ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS

VADOV MAGISTRANTRA

EGIDIJUS IEDAS

BESIMOKANIOS ORGANIZACIJOS GEBJIM UGDYMAS

MOKYKLOJE PER PASIDALYTJ LYDERYST

Magistro darbas

Darbo vadov
ISM Vadybos ir ekonomikos
universiteto lektor ekspert
Margarita Pilkien

Recenzentas

Kaunas
2014

SANTRAUKA
iedas, E. (2014). Besimokanios organizacijos gebjim ugdymas mokykloje
per pasidalytj lyderyst. Magistrantros baigiamasis darbas. Vilnius: ISM Vadybos
ir ekonomikos universitetas.
Darbo tikslas: atskleisti besimokanios organizacijos krimo galimybes mokykloje
kryptingai pltojant pasidalytj lyderyst.
Darbo udaviniai: 1) ianalizuoti mokslinje literatroje pateikiam padalytosios
lyderysts ir besimokanios organizacijos gebjim samprat, j tarpusavio santyk; 2)
empirikai itirti ir irykinti besimokanios organizacijos gebjim krimo galimybes
mokykloje kryptingai pltojant padalytj lyderyst. 3) irykinti mokyklos vadovo
vaidmen neutralizuojant hierarchins struktros klitis lyderysts dalumui.
Tyrimo tikslas: empirikai nustatyti besimokanios organizacijos gebjim
ugdymo galimybes kryptingai pltojant padalytj lyderyst.
Tyrimo udaviniai: 1) nustatyti pasidalytosios lyderysts lyg Klaipdos rajono
mokyklose (per struktr, kultr, praktikas; 2) atskleisti mokykl vadov vaidmen ir
galimybes kuriant besimokanias organizacijas per padalytj lyderyst.
Tyrimo metodika ir rezultatai. Siekiant palyginti galinanij (vadov) ir
galinamj (mokytoj) nuomones bei praktikas tiriamuoju klausimu, empiriniam tyrimui
pasirinktas mirus kiekybinis ir kokybinis tyrimo instrumentas. Gauti skirtingi rezultatai:
mokytoj nuomone, pasiektas auktas lyderysts dalumo ir besimokanios organizacijos
lygis, vadov atsakymai rodo, kad i esms vyrauja tradicins lyderysts padalijimo bei
organizacinio mokymosi formos. Atskleista, jog glaudiausi ssaj tarp lyderysts ir
besimokanios organizacijos turi mokyklos tipas, po jo mokytoj kvalifikacija ir tik
tuomet amius. Mokytoj lyderysts ir besimokani organizacij krimo kelyje
pagrindine klitimi lieka hierarchin struktra ir ydinga mokinio krepelio finansavimo
tvarka, neteikianios galimybi mokytoj karjerai, j motyvavimui ir skatinimui.
Teikiamos rekomendacijos ministerijos ir mokykl lygmenyje, kaip galima ias klitis
alinti.
Reikminiai odiai: padalytoji lyderyst, besimokanti organizacija, formalieji
ir neformalieji lyderiai, hierarchin organizacijos struktra.

SUMMARY

iedas, E. (2014). Building of the learning organization abilities in school

through distributed leadership. Master's thesis. ISM University of Management and
Economics.
The Purpose of Work: reveal purposeful development opportunities of the
learning organization in school through distributed leadership.
The Tasks of Work: 1) analyze distrubuted leadership and the conception of the
learning organization abilities in the scientific literature, their interplay; 2) empirically
research and highlight purposeful development opportunities of the learning organization in
school through distributed leadership; 3) highlight the role of the school head by
neutralizing of the hierarchical structure of the barriers to leadership divisibility.
The Purpose of Research: empirically establish the learning organization skills
development opportunities through distributed leadership.
The Tasks of Reasearch: 1) set the level of distrubuted leadership in Klaipda
District schools (through structure, culture, practice; 2) reveal the role of the school head
and development opportunities of the learning organizations through distributed leadership.
The Reasearch Methodology and Results. In order to compare leaders and
teachers opinions and practices of the studied issue, mixed quantitative and qualitative
research instrument was chosen for the empirical study. The different results were obtained:
according to the teachers it has been reached a high level of leadership divisibility and the
learning organization, the leaders' responses indicate that basically dominate the division of
traditional leadership and forms of organizational learning. It has been revealed, that a close
link between leadership and learning organization depends on type of school, teachers
qualification and age. The main obstacle in teachers leadership and creating learning
organization is the hierarchical structure and improper students basket funding
arrangements, which are not efficient for teachers career, their motivation and
encouragement. The guidance is provided to remove these obstacles at ministry and schools
level.
The Keywords: distributed leadership, learning organization, formal and
informal leaders, hierarchical structure of the organization.

TURINYS
SANTRAUKA........................................................................................................................2
SUMMARY............................................................................................................................3
PAVEIKSL SRAAS .......................................................................................................6
LENTELI SRAAS ..........................................................................................................7
VADAS .................................................................................................................................8
1. LITERATROS ANALIZ. BESIMOKANIOS ORGANIZACIJOS IR
PASIDALYTOSIOS LYDERYSTS SAMPRATA IR J TARPUSAVIO
SVEIKA......................................................................................................................10
1.1.

Besimokanios organizacijos koncepcija ...........................................................10

1.2.

Pasidalytoji lyderyst mokykl, kaip besimokani organizacij, gebjim

ugdymui.........................................................................................................................16
2. LITERATROS ANALIZ. HIERARCHINS KLITYS IR VADOVO
VAIDMUO LYDERYSTS DALUMUI.....................................................................19
2.1.

Hierarchini klii veikimo problema ir galimybs........................................19

2.2.

Mokyklos vadovo vaidmuo ................................................................................21

2.3.

Mokytoj lyderyst.............................................................................................24

2.4.

Hipotez ir tyrimo modelis.................................................................................28

3. PASIDALYTOSIOS LYDERYSTS IR BESIMOKANIOS

ORGANIZACIJOS GEBJIM LYGMUO KLAIPDOS RAJONO MOKYKLOSE
TYRIMO ANALIZ ..................................................................................................30
3.1.

Empirinio tyrimo metodologija ..........................................................................30

3.2. Kokybinio tyrimo metodologija ir metodika..........................................................31

3.3.

Kokybinio tyrimo analiz ...................................................................................33

3.4. Padalytosios lyderysts ir besimokanios organizacijos gebjim suvokimo ir

praktikos lygmuo. Ivados. ............................................................................................38
3. 5. Kiekybinio tyrimo metodologija ir metodika ........................................................39
3.5.1. Tyrimas pagal mokymo staigos tip ..............................................................45
3.5.2. Tyrimas pagal mokytoj kvalifikacines kategorijas .......................................49
3.5.3. Tyrimas pagal mokytoj ami ......................................................................52
4

3.5.4. Gaut rezultat pagal tirtas sritis apibendrinimas...........................................54

EMPIRINIO TYRIMO IVADOS.......................................................................................57
APIBENDRINIMAI .............................................................................................................59
IVADOS .............................................................................................................................61
PRAKTIN INTERPRETACIJA VADOVAMS.................................................................65
LITERATROS SRAAS ................................................................................................69
PRIEDAI...............................................................................................................................72

PAVEIKSL SRAAS

1. Mokyklos sistema. Mokykla kaip organizacija, kuri mokosi.

2. Respondent pasiskirstymas pagal mokyklos tip.
3. Visuotinis gdimu pagrstas dalyvavimas lyderystje (pagal mokyklos tip).
4. Analize pagrstas informacijos naudojimas (pagal mokyklos tip).
5. Platus dalyvavimas mokyklos veiloje, bendradarbiavimas (pagal mokyklos tip).
6. Reflektyvioji praktika (pagal mokyklos tip).
7. Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanga (pagal mokyklos tip).
8. Respondent pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas.
9. Visuotinis gdimu pagrstas dalyvavimas lyderystje (pagal mokytoj kvalifikacines
kategorijas).
10. Reflektyvioji praktika (pagal mokytoj kvalifikacines kategorijas).
11. Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanga (pagal mokytoj
kvalifikacines kategorijas).
12. Responent pasiskirstymas pagal ami.
13. Visuotinis gdimu pagrstas dalyvavimas lyderystje (pagal mokytoj ami).
14. Analize pagrstas informacijos naudojimas (pagal mokytoj ami).

LENTELI SRAAS

1.

Besimokanios organizacijos bruoai.

2.

Vadovavimo stiliai.

3.

Lietuvos mokytoj lyderysts savybs

4.

Besimokanios organizacijos ir pasidalytosios lyderysts sveika.

5.

Respondent demografins socialins charakteristikos.

6.

Kiekybinio tyrimo klausimyno sudarymo principai ir metodai.

7.

Kiekybinio tyrimo instrumento anketos klausim blokai ir tiriami reikiniai.

8.

Imties trio ir generalins aibs nustatymas.

9.

Respondent atsakym kiekybinio tyrimo antros dalies klausim blokus procentin

iraika.

10.

Respondent atsakym kiekybinio tyrimo treios dalies klausimus procentin

iraika.

VADAS
Temos aktualumas. Igyvename paradoksali situacij: mokyklos, privalanios
ugdyti laisvas, krybikas, gebanias kurti demokratin visuomen asmenybes (vietimo
statymas, 2011), iki iol paios tvarkomos pagal pramonins revoliucijos epochoje
suformuot grietai hierarcin valdymo model. Kaip galimas atsakas dabarties ikius
bene daniausiai skambanios svokos yra lyderyst, besimokanti organizacija.
Man asmenikai tema aktuali tuo, kad su vadybine komanda bandome savo
mokykloje diegti besimokanios organizacijos pradus, taiau susiduriame su nemaais
sunkumais, kuriuos isprsti turt pagelbti gilinimasis i tem.
Nagrinjama problema. iandien vieai pripastama, kad Lietuvoje vykdant tik
struktrinius pokyius nepavyko pasiekti laukiam rezultat: ,,Taigi, Lietuvos vietimo
sistema turjo bti ne vienu ar kitu aspektu reformuota, o i esms sukurta nauja, teigiama

Nacionaliniame

vietimo

pltots

raporte

(2010).

Naujausiuose

alies

strateginiuose dokumentuose valdymas ir vadyba ikelti prioritetiniais tikslais: Valstybs

paangos strategijoje 2030 viena i trij prioritetini srii yra ,,Sumanus valdymas, o
Valstybinje vietimo 2013-2022 m. strategijoje valdymo klausimai akcentuoti antrajame
strateginiame tiksle: ,,utikrinti savivaldos (autonomijos), socialins partnerysts ir vadov
lyderysts darn.
Iki iol Lietuvoje atlikti mokykl, kaip besimokani organizacij, tyrimai parod,
kad daugelyje mokykl tai yra labiau suvokta vizija, nei reals vykstantys procesai, gal t
proces uuomazgos.
Kadangi pasidalytoji lyderyst ir besimokanti organizacija turi daug slyio tak,
formuluojame hipotez mokyklose, visokeriopai pltojaniose pasidalytj lyderyst,
formuojasi besimokanios organizacijos gebjimai.
Darbo

tikslas. Atskleisti

besimokanios organizacijos krimo

galimybes

mokykloje kryptingai pltojant pasidalytj lyderyst.

Darbo udaviniai:
1. Ianalizuoti mokslinje literatroje pateikiam padalytosios lyderysts ir
besimokanios organizacijos gebjim samprat, j tarpusavio santyk.

2. Empirikai itirti ir irykinti besimokanios organizacijos gebjim krimo

galimybes mokykloje kryptingai pltojant padalytj lyderyst.
3. Irykinti mokyklos vadovo vaidmen neutralizuojant hierarchins struktros
klitis lyderysts dalumui, pateikti praktines rekomendacijas, kaip alinti ias klitis.
Tyrimo metodai. Pasirinkta miri kokybinio ir kiekybinio empirinio tyrimo
metodologija. Kokybiniam tyrimui taikytas kryptingas (i dalies struktruotas) individualus
interviu metodas. Kiekybinio tyrimo instrumentui naudotasi Lambert (2011) pateikta
anketa apie mokykl lyderyst bei darbo autoriaus sudarytu klausimynu, kuris parodyt
lyderysts reikimsi per santyk A - Mes. Duomenys apdoroti SPSS programine ranga:
iekota statistikai reikming atsakym skali, ssaj tarp klausim blok bei rezultat
priklausomybs nuo respondent amiaus, kvalifikacins kategorijos bei mokyklos tipo.
Atlikta abiej tip tyrim lyginamoji analiz.
Praktin darbo vert. Pats tyrimas svarbus ne tik kaip galutinis rezultatas gauti
duomenys, suformuluotos praktins rekomendacijos, bet ir kaip procesas, kur bus traukti
tiriamj mokykl formalieji ir neformalieji lyderiai, tai neabejotinai turt paskatinti
mokykl bendruomeni domjimsi lyderysts ir besimokanios organizacijos krimo
problema, o gal ir nukreipti praktins lyderysts keliu.
Tyrimo tikslas empirikai nustatyti besimokanios organizacijos gebjim
ugdymo galimybes kryptingai pltojant pasdidalytj lyderyst.
Tyrimo udaviniai:
1. Nustatyti pasidalytosios lyderysts lyg Klaipdos rajono mokyklose (per
struktr, kultr, praktikas);
2. Atskleisti mokykl vadov vaidmen ir galimybes kuriant besimokanias
organizacijas per padalytj lyderyst.
Tyrimo objektas Klaipdos rajono mokykl formalieji ir neformalieji lyderiai.
Tyrimo metodai: mokslins literatros analiz, Klaipdos rajono mokykl
mokytoj anketin apklausa, pokalbis interviu su t mokykl direktoriais, statistin
(kiekybinio) ir interpretacin (kokybinio) tyrimo duomen analiz, lyginamoji abiej
tyrim analiz. Tyrimo duomenys gali bti aktuals bet kurio kito alies rajono lyginamajai
analizei siekiant suvokti pagrindines tendencijas nagrinjama problema.

1. LITERATROS ANALIZ. BESIMOKANIOS

ORGANIZACIJOS IR PASIDALYTOSIOS LYDERYSTS
SAMPRATA IR J TARPUSAVIO SVEIKA
1.1. Besimokanios organizacijos koncepcija
Prie pradedant nagrinti besimokanias organizacijas, pravartu apibrti, kas yra
apskritai organizacija. ,,Organizacija tai grup moni, kuri veikla smoningai
koordinuojama bendram tikslui pasiekti (Damaien, 2002). Kaip nurodo Drucker (2009),
siekdama ilikti, organizacija turi bti vertinga klientams, bti unikali, sunkiai imituojama,
t. y. jos gyvybingumas priklauso nuo gebjimo keistis, reaguoti aplink. Panaiai
organizacinius gebjimus, labiausiai pasireikianius per kultr, septyniomis savybmis
nusako Robins (2006) : novatorikumas ir rizika, dmesys detalms, orientavimasis
rezultatus, orientavimasis mones, orientavimasis komandas, agresyvumas, stabilumas.
Vienas i svarbiausi gebjim organizacijos vystymo ir pokyi gyvendinimo kelyje yra
besimokani organizacij krimas.
Besimokani organizacij svarb pirmiausia suvok verslininkai. Welcho teigimu,
,,Besimokanios mons turi pranaum, nes mokymasis virsta veikla, o veikla didina
produktyvum (Slater, 2007, p. 59). Karlof ir Lovingsson (2006, p. 13) ir daugumos kit
autori teigimu, besimokanios organizacijos koncepcij ipopuliarino Senge 1990 m.
ileista knyga ,,Penktoji disciplina (,,The Fifth Discipline). Autoriai ireikia abejones dl
teorijos galimybi j panaudoti praktikoje, teigdami, kad daniausiai tai ,,yra tik geri
ketinimai. Pats teorijos krjas, irgi puikiai suvokdamas ios koncepcijos sudtingum,
pabria, kad n vienos mokyklos patirties negalima tiesiogiai pritaikyti kitoms tai yra
individualus krybinis kiekvienos organizacijos procesas, priklausantis nuo tos staigos
kultr lemiani daugelio kintamj. O pai besimokani mokykl reikia suprasti ne tik
kaip tam tikr viet. Senge (2008, p.16) pateikia penkias organizacinio mokymosi
disciplinas:
1. Asmeninis meistrikumas pabriama individo svarba besimokaniai organizcijai.
Dirbdami ir siekdami bendr tiksl, mons privalo tobulinti ir savo asmen.
2. Bendra vizija vis organizacijos nari traukimas kuriant bendr vizij. Svarbu
apjungti visum asmeninius tikslus su organizacijos vizija.

10

3. Mstymo modeliai mokymasis mstyti konstruktyviai ir kurti pozityv pasaulio

suvokimo model. i charakteristika susijusi su organizacijos kultra.
4. Komandinis mokymasis mokymasis kartu mokytis; dialogo ir diskusij grupse
svarba. Nordami palengvinti grupin mokymsi, turime imokti perengti barjer ir
susitarti dl tikro suderinimo ir efektyvumo.
5. Sisteminis mstymas -

organizacijos nari gebjimas matyti ne tik linijin

prieasties ir pasekms grandin, bet ir sistemos element tarpusavio ryius.

Iskiriami trys mokymosi lygmenys: klas, mokykla ir bendruomen.
Stoll (2006) besimokani profesin bendruomen apibdina taip: ,,Tai aprptimi
pasiyminti grup moni, kuriuos motyvuoja bendra mokymosi vizija, kurie vienas kit
palaiko ir kartu dirba, randa bd tyrinti savo praktik artimiausioje bendruomenje ir u
jos rib bei kartu mokytis nauj ir geresni metod vis mokini pasiekimams gerinti
Simonaitien (2007)

besimokanioje organizacijoje akcentuoja vyksm, proces:

,,Besimokanti organizacija nuolat apmsto gyt patirt ir veiklos perspektyvas. Mokymasis

organizacijoje reikia io proceso metu gaut duomen vertim inias, reikalingas
organizacijos esminiams tikslams pasiekti bei prieinamus visiems organizacijos nariams.
Minti procesai vyksta visuose lygiuose: individo, grups ir organizacijos bei visuose
organizacijos

koncentruose.

Autor

iskiria

tokius

universalius

besimokanios

organizacijos bruous:
1. Strategijos, vizijos, tiksl ir udavini formavimas (dalyvaujant visiems
organizacijos nariams) organizuojamas kaip mokymosi procesas.
2. Padalini, grupi ir individ bendradarbiavimas ir mokymasis.
3. Besimokanti organizacija yra lanksti ir atvira. Atvirumas tai slyga
dvikrypiams mainams: kritikai, informacijai, grtamajam ryiui.
4. Informacijos rinkimas, vertinimas ir sklaida.
5. Mokymsi skatinanio organizacijos klimato krimas, palaikymas ir galimyb
tobulti.
(www.bing.com/Search?q=Besimokanti+organizacija8src=IESearchBox8FORM=IE8SRC)
Galima pastebti dsningum, kad nors daugelis autori skirtingais odiais
vardina besimokanios organizacijos bruous, taiau visi be ilyg kaip esmin slyg

11

akcentuoja ,,bendruomenikum, ,,vairius organizacijos nari lygmenis, t.y. i esms

kalba apie t pat pasidalytosios ar padalytosios lyderysts svarb.
Stoll ir Fink (1998, p. 177) apibdindami besimokani organizacij, kaip
skatinani kitus tobulti profesikai, kalba apie mokytoj, vadov, mokini tv,
Mokyklos tarybos nari, valdios organ lygmenis. Jie nurodo tokius besimokanios
mokyklos poymius:
* laiko mokytojus profesionalais ir supranta, kad mokiniai nra standartizuoti, o
mokymo procesas nra rutina. Mokytojai turi imanyti apie vaiko augim, vairias mokymo
ir vertinimo strategijas. Besimokanios organizacijos patiki mokytojams priimti
sprendimus, kurie bt naudingi vaikams;
* skatina augti personal. Jei tikimasi pakeisti mokini mokymsi, besimokanios
organizacijos turi rpintis mokytoj mokymusi ir j investuoti;
* skatina mokytojus dalyvauti mokyklos valdyme;
* remia bendradarbiavim, kuriuo siekiama tobulti;
* ieko bd, kaip priimti tarnyb, patraukti ir ugdyti naujus organizacijos narius;
* skmingai funkcionuoja savo aplinkoje. Nuolat stebi savo aplink ir siekia joje
skmingai dirbti.
* stengiasi pakeisti svarbiausius dalykus. Pirmiausia besimokanios organizacijos
keiia tai, kas priklauso nuo j, tada pereina prie platesni permain;
* nepamirta ,,smulkmen. Imasi toki veiksm, kuriais pasitiki personalas,
mokiniai ir tvai. Jos aptaria disciplin, kasdienius reikalus, priima sprendimus, sprendia
nesutarimus, bendrauja, umezga ryius su visuomene ir stengiasi, kad i veikla netrukdyt
ugdymo turinio, mokymo ir mokymosi proces pokyiams.
I esms panaiai besimokanios organizacijos vaidmenis apibdin ir Hopkins,
Ainscow, West (1998, p. 229) kalbdami apie vietimo organizacijas, kurios turi:
* sukurti aiki mokyklos vizij,
* vertinti darbo imanym,
* palaikyti teigiamus vadov ir j pavaldini tarpusavio santykius,
* traukti kuo daugiau moni priimant sprendimus,
* vykdyti dvipus vertikali ir horizontali komunikacij,

12

* pripainti, kad vadovavimas yra ne individui suteiktos pareigos, bet funkcija,

kuri vykdyti gali padti daugelis darbuotoj.
Hargreaves ir Fink (2008), kalbdami apie bendruomenikum, velgia dar plaiau
ir ieina i mokyklos, kaip profesins organizacijos, rib. Jie akcentuoja lyderysts
tvarum, bendruomenikum kaip sipareigojim kartu siekti bendro tikslo. Toki
bendruomeni nariai yra ne tik mokytojai, bet ir mokiniai bei tvai. Joms bdingas
profesionalumas, kuris nusakomas, kaip jos vertina nesutarimus, skirtumus ir diskusijas,
kaip priimant sprendimus renka ir panaudoja duomenis.
Simonaitien (2007) sugrupavo inomiausius autorius pagal j pateikiamus
besimokani organizacij bruous (r. 1 paveiksl):
1 lentel
Besimokanios organizacijos bruoai
Autoriai

J pateikiami besimokanios organizacijos bruoai

Pedler,

Strategijos krimas mokymosi procesas. Politikos formavimas traukiant

Burgoyne, visus organizacijos narius. Lanksios organizacins struktros. Informacijos

Boydel

apie

iorin

organizacijos

aplink

rinkimas.

Skatinanti

mokymsi

organizacijos aplinka. Tobulinimosi galimybs visiems.

Leithwod

Investicijos savo ateit vieiant ir lavinant organizacijos narius. Kartu su

organizacijos nariais kuriama bendra vizija ir priimama misija. Integruojamas
darbas ir mokymasis, harmoningai derinant su pageidaujamu mokymosi
stiliumi. Reaguojama visuomens ir aplinkos poreikius.

Addlesson Santykai ir bendradarbiavimas lemia besimokanios organizacijos bruous.

Esminis dalykas moni poiris ar nuostatos kit atvilgiu.
DiBella,

Veiklos vertinimas ir tyrimas. Eksperimento rizika. Atvirumo aplinka (debat

Nevis,

ir knflikt galimyb). Nuolatinis mokymasis visais lygiais. Darbo atlikimo

Gould

bd vairov. Interpretacijos laisv. Idj skleidimo gausa.

Senge,

Sisteminis mstymas. Asmeninis meistrikumas. Mstymo modeliai. Bendrai

Boss,

kurta vizija. Komand mokymas.

Smith,
Roberts,
Kloiner
13

altinis: Simonaitien (2007)

www.mokslas.net/vadyba/besimokancios-organizacijos-

samprata/
Kiti autoriai labiau akcentuoja organizacijoje naujos kultros krim ir perkrim.
Tai ne tik iorinis, bet ir vidinis procesas, vykstantis moni smonje, kuomet mokytojai
i savo prast personalizuot darbo viet kabinet, bendrai veiklai buriasi grupes ir
komandas. ,,Besidalijanti lyderyst ir sprendim primimas yra pirmasis komponentas
kuriant ir gyvendinant bendradarbiavimo kultr (Cibulskas ir ydinait, 2012, p. 103).
Lambert (2011, p.18) apibria besimokanios bendruomens lyderysts vizij:
,,Kai bendruomens nariai visi kartu mokosi ir siekia bendro tikslo, jie sukuria aplink,
kurioje vyrauja bendrumo ir verts jausmas. Be to, btina tikti, kad lyderio vaidmens gali
imtis kiekvienas ir mokytis geba visi vaikai. Autor, kalbdama apie visuotin dalyvavim
lyderystje, kaip ir kiti auksiau minti autoriai, pabria direktoriaus, daugumos mokytoj
ir didels dalies tv bei mokini dalyvavim. Pagal dalyvavimo lyderysts veikloje mast
ir gdi lyg iskiria keturias grupes: emas gdi lygis, auktas gdi lygis, maas
dalyvavimo mastas, didelis dalyvavimo mastas. Kad besimokanios organizacijos krimas
susijs su mokyklos kultros perkrimu, mokytoj inercija, perspja Glickman (2010, p.
35): ,,Kalbant apie daugumos mokykl kultros normas ir tvark, tyliai tikimasi, kad
mokymas liks asmeninis mokytoj reikalas ir bus nematomas kitiems, o mokytojai dirbs be
koleg pagalbos ar nesudarant galimybi atvirai pakalbti apie mokym ir mokymsi.
Besimokanios organizacijos krimo procese laukia nemaai esmini nesutarim,
netgi konflikt, atskir individ prieinimosi: ,,Veiksmingai dirbantys individai ir
organizacijos patiria ne maiau problem, igyvena ne maiau stresini situacij ir nra n
kiek laimingesni. Tiesiog k i t a i p v i s a t a i v e r t i n a (Fullan, 1998, p. 126). Apie
laukianius nemaus sunkumus perspja ir Goleman, Boyatzis, McKee (2007, p. 217): ,,I
tikrj vadovai, norintys atlikti didel pertvark, susiduria su paradoksu: organizacijai
klestti palankiausia yra rutina ir status quo. Dar daugiau besimokanios organizacijos
krimo ir jos egzistavimo konfliktikum ipltoja Griffin (2011, p.p. 46, 48). Jis, panaiai
kaip ir Senge (2008), teigia, kad besimokanios organizacijos pagrindin disciplina yra
mstymo modeliai. Buvusi patirtis tuos mstymo modelius paveria asmeninmis
vertybmis ir sitikinimais. Lyderyst jis prilygina socialinei sveikai, kurioje ,,Asmenin
vizija tampa bendra vizija, o asmenini gdi ugdymas tampa komandiniu mokymu.
14

Socialinje sveikoje Griffin (2011) ikelia konflikt, kaip jos varomj jg. Konflikt
komand iebia btent lyderiai. Autorius nurodo keturis organizacij gyvybingumo
rodiklius: Galia. Ar darbuotojai tiki kad gali paveikti organizacijos veikl? Ar mano tur
galios nuveikti k nors svarbiaus? Tapatumas. Ar darbuotojai gana siaurai tapatinasi su
specialybe, darbo grupe arba veiklos skyriumi, ar tapatinasi su organizacija kaip visuma?
Konfliktas. Kaip organizacijos nariai sprendia konfliktus? Ar mgina juos uglaistyti, ar
j nevengia ir isprendia? Mokymasis. Kaip organizacija mokosi? Kaip reaguoja naujas
idjas?
Dalin, Rolff, Kleekamp (1999, p. 39) besimokanios mokyklos krim aptaria per
organizacin kultr ir vadyb, kuri linkusi naujoves ir kait. Tokia mokykla rimtai
vertina moksleivi, tv ir mokytoj poreikius, nuoseklius ir smoningus ryius palaiko su
aplinka. Besimokanios organizacijos krimo procese iskiria tris ugdymo ciklus: 1.
Individualus mokymasis. 2. Grupinis mokymasis. 3. Institucionalizavimas. Autoriai
pripasta, kad toki organizacij ino nedaug, kad daug kam jos gali pasirodyti
negyvenimikos, taiau tuo keli einani yra mat.

.
Vidinis mokyklos vertinimas

Organizacinis
ugdymas
Grupi
ugdymas

Mokyklos kultra
Vadyba
Mokytoj
kompetencija
Moksleivi
kompetencija

Mokyklos
progr. ugd.
Kolegika
prieira
moni
igali ugd.

Rezultatai
APLINKA
altinis: Pagal Dalin, Rolff, Kleekamp (1999, p. 39)

1 paveikslas. Mokyklos sistema. Mokykla kaip organizacija, kuri mokosi

15

APLINKA

APLINKA

Vadybos
ugdymas

Apibendrinti galima Earl, Katz (2007, p. 28) teigimu: ,,Atlikta nemaai tyrim,
patvirtinani, kad profesionalaus mokymosi bendruomens gali kurti ir isaugoti
ilgalaikius pokyius, nes gyja reikiam profesini gdi ir gebjim, leidiani
mokykloms engti priek.

1.2. Pasidalytoji lyderyst mokykl, kaip besimokani organizacij,

gebjim ugdymui
Hargreaves ir Fink (2008) teigia, kad pamatins idjos apie pasidalytj lyderyst,
nors ir pateikiamos kita forma, yra inomos nuo prajusio amiaus septintojo deimtmeio.
Btent ia Haris (2010) velgia painiavos galimyb, kad pasidalytosios lyderysts terminas
pradedamas vartoti visur, kur kalbama apie koki nors iskaidytos ar pavestos lyderysts
form. Tampa aktualu isaikinti, kaip lyderyste pasidalijama ir kokie to pasidalijimo
bdai. Kaip matome, akcentai dedami ne pai padalytj lyderyst, o tarpusavio
sveikas. Pasidalytoji lyderyst, Haris (2010) nuomone, labiau siejama su krybikumu,
neformalija lyderyste ir, skirtingai nuo kit lyderysts ri, bandani teorij apibrti
konkreiu modeliu, jai labiau bdinga vairov, o ne panaumas. Formaliojo mokyklos
lyderio direktoriaus svarbiausia funkcija tampa ne jo paties lyderiavimas, bet slyg
kitiems sudarymas. Lyderyst ne vieno asmens, bet daugelio sveik, vykstani
organizacijoje skirtingais momentais, rezultatas (Spilanas, 2006; Haris, 2006).
Formals vadovai ne tiek turi bti lyderiais, kiek utikrinti mokymosi galimybes
kitems darbuotojams. ,,Pasidalytoji lyderyst pirmiausia susijusi su formalios ir
neformalios lyderysts sveika, ji remiasi prielaida, kad kiekvienas narys pasiymi
lyderiui bdingomis savybmis, kuri gali prireikti konkreiu metu. Formaliojo lyderio
funkcija utikrinti, kad reikiamu momentu neformaliam lyderiui bt suteikta pagalba
planuojant ir gyvendinant pokyius (Haris, 2010). i mint tarsi pratsia Kouzes, Posner
(2003): ,,Vadovai sudaro slygas kitiems monms veikti ne kaupdami turim valdi, bet
ja dalydamiesi. Hargreaves ir Fink (2008, p. 132) iuo poiriu dar kategorikesni:
,,Mokykloje niekas neprivalo padalyti lyderysts ji jau padalyta. Autori teigimu,
lyderyst egzistuoja visur ir visada: per pertraukas ir pamokas, mokytoj kambaryje ir

16

mokomuosiuose kabinetuose, sporto aiktynuose. Ji bna ir gera, ir bloga, planuota ir

atsitiktin.
Nors padalytosios lyderysts autoriai kalba apie tai, kad i lyderysts ris nra
apribojama tam tikru modeliu, struktra ir kitomis formaliomis formomis, neirint to,
bando, kiek tai manoma, ir i lyderysts r teorikai apibrti, padaryti
,,apiuopiamesn.
Hargreaves ir Fink (2008), pasiremdami anksiau atliktais koleg tyrimais
(Lytvudas ir kt. (2007), teikia pasidalytosios lyderysts skirstym formas:
Planuotas suderinimas: organizacij nariai nuodugniai apsvarsto bsimas lyderi
uduotis ar funkcijas. Susitariama, kokias funkcijas gali geriausiai atlikti konkretus asmuo.
Spontanikas suderinimas: dalijamasi beveik arba visikai neplanuojant.
Spontanikas nesuderinimas: panaus spontanik suderinim, remiantis jo
vertybmis, sitikinimais ir normomis, taiau rezultatas bna skirtingas arba ne toks
atsitiktinis.
Anarchinis suderinimas: kai kurie arba dauguma organizacijos nari atmeta kit
asmen silymus dl lyderysts j veiklos takos srityje. Pradeda konkuruoti su kitomis
grupmis.
Naujj lyderysts struktr, kaip vykdani vietimo sistemos pervark,
Hargreaves (2007) apibria penkiais elementais: *ploktesn, maiau

hierarchin

personalo struktra, *pasidalytoji lyderyst, *mokini lyderyst, *lyderysts raida ir

perimamumas, *kolektyvinis sprendim primimas.
Bandant gretinti edukolog teiginius apie besimokanias organizacijas ir
pasidalytj lyderyst, akis krenta t teigini panaumas, ssajos, kurios galt reikti ne
k kita, kaip abiej reikini tarpusavio derm, tam tikr priklausomyb. Tai galt bti
vertintina kaip tam tikras ikeltos hipotezs prielaidos pagrstumas. Pvz., Lambert (2010,
p. 98) nurodo tokias atounias pasidalytosios lyderysts ypatybes: 1) vizija vienijanti
jga, 2) lyderiams suteikiami galiojimai kaip specialistams, o ne kaip oficialiems
vadovams, 3) kolektyvins grups sudaromos konkretiems tikslams sprsti, 4) kuriamos
praktinius klausimus orientuotos grups, 5) asmenys laiko save suinteresuotomis alimis, 6)
organizacijos tikslai iskaidomi, 7) pasidalytos funkcijos ir uduotys,
esminis pokyio ir pltros elementas.
17

8) uklausos

Pasiremiant aukiau aptart ekspert Haris, Lambert, Hargreaves, Fink ir kit

teiginiais, galima daryti ivad, kad pasidalytoji lyderyst mokyklos praktikoje yra bene
svarbiausia i vis lyderysts form dl savo specifikumo: mokykloje alia mokinio
svarbiausias asmuo yra mokytojas. Pagrindin siekiam mokymo(si) ir ugdymo rezultat
kuria btent abiej mokytojo ir mokinio sveika. staigos vadovo lyderyst pasireikia
tik per tarpininkus mokytojus.

18

2. LITERATROS ANALIZ. HIERARCHINS KLITYS IR

VADOVO VAIDMUO LYDERYSTS DALUMUI
2.1. Hierarchini klii veikimo problema ir galimybs
iame skyriuje inagrinsime hierarchini klii problemos esm bei sprendimo
galimybes, atskleisime mokyklos vadovo ir mokytoj lyderysts vaidmen bei
akcentuosime mokyklos vadovo vaidmen neutralizuojant hierarchins struktros
klitis lyderysts dalumui.
,,Decentralizacijos procesas vyksta beveik visame pasaulyje ir verslo struktrose,
ir vieojo administravimo, ir nesiekianiose pelno organizacijose,

teigia Karlof ir

Lovingsson (2006). iame vykstaniame procese jie velgia du tikslus. Pirmas padaryti
efektyvesne veikl, naudojantis moni intelektu taip, kad bt didinamas organizacijos
patyrimo bankas; antra perkelti atsakomyb dl sprendim, kurie yra glaudiai susij su
klientais ir rinka, t moni, kurie juos geriausiai pasta, rankas. Autoriai nurodo tris
decentralizacij skatinanius motyvus: 1) organizacijos tampa labiau orientuotos rink ir
tokiu bdu efektyvesns moni, kuriems jos tarnauja, atvilgiu; 2) mons jauiasi labiau
traukti, o tai skatina motyvacij, verslumo dvasi ir pasitenkinim darbu; 3) mons
nenori, kad jiems visur sakint; jie nori bti savo pai sprendim eimininkais.
Kitas ymus verslo pasaulio atstovas Drucker (2009, p. 67) bando kurstyti diskusij
aistras, teigdamas: ,,Dabar daug kalbama apie ,,hierarchikumo pabaig". Tai baisi
nesmon. <...> Kai laivas pradeda sksti, jo kapitonas neaukia susirinkimo, jis sako." io
autoriaus nuomone, mokytojai, velgdami jiems nauj funkcij perdavim, tiktina,
prieinsis dl atsakomybs, o vadovai, jei tame velgs valdios netekim, abejotina, ar i
viso taikys ( Drucker 2009 , p. 252).
Gana kritikas vietimo sistemos ir kolektyvinio mokymo atvilgiu yra Owen
(2008, p. 46), remdamasis tuo, kad daug ,,skm pasiekusi lyderi, toki kaip Richardas
Bransonas ir Bilas Geitsas, pirma laiko ikrito i tos sistemos. Jis skiria ,,ireiktas inias,
gyjamas kolektyviai mokantis, - Vakar tradicija, ir ,,neireiktas nias praktinius
gebjimus, - Japonijos tradicija. Owen nuomone, lyderysts mokomasi i sektin
pavyzdi, i patirties bei i struktrinio stebjimo ir nauj dalyk atradimo.

19

,,I ties mokykla iuolaikinje visuomenje akivaizdiausias pavyzdys, kad visa

institucija gali bti sukurta pagal konvejerio princip - ne tiek nusistebjim, kiek
nusivylim isako Senge, (2008). Jis kalba apie skirstym klases pagal ami, tai, kad visa
mokykla veikia vienodu tempu, dirba pagal vienodus ugdymo planus. Teigdamas, kad
vadyba tai kolektyvin veikla, ateit gana optimistikai prie deimtmet velg elvys
(2001, p. 9), teigdamas, kad vis daugiau gali suteikiant vietimo organizacijomas, vadyba
gyja vis didesn reikm, o vadybin veikl traukiama vis daugiau moni. Deja,
Lietuvoje, kaip dabar vieai pripastama, pokyiai ir reforma iki iol buvo labiau
deklaratyvs nei esminiai: ,,alyje i esms tebetaikomas tik tradicinis valdymo modelis
direktorius pavaduotojai metodiniai rateliai. Visoje vietimo sistemoje dominuoja
smulkmenik instrukcij ir kontrols mechanizmai, - aptardami lyderysts vystymosi
model Lietuvos mokyklose teigia Cibulskas ir ydinait (2012, p. 13). Be to, kaip vien
i problem, neskatinani mokytoj aktyvumo ir iniciatyvumo, autoriai vardina mokytojo
profesin karjer mokykloje ir apskritai vietimo sistemoje.
,,Daugeliu atveju mokykl struktra ir organizacija tampa didiausiu ikiu,
trukdaniu mokytojams bendradarbiauti ir kurtis mokymosi bendruomenms (Haris, 2010,
p. 118). Taiau suprasdama, kad visuotin pokyi taip greitai nesulauksime, autor daro
ilyg, kad pasidalytoji lyderyst gali egzistuoti ir dabartinje hierarchinje sistemoje.
Dabartin mokykl struktra sudaro ir subjektyvias klitis padalytajai lyderystei.
Viena j, kaip paymi dauguma ia cituot autori, dl didelio mokyklos vadov
apkrovimo vadovavimu jie tiesiog nebepajgia bti lyderiais, todl nebegali tinkamai
takoti i kit. Kita prieastis dl dalies mokytoj nenoro. Daniausiai tai apsprendia
nuostata, kad lyderyst susijusi su tam tikromis funkcijomis, oficialiais galiojimais (apie
tai spjo ir Drucker!). Tokie mokytojai, Lambert (2011) nuomone, daniausiai nra turj
progos ar galimybs tai padaryti arba band nusivyl, kai djo daug pastang, o darbas liko
arba neubaigtas, arba jo niekas neaptar ir nevertino. Autor atkreipia dmes konflikt
sprendim, nes lyderi grupei priklausantys asmenys daniausiai nepaiso kit nuomons ir
tuomet gaunama prieingyb laukiamam rezukltatui. Kita vertus, dalyvavimas irgi dar ne
viskas, ne maiau svarbu gudimas. Taigi toliau tenka kalbti apie profesin mokytoj
tobuljim, kur Lambert (2011) pataria sieti ne tik su pamatuojamais mokini pasiekimais,
bet ir mokytoj mokymusi. Autor nurodo tris procesus, padedanius gyti lyderysts
20

gdi tai refleksija, analiz ir dialogas. Remiantis tyrimais, nurodo autor, praktikoje
pasidalytoji lyderyst vykdoma taikant vien i dviej bd. Pirmasis konsultacinis,
kuomet konsultacijos vykdomos visai mokyklai svarbiais klausmais, taiau galutin
sprendim priima formals lyderiai, Antrasis sprendim padalijimas, kai mokytojams
tenka visa atsakomyb ir suteikiamams didelis savarankikumas priimti sprendimus pagal
kompetencjos laipsn. Dalin ir kiti (1999, p. 226) nuomone, ruoiant mokinius gyvenimui
ateityje, kurioje lems ne hierarchine valdia, o takos galia, pats tinkamiausias yra
institucinis ugdymas, t.y. gyvenimas ir dalyvavimas institucijoje, kuri mokosi.

2.2. Mokyklos vadovo vaidmuo

Kad ir kaip norima apriboti direktoriaus, kaip formalaus lyderio vaidmen,
hierarchiniu principu sudarytoje organizacijoje, kokia yra mokykla, ,,Direktoriaus vaidmuo
skatinant ir stiprinant kolegialumo bei augimo kultr, yra lemiamas, teigia Stoll ir Fink
(1998, p. 188). ,,Direktoriaus lyderyst yra pagrindinis mokyklos lyderysts ugdymo
veiksnys, antrina Lambert (2011, p. 81).

Pavaldiniai trokta su vadovu umegzti

emocin ry jiems reikalinga empatija, papildo Goleman, Boyatzis, Mckee (2007). i

mint vysto ir Fullan (2004), teigdamas, kad vis dar egzistuoja stiprus ryys tarp lyderysts
ir tam tikr asmenini elgesio manier, bruo ir savybi. Tai akcentuoja ir Covey (2006),
sakydamas, visi nori matyti vadov optimist, geros nuotaikos, laiming mog, nes tik
bdamas toks ir kituose gebs velgti tokius pat mones. Owen (2008) visas ias savybes
apibendrintai vadina teigiamu nusiteikimu. Haris (2010) tvirtina, kad vadov ir direktori,
dirbani didelse vidurinse mokyklose, taka mokini mokymuisi beveik visada
perduodama per kitus darbuotojus. Autors teigimu, tyrimo rezultatai parod, kad daugeliu
atveju lyderysts pasidalijimo pobd ir bd mokyklose lemdavo t mokykl direktoriai ir
vadovai, priklausomai nuo trij veiksni: asmeninio poirio lyderyst; lyderio
asmenybs raidos etap; asmenins nuomons apie vadovaujamo kolektyvo pasirengim u
lyderyst prisiimti atsakomyb.
velgiant dabartin mokykl situacij, pagrstai kyla klausimas, ar mokykl
direktoriai link prisiimti lyderiavimo ik ir ar tam yra palankios slygos. Teigdama, kad

21

mokykl direktoriai neproporcingai daug laiko skiria vadovavimui, bet ne lyderystei, Haris
(2010) kaip vien i prieasi mato nuolatin konkurencij, kuri atima daug laiko, veria
grumtis dl l ir energijos. i mint palaiko ir pltoja Senge (2008, p. 41), Dalin, Rolff,
Kleekamp (1999).
Tuo tarpu Hargreaves ir Fink (2008) teigia, kad vietimo lyderyst analizuojanioje
literatroje per daug pabriamas mokyklos vadovo vaidmuo, taip tarsi dar sustiprinant
sitikinim, kad lyderis ir vadovas tapaios svokos. J nuomone, ,,herojik direktori,
gebani pakelti prastas mokyklas, paradigma yra ydinga ir nykstanti. Jie skmigai
dirbani mokykl ateit sieja su pasidalytja lyderyste.
Kiti autoriai ne tik polemizuoja direktoriaus vaidmen pasidalytoje lyderystje, bet
ir pateikia veiklos krypi, kuriomis mokykl vadovai turt eiti: Lambert (2011, p. 81),
teigdama, kad ,,Direktoriaus lyderyst yra pagrindinis mokyklos lyderysts ugdymo
veiksnys, pateikia 15 veiklos krypi, kurias turt vykdyti lyderyst mokykloje kuriantis
vadovas. Beje, dauguma i ivardint funkcij atitinka ir besimokanios organizacijos
krimo funkcijas: tai ir bendros vizijos bei pasitikjimo krimas, kit asmen lyderysts
gebjim ugdymas, diskusij inicijavimas ir palaikymas, komunikacijos proces skatinimas
ir kt.
Atlikta daugyb tyrim bandant nustatyti, koks vadovo lyderysts stilius yra pats
geriausias. Kaip nurodo Northouse (2009, p. 67), kalbant apie lyderysts stili, turima
minty lyderio dvejopas elgesys nukreiptas rezultat arba santykius. iuo metu
linkstama manyti, kad visi stiliai, priklausomai nuo situacijos, yra geri, tik privalo bti
taikomi krybikai ir lanksiai. (Goleman, 2007, George, Sims, 2008 ir kiti) pateikia
duomenis tyrimo, kurio metu paaikjo, kad 69 % auktais akademiniais rezultatais
pasiymini mokykl direktori taik po keturis ir daugiau gerai itobulint, darn
skatinani vadovavimo stili. Goleman, George ir Sims teigia, kad lyderiavimo stiliaus
tobulinimas yra galutinis lyderysts mokymosi ir tobulinimo etapas. Autoriai pateikia
vadovavimo stilius, nurodydami santyk su pavaldiniais, o tai svarbi padalytosios lyderysts
slyga (r. 2 lentel):

22

2 lentel
Vadovavimo stiliai
Vadovavimo

Komandos nari elgsena

Vadovo santykiai su pavaldiniais

Nurodomasis

Paklusns

Priklausomi

Sudominantis

Jauiasi skatinami

Abipusikai priklausomi

Treniruojamasis

Darbuotojai tampa imls

Abipusikai priklausomi

stilius

Bendro

sutarimo Jauiasi lygs

Abipusikai priklausomi

(konsenso)
Darnusis

Dmesys komandiniam darbui

Abipusikai priklausomi

Eksperto

Veikia savarankikai

Nepriklausomi

altinis: B. George ir P. Sims, 2008, vadovavimo stili lentel.

Orientuodamasi vadovo santykius su pavaldiniais, L. Lambert (2011) mokyklos
direktoriui priskiria keturis vadovavimo stilius: 1) autoritarinis (nurodinja ir kontroliuoja),
2) nesikiimo politikos alininkas (sprendimus priima u aki, sistemingai nepasitelkdamas
kit

ir

taip

organizacijoje

sukeldamas

neapibrtum

ir

susiskaldym),

3)

bendradarbiaujantis (skatina aktyv dalyvavim, bet neino, kaip traukti besiprieinanius

kolektyvo narius), 4) gebjimus ugdantis (stengiasi velgti prasm ir skatina ini mainus,
siekdamas aktyvinti dalyvavim mokyklos veikloje).
O kokia situacija Lietuvoje? ,,vietimo problem analizje (2007, spalis) ikelt
problemin klausim ,,Mokykl vadovai: vadovauja ar lyderiauja pateiktas vienprasmis
atsakymas vadovauja. Nors mokykl bendruomeni nariai nort vadovavimo, nukreipto
santykius, pripastama, kad vadovai pirmiausia siekia tvarkos, aikaus atsakomybs
pasiskirstymo, ikelt udavini gyvendinimo. Kita vertus, tie patys bendruomens nariai
teigia, kad vadovai yra liberals, pripasta kit organizacijos nari teises priimant svarbius
nutarimus, link dirbti komandoje, rpinasi psichologiniu organizacijos klimatu, kuria
palanki kaitai bei bendradarbiavimu grst organizacijos kultr, skatina tobulti.
Cibulskas ir ydinait (2012), siekdami apibrti lyderysts reikin kaip model,
jos reikimsi apibdina per tipus, stili ir galios pasiskirstym prielaida padalytajai
lyderystei reiktis. Tirtose 14-oje Lietuvos mokykl autoriai nustat septynis skirtingus
23

lyderysts

modelius:

dalyvaujanioji,

galinanti

kooperatyvi,

dalin,

tvarioji,

transformacin, bendradarbiaujanti, autokratin. Pagal lyderysts tip pirmosios trys

priskiriamos moderniajai lyderystei, kurios galia apibriama kaip grups ir organizacins
galios saveika bei sandra; kitos trys imintingajai lyderystei, kurios galia individualios,
grups ir organizcins galios balansas. Tik autokratinje individuali formalaus vadovo
galia. Tyrimui mokyklos pasirinktos pagal skming lyderysts kaitos gyvendinimo patirt.
O kokia situacija kitose? Anot elvio (2001, p. 11), dauguma aukiausios ir vidurins
grandies vadov ne tik kad negali, bet danai ir nenori pakankamai laiko skirti vadybinei
veiklai, svarbiausia savo veikla laikydami ne vadybin, bet pedagogin darb. is teiginys
pasakytas prie ger deimtmet, taiau velgiant dabartin alies mokykl direktori
amiaus vidurk (r. pried Nr.1), galima manyti, kad i esms nelabai kas pasikeit.

2.3.

Mokytoj lyderyst

Kaip paymi Haris (2010), Hargreaves ir Fink (2008),

pasiremdami Kein

Leithwood ir jo koleg i Kanados tyrimais:

* didesnio lyderiavimo vaidmens suteikimas mokytojams daro teigiam tak
mokytoj darbo rezultatyvumui ir mokini sitraukimui mokymo proces;
* mokytoj lyderyst turi reikmingesn poveik nei mokyklos vadovo lyderyst.
I esms tokias pat ivadas (pasiremdamas Hattie, Muijis ir Reinolds tyrimais) daro
ir Petty (2008) teigdamas, kad visos mokyklos, skaitant ir direktoriaus veikl, taka
mokini pasiekimams tesudaro 5-10 %, kai tuo tarpu mokytoj 30%, o atskir tos paios
mokyklos mokytoj mokini rezultatai gali labai skirtis.
Kit tyrj Silins ir Mulfordo (pateikia Hargreaves ir Fink) tyrimai rodo, kad:
1) mokyklos lygmens veiksni taka mokini pasiekimams yra didesn nei mokini
socialinio ir ekonominio statuso nam aplinkos veiksniai;
2) yra svarbus veiksnys, galinantis dirbti kaip besimokaniai organizacijai;
3) reikmingai veikia neakademines sritis, tokias kaip lankomumas, mokymosi
nuostatos ir dalyvavimas mokyklos veikloje.
Apvelgdami atliktus tyrimus lyderysts dalumo srityje, Hargreaves ir Fink (2008)
teigia, kad j trkumas yra tai, kad visais atvejais lyderyst siejama su direktoriaus veikla,
24

jo, kaip charizmatikos asmenybs, taka ir jo poiriu nuo jo galios priklauso. Taip pat
didels apimties tyrimai gali slpti reikmingus skirtumus ir variacijas. Autoriai, kiek
patobulin Anglijos Hay Group Education padalytosios lyderysts penkias dimensijas,
teikia savo, kuri vaizdiai ireikta termometro veikimo principu per karta per alta:
autokratija, tradicinis delegavimas, paangus delegavimas, nekreipiantysis padalijimas,
savaiminis padalijimas, drsusis padalijimas, anarchija.
Tiek pasidalytosios lyderysts, tiek mokyklos, kaip besimokanios organizacijos,
svarbiausias subjektas yra mokytojai, kadangi jie yra pastoviausia kolektyvo dalis. ,,Atrodo,
taip paprasta, juk kelias lyderius toks aikus, - provokuoja Lambert (2011, p. 55),
keldama problem: ,,Kodl tiek daug mokykl direktori ir pavaduotoj sitikin, kad
mokytoj lyderyst yra taip sunkiai pasiekiamas tikslas?. Tarp bandom iekoti prieasi
daniausiai vardinamos tos paios, susijusios su mokyklose tvirtai sigaliojusia hierarchine
sistema: lyderio vaidmuo skirtas oficialiam vadovui, vadovavimas, galiojimai susij su
oficialiais (si)pareigojimais, reikia finansinio paskatinimo sistemos, kurios nra. Lieka
iorinis skatinimas, kuris veikia arba gali i naujo paadinti kakuomet buvus entuziazm
tai galimyb dirbti siekianioje tobulti mokykloje, dalyvavimas tarpmokykliniuose
tinkluose, rajono ar alies mastu vykdomose iniciatyvose.
mokytoj lyderyst, j tobuljim Stoll ir Fink (1998, p. 178) velgia per dvipus
prizm, teigdami, kad tai yra ir procesas, o kartu ir numatytas mokyklos rezultatas. Jie ypa
akcentuoja mokytojo, kaip individo, tobuljimo sietinum su visos mokyklos, kaip
organizacijos, tikslais. Atkreipia btinum velgti individualybes, skirtumus, netgi lyt ir
ami, vis j gyvenimo bd. Mokytojo tobuljimo proces vardina tokiomis sritimis:
konsultacijos su kolegomis, asmenin refleksija, eksperimentavimas ir dalyvavimas
seminaruose u mokyklos rib.
Besimokani organizacij, kaip ger mokini pasiekim garant, pabria ir
Glickman (2010, p.11): ,,Skmingai dirbanios mokyklos akivaizdiai skiriasi nuo
mokykl, kuri rezultatai vidutiniki ar prasti, kur mokytojai nebendradarbiauja, neturi
bendro tikslo, ir kiekvienas i j yra sitikins, kad daro visk, k gali.
,,Nors yra fakt, kad mokytoj lyderyst daro tak ugdymo kokybei, mokytoj
lyderysts tyrim tiek Lietuvoje, tiek ir kitose alyse itin pasigendama, - teigia Klaipdos
universiteto mokslinink Rupien ir doktorant Skarbalien, pristatydamos savo atlikt
25

tyrim. Tyrimu bvo nustatyta, kad Lietuvos mokytoj lyderysts savybs yra gana stipriai
ireiktos. I viso iskirti ie lyderysts elementai (r. 3 lentel):
3 lentel
Lietuvos mokytoj lyderysts savybs
Stipriausiai

ireiktos

lyderysts

Silpniau ireiktos lyderysts savybs

savybs
4. Baimi ir streso veikimas;

1. Atsakomybs jausmas;
2.

Aukti

asmeniniai

5. Rytas siekti rezultato;

standartai/siekis bti geriausiu;

3. Stipri vizija ir lojalumas.
altinis:

Dr.

L.

Rupiens

ir

6. Komandos motyvacija
doktorants

A.

Skarbaliens

atliktas

tyrimas.

www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%

Palyginus tyrim su kitu, gana panaiu vertinant reprezentyvumo imties poiriu

(,,vietimo problemos analiz, 2007), galima teigti, jog susiduriame su mokslini tyrim
paradoksu, nes pastarojo tyrimo ivada tiek vadovai, tiek mokytojai, apibdindami
lyderyst per savo empirin patirt, suvokia j gana primityviai ir nesistemikai?
Respondentai daniausiu trukdiu lyderystei nurodo mokyklose vyraujani tam nepalanki
organizacin kultr. Mokytojai pripasta patiriantys ne vadov, o koleg psichologin
spaudim, slopinim u parodyt iniciatyv. Egzistuoja labiau ,,pikto nei skatinanio
pasitempti pavydo tendencija. Iniciatyvus asmuo neretai patiria psichologin izoliacij.
Gretinant vliau atlikt tyrim (vietimo problemos analiz, 2012, Nr. 12), kuris yra
aktualus ir kitomis ivadomis, (ypa svarbu, kad ios ivados daromos i trij penki
tyrim gaut duomen), labiausiai neramina paskutinioji ivada, kurioje papunkiui
teigiami poymai, diametrialiai prieingi besimokanios organizacijos visiems manomiems
parametrams: ,,Lietuvos mokyklose stokojama lyderystei palankios kultros: daniausiai
apsiribojama darbu klasje, pedagogai labiau pasyviai nei aktyviai dalyvauja bendruose
mokyklos, kaip organizacijos, reikaluose: kalbasi, bet nediskutuoja, nesilo, menkai buria
kitus iniciatyvoms gyvendinti, apsiriboja gausiais kasdienos rpesiais, ne itin daug
veiklos kreipia perspektyv.

26

Vis dlto, turtume konstatuoti, kad su panaiomis problemomis susiduria ir

didij pasaulio ekonomik valstybs, i kuri mes mokoms. Atlikdami Vakar pasaulio
ali pedagogikos mokslins literatros analiz, pastebjome, jog visi be iimties ekspertai
pripasta besimokani organizacij kuriam pridtin vert, taiau nemaa dalis t pai
ekspert (Welch, 2007; Karlof ir Lovingsson, 2006; Goleman, Boyatzis, McKee, 2007 ir
kiti) abejoja ios idjos gyvendinamumu. Pats besimokanios organizacijos idjos
pradininkas Senge (2008, p. 41/47), kalbdamas apie vietimo organizacij specifikum,
teigia, jog ,,... pedagogai jauiasi patek spstus ir yra maiau pajgs diegti naujoves nei
verslininkai. < ... > Pavieniai mokytojai, net su padjjais, negali prisitaikyti prie vis
skirting mokini, kuriuos sutinka. Viskas baigiasi nesibaigianiomis pastangomis
palaikyti tvark klasje. Pasekm tragika abipusis nusivylimas, - reziumuoja autorius.

Analizuotos mokslins literatros ivados:

1. Mokykl, kaip besimokani organizacij, vystymas yra itin sudtingas procesas,
susijs su mokykl kultros perkrimu, mokytoj inercija, neretai ir prieinimusi, ir
daugeliu kitais veiksniais, taiau tyrimais rodyta, kad iame kelyje vykstantys
procesai veria tobulti visus bendruomens narius ir tai tiesiogiai veikia mokymo ir
mokymosi rezultatus. Tai rod tyrjai Karlof ir Lovingsson (2006), Stoll ir Fink
(1998), Hargreaves ir Fink (2008), Glickman (2010), Lambert (2011). Goleman,
Boyatzis, McKee (2007), Dalin, Rolff & Kleekamp (1999).
2. Viena didiausi klii lyderysts dalumo ir besimokani organizacij krimo
kelyje yra hierarchin mokykl struktros sistema. Senge (2008), Owen (2008),
Karlof, Lovingsson (2006), Haris (2010), Lambert (2011), Cibulskas, ydinait
(2012).
3. Lyderysts dalumo pobd ir bd dauguma atveju lemia mokyklos vadovo
asmenyb, poiris lyderyst ir pavaldini gebjim prisiimti atsakomyb u
sprendimus. Lambert (2011), Haris (2010), Petty (2008), Drucker (2009), elvys
(2011).
4. Mokytoj lyderiavimas turi didiausios tiesiogins takos mokini mokymosi
rezultatams. Haris (2010), Hargreaves, Fink (2008), Stoll ir Fink (1998), Lambert
(2011), Glickman (2010), Petty (2007, 2008).
27

2.4.

Hipotez ir tyrimo modelis

Darbe kelta hipotez - mokyklose, visokeriopai pltojaniose pasidalytj lyderyst,

formuojasi besimokanios organizacijos gebjimai. Remiantis apibrimu: ,,Hipotez spjamas teigimas apie dviej ar daugiau kintamj tarpusavio priklausomyb (Kardelis,
2005, p.93), galima sakyti, jog analizuota moksline literatra ir jos pagrindu
suformuluotomis ivadomis io darbo hipotez paremta: nustatyta daug slyio tak tarp
kintamj pasidalytosios lyderysts ir besimokanios organizacijos. Aiki i kintamj
sveika, kryptis: kuo daugiau pasidalytosios lyderysts, tuo labiau mokykla turt panati
besimokani organizacij. iame darbe svarbiausia problema gebjim ugdymas. Griffin
(2011) vartoja termin ,,gdis, teigdamas, jog ,,asmenini gdi ugdymas tampa
komandiniu mokymu. Taigi, norint parodyti ,,kintamj tarpusavio priklausomyb, iuo
atveju galima remtis Griffin (2001) nusakytais besimokanios organizacijos gyvybingumo
bruoais, kurie yra galia, tapatumas, mokymasis, konflikt sprendimas, lankstumas ir
atvirumas bei sistemikumas.
Galima pabandyti lentelje schematikai pavaizduoti pasidalytosios lyderysts ir
besimokanios organizacijos sveik, t. y. pastebti, kokie pasidalytosios lyderysts bruoai
tiesiogiai sveikauja su vienokiais ar kitokiais besimokanios organizacijos gebjimais:
4 lentel
Besimokanios organizacijos ir pasidalytosios lyderysts sveika

Pasidalytosios lyderysts bruoai

Bendrai kurta visus vienijanti vizija

BO gebjimai
Dalyvauti formuojant organizacijos politik,
valdant staig

Lyderiams suteikiami galiojimai kaip

specialistams

Tobulinti asmenin meistrikum suvokiant,

kad tai visos organizacijos pridtin vert

Kuriamos grups, sprendianios konkreius Rinkti informacij, j vertinti ir tirti

praktinius tikslus
Asmenys
alimis

laiko

save

suinteresuotomis Bendradarbiauti ir dirbti komandose ir

grupse

28

Iskaidyti organizacijos tikslai

Asmeninius ir karjeros interesus derinti su

organizacijos tikslais

Pasidalytos funkcijos ir uduotys

Rodyti iniciatyv prisiimant sipareigojimus

Pokytis ir pltra siekiami per uklausas

Konstruktyviai ir sistemikai mstyti, sprsti

konfliktus

Pastaba: sudaryta darbo autoriaus, remiantis Harris (2010) ir Simonaitien (2007).

Remiantis literatros analize ir atlikus Klaipdos rajono mokykl empirin tyrim bei
isiaikinus pasidalytosios lyderysts lyg (auktas, emas, vidutinis), turt paaikti,
kokie pasidalytosios lyderysts bruoai labiausiai ugdo besimokanios organizacijos
gebjimus, taip pat turtume isiaikinti lyderysts dalumo pobd (delegavimas, paangus
delegavimas, savaiminis padalijimas, ir kita). Kadangi mokykla, siekdama tapti
besimokania organizacija, neivengiamai turi pereiti tris pakopas: individualus
mokymasis, grupinis mokymasis, institucionavizavimas, nustatytas gebjim lygmuo turt
parodyti, kokiame mokymosi procese yra ios mokyklos kaip visuma. Kiekybiniam tyrimui
keliame hipotez, kad lyderysts gebjimai turt skirtis pagal mokykl tip, gytas
mokytoj kvalifikacines kategorijas bei respondent ami. Vadovaudamiesi literatros
analize, kokybiniam tyrimui darome prielaid, kad mokykl vadovai, susidurdami su
vadybinio darbo gausa, nuolatinmis finansavimo ir personalo motyvavimo problemomis,
turi nepakankamai gali, (dl amiaus - taip pat ir noro) takoti hierarchini klii
veikim.
Susidarome tyrimo model, kur sudaro trys blokai: 1) hierarchins struktros klitys ir
j veikimo galimybs, 2) mokyklos vadov vaidmuo kuriant besimokanias organizacijas
per pasidalytj lyderyst, 3) pasidalytosios lyderysts ir besimokanios organizacijos
gebjim suvokimo ir praktikos lygmuo.
Toks tyrimo modelis turt atskleisti mokyklos vadovo galimybes ir gebjimus
neutralizuoti mokyklos struktros hierarchines klitis, taip pat atskleisti jo, kaip svarbiausio
asmens, galinanio dalintis lyderyste, kuriamus besimokanios organizacijos gebjimus
santykyje su pavaldini, priimani tuos galiojimus, gebjimais lyderiauti ir tuo pagrindu
bendrai kurti besimokani organizacij. is modelis realizuojamas per empirinio tyrimo
metodologij.
29

3. PASIDALYTOSIOS LYDERYSTS IR BESIMOKANIOS

ORGANIZACIJOS GEBJIM LYGMUO KLAIPDOS
RAJONO MOKYKLOSE TYRIMO ANALIZ
3.1.

Empirinio tyrimo metodologija

Tyrimo teorin pagrind sudaro Senge (2008), Glickman (2010), Harris ( 2010),
Lambert (2011), Petty (2007, 2008), Dalin, Rolff, Kleekamp (1999), Hargreaves (1999),
Hargreaves ir Fink (2008), Stoll ir Fink (1998), Simonaitiens (2007) ir kit teorins
nuostatos apie besimokanias mokyklas, kaip kintanios kultros organizacijas, kuriose
pozityvios kaitos pagrind sudaro dalijimasis galiojimais ir visuotinis mokymasis visais
lygiais siekiant vis iki vieno mokini paangos. Visuotinumas dar negarantuoja laukiam
rezultat, reikia ir gdi, kuriems formuotis padeda lyderysts dalumas.
Tyrimo tikslas - empirikai nustatyti besimokanios organizacijos gebjim
ugdymo galimybes kryptingai pltojant pasdidalytj lyderyst.
Tyrimo udaviniai: 1) nustatyti padalytosios lyderysts lyg Klaipdos rajono
mokyklose (per struktr, kultr, praktikas); 2) atskleisti mokykl vadov vaidmen ir
galimybes kuriant besimokanias organizacijas per padalytj lyderyst.
Tyrimo objektas Klaipdos rajono bendrojo lavinimo mokykl direktoriai ir
mokytojai. Toks pasirinkimas, kai tyrimas apsiriboja vienu rajonu, sudaro prielaidas itirti
ir identifikuoti btent io rajono, kaip atskiro vieneto, ypatumus. Analizuojant duomenis
alies kontekste, btina atsivelgti tai, kad rajono centras Gargdai priemiestinis vieno i
alies didmiesi Klaipdos palydovas, nuo jos nutols tik 18 km., patogus susisiekimas
visuomeniniu transportu. Klaipdoje veikia universitetas ir keletas kolegij, ruoiani
pedagogus. Sociologini tyrim duomenimis, Gargdai kelinti metai pripastamas vienu
patraukliausiu gyventi rajono centru Lietuvoje, jame kelinti metai i eils nemaja
gyventoj skaiius. Vykstant konkursams laisvai mokytojo darbo vietai uimti Gargduose
ar ariau Klaipdos esaniose gyvenviei mokyklose, kandidat kai kuri specialybi
pareigybes bna netoli dvideimties. Kita vertus, mokini skaiiaus majimas kaimikose
mokyklose aktualus ir Klaipdos rajone (r. pried Nr. 2). Visa tai, be abejo, turt takoti
mokyklose dirbani pedagog suinteresuotum ilaikyti esam darbo viet profesikai
tobuljant ir siekiant ger ugdytini mokymosi pasiekim.
30

Tyrimo instrumentas. Magistro darbo tikslui gyvendinti pasirinkta kiekybinio ir

kokybinio tip empirino tyrimo metodologijos, nes, anot Kardelio, ,,iuolaikiniuose
tyrimuose jos turt bti jeigu ne glaudioje tarpusavio sveikoje, tai bent jau kaip
lygiaverts (Kardelis, 2005, 133 p.), t pat teigia ir Tidikis (2003, 357 p.): ,,norint
isamiai painti tyrimo objekt, j (kiekybinio ir kokybinio metod, autoriaus pastaba)
sveika duoda isamesni, objektyvesni ir patikimesni rezultat.
Sudarant klausimynus, vykdant interviu ir anketines apklausas bei apdorojant
duomenis, remtasi Rupiens (2007), Tidikio (2003), Kardelio (2005) mokslini tyrim
organizavimo metodologija. Tyrimas atliktas prie tai ianalizavus mokslin literatr ir
suformulavus tyrimo hipotez bei pagrindines ivadas, todl gauta informacija analizuota
motyvuotai ir kryptingai.
Tyrimo validumas ir patikimumas. Atliekant gaut duomen analiz, siekta
ilaikyti tyrimo validum ir patikimum. Atliekant tyrim stengtasi, kad rezultatai kuo
tiksliau atskleist tiriam situacij bei kuo isamiau ir detaliau bt aprayti.
Tyrimo etika. Organizuojant respondent apklaus vadovautasi tyrimo etikos
principais. Prie vykdant apklaus tiriamieji buvo supaindinti su apklausos tikslais,
akcentuotas tyrimo anonimikumas.

3.2. Kokybinio tyrimo metodologija ir metodika

Tyrimo instrumentas. Kokybiniam tyrimui staig vadov apklausai pasirinktas
kryptingas (i dalies struktruotas) individualus iterviu metodas, kuris, kaip teigia
Rupien, ,,... priimtiniausias atliekant kokybinius tyrimus, nes ,,...gaunami isams
duomenys, lyginant su neformaliu pokalbiu interviu (Rupien, 2007, 67 p./ 135 p.).
Kadangi viena i literatros apvalgos ivad yra ta, kad ,,lyderysts dalumo pobd ir lyg
didia dalimi lemia mokyklos direktoriaus asmenyb, poiris lyderyst ir pavaldini
gebjim prisiimti atsakomyb u sprendimus, t. y. ir neutralizuoti hierarchines mokyklos
valdymo struktros klitis, btent toks pasirinkimas galina tyrj detaliau suinoti
respondent nuostatas, sitikinimus, poirius tiriamu klausimu. Kokybiniam tyrimui
pateikti 11 klausim (irti pried Nr. 3).

31

Kaip teigia Rupien (2007), Kardelis (2005), Tidikis (2003), kokybiniuose

tyrimuose giluminio interviu skm priklauso nuo tyrjo gebjim klausinti informantus,
juos igirsti, ir, svarbiausia, (Bitinas, 2006, 281 p.) ,,veikti galim subjektyv duomen
interpretavim ir pan. Pasirinkta ekspertinio vertinimo prieiga. ,,Ekspert interviu tai
asmenys, kurie dl savo profesins ir gyvenimo patirties turi didiausi kompetencij ir
patikimiausi bei pakankamai isami informacij apie tiriam problem (Tidikis, 2003,
476 p.).
Tyrimo imtis. Kokybini tyrim ivados, kaip teigia Rupien (2007), siejasi ne
tiek su imties dydio problema, kiek su paties tyrjo analitiniais gebjimais. Derinant
kokybin ir kiekybin tyrimus, kokybiniam atrinkti direktoriai tik t mokykl, kuriose
vykdytas ir kiekybinis tyrimas, t. y. 11. I viso tyrimo metu Klaipdos rajone bendrojo
lavinimo mokyklose dirbo 20 direktori. Orientuotasi respondentus kaip tiriamojo objekto
ekspertus. Ekspertiniam vertinimui svarbu nustatyti ekspertikumo kriterijus. Jie buvo ie:
turi daug ini ir patirties; pakankama imtis i skirting tip mokykl ir skrtingos socialins
padties vietovi; skirtingas amius, vadybinis staas ir kategorija; atstovauja ir vyrams, ir
moterims.
5
Respondent charakterisitikos
Respondentas

M-klos tipas

Kvalifikacin

Amius

kategorija

Vadybinis Lytis
staas

G1

Gimnazija

2-oji vadybin

62

31

Moteris

G2

Gimnazija

2-oji vadybin

63

29

Vyras

G3

Gimnazija

2-oji vadybin

40

16

Vyras

Pr

Progimnazija

2-oji vadybin

66

37

Vyras

P1

Pagrindin

2-oji vadybin

67

35

Moteris

P2

Pagrindin

2-oji vadybin

46

16

Moteris

P3

Pagrindin

2-oji vadybin

47

12

Moteris

P4

Pagrindin

2-oji vadybin

47

21

Vyras

P5

Pagrindin

3-ioji vadybin

53

29

Vyras

P6

Pagrindin

3-ioji vadybin

58

23

Vyras

Vidurin

3-ioji vadybin

44

Moteris

32

lentel

3.3.

Kokybinio tyrimo analiz

Eiga. Tyrime dalyvavo 11 direktori i Klaipdos rajone esani 20 bendrojo

lavinimo mokyklini staig, - tikslingai atrinkti direktoriai t mokykl, kuriose vykdytas ir
kiekybinis tyrimas. Tikslingai tyrim netrauktos mokyklos su mau darbuotoj ir
mokini skaiiumi. Respondentai pagal vadybin sta: iki 10 m. 3, vir 15 m. 8;
respondentai pagal vadybin kvalifikacin kategorij: 2-osios 8; 3-iosios - 3; pagal ami:
nuo 40 iki 67 met; 5 moterys, 6 vyrai. Kadangi visi be iimties mokykl vadovai
nepanoro, kad pokalbis bt raomas diktofonu, tyrimas vykdytas apklausos bdu
duomenis fiksuojant popieriaus lape. Pagal kiekvieno respondento pageidavim tyrimas
vykdytas arba jo, arba tyrjo darbo kabinete. Tyrimai atskirais atvejais vyko nuo 0,5 val. Iki
1 val, 15 min. Trys respondentai pageidavo pirmiau susipainti su interviu scenarijumi j
vykdant kit sutart dien. Visi tyrimai vykdyti savitarpio supratimo ir geranorikumo
aplinkoje prie kavos puodelio, visais atvejais akcentuotas tyrimo konfidencialumas, taiau
pastebta, kad dauguma respondent, iskyrus eis, atsakinjo lakonikai, informacijos
teik minimaliai pagal klausimo formuluot, patys nesiek klausimo ipltoti.
Hierarchins sistemos klitys ir j veikimo galimybs
Tiriami

Respondent poiriai, nuostatos

reikiniai
Valdymas

Daugumos respondent nuomone, per mokykloje veikianias savivaldos

ir

institucijas pakankamai gyvendinamas demokratinis staigos valdymas:

savivalda.

,,Visk sprendiame Mokytoj taryboje (P3); ,,Dirbame pagal princip: visi

isako nuomones, pateikia idj, vizij, o darbo grup tik apibendrina
kolektyvo nuomones (P2). Mokyklos tarybos nariai mokiniai ir j tvai turi
labiau deklaratyvi galiojim nei faktins galios. Po reorganizacijos
pagrindinmis tapusios mokyklos jauia mokini savivaldos susilpnjim.
Didja profsjung faktin galia sprendiant finansinius klausimus.

Vadovavi- Didij dal darbo laiko uima vadovavimas, siekiant ilikti lyderiu reikia
mo

ir papildom pastang ir laiko: ,,Esu ,,avinas, negaliu nelyderiauti. Ko nespju

lyderiavi-

darbo dienomis, tai ubaiginju savaitgaliais (P3); ,,Mokykloje nuo ryto iki
33

mo

vakaro (P1). Suvokiama btinyb ilikti faktiniu lyderiu: ,,Vadovas, norintis

santykis

,,udegti kolektyv, turi rodyti iniciatyv (G3).

galinimas Lyderiavimas labiausiai pasireikia per metodines grupes, kuriamas laikinsias

lyderiauti

darbo grupes. Lyderiai administracijos palaikomi visomis turimomis

personal,

priemonmis (vieos padkos, iniciatyv rmimas suteikiant laiko ir itekli,

skatinimo

darbo laiko snaud kompensavimas neoficialiomis papildomomis atostog

formos ir dienomis ir kita), materialiam skatinimui trkstama l. Efektyvi skatinimo

bdai,

forma tarptautiniai projektai, kai mobilumo susitikimus leidiama vykti

konflikt

visiems darbo grupi nariams, o ne administracijos atstovams. Konfliktai

pobdis

administracijos ,,nepasiekia, nelabai jos norimi matyti: ,,Nepastebjau (G1).

Bendrumai: Dauguma direktori kalba apie laiko stygi. Suvokia ne tik btinyb
bti faktiniais lyderiais, bet ir dalijimosi galiojimais svarb; rengiant svarbiausius veiklos
dokumentus traukiamos savivaldos institucijos, priimant sprendimus siklausoma darbo
grupi, atskir asmen pastabas ir pasilymus. Faktiniame mokyklos valdyme silpniausios
grandys ilieka mokiniai ir j tvai. Profsjungos kontroliuoja finansinius klausimus.
Moralinis skatinimas ilieka kaip pagrindin forma, materialiniam trksta l, o
mokytojai, ypa jaunieji, labiau pageidauja materialaus.
Skirtumai: Dalis vadov, nordami kompensuoti lyderiavimui neutenkant laik,
dirba po darbo valand arba savaitgaliais. Vienas vadovas atvirai prisipaino nesiekiantis
lyderiauti: ,,Vadybin veikla atima daug laiko, todl lyderiavimo reikimuisi trksta laiko ir
kit galimybi (G2), kitas tai pripaino netiesiogiai (Pr). Keletoje mokykl vis didesn
aktyvum rodo tvai, siekdami sprsti vaik fizinio ir emocinio saugumo klausimus
(P6;Pr;P2). Pagrindinse mokyklose mokiniai negeba kaip lygiaveriai nariai dalyvauti
Mokyklos tarybos veikloje. Tik trij staig vadovai (G1; Pr1, V) teig turintys pliusin
mokinio krepel ir u atliktus darbus skatinantys materialiai. staigose, kuriose darbo
grupes buriamasi pai mokytoj pasirinkimu, tai daroma pagal tris amiaus grupes:
vyresnioji,vidurinioji ir jaunj. Du vadovai (P4,P6) pripaino vykstant kofliktus, kurie
sprendiami.

34

Mokyklos vadovo vaidmuo per padalytj lyderyst kuriant besimokanias

organizacijas
Tiriami reikiniai

Respondent poiriai, nuostatos

Platus dalyvavimas Mokykl vadovai labiausiai remiasi metodinmis grupmis, kurios,

mokyklos veikloje organizuoja
ir

jos

dalykines

savaites,

pamok

lakym(si),

veiklos

rib, aptarimus, kuria ilgalaikius ir trumpalaikius projektus: ,,Subr

bendradarbiavimas

COMENIUS projektai, vyko mobilumo susitikimus, atsirado noras

veikti (V1). Direktori iniciatyva vykdomas tarpmokyklinis
bendravimas rajone ir u jo rib. Maj mokykl problema 1-2
dienas tedirbantys antraeilininkai.

Personalo

Siejamas su met veiklos udaviniais, vyrauja tradicins formos

mokymas(is)

usakomieji seminarai visam kolektyvui, refleksija privaloma tvarka

vykdoma metodiniuose breliuose: ,,U kiekvien seminar turi
atsiskaityti, pateikti bent tezes (P1). ,, Bent du kartus per mokslo
metus mokytojai dalijasi patirtimi, k i iklausyt seminar pritaik
savo darbe (G3). Lieka problematikas toki mokym

naudos

tiesiogio darbo rezultatams vertinimas. Jauniems specialistams

skiriami globjai. Dalis kvalifikacijai skirt l kasmet perkeliamos
darbo umokest.
vizija, Kuriant mokyklos veiklos dokumentus traukiami visi pedagoginiai

Bendra
lemianti

veiksm (retais atvejais ir kiti) darbuotojai: ,,Kurdami vizij dirbome visi

suderinamum

kartu, net nepedagogai- (P3). Galutiniam dokument parengimui

sudaromos darbo grups, kurios apibendrina gautus rezultatus:
,,visi dirbome skaitykloje, taiau nebuvo pasiektas geriausias
rezultatas, nes iuos dokumentus rengti, manau, turi konkreti darbo
grup (G3). Vizija nuolat prisimenama gyvendinant vairias
veiklas.

Reflektyvioji

Vykusi mokym, stebt veikl refleksija vykdoma metodinse

35

praktika,

analize grupse.

pagrstas duomen Visi respondentai paymjo, jog dabartin mokykla nesivaizduojama

naudojimas

be darbo su statistiniais duomenimis. Kasmet visos mokyklos pildo

stebsenos

rodiklius,

yra

puiki

galimyb

pasilyginti

rajono

lygmenyje. Daug duomen teikia mokyklos socialinis pasas.

Mokytojai vykdo savianaliz, mokyklos veiklos kokybs sivertinim,
pagal gautus duomenis sudaromi met veiklos planai. Mokytoj
tarybos posdiuose pateikiami tyrimai svarstoma problema. Daug
gelbsti psichologai, diegti elektroniniai dienynai. Duomen paskirtis:
iekoti problemini srii, vertinti ir sivertinti, planuoti tolimensn
veikl.

Aukti

ir

nuolat

gerjantys mokini
pasiekimai, tv ir
bendruomens
traukimas

Pripastama susiduriant su vis sunkiau sprendiamomis problemomis

dl mokini motyvacijos, apskritai vertybi krizs. Mokantis dirbti
diferencijuojant

ir

individualizuojant

mokymosi

proces,

orientuojamasi skatinamj mokymsi, nukenia akademiniai

pasiekimai. ,,Stengiams mokyti be dvejet, apie 50 vaik gyvena
bendrabuty, yra pamok ruoa (P3). Skurdi mokykl materialin
baz suteikia maai galimybi dirbti aktyviaisiais ugdymo metodais:
,,Klasje neretai tenka dirbti su keturi lygi vaikais, kuri daugelio
neveikia jokie mokymo metodai. Mokytojai nebetenka pasitenkinimo
savo veikla, patys praranda motyvacij (P1). Iekant tv paramos,
stengiamasi patiems siraukti kaim, gyvenviei bendruomenes:
,,Svarbi kaimo bendruomen, norint turti glaudi ryi su ja reikia
bti jos nariu, kartu dirbti (P3). Darbe su tvais atsisakoma
monologo, stengiamasi juos pritraukti per vairias veiklas: vyksta
bendri mokini, j tv, mokytoj renginiai, mokyklos, vykdanios
vidurinio ugdymo programas, kr ,,apvaliuosius stalus.

Iors veiksniai

Didiausiomis problemomis besimokani organizacij krimo

kelyje respondentai nurod iorines: ,,Mokytoj motyvavimo
galimybs, laikas, finansai (G1;G2;P1); dl ydingos mokinio
36

krepelio metodikos l trksta praktikai visoms ugdymo sritims:

,,Ugdymo planas atrodo teikia didiules galimybes, taiau i tikrj
tai tik fikcija ir savs apgaudinjimas, nes su ms krepeliu lieka tik
jo ,,griauiai- (P6). Darbo apmokjimo tvarka neteikia galimybi
skatinti u papildomus darbus, nesukuria paskat mokymuisi;
propaguojamas lyderiavimas, o apmokjimas lieka suniveliuotas.
Respondentai (G1; P2) akcentavo vidines prieastis: ,,Mokytojams
danai trksta lankstumo, krybikumo, kartais lyderiai nenori
atsisklaisti, nes bijo koleg neigiamos reakcijos. Naujovi vengimas
(V): ,,Danas mano visk ins.
Bendrumai:

Visi

be

iimties

vadovai

paymjo,

jog

efektyviausiai

bendradarbiavimas ir mokymasis bei veiklos refleksija vykdoma metodinse grupse,

glaudiausiai pradinse klasse. Dalinai vykdomas tarpmokyklinis bendradarbiavimas.
Darbe su tvais iekoma nauj form. Personalo mokymas i esms vykdomas per
usakmuosius seminarus, problemikas lieka toki mokym efektyvumo pamatavimas.
Mokykl vadovai nra band i l panaudoti vidiniam mokumuisi. Dalis l kasmet
perkeliam darbo umokest. Kuriant strategin plan (vizij) per darbo grupes buvo
traukti visi pedagoginiai darbuotojai. Analiz, refleksija, dialogas tampa veiklos norma.
Didiausiomis problemomis nurodo iors veiksnius, - silpnja ne tik mokini, bet ir
mokytoj darbo motyvacija.
Skirtumai: Maosios priemiestins mokyklos nuolat praranda motyvuotuosius
mokinius (ir tvus), o tai silpnina bendruomenikum, Problematika situacija mokyklos
viduje dl didels dalies kelias dienas tedirbani antraeilinink. Aktyvindami
bendruomen buvo sitrauk ,,Tv forumo veikl (P4, P3). Dvejus metus buvo aktyvi
kauerio ir mokytoj konsultat veikl (kol baigsi finansavimas). Personalo mokym
vykdo per alies projektus, pvz., MTP (P4, P2) (P3): Siekiant rezultato ypatingai svarbi
vadovo pozicija: ,, Gal penkeri metai prajo, kol rodme, kad btinas komandinis darbas
(P3). Kuriant strategin plan (vizij) dviejose mokyklose buvo traukti ir nepedagoginiai
darbuotojai.

37

3.4. Padalytosios lyderysts ir besimokanios organizacijos gebjim

suvokimo ir praktikos lygmuo. Ivados.
1. Visi tyrime dalyvav mokykl vadovai suvokia savo, kaip formalij lyderi,
faktins lyderysts reikm mokyklos veiklos efektyvinimui, mato btinyb mokytis
lyderysts, derinti vadovavim su lyderiavimu. Pripasta svarb dalintis lyderyste su
pavaldiniais ir j skatinti. Taiau, remiantis tuo, kad direktoriai akcentuoja tradicines
formalisias mokyklos valdymo struktras: metodiniai breliai ir grups, mokyklos veiklos
kokybs sivertinimo grups ir kt., kuri lyderiai yra daniausiai skiriami, galima teigti, kad
vyraujania ilieka tradicin delegavimo funkcija.
2. Mintini pavieniai spontanikojo suderinimo lyderysts atvejai, daniausiai
pasireikia neformaliajame ugdyme ir projektinje veikloje, kuomet mokykl direktoriai
visapusikai remia iniciatyvas, skirdami apmokam laik, remia materialiai ir moraliai.
3. Tradiciniuose rmuose lieka savivalda, neieinanti i hierarchins struktros rib:
kuriant svarbiausius mokyklos dokumentus strategin ir metinius planus, atsiklausiama
personalo, praoma teikti pastabas ir pasilymus, taiau galutin od taria keli moni
,,darbo grup, kuri paprastai sudaro antrojo lygmens vadovai ir (su retomis iimtimis)
keletas mokytoj. Panai situacija ir Mokytoj tarybos posdiuose.
4. Problemikai deklaratyvios Mokyklos tarybos grandys - mokiniai ir j tvai.
Konkreti tv veikla daniausiai pasireikia finasiniais naais ir dalyvavimu talkose,
mokini sprendimu dl popamokins veiklos turinio.
5. Mokykl vadovai stengiasi apeiti jiems nepalankias temas, tokias kaip konfliktai
kolektyve, juos ,,nuraydami praeit. Konfliktuose jie velgia tik neigiamas pasekmes,
ignoruodami j teigiamas puses, tokias kaip: iprovokuojama galimyb kelti vieum
sisenjusias problemas ir jas sprsti, nauj dj radimasis ir j gyvendinimas, galimyb
daugel dalyk pavelgti naujai ir t.t.
6. Personalo mokyme irgi vyrauja formalioji pus: mokyklos pagal t met ikeltus
udavinius ir kvalifikacijai kelti turimas las usako per metus 1-3 seminarus visam
mokytoj kolektyvui, dalis l skiriama mokomj dalyk mokymams. Trkstant l,
kvalifikacijai skirtosios paprastai taupomos. Vedamos atviros pamokos mokykloje ar tarp
mokykl nesudaro sistemos, vykdami stebti toki pamok mokytojai praleidia savas.
38

Problemikas ir gana subjektyvus lieka personalo mokymo rezultatyvumo vertinimas ir

sivertinimas. Mokytojai formaliai atsiskaito metodiniuose breliuose ar tam skirtuose
kitokio pobdio renginiuose, taiau kaip tai takoja j darbo kokyb, pamatuoti
problemika.
7. Mokyklose vedus psichologo, socialinio ir specialiojo pedagogo etatus bei
privaloma tvarka vykdomus mokyklos stebsenos rodiklius, veiklos kokybs sivertinimus,
diegus elektronin dienyn, suaktyvjo tiriamasis darbas su duomenimis, kuriame
pasireikti turi galimybs tiek antrojo lygio vadovai, tiek patys mokytojai.
8. Formaliai vertinant respondent pateiktus duomenis, tirtosios mokyklos bent
minimaliai atitinka besimokanios organizacijos poymius: jose skatinamos lyderysts
iniciatyvos; staigos valdym pagal struktros teikiamas galimybes traukiama didioji
dalis personalo; vykdomas veiklos tyrimas ir vertinimas; renkama ir analizuojama
informacija siekiant reaguoti aplinkos poveikius; vertinamas asmeninis meitrikumas ir
skatinamas komandinis mokymasis; santykinai vyksta bendravimas ir bendradarbiavimas ir
kita. Vertinant pagal tris besimokanios organizacijos lygmenis: klas mokykla
bendruomen, galima teigti, jog tirtosios artja prie viduriniojo; vertinant pagal proces asmeninis, grupinis, institucionizuotas mokymasis, galima teigti, jog artjama prie grupinio
- komandinio.

3. 5. Kiekybinio tyrimo metodologija ir metodika

Tyrimo instrumentas. Kaip teigia Rupien (2007), kiekybiniuose tyrimuose
svarbiausia tinkamai pasirinkti instrument bei imt, nes jais remiantis daromos ivados.
Tyrime naudotasi anketavimu grupiniu apklaus metodu. Anket sudaro grup
tarpusavyje susijusi klausim, kuriuos reikia gauti apklausiam asmen (respondent)
atsakymus. Tai plaiai naudojamas pirmini duomen rinkimo bdas. Apklausos ratu
metodas yra lankstus, patogus ir greitas, nes: *ekonomikas;*

patogus ir lengvai

organizuojamas;*didesnis anonimikumas, galima gauti atviresni atsakym;* gautus

standartizuotus duomenis patogu koduoti, nesunku vesti statistin program.
Apklausoje respondentams pateiktas klausim rinkinys, kurio tikslas nuodugniau
painti tiriamj reikin, gauti isamesns informacijos. Klausimai tiriamiesiems i anksto

39

nebuvo pateikti, tik supaindinti staig vadovai prie gaunant leidim vykdyti apklaus. 57
klausim klausimynas (r. pried Nr. 4) sudarytas i trij dali: 1) demografins
respondent charakteristikos; 2) mokyklos, kaip visumos, tyrimas lyderysts ir mokymosi
gebjim poiriu; 3) atskiro respondento, kaip individo, poiris ir lyderysts bei
organizacinio mokymosi praktikos. Treioji tyrimo dalis santykyje A Mes yra kontrolin
pateikiam klausim validumo poiriu. Anket pabaigoje palikta vietos respondent
nuomonms, kurios nepateko klausimyn. Kadangi tyrjai praktikai pataria naudotis jau
sukurtais klausimynais, naudotasi Lambert (2011) anketa apie mokyklos, kaip
organizacijos, lyderyst. Anketa dalinai modifikuota atsivelgiant Lietuvos mokykl
specifik, t. y. vengiant i anksto numanom vienoki ar kitoki atsakym.
6 lentel
Klausimyno sudarymo principai ir metodai
Klausimyn apibdinimas

Metodas

Procedros poiriu

Apklausa

Apklausos ris

Anketin

Pagal generalins visumos apimt

Atrankin

Pagal procedr

Grupin

Pagal apklausos form

Raytin

Pagal komunikacij su respondentu

Asmenin ir neakivaizdin

Pagal uduodamo klausimo konstrukcij

Udara, atvira

7 lentel
Kiekybinio tyrimo instrumento anketos klausim blokai, tiriami reikiniai lyderysts gebjimai ir j sveika su besimokanios organizacijos gebjimais ir
gyvybingumo bruoais
Tiriami reikiniai

Demografiniai

duomenys:

Klausim

Lyderysts

blokai ir

besimokanios organizacijos gebjimais ir

klausimai

gyvybingumo bruoais

1-6

respondent lytis, amius,

kvalifikacin

kategorija,
40

gebjim

sveika

su

pedagoginio darbo staas,

mokyklos

tipas,

mokini

skaiius
2.Individo santykio su organizacijos kaip visuma tyrimas (lyderysts ir mokymosi
gebjimai)
gdimu

2.A.Visuotinis
pagrstas

A. 1-7

dalyvavimas formuojant organizacijos

dalyvavimas

politik galia

lyderystje
2.B. Bendra vizija, lemianti

B. 1-4

veiksm suderinamum
2.C.

Iniciatyvumas prisiimant sipareigojimus;

Analize

informacijos

staigos

valdymas

tapatumas

pagrstas

rinkimas

Kolegialumas,

C. 1-5

ir

Darbas su duomenimis,

meistrikumo

tobulinimas lankstumas ir atvirumas

naudojimas
2.D. Bendradarbiavimas ir

D. 1-4

bendra atsakomyb

sprendimas

2.E. Reflektyvi praktika

E.1-5

kelias naujovms
2.F.

Gerjantys

Inovatyvumas konstruktyvus ir
sisteminis mstymas

mokini

F.1-5

Organizacijos pridtins verts krimas

asmenini ir staigos tiksl derinimas

pasiekimai
3.

Darbas komandose mokymasis, konflikt

Individo

santykio

su

organizacija tyrimas per jo

atliekamas

individualias

praktikas
gdimu

pagrstas

dalyvavimas lyderystje

4 (1,2,
4,5,14,15)

Iniciatyvumas

prisiimant

dalyvavimas

formuojant

sipareigojimus;
organizacijos

politik galia
Bendra

vizija,

lemianti

7 ( 6,7,8)

veiksm suderinamum
Analize
informacijos

staigos

valdymas

tapatumas

pagrstas
rinkimas

Kolegialumas,

ir

5 (12,13)

Darbas su duomenimis,

meistrikumo

tobulinimas lankstumas ir atvirumas

naudojimas
41

Bendradarbiavimas ir bendra
atsakomyb

4
(3,16,17,18)

Reflektyvi praktika kelias

naujovms
Gerjantys

Bendradarbiavimas ir bendra atsakomyb

Inovatyvumas konstruktyvus ir

(9,10,11,19) sisteminis mstymas

mokini

5 (20,21)

Gerjantys mokini pasiekimai

pasiekimai

Gretinant abiej (kokybinio ir kiekybinio) tyrim duomenis, iaikja lyderysts

dalum galinaniojo ir galinamj poiriai bei praktikos tiriamuoju klausimu. Visi
tyrimo metu gauti rezultatai pateikiami procentine iraika lentelse Microsoft Excel
kompiuterins programos pagalba.
Tyrimo imtis. Kiekybiniam tyrimui atlikti pasirinkta netikimybin tyrimo imties
atranka. Klaipdos rajone 2013 m. rugsj veik 3 gimnazijos; 1 vidurin mokykla; 13
pagrindini mokykl; 1 progimnazija, 2 pradins mokyklos, funkcionuojanios kaip
atskiras vienetas atskirame pastate, i kuri viena daugiafunkcis centras. Dirbo i viso 507
pedagoginiai darbuotojai, i j: 163- gimnazijose, 279 - pagrindinse mokyklose, 78 vidurinje mokykloje, 8 - pradinse mokyklose. (Atskir mokykl mokytoj suma didesn
nei yra i viso mokytoj, nes kai kurie dirba keliose darbovietse.) Validumo poiriu
svarbu ne tik imtis nuo generalins aibs, bet ir atskir mokykl tipai, taip pat mokyklos,
esanios rajono centre ir jo pakraiuose. Tuo ir vadovautasi. Respondent imties tris
nustatytas pagal V. Jadovo sudaryt lentel, kurioje btin reprezentatyvios imties atvej
skaiius pateikiamas su 5 % paklaida.
8 lentel
Imties trio ir generalins aibs nustatymas (oB, 1987)
Generalins aibs 500

1000

2000

3000

4000

5000 10000

100000

286

333

350

360

370

398

visuma
Imties tris

222

385

altinis: Kardelis K. (2005). Mokslini tyrim metodologija ir metodai. iauliai: p. 322.

Duomen apdorojimas. Rezultatams tvarkyti ir statistinei analizei atlikti naudota

SPSS 16.0 programa, kurios programinis paketas (Statistical Package for the Social
42

Scienses) vienas labiausiai paplitusi, teikiantis didiul statistins analizs metod

pasirinkim, leidiantis greitai ir tiksliai apdoroti didel kiek statistini duomen. Vykdant
pirmos ir antros dalies duomen analiz, tikrinimui pasirinktas reikmingumo lygmuo 0,05,
t.y. skirtumai buvo laikomi statistikai reikmingi, kai p reikm < 0,05. iems atsakymams
giliau paanalizuoti lygintos atsakym procentins iraikos ir naudotas Kruskal-Wallis
testas, kuriuo palyginamas skirting grupi respondent klausimo rangavimas, j
apibdinant vidutiniu rangu (vidutinis rangas Mean Rank kuo vidutinis rangas didesnis,
tuo labiau atitinkamas skirstinys ,,links gyti didesnes, palyginti su kitais skirstiniais,
reikmes, p < 0,05 skirstiniai reikmingai skiriasi). Lyginant skirtingas respondent grupes
buvo taikytas chi kvadrato ( 2) kriterijus, skirtumai tarp grupi laikyti statistikai
reikmingi, kai p reikm < 0,05. Pieini vaizdiniam pateikimui naudota Excel programa.
Kadangi tyrimo instrumento antros dalies klausimynas sudarytas blokais, iekota j
tarpusavio sveik koreliacij (teigiama koreliacijos reikm kai vieno kintamojo
reikmms didjant, didja ir kito kintamojo reikms). Reikmingomis koreliacijomis
laikytos tos, kuri p > 0,05. Treia klausimyno dalis pateikta siekiant palyginti, kaip tuos
paius reikinius velgia respondentai vertindami jau tik i savo, kaip individo, pozicij.
Duomenys lyginti procentinmis iraikomis apraomuoju bdu.
Tyrimo eiga. Dl bsimo tyrimo mokymo staig vadovai buvo informuoti per
rajono direktori pasitarim, sutarta tyrim vykdyti per mokini rudens atostogas, spalio
pabaigoje, kuomet lengviausia vienan brin sukviesti visus mokytojus. Nesuspjus, kelet
mokykl teko vykti lapkriio mnes. Kadangi tyrimas apsiribojo vienu rajonu, tyrjas,
siekdamas imtaprocentins anket gros, pats vyko visus susitikimus ir vykd
apklausas. Vienos gimnazijos vadovai pageidavo patys vykdyti apklaus, upildytas
anketas atve tyrjui. Vienos nedidels pagrindins mokyklos direktor pageidavo, kad j
mokytojai anketas pildyt elektroniniu patu. Septynias anketas, paliktas pildyti tuo metu
nesantiems mokytojams, vliau atve t mokykl vadovai. Respondent atsakymai buvo
suskaiiuoti vienetine bei procentine iraika ir vesti Exscel program, suformuotos
diagramos. Duomenis vedus SPSS program,

suskaiiuoti respondent atsakym

daniai, procentai ir rangai, nustatyti atsakym skali statistikai reikmingi skirtumai,

klausim

blok

koreliacijos.

Tuomet

vykdytas

interpretavimas.
43

gaut

rezultat

apraymas

ir

Tyrimo rezultat analiz ir apibendrinimas. Suvedus duomenis, gauta tokia vis

226 respondent atsakym antros dalies klausim blokus procentin iraika:
9 lentel
Kiekybinio tyrimo antros dalies rezultat procentin iraika
Tiriamos

sritys

ir

gauti

atsakymai

procentine iraika

Savo

Pradeda

Darome

Tai gerai

ioje

mokykloje

m judti

didel

tvirtinta

srityje

to

ia

paang

nedarome

linkme

tobulina
me savo
veikl

A.

gdimu

Visuotinis

pagrstas

2.5 %

17 %

36,5 %

32 %

12 %

veiksm

3,3 %

10 %

32 %

35,1 %

19,6 %

informacijos

0,6 %

8,9 %

30,8 %

40 %

19,7 %

1,6 %

13,8 %

36,7 %

34,6 %

13,3 %

3,8 %

17,4 %

38,5 %

25,2 %

15,1 %

0,6 %

6,2 %

23,2 %

46,3 %

23,7 %

2,1 %

12,2%

33 %

35,5 %

17,2 %

dalyvavimas lyderysts veikloje

B.

Bendra

vizija,

lemianti

suderinamum
C.

Analize

pagrstas

naudojimas sprendimams priimti

D. Platus dalyvavimas mokyklos veikloje,
bendradarbiavimas, bendra atsakomyb
E. Reflektyvioji praktika, atverianti kelius
naujovms
F. Aukti ir nuolat gerjantys mokini
pasiekimai ir paanga

A, B, C, D, E, F veri suma

Aukiausi sumin vis klausim blok procentin vert (35,5 %) gavo teiginys
,,Tai gerai tvirtinta, tik 2,5 % maiau skirta teiginiui ,,Darome didel paang, netgi 17,2
%, t.y. 5 % daugiau u teigin ,,Pradedame judti ia linkme surinko veri aukiausi
lyg nusakantis teiginys ,,ioje srityje tobuliname savo veikl. Santykinai emiausia vertis
skirta iems teiginiams: lyderi skatinimas ir j palaikymas: 31,4 % - ,,taip, 4,4 % ,,ne;
priklausymas savivaldos institucijoms 62,8 % ,,taip, 37,2 ,,ne; dalyvavimas kuriant
mokyklos vizij ,,taip 35,8 %, ,,i dalies 47,3 % ir 37,2 % ,,ne. Vadovaudamiesi gautais
duomenimis (respondent nuomone), turtume reziumuoti, jog tirtosios mokyklos per
pasidalytj lyderyst yra pasiekusios aukt besimokanios organizacijos lyg. Kadangi
ioje dalyje buvo tirta respondent nuomon per poir organizacij kaip visum,

44

pabandome rezultatus palyginti su treios dalies atsakymais pagal tuos paius klausim
blokus, kaip jie sveikauja:
10 lentel
Respondent atsakym treios dalies klausimus procentin iraika
Tiriamos sritys ir gauti atsakymai procentine Taip

Ne

I dalies

Niekados

iraika
A. Visuotinis gdimu pagrstas dalyvavimas lyderysts

63 %

13 %

23,8 %

0,2 %

B. Bendra vizija, lemianti veiksm suderinamum

69,5 %

7,3 %

23,2 %

0%

C.

82,3 %

0,6 %

17,1 %

0,%

67 %

8,5 %

24,5 %

0%

E. Reflektyvioji praktika, atverianti kelius naujovms

80,9 %

1,2 %

17,9 %

0%

F. Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir

77,2 %

1,2 %

21,6 %

0%

73,3 %

5,3 %

21,3 %

0,1 %

veikloje

Analize

pagrstas

informacijos

naudojimas

sprendimams priimti
D.

Platus

dalyvavimas

mokyklos

veikloje,

bendradarbiavimas

paanga

Vis klausim blok A. B. C, D, E, F veri

suma

Kadangi labai didelis respondent skirtumas pagal lyt: 206 moterys ir tik 20 vyr,
nutarta ia kryptimi nevykdyti tyrimo. Atsisakyta tyrimo krypties pagal darbo sta
dabartinje darbovietje ir pagal mokini skaii. Atskir klausim atsakym vidutiniai
rangai gauti labai aukti, todl atmetant tarsi savaime besiperani ivad, jog mokytojai
vl atsak ,,taip, kaip reikia, o ne taip, kaip mano (kaip yra?) i tikrj, ie duomenys
atskirai neanalizuoti, o tik komentuojami tyrimuose pagal pagal pasirinkt krypti.
Pasirinkta tirti pagal tris demografines kryptis: mokyklos tipas, mokytoj kvalifikacin
kategorija ir amius.

3.5.1. Tyrimas pagal mokymo staigos tip

I tyrime dalyvavusi 226 respondent 111 (48,2 %) yra i gimanzij ir vienos
vidurins mokyklos ir 115 (50,0 %) - i pagrindini mokykl ir vienos progimnazijos
45

(patogumo dlei toliau tekste raoma tik gimnazijos ir pagrindins mokyklos) ir 1,8 %
pradini mkykl.

2 pav. Respondent pasiskirstymas pagal mokyklos tip.

Pagal aspekt vykdytame tyrime iekota statistikai reikming skirtum

(statistikai reikmingas skaiius p < 0,5). Reikmingi skirtumai rasti 5 klausim blokuose
i 6, i viso reikming skirtum nustatyta septyniose skalse i 30 ies. A klausim bloke
,,Visuotinis gdimu pagrstas dalyvavimas lyderysts veikloje statsitikai reikmingai
atsakym skirtumai nustatyti dviejose skalse. Teiginys ,,Bendradarbiaujame ir dirbame
didelmis ir maomis komandomis gavo vert: p = ,012. Gimnazij respondenatai
teiginius ,,darome didel paang, ,,tai gerai tvirtinta ir ,,ioje srityje tobuliname savo
veikl vertino tokiais rezultatais: 32,4 %; 45 % ir 10,9 %, Klausimas ,,Rodome lyderysts
pavyzd veikloje gavo vert p = ,031. Gimnazij respondenatai atsakymus ,,Darome
didel paang, ,,Tai gerai tvirtinta ir ,,ioje srityje tobuliname savo veikl vertino
tokiais rezultatais: 32,4 %, 30,6 % ir 11,7 %,; atitinkamai pagrindini mokykl: 45,2 %,
21,7 %, 2,7 %.

46

50
A.1.Per savivald dalyvaujame
mokyklos valdyme

45
40

A.2. Bendradarbiaujame
vairiomis komandomis

35

A.3. Rodome lyderysts pavyzd

veikloje

30
25

A.4.Siekiame, kad bendraut

suaug ir vaikai

20
15

A.5. Dalijams galiojimais ir

itekliais

10

A.6. Rpinams bendruomens

mokymu

5
0
1

gimnazija/vidurin

A.7. Galimyb lyderiauti

suteikiame visiems

pagrindin/progimnazija

3 pav. Visuotinis gdimu parstas dalyvavimas lyderysts veikloje

Antrame klausim bloke B ,,Bendr vizija, lemianti veiksm suderinamum

teigini veriai gana aukti, taiau statistikai reikming skirtum nra.
Treias klausim blokas C skirtas tirti, kaip respondentai naudoja analize grst
informacij sprendimams priimti ir praktikoms tobulinti. Daugumai klausim abiej grupi
respondentai teik auktus verius: net 4 veriai i 5 klausim skalje ,,tai gerai tvirtinta
gimnazijos mokytoj ir 3 pagrindini mokykl siek per 40 %. Net 43,5 % pagrindini
mokykl respondent teigia tok mokymsi vykdantys vairiose veiklose. Statistikai
reikmingas skaiius gautas skalje ,,Sukrme informacin sistem, prieinam visiems (p
= ,026), Gimnazij respondent veriai ,,darome didel paang ir ,,tai gerai tvirtinta
31,5 % ir 29,7 %; atitinkamai pagrindini mokykl abiejose 36,5 %.
60
50

C.1.Mokoms veiklos per refleksij,

dialog, analiz

40

C.2.Tok mokymsi vykdome vairiose

veiklose

30
20

C.3.Didiausi dmes skiriame mokini

mokymui(si)

10

C.4.Mokymo(si) praktikoje naudojame

duomenis

0
1

gimnazija/ vidurin

C.5.Sukrme informacin sistem,

prieinam visiems

pagrindin/progimnazija

4 pav. Analize pagrstas informacijos naudojimas.

47

Klausim bloke D ,,platus dalyvavimas mokyklos veikloje, bendradarbiavimas,

bendra atsakomyb statistikai reikmingas skaiius gautas taip pat tik viename teiginyje
,,Susikrme bd, kaip dirbti su kolegom: p = ,011, ), Gimnazij respondent veriai
,,darome didel paang ir ,,tai gerai tvirtinta 32,4 % ir 39,6 %; atitinkamai pagrindini
mokykl 41,7 % ir 28,7 % .
45
40
35
30
25
20
15
10
5
0

D.1. Skiriame dmes klasei, mokyklai,

profesijai
D.2. Pleiame veikl u pareigybs rib
D.3.Susikrme bd, kaip dirbti su
kolegom
1

gimnazija/ vidurin

D.4.Dalinams atsakomybe dl
susitarim

pagrindin/progimnazija

5 pav. Platus dalyvavimas mokyklos veikloje, bendradarbiavimas.

Atsakym bloke F ,,Reflektyvioji praktik, atverianti keli naujovms statistikai

reikmingi skirtumai gauti 2 teiginiuose: ,,Iniciatyvas remiame itekliais, skiriame laiko:
p = ,020, aukiausi veriai jau tik ,,darome didel paang- gimnazij 36 %, pagrindini
mokykl atitinkamai 43,2 %; ir ,,Kuriame atskaitomybs kriterijus darbui vertinti :
p = ,002 , gimnazij 43,2 % , pagrindini mokykl 39,1 %.
50

E.1.Nuolat skiriame laiko ref leksijai

40
E.2.Iniciatyvas remiame itekliais,
skiriame laiko

30
20

E.3.Renkame inf ormacij u mokyklos

rib

10

E.4.Skatiname naujus veiklos bdus

0
1

gimnazija/ vidurin

pagrindin/progimnazija

E.5.Kuriame atskaitomybs kriterijus

darbui vertinti

6 pav. Reflektyvioji praktika.

Klausim bloke F ,,Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanga

analizuojama pati svarbiausia mokyklos veiklos sritis visos mokymosi veiklos rezultatas.

48

70

F.1.gyvendiname mokini mokymosi

lkesius

60
50

F.2.Taikome motodus, ugdanius

kiekvien mokin

40
30

F.3.Teikiame informacij tvams apie

vaik mokymsi

20
10

F.4.Kalbame su tvais apie mokymosi

pasiekimus

0
1

gimnazija/ vidurin

pagrindin/progimnazija

F.5.Ugdome vaik psichologin

atsparum neskmms

7 pav. Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanga.

Statistikai

reikmingas

skirtumas

gautas

ypatingai

svarbiame

teiginyje

,,gyvendiname mokini mokymosi lkesius : p = ,002, labai aukta procentin vertis ,,tai
gerai tvirtinta: gimnazij 48,6 %, pagrindini mokykl 34,8 %.

3.5.2. Tyrimas pagal mokytoj kvalifikacines kategorijas

Didiausi dal respondent sudaro vyr mokytojai 50 %, antra vieta tenka

mokytojams metodininkams 33,6 %, treia mokytojams 15,5 % ir paskutinioji
mokytojams ekspertams

- 0,9 %. Atsivelgiant tai sudarytos trys tyrimins grups

mokytojus metodininkus sujungus su ekspertais (patogumo dlei, toliau tekste

metodininkai).
120
100
80
Daniai

60

Procentai

40
20
0
Moky tojas
ekspertas

Mokytojas
metodininkas

V yr.
moky tojas

Mokytojas

8 pav. Respondent pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas.

49

Statistikai reikmingi atsakym skirtumai nustatyti jau tik trijuose klausim

blokuose, taiau viename i j gautos net trys statistikai reikmingos skals. Klausim
bloke A ,,Visuotinis gudimu pagrstas dalyvavimas lyderysts veikloje statistikai
reikminga pozicija ,,Rpinams, kad mokytsi visa mokyklos bendruomen: p = ,034,
vidutinis rangas metodinink 111,37 , vyr.mokytoj 107,25,

mokytoj 137,44. Ypa

auktas procentines vertis skiria mokytojai: ,,darome didel paang 31,4 %, tai gerai
tvirtinta 37,2 % ,,ioje srityje tobuliname savo veikl 31,4 %; vyr mokytojai ,,darome
didel paang 40 %, tai gerai tvirtinta 31,8 %; nuosaikiausi metodininkai: ,,darome
didel paang 26,3 %, tai gerai tvirtinta 36,2 %.
A.1.Per savivald
dalyvaujame mokyklos valdyme

50
45
40
35
30
25
20
15
10
5
0

A.2. Bendradarbiaujame
vairiomis komandomis
A.3.Rodome lyderysts
pavyzd veikloje
A.4.Siekiame, kad
bendraut suaug ir vaikai
A.5.Dalijams galiojimais ir
itekliais

mokytojai

vyr. mokytojai
metodininkai/ekspertai

A.6.Rpinams
bendruomens mokymu
A.7.Galimyb lyderiauti
suteikiame visiems

9 pav. Visuotinis gdimu pagrstas dalyvavimas lyderysts veikloje.

Klausim bloke E statistikai reikminga skal ,,Kuriame atskaitomybs kriterijus: p =

,008, vidutinis rangas metodinink 128,85 , vyr.mokytoj 100,98,

mokytoj 119,70.

Mokytoj veriai: ,,darome didel paang 45,7 %, tai gerai tvirtinta 20 %; vyr.
mokytoj veriai: ,,darome didel paang 48,1 %, metodinink veriai: ,,darome didel
paang 32,5 %, ,,tai gerai tvirtinta 41,2 %.

50

60
50

E.1.Nuolat skiriame laiko

ref leksijai

40
30

E.2.Iniciatyvas remiame
itekliais, skiriame laiko

20

E.3.Renkame inf ormacij

u mokyklos rib

10

E.4.Skatiname naujus
veiklos bdus

0
1

mokytojai

E.5.Kuriame atskaitomybs
kriterijus

vyr. mokytojai
metodininkai/ekspertai

10. pav. Platus dalyvavaimas mokyklos veikloje, bendradarbiavimas.

Bloke F ,,Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanga nustatytos net

trys reikming skirtum skals, vl dominuoja auktos procentins vertys. Skalje
,,taikome metodus, ugdanius kiekvien mokin aukti procentai atsakymuose ,,darome
didel paang, ,,tai gerai tvirtinta ir ,,ioje srityje tobuliname savo veikl vertinti
mokytoj: 20 %, 42,8 %, 37,2; vyr. mokytoj ,,darome didel paang 34,6 %,, ,,tai gerai
tvirtinta : 39 %, atitinkamai metodinink: 27,5 %, 50 %. ios pozicijos skirtum
statistinis reikmingumas p = 0,12.
Skals ,,Teikiame informacij tvams apie vaik mokymsi atsakym skirtum
reikmingumas p = ,038 (r. 11 pav.).
F.1.gyvendiname mokini
mokymosi lkesius

70
60
50
40
30
20
10
0

F.2.Taikome metodus,
ugdanius kiekvien mokin
F.3.Teikiame informacij
tvams apie vaik mokymsi
1

mokytojai

vyr. mokytojai
metodininkai/ekspertai

F.4.Kalbame su tvais apie

mokymosi pasiekimus
F.5.Ugdome vaik psichologin
atsparum neskmms

11 pav. Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanga.

Vis grupi skiriami procentai teiginyje ,,tai gerai tvirtinta perkop 50 %.
Teiginys apie vaik psichologinio atsparumo neskmms ugdym mokytoju ir vyr.
mokytoj vertintas atitinkamai 34,3 % ir 35,4 %, o metodinink - 51,2 %. Statistinis
skirtum reikmingumas p = ,019.
51

3.5.3. Tyrimas pagal mokytoj ami

Kadangi santykinai maas grupes sudaro respondentai iki 25 m. (1,8 %) ir vir 65
m. - (1,3 %), tyrimui visi respondentai padalinti tris grupes: iki 36 m. 17,3 %, nuo 36
iki 55 m. 56,2 % ir 56 m. ir vyresni - 26,5 %.
Vir 65 m.
56-65 m.
46-55 m.

Procentai

36-45 m.

Daniai

26-35 m.
Iki 25 m.
0

20

40

60

80

100

12 pav. Respondent pasiskirstymas pagal ami.

Statistikai reikming skirtum tarp grupi atsakym rasta maiausiai tik trijuose
klausim blokuose, kiekviename po vien. Bloke A ,,Visuotinis gdimu pagrstas
dalyvavimas lyderysts veikloje p = ,026 reikm gavo teiginys ,,bendradarbiaujame
vairiomis komandomis. Teigin ,,Darome didel paang atitinkamai 33,4 %, 26,2 % ir
40 % vertino mokytojai, vyr. mokytojai ir metodininkai. Teigin ,,Tai gerai tvirtinta 41
%, 49,2 % ir 31,7 %.
A.1.Per savivald
dalyvaujame mokyklos valdyme

60
50

A.2. Bendradarbiaujame
vairiomis komandomis

40

A.3.Rodome lyderysts
pavyzd veikloje

30
20

A.4.Siekiame, kad
bendraut suaug ir vaikai

10

A.5.Dalijams galiojimais ir

itekliais
1

Pedagogai iki 35 m.

Pedagogai nuo 36 iki 55

m.

nuo 56 m. ir vyreni

A.6.Rpinams
bendruomens mokymu
A.7.Galimyb lyderiauti
suteikiame visiems

13 pav. Visuotinis gdimu pagrstas dalyvavimas lyderysts veikloje.

Bloke C ,,Analize pagrstas informacijos naudojimas sprendimams prtiimti ir

praktikai tobulinti statistikai reikming skirtum gavo teiginys ,,Susikrme informacin
52

sistem, prieinam visiems: p = ,039. . Teigin ,,Darome didel paang atitinkamai 38,5
%, 30,1 % ir 41,7 % vertino mokytojai, vyr. mokytojai ir metodininkai. Teigin ,,Tai gerai
tvirtinta 30,7 %, 34,1 % ir 26,6 %.
C.1.Mokoms veiklos per
refleksij, dialog, analiz

70
60
50
40
30
20
10
0

C.2.Tok mokymsi vykdome

vairiose veiklose
C.3.Didiausi dmes skiriame
mokini mokymui(si)
1

Pedagogai iki 35 m.

Pedagogai nuo 36 iki

55 m.

nuo 56 m. ir vyreni

C.4.Mokymo(si) praktikoje
naudojame duomenis
C.5.Sukrme informacin
sistem, prieinam visiems

14 pav. Analize pagrstas informacijos naudojimas.

Bloke F,,Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanaga,

svarbiausiame pagal mokyklos veiklos tiksl, vl gauti reikmingi skirtumai (r. 15 pav.).
70
60

F.1.gyvendiname mokini
mokymosi lkesius

50

F.2.Taikome metodus,
ugdanius kiekvien mokin

40
30

F.3.Teikiame informacij
tvams apie vaik mokymsi

20
10

F.4.Kalbame su tvais apie

mokymosi pasiekimus

0
1

Pedagogai iki 35 m.

Pedagogai nuo 36 iki 55

m.

nuo 56 m. ir vyreni

F.5.Ugdome vaik psichologin

atsparum neskmms

15 pav. Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekmai ir paanga.

Bloke F ,,Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanga statistikai
reikmingas grupi atsakymuose gautas teiginys ,,Per vairias programas ugdome mokini
psichologin atsparum: p = ,021. Teiginiu ,,darome didel paang taip vertino
mokytojai, vyr. mokytojai ir metodininkai: 33,3 %, 25,4 % ir 26,7 %. Teiginiu ,,Tai gerai
tvirtinta 43,6 %, 38,9 % ir 38,3 %.

53

3.5.4. Gaut rezultat pagal tirtas sritis apibendrinimas

Galima daryti ivad, kad daugiausiai statistikai reikming skirtum nustatyta
pagal mokyklos tip penkiuose klausim blokuose i ei, i viso septynios pozicijos.
Pagal ami ir pagal kvalifikacij reikmingi skirtumai nustatyti trijuose klausim
blokuose, taiau pagal kvalifikacij penkiose pozijose, kai tuo tarpu pagal ami tik
trijose. Remiantis iais duomenimis galima teigti, kad mokyklos vizijai, lemianiai veiksm
suderinamum, takos neturi mokyklos tipas, mokytoj kvalifikacija ar amius, nes is
klausim blokas negavo n vieno reikmingo verio. Nuo mokyklos tipo labiausiai
priklauso visuotinis gdimu pagrstas dalyvavimas lyderystje: bendradarbiavimas, darbas
vairiose komandose; taip pat reflektyvioji praktika, atverianti kelius naujovms:
individuali ir grupini iniciatyv skatinimas bei nauj darbo bd atlikimo skatinimas.
Nuo mokyklos tipo (pagal gautus rezultatus) priklauso ir analize grstas informacijos
naudojimas - informacins sistemos turjimas; platus dalyvavimas mokyklos veikloje
susikurti bdai dirbti su kolegomis; aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai
mokini psichologinio atsparumo neskmms ugdymas. velgiant rang lentel, matyti,
kad i skali visose pozicijose didiausius verius skiria pagrindini mokykl
respondentai.
Gauti rezultatai pagal pedagog kvalifikacij rodo, kad reikmingiausi skirtumai
nustatyti F klausim bloke ,,Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanga
net trijose skalse. is klausim blokas ypatingai svarbus, nes jis svarbiausias mokyklos
tikslas, kai tuo tarpu kiti tik priemons jam pasiekti. Statistikai reikmingi skirtumai
nustatyti iose skalse: ,,Taikome mokymo ir vertinimo metodus, padedanius ugdyti
kiekvien mokin, ,,Ugdytiniams ir j tvams teikiame informacij apie ugdytini
paang, ,,Per vairias programas ugdome mokini psichologin atsparum neskmms.
Statistikai reikmingi skirtumai nustatyti klausim blokuose A (skal ,,Rpinams, kad
mokytsi visa mokyklos bendruomen) ir E (,,Kuriame atskaitomybs kriterijus
individualiam ir bendram darbui vertinti). Visose reikming skirtum skalse maiausius
rangus, t. y. aukiausius verius skiria vyr. mokytojai, jie ir nuosaikiausi: rang suma
svyruoja nuo 101,92 iki 106,05. Tik po j rikiuojasi mokytojai metodininkai ir mokytojai?!

54

Tyrime pagal mokytoj ami reikming skirtum nustatyta klausim blok iose
skalse: A ,,Bendradarbiaujame ir dirbame maomis ir didelmis komandomis, C ,,Turime
susikr informacin sistem, F ,,Per vairias programas ugdome mokini psichologin
atsparum. Aukiausius vidutinius rangus (Mean Rank) visose skalse skyr
respondentai, kuri amius nuo 36 iki 55 m. Antroje vietoje pagal dvi skales mokytojai iki
35 m. ir vienoje skalje mokytojai, kuri amius per 56 m.
Atlikus duomen analiz pagal tirtas tris demografines sritis, galima paiekoti j
ryi, t. y. skirtinguose blokuose nustatyt statistikai reikming skirtum sutapimo. Tokie
nustatyti esantys tarp mokykl tipo ir mokytoj amiaus (A2 ir C5); tarp mokykl tipo ir
skirtingos mokytoj kvalifikacins kategorijos (E5), tarp skirtingos mokytoj kvalifikacins
kategorijos

ir

mokytoj

amiaus

(F5).

Logikai

tarpusavio

glaud

ry

turi

,,Bendradarbiavimas ir komandinis darbas A2 ir ,,Informacins sistemos sukrimas

C5. Prie j glaudiai siejasi ,,Kuriami atskaitomybs kriterijai individualiam ir bendram
darbui sivertinti- E5 bei ,,Dalyvavimas vairiose programose, ugdaniose mokini
psichologin atsparum neskmms F5. Visi tarpusavy sveikaujantys reikiniai teigia
apie mokytoj lyderyste pagrstas besimokanios organizacijos veiklas: komandin darb,
analize paremt jo vertinim ir sivertinim bei i veikl galutin tiksl rpinimsi
mokini pasiekimais. Klausim blok gaut atsakym vidurkiai parod, kad teigiamos
koreliacijos egzistuoja ne tik tarp i keturi skali, bet tarp vis klausim blok.
(Teigiama koreliacijos reikm, kai vieno kintamojo reikmms didjant, didja ir kito
kintamojo reikms.) Gautoje lentelje (r. pried Nr. 5) matome, kad stipriausia
koreliacijos reikm gauta tarp D ir E blok (vieno bloko klausim skals tarsi prapleia ir
papildo esanias kitame jos artimos vien pagal teigini formuluotes). Mokykl vadovus
turt neraminti nustatytas silpnas ryys tarp A ir F blok (nors respondentai ypa auktus
verius skyr i blok klausim teiginiams), nes perasi nediuginanti ivada visuotinis
gdimu pagrstas dalyvavimas lyderystje turi silpn ry su mokini pasiekimais ir
paanga?! Visi kiti ryiai vidutinio stiprumo. Gautos teigiamos koreliacijos tarp vis
klausim blok rodo, kad tyrimo instrumento dalinis pakoregavimas neikreip sistemos,
tirti btent tie reikiniai, kurie ir numatyti.
Respondentams pateiktuose klausimynuose buvo palikta vietos patiems isakyti
nuomon apie tiriam problem (r. pried Nr. 6). ia galimybe pasinaudojo penki
55

respondentai,

kurie

reik

susirpinim

dl

vykstanios

,,nesveikos

mokykl

konkurencijos, kuri silo keisti bendradarbiavimu, nes tik taip galima gerinti mokini
mokymosi motyvacij ir siekti geresni rezultat. Kiti irgi reik susirpinim dl
nepakankamo dmesio lyderystei ir savanorystei bei mokini psichologiniam atsparumui,
mokymui(si) valdyti emocijas. Du respondentai isak nepasitenkinim valdios atvilgiu
dl emo mokytoj prestio, nepakankamo motyvavimo.

56

EMPIRINIO TYRIMO IVADOS

Empirinio tyrimo tiksl empirikai nustatyti besimokanios organizacijos
gebjim ugdymo galimybes kryptingai pltojant padalytj lyderyst bei vadov vaidmen
alinant hierarchines mokykl struktros klitis, - pasiekme gyvendindami iuos
udavinius:
1. Buvo nustatytas pasidalytosios lyderysts lygis Klaipdos rajono mokyklose
(per struktr, kultr, praktikas):
1.1. gauti skirtingi tyrim duomenys dl pasidalytosios lyderysts lygio: kiekybinio
auktas, kokybinio - emas;
1.2. kiekybinio tyrimo rezultatais, padalytoji lyderyst veiksminga visose
struktrose, taiau kokybinio tyrimo duomenimis, vyrauja tradicin mokyklos valdymo
struktra: direktorius, pavaduotojai ugdymui, metodins grups, laikinosios grups;
1.3. daugumoje mokykl vyraujanti kultra nesukuria palanki prielaid mokytoj
lyderystei pltotis dl koleg negatyvaus vertinimo, tarpusavio pavydo, paiepimo; iskyrus
kelet pasisekusi atvej, kai savaiminio padalijimo atveju susiburia bendr interes ir
polinki vienijantys asmenys (daniausiai vykdantys tarptautinius projektus).
1.4. vyraujanios praktikos, kai aktyviausiems mokytojams deleguojami galiojimai
vadovauti metodinms grupms, per jas sprendiami mokyklos valdymo klausimai: kuriami
mokyklos strateginiai ir metiniai planai, mokyklos veiklos kokybs sivertinimas, svarstomi
klausimai Mokytoj tarybos posdiuose. Pastebimi pavieniai spontaniki nesuderinto
lyderiavimo atvejai, kuomet mokytojas imasi lyderiauti savo mokomojo dalyko srityje arba
neformaliajame vietime (iuo atveju turdamas pasekj ir tarp koleg). Visais mintais
atvejais lyderiai yra palaikomi mokyklos administracijos.
2. Buvo atskleistas mokykl vadov vaidmuo ir galimybs kuriant
besimokanias organizacijas per padalytj lyderyst:
2.1. remiantis tuo, kad direktoriai akcentuoja tradicines formalisias mokyklos
valdymo struktras: metodiniai breliai ir grups, mokyklos veiklos kokybs sivertinimo
grups ir kt., kuri lyderiai yra daniausiai skiriami, galima teigti, kad vyraujania ilieka
tradicin delegavimo funkcija;

57

2.2. problemikos pagal dalyvavimo mast ir sprendim primim lieka Mokyklos

taryba ir kitos savivaldos struktros;
2.3. mokykl vadovai vengia konflikt, juose velgia tik neigiamybes, ignoruodami
j teigiamas puses, tokias kaip: iprovokuojama galimyb kelti vieum sisenjusias
problemas ir jas sprsti, nauj dj radimasis ir j gyvendinimas ir t.t.
2.4. personalo mokymas vykdomas formaliai, daniausiai per usakomuosius
seminarus, trkstant l, kvalifikacijai skirtosios taupomos. Problemikas ir gana
subjektyvus lieka personalo mokymo rezultatyvumo vertinimas ir sivertinimas;
2.5. diegiant naujsias technologijas ymiai suaktyvjo darbas su duomenimis,
kur traukiama didioji dalis personalo;
2.6. vertinant pagal tris besimokanios organizacijos lygmenis: klas mokykla
bendruomen, galima teigti, jog tirtosios artja prie viduriniojo; vertinant pagal proces asmeninis, grupinis, institucionizuotas mokymasis - artjama prie grupinio komandinio;
2.7. mokykl vadovai nepakankamai vertina vizijos, kaip visus vienijanios ir
kvepianios bendriems tikslams siekti, jgos svarb (ne visi gali j nusakyti!),
nepakankamai komunikuoja su pavaldiniais strateginiais staigos klausimais;
2.8. pagrindiniu trukdiu mokykl vadovams lieka ydingas finansavimas,
motyvavimo priemoni stoka, laiko stygius;
2.9. kadangi, remiantis studijuota moksline literatra, lyderyst ir mokymasis
organizacijoje tiesiogiai priklauso nuo staigos vadovo ir jo, kaip vadovo ir formalaus
lyderio, dispozicijoje yra ie galios svertai: strategija, itekli paskirstymas ir valdymas,
skatinimo ir vertinimo formos, komandos formavimas ir struktra, - atlikus tyrim,
darytina ivada, kad vietimo staigos vadovas iais galios svertais disponuoja tik
minimaliai.

58

APIBENDRINIMAI
(empirinio tyrimo ir literatros apvalgos sintez)

Darbe kelta hipotez - mokyklose, visokeriopai pltojaniose padalytj lyderyst,

formuojasi besimokanios organizacijos gebjimai,- liko nepatvirtinta, taiau ir nepaneigta.
Turint teorin pagrind, tyrimo mediag, galima giliau paanalizuoti darbo problem - iki
iol Lietuvoje atlikti vietimo staig, kaip besimokani organizacij, tyrimai parod, kad
daugelyje mokykl tai yra labiau suvokta vizija, nei reals vykstantys procesai, gal t
proces uuomazgos. Studijuojant mokslin literatr, paremt empiriniais tyrimais,
stebjimais, paangiausi mokykl praktikomis, nekyla abejoni teigini pagrstumu. Visi
argumentai u tai, kad tarp lyderysts dalumo ir organizacinio mokymosi yra glaudus ryys,
rykios ssajas tarp abu kintamuosius apibdinani poymi. Galima daryti prielaid, kad
problema ne tiek kintamj sryio ikojimas, kiek pai reikini gyvendinamumas.
Kaip teigia altiniai, besimokanios organizacijos idja suabejota nuo pat jos
radimosi, taiau tik keletoje darb pavyko aptikti punktyrikai nedrsi paabejojim dl
lyderysts poveikio mokyklos veiklos rezultatams ir dl verslo struktr kategorij,
kuriomis remiasi dabartinis vietimas, pritaikomumo socialiniams reikiniams. I vis
autori labiausiai ties apnuogina Griffin (2011), kritikuodamas idealistin poir moni
santykius, kuriais i esms remiasi besimokanios organizacijos ir lyderysts idjos.
Kaip reikt vertinti iame darbe atlikto empirinio tyrimo kiekybins ir kokybins
dali gaut rezultat neatitikim? Galima lengva ranka nurayti respondent skirtus auktus
verius tai, jog mokytojai ,,eilin kart atsak taip, kaip reikia, o ne taip, kaip yra. Taiau
galima pabandyti iuos rezultatus pavelgti giliau i konkrei Lietuvos mokyklos realij.
Juk i esms ie rezultatai ne k skiriasi nuo literatros apvalgoje pateikiam dr. L.
Rupiens ir doktorants A. Skarbaliens (r. 26 p.) tyrimo rezultat. Tiek vienu, tiek kitu
atveju taip atsak mokytojai jauiasi visikai teiss. Atsigrus klausimyn, i ties
galima konstatuoti, kad bent formaliai visas ivardintas veiklas mokytojai vykdo. domu
tai, kad pervelgiant i naujo literatros analiz, mintis, jog mokytojai sitikin, ,,kad daro
visk, k gali, rasta ir ten (Glickman, 2010). Beje, apie tai, jog mokytojai neprisiims
lyderysts galiojim, jei tame velgs papildomus sipareigojimus, o direktoriai savo kai
kuri galiojim praradim, buvo perspjs ir Drucker (2009). Atsakymo toki

59

paradoksali situacij reikt iekoti kokybiniame tyrime, kuris pateikia ne tik formalizuot
atsakym, bet leidia tyrjui isiaikinti esm. Gautos ivados patvirtina ir be literatros
analizs inomus teiginius apie mokykl vadov teikiam pirmenyb vadovavimui, o ne
lyderiavimui, formaliai veikianias savivaldos institucijas, personalo mokym, finansines
problemas ir kita.

Taiau pagrindinis klausimas lieka, kodl taip yra? Analizuotoje

literatroje randame atsakym, kad kai kuriose Vakar alyse jau atlikti esminiai paketimai
mainant mokini skaii klasse, didinant mokytoj atlyginimus ir apskritai vietimo
sistemos finansavim, mokant atlyginim pagal darbo rezultatus ir kita. Lietuvoje, tuo
tarpu, i esms vykdyti tik struktriniai revoliuciniai pokyiai, lydimi vienas kitam
prietaraujani sprendini. Tyrimo rezultatai rodo, jog susidar kritin situacija dl
neatitikim: mokyklos priverstos funkcionuoti pagal verslo struktr principus, taiau
darbo santykiai lieka grindiami lygiava, nenumatyta galimybi mokytojo karjerai,
asmeninis profesinis tobuljimas ir rpinimasis visos organizacijos konkurencingumu
paremtas savanoryste bruou, bdingu neformaliosioms organizacijoms. itokioje
situacijoje atsidrs mokytojas yra nesugebs ar negalus? Informacinmis technologijomis
netiktinai greitai sivyravusi ini visuomen ne tik atm i mokytojo ini monopol,
bet ir paliko j toli uribyje i technologij diegimo, pritaikomumo, gebjimo naudotis
prasme. Pati svoka ,,organizacija atitolo nuo pirmaprads reikms pastato, taiau
mokykla ilieka reanimuojama btent kaip pastatas?! Kokios io pastato eimininko galios?
Mokyklos direktorius lieka tikras io pastato eimininkas, taiau vykdyti proces pokyius
- galimybs gana ribotos: strategija, itekli paskirstymas ir valdymas, skatinimo ir
vertinimo formos, komandos formavimas ir struktra literatroje pateikti vadovo galios
svertai dabartins mokyklos slygomis - minimals.
Kaip teigiama literatros apvalgoje, matoma praktikoje, puiki vadov, mokytoj
lyderi atsidavimo savo profesijai ir savanorysts dka yra pasiekiama reikming pokyi
kuriant

mokyklas

kaip

besimokanias

organizacijas.

Darbe

taip

pat

teikiama

rekomendacij, kaip galima takoti situacij, taiau norint ne pavieni, o visuotinai

reikming pokyi, btini esminiai politiniai sprendimai valstybs lygyje.

60

IVADOS
1. Ianalizavus mokslinje literatroje pateikiam padalytosios lyderysts ir
besimokanios organizacijos gebjim samprat, j tarpusavio santyk, galima daryti
tokias ivadas:
1.1. vietimo ekspertai, apibdindami padalytosios lyderysts gebjimus ir (ar)
besimokanios organizacijos poymius, i esms kalba adekvaiomis arba pagal prasm
panaiomis svokomis, pabrdami, j nuolatin sveik, i dviej kintamj tarpusavio
glaud ry.
1.2. Tiek vietimo, tiek ir verslo ekspertai, pripaindami besimokani organizacij
krimosi svarb ini visuomenje, rezervuotai kalba apie j gyvendinamumo galimybes.
1.3. Mokykl, kaip besimokani organizacij, vystymas yra itin sudtingas
procesas, susijs su mokykl kultros perkrimu, mokytoj inercija, neretai ir prieinimusi,
ir daugeliu kitais veiksniais, taiau tyrimais rodyta, kad iame kelyje vykstantys procesai
veria tobulti visus bendruomens narius ir tai tiesiogiai veikia mokymo ir mokymosi
rezultatus, kuriems didiausios tiesiogins takos turi mokytoj lyderiavimas.
1.4. Viena didiausi klii lyderysts dalumo ir besimokani organizacij
krimo kelyje lieka hierarchin mokykl struktros sistema. Lyderysts dalumo pobd ir
bd dauguma atveju lemia mokyklos vadovo asmenyb, poiris lyderyst ir pavaldini
gebjim prisiimti atsakomyb u sprendimus.

2. Empirikai ityrus padalytosios lyderysts gebjim lyg Klaipdos rajono

mokyklose (per struktr, kultr, praktikas), paaikjo, kad skiriasi ne tik
kiekybinio ir kokybinio tyrim rezultatai, bet ir kai kurios gautos ivados jei ir
nepaneigia, taiau dalinai ir nepatvirtina kai kuri mokslins literatros teigini:
2.1. Gautos teigiamos stiprios ir vidutins koreliacijos tarp vis lyderysts
gebjimus apibdinani klausim blok, taiau vienintelis silpnas ryys nustatytas tarp A
bloko ,,Visuotinis dalyvavimas lyderystje ir F bloko ,,Aukti mokini pasiekimai ir
paanga, taigi darytina nediuginanti ivada visuotinis gdimu pagrstas dalyvavimas
lyderystje turi silpn ry su mokini pasiekimais ir paanga?!
2.2. Kiekybinio tyrimo duomenys demonstruoja aukt vis lyderysts gebjim
lyg (dalyvavimas, vizija, analiz, bendradarbiavimas, refleksija, mokini pasiekimai).

61

2.3. Kokybinio tyrimo duomenimis, lyderyst nepasiymi auktais parametrais:

vyrauja tradicin mokyklos valdymo struktra: direktorius, pavaduotojai ugdymui,
metodins grups, laikinosios grups. Daugumoje mokykl vyraujanti kultra nesukuria
palanki prielaid mokytoj lyderystei pltotis dl koleg negatyvaus vertinimo, tarpusavio
pavydo, paiepimo. Nustatytos lyderiavimo praktikos daniausiai reikiasi per metodines
grupes lyderysts delegavimo funkcija; pavieniai spontaniko nesuderinimo atvejai per
neformalj ugdym, savo dalyko mokym, mokyklos lygio projektus; retesni savaiminio
padalijimo atvejai susiburiant bendr interes ir polinki vienijantiems asmenims,
daniausiai vykdantiems tarptautinius projektus. Visais mintais atvejais lyderiai yra
palaikomi mokyklos administracijos.
2.4. Kiekybinio tyrimo duomenimis, pagal pasiekt organizacijos mokymosi lyg
(klas mokykla bendruomen) ir proces (asmeninis grupinis- institucionizuotas),
artjama nuo antrojo prie treiojo lygio, taiau kokybinio tyrimo duomenimis tik nuo
pirmojo prie antrojo lygio.
2.5. Visiems klausimams skirdami auktus verius, mokytojai kritikiausiai vertina
teigin ,,Mokyklos lyderiai yra palaikomi ir skatinami administracijos, koleg, j
iniciatyvoms gyvendinti skiriamos los, jiems patiems suteikiami galiojimai.

3. Irykinant mokykl vadov vaidmen ir galimybes neutralizuojant

hierarchins struktros klitis lyderysts dalumui, nustatyta, kad:
3.1. Direktoriai daniausiai akcentuoja tradicines formalisias mokyklos valdymo
struktras (metodiniai breliai, mokyklos veiklos kokybs sivertinimo ir kitos laikinosios
grups); problemikos pagal dalyvavimo mast ir sprendim primim lieka Mokyklos
taryba ir kitos savivaldos struktros.
3.2. Mokykl vadovai vengia konflikt, juose velgia tik neigiamybes,
ignoruodami j teigiamas puses, tokias kaip: iprovokuojama galimyb kelti vieum
sisenjusias problemas ir jas sprsti, nauj dj radimasis ir j gyvendinimas.
3.3. Mokykl vadovai nepakankamai vertina vizijos, kaip visus vienijanios ir
kvepianios bendriems tikslams siekti, jgos svarb (ne visi gali j nusakyti!),
nepakankamai komunikuoja su pavaldiniais strateginiais staigos klausimais.

62

3.4. Mokykl (biudetini staig) vadovai tik minimaliai disponuoja savo, kaip
formali lyderi, galios svertais: strategija, itekli paskirstymas ir valdymas, skatinimo ir
vertinimo formos, komandos formavimas ir struktra.

3.5. Silomos rekomendacijos dl hierarchins mokykl struktros klii

alinimo pasidalytajai lyderystei:
staig vadovams mokyklos viduje atlikti iuos ingsnius:
* stiprinti 2-ojo lygio vadov grand sakymo tvarka suteikiant faktinius direktoriaus
pavaduotojo ugdymui lygio galiojimus ir atsakomyb psichologui, socialiniam ir
specialiajam pedagogui;
* siekiant mokyklos veiklose efektyvesnio tv dalyvavimo, mokykl vadovams patiems
sitraukti gyvenviets, kaimo bendruomenes;
* rengiant pamok tvarkarat, tikslingai palikti mokytojams kelet ,,lang tarp pamok
sudarant slygas bendrauti dl mokini pasiekim ir paangos (darbo apmokjimo aprao
35.4. punktas skiriama iki 3,5 val. apmokjimo).
* bendradarbiaujant su rajono vietimo cenrtru dl apmokjimo i mokyklos kvalifikacijos
tobulinimui skirt l, sudaryti galimyb mokykloje esantiems parengtiems konsultantams
(projektiniam finansavimui pasibaigus) i veikl tsti savo kolektyve;
* aikintis ir rytingiau sprsti kolektyve kylanius konfliktus, sprendimais numatant
galimyb organizacijos tobuljimui, lyderi skatinimui;
* skatinti vairaus lygio projektin veikl, kaip vien i lyderysts form.

Silymai vietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos lygmenyje:

* i esms patobulinti yding vietimo staig finansavimo tvark, kad mokyklos galt
realiai pasinaudoti teikiamomis ugdymo plano bei personalo skatinimo galimybmis;
* mokytoj darbo apmokjimo tvarkoje numatyti galimyb dal kvalifikacijos klimui
skirt l naudoti mokytoj tarpusavio mokymuisi (atvir pamok vedimas, kaueri,
konsultant ir kit pagalbinink teikiamos paslaugos, konsultacijos);
* tvirtinti 3-ojo lygmens vadov grand mokytoj darbo apmokjimo tvarkoje numatant
mokytojo metodinko ir eksperto pareigyb 0,25 - 0,5 etato, kartu ispendiant vyresniojo

63

ir jaunesniojo amiaus mokytoj santykio pokyt, suteikiant mokytojams karjeros

galimybes.;
* diegti prie deimtmet planuot etatin mokytoj darbo apmokjim, taip sudarant
realias prielaidas mokytoj mokymuisi, patirties sklaidai ir visai metodinei veiklai
aktyvinti.

64

PRAKTIN INTERPRETACIJA VADOVAMS

Kiek pasidalinai su kitais, davei jiems, tiek ir pats praturtjai gal kiek paradoksalu,
kad i sena biblijins ir liaudies iminties tiesa tampa vos ne kertiniu akmeniu iandienos
vadybos praktikoje. I ties nieko ia keisto nra, nes paradoksas ne kas kita, kaip naujas
poiris senas tiesas ir stereotipus, kurie, savo laiku pasitarnav paangai, kakuriuo metu
tampa trukdiu ir klitimi naujiems keliams atrasti.
Visi iuo metu sutaria, kad jau senokai tokiu trukdiu yra tapusi ant pramonins
revoliucijos pamat griuvsi vis dar besilaikanti bendrojo lavinimo mokyklos struktra,
suskirstanti pagal ami grupes (klases) mokinius ir visus mokanti to paties, taip pat ir tuo
paiu laiku. Taip (inoma, be abejo) yra individualizavimas, diferencijavimas,
integravimas. Yra. Bet kodl jie taip sunkiai gyvendinami konkreioje pamokoje?
Besimokanios mokyklos idjos pradininko P. Senge apgailestavimu, ,,Pavieniai
mokytojai, net su padjjais, negali prisitaikyti prie vis skirting mokini, kuriuos sutinka.
Viskas baigiasi nesibaigianiomis pastangomis palaikyti tvark klasje. Pasekm tragika
abipusis nusivylimas, - reziumuoja autorius.
Kaip ieiti i ito uburto rato? Pabandykime pirmiausia glaustai apvelgti ir
vertinti esam situacij. Lietuva, mgstanti teigin, kad nereikia iradinti dviraio, ne tik
kad nesukr savojo, bet taip iki iol ir neprisimatavo, kokio importinio modelio dviratis
jos sdimajai pats geriausias. Utat daugiadiense lenktynse kasmet vis labiau tolstame
nuo vilkinij geltonais markinliais. Gal pasiklydome atsargini dali parduotuvje
berankiodami sudtines dalis? Pirmiausia pagrindas dviraio rmas (mokyklos struktra):
atuonmet, ne devynmet. Galiausiai deimtmet. Gimnazija? Gerai, bet kertasi su
deimtmete... Jeigu gimnazija, tai elitin! Ne, negalima kur socialinis teisingumas? Tai
gal nereikia gimnazijos? Ne, tegu lieka, bet bus gimnazija visiems (tai gal jau nebe
gimnazija?). O kas liko i taip propaguotos ,,geros pagrindins mokyklos? is tas dar liko,
tik odio ,,gera nebra, nes jo vartoti nebedrsta net patys termin sukurpusieji. O kur
dar kiti klaidiojimai: mokymo profiliavimas, egzamin sistemos nuolatinis kaitaliojimas ir
visa kita. Taigi, naujj vietimo rb krusij teigimu, mes turtume vilkti
skandinaviko kirpimo markinliais, o kadangi Skandinavija priartjo ,,ta prasme, jog,
remiantis paskutiniais mokini testavimais, ymiai ariau jos pasislinko estai ir latviai,

65

pagal logikos dsnius ieit, kad prie jos priartjome ir mes? (Bent geografine prasme).
aunu, irgi pasiekimas!
Kas vyksta tokioje mokykloje, kuri iorikai deklaruoja socialin teisingum, t.y.
vis vienodas galimybes moksl? Ir saugum? Vis pirma galima labai suabejoti
socialinio teisingumo principo gyvendinamumu mokykloje, kurioje sdi per prievart
susodinti vairios prigimties, vairi polinki, pomgi ir gabum vaikai. Kodl tuomet,
vairiausi sociologini apklaus duomenimis, tokiose mokyklose klesti patyios, smurtas,
jgos demonstravimas ir kultas. Visa tai jau nebe povandins srovs, o vis atviriau
demonstruojama pozicija ir nebaudiamumas. Juk jaunim labiausiai veikianti iniasklaida
neveltui kaip masal aunumui apibdinti vartoja termin ,,skandalingasis. Tai ir ugdome
,,skandalinguosius. ito ledkalnio virn vis daniau pasigirstantys nevaromo tio
protrkiai, pasibaig aunamojo ginklo pavartojimu. Manau, klausimas visai ne retorinis
kada ito sulauksime mes.
Pasiremdamas savo praktine patirtimi, valgomis i neformali pokalbi ir daryt
interviu su kolegomis direktoriais, pabandysiu paiekoti galim atsakym klausim k
daryti. Tik galim. Nes universali, tinkani visiems ir visada nebna. Atsidrus kritinje
situacijoje pati pratingiausia yra struio taktika. Pati tinkamiausia sveiko jumoro doz.
Kaipgi nepasiremti Merfiu, teigianiu: ,,Kai prarasta viskas, belieka paguoda, kad ... nebra
ko prarasti. Svarbu atminti ir kitk - kritinje situacijoje vis vilgsniai nukreipti vadov.
Jis privalo arba skelbti kapituliacij, arb surasti sprendim. Ir ne bet kok, o tok, kuriuo
pats tikt, nes fal pavaldiniai labai greitai iri. O tuomet rodyti optimizm ir
komunikuoti, komunikuoti, komunkuoti. Tinka, kad ir Craisler kompanijos vadovo Lee
Iacocca siloma paradoksali pozicija: Darome prielaidas. ,,Pirma, globalizacija yra
neivengiama. Antra, todl, kad globalizacija yra neivengiama, ji yra geras dalykas. Kitaip
sakant, tai, ko negalime ivengti, turime priimti. Pradti reikt nuo vizijos. Vizija
ieities takas. Keista, taiau iki iol dar gana daug manani, jog vizija, misija, strategija,
taktika tai tik teorins vingrybs, niekam nereikalingos eiliniam mokytojui, kurio tikroji ir
vienintel darbo vieta klas. Viena i tinkamiausi prog tokiam atviram pokalbiui su
kolektyvu mokyklos veiklos kokybs sivertinimas, kuomet ant lkts dedamos grsms
ir galimybs, stiprybs ir silpnybs. Labiausiai koncentruotis, remiantis Drukeriu, reikt ne
silpnybes, o stiprisias puses, siekiant jas dar labiau sustiprinti ir tai komunikuoti ior
66

visais galimais kanalais. Vadovas privalo pateikti kolektyvui save ir pavaduotojus kaip
komand (jei to nra tolesni ingsniai beprasmiai). Vadybin komanda turi remtis jau
esamais lyderiais. J tikrai yra bet kokiame kolektyve. Daniausiai tai metodini grupi
vadovai, kurie jau savaime turi masias komandas metodines grupes. Prielaida
grupiniam komandiniam darbui. Tik reikia suteikti jiems lyderiavimo galimybi remti
iniciatyvas visais manomais bdais. Visa tai priklauso nuo prioritet sudliojimo.
ioje situacijoje yra uprogramuotas konfliktas. Jis neivengiamas. Jis turi pratrkti
kakuriuo momentu. Ir jo reikia laukti. Laukti ne kaip visa griaunanios audros, o kaip
gaivaus vasaros lietaus, pranaaujanio nauj atgimimo cikl. itoje vietoje negalima jokiu
bdu pralaimti! Jeigu esi teisus, inai, kad nesulauksi kaltinim dl savanaudikumo,
nevaraus finans panaudojimo ir kit panai dalyk, - tu turi, privalai laimti. Laimsi
teigdamas visam kolektyvui bendras vertybes, dar kart primindamas pirmuosius ingsnius
skms vizijos gyvendinimo link. Laimsi remdamasis ir pavyzdiu ikeldamas
bendraminius lyderius. Svarbiausia laimsi moraliai, nors prieginiaujanij nuomons
gal ir nepakeisi. Laimjs pirmj konflikt, laimsi ir kitus. O j tikrai dar bus ne vienas.
Tuomet ateina laikas vis daniau ir kuo plaiau pasidiaugti bendrais pasiekimais.
Jais privalu diaugtis. Diaugtis kuo daniau ir taigiau akcentuojant skmi
bendruomenikum. Keleto ar visos grups indl, taip netiesiogiai paskatinant ir kitus.
Taigi, ar galima pasiekti taip laukiamo pokyio? Galima, kai pamatai, kad yra u k
ir su kuo pasidiaugti? Galima. Sakau remdamasis savo ir ne vieno savo kolegos patirtimi
darant ia apraytus ingsnius. Galima. Taiau jei mokykla met metais tik tegalvoja, kaip
igyventi iki kito rugsjo, jei mokytojai jau dairosi kaip ia saugiai pabgus i skstanio
kaivo kit, jei mokiniai jau dairosi kitas mokyklas, tuomet, deja ...
Atskirai reikt pakalbti ir apie mokykloje esam ar kuriam bendradarbiavimo
kultr. Kaip visi sismoninome teigin, jog, siekiant mokini paangos, btina slyga j
motyvavimas, teigiamas nusiteikimas. Tokia pat slyga tinka ir mokytoj veiklai. Vien
kontrole (nors ir jos reikia), nieko nepasieksi. Stebjai pamok, ijai, o kas ten, klasje,
kaip lktuvo juodojoje dje dedasi kitu metu? iuo atveju tikrai tinkama LMVA teikiama
formul, kai po pamokos stebjimo pasakoma daugiau ger nei blog dalyk. Taiau
didiausias poveikis pamokos kokybei bus, kai tarpusavio sutarimu vieni kit pamokas
lankys ir aptarins kolegos. Pasiekti tai bene didiausias ikis, nes mokytojai labai jau
67

nenoriai kit asmen sileidia savo ,,juodj d. Daugelyje Lietuvos mokykl ir

iandien toks bendradarbiavimas yra labiau epizodinis ar ,,akcijinis- kai skelbiama veiklos
savait ,,Kolega kolegai ar pan.
Deja, deja, rinkos dsniais skatinamoje vadovautis mokykloje sunku ryki pokyi
pasiekti besivadovaujant savanorysts principais, kokiais i esms begali iandienos
realijose reiktis lyderyst ir jos pagrindu kuriama besimokanti organizacija.
Yra bd tai pasiekti: galima vedus jau seniai adta ir umirt etatin darbo
apmokjim, numatant mokytojo eksperto ar metodininko, kaip konsultanto, apmokamas
valandas. Atsirast pagaliau ir mokytojo karjeros galimyb! Galima ir dar paprasiau sudarant tvarkarat, kai paliekami tokiam bendravimui ,,langai. O reikia tiek nedaug, kad
minusines ,,mokinio terbeles gaunanios mokyklos ir j mokytojai bei mokiniai vienkart
pasijust ors neskolingi niekam u niek. Kokio teigiamo nusiteikimo galima reikalauti
i imt Lietuvos mokykl ir j mokytoj, kasmet laviruojani ant igyvenimo ribos? Kaip
galima tyiotis i mokytoj sakant, kad jie nesugebantys ugdyti verslumo pagrind savo
mokiniams, jeigu jiems patiems (ne bet kaip, o tyrim duomenimis!) kalama galvas, jog
mokytojui materialinis paskatinimas nra toks svarbus. Gal ir nebt, jei jis i ties
priklausyt tai kakur girdtai viduriniajai klasei ir jam neskaudt galvos, kaip, negaunant
udarbio, verto jo triso reikmingumo, vien ,,paglostymais susimokti komunalinius
mokesius, leisti savo vaikus mokslus, padoriai apsirengti, kad i jo senamadikos
aprangos nesityiot mokiniai. Kodl vietime taip skmingai diegiamos visos i verslo
atjusios idjos, iskyrus vien, t, ant kurios ir laikosi verslas? Jau iame tekste mintas
didiojo verslo atstovas Lee Iacocca teigia: ,,Jei tai bt kokia nors kompanija, o mokytojai
jos vertingi darbuotojai, tai ta kompanija k daryt? Ji juos agresyviai verbuot.
Investuot j mokym, rengim. Mokt jiems gerus atlyginimus. Sudaryt jiems slygas
dalytis patirtimi, - galiausiai autorius apgailestaudamas reziumuoja, - ,,N vieno i t
dalyk mokytojams netaikome. Pagalvokime, ar tai ne puikiausia programa keisti
apverktin mokyklos padt? Ir reikia tiek nedaug...

68

LITERATROS SRAAS

1. Adair J. (2006). 100 patarim vadovui. Vilnius: Alma littera.

2. Bitinas B. (2006). Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. Kronta.
3. Cibulskas G., V. ydinait V. (2012). Lyderysts vystymosi mokykloje modelis.
Vilnius: vietimo ir mokslo ministerijos vietimo aprpinimo centras.
4. Covey S. R. (2006). 7 Skms lydim moni proiai. ,,Mijalba.
5. Damaien V. (2002). Valdymo pagrindai. ,,iaurs Lietuva.
6. Dalin P., Rolff H. G., & Kleekamp B. (1999). Mokyklos kultros kaita. Vilnius:
,,Tyto alba.
7. Drucker P. (2009). Drukerio mokymo pagrindai. Rgrup.
8. Fullan M. (1998). Pokyi jgos. Vilnius: ,,Tyto alba.
9. George B., & Sims P. (2008). Tikroji kryptis. Kaunas: UAB ,,Smaltijos leidykla.
10. Glickman C. D. (2010). Lyderyst mokymuisi: kaip padti mokytojams skmingai
dirbti. vietimo ir mokslo ministerijos vietimo aprpinimo centras.
11. Goleman D., Boyatzis R., & McKee A. (2007). Lyderyst. Kaip vadovauti
pasitelkiant emocin intelekt. Kaunas: ,,Smaltijos leidykla.
12. Griffin D. (2011). Lyderysts itakos. Saviorganizacijos ir etikos ssajos. vietimo
ir mokslo ministerijos vietimo aprpinimo centras. UAB ,,Vitae Litera.
13. Hargreaves A. (1999). Keiiasi mokytojai, keiiasi laikai. Vilnius: ,,Tyto alba.
14. Hargreaves A., & Fink D. (2008). Tvarioji lyderyst. The Book.
15. Hargreaves A. (2008). Mokymas ini visuomenje. Vilnius: ,,Homo liber.
16. Harris A. (2010). Pasidalytoji lyderyst mokykloje. Ateities lyderi ugdymas.
vietimo ir mokslo ministerijos vietimo aprpinimo centras. UAB ,,Sapn sala.
17. Hopkins D., Ainscow M., & West M. (1998). Kaita ir mokyklos tobuliniams.
Vilnius: ,,Tyto alba.
18. Iacocca L., & Whitney C. (2009). Kur dingo visi lyderiai? Vilnius: VAGA.
19. Kardelis K. (2005). Mokslini tyrim motodologija ir metodai. iauliai: Lucilijus.
20. Karlof B., & Lovingsson F. H. (2006). Vadybos koncepcijos ir modeliai nuo A iki
Z. UAB ,,Verslo inios.

69

21. Kouzes J. M., & Posner B. Z. (2003). Ikis vadybai. Kaunas: ,,Smaltijos
leidykla.
22. Kudokien N., Juodaityt A. (2005). Mokyklos, kaip besimokanios organizacijos,
formavimosi tendencijos. Jaunj mokslinink darbai. Nr. 1 (5). 2005.
23. Lambert L. (2011). Lyderysts gebjimai ir tvari mokykl paanga. UAB ,,Vitae
Litera.
24. Lietuvos Respublikos vietimo statymo pakeitimo statymas. (2011). ,,Valstybs
inios, 2011 m. kovo 31 d.
25. Lo J. W. Y. ,,Lyderysts stiliaus taka vystant mokyklas besimokanias
organizacijas. (www.http://info.smf.ktu.lt/Edukin/zurnalas/lt/20051_(47)/santrauka.html)
26. Marzano R. J., Waters T., & McNulty B. A. (2011). Veiksminga mokykl lyderyst.
Vilnius: vietimo ir mokslo ministerijos vietimo aprpinimo centras. Vilniaus
pedagogino universiteto leidykla. UAB ,,Magistrai.
27. Northouse P. G. (2009). Lyderyst. Teorija ir praktika. UAB ,,Poligrafija ir
informatika.
28. Owen J. (2008). Kaip bti lyderiu. UAB ,,Verslo inios.
29. Petty G. (2007). iuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: ,,Tyto alba.
30. Petty G. (2008). rodymais pagrstas moymas. Praktinis vadovas. Vilnius: ,,Tyto
alba.
31. Robins S. P. (2006). Organizacins elgsenos pagrindai. UAB ,,Poligrafija ir
informatika.
32. Rupien L. (2007) Kokybini tyrimo duomen rinkimo metodologija. Metodin
knyga. Klaipda.
33. Rupien L. Skarbalien A. www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%
C5%sti%20failus:/article/798/353-Mokytojui (2013-02-06, 10.10 val.).
34. Senge P. (2008). Besimokanti mokykla. The Book.
35. Simonaitien B. (2007). Mokyklos besimokanios organizacijos vystymas. Kauno
technologijos universitetas.
36. Simonaitien B. Kooperuot studij metodas ir besimoanios organizacijos esmins
idjos: slyio tak paiekos.
70

(www.bing.com/Search?q=Besimokanti+organizacija8src=IESearchBox8FORM=I
E8SRC)
37. Slater R. (2007). 29 Jacko Welcho lyderysts pasaptys. Vilnius: Alma littera.
38. Stoll L. www.slideshare.net/TimeForLeaders/luise-stoll , prieiga 2013-02-06, 11,50
val.
39. Stoll L., & Fink D. (1998). Keiiame mokykl. Vilnius: ,,Margi ratai.
40. vietimo problemos analiz. (2012 m. Nr. 12 (76). Kiek lyderysts surasta Lietuvos
mokykloje?
41. Tidikis R. (2003). Socialini moksl tyrim metodologija. Vilnius.
42. elvys R. (2001). vietimo vadybos pagrindai. Vilniaus universiteto leidykla.
43. www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi% C5%sti%20failus:/article/798/353-Mokytojui
44. www.biblioteka.vpv.lt/pedagogika/PDF/2006/84/aces93-100,pdf

71

PRIEDAI

72

1 priedas

Lietuvos mokykl vadov amiaus vidurkiai

73

2 priedas

Mokini skaiiaus pokytis Klaipdos rajono

kaimikose mokyklose

74

3 priedas

Interviu su mokykl vadovais

Klausimai
1. Kaip manote, su kokiomis didiausiomis problemomis susiduria iandienos
mokyklos (taip pat ir Js vadovaujama) siekdamos tapti besimokaniomis
organizacijomis?

2. Kaip savo darbe derinante vadovavim su lyderiavimu: ar vadybin veikla palieka

laiko Js, kaip formalaus lyderio, reikimuisi?

3. Ar Js vadovaujamoje mokykloje yra mokytoj lyderi, gal galtumte pateikti

konkrei j lyderiavimo pavyzdi? Kaip skatinate iniciatyvas: skiriami itekliai ir
laikas, palaikoma moraliai ir kita?

4. Ar nekyla konflikt, pavydo tarp lyderi ir kit mokytoj, kaip konfliktai

sprendiami?

5. Kaip mokytojai ir kiti pedagoginio personalo darbuotojai yra traukiami mokyklos

valdym: kokios savivaldos formos ir bdai taikomi ir kurie i j veikia
efektyviausiai?

6. Ar mokytojus ir kitus pedagoginio personalo darbuotojus traukte kurdami

mokyklos vizij, strategin plan, kitus dokumentus, kaip tai vyko praktikoje?

7. Koks mokytoj vaidmuo Mokytoj tarybos posdiuose: klausytojas ar aktyvus

dalyvis, i anksto pasirengs (,,usiras) dalintis patirtimi svarstoma tema, gal
kalbantis be atskiro pasirengimo ir pan.?

8. Kaip vykdote personalo mokym ir mokymsi: usakomi seminarai visam

personalui pagal t met analizuojamus mokyklos udavinius; temas parenka patys
mokytojai, organizuojamos ivykos kitas savo ar kito rajono mokyklas ir t.t.? Kaip
pamatuojamas, vertinamas i mokym efektyvumas kas vyksta po seminar?

9. Kokias bendradarbiavimo formos taikomos mokyklos viduje: bendrai kuriami

projektai, vyksta tarpusavio pamok lankymas; skiriami konsultantai pradedantiems
ar prasiau dirbantiems; mokytojai patys pasiskirsto poromis ar grupmis mokytis
vienas i kito ir t.t.?

75

10. Koki viet savo veikloje skiriate darbui su statistiniais ugdomosios veiklos
duomenimis:

rinkimas

ir

apdorojimas,

analiz,

refleksija

ir

tolesnis

panaudojimas?

11. Koki iniciatyv gyvendinote siekdami formal mokini ir j tv dalyvavim

mokyklos gyvenime pakeisti realiu?

76

4 priedas

Tyrimo anketa
Gerbiamas Kolega,
iuo tyrimu siekiama isiaikinti, kaip per pasidalytj lyderyst ugdomi
besimokanios organizacijos gebjimai. Apklausa yra anonimin, gauti rezultatai bus
analizuojami tik apibendrintai, neiskiriant nei konkretaus anketos respondento, nei
ugdymo staigos. Pateiktame klausimyne nra nei teising, nei neteising atsakym.
Svarbiausia, kad atsakytumte taip, kaip i ties galvojate. Svarbi kiekvieno atsakiusiojo
nuomon. I anksto dkoju u nuoirdius atsakymus. ISM Vadybos ir ekonomikos
universiteto vietimo lyderysts magistrantas Egidijus iedas.
Atsakydamas io lapo klausimus, Jums tinkant atsakym pabraukite arba apveskite
apskritimu.
Js lytis:

vyras

Js amius: iki 25 m.;

26 35 m.

moteris

36 45 m.

46 55 m.

56 65 m.

vir 65 m.

Js darbo staas ioje mokykloje;

Mokykla, kurioje dirbate, yra:

iki 5 m.

5 10 m.

gimnazija, vidurin

11 15 m.

16 20 m.

progimnazija, pagrindin

21 25 m.

vir 25 m.

pradin, daugiafunkcis centras

Js mokyklos dydis:

Js kvalifikacin kategorija:

vi 700 mokini

mokytojas ekspertas

nuo 500 iki 700 mokini

mokytojas metodininkas

nuo 300 iki 500 mokini

vyr. mokytojas

nuo 150 iki 300 mokini

mokytojas

nuo 100 iki 150 mokini

100 mokini ir maiau

77

II dalis
Ties kiekvienu klausimu apskritimu apibraukite pasirinkt skaii. Skaiiai nuo 1 iki 5
reikia:
1 savo mokykloje to nedarome;
2 pradedame judti ia linkme;
3 darome didel paang;
4 tai gerai tvirtinta;
5 ioje srityje tobuliname savo veikl.
A. Visuotinis, gudimu pagrstas dalyavimas lyderysts veikloje.
Mokykloje mes:
1. Per savivald ir darbo grupes realiai dalyvaujame mokyklos
valdyme.
2. Bendradarbiaujame ir dirbame didelmis ir maomis komandomis.
3. Rodome lyderysts pavyzd veikloje.
4. Sudarome slygas bendrauti suaugusiems ir vaikams.
5. Dalijams galiojimais ir turimais itekliais.
6. Rpinams, kad mokytsi visa mokyklos bendruomen.
7. Vieni kitiems suteikiame galimybi lyderiauti.

1
1
1
1
1
1
1

2
2
2
2
2
2
2

3
3
3
3
3
3
3

4 5
4 5
4 5
4 5
4 5
4 5
4 5

1 2
1 2

3
3

4
4

5
5

1 2

B. Bendra vizija, lemianti veikl suderinamum.

Mokykloje mes:
1. Dalyvavome kuriant mokyklos vizij.
2. Rpinams, kad nebt nukrypta nuo pasirinktos vizijos.
3. Kolektyviai ar maesnse darbo grupse svarstome, kaip su
mokyklos vizija suderinti programas, mokym ir vertinim.
4.Rpinams, kad mokyklos vizija bt reguliariai peririma
ir ilikt aktuali

C. Analize pagrstas informacijos naudojimas sprendimams priimti

tobulinti. Mokykloje mes:
1. Mokoms praktins veiklos pasitelkdami refleksij, dialog, analiz. 1 2
2. Tok mokymsi vykdome per mokytoj susirinkimus, dalyko
metodini grupi, vairi laikin ar nuolatini komand posdius. 1 2
3. Pagrindin dmes ugdymo procese skiriame mokini mokymui ir
mokymui(si).
1 2
4. Priimdami sprendimus, planuodami veiklas mokymo praktikoms
tobulinti naudojame duomenis.
1 2
5. Turime susikr informacin sistem, padedani traukti ir
informuoti visus narius.
1 2
78

ir praktikai
3

D. Platus dalyvavimas mokyklos veikloje, bendradarbiavimas, bendra atsakomyb ir

tai rodantys veiksmai ir funkcijos.
Mokykloje mes:
1. Taip pasiskirstome vaidmenimis, kad skirtume dmesio ugdytini
klasei, mokyklai, bendruomenei ir savo profesijai.

1 2 3 4 5

2. Stengiams iplsti veikl u prast pareigybs rib.

1 2 3 4 5

3. Turime susikr bd dirbti kartu su kolegom.

1 2 3 4 5

4. Dalinams atsakomybe gyvendindami ms nutarimus

ir susitarimus.

1 2 3 4 5

E. Reflektyvioji praktika, atverianti kelius naujovms.

Mokykloje mes:
1. Nuolat skiriame laiko refleksijai (bendro planavimo procesai,
tarpusavio ugdomieji konsultavimai ir kt.).

1 2 3 4 5

2. Skatiname individualias ir grupines iniciatyvas, skirdami itekli,

laiko ir darbuotoj.

1 2 3 4 5

3. Renkame informacij apie savo staig u mokyklos rib.

1 2 3 4 5

4. Skatiname naujus darbo atlikimo bdus, taikomus veikloje.

1 2 3 4 5

5. Kuriame atskaitomybs kriterijus individualiam ir bendram darbui

vertinti.

1 2 3 4 5

F. Aukti ir nuolat gerjantys mokini pasiekimai ir paanga.

Mokykloje mes:
1. Kartu su kitais bendruomens nariais formuojame ir gyvendiname
mokini mokymosi lkesius ir standartus.

1 2 3 4 5

2. Taikome mokymo ir vertinimo metodus, padedanius ugdyti

kiekvien mokin.

1 2 3 4 5

3.Ugdytiniams ir j tvams teikiame informacij apie ugdytini

paang.
4. Kalbams su tvais apie j vaik mokymosi pasiekimus ir
mokyklos programas.
5. Per vairias programas ugdome mokini psichologin atsparum
neskmms.

79

1 2 3 4 5
1 2 3 4 5

1 2 3 4 5

III dalis
Apibraukite apskritimu arba pabraukite ties klausimu paymt Jums tinkant
atsakym:
1. Ar per pastaruosius trejus metus priklauste kokiai nors mokykloje
veikianiai savivaldos institucijai (M-klos taryba, profsjungos, kt.)? ...Taip,

ne,

2. Ar per pastaruosius trejus metus priklauste kokiai nors

mokyklos nuolatinei ar laikinai darbo grupei, komandai? ....................Taip,

ne,

3. Kai kuriose mokyklos veiklose kart su mokiniais

dalyvauja ir j tvai? .....................................................Taip,

ne, i dalies, niekados

4. Mano mokykloje yra koleg, kuriuos galiu

vadinti lyderiais? ..........................................................Taip,

ne,

i dalies,

5. Mokyklos lyderiai yra palaikomi ir skatinami

administracijos, koleg, j iniciatyvoms gyvendinti
skiriamos los, jiems patiems suteikiami galiojimai ..Taip,

ne,

i dalies, niekados

6. Dalyvavau kuriant mokyklos vizij?..........................Taip,

ne,

i dalies,

niekados

niekados

7. Mokyklos vizija yra ikabinta visiems matomoje

vietoje, inoma visiems bendruomens nariams ............Taip, ne,

i dalies, niekados

8. Mokyklos vizij nuolat prisimename tvirtindami

nauj mokslo met veiklos tiksl ir udavinius..Taip,

dalies,

niekados

mokini mokymo ir mokymosi paangos klausimus.Taip,

ne,

i dalies,

niekados

10. Mokyklos metodiniame brelyje daniausiai

planuojame renginius, vairias priemones..................Taip,

ne,

i dalies,

niekados

11. Tarpusavy stebtas pamokas aptariame per

Refleksij, analiz, dialoga ......................................Taip,

ne, i dalies,

niekados

12. Vertindami savo mokyklos veiklas pasilyginame

Su rajono, alies mokykl rezultatais......................Taip,

ne, i dalies,

niekados

ne,

9. Mokyklos metodiniame brelyje svarstome

13. Mokyklos tarybos posdiuose danai naudojami

vairs statistiniai duomenys, lyginamoji nalaiz .......Taip,
80

ne, i dalies,

niekados

14. Turiu sipareigojim, ieinani u mano

pareigybs rib.........................................................Taip,

ne, i dalies,

niekados

15. Jauiuosi atsakingas ne tik u dstomo

dalyko, bet ir u visos mokyklos rezutatus................Taip,

ne, i dalies,

niekados

16. Koleg pamokas lankome tarpusavio susitarimu......Taip,

ne, i dalies,

niekados

17. Per pastaruosius trejus metus stebjau kit rajono

mokykl mokytoj vedamas pamokas......................Taip,

ne, i dalies,

niekados

ne, i dalies,

niekados

18. Dalinuosi su kolegomis patirtimi siekdamas

pamokas padaryti patrauklesens mokiniams...............Taip,
19. Gr i seminar, igirstas inias aptariame
metodiniame brelyje, kitoje darbo grupje............... Taip,

ne, i dalies,

20. Mokykloje per pastaruosius metus vyksta

pokyi gerinannt mokini pasiekimus.............................. Taip,
niekados
21. Mokytoj tarybos posdiuose, metodinse
grupse svarstome mokymo metodikos klausimus ....Taip,

ne,

niekados

ne,

i dalies,

i dalies,

niekados

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------Gal nortumte iplsti kur nors klausim, pateikti savo pastab, pasilym, kaip
gerinti lyderysts veikl mokykloje, kurti mokykl kaip besimokani organizacij? ia
vieta Js pastaboms:
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________
Ai u nuoirdius atsakymus!
81

5 priedas

Koreliacijos tarp klausim blok

Reikmingos koreliacijos
lentelje paymtos * arba
**

p > 0,05, tai nra reikming ryi tarp nagrinjam kintamj.

p < 0,05, tai yra reikming ryi tarp nagrinjam kintamj.
0
(0 ; 0,3)
[0,3 ; 0,5)
[0,5 ; 0,7)
[0,7 ; 0,9)
[0,9 ; 1)
1

Koreliacijos reikms
stiprumas

ryio nra
labai silpnas ryys
silpnas ryys
vidutinio stiprumo ryys
stiprus ryys
labai stiprus ryys
idealus ryys

Correlations

Spearman's rho

Koreliacijos
reikm
p reikm
N

Koreliacijos
reikm
p reikm
N

Koreliacijos
reikm
p reikm

N
D

Koreliacijos
reikm
p reikm
N

Koreliacijos
reikm
p reikm
N

Koreliacijos
reikm
p reikm
N

A
1,000

B
**
,632

C
**
,567

D
**
,526

E
**
,521

F
**
,480

,000

,000

,000

,000

,000

226

226

226

226

226

226

**

1,000

**

**

**

,000

,000

,000

,000

,000

226

226

226

226

226

226

**

**

1,000

**

**

,000

,000

,000

,000

,000

226

226

226

226

226

226

**

**

**

1,000

**

,632

,567

,526

,656

,584

,656

,612

,584

,612

,606

,628

,738

**

,521

**

,613

**

,593

,000

,000

,000

,000

,000

226

226

226

226

226

226

**

**

**

**

1,000

,521

,606

,628

,738

**

,635

,000

,000

,000

,000

,000

226

226

226

226

226

226

**

**

**

**

**

1,000

,480

,521

,613

,593

,635

,000

,000

,000

,000

,000

226

226

226

226

226

226

**. Correlation is significant at the 0.01 level (2-tailed).

82

6 priedas
Mokytoj atlikti raai anketose po klausimais

,,Viskam turi bti dmesys i ,,aukiau. Pirmiausiaa mokytojo profesija turi realiai
tapti prestiine. Savoj padangj pranau nebsi!!! ia tiesa. Mokytoj nuomons turi bti
vertinamos.

,,Konkurencijos tarp mokykl mainimas ir bendradarbiavimo skatinimas, manau,

tik padt gerinti mokini motyvacij ir mokymosi rezultatus.

,,Rajono valdia taip pat galt motyvuoti lyderius.

,,Lyderyst ir savanoryst naujos svokos ir danai klaidingai suvokiama j

prasm. Reikt kalbti apie i reikini prasm ir siekiamyb kolektyvuose.

,,Apie mokini psichologin atsparum, emocij valdym, emocin nestabilum

neskmi mokantis atvejus.
Skms Jums!

83