt pagal varyb trukm). Apskritai
itverms jga reikiasi organizmo gebjimu prieintis nuovargiui, kur sukelia ilgai trunkantis
fizinis krvis, organizmo pasiprieinimo nuovargiui dydis esant slygikai dideliems jgos
krviams (daugiau kaip 30 % individualios didiausiosios jgos). Gebjimas ilgai dirbti didelmis
raumen pastangomis yra itverms jga. Ji apibdinama santykikai dideliu jgos gebjimu
isilaikyti ilg laik (Karoblis, 1999, 2005).
Boksinink jg lavinti rekomenduojamos dvi kryptys (, , 2001):

plaiai taikant

bendrus jgos lavinimo pratimus su gimnastikos rankiais ir be j, su

svarmenimis, partneriu pasiprieinant ir t.t.;

22


taikant specialaus parengtumo priemones sukurti situacij, kad ilikt tokia nerv ir
raumen tampa kaip ir atliekant varybinius boksininko pratimus.
Ugdant boksinink jgos gebjimus taikomi ie metodai: kartotinis, trumpalaiki
didiausiuoju pastang, progresuojantis, smginis, variacinis, izometrinis, elektrostimuliacijos
(, , 2001).
4 lentelje pateiktos

metodins rekomendacijos, skirtos boksinink jgos lavinimo

pratyboms.
3 lentel. Boksinink jgos lavinimas ( ., 1989)
Keliamas svoris %

Kartojim

Pratimo atlikimo

Pratimo

Lavinama

nuo maksimalaus

sk.

sparta

intensyvumas

jgos ris

1.

100

Lta

Didiausias

Absoliuti jga

2.

9990

23

Lta

Beveik

Absoliuti jga

didiausias
3.

8990

46

Staigi

Didelis

Staigioji jga

4.

7970

711

Greita, pabaig

Pakankamas

Greitjimo

greitjanti
5.

6955

1218

Greita, pabaig

jga
Vidutinis

Greitumo jga

Maas

Startin jga ir

greitjanti
6.

5440

1927

Greita, pradioje
greitjanti

7.

3925

2838

Kuo greiiausia

jgos itverm
Lengvas

Greitumo
itverm

Lavinant

greitumo jg pratybos tuo veiksmingesns, kuo daugiau per jas atliekama

greitum ir greitumo jg lavinani pratim ir maiau ilgo darbo maa judesi sparta. Pagrindins
priemons greitumo jgai lavinti yra pratimai su nedideliu pasiprieinimu, apytiksliai 20%
didiausiojo (, , 2001).
Lavinant jg specialiais pratimais, taikomi vairs bokso pratimai su nedideliais
pasunkinimais: rankoms nuo 200 iki 500 g., kojoms ne daugiau 1,5 kg. ( ., 1989).
Rekomenduojama tokia metodika: 1 min. kova su eliu be pasunkinim; 2 min. su
pasunkinimais; 1 min. be pasunkinim. Svarbu, kad atliekant iuos pratimus koordinacijos
gebjim raika atitikt varybin.
Itverms ypatumai. Itverms lavinimas. Itverms

svoka plati ir j mokslininkai

apibdina gana skirtingai. J. Skerneviius (1982) aikina, kad itverm tai organizmo atsparumas
23

vairiems vidaus ir iors veiksniams: deguonies trkumui, aliui, kariui, skausmui, fiziniam
krviui, dideliems emociniams dirgikliams ir t.t. Itverm ne tik fizin, bet ir psichin mogaus
ypatyb, nes ilgai dirbant darb reikia daug pastang, valios veikti vis didjant nuovarg ir tsti
darb (Palaima, 1988).
Sportinje veikloje reikmingiausia fizinio darbo itverm gebjimas ilgai ilaikyti didel
fizin darbingum, veikti nuovarg ir nutolinti t akimirk, kai jau nemanoma ilaikyti reikiamo
darbingumo (Skerneviius, 1982).
P. Karoblis (2005) nurodo, kad itverm gali bti skirstoma:

pagal reikimosi trukm (ilga, vidutin, trumpa ir turnyrin);

pagal fizines ypatybes (bendroji, greitumo, jgos koordinacins, specialioji, specialioji
aidim, sprintin, statin, stajerin);

pagal darbo intensyvum (aerobin ir anaerobin);
J. Skerneviius (1997) pagal mechanins energijos gamybos bdus itverm klasifikuoja
atuonias grupes:
1. Anaerobinio alaktatinio energijos gamybos bdo itverm;
2. Miraus anaerobinio alaktatinio ir glikolitinio energijos gamybos bdo itverm;
3. Anaerobinio glikolitinio energijos gamybos bdo itverm;
4. Miraus anaerobinio glikolitinio ir aerobinio energijos gamybos bdo itverm;
5. Darbo, vartojant kuo daugiau deguonies, itverm;
6. Aerobinio darbo itverm;
7. Ilgo aerobinio darbo itverm;
8. Kartotinio darbo itverm.
Specialioji itverm tai sportininko gebjimas veiksmingai atlikti trumpus specifinius
padidinto pajgumo arba intensyvumo veiksmus, kuri tikslas pasiekti pergal prie prieinink
(, , 2005). Tai yra ne tik gebjimas veikti nuovarg, bet ir gebjimas kaip
galima veiksmingiau siekti ikelt udavini, atlikti didelius fizinius krvius, atitinkanius
sportininko specializacij.
Fiziniai krviai itvermei lavinti parenkami, atsivelgiant itverms, kuri norima ugdyti
grup. Aktualu, kad tokio krvio apimtis ir jo intensyvumas suaktyvint tas organizmo reakcijas,
kurios pasireikia ugdant numatom itverms grup (epulnas, 2001). Itverm daug priklauso ir
nuo genetikai paveldto mogaus organizmo gebjimo prisitaikyti prie fizinio darbo (Jaaninas,
1988; Bouchard, 1992).
Teigiama treniruots krvi tarpusavio sveika gaunama, kai treniruots planuojamos taip:

Pradioje atliekami anaerobinsalaktatins (greitumojgos) krypties krviai, paskui
anaerobins glikolitins krypties (greitumo itverms treniruot);
24


Pradioje atliekami alaktatinsanaerobins, po to aerobins krypties (bendrosios itverms

treniruot) krviai;

Pradioje atliekami nedidels apimties anaerobins glikolitins krypties, po to aerobins
krypties krviai (, , 2001).
Tobulinant alaktatinanaerobin energijos gamybos mechanizm fizinio krvio ir poilsio
struktra yra tokia: darbo trukm 1015 sek.; intensyvumas didiausias; 56 kartojimai;
poilsio intervalai tarp kartojim 2 min.; poilsio metu ramus jimas arba kova su eliu.
Tobulinant anaerobiniusglikolitinius energijos gamybos mechanizmus taip pat atliekamas
intervalinis darbas pagal toki schem: krvio intensyvumas artimas maksimaliam; darbo
interval trukm 2 min.; trys kartojimai; intervalai tarp kartojim 2 min. tarp pirmo ir antro; 1
min. tarp antro ir treio. Poilsio metu tarp kartojim kova su eliu.

Pratimai atliekami

serijomis per 3 min. (36 serijos).

Ugdant aerobin itverm, krvis parenkamas toks, kad jo intensyvumas neviryt 7080%
nuo didiausiojo; pulsa ne danesnis kaip 180 kart per min.; darbo trukm 1,5 min; 810
kartojim; poilsio intervalai 2 min.; poilsio metu irdies susitraukim danis neturt sumati
maiau kaip 150 tv/min (, , 2001).
Techninis rengimas. Jaunuoliai gerai ir beveik nepriekaitingai valdo bokso technikos
elementus, taktikai ir smoningai taiko juos laisvos kovos metu. Jauni boksas turi bti technikai
vairus, grindiamas judesi laisvumu, meistrika gynyba, tinkama taktika. Nevisikai susiformavs
jaunuolio organizmas reikalauja treniruoi metu dmesio ir atidumo. Tik teisingas pedagoginis
vadovavimas ir sisteminga medicinin kontrol leidia siekti aukt sportini rezultat, utikrina
ger fizin vystymsi (ocikas, Maiulis, 1978).
Mokant bokso technikos taikomos ios metodins priemons:

grupinis judesio mokymasis (be partnerio) pagal bendr trenerio komand, stovint vienoje
eilje;

grupinis judesio mokymasis (su partneriu) pagal bendr trenerio komand, stovint dviejom
eilmis;

savarankikas judesio mokymasis pagal trenerio uduot poromis, laisvai judant salje;

slygin kova apribojant partneri veiksmus konkreiomis uduotimis;

individualus judesio imokymas dirbant su treneriu;

slygin kova turint plai technin ir taktin uduot;

laisvoji kova (kova be apribojim) (, , 2001).
Pagrindinis pradedanij mokymas vyksta poromis. Pradiniu mokymo etapu mokiniai
atlieka pratimus stovdami gretomis, vliau poromis vietoje ir, pagaliau, laisvai judant po sal.

25

Pradioje rekomenduotini pratimai, stovint viena greta. Vienos gretos boksininkai

smgiuoja partneri itiestas platakas su pirtinmis galvos ir liemens auktyje. Tokie pratimai
vietoje padeda geriau imokti kovos stovsen, kno svorio perneim, kno koordinacij, teising
smgiavim ir pagrindines gynybos detales. Imok iuos pratimus, pradedantieji mokosi atlikti tai
judant: viena grup atakuoja, kita ginasi, pradioje be kontrsmgi vliau panaudodami
atsakomuosius ir pasitiktinius smgius. Treneris duoda komand atakai ir kontratakai bei reguliuoja
pratim temp ir smgi spart. Jis gali sulaikyti mokinius pradinje ar baigiamojoje judesio fazje
ir vertinti smgi bei gynybos atlikim (ocikas, Maiulis, 1978).
Geresniam smgi ir gynybos sisavinimui ir valdymui patartina duoti parengiamuosius
pratimus, einant aplink sal pagal komand ir savarankikai. Kad mokiniai greiiau ir geriau
valdyt i pratim ritm ir amplitud, rekomenduotina iskirti eils priekyje labiau patyrus,
technik ir koordinuot boksinink, geresnius mokinius pastatyti tarp atsiliekani ar maiau
patyrusi. is metodas tinka paaugliams ir jauniams, kurie labai gabs pamgdioti (ocikas,
Maiulis, 1978).
Paaugliai poromis mokosi judti tolydio: pradioje tik pirmyn ir atgal, vliau ratu pagal
ir prie laikrodio rodykl, paskui vairiausiomis kryptimis.
Vlesniu mokymo etapu, mokiniams valdius visus technikos pagrindus, jie atlieka
uduotis, laisvai juddami po sal (ocikas, Maiulis, 1978).
Dirbant poromis, pradioje paprastai vienas atakuoja, kitas ginasi, derindamas gynyb su
atsakomaisiais veiksmais. Po kiekvieno raundo partneriai keiiasi uduotimis. Panaios uduotys
gali bti ir raundo metu po vienos atakos, antrasis apsigina ir atsako, paskui keiiasi. Geresniam
atskir technikos element valdymui pradiniu mokymo etapu patartina duoti mokiniams smgiuoti
partnerio pirtines.
sisavinant nauj arba kartojant sunkiai sisavinam senj mediag, geresnius, labiau
patyrusius mokinius reikia suporuoti su silpnesniais, atsiliekaniais, kad geresnieji padt savo
draugams. Taiau nuolatos, arba danai taip poruoti nepatartina, nes pajgesniems boksininkams
darosi nedomu, uduotis jie pradeda atlikti nerpestingai, o silpnesnieji, jausdami partnerio
pranaum, pradeda nustoti pasitikti savo jgomis ir gebjimais (ocikas, Maiulis, 1978).
Mokymo proceso metu dmesys kreipiamas ne tik kno koordinacij smgiuojant, bet ir
gebjimams inaudoti savo kno svor ir padt, sugebjim atsipalaidoti ir pan. Reikia pratinti
mokinius gerbti partnerius, tai leis jiems geriau atlikti uduotis. Pasitikint partneriu, dingsta
bereikalinga tampa, tiksliau atliekami veiksmai, laiku panaudojami prieveiksmiai.
Slygin kova tai tokia kova, kai boksininkai kovoja pagal nurodyt uduot (ocikas,
Maiulis, 1978). Slygin kova gali bti vienpus, kai vienas boksininkas atakuoja, o kitas tik

26

ginasi, ir dvipus kai seka atsakomieji veiksmai. Visi slyginje kovoje imokti technikostaktikos
veiksmai sutvirtinami ir pritaikomi laisvojoje kovoje.
Slygin kova pradiniu mokymo etapu parengia mokinius laisvai kovai, be to, jos metu
pasireikia boksinink individuals kovos gdiai ir gebjimai. Treneris, stebdamas slygin
kov, turi nustatyti mokini, individualias ypatybes, kurios vlesniu etapu dar labiau irykja, ir
tobulinti jas.
Slyginje kovoje ugdomas kovos judesi greitumas, psichomotorin reakcija.
Slygin kova turi daugel pakop, stadij. Pradioje ji atliekama ltai, be jgos,
nesudtingais veiksmais ir deriniais bei j elementais. Toliau greitis ir jga didinami, uduotys
tampa kaskart sudtingesns. Dar vliau atsakymui vienam kuriem veiksniui ar deriniui gali bti
panaudojami du ar keli veiksmai, kuriuos, savo ruotu, vl gali bti keli atsakymai (,
, 2001).
Pradinio mokymo laikotarpyiu reikia mokiniams parinkti nesudting, suprantam ir lengvai
imokstama bei atliekam mediag. Kai mokiniai valdo paprasiausius gynybos ir kontratak
veiksmus, pateikiama kaskart vis sudtingesn mediaga, taiau pateikti ypa sudting slygin
kov nra prasms, be to tai nebdinga bokso specifikai (ocikas, Maiulis, 1978).
Slygin kova per jos vyksm perauga pusiau laisv kov, nes atakuojantis neino, koks
bus atsakymas jo veiksm, o atsakantysis, savo ruotu, neino, kaip bus reaguota jo atsakym.
Slygins kovos turt tapti pagrindu, siekiant tolesnio didesnio sportinio meistrikumo (,
, 2001).
Slygin kov per pradedanij pratybas vis boksininkai atlieka kartu. Slygins kovos
raund skaiius priklauso nuo grups parengtumo, udavini sunkumo, bet ne daugiau kaip 46
raund (ocikas, Maiulis, 1978).
Partnerius patartina vis keisti, kad jie prast prie kovos vairumo, prie vairaus kovos bdo
boksinink (ocikas, Maiulis, 1978).
Laisvosios kovos metu boksininkai be joki apribojim panaudoja vis ieit mokymo
mediag. Joje susiformuoja moralinsvalios boksininko savybs, taktikos bei technikos gdiai.
Pagal boksinink pakeliam krv ir spartos ilaikym laisvoje kovoje galima sprsti apie j
parengtum varyboms.
Treneris turi panaudoti vairius pratimus ir visus savo pedagoginius gebjimus, kad jaunieji
boksininkai ugdyt savo savarankikum, iniciatyv ir kryb. Boksininkai laisvosios kovos metu
privalo boksuotis laisvai ir lengvai, nesileisti iurkt pasikeitim smgiais, suprasti, kad ia jie
tsia savo tolesn mokym ir ugdo bei valdo technik, taktikos gdius (ocikas, Maiulis, 1978).
Taktinis rengimas. Taktika technikos veiksmai, krybikai taikomi kovojant su
konkreiu prieininku (ocikas, Maiulis, 1978).
27

Kiekvienu atveju taktikos veiksmai priklauso nuo boksininko meistrikumo ir prieininko

kovos bdo. Kiekvienas boksininkas savo taktik grindia technikos veiksm, gdi, fizini ir
valini ypatybi kompleksu. inodamas savo galimybes, boksininkas krybikai pritaiko kovos
veiksmus vienam ar kitam varovui.
Vieni boksininkai daugiau dmesio skirdami technikam kovos bdui, puikiai taiko vairius
technikos elementus. Kiti yra jgos alininkai, siekia baigti kov anksiau prie skirt laik. Tretiem
bdinga taktika, kuri pasireikia spariais judesiais, siekiant nuvarginti prieinink
nenuilstamomis atakomis. Ketvirti kovoja tolimu nuotoliu, penkti artimu ir t. t.
Yra boksinink, kurie pasinaudodami prieininko klaidomis, kontratakuoja, renka takus ir
laimi kovas. Visa tai sudaro individualios taktikos men. Jeigu pasirinkta taktika savs nepateisina,
boksininkas privalo mokti nukreipti kov ta linkme, kuri jam naudingiausia.
Fizinis ir valios parengtumas, technikos ir taktikos tobulinimas yra neatskiriami boksininko
kovos bdo formavimo komponentai, kuriuos treneris privalo nuolat sekti (ocikas, Maiulis,
1978).
Jaunj sportinink ugdymo problem tiriantys mokslininkai (Reib u. a., 1997; Dichuth u.
a., 1996; Lhnenschlob u. a., 1997; Papadoupolos u a., 1997) sitikin, kad didelio meistrikumo
sportinink daugiameio rengimo pradiniais etapais labai svarbu rasti jaun sportuotoj, kuriems
bdingi genetiniai fiziniai gebjimai tam tikrai sporto akai, ir ugdyti visas fizines ypatybes joms
tobulti palankiausiais amiaus tarpsniais, tinkamai derinti bendrojo ir specialiojo rengimo
priemones bei nuolat vykdyti fizinio parengtumo kontrol.

1. 4. Pradedani boksinink atletinio ir specialiojo parengtumo sveika ir

modeliniai rodikliai
Mokslinink darbuose teigiama, kad vaik ir jauni amiuje kuriami dideli ir nekintam
sportini rezultat pagrindai (, 2000; ., 2002; .,
2004; , 2004). Svarbi jaunj sportinink rengimo valdymo sudedamoji dalis
pedagogin fizinio parengtumo kontrol ( ., 1990; ., 1994;
, , 1995; Lhnenschlob u.a., 1997; Papadoupolos u. a., 1997)
Atletinis ir specialusis fizinis parengtumas yra technikos ir taktikos meistrikumo ugdymo
pagrindas. Per menkai fizikai pasirengusiam sportininkui, sunku pasiekti aukt ir stabili
rezultat. Boksinink atletinis ir specialus fizinis parengtumas, treniruotumas vairiais rengimo
etapais nustatomas atliekant kontrolinius normatyvus. Kontrolini pratim atlikimas ir siekimas
vykdyti kontrolinius normatyvus skatina boksininko ir treniravimo vyksm, gerina jo fizin
parengtum ir didina organizmo atsparum dideliems krviams (ocikas, 1982).
28

V. Kliko (, 2000) boksinink bendrojo fizinio parengtumo vertinimui silo tokius

testus:

jgai nustatyti dinamometrija, kg;

raumen jautrumui nustatyti dinamometrija 50% nuo didiausios jgos, kg;

greitumo jgai nustatyti uolis vir i vietos, cm; uolis tol i vietos, cm;

lankstumui nustatyti pasilenkimas pirmyn, cm;

greitumui nustatyti 30 m bgimas, sek. ;

greitumo itvermei nustatyti 300 m bgimas, sek.;

vikrumui nustatyti 15 m x 2 k. bgimas, sek.;

greitumuijudesi daniui nustatyti judesi danis per tam tikr laik;

greitumuipsichomotorinei reakcijai nustatyti latentinis reakcijos laikas, ms.
Jaunj boksinink fizinio parengtumo vertinimas ir modeliniai rodikliai pateikiami
ketvirtoje lentelje.
4 lentel. Jaunj boksinink fizinio parengtumo vertinimas (, 2000)
VERTINIMAS
Testai
auktas

aukiau
vidutinio

vidutinis

emiau
vidutinio

emas

1415 met
30 m bgimas, sek.

4,4-4,6

4,6-4,7

4,7-5,1

5,1-5,3

5,3-5,5

300 m bgimas, sek.

42,1-46,1

46,1-48,1

48,1-52,1

52,1-54,1

54,1-58,1

uolis tol i vietos, cm

258-232

219-232

193-219

206-219

180-206

Stipresns rankos platakos jga, kg

50,4-43,4

43,4-39,9

32,9-39,9

29,4-32,9

22,4-29,4

50% didiausios rankos platakos

26,6-20,6

20,6-19,9

19,9-26,9

16,4-19,9

16,4-9,4

jgos, kg
1617 met
30 m bgimas, sek.

4,4-4,5

4,5-4,6

4,6-4,8

4,8-4,9

4,9-5,0

300 m bgimas, sek.

42,1-46,1

46,1-47,1

47,1-49,1

49,1-50,1

50,1-52,3

uolis tol i vietos, cm

263-241

229-241

217-229

217-211

199-217

Stipresns rankos platakos jga, kg

48,2-47,4

43,4-47,4

35,4-43,4

31,4-35,4

31,4-30,6

50% didiausios rankos platakos

39,7-35,7

31,7-35,7

31,7-23,7

19,7-23,7

11,7-19,7

jgos, kg

5 lentel. Jaunj boksinink specialaus parengtumo vertinimas (, 1999)

29

Vertinimas

Rodiklis

auktas

vidutinis

emas

oninio smgio priekine ranka jga, kg

176,4-219,2

112,2-155,0

48,0-90,8

Tiesaus smgio pagrindine ranka jga, kg

204,6-251,5

134,3-181,2

63,9-110,8

Laiko trukm tarp smgi kairedeine

227,0-260,3

177,1-210,4

127,1-160,4

307,8-394,3

182,0-260,6

134,8-180,0

6400-7700

4400-5800

2500-3800

6,4-8,2

4,1-5,4

1,3-3,0

200,0-228,4

158,0-186,0

116,0-144,0

1,62-1,80

1,35-1,53

1,08-1,26

Dviej serij smgi sk. per 8 s

43,6-47,2

42,0-38,4

36,6-33,0

Dviej serij smgi sumin jga per 8 s, kg

3895-4384

3162-3650

2917-2428

Smgi galingumas per 8 s, kg

8200-9200

6800-7600

5200-6200

8,3-9,5

6,5-7,7

4,7-5,9

1415 met

ranka, ms
Dviej serij smgi sumin jga, 4 sek. x2
per 8 sek., kg
Smgi galingumas per 8 s, kg
Greitumojgos (staigiosios) itverms
indeksas
1617 met
Tiesaus smgio deine jga, kg
Derinio kairdein veiksmingumo
gradientas

Greitumojgos (staigiosios) itverms

indeksas

Jaunj boksinink specialaus parengtumo vertinimo modeliniai rodikliai pateikti penktoje

lentelje.
Sportinio rengimo strategija metinio

rengimo ciklo bendrojo ir specialiojo fizinio

rengimo santykis vairiais amiaus tarpsniais. Vyrauja vis rykesnis polinkis didinti specialiojo
rengimo priemoni krv jaunj sportinink fiziniam ir funkciniam parengtumui tobulinti
(, ,1995). vairi sporto ak jaunj sportinink bendrojo ir specialiojo fizinio
rengimo priemoni santykis pateiktas etoje lentelje.

6 lentel. vairi sporto ak bendrojo ir specialiojo rengimo priemoni skirstinys per metin
rengimo cikl (, ,1995)

30

Sporto ak grup

Ciklins sporto akos

Greitumo jgos sporto akos

Sportiniai aidimai

Sportins dvikovos

Sudtingos
akos

koordinacijos

Amiaus
tarpsniai
(metai)

Rengimo priemons (%)

1214

Bendras fizinis
rengimas
8070

Specialus fizinis
rengimas
2030

1517

4030

6070

1214

7570

2530

1517

6045

4055

1214

7565

2535

1517

4030

6070

1214

7560

2510

1517

4540

5560

sporto 1214

4030

6070

1517

3020

7080

Tobuljant sportinink meistrikumui, bendrasis fizinis rengimas daugiau specializuojamas,

maja riba tarp specialiojo ir bendrojo fizinio rengimo. Keiiasi fizinio rengimo pobdis, labiau
specializuojamos treniruots priemons ir metodai (epulnas, 2001).
Didiausia dalis mokslini, metodini publikacij yra skiriama suaugusiems boksininkams
rengti ir maai nagrinjama jaunj boksinink atrankos, technikos mokymo, treniravimo,
varybins veiklos problemos, todl yra aktualu nagrinti jaunj boksinink kno sudjim,
atletin ir special fizin parengtum. Btina ugdyti racionali judesi technik, atsivelgiant
jaunj boksinink greitumo, jgosgreitumo kaitos dsningumus.

31

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

Taikyti ie tyrimo metodai:

1.

Teorini tyrim ir apibendrinimo.

2.

Treniravimo plan tyrimai.

3.

Testavimas.

4.

Matematin statistika ( x , S x , Stjudento t kriterijus)

Tiriamieji. Tiriamj imt sudar keturiolika 1416 met pradedani boksinink,

besitreniruojani pirmus metus, kuri amiaus vidurkis 14,90,6 met.
Teorins analizs ir apibendrinimo metodu buvo tiriami literatros altiniai nagrinjama
tema, naudotasi iuolaikinmis informacinmis technologijomis, mediagos iekota internete
duomen bazse.
Treniravimo plan tyrimai. Buvo nagrinjami tiriamosios pradedanij boksinink
grups treniravimo planai (metinis ir mnesiniai). Apskaiiuota kievien mnes atletiniam,
specialiam fiziniam, techniniam ir taktiniam rengimui skiriam valand skaiius, metin treniruoi
priemoni iraika procentais. Grup treniravo Henrikas Virpa.
Testavimas. Buvo matuojami ie pradedani boksinink kno sudjimo rodikliai:
1. Tiriamj gis buvo matuojamas matuokle. Tiriamasis stovi tiesiai, kvps ir sulaiks
kvpavim, matuokl siekia kulnimis, sdmenimis ir nugara (mentikauliais). Matuojama 0,5
cm tikslumu (Skerneviius ir kt., 2004).
2. Tiriamj kno svoris, riebalinis sluoksnis buvo registruojami mobiliu TANITA BODY
ANALYZER TBF551 aparatu.
3. Tiriamj kno mass indeksas buvo apskaiiuojamas pagal formul:
KMI = kno svoris (kg) / gis (m2)
4. Ketl indeksas buvo paskaiiuojamas taip
Ketl indeksas = kno svoris (g) / gis (cm)

Testuojant pradedani boksinink atletin rengim buvo atliekami ie testai:

1. 30 m. bgimas. Tiriamieji 30 m. bgo po vien i aukto starto. Testavimai vyko lengvosios
atletikos maniee.
2. 500 m bgimas. Tiriamieji 500 m. bgo grupelmis po 45 i aukto starto. Testavimai
vyko lengvosios atletikos maniee.
32

3. uolis tol i vietos. Testas atliekamas tris kartus, uraomas geriausias rezultatas.
4. Pasilenkimo pirmyn testas buvo atliekamas pagal leidinyje Eurofitas. Fizinio pajgumo
testai ir metodika (2002) pateikt metodik. Testas atliekamas du kartus, uraomas
geresnis rezultatas.
5. Platakos ir pirt lenkiamj raumen jgos vertinimas. Buvo testuojama abiej rank
platak ir pirt lenkiamj raumen jga. Tiriamasis stengsi kuo stipriau suspausti
deln paimt dinamometr (ranka laikoma itiesta on 45 laipsni kampu). Fiksuojami
abiej rank rezultatai.
6. Atsispaudimai ant lygiagrei. ie atsispaudimai buvo atliekami ant gimnastikos
lygiagrei, tiriamajam pradinje padtyje laikantis ant itiest rank. Tiriamajam sulenkus
rankas (nusileidus emyn) ir itiesus rankas (pakilus auktyn) buvo fiksuojamas vienas
atsispaudimas. Rezultatas: didiausias teising atsispaudim skaiius.
7. Rankos judesio greitumas buvo nustatomas tepingo testu. Testas buvo atliekamas deine ir
kaire ranka, pagal leidinyje Eurofitas. Fizinio pajgumo testai ir metodika (2002) pateikt
metodik.
8. uoli testas ant kontaktins platformos. Buvo registruojama vienkartini uoli auktis.
Atliekami trys bandymai, ivedamas vidurkis. Taip pat buvo atliekamas 1 min uoliavimo
testas, kurio metu buvo registruojamas tiriamojo irdies susitraukim danis bei uoli
vidutinis auktis (cm).
9. Testavimas ant veloergometro. Tiriamieji prie testavim atliko 5 min. pramankt mindami
veloergometr. Po pramanktos tiriamieji praddavo testavim. Pradinis krvis 20 W,
mynimo danis 70 apsisukim per minut. Krvis buvo didinamas tolydio iki kritins
intensyvumo ribos (t.y. kol tiriamasis galjo ilaikyti nustatyt galingum), kas 10 sek. po 5
W (7 lentel). Viso testavimo ir atsistatymo po testavimo metu buvo registruojamas
tiriamj irdies susitraukim danis Polar matuokliu.
7 lentel. Fizinio krvio charakteristika atliekant test ant veloergometro
Laikas,
min.
00:00
00:10
00:20
00:30
00:40
00:50
01:00
01:10
01:20
01:30
01:40
01:50

Vatai
20
25
30
35
40
45
50
55
60
65
70
75

Laikas,
min.
02:00
02:10
02:20
02:30
02:40
02:50
03:00
03:10
03:20
03:30
03:40
03:50

Vatai
80
85
90
95
100
105
110
115
120
125
130
135

Laikas,
min.
04:00
04:10
04:20
04:30
04:40
04:50
05:00
05:10
05:20
05:30
05:40
05:50

Vatai
140
145
150
155
160
165
170
175
180
185
190
195

Laikas,
min.
06:00
06:10
06:20
06:30
06:40
06:50
07:00
07:10
07:20
07:30
07:40
07:50

Vatai
200
205
210
215
220
225
230
235
240
245
250
255

Laikas,
min.
08:00
08:10
08:20
08:30
08:40
08:50
09:00
09:10
09:20
09:30
09:40
09:50

Vatai
260
265
270
275
280
285
290
295
300
305
310
315

33

Testuojant pradedani boksinink specialj parengtum buvo atliekami ie testai:

1. Paprastos ir sudtingos reakcijos matavimas:
a) Atliekant paprastos reakcijos matavimus, tiriamasis iri nurodyt lemput, kuriai
usidegus, i karto (kiek galima greiiau) nuspaudia klavi. Atliekami penki
bandymai, vertinami trys geriausi bandymai, ivedamas j vidurkis.
b) Atliekant sudtingos reakcijos matavimus, tiriamasis iri dvi nurodytas lemputes.
Priklausomai kuri lemput usidega, i karto (kiek galima greiiau) nuspaudia tam
tikr klavi. Atliekami penki bandymai, vertinami trys geriausi bandymai,
ivedamas j vidurkis.
2. Vienkartiniai smgiai (, 1999):
a) oninis priekine ranka. Atliekami trys pavieniai smgiai, vertinama jga, kuria
atliekamas smgis, ivedamas trij bandym vidurkis.
b) tiesus pagrindine ranka. Atliekami trys pavieniai smgiai. Vertinama jga, kuria
atliekamas smgis, ivedama trij bandym vidurkis.
3. 8 sek. smgiavimas bokso mai (, 1999). Tiriamasis per 8 sek. atlieka smgius
bokso mai. Vertinama atlikt smgi skaiius, energijos suma (J) ir suma smgi jgos
(kg).
4. 3 raundai po 2 min testas. Testo metu tiriamasis smgiuoja bokso mai 3 raundus po 2
minutes, tarp raund poilsis 1 min., vertinamas per kiekvien raund atlikt smgi
skaiius, energijos suma (J) ir sumin smgi jga (kg). Testo metu registruojamas tiriamojo
irdies susitraukim danis, o po testo nustatoma laktato koncentracija kraujyje. Laktato
koncentracijai kraujyje nustatyti buvo naudojamas Accutrend Lactate aparatas su
analizatoriumi.
Matematin statistika. Tyrimo duomenims apdoroti naudotasi Microsoft Office Excel
programa. Buvo skaiiuojamas rezultat aritmetinis vidurkis ( x ), standartinis nuokrypis (S),
aritmetinio vidurkio reprezentacijos paklaida (S x ), nustatomos maiausios (min) ir didiausios
(max) rodikli reikms. Skirtum tarp tyrim patikimumui nustatyti taikytas Stjudento t kriterijus
priklausomoms imtims (Gonestas, Strielinas, 2003), reikmingumo lygmuo p<0,05.
Tyrimo organizavimas.
Buvo atlikti trys testavimai:
pirmas testavimas 2005 spalio 14 - 25 dienomis;
antras testavimas 2006 sausio 30 - vasario 07 dienomis;
treias testavimas 2006 birelio 07 - 15 dienomis.
Tyrimai buvo atliekami keliais etapais. Pirmiausia buvo atliekami tiriamj kno sudjimo
testavimai, po j atletinio rengimo ir specialaus parengtumo testavimas. Kiekvieno testavimo metu
tyrimai buvo atliekami 45 dienas. Testavimai vyko sporto salje.

34

3. TYRIM REZULTATAI
3. 1. Pradedani boksinink rengimo vyksmo struktra ir turinys per vien
met rengimo cikl
1 priede ir 1 paveiksle pateikta pradedanij boksinink rengimo turinys per metin cikl.
Pradedantieji boksininkai treniravosi 5 kartus per savait po 11,5 valandos. Metinio ciklo
pradioje didiausias dmesys buvo skiriamas atletiniam ir specialiajam fiziniam rengimui, kurio
apimtis majo metinio ciklo pabaigoje.

Atletinis rengimas

Specialus fizinis rengimas

8
7 7

7 7

7
6

6 6

6
5

val.

5
4
3
2
1
0

IX

XI

XII

II

III

IV

VI

mnesiai

1 pav. 1416 met pradedani boksinink atletinio ir specialaus rengimo skirstinys per metin
rengimo cikl

Pradedani boksinink atletinio rengimo priemons:

fiziniai pratimai ant prietais;

pratimai su tanga, svarmenimis;

krosas, trump nuotoli bgimas;

vairs uoliai, kimtinio kamuolio metimai, darbas su akmenimis;

krepinis, futbolas, plaukimas.
Pradedani boksinink specialaus fizinio rengimo priemons:

imitaciniai pratimai;
35


pratimai prie mai, kriaui, su letenomis;

pratimai su okdyne, lauko teniso kamuoliukais;

smgi imitacija su svarmenimis, kimtiniais kamuoliais.
Lygiagreiai didelis dmesys buvo skiriamas ir pradedanij boksinink techniniam
rengimui (1 priedas, 2 pav.). Taktinio rengimo apimtis didjo pamau ir didiausia buvo
vasariobalandio mnesiais.

Taktinis rengimas

Techninis rengimas

9
8

8
7

7
6

6 6

val.

5 5

5
4

4
3
2
2
1
1
0

IX

XI

XII

II

III

IV

VI

mnesiai

2 pav. 1416 met pradedani boksinink taktinio ir techninio rengimo skirstinys per metin
rengimo cikl
Pradedani boksinink techninio ir taktinio rengimo priemons:

tiesi smgi deriniai ir gynyba;

tiesi ir onini smgi deriniai ir gynyba;

apatini ir onini smgi deriniai ir gynyba;

sutinkamieji smgiai;

jimas artim kov;

slygins ir laisvosios kovos;

pakartotinos atakos.
Pradedani boksinink rengimo priemoni skirstinys pateiktas 3 paveiksle. Per metin
rengimo cikl daugiausia buvo dmesio skirta techniniam rengimui (28,5% viso treniruoi laiko) ir
specialiajam fiziniam rengimui (27,6% viso treniruoi laiko). Atletinis rengimas sudar 24,6% , o
taktinis 19,3% viso treniruotms skirto laiko.
36

proc.

30,0
28,0
26,0
24,0
22,0
20,0
18,0
16,0
14,0
12,0
10,0

28,5

27,6
24,6

19,3

Atletinis
rengimas

Specialus fizinis
rengimas

Taktinis
rengimas

Techninis
rengimas

3 pav. 1416 met pradedani boksinink rengimo priemoni skirstinys per metin rengimo
cikl

37

3. 2. Tiriamj kno sudjimo rodikli kaita per vienus metus

Pradedani boksinink gis per metin rengimo cikl didjo (p<0,05) (4 pav., 2, 5 priedai).
Per tiriamj laikotarp pradedani boksinink gis padidjo nuo 166,62,0 iki 170,62,3 cm.

174,0
172,0
gis, cm

170,0

170,6
169,1

168,0
166,0

166,6

164,0
162,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

4 pav. Pradedani boksinink gio kaita per metin cikl

Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

Pradedani boksinink kno svoris per tiriamj laikotarp taip pat padidjo (p<0,05), nuo
55,53,2 kg iki 59,03,1 kg (5 pav., 2, 5 priedai).

64,0

Kno svoris, kg

62,0
60,0
58,0

59,0
57,3

56,0
54,0

55,5

52,0
50,0
48,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

5 pav. Pradedani boksinink kno svorio kaita per metin cikl

Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

38

Per metin rengimo cikl kno mass indeksas pradedani boksinink padidjo nuo
19,80,7 iki 20,10,6 kg/m2 (6 pav., 3, 5 priedai).

22,0

KMI, kg/m2

21,0
20,0
19,8

19,8

I testavimas

II testavimas

20,1

19,0
18,0
17,0
16,0
III testavimas

6 pav. Pradedani boksinink kno mass indekso kaita per metin cikl

Pradedani boksinink Ketl indekso duomenys pateikti 7 paveiksle ir 3, 5 prieduose. Per

tiriamj laikotarp pradedani boksinink is indeksas padidjo nuo 331,215,4 iki 343,713,7
g/cm (p<0,05).

Ketl indeksas, g/cm

380,0
360,0
340,0
320,0

343,7
331,2

336,6

300,0
280,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

7 pav. Pradedani boksinink Ketl indekso kaita per metin cikl

Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

39

Pradedani boksinink riebal kiekis kne kito netolygiai (8 pav., 3, 5 priedai). Maiausias
riebal kiekis buvo treiojo testavimo metu 11,20,8 kg, o didiausias antrojo testavimo metu
11,80,8 kg.

14,0

Riebalai, %

13,0
12,0
11,0

11,4

11,8
11,2

10,0
9,0
8,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

8 pav. Pradedani boksinink riebal kiekio kne (%) kaita per metin cikl

40

3. 3. Tiriamj atletinio parengtumo kaita per vien met rengimo cikl

Pradedani boksinink greitumo rezultat kaita per metin rengimo cikl pateikta 9
paveiksle ir 6 bei 9 prieduose. Pradedani boksinink greitumas per tiriamj laikotarp gerjo
(p<0,05). 30 m bgimo testo rezultatas pirmojo testavimo metu buvo 5,380,11, o treiojo
testavimo metu jau buvo 5,060,10 sek.

5,60
5,50
5,40
sek.

5,30

5,38

5,20
5,19

5,10

5,06

5,00
4,90
4,80
I testavimas

II testavimas

III testavimas

9 pav. 1416 met pradedani boksinink 30 m bgimo rezultat kaita per metin cikl
skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

Pastaba:

Pradedani boksinink anaerobin alaktatin itverm per metin rengimo cikl gerjo
(p<0,05) (10 pav., 6, 9 priedai). 500 m bgimo rezultatas pagerjo 4,4 sek.

115,0
110,0

sek.

105,0

106,3

100,0

102,3

101,9

II testavimas

III testavimas

95,0
90,0
85,0
80,0
I testavimas

10 pav. 1416 met pradedani boksinink 500 m bgimo rezultat kaita per metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

41

Pradedani boksinink staigioji jga per metin rengimo cikl gerjo statistikai
reikmingai (p<0,05), nuo 184,26,1 iki 193,06,3 cm. (11 pav., 7, 9 priedai).

205,0
200,0

cm.

195,0
193,0

190,0
190,1

185,0
180,0

184,2

175,0
170,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

11 pav. 1416 met pradedani boksinink uolio tol i vietos rezultat kaita per metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

Pradedani boksinink rank raumen jgos itverm per metin rengimo cikl gerjo
(p<0,05) (12 pav., 89 priedai). Pirmojo testavimo metu boksininkai vidutinikai padar 9,21,2
atsispaudimus nuo lygiagrei, o treiojo testavimo metu jau 12,11,2 atsispaudim nuo
lygiagrei.

14,0
12,0

12,1

kartai

10,0
8,0

10,6
9,2

6,0
4,0
2,0
0,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

12 pav. 1416 met pradedani boksinink atsispaudim nuo lygiagrei rezultat kaita per
metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

42

Per metin rengimo cikl pradedani boksinink lankstumo rezultatai gerjo (p<0,05), nuo
25,42,2 cm iki 30,31,8 cm (13 pav., 7, 9 priedai).

35,0
30,0

cm

25,0

30,3
27,7
25,4

20,0
15,0
10,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

13 pav. 1416 met pradedani boksinink lankstumo rezultat kaita per metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

Platakos jga pradedani boksinink per metin cikl gerjo (p<0,05) (14 pav., 45
priedai). Kairs rankos platakos jga per metin rengimo cikl padidjo nuo 26,32,5 kg iki
30,03,0 kg, o deins platakos jga per t pat laikotarp padidjo nuo 28,02,6 iki 31,73,1 kg.
Pradedani boksinink deins rankos platakos jga vis testavim metu buvo didesn negu
kairs rankos.

Platakos jga
40,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

35,0
30,0
kg

31,7
28,4

25,0

30,0
28,0

29,4

26,3

20,0
15,0
kair ranka

dein ranka

14 pav. Pradedani boksinink platakos jgos kaita per metin cikl

Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

43

Pradedani boksinink rank judesi danis per metin rengimo cikl gerjo (p<0,05).
Tepingo testo atlikimo laikas kaire ranka nuo 12,50,5 sutrumpjo iki 11,80,5 sek., o deine ranka
io testo atlikimo laikas sutrumpjo nuo 12,30,4 iki 10,90,3 sek. (15 pav., 1011 priedai).

Tepingo testas
16,0

I testavimas

II testavimas

III testavimas

sek.

14,0
12,0

12,5

12,1

12,3

11,8

11,8
10,9

10,0
8,0
6,0
kair ranka

dein ranka

15 pav. 1416 met pradedani boksinink judesi danio (tepingo testo) rezultat kaita per
metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

1416 met pradedani boksinink oklumo ir oklumo itverms rodikli kaita per
metus pateikta 16 paveiksle ir 1213 prieduose. Boksinink oklumas per metin rengimo cikl
kito maai (p>0,05), o oklumo itverm per tiriamj laikotarp gerjo (p<0,05).

I testavimas

II testavimas

III testavimas

40,0
35,0
32,4

cm

30,0
29,5

30,8

25,0
23,4

20,0

21,6
19,4

15,0
Vienkartini uoli auktis

Vidutinis 60 sek. uoli auktis

16 pav. 1416 met pradedani boksinink uoli aukt rezultat kaita per metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

44

Vidutinis pradedani boksinink didiausias irdies susitraukimo danis atliekant 1 min.

oklumo itverms test pirmojo testavimo metu buvo 176,52,6 tv./min. ir kito iek tiek (17 pav.,
14 priedas).

190

SD tv./min.

180
176,5

175,1

176,4

II testavimas

III testavimas

170

160

150
I testavimas

17 pav. 1416 met pradedanij boksinink oklumo itverms testo metu (1 min.) pasiekto
didiausiojo irdies susitraukim danio (SD) kaita per metus

18 paveiksle pateikta pradedani boksinink irdies susitraukim danis atliekant 1 min.

uoliavimo test ir atsigaunant po testo.

M.P.

R.J.

M.V.

200

Pulso danis

180
160
140
120
100
80
03:50

03:40

03:30

03:20

03:10

03:00

02:50

02:40

02:30

02:20

02:10

02:00

01:50

01:40

01:30

01:20

01:10

01:00

00:50

00:40

00:30

00:20

00:10

00:00

60

18 pav. 1416 met pradedani boksinink M. P., R. J. ir M. V. irdies susitraukim danis I

testavimo atliekant 1 min uolius ant platformos ir poilsio metu
45

Pradedanij boksinink veloergometrinio testo metu pasiektas didiausias galingumas

kiekvieno testavimo metu buvo link didti (p<0,05) ir treiojo testavimo metu buvo 212,910,0 W
(19 pav., 1516 priedai).

230,0
220,0
210,0

212,9

Vatai

200,0
190,0

199,3
192,9

180,0
170,0
160,0
150,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

19 pav. 1416 met pradedani boksinink veloergometro testo metu pasiekto maksimalaus
galingumo kaita per metin cikl
Pastaba:
skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)
Veloergometrinio testo metu pasiektas galingumas tenkantis 1 kg tiriamojo kno svorio
pirmojo testavimo metu buvo 3,500,52 kg, antrojo testavimo metu 3,490,50, o treio
3,640,46 kg (20 pav., 1516 priedai).

4,00

W/kg

3,80
3,60
3,40

3,64
3,50

3,49

I testavimas

II testavimas

3,20
3,00
III testavimas

20 pav. 1416 met pradedani boksinink veloergometro testo metu pasiekto galingumo 1 kg
kno svorio kaita per metin cikl
Pastaba:
skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

46

Vidutinis pradedanij boksinink didiausias irdies susitraukimo danis atliekant test

veloergometru pirmo testavimo metu buvo 182,32,5 tv./min. ir majo (p<0,05) (21 pav., 1718
priedai).

186,0

SD tv./min.

184,0
182,0

182,3

180,0
178,0

178,8
177,1

176,0
174,0
172,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

21 pav. 1416 met pradedani boksinink veloergometro testo metu pasiekto didiausiojo
irdies susitraukim danio (SD) kaita per metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

1416 m. pradedanij boksinink vidutin pirmojo testavimo metu veloergometro testo

trukm buvo 352,923,5 sek. ir kiekvieno testavimo metu didjo. Treio testavimo metu siek
393,920,3 sek. (22 pav., 1718 priedai).

440,0
420,0
400,0
393,9

sek.

380,0
360,0
340,0

365,3
352,9

320,0
300,0
280,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

22 pav. 1416 met pradedani boksinink veloergometro testo trukms (sek.) kaita per metin
cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

47

3. 4. Pradedani boksinink specialiojo parengtumo kaita per pradinio

rengimo metin cikl
Pradedani boksinink psichomotorins reakcijos rodikli kaita per metin rengimo cikl
pateikta 23 paveiksle ir 1920 prieduose. 1416 met boksinink paprastos reakcijos rezultatai
nuo 204,15,3 ms sumajo iki 196,03,9 ms. Sudtingos reakcijos pradedanij boksinink
rezultatai prasiausi buvo antro testavimo metu 245,55,3 msek, o geriausi treio testavimo metu
239,95,7 msek.

I testavimas

II testavimas

III testavimas

280,0
260,0

ms

240,0
220,0
200,0
180,0

241,4
204,1

197,5

245,5

239,9

196,0

160,0
140,0
120,0
100,0
Paprasta reakcija

Sudtinga reakcija

23 pav. 1416 met pradedani boksinink psichomotorins reakcijos rezultat kaita per metin
cikl
Specialiojo parengtumo pradedani boksinink testavimo rezultatai pateikti 24 paveiksle ir
2122 prieduose. Atliekant test pradedantieji boksininkai kiekvieno testavimo metu atliko
daugiau smgi (p<0,05), pirmo testavimo metu 36,52,4 smgi, treio 43,52,9 smgi.

smgi sk.

50,0
45,0
40,0
35,0
30,0

41,1

43,5

36,5

25,0
20,0
15,0
10,0
5,0
0,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

24 pav. 1416 met pradedani boksinink 8 sek. smgiavimo mai smgi skaiiaus kaita per
metin cikl
Pastaba:
skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)
48

Per atuonias sek. atlikto testavimo metu pradedani boksinink sumin energija per metin
rengimo cikl didjo (p<0,05) nuo 157,623,6 j iki 234,139,1 j (25 pav., 2122 priedai).

smgi sumin energija, j

300,0
250,0
234,1

200,0
150,0

186,5
157,6

100,0
50,0
0,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

25 pav. 1416 met pradedani boksinink 8 sek. smgiavimo mai smgi sumins energijos
kaita per metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

Pradedani boksinink sumin smgi jga atliekant 8 sek. smgiavimo mai test
kiekvieno testavimo metu grjo (p<0,05) (26 pav., 2122 priedai).

3500,0

smgi jga, kg

3000,0
2500,0

2702,5
2280,4

2000,0
1500,0

1892,4

1000,0
500,0
0,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

26 pav. 1416 met pradedani boksinink 8 sek. smgiavimo mai smgi jgos kaita per
metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

49

Pradedani boksinink vienkartini oninio priekine ranka smgi jga per metin rengimo
cikl gerjo (p<0,05), nuo 106,37,50 kg iki 127,68,15 kg. Vienkartinio tiesaus pagrindine ranka
smgi jga per metin rengimo cikl taip pat gerjo (p<0,05) (27 pav., 2324 priedai).

200,0

I testavimas

II testavimas

III testavimas

180,0

kg

160,0
152,6

140,0
120,0
119,1

100,0

158,5

135,2

127,6

106,3

80,0
60,0
oninis priekine ranka

Tiesus pagrindine ranka

27 pav. 1416 met pradedani boksinink vienkartini smgi jgos kaita per metin cikl
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

Smgi skaiius

Smgi skaiius
240,0
220,0
200,0
180,0
160,0
140,0
120,0
100,0
80,0
60,0

1 raundas

2 raundas

197,1
156,1

165,3 168,1

I testavimas

180,1

3 raundas

187,6

194,7
179,7

164,5

II testavimas

III testavimas

28 pav. 1416 met pradedani boksinink smgi skaiiaus kaita per metin cikl
(3 raundai po 2 min.)
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

Atlikus 3 raund po 2 min. testavim nustatyta, kad pradedani boksinink atlikt smgi
skaiius per pirm raund kiekvieno testavimo metu gerjo, o per antr ir trei raund atlikt
smgi skaiius treio testavimo metu buvo maesnis u antro testavimo duomenis (28 pav., 25
50

26 priedai). Pradedantieji boksininkai pirmojo ir antrojo testavimo metu daugiausia smgi

atlikdavo treiame raunde, o maiausia pirmame raunde (p<0,05). Treiojo testavimo metu
pradedantieji boksininkai daugiausia smgi atliko treiame raunde, o maiausia antrame.
3 raund po 2 min. testo metu pradedani boksinink vidutin sumin energija didiausia
kiekvieno testavimo metu buvo treiame raunde, o maiausia pirmame arba antrame raunde (29
pav., 2728 priedai).

Sumin energija
1 raundas

2 raundas

3 raundas

1600,0

Dauliai (J)

1400,0
1377,0

1200,0
1141,4

1000,0
1000,9

800,0

948,1

1130,6
959,2 946,9

836,2 821,5

600,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

29 pav. 1416 met pradedani boksinink sumins smgi energijos (J) kaita per metin cikl
(3 raundai po 2 min.)
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

30 paveiksle ir 2930 prieduose pateikta smgi jgos suma atliekant 3 raundus po 2 min.
test. Vis testavim metu sumin smgi jga kiekvieno raundo metu didjo (p<0,05), taiau
geriausi 1416 met pradedani boksinink sumins jgos rodikliai buvo treio testavimo metu.

51

Sumin smgi jga

1 raundas

2 raundas

3 raundas

14000,0
12000,0
10000,0
kg

8000,0

11041,4

10573,0

10340,4
9040,8

8639,8

8140,0

8967,4

9449,1

7262,6

6000,0
4000,0
I testavimas

II testavimas

III testavimas

30 pav. 1416 met pradedani boksinink sumins smgi jgos kaita per metin cikl
(3 raundai po 2 min.)
Pastaba:

skirtumas tarp rodikli patikimas (p<0,05)

Pradedani boksinink irdies susitraukimo danis atliekant 3 raund po 2 min. test

didiausias buvo per vis testavim trei raund ir svyravo nuo 1902,1 iki 1931,98 tv./min (31
pav., 31 priedas).

1 raundas

2 raundas

3 raundas

210
SD, tv./min

200
190
180

192
187

186

185

188

193

190
186

185

170
160
I testavimas

II testavimas

III testavimas

31 pav. 1416 met pradedani boksinink irdies susitraukim danio kaita atliekant 3 raundus
po 2 min smgiavim mai

52

M.P.

R.J.

220

SD, tv./min.

200
180
160
140
120

12:00

11:20

10:40

10:00

09:20

08:40

08:00

07:20

06:40

06:00

05:20

04:40

04:00

03:20

02:40

02:00

01:20

00:40

00:00

100

32 pav. 1416 met pradedani boksinink M.P. ir R. J. irdies susitraukim danis I testavimo
atliekant 3 raundus po 2 min ir poilsio metu

32 paveiksle pateikta pradedani boksinink M. P. ir R. J. irdies susitraukim danis per

pirm testavim atliekant 3 raundus po 2 min. ir poilsio metu. Boksinink irdies susitraukim
danis kiekvieno raundo metu didjo, o atlikus testavim per 3 min sumajo iki 110 tv./min.

53

4. REZULTAT APTARIMAS
Sportinis rengimas - tai daugialypis pedagoginis, psichologinis, socialinis, techninis, taktinis
vyksmas, reikalaujantis daugelio specialybi moni energini, intelektini itekli, materiali
indli. Treniruots turin sudaro specialios priemons, veiksmai, veiksniai, kuri taka jaunojo
boksininko rengimu savita, nors vieno i j tinkamai nevertinus, nepanaudojus, boksininko
rengimas praranda pilnavert efektyvum.
Atlik 1416 m. pradedani boksinink treniruoi krvi analiz nustatme, kad metinio
ciklo pradioje didiausias dmesys buvo skiriamas atletiniam ir specialiajam rengimui, kurio
apimtis sumajo metinio ciklo pabaigoje. Lygiagreiai didelis dmesys buvo skiriamas ir
pradedanij boksinink techniniam rengimui, tuo tarpu taktinio rengimo apimtis didjo
nuosekliai ir didiausia buvo vasariobalandio mnesiais.
Nabatnikova ir Filinas (, ,1995) nurodo, kad 1214 met amiaus
tarpsniu greitumo jgos sporto ak atstov bendro ir specialaus fizinio rengimo santykis turt bti
atitinkamai 7570% ir 2530%, o 1517 met amiuje atitinkamai 6045% ir 4055%.
Ms tirt pradedani boksinink per metinin

rengimo cikl atletinio ir specialaus fizinio

rengimo santykis yra atitinkamai 47 ir 53%.

Nors ms tirt pradedani boksinink gis per tiriamj laikotarp padidjo statistikai
reikmingai (p<0,05), taiau palyginus su tokio amiaus pateikiamu berniuk gio vertinimu pagal
Eurofito fizinio pajgumo testus (Eurofitas, 2002), ms tirt pradedanij boksinink gis
vertinamas kaip emesnis u vidutin lyg. Tirt boksinink kno svoris pagal Eurofito fizinio
pajgumo testus (Eurofitas, 2002) taip pat vertinamas emiau u vidutin lyg.
Tirt pradedanij boksinink kno mass indeksas ir Ketle indeksas yra normos ribose, o
rank platakos jga pagal Eurofito vertinimo metodik (Eurofitas, 2002) tra emiau vidutinio
lygio.
Pradedanij boksinink greitumas, greitumo itverm, staigioji jga,

raumen jgos

itverm, lankstumas, rank judesi danis, oklumo itvrem per tiriamj laikotarp pagerjo
(p<0,05).
Vertinant pagal V. Kliko (, 2000) pateikt jaunj boksinink fizinio parengtumo
vertinim, ms tirt pradedani boksinink 30 m. bgimo testo rezultatai yra tik emiau vidutinio
arba emo lygio. Ms tirt pradedanij boksinink rankos judesi greitumas pagal Eurofito
metodikose (1993) rekomenduojamo tepingo testo rodiklius vertinimas atitiko vidutin lyg.
Pradedani boksinink vienkartinio oninio smgio priekine ranka jga per metin rengimo
cikl gerjo (p<0,05), nuo 106,37,50 kg iki 127,68,15 kg, taiau vertinant pagal

54

V. Kliko (, 1999) pateikt jaunj boksinink specialaus parengtumo vertinimo skal

atitiko vidutin ir emesn lyg.
Pradedani boksinink tiesaus vienkartinio smgio pagrindine ranka jga per metin
rengimo cikl gerjo nuo 135,27,43 kg iki 158,56,74 kg (p<0,05), taiau is rezultatas pagal
V. Kliko (, 1999) pateikt jaunj boksinink specialaus parengtumo vertinimo skal
atitiko vidutin lyg.
Pradedantieji boksininkai kiekvieno 8 sek. smgiavimo testo metu atliko daugiau smgi
per trei testavim (p<0,05). Pirmojo testavimo metu 36,52,4 smgius, treiojo 43,52,9
smgius, taiau rezultatai pagal V. Kliko (, 1999) jaunj boksinink specialaus
parengtumo vertinimo skal atitiko vidutin lyg.
Pradedani boksinink smgi galingumas atliekant 8 sek. smgiavimo mai test
kiekvieno testavimo metu grjo (p<0,05), taiau pagal V. Kliko (, 1999) pateikt jaunj
boksinink specialaus parengtumo vertinimo skal atitiko tik em lyg.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad tirt pradedani boksinink atletinis,
techninis, specialus fizinis parengtumas per vien met pradinio rengimo cikl gerjo, taiau
atletinio ir specialaus parengtumo rodikliai lyginant su modelinmis charakteristikomis (,
1999) atitiko vidutin ir em vertinimo lyg.
Darome prielaid, kad pradedani boksinink grups berniukai neturjo didesni genetini
gebjim specifinei boksinink sportinei veiklai.

55

IVADOS
1. Pradedani boksinink metinio rengimo ciklo struktr sudar: techninis rengimas 28,5%,
specialus fizinis rengimas 27,6%, atletinis rengimas 24,6% ir taktinis rengimas 19,3%
viso treniruotms skirto laiko.

2. Per vien met rengimo cikl padidjo pradedani boksinink gis (p<0,05), kno svoris
(p<0,05), kno mass indeksas, Ketl indeksas (p<0,05), rank platak jga (p<0,05).

3. Per vien met rengimo cikl pagerjo boksinink atletinis parengtumas: greitumas (p<0,05),
anaerobin alaktatin itverm (p<0,05), staigioji jga (p<0,05), rank raumen jgos itverm
(p<0,05), lankstumas (p<0,05), rank judesi danis (p<0,05), oklumo itverm (p<0,05).
Fizinio darbingumo rodikliai pagerjo nuo 192,911,7 W iki 212,910,0 W. Didjant fiziniam
darbingumui majo irdies susitraukim danis pasiekus didiausi darbo galingum nuo
182,32,5 iki 177,12,2 tv./min. baigus eksperiment. irdies susitraukim danis atlikus
anaerobin glikolitin krv (60 sek. uoliavimo testas) kito nedaug: pradioje eksperimento
176,52,6, pabaigoje 176,42,1 tv./min.

4. Per metin rengimo cikl gerjo (p<0,05) boksinink specialiojo parengtumo rodikliai:
vienkartini smgi jga; smgi skaiius, energijos suma ir jgos suma per 8 sek.; smgi
skaiius, energijos suma ir jgos suma boksuojantis 3 raundus po 2 min. irdies susitraukim
danis boksuojantis 3 raundus po 2 min. didiausias buvo trei raund (p<0,05) ir per
eksperimento laikotarp iek tiek kito.

56

LITERATROS SRAAS

1. Bouchard, C. (1992). Genetic determinants of endurance performance. Endurance in sport.

New York.
2. Butt, S.D. (1991). Integrated model of motivation of sport activity. Mind - body maturity:
psychological aproaches to sports, exercise, fitness. USA.
3. epulnas, A. (2001). Slidinink rengimo technologija. Kaunas.
4. Dichuth, H., Rocker, K., Mayer, F. und and. (1996). Bedeutung der Leistungsdiagnostik bei
Ausdauer-und Spielsportarten. Deutsche Zeitschrift fur Sportmedizin, 47 (5), 183189.
5. Ebbeck, V., et al. (1995). Reason for adult participation in physical activity: An interactional
approach. International journal of sport psychology, 26, 262-275.
6. Geneviius, J. (1991). Student kno kultros pagrindai. Kaunas.
7. Grimm, H. (1978). Bestimung und Anwendung des sogenannten biologichen Alters.
Artzliche Jugendkunde 69, S. 179195.
8. Guidetti, L., Musulin, A., Baldari, C. (2002). Physiological factors in middlweight boxing
performance. The Journal of Sports Medicine and Physical Fitness, vol. 42, No 3, 309-14.
9. Harre D. u.a. (1986). Trainingslehre. Berlin
10. Ivakien, V. (1999). Fizini ypatybi lavinimas per kno kultros pamokas. Kaunas.
11. Ivakien, V. (2002). Fizini ypatybi lavinimas per kno kultros pamokas. Kaunas.
12. Jaaninas, J. (1988). Genetikai determinuoti morfofunkciniai ypatumai, limituojantys
itverms ugdym. Sportinink itverms ugdymas: metodins rekomendacijos. Vilnius.
13. Jaaninas, J. (1988). Genetikai determinuoti morfofunkciniai ypatumai, limituojantys
itverms ugdym. Sportinink itverms ugdymas: metodins rekomendacijos. Vilnius.
14. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruots teorija ir didaktika. Vilnius.
15. Karoblis, P. (2005). Sportinio rengimo teorija ir didaktika. Vilnius
16. Kavussanu, M., Roberts, G. (2001). Moral functioning in sport: An achievement gal
perspective. Journal pf sport & exercise psychology, 23, 37-54.
17. Kirjonen, J. (1991). Personai values and motivation for exercise. Proceeding of the Word
Congress on Sport for all, 37 June, 8691.
18. Liaugminas, A., Skurvydas, A. (1986). Jaunj imtyninink atranka. Metodins
rekomendacijos. Vilnius.
19. Lietuvi antropologijos metmenys. (1991). Vilnius.

57

20. Lhnenschlob, D., Griebsch, J., Topel, D. (1997). Leistungsvotaussetzungen und

Leistungsentwichlung von Nachwuchssprintern. Leistungssport, 6(27), 3337.
21. Malinauskas, R. (1998). Vaikin, kurie renkasi boks, motyvacijos ypatumai. Sporto
mokslas, 3 (12), 20 23.
22. Malinauskas, R. (2003). Didelio meistrikumo dvikovos sporto ak sportinink ir j
rezervo motyvacijos ypatumai. Sporto mokslas, 1 (31), 1923.
23. Mamkus, G. (1998). Amiaus ir treniruots poveikis koj raumen susitraukimo ir
atsipalaidavimo savybms: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas: LKKI.
24. Martin, D. (1993). Handbuch Trainingslehre. Schordorf: Hofman.
25. Mickeviien, D., Motiejnait, K., Skurvydas, A. (2006). Fizinis aktyvumas ir moksleivi
sveikatos stiprinimas. Kaunas: LKKA.
26. Palaima, J. (1988). Sportininko itverm, kaip valios savyb. Sportinink itverms
ugdymas: metodins rekomendacijos. Vilnius.
27. Papadoupolos, Ch., Salonikidis, K., Achmidtbleicher, D. (1997). Diagnose und Auswertung
der motorischen Fhigkeiten Kraft und Schnelligkeit bei Kindern im Alte Zwichen 10 bis 15
Jahren. Leistungssport, 6 (27), 2630.
28. Reib, M., Tschiene, P., Pftzner, A. (1997). Entwicklungsprobleme und Anstze zur
Erneurung im Nachwuchs und Anschlubtraining der Ausdauer Sportarten in
Deutschland. Leistungssport, 1997, 6 (27), 614.
29. Rost, R. (1994). Herz und Sport. Erlangen.
30. Skerneviius, J. (1982). Itverms ugdymas. Vilnius.
31. Skerneviius, J. (1997). Fizini ypatybi fiziologija. Vilnius.
32. Skurvydas, A. (1998). Judesi valdymo irs sporto fiziologijos konspektai. Kaunas.
33. Sporto termin odynas (2002). Sud. S. Stonkus. Kaunas.
34. ocikas, A.(1982). Boksinink treniruoi krvio organizacija ir planavimas. Vilnius.
35. ocikas, A., Maiulis, V. (1978). Bokso taktika. Vilnius.
36. ocikas, A., Maiulis, V. (1978). Pradedanij boksinink mokymo metodika. Vilnius.
37. Tittel, K. (1983). Bechreibende und funktionale Anatomie des Menschen. Stuttgart.
38. Vilkas, A. (1991). Paaugli biologinio vystymosi ir itverms rodikli dinamikos ypatumai
pubertatiniu periodu. Kno kultra, 24, 7282.
39. Vilkas, A. (1997). Jaunj sportinink atrankos ypatumai. Didelio meistrikumo sportinink
valdymas. Vilnius: LISC.
40. Eurofitas. Fizinio pajgumo testai ir metodika (2002). Sud. V. Volbekien, S. Kavaliauskas.
Vilnius:Lietuvos sporto informacijos centras.

58

41. Wang, J., Biddle, S. (2001). Young peoples motivational profiles in physical activity: A
cluster analysis. Journal of sport & exercise psychology, 23, 122.
42. Weinberg, R.S., Gould, D. (1995). Foundations of sport and exercise psycholigy. Human
kinetics.
43. Whitehead, J. (1995). Multiple achievement orientation and participation in youth sport.
International journal sport psychology, 26, 431-453.
44. Winter, R. (1984). Zum Problem der sensiblen Phasen im Indes- und Jugendalter.
Korpererziehung 34(8) und (9), S. 342358.
45. , . ., , . . (1995).
. , 4, 2124.
46. , . . (1999).
.
, 8, 3032.
47. , .. (2004). . Prieiga per
internet: http://lib.sportedu.ru/books/xxpi/2004N1/p3-7.htm.
48. , ., , . (2004).

. Prieiga per internet: http://lib.sportedu.ru/books/xxpi/2004N5/p29-34.htm.

49. , . ., , . ., , . (1994).
. , 1,
3035.
50. , . ., , . ., , . . (1990).
.
, 4, 2729.
51. . (1999). : . :
.
52. . (2000). : . :
.
53. , .., , .. (2005).
. , 3, 5961.
54. , . (1977). .
. .

59

55. , .., , .., , .. (2004).

. , 1, 2829.
56. , .. (1991). . .
57. , .. (2004). . (2004).
, 2, 3738.
58. , . ., , . . (1995).
. . : .
59. , .. (1987). . : .
60. ,

..,

..,

..,

..

(2003).

a .
, 8, 3338.
61. , .., , .. (2001). . : .
62. , .. (1984). . .
63. . . (1987). . .
64. . . (1997).

. .
65. , . ., , . . (1988). . .
66. , .., , .., , .., , .., , ..
(2002). . , 4, 2832.
67. , .. (1995). .
, 2 (3), 1723.
68. , .., , .. (2005).
. , 3, 4954.
69. ,

(2000).

.
, 10, 4547.
70. , .. (1998).
. // :
. . . . ., . 1, 243244. .
71. , ., , .., , .. (1989).
. .
72. , .. (2000). . - .
:.

60

73. , .., , .., , .. (1997).

.
, 7, 49.
74. , .. (1985). .
. .
75. , . (1980). . : .
76. , . ., , . . (1984).
. : .
77. , . (1998).
717 . , 7, 1923.

61

PRIEDAI

62

1 priedas. 1416 met pradedani boksinink rengimo turinys

Atletinis rengimas, val.

Specialus fizinis
rengimas, val.
Taktinis rengimas, val.
Techninis rengimas, val.
Kontroliniai normatyvai,
val.
I viso

Mnesiai
I
II
5
5

III
5

IV
5

V
5

VI
5

I viso
56

63

4
6

5
6

6
7

6
7

6
6

5
8

5
5

44
65

15

24

27

26

243

IX
7

X
7

XI
6

XII
6

1
8

2
6

4
6

5
23

27

23

22

24

23

24

2 priedas. Pradedani boksinink gio ir kno mass duomenys

Eil. nr.

Inicialai

Gimimo
metai
1991
1991
1990
1991
1992
1991
1992
1990
1991
1991
1992
1991
1991
1991

1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

I test.
170
182
173
167
154
162
156
171
167
158
168
162
170
172
166,6
7,5

gis, cm
II test.
III test.
174
174
187
192
175
176
168
169
155
158
166
167
158
159
175
176
170
171
160
161
170
171
164
165
173
175
173
175
169,1
170,6
8,3
8,8

I test.

Kno svoris, kg
II test.
III test.
57,8
58
58
86
88
90
59
61
63
51
53
54
35
39
43
50
51
52
41
42
43
58
59
60
58
60
59
46,5
48
50
52
55
58
60
62
64
57
59
63
66
67
69
55,5
57,3
59,0
12,0
11,8
11,7

63

3 priedas. Pradedani boksinink Ketl ir kno mass indeks (KMI) bei riebal (%) duomenys
Eil.
Ini-cialai
Nr.
1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10 P. V.
11 J. M.
12 P. Z.
13 L. .
14 A..
Aritmetinis
vidurkis
Standartinis
nuokrypis (S)

Ketl indeksas, g/cm

I test.
II test.
III test.
340
333,3
333
472,5
470,6
469
341
348,6
358
305,4
315,5
320
227,3
251,6
272
308,6
307,2
311
262,8
265,8
270
339,2
337,1
341
347,3
352,9
345
294,3
300
311
309,5
323,5
339
370,4
378
388
335,3
341
360
383,7
387,3
394

I test.
20,0
26,0
19,7
18,3
14,8
19,1
16,8
19,8
20,8
18,6
18,4
22,9
19,7
22,3

KMI, kg/m2
II test.
III test.
19,2
19,2
25,2
24,4
19,9
20,3
18,8
18,9
16,2
17,2
18,5
18,6
16,8
17,0
19,3
19,4
20,8
20,2
18,8
19,3
19,0
19,8
23,1
23,5
19,7
20,6
22,4
22,5

Riebal kiekis kne, %

I test.
II test.
III test.
10,1
9,1
11,1
9,6
15,1
7,8
10,3
10,5
11,4
13,1
14,4
15,1
13,6
13,9
12,5
12,3
11,9
12,3
10,6
9,8
9,2
9,3
8,9
9,2
10,8
9,6
10,2
14,1
13,2
13,1
18,6
19,3
18,1
9,9
9,8
9,1
9
8,8
8,6
8,6
10,3
8,4

331,2

336,6

343,7

19,8

19,8

20,1

11,4

11,8

11,2

57,7

53,9

51,1

2,7

2,4

2,1

2,7

3,1

2,9

4 priedas. Pradedani boksinink rank platakos jgos duomenys

Eil.
Inicialai
Nr.
1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis
(S)

I test.
16
34
38
24
15
19
14
26
20
28
34
34
22
44
26,3
9,3

Kair, kg
II test.
III test.
16
18
44
48
43
42
28
28
16
16
20
20
16
16
28
30
20
24
26
28
36
42
38
40
24
24
42
44
28,4
30,0
10,4

11,2

I test.
19
40
40
28
16
18
14
28
22
30
38
39
20
40
28,0
9,9

Dein, kg
II test.
III test.
20
20
42
48
50
51
24
25
16
21
16
22
14
20
30
32
22
21
32
31
40
40
40
43
22
24
44
46
29,4
31,7
11,9

11,6

64

5 priedas. 1416 met pradedani boksinink kno sudjimo kaita per metus

I test.

x
Sx
min
maks

II test.

x
Sx
min
maks

III test.

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
III
reikmingumo
lygmuo
t reikm
IIII
reikmingumo
lygmuo
t reikm
IIIII
reikmingumo
lygmuo

gis, cm

Kno
svoris, kg

KMI,
kg/m2

Ketl
indeksas,
g/cm

Riebal
kiekis
kne, %

Platakos jga, kg
Kairs
Deins

166,6

55,5

19,8

331,2

11,4

26,3

28,0

2,0
154
182

3,2
35
86

0,7
14,8
26,0

15,4
227,3
472,5

0,7
8,6
18,6

2,5
14
44

2,6
14
40

169,1

57,3

19,8

336,6

11,8

28,4

29,4

2,2
155
187

3,1
39
88

0,6
16,2
25,2

14,4
251,6
470,6

0,8
8,8
19,3

2,8
16
44

3,2
14
50

170,6

59,0

20,1

343,7

11,2

30,0

31,7

2,3
158
192

3,1
43
90

0,6
17,0
24,4

13,7
270,4
468,8

0,8
7,8
18,1

3,0
16
48

3,1
20
51

7,494

6,955

0,151

2,604

0,733

2,520

1,694

p<0,05
7,852

p<0,05
6,168

p>0,05
0,996

p<0,05
3,261

p>0,05
0,977

p<0,05
3,726

p>0,05
3,856

p<0,05
4,583

p<0,05
4,639

p>0,05
1,848

p<0,05
3,344

p>0,05
1,041

p<0,05
3,097

p<0,05
3,347

p<0,05

p<0,05

p>0,05

p<0,05

p>0,05

p<0,05

p<0,05

65

6 priedas. Pradedani boksinink bendro fizinio parengtumo duomenys

Eil. Nr.

Inicialai

1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

I test.
5,0
5,7
5,1
5,1
6,0
4,7
5,5
5,5
5,8
5,4
4,8
5,1
6,0
5,6
5,38
0,4

30 m bgimas, sek.
II test.
III test.
4,9
4,8
5,0
5,0
4,4
4,4
4,8
4,8
5,8
5,7
4,7
4,6
5,3
5,0
5,5
5,4
5,6
5,5
5,4
5,3
4,9
4,7
5,0
4,9
5,8
5,4
5,6
5,3
5,19
5,06
0,4
0,4

I test.
110
117
89
100
122
108
110
114
115
98
109
108
98
90
106,3
9,9

500 m bgimas, sek.

II test.
III test.
108
107
112
101
88
87
96
97
121
120
105
104
107
105
110
109
114
110
97
94
108
100
107
108
67
95
92
90
102,3
101,9
13,5
8,9

7 priedas. Pradedani boksinink bendro fizinio parengtumo duomenys

Eil. Nr.

Inicialai

1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

uolis tol i vietos, cm

I test.
II test.
III test.
179
206
208
187
198
195
231
243
247
208
210
212
135
136
140
193
195
193
193
194
197
153
160
168
178
185
189
198
200
205
188
187
190
179
182
184
177
180
184
180
186
190
184,2
190,1
193,0
22,7
24,3
23,7

Pasilenkimas pirmyn, cm
I test.
II test.
III test.
14
15,5
19
33
33
34
37
38
41
30
35
36,5
25
23
30
29
32
29
23
29
32
13
18
17
28
29
33
35
34
37
30
29
34
21
26
28
11
19
24
26
27
30
25,4
27,7
30,3
8,1
6,8
6,7

66

8 priedas. Pradedani boksinink bendro fizinio parengtumo duomenys

Eil. Nr.

Inicialai

1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

Atsispaudimai nuo lygiagrei,

kartai
I test.
II test.
III test.
6
10
10
3
3
4
16
18
20
12
15
15
7
6
8
7
9
12
8
9
11
13
14
16
6
8
8
16
17
17
11
14
15
7
6
7
3
5
9
14
14
17
9,2
10,6
12,1
4,4
4,8
4,7

67

III test.

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
III
reikmingumo
lygmuo
t reikm
IIII
reikmingumo
lygmuo
t reikm
IIIII
reikmingumo
lygmuo

Lankstumas, cm

min
maks

Atsispaudimai nuo
lygiagrei, kartai

II test.

x
Sx

uolis tol i vietos,

cm

min
maks

500 m bgimas, sek.

x
Sx

30 m bgimas, sek.

I test.

Statistiniai
parametrai

Testavimo etapai

9 priedas. 1416 met pradedani boksinink atletinio parengtumo kaita per metus

5,38

106,3

184,2

9,2

25,4

0,11
4,7
6,0

2,7
89
122

6,1
135
231

1,2
3
16

2,2
11
37

5,19

102,3

190,1

10,6

27,7

0,12
4,4
5,8

3,6
67
121

6,5
136
243

1,3
3
18

1,8
15,5
38

5,06

101,9

193,0

12,1

30,3

0,10
4,4
5,7

2,4
87
120

6,3
140
247

1,2
4
20

1,8
17
41

2,842

1,878

3,092

3,387

2,861

p<0,05
5,491

p>0,05
4,026

p<0,05
4,447

p<0,05
6,276

p<0,05
5,655

p<0,05
4,177

p<0,05
0,152

p<0,05
3,899

p<0,05
4,364

p<0,05
3,920

p<0,05

p>0,05

p<0,05

p<0,05

p<0,05

68

10 priedas. Pradedani boksinink tepingo testo (25 k./sek.) duomenys

Eil. Nr.

Inicialai

1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

I test.
14,90
12,50
11,20
11,31
16,50
12,40
12,54
11,60
12,40
13,10
10,23
11,40
14,20
11,20
12,53
1,69

Kair ranka, sek.

II test.
III test.
14,40
12,78
12,40
13,19
10,80
10,90
10,90
10,41
16,30
16,14
12,50
12,22
12,50
12,61
10,32
9,66
12,05
11,56
13,00
12,40
9,87
9,68
10,80
10,90
12,70
12,03
11,20
10,67
12,12
11,80
1,72
1,69

I test.
13,00
10,10
10,80
11,60
16,40
13,60
14,50
12,30
12,20
12,30
10,69
11,50
12,30
11,20
12,32
1,66

Dein ranka, sek.

II test.
III test.
14,00
12,16
10,00
9,83
10,10
10,20
11,50
10,80
15,70
13,30
13,80
12,14
12,20
10.69
12,00
11,46
11,70
11,10
12,20
10,87
10,02
9,49
10,21
9,50
10,80
10,40
10,86
10,40
11,79
10,90
1,71
1,13

11 priedas. 1416 met pradedani boksinink rankos judesio danumo kaita per metus
Tepingo testas

x
Sx

I test.

min
maks

x
Sx

II test.

min
maks

x
Sx

III test.

min
max
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
III
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIII
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIIII
reikmingumo lygmuo

Kair ranka

Dein ranka

12,5

12,3

0,5
10,2
16,5

0,4
10,1
16,4

12,1

11,8

0,5
9,9
16,3

0,5
10,0
15,7

11,8

10,9

0,5
9,7
16,1

0,3
9,5
13,3

3,307
p<0,05
3,334
p<0,05
2,234
p<0,05

2,483
p<0,05
5,452
p<0,05
4,755
p<0,05

12 priedas. Pradedani boksinink uoli testavimo duomenys

Eil. Nr.
1
2
3
4

Inicialai
E. R.
M. V.
M. P.
R. J.

Vienkartini uoli auktis, cm

I test.
II test.
III test.
36,5
30,2
31,4
28,0
29,6
27,4
44,3
48,1
43,1
29,9
30,8
34,5

Vidutinis 60 sek. uoli auktis

I test.
II test.
III test.
18,1
21,7
24,8
23,1
23,6
27,0
25,0
29,4
29,8
18,1
19,1
21,6

69

5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

24,2
24,1
29,6
24,6
32,7
31,2
27,6
25,2
28,6
27,0
29,5
5,5

24,0
33,2
27,1
25,7
34,8
31,9
26,9
27,6
31,1
29,8
30,8
5,8

25,0
30,2
26,7
27,6
35,9
32,6
32,5
41,4
32,7
32,4
32,4
5,2

16,5
17,4
16,9
15,4
24,3
23,3
19,6
18,8
16,0
19,4
19,4
3,2

18,7
16,6
18,0
18,7
26,2
25,1
21,4
24,3
15,6
24,3
21,6
4,0

20,6
16,1
19,8
19,0
27,7
27,9
23,0
27,4
18,6
23,9
23,4
4,2

13 priedas. 1416 m. pradedani boksinink oklumo ir oklumo itverms rodikli kaita per metus

I test.

Sx
min
maks

II test.

x
Sx
min
maks

III test.

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
III
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIII
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIIII
reikmingumo lygmuo

Vienkartini uoli
auktis, cm
29,5

Vidutinis 60 sek. uoli

auktis, cm
19,4

1,5
24,1
44,3

0,9
15,4
25,0

30,8

21,6

1,5
24,0
48,1

1,1
15,6
29,4

32,4

23,4

1,4
25,0
43,1

1,1
16,1
29,8

1,354
p>0,05
2,100
p>0,05
1,364
p>0,05

4,288
p<0,05
6,764
p<0,05
4,889
p<0,05

70

14 priedas. 1416 met pradedani boksinink oklumo itverms testo metu (1 min.) pasiekto maksimalaus irdies
susitraukim danio (SD) kaita per metus
Maksimalus SD

I testavimas

x
Sx
min
maks

II testavimas

x
Sx
min
maks

III testavimas

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
III
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIII
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIIII
reikmingumo lygmuo

176,5
2,6
164
187
175,1
2,8
156
187
176,4
2,1
168
185
0,366
p>0,05
0,030
p>0,05
0,371
p>0,05

71

15 priedas. Pradedani boksinink veloergometro testo metu pasiektas galingumas (W)

Eil. Nr.

Inicialai

1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

Pasiektas didiausiasis darbo

galingumas
I test.
II test.
III test.
185
195
210
245
250
255
250
255
255
220
230
225
135
125
145
165
175
205
140
145
175
250
255
255
205
210
220
140
145
175
145
155
160
185
195
210
190
205
235
245
250
255
192,9
199,3
212,9
43,8
45,1
37,4

Pasiektas darbo galingumas vienam

kg kno mass (W/kg)
I test.
II test.
III test.
3,2
3,4
3,6
2,8
2,8
2,8
4,2
4,2
4,0
4,3
4,3
4,2
3,9
3,2
3,4
3,3
3,4
3,9
3,4
3,5
4,1
4,3
4,3
4,3
3,5
3,5
3,7
3,0
3,0
3,5
2,8
2,8
2,8
3,1
3,1
3,3
3,3
3,5
3,7
3,7
3,7
3,7
3,50
3,49
3,64
0,52
0,50
0,46

16 priedas. 1416 m. pradedani boksinink veloergometro testo metu pasiekto galingumo (W) kaita per metus

I testavimas

x
Sx
min
maks

II testavimas

x
Sx
min
maks

III testavimas

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
III
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIII
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIIII
reikmingumo lygmuo

Pasiektas didiausiasis
darbo galingumas

Pasiektas darbo galingumas

vienam kg kno mass (W/kg)

192,9

3,50

11,7
135
250

0,52
2,8
4,3

199,3

3,49

12,1
125
255

0,50
2,8
4,3

212,9

3,64

10,0
145
255

0,46
2,8
4,3

4,225
p<0,05
5,343
p<0,05
4,023
p<0,05

0,165
p>0,05
1,620
p>0,05
2,308
p<0,05

17 priedas. Pradedani boksinink veloergometro testo darbo trukm ir pasiektas didiausiojo irdies susitraukim
danis (SD)
Eil. Nr.
1
2
3

Inicialai
E. R.
M. V.
M. P.

I test.
340
454
468

Darbo trukm, sek.

II test.
III test.
356
388
468
480
480
480

I test.
175
177
186

Didiausias SD
II test.
III test.
161
165
176
174
178
171

72

4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

412
229
298
246
468
375
246
261
340
349
454
352,9
88,1

425
214
320
258
480
383
258
276
356
372
468
365,3
90,9

420
255
375
315
480
408
315
292
388
438
480
393,9
76,0

182
195
169
184
193
174
173
200
191
174
179
182,3
9,5

177
184
168
185
195
172
180
195
182
176
174
178,8
9,3

178
182
170
179
190
170
179
193
186
172
171
177,1
8,3

18 priedas. 1416 met pradedani boksinink veloergometro testo darbo trukms ir pasiekto didiausiojo irdies
susitraukim danio (SD)kaita per metus

I testavimas

x
Sx
min
maks

II testavimas

x
Sx
min
maks

III testavimas

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
III
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIII
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIIII
reikmingumo lygmuo

Darbo trukm, sek.

didiausiasis SD

352,9

182,3

23,5
229
468

2,5
169
200

365,3

178,8

24,3
214
480

2,5
161
195

393,9

177,1

20,3
255
480

2,2
165
193

2,278
p<0,05
3,570
p<0,05
1,802
p>0,05

5,267
p<0,05
5,871
p<0,05
4,489
p<0,05

73

19 priedas. Pradedani boksinink paprastos ir sudtingos reakcijos testavimo duomenys

Eil. Nr.

Inicialai

1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

Paprasta reakcija, msek

I test.
II test.
III test.
239,3
198,3
196,8
219,3
186,3
188,5
197,6
201,0
184,2
204,8
255,7
201,3
227,7
195,0
199,3
203,3
215,0
226,4
231,8
206,3
206,9
207,0
204,3
206,2
174,1
176,9
172,7
179,8
178,3
202,8
204,8
184,1
181,5
198,5
186,9
174,0
179,6
187,3
207,0
189,6
189,7
196,5
204,1
197,5
196,0
20,0
20,0
14,6

Sudtinga reakcija, msek

I test.
II test.
III test.
273,7
269,7
234,8
266,0
256,3
243,3
256,3
235,3
256,8
251,7
253,7
301,2
274,8
215,0
216,0
252,0
227,0
224,6
282,8
267,3
246,3
265,2
259,0
244,0
254,1
245,3
226,3
26,4
283,7
248,8
258,7
239,7
239,5
227,7
224,9
221,8
243,9
233,3
235,7
245,8
227,3
219,7
241,4
245,5
239,9
63,5
20,0
21,4

20 priedas. 1416 m. pradedani boksinink psichomotorikos rodikli kaita per metus

204,1

Sudtinga reakcija,
msek
241,4

5,3
174,1
239,3

17,0
26,4
282,8

197,5

245,5

5,4
176,9
255,7

5,3
215,0
283,7

196,0

239,9

3,9
172,7
226,4

5,7
216,0
301,2

1,041
p>0,05
1,355
p>0,05
0,299
p>0,05

-0,210
p>0,05
0,079
p>0,05
0,980
p>0,05

Paprasta reakcija, msek

I test.

Sx
min
maks

II test.

x
Sx
min
maks

III test.

x
Sx

min
maks
Rodikli skirtumai
t reikm
III
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIII
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIIII
reikmingumo lygmuo

74

21 priedas. Pradedani boksinink 8 sek. smgiavimo mai testo duomenys

Eil.
Ini-cialai
Nr.
1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10 P. V.
11 J. M.
12 P. Z.
13 L. .
14 A..
Aritmetinis
vidurkis
Standartinis
nuokrypis (S)

Smgi sk. per 8 sek.

I test.
II test.
III test.
52
58
61
49
52
56
39
54
58
36
52
55
29
34
39
32
33
37
26
29
27
31
34
34
27
31
36
46
48
48
26
29
33
39
41
40
46
49
50
33
32
35

Energijos suma per 8 sek., J

I test.
II test.
III test.
138
146
221
390
450
613
160
257
397
134
159
175
98
104
124
95
142
197
80
81
87
101
113
114
99
116
128
186
196
198
145
216
337
143
156
154
312
355
373
126
120
159

Jgos suma per 8sek., kg

I test.
II test.
III test.
2015
2220
3337
4498
4520
4802
1643
3383
3745
1562
1942
2355
1256
1356
2145
854
1643
2253
895
987
1101
1436
1745
1812
1432
1876
2069
2873
2987
3012
1987
2645
3134
1769
2045
2658
2836
3074
3381
1438
1502
2031

36,5

41,1

43,5

157,6

186,5

234,1

1892,4

2280,4

2702,5

8,9

10,5

10,9

88,2

104,4

146,2

959,0

946,9

939,9

22 priedas. 1416 m. pradedani boksinink specialiojo parengtumo rodikli kaita per metus

x
Sx

I test.

min
maks

x
Sx

II test.

min
maks

x
Sx

III test.

8 sek. smgi sk.

8 sek. sumin
energija, j

8 sek. jga, kg

36,5

157,6

1892,4

2,4
26
52

23,6
80
390

256,3
854
4498

41,1

186,5

2280,4

2,8
29
58

27,9
81
450

253,1
987
4520

43,5

234,1

2702,5

39,1
87
613

251,2
1101
4802

3,567
p<0,05
3,500
p<0,05
3,190
p<0,05

3,231
p<0,05
5,598
p<0,05
5,258
p<0,05

2,9
min
27
maks
61
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
3,551
III
reikmingumo lygmuo
p<0,05
t reikm
4,422
IIII
reikmingumo lygmuo
p<0,05
t reikm
3,822
IIIII
reikmingumo lygmuo
p<0,05
23 priedas. Pradedani boksinink vienkartini smgi jga (kg)
Eil. Nr.
1
2
3
4
5
6
7

Inicialai
E. R.
M. V.
M. P.
R. J.
A. N.
T. G.
A. K.

oninis priekine ranka, kg

I test.
II test.
III test.
82
109,7
130
78,67
126,7
132
159,7
177
186,7
121,3
153,3
158,3
73
94,33
106,3
94,33
97,67
107,3
87,33
95
96,33

Tiesus pagrindine ranka, kg

I test.
II test.
III test.
167,3
171
160
169
178
182,3
142,3
177,3
177,7
94,67
124,7
132,3
93,67
105
105,3
108,7
149
156,7
118
124
131,3

75

8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis vidurkis
Standartinis nuokrypis (S)

93
85,33
128
135
84
121,3
145,7
106,3
28,0

95,67
85,67
126
138,7
85
123
160
119,1
29,4

102
91,67
134
147,3
87,67
138,7
168,7
127,6
30,5

120,3
145,3
142,7
175,7
114,7
134
167
135,2
27,8

161,3
159,7
145,3
187,3
138,3
146,3
169,7
152,6
23,8

162,7
161
164,7
207,3
139,3
166,7
172,3
158,5
25,2

24 priedas. 1416 m. pradedani boksinink vienkartini smgi jgos kaita per metus

I testavimas

x
Sx
min
maks

II testavimas

x
Sx
min
maks

III testavimas

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
III
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIII
reikmingumo lygmuo
t reikm
IIIII
reikmingumo lygmuo

oninis priekine ranka,

kg

Tiesus pagrindine
ranka, kg

106,3

135,2

7,50
73,0
159,7

7,43
93,7
175,7

119,1

152,6

7,87
85,0
177,0

6,37
105,0
187,3

127,6

158,5

8,15
87,7
186,7

6,74
105,3
207,3

3,224
p<0,05
4,929
p<0,05
6,373
p<0,05

4,677
p<0,05
5,609
p<0,05
2,489
p<0,05

76

25 priedas. Pradedani boksinink smgi skaiius atliekant 3 raundus po 2 min. smgiavimo mai test
Eil.
Ini-cialai
Nr.
1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10 P. V.
11 J. M.
12 P. Z.
13 L. .
14 A..
Aritmetinis
vidurkis
Standartinis
nuokrypis (S)

1 rau.
113
155
228
183
127
145
110
142
132
176
109
159
206
201

I testavimas
2 rau.
3 rau.
129
127
147
153
225
221
161
209
120
112
156
145
132
95
143
150
146
147
189
202
114
135
182
212
216
233
254
212

1 rau.
164
169
277
137
123
145
127
134
124
174
158
145
251
175

II testavimas
2 rau.
3 rau.
173
186
170
204
302
351
171
222
134
136
162
158
146
157
141
142
136
139
198
220
184
192
167
205
204
212
234
236

1 rau.
230
171
258
219
120
241
173
136
129
178
169
155
251
196

III testavimas
2 rau.
3 rau.
185
179
172
189
221
230
180
260
128
135
187
190
147
172
145
143
146
148
198
220
185
192
177
211
204
212
241
245

156,1

165,3

168,1

164,5

180,1

197,1

187,6

179,7

194,7

38,0

42,3

45,1

46,1

44,9

55,5

45,9

31,2

37,7

26 priedas. 1416 met pradedani boksinink smgi skaiiaus kaita per metin cikl
(3 raundai po 2 min.)

1 raundas

x
Sx
min
maks

2 raundas

x
Sx
min
maks

3 raundas

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
12 raundai
reikmingumo lygmuo
t reikm
13 raundai
reikmingumo lygmuo
t reikm
23 raundai
reikmingumo lygmuo

I testavimas

II testavimas

III testavimas

156,1

165,3

168,1

10,2
109
228

11,3
114
254

12,1
95
233

164,5

180,1

197,1

12,3
123
277

12,0
134
302

14,8
136
351

187,6

179,7

194,7

12,3
120
258

8,3
128
241

10,1
135
260

1,920
p>0,05
2,352
p<0,05
0,436
p>0,05

2,554
p<0,05
3,843
p<0,05
3,422
p<0,05

0,914
p>0,05
0,733
p>0,05
2,588
p<0,05

77

27 priedas. Pradedani boksinink smgi energijos suma (J) atliekant 3 raundus po 2 min. smgiavimo mai
test
Eil.
Ini-cialai
Nr.
1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10 P. V.
11 J. M.
12 P. Z.
13 L. .
14 A..
Aritmetinis
vidurkis
Standartinis
nuokrypis (S)

1 rau.
591
1702
1104
565
553
450
483
1059
675
845
1199
745
868
868

I testavimas
2 rau.
3 rau.
687
685
760
1092
1411
1483
477
593
414
371
558
957
326
323
1168
1432
688
1056
867
912
1385
1335
792
906
984
1434
984
1434

1 rau.
968
1760
1275
592
762
864
946
1023
659
851
1056
718
868
932

II testavimas
2 rau.
3 rau.
1365
1978
1824
2391
1447
1501
715
967
963
1298
1024
1189
1263
1498
1147
1289
789
996
894
907
1874
1932
769
896
984
1434
921
1002

1 rau.
1151
1853
1246
825
864
758
407
1056
685
864
1168
720
868
964

III testavimas
2 rau.
3 rau.
815
1029
1864
2298
1167
1213
705
794
962
1354
562
503
350
407
1285
1369
687
989
897
925
1207
1289
783
901
984
1434
988
1324

836,2

821,5

1000,9

948,1

1141,4

1377,0

959,2

946,9

1130,6

342,7

337,4

397,9

291,5

370,6

454,6

338,9

367,1

463,0

28 priedas. 1416 met pradedani boksinink smgi energijos suma (J) kaita per metin cikl
(3 raundai po 2 min.)

1 raundas

x
Sx
min
maks

2 raundas

x
Sx
min
maks

3 raundas

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
12 raundai
reikmingumo lygmuo
t reikm
13 raundai
reikmingumo lygmuo
t reikm
23 raundai
reikmingumo lygmuo

I testavimas

II testavimas

III testavimas

836,2

821,5

1000,9

91,6
450
1702

90,2
326
1411

106,3
323
1483

948,1

1141,4

1377,0

77,9
592
1760

99,1
715
1874

121,5
896
2391

959,2

946,9

1130,6

90,6
407
1853

98,1
350
1864

123,7
407
2298

0,187
p>0,05
1,855
p>0,05
3,543
p<0,05

3,453
p<0,05
5,661
p<0,05
4,624
p<0,05

0,330
p>0,05
2,585
p<0,05
4,094
p<0,05

78

29 priedas. Pradedani boksinink smgi sumins jgos suma (kg) atliekant 3 raundus po 2 min. smgiavimo
mai test
Eil.
Ini-cialai
Nr.
1
E. R.
2
M. V.
3
M. P.
4
R. J.
5
A. N.
6
T. G.
7
A. K.
8
I. S.
9
V. V.
10
P. V.
11
J. M.
12
P. Z.
13
L. .
14
A..
Aritmetinis
vidurkis
Standartinis
nuokrypis (S)

1 rau.

I testavimas
2 rau.
3 rau.

1 rau.

II testavimas
2 rau.
3 rau.

III testavimas
2 rau.
3 rau.

1 rau.

6386
11967
13318
7654
6751
5795
3878
5632
4756
9632
9971
9256
9368
9596

7728
9463
16199
7111
5874
7117
4191
6874
8992
11563
10604
9812
10573
10470

7361
9797
16872
8037
5894
6078
3766
8999
9234
14521
13066
12314
14562
14265

1156
12342
12887
5335
4264
4963
3694
4998
4563
9147
11023
9056
9596
8653

1241
11926
14191
7208
6189
6945
5421
7245
5891
11481
11489
9258
10470
12002

1423
15716
15142
10684
7423
7003
8642
9628
7527
11566
12574
12100
14265
14329

13360
12654
14066
9140
4598
8774
4449
4569
4687
9263
11535
9184
9596
9668

9695
11954
12336
7560
6892
5921
3285
6897
8952
12433
11232
9003
10470
15658

11441
15714
12949
9206
7893
5537
4389
9548
8234
14280
12222
12124
14265
16778

8140,0

9040,8

10340,4

7262,6

8639,8

10573,0

8967,4

9449,1

11041,4

2753,4

2943,1

3955,0

3575,1

3490,4

3948,6

3325,2

3208,8

3720,3

30 priedas. 1416 met pradedani boksinink smgi sumins jgos kaita per metin cikl
(3 raundai po 2 min.)

1 raundas

x
Sx
min
maks

2 raundas

x
Sx
min
maks

3 raundas

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
12 raundai
reikmingumo lygmuo
t reikm
13 raundai
reikmingumo lygmuo
t reikm
23 raundai
reikmingumo lygmuo

I testavimas

II testavimas

III testavimas

8140,0

9040,8

10340,4

735,9
3878
13318

786,6
4191
16199

1057,0
3766
16872

7262,6

8639,8

10573,0

955,5
1156
12887

932,8
1241
14191

1055,3
1423
15716

8967,4

9449,1

11041,4

888,7
4449
14066

857,6
3285
15658

994,3
4389
16778

2,082
p>0,05
3,440
p<0,05
2,958
p<0,05

4,974
p<0,05
7,880
p<0,05
5,280
p<0,05

0,646
p>0,05
2,560
p<0,05
4,342
p<0,05

79

31 priedas. 1416 met pradedani boksinink pasiekto didiausiojo irdies susitraukim danio (SD) kaita per
metus atliekant 3 raundus po 2 min. smgiavimo mai test

1 raundas

x
Sx
min
maks

2 raundas

x
Sx
min
maks

3 raundas

x
Sx

min
maks
Skirtumai tarp rodikli
t reikm
12 raundai
reikmingumo lygmuo
t reikm
13 raundai
reikmingumo lygmuo
t reikm
23 raundai
reikmingumo lygmuo

I testavimas

II testavimas

III testavimas

187

185

186

1,93
174
196

2,2
172
194

1,86
174
192

186

188

185

2,12
178
196

2,06
179
198

2,01
177
197

192

190

193

2,6
180
200

2,1
179
199

1,98
181
201

0,349
p>0,05
1,544
p>0,05
1,789
p>0,05

0,995
p>0,05
1,644
p>0,05
0,68
p>0,05

0,365
p>0,05
2,577
p<0,05
2,835
p<0,05

80