Professional Documents
Culture Documents
Civilinio Proceso Teise (Lauzikas E. Mikelenas v. Nekrosius V.)
Civilinio Proceso Teise (Lauzikas E. Mikelenas v. Nekrosius V.)
EGIDIJUS LAUIKAS
VALENTINAS MIKELNAS
VYTAUTAS NEKROIUS
VADOVLIS
UDK 347.9(474.5)
La502
Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. T. 1.
Vilnius: Justitia, 2003. 512 p.
E. Lauikas, 2003
V. Mikelnas, 2003
V. Nekroius, 2003
UAB Justitia", 2003
TURINYS
PRATARM
11
Pirmoji dalis
CIVILINIO PROCESO TEIS
KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA
13
Pirmas skyrius
Civilinio proceso teiss ir civilinio proceso svokos
15
15
42
47
51
55
55
62
67
Antras skyrius
Civilinio proceso teiss altiniai
2.1 Civilinio proceso teiss altini svoka ir klasifikacija
99
99
101
118
124
Treias skyrius
Civilinio proceso teiss principai
3. l Civilinio proceso teiss princip svoka,
klasifikacija ir reikm
3.2 Teismins gynybos prieinamumo principas
132
132
137
146
152
154
165
169
171
171
173
174
182
185
186
188
192
195
197
199
203
206
207
Ketvirtas skyrius
Civilinio proceso teiss raida XX a. Lietuvoje
211
211
212
215
218
Penktas skyrius
Civilinis procesas kaip teisinis santykis
221
221
225
TURINYS
Antroji dalis
TEISMAS CIVILINIAME PROCESE
227
etas skyrius
Teism kompetencija
6.1 Teism kompetencijos svoka ir rys
6.2 Civilini byl priskirtinumas
6.3 Civilini byl teismingumo svoka
6.4 Teismingumo rys
229
229
230
236
238
Septintas skyrius
Teismo sudtis ir nualinimai
7.1 Teismo sudtis nagrinjant civilines bylas
7.2 Teismo nusialinimo ir nualinimo svoka, reikm,
pareikimo ir isprendimo tvarka
252
252
254
Treioji dalis
BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS
259
Atuntas skyrius
alys
8.1 ali svoka ir vieta civiliniame procese
8.2 ali procesinis veiksnumas
8.3 alys ex officio
8.4 ali teiss ir pareigos
8.5 Bendrininkavimas civiliniame procese
8.6 Netinkama alis ir jos pakeitimas tinkama
8.7 Procesinis teisi permimas
261
261
263
265
268
270
273
275
Devintas skyrius
Tretieji asmenys civiliniame procese
277
9. l Treij asmen instituto esm ir reikm civiliniame procese ... 277
9.2 Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus . . . . 278
9.3 Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim . . . . 280
Deimtas skyrius
Atstovai civiliniame procese
10.1 Atstovavimo civiliniame procese svoka, reikm ir rys
10.2 Atstovo procesin padtis
283
283
285
287
288
290
291
Ketvirtoji dalis
ALI PROCESINIAI VEIKSMAI
293
Vienuoliktas skyrius
ali procesini veiksm svoka
295
295
295
Dvyliktas skyrius
ali procesini veiksm rys
297
297
297
Tryliktas skyrius
Procesins sutartys
298
Keturioliktas skyrius
Procesini veiksm trkumai
299
Penktoji dalis
PROCESINIAI DOKUMENTAI, J TEIKIMAS
IR PROCESINIAI TERMINAI
301
Penkioliktas skyrius
Procesini dokument svoka ir reikm
303
303
304
308
309
eioliktas skyrius
Procesini dokument teikimas
311
311
312
TURINYS
313
314
316
317
320
Septynioliktas skyrius
Procesiniai terminai
322
322
323
326
etoji dalis
BYLINJIMOSI ILAIDOS, USTATAS
IR TEISMO NUOBAUDOS
331
Atuonioliktas skyrius
Bylinjimosi ilaidos
333
333
334
342
347
353
18.6 Ustatas
357
Devynioliktas skyrius
Teismo nuobaudos
359
359
359
Septintoji dalis
IEKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONS
365
Dvideimtas skyrius
Iekinys
367
367
371
373
376
381
387
,
398
398
398
400
401
Atuntoji dalis
RODYMAI CIVILINIAME PROCESE
403
405
405
423
434
450
458
463
463
469
479
492
495
24.6 Apira
505
506
508
510
PRATARM
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymu1 patvirtino naujj, galima sakyti, pirm per pastaruosius imt met Civilinio proceso kodeks. Tai i esms jau daugiau
nei deimt met nuo nepriklausomybs atkrimo vykstanios civilinio
proceso teiss reformos knijimas. io kodekso primimas jokiu bdu nereikia, kad nuo iol civiliniame procese daugiau niekas nebevyks. Gyvenimas per daug vairus, kad leist statymams bti statikiems. Taiau tikime, kad nuo iol civilinio proceso teis taps i esmes
stabili, o tolesni pokyiai nereik tam tikr civilinio proceso institut
esms keitimosi ir lems esamos sistemos tobulinim.
Naujajam Lietuvos civilinio proceso kodeksui pasirinkta socialinio
civilinio proceso teorija, kuri neabejotinai vyrauja iandieniniame kontinentins Europos valstybi civiliniame procese. Taiau rykiausiai socialinio civilinio proceso idjos gyvendintos Austrijos civilinio proceso
kodekse, kuris daugeliu atvej ir buvo pavyzdys rengiant naujj Civilinio proceso kodeks. Vadovlyje pirmiausiai stengiamasi atskleisti pagrindines socialinio civilinio proceso idjas, nes j suvokimas yra labai
svarbus aikinantis konkrei civilinio proceso institut esm.
Viliams, kad is vadovlis pads tiek teiss studentams, tiek teisininkams praktikams geriau sigilinti ir suvokti vykusios civilinio proceso teiss reformos esm ir prasm, veiksmingiau taikyti naujojo Civilinio proceso kodekso normas.
iame vadovlyje aptariama ne visa civilinio proceso teis, t.y. bendroji dalis. Taiau ji, manytume, yra pati svarbiausia, nes ia reikiamos pagrindins naujojo civilinio proceso idjos. Tinkamai suvokus i
civilinio proceso dali bus daug paprasiau alinti vairias praktines teiss taikymo spragas ar kitokius neaikumus. Kita vertus, tai tik pirmoji
i keli knyg, skirt civilinio proceso teisei, kurias planuoja pateikti
autoriai. Todl skaitytojams sakome: Sveiki atvyk diskusij klub; ms bendravimas bus ilgas, bet, tikims, nenuobodus.
Autoriai
PIRMOJI
DALIS
PIRMAS SKYRIUS
15
16
inios. 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211; 2002, Nr. 15-553.
r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2002 m. liepos 23 d. sprendim byloje
Janosevic v. Sweden, 2002.
2
17
teismui ar kitai valstybs institucijai. Savo ruotu gino sprendimo procedra turi bti tokia, kad utikrint, jog ginas bus isprstas teisiosios, o ne turtingesns ar apsukresns alies naudai.
Ketvirta, ginas dl teiss turi bti sprendiamas vadovaujantis teise. Todl gin sprendimas pirmiausiai susijs su teiss norm aikinimu ir taikymu konkrei ali konkretiems santykiams. Ne kiekvienas gali teisingai nustatyti, teisingai suvokti ir taikyti teiss norm.
Tam pirmiausiai reikia speciali, t. y. teisini, ini. Jau nuo Ch. Montesquiei (. Monteskj) laik visuotinai pripastama, kad aikinti ir
taikyti teis ir kartu sprsti ginus dl teiss yra teismo prerogatyva.
2. TEISS GYNYB TEISIN PRIGIMTIS
Pripainus, kad savigyn civilizuotoje visuomenje pakeit teismin paeist teisi gynyba, reikia atsakyti klausim, o kokia gi teise ji laikytina - materialija ar proceso? Atsakyti nepaprasta jau vien dl to,
kad teis teismin gynyb nurodyta vairiuose teiss altiniuose. Pavyzdiui, teis kreiptis teism tvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos
(toliau - Konstitucija) 30 straipsnio pirmojoje dalyje; CK 1.138 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad civilines teises gina teismas; apie
teis teismin gynyb kalbama 1994 m. gegus 31d. (2002 m. sausio 24 d. redakcijos) Teism statymo1 4 straipsnyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnyje. Taigi teis teismin gynyb
nustato tiek vieosios, tiek privatins teiss normos. i aplinkyb gali
sudaryti spd, kad teis teismin gynyb yra vieoji, arba atvirkiai, - privatin subjektin teis.
Teiss teismin gynyb prigimties aikinimas yra toks pat senas
kaip ir pati teis. Jau romn teis mgino aikinti materialiosios subjektins teiss ir teiss gynyb santyk. Manyta, kad teis gynyb
lemia ir pai subjektin teis. Neturdamas teiss gynyb, asmuo
neturi ir subjektins teiss - ubi remedium, ibi jus2. Toks teiss gynyb aikinimas, t. y. kad reikalavimo teis tiesiogiai susijusi su priverstinio ios teiss gyvendinimo galimybe, ilgai buvo bdingas An3
glijos ir vedijos teiss doktrinai .
1
18
19
20
nuomon, kad teis gynyb yra paeistos materialiosios teiss gyvendinimas, t. y. sudedamoji jos dalis. Be to, pabrta, kad teis kreiptis
1
teism yra vieoji subjektin teis, todl jos negalima atsisakyti . Tokio aikinimo prietaringumas akivaizdus. Teis gynyb, bdama sudedamoji materialiosios, pavyzdiui, civilins, subjektins teiss dalis,
kartu negali bti ir vieoji subjektin teis. Kita vertus, jeigu teis
gynyb yra sudedamoji materialiosios subjektins teiss dalis, tai siekiant nustatyti, ar asmuo turi teis gynyb, pirmiausiai reikia nustatyti, ar jis apskritai turi materialij subjektin teis. Teiss gynyb
tapatinimas su materialija subjektine teise ydingas ir dl kit prieasi. Antai vadovaujantis ia teorija bt sunku paaikinti, kodl iekinio pareikimas priimamas, nors praleistas iekinio senaties terminas
(CK 1.126str. 1d.); kodl iekinio nepatenkinimas automatikai nereikia, kad asmuo neturi materialiosios subjektins teiss, ir panaiai.
Apibendrinant aptartas teorijas darytina ivada, kad reikia skirti
kelis teiss teismin gynyb aspektus. Pirma, remiantis Konstitucijos
30 straipsnio pirmja dalimi, teis teismin gynyb yra konstitucinis
principas, reikiantis, kad kiekvienam teiss subjektui privalo bti utikrinta tokia jo paeist teisi ar interes gynybos galimyb. iuo atvilgiu teis teismin gynyb yra sudedamoji asmens teisinio statuso
dalis, taigi ir jo teisnumo elementas.
Antra, materialiosios teiss poiriu teis teismin gynyb yra
teis paeistos subjektins teiss atkrim vienu ar keliais subjektins teiss gynybos bdais: pripastant teis, priteisiant atlyginti nuostolius, taikant restitucij ir t.t. (CK 1.138str.)
Treia, proceso teiss poiriu teis teismin gynyb yra teis
kreiptis teism su iekinio pareikimu, pareikimu ar praymu (CPK
5 str. 4 d.).
3. MATERIALIOJI IR PROCESO TEIS
Tradicikai visos teiss akos skirstomos dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis. Vieosios teiss akos reguliuoja santykius,
grindiamus subordinacijos principu, t. y. tokius, kai viena alis yra
valstyb ar valstybs institucija. Antai konstitucin teis, administracin teis, baudiamoji teis priskiriamos prie vieosios teiss ak. Savo ruotu privatin teis reguliuoja privai asmen (tiek fizini, tiek
juridini) santykius. Privatin teis sudaro civilin, eimos, komercin
1
Mays VI. Civilinio proceso paskaitos. Kaunas: Teisi fakulteto leidinys, 1924.
P. 144.
21
23
Nors iandien niekas neabejoja proceso teiss savarankikumu, taiau materialiosios ir proceso teiss atribojimo klausimas iki iol nra
pakankamai aikus. tai N. Andrewsas teigia, kad materialioji teis reguliuoja asmen santykius ir nustato j teises bei teisin status. Ji i
teisi nesieja su j priverstiniu gyvendinimu per teism arba teisminiu pripainimu. Todl, N. Andrewso nuomone, pavyzdiui, teiss normos, nustatanios sutarties sudarymo procedr (ofert ir akcept), yra
neabejotinai materialiosios teiss normos, o proceso teis reguliuoja
materialiosios subjektins teiss teisminio pripainimo ir gyvendinimo valstybei vartojant prievart proces1.
J. Jolowicziaus nuomone, yra keli materialiosios ir proceso teiss
skirtumai. Pirma, procesiniai teisiniai santykiai susiklosto tik suinteresuoto asmens valia, t. y. jo iniciatyva. Materialieji teisiniai santykiai
gali atsirasti ir be asmens valios, pavyzdiui, jam gimus ar mirus. Antra, materialioji teis sukelia teisini padarini pati savaime, be koki
nors papildom valstybs institucij veiksm, pavyzdiui, testamento
suraymas, sutarties sudarymas ir panaiai. Tuo tarpu proceso teis pati
savaime teisini padarini nesukelia. Siekiant norim teisini padarini, btina, kad alys ir teismas atlikt tam tikrus veiksmus. Tad proceso teis tik sudaro tam tikr galimyb tam tikriems veiksmams atlikti ir nenustato galutinio rezultato - palieka itai sprsti teismui.
Pavyzdiui, praymo taikyti laikinsias apsaugos priemones padavimas
automatikai nereikia, kad jos bus taikomos. Tam btinas teigiamas
teismo sprendimas. Treia, proceso teis padeda utikrinti materialiosios teiss veiksmingum ir sudaro slygas teismui vykdyti teiss ai2
kinimo ir taikymo funkcij .
Atriboti materialij ir proceso teis nra paprasta ir dl to, kad
nesutariama dl proceso teiss ak skaiiaus.
Istorikai pirmiausia susiformavo dvi proceso teiss akos: baudiamojo proceso teis ir civilinio proceso teis. Daugumoje ali i
teiss ak normos kodifikuotos skirtinguose kodeksuose. Baudiamojo proceso ir civilinio proceso kodeksus turi Austrija, Pranczija, Vokietija ir kitos valstybs. Kai kuriose alyse (pvz., vedijoje, Suomijoje) yra vienas kodifikuotas aktas, jungiantis ir baudiamojo proceso
teiss, ir civilinio proceso teiss normas ir paprastai vadinamas teis3
mo proceso kodeksu" .
1
24
25
26
ir jos posaki bei institut, bet ir darbo teiss norm (CPK l str. l d.).
Administracinio proceso tvarka ginamos subjektins teiss, tvirtintos
konstitucins, administracins, savivaldos, mokesi, muit ir kit vieosios teiss ak ir posaki bei institut.
4. CIVILINIO PROCESO TEISS DALYKAS
Koks teisinio reguliavimo metodas bdingas civilinio proceso teisei, bt sudtinga vienareikmikai atsakyti. Viena vertus, teismas yra
valdios institucija (Konstitucijos 5 str.), todl santykiams, susiklostantiems tarp teismo ir byloje dalyvaujani asmen, tarp teismo ir kit
proceso dalyvi, bdinga subordinacija. Be to, nemaai civilinio proceso norm, pavyzdiui, CPK 9, 10, 11, 26, 31, 56, 60, 191 ir daugelis kit straipsni, imperatyviai apibria privalom ir vienintel subjekt elgesio bd. Kita vertus, civilinio proceso tvarka ginamos
subjektins teiss, tvirtintos normose toki materialiosios teiss ak,
kurioms bdingas dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas. Materialiojo teisinio santykio subjektai kilus gin perdavus nagrinti teismui tampa proceso alimis. Kadangi esant materialiesiems teisiniams
santykiams ie subjektai naudojasi didele veiksm laisve, nuosekliai
mstant, jiems dert utikrinti adekvai galimyb laisvai veikti ir
procese tapus alimis. Vadinasi, dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas neivengiamai bdingas ir civilinio proceso teisei. Dispozityvumas gldi paioje civilinio proceso esmje: civilin byla ikeliama ne
teismo, o suinteresuoto asmens iniciatyva (CK 5 str.); alys gali baigti
byl taikos sutartimi (CPK 42 str.); iekovas turi teis atsisakyti iekinio, keisti iekinio elementus ir t.t. Dispozityvumas yra vienas i pagrindini civilinio proceso princip (plaiau apie tai kalbama civilinio
proceso principams skirtame skyriuje).
Vadinasi, civilinio proceso teiss teisinio reguliavimo metodas yra
mirus - imperatyvusis ir dispozityvusis. i aplinkyb laikytina dar vienu argumentu teigti, kad civilinio proceso teisei bdingi ir vieosios,
ir privatins teiss elementai.
vertinus aptartus klausimus, civilinio proceso teis apibrtina kaip
sistema teiss norm, reguliuojani teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant ir sprendiant
civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus.
6. CIVILINIO PROCESO TEISS SISTEMA
Bendrosios dalies normos (CPK I dalis pavadinta Bendrosios nuostatos") reguliuoja klausimus, bendrus visam civiliniam procesui: nustato civilinio proceso teiss tikslus, principus, reglamentuoja teism
kompetencij, teismo sudt, rodymus, byloje dalyvaujani asmen
ir kit proceso dalyvi teisin padt, bylinjimosi ilaidas, teismo aukim ir praneim teikim, procesinius terminus, procesinius dokumentus, iekinio, laikinj apsaugos priemoni institutus ir kita. Bendroji dalis apima CPK 1-175 straipsnius.
Ypatingosios dalies normos reguliuoja civilini procesini teisini santyki subjekt veikl konkreiose civilinio proceso stadijose (civilins bylos iklim; pasirengim civilins bylos nagrinjimui; teismin nagrinjim; teismo sprendim vykdym; apeliacij; kasacij;
proceso atnaujinim; tarptautinio civilinio proceso ypatumus), supaprastint proces, taip pat tam tikr kategorij civilini byl ir ypatingosios teisenos byl nagrinjimo ypatumus. Ypatingoji dalis apima CPK
176-817 straipsnius.
Ir bendrosios, ir specialiosios dalies normos taip pat gali bti grupuojamos institutus, t. y. tam tikr civilinio proceso teiss sistemos
sudedamj dal, kuri sudaro visuma tiek bendrj, tiek specialij
teiss norm, taikom esant vairioms stadijoms ir teisenai. Pavyzdiui,
skiriami rodym, iekinio, procesini termin, jurisdikcijos ir kiti institutai.
Sistemin civilinio proceso teiss pobd btina prisiminti taikant
ir aikinant civilinio proceso teiss normas. Teiss norma vien ar
kit kodekso dal, skyri ar skirsn traukiama ne atsitiktinai. Tad aikinant norm reikia atsivelgti jos viet visoje civilinio proceso teiss sistemoje. Sisteminio teiss pobdio svarbu nepamirti ir leidiant
statymus. Ignoruojant j galima sugriauti susiklosiusi teiss sistem,
dl to savo ruotu bt sunkiau aikinti ir taikyti teis.
1.2 CIVILINIO PROCESO TEISS MOKSLAS.
CIVILINIO PROCESO MOKYKLOS
1. CIVILINIO PROCESO TEISS MOKSLO SVOKA
Civilinio proceso teiss mokslas - tai ini apie civilinio proceso teis visuma.
Civilinio proceso teiss mokslo svoka yra platesn nei tik paios
civilinio proceso teiss svoka. Civilinio proceso teis - tai norm,
reglamentuojani civilin proces, visuma. Tad civilinio proceso teiss svoka visada yra susijusi su konkreioje valstybje konkreiu laiku galiojani civilinio proceso norm sistema. Tuo tarpu civilinio pro30
ceso mokslo svoka turi tarpvalstybin ir istorin atspalv. Civilinio proceso teiss mokslas tiria ne tik galiojani, bet ir galiojusi civilinio
proceso teis, lygina j su kitose valstybse galiojania ir galiojusia
civilinio proceso teise, kartu teikia statym leidjams civilinio proceso teiss tobulinimo ir praktikams - konkrei norm aikinimo rekomendacijas. Tad civilinio proceso teiss moksle gana aktyviai yra naudojami tiek istorinis, tiek lyginamasis metodai.
2. CIVILINIO PROCESO TEISS MOKSLO REIKM
Kartu su Didija Pranczijos revoliucija kaip neigiama reakcija visagal valstyb (o tiksliau visagal monarch) visuomens gyvenim ateina ir liberalizmo vertybs: nuosavyb, laisv, lygyb ir staty1
mas. Pagal Montesquieu, teisjas - tai statymo burna" . Kalbant apie
civilin proces ir jo tikslus btina pavelgti, kokia buvo ekonomin
XVIII-XIX a. liberalizmo baz. Tai dar palyginti nesunkiai apvelgiama, gana agrarin ir i gantinai ma ekonomini vienet sudaryta
savinink visuomen. Ekonomins sistemos pagrindas yra savarankikas gamintojas, kuris daniausiai yra ir darbuotojas, ir darbdavys ir
ekonomini santyki turi su tokiais kaip jis pats. Tad pilietin visuoWassermann R. Der soziale Zivilprozess. Dormstadt: Neuwied. S. 21.
31
men sudaro savarankiki mons, kurios nariais pripastami tik savininkai1. Taigi politikai svarbs tik turintieji nuosavyb.
Kita vertus, liberalizmas reik ir tam tikr poir valstyb. Valstyb neturjo toliau egzistuoti lyg visagalis romn eimos tvas, kuris iki maiausi smulkmen rpinasi savo vaik gerove. Liberalizmo
filosofai reikalavo aikiai atskirti valstybs ir asmens santykio dalyvius. Iimtin valstybs veiklos sritis ir toliau turjo likti usienio politika ir gynyba nuo iors prie. Tuo tarpu jos funkcijos valstybs
gyvenimo viduje turjo bti atskirtos vadovaujantis teisins valstybs
teorija, kurios esm, kad valstyb privalo ginti piliet nuo kit asmen
ksinimosi jo teises ir paios valstybs jo teisi paeidimo. Tad, liberal sivaizdavimu, valstyb pilieiui privalo tik nustatyti tam tikras
elgesio ribas ir utikrinti, kad jos nebt paeidiamos tiek jos paios,
tiek kit piliei, tiek paties asmens. Tolesn istorijos raida parod,
kad pagrindin liberalizmo problema buvo ta, jog svarbiausia abstrakios laisvs figra buvo lygiai toks pat abstraktus ir nuasmenintas asmuo". Liberalizmo filosofija nemat (o galbt nenorjo matyti) konkretaus mogaus, konkrei jo problem ir konkreios socialins aplinkos,
kurioje jis gyvena. iai filosofijai visi buvo lygs, taiau nebuvo matoma tikrosios nelygybs.
Btent dl liberalizmo filosofijos takos XIX a. atsirado ir pirmieji nauji Europos civilinio proceso kodeksai: 1806 m. Pranczijos (Code de procedure civile); 1877 m. Vokietijos {Zivilprozessordnung, ZPO),
1864 m. Rusijos (Ustav gradanskogo sudoproizvodstva) (jis, beje,
1918-1940 m. galiojo ir Lietuvoje) ir kiti.
Pagrindimai liberaliojo civilinio proceso principai, lemiantys pai gino sprendimo teisme form, yra rungimasis ir dispozityvumas.
Didiausia kiekvieno civilinio proceso problema tai teisjo ir ali
gali santykis. Liberaliajame procese i problema sprendiama vienareikmikai ali naudai. Tokio sprendimo pagrindas yra dvi idjos.
Pirma, kadangi civiliniame procese ginamos ir gyvendinamos privai asmen teiss, tai ir pats procesas yra tik ali reikalas. Kitaip
tariant, visi privatins teiss principai turi galioti ir procesui, kur i
privatin teis gyvendinama. Antra, tai sitikinimas, kad paios alys
gali geriausiai pasirpinti savo" teiss apsauga2. ali valia vyravo
visame procese - pradedant aukim ir kitos proceso mediagos teikimu prieingai aliai ir teismui ir baigiant rodinjimo procesu. Teisjo
vaidmen iame procese bt galima apibdinti posakiu teismas savo
Wassermann R. Cit. op P. 29.
Habscheid W.-J. Richtermacht oder Parteifreiheit, ZZP 1968, Bd. 81, S. 187.
32
iniciatyva nedaro nieko" . Paeistos privatins materialiosios subjektins teiss gynyba yra tik paios alies reikalas. Bet koks teisjo kiimasis tarp ali vykstani lygi galimybi kov, iskyrus atvejus,
kai itai daroma siekiant panaikinti ali pozicij nelygyb ar palengvinti formali proceso eig, laikomas neteistu. Nedidels teismo galimybs veikti proces, pavyzdiui, teisjo teis klausti alies, vertintos labai atsargiai ir kaip maai k lemianios bendrj taisykli
iimtys. io proceso alininkai teigia, kad tik toks proceso modelis
gali utikrinti teisingo sprendimo (kas yra teisingas sprendimas, teks
aptarti vliau, nes sprendimo teisingumas ir proceso koncentruotumas
i esms neturt bti viena kit paneigianios kategorijos) primim
byloje. i ivada grindiama tokiais argumentais2:
- niekas negals apkaltinti teismo alikumu ir neobjektyvumu,
nes pats nerinko ir netyr rodym;
- alys turi visas galimybes surinkti reikiamus rodymus, ianalizuoti juos teisme, o itai lemia j sitikinim, kad j teiss ir statym
saugomi interesai yra gerai atstovaujami;
- kadangi alys paios renka rodymus, akivaizdu, kad jie bus
kruopiai surinkti, nes ali interesai visada yra prieingi;
- kad ir koks byloje, bus priimtas teismo sprendimas, alis visada ramiau reaguos pralaimjim, nes ino, kad visikai kontroliavo
proces.
Taigi liberaliajame procese teismo sitikinimas ali pateiktos mediagos teisingumu yra gana antraeilis dalykas. Pagrindin mintis, kad
valstyb utikrina tik toki gynyb, kokios praoma, ir gina tik tokiu
bdu, kokio praoma. Taigi alys vadovauja procesui, o teismas tam
tikr veiksm imasi tik tada, kai alys inicijuoja. Pagrindin teismo
funkcija - bti tam tikru ali gino arbitru ir pasakyti, kas yra teisus
pagal pateikt byloje mediag, priirti, kad kova" vykt pagal valstybs nustatytas proceso taisykles, t. y. j nepaeidiant, ir sprsti tarp
ali kylanius procedrinius ginus. Vienas i ymiausi XIX a. pabaigos XX a. pradios liberaliojo civilinio proceso teorijos alinink
vokietis A. Wachas taip apibdina civilinio proceso tikslus: Civilinio
proceso tikslas yra utikrinti tinkam ir teist valstybin gino inagrinjim. Civilinio gino prigimtis lemia esminius baudiamojo ir civilinio proceso skirtumus. Civilinis ginas yra pagrstas materialiais ir
formaliais dviej ali santykiais, juo nra suinteresuota valstyb, kar1
2
oe
33
pao
C A . Moca:
36
Kleino civilinio proceso teorij negalima velgti tik teisiniu poiriu. Savo mintis is mokslininkas grind ir teiss sociologijos principais1. Kleino sitikinimu, geras statymas yra toks, kurio pagrindas
yra ne tik paprasta gyvenimo patirtis ir praktika, bet ir visuomenje
susiklost ekonominiai ir kiti (moni) santykiai. Toks sociologinis poiris, Kleino nuomone, negali padiktuoti statymo turinio, taiau gali
apibdinti jo tikslus konkreiu visuomens gyvenimo etapu2. Atsivelgiant tai, socialins proceso funkcijos tikslas yra kuo greiiau, paprasiau ir pigiau isprsti gin. Gino ali veiksmus, prietaraujanius iems tikslams, teisjas turi teis (ir net pareig) alinti statymo
suteikiamomis priemonmis3. Kleinas visus civilinio proceso tikslus
skirsto dvi grupes: kintamus ir nekintamus. Socialin proceso funkcija, jo socialiniai tikslai priklauso nuo konkretaus visuomens raidos
etapo, todl kinta. Pirmasis Kleinui rpimas klausimas yra, ar i tikrj civilinis procesas tra privataus gino sprendimo mechanizmas, kuriuo visuomen nra suinteresuota. klausim Kleinas atsako vienareikmikai: Interes konfliktai, susij su visuomenje galiojanios
teiss taikymu, taigi ir visuomenje esamos teisins tvarkos gyvendinimu, yra reikmingi tiek valstybei, tiek visuomenei, todl juos sprendiant btina atsivelgti ir iuos interesus."4 Teiss gyvendinimo utikrinimas, Kleino nuomone, be abejo, priskirtinas prie modernios
valstybs tiksl. Todl garantija, kad visuomens civilinis" gyvenimas vyks pagal bendrsias valstybje galiojanias taisykles, yra tas bendras gris, kurio gyvendinimu valstyb privalo rpintis5. Teiss tikslai
ir visuomens gerovs tikslai negali vieni kitiems prietarauti (prisiminkime kad ir gars romn posak salus populi, suprema lex - tautos gerov yra aukiausias statymas). Todl btina atsivelgti visuomeninius, kultrinius ir kitokius visuomens interesus tiek privatins,
tiek proceso teiss poiriu ir kiekvienu atveju gali bti svarstomas
tik i interes apimties klausimas. Moderni valstyb, kurios tikslas
yra bendr ir individuali, nacionalini ir mogaus interes apsauga,
negali rpintis tik konkretaus asmens interesais6. Kiekvienas konfliktas, sudarantis slygas procesui vykti, reikia ir deramo konkrei visuomens grupi sugyvenimo sutrikdym, o dar bendresniu poiriu
1
37
teisin konflikt galima apibdinti kaip klit, trukdani darniam visuomens gyvenimui. Vaistai nuo ios klities - materialioji teis, o
gydytojas - proceso teis. Kleino nuomone, jau vien tai, kad procesas
yra vieosios teiss dalis, savaime pareigoja alia privai interes
gynybos rpintis ir visuomens interes utikrinimu. Taigi, viena vertus, visuomens interes utikrinimas, visuomeninio gyvenimo darna,
bendros gerovs visuomenje siekis, materialiosios teiss gyvendinimas, o kita vertus, privai teisini santyki dalyvi autonomija lemia, kad procesas negali bti vienaalis. Jame negali viepatauti tik
berib ali valia, taiau neturt bti ir visagalio teismo, paverianio gino alis tik nieko negaliniais proceso objektais. Protingai utikrinti ir derinti visuomens ir valstybs bei privaius interesus - tai
iuolaikinio proceso uduotis1. Tiek individualiu, tiek socialiniu poiriu procedra ir skm, priemon ir tikslas civiliniame procese turi
bti suderinti. ios srities disbalansas gali sukelti neigiam asmens ir
visuomens poir proces. Logikas tokio neigiamo poirio padarinys bus vengimas naudotis valstybs garantuojama proceso forma
ginant savo teistus interesus ir kit, alternatyvi (danai neteist)
priemoni paieka. Vadovaudamasis aptartomis idjomis Kleinas suformulavo specialius civilinio proceso tikslus: aikum ir prieinamum, ekonomikum, pigum, greitum ir teisingo sprendimo byloje primim. Ypa daug dmesio Kleinas skyr proceso koncentruotumo
tikslui, pavert j savarankiku civilinio proceso principu. Proceso koncentruotumo idja, jo nuomone, nra savitikslis dalykas (koncentruotumas dl koncentruotumo). Proceso koncentruotum jis tiesiogiai sieja su socialine proceso funkcija, btinumu kuo greiiau atkurti gino
paeistus deramus visuomeninius ir ekonominius santykius. Proceso
koncentruotumo idj labai vaizdiai pagrindia jau klasikine ir vadovline tapusi jo mintis: Teismo procese ilgainiui turi bti elgiamasi
labai protingai. Kiekvienas teisinis konfliktas - tai sunkus asmen santyki ir civilins apyvartos paeidimas. Kadangi visuomenini santyki audekl sudaro mons ir daiktai, kiekvienas toks paeidimas yra
susijs su abiem io audeklo elementais. Uuot deramai ir darniai pltojs santykius, kurie gyvuot visuomens labui, teismo procesas pasja susierzinim, prieikum ir pykt. Kiekviena tokio konflikto diena didina i prieprie ir ji paveikia ir kitus asmenis. Visikai aiku,
kad io reikinio negalima visikai ivengti, nes konflikto prieasi
yra daug, taiau protinga visuomen turt siekti kuo greiiau panaikinti iuos konfliktus. Kiekvienas ginas, nebdamas kiek galima grei1
39
rtojas. Naujajame procese teismas vadovauja procesui1 (o tai jau aikus socialinio civilinio proceso poymis). Teismas aktyviai vadovauja
bylos nagrinjimui: jis gali pareigoti alis paalinti tam tikrus neaikumus, pateikti papildom rodym, tam tikrais atvejais net perengti
alies reikalavim ribas, remtis tomis aplinkybmis, kuriomis alys visikai nesirm arba nors ir rmsi, taiau neteik joms didesns reikms. Naujajame civiliniame procese teismas gavo pakankamai daug
gali greitinti bylos nagrinjim - jis privalo utikrinti, kad alys per
proting laik apsikeist savo turimais rodymais, iekovas suformuluot savo reikalavimus, o atsakovas - atsikirtimus. iems udaviniams
gyvendinti teismas turi teis nustatyti konkreius terminus2. aliai, vilkinaniai bylos nagrinjim, teismas turi teis skirti iki deimties tkstani frank baud. pasirengimo teisminiam nagrinjimui stadij vesta kakas panaaus romn litiscontestatio - gino tvirtinim.
Pasikeitus procesiniais ratais, teismas nutartimi tvirtina esam gino
padt". i nutartis labai svarbi proceso koncentruotumo poiriu, nes
j primus procese negalimi jokie nauji reikalavimai ar rodymai, iskyrus menkas iimtis, kai teismas panaikina nutart3. Tad vaizdas i
esms pasikeit socialinio civilinio proceso naudai. Panaios liberaliojo civilinio proceso kodekso reformos gyvendintos ir Vokietijoje. ia
reikia atkreipti dmes 1924, 1933 ir 1976 m. Vokietijos CPK pakeitimus, kurie taip pat tvirtino aktyv teismo vaidmen procese, jo pareig rpintis kuo greitesniu ir teisingu bylos inagrinjimu, galimyb
atsisakyti priimti naujus rodymus procese, jeigu jie galjo bti pa4
teikti anksiau, isireikalauti tam tikrus rodymus savo iniciatyva ir t.t.
Kai kurie jau XX a, priimti civilinio proceso kodeksai taip pat gali
bti vertinami kaip socialinio civilinio proceso grynuoliai". Pirmiausiai ia mintinas 1942 m. priimtas ir 1948 m. sigaliojs vedijos CPK
(teismui suteikta teis savo iniciatyva rinkti rodymus, skirti baud aliai, vilkinaniai proces, ir t.t.), Lenkijos CPK. Kaip gana nauj socialinio civilinio proceso kdik" Europoje galima nurodyti ir Estijos
CPK, priimt tik 1998 m. balandio 22 dien. Apie visus iuos kodeksus detaliau kalbama aptariant konkreius proceso greitinimo klausimus.
1
Sonnenberger H. J. Prinzipien des neuen franzoesischen Zivilsverfahrensrechts;
Einheit und vielfalt der Rechtsordnung. Munchen, 1996. S. 66.
2
Ten pat. P. 70.
3
Chartier Y. Die neuere Entwicklung des Zivilprozessrechts in Frankreich; ZZP
1978. Bd. 91. S. 292.
4
Nekroius V. Kooperacijos principas civiliniame procese // Teis. 1999, Nr. 33 (2),
p. 37-38.
41
Habscheid W.-J. Richtermacht oder Parteifreiheit; ZZP 1968, Bd. 81, S. 191.
Trocker N. Gegenwartsprobleme der Italienischen Zivilrechtspflege; ZZP 1978.
Bd. 91. S. 252.
3
Ten pat. P. 253.
2
42
s. Taigi civilinio proceso teiss tikslai tiesiogiai veikia paios civilinio proceso teiss turin ir, nustatydami tam tikrus prioritetus statym
leidjui, i esms palengvina jo darb apsisprendiant dl vienos ar
kitos teiss normos btinumo ar jos turinio. Tad teis be tiksl tai
tarytum pasiklyds mike mogus, kuris griebiasi vis i eils, jo galva, manom priemoni, kad rast keli atgal. Taiau bdama gana
chaotika, i paieka arba ilgai trunka, arba apskritai yra bevais.
3. CIVILINIO PROCESO TEISS TIKSLAI
Minta, kad naujasis Lietuvos CPK grindiamas socialinio civilinio proceso mokykla. Tai reikia, kad statym leidjas pabria dvejopus civilinio proceso teiss tikslus:
a) privaius; ir
b) vieuosius.
Dl konkrei civilinio proceso teisei keliam tiksl buvimo ar
nebuvimo civilinio proceso teiss teorijoje kyla gana nemaai gin.
Vis dlto Lietuvos statym leidjas apsim statyme suformuluoti
pagrindinius iai teiss akai keliamus tikslus. Teisminei civilinio proceso teiss daliai keliami tikslai suformuluoti naujojo CPK 2 straipsnyje. Jame sakoma, kad civilinio proceso tikslai yra asmen paeist
ar ginijam materialij subjektini teisi ar statym saugom interes gynyba, tinkamas statym taikymas teismui nagrinjant civilines bylas, priimant ir vykdant sprendimus, kuo greitesnis teisins
taikos tarp gino ali atkrimas, teiss aikinimas ir pltojimas. Neteisminei civilinio proceso teiss daliai keliami tikslai paprastai formuluojami atitinkamuose specialiuose statymuose (Notariato statyme, Komercinio arbitrao statyme), taiau i esms visi jie yra gana
susij ir orientuoti tinkam materialiosios teiss gyvendinim, jos
pagrindu atsirandanios materialiosios subjektins teiss gynyb ir ali gino sprendim. Minta, kad iame vadovlyje bus kalbama apie
teismin civilin proces, todl neteisminei jo daliai keliami tikslai
detaliau nenagrinjami.
I CPK vardyt tiksl srao matyti, kad privataus tikslo pobd
labiau atitinka tik vienas i tiksl - tai paeist materialij subjektini teisi ir statym saugom interes gynyba. Btent io tikslo gyvendinimo sriiai ir taikomi civilins materialiosios teiss pagrind sudarantys dispozityvumo ir ali lygybs principai. Savo ruotu jais
grindiamas ir rungimosi principas civiliniame procese. Tad nors civiliniame procese yra tam tikr viej interes, dl kiekvieno konkretaus proceso (kai kalbame apie iekinio teisen) pradios ir pabaigos,
43
44
45
lin taik tarp ali, taiau itai manoma tik jei byloje sudaroma taikos sutartis. Priimant byloje sprendim nesiekiama atkurti socialins
taikos, taiau atkuriama teisin taika - isprendiamas teisinis ginas,
o byloje priimtas sprendimas gino alims yra privalomas. Ir nors socialiniu atvilgiu tarp ali ir toliau gali nebti stiprios draugysts",
taiau teisiniu atvilgiu siteisjus byloje priimtam sprendimui atkuriama visuomenini santyki pusiausvyra ir stabilumas. Bet koks tolesnis
ginas dl teiss teisiniu poiriu tampa nemanomas.
Tad kuo greitesnis teisins taikos tarp ali atkrimo tikslas reikia
visuomens suinteresuotum, kad bent jau teisikai visuomenje kils
konkrei jos nari ginas bt isprstas kiek manoma greiiau.
4. TEISS AIKINIMO IR PLTOJIMO TIKSLAS
Teiss aikinimas ir pltojimas nra tapaios svokos. Teiss aikinimo funkcij teismas atlieka kiekvienoje civilinje byloje taikydamas
arba atsisakydamas taikyti konkreias teiss normas. CK 1.5 straipsnio
ketvirtojoje dalyje ir CPK 3 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad
aikindamas ir taikydamas statymus ir kitus teiss aktus teismas privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo principais. K
tai reikia? Teisingumo principo svoka ir jo turinys buvo suformuluota ir gana plaiai pretori formuliariniame procese taikoma jau senovs Romoje. ia jis reik, kad teis btina aikinti vadovaujantis
principu, jog kiekvienas ingsnis turi vesti visuotinio grio link, jog
draudiama suteikti privilegij konkreiam asmeniui, jog statymui visi yra lygs ir pagaliau jog teis privalu aikinti ne paraidiui, o siekiant atskleisti tikruosius konkreios teiss normos tikslus.
Protingumo ir siningumo princip turinys taip pat negali bti
vienareikmikai atskleistas. Tai i esms turt padaryti teism praktika. Visada bendriausi kriterij poiriu apibdinant iuos principus
reikt teigti, jog galiojani teis teismas turt aikinti laikydamasis
nustatyt ir sigaljusi morals, ger paproi princip ir siekti, kad
bt utikrinta tinkama civilin apyvarta. Ciceronas savo krinyje Apie
statymus" yra pasaks, kad bt tiesiog kvaila manyti, jog visi raytiniai statymai yra teisingi. Teisingumo, siningumo ir protingumo
princip taikymas teismui aikinant galiojani teis ir turi garantuoti
tai, kad bt ivengta mintos blogybs, kad pagaliau galiojanti teis
bt pritaikyta besikeiiantiems ekonominiams ir socialiniams santykiams. Teismo vaidmuo iuo atvilgiu jau negali bti pasyvus, atvirkiai, jis turt bti stipri jungiamoji galiojanios teiss ir realaus gyvenimo grandis.
46
47
1) civilins bylos iklimas (atliekami procesiniai veiksmai, kuri tikslas - ikelti civilin byl: teismui paduodamas pareikimas, teisjas svarsto pareikimo primimo klausim, paduodant pareikim kartu pateikiami vairs praymai, alinami pareikimo trkumai). i
proceso stadij reglamentuoja CPK 135-139 ir kiti straipsniai;
2) pasirengimas civilins bylos nagrinjimui (teisjas, taip pat
byloje dalyvaujantys asmenys atlieka veiksmus, kuriais siekiama utikrinti, kad civilin byla bt tinkamai inagrinta jau pirmame teismo posdyje). i proceso stadij reglamentuoja CPK 225-233 ir kiti
straipsniai;
3) teisminis nagrinjimas (tai pagrindin civilinio proceso stadija, kur pasireikia dauguma civilinio proceso teiss princip; ji apima
teismo posd, kai nustatomos bylai reikmingos aplinkybs, tiriami ir
vertinami rodymai bei priimamas teismo sprendimas arba byla baigiama neprimus teismo sprendimo i esms ar teismo sprendimas priimamas u aki). Teismin nagrinjim reglamentuoja CPK 153-224,
234-300 ir kiti straipsniai;
4) nesiteisjusi teismo sprendim ir nutari nagrinjimas
apeliacine tvarka (ios stadijos tikslas - patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teistum ir pagrstum). Apeliacin
proces reglamentuoja CPK 301-339 straipsniai;
5) teismo sprendim vykdymas (ios stadijos tikslas - vykdyti
teismo sprendim, tad atliekami procesiniai veiksmai, kuriais siekiama j gyvendinti). Vykdym reglamentuoja CPK 583-779 straipsniai,
taip pat kiti teiss aktai, pavyzdiui, teisingumo ministro 2002 m.
1
gruodio 31d. patvirtinta Sprendim vykdymo instrukcija (CPK
583 str. l d.);
6) siteisjusi teismo sprendim ir nutari nagrinjimas kasacine tvarka (ios stadijos esm - siekiant utikrinti vienod teiss
aikinim ir taikym visoje valstybje tikrinamas siteisjusio teismo
sprendimo ar nutarties teistumas, t. y. civilin byla peririma pagal
kasacin skund tik teisiniu, o ne faktiniu aspektu). Kasacin proces
reglamentuoja CPK 340-364 straipsniai;
7) proceso atnaujinimas (ios stadijos tikslas - statyme numatytais atvejais ir tvarka isprsti civilins bylos nagrinjimo atnaujinimo
klausim siekiant isiaikinti, ar byloje priimtas sprendimas ar nutartis
yra teisti ir pagrsti). i stadij reglamentuoja CPK 365-374 straipsniai.
1
inios. 2003, Nr. 3-82. Svarbus vykdymo proceso altinis yra ir 2002 m. gegus
9 d. Antstoli statymas; r.: inios. 2002, Nr. 53-2042.
48
Stadijos sudaro galimyb nagrinti civilin byl nuosekliai, glaustai, nustatant bylai reikmingas aplinkybes ir itaisant ankstesnse stadijose padarytas klaidas. Stadijos nuosekliai keiia viena kit, nemanoma perokti, pavyzdiui, i antros civilinio proceso stadijos pasirengimo bylos nagrinjimui, penktj - vykdymo stadij1. Be abejo, pasitaiko, kad procesas, teisjui atsisakius priimti pareikim (CPK
137 str.), baigiasi esant pirmajai stadijai, i tikrj dar n neprasidjs.
Panaios civilinio proceso stadijos (danai vadinamos fazmis) skiriamos visose kontinentins teisins sistemos alyse. Pavyzdiui, Ispanijos civilinio proceso teiss doktrina skiria vadin, rodomj, baigiamj, apeliacijos, kasacijos ir teismo sprendim vykdymo faz.
Italijoje skiriamos bylos iklimo, rodym rinkimo, sprendimo primimo, apeliacijos, kasacijos ir sprendim vykdymo stadijos.
Tuo tarpu bendrosios teiss valstybse skiriamos parengiamoji (angl.
pretrial procedure) stadija, kai alys pasikeiia raytiniais pareikimais
ir dokumentais (angl. pleadings) ir surenka bei viena kitai atskleidia
rodymus (angl. discovery), teisminio nagrinjimo (angl. trial), apeliacijos (angl. appeal) ir vykdymo (angl. enforcement) stadijos2.
Tai, kad civilinis procesas susideda i nurodyt stadij, jokiu bdu nereikia, jog kiekviena civilin byla pereina jas visas. Taiau kai
kurios stadijos neivengiamos nagrinjant kiekvien civilin byl. Jos
vadinamos btinosiomis, privalomosiomis. Antai nemanoma priimti
teismo sprendimo ar kitaip baigti bylos esant pirmajai proceso stadijai. T galima padaryti treiojoje stadijoje, t. y. vykstant teisminiam
nagrinjimui, ir tik iimtiniais atvejais - antrojoje, parengiamojoje stadijoje (kai, remiantis CPK 230 straipsnio antrja dalimi ir 285 straipsniu, priimamas teismo sprendimas u aki). Taigi privalomosios yra
bylos iklimo, pasirengimo ir, kaip paprastai, teisminio nagrinjimo
stadijos.
Kitos stadijos pripastamos fakultatyviomis, tad konkreioje byloje jos gali bti arba j gali nebti. Paprastai itai priklauso nuo byloje
dalyvaujani asmen valios. Pavyzdiui, iekovui atsisakius iekinio
1
Nors teorikai civilinio proceso stadij nuoseklumo klausimas joki problem nekelia, taiau teism praktikoje galimi atvejai, kai is nuoseklumas nepagrstai paeidiamas, pavyzdiui, kai atsisakoma priimti pareikim esant ne pirmajai proceso stadijai, o vykstant teisminiam nagrinjimui: LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. birelio
20 d. nutartis c. b. D. Bastien v. Vilniaus apskrities virininko administracija ir kt.,
Nr. 3K-3-607/2001, kat. 96.
Kai kurie autoriai skiria tik penkias proceso stadijas: procesas pirmosios instancijos teisme, apeliacija, vykdymas, kasacija ir proceso atnaujinimas (Nekroius V. Kai
kurie bendrieji teoriniai civilinio proceso teiss klausimai // Teis. 2002, t. 43, p. 159).
49
CPK numato, kad civilin byla gali bti nagrinjama arba gino (iekinio) teisena, arba ypatingja teisena. Teisena - tai speciali civilini
byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisins prigimties civilini byl visumai. Teisena nustatyta todl, kad civilinio
proceso tvarka nagrinjamos civilins bylos yra nepaprastai vairios ir
skirtingos. Todl jos visos negali bti nagrinjamos pagal vienodas taisykles. Minta, kad CPK skiria dvejop teisen:
1) iekinio, arba gino, teisen. ia teisena nagrinjamos visos
civilins bylos, ikeliamos remiantis iekiniu. iai teisenai bdinga tai,
kad ji yra pritaikyta dviej ali, turini prieing interes, tarpusavio ginui nagrinti. Kadangi dauguma civilini byl btent ir yra gino
bylos, iekinio teisena kartais vadinama pagrindine, nes btent ji nustato pagrindines proceso taisykles, o ypatingoji teisena yra tik specialij taisykli, t. y. iekinio teisenos iimi, sistema (CPK 443 str. l d.).
Paymtina, kad iekinio teisena taip pat nra vienalyt. Be bendrj
taisykli, taikom visoms ios teisenos byloms, t. y. toki, kurios nustato normali" proceso eig, CPK numato tam tikras iimtis, t. y. taisykles, kurios taikomos tik tam tikr kategorij byloms. Pavyzdiui,
CPK 375- 441 straipsniai aptaria konkrei kategorij iekinio teisenos byl nagrinjimo ypatumus;
2) ypatingj teisen (CPK 442-582 str.). i teisena nustato iekinio teisenos taisykli iimtis. Teiss literatroje i teisina vadinama
1
ir kitaip - apsaugine, ne gino, iimtine, supaprastinta teisena . Ypatingoji teisena taip pat nra vienalyt. Be bendrj taisykli, taikom
visoms ypatingosios teisenos byloms (CPK 442- 443 str.), yra numatyta net keturiolikos kategorij vairi byl, kurios nagrinjamos ia
teisena.
Iki 1999 m. gegus l d. 1964 m. CPK numat dar vien, trei
teisen, o btent teisen byl, kylani i vieosios: konstitucins, administracins, finans, teiss norm reguliuojam teisini santyki. Nuo
1
Stalev Z. Non-contentious Proceedings and their Development // Effletover Rechtssuchutz und Verfassungsmassige Ordnung. Bielefeld: Gieseking-Verlag, 1983. S. 257-258.
50
51
me io vadovlio skyriuje). Dl ios prieasties bendrosios teiss alyse civilinio proceso teis daugiausiai skirta gino ali veiksmams, j
tarpusavio santykiams reguliuoti. iuo aspektu civilinio proceso teis
reikt priskirti prie privatins teiss. Be to, net pripainus btina civilini procesini teisini santyki alimi esant teism, is faktas negali bti absoliutinamas. Bendrosios teiss valstybms bdinga teiss
ak klasifikacija1 pateikiama 2 paveiksle.
Kita vertus, negalima absoliutinti ir gino proceso modelio. Visos
teisins sistemos pripasta valstybs interes sprendiant kai kuriuos
privaius ginus, pavyzdiui, mogaus teisi, nesiningos konkuren1
52
53
teiss . Tad civilinio proceso teiss viet teiss sistemoje galima pavaizduoti, kaip parodyta 3 paveiksle.
54
r., pvz.: P
B. A. Cit. op.
Ten pat. P. 29-73.
3
Isamiau r.: IIo
H. H., C
M. C., Ca
B. M., M e . A. po
c y o o p a a . M o c a : Haya, 1983.
4
r., pvz.: Ginsburg R. B., Bruzelius A. Civil Procedure in Sweden. The Hague:
Martinus Nijhoff, 1965.
2
55
56
inios. 1991, Nr. 72-991; 2001, Nr. 93-3256. Nuo 2003 m. sausio l d. is statymas neteko galios, o jo nuostatos trauktos Darbo kodekso 39-85 straipsnius.
2
2000 m. birelio 20 d. Darbo gin nagrinjimo statymas // inios. 2000,
Nr. 56-1640; io statymo nuostatos perkeltos 2002 m. Darbo kodeks.
3
Pvz., 1996 m. birelio 4 d. Geleinkeli transporto kodekso 72 straipsnis; r.: inios. 1996, Nr. 59-1402.
4
1999 m. balandio 15 d. Pato statymo 15 straipsnis; r.: inios. 1999, Nr. 36-1070;
2001, Nr. 94-3306.
5
inios. 1996, Nr. 101-2300.
6
Black's Law Dictionary. P. 1511.
7
Isamiau r.: Dispute Resolution Methods. The Comparative Law Yearbook of
International Business / gen. ed. D. Campbell. London: Graham and Trotman/Martinus
Nijhoff, 1994.
57
Iekoti gino alternatyvaus sprendimo bdo aplenkiant teism skatina kelios prieastys. Pirma, bylintis teisme brangu: didij bylinjimosi ilaid dal sudaro advokato honoraras, yminis mokestis ir kitos su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos.
Antra, teisme ginas sprendiamas gana ilgai. Pavyzdiui, Japonijoje vidutin bylos nagrinjimo trukm pirmosios instancijos teisme
yra keturiasdeimt mnesi1; Pranczijoje - nuo ei mnesi iki dvej
met; Italijoje - iki penkeri met; Vokietijoje - apie eis mnesius,
Danijoje - nuo vien iki trej met; Olandijoje - nuo vien iki eeri met2. Turint omenyje ali apeliacijos teis ir j galimyb reikalauti vertinti sprendim ekstraordinarine (kasacine, revizij) tvarka, civilin byla gali bti nagrinjama net penkiolika met ar ilgiau3.
1
Dispute Resolution in Japan / by J. W. S. Davis. The Hague: KIuwer Law International, 1996. P. 124.
2
Mikelnas V. Quo vadis, arba eksperimentuojama toliau. P. 9.
3
Byl nagrinjimo trukm konkreiose Europos valstybse r.: Civil Justice in
Crisis. Comparative Perspectives of Civil Procedure / edited by A. A. S. Zuckerman.
Oxford: Oxford University Press, 1999.
58
59
diui, negali pasirinkti teisjo, kuris sprs gin, kalbos, kuria bus nagrinjama byla, bylos nagrinjimo vietos ir t.t.
Teismo ir kit alternatyvi gino sprendimo bd tarpusavio santyk atskleidia 5 paveikslas.
60
Alternatyvs gin sprendimo bdai populiarja ir Europoje. Pavyzdiui, Danijoje taikinimo procedra privaloma sprendiant darbo ginus, speciali taikinimo agentra (Danish Mediation Board) tarpininkauja sprendiant kaimyn, pdini, akcinink ginus, nagrinjant
eimos konfliktus ir t.t. Praktika rodo, kad itaip ginai isprendiami
gana operatyviai - nuo trij iki ei savaii. Tuo tarpu byla Danijos
teisme gali bti nagrinjama nuo ei savaii iki eeri met1.
Vokietijoje privaloma taikinimo procedra nustatyta esant darbo
byloms. Taip pat yra speciali valstybs ir nevalstybini institucij,
tarpininkaujani sprendiant vartotoj ir gamintoj (pardavj), kai
kuriuos kitus ginus2.
Pasaulin patirtis patvirtina ir valstybs suinteresuotum, kad kuo
daugiau gin bt isprsta taikiai, be teismo arba ivengiant ilgo
teisminio nagrinjimo. Todl daugelyje valstybi civilinio proceso statymai revizuojami, nustatoma paprastesn kai kuri kategorij civilini byl nagrinjimo tvarka. Pavyzdiui, per toki reform Vokietijoje (l990 m.) CPK buvo papildytas nauju skirsniu, nustataniu
sumarin proces ginams dl skolos iiekojimo sprsti neaukiant
teismo posdio3. Be to, daugelio ali civilinio proceso statymai
(pvz., Pranczijos CPK 21 str., Vokietijos CPK 279 str., vedijos teismo proceso kodekso 42:6 str.) taip pat tvirtina teisjo pareig skatinti alis baigti byl taikos sutartimi. Analogika norma yra ir Lietuvos CPK 231 straipsnyje.
Taiau nereikt pernelyg vertinti alternatyvi gino sprendimo bd. Negalima neigti j naudingumo, taiau privalum turi ir teismin
gynyba. Pirma, isprendus gin alternatyviu bdu, daniausiai utikrinama tik socialin taika, o teis lieka neapginta.
Antra, teisme gin sprendia profesionalus teisininkas - teisjas,
o ito paprastai stokojama sprendiant gin alternatyviu bdu.
Treia, teismo sprendimo vykdymas utikrintas prievartos galimybe, o ito nra sprendiant ginus alternatyviais bdais (iskyrus, inoma, arbitra).
Ketvirta, aikios ir detalios teismo proceso taisykls padeda teismui geriau nustatyti visas gino aplinkybes.
Penkta, teismo procese galima reikalauti taikyti laikinsias apsaugos priemones.
1
61
eta, galimas teismo klaidas manoma itaisyti pasinaudojus instancins teism sistemos galimybmis.
Septinta, bylinjimosi ilaid problema daugelyje valstybi sprendiama valstybei garantuojant finansin pagalb neturtingiems bylininkams.
ie teismo proceso pranaumai patvirtina ivad, kad teis teismin gynyb yra viena i pagrindini mogaus teisi, tvirtint 1950 m.
lapkriio 4 d. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos1 6 straipsnyje. Ji reikia, kad visus ginus dl civilins teiss turi sprsti teismas2. Princip, kad negali bti srii, kuri negalt kontroliuoti teismas, ne viename savo sprendime patvirtino ir Europos mogaus teisi teismas3. Taiau gyvendinti princip nra
paprasta. I daugelio moni galimyb pasinaudoti teise teismin gynyb atima ekonomins prieastys: didelis yminis mokestis ir advokat honorarai teismin gynyb daro jiems neprieinam. Idealus teisingumo gyvendinimo modelis, pagal kur visi ginai dl teiss bt
nagrinjami teisme, o valstyb turt pareig subsidijuoti neigaliniuosius, daugeliui valstybi, net ir labai paangi, kol kas tra siektina svajon, nors eiti iuo keliu jau mginama4.
1.8 CIVILINIO PROCESO TEISS SANTYKIS
SU KITOMIS TEISS AKOMIS
Civilinio proceso teis, bdama savarankika teiss aka, kartu yra visos teiss sistemos sudedamoji dalis. Taigi ji nra izoliuota nuo kit
teiss sistemos dali. Atvirkiai, ji labai glaudiai su jomis susijusi.
Pirmiausiai itai aikinama civilinio proceso universalumu, t. y. jo pritaikymu nagrinti ginus, kylanius i daugelio materialiosios teiss
ak, posaki ir institut reguliuojam materialij teisini santyki.
Tok universalum lemia vienas i pagrindini civilinio proceso princip - procesinis ali lygiateisikumas.
Civilinio proceso teiss ir kit teiss ak ryys labiausiai pasireikia teiss altini tapatumu - daugelis materialiosios teiss altini
yra ir civilinio proceso teiss altiniai. Antai konstitucins teiss normos tvirtina daugum civilinio proceso teiss princip (Konstitucijos
30, 109-110, 114, 117 str.). Baudiamojo proceso ir civilinio proceso
1
62
teis vis pirma sieja nemaai institut, kurie bendri abiej proceso
teiss ak (pvz., bendri i proceso teiss ak yra pagrindiniai proceso principai, teisj nualinimo pagrindai, rodymai ir kt.). Minta,
kad btent itai leidia abu procesus reguliuoti viename kodekse, kaip
kad praktikuojama kai kuriose alyse. Toliau detaliau aptariamas civilinio proceso teiss ir kit teiss ak tarpusavio santykis.
1. CIVILINIO PROCESO TEIS IR KONSTITUCIN TEIS
Lietuvos Respublikos Konstitucija labai plaiai veikia tiek pai teism sistem, tiek tiesiogiai civilinio proceso teis. Minta, kad Konstitucijoje tvirtinta nemaai princip, taikytin ir civilinio proceso teisei: vis asmen lygybs statymui ir teismui, teismo posdio vieumo,
valstybins kalbos proceso, teisj ir teism nepriklausomumo, teisingumo vykdymo tik teismo ir kiti (Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Tad
galima teigti, kad konstitucin teis, nustatydama teism veiklos principus, lemia ir pagrindinius civilinio proceso teiss turinio aspektus.
Civilinio proceso teisei, kaip ir kitoms teiss akoms, konstitucin teis yra bazin.
Konstitucija taip pat tvirtina mogaus teises, tarp j - ir vien
i pagrindini mogaus teisi, o btent teis teismin gynyb (Konstitucijos 30 str. l d.). Todl konstitucin teis labai svarbi interpretuojant civilinio proceso teiss normas. Teism praktikos analiz patvirtina, kad daugelis 1964 m. CPK norm aikinta pirmiausiai
analizuojant Konstitucij ir ja remiantis1. Ypa svarbs civilinio proceso teisei yra Konstitucijos 67 straipsniai, padedantys teismams alinti teiss spragas ir sprsti teiss norm galiojimo ir j tarpusavio
2
kolizijos klausimus .
Neatskiriam Lietuvos konstitucins teiss dal sudaro Konstitucinio Teismo precedentai. Bendrosios kompetencijos teismai, aikindami
ir taikydami teis, vadovaujasi Konstitucinio Teismo praktika, jo pateiktu konkrei Konstitucijos ir kit statym aikinimu. Toki pavyzdi bendrosios kompetencijos teism praktikoje gana gausu3.
1
r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 12 d. nutart c. b. H. Juchneviius v. Vilniaus m. Valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-50/1999, kat. 32; 2000 m.
spalio 2 d. nutart c. b. Klaipdos m. savivaldyb v. R. Kainskait, Nr. 3K-3-910/2000,
kat. 3.
2
Mikelnas V. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teism praktikoje // Konstitucijos tiesioginis aikinimas ir taikymas. Vilnius, 2002.
P. 131-165.
3
r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. balandio 17 d. nutart c. b. A. Stomait v. B. Litvinaviien ir kt., Nr. 3K-3-385/2000, kat. 36.
63
Proceso teiss skyrim civilinio proceso ir baudiamojo proceso pirmiausiai lemia materialij teisini santyki, kuriuos reglamentuoja atitinkamai civilin ir baudiamoji teis, specifika.
Minta, kad civilins bylos yra susijusios su materialij subjektini teisi, atsirandani i civilins, komercins, eimos, darbo teiss
reguliuojam santyki, apsauga. Taigi nagrinjant civilines bylas daniausiai gynybos objektas yra privatus interesas. Tuo tarpu baudiamosiose bylose siekiama gyvendinti baudiamosios teiss normas taikant
nusikaltusiems asmenims atitinkamas baudiamsias sankcijas (kurios savo ruotu taip pat tvirtintos baudiamojoje teisje). Taigi baudiamasis
procesas skirtas vieajam interesui, kur saugo baudiamoji teis, ginti.
Atsivelgiant ginam civilini ir baudiamj teisini santyki
specifik atitinkamai civilins ir baudiamosios bylos yra nagrinjamos skirtinga proceso tvarka ir todl egzistuoja savarankika civilinio
proceso ir baudiamojo proceso teis. Tad civilinis ir baudiamasis procesai - tai dvi savarankikos teisingumo vykdymo formos.
Atskiriant civilin ir baudiamj procesus pagrindinis kriterijus yra
tiesioginis proceso tikslas. Tai gali bti arba ginytin materialij subjektini teisi gyvendinimas, t. y. privataus intereso gynyba, arba asmens,
paeidusio viej interes, kur saugo atitinkamos baudiamosios teiss
sankcijos, nubaudimas. Taiau kad ir koks br proceso tikslas, teismas
priimdamas teisingumo vykdymo akt (sprendim ar nuosprend) byloje
gyvendina teisingum. Dl ios prieasties baudiamasis ir civilinis procesai turi daug bendra, pavyzdiui, bendri kai kurie principai (vieumo,
odinio proceso, teisj nepriklausomumo ir t.t.), panas ir institutai rodym, procesini termin, apeliacijos, kasacijos ir kiti.
Taiau skirtingi i proces tikslai lemia ir skirting pai proces sandar: civiliniame procese vyrauja dispozityvumo ir rungimosi
principai, o baudiamajame procese - oficialumo ir tardomojo proceso principai; civiliniame procese reikalaujama nustatyti materialij,
danai - ir formalij ties (kai priimamas sprendimas u aki, kai
atsisakoma priimti pavluotai pateiktus rodymus ir pan.), o baudiamajame procese vienareikmikai reikalaujama nustatyti objektyvij
ties, t. y. tokio teismo sitikinimo, kai dl tam tikr fakt nelieka joki abejoni. Toki skirtum yra ir daugiau.
Civilines ir baudiamsias bylas gali sieti dvejopi santykiai: pirma, kai ta pati veika yra pagrindas ir taikyti baudiamj sankcij, ir
pareikti iekin dl padarytos alos atlyginimo; antra, kai nors alos
65
atlyginimo santyki ir neatsiranda, taiau tam tikr fakt vienoje byloje nustatymas turi takos kitos bylos baigiai. Pirmuoju atveju statymas numato galimyb pareikti civilin iekin baudiamojoje byloje,
antruoju - kalba apie prejudicinius faktus (CPK 182 str. 2-3 p.).
4. CIVILINIO PROCESO TEIS IR ADMINISTRACINIO
PROCESO TEIS
Iki 1999 m. gegus l d., kai pradjo veikti administracini teism sistema, administracinis procesas buvo civilinio proceso sudedamoji dalis. Taiau nuo nurodytos datos turime kalbti apie savarankiko administracinio proceso susiformavim, juo labiau kad administracin
teisena nra ir naujojo CPK reguliavimo dalykas1.
i dviej teiss ak panaumus ir skirtumus i esms lemia tos
paios prieastys kaip ir nurodytos aptariant civilinio ir baudiamojo
proces santyk. Bendra yra tai, kad abiej teiss ak tikslas yra teisingumo vykdymas, tuo tarpu jas skiria tam tikra materialij teisini
santyki, kuriuos reglamentuoja administracin ir civilin teis, specifika. Ir civilinse, ir administracinse bylose paprastai kalbama apie
tam tikr gin ir btinum j isprsti taikant atitinkam materialij
teis. Taiau vienu atveju yra civilinis, privatus ginas, kurio dalyviai
yra lygiaveriai, o kitu - administracinis, vieasis ginas, kurio vienas
i dalyvi visada yra valstyb ar atitinkama valstybs institucija. Administracinio teisimo santykio dalyvius sieja tam tikri subordinacijos
santykiai. Esant tokiems santykiams, ypa svarbu garantuoti Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje tvirtint asmens teis teismin
gynyb, juo labiau kad kalbama apie gynyb nuo absoliuto - valstybs. Atitinkami interesai gana stipriai maina rungimosi principo taikymo galimybi ir pareigoja teism visapusikai, neapsiribojant tik ali pateikta mediaga, isiaikinti bylos aplinkybes.
Vis dl to ir vienu, ir kitu atveju teisme nagrinjami ginai dl
teiss, o tai savo ruotu lemia glaudesn nei civilinio ir baudiamojo
proces tarpusavio ry. Geriausiai tarpusavio ry iliustruoja Administracini byl teisenos statymo l straipsnio antroji dalis, kur sakoma, kad nagrindamas bylas administracinis teismas vadovaujasi io
statymo normomis, taip pat CPK normomis, kai is statymas jas tiesiogiai nurodo. Taigi CPK papildomai (subsidiariai) taikomas nagrinjant ir administracines bylas, todl yra gana glaudus ne tik pai ginApie byl, kylani i administracini teisini santyki, teisena kaip sudedamj
civilinio proceso dal iki 1999 m. gegus l d. r.: Mikelnas V. Civilinis procesas. D. 2.
2-asis leid. Vilnius: Justitia, 1997. P. 136-172.
66
, bet ir teiss ak tarpusavio ryys ir prigimties panaumas. I ties daugelis administracinio proceso institut (rodym, apeliacijos ir
t.t.) yra nukopijuota nuo CPK.
5. CIVILINIO PROCESO TEIS IR TARPTAUTIN
PRIVATIN TEIS
2001.
67
CIVILINIO
PROCESO
TEIS
KAIP
SAVARANKIKA
TEISS
AKA
Apie civilinio proceso teiss reform iose valstybse r.: The American Journal
of Comparative Law. 1997, vol. 45, No 4; Ota Sh. Reform of Civil Procedure in Japan
// The American Journal of Comparative Law. 2001, vol. 49, No 4, p. 561-584.
2
Isamiau apie iuolaikines civilinio proceso teiss raidos tendencijas r.: Belley J. G.
Une justice de la seconde moderit: proposition de principes gnraux pour le prochain Code de procedure civile // Revue de droit McGill. 2001, vol. 46, p. 317-372.
68
kin kai kurie autoriai vadina bylinjimosi manija") vis ilgja bylinjimosi laikas, o kartu, kai kuri autori nuomone, pasireikia ir tam
1
tikra visos teisingumo sistemos kriz ar net jos bejgikumas . Ne iimtis ir Lietuva. Oficiali statistika rodo, kad atkrus nepriklausomyb
civilini byl Lietuvos teismuose nuolat ir spariai daugjo2:
Ikelt pirmosios instancijos teisme civilini byl skaiius
69
jos teisme trukm yra nuo dviej iki ei mnesi. Pridjus bylos
nagrinjimo apeliacins instancijos teisme ir kasaciniame teisme trukm, bendra vidutin bylinjimosi trukm bt nuo vien iki pusantr
1
met . Nors, palyginti su usienio valstybmis, kur bylinjimosi trukm vis grandi teismuose yra penkeri, deimt ar net penkiolika met2, bylinjimosi laikas Lietuvos teismuose nra labai ilgas, taiau ir
ia yra pavyzdi, kai bylos nagrinjimas vis grandi teismuose
trunka atuonerius ar net deimt met.
Paymtina, kad ilga bylinjimosi trukm yra ne tik daugelio valstybi problema. Ji aktuali ir tarptautiniams teismams. Pavyzdiui, su
ia problema susiduria ir Europos mogaus teisi teismas. Pavyzdiui,
2001 m. is teismas prim sprendimus bylose, kurios buvo ikeltos
dar 1994-1995 metais. Taigi galima teigti, kad civilini byl gausjimas, kartu ir j nagrinjimo termin ilgjimas tampa pasaulinio lygio
problema.
Ilgjant bylinjimosi trukmei didja bylinjimosi ilaidos3, maja
teismo ir visos teisingumo sistemos veiksmingumas ir autoritetas. Todl
viena i pagrindini iuolaikins civilinio proceso teiss tendencij yra
reformos siekiant sutrumpinti bylinjimosi laik. Vienas i bd yra
paprastinti teismo proces. Ne veltui Europos Tarybos Ministr komitetas dar 1981 m. gegus 14d. rekomendacijoje Nr. R (81)7 nurod,
kad valstybs - Europos Tarybos nars, siekdamos utikrinti real savo piliei teiss kreiptis teism gyvendinim, turi imtis atitinkam
priemoni teismo procesui paspartinti j supaprastindamas ir vesdamas
specialias (pagreitintas, supaprastintas) procedras4. ias reformas vykdo
tiek statym leidjas (pvz., naujajame CPK atsirado tokie nauji institutai, skirti procesui pagreitinti, kaip teismo sprendimas u aki, dokumentinis procesas ir kt), tiek teismai, nelaukdami, kol siki statym leidjas. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
1
Vidutin civilins bylos inagrinjimo trukm galima apskaiiuoti pagal Vakar valstybse bylinjimosi trukmei apskaiiuoti naudojam formul: g = (Cl + C2) : (E + U),
ia C l - byl likutis met pradioje; C2 - byl likutis met pabaigoje; E - gaut per
ataskaitinius metus byl skaiius; U - inagrint per atsakaitinius metus byl skaiius;
r.: Varano V. Civil Procedure Reform in Italy // The American Journal of Comparative
Law. 1997, vol. 45, No 4, p. 657.
2
Isamiau r.: Civil Justice in Crisis.
3
r., pvz.: Economic Consequences of Litigation Worldwide / edited by Ch. Platto,
B. McNally Whittington. The Hague: Kluwer Law International, 1999.
4
Recommendation No R (81) 7 on Measures Facilitating Access to Justice, adopted by the Committee of Ministers on 14 May 1981 and Explanatory Memorandum.
Strasbourg, 1981.
70
Civilinio proceso teiss raidos tendencijos priklauso ne tik nuo civilini byl skaiiaus, bet ir nuo pai civilini byl pobdio. iuolaikiniame civiliniame procese tenka sprsti ne tik nesudtingus dviej privai asmen ginus, bet ir labai komplikuotas bylas. Sudting byl
taip pat daugja. Civilins bylos sudtingum lemia vairios prieastys.
Pirma, valstybei vis labiau kiantis privaius santykius, keiiantis ekonominms, socialinms visuomens gyvenimo slygoms, teisinis reglamentavimas apima vis naujus moni santykius. Todl atsiranda nauj kategorij civilini byl, koki prie deimt ar daugiau
met apskritai nebuvo. Pavyzdiui, teismui tenka nagrinti ginus, susijusius su dirbtiniu apvaisinimu, konkurencija, vertybiniais popieriais,
vartotoj teisi apsauga, pramoniniu nipinjimu, iuolaikinmis inforLAT CBS teisj kolegijos 2000 ra. gegus 10d. nutartis c. b. G. Gutauskien v.
R. Penelien ir kt., Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40.
71
macijos perdavimo technologijomis ir panaiai. Nauj kategorij civilini byl atsiradimas veria tiek statym leidj, tiek teismus atitinkamai modifikuoti byl nagrinjimo tvark.
Antra, pltojantis pramonei, mokslui, vykstant integracijai, didja
tiek valstybi, tiek moni tarpusavio priklausomumas. Neretai vienas
ar kitas teiss paeidimas veikia ne vieno, o daugelio asmen interesus. Todl daugja civilini byl, kur dalyvauja ne du, o gerokai daugiau asmen. Pavyzdiui, bankrutavus bankui ar vykus avarijai chemijos gamykloje, paeidiami imt ir tkstani moni interesai;
nustaius nesiningas sutarties slygas prisijungimo bdu sudaromojoje sutartyje, gali bti paeistos imt ar net tkstani vartotoj teiss ir interesai2. Dl ios prieasties taip pat btina atitinkamai keisti
proces. Pavyzdiui, bendrosios teiss valstybse teism praktika, atsivelgdama mintas tendencijas, sukr ir ipltojo nauj civilinio proceso teiss institut grups iekin. Grups iekinio institutas yra ir
naujojo CPK 49 straipsnio penktojoje dalyje.
Treia, teisinio reglamentavimo apimtis ir sistemikumas lemia,
kad teismui neretai tenka sprsti kompleksinius klausimus, kurie danai perengia vien gino dl teiss klausimo sprendimo ribas. Todl
gino dl teiss isprendimas gali sukelti labai reikming alutini ekonomini, socialini ar net politini padarini. Pavyzdiui, bendrovs akcinink ar usienio investuotojo ir valstybs gino isprendimas
gali lemti rimtus ekonominius ar net politinius padarinius. Paymtina, kad teismo procesas kartais yra panaudojamas ne tiek teisinei, kiek
ekonominei ar net politinei problemai isprsti. Neretai u, atrodyt,
paprastos dviej asmen civilins bylos slypi grupiniai, platesni interesai. Todl teismo sprendimas tokioje byloje gali paveikti ne tik ali,
bet ir daugelio kit asmen interesus, valstybs vidaus ar net usienio
politik. Dl ios prieasties gali kilti grsm teismo nepriklausomumui, nes vairios interes grups, suinteresuotos vienokiu ar kitokiu
teismo sprendimu konkreioje byloje, gali daryti jam spaudim. Todl
1
r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutart c. b. . Budros
individuali mon ,,Skms sistemos" v. AB Lietuvos telekomas", Nr. 3K-3-927/2001,
kat. 49.1.
2
r, pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 18 d. nutart c. b. /. A. Valionien v. SP UAB Karoliniki bstas", Nr. 3K-3-475/2001, kat. 49.1. Isamiau apie
problemas, kurias kelia bylinjimosi pobdio pokyiai, r.: Group Actions and the
Role of Courts - a European Perspective / by P. H. Lindblom. The Hague: Kluwer
Law International, 1997; Complex Litigation and the Adversary System / by J. Tidmarsh. New York: Foundation Press, 1998; Multi-Party Actions / by Ch. Hodges. Oxford: Oxford University Press, 2001.
72
btina tobulinti itis kompleks priemoni, utikrinani teismo nepriklausomum ir sining bylos nagrinjim.
Ketvirta, dl statym leidybos netobulumo, politini proces sudtingumo ir nestabilumo statym leidyba neretai atsilieka nuo gyvenimo tikrovs ir poreiki. Dl ios prieasties daugja gyvenimo srii, kuri materialioji pozityvioji teis nereglamentuoja. Kita vertus,
dl t pai prieasi statym leidjas neretai nebespja engti kartu su gyvenimu, todl esamas teisinis reglamentavimas nebeatitinka susiklosiusi realij ir tampa paangos stabdiu. Tokia padtis reikia,
kad teismui danai tenka susidurti su teiss spraga arba tampa btina
krybikai aikinti teis. Tokia padtis veria teism bti aktyvesn,
keiia tradicin poir valdios padalijim ir skatina atitinkamas reformas. Pavyzdiui, neatsitiktinai atsirado CK 1.5 straipsnis, pareigojantis teism aikinant ir taikant teiss normas vadovautis teisingumo,
protingumo ir siningumo reikalavimais (ta pati nuostata pakartota
CPK 3 straipsnio pirmojoje dalyje).
3. TEISMO VAIDMENS VISUOMENS GYVENIME PADIDJIMAS
Vienas i pirmj valdios padalijimo teorijos apologet Ch. Montesquieu teismo vaidmen visuomenje apibdino taip: sprsdamas ginus, teisjas turi vadovautis statymu. Nagrindamas bylas, jis tra
burna, tarianti statymo odius". Taiau, taikydamas statym, teisjas turi bti nepriklausomas1. Taigi Ch. Montesquieu teig, jog btina teisingumo vykdymo prielaida, kad sprendim dl ali gino
priimt nealikas ir neutralus treiasis asmuo - teisjas (tertium super partes). is valdios padalijimo teorijos alininkas neman, kad
teismas turt funkcionuoti kaip treioji valdia. Taiau jis buvo sitikins, kad teismo neturi veikti nei statym leidiamoji, nei vykdomoji valdia.
Ch. Montesquieu pair rezonansas jauiamas ir iandien. Pasaulyje nra bendros nuomons dl teismo vietos ir statuso visuomenje
ir politinje sistemoje. Vieni, remdamiesi Ch. Mostesquieu, rodinja,
kad teismas nra savarankika, t. y. treioji, politins valdios aka.
Pavyzdiui, Vl. Mays ra, kad yra tik dvi valdios - viena statymams leisti, kita statymams vykdyti". Vykdomosios valdios sudedamoji dalis, jo manymu, yra teismas: [...] teismo valdia yra vykdomosios valdios srity ir be reikalo ji laikoma treija valdia."2
1
Isamiau r: Montesquieu Ch. De l' esprit des lois. Paris: Vedel edition, 1964;
Montesquieu's Idea of Justice / by Sh. M. Mason. The Hague: Martinus Nijhoff, 1975.
2
Mays Vl. Cit. op. P. 39.
73
74
ji administracin justicija1. i teisingumo srit vairi valstybi statym leidiamoji ir vykdomoji valdia sutiko nevienodai. Pranczijoje, kuri
bene pirmoji atsisak valstybs imuniteto doktrinos, nebuvo idrsta administracini byl atiduoti nagrinti bendrosios kompetencijos teismams.
Tam sukurti specials administraciniai teismai (pranc. tribunaux administratif)2. iuo keliu pasukta ir Lietuvoje 1999 m. sukuriant speciali
administracini teism sistem. Kitose alyse pasielgta prieingai: nepritarus specialij teism krimo idjai, administracines bylas pavesta
nagrinti bendrosios kompetencijos teismams. Taiau administraciniai
teismai yra sudedamoji teism sistemos dalis, todl iandien, nesvarbu,
kokie teismai - bendrieji ar specialieji, vykdo administracins justicijos
funkcijas, ivada ta pati - teismas kontroliuoja vykdomosios valdios
veiksmus ir i nauja teismo funkcija negali neturti reikms jo vaidmens visuomenje vertinimui ir valdi pusiausvyrai.
Kitas kokybinis pokytis vyko jau XX a.: teismas pradjo vykdyti
nauj statym leidiamosios valdios kontrols funkcij - konstitucin prieir. i, kaip ir administracins justicijos atsiradimas apskritai, laikytina ilgos visuomens raidos, demokratijos ir konstitucionalizmo idava. Taiau skirtingose valstybse ji taip pat vertinta ir
statym reglamentuota nevienodai. Vienos valstybs (JAV, Japonija,
Kanada, Australija, Argentina, veicarija, Indija, Danija, vedija) pasirinkusios decentralizuotos konstitucins prieiros model, o konstitucin prieir pripainusios bendrosios kompetencijos teism arba
Aukiausiojo Teismo prerogatyva. Kitose pritarta centralizuotos konstitucins prieiros modeliui ir sukurti specials - konstituciniai teismai arba, kaip Pranczijoje, - kvaziteismins institucijos (Conseil Constitutionnel). model pasirinko Vokietija, Austrija, Italija, Ispanija,
Lietuva. Centralizuotas konstitucins prieiros modelis reik nukrypim nuo valdios padalijimo principo ir niekam neabejojant, kad konstitucin prieira susijusi su politika, tapo tam tikru mginimu apsaugoti bendrosios kompetencijos teismus nuo politikos. Tok sprendimo
bd i dalies galima bt pateisinti - karti diktatorik reim Europoje patirtis nekl pernelyg didelio pasitikjimo teismais, daugumos
totalitarini reim sistemose veikusiais kaip represinio aparato dalis.
Tad mginta iekoti kit konstitucins prieiros modeli. Tuo tarpu
JAV, kitose totalitarinio reimo nepatyrusiose valstybse teismais visaIsamiau apie istorin administracins justicijos raid r.: Judicial Protection
Against the Executive. Vol. 1-3. Koln, Berlin: Carl Heymanns Verlag KG, Ocean Publishing, Inc., 1969.
Isamiau r.: Braibant G. Le droit administrative Francais. Paris: Dalloz, 1984.
75
da labai pasitikta, todl nekilo joki abejoni, kad bendrosios kompetencijos teismai gali vykdyti ir administracins justicijos, ir konstitucins prieiros funkcijas. Matyt, dl tos paios prieasties JAV
Aukiausiojo Teismo teisjas J. Marshallas 1803 m. pareiks, kad
konstitucin prieira yra prigimtin Aukiausiojo Teismo funkcija,
nenustebino n vieno ir niekas nesuabejojo tokio teiginio pagrstumu1. Btent dl stiprios teism pozicijos JAV politinje sistemoje ir
Aukiausiojo Teismo vykdomos konstitucins prieiros JAV Konstitucija tapo bene stabiliausia pasaulyje.
Taigi naujos funkcijos i esms pakeit teismo viet politinje visuomens organizacijoje. Teismas tapo ne tik privai, bet ir vie gin bei konstitucini konflikt sprendimo vieta. ios naujos funkcijos
reikia, kad teismas yra daugiau nei ginus dl teiss sprendianti valstybs institucija. Teismas tapo teiss, kaip antstato, ikilusio vir valstybs institucij ir pareign, sergtojas. statymo virenybs, teisins
valstybs idjos ir principai (angl. rule of law; vok. Rechsstaat) reikalauja, kad visuomens gyvenim pirmiausiai reguliuot statymas, o
ne vieoji administracija savo sakymais ar direktyvomis. ie principai
taip pat reikalauja, kad statymui paklust ir pati statym leidiamoji
valdia. Teismo vykdoma statym leidiamosios ir vykdomosios valdios veiksm sutikimo su Konstitucija ir statymais kontrol daro j
i idj ir princip garant. Kiek teismas sugebs pasiprieinti i
valdi savivalei, Konstitucijos ignoravimui ir nepaisymui, tiek visuomenje bus utikrinta Konstitucijos ir statym virenyb, mogaus teisi apsauga ir valdi pusiausvyra. Tad jau vien dl i aplinkybi
bt neteisinga teigti, kad teismas yra apolitikas ir nra savarankika
treioji valdia. Net jeigu teismas sprst tik privaius ginus dl teiss, tai ir i jo veikla turt bti pripastama politine. Teisingumo
vykdymas yra politika, nes politika tai valdios gyvendinimas vi2
suomenei . Teismas, valstybs vardu taikydamas teiss normas ir prievartos priemones, gyvendina statym leidjo vali, ireikt teiss normose, t. y. pratsia statym leidiamosios valdios politik konkreiai
i gyvendindamas.
1
Cappelletti M. The Judicial Process in Comparative Perspective. Oxford: Clarendon Press, 1989. P. 117-181. Isamiau apie istorin konstitucins prieiros raid r.:
Constitutional Review and Legislation. An International Comparison / edited by Ch. Ladfried. Baden-Baden: Nomos Verlagsgesellschaft, 1988; Supreme Courts and Judicial
Law-Making: Constitutional Tribunals and Constitutional Review / by E. McWhinney.
Dordrecht: Martinus Nijhoff Publ., 1986; Judicial Review in Comparative Law / by
A. R. Brewer-Carias. Cambridge: Cambridge University Press, 1989.
2
Bell J. Cit. op. P. 5.
76
77
Antroji tendencija, kuri btina atkreipti dmes, - tai jau mintas nepaprastai padidjs valstybs kiimasis vairias visuomens
gyvenimo sritis. Vis daugiau visuomens gyvenimo srii reguliuojamos statymo, vis platesn darosi vykdomosios valdios takos sritis.
iandien deimtys ir net imtai teiss akt priimti dl toki srii,
kurios prie imt met apskritai nebuvo reguliuojamos: aplinkos apsaugos, mogaus teisi, nesiningos konkurencijos, socialinio aprpinimo, mogaus organ ir audini transplantacijos, ekologijos, dirbtinio apvaisinimo ir kit reprodukcijos klausim bei daugelio kit.
Procesai, pasireikiantys tendencija kuo daugiau reglamentuoti visuomens gyvenim, kartu reikia, kad teismas nagrinja kokybikai naujas bylas, kuri anksiau nebuvo ir negaljo bti. Dauguma i j nra grynai privaios, o vienaip ar kitaip susijusios su vieuoju interesu
ir jo apsauga. Pavyzdiui, JAV teismams teko nagrinti abort udraudimo teistumo, rasins diskriminacijos, seksualini maum teisi gynybos, kitas visuomenei reikmingas ir subtilias bylas1. Teismo
kompetencijai priklausani byl vairov patvirtina, kad teism vaidmuo visose visuomens gyvenimo srityse nepaprastai padidjo. Danai
nuo teismo sprendimo priklauso ypa reikming valstybs reikal
tvarkymas, pavyzdiui, didelio pramons objekto statyba, valstybs
turto privatizavimas, usienio investicijos ir t.t. Antai 1995 m. gruodio 12 d. Teritorij planavimo statymo2 28 straipsnyje sakoma, kad
visuomens atstovai turi teis sksti teismui valstybins planavimo
prieiros institucijos sprendim.
Teismui prireikia sprsti ir grynai politines bylas, pavyzdiui, skundus dl atsisakymo registruoti politin partij (1990 m. rugsjo 25 d.
3
Politini partij statymo 8 str.) , savivaldybi ir Vyriausybs ginus
(Konstitucijos 122 str.) ir t.t. Taigi teismas pasiek nauj kokyb - jis
jau nra tik ginus dl teiss nagrinjanti institucija, nes savo sprendimais gali veikti ekonominius, socialinius, politinius visuomens gyvenimo procesus.
1
78
Treia, statym leidiamoji valdia, susidurdama su naujomis visuomens gyvenimo problemomis, neretai priversta eksperimentuoti.
Kita vertus, politiniai konfliktai, partij nesutarimai, nestabili politin padtis savaime menkina statym leidiamosios valdios darbo
kokyb. Lietuvoje nuo 1990 m. vis didja statym srautas, tuo tarpu
statym kokyb ir veiksmingumas maja. Dsningas ito padarinys
- daugja konkrei statym ir teiss norm prietaravim ir teiss
sprag. O teismui reikia sprsti ginus, kuri statym leidjas net
nenuman galsiant kilti arba smoningai nesureguliavo j sprendimo. Teismas negali atsisakyti sprsti gino motyvuodamas teiss spraga ar statymo neaikumu ir prietaringumu. Jis privalo sprsti byl
aikindamas statym, alindamas jo prietaravimus ir taikydamas analogij upildyti teiss spragas bei kartu taisyti statym leidjo darbo
brok (CPK 3 str.). Vadinasi, iandieninje visuomenje daug svarbesnis tapo ir teismo vaidmuo reglamentuojant visuomeninius santykius. Neatsitiktinai daugelis teoretik mano, kad teismas, aikindamas
teis, kartu kuria j 1 . i nuomon patvirtina ne tik JAV ar Anglijos,
bet ir kontinentins Europos valstybi patirtis. Teismas, aikindamas
ir taikydamas statym, ipleia arba susiaurina jo veikimo srit, kartais, vadovaudamasis bendraisiais teiss principais, byl isprendia
net contra legem. Pavyzdiui, io amiaus penktajame-etajame deimtmetyje Vokietijos Aukiausiasis Teismas, aikindamas Vokietijos Konstitucijos 12 straipsnius, iplt neturtins alos atlyginimo
instituto taikym, nustatydamas, kad neturtin ala turi bti atlyginama paeidus asmens teis privat gyvenim, nors Vokietijos CK
neturtins alos atlyginimo tokiais atvejais nenumat2. Lietuvoje toks
teismo aktyvumo pavyzdys gali bti Lietuvos Aukiausiojo Teismo
1998 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinje byloje V. Stukonis v.
3
JAV ambasada . Taigi teismas privalo kompensuoti statym leidjo
neveiklum, neoperatyvum, nemokikum ar abuojum sprendiant
pribrendusias visuomens gyvenimo problemas. Kuo pasyvesnis ir nekvalifikuotesnis bus statym leidjas, tuo labiau turi didti treiosios valdios - teismo - vaidmuo. Tik itaip bt manoma utikrinti visuomens gyvenimo stabilum ir paang.
1
79
Teismo vaidmuo sudtingiausiomis aplinkybmis vertinamas skirtingai. Vieni mano, kad esant ekonominei, politinei ar kitai visuomens krizei teismai turi likti konservatyvs ir utikrinti teistvark bei
ginti tradicines vertybes remdamiesi status quo ad praesentum. Kiti
teismus prilygina mokslinms laboratorijoms", iekanioms objektyvi visuomens reguliavimo dsni, ir teigia, kad krizs, suiruts atveju teism funkcija yra kvalifikuotai reguliuoti moni santykius atsivelgiant pasikeitusias visuomens gyvenimo slygas ir atkurti
stabilum, net jeigu tekt veikti contra legem1. Btent tokia Lietuvos Aukiausiojo Teismo pozicija buvo ireikta mintoje 1998 m.
sausio 5 d. nutartyje, nurodant, kad laikotarpis, kurio metu nauj
valstybin, politin, ekonomin santvark gijusioje valstybje taikomi iki jos gyvavusioje valstybje priimti teiss aktai, i akt taikymo prasme laikytinas pereinamuoju": kitos buvusios valstybs statymai tam tikr laiko tarp gali bti taikomi, taiau ne taip, kaip tai
buvo daroma juos primusioje valstybje, o atsivelgiant pasikeitusius visuomeninius santykius. Remiantis istoriniu teiss aikinimo
principu, teiss normos turi bti taikomos istorikai vertinus laikmet, kada jos buvo priimtos, bei po to vykusius esminius visuomens ir valstybs ekonominio, politinio ir socialinio funkcionavimo pasikeitimus. Taigi vertinant, aikinant ir taikant teiss aktus, priimtus
iki 1990 m. kovo l l d . , btina atsivelgti i esms pasikeitusias Lietuvos Respublikos visuomens gyvenimo ir valstybs funkcionavimo
politines, ekonomines, socialines bei kitokias slygas." Vadinasi, teismai turi utikrinti pozityviosios teiss ne tik stabilum, bet ir pltojim, pritaikym besikeiianioms visuomens gyvenimo slygoms,
nes, kaip vaizdiai yra pasaks Izraelio Aukiausiojo Teismo pirmininkas A. Barakas, teis, kaip ir erelis danguje, yra stabili tik tada,
2
kai ji juda" .
Ketvirta, pats statym leidjas daugeliu atvej palieka teismui teis
veikti savo nuoira. Teismas, sprsdamas jo nuoirai paliktus klausimus, turi nustatyti kriterijus, leidianius atsakyti, kas teisinga, o kas
klaidinga, kas sininga, o kas nesininga, kas prietarauja vieajai
tvarkai, kas j atitinka, kas teista, kas neteista, ir t.t. Teisjas, sprsdamas iuos klausimus valstybs vardu, kartu ireikia ir valstybs nuostat bei formuoja visuomens opinij dl i dalyk. Todl teisjas,
1
Paparrigopoulos X. J. The Role of Courts in Crisis and Transition Periods: Courts
as Image Makers // The Role of Courts in Society. P. 68-75.
2
Barak P. Some Reflections on the Israeli Legal System and Its Judiciary // Electronic Journal of Comparative Law. 2002, vol. 6.1 // <http://law.kub.nl/ejcl/>
80
Shetreet Sh. Judging in Society: The Changing Role of Courts // The Role of Courts
in Society. P. 467-471.
2
Provine D. M. Courts in the Political Process in France // Courts, Law and Politics in Comparative Perspective. P. 204.
82
mo ir teisjo nepriklausomumas pirmiausiai reikia kit valdi nesikiim teisingumo vykdym ir draudim joms veikti teismo sprendinius. Gyvenimas rodo, kad itai pasiekti nra lengva. Ir vykdomoji valdia, ir statym leidjas savo tak teismui siekia daryti vairiais bdais
ir priemonmis veikdami teisj atrankos ir skyrimo procedras, atlyginim ir kitas socialines garantijas, ribodami teismo kompetencij,
nevykdydami teism sprendim ar juos ignoruodami ir t.t. Beprecedeniu laikytinas 1997 m. sausio 16d. Lietuvos Respublikos laikinasis
statymas Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt
atstatymo tvarkos ir slyg" statymo galiojimo sustabdymo1, kuriuo
Seimas msi vykdyti teisingum - sustabd siteisjusi teismo sprendim vykdym, atidjo byl nagrinjim. Kitaip tariant, Seimas, paeisdamas Konstitucijoje tvirtint valdios padalijimo princip, Jungtini Taut Organizacijos Generalins Asambljos 1985 m. rugsjo 6 d.
patvirtintus pagrindinius teism nepriklausomumo principus, teismo
sprendimo privalomumo princip (CPK 18 str.), Teism statymo
46 straipsnyje nurodyt draudim valstybs valdios ir valdymo institucijoms kitis teismo veikl, i tikrj atliko procesinius veiksmus,
kuriuos gali atlikti tik teismas. Analogikai vertintini ir statym leidjo veiksmai, susij su teisj atlyginim mainimu2.
Teism nepriklausomumas nuo vykdomosios ir statym leidiamosios valdios kaip btina slyga nealikam, neutraliam ir teisingam teismo funkcij vykdymui utikrinti pabriamas visose valstybse3. Nepriklausomum siekiama utikrinti vairiomis priemonmis. Bene svarbiausia
i j laikytina teisj atrankos ir skyrimo tvarka. Teisjas savo sprendimus priima visos visuomens, valstybs vardu. Tad savaime kyla klausimas, ar visuomen galiojo teisj itai daryti. Dl ios prieasties teisj atrankos ir skyrimo tvarka turi bti pagrsta objektyviais kriterijais
utikrinant visuomens dalyvavim iame procese per tiesiogins demokratijos bdu sukurtas institucijas. Pasaulyje inoma vairi teisj skyrimo sistem. Pavyzdiui, kai kuriose JAV valstijose ir kai kuriuose veicarijos kantonuose teisjus renka gyventojai4. Kitose valstybse teisjus
1
inios. 1997. Nr. 6-89; Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkriio 13 d. sprendimu pripaino, kad tokie statym leidjo veiksmai prietarauja valdios padalijimo principui ir paeidia Konstitucijoje nustatyt teism nepriklausomum; r.: inios. 1997, Nr. 104-2645.
2
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas // inios. 2001, Nr. 62-2276.
3
r., pvz.: Seniuk G. T. G. Judicial Independence and the Supreme Court of Canada // The Canadian Bar Review. 1998, vol. 77, No 3-4, p. 381-401.
4
Habscheid W. J. Election, Status and Responsibility of the Judiciary in Switzerland // The Role of Courts in Society. P. 127-129.
83
skiria statym leidiamoji arba vykdomoji valdia. Antai vedijoje teisjus skiria vykdomoji valdia; net Aukiausiojo Teismo pirminink
1
skiria Vyriausyb . Kai kuriais atvejais skyrimo procedr veikia teisjo ir teismo nuostata. Pavyzdiui, JAV pripastama, kad Aukiausiasis Teismas per dvideimt met, kai teisjus skyr prezidentais buv respublikonai (R. Nixonas ir R. Reaganas), tapo konservatyvesnis2.
Teism nepriklausomumas jokiu bdu neturt bti suprantamas kaip
savitikslis dalykas. Juk kvalifikuotas, siningas ir principingas teisjas teisingai isprst byl, net jeigu teismas bt vykdomosios valdios dalis. Teism ir teisj nepriklausomumas yra ne tikslas, o tik
priemon tinkamam, siningam, nealikam byl nagrinjimui utikrinti. Siekiant ilaikyti btent tok nepriklausomumo principo turin,
teisjams yra nustatyti vairs ribojimai: jie negali dirbti jokio kito darbo nei vieosiose, nei privaiose staigose (iskyrus pedagogin ar krybin), negali dalyvauti politini partij ar kit politini organizacij
veikloje (Teism statymo 41-44 str.). ie ribojimai vairiose valstybse nevienodi. Pavyzdiui, Kanadoje teisjai neturi net teiss balsuoti,
jie negali dirbti arbitrais, vieai reikti savo politini sitikinim. Tuo
tarpu Italijoje, Vokietijoje, Pranczijoje toki ribojim nra. Pranczijoje veikia net dvi teisj profesins organizacijos, vienai i kuri priklauso kairesni, kitai - deinesni pair teisjai. Vokietijoje pripastama teisj teis vieai reikti savo politinius sitikinimus ir
panaiai3. Be abejo, ie skirtumai aikinami ne tik skirtingu teism
vaidmeniu vairiose valstybse, bet ir teiss, kultros, visuomens politinio gyvenimo tradicijomis. Antai daugumoje Europos valstybi teisjas savo karjer pradeda paprastu teismo klerku, vliau tampa teisjo padjju, o teisju tampa tik sulauks 40-45 met amiaus. Paskirtas
teisjas gali kilti karjeros laiptais taip pat tik nuoseklia seka: padirbjs emesns grandies teismo teisju, jis gyja teis pretenduoti auktesns grandies teism. Tuo tarpu JAV, Anglijoje teisjais daniausiai
skiriami advokato ar kit praktin darb dirb asmenys, neretai teisjo post ateinama ir i politikos. Pavyzdiui, daugelis JAV teisj, prie
paskiriami teisjo pareigas, aktyviai dalyvavo politikoje, buvo senatoriai, Atstov rm nariai ir panaiai.
1
Lindell B. Civil Procedure in Sweden // International Encyclopedia of Laws. Civil Procedure. The Hague: Kluwer Law International, 1995. P. 40-41.
2
Jacob H. Cit. op. P. 73-74.
3
Isamiau r.: Shetreet Sh. Cit. op. P. 467-482; Moller G. Recent Tendencies in
the Position of the Judge // Procedrai Law on the Threshold of a New Millennium.
Wien: Manzsche Verlags- und Universitatsbuchhandlung, 2002. P. 293-319.
84
Isamiau apie teisjo teis veikti savo nuoira ir jos ribas r: Facing Judicial
Discretion. Legal Knowledge and Right Answers Revisited / by M. I. Vila. Dorderecht:
Kluwer Academic Publishers, 2001; Barak A. Judicial Discretion. New Haven, London: Yale University Press, 1987; Judicial Discretion in the House of Lords / by D. Robertson. Oxford: Oxford University Press, 1998.
2
Bell J. Cit. op. P. 268-269.
85
86
87
88
Pasaulin patirtis rodo, kad tikrasis teisjo aktyvumas iandien niekur nra pateisinamas ir vargu ar yra valstyb, kur is teisjo aktyvumo modelis bt toleruojamas. Ir atvirkiai - formal teisjo vadovavim procesui pripasta tiek kontinentin, tiek bendroji teis, taiau
tokio vadovavimo laipsnis skirtingose valstybse nra vienodas. Aikumo dlei toliau lyginamas Anglijos, JAV ir Pranczijos, Italijos ir
Vokietijos civilinis procesas.
Anglijoje rengiantis bylos nagrinjimui teisjas, galima sakyti, praktikai nedalyvauja. ioje stadijoje alys per savo advokatus pasikeiia
raytiniais atsikirtimais ir reikalavimais (angl. pleadings), atlieka rodym rinkimo ir j atskleidimo (angl. discovery) viena kitai procedr.
Vis parengiamj darb atlieka ali advokatai. I tikrj dauguma byl baigiasi ioje stadijoje, alims susitaikius. Vos apie vienas procentas
j pasiekia antrj proceso stadij teismin nagrinjim1. Esant speciali ikiteisminio nagrinjimo procedr, patvirtinani valstybs nuostat dl susitaikymo naudingumo socialiniu poiriu, visikai logika,
kad teisjas neskubina ali, nes prieingi jo veiksmai: aktyvus kiimasis, ali raginimas greiiau pasirengti bylos nagrinjimui, verst jas bylintis toliau. Taiau tam tikrus veiksmus teisjas atlieka ir esant iai
stadijai. Pavyzdiui, teisjas turi teis reikalauti patikslinti, pakeisti netikslius ar nesuprantamus, taip pat udrausti keisti jau pateiktus ali
raytinius pareikimus ir reikalavimus. Be to, vienos alies praymu teisjas gali padti rinkti rodymus. Antai jeigu viena alis atsisako kitai
aliai pateikti savo turimus rodymus, teismas gali atsaking al pareigoti itai padaryti. Teisjas taip pat ex officio tikrina, ar alys veiksnios,
kontroliuoja rodym ssajum ir leistinum, priiri, ar jos laikosi statymo nustatyt procesini termin. Pavyzdiui, iekinio pareikimas atsakovui ir atsakovo atsiliepimas turi bti teikti per keturiolika dien.
2
ali praymu teismas gali termin pratsti .
Paymtina, kad pastaraisiais metais Anglijos civiliniame procese
teisjo vaidmuo tapo dar aktyvesnis. Isami Anglijos civilinio proceso
revizija, kuri atliko Lordas Wolfas, buvo akstinas tolesnms reformoms. Lordo Wolfo parengtoje ataskaitoje tiesiogiai nurodoma, kad
teisjas turi bti bylos vadybininkas ir utikrinti kuo greitesn ali
susitaikym ar bylos isprendim. Btent ia linkme iandien ir pltojasi Anglijos civilinio proceso teis3.
1
Graef R. O. Judicial Activism // Civil Proceedings: A Comparison between English and German Civil Procedural Approaches. Hamburg: Pre Universitate Verlag, 1996.
P. 29-30.
2
Isamiau r.: Andrews N. Cit. op. P. 33-51.
3
Isamiau r.: Access to Justice: Lord Wolf's Final Report, London: HMSO, 1996.
89
JAV, kaip ir Anglijoje, pasirengti bylos nagrinjimui (angl. pretrial) laikoma ali ir j advokat reikalu. Tad teisjo vaidmuo ia
yra pasyvus. itai aikinama ir tuo, kad operatyviai pasirengti bylai
bene labiausiai suinteresuoti ali advokatai, nes j honoraro dydis
priklauso ne nuo rengiantis bylai sugaito laiko, o nuo bylos skms
(angl. contingency fees) (honoraras nustatomas tam tikra procentine
gino sumos dalies iraika atsivelgiant tai, ar byla bus laimta).
Teisjas ioje stadijoje atlieka tik tam tikras proceso eigos kontrols
funkcijas: kontroliuoja ali raytini pareikim ir atsikirtim turin; gali pareikalauti juos detalizuoti, turi teis nepriimti visikai nepagrst reikalavim; nustato, kiek kart galima pasikeisti raytiniais
dokumentais (paprastai alims leidiama pasikeisti tik iekinio pareikimu, atsiliepimu j ir replika atsiliepim); leidia arba neleidia alims keisti savo raytini reikalavim ar atsikirtim, tikrina,
ar alys yra tinkamos (angl. real party in interest) ir veiksnios; leidia ar neleidia sitraukti byl bendrininkams; sprendia ali nesutarimus renkant ar atskleidiant rodymus, tikrina rodym ssajum ir leistinum; aukia preliminarin posd (angl. pretrial
conference); taiko alims ir j advokatams sankcijas u neatvykim
preliminarin posd ar u teismo nurodym nevykdym ir t.t.1 Teisjo vaidmuo parengiamojoje proceso stadijoje JAV dar labiau suaktyvjo po 1990-1993 m. civilinio proceso reformos. Teisjui buvo nustatyta pareiga taip administruoti vis proces, kad byla bt
inagrinta teisingai, greitai ir pigiai. Dabar teisjui pavesta nustatyti
alims procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti, taikyti
sankcijas u j paeidim, greitinti pasirengim bylos nagrinjimui2.
Nagrinjant byl teismo posdyje tiek Anglijoje, tiek JAV teisjas taip pat nra pernelyg aktyvus. Ir itai aikintina susiklosiusiomis bylos nagrinjimo tradicijomis. JAV ir Anglijoje alys paprastai
veda byl per savo advokatus. Todl liudytoj apklausa, taip pat krymin, yra ali advokat reikalas. Kokius liudytojus reikt kviesti,
kokius klausimus jiems bt tikslinga pateikti, yra ali advokat prerogatyva. Teismas savo iniciatyva nekvieia liudytoj, eksperto, nereikalauja kit rodym. Taiau teisjas, kontroliuodamas rodym ssajum ir leistinum, gali atsisakyti leisti alims kviesti liudytoj, jeigu
1
Isamiau r.: Kane M. K. Civil Procedure in a Nutshell. 3rd ed. St. Paul, Minn.:
West Publishing Co., 1991. P. 83-155.
2
Cappalli R. B. The Style and Substance of Civil Procedure Reform: Comparison
of the United States and Italy // Loyola of Los Angeles International and Comparative
Law Journal. 1994, vol. 16, No 4, p. 885-905.
90
jo parodymai neleistini ar nesusij su byla. Teisjas taip pat kontroliuoja, kad procesas bt operatyvus ir siningas, atmeta ali advokat liudytojams pateikiamus klausimus, nesusijusius su byla 1 . Kalbant apie JAV proces, reikia turti omenyje, kad daugumoje byl
dalyvauja prisiekusieji, vertinantys rodymus ir sprendiantys fakto
klausimus. Dl ios prieasties teisjas teismo posdyje pasyvesnis.
Jis apsiriboja tik rodym ssajumo ir leistinumo tikrinimu ir instruktuoja prisiekusiuosius. Taiau kai nagrinjant byl prisiekusieji nedalyvauja, taip pat tose bylose, kurias alys veda paios, o ne per atstovus, teisjas yra gerokai aktyvesnis2.
Atkreiptinas dmesys, kad bendrosios teiss alyse ribotai veikia
ir principas iura novit curia. Paprastai nurodyti teisin iekinio ir atsikirtim pagrind yra ali advokat pareiga. Todl laikoma teism savo sprendimo negalint pagrsti ne tik faktais, bet ir teiss normomis,
kuriais alys nesirm. Taiau tokiai pozicijai pritaria ne visi Anglijos
ir JAV teisininkai. Yra nuomon, kad teisjas savo iniciatyva gali vadovautis statymu ar precedentu, kuriuo alys nesiremia (iskyrus usienio teis, pripastam ne teiss, o fakto klausimu), kitaip tariant,
teigiama, jog teisjas savo iniciatyva gali keisti teisin iekinio pagrind. Pavyzdiui, teismas savo iniciatyva gali nepripainti galiojania sutarties, prietaraujanios vieajai tvarkai, nors n viena alis neprao
jos pripainti negaliojania tokiu pagrindu3.
Kontinentins teisins sistemos valstybse padtis kiek kitokia. ia
taip pat pripastama, kad teismas negali perengti iekinio reikalavimo rib ar savo sprendimo grsti faktais, kuriais n viena alis nesirm. Taiau nors yra kai kuri tapatum, procesinis, t. y. formalus, teisjo aktyvumas vairiose proceso stadijose kontinentins teisins sistemos
valstybi teismuose yra gerokai didesnis nei bendrosios teiss ali
teismuose.
Antai Italijoje iki 1990 m. civilinis procesas buvo gino pobdio.
Taiau didelis byl srautas, ilgi j nagrinjimo terminai (net iki 15 m.)
privert parlament 1990 m. vykdyti CPK reform ir jos pagrindiniu
tikslu tapo teisjo veiklos procese suaktyvinimas. Pakeitus CPK, teisjas pareigotas aktyviau kontroliuoti ali veiksmus rengiantis bylos
nagrinjimui, tapo tarsi vadybininkas, atsakingas u operatyv pasirengim nagrinti byl. Dabar privaloma, kad alys visus savo reikalavi1
Isamiau r.: Introduction to the Law of the United States / edited by D. S. Clark,
T. Ansay. Deventer: Kluwer Law and Taxation Publishers, 1992. Ch. 16.
2
Isamiau r.: Kane M. K. Cit. op. P. 169-200.
3
Andrews N. H. Cit. op. P. 125-140.
91
92
Nagrinjant byl Pranczijoje teisjas gali vadovautis teiss normomis, kuri alys nenurodo. Tokiu atveju apie savo ketinim teisjas
privalo informuoti alis ir j atstovus ir iklausyti j nuomon. Teisjas taip pat gali savo sprendim grsti faktais, kuriais alys specialiai
nesirm, kai jie susij su ali nurodytais faktais (Pranczijos CPK
7 str.), be to, turi teis silyti alims paaikinti kirus, jo nuomone, reikmingus bylai faktus (Pranczijos CPK 8 str.). Taiau tai nereikia, kad
teisjas savo iniciatyva gali keisti faktin iekinio pagrind. Jis gali tik
silyti alims pateikti papildom paaikinim ir patikslinim1. Taigi
Pranczijos civiliniame procese teisjas taip pat gana aktyvus.
Vokietijoje nesunku pamatyti ryki gino proceso bruo. Pavyzdiui, Vokietijos CPK 308 straipsnis draudia teismui perengti iekinio reikalavim ribas. Taiau kartu pripastama, kad teismas privalo
utikrinti proceso operatyvum, tad teisjas neivengiamai turi bti aktyvus2. Ne visose bylose leidiamas ir toleruojamas vienodas teisjo
aktyvumas. tai gino bylose teisjo aktyvum riboja ali rungimosi
principas (vok. Verhandlungsmaxime), t. y. teismas gali tirti tik ali
nurodytus faktus ir remtis tik jais. Kai byla sprendiama ne gino tvarka, teisjas aplinkybes tiria ex officio, todl, kai kuri teoretik nuomone, ia veikia prieingas - tardomojo proceso principas (vok. Inquisitionsmaxime). Be to, teisjo aktyvum veikia ir atstovo ar gynjo
dalyvavimas procese: teisjas aktyvesnis, kai alims neatstovauja advokatai (itai manoma tik pirmosios instancijos teisme), ir pasyvesnis, kai alys veda byla per advokatus3.
Vokietijoje abiejose - parengiamojoje ir teisminio nagrinjimo stadijose teisjas turi plai galiojim, leidiani jam aktyviai spartinti bylos nagrinjim. Rengdamasis bylos nagrinjimui teisjas nustato alims procesinius terminus, duoda joms ir j advokatams nurodymus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kvieia preliminarin
posd alis, liudytojus, ekspertus, gali ex officio skirti ekspertiz (Vokietijos CPK 273 str.). Tokios teisjo funkcijos skatina alis kuo greiiau idstyti savo reikalavimus ir pateikti visus savo rodymus, nes,
praleidus nustatyt termin, teisjas gali j nebepriimti, jeigu tai, jo
nuomone, vilkint byl (Vokietijos CPK 282 str.). Teisjas taip pat aktyviai vadovauja teismo posdiui: jis leidia arba neleidia asmenims
1
Isamiau r.: Ngwasiri C. N. The Role of the Judge in French Civil Proceedings.
// Civil Justice Quarterly. 1990, vol. 9, p. 167-185.
2
Cohn E. J. Civil Procedure // Manual of German Law. London: British Institute
of International and Comparative Law, 1971. Vol. 2. P. 176.
3
Graef R. O. Cit. op. P. 29.
93
94
Naujasis Lietuvos CPK nedviprasmikai nustat aktyvaus teisjo model (pvz., CPK 7-8, 95, 101, 103, 141, 158-159, 160-161, 225-232 ir
kiti straipsniai). Paymtina, kad teisj aktyvumas pagal naujj CPK
taip pat nra vienodas. Pavyzdiui, vienoks teisjo aktyvumas yra nagrinjant iekinio teisenos bylas, kitoks - ypatingosios teisenos bylas
(CPK 443 str.), dar kitoks - eimos (CPK 376 str.) ar darbo (CPK
414 str.) bylas. Taigi naujasis CPK perm tas paangias idjas, kurios
jau senokai inomos usienio valstybi civiliniam procesui. Taiau nauj idj tvirtinimas automatikai nereikia, kad civilinis procesas i
esms pasikeis. Atkrus nepriklausomyb praj metai rodo, kad reform skm lemia mogaus veiksnys. Todl labai svarbu, kad teisjai, advokatai, alys teisingai suvokt tas paangias idjas, kurias ms
CPK perm i usienio valstybi patirties. Idealus variantas Lietuvai,
matyt, bt, jeigu sugebtume tvirtinti mir - gino ir tardomj proceso model, garantuojant ir teisjo nealikum, neutralum, procesin ali lygiateisikum ir operatyv proces. Taiau itai manoma tik veikiant kompleksikai: didinant advokat skaii, tobulinant
advokat ir teisj kvalifikacij, nemokamos teisins pagalbos sistem, teisikai vieiant visuomen, aktyviau veikiant prokurorui ir kitoms valstybs institucijoms ginant viej interes, t.t.
5. INTEGRACIJA IR TEISS VIENODINIMAS
Vienas i iandieninio gyvenimo ypatum - vis intensyvesn tiek konkrei pasaulio region, tiek viso pasaulio integracija. Globalizacija
apima ne tik ekonomik, politik, bet ir teis. iandien neretas reikinys, kai bylos alys yra skirting valstybi fiziniai ar juridiniai asmenys; teismo sprendim danai tenka vykdyti ne j primusioje, o usienio valstybje; rodymai renkami ir teismo vietos, ir usienio valstybje.
Net ir savo valstybje bylintis nra malonu ir pigu. Dar daugiau problem ir didesns bylinjimosi ilaidos, kai tenka bylintis ar kai
kuriuos veiksmus atlikti usienyje. Didiuliai vairi valstybi civilinio proceso sistem skirtumai skatina valstybes artimiau bendradarbiauti pltojant civilinio proceso teis. ito reikalauja tiek valstybs,
tiek verslo, tiek pavieni asmen interesai1.
Integracijos taka civilinio proceso teisei labai vairi. Valstybs,
siekdamos isprsti tarpusavio bendradarbiavimo civilinio proceso sri1
Hazard G. C., Jr. Civil Litigation without Frontiers. Harmonization and Unification of Procedural Law // Procedural Law on the Threshold of a New Millennium.
P. 57-63; Approximation of Judiciary Law in European Union / edited by M. Storme.
Dordrecht: Kluwer, 1994.
95
96
97
iuolaikini technologij panaudojimo civiliniame procese galimybs priklauso ne tik nuo ekonomins valstybs padties (pvz., nors
CPK 170 straipsnio treiojoje dalyje numatyta galimyb stenografuoti
teismo posd arba daryti jo garso ra, taiau dl sunkios finansins
teism padties i norma nra gyvendinama), bet ir teisinio reglamentavimo. Jeigu teis atsiliks nuo technikos paangos, naujos technologijos civiliniame procese bus naudojamos ribotai. Pavyzdiui, pltojantis elektroninei prekybai, materialioji teis teisino sandori sudarym
elektroniniu bdu (CK 1.73 str. 2d.). Taiau CPK nra aptarta elektroniniu bdu perduotos informacijos panaudojimas teismo procese ir
jos rodomoji vert. Kadangi ateities teismo procesas nesivaizduojamas be iuolaikini informacini technologij ir kitoki technikos naujovi, tolesn civilinio proceso raida btent ir bus susijusi su toki
technologij naudojimo teisinimu.
A N T R A S SKYRIUS
CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINIAI
2.1 CIVILINIO PROCESO TEISS ALTINI
SVOKA IR KLASIFIKACIJA
Svoka teiss altinis suprantama keleriopai. Pirma, i svoka gali
reikti valstybs institucij, nustatani, priimani tam tikras privalomas elgesio taisykles. Demokratinje valstybje tokia institucija yra
demokratiniu bdu irinktas parlamentas, todl iuo atvilgiu teiss
altinis yra rinkjai. Antra, i svoka gali reikti tam tikr raytin
mediag, kurioje yra privalomos elgesio taisykls. iuo, arba formaliuoju., poiriu teiss altinis yra iorin teiss normos tvirtinimo, jos iraikos forma: statymas, statym lydimasis aktas, teismo
precedentas ir panaiai. Kitaip tariant, teiss altinis yra tam tikra
teisinio pobdio informacija, padedanti isprsti teisin problem.
Treia, aptariama svoka gali reikti visum iorini veiksni, darani tak vienoki ar kitoki elgesio taisykli nustatymui tam tikroje visuomenje. iuo, arba materialiuoju, poiriu teiss altiniai
yra visuomens ekonominiai, socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai, kultriniai ir kiti veiksniai, lemiantys teiss norm turin ir padedantys nustatyti j prasm1.
Vieno i autoritetingiausi lyginamosios teistyros atstov R. Davido nuomone, teiss altiniai formaliuoju poiriu yra:
1) bendrieji, fundamentals teiss principai (teisingumo, lygiateisikumo ir t. t.);
2) tarptautin teis;
3) raytin (statutin) teis (statymai, statym lydimieji aktai);
4) paproiai;
1
r., pvz.: Pound R. Hierarchy of Sources and Forms in Different Systems of
Law // Tulane Law Review. 1933, vol. 7, p. 475-487; Watson A. Sources of Law:
Legal Change and Ambiguity. Philadelphia: University of Pennsylvania Press, 1998;
The Sources of Law. A Comparative Empirical Study. National Systems of Sources
of Law / edited by Ch. Kourilsky, At. Ricz, H. Schaffer. Budapest: Akadmiai Kiado,
1982.
99
International Encyclopedia of Comparative Law. Vol. II. Ch. 3; taip pat r.: The
Sources of Law. A Comparative Empirical Study. National Systems of Sources of
Law; Challenges to Law at the End of 20th Century: Sources of Law and Legislation: Procedings of the 17th World Congress of the International Association for Philosophy of Law and Social Philosophy. Bologna, June 16-21, 1995. Vol. 3 / edited
by E. Attwooll, P. Comanducci. Stuttgard: Franz Steiner Verlag, 1998; Watson A.
Cit. op.
100
Kalbant apie statutin teis kaip apie civilinio proceso teiss altin,
pirmiausiai aptartina Konstitucija, esanti svarbiausia vis statutins teiss altini hierarchijoje. Civilinio proceso teiss aspektu svarbu tai,
kad Konstitucija nustato teism sistem (111 str.), tam tikrus proceso
principus (valdios padalijimo (5 str.), vieumo (117 str.), teismins gynybos pirmumo ir universalumo (30 str.), proceso kalbos (117 str.), lygiateisikumo (29 str.), teisj nepriklausomumo (109 str.), iimtins teiss vykdyti teisingum suteikimo teismui (109 str.). Labai svarbs
civilinio proceso teisei ir kiti Konstitucijos straipsniai: 6 straipsnis, nurodantis tiesioginio Konstitucijos taikymo galimyb; 7 straipsnis, nustatantis, kad galioja tik paskelbti ir neprietaraujantys Konstitucijai
statymai; 31 straipsnis, draudiantis versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ir artimus giminaiius; 33 straipsnis, suteikiantis teis pilieiams sksti valstybs staig ar pareign sprendimus;
110 straipsnis, suteikiantis teisjui galimyb kreiptis Konstitucin Teism dl statymo ar kito teiss akto sutikimo su Konstitucija; 114 straipsnis, nustatantis teisj nepriklausomumo garantijas, 122 straipsnis, nurodantis savivaldybi taryb teis kreiptis teism dl j teisi paeidimo;
124 straipsnis, suteikiantis pilieiams ir organizacijoms teis sksti
teismo tvarka savivaldybi taryb, j vykdomj organ ir pareign
aktus ir veiksmus; 135 straipsnis, nustatantis, kad Lietuvos Respublika
vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis.
Konstitucijos, kaip teiss altinio, vaidmuo itin svarbus turint omenyje jos 6 straipsn, formuluojant tiesioginio Konstitucijos taikymo princip. is principas labai reikmingas sprendiant civilines bylas, nes
teismas gali upildyti teiss sprag ar isprsti kolizin klausim tiesiogiai vadovaudamasis Konstitucija.
Kaip minta, Konstitucija, kaip civilinio proceso teiss altinis,
reikminga keliais aspektais. Pirma, teismai, nagrindami civilines bylas, neretai susiduria su statymo ar kito teiss akto (taip pat nustatanio civilinio proceso teiss normas), taikytino konkreioje byloje,
sutikimo su Konstitucija problema. Tokiais atvejais teismas, remdamasis Konstitucijos 106 straipsniu, gali sustabdyti nagrinjam byl
ir kreiptis Konstitucin Teism. Kaip rodo Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo veiklos statistika, bendrosios kompetencijos teism iniciatyva 1993-1998 m. Konstituciniame Teisme buvo inagri101
102
103
mui dl proceso atnaujinimo paduoti atstatymas iuo atveju yra vienintel galimyb, leidianti ivengti ivardint paeidim."1
Daugelis bendrj teiss princip yra ne tik plaiai taikomi teism praktikoje, bet ir atsispindi CPK. Pavyzdiui, principas audiatur
et altera pars atsispindi CPK 17, 153, 329 ir kituose straipsniuose.
Principas jura novit curia tvirtintas CPK 3 straipsnio antrojoje dalyje.
CPK 187 straipsnis yra principo allegans contraria nos est audiendus
iraika. Principas nemo debet esse judex in propria sua causa nustatytas CPK 65 ir 71 straipsniuose.
2. KITI STATUTINS TEISS ALTINIAI
Civilinio proceso teis yra kodifikuota teiss aka. Tai reikia, kad dauguma civilinio proceso teiss norm susistemintos CPK. Naujasis CPK
priimtas 2002 m. vasario 28 dien. Nuo 2003 m. sausio l d. jis pakeit iki tol galiojus Lietuvos TSR civilinio proceso kodeks, priimt
1964 m. liepos 7 dien (sigaliojo 1965 m. sausio l d.).
Naujasis CPK yra kur kas detalesnis u ankstesnj (1964 m. CPK
buvo 482 straipsniai, o naujajame CPK - 817 straipsni). iuos du kodeksus, be abejo, skiria ne tiek straipsni skaiius, kiek kokyb. Abu
kodeksai yra savo laiko rezultatas. Nenuostabu, kad naujasis CPK, rengtas visikai kitokiomis slygomis nei 1964 m. CPK, perm daug usienio valstybi civilinio proceso teiss institut, knijo daug naujovi.
Taiau CPK nra vienintelis civilinio proceso teiss altinis. Nemaai teiss norm, turini labai svarbi reikm civiliniam procesui, yra kituose kit teiss ak kodeksuose, vis pirma CK, Darbo
kodekse ir kituose.
Nemaai civilinio proceso teiss norm yra specialiuose statymuose. Mintini 1994 m. gegus 31d. (2002 m. sausio 24d. redakcijos)
Teism statymas, 2002 m. gegus 9 d. Antstoli statymas, 1998 m.
birelio 25d. Advokatros statymas2, 1994 m. spalio 13d. Prokurat3
4
ros statymas , 2001 m. kovo 20 d. moni bankroto statymas , 2002 m.
5
kovo 14d. Nacionalins teism administracijos statymas ir kiti. Paprastai teiss normos, esanios mintuose ir kituose teiss aktuose, nu1
LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. rugpjio 28 d. nutartis c. b. venioni rajono valstybin mokesi inspekcija v. DA-Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft, Nr. 3K-3- 739/2000, kat. 37.
2
inios. 1998, Nr. 64-1840.
3
inios. 1994, Nr. 81-1514.
4
inios. 2001, Nr. 31-1010.
5
inios. 2002, Nr. 31-1130.
104
rodo tam tikr gin dl teiss nagrinjimo priklausym, nustato privalom ikiteismin gin sprendimo tvark, tvirtina konkrei kategorij gin nagrinjimo teisme procesinius ypatumus.
Kadangi civilinio proceso norm yra vairiuose statymuose, galima CPK ir konkretaus statymo normos kolizija. Todl CPK l straipsnio antrojoje dalyje yra kolizin taisykl, nustatanti CPK pirmum, palyginti su kitais statymais: Jeigu yra prietaravim tarp io Kodekso
ir kit Lietuvos Respublikos statym, teismas vadovaujasi io Kodekso normomis, iskyrus atvejus, kai is Kodeksas suteikia pirmenyb
kit statym normoms."
Kai kuriose valstybse teism darbo stabilumui, teism sistemos
nekintamumui ir teisj nepriklausomumui utikrinti teism ir teisj
status reglamentuojantys statymai pripainti konstituciniais, t. y. priimami sudtingesne (kvalifikuotos bals daugumos) nei paprasti statymai tvarka. Be to, konstitucinio statymo statusas reikia didesn jo
juridin gali statym hierarchijoje. Pavyzdiui, 1985 m. liepos l d.
Ispanijos teism statymas, nustatantis teism organizavimo ir funkcionavimo tvark ir principus, yra konstitucinis. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 69 straipsnis tvirtina konstitucini statym institut, taiau kol kas toki statym sraas nra patvirtintas. Teism statymas, be abejo, galt bti trauktas konstitucini statym sra.
Civilinio proceso teiss altiniai yra ir statym lydimieji aktai, o
reikmingiausi i j - Vyriausybs nutarimai. Daniausiai Vyriausybs
nutarimuose galima rasti proceso teiss norm, nustatani vien ar
kit gin priklausym teismo kompetencijai, kreipimosi teism terminus ir panaiai. Pavyzdiui, Vyriausyb 1997 m. liepos 3d. nutarimu Nr. 712 patvirtinto Teismo psichiatrins, narkologins ir psicholo1
gins ekspertizs organizavimo bei atlikimo tvark . Kai kuriuose CPK
straipsniuose (pvz., CPK 583 str. l d.) tiesiogiai nurodoma Vyriausybs pareiga priimti teiss aktus, detalizuojanius CPK normas.
Kartais procesinio pobdio norm yra ir vadinamuosiuose inybiniuose teiss aktuose - ministerij, departament instrukcijose, taisyklse ir panaiai. Pavyzdiui, teisingumo ministras 1998 m. lapkriio 2 d. sakymu Nr. 173 patvirtino Ekspertizi darymo Lietuvos teismo
ekspertizs institute nuostatus2. Kai kurios CPK normos (pvz., CPK
10 str. 3 d.) tiesiogiai numato kai kuri valstybs institucij teis ir
pareig detalizuoti tam tikras CPK normas.
1
2
105
106
Treia, civilinio proceso klausim reguliavimas Vyriausybs nutarimais gali kelti pavoj teisingumo gyvendinimui dl labai paprastos prieasties - vykdomoji valdia savo teiss aktais gali riboti teismo
kompetencij ir nepriklausomum. Pavyzdiui, Vyriausybs nutarime
nustaius, kad tam tikras ginas nenagrintinas teisme, bt apribota
teismo kompetencija ir asmens teis kreiptis teism teismins gynybos. Toks Vyriausybs nutarimas, be abejo, prietaraut Konstitucijos 30 straipsnio pirmajai daliai ir CPK 22-24 straipsniuose suformuluotam visuotinio civilini byl priklausymo teismo kompetencijai
principui.
Taigi teismai Vyriausybs nutarimus ir kitus statym lydimuosius
aktus, reguliuojanius civilinio proceso klausimus, turt taikyti labai
atsargiai. Kilus abejoni, ar Vyriausybs nutarimas neprietarauja Konstitucijai ar statymui, teismas turt savo iniciatyva, t. y. ex officio,
kreiptis Konstitucin Teism Konstitucijos 106 straipsnyje nustatyta
tvarka, taip pat tikrinti kit statym lydimj akt sutikim su statymais CPK 3 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka.
Tiesa, galimos ir visikai prieingos principins nuostatos, kad vykdomosios valdios priimti teiss aktai yra svarbus civilinio proceso teiss altinis. Pavyzdiui, Pranczijos Vyriausyb vadinamosios deleguotosios statym leidybos pagrindu gali priimti vairius civilinio proceso
teiss aktus, net keisti ar pildyti CPK. Parlamento kompetencijai priklauso nustatyti tik teisj teisin status1. Taiau Pranczija yra bene
vienintel bendrosios taisykls, kad pagrindinis civilinio proceso teiss altinis yra ir privalo bti statymas, iimtis.
3. TARPTAUTIN TEIS
Tarptautin teis yra labai svarbus civilinio proceso teiss altinis. CPK
l straipsnio treiojoje dalyje tvirtintas tarptautins teiss pirmumo, palyginti su nacionaline teise, principas. Esant Lietuvos statym ir Lietuvos tarptautini sutari, reguliuojani civilinius procesinius santykius, neatitikimui, privalu vadovautis galiojanios tarptautins sutarties
taisyklmis. is tarptautins teiss principas nuosekliai gyvendinamas
ir teism praktikoje2.
Civilinio proceso atvilgiu svarbiausios yra Lietuvos dvials teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir komercinse
1
bylose sutartys su usienio valstybmis. Lietuva tokias sutartis yra pasiraiusi su Azerbaidanu, Baltarusija, Estija, Latvija, Lenkija, Kazachstanu, Kinija, Moldova, Rusija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanu ir kito1
mis valstybmis .
Labai svarbs civilinio proceso teiss altiniai yra daugiaals tarptautins sutartys, kurias yra ratifikavusi Lietuva: 1954 m. kovo l d. Hagos konvencija dl civilinio proceso2; 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dl usienio valstybse iduot dokument legalizavimo
panaikinimo3; 1968 m. birelio 7 d. Europos konvencija dl informacijos apie usienio teis4; 1977 m. sausio 27d. Europos sutartis dl teisins pagalbos praym perdavimo5; 1965 m. lapkriio 15d. Hagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse arba
komercinse bylose teikimo usienyje6; 1970 m. kovo 18d. Hagos konvencija dl rodym civilinse ir komercinse bylose pamimo usienyje7; 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dl sprendim, susijusi
su ilaikymo pareigomis, pripainimo ir vykdymo8; 1980 m. spalio 25 d.
Hagos konvencija dl tarptautinio vaik grobimo civilini aspekt9;
1980 m. spalio 25d. Hagos konvencija dl tarptautins teiss kreiptis
teism10.
4. TEISMO PRECEDENTAS (TEISM PRAKTIKA)
108
musiam teismui, t. y. teismo precedentas turi dvejop poveik: vertikalusis poveikis reikia, kad teismo precedentas yra privalomas emesniesiems teismams; horizontalusis poveikis reikia, kad teismo precedentas privalomas ir paiam j suformulavusiam teismui (lot. stare
decisis principas). Taigi kit teism, taikani jau anksiau teismo iaikint teiss norm, udavinys palengvja, nes jie gali remtis autoritetu - teismo precedentu.
Precedento doktrina susiklost dl daugelio praktini prieasi.
Pirma, vienas i pagrindini visos teisins sistemos tiksl - utikrinti
vienod teiss taikym. Teisingumo principas reikalauja visas vienodas situacijas vertinti tapaiai. Jeigu teismas vien kart iaikint teiss norm vienaip, o kit kart esant analogikai situacijai t pai
teiss norm iaikint visikai kitaip, niekada nepavykt sukurti apibrtos, stabilios teiss sistemos, kad bt galima protingai nuspti,
kaip teismai turt isprsti tam tikr byl. Vadinasi, siekiant utikrinti stabili teiss sistem ir teisin apibrtum, identikas bylas privalu
sprsti vienodai. Dl ios prieasties didja teism praktikos vaidmuo
aikinant teis, nes siekiant nustatyti tikrj teiss normos prasm galima vadovautis teismo sprendimu, kuriame teiss norma jau iaikinta.
Teism praktika yra tam tikra taisykli, suformuot teismams aikinant teis, sistema. Taikyti precedent reikia vadovautis taisykle, kuri sukr teismas aikindamas atitinkam teiss norm. itaip alia
jau mint teisinio apibrtumo ir teism praktikos stabilumo utikrinama ir teiss universalumas, jos taikymo nuoseklumas, teiss raida.
Tik valstyb, kurios teism praktika stabili, galima pripainti teisine. iam poiriui pritarta ir tarpukario Lietuvoje. Antai K. alkauskis,
raydamas apie teismo precedento reikm, nurod, jog teismo pagrindinis dsnis, kad teismas vienodiems atsitikimams taiko vienodas normas. Nebus teisingumo, jei teismas vienu atsitikimu atiteis i atsakovo
tam tikr pinig sum, o kitu tokiu pat atsitikimu, atvirkiai, iekinio
nepatenkins ir atmes jo reikalavimus, arba jei teismas vien mog pasmerks mirti, o kit u tok pat darb iteisins. Teisingumo postulatas
vienodiems atsitikimams, tiksliau pasakius, esant vienodai juridini fakt sudiai, turi bti taikomos vienodos normos. Tasai vienod norm
taikymo postulatas reikalauja, kad teismo pagamintos normos turt t
pat, kaip statymas ar paprotys visuotinumo pobd, kad vieno teismo
pagaminta norma bt taikytina tolygiems atsitikimams. Jei teisjas yra
sudars norm, bendra taisykle, jis turi jos laikytis ir kitais atsitikimais,
kitais odiais, ji jam privaloma sprendiant kitas bylas. Bet jei jis iranda sudarytj norm dl koki nors prieasi netaikytin, jis gali j
panaikinti, nurods savo nusistatymo pakeitimo prieast, jis tik negali
109
nepaminti, kad bt jo sprendimas teisingas, kodl jis keiia savo pirmesn precedent."1 iandien is mokymas pamirtas. Identikose bylose nesunku rasti daugyb visikai prieing sprendim2.
Antra, vadovaujantis teismo precedentais, ivengiama skirting tos
paios teiss normos aikinimo ir toki pai faktini aplinkybi vertinimo. O vienod teiss aikinim ir teisin fakt vertinim btina utikrinti ne tik siekiant teisinio apibrtumo, bet ir grynai pragmatiniais,
pavyzdiui, ekonominiais, sumetimais.
Treia, precedentus formuoja aukiausiosios teismo instancijos aukiausieji teismai, kur daniausiai dirba labiausiai patyr ir aukiausios kvalifikacijos teisininkai (kai kuriose valstybse precedentus kuria
ir konstituciniai bei specializuoti aukiausieji teismai, pavyzdiui, aukiausiasis administracinis ar net apeliacinis teismas). Todl i teism
pateiktas teiss aikinimas tradicikai laikomas autoritetingu ir sektinu.
Ketvirta, nesutikim su teismo precedentu reikia papildomai argumentuoti. Atmetus precedent be joki argument, teismo sprendimas
naikintinas instancine tvarka (CPK 346 str. 2 d. 2-3 p.). itai inodami, emesnij teism teisjai grynai praktiniais sumetimais vadovaujasi Aukiausiojo Teismo suformuotu teiss aikinimu.
Penkta, remiantis teismo precedentu ne tik iaikinama konkreti
teiss norma, bet ir upildoma teiss spraga. Todl teismas panaiu
atveju, kuris nra sureguliuotas, gali isprsti byl remdamasis t sprag
upildaniu teismo precedentu.
Dl i prieasi teismo precedento svarba aikinant teis daugumoje valstybi pripastama de facto, o kai kuriose - ir de jure.
Nors teism praktika civilinio proceso teiss altiniu pripastama beveik visose valstybse, taiau jos vaidmuo teiss altini hierarchijoje
nevienodas. Bendrosios teiss alyse teism praktika yra pirminis teiss altinis, o kontinentins teisins sistemos valstybse, kur stare decisis principas formaliai nepripastamas, ji laikoma netiesioginiu, ar3
ba antriniu, teiss altiniu .
1
alkauskis K. Teism precedentai // Teis. 1938, Nr. 41, p, 18-19; taip pat r.: Mikelnas V. The Guarantee of the Uniforma Interpretation of Law and the Principle of
Equality before Law: Requirements of Legal Certainty // Teis. 2002, t. 44, p. 71-85.
2
r., pvz,, LAT CBS iplstins teisj kolegijos 2001 m. spalio 11 d. nutart c. b.
V. Toropov v. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipdos regiono
pakrani apsaugos tarnyba ir kt., Nr. 3K-7-688/2001, kat. 39.6.2.3. ir Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodio 19 d. nutart c. b. Z. Baliuvien v. emtvarkos
ir teiss departamentas prie ems kio ministerijos, Nr. A4- l083/2001 II Administracini teism praktika. 2001, Nr. 2, p. 201-206.
3
Pavyzdiui, Italijoje teism praktika (giurisprudencia) pripastama netiesioginiu
teiss altiniu; r.: Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 49.
110
Isamiau r.: Precedent in English Law. 4th ed. / by R. Cross, W. Harris. Oxford:
Clarendon Press, 1991; Reasoning with Rules and Precedents. A Computational Model of Legal Analysis / by L. K. Branting. Dordrecht: Kluwer Academic Publishers,
1999; A Theory of Precedent. From Analytical Positivism to a Post-analytical Philosophy of Law / by R. Siltala. Oxford: Hart Publishing, 2000.
2
Martin R., Martin J. Cit. op. P. 30.
Cremades B. M., Cabiedes E. G. Litigation in Spain. Madrid: La Ley Spain;
Deventer: Kluwer Law and Taxation Pub., 1989. P. 15.
1919metais tuometinis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras P.Leonas ra: Tikroji kasacines instancijos reikm - tai vienaip visai valstybei aikinti teiss
esme."; r.: inios. 1919, Nr. 2/3-26.
111
112
113
114
115
buvo labai svarbs (lot. ius publicae respondendi ex auctoritate principis). Communis opinio doctorum labai reikminga buvo viduramiais,
ypa kanon teisje, nors istorijoje galima rasti ir prieing pavyzdi. Antai 1794 m. Prsijos ems kodekso (Landrecht) projekte teismams drausta cituoti teiss mokslo krinius ir komentuoti kodeks.
Taiau tai yra bene vienintelis neigiamo poirio teiss doktrin pavyzdys. Ms dienomis pripastama, kad teism praktikos ir teiss
doktrinos poveikis yra abipusis. Teiss doktrina veikia bsim teisinink smon nuo pat teiss studij pradios. Vliau teiss doktrina
veikia teisj kitais bdais. Kai kurie teiss profesoriai tampa teisjais, kai kurie teisjai - profesoriais.
Teiss doktrina svarbi dl keli prieasi. Pirma, ji daniausiai
pateikia sistemin ir racionali galiojanios teiss analiz. Todl neigti
teiss doktrin bt tolygu neigti racionalum. Antra, mokslininkai teisininkai yra bene labiausiai nepriklausomi. Tai leidia mokslininkui pateikti nealik teiss interpretacij ir ja remdamasis teismas gali sustiprinti tiek savo sprendimo nealikum, objektyvum, tiek savo
nepriklausomum apskritai. Treia, teiss doktrina danai neapsiriboja
tik nacionalins teiss analize. Ji taip pat randa interes analizuoti nacionalini teism praktik, o taikydama lyginamj metod - ir usienio valstybi teis, teiss doktrin ir teism praktik. Tad teiss doktrina silo teism praktikoje kylani teiss aikinimo ir taikymo
problem sprendimo bdus ir laikytina vienu i informatyviausi (vairiais aspektais) teiss aikinimo altini. Ketvirta, teiss doktrina formuluoja teiss aikinimo, teisins argumentacijos kanonus, pateikia teisini svok definicijas, aikina teiss princip turin ir t.t. iais teiss
doktrinos postulatais galima vadovautis teismo procese aikinant civilinio proceso teiss normas. Penkta, teiss doktrinai bdingas tam tikras stabilumas, nes teiss mokslo suformuluoti kanonai, teisins tiesos
kur laik yra pastovs ir nra lengvai sugriaunami" nauj koncepcij galima sukurti tik argumentuotai paneigus ankstesnij. Teiss doktrinos stabilumas daro tak teiss aikinimo, kartu - ir teism praktikos stabilumui.
Nors teiss doktrina visuotinai pripastama antriniu, netiesioginiu teiss altiniu, taiau vadovavimosi ja aikinant teis apimtis ir
bdas skirtingose valstybse nra vienodi. Pavyzdiui, Argentinos, JAV,
Italijos, vedijos, Vokietijos teismai labai danai remiasi teiss doktrina ir laiko j ypa svarbiu antriniu teiss altiniu. Tuo tarpu Lietuvoje
atvirktin padtis - tiesiogins nuorodos teiss doktrin teism sprendimuose labai retos. Skiriasi ir teiss doktrinos taikymo bdas vairiose valstybse. JAV, Vokietijos teismai sprendimuose cituoja konkrei
116
autori darbus. Italijos teismai tik apibendrinamja forma nurodo vyraujani teiss doktrinoje nuomon, bet nesiremia konkrei mokslinink darbais (itai teismui draudia Italijos CPK 118str.). Anglijos
teismai paprastai remiasi tik mirusi autori mokslo darbais, cituoti
gyvj darbus tradicikai vengiama1.
Teiss doktrinos, kaip teiss altinio, reikmei daro tak daugelis
veiksni. ia nesunku velgti tam tikrus dsningumus. Pirma, kuo labiau teismai link racionaliai argumentuoti savo sprendinius, tuo reikmingesn tampa teiss doktrina. Todl natralu, kad ji reikmingiausia
tose valstybse, kuri teismai ypa isamiai motyvuoja sprendinius. Ir
atvirkiai, pavyzdiui, Lietuvoje nedidel teiss doktrinos reikm aikinant ir taikant teis i dalies galima paaikinti nepakankamu teismo
sprendim motyv, teisins argumentacijos reikms vertinimu. Antra,
kuo stabilesnis, nuoseklesnis statym leidjo darbas, tuo daugiau galimybi gyvuoti teiss doktrinai. Tik stabilioje teiss sistemoje teiss
doktrina gali visikai patenkinti praktin teiss vadovli, statym komentar ir kitokios teiss literatros poreik. Juk dauguma fundamentali, visame pasaulyje inom teiss mokslo darb sukurta stabilios teisins sistemos valstybse. Todl negalima sakyti, kad ms teiss
doktrina yra pernelyg nelanksti, atsilikusi, nes gerus daugelio teiss
doktrinos atstov ketinimus niekais paveria nuolatinis statym keitimas, tai, kad nra naujos teiss sistemos. Analogika padtis Lietuvoje buvo ir 1918-1940 metais. Palyginti su tuo, kas padaryta Lietuvoje 1918-1940 m., dabartin Lietuvos teiss doktrina (sukurta
1990-1999 m.) atrodo ne taip jau blogai. Vien tai, kad per palyginti
trump laik sugebta parengti iuolaikik CPK, kuris didija dalimi
yra btent teiss doktrinos nuopelnas, laikytina ikalbingu faktu. Treia, kuo daugiau yra statym, teismo precedent, kitoki teiss altini, tuo didesnis poreikis juos sisteminti ir teorikai aikinti. Tad svarbu
utikrinti vis teiss altini prieinamum mokslininkams. Negalint prieiti prie bent vienos kurios nors ries teiss altini, teiss doktrinos
ivados tapt pavirutinikos, nenuoseklios, neisamios ir teiss doktrina niekada nebt stipri ir takinga. Pavyzdiui, vieai neskelbiant
teism sprendim, mokslininkams bt sudtinga susipainti su teism praktika; nepublikuojant statym rengimo mediagos, teiss doktrina neturt galimybs isamiau analizuoti statym leidybos. Ketvirta, kuo maiau teis apibrta, aiki, kuo menkesn statym leidybos
kokyb, tuo didesnis poreikis dogmatikai aikinti teis. iuo atvilgiu
teiss doktrinos perspektyvos Lietuvoje tikrai didels.
1
118
Svarbu tinkamai nustatyti civilinio proceso teiss norm galiojim laiko atvilgiu, j galiojimo teritorij ir asmenis, kuriems jos galioja.
Galiojimas laiko atvilgiu. Vienas i pagrindini teiss princip
sako, kad statymas neturi grtamosios galios (lot. nova constitutio
futuris formam imponere debet, non praeteritis), t. y. jis taikomas tik
santykiams, atsiradusiems jam sigaliojus. statym ir kit teiss akt
sigaliojimo tvark Lietuvoje reguliuoja 1993 m. balandio 6d. statymas Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo
1
ir sigaliojimo tvarkos" . Bendrj princip, kad statymas negali bti
taikomas prie jam sigaliojant atsiradusiems santykiams, ne kart pabr Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas2. is principas galioja ir civilinio proceso teisje.
Tai reikia, kad procesini veiksm, atlikt prie tai, kai priimtas naujas ar pakeistas galiojantis statymas, teisin reikm ir padariniai nustatomi pagal ankstesn statym, galiojus atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Pavyzdiui, jeigu nustatomas apeliacijos ar kasacijos
1
119
ribojimas, tai apeliacinis ar kasacinis skundas, paduotas prie sigaliojant tokiam statymui, turi bti nagrinjamas.
Taiau kiekviena bendroji taisykl turi iimi. Galimi iskirtiniai
atvejai, kai paiame statyme nurodoma jo grtamoji galia. Pavyzdiui,
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 9 d. nutarime buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo plenumas turi teis nagrinti civilines bylas, kurias iki 1990 m.
kovo l l d . buvo inagrinjs Lietuvos TSR Aukiausiojo Teismo plenumas; Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo
1990 m. lapkriio 28 d. nutarimu1 Generaliniam prokurorui buvo pasilyta kreiptis su pareikimais teism dl grinimo darb asmen, atleist i darbo iki 1990 m. liepos 31 dienos.
Jeigu paiame statyme nra specialios nuorodos dl jo grtamosios galios, btina vadovautis bendruoju principu, kad statymas taikomas tik ateity. Taiau taikant aptariam princip reikia atsiminti civilini procesini santyki specifik - iems santykiams bdingas
tstinumas. Atsirad iklus civilin byl, jie pltojasi, keiiasi. Civilin byla nagrinjama ne vien dien ar savait, o kelis mnesius ar
net metus. Tad civiliniame procese priimta kalbti apie teiss norm
taikym ne tiek santykiams, kiek procesiniams veiksmams (CPK 3 str.
7 d.). Todl procesiniai veiksmai, atliekami sigaliojus statymui, turi
atitikti naujo statymo reikalavimus, nesvarbu, jie atliekami k tik ar
dar prie sigaliojant naujam statymui pradtoje byloje. iuo poiriu
civilinio proceso teiss normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems
prie sigaliojant tam tikroms normoms. Taiau iuo atveju nesusiduriame su grtamja statymo galia tikrj io odio prasme, nes procesiniai veiksmai, pavyzdiui, apeliacinio skundo padavimas, nra
sandoris - juk po kiekvieno procesinio veiksmo eina daugyb kit procesini veiksm, o teisinius padarinius sukelia ne vienas, bet itisa
procesini veiksm grandin. Siekiant ivengti nauj civilinio proceso
teiss norm taikymo problem, paprastai, primus nauj ar pakeitus
galiojant statym, nustatomas pereinamasis laikotarpis. Pavyzdiui, priimto naujojo CPK taikymo tvarka specialiai aptariama Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statyme.
CPK 3 straipsnio septintojoje dalyje nustatyta analogika taisykl,
kokia buvo ir 1964 m. CK 3 straipsnyje: Civilini byl procesas vyksta
pagal bylos nagrinjimo, atskir procesini veiksm atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojanius civilinio proceso statymus."
inios. 1990, Nr. 30-758.
120
i lakonika norma neisprendia vis statymo galiojimo laiko atvilgiu problem. Byla gali bti nagrinjama ne vien ir ne du mnesius.
Per t laik statym leidjas gali kelis kartus keisti proceso statymus. Galimi atvejai, kai keliant byl ir rengiantis j nagrinti galioja
vieni, o atjus kitoms stadijoms - jau kiti proceso statymai. Kokiais
proceso statymais tada reikt vadovautis? Teorijoje vieno atsakymo
klausim nerasime. Vadinamosios vientiso proceso teorijos alininkai teigia, kad procesas yra nedalomas, todl civilinio proceso teiss
normos, galiojusios keliant byl, turi bti taikomos iki pat baigiant
bylos nagrinjim i esms bei vykdant teismo sprendim. Naujai priimtos teiss normos prie sigaliodamos neturi veikti proceso tvarkos.
Tik ali susitarimu bylos nagrinjimui gali bti taikomas naujas statymas. i teorija abejotina, nes vargu ar alys savo susitarimu gali atidti statymo sigaliojim, juo labiau jeigu civilinio proceso teis bt
laikoma vieosios teiss dalimi. Be to, i teorija reiktu statymo galios ignoravim.
Proceso stadij teorijos alinink nuomone, pati proceso struktra
- kelios stadijos - lemia, kad kiekvienai stadijai reikia taikyti t statym, kuris galiojo jai prasidedant. Kai stadija prasidjo galiojant vienam statymui, o vliau jis buvo pakeistas, byla esant tai stadijai turi
bti baigta nagrinti pagal ankstesn statym, o kitai stadijai jau btina taikyti nauj.
Treioji, vadinamoji procesini veiksm teorija aikina, kad kiekvienas procesinis veiksmas, kiekviena procesin teis ar pareiga turi
bti gyvendinami pagal tada galiojus statym1.
CPK 3 straipsnio septintosios dalies analiz leidia teigti, kad statym leidjas vadovaujasi dviem teorijomis - ir proceso stadij, ir procesini veiksm. Toks teorij derinimas" dar labiau komplikuoja proceso statym galiojimo laiko atvilgiu problem, nes yra procesini
veiksm ir procesini teisi, gyvendinam tam tikr laik. Todl visikai manoma, kad taikant vien teorij bus prietaraujama kitai. Pavyzdiui, terminas bylos nagrinjimas" paprastai reikia treij civilinio proceso stadij. Tarkim, pradjus nagrinti byl teismo posdyje,
priimamas naujas statymas, papildantis CPK nauju pagrindu palikti
pareikim nenagrint, kurio iki bylos nagrinjimo pradios nebuvo.
Pagal proceso stadij teorij, kol nepasibaigusi teisminio bylos nagrinjimo stadija, is naujas pagrindas palikti pareikim nenagrint negali bti taikomas. Taiau pagal procesini veiksm (iuo atveju palikti pareikim nenagrint) teorij teismas galt taikyti nauj statym.
Mays VI. Cit. op. P. 32-33.
121
Pavyzdys patvirtina, kad tokio teisinio statymo galiojimo laiko atvilgiu problemos sprendimo, koks nurodytas CPK 3 straipsnio septintojoje
dalyje, ndienai, pasiyminiai ypa dana statym kaita, nepakanka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas taip pat grindiamas keliomis doktrinomis. Pavyzdiui, jo 3 straipsnis suteikia asmeniui, kuris pagal naujj CPK nebegali bti atstovas, teis ir toliau bti atstovu pradtoje
byloje, kol siteiss teismo sprendimas. Toks principas reikia, kad remiamasi vientiso proceso doktrina. Taiau minto statymo 6 straipsnio antroji dalis grindiama jau kita doktrina.
Civilinio proceso teiss norm galiojimo teritorija apibriama valstybs sienomis. Skirtingai nei materialiajai, proceso teisei eksteritorialumas nebdingas. Tad civilini byl nagrinjimo tvark lemia lex forum, t. y. bylos nagrinjimo vietos statymas. Pavyzdiui, CPK
802 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad usienio teism praymai suteikti teisin pagalb vykdomi pagal Lietuvos Respublikos teis. Usienio teism sprendimai Lietuvoje taip pat vykdomi Lietuvos
CPK nustatyta vykdymo proceso tvarka (CPK 773 str.). Taiau galimi
atvejai, kai ir proceso teisei bdingas eksteritorialumas. Pavyzdiui,
tarptautin sutartis gali nustatyti, kad usienio valstybs teismo pavedimas ar sprendimas kitoje valstybje vykdomi pagal juos primusios
valstybs civilinio proceso taisykles (CPK 802 str. l d.) (plaiau apie
tai kalbama antrojoje io vadovlio dalyje).
Civilinio proceso statym galiojimas teritorijoje svarbus ir kitu jurisdikcijos aspektu. Pavyzdiui, Lenkij ivykusiam Lietuvos Respublikos pilieiui autoavarijoje padarius alos, svarbu nustatyti, kurios
valstybs - Lietuvos ar Lenkijos - teismo jurisdikcijai priklausys nagrinti alos atlyginimo byl.
Civilinio proceso teiss norm galiojimas asmenims gali bti nustatomas pagal du kriterijus - pilietybs ir gyvenamosios ar verslo vietos (lot. forum domicile) principus. Taikant pilietybs princip, teismo
jurisdikcijai paprastai priklauso visos bylos, jeigu bent viena bylos alis
yra teismo valstybs pilietis ar juridinis asmuo, iskyrus bylas dl turto,
esanio usienio valstybje. is principas taikomas Pranczijoje1. Pagal
antrj princip teismo jurisdikcijai priklauso vis asmen, kuri gyvenamoji ar verslo vieta yra toje valstybje, bylos, nesvarbu, kokia j pi2
lietyb. is principas taikomas Skandinavijos alyse . Ryki daugelio valstybi iuolaikins civilinio proceso teiss tendencija civilinio proceso
1
2
122
CPK nra specialij norm, nustatani teiss aikinimo taisykles. Vienintele tokio pobdio norma pripaintina CPK 3 straipsnio pirmoji dalis, pakartojanti CK 1.5 straipsnio ketvirtj dal ir reikalaujanti statymus ir kitus teiss aktus aikinti vadovaujantis teisingumo, siningumo
ir protingumo principais.
Nesant CPK specialij teiss aikinimo taisykli, pagal analogij
taikytinas CK 1.9 straipsnis, nustatantis pagrindinius teiss norm aikinimo kanonus.
Kadangi CPK yra sisteminis teiss aktas, jo normos pirmiausiai
aikintinos remiantis sisteminiu teiss aikinimo metodu. Be abejo, sisteminis teiss aikinimo metodas reikalauja kiekvien aikinam CPK
norm sieti su Konstitucija, bendraisiais teiss principais, tarptautine
teise ir t.t. 1
Nustatant tikrj vienos ar kitos CPK normos prasm taip pat btina vadovautis CPK 2 straipsnyje nurodytais civilinio proceso tikslais.
Teism praktikoje yra nemaai pavyzdi, kai viena ar kita 1964 m.
CPK norma buvo iaikinta remiantis statym leidjo ketinimu ir normos tikslu. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas, aikindamas
2
1964 m. CPK 354 straipsnio treiosios dalies 4-5 punktus, nurod, kad
[...] naikinti teising teismo sprendim vien dl technins klaidos, padarytos suraant motyvuot teismo sprendim, bt neteisinga tiek ali, tiek ir vieo intereso poiriu. Teisingo teismo sprendimo naikinimas vien dl padarytos technins klaidos prietaraut statym leidjo,
siekianio utikrinti teismo sprendim ir jais nustatyt teisini santyki stabilum, ketinimams. Be to, vertinus, kad teism sistema yra
ilaikoma i mokesi moktoj l, tiek privataus, tiek ir vieo inr, pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. lapkriio 6 d. nutarti c. b. Magitex
s.r.l. v. Teismo antstoli kontora prie Alytaus apylinks teismo ir kt, Nr. 3K-3-1066/2000,
kai. 38.
123
tereso poiriu svarbu utikrinti kuo operatyvesn ir pigesn teismo proces. Teising teism sprendim naikinimas vien dl formali paeidim, pasireikiani raymo ar kitokiomis techninmis klaidomis, pareikalaut papildom ir ali, ir valstybs ilaid. Kai byla isprsta
teisingai, tokiu atveju bt veltui gaitamas laikas ir vaistomos los,
nes bylos rezultatas vis tiek nesikeist. Instancin teism sprendim
pagrstumo ir teistumo sistema turi bti naudojama racionaliai ir protingai, t. y. tik t teismo sprendim naikinimui, kuriais i ties byla
yra isprsta neteisingai ar kitaip paeidiant byloje dalyvaujani asmen teises, o ne technini klaid, kuri itaisymas nepakeist teismo
sprendimo esms, alinimui. Per pastarj deimtmet padaryti CPK pakeitimai patvirtina statym leidj siekiant, kad teismo procesas tapt
kuo racionalesnis, kiek manomai pigesnis ir operatyvesnis. O tai reikia, kad statym leidjas pasisako prie pernelyg didel proceso formalizavim. Teis bylos inagrinjim per proting laiko tarp yra
viena pagrindini mogaus teisi, kurias garantuoja Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Absoliuiai teisingo teismo sprendimo ioje byloje panaikinimas vien tik
dl padarytos technins klaidos prietaraut iems statym leidjo ketinimams, mogaus teises tvirtinantiems tarptautiniams teiss aktams,
teisingumo ir protingumo principams (CPK 11 str. 7 d.)."1
Be abejo, CPK normas btina aikinti remiantis ir lingvistiniu aikinimo metodu (CK 1.9 str. 2d.), istoriniu, lyginamuoju, teismo precedento ir kitais teiss ir teism praktikos pripaintais teiss aikinimo metodais2.
2.4 CIVILINIO PROCESO TEISS VIENODINIMAS
1. MATERIALIOSIOS IR PROCESO TEISS
VIENODINIMO YPATUMAI
Tarptautinis ekonominis valstybi bendradarbiavimas, gyventoj migracija, integracija veria valstybes iekoti bd, kaip mainti civilinio
proceso teiss skirtum. Todl, kaip minta, viena i iuolaikini civilinio proceso teiss tendencij yra jos vienodinimas. Taiau civilinio
1
proceso teiss vienodinimo laimjimai yra gerokai kuklesni nei materialiosios teiss vienodinimo.
Galima nurodyti kelet prieasi, dl kuri civilinio proceso teis vienodinama kur kas liau.
Pirma, civilinio proceso teisje galioja principas, kad proces lemia bylos nagrinjimo vieta (lot. forum regit processum). is principas reikia, kad teismas civilin byl visada nagrinja pagal savo, o
ne pagal usienio valstybs civilinio proceso teis. Todl, skirtingai
nei materialiosios teiss atveju, civiliniame procese taikytinos teiss
klausimo nekyla. Dl ios prieasties neretai teigiama, kad usienio
valstybi civilinio proceso teiss analiz, geras jos imanymas, taip
pat nacionalins civilinio proceso teiss vienodinimas yra nereikmingi dalykai1.
Antra, kadangi proceso teisei bdingas formalumas, jos vienodinimas reikt vienok ar kitok per deimtmeius ar net imtmeius
susiformavusi byl nagrinjimo tvarkos formalum atsisakym. Dl
ios prieasties konservatyvs teisininkai prieinasi bet kokioms naujovms ir nusistovjusi stereotip keitimui. Kita vertus, proceso teiss vienodinimui maiau dmesio skiria ir politikai. Geriausiai i
ivad patvirtina faktas, kad kai kuriose valstybse civilinio proceso
teis nra suvienodinta net ir nacionaliniu mastu. Pavyzdiui, kai kuriose federacinse valstybse apskritai nra vientiso CPK, o atskirose valstybs teritorijos dalyse galioja skirtingi civilinio proceso modeliai. Pavyzdiui, kai kuriose JAV valstijose, Kanados provincijose
galioja skirtingos civilinio proceso taisykls (JAV suvienodinta tik procesas federaliniuose teismuose ir rodym institutas)2. itai lemia, kad
advokatai paprastai praktikuoja tik vienoje valstijoje ar provincijoje.
Net veicarijoje, kuri savo civilin teis suvienodino 1907-1912 m.,
civilinio proceso teis liko nesuvienodinta - veicarija neturi vientiso CPK, o civilin proces kiekviename kantone reglamentuoja kantono CPK (iskyrus vykdymo proceso, bankroto procedras ir proces veicarijos federaliniame aukiausiajame teisme, kuriuos
reglamentuoja federaliniai statymai). Ne vienas mginimas parengti
3
vientis veicarijos CPK baigsi neskme . Toki padt galima aikinti ir tuo, kad politikai, palaikantys federacins valstybs isaugo1
125
jim ir santykin federacijos teritorini vienet savarankikum, civilinio proceso teiss vienodinim neretai supranta kaip pavoj federalizmo idjoms.
Paymtina, kad nebuvo visikai suvienodinta ir Taryb Sjungos
civilinio proceso teis. 1961 m. priimti TSR Sjungos ir sjungini respublik civilinio proceso pagrindai, kuriais remiantis buvo parengti sjungini respublik CPK. Nors priimti minti pagrindai ir Rusijos CPK
panaudotas kaip modelis, kai kuri sjungini respublik CPK vis dlto
kai kuo skyrsi1.
Treia, civilinio proceso teis yra miri teiss aka, turinti ir privatins, ir vieosios teiss element. Vieosios teiss pradas civiliniame procese taip pat pripastamas vienu i ios teiss akos vienodinimo stabdi, nes valstybs daug lengviau susitaria dl privatins nei
dl vieosios teiss vienodinimo princip. Vienodinant viej teis visada kyla valstybs suvereniteto problema, nes vieoji teis reglamentuoja privai asmen ir valstybs santykius, ia vyrauja vieosios tvarkos, vieojo intereso pirmumas, todl vieosios teiss vienodinimas gali
bti nesiderinamas su iais prioritetais.
Ketvirta, tarptautins prekybos srityje vis didesn pripainim ir
populiarum gyja alternatyvus gin sprendimo bdas - komercinis
arbitraas. Todl tarptautinis verslas yra labiau suinteresuotas tarptautinio komercinio arbitrao taisykli nei civilinio proceso vienodinimu.
2. CIVILINIO PROCESO TEISS VIENODINIMO
TIKSLAI IR BDAI
B . K . Oco6eoc
epaypa, 1970.
126
c o x
Civilinio proceso teiss, kaip ir materialiosios teiss, vienodinimo pradia siejama su XIX a. prasipltusiu tarptautiniu ekonominiu bendradarbiavimu ir globalizacija, gamybos ir paskirstymo kooperacija, specializacija, tarptautins prekybos apimties padidjimu. ie procesai
skatino ir privaius asmenis, ir valstybes glaudiau bendradarbiauti teiss srityje. Pirmasis svarbus ingsnis vienodinant civilinio proceso teiMikelnas V. Privatins teiss harmonizavimas ir unifikavimas: lietuvikas variantas
// Lietuvos teiss tradicijos. Vilnius: Justitia, 1997. P. 165-173.
Kerameus K. D. Procedrai Harmonization in Europe // The American Journal of
Comparative Law. 1995, vol. 43, p. 401-416.
127
s sietinas su 1893 m. pirm kart suaukta tarptautine Hagos konferencija tarptautins privatins teiss klausimais. Nors pagrindinis ios
tarptautins organizacijos udavinys buvo vienodinti kolizin teis, taiau viena i pirmj konvencij, parengt ir priimt Hagos konferencijos dl tarptautins privatins teiss yra 1896 m. konvencija civilinio
proceso klausimais. 1897 m. i konvencija pakeista papildomu protokolu, o 1905 m. parengta ir priimta nauja konvencija civilinio proceso
klausimais - ji pakeit 1896m. konvencij. 1902m. buvo priimta speciali Hagos konvencija, reglamentuojanti ituokos ir separacijos byl jurisdikcijos klausimus. 1954 m. parengiama ir priimama nauja Hagos konvencija civilinio proceso klausimais - ji pakeit 1905 m. konvencij.
1954 m. Hagos konvencijos reikm rodo jos dalyvi gausa - ios konvencijos dalyvs yra Argentina, Armnija, Austrija, Baltarusija, Bosnija
ir Hercegovina, Kroatija, Kipras, ekija, Danija, Egiptas, Suomija, Makedonija, Kirgizija, Libanas, Moldova, Pranczija, Vokietija, Vengrija,
Izraelis, Italija, Japonija, Latvija, Liuksemburgas, Marokas, Olandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Slovakija, Ispanija, Surinamas, vedija, veicarija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanas, Vatikanas1.
Hagos konferencija yra parengusi ir primusi ir daugiau konvencij civilinio proceso klausimais, kurios suderino ir suvienodino tam
tikrus civilinio proceso teiss institutus: 1958 m. Konvencij dl byl,
kylani i tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari, jurisdikcijos; 1958 m. Konvencij dl sprendim, susijusi su vaik ilaikymo
prievolmis, pripainimo ir vykdymo; 1961 m. Konvencij dl usienyje iduot dokument legalizavimo panaikinimo; 1965 m. Konvencij dl vaikinimo byl jurisdikcijos, vaikinimui taikytinos teiss;
1965 m. Konvencij dl teismini ir neteismini dokument civilinse
ir komercinse bylose teikimo usienyje; 1965 m. Konvencij dl sutartins jurisdikcijos; 1970 m. Konvencij dl sprendim ituokos ir
separacijos bylose pripainimo; 1970 m. Konvencij dl rodym civilinse ir komercinse bylose rinkimo usienyje; 1971 m. Konvencij
dl usienio teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo; 1973 m. Konvencij dl sprendim ilaikymo bylose pripainimo ir vykdymo; 1980 m. Konvencij dl tarptautins teiss kreiptis teism; 1985 m. Konvencij dl teiss, taikytinos
patikjimo santykiams, ir sprendim patikjimo teiss klausimais pripainimo; 1996 m. Konvencij dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, spren1
128
Chuah J. Statutes and Conventions on Private International Law. London: Cavendish Publishing Ltd., 1996.
2
International Jurisdiction and Foreign Judgements in Civil and Commercial
Matters: Report Drawn up by Kessedjian Ch. The Hague, 1997.
3
Uniform Law Review. 2000, vol. 5, No 2, p. 276; Mikelnas V. The Proposed ALI/
UNIDROIT Principles and Rules of Transnational Civil Procedure and the New Code of
Civil Procedure in Lithuania // Uniform Law Review. 2001, vol. VI, No 4, p. 981-993.
Mikelnas V. Tarptautins privatins teiss vadas. P. 257.
129
nos 1984 m. Rekomendacija civilinio proceso supaprastinimo klausimais; 1994 m. Rekomendacija teismo nepriklausomumo klausimais;
1995 m. Rekomendacija apeliacijos klausimais ir kitos.
Antra, tai Europos Sjungos lygmuo. Europos Sjungos valstybs
civilinio proceso teis i pradi vienodino rengdamos konvencijas. Mintinos tokios konvencijos civilinio proceso klausimais:
- 1968 m. Briuselio konvencija dl jurisdikcijos ir teism sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo;
- 1995 m. Madrido konvencija dl bankroto procedr;
- 1998 m. Konvencija dl jurisdikcijos ir teism sprendim bylose, kylaniose i eimos teisini santyki, pripainimo ir vykdymo.
Taiau pastaraisiais metais rykja kita tendencija - civilinio proceso teis Europos Sjungoje pradedama vienodinti priimant reglamentus. Pavyzdiui, 2000 m. buvo priimti du svarbs reglamentai: vienas
i j skirtas teismo ir neteismini dokument teikimo procedr suvienodinimui, kitas - jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir
komercinse bylose pripainimui ir vykdymui. Pastarasis reglamentas
nuo 2002 m. kovo l d. turt pakeisti 1968 m. Briuselio konvencij.
2001 m. buvo priimtas reglamentas, nustatantis teism bendradarbiavimo principus renkant rodymus civilinse ir komercinse bylose.
Civilinio proceso teis Europos Sjungoje mginama vienodinti
ir kitokiais bdais. Pavyzdiui, 1987 m. buvo suburta dvylikos ekspert grup, vadovaujama Belgijos teiss profesoriaus M. Storme'o.
Ji 1993 m. pareng Europos Sjungos valstybi civilinio proceso tei1
ss vienodinimo perspektyv, bd ir srii ataskait . Silomos labai vairios vienodinimo galimybs: vientisas Europos civilinio proceso kodeksas, vairi srii direktyvos arba reglamentai ir panaiai.
Paymtina, kad dauguma ekspert Europos civilinio proceso kodekso parengimo galimyb vertina labai skeptikai ir kaip pagrindin
klit nurodo labai skirting vairi valstybi poir kai kuriuos
civilinio proceso institutus. Todl siloma vienodinti tik tam tikrus
civilinio proceso teiss institutus, pavyzdiui, teismo ilaid, procesini termin, laikinj apsaugos priemoni ir panaiai2. Ekspert grup dirba toliau ir greitai reikia tiktis nauj jos darbo rezultat.
1
Rapprochement du Droit Judiciaire de l`Union eviropeenne / ed. M. Storme. Dordrecht, Boston, London, 1994.
2
Storme M. Uniform Procedure Rules in Europe // Unity of Civil Procedural Law
and Its National Divergencies. Lublin, 1994. P. 302-30; Werlauff E. Common European Procedural Law: European Law Requirements Imposed on National Administration of Justice. Copenhagen: DJOF-Publishing, 1999; Lindblom H. Harmony of Legal
Spheres. A Swedish View of the Construction of a Unified European Procedrai Law
// European Review of Private Law. 1997, vol. 5, p. 11 - 46.
130
Europa nra vienintelis regionas, kur civilinio proceso teis vienodinama gana spariai. Pavyzdiui, 1988 m. parengtas Piet Amerikos
pavyzdinis civilinio proceso kodeksas, susidedantis i 370 straipsni.
kodeks atuoniolika met reng Piet ir Vidurio Amerikos proceso teiss institutas. is kodeksas tsia Kubos teisininko A. S. Bustamants vardu pavadinto 1928 m. Tarptautins privatins teiss kodekso tradicijas (Bustamants kodekse civilinio proceso teiss
klausimams skirti 314-437 straipsniai). Nors 1988 m. kodeks savo
nacionalin teis kol kas inkorporavo tik Urugvajus, taiau jo reikm reformuojant kit Piet Amerikos valstybi civilinio proceso teis nekelia abejoni 1 .
I kit pasaulio region, kur ryks civilinio proceso rezultatai,
paymtinos Skandinavijos valstybs, primusios kelet konvencij civilinio proceso klausimais.
Vienodinti civilinio proceso teis siekia ir Nepriklausom Valstybi Sandraugos (NVS) valstybs. Pavyzdiui, 1992 m. Kijeve pasiraytas susitarimas dl gin, kylani i kins veiklos, sprendimo tvarkos; 1993 m. Minske pasirayta NVS Konvencija dl teisins pagalbos
ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose; 1998 m.
Maskvoje pasirayta konvencija dl arbitraini ir kini teism sprendim pripainimo ir vykdymo.
Civilinio proceso teiss vienodinimo apvalga leidia daryti ivad, kad kol kas civilinio proceso teis derinama ir vienodinama fragmentikai. Taiau ir iandien pasiektus rezultatus btina racionaliai panaudoti tiek Lietuvos statym leidybai, tiek teism praktikai ir teiss
doktrinai. iuolaikin tarptautins privatins teiss doktrina daugel
klausim iri kiek kitaip, nei vertinta prie imt ar penkiasdeimt
met. Pavyzdiui, iandien pripastama, kad abipusikumo principas
sprendiant usienio teism sprendim pripainimo klausim yra atgyvena, o teismo ilaid ustato reikalavimas i usieniei prietarauja
lygiateisikumo principui, kur garantuoja tarptautiniai mogaus teisi
srities dokumentai.
C. de Miguel y Alonso. Le Code Type Iberoamericain. Les mouvements d'unification // Unity of Civil Procedural Law and Its National Divergencies. Lublin, 1994.
P. 47-55.
131
TREIAS SKYRIUS
CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAI
3.1 CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIP SVOKA,
KLASIFIKACIJA IR REIKM
1. PRINCIP SAMPRATA IR REIKM
Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose ar suformuluotos teism praktikos ir
teiss doktrinos, kurios ireikia proceso esm ir yra visos teiss akos pltros baz. Principas, kaip pagrindin idja, nuostata, gali bti
tiek faktinis, tiek teisinis. Faktinis principas tampa teisiniu tik kai jo
esm, turinys tvirtinami konkreiose teiss normose arba j pripasta
teism praktika. Tik tada galima kalbti apie vieno ar kito principo
paeidim, pasireikiant konkreios teiss normos paeidimu.
Taiau teiss normose ne visada manoma velgti labai aikiai
suformuluot vien ar kit princip, juo labiau tiksl principo pavadinim. Danai konkretaus principo vardijimas ar jo buvimas apskritai
nustatoma tik analizuojant ir aikinant teiss norm visum. Viena vertus, kai kurios teiss normos gali pateikti tik pat principo pavadinim, o jo esm nusako jau kitos civilinio proceso teiss normos. Kartais teiss normoje yra tik trumpas principo turinio apibdinimas, o
pat princip pavadina teiss doktrina.
Taip pat yra teiss norm, kurios yra ir principai. Tokios teiss
normos nenustato konkreios elgesio taisykls, o tik ireikia bendrj
1
idj, gyvuojani visame civiliniame procese (pvz., norma-principas
yra Konstitucijos 109 straipsnio pirmoji dalis, teigianti, kad teisingum vykdo tik teismai).
Civilinio proceso teiss principus lemia pati civilinio proceso esm ir tikslai (CPK 2 str.). Todl principai turi utikrinti civilinio proceso udavini gyvendinim, nes prieingu atveju bt ikreipta ir pati
proceso esm ir nebt gyvendinti proceso udaviniai. Minta, kad
1
Andrews N. Cit. op. P. 11; isamiau apie teiss principus r.: Usher J. A. Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai. Vilnius: Naujoji Rosma, 2001; Bayles M. D.
Principles of Law. A Normative Analysis. Dordrecht: D. Reidel Publishing Compa-
ny, 1987.
132
civilinio proceso esm yra ir tai, jog teismas tikrina faktin ir teisin
pareikto teisinio reikalavimo pagrstum. Tam, kad priimtas teismo
sprendimas bt teisingas, t. y. atitikt ir tikrj teiss prasm, ir faktines bylos aplinkybes, btina nustatyti tokius proceso pradus, kurie
leist teisingai ir minimaliausiomis laiko ir finansinmis snaudomis
isprsti teisin konflikt. Vadinasi, civilinio proceso teiss principus
privalu modeliuoti taip, kad teismo procesas bt patogus tiek teismui, tiek alims, tiek visai visuomenei ir utikrint racional teisingumo sistemos funkcionavim valstybje.
Princip reikm yra keleriopa. Labai svarbu suvokti praktin princip reikm, nors danai manoma, kad princip aikinimas teorijos, o ne praktikos reikalas. Deja, su tuo negalima sutikti. Tiek teism
praktika, tiek teiss doktrina patvirtina, kad galima skirti keturias sritis, kur principai yra svarbiausi.
Principai labai svarbs statym leidybai. Tai reikia, kad, pirma,
principai atlieka reglamentavimo funkcij. i funkcija reikia, kad
valstyb reglamentuodama civilinius santykius ir leisdama statymus
turi paisyti CPK 5-21 straipsniuose idstyt ir kit teiss princip1.
statym leidjas, nustatydamas CPK 5-21 straipsniuose pagrindinius
civilinio proceso teiss principus, kartu sipareigojo juos gerbti ir j
laikytis tolesnje savo veikloje reglamentuodamas civilinius procesinius santykius. Bdami konstituciniai (pvz., teiss kreiptis teism,
proceso vieumo, teism nepriklausomumo ir kt.), dauguma civilinio
proceso teiss princip gali bti reikmingi sprendiant statymo ar kitokio teiss akto konstitucingumo klausim. Pavyzdiui, jeigu statymo ar kitokio teiss akto nuostatos prietarauja CPK nustatytiems civilins teiss principams, kurie yra ir konstituciniai principai, galima
kreiptis dl atitinkamo teiss akto nuostat sutikimo su Konstitucija
(Konstitucijos 102 str. l d.).
Antra, principai atlieka interpretavimo funkcij. i funkcija reikia, kad CPK normas btina aikinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teiss principais, t. y. aikinamos normos turiniui reikia suteikti
toki reikm, kad ji atitikt princip dvasi ir jiems neprietaraut.
Todl visos CPK normos turi bti aikinamos sistemikai, siejant su
CPK 5-21 straipsniuose nustatytais principais 2 . Pavyzdiui, CPK
1
Aplinkyb, kad statym leidjas yra saistomas teiss princip ir negali j paeisti bei priimdamas statymus privalo jais vadovautis, ne kart pabr Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teisinas: r., pvz., 1997 m. lapkriio 13d. sprendim // inios. 1997,
Nr. 104-2645; 2000 m. gruodio 6d. nutarim // inios. 2000, Nr. 105-3318.
2
Mikelnien D., Mikelnas V. Cit. op. P. 226-230.
133
329 straipsnio treiosios dalies l punkte sakoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas apeliacine tvarka, jeigu pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl nesant nors vieno i byloje
dalyvaujani asmen, nes jam nebuvo praneta teismo posdio laikas ir vieta. i norma teisingai suvokiama tik susieta su pagrindiniais
civilinio proceso principais - ali teiss bti iklausyt ir tinkamo
proceso princip. Priimti sprendim asmeniui tinkamai nepraneus bylos
nagrinjimo vietos ir laiko yra didiausias i princip paeidimas.
Treia, principai atlieka teiss sprag upildymo funkcij. Tai
reikia, kad susidrus su teiss spraga ir nesant galimybs taikyti statymo analogij gin btina sprsti vadovaujantis teiss principais (CPK
3str. 5d.).
Ketvirta, principai atlieka kolizij alinimo funkcij. Tai reikia, kad esant dviej ar daugiau CPK norm kolizijai pirmum reikia
teikti normai, kuri labiau atitinka civilinio proceso teiss princip esm. Jeigu yra konkreios teiss normos ir civilinio proceso teiss principo kolizija, norm btina aikinti tokiu bdu, kad bt paalintas
jos prietaravimas principams. Pavyzdiui, jeigu tam tikra teiss norma nustatyt, kad vienas ar kitas ginas dl teiss nepriklauso teismo
kompetencijai, teismas turt priimti suinteresuoto asmens pareikim
remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir
CPK 5 straipsnyje nustatytu teiss kreiptis teism principu.
Penkta, principai labai svarbs teisikai argumentuojant, taigi atlieka argumentavimo funkcij. Tai reikia, kad alys gali panaudoti
civilinio proceso teiss principus kaip savo reikalavim ar gynybos argumentus. Pavyzdiui, kaip vienas i kasacinio ar apeliacinio skundo
motyv gali bti nurodytas konkretaus civilinio proceso teiss principo paeidimas, padarytas teismo nagrinjant byl. Kita vertus, tik teisingas princip suvokimas leidia teismui tinkamai pagrsti savo sprendimo ivadas1.
Taiau nedert pulti kit kratutinum absoliutinti teiss princip reikms ir j taikymo. Principas, kaip kiekviena abstraktaus pobdio taisykl, gali turti ir turi iimi (lot. nulla regula sine exceptione). Pavyzdiui, nors pripastamas proceso vieumo principas, taiau
kartu statymas nurodo iimtis, kai is principas netaikomas (Konstitucijos 117str., CPK l0 str.).
1
r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. gegus 15 d. nutart c. b. Lietuvos ems kio bankas v. Marijampols rajono apylinks teismo Hipotekos skyrius,
Nr. 3K-3-545/2000, kat. 14.
134
Civilinio proceso teiss principai gali bti klasifikuojami ris pagal vairius kriterijus. Pagal tvirtinimo form skiriami konstituciniai,
t. y. tvirtinti konstitucijoje, ir kituose statymuose nustatyti principai.
i klasifikacija reikminga aikinant ir taikant teiss normas, nes konstituciniai principai turi pirmum, palyginti su bet kuriais kitais prin-.
cipais.
Pagal veikimo srit teiss principai gali bti klasifikuojami bendruosius, t. y. bendrus visai teiss sistemai (pvz., lygiateisikumo principas), tarpakinius galiojanius keliose teiss akose (pvz., dispozityvumo principas) ir akinius - galiojanius vienoje teiss akoje.
Pagal taikymo srit ir subjektus civilinio proceso teiss principai
gali bti klasifikuojami nustatanius: 1) ali procesin padt civiliniame procese (pvz., dispozityvumo principas); 2) teismo procesin padt ir vaidmen procese (pvz., teisj nepriklausomumo principas, vadovavimo procesui principas); 3) rodinjimo proces (pvz., laisvo
rodym vertinimo principas); ir 4) bylos nagrinjimo tvark (pvz., odinio proceso principas)1. i klasifikacija reikminga tuo, kad padeda
suvokti princip taikymo vairioms proceso stadijoms ir skirtingai teisenai ypatumus. Vieni principai turi bti vienodai taikomi visoms proceso
stadijoms ir bet kuriai teisenai (pvz., procesinio ali lygiateisikumo
principas), kiti - tik tam tikroms i j (pvz., odinio proceso principas).
Paymtina, kad principai, kaip ir pati teis, nuolat pltojasi, kinta. Todl nra lengva nurodyti tiksl j skaii. Be to, poiris principus, j skaii ir klasifikavim skirtingose valstybse taip pat nra
vienodas. Pavyzdiui, usienio valstybse iskiriami principai, kurie Lietuvos CPK nra tiesiogiai nustatyti. Antai Anglijoje iskiriami ali
Cremades B. M., Cabiedes E. G. Cit. op. P. 25-29.
135
136
137
Lietuvos Aukiausiasis Teismas ne kart yra konstatavs btinum utikrinti real io principo, kartu ir vienos i pagrindini mogaus teisi gyvendinim. Pavyzdiui, panaikindamas teism nutartis,
Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. rugsjo 29 d. nutartyje nurod, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos,
turi teis kreiptis teism. Teismins gynybos prieinamumo principas
taip pat tvirtintas Teism statymo 4 straipsnyje ir CPK 4 straipsnyje.
[...] ios statymins nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui, mananiam, kad jo teiss yra paeistos, teismins gynybos prieinamum.
Paymtina, kad teis ginyti atleidim i pareig yra viena i teisj
nepriklausomumo garantij, kurios svarb pabr Jungtini Taut Organizacijos Generalin Asamblja, 1995 m. gruodio 13 d. patvirtinusi
Pagrindinius teisj nepriklausomumo principus". CPK 26 straipsnis
i esms tvirtino vis gin dl teiss inybin priklausomyb teismams, o CPK 29 straipsnis nustat teismins priklausomybs prioriteto taisykl. io straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad kilus abejonei
ar galiojani statym kolizijai dl konkretaus gino inybingumo, ginas nagrinjamas teisme."1
Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. rugsjo 6d. nutartyje
konstatavo, kad tiek teis kreiptis teism, tiek ir nuosavybs teis
yra vienos pagrindini mogaus teisi, kurias gina Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Lietuvos CK (606 str.)
ir CPK (482 str.) tvirtina tarptautins teiss prioriteto prie vidaus teis princip. Lietuvos Respublikai ratifikavus Europos mogaus teisi
ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij, ji tapo sudtine Lietuvos
teis sistemos dalimi, todl teismai Lietuvos vidaus teis turi aikinti
ir taikyti ios Konvencijos kontekste ir, esant vidaus teiss ir Konvencijos nuostat kolizijai, suteikti prioritet Konvencijos nuostatoms." Tokia ivada neabejotinai inspiruota Konstitucijos 135 straipsnio, kuris
numato, kad Lietuva pripasta visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus. O vienas i toki princip tarptautins teiss virenybs prie nacionalin teis principas.
Toje paioje byloje Lietuvos Aukiausiasis Teismas nurod, kad
[...] civilini byl inybingumo klausim reikia sprsti remiantis pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalies, Europos mogaus teisi ir pagrindim laisvi apsaugos konvencijos nuostatomis ir Europos mogaus teisi teismo praktika. [...] Pripainus, kad
1
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. rugsjo 29 d. nutartis c. b. A. Motiejnas v,
Lietuvos Respublika, Nr. 3K-7-470/1999, kat. 1.
138
140
141
m ar kitoki procesini veiksm atlikimo terminai, ilgi byl nagrinjimo terminai, teismo sprendim nevykdymas, nemokamos teisins pa1
galbos nebuvimas ir kita .
Pasakytina, kad teiss teismins gynybos prieinamum principo utikrinimo problema aktuali beveik visoms pasaulio valstybms.
Todl jos ieko vairiausi bd iam principui ne tik formaliai deklaruoti, bet ir i tikrj gyvendinti. Daugelis valstybi neturtingiems
asmenims garantuoja nemokam teisin pagalb, kai kurios (pvz.,
Pranczija) atsisako yminio mokesio, vairioms visuomeninms
(pvz,, vartotoj teisi gynimo) organizacijoms suteikia teis pareikti
iekinius kit asmen interesams ginti ir jiems atstovauti, paprastina
teismo proces, kuria specializuotus teismus ir t.t.2
Teismins gynybos prieinamumo principas reikia, kad byl gali
nagrinti tik teismas, steigtas pagal statym (Teism statymo 12 str.
l d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio treiojoje dalyje draudiama taikos metu steigti teismus, turinius ypating galiojim. Todl kurti vairias institucijas, kad ir kokiais pavadinimais jos
veikt, kokiems nors ginams sprsti laikytina io principo paeidimu,
1
r., pvz.: McBridge J. Access to Justice Under International Human Rights Treaties
// The Parker School Journal of East European Law. 1998, vol. 5, No 1-2, p. 3-55; taip
pat r.: Europos mogaus teisi teismo 1998 m. birelio 9d. sprendim byloje Twalib v.
Greece, 1998; 1979 m. spalio 9d. sprendim byloje Airey v. Ireland, 1979; 1999 m. spalio
28 d. sprendim byloje Escoubet v. Belgium, 1999; 2000 m. sausio 25 d. sprendim byloje Miragall Escolano and others v. Spain, 2000; 2000 m. vasario 15d. sprendim byloje
Garcka Manibardo v. Spain, 2000; 2000 m. kovo 28 d. sprendim byloje Georgiadis v.
Greece, 2000; 2000 m. gegus 4 d. sprendim byloje Rotaru v. Romania, 2000; 2000 m.
rugsjo 26 d. sprendim byloje Biba v. Greece, 2000; 2000 m. spalio 10 d. sprendim
byloje Lagrange v. France, 2000; 2000 m. spalio 26 d. sprendim byloje Leoni v. Italy,
2000; 2001 m. sausio 11 d. sprendim byloje Platakou v. Greece, 2001; 2001 m. gegus 10d. sprendim byloje Z. And others v. United Kongdom, 2001; 2001 m. gegus
22 d. sprendim byloje Baumann v. France, 2001; 2001 m, birelio 19 d. sprendim byloje Kreuz v. Poland, 2001; 2001 m. liepos 10d. sprendim byloje Tricard v. France,
2001; 2001 m. spalio 11 d. sprendim byloje Rodriguez Valin v. Spain, 2001; 2001 m.
liepos 31 d. sprendim byloje Mortier v. France, 2001; 2001 m. gruodio 6d. sprendim
byloje Yagtzilar and others v. Greece, 2001; 2001 m. gruodio 6d. sprendim byloje
Tsironis v. Greece, 2001; 2001 m. gruodio 13 d. sprendim byloje Metropolitan Church
of Bessarabia and others v. Moldiva, 2001; 2001 m. gruodio 18d. sprendim byloje
R. D. v. Poland, 2001. Kaip io principo paeidim galima nurodyti ir teism sprendim
nevykdym, o tai ir pabr Europos mogaus teisi teismas 2003 m. kovo 6 d. sprendime, priimtame byloje Jasiuniene v. Lithuania, 2003.
2
r., pvz.: Access to Justice and the Welfare State / by M. Cappelletti. The Hague:
Kluwer Law International, 1981; Dannemann G. Access to Justice: an Anglo-German
Comparison // European Public Law. 1996, vol. 2, issue 2, p. 271292; Access to Civil Procedure Abroad; Reform of Civil Procedure. Essays on Access to Justice" /
142
143
144
145
146
147
148
149
Prisimintini Los Andelo vykiai, kai dalis gyventoj, nepatenkint teismo nuosprendiu, iteisinusiu keturis teisiamus policininkus, sukl
riaues, per jas uvo eiasdeimt moni ir buvo nusiaubtas miestas,
nuostoliai virijo milijard JAV doleri1. Tai dar kart rodo, kad teisjas, sprsdamas jo nuoirai paliktus klausimus, turi jausti visuomens teisingumo samprat.
Be abejo, nemanoma pateikti recept, kaip teismui teisingai isprsti byl. Galima tik rekomenduoti, k jis turt atkreipti dmes taikydamas CPK 3 straipsnio pirmj ir etj dalis. Antai teisingumas reikalauja, kad sprendiant ginus pirmiausiai bt ginamos
silpnesns alies, pavyzdiui, vartotojo, darbuotojo, invalido, teiss.
Dl ios prieasties bylose, kuriose dalyvauja tokie asmenys, teismas
turi bti aktyvesnis, iaikinti alims j procesines galimybes ir panaiai2. Todl, nesant konkreios teiss normos, teisingumas reikalauja isprsti gin silpnesns alies naudai. Teisingumas taip pat
reikalauja atsivelgti pagrstus ir protingus abiej ali reikalavimus ir iekoti j interes pusiausvyros. Pavyzdiui, bt neteisinga
moralins alos atlyginimo byloje i atsakovo priteisti toki sum,
kad jis bankrutuot. Teisingumas reikalauja, kad, esant visoms kitoms lygioms slygoms, pirmiausiai bt ginama siningos alies
teiss ir interesai, kad teismas vienodai dmesingai iklausyt abi alis3 ir t.t. Todl turdamas statymo suteikt teis sprsti savo nuoira, teismas turi siekti, kad bt priimtas ne tik teistas, bet ir teisingas sprendimas.
Bt naivu reikalauti i teismo teisingai isprsti kiekvien byl.
Daniausiai teismas sprendia klausimus, kurie pakankamai sureguliuoti
teiss norm. Neteisingos teiss normos, kuri taikoma, teismas negali
pakeisti. Tai statym leidjo prerogatyva. Vadinasi, neteisingos normos taikymas i esms reikt, kad ir teismo sprendimas yra neteisingas. Bet net ir iuo atveju teismas bt vykds teisingum, tiesa, tik
formaliai. Kita vertus, neigiamus neteisingos teiss normos padarinius
teismas gali suvelninti vairiais teiss aikinimo bdais, tiesiogiai taikydamas Konstitucij arba kreipdamasis Konstitucin Teism dl jos
sutikimo su Konstitucija. Vadinasi, net tokiomis aplinkybmis teismas
turt siekti gyvendinti teisingum tiek materialiuoju, tiek prigimtiniu
1
Hansen M. Different Jury, Different Verdict? // ABA Journal. 1992, vol. 78,
p. 54-57.
2
r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutart c. b. . Kitova
v. A. Kitova ir kt, Nr. 3K-3-1096/2000, kat. 42.
3
Isamiau r.: Bayles M. D. Procedural Justice. Allocating to Individuals P. 19-37.
151
152
Auktos kvalifikacijos teisjai laikomi btina realaus teisingumo gyvendinimo prielaida; r., pvz.: Educating Judges. Towards a New Model of Continuing Judicial Learning / by Armytage L. The Hague: Kluwer Law International, 1996.
2
r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. sausio 25 d. sprendim byloje
Slimane Kaid v. France, 2000; 2000 m. sausio 11 d. sprendim byloje Quadrelli v.
Italy, 2000; 2000 m. vasario 8d. sprendim byloje Voisine v. France, 2000; 2001 m.
gruodio 20 d. sprendim byloje Buchberger v. Austria, 2001.
r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendim byloje
APHEN ldozdtteinek Szovetsge and others v. Hungary, 2000.
153
nepagrstai neleidiama idstyti savo argument, nepalankus sprendimas priimamas asmeniui, netrauktam byl, byl nagrinjantis teisjas yra asmenikai ar kitaip suinteresuotas jos baigtimi, byla, paeidiant vieumo princip, nagrinjama u udar dur, ir t.t.
Viena i tinkamo proceso garantij yra teisj nualinimo institutas. Siekiant utikrinti teisj nepriklausomum, nealikum ir neutralum, taip pat proceso dalyvi pasitikjim nagrinjaniu byl teisju, statyme suteikiama teis byloje dalyvaujantiems asmenims pareikti
teisjui (ar visos sudties teismui) nualinim.
3.5 TEISJ IR TEISM NEPRIKLAUSOMUMO, NEALIKUMO
IR KLAUSYMO TIK STATYMO PRINCIPAI
Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisjai ir teismai, vykdydami
teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Tokios nuostatos
laikomasi ir CPK 21 straipsnyje, ir Teism statymo 2-3 ir 5 straipsniuose.
is principas nustatytas ir tarptautiniuose dokumentuose: Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 14 straipsnyje; Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje;
1985 m. Jungtini Taut pagrindiniuose teism nepriklausomumo
principuose; 1998 m. Europos teisj asociacijos teisj statuso chartijoje; Tarptautins teisj asociacijos Visuotinje teisj chartijoje;
1994 m. Europos Tarybos rekomendacijoje dl teisj nepriklausomumo.
Teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principas glaudiai susijs su jau aptartais civilinio proceso teiss principais. Teismas gali teisingai taikyti materialiosios teiss normas ir utikrinti sining proces tik jeigu jam nedarys takos nei alys, nei kiti
asmenys ar valstybs institucijos. Taigi teisj nepriklausomumas yra
btina slyga utikrinant, kad byl nagrint nealikas ir neutralus
teisjas. Teisj nepriklausomumas, kaip pagrindinis teismo veiklos
principas, buvo pabriamas ir ikikarins Lietuvos teiss doktrinoje.
VI. Mays ra, kad [...] pirmutine ir svarbiausioji slyga turi bti
teisj nepriklausomumas. Remtis statymais ir sine sprsdamas byl, teisjas gali tik tuokart, kai jis nejauia i niekur pavojaus dl
savo sprendimo, o pavojus jam gali bti i valstybs valdios organ
ir i asmen, kuri interesai sprendimu bt ugaunami." Teisj nepriklausomumui utikrinti, VI. Maio nuomone, btina udrausti teisjui dirbti kit darb, garantuoti jo tarnybos pastovum, byl nagrinjimo kolegialum, instancin teism sprendim tikrinimo sistem,
tinkam teisjo atlyginim, nealik teisj atrankos ir skyrimo siste154
m . Teisj nepriklausomumas neliko tik doktrinos tyrinjimo dalykas. Jis buvo tvirtintas 1933 m. Lietuvos teism santvarkos statyme.
Jo 134 straipsnis nurod, kad teisjas daro sprendimus, klausydamas
savo sins ir statym". statymo 142 straipsnis draud teisjui turti
kit valstybs ar savivaldybs tarnyb, versl ar dirbti kit darb, iskyrus pedagogin, dalyvauti atliekant politinio pobdio veiksmus, galinius susilpninti pasitikjim teisjo nealikumu.
Teism ir teisj nepriklausomumas suprantamas dvejopai2. Pirma, nepriklausomumas reikia funkcin, arba institucin, teism sistemos nepriklausomum nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdios. Tai reikia, kad teismas vykdo teisingum vadovaudamasis tik
teise ir savo teisine smone. Bet koks statym leidiamosios ar vykdomosios valdios kiimasis teism veikl, susijusi su teisingumo
vykdymu, finansiniu, organizaciniu ar kitokiu teism priklausymu nuo
kit valdi reikia io principo paeidim. is nepriklausomumo aspektas reikalauja, kad teismo kompetencij nustatyt tik statymas, o
kitos valdios nesikit srit, kuri priskirta teismo kompetencijai, kaip
ir teismas nesikit kit valdi kompetencij.
Antra, is principas reikia asmenin teisjo nepriklausomum
sprendiant ir nagrinjant konkreias bylas, t. y. teisjo nepriklausomum nuo bylos ali, j atstov, teismo pirmininko ar kit koleg
(iuo atvilgiu viena i pagrindini teisjo asmeninio nepriklausomumo garantij yra atskirosios nuomons institutas), politini partij, verslo arba kitoki grupuoi ar iorini jg. Teisjo nepriklausomumas
reikia, kad jis, sprsdamas bylas ir priimdamas sprendimus, vadovaujasi tik teise ir savo teisine smone. Jeigu teisjo sprendim veik kokios nors paalins jgos, kyla pagrst abejoni dl jo nepriklausomumo3. Taigi iuo aspektu teism ir teisj nepriklausomumas reikia
proceso siningum. is nepriklausomumo aspektas reikia ir teisjo
nealikum, t. y. situacij, kai teisjas, priimdamas sprendim, nebu1
155
vo nei objektyviai, nei subjektyviai veikiamas paalini veiksni. Vadinasi, nepriklausomas ir nealikas yra toks teisjas, kuris nra i anksto nusistats dl bylos baigties ar ja asmenikai suinteresuotas, t. y. jis
yra neutralus, gin sprendia vadovaudamasis teise ir savo teisine smone. Taigi teisj nepriklausomumas yra teismo nealikumo garantija. Kita vertus, nepriklausomumas nra savitikslis dalykas. Ir priklausomas teisjas gali bti siningas. Taiau nepriklausomo teisjo
alikumo rizika yra maesn nei priklausomo. Todl visuotinai pripastama, kad nepriklausomumas yra btina nealikumo prielaida1.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad teism ir teisj nepriklausomum sudaro tokie elementai:
1) teisjas, sprsdamas bylas, vadovaujasi tik teise ir savo teisine
smone ir yra laisvas nuo bet kokios iorins takos (vadinamasis materialusis nepriklausomumas);
2) teisjui btina sudaryti atitinkamas darbo slygas, utikrinanias, kad bylos bus sprendiamos be jokios iorins takos, o tik vadovaujantis teise ir teisine smone (vadinamasi asmeninis nepriklausomumas);
3) teisjas turi teis dalyvauti administruojant teisingumo sistem
(vadinamasis kolektyvinis nepriklausomumas);
4) teisjas privalo bti laisvas nuo auktesns teismo valdios ir
nuo teismo, kuriame dirba, vadov takos (vadinamasis vidinis nepriklausomumas)2.
Aptariamo principo svarb pabr Jungtini Taut Organizacijos
Generalin Asamblja, 1985 m. gruodio 13 d. patvirtinusi Pagrindinius teisj nepriklausomumo principus. Europos Tarybos Ministr
komitetas, atsiliepdamas dokument, 1994 m. spalio 13d. prim
rekomendacij valstybms, Europos Tarybos narms, Dl teisj nepriklausomumo princip utikrinimo"3. Abu dokumentai, pabrdami
teism svarb garantuojant ir ginant mogaus teises ir utikrinant sta1
156
r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendim byloje
Zielinski and Pradal and Gonzalez and others v. France, 1999; 2000 m. lapkriio 7 d.
sprendim byloje Anagnostopoulos v. Greece, 2000; 2000 m. lapkriio 30 d. sprendim byloje Edoardo Palumbo v. Italy, 2000; 2001 birelio 28 d. sprendim byloje Agoudimos and Cefallonian Sky Shipping Co. v. Greece, 2001.
1
r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. kovo 28 d. sprendim byloje
Georgiadis v. Greece, 2000; 2000 m. balandio 6 d. sprendim byloje Comingersoll v.
Portugal, 2000; 2003 m. kovo 6 d. sprendim byloje Jasiuniene v. Lithuania, 2003.
3
r., pvz., Europos mogaus teisi teismo 2000 m. liepos 18d. sprendim byloje
Sener v. Turkey, 2000. Europos mogaus teisi teismas 1994 m. byloje Beaumartin v.
France pripaino, kad teismo nepriklausomumas paeidiamas, kai teismas inagrinja
byl pagal vykdomosios valdios institucijos gautas statym aikinimo instrukcijas;
1971 m. byloje Ringeisen v. Austria jis pripaino, kad princip paeidia teisj skyrimas tam tikram terminui. Kaip vien i vykdomosios valdios mginim kitis teism darb pavyzdi galima nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. kovo
19d. nutarim Nr. 313; r.: inios. 1998, Nr. 28-743.
157
Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacija taip pat pabria iimtin teismo teis sprsti, ar byla priklauso jo kompetencijai;
draudim i naujo vertinti teismo sprendimus kita, nei statymo nustatyta apeliacine ar jai prilyginta tvarka; neleistinum vyriausybei ar kitai institucijai keisti teismo sprendim, iskyrus amnestijos ar malons
atveju, ir tik remiantis statymu; vykdomosios ir statym leidiamosios valdi pareig garantuoti teisj nepriklausomum ir io principo nelieiamum.
Abiejuose dokumentuose pabriama, kad teisj nepriklausomumui utikrinti svarbu nustatyti tinkam j skyrimo ir atleidimo tvark.
O btent:
1) teisjo kadencijos laikas ir jo atlyginimas turi bti nustatyti
statyme;
2) visi sprendimai, susij su teisjo profesine karjera, turi bti
priimami remiantis objektyviais kriterijais;
3) teisj atrankos, skyrimo ir karjeros klausimus turi sprsti nepriklausoma institucija, kurios narius turi rinkti patys teisjai;
4) teisjus skiriant statym leidiamosios ar vykdomosios valdios
institucijai, btina utikrinti aiki ir nepriklausom procedr, apsaugot nuo bet kokios takos, iskyrus objektyvius teisj atrankos kriterijus; tokiais atvejais vyriausybei ar kitai teisjus skirianiai institucijai turi patarti nepriklausoma ir kompetentinga institucija, kuriai asmuo
galt sksti dl jo priimt sprendim;
5) statymo nustatyta tvarka paskirtiems teisjams turi bti garantuota tarnyba iki pensinio amiaus ar j kadencijos pabaigos.
Abiejuose tarptautiniuose aktuose pripastama, kad teisjo nepriklausomumas i tikrj manomas tik sudarius tinkamas darbo slygas. Todl:
1) statymas turi nustatyti atsakomyb u mginim paveikti teisj ir kiimsi teisingumo gyvendinim;
2) teisjui turi bti suteikta laisv sprsti byl nealikai, atsivelgiant bylos aplinkybes ir vadovaujantis statymu;
3) teisjai dl savo inagrint byl esms ir fakt negali bti
veriami atsiskaityti n vienam, esaniam u teisingumo sistemos rib;
4) turi bti utikrintas toks byl paskirstymo teisjams mechanizmas, kuris padaryt negalim gyvendinti alies ar kito asmens nor,
kad byla patekt konkreiam teisjui;
5) byla i teisjo gali bti atimta tik statymuose nustatytais pagrindais ir tvarka, kuri neleist tai kitis vykdomosios valdios ar
kitoms administracinms institucijoms;
158
159
160
gali udrausti filmuoti, fotografuoti ar daryti teismo posdio garso ra. Filmuota mediaga negali bti rodoma dvideimt met1.
Labai grietai teismo ir kit asmen santykius reguliuoja Anglijos
teis, turinti nepagarbos teismui institut (angl. contempt of court). Nepagarba teismui laikomi bet kokie tiek nusikalstamais, tiek eidianiais teism ar trukdaniais jam vykdyti savo funkcijas pripastami
veiksmai: triukmavimas teismo posdio salje, atsisakymas atskleisti
informacij, alikas dar nepasibaigusio proceso komentavimas ir t.t.2
Dl toki griet taisykli Anglijoje neretai kyla teismo ir visuomens
informavimo priemoni konflikt. Dar inoma atvej, kai u atsisakym atskleisti savo informacijos altin urnalistai buvo nuteisti laisvs
atmimu3. Tokiais atvejais pripastama, kad teisingumo gyvendinimo
interesai yra svarbesni u urnalisto profesin paslapt. Anglijos teis,
spaudos laisvs princip pripaindama vienu i pamatini demokratinje visuomenje, kartu pabria, jog spauda negali teismo darbo komentuoti taip, kad itai turt takos priimamam sprendimui. Viena i
inomiausi byl, kuri nagrinjant buvo perengtos spaudos laisvs
principo ribos, laikoma vadinamoji Thalidomide" byla. Jos fabula tokia: daug ni moter vartojo vaistus Thalidomide" ir jie pakenk
vaisiui, todl nemaai vaik turjo gimt trkum. Nesveik vaik
tvai vaist importuotojams pareik iekin dl alos atlyginimo. Dar
nepasibaigus procesui, apie vyk suinojo spauda. Laikratis Sunday Times" plaiai apra i istorij ir tiesiog sukl prie atsakov
kampanij. Lord rmai, pripain, kad tokie spaudos veiksmai reikia nepagarb teismui ir kiimsi teismo veikl bei spaudim jam,
udraud Sunday Times" toliau publikuoti i mediag. Taiau laikratis kreipsi Europos mogaus teisi teism ir vienuolika teisj
4
bals prie atuonis laimjo byl . Toks Europos mogaus teisi teismo sprendimas Anglijoje vertinamas nevienareikmikai. Daugelis mano, kad btina atsivelgti nacionalins teiss tradicijas ir, kol byloje
dar nra priimtas teismo sprendimas, utikrinti visik teism nepri5
klausomum nuo spaudos ir jos rodomo dmesio .
Spaudos laisvs ir teisj nepriklausomumo princip sveikos problema aktuali ir Lietuvoje. 1996 m. liepos 2d. Visuomens informavi1
161
162
The Madrid Principles on the Relationship between the Media and Judicial Independence // The Review of the International Commission of Jurists. 1994, No 52,
p. 89-91.
2
Teism ir teisj nepriklausomumas Vidurio ir Ryt Europoje buvo keleto tyrim
objektas; r., pvz.: Bartole S. Alternative Models of Judicial Independence. Organizing
the Judiciary in Central and Eastern Europe // New York University Scholl of Law
East European Constitutional Review. 1998, vol. 7, No l, p. 16-26; Stojimo Europos
Sjung monitoringo procesas: teism nepriklausomumas. Budapetas: Atviros visuomens institutas, 2001.
163
daryti elektronikai ir atsisakant teisj. Deja, tai nemanoma. Teisjas, prie taikydamas konkrei teiss norm, turi isiaikinti jos turin ir prasm. Tik retais atvejais norma yra visikai aiki ir suprantama. Daniausiai statymas ar konkreti jo norma yra daugiau ar
maiau neaiks, net prietaringi. Todl pirmiausiai teisingumo vykdymas pasireikia kaip tikrosios taikom teiss norm prasms aikinimas. Ieit, kad teiginio teisjai klauso tik statymo" nedert
suprasti ir aikinti kaip teisjo pareigos klausyti tik statymo raids.
Labai vaizdiai i problem yra apibdins Vl. Mays: Kas nori
teisingai suprasti kurio neaikaus statymo prasm, tas turi siskaityti
jo motyvus, o ne trypioti aplink straipsnio tekst, nes tuomet jis
bt raiddiu arba straipsnininku ir prairtu proceso statym kilnij dvasi; tuomet, bdamas teisju arba advokatu, jis nesusaugot
auktj teisingumo ideal, o tasai saugojimas yra kiekvieno teisininko prievol."1 Beje, 1918-1940 m. Lietuvoje galiojusio Civilins
teisenos statymo 9 straipsnis nurod, kad visi teismai turi sprsti
bylas esamu statymu tikslia mintimi, o jei jie yra nepilni, neaiks
arba j trksta ar vienas antram prietarauja, tai turi sprendim pagrsti bendrja statym prasme". statymo l O straipsnis, pakartojantis atitinkam 1804 m. Pranczijos CK 4 straipsn, nurod, kad draudiama stabdyti bylos sprendimas dl statym nepilnumo, neaikumo,
trkumo arba prietaravimo vienas kitam. Pereng ia taisykl kaltininkai atsako kaip u atsisakym teisti." Tad istorija taip pat patvirtina nuomon, kad kai statymas nra pakankamai aikus, teisjai
privalo aikintis tikrja jo prasm ir vadovautis ja, o ne statymo raide. Aikindamas tikrj teiss normos prasm, teisjas pirmiausiai
turi remtis Konstitucija ir teisei aikinti pasirinkti tokius bdus, kurie konkreiomis aplinkybmis bt priimtiniausi2. i savo teis teisjams labai svarbu prisiminti dabartiniu Lietuvos teiss sistemos krimo etapu, kai statymuose aib absurdik teigini ir frazi. Taikant
teiss normas aklai, gali kilti sunkiai numanom padarini. Teismo
pareiga yra itaisyti statym leidjo darbo brok iaikinant tikrj
teiss normos esm ar sprendiant gin vadovaujantis kitomis teiss normomis.
1
164
165
166
no p a -
Kad io principo teismai i tikrj laikytsi, btina sudaryti tinkamas teismo darbo slygas. Bene paprasiausias vieumo principo paeidimo atvejis dabar yra byl nagrinjimas teisjo kabinete, kai nra
kur atsissti ne tik proceso stebtojams, bet ir byloje dalyvaujantiems
asmenims.
Bylos mediagos vieumas reikia, kad su inagrintos civilins
ar vykdomosios bylos mediaga turi teis susipainti bet kuris asmuo.
Iimtis daroma tik byl, inagrint udarame teismo posdyje, mediagai - i byl mediaga nra viea (CPK 10 str.). Be to, teismas,
nagrindamas byl vieame teismo posdyje, turi teis savo iniciatyva
ar byloje dalyvaujani asmen praymu nutartimi nustatyti, kad bylos
mediaga ar jos dalis yra neviea. Tokia nutartis gali bti priimama,
kai reikia apsaugoti mogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum, informacijos apie mogaus sveikat konfidencialum,
taip pat jeigu yra pagrindo manyti, kad bus atskleista valstybs, tarnybos, profesin, komercin ar kita statym saugoma paslaptis. Vieumo principas netaikomas ir tai bylos mediagai, kuri yra valstybs ar
tarnybos paslaptis, - su ia mediaga turi teis susipainti tik asmenys, kuriems i teis suteikta statymo.
Su bylos mediaga galima susipainti, kai joje priimtas sprendimas siteisja ir kai nebra galimas jos kasacinis nagrinjimas. Su vykdomosios bylos mediaga galima susipainti vykdius teismo sprendim. Asmuo, norintis susipainti su civilins bylos mediaga, pateikia
nustatytos formos praym atitinkamo teismo pirmininkui. Susipastant leidiama daryti bylos mediagos iraus ir nuoraus.
Teismo sprendimo vieumas reikia, kad teismo sprendimas skelbiamas vieai ir yra prieinamas visiems. Net ir inagrinjus byl udarame teismo posdyje, jo rezoliucin dalis skelbiama vieai, iskyrus
vaikinimo bylas (CPK 9 str. 3 d.). Be to, CK 3.63 straipsnis leidia
santuokos nutraukimo dl vieno ar abiej sutuoktini kalts byloje teismui sprendime nenurodyti konkrei fakt, patvirtinani vieno ar abiej sutuoktini kalt dl santuokos nutraukimo, jeigu ito prao abu
sutuoktiniai. Taip pat paymtina, kad teism sprendimai publikuojami Teism statymo 39 straipsnio nustatyta tvarka. Europos Tarybos
Ministr komitetas yra pabrs btinum utikrinti, kad teism praktika bt prieinama visuomenei1. Tokia nuostata visikai suprantama,
' Recommendation No R (95) 11 of the Committee of Ministers of the Council of
Europe to the Member States Concerning the Selections, Processing, Presentation and
Archiving of Court Decisions in Legal Information Rerieval Systems, adopted on 11
September, 1995.
168
nes teismo precedentas yra teiss altinis, todl jis turi bti vieai skelbiamas ir prieinamas visai visuomenei. Deja, Lietuvoje teism praktika kol kas nra prieinama plaiajai visuomenei. Nepakankamas teism
praktikos prieinamumas, nenuoseklumas ir nenuspjamumas pagrstai
nurodoma kaip viena i Ryt Europos valstybi narysts Europos Sjungoje klii1.
3.7 PROCESINIO ALI LYGIATEISIKUMO PRINCIPAS
Procesinio ali lygiateisikumo principas yra Konstitucijos 29 straipsnyje tvirtinta vis asmen lygybs statymui, teismui arba kitoms valstybs institucijoms ar pareignams iraika civiliniame procese. Vienas
i tinkamo proceso poymi btent ir yra lygios ali teiss nagrinjant j gin teisme. Btinum utikrinti bylos nagrinjim lygiateisikumo slygomis taip pat pabria Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnis. is principas tvirtintas
ir Teism statymo 6 ir 34 straipsniuose, CPK 17 ir 42 straipsniuose.
Lygiateisikumas teismo procese reikia kiekvieno teis, kad jo
byla bendruosiuose teismuose bt nagrinjama pagal vienodas taisykles
ir be jokios diskriminacijos. Teismas, kaip valstybs institucija, nra ir
negali bti suinteresuotas, kad byl laimt iekovas arba atsakovas.
Taiau valstyb ir teismas turi garantuoti tok proceso model, kuris
utikrint, kad byl galt laimti i tikrj teisi alis, t. y. valstyb ir
teismas procese privalo garantuoti alims vienodas teises rodyti savo
ties. Todl, pirma, teismas negali priimti sprendimo neiklauss abiej ali (lot. audiatur et altera pars) ir, antra, abiem joms turi bti
garantuotos vienodos kovos priemons: kas neleidiama iekovui, tas
turi bti neleidiama ir atsakovui, ir atvirkiai (lot. non debet actori
licere, quod reo non permittitur)2.
CPK 17 straipsnis pabria, kad procesins ali teiss yra lygios,
t. y. n viena gino alis nra privilegijuota ir vienos alies teiss atitinka kitos alies teises. Pavyzdiui, iekovas turi teis pareikti iekin, atsakovas - teis gintis nuo pareikto iekinio, pateikdamas atsikirtimus iekovo reikalavim arba pareikdamas priein iekin; iekovas
turi teis prayti utikrinti iekin, atsakovas - teis reikalauti atlyginti
galimus dl iekinio utikrinimo nuostolius ir t.t. is principas labai
svarbus, nes, esant rungimosi procesui, vienodomis slygomis viena
1
Edward D. A. O. What Kind of Law Does Europe Need? The Role of Law,
Lawyers and Judges in Contemporary European Integration // The Columbia Journal
of European Law. 1998, vol. 5, p. 1-14.
2
Mays VI. Cit. op. P. 136-137.
169
su kita gali bylintis tik lygiateiss gino alys. Teismas abiem alims
turi vienodai padti gyvendinti savo procesines teises, kai joms tokios pagalbos reikia, ir i ali vienodai reikalauti atlikti savo procesines pareigas. Svarbu, kad procesinio ali lygiateisikumo principo
bt laikomasi esant bet kuriai proceso stadijai, nes nuo jo gyvendinimo priklauso ir kit proceso princip gyvendinimas. Teisjas privalo iaikinti alims j procesines teises ir pareigas, iskyrus atvejus,
kai alys veda byl ne paios, o per advokat (CPK 8, 243 str.). Taiau lygiateisikumo principo paeidimu negalima pripainti aplinkybs, kad teismas argumentuotai atmeta vienos alies pateiktus rodymus ir remiasi kitos alies pateiktais rodymais1.
Deja, lygiateisikumas nereikia lygybs, nes pasinaudoti viena ar
kita procesine teise abi alys ne visada gali dl sunkios savo materialiosios padties. Pavyzdiui, CPK 51 straipsnis abiem alims suteikia
lygias teises vesti savo byl teisme per atstov. Turtinga alis i savo
teis gyvendint, o materialiai sunkiai besiverianti - ne. Todl valstybs pareiga ne tik deklaruoti formal ali lygiateisikum, bet ir
sudaryti joms slygas i tikrj pasinaudoti savo teismis. Dauguma
usienio valstybi neturtingiems monms utikrina reali nemokam
teisin pagalb, panaikina ar gerokai sumaina ymin mokest. Pavyzdiui, Pranczijoje 1977 m. buvo panaikintas yminis mokestis, o
1991 m. statymu vesta nemokamos teisins pagalbos sistema. ios
lengvatos tapo vieno i Pranczijos civilinio proceso teiss princip nemokamo teisingumo principo - garantijomis2.
Procesinio ali lygiateisikumo principo paeidimu galima pripainti ir kai kuriose valstybse (pvz., Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje,
Olandijoje) nustatyt privalom sumokti teismo ilaid ustat, kai
iekin pareikia usienietis. Teismo ilaid ustato institutas ne tik paeidia lygiateisikumo princip, bet ir prietarauja 1896 m., 1905 m.,
3
1954 m. ir 1980 m. Hagos konvencijoms . Paymtina, kad dar 1960 m.
Italijos Konstitucinis Teismas pripaino prietaraujaniu Konstitucijoje
tvirtintam asmen lygybs principui CPK 98 straipsn, nustatant ali
pareig sumokti teismo ilaid ustat4. Vis dlto CPK 794 straipsnis
ved usieniei ustato institut.
1
LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. vasario 28 d. nutartis c. b. J. Baneviius v,
Lietuvos Respublikos generalin prokuratra, Nr. 3K-3-231/2000, kat. 40.
2
Martin R., Martin J. Cit. op. P. 20-21.
3
Isamiau r.: Siehr K. Security for Costs: A Valuable Defence or a Burdensome
Relic? // Law and Reality. Dordrecht: Martinus Nijhoff, 1992. P. 291-300.
4
Cappelletti M., Perillo J. M. Cit. op. P. 249; isamiau r.: Cappelletti M. Fundamentai Guarantees of the Parties in Civil Proceedings : General Report P. 729-748.
170
Be to, teismas savo sprendim gali grsti tik rodymais, itirtais teismo posdyje (CPK 263 str. 2 d.). alys, kiti byloje dalyvaujantys asmenys baigiamojoje kalboje gali remtis tik aplinkybmis ir rodymais,
itirtais teismo posdyje nagrinjant byl i esms (CPK 253 str. 4 d.).
Priimdamas sprendim, teismas taip pat neturi teiss sprsti dl netraukt byl asmen teisi ir pareig. Jeigu nagrinjant byl pasikeiia teismo sudtis, pavyzdiui, teisjas nualinamas, suserga ir panaiai, naujasis teisjas turi pradti nagrinti byl i pradi, iskyrus
atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys neprietarauja, kad byla bt nagrinjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji buvo
atidta (CPK 16 str. 2 d.).
Tiesioginio dalyvavimo principas reikia, kad teismas nagrinja tik
konkrei ali gin dl teiss. Todl is principas kartu draudia
analizuoti teises ir pareigas asmen, kurie nra traukti tos bylos nagrinjim. Netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig klausimo sprendimas paeist princip. Dl ios prieasties komentuojamo CPK 14 straipsnio treiojoje dalyje nustatyta, kad priimdamas
sprendim teismas neturi teiss sprsti netraukt byl asmen teisi
ir pareig klausimo (CPK 266 str.). io draudimo paeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), taip
pat pagrindas atnaujinti proces (CPK 366 str. l d. 7 p.).
Tiesioginio dalyvavimo principas ne tik reikalauja asmenikai ir
tiesiogiai itirti visus rodymus teismo posdyje, bet ir toliau procese
remtis tik nagrinjant byl i esms itirtais rodymais. Todl CPK
14 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma, kad alys, kiti byloje dalyvaujantys asmenys baigiamojoje kalboje gali remtis tik aplinkybmis
ir rodymais, itirtais teismo posdyje nagrinjant byl i esms (CPK
253 str. 4 d.). Taiau, jeigu sakant baigiamsias kalbas paaikja, kad
tam tikros bylai reikmingos aplinkybs nra visikai nustatytos ar neitirti tam tikri rodymai, teismas nutartimi turi teis atnaujinti bylos
nagrinjim i esms (CPK 256 str.).
;
Tiesioginio dalyvavimo principas taikomas ir apeliacinje instancijoje, nors ir su tam tikromis iimtimis. Pavyzdiui, kadangi apeliacins instancijos teisme ribojamas nauj rodym pateikimas, apeliacins instancijos teismas daniausiai remiasi bylos mediaga, surinkta
nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme. Todl pavyzdiui, liudytojai, apklausti nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, apeliacins instancijos teisme i naujo nebeapklausiami, iskyrus atvejus, kai
nusprendiama pakartotinai itirti rodymus (CPK 324 str. 3 d.).
io principo gyvendinimas kasaciniame procese taip pat turi ypatum. Su kasacine tvarka nagrinjamos bylos mediaga pirmiausiai
172
173
174
175
4) teismas negali ikelti bylos savo iniciatyva ir pradti rinkti rodym ar tirti bylos aplinkybi (lot. nemo judex sine actore, nemo invitus agere cogatur)',
5) teismas negali priteisti aliai to, ko ji neprao (lot. ne eat judex ultra petita partium).
Rungimosi proceso modelis (vok. Verhandlungsmaxime) yra tardomojo proceso (vok. Inquisitionsmaxime) modelio prieyb. Tardomojo
proceso atveju teismas pradeda tirti byl savo iniciatyva, pats aikinasi
jos aplinkybes, renka rodymus. Istorikai civiliniam procesui ilgai buvo
bdingi tardymo bruoai, nes visa rodinjimo nata tekusi teismui1.
XVII-XVIII a. io modelio atsisakyta. Antai 1806 m. Pranczijos
CPK jau laikomas klasikiniu gino proceso pavyzdiu, tvirtinusiu neutralaus teisjo status. Pranczijos teiss ir teiss doktrinos taka buvo
labai stipri ir ikikarinje Lietuvoje. Vl. Mays, gindamas rungimosi princip, teig j esant ger, nes jis: 1) skatina alis uoliai rinkti bylos
mediag ir rodyti kitos alies reikalavim ar atsikirtim nepagrstum; 2) neslopina ali iniciatyvos, nes manoma, kad bylos alys geriausiai susipainusios su jos mediaga, todl tik jos gali inoti, kokius faktus ir rodymus dar pateikti teismui; 3) padeda gyvendinti kit
civilinio proceso princip - dispozityvumj 4) leidia paskirstyti rodinjimo nat alims ir j atstovams, sudaro galimyb teismui likti neutraliam ir nealikam bei taupo teismo darbo laik. Kartu Vl. Mays
atkreip dmes, kad rungimosi principas bt veiksmingas tik jei abiej
ali galimybs bt lygios: jeigu viena alis gali pasisamdyti advokat, o kita materialiai nepajgi ito daryti, lieka tikimyb, kad byl laims ne i tikrj teisi alis. Gyvenime esaniai nelygybei kompensuoti jis sil teismui suteikti daugiau iniciatyvos rodinjimo procese2.
Ikirevoliucins Rusijos proceso teiss specialistai taip pat teigiamai vertino rungimosi princip, taiau atkreip dmes ir socialin absoliutaus rungimosi principo taikymo neteisingum. tai E. Vakovskis nors
ir sil teismui suteikti tam tikr iniciatyvos teis nustatant materialij ties, taiau kartu pabr, jog teismo iniciatyva galima tik tiek,
kad nebt paeistas dispozityvumo principas, t. y. is mokslininkas
teig esant btina ilaikyti rungimosi principo ir teismo aktyvumo proporcij. Tok proceso model E. Vaskovskis sil vadinti instrukciniu3.
Lietuvoje 1918-1940 m. galiojusio Civilins teisenos statymo
82 straipsnis (pakeistas 1934 m. rugpjio l d.) nurod, jog apylinks
1
kitoms stadijoms. JAV taip pat pripastama, kad teisjas privalo bti
aktyvesnis nagrindamas byl, susijusi su vieuoju interesu1. Taiau,
be abejo, bendrojoje teisje yra kur kas daugiau dalyk, aikiai rodani vyraujant gino proceso model. Pavyzdiui, teismas niekada savo
iniciatyva nekvieia liudytoj; liudytojus apklausia ali advokatai, o
teismas tik stebi apklausos eig ir retkariais pateikia klausimus arba
leidia liudytojui neatsakyti klausimus, nesusijusius su byla, teismas
taip pat nekvieia savo iniciatyva liudytojo, eksperto, teisjas yra gerokai pasyvesnis esant ikiteisminei proceso stadijai (pre-trial), nes parengti byl posdiui laikoma ali ir j advokat pareiga.
Kontinentins teisins sistemos valstybse taip pat pripastama,
kad civilinis procesas yra gino procesas, taiau turi ir nemaai tardomojo proceso bruo. Pavyzdiui, Italijos teiss doktrina laiksi nuostatos, kad Italijos civilinis procesas yra labiau gino nei tardomasis2.
Pranczijos teiss doktrina Pranczijos civilin proces po 1975 m.
CPK primimo pripasta kompromisiniu gino ir tardomojo proceso
modeli variantu3.
vedijoje gino proceso modelis laikomas civilinio proceso principu, kartu pabriama teismo teis tam tikrais atvejais rinkti rodymus savo iniciatyva ir savo nuoira4.
Vokietijoje mngimosi principas taip pat laikomas vienu i civilinio proceso princip, taiau pripastama teismo teis tikslinti ali
pateiktus faktus ir priimti teising sprendim, neatsivelgiant ali
nepatyrim ar advokato darbo brok. Bylose, susijusiose su vieojo intereso gynimu (eimos, asmens teisinio statuso nustatymo), teismui leidiama bti gerokai aktyvesniam5.
Austrijoje teismas teorikai gali tirti tikrsias bylos aplinkybes (vok.
diskretionre Gewalt) savo nuoira. Taiau i teismo teis ribota. Pavyzdiui, teisjas negali kviesti ir apklausti liudytoj ar reikalauti raytini rodym, kai abi alys tam prietarauja. Bet eimos, kitose bylose, susijusiose su vieojo intereso apsauga, teismas gali tirti tikrsias
bylos aplinkybes neatsivelgdamas ali norus6.
1
178
180
tik esant dviem slygoms: pirma, jeigu abi alys turs vienod galimyb kiekvienoje byloje turti vienodai kvalifikuot advokat ir, antra, jeigu abiej ali advokatai siningai siekia laimti byl. Deja,
pripastama, kad net JAV ios dvi slygos nra tenkinamos1.
Paymtina, kad rungimosi principas taikomas tik faktiniam bylos
aspektui. I ali nereikalaujama rodyti, kad j santykius reguliuoja
konkretus statymas ir btent j reikia taikyti. Nustatyti, teisingai iaikinti ir taikyti teiss norm, reguliuojani ali gino santyk, yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia). Todl i ali n nereikalaujama iekinio pareikime ar atsiliepime j nurodyti statymo ar
konkreios teiss normos, kuriais jos remiasi (CPK 135 str.). Iimtis
tra usienio valstybs teis. Pagal Lietuvos CPK 808 straipsnio antrj dal tais atvejais, kai usienio teiss taikym numato ali susitarimas, usienio teis yra fakto, o ne teiss klausimas, todl alis, praanti taikyti usienio teis, privalo rodyti, kad tam yra pagrindo, taip
pat taikytinos usienio teiss turin, jos taikymo praktik.
Bendrojoje teisje pripastama, kad ali advokatai privalo pateikti teismui visus btinus statymus, teism precedentus, kitus teiss
altinius, kurie leist jam isprsti byl. Be abejo, teisjas gali nesiremti advokat pateiktais statymais ar teism precedentais ir savo iniciatyva taikyti kit teiss norm. Taigi principas iura novit curia galioja ir bendrojoje teisje, nors ir ne visai taip kaip kontinentinje2.
Aiku viena: tiek tardomajame, tiek gino procese alys negali bti
tik abejingos stebtojos. Vis valstybi civilinio proceso teis ali pasyvum procese, nesivadovavim teise, kartu pareig rodyti, rodym
nepateikim nustatytais terminais pripasta sukelianiais neigiam padarini: teismas, laikydamas tam tikras aplinkybes nerodytomis, gali
atmesti iekin.
Baigiant dar mintina Europos Tarybos Ministr komiteto 1984 m.
vasario 28 d. rekomendacija Nr. R (84) 5. Jos treiasis principas nurodo, kad teismas procese turi bti aktyvus. Teismas turi siekti bylos
paangos. Tuo tikslu jam turi bti suteikta teis reikalauti, kad alys
iaikint ar patikslint savo reikalavimus, taip pat teis kviesti alis
posd, reikalauti i j pateikti rodymus, kontroliuoti rodym leistinum ir ssajum. Taiau pabriama, kad gyvendindamas ias teises
3
teismas negali perengti bylos nagrinjimo rib .
1
181
6) alys gali vesti byl paios arba per atstovus (CPK 51 str.);
7) alis gali pripainti faktus, kuriais remiasi kita alis (CPK
187 str.);
8) vykdymo procesas paprastai prasideda tik iiekotojo iniciatyva
(CPK 586 str.).
Vadinasi, dispozityvumas reikia, kad alys gali disponuoti ir gino objektu, t. y. savo pareiktais materialiaisiais teisimais reikalavimais
(materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinmis priemonmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas). iuo atvilgiu
alys procese turi plai autonomij, todl kai kas jas vadina civilinio
proceso eimininkmis. Taiau ar i ties itaip yra? Ar dispozityvumo principas tikrai yra absoliutus ir neturi joki rib? Naujojo CPK
normos sako, kad itaip nra: is principas nra absoliutus, nes ali
veiksmus kontroliuoja teismas. Pavyzdiui, teismas gali nepriimti iekovo pareikto iekinio atsisakymo ar netvirtinti ali taikos sutarties
(CPK 42 str.), teismas gali nepriimti fakt pripainimo, jeigu faktai
pripainti ne savanorikai (CPK 187 str.), statymo numatytais atvejais
teismas gali perengti pareikto iekinio ribas (CPK 376-377, 405,
414 str.) ir panaiai. Taiau skaitytojas gali suabejoti i norm racionalumu ir paklausti, ar jos nra tarybins teiss reliktas. Nebt galima vienareikmikai atsakyti tok klausim. Niekas neginija, kad
privatinei teisei bdingas dispozityvumas. Todl logika teigti, kad asmenys, buv nevaromi ir laisvi esant materialiesiems santykiams, privalo bti nevaromi ir laisvi esant procesiniams santykiams, kai savo
gin, kilus i privatins teiss reguliuojam santyki, perduoda teismui. Kita vertus, niekas neabejoja, kad dispozityvumas materialiojoje
teisje nra absoliutus. Pirma, privatinje teisje draudiama gyvendinti savo teises tokiais bdais ir priemonmis, kurie paeist kit asmen teises ar daryt jiems al, t. y. draudiama piktnaudiauti teise
(Konstitucijos 28 str., CK 1.2, 1.137 str.)1. Antra, privatinje teisje yra
nemaai imperatyvi teiss norm, nustatani tam tikrus draudimus,
leistino elgesio ribas ir t.t. Antai pripastama, kad sutarties laisv
nra absoliuti. alys, sudarydamos sutart, negali nepaisyti imperatyvi teiss norm, riboti ar kitaip paeisti treij asmen teisi, varyti siningos konkurencijos laisvs ir t.t. Treia, nemaai klausim
statymas reguliuoja sakmiai ir alys savo susitarimu negali j keisti.
Santuokos sudarymo slygos, tv pareigos vaikams, bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs teisinis reimas, darbo ir poilsio laikas,
1
Isamiau apie piktnaudiavim teise r,: Mikelnas V. Piktnaudiavimas teise: samprata ir statym taikymo problemos // Justitia. 1996, Nr. 1-2.
183
darbuotoj socialins garantijos ir kita i esms reguliuojama imperatyvi norm ir ali susitarimu ar vienos alies iniciatyva negali
bti pakeista. Ketvirta, yra santyki, vienaip ar kitaip veikiani kit
visuomens nari ar visos visuomens interesus. Tokie materialieji
santykiai, j atsiradimas, raida ir pabaiga nra grynai privatus ali
reikalas. Visuomenei nra tas pats, grietai laikomasi monogamijos
principo ar ne, tvai auklja ir materialiai ilaiko savo vaikus ar ne,
ginamos psichikos liga serganio mogaus teiss ar ne, ir t.t. Kilus
ginui i toki materialij santyki, byla taip pat nra grynai privati, nes jos baigtis vienu ar kitu bdu paveiks ir visuomens, t. y. viej, interes.
Pripaintina esant tris civilini byl kategorijas. Pirma, tai grynai
privaios bylos. Jos kilusios i materialij teisini santyki, kuri subjekt galimyb laisvai disponuoti savo materialiosiomis teismis ir pareigomis nra ribojama ir kuri nagrinjimas ir sprendimas nra susijs su vieojo intereso apsauga. Tokias bylas galima pavadinti
dispozityviomis. Antra, tai bylos, kuri nagrinjimas ir sprendimas susijs su vieojo intereso apsauga, nes jos kyla i materialij teisini
santyki, kuri subjekt galimybs laisvai disponuoti savo materialiosiomis teismis ir pareigomis yra ribotos. Tai bylos, kylanios i eimos, darbo teisini santyki, bylos, susijusios su mogaus teisi gynyba, nesininga konkurencija, bankrotu, asmens teisinio statuso
nustatymu ir panaiai. ias bylas galima pavadinti nedispozityviomis,
nes materialij santyki subjektai, neturdami teiss visikai disponuoti savo teismis ir pareigomis materialiojoje teisje, negali turti
tokios teiss ir procese. Ir, treia, tai bylos, kuriose vieni reikalavimai yra dispozityvs, o kiti nedispozityvs. Tai mirios bylos, kuriose yra ir privatus, ir vieasis interesas. Turint omenyje i byl
prigimt, galima teigti, kad dispozityvumo civiliniame procese laipsnis ir teismo kontrols laipsnis priklauso nuo nagrinjamos bylos pobdio. Antai teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti ali
taikos sutart, jeigu materialiojoje teisje t ali teiss nevaromos
ir tokia sutartis nepaeidia treij asmen teisi. Taiau teismas
negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teis draudia alims
nustatyti kitas gino sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikt materialiosios teiss paeidim, o jo teismas negali teisinti. itai
buvo pabriama ir ikikarins Lietuvos teiss doktrinoje. Vl. Maio
nuomone, taikos sutarties teistumas turi bti paremtas materialins teiss normomis, [...] dliai to tas sutartis turi teis daryti tik asmens, kuriems leidiama savarankikai valdyti ir perleisti turtas; jos
negali bti daromos, kai byla eina dl teisi, kurios nra bylinink
184
dispozicijoj"1. Tuometinio Civilins teisenos statymo 13571 straipsnis draud taikos sutartis alos, padarytos vykus nelaimingam atsitikimui darbe, atlyginimo bylose.
Usienio valstybi civilinio proceso teis ir jos doktrinos, pripaindamos dispozityvumo princip (angl. party dispositian; pranc. disposition; vok. Dispositionsmaxime) kaip vien i kertini civilinio proceso princip, kartu pabria nesant j absoliut. Vokietijos CPK
pripasta iekovo teis atsiimti iekin, atsisakyti savo reikalavimo, alys gali baigti byl taikos sutartimi, atsakovas gali pripainti iekin
(CPK 269, 306-307, 515, 794 str.). Taip pat pripastama, kad teismas
negali priteisti to, ko alis nepra. Taiau, nors ir laikomos proceso
eimininkmis (vok. Herren des Verfahrens), alys gali laisvai elgtis
tik esant tokiems santykiams, kai dispozityvumas yra absoliutus. Bylas, susijusias ir su vieuoju interesu (pvz., kylaniose i eimos teisini santyki), teismas gali nagrinti ex officio ir netvirtinti ali taikos sutarties ar nepriimti iekinio pripainimo ar jo atsisakymo 2 .
vedijoje net grynai dispozityviose bylose teismas tikrina visus ali
veiksmus, susijusius su disponavimu gino dalyku, taip pat jis gali nepriimti iekinio atsisakymo ar netvirtinti taikos sutarties3. Ispanijoje iekinio atsisakymo ir taikos sutarties teismas netvirtina, jeigu alys neturi
teiss disponuoti savo materialija teise arba ie veiksmai prietarauja
vieajam interesui ar treij asmen teisms4. Tokie pat ribojimai nustatyti ir Italijos civiliniame procese5. Taigi naujasis CPK perm teigiam usienio valstybi patirt nustatant dispozityvumo ir kit civilinio proceso princip pusiausvyr.
3.13 TEISJ PASITARIMO SLAPTUMO
PRINCIPAS
Teismo pasitarimo slaptumo principas tvirtintas CPK 19 ir 264 straipsniuose. Jis reikia, kad, baigs nagrinti byl, teismas (teisjas) ieina sprendimo primimo kambar priimti teismo sprendimo. Paprastai galutin teismo (teisjo) nuomon susiformuoja tik inagrinjus
byl i esms, ityrus visas jos aplinkybes, t. y. kaip tiesioginio bylos nagrinjimo rezultatas. Vadinasi, svarbu, kad ios galutinai susiformavusios teisjo nuomons niekas nepakeist. Todl pasitarimo
1
2
3
4
5
kambaryje, svarstant sprendimo primimo klausim, gali bti tik konkrei byl nagrinjs teisjas (-ai). Bet kuriems kitiems asmenims
draudiama bti pasitarimo kambaryje priimant sprendim. Vykstant
pasitarimui teisjui (-ams) taip pat draudiama konsultuotis su kitais
asmenimis, pavyzdiui, telefonu teirautis Aukiausiojo Teismo teisjo nuomons ir panaiai. Kai byla nagrinta kolegialiai, teismo
sprendimas priimamas bals dauguma. Teisjas, nesutinkantis su kit teisj nuomone, savo atskirj nuomon turi idstyti ratu ir ji
pridedama prie bylos. Teisjas neturi teiss skelbti nuomoni, pareikt ir diskutuot besitariant pasitarimo kambaryje (CPK 264 str.), taiau atskirosios nuomons pareikimas nra pripastamas io principo paeidimu (CPK 264 str. 2 d., 268 str. 6-7 d.). Taigi aptariamas
principas glaudiai susijs su teisj nepriklausomumo ir tiesioginio
dalyvavimo principais.
Usienio valstybse is principas taip pat pripastamas. Sprendimas visada svarstomas ir priimamas u udar dur (in camera). Taiau yra ir tam tikr ypatum. Pavyzdiui, Italijoje, Belgijoje teismui
svarstant ir priimant sprendim pasitarimo kambaryje turi teis dalyvauti ir prokuroras, nors balsuojant jis nedalyvauja1.
3.14 TEISS BTI IKLAUSYTAM PRINCIPAS
Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas bt priimtas
tik teismui atidiai iklausius abi gino alis (lot. audiatur et altera
pars). Procesinio ali lygiateisikumo principas taip pat reikalauja
abiem alims suteikti lygias tiek puolimo, tiek gynybos galimybes ir
priemones. Todl inagrinti byl ir priimti sprendim, ignoruojant vienos i ali argumentus ir motyvus, nepraneti jai apie teismo posd,
neleisti kalbti teismo posdyje reikt paeisti procesinio ali lygiateisikumo princip (lot. in audita altera parte)2. Pavyzdiui, Pranczijos CPK 14 straipsnis nustato, kad sprendimo negalima priimti neiklausius abiej ali ar joms nepraneus apie byl. Lietuvos CPK is
principas tvirtintas 11, 15, 117-131, 133, 142, 153, 234-235 ir kituose straipsniuose, Teism statymo 34 straipsnyje. io principo paeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendim apeliacine (CPK 329 str.
3 d. l p.) arba kasacine (CPK 346 str.) tvarka.
1
186
Teiss bti iklausytam principo gyvendinimui utikrinti statymas detaliai reguliuoja teismo aukim, praneim ir kitoki procesini dokument teikimo alims tvarka (CPK 117-134 str.); suteikia alims teis odiu idstyti savo pozicij teismo posdyje (CPK 15, 153,
186, 235, 249, 253-254 str.); draudia riboti kalb trukm, iskyrus
statymo nustatytas iimtis (CPK 255 str.); suteikia procesines galimybes prieingai aliai reaguoti kitus alies raytinius pareikimus, pavyzdiui, suraant atsiliepim iekinio pareikim, apeliacin ar kasacin skund (CPK 142, 318, 351 str.)1. Siekdamas utikrinti io principo
gyvendinim, teismas, nustatydamas procesinius terminus tam tikriems
procesiniams veiksmams atlikti, turi vadovautis protingumo kriterijumi ir nustatyti tok termin, kuris abiem alims leist tinkamai pasinaudoti savo procesinmis teismis.
Aptariamo principo nereikt suprasti dogmatikai. Reikalavimas
iklausyti abi alis nereikia, kad teismas turi laukti iki begalybs, kol
viena ar abi alys teiksis atvykti posd. Proceso operatyvumo, draudimo piktnaudiauti procesu, siningos alies interes gynybos principai reikalauja, kad byla judt priek. Nesininga alis, vengianti
atvykti proces, atsisakiusi priimti aukim posd ar kitais bdais
vilkinanti greit bylos inagrinjim, negali naudotis teiss bti iklausytai teikiamomis privilegijomis. Daugumos usienio valstybi statymai iuo atvilgiu gana grieti - alies neatvykimas teismo posd
be pateisinam prieasi yra pagrindas teismui priimti sprendim u
aki (angl. default judgement; pranc. jugement par dfaut; vok.
Versaumnisurteil). Tas pats nutinka, kai alis laiku nepateikia teismui
savo reikalavim ar atsikirtim, pavyzdiui, atsakovas laiku nesurao
atsiliepimo iekinio pareikim. Sprendimo u aki institutas numatytas ir Lietuvos CPK 285-289 straipsniuose.
Teiss bti iklausytam principas nereikalauja, kad alis visuomet
bt iklausyta asmenikai. Kadangi statymas leidia alims vesti byl paioms arba per savo atstovus (CPK 51 str.), tai alies atstovo dalyvavimas posdyje reikia, kad ji gyvendina savo teis bti iklausyta per atstov. Taiau, kai alis reikalauja posd atidti, nes negalinti
atvykti dl svarbi, pateisinam prieasi, teismas turt bylos nagrinjim atidti. Nedert pamirti, kad reikalavimas iklausyti abi alis svarbus ne tik j teisi apsaugos, bet ir rodinjimo atvilgiu. alys geriausiai ino bylos aplinkybes, todl j paaikinimai yra bylai
svarbi rodinjimo priemon (CPK 186 str.).
1
Isamiau r.: Cohen L. J. The Probable and the Provable. Oxford: Oxford University Press, 1977.
187
do teisjo nurodym, vilkina nagrinjim, teisjas gali ibraukti i teisme nagrinjam byl tvarkaraio (CPK 381 str.). Jeigu n viena alis
ilgiau nei dvejus metus neparodo iniciatyvos tsti proces, teismas byl nutraukia (CPK 386 str.).
Ikikarinje Lietuvoje Civilins teisenos statymas taip pat nurod
kelias veiksmingas proceso spartinimo priemones. Pavyzdiui, jo 145
ir 718 straipsniai nustat, kad teismas, neatvykus iekovui, turi nutraukti
byl ir i iekovo priteisti atlyginti atsakovui ilaidas, o atsakovui neatvykus, privalo priimti sprendim u aki. Sustabdyta byla, kurios n
viena alis per trejus metus nereikalavo atnaujinti, bdavo nutraukiama (CT 689 str.). Daugeliui veiksm atlikti buvo nustatyti laikini naujieji procesiniai terminai ir j praleidimas reik inykus procesine, teis
(CT 833 str.).
Daugjant civilini byl proceso operatyvumo principas tampa labai svarbus1. Daugelio valstybi teismai uversti bylomis, todl j nagrinjimo terminai vis ilgja. ia verta prisiminti Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsn, kuris vienu
i mogaus teisi ir teiss tinkam proces elementu laiko asmens
teis, kad jo byla bt inagrinta per proting laik (reasonable time;
terme raisonnable). Kok termin reikt laikyti protingu, o kok ne, priklauso nuo konkreios padties. Europos mogaus teisi teismas, aikindamas protingo termino svok, nurod, kad reikia atsivelgti keturis kriterijus:
1) bylos sudtingum (pranc. complexite de l'affaire);
2) pareikjo elges (pranc. comportement du requeren);
3) kompetenting institucij elges (pranc. comportement des autorites comptentes);
4) pareikjo intereso esm (pranc. l'enjeu du litige pour l'intresse)2.
Toks Konvencijos aikinimas visikai suprantamas, nes Europos
valstybse byl nagrinjimo terminai labai skirtingi: nuo ei mnesi (Pranczijoje, vedijoje ir Vokietijoje) iki penkeri met (Italijoje). Nusprsti, ar civilin byla tikrai buvo nagrinjama neprotingai ilgai, galima tik vertinus visus ivardytus kriterijus. Pavyzdiui, Europos
mogaus teisi teismas yra pripains, kad eeri met ir dviej m1
189
Europos mogaus teisi teismo 1996 m. gegus 21 d. sprendimas byloje Ausiello v Italy, 1996.
2
Europos mogaus teisi teismo 1995 gruodio 4d. sprendimas byloje Terranova
v. Italy, 1995.
3
Europos mogaus teisi teismo 1995 rugsjo 28d. sprendimas byloje Scollo v.
Italy, 1995.
4
Europos mogaus teisi teismo 1995 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Allenet
de Ribemont v. France, 1995.
5
Europos mogaus teisi teismo 1995 m. gruodio 4 d. sprendimas byloje Ciricosta and Viola v Italy, 1995; isamiau r.: Solla S. Article 6(1) European Convention on
Human Rights. Disproportion of Length of Proceedings // The International Legal Profession. 1996, No 5, p. 157-166.
190
191
iekinio pareikimo laikas (CPK 141 str. 1d., 142 str. 3d., 143 str. l d.,
181 str. 2d.);
- nustatyta ali pareiga visus argumentus ir rodymus pateikti
esant pasirengimo nagrinti byl teisme stadijai (CPK 226 str.);
- vestos dvi pasirengimo bylos nagrinjimui teisme formos - paruoiamj dokument bdu ir parengiamojo teismo posdio bdu
(CPK 227-228 str.);
- vestas teismo sprendimo u aki institutas (CPK 285-289 str.);
nustatytas pasirengimo konkrei kategorij byl nagrinjimui
ir inagrinjimo terminas (pvz., CPK 413 str.);
- nustatyta teismo teis atsisakyti priimti pavluotai pateikiamus
rodymus (CPK 181 str.);
~ nustatyta posdio pirmininko pareiga utikrinti, kad byla bt
kuo greiiau inagrinta, ir jam suteiktos tam tikros procesins teiss,
padedanios itai pasiekti (CPK 158-160 str.);
vestos naujos supaprastinto proceso formos dokumentinis procesas (CPK 424-430 str.), gin dl nedideli sum priteisimo ypatumai (CPK 441 str.) ir kita;
- teismui suteikta papildom teisi rodinjimo procese (CPK
179 str.);
- nustatytos grietos sankcijos proceso dalyviams u proceso vilkinim ir kitok piktnaudiavim procesu (CPK (95 str.).
Btina atkreipti dmes galim proceso operatyvumo principo
konflikt su kitais proceso principais. Nei alys, nei teismas dl proceso operatyvumo negali aukoti kit princip: teiss bti iklausytam,
teiss tinkam proces, dispozityvumo, rungimosi ir t.t. Kaip ir visais kitais panaiais atvejais, privalu siekti proceso operatyvumo ir kit princip pusiausvyros.
3.16 TEISJO VADOVAVIMO PROCESUI PRINCIPAS
Nors alys civiliniame procese turi plaias teises, taiau teismo procesas nra privatus j gino sprendimo bdas. Gin sprendia teismas,
o teismas yra valdios institucija (Konstitucijos 5 str.). Todl procesiniu poiriu proceso eimininkas yra jis, o ne alys. Valstybs prievartos priemons negali bti atiduotos privaias rankas. Lygiai taip
pat privataus asmens nuoira negali bti naudojamas teismo, kaip valstybs institucijos, darbo laikas. Teisingumo sistema ilaikoma i mokesi moktoj l, o tai daug kainuoja. Dl ios prieasties teismo
darbas turi bti ypa racionalus ir veiksmingas. Btina ukirsti keli
alims piktnaudiauti savo procesinmis teismis, vilkinti proces, igno192
193
194
195
nei valdios institucijos ar pareignai, nei alys - niekas negali nurodyti teisjui, kaip vertinti vien ar kit rodym. Kita vertus, tik teisjas sprendia, ar informacija susijusi su byla ir laikytina joje rodymu
(CPK 177, 180 str.).
Laisvo rodym vertinimo principas taip pat reikia, kad rodymus teisjas turi vertinti neklasifikuodamas blogus ar gerus. N vienas rodymas negali turti i anksto nustatytos galios, iskyrus retas
iimtis, nurodytas statyme (CPK 197 str. 2 d.).
Laisvo rodym vertinimo principo nuosekliai laikomasi teism
praktikoje. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiasis Teismas 1999 m. gegus 12 d. nutartyje nurod, kad pagal Lietuvos CPK l straipsn rodinjimo ir rodym vertinimo taisykles, nagrinjant teisme civilines
bylas, gali nustatyti Civilinio proceso kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai. Lietuvos CPK 65 straipsnis tvirtina laisvo rodym vertinimo princip, pagal kur bet kokios informacijos rodomj
vert nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu sitikinimu, pagrstu
visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu. ioje CPK normoje tvirtintas laisvo rodym vertinimo
principas reikia, kad nei Vyriausyb, nei kitos valstybs institucijos
negali i anksto nustatyti, kaip teismas privalo vertinti vien ar kit
rodym. Jokie rodymai negali turti teismui i anksto nustatytos galios, todl teismas privalo vertinti vis byloje esani informacin mediag, laikydamasis CPK nustatyt rodym ssajumo, leistinumo ir
rodym vertinimo taisykli. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 1997 m. rugsjo 29 d. nutarime Nr. 1057 nustatytos nuosavybs teiss rodinjimo ir rodym vertinimo taisykls taikomos tik
nagrinjant piliei praymus dl nuosavybs teiss atkrimo administracine tvarka valstybs institucijose, numatytose Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo
1997 m. liepos l d. statymo 17 straipsnyje. Kai tarp asmen, norini
atkurti nuosavybs teis em, kyla ginas dl to, kas buvo ems
savininkas, ir is ginas nagrinjamas teisme, gino ali pateiktus rodymus, patvirtinanius nuosavybs teis, teismas tiria ir vertina vadovaudamasis Lietuvos CPK nustatytomis rodinjimo ir rodym vertinimo taisyklmis." Toje paioje nutartyje Lietuvos Aukiausiasis
Teismas taip pat nurod, kad Teisingumo ministerija taip pat neturi
teiss savo aktais keisti CPK nustatyt rodinjimo taisykli1.
1
Taiau, vertindamas rodymus, teisjas nra absoliuiai laisvas. rodinjimo proces reguliuoja statymas, todl teisjas vis pirma yra
saistomas statymo. Pavyzdiui, vertindamas rodymus, teisjas privalo
laikytis rodym leistinumo ir ssajumo (CPK 177, 180 str., CK
1.93 str.), kit rodinjimo taisykli (CPK 181-183 str.). Be to, jis taip
pat privalo vertinti visus rodymus ir n vieno nepalikti neaptarto. Vertindamas rodymus, teisjas, be abejo, turi remtis ir formaliosios logikos dsniais, nes prieingu atveju jo ivados gali bti klaidingos ar
absurdikos. Laisvo rodym vertinimo princip taip pat riboja raytinis (dokumentinis) procesas, kai negalima remtis odiniais rodymais
ir galioja principas ko nra proceso dokumentuose, tas neegzistuoja"
(lot. quod non est in actis, non est in mundo).
Laisvo rodym vertinimo principas pripastamas daugumoje valstybi, taiau jo turinys skiriasi. Antai vedijoje jis laikomas absoliuiu. ioje valstybje teisjas turi teis priimti, tirti ir vertinti net neteistu bdu gaut informacij1.
Vokietijoje laisvo rodym vertinimo principas (vok. Prinzip der
freien eweisbewrdigung) taip pat pripastamas, nes Vokietijos civilinio proceso teis faktikai nenustato rodym leistinumo taisykli. Vis dlto Vokietijos Aukiausiasis Teismas teism praktik
orientuoja tai, kad teismai neturt remtis rodymais, gautais paeidus materialiosios teiss normas, jeigu rmimasis procese tokiais
rodymais paeist ali konstitucines teises, pavyzdiui, j teis
privat gyvenim. Tad slaptai, paeidiant galiojanius statymus, rayto pokalbio garso raas ar vaizdajuost negali bti pripastama
rodymu2.
Pranczijoje, Italijoje, Ispanijoje, bendrosios teiss valstybse yra
grietos rodym ssajumo ir leistinumo taisykls. Todl laisvo rodym vertinimo principas iose valstybse pripastamas tik laikantis rodym ssajumo ir leistinumo taisykli.
3.18 DRAUDIMO PIKTNAUDIAUTI PROCESU PRINCIPAS
Teismo veikla reikalinga daug l ir laiko, moralins ir psichologins
dalyvi tampos. Todl teismo proces negalima irti kaip aidim ar sskait suvedim. Tiek vieasis, tiek privatus interesas reikalauja, kad teismo procesas bt veiksmingas ir vykt tik prireikus. Visi proceso dalyviai privalo elgtis siningai ir bendradarbiauti esant
bet kuriai civilinio proceso stadijai.
Lindell B. Cit. op. P. 176.
Gerstenmaier K. A. Cit. op. P. 6-53.
197
198
Usienio valstybse piktnaudiavimo procesu trukdant teismui vykdyti teisingum institutas taip pat gerai inomas. Bendrojoje teisje
piktnaudiavimas procesu yra savarankikas deliktas (angl. tort), suteikiantis teis reikti iekin dl nuostoli atlyginimo1. vedijos teismo proceso kodekso devintojo skyriaus 1-10 straipsniai u piktnaudiavim procesu nustato vairias sankcijas: baud, nuostoli atlyginim,
draudim pateikti nauj rodym ar fakt. Pranczijos teism kodekso
32 straipsnis u tai, kad pareiktas aikiai nepagrstas iekinys, nustato
nuo imto iki tkstanio frank baud ir reikalauja atlyginti kitai aliai nuostolius. Vokietijoje grietos sankcijos taikomos nevykdantiems
teismo nurodym asmenims (CPK 141, 273, 377, 404, 428, 432 str.)2.
3.19 VALSTYBS GARANTUOTOS TEISINS
PAGALBOS PRINCIPAS
Valstybs apmokama teisin pagalba yra viena i btin konstitucins
teiss kreiptis teism garantij. i pagalba yra ir procesinio ali lygiateisikumo bei kit civilinio proceso teiss princip garantija. Dl
finansini prieasi ne visi asmenys gali pasinaudoti advokato paslaugomis, todl j galimybs kreiptis teism ar laimti byl gali sumati. Tad valstyb privalo pasirpinti, kad teis teisin gynyb bt prieinama visiems visuomens nariams. Paymtina, kad Europos Tarybos
Ministr komitetas net keletoje savo priimt dokument yra atkreips
valstybi Europos Tarybos nari dmes btinum vesti nemokamos teisins pagalbos sistem (l976 m. vasario 18d. rekomendacija
Nr. R (76) 5; 1978 m. kovo 2 d. rekomendacija Nr. R (78) 8; 1981 m. ge3
gus 14d. rekomendacija Nr. R(81)7 . Sukurti nemokam ar i dalies
mokam teisins pagalbos sistem skatino ir tai, kad Lietuva 1996 m.
vasario 13d. ratifikavo 1977 m. sausio 27d. Europos sutart dl teisins pagalbos praym perdavimo4.
Iki Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo nemokamos
teisins pagalbos sistemos nebuvo. Socialiai remtin asmen kreipimsi
1
Isamiau r.: Prosser and Keeton on Torts. 5th ed. St. Paul, Minn.: West Publishing Co., 1984. P. 897-900.
2
Isamiau r.: Abuse of Procedural Rights: Comparative Standarts of Procedural
Fairness / edited by M. Taruffo. The Hague: Kluwer Law International, 1999.
3
Isamiau r.: Cousins M. Civil Aid in France, Ireland, the Netherlands and the
United Kingdom: A Comparative Study // Civil Justice Quarterly. 1993, vol. 12,
p. 154-166; Carpi F. Legal Aid in Italy and Europe // Essays on Transnational and
Comparative Civil Procedure / edited by F. Carpi, M. A. Lupoi. Torino: G. Giappichelli Editore, 2001. P. 3-12.
4
inios. 1996, Nr. 18-459.
199
200
201
202
tuojam teisin pagalb, jos ilaidos statym nustatyta tvarka iiekomos i asmens, kuriam ji teikta.
Valstybs garantuojama teisin pagalba baigiasi, jeigu:
1) pasikeiia asmens, kuriam teikiama valstybs garantuojama teisin pagalba, turto ir pajam lygis ir jis nebeturi teiss valstybs
garantuojamos teisins pagalbos ilaid dalies apmokjim;
2) nepateikiami dokumentai, rodantys asmens teis gauti valstybs garantuojam teisin pagalb;
3) teismas nusprendia, kad teikti asmeniui valstybs garantuojam teisin pagalb yra netikslinga, asmens teiss ar statymo saugomi
interesai aikiai nra paeisti ir gynyba ar atstovavimas yra neperspektyvs (statymo 7 str.).
Pagal statymo 19 straipsn teisin pagalb taip pat turi teis teikti vieosios staigos, kurias gali steigti auktosios mokyklos, savivaldybs, advokat kontoros ir kitos institucijos. Pavyzdiui, viej staig
Teiss klinika" su kitais steigjais yra steigs Vilniaus universiteto
Teiss fakultetas.
3.20 PROCESO KONCENTRUOTUMO
IR EKONOMIKUMO PRINCIPAI
1. PROCESO KONCENTRUOTUMO PRINCIPAS
203
204
imti pavluotai pateikiamus rodymus; 285 straipsnyje reglamentuojamos sprendimo u aki primimo slygos ir kita.
alies pareiga rpintis proceso skatinimu. iuo atveju turima omenyje santykin pareiga. Ji nustatyta CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje
ir detalizuojama kituose straipsniuose. Tai reikia, kad alis privalo siningai naudotis ir nepiktnaudiauti turimomis procesinmis teismis,
rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgdama
proceso eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami reikalavimai ir atsikirtimai. Tad i ali pareiga, viena vertus,
reikia ir j (ne tik teismo) pareig rpintis proceso eiga (nurodyta
CPK 120-121 ir kituose straipsniuose), kita vertus, pareig laiku, t. y.
nei per anksti (kad bt ivengta teismo apkrovimo nereikalinga mediaga), nei per vlai (kad bt ivengta proceso vilkinimo), atlikti
procesinius veiksmus.
Santykis su tiesa. Minta, kad proceso koncentruotumo principas
jokiu bdu nereikia greito bylos inagrinjimo bet kokia kaina. Atvirkiai, CPK 7 straipsnio pirmojoje dalyje yra labai svarbi slyga,
kad teismas turi stengtis inagrinti byl viename teismo posdyje, jeigu
itai nekenks tinkamam bylos inagrinjimui. Tuo tarpu byla bus inagrinta tinkamai, jeigu, priimant sprendim, joje bus nustatyta materialioji tiesa, o statym numatytais atvejais - ir formalioji tiesa (priimant sprendim u aki).
2. PROCESO EKONOMIKUMO PRINCIPAS
205
Pozicija. Kalbant apie proceso ekonomikumo principo gyvendinim daugiausiai gin kyla dl supaprastintos tam tikr civilini byl, kur sumos nedidels, nagrinjimo procedros (pvz., CPK 441 str.)
ir ribojim atsivelgiant ginijam sum pateikti apeliacinius ir kasacinius skundus (pvz., CPK 303, 341 str.). Supaprastinta kai kuri byl
nagrinjimo procedra jokiu bdu nereikia teismo pareigos iaikinti
atsisakymo, t. y. atsisakymo to, kad teismas isiaikint esmines bylos
aplinkybes (CPK 159 str. l d.). Atvirkiai, teismo pareiga utikrinti
tinkam bylos inagrinjim ilieka, taiau atsivelgdamas tai, kad
gino suma nra didel, taigi ir pats ginas daniausiai yra paprastesnis, statym leidjas leidia teismui civiliniam procesui keliam tiksl siekti liberalesnmis priemonmis.
Kalbant apie apeliacini ir kasacini skund ribojimus, padtis
dar paprastesn. Manytume, kad mogaus teis teismin gynyb gyvendinama pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, Konstitucijos
30 straipsnis garantuoja asmens teisi gynyb teisme, taiau ne iki
teismo. Net ir Europos mogaus teismo praktikoje irykjus pageidavimui, kad alims bt suteikta bent viena galimyb sksti teismo
sprendim, yra pripastamos iimtys maareikmms byloms. Tad galima teigti, kad viskas, kas yra u pirmosios instancijos rib", priklauso tik nuo valstybs geros valios ir niekaip nra susij su tinkamu konstitucini teisi gyvendinimu. O neteisingo sprendimo
primimo galimyb vis dlto ilieka ir perjus visas galimas teismo
instancijas.
3.21 BENDRADARBIAVIMO (KOOPERAVIMOSI)
PRINCIPAS
Pozicijos. Dl savarankiko kooperavimosi principo egzistavimo civilinio proceso moksle yra dvi gana prieingos pozicijos. Vieni autoriai
teigia, kad tokio savarankiko principo visikai nra, o tai, kas mginama juo apibrti, yra tik dispozityvumo principo ribojimai. Kiti autoriai vadovaujasi nuostata, kad civilinio proceso teisje yra savarankikas bendradarbiavimo principas. Lietuvos civilinio proceso teiss
koncepcijoje atstovaujama antroji pozicija, t. y. vyrauja poiris, kad
yra savarankikas bendradarbiavimo principas. is principas tvirtintas
CPK 8 straipsnyje.
Turinys. Pati svoka kooperavimasis" pirmiausiai reikia tam tikr
bendradarbiavim. Civiliniame procese ja ireikiamas gino ali ir byl
nagrinjanio teismo bendradarbiavimas. Tokio bendradarbiavimo tikslas yra kiek manoma geresnis civilinio proceso tiksl ir pamatini socialinio civilinio proceso idj gyvendinimas. teismo ir ali bendra-
206
orijoje ir praktikoje galutinai apsistota ties ,,sententia media" (kompromiso taisykle), kad geriausia yra derinti iuos du principus, paprastai
odin proceso form paliekant vyrauti. Tad iandien galima kalbti apie
sitvirtinusi mirij proceso form, kai derinami odinio ir raytinio
proceso principai. Panagrinsime ias dvi formas kiek plaiau.
Istorija. Nekelia abejoni teiginys, kad pirmieji procesai buvo odiniai ir to prieastis labai paprasta - tiesiog didioji visuomens dalis nemokjo nei rayti, nei skaityti1. Romos ordinarinis civilinis procesas taip pat i esms buvo odinis. Raytin proceso forma sigali
jau kanonikame Romos procese ir viduramiais tampa vyraujaniu proceso principu pagrindinse Europos valstybse (Austrijos-Vengrijos imperijoje, Vokietijoje, Pranczijoje). 1806 m. Pranczijos CPK kategorikai atsisakoma raytinio ir pereinama prie odinio proceso. T pat
bt galima pasakyti ir apie 1877 m. Vokietijos CPK bei 1864 m. Rusijos civilins teisenos statym. Pirmasis ir, kaip rodo patirtis, pavyks mginimas suderinti iuos du i pirmo vilgsnio lyg ir visikai
nesuderinamus principus yra 1895 m. Austrijos CPK. i dviej proceso prad derinimo idja ilaik laiko imginimus ir iandien, minta, yra ireikta beveik visuose Europos civilinio proceso kodeksuose.
Kodl liberaliojo civilinio proceso tvai" taip kategorikai neig
raytinio proceso princip? Pirmiausiai tai reik kov su kabinetiniu
teisingumu" ir btinyb tvirtinti proceso vieumo princip. Kadangi
visi raytiniai procesai iki tol buvo udari, tauta beveik negaljo gyvendinti liberalizmo deklaruojamos teisingumo kontrols idjos. Kita
vertus, buvo kalbama apie rat upes" teismuose, begalin proceso
formalum, ilg jo trukm, teisjo negaljim i procesini rat" susidaryti tikrojo bylos aplinkybi vaizdo, tiesiogiai itirti rodym, kad
teisjui beveik nemanoma isiaikinti bylos aplinkybi, kad raytinis
procesas yra nelankstus ir nepaslankus, btinai susijs su eventualumo
principo (beslygiku atsisakymu priimti rodymus, pateikiamus paeidus tam nustatyt termin) gyvendinimu ir panaiai2. Pabrtina, kad
btent ilga trukm laikyta vienu i pagrindini raytinio proceso trkum.
Kartu nurodyti tokie pagrindiniai odinio proceso privalumai: paprastumas, aikumas, pritaikomumas, reali galimyb nustatyti ties byloje, tiesiogiai isiaikinti ali pozicijas, greitumas, teismo darbo vieumas ir tiesioginis dalyvavimas3.
1
2
3
209
1
Arens P. Muendlichkeitsprinzip und Prozessbeschleunigung im Zivilprozess. Berlin, 1971. S. 47.
210
KETVIRTAS SKYRIUS
CIVILINIO PROCESO TEISS RAIDA XX a. LIETUVOJE
4.1 DIDIOJI CIVILINIO PROCESO TEISS REFORMA
XIX a. EUROPOJE
Iki Didiosios Pranczijos revoliucijos Europoje buvo sigaljs vadinamasis feodalinis civilinis procesas, kuris buvo visikai raytinis, teismo posdiai buv udari, ia vyravo eventualumo principas, neribota
teismo galia. Ilgas procesas buvo viena i pagrindini problem.
XVII a. pradioje Europoje pradeda formuotis naujas, i esms
iandieninis civilinis procesas. Esmin reikm jo formavimuisi, be jokios abejons, pirmiausiai turjo Didioji Pranczijos revoliucija. Pranczijoje atsisakoma sen feodalini proceso form, vietoj j vedama
laisvo rodym vertinimo taisykl, tiesioginio dalyvavimo nagrinjant
byl teisme ir odinio proceso, ali lygiateisikumo ir rungimosi principai, i esms apribojamas teismo vaidmuo procese.
ios idjos inspiruoja nemaai nauj civilinio proceso teiss srities kodifikavimo darb. Pirmiausiai 1806 m. priimamas Pranczijos
CPK, po to dl Pranczijos pavyzdio takos pasirodo 1864 m. Rusijos kodeksas; 1865 m. - Italijos CPK; 1877 m. - Vokietijos CPK;
1895 m. - Austrijos CPK. To22s0 Tc
(.) Tj
2.824 T3.
Laikinosios apsaugos priemons buvo inomos daugelyje valstybi (Pranczijoje, Vokietijoje, Austrijoje), taiau Lietuvoje i svoka
iki 2001 m. liepos l d., kai buvo pakeistas 1964 m. CPK 155 straips1
nis , nebuvo vartojama, o suprantama kaip iekinio utikrinimo priemon. Paymtina, kad pirm kart Lietuvos teiss sistemoje laikinj
apsaugos priemoni svoka paminta. Autori teisi ir gretutini teisi statymo 69 straipsnyje, taiau i priemoni taikymas sietas su iekinio pareikimu teisme, o iekinio utikrinimo priemons galjo bti
taikomos tik j pareikus.
statymas numato, kad teismas byloje dalyvaujani ar kit suinteresuot asmen praymu gali imtis laikinj apsaugos priemoni, jeigu j nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti
arba pasidaryti nebemanomas (CPK 144 str. l d.). Teismo iniciatyva
laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos tik kai btina siekiant apginti viej interes (CPK 144 str. 2d.). CPK 144 straipsnio
treiojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemons gali
bti taikomos tiek nepareikus iekinio, tiek esant bet kuriai civilinio proceso stadijai, t. y. statymas jau nesieja i priemoni taikymo
su iekinio pareikimu teisme.
Vadovaujantis CPK 145 straipsnio pirmja dalimi, laikinosios apsaugos priemons gali bti:
1) atsakovo nekilnojamojo daikto aretas;
2) raas vieajame registre draudiant perleisti nuosavybs teis;
3) kilnojamj daikt, pinigini l ar turtini teisi, priklausani atsakovui ir esani pas atsakov arba treiuosius asmenis, aretas;
4) atsakovui priklausanio daikto sulaikymas;
5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba
atlikti tam tikrus veiksmus;
7) draudimas kitiems asmeninis perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles;
8) iimtiniais atvejais draudimas atsakovui ivykti i nuolatins
gyvenamosios vietos;
9) turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareiktas iekinys dl
areto tam turtui panaikinimo;
10) iiekojimo sustabdymas vykdant sprendim;
11) laikino materialiojo ilaikymo priteisimas ar laikin ribojim
nustatymas;
inios. 2001, Nr. 55-1947.
388
10) jeigu laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas), jeigu j skiria teismas;
11) nutarties vykdymo tvarka;
12) nutarties apskundimo tvarka.
[statymas numato, kad taikant su turtu susijusi laikinj apsaugos priemon isams turto duomenys nutartyje gali bti nenurodyti,
jeigu aretuojamas turtas turto registre neregistruojamas arba nutarties
primimo dien teismui nra inoma, kiek turto turi atsakovas (skolininkas). Tokiu atveju aprayti turt pavedama antstoliui.
statymas nustato, kad asmuo, kurio turtas aretuotas, atsako u
nustatyt ribojim paeidim nuo nutarties aretuoti turt paskelbimo
jam momento, o nesant galimybs jam paskelbti, taip pat kai nutartis
priimama tokiam asmeniui nedalyvaujant, - nuo nutarties registravimo turto areto akt registre (CPK 145 str. 8 d.). Apie nutarties primim statymo nustatyta tvarka praneama asmeniui, kuriam taikoma
laikinoji apsaugos priemon, ir jam iaikinama atsakomyb u nustatyt ribojim paeidim. Atsakovui, kuriam taikomas draudimas ivykti
i gyvenamosios vietos, btina pasiraytinai praneti apie laikinosios
apsaugos priemons taikym (CPK 148 str. 6d.). CPK 149 straipsnyje
nustatyta, kad, paeidus draudim atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikr veiksm, draudim kitiems asmenims perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles, draudim atsakovui
ivykti i gyvenamosios vietos ir pareigojim atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti, kaltiems asmenims gali bti
skiriama bauda ir iekovas turi teis i toki asmen reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dl teismo nutarties nevykdymo. Teismas gali netaikyti laikinj apsaugos priemoni, jeigu atsakovas moka reikalaujam sum teismo specialij sskait ar u atsakov yra
laiduojama, be to, atsakovas gali keisti savo turt (CPK 146 str. 2 d.).
Pavyzdiui, atsakovas, suinojs, kad, taikant laikinsias apsaugos priemones, yra aretuojamas jo nekilnojamasis turtas, turi teis mokti
teismo specialij sskait praom priteisti sum.
Teismas parinkdamas laikinsias apsaugos priemones turi vadovautis ekonomikumo principu. statyme nustatyta, kad bendra ribojim suma taikant laikinsias apsaugos priemones negali bti i esms
didesne u iekinio sum. Praktikoje danai kyla nesklandum, kai pareikiamas iekinys nedidelei sumai, o aretuojamas vienintelis atsakovo butas ar kitas turtas, gerokai virijantis iekinio kain.
392
Tokiu atveju svarbu nustatyti ar atsakovas neturi kokio nors kilnojamojo daikto ar pinigini l, kurias aretavus bt utikrintas
sprendimo vykdymas. inoma, statymas numato galimyb pakeisti vien laikinj apsaugos priemon kita. itai gali padaryti teismas byloje
dalyvaujani ar kit suinteresuot asmen praymu, taiau teismui btina suinoti kit byloje dalyvaujani asmen nuomon, todl jis privalo apie tok praym praneti byloje dalyvaujantiems asmenims ir
ie dl tokio praymo turi teis pareikti prietaravimus (CPK 146 str.
l d.). Be abejo, kai atlikti CPK 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti veiksmai, teismas gali paskirt laikinj apsaugos priemon pakeisti
ar panaikinti. Draudiama ivykti i gyvenamosios vietos tik iimtiniais atvejais, todl is draudimas gali bti panaikinamas mokjus reikalaujam sum teismo specialij sskait arba laidavus u atsakov (CPK 146 str. 4 d.).
Paymtina, jog teismui suteikta teis pareikalauti, kad asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones, pateikt atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinim, kuris taip pat gali bti banko garantija (CPK 147 str.
l d.). Taikydamas ar pritaiks laikinj apsaugos priemon, teismas turi
nustatyti termin, per kur asmuo, pras j taikyti, turi mokti pinigus
arba pateikti banko garantij. Nurodytam asmeniui ito nepadarius per
teismo nustatyt termin, teismas laikinsias apsaugas priemones panaikina (CPK 147 str. 2 d.). Be to, teismo iniciatyva laikinosios apsaugos
priemons gali bti panaikintos, jei ito reikalauja vieasis interesas ir
jei asmuo, kuris kreipsi dl laikinosios apsaugos priemons taikymo,
per teismo nustatyt termin nepareikia iekinio (CPK 150 str. 2 d.).
Taigi laikinj apsaugos priemoni galiojimas gali bti panaikinamas
byloje dalyvaujani ir kit suinteresuot asmen praymu teismui, kurio inioje yra byla, priimant nutart. Laikinj apsaugos priemoni panaikinimo klausimas isprendiamas raytinio proceso tvarka. Byl inagrinjus i esms, laikinj apsaugos priemoni panaikinimo klausim
teismas turi isprsti priimdamas sprendim, t. y. atmetus iekin laikinosios apsaugos priemons, kuri buvo imtasi, paliekamos, kol siteiss
teismo sprendimas (CPK 150 str. 4d.), o iekin patenkinus taikytos laikinosios apsaugos priemons galioja, kol vykdomas teismo sprendimas
(CPK 150 str. 5 d.). Jei ie klausimai nebuvo isprsti teismui priimant
sprendim, siteisjus teismo sprendimui ar j vykdius gali bti isprsti
priimant nutart. Paymtina, kad priimdamas sprendim teismas gali
taikyti laikinsias apsaugos priemones, utikrinanias teismo sprendimo
vykdym, jeigu iki tol jos nebuvo taikytos (CPK 272 str.).
393
Nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones sigalioja nuo primimo dienos, taiau visos pirmosios instancijos teismo nutartys dl
laikinj apsaugos priemoni skundiamos pateikiant atskirj skund (CPK 148 str. 5d., 151 str. l d.) dl j taikymo, pakeitimo ir panaikinimo. CPK 152 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo
nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones vykdoma skubiai, todl atskirojo skundo pateikimas nesustabdo bylos nagrinjimo ir nutarties vykdymo, iskyrus atvejus, kai pateikiamas atskirasis skundas
praant panaikinti laikinsias apsaugos priemones ar pakeisti jas kitomis. Tokios nutarties vykdymas sustabdomas, kol siteiss nutartis.
Skundo padavimo terminas skaiiuojamas nuo nutarties primimo
dienos, iskyrus atvejus, kai nutartis buvo priimta nepraneus asmeniui, kuris pateikia atskirj skund. iuo atveju terminas skaiiuojamas nuo nutarties nuorao teikimo tokiam asmeniui dienos (CPK
151 str. 2d.). Atkreiptinas dmesys, kad apeliacins instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos priemoni neskundiamos (CPK
151 str. 5d.).
Nutartys vykdyti yra nedelsiant isiuniamos vieo registro tvarkytojui ar kitam pareignui ar asmeniui, galiotam vykdyti nutartis. Nutartis, kuri vykdo antstolis, vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t. y. remiantis Sprendim vykdymo instrukcijos 16 punktu
teismo nutartis dl laikinj apsaugos priemoni yra vykdomasis dokumentas. Nutart taikyti laikinsias apsaugos priemones antstoliui pateikia alis, kurios praymu jos taikomos. Ji pateikia nutart vykdyti
pasirinktam antstoliui ir apmoka vykdymo ilaidas. Turto aretas registruojamas 1999 m. lapkriio 9 d. Turto areto akt registro statymo1 nustatyta tvarka. i laikinoji apsaugos priemon asmeniui, kurio
turtas aretuojamas, sukelia teisinius padarinius nuo turto areto jam
paskelbimo, o nesant galimybs paskelbti - nuo turto areto akto registravimo Turto areto akt registre, jeigu kiti statymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto aretas sukelia teisinius padarinius
nuo turto areto akto registravimo Turto areto akt registre (Turto
areto akt registro statymo 4 str. l d.). Visi turto areto duomenys,
rayti Turto areto akt registr, pripastami teisingais ir isamiais,
kol nra nuginyti statym nustatyta tvarka. io registro duomenys
yra viei ir nustatyta tvarka su jais gali susipainti kiekvienas asmuo.
Dl nurodyt prieasi preziumuojama, kad turto areto duomenys inomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto areto aktas yra registruotas
Turto areto akt registre.
1
394
Taikant laikinsias apsaugos priemones svarbiausias vaidmuo tenka teismui. Jis privalo siekti, kad bt utikrinama kreditoriaus ir
skolininko interes pusiausvyra, kad ios priemons nebt taikomos
nepagrstai. Pavyzdiui, aretavus skolininko - juridinio asmens - banko sskait, sutrikdoma jo finansin veikla, uuot aretavus skolininko kilnojamj turt. Dl nurodyt prieasi teismai turt daniau
taikyti priemones, utikrinanias atlyginim nuostoli, kuri atsakovas gali patirti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo. Taigi btina utikrinti iekovo (kreditoriaus) ir atsakovo (skolininko) interes
pusiausvyr.
Nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones turi bti aiki ir
tinkama operatyviai vykdyti, joje nurodyti privalantys j vykdyti asmenys. Duomenis apie vieuose registruose registruojam turt turi pateikti asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones. Kai aretuojamas turtas nra registruojamas ar nra inoma, kiek ir kokio turto
turi atsakovas (skolininkas), pareiga surasti ar aprayti turt tenka antstoliui. Laikinj apsaugos priemoni taikymas numatytas ir teismo sakymo procedroje. Pareikime iduoti teismo sakym turi bti motyvuotas praymas, jeigu yra pagrindo taikyti skolininkui laikinsias
apsaugos priemones, ir duomenys apie jo turt (CPK 433 str. l d. 5 p.).
Iduodamas sakym teismas turi nurodyti, kokios laikinosios priemons taikomos (CPK 436 str. 2 d. 9 p.), t. y. kartu su sakymu priimama
nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones ir itai nurodoma sakyme.
Laikinsias apsaugos priemones teismas gali taikyti ir tada, kai
ali ginas nagrinjamas arbitrau, nes Komercinio arbitrao statymo 12 straipsnyje nustatyta, kad alies kreipimasis teism iki arbitrainio nagrinjimo pradios arba vykstant nagrinjimui, praant imtis
priemoni utikrinti iekin, ir teismo nutartis dl toki priemoni taikymo nra nesuderinama su arbitrainiu susitarimu. Tai reikia, kad
vienos alies praymu laikinosios apsaugos priemons teismo gali bti
taikomos iki arbitrainio nagrinjimo pradios ar vykstant nagrinjimui. Praymas paduodamas teismui pagal atsakovo (skolininko) ar jo
turto buvimo viet. Be to, arbitrao teismas gali bet kurios i gino
ali praymu kreiptis savo buvimo vietos apylinks teism dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, jeigu ali susitarimas nenumato
ko kita (Komercinio arbitrao statymo 20 str.).
Tam tikrais atvejais laikinsias apsaugos priemones suinteresuoto
asmens praymu gali taikyti Lietuvos teismas, nors ginas priklauso
sprsti usienio valstybs teismui ar arbitraui, pavyzdiui, nekilnojamajam daiktui - orlaiviui esant Lietuvoje, nors pagal ali susitarim
395
ginas turt bti nagrinjamas usienio valstybje. Kadangi iuo atveju ginas kilo dl lktuvo, kuris yra mobilus objektas, taigi faktinio
buvimo vietos nustatymas ribotas, teismas taik laikinj apsaugos priemon (lktuvo aret), nes buvo kilusi reali grsm pareikjo turtiniams interesams1.
Tam tikri laikinj apsaugos priemoni taikymo ypatumai gali bti
numatyti ir tarptautinse sutartyse. Pavyzdiui, 1952 m. Tarptautin konvencija dl kai kuri taisykli, susijusi su js laiv aretu, suvienodinimo2 reglamentuoja klausimus, kuri kyla dl laivo areto pareikus jrin reikalavim. Pagal i konvencij laivas gali bti aretuotas
tik susitarianios valstybs, kurioje vykdomas aretas, teismo ar atitinkamo teismo organo sprendiniu ir visus su aretu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitarianios valstybs, kurioje buvo
aretuotas laivas ar pareikalauta j aretuoti, statymai. Be to, laivo aretas tam tikrais atvejais suteikia teis nagrinti byl Lietuvos teismuose, jeigu tokia byla priklauso Lietuvos Respublikos teism kompetencijai. Pavyzdiui, Klaipdos uoste stovi Afrikos valstybs laivas, kuriame
dirba Lietuvos gyventojai. Su jais buvo neatsiskaityta u darb. J praymu ar pritaikius laikinj apsaugos priemon - laivo aret, ginas
nagrintinas Lietuvos teisme.
Nors usienio valstybi civilinio proceso teis ino daugel ms statyme numatyt laikinj apsaugos priemoni, taiau kartu turi
tam tikr ypatum. Pavyzdiui, Vokietijoje teismo taikomos vadinamosios laikinosios teisins apsaugos priemons - aretas ir laikinieji
potvarkiai. Aretu siekiama apsaugoti priverstin pinigini reikalavim vykdym, o laikinaisiais potvarkiais nustatoma vis kit reikala3
vim (iskyrus piniginius) laikinoji teisin apsauga . ios priemons
irgi gali bti skiriamos prie pareikiant iekin teismui. Pranczijoje
laikinosios apsaugos priemons taip pat gali bti taikomos iki iekinio pareikimo teismui. Kreditorius, kurio naudai taikomos laikinosios apsaugos priemons, per vien mnes nuo priemoni skyrimo
turi pateikti iekin teismui. Laikinosios apsaugos priemons kaip iekinio utikrinimo bdas buvo inoma ir Civilins teisenos statyme.
Jo 590 straipsnis numat galimyb utikrinti iekin per vis proce1
s. Laikytasi taisykls, kad teismui nepareikto iekinio negalima utikrinti, iskyrus kelias iimtis. Iekin utikrindavo teismas, kuris kl
byl. Buvo keturi pagrindiniai iekinio utikrinimo bdai:
1) nustatant draudim nekilnojamajam turtui;
2) skiriant kilnojamojo turto aret;
3) paimant laidavim;
4) paimant i atsakovo pasiadjim neivykti i gyvenamosios vietos, kai iekinys nebuvo utikrinamas n vienu i trij nurodyt bd.
Iekinio utikrinimo bd rinkosi iekovas. Jis privaljo nurodyti,
kokiam konkreiam turtui nori nustatyti draudim. Konkreiai nevardyto nekilnojamojo turto aretas nebuvo skiriamas (CT 602-604 str.).
DVIDEIMT A N T R A S SKYRIUS
ATSAKOVO INTERES GYNYBOS BDAI
22.1 ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONI SAMPRATA,
REIKM IR RYS
ali procesins teiss yra lygios (CPK 17 str.). Todl iekovas turi
teis pareikti iekin, o atsakovas atitinkamai turi turti teis gintis
nuo jam pareikto iekinio. Kita vertus, principas audiatur et altera
pars reikalauja iklausyti ir atsakovo. Todl atsakovui turi bti suteiktos tam tikros procesins galimybs idstyti savo nuomon dl jam
pareikto iekinio. Be abejo, atsakovas, pareikus iekin, gali elgtis
vairiai. Pavyzdiui, jis gali pripainti iekin arba iekinio pagrind.
Tokiu atveju teismas iekovo iekin patenkins (CPK 42, 187 str.). Atsakovas gali elgtis ir pasyviai - nerayti atsiliepimo iekin, neatvykti teismo posd. Tokiu atveju teismas priims teismo sprendim u
aki (CPK 142, 285 str.). Taiau atsakovas gali nusprsti gintis nuo
jam pareikto iekinio. Tada jis gali imtis tam tikr procesini priemoni, o jomis remdamasis teismas gali atmesti iekin.
Procesins priemons, kuriomis atsakovas ginasi nuo jam pareikto iekinio, vadinamos atsakovo gynybos priemonmis. ios priemons leidia ne tik utikrinti procesin ali lygiateisikum, bet ir yra
btina rungimosi principo prielaida. Tik pripastant adekvaias atsakovo gynybos priemones, manoma utikrinti, kad procesas bus rungimosi pobdio.
Taiau, kaip minta, gintis nuo pareikto iekinio yra atsakovo teis, bet ne pareiga. Todl atsakovas gali nesiginti ir pripainti iekin
(CPK 42 str.).
statymas numato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikto iekinio
priemons - priein iekin ir atsikirtimus iekin.
22.2 PRIEINIS IEKINYS
Prieinis iekinys (ang. cross-action; pranc. action reconventionelle;
vok. Widerklage) - tai toje paioje byloje pareiktas atsakovo iekinys
iekovui siekiant apsiginti nuo pirminio iekinio reikalavimo1. Gali1
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. rugsjo 10d. nutartis c. b. R. emaitis v. A. Padleckas, Nr. 3K-3-788/2001, kat. 95.2; 2001 m. balandio 4 d. nutartis c. b. Kelms rajono
savivaldyb v. M. ir J. ukauskai, Nr. 3K-3-360/2001, kat. 95.2; 2001 m. vasario 7 d. nu-
398
399
Teismas, priimdamas sprendim byloje, kur buvo pareiktas prieinis iekinys, turi aikiai nurodyti, kurie iekovo ir atsakovo reikalavimai patenkinami, o kurie - atmetami (CPK 265 str.).
22.3 ATSIKIRTIMAI IEKIN
Atsikirtimai iekin - tai atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis
siekia paneigti jam pareikto reikalavimo pagrstum arba ginija iekovo teis pareikti iekin. Atsikirtimai iekin gali bti materialiojo
teisimo pobdio ir procesinio teisinio pobdio (formals).
Materialiojo teisinio pobdio atsikirtimai - tai atsakovo nurodomos faktins aplinkybs, argumentai, paaikinimai, kuriais siekiama
paneigti iekinio pagrstum, t. y. rodyti, kad iekovas neturi teiss
iekinio patenkinim. iais atsikirtimais atsakovas siekia nuginyti teisin arba juridin iekovo iekinio pagrind. Pavyzdiui, materialiojo
teisinio pobdio atsikirtimai yra atsakovo argumentas, kad iekovas
praleids iekinio senaties termin, pareikimas, kad dl prievoles nevykdymo nra atsakovo kalts, tvirtinimas, kad prievol jis vykd tinkamai, rodinjimas, kad sutartis negalioja. Atsakovas, ginydamas faktin iekovo iekinio pagrind, gali pasirinkti kelis gynybos variantus.
Pirma, jis gali paprasiausiai neigti iekovo nurodytus faktus (lot. negatio simplex), pavyzdiui, paskolos sutarties buvimo fakt. Antra, atsakovas gali rodinti esant prieingus, nei nurodo iekovas, faktus (lot.
negatio per positionem alterius). Pavyzdiui, iekovas prao priteisti
atlyginim u suteiktas paslaugas, o atsakovas rodinja, kad joki paslaug i iekovo negavo. Treia, atsakovas gali rodinti aplinkybes,
kurios derinasi su iekovo iekinio pagrindu, bet jas rodius iekovo
reikalavimas nebegali bti tenkinamas. Pavyzdiui, atsakovas pripasta skolinsis i iekovo pinig, taiau rodinja, kad skol grins
arba kad dar nra sujs jos grinimo terminas1.
Procesinio teisinio pobdio (formals) atsikirtimai - tai atsakovo argumentai, kuriais jis siekia rodyti, kad iekovas neturjo teiss pareikti iekinio, todl procesas prie j (atsakov) pradtas neteistai. Pavyzdiui, procesiniai teisiniai atsikirtimai yra atsakovo
pareikimas, kad ginas nepriklauso sprsti teismui arba dl tapataus
iekinio jau siteisjs teismo sprendimas, nurodymas, jog iekovas yra
neveiksnus, tvirtinimas esant arbitrain susitarim ir t.t.
Visus atsikirtimus iekin atsakovas turi rodyti (CPK 12, 178 str.).
1
401
265, 270 str.). Todl teismas negali grsti sprendimo prielaidomis, savo
samprotavimais, niekuo nepagrstais ali paaikinimais. Dl ios prieasties rodinjimas svarbus ir alims, ir teismui. Kiekviena alis, grsdama savo reikalavimus ar atsikirtimus tam tikrais faktais, stengiasi
tikinti teism t fakt tikrumu ir iuo tikslu pateikia vien ar kit
j rodym. Teisjas ali pateikt faktin ir kit rodomj mediag turi nealikai vertinti ir nusprsti, tie faktai nustatyti ar ne. Taigi rodinjimo tikslas yra ali teigini teisingumo nustatymas, t. y.
rodinjant siekiama tikinti teism, kad alies teiginiai yra teisingi:
kad jos nurodytos aplinkybs tikrai yra (buvo) ir btent tokios, kokios nurodytos, arba atvirkiai, kad neigiam aplinkybi i tikrj
nra.
Apskritai rodinjimas nra civilinio proceso teiss ir doktrinos sritis. rodinjimas i esms yra logikos dalis, nes kiekviena paintin
veikla reikalauja rodinti tam tikrus reikinius ar teiginius. Kurio nors
teiginio teisingum ar klaidingum, jo sutikim ar nesutikim su tikrove galima rodyti tik dedukcijos ir indukcijos metodais, vadovaujantis logikos dsniais1. Logikos dsniais remiamasi ir rodinjant civiliniame procese, nes rodinjimas teisme pirmiausiai taip pat yra login,
paintin veikla. Kita vertus, rodinjimas teisme nra grynai login,
mstymo procesas. Ji yra ir procesin pozityviosios teiss norm reguliuojama veikla, nes, pirma, teisminio rodinjimo ypatumus lemia
rodinjimo dalykas, esantis ne hipotezs, teorijos ar teiginiai, o juridiniai faktai. Antra, rodinjant teisme operuojama ne moksliniais argumentais, aksiomomis, o teisminiais rodymais, t. y. tam tikra informacija, patvirtinania ar paneigiania rodinjimo dalyk sudaranius
faktus. statymas nustato, k galima laikyti rodymu, ko negalima, k
reikia rodinti, o ko ne ir t.t. Taigi teismo procese rodinjama tik
statym nustatytomis priemonmis ir tvarka.
rodym teorija aikina daugel civilinio proceso klausim: rodinjimo dalyk, rodinjimo pareig ir jos paskirstym, rodinjimo priemones, rodym leistinum ir ssajum, rodym rinkim, pateikim ir
vertinim, nerodintinas aplinkybes2.
Daugumoje ali rodymai laikomi proceso teiss institutu, todl normos, reguliuojanios rodinjim ir rodymus, yra civilinio proceso statymuose. Taiau Pranczijoje, Italijoje, Kanadoje rodymai laikomi ma1
406
407
Daugelio valstybi civilinio proceso teis reikalauja, kad visus faktus, kuriais remiasi, alys nurodyt rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Vliau nauj fakt nurodyti nebeleidiama, iskyrus negausias iimtis, pavyzdiui, kai jie paaikja tik prasidjus teisminiam bylos
nagrinjimui. tai pagal Vokietijos CPK 296 straipsn teisjas gali atsisakyti priimti laiku ali ir j advokat nepateiktus faktus ir rodymus, jeigu itai vilkint bylos nagrinjim. Teismas gali priimti naujai
pateiktus rodymus ir faktus tik alims rodius, kad anksiau j pateikti negaljo ne dl savo kalts1.
Pranczijos CPK 135 straipsnyje teisjui suteikiama teis atsisakyti priimti ir tirti nustatytu laiku nepateiktus rodymus ir faktus.
vedijoje teismo posdyje alis faktais ir rodymais, nenurodytais
rengiantis nagrinti byl, gali remtis tik i anksto praneusi kitai aliai
(Teismo proceso kodekso 42:22 str.).
Vis i draudim esm labai paprasta - alims draudiama daryti viena kitai staigmenas. Kad teismo procesas bt siningas, kiekvienai aliai privalu i anksto atskleisti viena kitai visus faktus ir rodymus ir teismo posdyje neturi bti pateikiami nei nauji faktai, nei
nauji rodymai.
Antrasis rodinjimo etapas - tai rodym nurodymas.' Iekovas
privalo iekinio pareikime nurodyti rodymus, kuriais ketina rodinti
reikalavim pagrindianias faktines aplinkybes (CPK 135 str. l d. 3 p.).
Analogika pareiga nustatyta ir atsakovui, pareikianiam priein iekin, atsikirtimus iekin ar suraaniam atsiliepim iekin (CPK
142-143 str.). Nurodyti tik rodym pavadinimo nepakanka - privalu
detalizuoti, kokias konkreias aplinkybes vienas ar kitas rodymas patvirtina, pavyzdiui, nepakanka nurodyti, kad pateikiami raytiniai rodymai: dokumentai, sutartys, liudytoj parodymai, vardijant liudytojo
asmens duomenis, gyvenamj viet. Tokia informacija btina ir atsakovui, ir teisjui, kurio pareiga - preliminariai nustatyti rodym ssajum ir leistinum. ali nurodom rodym, nesusijus su nagrinjama byla, teismas atsisako priimti ir tirti (CPK 180 str.). Iekovas turi
nurodyti negalim pateikti savo nurodyt rodym buvimo viet ir prieastis, dl kuri negali j gauti ir pateikti. Nurodyti rodym buvimo
viet yra ir kit byloje dalyvaujani asmen pareiga. Ypa juos visus
svarbu nurodyti jau pirmose proceso stadijose, nes tik inant, kokius
rodymus reikia surinkti, bus galima tinkamai pasirengti bylos nagrinjimui. Be to, tiek byloje dalyvaujantys asmenys per teisminius gin1
408
us, tiek teismas priimdamas sprendim gali remtis tik rodymais, itirtais ir vertintais nagrinjant byl i esms. Jeigu vykstant teisminiams ginams paaikja, kad tam tikri rodymai nebuvo itirti, teismas iimtiniais atvejais gali atnaujinti bylos nagrinjim i esms (CPK
256 str.) ir atidti bylos nagrinjim, kol jie bus surinkti ir pateikti
teismui.
Treias rodinjimo etapas yra rodym pateikimas. Teis pateikti rodymus turi visi byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 42 str.). rodym pateikimas - tai faktinis rodym perdavimas teismui. Iekovas
savo turimus rodymus paprastai pateikia kartu su iekinio pareikimu
iame dokumente yra j sraas (CPK 135 str. 2 d.). Kai kuriuose
statymuose sakmiai nurodoma rodymus pateikti kartu su iekinio pareikimu. Pavyzdiui, moni bankroto statymo 5 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 7 straipsnio pirmojoje dalyje, 8 straipsnio treiojoje dalyje
reikalaujama prie pareikimo ikelti mons bankroto byl pridti dokumentus, patvirtinanius pareikimo pagrstum.
rodymai taip pat pateikiami rengiantis civilins bylos nagrinjimui. Btent i proceso stadija ir yra skirta visai rodomajai informacijai byloje surinkti. Pagal naujojo CPK dvasi visi rodymai turi bti
atskleisti prie pradedant nagrinti byl teismo posdyje (CPK 112,
225-226 str.). Atsakovas turimus rodymus pateikia kartu su atsiliepimu iekin (CPK 142 str.) arba pareikdamas priein iekin (CPK
143 str.). Pateikti rodymus yra ir byloje dalyvaujani asmen pareiga, nes jie privalo rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teismas gali
pareigoti byloje dalyvaujanius asmenis pateikti net j nenurodytus,
taiau, teismo nuomone, reikmingus bylai rodymus. Taip pat teismas
gali pareigoti kitus asmenis ar staig, organizacij, moni pareignus pateikti turimus raytinius ar daiktinius rodymus (CPK 199,
206 str.). Visada svarbu pateikti rodymus prie prasidedant teisminiam
bylos nagrinjimui, kad ir teisjas, ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys galt su jais susipainti. Jeigu rodymai nebuvo pateikti rengiantis bylos nagrinjimui teisme, vykstant teisminiam nagrinjimui teismas turi teis atsisakyti priimti rodymus, jeigu mano, kad vlesnis j
pateikimas vilkins sprendimo byloje primim (CPK 7 str., 141 str. l d.,
142 str. 3 d.). Taigi vykstant teisminiam nagrinjimui rodymai gali bti
pateikiami tik iimtiniais atvejais, nes nauj rodym pateikimas esant
iai stadijai reikalauja atidti bylos nagrinjim, o tai prietarauja proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principams (CPK 7 str.). Taigi
reikalavimas pateikti visus rodymus rengiantis bylos nagrinjimui leidia utikrinti rodym atskleidimo taisykls laikymsi. rodym at-
409
skleidimo taisykl leidia kiekvienai aliai dar prie prasidedant teisminiam nagrinjimui suinoti, koki rodym pateik kita alis, ir su
jais susipainti. Tik itaip gali bti utikrintas procesinis ali lygiateisikumas ir siningas rungimasis bei bylos inagrinjimas viename
teismo posdyje. Ypating ios aplinkybs svarb rungimosi procesui
patvirtina JAV civilinio proceso statym analiz. Federalini civilinio
proceso taisykli 26-37 straipsniai specialiai reguliuoja tvark, pagal
kuri alys jau prie pradedant nagrinti byl turi galimyb susipainti
su viena kitos turimais rodymais ir galimais rodinjimo veiksmais.
i tvarka vadinama rodym atskleidimu, suprantamu kaip supaindinimas su byloje esaniais rodymais (angl. discovery)1.
Ketvirtas rodinjimo etapas - tai rodym rinkimas. Kreipdamasis teism, iekovas dar gali neturti vis iekinio pareikime nurodom rodym. Tada jis privalo nurodyti prieast, dl kurios negali
j pateikti. Padedant teismui, trkstamus rodymus galima surinkti rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Toki pat teis turi ir atsakovas
bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 112 str. 3 p., 135 str. 2 d.,
199, 205-206, 226 str.). Nra pagrindo nesprsti iekinio pareikimo,
kuriame nurodyti rodymai nepateikti dl svarbi, pateisinam prieasi, primimo klausimo. Taiau kai iekovas kartu su iekinio pareikimu nepateikia jame nurodom rodym ir nepaaikina ito prieasi, teisjas konstatuoja esant iekinio pareikimo trkum ir nustato
termin jiems paalinti (CPK 138 str.).
statyme nurodoma, kad rodymus pateikia alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Kai pateikt rodym neutenka, teismas silo
pateikti papildom rodym (CPK 179 str. 1d.). Taigi pagal statym
teismas nra rodinjimo subjektas. Taiau ir jis kompetentingas rinkti
rodymus trim bdais. Pirma, alies praymu teismas gali byloje dalyvaujaniam asmeniui iduoti liudijim gauti ir pateikti rodymus teismui. Jame nurodoma, kad asmuo turi teis juos gauti. Asmuo su iuo
liudijimu kreipiasi rodym turinius organizacijas ar asmenis. Gautus rodymus byloje dalyvaujantis asmuo pateikia teismui (CPK 199,
206 str.). Antra, teismas turi teis reikalavim pateikti rodym, kur
prao ireikalauti alis, sisti tiesiogiai organizacijai ar asmeniui, kuris
juo disponuoja. Tokiu atveju teismas nustato rodymo pateikimo termin. Organizacijos ar asmenys, neturdami galimybs pateikti reikalaujam rodym ar negaldami jo pateikti per teismo nustatyt laik,
1
Isamiau apie rodym atskleidim JAV civiliniame procese r.: Discovery Practice.
2 ed. / by R. S. Haydock, D. F. Herr. Boston, Toronto: Little, Brown and Co., 1988.
nd
410
412
Lindell B. Cit. op. P. 176-177; GinsburgR. B., Bruzelius A. Cit. op. P. 296-297.
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gruodio 8 d. nutartis c. b. K. vinys v. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija, Nr. 3K-3-931/1999, kat. 1.
2
413
415
Valstybinio informacins technologijos instituto rate nra konstatuojama buvus atliktus kokius nors kasos aparato tyrimus ar bandymus.
Dokumente tik nurodyta prielaida, kad, turint serviso raktus bei inant
kaip jais naudotis, gali bti pereinama mokymo reim. Taigi is
dokumentas nepatvirtina, kad suinteresuoto asmens darbuotojai inojo,
kaip naudotis serviso raktais, ir kad kasos aparatas tikrai buvo nustatytas dirbti mokymo reimu. Siekiant nustatyti, ar tikrai kasos aparatas
buvo naudojamas tokiu reimu, kai nefiksuojami duomenys, reikia speciali ini. Kai norint iaikinti klausimus, kylanius nagrinjant byl, reikalingos specialios inios mokslo, technikos ar kitose srityse, teismas turi sprsti klausim dl ekspertizs skyrimo. iuo atveju ekspertiz
buvo btina skirti ir dl kitoki prieasi: Valstybinio informacins
technologijos instituto rate esaniai informacijai ir io instituto darbuotoj parodymams prietarauja kita byloje esanti mediaga - UAB
Golsma" darbuotoj parodymai, kad vartotojas negaljo nustatyti kasos aparato dirbti mokymo reimu (b. 1. 141). Esant prietaringiems rodymams dl fakt, kuriems nustatyti reikalingos specialios inios, rodinjimas turi bti tsiamas. rodym tarpusavio prietaravimai tokiais
atvejais gali bti paalinti paskyrus teismo ekspertiz ir pavedus j
atlikti nepriklausomiems ekspertams. Lietuvos Respublikos CPK
65 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiam rodym vertinim grst visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto
inagrinjimu. ios rodym vertinimo taisykls nustato teismo pareig teisikai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinmis aplinkybmis, o ne prielaidomis. Tai reikia, kad vieno ar kito
bylai reikmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali bti konstatuojami tik tada, kai tokioms ivadoms pakanka byloje esani rodym. rodym pakankamumas reikia, kad teismo ivados turi bti grindiamos tik tokiais rodymais, kurie nekelia
pagrst abejoni savo rodomja galia, leistinumu ar ssajumu. Teismas, vertindamas, ar pakanka rodym padaryti ivad apie tam tikr
fakt buvim ir j teisin kvalifikacij, turi atsivelgti Lietuvos CPK
65 straipsnyje nustatytas rodym vertinimo taisykles. Priklausomai nuo
bylos pobdio (ar ginas yra kils i vieosios teiss, ar privatins
teiss reguliuojam santyki, taip pat, ar yra sprendiamas civilins,
ar administracins atsakomybs klausimas) rodym pakankamum gali
apsprsti nevienodi kriterijai. Taiau pagal bendr taisykl rodym pakankamumas nustatomas taikant tok kriterij: rodym pakanka tada,
kai jie yra neprietaringi ir j visuma leidia daryti pagrst ivad dl
rodinjimo dalyko buvimo. Bylose, kuriose sprendiamas asmens nubaudimo klausimas, is principas turi bti taikomas be ilyg. Taigi
416
asmuo gali bti nubaustas tik u tokius veiksmus ar neveikim, sudaranius teiss paeidimo sudt, dl kuri buvimo ar nebuvimo nra
net menkiausi abejoni. Tokiose bylose teismas gali daryli ivad apie
rodym pakankamum tik tada, kai dl fakto buvimo ar nebuvimo
praktikai nelieka joki abejoni."1
rodym vertinimas turi bti grindiamas vis rodym lygybs
principu, laikantis nuostatos, kad visi rodymai turi vienoki ar kitoki
rodomj vert ir n vieno negalima atmesti arba laikyti svaresniu.
Iimtis tra rodymai, kuriems didesn rodomj gali suteikia pats
statymas, t. y. prima facie rodymai (CPK 197 str. 2 d.).
Teismas rodymus vertina nuo pat bylos iklimo, pavyzdiui,
sprsdamas, priimti juos ar ne, kviesti ar ne asmen kaip liudytoj.
Pirmiausiai teismas vertina rodym ssajum, taiau tik preliminariai.
Galutin vis rodym vertinim teismas pateikia teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d.).
Taigi rodinjimas yra tam tikra paintin veikla, kai neinoma,
panaudojant specifines priemones - rodymus, tampa inoma, suprantama ir aiku. Kaip ir bet kuri paintin veikla, rodinjimas paklsta
loginio mstymo dsniams. Kita vertus, rodinjimas yra procesin teisin veikla, nes rodym rinkim, tyrim, vertinim detaliai reguliuoja
civilinio proceso teiss normos.
Tad rodinjim civiliniame procese galima apibrti kaip paintin procesin byloje dalyvaujani asmen ir teismo veikl, kai reikmingoms bylai faktinms aplinkybms nustatyti renkami, tiriami ir vertinami rodymai siekiant tinkamai inagrinti byl.
rodinjimo subjektai yra asmenys, turintys ir teis, ir pareig rodinti. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius kiekviena alis turi rodyti tas
aplinkybes, kuriomis ji grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus. alys yra pagrindiniai rodinjimo subjektai, nes ginas dl teiss vyksta
tarp ali, jos labiausiai suinteresuotos, kad byla bt isprsta joms
palankiai, ir btent alys geriausiai ino visas bylos aplinkybes. Kaip
tik rodinjant ir atsiskleidia civilinio proceso teiss rungimosi principo esm.
rodinjimo subjektai yra ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, nes
jie turi teis teikti rodymus, dalyvauti juos tiriant, rodyti aplinkybes,
kuriomis remiasi.
Galiojantys statymai suteikia galimyb dalyvauti rodinjimo procese ir teismui. Be to, kartais statymas pareigoja teism aktyviai
1
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 17d. nutartis c. b. UAB Muaro krautuv" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32.
417
dalyvauti rodinjant. Pavyzdiui, kai dl svarbi prieasi alis arba kitas byloje dalyvaujantis asmuo negali gauti ir pateikti reikiamo
rodymo, teismas ne tik turi teis, bet ir privalo pats juos rinkti. Btent teismas atsako u civilinio proceso statym, reguliuojani rodinjim, laikymsi ir tinkam taikym. Tik teismas galutinai vertina rodymus, nustato j ssajum ir leistinum, atleidia nuo tam
tikr fakt rodinjimo. Teismas atsako u tinkam rodinjimo dalyko nustatym byloje. Jis sprendia, ar byloje surinkta pakankamai
rodym. Teismo sprendimas, priimtas teismui nevisikai ityrus ir
vertinus rodymus arba nustatytomis laikant nerodytas aplinkybes,
arba jame pateikus bylos aplinkybi neatitinkanias ivadas, negali
bti laikomas pagrstu ir turi bti panaikintas apeliacine tvarka. Taiau teismo rodinjimo pareiga (lot. onus probandi) nesaisto. iuo
atvilgiu jis nra rodinjimo subjektas. Teismas tik kontroliuoja rodinjimo proces ir baigia galutin jo stadij vertindamas ali pateiktus rodymus.
rodinjant dalyvauja ne tik pirmosios, bet ir apeliacins instancijos teismas. Jis turi teis analizuoti naujas, nagrinjant byl pirmosios
instancijos teisme nenustatytas aplinkybes, tirti naujus ir i naujo vertinti pirmosios instancijos teismo itirtus rodymus (CPK 320 str.).
Teismas, nagrinjantis byl kasacine tvarka, rodinjant nedalyvauja, nes jis sprendia tik teiss, o ne fakto klausimus (CPK 353 str.).
Taigi kasacinis teismas tik tikrina, ar emesnij instancij teismai teisingai aikino ir taik teiss normas pirmosios ir apeliacins instancijos teismo nustatytiems faktams. Be abejo, kasacinis teismas taip pat
tikrina, ar teisingai aikintos ir taikytos rodymus ir rodinjim reguliuojanios teiss normos. Taigi kasacinis teismas rodinjimo procese
dalyvauja netiesiogiai.
3. RODINJIMO TIKSLAS
statyti ties kiekvieno asmens pareiga - padti gyvendinti teisingum. Vokietijos CPK 138-139 straipsniai, nustatantys ali pareig sakyti ties apie visas bylos aplinkybes, pareigoja teism aikintis, ar
alys tikrai nurodo visus bylai reikalingus faktus, ir suteikia jam teis
reikalauti i j nurodytus faktus patikslinti. Lietuvos CPK 176 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama, kad rodinjimo tikslas - teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad
tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, yra arba j nra.
Dl rodinjimo procese nustatomos tiesos pobdio yra dvi prieingos nuomons. Vienos alininkai teigia, kad rodinjimo tikslas yra
nustatyti materialij, arba objektyvij (absoliui), ties. Propaguojantieji kit doktrin tvirtina, kad objektyviosios (absoliuios) tiesos
nustatyti nemanoma, todl teismui turi pakakti nustatyti santykin (formalij) ties.
Materialiosios tiesos doktrinos teiginiai grindiami teisingumo, kaip
moralins vertybs, esme. Doktrinos poiriu, teisingumas reikalauja
teiss normas taikyti tik i tikrj esamoms aplinkybms. Teismui materialiosios teiss normas taikant nesamiems, igalvotiems ar suklastotiems faktams, teisingumo vykdymas tapt farsu, komedija.
Tokios pozicijos laiksi ikirevoliucins Rusijos proceso teiss specialistai - K. Malyevas, I. Engelmanas, V. Riazanovskis ir kiti. Pavyzdiui, V. Riazanovskis formalij ties laik fikcija ir teig, kad proceso tikslas nustatyti materialij ties, t. y. tikrsias bylos aplinkybes 1 .
Tarybinje civilinio proceso teiss doktrinoje vyravo vadinamoji
objektyviosios tiesos teorija, pagal kuri ne tik ali, bet vis pirma
teismo pareiga yra nustatyti objektyvija ties byloje. i teorija buvo
aikiai tvirtinta ir statyme: iki 1994 m. galiojusioje CPK 15 straipsnio redakcijoje sakoma, kad teismas privalo, neatsivelgdamas ali
pateiktus rodymus, imtis vis priemoni visapusikam, pilnutiniam ir
objektyviam vis bylos aplinkybi iaikinimui"2.
Atrodo, kad iandienins Rusijos civilinio proceso teiss doktrinoje objektyviosios tiesos koncepcijos pamau atsisakoma. Pavyzdiui,
2001 m. ileistame civilinio proceso vadovlyje apie objektyvij ties
visai nekalbama ir teigiama, kad rodinjimo tikslas yra deramai pa3
inti reikmingus bylai faktus .
1
Pa
B. A. Cit. op. P. 31-33.
2Isamiau apie objektyviosios tiesos doktrin r.: Tpey
M. K.
aaa
aue
p a a c
poecce.
Moca:M,
1982. C. 25-27.
3
p a a
poecc : y
/
p e . M. K. T p e y a . M o c a :
o p o e , 2001. C. 212-213
419
Santykins tiesos doktrinos alininkai aikina, kad rodinjimo tikslas - utikrinti, jog faktai, kuriems teismas taikys materialiosios teiss
normas, yra veikiau tikri, nei melagingi, netikri. Absoliuios tiesos, j
nuomone, nemanoma nustatyti dl keli prieasi.
Pirma, siekdamas nustatyti absoliui ties, teismas bt priverstas aikintis bylos aplinkybes iki begalybs. Tuo tarpu byla turi bti
isprsta operatyviai, nes ito reikia ir ali, ir valstybs interesais (lot.
interest reipublicae ut sit finis litium).
Antra, objektyviajai tiesai nustatyti btina galimyb nevaromai
remtis bet kokia informacija. Taiau t draudia statymas, nustatydamas rodym leistinumo taisykles. Pavyzdiui, kartais statymas draudia naudoti kaip rodinjimo priemon liudytoj parodymus, ne visi
asmenys galt bti apklausiami kaip liudytojai ir panaiai. Tad rodym
leistinumo principas neivengiamai padeda nustatyti tik santykin ties.
Treia, danai rodym altinis yra mogus, o jis kartais klysta.
Todl absoliuios tiesos nemanoma nustatyti.
Ketvirta, pagal statym kai kuri fakt visai nereikia rodinti.
Pavyzdiui, yra nemaai teisini prezumpcij, kurios kartais yra fikcija, tikrovs neatitinkanti teisin prielaida. Taiau kadangi statymas nereikalauja rodyti prielaidos tikrumo, teismas privalo vadovautis netikru faktu, be abejo; jeigu prezumpcija nepaneigiama.
Penkta, dispozityvumo ir rungimosi principai reikalauja, kad teismas nesikit rodinjimo proces. Kadangi ginas kyla i privai
santyki, alys gali vengti atskleisti kai kuriuos faktus arba norti juos
pateikti taip, kad jie kuo daugiau tenkint subjektyvius interesus. Todl teismo kiimasis santykius, kuri alys nenurodo, savarankikas
fakt aikinimas ir rinkimas reikt teismo kiimsi privaius ali
reikalus.
Dl mint prieasi daroma ivada, kad teismas pajgus nustatyti tik santykin ties, t. y. jis tiria ir vertina tik ali pateiktus faktus
1
ir rodymus .
4. RODYM PAKANKAMUMO PROBLEMA
Pagal absoliuios tiesos teorij rodytu galima pripainti tik akivaizd fakt, nekeliant teismui joki abejoni. is principas, ir visai
pagrstai, taikomas baudiamajame procese, kur turi bti rodinjama,
tad ir rodymus privalu rinkti, kol teisjui dl fakto nebelieka n maiausios abejons1. princip siloma taikyti ne tik baudiamajame,
bet ir civiliniame procese, argumentuojant dviem motyvais: pirma, teismas alims valstybs prievartos priemones taiko ir civiliniame procese; antra, prievarta gali bti vartojama tik kai teisjas yra visikai sitikins tam tikr fakt tikrumu. Pavyzdiui, tik neabejotinai rodius
skolos fakt, galima priversti skolinink j sumokti2.
Santykins tiesos doktrinos poiriu civiliniame procese faktas laikytinas rodytu, kai teisjas labiau tiki, negu netiki fakto tikrumu. Teisjas, kuriam atrodo, kad vienos alies pateiktuose rodymuose tiesos
daugiau nei kitos, atitinkam fakt gali pripainti esant tikr ir nutraukti tolesn rodym rinkim ir tyrim3. Pagal santykins tiesos doktrin teismo funkcija yra isprsti ali konflikt. Todl formaliajai tiesai
nustatyti pakanka, kad viena alis pateikia svaresni rodym nei kita
ir svaresni rodymai labiau tikina teisj4. Taigi rodym pakankamumo klausim subjektyviai turi sprsti pats teisjas.
Pripastama, kad rodym pakanka tada, kai jie sudaro tikimyb,
jog faktas egzistuoja, nors tam tikr abejoni dl to ir lieka. Todl
sprendimas dl rodym nepakankamumo gali bti naikinamas tik
dviem atvejais: pirma, rodius, kad ne tik kitas teismas bt padars
prieing ivad, bet ir rodymai buv tokie menki ir nesvars, kad
apskritai joks protingas mogus nebt pripains fakt nustatytais;
antra, rodius, kad apskritai nebuvo rodym, kuriais remiantis bt
5
galima ivada dl fakto tikrumo ar netikrumo . rodym pakankamumo problema galt atrodyti, kaip pavaizduota l0 paveiksle.
i, vadinamoji didesns tikimybs teorija vyrauja daugelio usienio valstybi civilinio proceso doktrinose. Pavyzdiui, Vokietijos teiss
doktrina fakt civiliniame procese laiko rodytu, kai teisjui nelieka
dl jo dideli abejoni. Vadinasi, rodym esti pakankamai (lot. quantum),
6
kai yra tokia tikimyb, kuri priimtina kiekvienam protingam mogui .
1
421
Taiau tai nra vienintelis ir neginytinas poiris rodym pakankamum. inoma ir prieinga nuomon - rodytu gali bti laikomas
tik patvirtintas faktas. Pagal i teorij yra tokie tiesos, tikrumo lygiai: 1) maai tiktina; 2) tiktina; 3) patvirtinta; ir 4) akivaizdu; 5) visikai tikra1. Baudiamajame procese
faktas gali bti pripaintas rodytu, kai
tampa akivaizdus, t. y. pasiekus ketvirta tikrumo lyg. Civiliniame procese
fakt galima pripainti rodytu pasiekus trei tikrumo lyg, t. y. inykus
pagrstoms abejonms dl jo tikimybs
ir galint j pripainti patvirtintu. Tuo
tarpu pagal didesns tikimybs doktrin pakanka pasiekti antr tikrumo lyg, t. y. nereikalaujama, kad abejons
visikai inyktu, o pakanka fakto buvimo tikimybei nusverti jo nebuvimo
tikimyb2.
CPK 176 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama, kad rodinjimo tikslas teismo sitikinimas esant tam tikras aplinkybes ar j nesant. Taigi statymas
nereikalauja, kad civilinje byloje teisjas btu visikai sitikins3. Vadinasi,
fakt rodomurno problema civilinje
byloje, skirtingai nei baudiamojoje,
1
Klanio H. T., Sorvettula J., Hatakka M. Burden of Proff: Truth or Law? // Scandinavian Studies in Law. 1992, vol. 34, p. 115150; Clermont K. M., SherwinE. A Comparative View of Standarts of Proof // The American Journal of Comparative Law.
2002, vol. 50, No 2, p. 243-275.
2 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis c. b. UAB Muaro krautuv" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32.
3
rodytinumo ir rodym pakankamumo problema analizuota keliuose Lietuvos
Aukiausiojo Teismo precedentuose: r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1999 m.
kovo 17d. nutart c. b. UAB Muaro krautuv" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi, inspekcija. Nr. 3K-3-31,1999, kat. 32; 1999 m. gruodio 13 d. nutart c. b. A. Blaiens personalin mon Albina" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999, kat. 32; 2000 m. rugsjo 18d. nutart c. b. J. ernijenko v.
V. Remeikien ir kt., Nr. 3K-3-827/2000, kat. 37; 2000 m. balandio 27 d. nutart c. b.
S. Uscilait ir kt. v. P. Uscila ir kt, Nr. 3K-3-361/2000, kat. 55; 2002 m. birelio 12 d.
nutart c. b. G. selis v. O. Ivokien, Nr. 3K-3-862/2002, kat. 25.8.1.
422
sprstina remiantis tikimybi teorija: faktas gali bti pripaintas rodytu, jeigu alies, kuri juo remiasi, pateikti rodymai leidia daryti labiau tiktin ivad j esant nei jo nesant1.
23.2 RODINJIMO PAREIGA IR DALYKAS
1. RODINJIMO PAREIGOS SAMPRATA
Pagal rungimosi princip kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 str.). i beveik vis valstybi civilinio
proceso statymams inoma taisykl vadinama rodinjimo pareiga (lot.
onus probandi; angl. burden of proof, pranc. charge de la preuve;
vok. Beweislast). Taigi rodinjimo pareig galima apibrti kaip btinyb aliai nustatyti aplinkybes, kuri nenustaius jai gali atsirasti neigiam padarini.
Btina skirti du rodinjimo pareigos aspektus. Pirma, rodinjimo pareiga reikia alies pareig nurodyti tam tikrus faktus arba teigti
juos esant. iuo aspektu rodinjimo pareiga reikia nurodymo arba
teigimo pareig (lot. onus proferendi). Antra, rodinjimo pareiga reikia alies pareig pateikti rodymus, patvirtinanius jos nurodytus faktus. iuo aspektu rodinjimo pareiga reikia rodym pateikimo pareig. Abu ie rodinjimo pareigos aspektai daniausiai sutampa:
nurodius faktus, btina pateikti juos patvirtinanius rodymus. Taiau
kartais ie aspektai nesutampa. Pavyzdiui, jeigu tam tikros aplinkybs, kurias nurod alis, preziumuojamos esanios, tai alis tik privalo
jas nurodyti, taiau neprivalo pateikti j rodym.
Taigi rodinjimo pareig galima apibrti kaip procesini veiksm: fakt ir rodym nurodymo, rodym rinkimo ir pateikimo, rodym tyrimo ir vertinimo, visum. Iekinio pareikime iekovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavim, ir
rodymus; jis taip pat privalo pateikti rodymus teismui ir t.t. Nevykdius ios pareigos, atsiranda tam tikr neigiam padarini. Pavyzdiui, teisjas nesprendia iekinio pareikimo, kuriame nenurodytas iekinio pagrindas, primimo klausimo. aliai nerodius
aplinkybi, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripainti jas nerodytomis (lot. idem est non probari et non esse - kas nerodyta ir kas
neegzistuoja, yra vienas ir tas pats)2.
1
Cohen L. J. The Logic of Proof // Legal Reasoning. Vol. 2 / edited by A. Aarnio,
D. N. MacVormick. Dartmouth: Aldershot, 1992. P. 473-485.
2
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 11 d. nutartis c. b. N. Kasperaviien v. R. Mariulynait, Nr. 3K-3-381/2001, kat. 16.5.
423
Kiekvienoje byloje btina nustatyti, k alys privalo rodyti. Jeigu teismas i alies reikalaut rodyti tai, ko statymas i jos nereikalauja,
arba vien al pareigot rodyti tai, k privalo rodyti kita alis, bt
paeistas rungimosi principas. Vadinasi, bet kurioje civilinje byloje
svarbu tinkamai paskirstyti alims rodinjimo pareig. Bendroji rodinjimo pareigos paskirstymo alims taisykl nustatyta CPK 178 straipsnyje: alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis,
kuri io Kodekso nustatyta tvarka nereikia rodinti." Ji atjusi i romn teiss, teigusios, kad rodinjimo nata tenka tam, kuris tvirtina,
o ne tam, kuris neigia (lot. onus probandi in cumbit ei qui affirmat,
non ei qui negat). Taigi iekovas privalo rodyti savo reikalavimo pagrstum, t. y. iekinio faktin pagrind - tas, kas kreipiasi teism
gynybos, tas turi rodyti, kad tokia gynyba btina (lot. semper necessitas probandi incumbit illi, qui agit). Pavyzdiui, iekovas, teigiantis,
kad paskolino pinig atsakovui, o is j laiku negrino, praydamas
priteisti skol, privalo rodyti paskolos sutarties fakt ir termino praleidim; vindikacinio iekinio atveju iekovas privalo rodyti savo nuo424
savybs teis ir jos paeidimo fakt; negatorinio iekinio atveju iekovas privalo rodyti valdymo teis ir jos paeidimo fakt ir t. t.1 I ios
taisykls logikai seka kita - iekovui nerodius iekinio pagrindo,
iekinys nra tenkinamas (lot. actore non probante reus absolvitur).
Treioji rodinjimo pareigos paskirstymo alims taisykl nustato, kad
atsakovas privalo rodyti nesutikimo su iekiniu pagrind (lot. reus in
excipiendo fit actor).
ios taisykls buvo nustatytos ir Lietuvoje 1918-1940 metais galiojusio Civilins teisenos statymo 366 straipsnyje: Iekovas turi rodyti savo iekin. Atsakovas, atsikirsdamas prie iekovo reikalavimus,
turi savo ruotu rodyti savo atsikirtimus."
Taiau mint trij taisykli isiaikinti, k konkreioje byloje
turi rodyti kiekviena alis, nepakanka. I dalies i problem mgina sprsti materialioji teis, nustatydama tam tikras prievoli vykdymo taisykles. Pavyzdiui, CK 6.65 straipsnyje nurodoma, kad vykdiusiam prievol skolininkui kreditorius turi iduoti pakvitavim. Tai,
kad skolininkas turi skolos dokument, patvirtina, jog prievol yra
pasibaigusi, kol nerodyta kitaip. Pagal straipsn teis sukurianius
faktus, pavyzdiui, sutarties, prievols fakt, turi rodyti iekovas. Antai iekovas, pareikiantis iekin dl skolos iiekojimo, remdamasis
paskolos sutarties tarp jo ir atsakovo sudarymu, privalo rodyti sudars paskolos sutart, taiau rodinti, kad skola negrinta, nra jo
pareiga. Taigi iekovas privalo rodyti tik jo teis sukurianius, bet
ne t teis panaikinanius faktus, iskyrus atvejus, kai tie faktai sudaro iekinio pagrind. Atvirkiai, atsakovas, siekdamas ivengti atsakomybs ir nesutikdamas su iekiniu, privalo rodyti, kad skola grinta. Taigi rodyti teis panaikinanius faktus yra atsakovo pareiga.
Nesutinkantis su iekiniu atsakovas turi rodyti, kad skola grinta,
vykdyta ar pasibaigusi kita prievol ar iekinio senatis, jeigu jais
remiasi. tai skolininkas prievols vykdymui patvirtinti gali pateikti
skolos dokument (pakvitavim). Tokiu atveju paneigti CK
6.65 straipsnyje tvirtint prezumpcij bt iekovo pareiga. Analizuotas rodinjimo pareigos paskirstymo alims principas, draudiantis vis rodinjimo nat ukrauti ant vienos alies pei, grindiamas ali lygiateisikumu esant tiek materialiesiems, tiek procesiniams
santykiams.
1
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 14 d. nutartis c. b. R. erniauskien v. R. pakauskien, Nr. 3K-3-72/1999, kat. 36; 1999 m. kovo 31 d. nutartis c. b. L. Jegorova v. . Stankeviius, Nr. K3 -3-47/1999, kat. 42; 1999 spalio 27 d. nutartis c. b.
V. O. Vaserien v. B. O. vagulien, Nr. 3K-3-849/1999, kat. 7.
425
Be subjektin teis sukuriani ir j naikinani fakt, dar skiriami subjektin teis modifikuojantys (pvz., termino pratsimas, sutarties slyg pakeitimas ir kt.) ir kliudantys subjektinei teisei atsirasti
faktai (neveiksnumas, klaida, apgaul, grasinimas ir kt.). Paprastai iuos
faktus turi rodyti alis, kuri jais remiasi 1 . Pavyzdiui, rodyti sutart
negaliojant yra alies, savo reikalavim ar atsikirtim grindianios jos
negalioj imu, pareiga.
Kaip matyti, nuostata, kad kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, dar neduoda aikaus atsakymo, k kiekviena alis konkreioje byloje turi rodyti. Todl jau seniai mginama
iekoti, kaip lengvai ir greitai nustatyti, kas k privalo rodyti. Romn teiss pavyzdiu visus rodintinus faktus kai kurie autoriai
skirsto teigiamus ir neigiamus. Teigiamus faktus reikia rodyti, o
neigiam - nereikia (lot. affirmanti incubit probatio, non neganti;
negativa non probantur; ei incubit probatio, qui dicit, non qui negat)2. Taiau toks fakt skirstymas nra grindiamas aikiais kriterijais, todl sunku nustatyti, kuris faktas teigiamas, kuris - neigiamas.
Net patys autoriai, sil tokiu principu paskirstyti alims rodinjimo
pareig, nenurodo, kokie faktai visada yra teigiami, o kokie neigiami3.
Kadangi teigiam ir neigiam fakt teorija turjo trkum, netruko atsirasti kit. Viena i j, vadinamoji norm teorija, aikina, kad
kiekviena alis turi rodyti teiss normos, kuria remiasi, taikymo pagrindus, t. y. normos hipotez4. Pavyzdiui, iekovas, reikalaujantis pripainti sutart negaliojania dl apgauls, turi rodyti aplinkybes, kurioms esant galima taikyti CK 1.91 straipsn. Taiau ir i doktrina nra
tobula, nes ne visada aiku, kiek konkrei teiss norm yra viename
ar kitame statymo straipsnyje; be to, gali bti taikomi keli straipsniai,
gal gale yra atvej, kai statymas nustato kitas rodinjimo taisykles.
Kita vertus, koki teiss norm taikyti, sprendia teisjas, o ne alys.
Mstant prieingai, alis pralaimt vien dl to, kad neteisingai nurod teiss norm. ie norm teorijos trkumai kai kuriems autoriams
leido teigti, kad rodinjimo pareigos paskirstymas alims yra ne statym leidjo, o teismo reikalas. Teismas, remdamasis ali lygiateisikumo principu, kiekvienu atveju turi nustatyti, kuri alis kokius faktus
1
2
3
426
p a -
Isamiau r.: Cross on Evidence. 7th ed. / by Cross S. R., Tapper C. London: Butterworths, 1990. P. 110-158.
2
inios. 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306.
3
inios. 2001, Nr. 31-1012.
4
inios. 2000, Nr. 44-1247.
5
inios. 1997, Nr. 65-1532.
6
inios. 1996, Nr. 101-2300.
427
aplinkyb, jog laivo trkumai negaljo bti pastebti (nematomi trkumai) iki buksyravimo jra sutarties sudarymo, privalo rodyti buksyruojanio laivo valdytojas, reikalaujantis atleisti j nuo atsakomybs u laivo trkumus; 51 straipsnio antrojoje dalyje teigiama, kad aplinkyb, jog
pareiktieji nuostoliai arba ilaidos i tikrj turi bti priskirti bendrajai
avarijai, privalo rodyti krovini veimo jra sutarties alis, reikalaujanti
padalyti bendrj avarij; 58 straipsnio treiosios dalies 5 punkte nurodyta, kad aplinkyb, jog alos padaryta dl laivo valdytojo tyios ar neatsargumo, privalo rodyti iekovas, reikalaujantis taikyti laivo valdytojui neribot atsakomyb; 61 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad
aplinkyb, jog alos padaryta dl laivo valdytojo agento tyini veiksm arba aplaidumo, privalo rodyti asmuo, reikalaujantis taikyti laivo
valdytojo agentui neribot atsakomyb; 71 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad aplinkyb, jog buvo atsisakyta surayti akt ir is atsisakymas buvo apskstas, privalo rodyti asmuo, pareikiantis pretenzij;
- 1999 m. gegus 18d. Autori teisi ir gretutini teisi statymo1 52 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad aplinkyb, jog parenkant, sudarant, tikrinant ir pateikiant duomen bazs turin buvo padaryta esmini kokybini ir (ar) kiekybini (intelektini, finansini,
organizacini) investicij, privalo rodyti duomen bazs gamintojas;
- 1994 m. sausio 18d. Patent statymo2 41 straipsnio penktojoje
dalyje nurodyta, kad kai patento objektas yra gaminio gamybos bdas
ir atsakovo gaminamas gaminys yra tapatus patentuotu gamybos bdu
pagamintam gaminiui arba yra pagrindo spti, jog jis gaminamas paeidiant patent, o iekovas negali nustatyti, kokiu bdu pagamintas
gaminys, atsakovas privalo rodyti tapataus gaminio gamybos bd esant
kitok negu patentuotas bdas;
- 1996 m. liepos 10d. Draudimo statymo3 14 straipsnio etojoje
dalyje sakoma, kad draudikas privalo rodyti aplinkybes, atleidianias
j nuo draudimo imokos imokjimo ar suteikianias teis sumainti
draudimo imok;
- vekselio turtojas privalo rodyti savo nuosavybs teis veksel nenutrkstamu indosamentu; pareigotas praneti apie vekselio neakceptavim ar neapmokjim asmuo privalo rodyti, kad jis tai padar nustatytu laiku (1999 m. kovo 16d. sakomj ir paprastj vekseli
statymo 18 str., 47 str. 5 d.)4;
1
2
3
4
inios.
inios.
inios.
inios.
1999,
1994,
1996,
1999,
Nr. 50-1598.
Nr. 8-120.
Nr. 73-1742; 2002, Nr. 29-1033.
Nr. 30-851.
428
- kai sutartyje nurodytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir daikto trkumai nustatyti jam pasibaigus, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas
rodo, kad trkumas atsirado prie perduodant daikt arba dl prie
perduodant daikt atsiradusi prieasi, u kurias atsako pardavjas
(CK 6.338 str. 5 d.);
- kai keli transporto priemons avarijoje prarastas ar sualotas
keleivio rankinis bagaas, keleivis ar asmuo, turintis teis alos atlyginim, privalo rodyti, kad rankin baga tikrai turjo, ir prarasto ar
sualoto bagao vert; vejas, siekdamas bti atleistas nuo atsakomybs u bagao, krovinio ar pato siuntos praradim, trkum ar sualojim, privalo rodyti, kad buvo imtasi vis reikiam priemoni alai
ivengti arba kad negaljo toki priemoni panaudoti, arba kad krovinio siuntjo ar gavjo veiksmai buvo ios alos atsiradimo prieastis
arba turjo takos alai atsirasti ar padidti (1996 m. lapkriio 19d.
Keli transporto kodekso 46 str. 3d., 51 str. l d.)1;
- pareigotas praneti apie ekio neapmokjim asmuo privalo rodyti, kad jis tai padar nustatytu laiku; aplinkyb, jog nesilaikyta ekio pateikimo ar praneimo apie jo neapmokjim termin, privalo rodyti asmuo, kuris tuo remiasi gine su ekio turtoju (l999 m. kovo
16 d. eki statymo 44 str. 5 d., 45 str. 2 d.)2;
- kai duomenys TIR knygels krovinio manifeste neatitinka keli
transporto priemons, autotraukinio arba konteinerio turinio, rodyti fakt, kad tie skirtumai atsirado ne dl klaid, padaryt tyia, arba ne dl
aplaidumo pakraunant ar isiuniant krovin arba pildant mint manifest, privalo rodyti TIR knygels savininkas (1975 m. Muitins konvencijos dl tarptautinio krovini gabenimo su TIR knygelmis (TIR
konvencijos 39 str. 2 d.)3;
- iekovas privalo rodyti, kad alos padar branduolinis incidentas
branduolinio renginio operatoriaus branduoliniame renginyje arba ala
yra susijusi su branduoline mediaga, patekusia i tokio branduolinio
renginio arba pagaminta jo branduoliniame renginyje; branduolinio rengimo operatorius, siekdamas, kad bt visikai ar i dalies atleistas nuo
civilins atsakomybs u padaryt branduolin al, privalo rodyti, jog
branduolins alos padaryta visikai ar i dalies dl iurktaus aplaidumo asmens, kuriam padaryta ala, arba ji yra rezultatas jo veikos ar
1
2
3
429
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
431
mo, prilyginama tyiniams veiksmams. Tos paios konvencijos 41 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad negaliojaniomis pripastamos visos slygos, kurios rodym nat gali perkelti kitai aliai.
Taiau yra ir iimi. Pavyzdiui, Italijos CK 2698 straipsnis leidia alims savo susitarimu pakeisti rodinjimo pareigos paskirstymo
taisykles, taiau tik esant santykiams, kai jos gali laisvai disponuoti
savo teismis, ir tik tada, jeigu toks susitarimas nelemia nepaalinam
klii subjektinei teisei gyvendinti.
3. RODINJIMO DALYKAS
iekinys bus patenkintas ar ne. Iekovo nerodyti juridiniai faktai, kuriais jis grindia savo reikalavim, laikomi nerodytais ir teismas iekinio netenkina.
Be t, kuriais alys grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus, rodinjimo dalykas gali bti ir kiti faktai, susij su materialiojo teisinio
pobdio juridiniais faktais. Jie vadinami rodomaisiais faktais (lot.
facta probantia). Tai yra aplinkybs, su kuriomis statymas sieja galimyb pripainti kitus juridinius faktus ar teisinius santykius. Pavyzdiui, bendras vaiko motinos ir atsakovo gyvenimas ir kio tvarkymas
prie gimstant vaikui yra atsakovo tvysts rodomasis faktas (CK
3,148str.). Skolininko turimas skolos dokumentas yra prievols vykdymo rodomasis faktas (CK 6.65 str.). Taigi rodomasis faktas yra pakankamas pagrindas daryti ivad esant kit - juridin fakt. Vadinasi,
jis svarbus tiek, kiek turi rodomosios verts patvirtinti ar paneigti esant
tam tikr juridin fakt ar jo nesant.
Kad tapt rodomasis, tam tikras statyme nurodytas faktas turi
bti rodytas. Taigi rodomieji faktai taip pat eina rodinjimo dalyk. Todl kai rodinjama remiantis rodomaisiais faktais, rodinjimo
procesas pailgja: i pradi rodomas rodomasis faktas ir tik tada
daroma ivada dl kito juridinio fakto. Tad rodinjant rodomuosius
faktus iekinio pagrindas rodinjamas netiesiogiai, t. y. i pradi daroma ivada, ar yra rodomasis faktas, o jau tada sprendiama, tikri ar
ne juridiniai faktai, kurie yra iekinio pagrindas.
rodomieji faktai yra ir kiti tiesiogiai ar netiesiogiai su iekinio ar
prieinio iekinio faktiniu pagrindu susij faktai. Pavyzdiui, gali reikti rodyti faktus, patvirtinanius juridini fakt, kurie yra iekinio
pagrindas, vykio viet, laik, aplinkybes. tai rodinjant sutarties negaliojimo dl suklydimo (CK 1.90 str.) fakt, rodomieji faktai gali bti
alies amius, neratingumas, fiziniai trkumai, paros metas ir panaiai. Taip pat gali reikti rodyti faktus, nors tiesiogiai ir nesusijusius
su iekinio pagrindu, taiau reikmingus rodymams vertinti ir rodym taisyklms taikyti. Pavyzdiui, faktas, kad vyk liudytojas mat
tamsiu paros metu ar i toli, yra svarbus vertinant rodymus, todl itai gali reikti rodyti, rodym teorijoje tokie faktai dar vadinami pagalbiniais faktais (angl. auxiliary facts)1.
Procesinio teisinio pobdio faktai, kurie, pavyzdiui, yra civilins bylos sustabdymo arba nutraukimo pagrindas, taip pat eina rodinjimo dalyko sudt. alis tok fakt, kuriuo remiasi, privalo rodyti. Antai atsakovas, reikalaujantis nutraukti byl dl to, kad teismas
Evidence: Its History and Policies. P. 75-76.
433
jau anksiau prims sprendim dl tapataus iekinio, privalo itai rodyti, o teismas turi nustatyti, ar yra pagrindo j nutraukti.
Nustatyti rodinjimo dalyk civilinje byloje btina rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Tik isiaikinus, kokius faktus reiks rodyti, tampa inomi rinktini rodymai. Tinkamai nustaius rodinjimo
dalyk, galima veiksmingai taikyti rodym ssajumo ir leistinumo taisykl, teisingai nustatyti byloje dalyvaujanius asmenis ir utikrinti,
kad visi rodymai bus surinkti esant iai stadijai ir byla bus inagrinta i esms pirmajame teismo posdyje (CPK 7 str.). Pavyzdiui, jeigu
rodinjimo dalykas yra faktai, patvirtinantys treiojo asmens teis
parduot daikt, parduoto daikto pamimo byloje kartu su pirkju turi
dalyvauti pardavjas (CK 6.322 str.).
23.3 APLINKYBS, KURI NEREIKIA RODINTI
1. SAMPRATA
statym leidjas, siekdamas palengvinti rodinjimo pareigos paskirstym alims, taip pat pat rodinjimo proces, nustato kai kurias bendrosios taisykls, kad alis privalo rodyti faktus, kuriais ji remiasi", iimtis. CPK 182 straipsnis nurodo keturias grupes aplinkybi,
nuo kuri rodinjimo alys atleidiamos. Tai teismo pripainti visiems inomi faktai; siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje
ar administracinje byloje nustatyti faktai (prejudiciniai faktai); siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti taktai; pagal statym preziumuojami faktai ir alies pripainti faktai. Visi aptarti faktai, nuo
kuri rodinjimo alis (-ys) atleidiama (-os), vadinami aplinkybmis, kuri nereikia rodinti.
2. TEISINS PREZUMPCIJOS
Daniausiai bendrosios rodinjimo pareigos paskirstymo taisykls iimtis nustato teisines prezumpcijas tvirtinanios materialiosios teiss normos. Teisine prezumpcija (lot. praesumtionis iuris; angl. legal presumption; pranc. prsumption lgale; vok. Rechtsvermutungen) laikoma
statyme nurodyta tam tikr fakt, aplinkybi egzistavimo, j tikrumo
prielaida, esant tam tikr kit fakt (CPK 1 82 str. 4 p.). Preziumuojami, t. y. laikomi egzistuojaniais, tokie faktai, kuriuos ilgainiui patvirtina gyvenimo praktika (lot. presumptio, ex eo quod plerumque). Be
abejo, kiekviena, nors ir labai tiktina, prielaida gali nepasitvirtinti.
Tai reikt, kad teisins prezumpcijos gali bti paneigtos (apie teiss
teorijoje skiriamas absoliuias, arba nenuginijamas, prezumpcijas ir
j viet usienio bei Lietuvos teisje kalbama toliau). CPK 182 straips434
nio 4 punkte nustatyta suinteresuoto asmens teis rodyti, kad yra prieingai, negu preziumuoja statymas. alis neturi rodinti fakt, kuriais grindia savo reikalavimus ir atsikirtimus ir kurie, remiantis statymu, preziumuojami es nustatyti (CPK 182 str. 4 p.) (lot. Iex contra
id quod praesumit, probationem non recipit statymas nereikalauja
rodinti to, k jis preziumuoja).
Teisins prezumpcijos nustatomos dl trij prieasi. Pirma, jomis siekiama taupyti ir ali, ir teismo laik bei jgas rodinjant. Antra, jos padeda rasti ieit i aklaviets, kurioje ne vienam tenka atsidurti. Pavyzdiui, toje paioje avarijoje uvus tvui ir snui, nemanoma
rodyti, kuris mir pirmas. Neisprendus ios dilemos, negalima nustatyti, kyla palikimo klausimas ar ne. Treia, prezumpcijomis siekiama
utikrinti vienod socialin ir teisin politik bei praktika. Pavyzdiui,
kalts, nekaltumo prezumpcijos yra tam tikri principai, kuriais grindiama teiss sistema1.
Be nuginijam, arba santykini, prezumpcij (lot. praesumptiones
iuris tantum; angl. rebutable presumptions; pranc. prsomption rfutable; vok. gewohnliche Rechtswermutungen), skiriamos absoliuios, arba
nenuginijamos, prezumpcijos (lot. praesumptiones iuris et de iure; angl.
irrebutable presumptions; pranc. prsomption irrfragable; vok. unwiderlegliche Rechtsvermutungen). vairi valstybi teis nustato skirtingas nenuginijamas prezumpcijas. Pavyzdiui, bendrojoje teisje nenuginijama prezumpcija laikomas amius ir pripastama, kad nepilnametis
yra neveiksnus ir neatsako u padaryt al, taip pat kad mons registravimas yra nenuginijama jos steigimo teistumo prezumpcija2.
Pranczijoje nenuginijama prezumpcija laikoma teismo sprendimo res judicata galia3.
Ar yra nenuginijam prezumpcij Lietuvos teisje? Kai kuri galiojani teiss norm analiz leidia klausim atsakyti teigiamai.
Pavyzdiui, CK 2.2 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir 5.3 straipsnio antrojoje dalyje nurodoma, kad nesant galimybs nustatyti, kuris i dviej ar daugiau asmen mir anksiau, laikoma visus juos mirus tuo
paiu metu. Nenuginijama prezumpcija nustatyta ir CK 2.2 straipsnio
treiojoje dalyje.
iuolaikin pozityvioji teis, teism praktika ir teiss doktrina pripasta esant tokias teisines prezumpcijas:
1
435
i prezumpcija pripastama ir darbo teisje. Pavyzdiui, darbdaviui laiku neatsiskaiius su atleidiamu darbuotoju, preziumuojama, kad dl to kaltas darbdavys, todl
rodinti aplinkyb, jog nebuvo darbdavio kalts, privalo pats darbdavys, o ne darbuotojas: r, pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 24 d. nutart c. b. V. Matis v. AB Lietuvos taupomasis bankas, Nr. 3K-3-350/2001, kat. 2.7.
2
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. sausio 18d. nutartis c. b. G Bikuait v. Kretingos rajono savivaldybs Civilins metrikacijos skyrius, Nr. 3K-7-167/2001, kat. 18.
436
437
438
RODYMAI
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
439
RODYMAI
CIVILINIAME PROCESE
yra rodymas vejo nenaudai, jeigu tik jis patikrino juos dalyvaujant
siuntjui ir nurodo apie tai vataratyje, arba jeigu tai susij su duomenimis apie iorin preks bkl;
- 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi
su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 18 straipsnio treiojoje dalyje nurodyta, kad
tais atvejais, kai veimas eme, jra arba upe u oro uosto rib, atliekamas vykdant veimo oru sutart, siekiant pakrauti, iduoti arba perkrauti, bet kokie nuostoliai, kol nebus rodyta prieingai, laikomi kilusiais i vykio, atsitikusio veant oru;
- 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi
su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 21 straipsnyje nustatyta, kad pripastama dl
alos atsiradimo nesant al patyrusio asmens kalts, kol vejas nerodo, jog patyrs alos asmuo yra pats dl to kaltas arba padjo tai
alai atsirasti;
- 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi
su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 26 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad jeigu
baga ir prekes gavjas prim nepareikdamas priekait, kol nebus
rodyta prieingai, bus laikoma prekes atgabenus geros bkls ir pagal
vatarat;
- 1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties
konvencijos' 2 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad jeigu bus rodyta krovin praradus, sugadinus ar pavluotai pristaius veant ne keli, o kitos ries transportu ir keli transporto vej nesant kalt,
nes tai vyko dl kitos ries transporto vejo, veusio t krovin,
kalts, keli transporto vejas atsako ne pagal i konvencij;
1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties
konvencijos 9 straipsnyje nurodyta, kad vataratis yra veimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat rodymas, kad krovinys vejo
dispozicijon yra perjs, iki tol, kol bus rodyta prieingai; jeigu vejas vataratyje nerao motyvuot pastab dl krovinio ir pakuots
bkls, tai iki prieingo rodymo laikoma krovinio ir pakuots ior
priimant buvus tinkamos bkls ir krovinio viet skaii, ymjim ir
numeracija atitikus vataraio raus;
- 1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties
konvencijos 20 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad krovinys laikomas prarastu, jeigu, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, jis per
inios. 1998, Nr. 107-2932.
442
- tam tikri asmenys tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku, pavyzdiui, avarija, stichin nelaim ir panaiai.
Taigi pripastamos visiems inomomis aplinkybs, kurios: 1) objektyviai inomos alims nagrinjant byl ir priimant joje sprendim;
2) inomos byl nagrinjaniam teismui. Dl atleidimo nuo visiems inom aplinkybi rodinjimo teismas priima nutart ir ji raoma teismo posdio protokol.
Panai taisykl yra ir kit valstybi civilinio proceso statymuose.
Pavyzdiui, vedijos teismo proceso kodekso 35:2 straipsnyje sakoma,
kad nereikalaujama rodinti visuotinai inom aplinkybi. Analogika
taisykl yra Vokietijos CPK 291 straipsnyje. Ji taip pat galioja bendrojoje teisje.
Nuo teismo pripaint visiems inomais fakt reikia skirti teismui inomus faktus. Pripastama, kad teismas ex officio ino ir imano materialij ir proceso teis, statym galiojim ar negaliojim, tikrj j prasm (lot. iura novit curia). Todl vis i aplinkybi alims
nereikia rodinti. Be abejo, alis gali pateikti savo vienos ar kitos
teiss normos aikinim, gali teigti, kad statymas negalioja ir panaiai. Taiau visus iuos faktus teismas privalo patikrinti ex officio.
Kai taikyti usienio teis numato ali susitarimas, usienio teis
Lietuvoje laikoma fakto klausimu (CK 808 str. 2 d.). Todl alis, kuri
remiasi usienio teise ir reikalauja j taikyti, privalo rodyti usienio
teiss turin, galiojim ir aikinimo bei taikymo praktik atitinkamoje
valstybje. Visais kitais atvejais, pavyzdiui, kai usienio teiss taikym numato tarptautin sutartis ar Lietuvos kolizins normos, usienio
teis pripastama teiss klausimu, todl visus usienio teiss klausinius aikinasi teismas sua sponte, t. y. ex officio.
Nuo visiems inom fakt taip pat reikia skirti faktus, kuriuos
teisjas suinojo privaiai, t. y. ne dl teismo proceso. Pavyzdiui, teisjas ino, kad mirs iekovo tvas buvo pradjs statyti gyvenamj
nam, nes teisjo tvas ir iekovo tvas buvo kaimynai. Tokiais faktais teisjas negali remtis, jeigu jie nra rodyti bendrja tvarka, nes
prieingu atveju jis tapt liudytojas (lot. non refert quid notum sit judici, si notum non sit in forma judicii).
4. PRIEINGOS ALIES PRIPAINTI FAKTAI
alis turi teis pripainti esant faktus, kuriais kita alis grindia savo
reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 187 str. l d.). i alies teis yra dispozityvumo ir rungimosi princip iraika. Pripainimo objektas iuo
atveju yra faktins arba teisins aplinkybs, patvirtinanios prieingos
444
445
Panaiai fakt pripainim reguliuoja ir usienio valstybi civilinio proceso teis. Pavyzdiui, bendrojoje teisje teismui privalomas ne
bet koks fakto pripainimas. Antai kai alis pripasta sutarties sudarymo fakt, taiau teismas velgia sutart prietaraujant vieajai tvarkai, toks fakto pripainimas jokios teisins reikms neturi ir teismas
jo nepriima, nes privalo vieajai tvarkai prietaraujani sutart pripainti negaliojania. Teismas taip pat nepriima neteistai, pavyzdiui,
prievarta, igauto fakt pripainimo. Bendrojoje teisje yra trys slygos, kurias turi atitikti fakt pripainimas. Pirma, faktai turi bti pripainti iklus byl. Antra, jie turi bti pripainti dl to, kad nagrinjama byla. Treia, turi bti pripainti faktai, kuriais remiasi kita alis
ir kuri pripainimas kitai aliai naudingas. Faktus galima pripainti
aktyviu elgesiu (veiksmais) arba juos pripastant numanyti i aplinkybi, pavyzdiui, aliai visikai nereaguojant kitos alies nurodytus
faktus arba elgiantis indiferentikai, nors tokiomis pat aplinkybmis
protingas mogus juos paneigt. Faktus gali pripainti ir alis, ir jos
atstovas1.
vedijoje fakt pripainimas dispozityviose bylose teismui yra privalomas; nedispozityviose bylose teismas alies fakt pripainimo gali
nepriimti ir nagrinti byl i esms. Nors fakto pripainimas yra visikas jo rodymas, vedijos teismo proceso kodekso 35:3 straipsnyje aliai suteikiama teis panaikinti savo pripainim. Taiau dl melagingo pripainimo reikms vedijos teiss doktrinoje bendros nuomons
nra. Vieni mano, jog dispozityvumo principas reikalauja, kad teismas
priimt net ir melaging pripainim. Kiti teigia, kad toks sprendimas
pakirs teismo reputacij, todl teismas melagingo pripainimo neturi
priimti2.
Pranczijoje fakt pripainimas laikomas galutiniu ir visiku j
rodymu, todl savo pripainimo alis negali ataukti. Paneigti fakt
pripainim galima tik rodius, kad pripainta suklydus, dl apgauls
ar prievartos3.
Italijoje nepalankius faktus gali pripainti tik pati alis, o ne jos
atstovas. Pripainimas gali bti teisminis arba neteisminis. Pastarj galima rodyti raytiniais rodymais arba liudytoj parodymais, jeigu liudytoj parodymai yra leistina pripaint fakt rodinjimo priemon. alis
savo pripainim gali paneigti, rodiusi buvus klaid ar prievart4.
1
2
3
4
Ikikarinje Lietuvoje fakt pripainimo institut reguliavo Civilins teisenos statymo 479-484 straipsniai. Skirtas teisminis ir neteisminis fakt pripainimas. Teisminiu laikytas bylos aplinkybi, kuriomis remiasi kita alis, pripainimas, pareiktas teisme ratu ar odiu.
Teisminis pripainimas buvo beslygikas pagrindas atleisti al nuo
pripaint fakt rodinjimo. Neteisminis pripainimas laikytas paprastu
rodymu. alis savo fakt pripainimo nebegaljo ataukti, iskyrus atvejus, kai pripainusi ne savo paios veiksmus arba rodydavo buvusi
suklaidinta. Vieno i bendrinink pareiktas pripainimas galiojo tik j
pareikusiam, o ne visiems bendrininkams. Taiau privalomojo bendrininkavimo atveju, prievolei ar teisei buvus nedalomai, vieno bendrininko fakt pripainimas galiojo ir kitiems bendrininkams, jeigu teismas nenusprsdavo kitaip1.
5. PREJUDIC1NIAI FAKTAI
Pagal CPK 182 straipsnio 2-3 punktus alys atleidiamos nuo fakt,
kurie siteisjusiu teismo sprendimu ar nuosprendiu jau nustatyti kitose bylose, rodinjimo. Faktai, nurodyti siteisjusiame teismo sprendime ar nuosprendyje, vadinami prejudiciniais faktais.
siteisjs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginijamas. Todl civilinje byloje nereikia rodinti fakto, kuriuo alis remiasi ir kuris teismo jau nustatytas anksiau nagrintoje byloje, kur
dalyvav tie patys asmenys. Be to, alys negali tokio fakto ir ginyti.
Teismo sprendimo prejudicin galia turi subjektines ribas - ji taikoma tik asmenims, dalyvavusiems nagrinjant ankstesn byl. Iimt
sudaro tik teismo sprendimai dl pripainimo, nes j res judicata taikoma visiems asmenims. Pavyzdiui, teismo sprendimo dl asmens paskelbimo mirusiu prejudicin galia taikoma visiems asmenims. Teismo sprendimo prejudicins galios taisykl galioja ir teismui: siteisjs
vieno teismo sprendimas dl tam tikr fakt privalomas kitam teismui, nagrinjaniam civilin byl, kurioje dalyvauja tie patys asmenys.
siteisjs teismo sprendimas turi prejudicin gali ir kitoms institucijoms. siteisjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai i naujo nerodinjami administracinse institucijose, arbitrae ir t.t. Tai viena i siteisjusio teismo sprendimo privalomumo iraik (CPK 18str.).
Teismo sprendimo prejudicin galia baigiasi j panaikinus apeliacine ar kasacine tvarka.
Kit institucij, pavyzdiui, administracini, tardymo ir panaiai,
sprendimuose ir aktuose nurodyti faktai teismui prejudicins galios netuCivilins teisenos statymas. Su pakeitimais ir papildymais. P. 330-332.
448
m civilini teisim pasekmi. i norma reikia, kad teismas, nagrindamas civilin byl civilinio proceso tvarka, neturi teiss revizuoti
siteisjusio teismo nuosprendio. Civilinje byloje pripainus, kad
ala yra ne nuteistojo, o kito asmens veiksm padarinys, bt sugriautas teismo nuosprendio autoritetas, jo privalomumas ir nenuneigiamumas. Tokiu teismo sprendimu bt paneigta teismo nuosprendyje konstatuota ivada, kad ala yra btent nuteistojo asmens
neteist ir kalt veiksm tiesioginis padarinys."1
23.4 RODYM SVOKA IR BRUOAI
1. RODYM POYMIAI
450
451
Nagrinjant byl susijusi su ja rodym apimtis gali keistis. Iekovui pakeitus iekinio pagrind, anksiau su byla visikai nesusij
rodymai gali tapti su ja susij ir, atvirkiai, susij su byla rodymai
gali prarasti ry su ja. Pavyzdiui, nagrinjant alos atlyginimo byl
pagal CK 6.263 straipsn rodymai, patvirtinantys atsakovo nekaltum
arba, atvirkiai, kalt, yra susij su byla, nes atsakovo nekaltumas
arba kalt yra rodinjimo dalykas byloje.
Kadangi rodym ssajumo taisykl utikrina proceso koncentruotum, ekonomikum ir operatyvum, beveik vis valstybi civilinio
proceso statymai ino i taisykl. Pavyzdiui, vedijos teismo proceso kodekso 35:7 straipsnyje nurodoma, kad teismas atmeta nesvarbius
nagrinjamai bylai aplinkybes ir rodymus. JAV federalins rodym
taisykls (401 str.) nustato, kad nesusijusi su byla rodym (angl. irrelevant evidence) teismas nepriima.
Taigi rodym ssjumui nustatyti pirmiausiai reikia isiaikinti,
ar bylai reikmingi faktai, kuriuos norima tais rodymais patvirtinti.
Bylai nereikmingais ir nerodintinais faktais (angl. irrelenant facts)
laikytinos aplinkybs, visikai nesusijusios su byla arba pernelyg nutolusios" nuo jos (angl. too remote), taip pat tos, kuri alis negali
rodyti1. Pavyzdiui, skolos iiekojimo civilinei bylai atsakovo charakteris, jo asmenins savybs nra reikmingos, todl vairios atsakovo charakteristikos ar kiti rodymai, patvirtinantys jo darbtum, pareigingum ar kitus bdo bruous, su byla nesusij.
Kai kuri fakt alys negali neigti. Pavyzdiui, alys negali ginyti prejudicini fakt (CPK 182 str. 2-3 p.). Todl rodymai, susij
su prejudiciniais faktais, negali bti priimami ir tiriami.
Treias poymis yra tai, kad tik statymo nustatyta procesine
tvarka gauta, pateikta, surinkta, itirta ir vertinta informacija gali
bti laikoma rodymu. Kai paeista nustatyta rodym rinkimo, pateikimo, tyrimo procesin tvarka, neteistais bdais itirta informacija
negali bti laikoma rodymu. Pavyzdiui, jeigu paeidiama liudytoj
parodym gavimo tvarka, i liudytojo gautos informacijos negalima laikyti rodymu. Kai paeista ekspertizs skyrimo ir atlikimo tvarka (CPK
212-219 str.), eksperto ivados irgi negalima laikyti rodymu2. Nra laikomi rodymais ir suklastoti dokumentai (CPK 184 str.). Todl teismas, vertindamas byloje esanius rodymus, visada turi patikrinti ir
nustatyti, ar nebuvo paeista procesin rodinjimo tvarka.
1
Evidence: Its History and Policies. P. 77; Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 308.
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gegus 9d. nutartis c. b. J. Vaivilien v.
UADB Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115.
2
452
453
454
ar filmuojamas. Tada bt paeidiamos Konstitucijos 22 ir 24 straipsniuose nurodytos mogaus teiss. Todl, remiantis laisvo rodym vertinimo principu, reikia pripainti teismo teis savo nuoira sprsti,
konkreiu atveju iuolaikinmis informacinmis ir kitokiomis technologijomis ufiksuota informacija yra rodymas ar ne.
rodinjimo priemoni leistinumas reikia ne vien tai, kad galima rodinti tik statyme nurodytomis rodinjimo priemonmis. Antras rodinjimo priemoni leistinumo taisykls reikalavimas nustatytas CPK 177 straipsnio ketvirtojoje dalyje. i norma nurodo, kad bylos
aplinkybs, kurios pagal statymus turi bti patvirtinamos tam tikromis rodinjimo priemonmis, negali bti patvirtinamos jokiomis kitomis rodinjimo priemonmis. Pavyzdiui, alys, nesilaikiusios statymo reikalaujamos paprastos raytins sandorio formos, kilus ginui
dl sandorio sudarymo, negali remtis liudytoj parodymais jam patvirtinti, iskyrus statymo numatytas iimtis (CK 1.93 str. 2d.)1. iuo atveju leistinos visos, iskyrus liudytoj parodymus, statyme nurodytos
rodinjimo priemons. Remtis liudytoj parodymais draudia ir kiti
statymai. Pavyzdiui, pagal Prekybins laivybos statymo2 44 straipsnio pirmj dal susitarim pavesti buksyruojanio laivo kapitonui vadovauti buksyravimui galima rodyti tik raytiniais rodymais.
Liudytoj parodymai taip pat neturi bti laikomi leistina rodinjimo priemone, kai alys nesilaik statymo reikalaujamos notarins sandorio formos (CK 1.93 str. 3 d.). Liudytojai irgi negali rodinti, kad
toks sandoris vykdytas.
Panai praktika susiklosiusi ir tose usienio valstybse, kur absoliutus laisvo rodym vertinimo principas nepripastamas. JAV civiliniame procese rodymai, kuriais statymas draudia remtis rodin1
LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis c. b. A. Grubliauskien v.
S. Pailien ir kt, Nr. 3K-3-2 71/2000, kat. 35.
2
Teism praktika taip pat yra pateikusi nemaai taisykli rodym leistinumo klausimais: r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. rugsjo 27 d. nutart c. b. AB
Dirbtinis pluotas" v. UAB Armanai", Nr. 3K-3-890/2000, kat. 10; 2000m. rugsjo
18d. nutart c. b. J. ernijenko v. V.Remeikien ir kt., Nr. 3K-3-82 7/2000, kat. 37;
2001 m. sausio 22 d. nutart c. b. L. Drevinskien v. L R. Drevinskien, Nr. 3K-3-25/2001,
kat. 115; 2001 m. sausio 22d. nutart c. b. A. Alekeviius v. UAB Pas Juozap",
Nr. 3K-348/2001, kat. 94.1; 2001 m. vasario 28 d. nutart c. b. E. Kaniauskas v. V. Vilkas, Nr. 3K-3-221/2001, kat. 94.3; 2001 m. kovo 27d. nutart c. b. A. Storpirtien v.
D. Krasauskiens individuali mon, Nr. 3K-3-371/2001, kat. 94;1; 2001 m. gegus 9 d.
nutart c. b. J. Vaivilien v. UADB Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115;
2001 m. spalio 15 d. nutart c. b. AB Alita" v. Alytaus apskrities valstybin mokesiu
inspekcija, Nr. 3K-3-967/2001, kat. 126; 2001 m. rugsjo 17d. nutart c. b. V. Kavleiskis v. AB Vilma", Nr. 3K-3-820/2001, kat. 2.11.
455
jant, vadinami netinkamais rodymais (angl. incompetent evidence). Belgijos CK 1341 straipsnis draudia odinius liudytoj parodymus, kai
reikalavimo suma virija tris tkstanius frank. Pranczijos CK
1341 straipsnis draudia liudytoj parodymus, kai sutarties suma virija penkis rkstanius frank, o sutartis nebuvo sudaryta ratu1.
Bendrojoje teisje draudiama remtis liudytoj parodymais siekiant
rodyti, kad raytins sutarties tekstas (turinys) yra ginytinas ar keistinas, nes sudarydama sutart alis neva turjusi omenyje visai k kita.
Anglijos ir JAV civiliniuose procesuose tai vadinama odini rodym
taisykle (angl. parol evidence rule).
Taiau usienio valstybi civiliniame procese yra ir rodym leistinumo taisykls iimi. Pavyzdiui, Pranczijoje reikalavimas rodinti tik raytiniais rodymais netaikomas, kai:
1) yra tam tikr netiesiogini raytini rodym, pavyzdiui, sutarties projektas, nepasiraytos sutarties egzempliorius, pato atvirukas,
laikai ir panaiai (CK 1347str.);
2) raytini rodym nemanoma gauti, nes jie ding per gaisr,
stichin nelaim, juos sunaikinusi kita alis ar kiti asmenys ir panaiai;
3) viena alis teigia, kad kita alis j apgavus ir sutartis sudaryta
apgaule;
4) alys sutartimi atsisak remtis tik raytiniais rodymais rodindamos, kad sutartis sudaryta2.
Italijos CK 2721-2726 straipsniuose taip pat nurodomi atvejai, kai
sudarius sutart galima rodyti tik remiantis raytiniais rodymais. Taiau i taisykl netaikoma, kai:
1) neetika reikalauti sutart sudaryti ratu, pavyzdiui, tarp artimj giminaii;
2) raytini rodym objektyviai nemanoma gauti, pavyzdiui, jie
sudeg per gaisr;
3) sutarties objektyviai nebuv manoma sudaryti ratu, pavyzdiui,
skstant laivui;
4) yra kit, netiesiogini raytini rodym;
5) alis raytin dokument praradusi ne dl savo kalts, pavyzdiui, jis buvs pavogtas3.
Panaios iimtys, suteikianios galimyb remtis liudytoj parodymais, numatytos ir Lietuvos CK 1.93 straipsnio etojoje dalyje, kur
1
2
3
456
aplinkybs, kurios gali bti vejo jra, krovini siuntj, krovini, gavj ir keleivi atsakomybs pagrindas, patvirtinamos specialios formos ir turinio aktais ir kitais rodymais (Prekybins laivybos
statymo 69 str. l d.);
aplinkybs, kurios gali bti geleinkelio mons, keleivi, krovini siuntj (gavj) atsakomybs pagrindas, patvirtinamos specialios formos ir turinio aktais ir kitais rodymais (l996 m. birelio 4d.
Geleinkeli transporto kodekso 74 str. 2d.) 1 ;
draudimo sutarties sudarym patvirtina oficialus dokumentas draudimo polisas, o draudiminius vykius patvirtina oficials rodymai
(CK 6.989 str. 2 d., Draudimo statymo 2 str.).
statyme nurodyt fakt rodinjimas tam tikromis, statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis vadinamas rodinjimu remiantis
btinais rodymais (angl. indispensable evidence). Sprendimas, kurio
teismas nepagrindia statymo numatytomis btinomis rodinjimo priemonmis, yra neteistas ir nepagrstas, todl turi bti naikinamas. Taiau reikalavimas remtis privalomais rodymais nedraudia ir kit rodinjimo priemoni. Pavyzdiui, fizinio asmens pripainimo neveiksniu
byloje, be eksperto ivados, kaip btinos rodinjimo priemons galimi ir kiti rodymai, pavyzdiui, liudytoj parodymai, raytiniai rodymai. iuo atveju kiti rodymai, palyginti su btinais, yra tik papildomi. Kadangi jokie rodymai neturi teismui i anksto nustatytos galios
(iskyrus statymo numatytas iimtis), tirdamas papildomus jis gali patikrinti, ar btini rodymai tikrai patvirtina rodinjamus faktus.
Vadinasi, rodymais (angl. evidence; pranc. preuves; vok. Beweismittel) galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka visus keturis aptartus poymius. Trkstant bent vieno poymio, faktiniai
duomenys nra rodymai.
Taigi rodymai civiliniame procese yra bet kokia statymo nustatyta tvarka surinkta, itirta ir vertinta informacija, galinti patvirtinti
reikmingus bylai faktus.
23.5 RODYM KLASIFIKACIJA
rodymai klasifikuojami ris pagal vairius kriterijus. rodym skirstymas ris turi ne tik teorin, bet ir praktin reikm: tik inant,
kokios ries rodym reikia byloje, taip pat kokios ries yra konkretus byloje jau esantis rodymas, galima teisingai nustatyti visas bylos
aplinkybes.
1
459
susijusi su rodomuoju faktu. Dl ios prieasties remiantis vienu netiesioginiu rodymu negalima daryti vienintels ir kategorikos ivados
dl rodomojo fakto. iuo atveju darytina tik prielaida, kad viena i
keli galim versij yra tikresn. Pavyzdiui, jeigu alys paskolos sutarties ratu nesudar, o pinigai buvo pervesti patu, pato perlaidos
kvitas laikomas netiesioginiu sandorio sudarymo rodymu. Remiantis
netiesioginiais rodymais rodinjama ilgiau, nes tiesioginei ivadai reikia surinkti visus netiesioginius rodymus. Pavyzdiui, jeigu tvysts
nustatymo byloje ekspertai pateikia ivad, kad, esant nustatytoms atsakovo ir vaiko kraujo grupms, atsakovo tvyst yra galima, teismas
gali remtis tokia eksperto ivada nustatydamas tvyst, kai ir kiti rodymai byloje patvirtina prielaid atsakov esant vaiko tv. Kartais
byloje gali bti tik netiesiogini rodym, taiau, kai nra j prietaravim ir vis j pagrindu galima daryti vien, galutin ivada, teismas gali priimti sprendim remdamasis vien netiesioginiais rodymais.
Pavyzdiui, tvysts nustatymo byloje surinkus rodymus, patvirtinanius bendr atsakovo ir vaiko motinos gyvenim ir kio tvarkym iki
vaiko gimimo arba vaiko aukljim ir ilaikym, taip pat esant eksperto ivadai, kad atsakovas gali bti vaiko tvas, teismas gali patenkinti iekin dl tvysts nustatymo. Netiesiogini rodym byloje visada turi bti surinkta pakankamai, t. y. tiek, kad bt paalinta kit
prielaid galimyb ir likt vienintel galima prielaida. Negalima teigti, kad tiesioginiai rodymai yra svaresni u netiesioginius. Kai tiesioginis rodymas vienintelis, jo reikm ir vert sumaja, nes daugiau
galimybi suklysti j vertinant. Kuo daugiau netiesiogini rodym, tuo
suklydimo galimyb juos vertinant maesn. Kita vertus, tiesioginiai
rodymai i ties ne tokie jau dani. Pavyzdiui, rodyti asmens tyios
tiesioginiais rodymais beveik negalima, nes tiesioginis tyios rodymas yra tik paties asmens paaikinimas ir prisipainimas. Todl tyia
paprastai rodoma netiesioginiais rodymais, o tai gali bti asmens
veiksmai iki tam tikros veikos (pasirengimas, kt.), odiai, elgesys veikos metu, veiksmai po veikos1.
Pagal informacijos susidarymo ir atsiradimo pobd rodymai skirstomi pirminius ir ivestinius.
Pirminiais laikomi rodymai, atsirad tiesiogiai i rodomojo fakto. Antai pirminiai rodymai (angl. original evidence; pranc. preuve
originale; vok. Beweismaterial) yra vairi dokument originalai, vyk maiusio liudytojo parodymai, per autoavarij padaryti mainos defektai ir t. t.
1
Ivestiniai rodymai yra informacija, gauta ne tiesiogiai i rodomojo fakto, o i kit, tarpini altini. Pavyzdiui, ivestiniais rodymais laikomos dokument kopijos, vykio nemaiusio, taiau girdjusio apie j i kito konkretaus asmens liudytojo parodymai.
Labai svarbu nustatyti, rodymas yra pirminis ar ivestinis. Paprastai turi bti pateikiami pirminiai rodymai, pavyzdiui, dokument originalai (CPK 198, 202 str.)1. JAV ir kit usienio valstybi civiliniame
procese toks reikalavimas vadinamas geriausio, t. y. pirminio, rodymo
taisykle (angl. best evidence rule; pranc. preuve originale; vok.
primares Beweismittel). Pirminiame rodyme daniausiai yra visa, neisklaidyta informacija apie fakt, todl j paprasiau vertinti. Tuo tarpu ivestiniuose rodymuose gali nebebti visos, isamios informacijos
apie fakt, nes dalis jos gali dingti. Pavyzdiui, akcinink susirinkimo
protokolas (stenograma), bdama pirminis rodymas, apima vis informacij apie susirinkimo eig. Tuo tarpu tokio susirinkimo protokolo
iraas pateikt tik dal informacijos. Kartais byloje galima remtis tik
ivestiniais rodymais, pavyzdiui, kai dokument originalai ding arba j nemanoma pateikti teismui. Tiriant ir vertinant ivestinius rodymus, reikia patikrinti, kaip jie susidar, i koki tarpini altini,
kokiomis slygomis buvo gauti, ar nra ivestini ir kit byloje esani rodym prietaravim ir t.t. (CPK 202 str.).
Pagal altin rodymai yra skirstomi asmeninius, daiktinius ir
mirius.
Asmeniniais rodymais laikomi tokie, kuri atsiradimo altinis yra
fizinis asmuo. Asmeniniai rodymai yra ali ir treij asmen paaikinimai ir liudytoj parodymai. iuose rodymuose esanti informacija
paprastai perduodama odiu. Asmeniniai rodymai gali bti pateikiami ir ratu, pavyzdiui, raytiniai ali paaikinimai, liudytoj parodymai, gauti nustatyta tvarka (CPK 186, 195 str.).
Daiktiniais rodymais laikomi materials objektai, kuriuose gldi
informacija, pavyzdiui, daiktai, dokumentai.
Miriais yra laikomi rodymai, atsirandantys kaip fizinio asmens
veiklos padarinys, taiau kuriuose gldinti informacija yra perduodama ne odiu, o ireikiama tam tikrais enklais, ratu. Mirs yra
raytiniai rodymai2 ir eksperto ivada.
1
461
Pagal rodomj gali rodymai skirstomi rodymus, turinius didesn rodomj gali, arba prima facie rodymus, ir rodymus, turinius prast rodomj gali.
Prima facie rodym institutas yra laisvo rodym vertinimo principo iimtis. Proceso ekonomikumo ir operatyvumo sumetimais statym leidjas nustat, kad dokumentai, iduoti valstybs ir savivaldybi institucij, patvirtinti kit valstybs galiot asmen nevirijant
jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams
keliam formos reikalavim, laikomi oficialiais raytiniais rodymais
ir turi didesn rodomj gali. Oficiali raytini rodym rodomj
gali statymas gali suteikti ir kitiems dokumentams (CPK 197 str.
2d.)1. Taigi raytinis rodymas gali bti pripaintas oficialiu tik esant
tokioms slygoms:
1) jis iduotas statyme numatyt subjekt, t. y. valstybs ar savivaldybi institucij ar kit statyme numatyt subjekt, pavyzdiui, notaro;
2) statyme numatyti dokument idav subjektai nevirijo savo
kompetencijos;
3) dokumentas atitinka teiss aktuose nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus.
i rodym didesn rodomoji galia reikia, kad aplinkybs, nurodytos oficialiuose raytiniuose rodymuose, laikomos visikai rodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esaniais, iskyrus liudytoj
parodymus, rodymais. Taiau draudimas remtis liudytoj parodymais
siekiant paneigti oficiali raytini rodym tikrum, nra absoliutus.
Pirma, liudytoj parodymai galimi siekiant rodyti oficialaus raytinio
rodymo formos ar trinio trkum, jo suklastojimo fakt. Antra, draudimas remtis liudytoj parodymais netaikomas, jeigu tai prietaraut
siningumo, protingumo ir teisingumo principams.
Kai kuriuose statymuose specialiai nurodoma, kad vieni ar kiti
dokumentai turi prima facie rodomj gali. Tokiais rodymais statymas pripasta konkreius, pavyzdiui, juridini asmen registro iduotus dokumentus (CK 2.71 str. 3 d.), hipotekos registro duomenis (CK
4.185 str. 5 d.), notaro patvirtintus dokumentus (Notariato statymo
26 str. 2d.).
1
Herlitz G. N. The Meaning of the Term Prima Facie" // Lomsian Law Review.
1994, vol. 55, p. 391-408.
462
RODYMAI C I V I L I N I A M E PROCESE
Tvirtinimas - tai ali ir treij asmen pateikta informacija, kuria siekiama rodyti faktus, sudaranius reikalavimo ar atsikirtimo pagrind. Pavyzdiui, pareiks iekin dl paskolos grinimo, iekovas
tvirtina, kad atsakovas iki iol nevykd savo prievols grinti pinigus,
savo ruotu atsakovas pateikia paskolos ratel ir tvirtina, jog paskola
yra grinta. Paprastai tvirtinimai atitinka tvirtinanio asmens interesus.
Pripainimas - tai byloje dalyvaujani asmen teikiama informacija, kuria patvirtinamos aplinkybs, esanios prieingos alies reikalavim ar atsikirtim pagrindas. alys turi teis pripainti faktus, kuriais
prieinga proceso alis grindia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK
187 str. l d.). Skirtingai negu tvirtinimas, pripainimas neatitinka fakt
pripastanios alies interes. Paymtina, kad gali bti pripastami ne
bet kokie, o tik tokie faktai, kuriais prieinga alis grindia savo reikalavimus arba atsikirtimus. alis, kurios pateikus faktus prieinga alis
pripasta, atleidiama nuo pareigos rodinti pripaintus faktus, o patys
faktai tampa nustatyti ir toliau nerodinjami. Pavyzdiui, paskolos grinimo byloje atsakovui pripainus, kad jis pasira skolos sutart, iekovas atleidiamas nuo pareigos rodinti sutarties sudarymo fakt.
Atkreiptinas dmesys, kad alies tam tikro fakto pripainimas nra teismui privalomas. Teismas gali pripainti atitinkam fakt nustatytu tik sitikins, kad alies fakto pripainimas atitinka bylos aplinkybes ir nra jos pareiktas dl apgauls, smurto, grasinimo, suklydimo
ar siekiant nuslpti ties (CPK 187 str. 2d.). Nustats nurodytas aplinkybes, teismas atsisako pripaint fakt laikyti rodytu.
Pripainimas gali bti ireiktas tiek ratu procesiniuose ar paruoiamuosiuose dokumentuose, tiek ratu pateiktuose alies paaikinimuose. Tokiais atvejais teismas privalo sitikinti, ar tok dokument tikrai
yra raiusi pati alis, ar nra CPK 187 straipsnio antrojoje dalyje nurodyt aplinkybi. Be to, tokie paaikinimai (pripainimai) galimi ir
notarine forma, nes Notariato statymo 26 straipsnio antrojoje dalyje
nustatyta, kad notaro patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra
nustatyti ir nerodinjami, iki ie dokumentai (ar atitinkamos j dalys)
statym nustatyta tvarka bus pripainti negaliojaniais. Faktai gali bti
pripainti ir ne teisme ar procesiniuose dokumentuose, taiau toks pripainimas yra rodomasis faktas ir j dar reikia rodyti.
Fakto pripainimo negalima tapatinti su iekinio pripainimu. Tai,
kad atsakovas pripaino tam tikr fakt, visai nereikia, jog jis pripasta visus iekinio reikalavimus pagrstais. Pavyzdiui, atsakovas gali
pripainti gavs i iekovo tam tikr sum, taiau tai savaime nereikia, kad jis nurodyt sum vis dar yra skolingas iekovui. Atsakovas
gali rodinti (tvirtinti), kad pinigai buvo grinti laiku. Pripastant
466
467
469
gas (Advokatros statymo 40 str. l d.). Pastebtina, kad statymai nedraudia nurodytiems asmenims administracinse bylose duoti parodymus dl aplinkybi, kurias suinojo vykdydami atstovo (daniausiai
advokato) pareigas. Administracin proces reglamentuoja ATPK ir Administracini byl teisenos statymas, numatantys atstovo dalyvavim
administracinje byloje. Pagal Administracini byl teisenos statymo
15 straipsnio pirmosios dalies 3 punkt ir 16 straipsn administracines
bylas nagrinja tiek bendrosios kompetencijos (apylinki), tiek specializuoti (administraciniai) teismai. iose bylose galioti atstovai (pagal
pavedim) paprastai yra advokatai todl visai pagrstai ir administracinse bylose atstovai negali bti aukiami ir apklausiami kaip liudytojai dl aplinkybi, kurias suinojo eidami atstovo pareigas. Toki nuostat galima paaikinti tuo, kad, Administracini byl teisenos statym
mechanikai perkeltos 1964 m. CPK nuostatos, reglamentuojanios liudytojo padt. Esant tokiai padiai btina taikyti analogij (CPK 3 str.
5 d.) ir kaip liudytojai civilinje byloje dl aplinkybi, kurias suinojo
eidami atstovo pareigas administracinje byloje, ie asmenys neapklausiami;
2) asmenys, kurie dl fizini ar psichikos trkum nesugeba teisingai suvokti bylai reikming aplinkybi arba duoti dl nurodyt aplinkybi teising parodym. iuo atveju galimyb aukti ir apklausti liudytojus priklauso nuo konkreios bylos aplinkybi ir fakt, kurie
rodinjami tokio liudytojo parodymais. Pavyzdiui, kurnebylis negali
bti apklausiamas dl aplinkybi, kurios gali bti tik igirstos, neregys
dl aplinkybi, kurios gali bti tik pamatytos, taiau jie gali bti apklausiami dl aplinkybi, kurias jie patyr kitais jutimo organais. Kilus
abejoni dl galimybs asmeniui, turiniam tam tikr fizini trkum,
bti liudytojui konkreioje byloje, teismas gali skirti medicinin ekspertiz jo fizinei bklei nustatyti ir pavesti ekspertui atsakyti klausim, ar
jis dl fizins negalios gali suvokti tam tikras bylos aplinkybes. Teism
praktikoje daugiausia sunkum kyla dl asmen, turini psichikos trkum, galimybs teisingai suvokti bylos aplinkybes. Tokie asmenys yra
link neadekvaiai vertinti tam tikras bylos aplinkybes, taiau tai savaime nereikia, kad neadekvaiai vertinamos visos aplinkybs.
Pasitaiko, kad asmuo klaidingai suvokia tik dal bylos aplinkybi,
o kitas vertina teisingai. Pavyzdiui, toks asmuo gali teisingai nurodyti
automobil vairavus asmen ar autovykio laik. Todl teismas privalo
itin kruopiai vertinti toki asmen duotus parodymus ir prireikus skirti teismo psichiatrin ar psichologin ekspertiz psichikos ar psichologinei bklei nustatyti ir pavesti ekspertui atsakyti klausim, ar kaip liudytojas kvieiamas asmuo gali adekvaiai suvokti matytas ar girdtas
470
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
471
jusius su mediko profesine paslaptimi. Taigi medikai gali bti apklausiami dl aplinkybi, sudarani profesin paslapt, tik kai itai leidia statymas ar kitas teiss aktas, nes labai svarbu utikrinti privataus gyvenimo nelieiamum (Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi konvencijos 8 str.). Europos mogaus teisi komisija 1997 m.
vasario 25 d. sprendime (byla Z. v. Suomija) nurod, kad visos visuomens interesus dl medicinini duomen slaptumo gali nusverti poreikis atlikti tyrim, persekioti u nusikaltim ir utikrinti teismo posdio vieum, jeigu rodyta, kad ie interesai yra svarbesni1.
5) kiti statym nustatyti asmenys. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio penktja dalimi, faktiniai duomenys, sudarantys valstybs arba tarnybos paslapt, negali bti rodymai civilinje byloje, iki jie bus islaptinti statym nustatyta tvarka. Kas yra valstybs ar tarnybos
paslaptis, nustato Valstybs ir tarnybos paslapi statymas. Valstybs
paslaptis politiniai, ekonominiai, kariniai, teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri praradimas arba neteistas atskleidimas gali paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, gynybin ar ekonomin gali, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams
interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei ir sveikatai, jo konstitucinms teisms. Tarnybos paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai,
teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri platinimas ribojamas valstybs ir jos institucijos interesais, taip pat siekiant apsaugoti
mogaus konstitucines teises. Be to, pateikiamas tiek valstybs, tiek
tarnybos paslapi sraas. Taigi asmenys, turintys teis dirbti ir susipainti su informacija, sudarania valstybs ar tarnybos paslapt, gali
duoti parodymus dl toki aplinkybi tik jeigu atitinkami duomenys
islaptinti. Tokiais atvejais neturi reikms, ar toks asmuo dabar dirba
darb ar nedirba darbo, sudaranio galimyb susipainti su valstybs
ar tarnybos paslaptimi. Reikminga tik aplinkyb, kad jis ino faktus,
sudaranius valstybs ar tarnybos paslapt. Kol tokie faktai nebus islaptinti, jis negals bti apklaustas dl atitinkam aplinkybi. Be abejo,
toks asmuo gali bti apklaustas dl bylos aplinkybi, kurios nesudaro
valstybs ar tarnybos paslapties. is CPK punktas taikomas ir vieosios informacijos rengjams, platintojams, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkams, urnalistams (Visuomens infor2
mavimo statymo 8 straipsnis) , kurie negali liudyti apie aplinkybes,
susijusias su savo informacijos altiniu (atskleisti informacijos altinio). Dabar Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimu yra
1
2
pripainta, kad Visuomens informavimo statymo 8 straipsnis prietarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir tam tikrais atvejais informacijos
1
altinis teismui turi bti atskleidiamas .
Nors aukiamas liudyti asmuo privalo atvykti teism ir duoti teisingus parodymus (CPK 191 str. l d.), galimi atvejai, kai jis gali atsisakyti juos duoti. Pavyzdiui, Konstitucijos 31 straipsnyje draudiama
versti duoti parodymus prie savo eimos narius ar artimuosius giminaiius. i konstitucin norma tvirtinta CPK 191 straipsnio antrojoje
dalyje, numatanioje, kad liudytojas gali atsisakyti duoti parodymus,
jeigu tai reikt parodymus prie save, savo eimos narius arba artimuosius giminaiius. Pagal CK 3.135 straipsn artimaisiais giminaiiais
pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio imtinai
(tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai ir seserys). Liudytojo eimos nariais pripastami kartu su juo gyvenantys tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai,
seserys ir j sutuoktiniai, taip pat sutuoktinis arba sugyventinis (partneris) arba sutuoktinio tvai. Tokiais atvejais asmens galimyb bti
liudytoju tiesiogiai priklauso nuo jo giminysts ar eimini ryi su
byloje dalyvaujaniais asmenimis ir asmens sutikimo (nesutikimo) duoti
atitinkamus parodymus. Taigi tokie asmenys gali bti apklausiami kaip
liudytojai tik j pai sutikimu, taiau tai savaime nereikia, kad jie
apskritai negali duoti parodym prie save, savo gimines ar eimos
narius.
Nors CPK 189 straipsnio pirmojoje dalyje galimyb bti liudytoju
nesiejama su asmens amiumi, taiau nepilnameio liudytojo apklausa
turi tam tikr ypatum. Jaunesnis negu eiolikos met liudytojas neprisiekia teismui CPK 192 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, taiau teismas privalo jam iaikinti pareig duoti teisingus parodymus (CPK 194 str. 2d.). Be to, apklausiant tok, o teismo nuoira
ir jaunesn negu atuoniolikos met liudytoj, gali bti aukiami dalyvauti ir jo atstovai pagal statym, t. y. tvai, globjai, rpintojai, taip
pat pedagogas arba Vaiko teisi apsaugos tarnybos atstovas. Nurodyti
asmenys turi teis pateikti tokiam liudytojui klausimus, nes geriau pasta nepilnamet, ino jo bdo bruous, galimybes suvokti ir perteikti
gaunam informacij. Iimtiniais atvejais, siekiant nustatyti ties arba
nepakenkti nepilnameio liudytojo interesams, t. y. apsaugoti j nuo psichinio spaudimo ir takos, nepilnameio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi bet kuris byloje dalyvaujantis ar kitas teismo posdio
1
473
vyko posd (CPK 239 str.). Posdio pirmininko patvarkymu liudytojai privalo ieiti i teismo posdio sals liudytoj kambar (CPK
241 str.). Be to, teismo posdio pirmininkas privalo imtis priemoni,
kad teismo apklausti liudytojai nesusiinot su dar neapklaustais liudytojais. Liudytoj kambaryje liudytojai yra atskirti nuo kit asmen,
taiau ms slygomis dl teismo patalp trkumo i nuostata sunkiai
gyvendinama. Paprastai liudytojai daniausiai laukia teismo koridoriuje prie teismo posdi sals, ne visada pavyksta ukirsti keli liudytoj susiinojimui.
Kiekvienas liudytojas kvieiamas teismo posdi sal ir apklausiamas atskirai. Tam, kad apklausti ir neapklausti liudytojai negalt
tarpusavyje bendrauti, apklausti liudytojai lieka iki posdio pabaigos
teismo posdio salje. Tam tikrais atvejais, apklaust liudytoj praymu ir iklauss byloje dalyvaujani asmen nuomon, teismas gali
leisti liudytojams ieiti i teismo posdio sals dar nepasibaigus teismo posdiui (CPK 192 str.).
CPK 192 straipsnio antrojoje dalyje numatyta galimyb apklausti liudytoj ne tik teismo posdio salje, bet ir jo buvimo vietoje.
Tai manoma, kai teismo aukiamas liudytojas negali atvykti dl ligos, senatvs, invalidumo ar kit teismo pripaint svarbiomis prieasi, o byloje dalyvaujantis asmuo, kurio iniciatyva kvieiamas liudytojas, negali utikrinti jo atvykimo. Tokiais atvejais teismas vyksta
liudytojo buvimo viet, o teismo posdio protokole nurodoma, kad
liudytojas buvo apklaustas savo buvimo vietoje. Be to, liudytojai gali bti apklausiami teismo pavedimo arba rodym utikrinimo tvarka.
Tokiu bdu duoti liudytojo parodymai perskaitomi teismo posdyje
byloje dalyvaujani asmen pageidavimu. Nors itaip apklaustiems
liudytojams atvykus teismo posd gyvendindamas tiesioginio dalyvavimo principas, teismas savo arba byloje dalyvaujani asmen
iniciatyva gali apklausti liudytojus bendrja tvarka (CPK 195 str.).
Taiau liudytojai negali bti apklausiami parengiamajame teismo posdyje (CPK 230 str.).
Prie liudytojui duodant parodymus, teismo posdio pirmininkas
nustato liudytojo asmens tapatyb, iaikina liudytojo teises, pareigas
ir atsakomyb u priesaikos sulauym ar netinkam kit liudytojo pareig vykdym (CPK 192 str. 3 d.). Prie duodamas parodymus, liudytojas odiu prisiekia padjs rank ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Priesaikos tekstas: A (vardas, pavard) garbingai ir siningai
pasiadu sakyti byloje ties, nieko nenuslpdamas, nepridedamas ir nepakeisdamas." Prisieks odiu, liudytojas pasirao priesaikos tekst ir
is pridedamas prie teismo posdio protokolo.
475
U priesaikos nevykdym ar netinkam vykdym liudytojas atsako statymo nustatyta tvarka. Priesaikos sulauymu laikytina melagingi parodymai ir u tai numatyta baudiamoji atsakomyb (BK 235 str.).
Asmuo, kuris bet kokiu bdu siek paveikti liudytoj teisme duoti melagingus parodymus arba trukd jam pagal aukim atvykti teism,
baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs ribojimu, arba
aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met (BK 232 str. l d.).
1964 m. priimtas CPK nenumat liudytojo priesaikos. Liudytojui buvo iaikinama jo pareiga duoti teisingus parodymus, jis buvo pasiraytinai spjamas dl baudiamosios atsakomybs u atsisakym arba vengim duoti parodymus ir u i anksto inomus melagingus parodymus.
Priesaika buvo numatyta Civilins teisenos statyme, kurio 95 straipsnyje nurodyta liudytojo priesaika dvasininkui, taiau bylininkai turjo teis
tarpusavio susitarimu atleisti liudytoj nuo priesaikos. Nesant dvasininko, apylinks teisjas galjo apklausti liudytojus ir be priesaikos, primindamas jiems pareig parodyti gryna sine vis, k jie ino, ir paimdamas i j para, kad jie pasiada vis savo parodym, bet kuriam
bylininkui pareikalavus, patvirtinti priesaika". Be to, nuo priesaikos buvo atleidiami vis krikioni tikyb dvasininkai ir vienuoliai bei asmenys toki tikyb ir sekt, kurios nepripasta priesaikos (CT 96 str.).
Liudytojui pasiraius priesaikos tekst, teismo posdio pirmininkas isiaikina liudytojo santykius su bylos alimis, treiaisiais asmenimis ir kitas aplinkybes, reikmingas liudytojo parodymams vertinti
(pvz., liudytojo isilavinim, veiklos srit ir kt.), ir pasilo jam teisingai pasakyti teismui visk, kas jam yra inoma byloje, ir vengti pateikti informacij, kurios altinio jis negali nurodyti (CPK 192 str. 5 d.).
Apie nurodytas aplinkybes liudytojas turi teismui pasakyti tai, k ino
asmenikai. Liudytojo parodymai duodami laisvo pasakojimo forma,
taiau, jam pradjus pasakoti su byla nesusijusias aplinkybes, teismo
posdio pirmininkas privalo pasilyti kalbti apie tai, kad yra susij
su nagrinjamos bylos faktinmis aplinkybmis.
Duodamas parodymus, liudytojas turi teis naudotis uraais, taiau
tik kai parodymai susij su skaiiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti, pavyzdiui, padarytos turtins alos, atlikt rangos darb
verts ar apimties skaiiavimais, vairiais planais, briniais, schemomis. Paymtina, kad naudojimasis ar nesinaudojimas uraais priklauso
tik nuo liudytojo valios ir tam nereikia teismo leidimo, taiau teismas
gali udrausti naudotis tokiais uraais, kilus tarimui, kad tokie liudytojo parodymai yra paruoti ir surayti j ikvietusios alies. Be to,
liudytojo naudojami uraai turi bti pateikiami susipainti teismui ir
476
477
dytojo parodymus, tai laikytina raytiniu rodymu, kuris turi bti vertintas laikantis rodinjimo ir rodym vertinimo taisykli.
Usienio valstybse liudytojo apklausos tvarka yra skirtinga. Bendrosios teiss valstybse liudytoj apklausia ali advokatai, atlikdami
krymin apklaus, o teisjas tik stebi j ir atmeta nesusijusius su byla klausimus bei kontroliuoja proceso tvarkos laikymsi, taiau taip
pat turi teis apklausti liudytoj. Paymtina, kad kryminei apklausai
teikiamas pirmumas, todl susiformavo taisykl, jog negalima pateikti
rodymo, kuris negali bti patikrinamas teisme per krymin apklaus.
Pranczijoje liudytojai apklausiami specialaus teisjo (judge de la mise en etat) rengiantis teisminiam nagrinjimui.
Apklausti liudytojai pakartotinai neapklausiami, taiau prireikus
teismas gali byloje dalyvaujanio asmens arba savo iniciatyva apklausti
liudytoj pakartotinai. Tai gali bti padaryta tame paiame teismo posdyje arba apklaust liudytoj dar kart ikvieiant kit teismo posd. Liudytoj apklausiant pakartotinai, btina laikytis CPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teismui pripainus, kad itai btina, liudytojas
gali bti apklausiamas ir apeliacins instancijos teismo posdyje (CPK
324 str. 3d.).
Prireikus teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu gali atlikti liudytoj akistat (CPK 192 str. 7 d.). Akistata
reikalinga, kai tarp liudytoj parodym yra esmini prietaravim. Akistata skiriama teismo nutartimi.
Vertindamas liudytojo duotus parodymus, teismas privalo atsivelgti
daugyb aplinkybi, galini turti takos j turiniui, pavyzdiui,
liudytojo ami, sveikatos bkl, profesij, isilavinim ir kitas asmenines savybes, tai, kaip liudytojui tapo inomi rodomieji faktai, kiek
laiko prajo nuo to laiko, kai is juos suinojo. Visada btina atsivelgti, ar nra liudytojo parodym ir kir byloje esani rodym (raytini rodym, ekspertizs ivados) prietaravim. Ypa sudtinga vertinti prietaringus liudytoj parodymus, kai jie yra vienintel rodinjimo
priemon byloje. Tokius prietaravimus btina alinti itin kruopiai,
analizuojant visus byloje rodinjamus faktus.
Atkreiptinas dmesys ir tai, kad tam tikrais atvejais materialiosios teiss normos draudia naudoti liudytoj parodymus kaip rodinjimo priemon (CK 1.93 str. 2d.). Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. kovo 27d.
nutartyje c. b. A. Storpirtien v. D. Krasauskiens individuali mon
(Nr. 3K-3-371/2001, kat. 5.4, 94.1) suformuluota teiss taikymo ir aikinimo taisykl, kad, tarp mons ir darbuotojo kilus ginui, darbo
umokesio imokjimo faktas negali bti rodinjamas liudytoj pa478
479
481
statyta, kad visos kins operacijos ir kiniai vykiai turi bti pagrsti
apskaitos dokumentais, kuri privalomus rekvizitus nustato is staty1
mas. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties (CMR konvencijos )
6 straipsnis numato krovimo vataraio turinio reikalavimus. Taigi neatitinkantys statymo reikalavim dokumentai negali patvirtinti bylai reikming aplinkybi ir negali bti rodinjimo priemon civilinje byloje.
Tam tikriems dokumentams statymai nustato privalom raytin
notarin form (CK 1.74str.). statym reikalaujamos notarins formos nesilaikymas daro sandor negaliojant (CK 1.93 str. 3 d.). Pavyzdiui, notarine forma btina sudaryti oficialius testamentus, vedyb sutartis, gyvenamojo namo, buto ar mons pirkimo-pardavimo
sutartis ir kita. Toki dokument, nepatvirtint notaro, teismas nepripasta raytiniais rodymais, kuriais gali bti rodomas sandorio
sudarymas ar vykdymas.
Tam tikrais atvejais statymai numato registracijos reikalavim (CK
1.75 str.). Pavyzdiui, juridiniai faktai, susij su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinmis teismis juos ir i teisi varymais, turi bti registruojami Nekilnojamojo turto registre (2001 m. birelio 21d. redakcijos
Nekilnojamojo turto registro statymo 15 str.)2. Tad gyvenamojo namo
ar buto pirkimopardavimo sutart btina registruoti ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs monje. ios sutarties
neregistravimas atima teis panaudoti sutart prie treiuosius asmenis ir tokia sutartis negali sukelti tretiesiems asmenims teisini padarini (CK 1.75 str. 2 d., 6.383 str. 3 d.). Neatitinkantys nurodyt reikalavim dokumentai taip pat negali bti tinkama rodinjimo priemon
rodinjant atitinkam sandori sudarym arba vykdym, taiau jie gali
bti panaudoti, jeigu registracija turi tik teiss ivieinimo reikm,
bet jeigu registracija turi teis (servituto, hipotekos, registruojam daikt
uzufrukto) sukuriani reikm, toks dokumentas negali bti tinkama
rodinjimo priemon.
Pagal turin raytiniai rodymai gali bti skirstomi tvarkomuosius ir informacinius. Tvarkomaisiais raytiniais rodymais vadinami
rodymai, kuri turinys liudija valinio pobdio faktus. iuose rodymuose, pavyzdiui, nenorminio pobdio valstybs valdios aktuose,
potvarkiuose, organizacij pagal savo kompetencij iduodamuose aktuose, sandoriuose, gyvendinama materialij teisini santyki dalyvi valia. Tvarkomiesiems dokumentams paprastai bdinga ne tik tai,
kad juose yra informacijos, bet ir tai, jog jie sukelia atitinkam teisi1
2
lierius, savivaldybs kontrolierius), Lietuvos bankas, teissaugos (Valstybs saugumo departamentas, Specialij tyrim tarnyba, Policijos
departamentas, Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Kaljim departamentas) ir kitos institucijos, kurios finansuojamos i valstybs ir savivaldybi biudet ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus. J kompetencija apibriama statymuose.
Primus nauj Valstybs tarnybos statymo redakcij buvo vesta
valstybs ir savivaldybs staigos svoka, nes io statymo 2 straipsnio
ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad valstybs ir savivaldybi institucijos
ir staigos yra atstovaujamosios, valstybs vadovo, vykdomosios, teismo valdios institucijos, teissaugos institucijos ir staigos, audit, kontrol (prieir) atliekanios institucijos ir staigos, kitos valstybs ir
savivaldybi institucijos ir staigos, kurios finansuojamos i valstybs
ar savivaldybi biudet ir valstybs pinig fond ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus1. Vadovaujantis nurodyta statymo nuostata turi bti aikinama CPK 197 straipsnio antroji
dalis ir oficialiu raytiniu rodym pripaintini valstybs ir savivaldybi institucij ir staig iduoti dokumentai. iems dokumentams keliami Ratvedybos taisykli2 ir atitinkamos institucijos nustatyti formos reikalavimai, juos pasirao valstybs tarnautojas, kurio status ir
kompetencij nurodo Valstybs tarnybos statymas ir kiti teiss aktai,
ir jo paraas tvirtinamas tam tikrais atvejais valstybs ar savivaldybs
institucijos ar staigos spaudu. Dl nurodyt prieasi svarbu nustatyti, ar jis pagal savo kompetencij galjo iduoti ir pasirayti atitinkam dokument.
Oficialiais raytiniais rodymais laikomi ir kit valstybs galiot
asmen iduoti dokumentai. Pavyzdiui, notaro patvirtinti dokumentai
yra oficials (vieieji), nes Notariato statymo 26 straipsnio antrojoje
dalyje sakoma, kad notarine tvarka patvirtintuose dokumentuose nurodomi faktai yra nustatyti ir nerodinjami, kol ie dokumentai (ar j
dalys) nustatyta tvarka nra pripainti negaliojaniais. Tokia pati rodymo prima facie galia numatyta ir Hipotekos statymo 6 straipsnyje,
Nekilnojamojo turto registro statymo 3 straipsnyje. Prie ios ries rodym priskirtini ir civilins bkls akt raai, vairi valstybs registr (juridini asmen, testament, vedyb) raai. Teismo antstolio suraytas faktini aplinkybi konstatavimo protokolas (CPK 635 str. 4 d.)
yra oficialus raytinis rodymas. iuo atveju antstolis aplinkybes konstatuoja vykdydamas teismo pavedim. Faktini aplinkybi konstatavi1
2
mas turi tam tikr panaum su vietos apira, taiau vietos apir
atlieka pats teismas, tuo tarpu faktus konstatuoja teismo antstolis teismo pavedimu. Taip pat prie oficiali raytini rodym priskirtini teismo antstoli surayti procesiniai dokumentai, pavyzdiui, turto areto
aktai.
Vadovaujantis CPK 197 straipsnio antrja dalimi, oficiali raytini rodym pateikimas teisme reikia rodinjimo pareigos alims perskirstym, nes prieinga alis pirmiausia privalo paneigti pateikt viej raytin rodym. Tokie rodymai privalo utikrinti visik teismo
sitikinim dl atitinkam aplinkybi. Daroma prielaida, kad toks dokumentas yra tikras, jeigu j vieosios teiss subjektas idav veikdamas pagal savo kompetencij ir jis atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu byl nagrinjaniam
teismui kyla abejoni dl pateikto vieojo dokumento tikrumo, teismas turi teis savo arba byloje dalyvaujani asmen iniciatyva pareikalauti dokument idavusio asmens paaikinim ir palyginti j su kitais to asmens iduotais, sudarytais ar patvirtintais dokumentais (CPK
203 str.). itaip gali bti patikrinama, ar dokumentas buvo iduotas
(patvirtintas) nevirijant kompetencijos, ar dokumentas buvo sudarytas
remiantis tikrovs neatitinkaniais duomenimis. Pasitvirtinus nurodytoms aplinkybms, nurodyti dokumentai negali bti pripastami oficialiais raytiniais rodymais, o juos idav (patvirtin) asmenys turi
bti traukiami drausminn, administracinn ar baudiamojon atsakomybn (BK 289 str.).
Oficiali (viej) raytini rodym institutas buvo ir Civilins
teisenos statyme. Jo 459 straipsnyje nurodoma, kad aktai, sudaryti
arba patvirtinti nustatyta tvarka, turi pirmenyb prie naminius aktus
ir kitus raytus rodymus, bet iais galima remtis tiek, kiek sakmiai
jie pirmiems neprietarauja arba kiek jie anuos papildo. Namini ar
kit neformalini akt gali ir pirmenyb nustato teismas savo nuoira."1 Taigi jau tarpukario Lietuvos civiliniame procese raytiniai rodymai skirstyti oficialius ir privaius (naminius"). Nors i laik
oficiali raytini rodym uuomazg buvo galima aptikti vairiuose
statymuose (Hipotekos, Notariato, Nekilnojamojo turto registro statymuose), taiau CPK jie traukti 2001 m., atitinkamai pakeiiant ir
papildant 1964 m. priimto CPK 73 straipsnio antrj dal. Tada oficialiais raytiniais rodymais buvo pripastami dokumentai, iduoti valstybs valdios ar valdymo staig, arba dokumentai, patvirtinti kit valstybs galiot asmen. Naujajame CPK atsirado nuostata, susijusi su
1
487
fikatu; 4) kad nra sukurtas saugia parao formavimo ranga. Jis visais
atvejais turi teisin gali, jeigu para naudotojai tarpusavyje dl ito
susitaria. Juridinio asmens atstovo elektroninio parao galia yra prilyginama juridinio asmens atstovo parao, patvirtinto juridinio asmens
antspaudu, galiai raytiniuose dokumentuose, jeigu elektroninis paraas sukurtas laikantis io statymo reikalavim1.
Raytiniai rodymai balsu perskaitomi teismo posdyje ir pateikiami susipainti byloje dalyvaujantiems asmenims, iskyrus atvejus, kai
jie su iais rodymais yra susipain iki teismo posdio pradios. Paprastai byloje dalyvaujantys asmenys, besidomintys nagrinjamos bylos eiga, danai bna susipain su bylos mediaga dar esant pasirengimo teisminiam bylos nagrinjimui stadijai. Be to, raytini rodym
nuoraai kartu su procesiniais dokumentais isiuniami byloje dalyvaujantiems asmenims, todl nra btina iuos rodymus pateikti dar kart susipainti teismo posdyje. Reikiamais atvejais raytiniai rodymai
gali bti pateikiami susipainti liudytojui ar ekspertui, siekiant nustatyti aplinkybes, pavyzdiui, ar liudytojas dalyvavo suraant dokument. Susipain su byloje esaniais raytiniais rodymais, byloje dalyvaujantys asmenys turi teis pateikti dl tiriam rodym paaikinimus.
Asmeninis susirainjimas ar kitokio asmeninio susiinojimo duomenys vieajame teismo posdyje gali bti skelbiami tik sutikimu vis asmen, kuri susiinojimas turi bti skelbiamas. Prieingu atveju
tokie bylai reikmingi duomenys paskelbiami ir itiriami udarame teismo posdyje, teismui primus iuo klausimu nutart (CPK 201 str.).
Teismo posdio protokole paymima apie rodymo ityrim udarame
teismo posdyje. Nurodytos privai asmen susirainjimo slaptumo
nuostatos taikomos visam asmen susiinojimui, neatsivelgiant jo
bd (patu, faksimiliniu ar elektroniniu ryiu, telefono pokalbiu). itaip gyvendinamos Konstitucijos 22 straipsnio asmeninio gyvenimo nelieiamumo, teiss susirainjim, telefono pokalbi slaptumo nuostatos, kuri ribojimai galimi tik esant statym nustatyta tvarka
priimtam teismo sprendimui.
Nevieame teismo posdyje turi bti tiriami ir raytiniai rodymai,
susij su valstybs, tarnybos ar komercine paslaptimi, taiau raytiniai
rodymai, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, negali bti rodymai civilinje byloje, kol informacija, sudaranti atitinkam paslapt, bus
islaptinta nustatyta tvarka (CPK 177 str. 5 d.).
Apirt raytini rodym (ar j dalies) turinys prireikus gali
bti raomas teismo posdio protokol. Po to, atsivelgiant byloje
dalyvaujani asmen nuomon, pirminius raytinius rodymus (origi488
nalus) galima grinti juos pateikusiems asmenims, taiau tokiais atvejais byloje btina palikti teisjo patvirtintus rodym nuoraus (CPK
202 str. 2 d.).
Pasitaiko raytini rodym, turini iorini trkum (trint, taisyt, pridt, braukyt ir pan.), be to, bna atvej, kai teismui pateikiami tik nustatyta tvarka nepatvirtinti neilikusi (sunaikint ar dingusi) rodym nuoraai. Tokiais atvejais dl pateikt rodym
rodomosios galios sprendia byl nagrinjantis teismas, atsivelgdamas byloje esani rodym visum ir j tarpusavio ry (CPK
202 str.).
Byloje dalyvaujantys asmenys turi teis ginyti raytin rodym
tokiais bdais:
1) pareikdami rodym esant netikr;
2) paneigdami rodyme esanius duomenis;
3) pareikdami rodym esant suklastot.
Pirmuoju atveju asmuo privalo rodyti, kad dokumentas nra tinkamai formintas, pavyzdiui, dokument sura neturintis reikiam galiojim asmuo, dokumente nra privalom rekvizit (parao, antspaudo). Kadangi dokumentas yra netikras, jame esantys duomenys negali
patvirtinti bylos aplinkybi. is bdas daniausiai taikytinas oficialiems
raytiniams rodymams. Antruoju atveju rodinjama, kad dokumento
turinys neatitinka tikrovs. Pavyzdiui, asmuo ima rodinti, kad nelaimingas atsitikimas darbe vyko ne dl jo neatsargumo (kaip nurodoma nelaimingo atsitikimo akte), o dl darbdavio kalts. Treiuoju
atveju abejons dl rodymo tikrumo sprendiamos CPK 184 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareikus, kad raytinis rodymas suklastotas, rodym pateiks asmuo gali prayti teism nepripainti rodymo rodinjimo priemone, o byl sprsti remiantis kitais rodymais. Tokio praymo
nepareikus, teismas gali pareigoti asmen, pareikus esant klastot,
pateikti klastojimo rodym. Be to, tokiam pareikimui patikrinti teismas gali skirti ekspertiz arba ireikalauti papildom rodym. Teismo
pripaintas suklastotu, rodymas negali bti pripastamas rodinjimo
priemone ir reikiamais atvejais suklastojimo faktas praneamas prokurorui. is rodym klastojusiam asmeniui gali taikyti baudiamj persekiojim.
Visi raytiniai rodymai, iskyrus oficialius (vieuosius) raytinius
rodymus, nra svarbesni u kitas rodinjimo priemones. J tikrum
ir pakankamum btina tikrinti taip pat kaip kit rodinjimo priemoni. Daniausiai teisme tiriamos raytinio rodymo atsiradimo aplinkybs, galinios turti takos rodymo turiniui ir tikrumui, nes raytiniai
489
rodymai kyla i (yra suraomi) tam tikr asmen, o juos visada gali
paveikti vairs objektyvs ir subjektyvs veiksniai. Be to, kilus abejoni, btina patikrinti, ar dokument tikrai sura jame nurodomas jo
autorius, ar dokumento turinys atitinka jo autoriaus ketinimus, vali.
Civilinio proceso statymai raytinius rodymus pripasta labai
svarbia rodinjimo priemone. Tam tikrais atvejais materialiosios teiss normos atitinkamas bylos aplinkybes leidia rodinti tik raytiniais rodymais (CK 1.93 str. 2d.). Dokumentiniame procese iekinio reikalavimai grindiami tik leistinais raytiniais rodymais (CPK
424 str. 2d.).
Teism praktikoje, remiantis apibendrinimo duomenimis, taip pat
siekiama suformuluoti rodinjimo taisykles, taikytinas tam tikr kategorij byloms. tai Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16d. nutarimo Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus,
kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmus gyvyb" 7 punkte nurodoma,
kad asmens kalt patvirtinantys raytiniai rodymai gali bti: 1) nelaimingo atsitikimo darbe aktai; 2) teismo nuosprendiai, sprendimai, tardymo institucij nutarimai; 3) pareign, kontroliuojani darbo saugos
bkl ir darbo statym laikymsi, surayti sveikatos sualojimo prieasi aktai; 4) medicinin ivada dl asmens darbingumo netekimo
laipsnio nustatymo; 5) sakymai ir nutarimai dl drausmins arba administracins nuobaudos skyrimo kaltiems tos organizacijos darbuotojams, ir 6) kiti dokumentai (aktai), kuriuose yra ini apie bylai reik1
mingas aplinkybes .
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pabrs, kad garbs ir orumo gynimo bylose, kai inios yra paskleistos dokumentuose, aktuose, charakteristikose, reikal ar asmeninio susirainjimo ratuose,
laikuose ar paskleistos kitu materialiu bdu, paskleidimo fakt btina rodyti raytiniais rodymais. Tokiais atvejais teismui privalu pateikti rodym originalus, be to, vis rodym (laikrat, biuleten, urnal ar kt.), o ne publikacij ikarpas (r. Lietuvos Aukiausiojo
Teismo senato 1998 m. gegus 15d. nutarimo Nr. l Dl Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsni ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo taikymo teism praktikoje nag2
rinjant garbs ir orumo gynimo civilines bylas" 4 p.) . Tuo tarpu
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16d. nutari1
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos civilinse ir
baudiamosiose bylose 1995-2000. P. 38.
2
Ten pat. P. 64-65.
490
mo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos eismo vykio metu"1
16 punkte nurodoma, kad teismo pavedimu transporto priemones gali vertinti tik statym nustatyta tvarka registruot ir turini teis
verstis transporto priemoni vertinimo veikla moni nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. J ivados pripastamos
raytiniais rodymais.
Daugelio valstybi civilinio proceso teis raytinius rodymus pripasta labai svarbia rodinjimo priemone. Daugumoje kontinentins
teisins sistemos valstybi (Vokietijoje, Austrijoje, Pranczijoje, Lenkijoje) raytiniai rodymai skirstomi privaius ir vieuosius ir jiems
taikoma skirtinga nuginijimo tvarka. Vokietijoje ir Austrijoje vieieji
raytiniai rodymai pripastami prima facie rodymais.
Tam tikri ypatumai isiskiria bendrosios teiss valstybse, kur
raytini rodym tyrimui didel tak turi gino proceso pobdis ir
odinio proceso vyravimas, suteikiantis liudytoj parodymams tam tikr pirmum, palyginti su raytiniais rodymais. Vadovaujantis parodym pagal svetimus odius" taisykle, raytiniai rodymai pripastami parodymais pagal svetimus odius. Bendrosios teiss valstybse
raytiniai rodymai vadinami dokumentais. JAV Federalini rodym
taisykli 1001 straipsnyje ivardijama, kas gali bti priskiriama prie
raytini rodym: tai uraai ir raai, sudaryti i raidi, odi ar
skaii arba j atitikmen, kurie gali bti padaryti ranka, spausdinti
mainle arba atsirad dl spausdinimo, fotografavimo, magnetini
impuls, mechanini ir elektronini ra, taip pat fotografijos, skaitant nuotraukas, kino juostas, rentgeno nuotraukas, vaizdajuostes 2 . Vis
dlto statymai nenurodo kriterijaus, pagal kur raytiniai rodymai
atskiriami nuo daiktini rodym. Anksiau vyravusi geresnio rodymo taisykl reikalavo pateikti dokumento original, taiau iuo metu
sigali taisykl, kad negalint gauti originalo teismas gali leisti antrinius rodymus (t. y. nuoraus). Paprastai i taisykl taikoma, kai pirmin rodym turi kita alis arba alis nurodo, kad rodymo originalas dings arba sunaikintas, taiau visais atvejais alis privalo
nurodyti, jog msi vis manom priemoni siekdama surasti pirmin rodym.
Bendrosios teiss procesui bdinga ir tai, kad alys privalo visus raytinius rodymus atskleisti dar iki teismo posdio, spdamos
1
491
kuri palikti pdsakai ir kiti poymiai gali patvirtinti arba paneigti tam
tikras bylai reikmingas aplinkybes. Vertindamas iuos rodymus, teismas gali nustatyti padarytos turtins alos dyd, sigytos preks kokyb, daikto vert ir kita. Daiktiniai rodymai gali bti patys vairiausi
daiktai: apgadintas arba neapgadintas automobilis, vairios paskirties
patalpos ir statiniai, rengimai, prietaisai, rankiai, baldai, drabuiai ir
t.t. Daniausiai daiktiniai rodymai yra daiktai, dl kuri vyksta teisminis ginas. Reiau daiktiniai rodymai bna vairs dokumentai. J
negalima painioti su raytiniais rodymais, nes tokiais atvejais rodomj reikm turi ne raytinio dokumento turinys, o ioriniai dokumento poymiai, pavyzdiui, suklastotas gimimo liudijimas (patvirtinantis dokumento klastots fakt), dokumento popieriaus arba raalo
kokyb, dokumento buvimo (arba radimo) vieta.
Daiktinius rodymus teismui pateikia byloje dalyvaujantys asmenys arba juos ireikalauja teismas (CPK 206 str. l d.). Negalintys patys gauti reikaling daiktini rodym byloje dalyvaujantys asmenys
gali prayti teism juos ireikalauti. Tokiame prayme btina nurodyti:
1) daiktin rodym, kur praoma ireikalauti; 2) pagrind, leidiant
manyti, kad rodym turi prayme nurodytas asmuo; 3) prieast, dl
kurios praantis asmuo pats negali pateikti daiktinio rodymo, ir 4) aplinkybes, kurias gali patvirtinti arba paneigti rodymas (CPK 205 str.).
i reikalavim nesilaikymas yra pagrindas teismui atmesti praym
ireikalauti rodym. Be to, tokius praymus btina pareikti procesiniuose arba paruoiamuosiuose dokumentuose, iimtiniais atvejais - odiu teismo posdyje.
Daiktiniai rodymai yra pateikiami tiesiogiai byl nagrinjaniam
teismui arba iduodami praaniam ireikalauti rodym asmeniui, pateikusiam liudijim, kuriuo patvirtinama asmens teis gauti ireikalaujam rodym (CPK 206 str.). Daiktini rodym nepateikimo padariniai yra analogiki raytini rodym nepateikimo padariniams (CPK
207 str.). Teismui pateikti daiktiniai rodymai yra laikomi byloje arba
perduodami pagal special apyra teismo daiktini rodym saugojimo kamer. Paprastai kartu su byla seife ar nedegamojoje spintoje
saugomi nedidels apimties daiktai (knygos, drabuiai, avalyn ir pan.).
Sudaromas daiktinio rodymo, saugomo teismo daiktini rodym saugojimo kameroje, apyraas, kuriame smulkiai apraomas daiktinis rodymas nurodant jo pavadinim, technines charakteristikas, matmenis,
svor, spalv, ypatingus poymius, esamus paeidimus ar sugadinimus
ir panaiai, t. y. poymius, leidianius identifikuoti daikt. Teisjo rezoliucija apyraas pridedamas prie bylos, o jeigu itai atliekama teismo posdyje, apyraas pridedamas prie posdio protokolo ir teismas
493
rodymus teisme. JAV daiktiniai rodymai danai vadinami eksponatais". ioje valstybje eksponatai atlieka dvejop vaidmen: jie gali bti
reals daiktiniai rodymai arba iliustraciniai daiktiniai rodymai, kuriais siekiama k nors paaikinti (pvz., autovykio schema). Gana plaiai naudojami raai, kuriais atkuriami praeities vykiai. Tokie raai
labai panas Lietuvos baudiamajame procese atliekamus eksperimentus, taiau Lietuvos civiliniame procese tokia rodinjimo priemon, buvusi numatyta CPK projekte, deja, iki iol nra taikoma. Be to,
JAV teismuose vykiams atkurti naudojami ne tik vaizdo raai, bet ir
kompiuterin technika1. vairi technini priemoni naudojimas teisme sudaro galimyb operatyviau isiaikinti bylai reikmingas aplinkybes, pavyzdiui, kompiuterinis vyki atkrimas (rekonstrukcija) gali bti naudojama ir Lietuvoje ekspertams teikiant ekspertizs ivadas.
Tuo tarpu reikia pabrti, kad Lietuvos teismuose daiktiniai rodymai kaip rodinjimo priemon naudojami gana retai.
24.5 EKSPERTO IVADA
Ekspertizs skyrimo pagrindas yra poreikis isiaikinti tam tikrus bylai
reikmingus klausimus, kuri negalima isiaikinti be speciali mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato ini (CPK 212 str. l d.).
1964 m. CPK 87 straipsnio pirmojoje dalyje buvo numatyta, kad ekspertiz skiriama siekiant isiaikinti nagrinjant byl kylanius klausimus, reikalaujanius speciali mokslo, meno, technikos ar amato ini. Tuo tarpu priimant dabartin CPK atskirai iskirta viena mokslo
sritis - medicina, itaip pabriant ios mokslo srities tyrim svarb.
Taigi gali bti skiriama toki srii ekspertiz: a) mokslo - vairi
moksl srii (humanitarini moksl: istorijos, lingvistikos, ekonomikos; gamtos moksl: biologijos, agronomijos; tikslij moksl: matematikos ir kt.); b) meno (literatros, dails, muzikos); c) technikos
(transporto, buitins technikos); d) amato; e) medicinos (psichiatrijos, psichologijos, narkologijos), ir f) kit srii. Taigi eksperto ivada - tai statym nustatyta tvarka paskirto asmens, turinio speciali mokslo, technikos, amato ar kit srii ini, ratu idstyta nuomon, gauta atlikus
tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti teismo pateiktus klausimus.
Atkreiptinas dmesys, kad teismo ekspertiz negali bti skiriama
siekiant iaikinti teiss klausimus, nes juos, vadovaudamasis nepriklausomumo principu, teismas privalo sprsti savarankikai (lot. iura
novit curia). Teisme kilus abejoni dl statymo ar kito teiss akto,
1
495
kuris turt bti taikomas byloje ir priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, sutikimo su Konstitucija, teismas privalo sustabdyti byl ir
kreiptis su atitinkamu praymu Konstitucin Teism (CPK 3 str. 4 d.).
Jeigu teiss aktas nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, bendrosios kompetencijos teismas turi teis kreiptis administracin teism su praymu patikrinti, ar atitinkamas norminis teiss aktas ar jo
dalis atitinka statym ar Vyriausybs priimt normin teiss akt (CPK
3 str. 4 d.). Vis dlto ekspertiz gali bti skiriama ir siekiant isprsti
klausimus, susijusius su usienio teise, nes usienio teis yra teiss
klausimas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodio
21 d. nutarimo Nr. 28 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant tarptautins privatins teiss normas" 7 p.)1, nors CK 1.12 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautini
sutari ar statym numatytais atvejais usienio teis teismas taiko,
aikina ir jos turin nustato ex officio.
Tik teismas gali skirti ekspertiz, taiau visais atvejais btina
atsivelgti byloje dalyvaujani asmen nuomon. alis, inicijuodama ekspertizs skyrim, privalo nurodyti aplinkybes, kurias btina
nustatyti, ir ekspertui pateiktinus klausimus. Praymai skirti ekspertiz neretai yra abstrakts, netiksls, kartais net nenurodomi klausimai. Toki praym nereikt tenkinti. alies praymai skirti ekspertiz idstomi procesiniuose arba paruoiamuosiuose dokumentuose,
nors tokius praymus galima pateikti ir odiu teismo posdyje. Ekspertiz gali bti skiriama rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui ir
nagrinjant byl (tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teismuose). Be to, turto verts nustatymo ekspertiz gali bti teismo antstolio skiriama ir vykdymo procese (CPK 682 str. l d.). Teismo nutartimi paskyrus ekspertiz, bylos nagrinjimas gali bti sustabdytas (CPK
164 str. 2 p.).
Skirdamas ekspertiz teismas privalo isiaikinti, kokius konkreius klausimus reikia pateikti ekspertui. iuo tikslu teismas iklauso
vis byloje dalyvaujani asmen nuomon (silymus), taiau galutinius kausimus nustato pats priimdamas nutart. Atmesdamas byloje dalyvaujani asmen klausimus, teismas privalo nurodyti atmetimo argumentus (CPK 213 str.).
Teismo nutartis skirti ekspertiz arba jos neskirti neskundiam,
taiau gali bti skundiama nutartis sustabdyti byl (paskyrus ekspertiz) (CPK 165 str.).
1
Nutartis skirti ekspertiz turi atitikti teismo nutariai keliamus reikalavimus (CPK 291 str. l d.). Nutarties motyvuojamojoje dalyje btina aprayti bylos aplinkybes, susijusias su ekspertizs dalyku, ir nurodyti ekspertizs skyrimo pagrind. Ekspertui pateikiami klausimai turi
bti susij su jo, o ne teismo kompetencija. Pavyzdiui, autotechnikos
ekspertas gali nustatyti transporto priemoni gedimus, j atsiradimo
laik ir prieastis, autoavarijos eig, taiau negali sprsti, kuris autovykio dalyvis kaltas dl alos, nes klausim turi isprsti teismas,
vertins eksperto ivad ir kitas bylos aplinkybes.
Rezoliucinje teismo nutarties dalyje nurodomi ekspertui pateikiami klausimai. Jie turi bti aiks ir tiksls, be dviprasmybi. Be
to, ioje nutarties dalyje nurodomas ekspertas arba ekspertizs staiga, kuriai pavedama atlikti ekspertiz. Prireikus gali bti skiriami keli
ekspertai arba ekspert komisija. Skiriant kompleksin ekspertiz, kai
klausimus turi sprsti keli vairi srii specialistai, btina nurodyti
ekspert, privalant atlikti bendruosius tyrimus ir pateikti bendrj
ivad (pavyzdiui, psichiatrin-psichologin ekspertiz). Prie tai teismas atsivelgia ekspert arba ekspertizs staigos (-) nuomon.
Jeigu ekspertiz pavedama atlikti ekspertizs staigai, ekspert skiria
staigos vadovas ir jis teismui pranea apie paskirt konkret ekspert. itaip yra siekiama sudaryti teismui galimyb praneti apie tai
byloje dalyvaujantiems asmenims ir iaikinti jiems teis nualinti ekspert.
Ekspertai gali bti ekspertizs staig (pvz., Lietuvos ekspertizs
instituto, Valstybins teismo psichiatrijos ar narkologijos tarnybos, Vidaus reikal ministerijos Kriminalini ekspertizi skyriaus, Lietuvos
teiss universiteto Teiss medicinos instituto, vairi akcini bendrovi) darbuotojai, asmenys, turintys reikiam isilavinim ir atitinkantys tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus (turto vertintojai, auditoriai), bei kiti asmenys, turintys speciali ini. Dabar yra steigtas
Lietuvos teismo ekspertizi centras1, kuris organizuoja ir koordinuoja
valstybini ekspertizs staig darb. 2002 m. Teismo ekspertizs statymas nustato teismo ekspertizs staig ir teismo ekspert status, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, ekspertizs atlikimo tvark. statymas sigalioja kartu su BPK ir i esms skirtas ekspert veiklos
reglamentavimui baudiamajame procese. Taiau tai nereikia, kad teismo ekspertai negali atlikti ekspertizs civilinje byloje, nes itai numato ir pats statymas2.
1
2
497
Ekspertas turi teis susipainti su bylos mediaga, dalyvauti teismo posdyje, pateikti byloje dalyvaujantiems asmenims ir liudytojams
klausimus, prayti teism pateikti papildomos mediagos, reikalingos
ekspertizei (CPK 214str. 2d.). U ekspertizs atlikim ekspertas gauna umokest (CPK 89 str. 2 d.), be to, jam mokami dienpinigiai ir
atlyginamos turtos atvykimo teism, vaiavimo ir gyvenamosios patalpos nuomos ilaidos (CPK 89 str. 4 d.).
Ekspertizs atlikimo ilaidos apmokamos i teismo nustatyto ustato bylinjimosi ilaidoms padengti pagal patvirtint smat, taiau
jeigu ekspertas ikvieiamas ir ekspertiz skiriama teismo iniciatyva,
ios ilaidos apmokamos i valstybs biudeto. Tam tikri eksperto darbo umokesio ypatumai nustatyti priverstinio akcij pardavimo ir juridinio asmens veiklos tyrimo bylose (CK 2.129 str.).
Ekspertiz gali bti atliekama teisme, ekspertizs staigoje arba
kitose vietose (tiriamo dalyko buvimo vietoje). Pavyzdiui, tiriant gali
isiskirti nuodingosios mediagos, dl kuri ekspertiz turi bti atliekama specialiai tam skirtose patalpose, arba ekspertiz dl statinio statybos darb kokybs ir verts neivengiamai turi bti atliekama statinio buvimo vietoje (nors patys skaiiavimai pagal statybos vietoje
surinktus duomenis gali bti atliekami ir eksperto kabinete).
Tam tikrais atvejais statymai numato btin ekspertizs skyrim.
Ekspertiz btina skirti tvysts nustatymo (CPK 389 str.), fizinio asmens pripainimo neveiksniu ar ribotai veiksniu (CPK 466, 471 str.),
priverstinio akcij pardavimo ir juridini asmen veiklos tyrimo bylose (CK 2.118, 2.127 str.), taip pat dl nelaiming atsitikim darbe ar
susirgim profesine liga (alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim
darbe ar susirgim profesine liga laikinojo statymo 2 str. 8 d.) ir kitais atvejais.
Teism praktikoje daniausios toki ri ekspertizs:
1) raysenos ekspertiz, kai reikia nustatyti asmenis, raiusius ar
pasiraiusius tam tikr dokument, rato klastojimo atvejus. i ekspertiz daniausiai pavedama Teismo ekspertizs centro ekspertams;
2) psichiatrin ekspertiz, kai reikia nustatyti fizinio asmens psichikos bkl siekiant nusprsti dl asmens veiksnumo arba atsakyti klausim, ar asmuo tam tikru metu galjo suprasti savo veiksm esm ir
juos valdyti. Tokios ekspertizs daniausiai pavedamos Valstybinei psichiatrijos ir narkologijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos1;
3) psichologin ekspertiz, kai nustatomas asmens gebjimas suprasti bylos aplinkybes ir nepilnameio asmens gebjimas suvokti ir
1
499
500
vadinje dalyje nurodoma akto suraymo data, byla, kurioje paskirta ekspertiz, teismo nutartis, kuri yra ekspertizs atlikimo pagrindas, ekspertizs ris, ekspertizs staigos pavadinimas, inios apie ekspert (pavard, vardas, isilavinimas, specialyb, mokslo laipsnis,
einamos pareigos), ekspertui pateikti klausimai, ekspertizs atlikimo
vieta, atliekant ekspertiz dalyvav asmenys, eksperto priesaikos yma.
Tiriamojoje dalyje ekspertas privalo smulkiai aprayti atliktus tyrimus ir jais remiantis padarytas ivadas. Taip pat btina nurodyti prieastis, kodl negalima atsakyti tam tikrus klausimus. i ekspertizs
akto dal turi suprasti ir ne specialistai, specials terminai turi bti paaikinti. Paprastai tyrimo eiga atskleidiama ir fotonuotraukomis, skaidrmis, planais, briniais, schemomis bei kitomis pagalbinmis priemonmis - jos pridedamos prie akto. Kompleksins ekspertizs atveju akto
tiriamojoje dalyje kiekvieno eksperto atlikti tyrimai idstomi atskirai.
Ivad dalyje ekspertas privalo atsakyti teismo nutartyje pateiktus klausimus. kiekvien klausim btina atsakyti i esms (ne formaliai) arba nurodyti, kad negalima ito padaryti dl akto tiriamojoje
dalyje nurodyt prieasi (nepakanka mediagos, nra mokslikai pagrstos metodikos, klausimas nra eksperto kompetencijos). Eksperto
ivados jo paties iniciatyva sprstais klausimais idstomos pabaigoje.
Pagal atsakym teismo klausimus pobd eksperto ivada gali
bti trij ri: kategorika, tiktina ir ivada, kad teismo klausimus
negalima atsakyti.
Kategorika ivada reikia aik ir vienintel atsakym pateikt
klausim (atsakymas gali bti ir teigiamas, ir neigiamas), pavyzdiui,
kad ponas H. pasiraydamas testament negaljo suprasti savo veiksm esms ir j valdyti, kad paskolos lapelyje pasira ne ponia L., o
kitas asmuo. Tokia eksperto ivada yra tiesioginis rodymas.
Tiktina ivada yra tada, kai ekspertas nurodo, kad tam tikras faktas galjo arba gali egzistuoti. Pavyzdiui, tokia yra ivada, kad piliets J. veiksmai prietaravo Keli eismo taisyklms, jeigu ji per sankry vaiavo degant raudonam viesoforo signalui, taiau jeigu deg
alias viesoforo signalas, tai jos veiksmai Keli eismo taisyklms neprietaravo. Taigi iuo atveju kitomis rodinjimo priemonmis turi bti
nustatyta, koks viesoforo signalas deg pilietei J. vaiuojant per sankry. Tokia eksperto ivada gali bti tik netiesioginis rodymas.
Ekspertiz (komisijos, kompleksin) atlik ekspertai pateikia bendr ivad ir j pasirao visi ekspertiz atlik ekspertai. Kai atliekant
kompleksin ekspertiz paaikja, kad pateiktus klausimus atskirai
turi atsakyti skirting specialybi ekspertai, tyrim rezultatai gali bti
forminami ir atskirais aktais.
502
m ir mechanizm ityrimo ar kitokie aktai, surayti reikiam kvalifikacij turini asmen atlikus tyrim. Jeigu toks tyrimas atliktas ne
pagal teismo nutart civilinje byloje, atsivelgiant jo tiriamj mokslin pobd, gauta eksperto ivada negali bti laikoma rodym pagal
CPK 216 straipsn. Toks dokumentas gali atitikti kit rodinjimo priemon - raytin rodym, nes jame yra ini apie bylai reikmingas
aplinkybes (CPK 197 str.). Taigi tinkamu rodymu gali bti laikoma
eksperto ivada, gauta ir atlikta laikantis statyme nustatytos tvarkos.
Eksperto ivada kaip rodinjimo priemon yra inoma daugelio valstybi civilinio proceso statymuose, taiau ne ji yra savarankika rodinjimo priemon. tai Anglijoje ekspertai yra asmenys, turintys tam tikr speciali gdi, pavyzdiui, medikai, ininieriai, buhalteriai,
draudimo specialistai, architektai, muitins inspektoriai ir kiti. JAV liudytojai ekspertai gali dalyvauti vykstant teisminiam bylos nagrinjimui,
jeigu j mokslo, technikos ar kitos srities specialios inios padeda teisjams ir prisiekusiesiems suprasti rodymus ar nustatyti svarbiausius gino faktus (Federalini rodym taisykli 702 str.). Anglijoje ir JAV galioja grietos taisykls, draudianios liudytojui vertinti matyt vyk,
reikti savo nuomon dl jam inom aplinkybi. Kita vertus, liudytojas
gali pareikti savo nuomon tik dl dalyk, kuriems nereikia speciali
ini, ir to, k gali atlikti bet kuris kitas asmuo, remdamasis savo patirtimi. Taigi galimos trys ekspert ir j parodym rys:
1) liudytojas, duodamas teismui parodymus kartu isakantis savo
nuomon, kuri yra pagrsta jo asmenine patirtimi. Savo ruotu asmenin patirtis yra tai, kas yra arba gali bti inoma daugeliui paprast
moni;
2) specialistas, kuris duodamas parodymus teisme siekia iaikinti
tam tikrus reikinius, terminus, svokas ir panaiai. ie duomenys iplaukia i specialisto profesijos;
3) ekspertas, kuris pateikia ivad, pagrst specialiai atliktu tyrimu1.
Nurodytose valstybse ekspertui daniausiai nekeliami kokie nors
konkrets kvalifikaciniai reikalavimai, todl advokatai turi teis apklausdami ekspert pateikti klausimus, i atsakym kuriuos bt galima
sprsti apie eksperto kvalifikacij ir jo naudojamus tyrimo metodus.
Paprastai ekspertai kvieiami ali iniciatyva. JAV ekspertai gali
bti renkami paios alies ir kiekviena alis turi teis ikviesti savo
ekspert, taiau teismo leidimu prisiekusieji gali paskelbti, kuris ekspertas irinktas teismo.
1
P e a
. A. Cit. op. P. 147; The Supreme Court Practice (White Book).
London, 1988. P. 159-161.
504
Kontinentins teisins sistemos valstybse teismas gali savo iniciatyva skirti ekspertiz. Pavyzdiui, kiekviename Pranczijos teisme
yra ekspert sraas, kuriame nurodoma ekspert kvalifikacija, specializacija, adresas ir kiti duomenys, taiau teismui paliekama teis ekspertu skirti ir srae nenurodyt asmen. Ekspertu paskirtas asmuo pripastamas teismo tarnautoju.
24.6 APIRA
Apiros atlikimo pagrindas - teismo ir byloje dalyvaujani asmen
poreikis vietoje isiaikinti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes. Pagal CPK 210 straipsnio pirmj dal prireikus itirti bylos aplinkybes
teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu gali
skirti daiktini ir raytini rodym apir j buvimo vietoje arba vietos apir. Taigi apiros protokolas, kaip rodinjimo priemon, yra
statymo nustatyta tvarka apirjus daiktinius arba raytinius rodymus ir vykio viet ratu ufiksuotos bylai reikmingos aplinkybs.
Daiktinius arba raytinius rodymus, kuri negalima pristatyti teism (pvz., dl dydio, nustatytos saugojimo tvarkos ir pan.), teismas
apiri ir itiria j buvimo vietoje. Vizualiai apirdamas rodym,
teismas nustato tam tikrus iorinius jo poymius, savybes, ypatumus.
Tirdamas rodym, teismas atsivelgia jo reikm bylai, analizuoja jo
savybes, poymius. Be to, siekdamas vietoje itirti tikrsias bylos aplinkybes, teismas gali atlikti vietos apir, pavyzdiui, naudojimosi
ems sklypu tvarkos arba servituto nustatymo bylose.
Apira gali bti skiriama tiek rengiantis, tiek vykstant teisminiam
bylos nagrinjimui. Byloje dalyvaujantys asmenys gali prayti skirti apir pateikdami procesinius dokumentus arba odiu teismo posdyje.
Apir atlieka visos sudties teismas. Byloje dalyvaujantiems asmenims praneama apiros laikas ir vieta, iskyrus atvejus, kai apira atliekama tame paiame teismo posdyje, apie kur praneta byloje dalyvaujantiems asmenims. Asmens, kuriam praneta apie apir,
neatvykimas nekliudo atlikti apiros (CPK 210 str. 2d.). Atsivelgdamas bylos aplinkybes, teismas gali ikviesti apir ir liudytojus
bei ekspertus. itai paymima apiros protokole. Liudytojas gali vietoje paaikinti savo parodymus, o ekspertas gali surinkti mediag savo tyrimui ar vietoje atlikti ekspertiz. Per apir byloje dalyvaujantiems asmenims, liudytojams ar ekspertams gali bti pateikiami
klausimai. ie asmenys turi teis atkreipti teismo dmes , j nuomone, bylai reikmingas aplinkybes, detales (CPK 210 str. 3 d.).
Dl atlikt veiksm ir rezultat suraomas apiros protokolas. J
pasirao visos sudties teismas ir kiti apiroje dalyvav asmenys (CPK
505
Teism praktikoje byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami rodyti bylai reikmingas aplinkybes, danai pateikia nuotraukas, vaizdo ir garso raus. Pavyzdiui, alos atlyginimo bylose pateikiamos
apgadinto daikto nuotraukos, garbs ir orumo gynimo bylose pateikiami garso raai, patvirtinantys garb ir orum eminani ini
paskleidimo fakt, akcinink susirinkimo nutarim pripainimo negaliojaniais bylose pateikiami vaizdo raai, patvirtinantys susirinkimo tvarkos paeidimus.
Paymtina, kad bylai reikmingos aplinkybs turi bti ufiksuotos prie ikeliant byl teisme. Kai fotografuojama, rainjama ar filmuojama tiriant rodymus teisme, nuotraukos, garso ar vaizdo raai
tra sudedamoji procesini veiksm dalis. Pavyzdiui, prie apiros
protokolo ar ekspertizs akto pridtos nuotraukos, vaizdo ar garso raai yra ne savarankika rodinjimo priemon, o tik apiros protokolo ar ekspertizs akto sudedamosios (neatskiriamos) dalys.
Svarbiausias reikalavimas, keliamas tokioms rodinjimo priemonms, yra j atsiradimas nepaeidiant statym. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. birelio 13 d. nutarimo Nr. 5 Dl statym, reguliuojani teismo sprendimo primimo ir idstymo tvark,
taikymo teism praktikoje" 2.2 papunktyje pabriama, kad rodinjimo priemons gali bti nuotraukos, kino juostos, vaizdo ir garso raai, padaryti nepaeidiant statym, pavyzdiui, Konstitucijos 22 ir
24 straipsni, CK 2.23 straipsnio, Visuomens informavimo statymo
18 straipsnio1. Taigi naudojant ias rodinjimo priemones, negalima
paeisti konstitucins asmeninio gyvenimo ir bsto nelieiamumo nuostatos, t. y. negali bti naudojami slaptai, neteistai sibraunant bst
ar kitomis neteistomis priemonmis padaryti nuotraukos, vaizdo ar
garso raai. Taip pat paymtina, kad informacija apie privat asmens
gyvenim gali bti renkama tik vadovaujantis statymu, panaudojama
statym nustatytais tikslais ir tvarka (CK 2.23 str., Asmens duomen
teisins apsaugos statymo 5, 7-8 str.2; Policijos veiklos statymo 18 str.
l d. 3 p.3, Valstybs saugumo departamento statymo 4-5 str.4, Opera5
tyvins veiklos statymo 8-11 str. ) ir tik motyvuotu teismo sprendimu. Taiau visada btina atsivelgti, ar asmuo nepiktnaudiauja teise
' Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos civilinse ir
baudiamosiose bylose 1995-2000. P. 63.
2
inios. 2000, Nr. 64-1924.
3
inios. 2000, Nr. 90-2777.
4
inios. 1994, Nr. 11-163.
5
inios. 1997, Nr. 50-1190.
507
508
keis) arba pagrindo manyti, kad gauti mint informacij vliau tapt
negalima arba sunku.
rodym utikrinimo priemons suteikia galimyb ufiksuoti ir isaugoti rodymus. Pavyzdiui, liudytojas gali ivykti ilgalaik komandiruot ar gyventi usien, gali dingti daiktas, kuris gali bti daiktinis rodymas byloje, atsakovas gali sunaikinti raytinius rodymus ir
panaiai. Dl nurodyt prieasi asmuo, turintis pagrindo manyti, kad
pateikti reikalingus rodymus vliau taps negalima ar sunku, gali prayti teism juos utikrinti (CPK 221 str.). iai galima padaryta prie
pareikiant arba jau pareikus iekin. Pareikime nurodoma:
1) rodymai, kuriuos reikia utikrinti;
2) aplinkybs, kurias rodymas gali patvirtinti;
3) prieastys, dl kuri pareikjas prao utikrinti rodym.
Pareikime nenurodius mint aplinkybi teismas gali tok praym atmesti.
Paymtina, kad pareikimas utikrinti rodymus paduodamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra praomas utikrinti rodymas. Jeigu
iekinys pareiktas vieno teismo, o rodymas yra kito teismo veiklos
teritorijoje, byl nagrinjantis teismas priima nutart dl teisminio pavedimo ir pareigoja kit teism utikrinti tam tikr rodym, esant to
teismo veiklos teritorijoje.
rodym utikrinimo klausimais teismas raytinio proceso tvarka
priima nutart, kurioje nurodo jos vykdymo tvark ir bd. Toki nutart btina priimti ne vliau kaip per tris dienas nuo atitinkamo praymo pareikimo teisme dienos (CPK 223 str. l d.). Teismo nutartyje
nurodoma, kokie rodymai, kokia tvarka ir bdu yra utikrinami. Dl
teismo nutarties, kuria atsisakoma utikrinti rodymus, atitinkam praym pareiks asmuo gali pateikti skund (CPK 224 str.). Praaniam
utikrinti rodymus asmeniui ir byloje dalyvaujantiems asmenims praneama teismo posdio, kuriame sprendiamas rodym utikrinimo
klausimas, vieta ir laikas, taiau i asmen neatvykimas teismo posd nekliudo utikrinti rodym. inoma, esant trij dien terminui
nerealu, kad byloje dalyvaujantys asmenys gaus tok praneim iki teismo posdio, taiau tokiems praneimams perduoti gali bti naudojamos ir elektroninio ryio priemons. Iimtiniais atvejais rodymai gali
bti utikrinami skubiai, t. y. iki praneimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie rodym utikrinim.
Kai nepareiks iekinio asmuo prao utikrinti rodymus, prims nutart juos utikrinti teismas skiria ne ilgesn kaip keturiolikos dien termin iekiniui pareikti. Per teismo nustatyt laik iekinio nepareikus, teismas nutartimi panaikina rodym utikrinimo
509
511
La502
UDK 347.9(474.5)
Laikinosios apsaugos priemons buvo inomos daugelyje valstybi (Pranczijoje, Vokietijoje, Austrijoje), taiau Lietuvoje i svoka
iki 2001 m. liepos l d., kai buvo pakeistas 1964 m. CPK 155 straips1
nis , nebuvo vartojama, o suprantama kaip iekinio utikrinimo priemon. Paymtina, kad pirm kart Lietuvos teiss sistemoje laikinj
apsaugos priemoni svoka paminta. Autori teisi ir gretutini teisi statymo 69 straipsnyje, taiau i priemoni taikymas sietas su iekinio pareikimu teisme, o iekinio utikrinimo priemons galjo bti
taikomos tik j pareikus.
statymas numato, kad teismas byloje dalyvaujani ar kit suinteresuot asmen praymu gali imtis laikinj apsaugos priemoni, jeigu j nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti
arba pasidaryti nebemanomas (CPK 144 str. l d.). Teismo iniciatyva
laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos tik kai btina siekiant apginti viej interes (CPK 144 str. 2d.). CPK 144 straipsnio
treiojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemons gali
bti taikomos tiek nepareikus iekinio, tiek esant bet kuriai civilinio proceso stadijai, t. y. statymas jau nesieja i priemoni taikymo
su iekinio pareikimu teisme.
Vadovaujantis CPK 145 straipsnio pirmja dalimi, laikinosios apsaugos priemons gali bti:
1) atsakovo nekilnojamojo daikto aretas;
2) raas vieajame registre draudiant perleisti nuosavybs teis;
3) kilnojamj daikt, pinigini l ar turtini teisi, priklausani atsakovui ir esani pas atsakov arba treiuosius asmenis, aretas;
4) atsakovui priklausanio daikto sulaikymas;
5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba
atlikti tam tikrus veiksmus;
7) draudimas kitiems asmeninis perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles;
8) iimtiniais atvejais draudimas atsakovui ivykti i nuolatins
gyvenamosios vietos;
9) turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareiktas iekinys dl
areto tam turtui panaikinimo;
10) iiekojimo sustabdymas vykdant sprendim;
11) laikino materialiojo ilaikymo priteisimas ar laikin ribojim
nustatymas;
inios. 2001, Nr. 55-1947.
388
10) jeigu laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveins adresas, kodas), jeigu j skiria teismas;
11) nutarties vykdymo tvarka;
12) nutarties apskundimo tvarka.
[statymas numato, kad taikant su turtu susijusi laikinj apsaugos priemon isams turto duomenys nutartyje gali bti nenurodyti,
jeigu aretuojamas turtas turto registre neregistruojamas arba nutarties
primimo dien teismui nra inoma, kiek turto turi atsakovas (skolininkas). Tokiu atveju aprayti turt pavedama antstoliui.
statymas nustato, kad asmuo, kurio turtas aretuotas, atsako u
nustatyt ribojim paeidim nuo nutarties aretuoti turt paskelbimo
jam momento, o nesant galimybs jam paskelbti, taip pat kai nutartis
priimama tokiam asmeniui nedalyvaujant, - nuo nutarties registravimo turto areto akt registre (CPK 145 str. 8 d.). Apie nutarties primim statymo nustatyta tvarka praneama asmeniui, kuriam taikoma
laikinoji apsaugos priemon, ir jam iaikinama atsakomyb u nustatyt ribojim paeidim. Atsakovui, kuriam taikomas draudimas ivykti
i gyvenamosios vietos, btina pasiraytinai praneti apie laikinosios
apsaugos priemons taikym (CPK 148 str. 6d.). CPK 149 straipsnyje
nustatyta, kad, paeidus draudim atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikr veiksm, draudim kitiems asmenims perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles, draudim atsakovui
ivykti i gyvenamosios vietos ir pareigojim atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti, kaltiems asmenims gali bti
skiriama bauda ir iekovas turi teis i toki asmen reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dl teismo nutarties nevykdymo. Teismas gali netaikyti laikinj apsaugos priemoni, jeigu atsakovas moka reikalaujam sum teismo specialij sskait ar u atsakov yra
laiduojama, be to, atsakovas gali keisti savo turt (CPK 146 str. 2 d.).
Pavyzdiui, atsakovas, suinojs, kad, taikant laikinsias apsaugos priemones, yra aretuojamas jo nekilnojamasis turtas, turi teis mokti
teismo specialij sskait praom priteisti sum.
Teismas parinkdamas laikinsias apsaugos priemones turi vadovautis ekonomikumo principu. statyme nustatyta, kad bendra ribojim suma taikant laikinsias apsaugos priemones negali bti i esms
didesne u iekinio sum. Praktikoje danai kyla nesklandum, kai pareikiamas iekinys nedidelei sumai, o aretuojamas vienintelis atsakovo butas ar kitas turtas, gerokai virijantis iekinio kain.
392
Tokiu atveju svarbu nustatyti ar atsakovas neturi kokio nors kilnojamojo daikto ar pinigini l, kurias aretavus bt utikrintas
sprendimo vykdymas. inoma, statymas numato galimyb pakeisti vien laikinj apsaugos priemon kita. itai gali padaryti teismas byloje
dalyvaujani ar kit suinteresuot asmen praymu, taiau teismui btina suinoti kit byloje dalyvaujani asmen nuomon, todl jis privalo apie tok praym praneti byloje dalyvaujantiems asmenims ir
ie dl tokio praymo turi teis pareikti prietaravimus (CPK 146 str.
l d.). Be abejo, kai atlikti CPK 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti veiksmai, teismas gali paskirt laikinj apsaugos priemon pakeisti
ar panaikinti. Draudiama ivykti i gyvenamosios vietos tik iimtiniais atvejais, todl is draudimas gali bti panaikinamas mokjus reikalaujam sum teismo specialij sskait arba laidavus u atsakov (CPK 146 str. 4 d.).
Paymtina, jog teismui suteikta teis pareikalauti, kad asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones, pateikt atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo utikrinim, kuris taip pat gali bti banko garantija (CPK 147 str.
l d.). Taikydamas ar pritaiks laikinj apsaugos priemon, teismas turi
nustatyti termin, per kur asmuo, pras j taikyti, turi mokti pinigus
arba pateikti banko garantij. Nurodytam asmeniui ito nepadarius per
teismo nustatyt termin, teismas laikinsias apsaugas priemones panaikina (CPK 147 str. 2 d.). Be to, teismo iniciatyva laikinosios apsaugos
priemons gali bti panaikintos, jei ito reikalauja vieasis interesas ir
jei asmuo, kuris kreipsi dl laikinosios apsaugos priemons taikymo,
per teismo nustatyt termin nepareikia iekinio (CPK 150 str. 2 d.).
Taigi laikinj apsaugos priemoni galiojimas gali bti panaikinamas
byloje dalyvaujani ir kit suinteresuot asmen praymu teismui, kurio inioje yra byla, priimant nutart. Laikinj apsaugos priemoni panaikinimo klausimas isprendiamas raytinio proceso tvarka. Byl inagrinjus i esms, laikinj apsaugos priemoni panaikinimo klausim
teismas turi isprsti priimdamas sprendim, t. y. atmetus iekin laikinosios apsaugos priemons, kuri buvo imtasi, paliekamos, kol siteiss
teismo sprendimas (CPK 150 str. 4d.), o iekin patenkinus taikytos laikinosios apsaugos priemons galioja, kol vykdomas teismo sprendimas
(CPK 150 str. 5 d.). Jei ie klausimai nebuvo isprsti teismui priimant
sprendim, siteisjus teismo sprendimui ar j vykdius gali bti isprsti
priimant nutart. Paymtina, kad priimdamas sprendim teismas gali
taikyti laikinsias apsaugos priemones, utikrinanias teismo sprendimo
vykdym, jeigu iki tol jos nebuvo taikytos (CPK 272 str.).
393
Nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones sigalioja nuo primimo dienos, taiau visos pirmosios instancijos teismo nutartys dl
laikinj apsaugos priemoni skundiamos pateikiant atskirj skund (CPK 148 str. 5d., 151 str. l d.) dl j taikymo, pakeitimo ir panaikinimo. CPK 152 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo
nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones vykdoma skubiai, todl atskirojo skundo pateikimas nesustabdo bylos nagrinjimo ir nutarties vykdymo, iskyrus atvejus, kai pateikiamas atskirasis skundas
praant panaikinti laikinsias apsaugos priemones ar pakeisti jas kitomis. Tokios nutarties vykdymas sustabdomas, kol siteiss nutartis.
Skundo padavimo terminas skaiiuojamas nuo nutarties primimo
dienos, iskyrus atvejus, kai nutartis buvo priimta nepraneus asmeniui, kuris pateikia atskirj skund. iuo atveju terminas skaiiuojamas nuo nutarties nuorao teikimo tokiam asmeniui dienos (CPK
151 str. 2d.). Atkreiptinas dmesys, kad apeliacins instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos priemoni neskundiamos (CPK
151 str. 5d.).
Nutartys vykdyti yra nedelsiant isiuniamos vieo registro tvarkytojui ar kitam pareignui ar asmeniui, galiotam vykdyti nutartis. Nutartis, kuri vykdo antstolis, vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t. y. remiantis Sprendim vykdymo instrukcijos 16 punktu
teismo nutartis dl laikinj apsaugos priemoni yra vykdomasis dokumentas. Nutart taikyti laikinsias apsaugos priemones antstoliui pateikia alis, kurios praymu jos taikomos. Ji pateikia nutart vykdyti
pasirinktam antstoliui ir apmoka vykdymo ilaidas. Turto aretas registruojamas 1999 m. lapkriio 9 d. Turto areto akt registro statymo1 nustatyta tvarka. i laikinoji apsaugos priemon asmeniui, kurio
turtas aretuojamas, sukelia teisinius padarinius nuo turto areto jam
paskelbimo, o nesant galimybs paskelbti - nuo turto areto akto registravimo Turto areto akt registre, jeigu kiti statymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto aretas sukelia teisinius padarinius
nuo turto areto akto registravimo Turto areto akt registre (Turto
areto akt registro statymo 4 str. l d.). Visi turto areto duomenys,
rayti Turto areto akt registr, pripastami teisingais ir isamiais,
kol nra nuginyti statym nustatyta tvarka. io registro duomenys
yra viei ir nustatyta tvarka su jais gali susipainti kiekvienas asmuo.
Dl nurodyt prieasi preziumuojama, kad turto areto duomenys inomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto areto aktas yra registruotas
Turto areto akt registre.
1
394
Taikant laikinsias apsaugos priemones svarbiausias vaidmuo tenka teismui. Jis privalo siekti, kad bt utikrinama kreditoriaus ir
skolininko interes pusiausvyra, kad ios priemons nebt taikomos
nepagrstai. Pavyzdiui, aretavus skolininko - juridinio asmens - banko sskait, sutrikdoma jo finansin veikla, uuot aretavus skolininko kilnojamj turt. Dl nurodyt prieasi teismai turt daniau
taikyti priemones, utikrinanias atlyginim nuostoli, kuri atsakovas gali patirti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo. Taigi btina utikrinti iekovo (kreditoriaus) ir atsakovo (skolininko) interes
pusiausvyr.
Nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones turi bti aiki ir
tinkama operatyviai vykdyti, joje nurodyti privalantys j vykdyti asmenys. Duomenis apie vieuose registruose registruojam turt turi pateikti asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones. Kai aretuojamas turtas nra registruojamas ar nra inoma, kiek ir kokio turto
turi atsakovas (skolininkas), pareiga surasti ar aprayti turt tenka antstoliui. Laikinj apsaugos priemoni taikymas numatytas ir teismo sakymo procedroje. Pareikime iduoti teismo sakym turi bti motyvuotas praymas, jeigu yra pagrindo taikyti skolininkui laikinsias
apsaugos priemones, ir duomenys apie jo turt (CPK 433 str. l d. 5 p.).
Iduodamas sakym teismas turi nurodyti, kokios laikinosios priemons taikomos (CPK 436 str. 2 d. 9 p.), t. y. kartu su sakymu priimama
nutartis taikyti laikinsias apsaugos priemones ir itai nurodoma sakyme.
Laikinsias apsaugos priemones teismas gali taikyti ir tada, kai
ali ginas nagrinjamas arbitrau, nes Komercinio arbitrao statymo 12 straipsnyje nustatyta, kad alies kreipimasis teism iki arbitrainio nagrinjimo pradios arba vykstant nagrinjimui, praant imtis
priemoni utikrinti iekin, ir teismo nutartis dl toki priemoni taikymo nra nesuderinama su arbitrainiu susitarimu. Tai reikia, kad
vienos alies praymu laikinosios apsaugos priemons teismo gali bti
taikomos iki arbitrainio nagrinjimo pradios ar vykstant nagrinjimui. Praymas paduodamas teismui pagal atsakovo (skolininko) ar jo
turto buvimo viet. Be to, arbitrao teismas gali bet kurios i gino
ali praymu kreiptis savo buvimo vietos apylinks teism dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, jeigu ali susitarimas nenumato
ko kita (Komercinio arbitrao statymo 20 str.).
Tam tikrais atvejais laikinsias apsaugos priemones suinteresuoto
asmens praymu gali taikyti Lietuvos teismas, nors ginas priklauso
sprsti usienio valstybs teismui ar arbitraui, pavyzdiui, nekilnojamajam daiktui - orlaiviui esant Lietuvoje, nors pagal ali susitarim
395
ginas turt bti nagrinjamas usienio valstybje. Kadangi iuo atveju ginas kilo dl lktuvo, kuris yra mobilus objektas, taigi faktinio
buvimo vietos nustatymas ribotas, teismas taik laikinj apsaugos priemon (lktuvo aret), nes buvo kilusi reali grsm pareikjo turtiniams interesams1.
Tam tikri laikinj apsaugos priemoni taikymo ypatumai gali bti
numatyti ir tarptautinse sutartyse. Pavyzdiui, 1952 m. Tarptautin konvencija dl kai kuri taisykli, susijusi su js laiv aretu, suvienodinimo2 reglamentuoja klausimus, kuri kyla dl laivo areto pareikus jrin reikalavim. Pagal i konvencij laivas gali bti aretuotas
tik susitarianios valstybs, kurioje vykdomas aretas, teismo ar atitinkamo teismo organo sprendiniu ir visus su aretu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitarianios valstybs, kurioje buvo
aretuotas laivas ar pareikalauta j aretuoti, statymai. Be to, laivo aretas tam tikrais atvejais suteikia teis nagrinti byl Lietuvos teismuose, jeigu tokia byla priklauso Lietuvos Respublikos teism kompetencijai. Pavyzdiui, Klaipdos uoste stovi Afrikos valstybs laivas, kuriame
dirba Lietuvos gyventojai. Su jais buvo neatsiskaityta u darb. J praymu ar pritaikius laikinj apsaugos priemon - laivo aret, ginas
nagrintinas Lietuvos teisme.
Nors usienio valstybi civilinio proceso teis ino daugel ms statyme numatyt laikinj apsaugos priemoni, taiau kartu turi
tam tikr ypatum. Pavyzdiui, Vokietijoje teismo taikomos vadinamosios laikinosios teisins apsaugos priemons - aretas ir laikinieji
potvarkiai. Aretu siekiama apsaugoti priverstin pinigini reikalavim vykdym, o laikinaisiais potvarkiais nustatoma vis kit reikala3
vim (iskyrus piniginius) laikinoji teisin apsauga . ios priemons
irgi gali bti skiriamos prie pareikiant iekin teismui. Pranczijoje
laikinosios apsaugos priemons taip pat gali bti taikomos iki iekinio pareikimo teismui. Kreditorius, kurio naudai taikomos laikinosios apsaugos priemons, per vien mnes nuo priemoni skyrimo
turi pateikti iekin teismui. Laikinosios apsaugos priemons kaip iekinio utikrinimo bdas buvo inoma ir Civilins teisenos statyme.
Jo 590 straipsnis numat galimyb utikrinti iekin per vis proce1
s. Laikytasi taisykls, kad teismui nepareikto iekinio negalima utikrinti, iskyrus kelias iimtis. Iekin utikrindavo teismas, kuris kl
byl. Buvo keturi pagrindiniai iekinio utikrinimo bdai:
1) nustatant draudim nekilnojamajam turtui;
2) skiriant kilnojamojo turto aret;
3) paimant laidavim;
4) paimant i atsakovo pasiadjim neivykti i gyvenamosios vietos, kai iekinys nebuvo utikrinamas n vienu i trij nurodyt bd.
Iekinio utikrinimo bd rinkosi iekovas. Jis privaljo nurodyti,
kokiam konkreiam turtui nori nustatyti draudim. Konkreiai nevardyto nekilnojamojo turto aretas nebuvo skiriamas (CT 602-604 str.).
DVIDEIMT A N T R A S SKYRIUS
ATSAKOVO INTERES GYNYBOS BDAI
22.1 ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONI SAMPRATA,
REIKM IR RYS
ali procesins teiss yra lygios (CPK 17 str.). Todl iekovas turi
teis pareikti iekin, o atsakovas atitinkamai turi turti teis gintis
nuo jam pareikto iekinio. Kita vertus, principas audiatur et altera
pars reikalauja iklausyti ir atsakovo. Todl atsakovui turi bti suteiktos tam tikros procesins galimybs idstyti savo nuomon dl jam
pareikto iekinio. Be abejo, atsakovas, pareikus iekin, gali elgtis
vairiai. Pavyzdiui, jis gali pripainti iekin arba iekinio pagrind.
Tokiu atveju teismas iekovo iekin patenkins (CPK 42, 187 str.). Atsakovas gali elgtis ir pasyviai - nerayti atsiliepimo iekin, neatvykti teismo posd. Tokiu atveju teismas priims teismo sprendim u
aki (CPK 142, 285 str.). Taiau atsakovas gali nusprsti gintis nuo
jam pareikto iekinio. Tada jis gali imtis tam tikr procesini priemoni, o jomis remdamasis teismas gali atmesti iekin.
Procesins priemons, kuriomis atsakovas ginasi nuo jam pareikto iekinio, vadinamos atsakovo gynybos priemonmis. ios priemons leidia ne tik utikrinti procesin ali lygiateisikum, bet ir yra
btina rungimosi principo prielaida. Tik pripastant adekvaias atsakovo gynybos priemones, manoma utikrinti, kad procesas bus rungimosi pobdio.
Taiau, kaip minta, gintis nuo pareikto iekinio yra atsakovo teis, bet ne pareiga. Todl atsakovas gali nesiginti ir pripainti iekin
(CPK 42 str.).
statymas numato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikto iekinio
priemons - priein iekin ir atsikirtimus iekin.
22.2 PRIEINIS IEKINYS
Prieinis iekinys (ang. cross-action; pranc. action reconventionelle;
vok. Widerklage) - tai toje paioje byloje pareiktas atsakovo iekinys
iekovui siekiant apsiginti nuo pirminio iekinio reikalavimo1. Gali1
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. rugsjo 10d. nutartis c. b. R. emaitis v. A. Padleckas, Nr. 3K-3-788/2001, kat. 95.2; 2001 m. balandio 4 d. nutartis c. b. Kelms rajono
savivaldyb v. M. ir J. ukauskai, Nr. 3K-3-360/2001, kat. 95.2; 2001 m. vasario 7 d. nu-
398
399
Teismas, priimdamas sprendim byloje, kur buvo pareiktas prieinis iekinys, turi aikiai nurodyti, kurie iekovo ir atsakovo reikalavimai patenkinami, o kurie - atmetami (CPK 265 str.).
22.3 ATSIKIRTIMAI IEKIN
Atsikirtimai iekin - tai atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis
siekia paneigti jam pareikto reikalavimo pagrstum arba ginija iekovo teis pareikti iekin. Atsikirtimai iekin gali bti materialiojo
teisimo pobdio ir procesinio teisinio pobdio (formals).
Materialiojo teisinio pobdio atsikirtimai - tai atsakovo nurodomos faktins aplinkybs, argumentai, paaikinimai, kuriais siekiama
paneigti iekinio pagrstum, t. y. rodyti, kad iekovas neturi teiss
iekinio patenkinim. iais atsikirtimais atsakovas siekia nuginyti teisin arba juridin iekovo iekinio pagrind. Pavyzdiui, materialiojo
teisinio pobdio atsikirtimai yra atsakovo argumentas, kad iekovas
praleids iekinio senaties termin, pareikimas, kad dl prievoles nevykdymo nra atsakovo kalts, tvirtinimas, kad prievol jis vykd tinkamai, rodinjimas, kad sutartis negalioja. Atsakovas, ginydamas faktin iekovo iekinio pagrind, gali pasirinkti kelis gynybos variantus.
Pirma, jis gali paprasiausiai neigti iekovo nurodytus faktus (lot. negatio simplex), pavyzdiui, paskolos sutarties buvimo fakt. Antra, atsakovas gali rodinti esant prieingus, nei nurodo iekovas, faktus (lot.
negatio per positionem alterius). Pavyzdiui, iekovas prao priteisti
atlyginim u suteiktas paslaugas, o atsakovas rodinja, kad joki paslaug i iekovo negavo. Treia, atsakovas gali rodinti aplinkybes,
kurios derinasi su iekovo iekinio pagrindu, bet jas rodius iekovo
reikalavimas nebegali bti tenkinamas. Pavyzdiui, atsakovas pripasta skolinsis i iekovo pinig, taiau rodinja, kad skol grins
arba kad dar nra sujs jos grinimo terminas1.
Procesinio teisinio pobdio (formals) atsikirtimai - tai atsakovo argumentai, kuriais jis siekia rodyti, kad iekovas neturjo teiss pareikti iekinio, todl procesas prie j (atsakov) pradtas neteistai. Pavyzdiui, procesiniai teisiniai atsikirtimai yra atsakovo
pareikimas, kad ginas nepriklauso sprsti teismui arba dl tapataus
iekinio jau siteisjs teismo sprendimas, nurodymas, jog iekovas yra
neveiksnus, tvirtinimas esant arbitrain susitarim ir t.t.
Visus atsikirtimus iekin atsakovas turi rodyti (CPK 12, 178 str.).
1
401
265, 270 str.). Todl teismas negali grsti sprendimo prielaidomis, savo
samprotavimais, niekuo nepagrstais ali paaikinimais. Dl ios prieasties rodinjimas svarbus ir alims, ir teismui. Kiekviena alis, grsdama savo reikalavimus ar atsikirtimus tam tikrais faktais, stengiasi
tikinti teism t fakt tikrumu ir iuo tikslu pateikia vien ar kit
j rodym. Teisjas ali pateikt faktin ir kit rodomj mediag turi nealikai vertinti ir nusprsti, tie faktai nustatyti ar ne. Taigi rodinjimo tikslas yra ali teigini teisingumo nustatymas, t. y.
rodinjant siekiama tikinti teism, kad alies teiginiai yra teisingi:
kad jos nurodytos aplinkybs tikrai yra (buvo) ir btent tokios, kokios nurodytos, arba atvirkiai, kad neigiam aplinkybi i tikrj
nra.
Apskritai rodinjimas nra civilinio proceso teiss ir doktrinos sritis. rodinjimas i esms yra logikos dalis, nes kiekviena paintin
veikla reikalauja rodinti tam tikrus reikinius ar teiginius. Kurio nors
teiginio teisingum ar klaidingum, jo sutikim ar nesutikim su tikrove galima rodyti tik dedukcijos ir indukcijos metodais, vadovaujantis logikos dsniais1. Logikos dsniais remiamasi ir rodinjant civiliniame procese, nes rodinjimas teisme pirmiausiai taip pat yra login,
paintin veikla. Kita vertus, rodinjimas teisme nra grynai login,
mstymo procesas. Ji yra ir procesin pozityviosios teiss norm reguliuojama veikla, nes, pirma, teisminio rodinjimo ypatumus lemia
rodinjimo dalykas, esantis ne hipotezs, teorijos ar teiginiai, o juridiniai faktai. Antra, rodinjant teisme operuojama ne moksliniais argumentais, aksiomomis, o teisminiais rodymais, t. y. tam tikra informacija, patvirtinania ar paneigiania rodinjimo dalyk sudaranius
faktus. statymas nustato, k galima laikyti rodymu, ko negalima, k
reikia rodinti, o ko ne ir t.t. Taigi teismo procese rodinjama tik
statym nustatytomis priemonmis ir tvarka.
rodym teorija aikina daugel civilinio proceso klausim: rodinjimo dalyk, rodinjimo pareig ir jos paskirstym, rodinjimo priemones, rodym leistinum ir ssajum, rodym rinkim, pateikim ir
vertinim, nerodintinas aplinkybes2.
Daugumoje ali rodymai laikomi proceso teiss institutu, todl normos, reguliuojanios rodinjim ir rodymus, yra civilinio proceso statymuose. Taiau Pranczijoje, Italijoje, Kanadoje rodymai laikomi ma1
406
407
Daugelio valstybi civilinio proceso teis reikalauja, kad visus faktus, kuriais remiasi, alys nurodyt rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Vliau nauj fakt nurodyti nebeleidiama, iskyrus negausias iimtis, pavyzdiui, kai jie paaikja tik prasidjus teisminiam bylos
nagrinjimui. tai pagal Vokietijos CPK 296 straipsn teisjas gali atsisakyti priimti laiku ali ir j advokat nepateiktus faktus ir rodymus, jeigu itai vilkint bylos nagrinjim. Teismas gali priimti naujai
pateiktus rodymus ir faktus tik alims rodius, kad anksiau j pateikti negaljo ne dl savo kalts1.
Pranczijos CPK 135 straipsnyje teisjui suteikiama teis atsisakyti priimti ir tirti nustatytu laiku nepateiktus rodymus ir faktus.
vedijoje teismo posdyje alis faktais ir rodymais, nenurodytais
rengiantis nagrinti byl, gali remtis tik i anksto praneusi kitai aliai
(Teismo proceso kodekso 42:22 str.).
Vis i draudim esm labai paprasta - alims draudiama daryti viena kitai staigmenas. Kad teismo procesas bt siningas, kiekvienai aliai privalu i anksto atskleisti viena kitai visus faktus ir rodymus ir teismo posdyje neturi bti pateikiami nei nauji faktai, nei
nauji rodymai.
Antrasis rodinjimo etapas - tai rodym nurodymas.' Iekovas
privalo iekinio pareikime nurodyti rodymus, kuriais ketina rodinti
reikalavim pagrindianias faktines aplinkybes (CPK 135 str. l d. 3 p.).
Analogika pareiga nustatyta ir atsakovui, pareikianiam priein iekin, atsikirtimus iekin ar suraaniam atsiliepim iekin (CPK
142-143 str.). Nurodyti tik rodym pavadinimo nepakanka - privalu
detalizuoti, kokias konkreias aplinkybes vienas ar kitas rodymas patvirtina, pavyzdiui, nepakanka nurodyti, kad pateikiami raytiniai rodymai: dokumentai, sutartys, liudytoj parodymai, vardijant liudytojo
asmens duomenis, gyvenamj viet. Tokia informacija btina ir atsakovui, ir teisjui, kurio pareiga - preliminariai nustatyti rodym ssajum ir leistinum. ali nurodom rodym, nesusijus su nagrinjama byla, teismas atsisako priimti ir tirti (CPK 180 str.). Iekovas turi
nurodyti negalim pateikti savo nurodyt rodym buvimo viet ir prieastis, dl kuri negali j gauti ir pateikti. Nurodyti rodym buvimo
viet yra ir kit byloje dalyvaujani asmen pareiga. Ypa juos visus
svarbu nurodyti jau pirmose proceso stadijose, nes tik inant, kokius
rodymus reikia surinkti, bus galima tinkamai pasirengti bylos nagrinjimui. Be to, tiek byloje dalyvaujantys asmenys per teisminius gin1
408
us, tiek teismas priimdamas sprendim gali remtis tik rodymais, itirtais ir vertintais nagrinjant byl i esms. Jeigu vykstant teisminiams ginams paaikja, kad tam tikri rodymai nebuvo itirti, teismas iimtiniais atvejais gali atnaujinti bylos nagrinjim i esms (CPK
256 str.) ir atidti bylos nagrinjim, kol jie bus surinkti ir pateikti
teismui.
Treias rodinjimo etapas yra rodym pateikimas. Teis pateikti rodymus turi visi byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 42 str.). rodym pateikimas - tai faktinis rodym perdavimas teismui. Iekovas
savo turimus rodymus paprastai pateikia kartu su iekinio pareikimu
iame dokumente yra j sraas (CPK 135 str. 2 d.). Kai kuriuose
statymuose sakmiai nurodoma rodymus pateikti kartu su iekinio pareikimu. Pavyzdiui, moni bankroto statymo 5 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 7 straipsnio pirmojoje dalyje, 8 straipsnio treiojoje dalyje
reikalaujama prie pareikimo ikelti mons bankroto byl pridti dokumentus, patvirtinanius pareikimo pagrstum.
rodymai taip pat pateikiami rengiantis civilins bylos nagrinjimui. Btent i proceso stadija ir yra skirta visai rodomajai informacijai byloje surinkti. Pagal naujojo CPK dvasi visi rodymai turi bti
atskleisti prie pradedant nagrinti byl teismo posdyje (CPK 112,
225-226 str.). Atsakovas turimus rodymus pateikia kartu su atsiliepimu iekin (CPK 142 str.) arba pareikdamas priein iekin (CPK
143 str.). Pateikti rodymus yra ir byloje dalyvaujani asmen pareiga, nes jie privalo rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Teismas gali
pareigoti byloje dalyvaujanius asmenis pateikti net j nenurodytus,
taiau, teismo nuomone, reikmingus bylai rodymus. Taip pat teismas
gali pareigoti kitus asmenis ar staig, organizacij, moni pareignus pateikti turimus raytinius ar daiktinius rodymus (CPK 199,
206 str.). Visada svarbu pateikti rodymus prie prasidedant teisminiam
bylos nagrinjimui, kad ir teisjas, ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys galt su jais susipainti. Jeigu rodymai nebuvo pateikti rengiantis bylos nagrinjimui teisme, vykstant teisminiam nagrinjimui teismas turi teis atsisakyti priimti rodymus, jeigu mano, kad vlesnis j
pateikimas vilkins sprendimo byloje primim (CPK 7 str., 141 str. l d.,
142 str. 3 d.). Taigi vykstant teisminiam nagrinjimui rodymai gali bti
pateikiami tik iimtiniais atvejais, nes nauj rodym pateikimas esant
iai stadijai reikalauja atidti bylos nagrinjim, o tai prietarauja proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principams (CPK 7 str.). Taigi
reikalavimas pateikti visus rodymus rengiantis bylos nagrinjimui leidia utikrinti rodym atskleidimo taisykls laikymsi. rodym at-
409
skleidimo taisykl leidia kiekvienai aliai dar prie prasidedant teisminiam nagrinjimui suinoti, koki rodym pateik kita alis, ir su
jais susipainti. Tik itaip gali bti utikrintas procesinis ali lygiateisikumas ir siningas rungimasis bei bylos inagrinjimas viename
teismo posdyje. Ypating ios aplinkybs svarb rungimosi procesui
patvirtina JAV civilinio proceso statym analiz. Federalini civilinio
proceso taisykli 26-37 straipsniai specialiai reguliuoja tvark, pagal
kuri alys jau prie pradedant nagrinti byl turi galimyb susipainti
su viena kitos turimais rodymais ir galimais rodinjimo veiksmais.
i tvarka vadinama rodym atskleidimu, suprantamu kaip supaindinimas su byloje esaniais rodymais (angl. discovery)1.
Ketvirtas rodinjimo etapas - tai rodym rinkimas. Kreipdamasis teism, iekovas dar gali neturti vis iekinio pareikime nurodom rodym. Tada jis privalo nurodyti prieast, dl kurios negali
j pateikti. Padedant teismui, trkstamus rodymus galima surinkti rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Toki pat teis turi ir atsakovas
bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 112 str. 3 p., 135 str. 2 d.,
199, 205-206, 226 str.). Nra pagrindo nesprsti iekinio pareikimo,
kuriame nurodyti rodymai nepateikti dl svarbi, pateisinam prieasi, primimo klausimo. Taiau kai iekovas kartu su iekinio pareikimu nepateikia jame nurodom rodym ir nepaaikina ito prieasi, teisjas konstatuoja esant iekinio pareikimo trkum ir nustato
termin jiems paalinti (CPK 138 str.).
statyme nurodoma, kad rodymus pateikia alys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Kai pateikt rodym neutenka, teismas silo
pateikti papildom rodym (CPK 179 str. 1d.). Taigi pagal statym
teismas nra rodinjimo subjektas. Taiau ir jis kompetentingas rinkti
rodymus trim bdais. Pirma, alies praymu teismas gali byloje dalyvaujaniam asmeniui iduoti liudijim gauti ir pateikti rodymus teismui. Jame nurodoma, kad asmuo turi teis juos gauti. Asmuo su iuo
liudijimu kreipiasi rodym turinius organizacijas ar asmenis. Gautus rodymus byloje dalyvaujantis asmuo pateikia teismui (CPK 199,
206 str.). Antra, teismas turi teis reikalavim pateikti rodym, kur
prao ireikalauti alis, sisti tiesiogiai organizacijai ar asmeniui, kuris
juo disponuoja. Tokiu atveju teismas nustato rodymo pateikimo termin. Organizacijos ar asmenys, neturdami galimybs pateikti reikalaujam rodym ar negaldami jo pateikti per teismo nustatyt laik,
1
Isamiau apie rodym atskleidim JAV civiliniame procese r.: Discovery Practice.
2 ed. / by R. S. Haydock, D. F. Herr. Boston, Toronto: Little, Brown and Co., 1988.
nd
410
412
Lindell B. Cit. op. P. 176-177; GinsburgR. B., Bruzelius A. Cit. op. P. 296-297.
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. gruodio 8 d. nutartis c. b. K. vinys v. Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija, Nr. 3K-3-931/1999, kat. 1.
2
413
415
Valstybinio informacins technologijos instituto rate nra konstatuojama buvus atliktus kokius nors kasos aparato tyrimus ar bandymus.
Dokumente tik nurodyta prielaida, kad, turint serviso raktus bei inant
kaip jais naudotis, gali bti pereinama mokymo reim. Taigi is
dokumentas nepatvirtina, kad suinteresuoto asmens darbuotojai inojo,
kaip naudotis serviso raktais, ir kad kasos aparatas tikrai buvo nustatytas dirbti mokymo reimu. Siekiant nustatyti, ar tikrai kasos aparatas
buvo naudojamas tokiu reimu, kai nefiksuojami duomenys, reikia speciali ini. Kai norint iaikinti klausimus, kylanius nagrinjant byl, reikalingos specialios inios mokslo, technikos ar kitose srityse, teismas turi sprsti klausim dl ekspertizs skyrimo. iuo atveju ekspertiz
buvo btina skirti ir dl kitoki prieasi: Valstybinio informacins
technologijos instituto rate esaniai informacijai ir io instituto darbuotoj parodymams prietarauja kita byloje esanti mediaga - UAB
Golsma" darbuotoj parodymai, kad vartotojas negaljo nustatyti kasos aparato dirbti mokymo reimu (b. 1. 141). Esant prietaringiems rodymams dl fakt, kuriems nustatyti reikalingos specialios inios, rodinjimas turi bti tsiamas. rodym tarpusavio prietaravimai tokiais
atvejais gali bti paalinti paskyrus teismo ekspertiz ir pavedus j
atlikti nepriklausomiems ekspertams. Lietuvos Respublikos CPK
65 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiam rodym vertinim grst visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto
inagrinjimu. ios rodym vertinimo taisykls nustato teismo pareig teisikai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinmis aplinkybmis, o ne prielaidomis. Tai reikia, kad vieno ar kito
bylai reikmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali bti konstatuojami tik tada, kai tokioms ivadoms pakanka byloje esani rodym. rodym pakankamumas reikia, kad teismo ivados turi bti grindiamos tik tokiais rodymais, kurie nekelia
pagrst abejoni savo rodomja galia, leistinumu ar ssajumu. Teismas, vertindamas, ar pakanka rodym padaryti ivad apie tam tikr
fakt buvim ir j teisin kvalifikacij, turi atsivelgti Lietuvos CPK
65 straipsnyje nustatytas rodym vertinimo taisykles. Priklausomai nuo
bylos pobdio (ar ginas yra kils i vieosios teiss, ar privatins
teiss reguliuojam santyki, taip pat, ar yra sprendiamas civilins,
ar administracins atsakomybs klausimas) rodym pakankamum gali
apsprsti nevienodi kriterijai. Taiau pagal bendr taisykl rodym pakankamumas nustatomas taikant tok kriterij: rodym pakanka tada,
kai jie yra neprietaringi ir j visuma leidia daryti pagrst ivad dl
rodinjimo dalyko buvimo. Bylose, kuriose sprendiamas asmens nubaudimo klausimas, is principas turi bti taikomas be ilyg. Taigi
416
asmuo gali bti nubaustas tik u tokius veiksmus ar neveikim, sudaranius teiss paeidimo sudt, dl kuri buvimo ar nebuvimo nra
net menkiausi abejoni. Tokiose bylose teismas gali daryli ivad apie
rodym pakankamum tik tada, kai dl fakto buvimo ar nebuvimo
praktikai nelieka joki abejoni."1
rodym vertinimas turi bti grindiamas vis rodym lygybs
principu, laikantis nuostatos, kad visi rodymai turi vienoki ar kitoki
rodomj vert ir n vieno negalima atmesti arba laikyti svaresniu.
Iimtis tra rodymai, kuriems didesn rodomj gali suteikia pats
statymas, t. y. prima facie rodymai (CPK 197 str. 2 d.).
Teismas rodymus vertina nuo pat bylos iklimo, pavyzdiui,
sprsdamas, priimti juos ar ne, kviesti ar ne asmen kaip liudytoj.
Pirmiausiai teismas vertina rodym ssajum, taiau tik preliminariai.
Galutin vis rodym vertinim teismas pateikia teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d.).
Taigi rodinjimas yra tam tikra paintin veikla, kai neinoma,
panaudojant specifines priemones - rodymus, tampa inoma, suprantama ir aiku. Kaip ir bet kuri paintin veikla, rodinjimas paklsta
loginio mstymo dsniams. Kita vertus, rodinjimas yra procesin teisin veikla, nes rodym rinkim, tyrim, vertinim detaliai reguliuoja
civilinio proceso teiss normos.
Tad rodinjim civiliniame procese galima apibrti kaip paintin procesin byloje dalyvaujani asmen ir teismo veikl, kai reikmingoms bylai faktinms aplinkybms nustatyti renkami, tiriami ir vertinami rodymai siekiant tinkamai inagrinti byl.
rodinjimo subjektai yra asmenys, turintys ir teis, ir pareig rodinti. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius kiekviena alis turi rodyti tas
aplinkybes, kuriomis ji grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus. alys yra pagrindiniai rodinjimo subjektai, nes ginas dl teiss vyksta
tarp ali, jos labiausiai suinteresuotos, kad byla bt isprsta joms
palankiai, ir btent alys geriausiai ino visas bylos aplinkybes. Kaip
tik rodinjant ir atsiskleidia civilinio proceso teiss rungimosi principo esm.
rodinjimo subjektai yra ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, nes
jie turi teis teikti rodymus, dalyvauti juos tiriant, rodyti aplinkybes,
kuriomis remiasi.
Galiojantys statymai suteikia galimyb dalyvauti rodinjimo procese ir teismui. Be to, kartais statymas pareigoja teism aktyviai
1
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 17d. nutartis c. b. UAB Muaro krautuv" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32.
417
dalyvauti rodinjant. Pavyzdiui, kai dl svarbi prieasi alis arba kitas byloje dalyvaujantis asmuo negali gauti ir pateikti reikiamo
rodymo, teismas ne tik turi teis, bet ir privalo pats juos rinkti. Btent teismas atsako u civilinio proceso statym, reguliuojani rodinjim, laikymsi ir tinkam taikym. Tik teismas galutinai vertina rodymus, nustato j ssajum ir leistinum, atleidia nuo tam
tikr fakt rodinjimo. Teismas atsako u tinkam rodinjimo dalyko nustatym byloje. Jis sprendia, ar byloje surinkta pakankamai
rodym. Teismo sprendimas, priimtas teismui nevisikai ityrus ir
vertinus rodymus arba nustatytomis laikant nerodytas aplinkybes,
arba jame pateikus bylos aplinkybi neatitinkanias ivadas, negali
bti laikomas pagrstu ir turi bti panaikintas apeliacine tvarka. Taiau teismo rodinjimo pareiga (lot. onus probandi) nesaisto. iuo
atvilgiu jis nra rodinjimo subjektas. Teismas tik kontroliuoja rodinjimo proces ir baigia galutin jo stadij vertindamas ali pateiktus rodymus.
rodinjant dalyvauja ne tik pirmosios, bet ir apeliacins instancijos teismas. Jis turi teis analizuoti naujas, nagrinjant byl pirmosios
instancijos teisme nenustatytas aplinkybes, tirti naujus ir i naujo vertinti pirmosios instancijos teismo itirtus rodymus (CPK 320 str.).
Teismas, nagrinjantis byl kasacine tvarka, rodinjant nedalyvauja, nes jis sprendia tik teiss, o ne fakto klausimus (CPK 353 str.).
Taigi kasacinis teismas tik tikrina, ar emesnij instancij teismai teisingai aikino ir taik teiss normas pirmosios ir apeliacins instancijos teismo nustatytiems faktams. Be abejo, kasacinis teismas taip pat
tikrina, ar teisingai aikintos ir taikytos rodymus ir rodinjim reguliuojanios teiss normos. Taigi kasacinis teismas rodinjimo procese
dalyvauja netiesiogiai.
3. RODINJIMO TIKSLAS
statyti ties kiekvieno asmens pareiga - padti gyvendinti teisingum. Vokietijos CPK 138-139 straipsniai, nustatantys ali pareig sakyti ties apie visas bylos aplinkybes, pareigoja teism aikintis, ar
alys tikrai nurodo visus bylai reikalingus faktus, ir suteikia jam teis
reikalauti i j nurodytus faktus patikslinti. Lietuvos CPK 176 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama, kad rodinjimo tikslas - teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad
tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, yra arba j nra.
Dl rodinjimo procese nustatomos tiesos pobdio yra dvi prieingos nuomons. Vienos alininkai teigia, kad rodinjimo tikslas yra
nustatyti materialij, arba objektyvij (absoliui), ties. Propaguojantieji kit doktrin tvirtina, kad objektyviosios (absoliuios) tiesos
nustatyti nemanoma, todl teismui turi pakakti nustatyti santykin (formalij) ties.
Materialiosios tiesos doktrinos teiginiai grindiami teisingumo, kaip
moralins vertybs, esme. Doktrinos poiriu, teisingumas reikalauja
teiss normas taikyti tik i tikrj esamoms aplinkybms. Teismui materialiosios teiss normas taikant nesamiems, igalvotiems ar suklastotiems faktams, teisingumo vykdymas tapt farsu, komedija.
Tokios pozicijos laiksi ikirevoliucins Rusijos proceso teiss specialistai - K. Malyevas, I. Engelmanas, V. Riazanovskis ir kiti. Pavyzdiui, V. Riazanovskis formalij ties laik fikcija ir teig, kad proceso tikslas nustatyti materialij ties, t. y. tikrsias bylos aplinkybes 1 .
Tarybinje civilinio proceso teiss doktrinoje vyravo vadinamoji
objektyviosios tiesos teorija, pagal kuri ne tik ali, bet vis pirma
teismo pareiga yra nustatyti objektyvija ties byloje. i teorija buvo
aikiai tvirtinta ir statyme: iki 1994 m. galiojusioje CPK 15 straipsnio redakcijoje sakoma, kad teismas privalo, neatsivelgdamas ali
pateiktus rodymus, imtis vis priemoni visapusikam, pilnutiniam ir
objektyviam vis bylos aplinkybi iaikinimui"2.
Atrodo, kad iandienins Rusijos civilinio proceso teiss doktrinoje objektyviosios tiesos koncepcijos pamau atsisakoma. Pavyzdiui,
2001 m. ileistame civilinio proceso vadovlyje apie objektyvij ties
visai nekalbama ir teigiama, kad rodinjimo tikslas yra deramai pa3
inti reikmingus bylai faktus .
1
Pa
B. A. Cit. op. P. 31-33.
2Isamiau apie objektyviosios tiesos doktrin r.: Tpey
M. K.
aaa
aue
p a a c
poecce.
Moca:M,
1982. C. 25-27.
3
p a a
poecc : y
/
p e . M. K. T p e y a . M o c a :
o p o e , 2001. C. 212-213
419
Santykins tiesos doktrinos alininkai aikina, kad rodinjimo tikslas - utikrinti, jog faktai, kuriems teismas taikys materialiosios teiss
normas, yra veikiau tikri, nei melagingi, netikri. Absoliuios tiesos, j
nuomone, nemanoma nustatyti dl keli prieasi.
Pirma, siekdamas nustatyti absoliui ties, teismas bt priverstas aikintis bylos aplinkybes iki begalybs. Tuo tarpu byla turi bti
isprsta operatyviai, nes ito reikia ir ali, ir valstybs interesais (lot.
interest reipublicae ut sit finis litium).
Antra, objektyviajai tiesai nustatyti btina galimyb nevaromai
remtis bet kokia informacija. Taiau t draudia statymas, nustatydamas rodym leistinumo taisykles. Pavyzdiui, kartais statymas draudia naudoti kaip rodinjimo priemon liudytoj parodymus, ne visi
asmenys galt bti apklausiami kaip liudytojai ir panaiai. Tad rodym
leistinumo principas neivengiamai padeda nustatyti tik santykin ties.
Treia, danai rodym altinis yra mogus, o jis kartais klysta.
Todl absoliuios tiesos nemanoma nustatyti.
Ketvirta, pagal statym kai kuri fakt visai nereikia rodinti.
Pavyzdiui, yra nemaai teisini prezumpcij, kurios kartais yra fikcija, tikrovs neatitinkanti teisin prielaida. Taiau kadangi statymas nereikalauja rodyti prielaidos tikrumo, teismas privalo vadovautis netikru faktu, be abejo; jeigu prezumpcija nepaneigiama.
Penkta, dispozityvumo ir rungimosi principai reikalauja, kad teismas nesikit rodinjimo proces. Kadangi ginas kyla i privai
santyki, alys gali vengti atskleisti kai kuriuos faktus arba norti juos
pateikti taip, kad jie kuo daugiau tenkint subjektyvius interesus. Todl teismo kiimasis santykius, kuri alys nenurodo, savarankikas
fakt aikinimas ir rinkimas reikt teismo kiimsi privaius ali
reikalus.
Dl mint prieasi daroma ivada, kad teismas pajgus nustatyti tik santykin ties, t. y. jis tiria ir vertina tik ali pateiktus faktus
1
ir rodymus .
4. RODYM PAKANKAMUMO PROBLEMA
Pagal absoliuios tiesos teorij rodytu galima pripainti tik akivaizd fakt, nekeliant teismui joki abejoni. is principas, ir visai
pagrstai, taikomas baudiamajame procese, kur turi bti rodinjama,
tad ir rodymus privalu rinkti, kol teisjui dl fakto nebelieka n maiausios abejons1. princip siloma taikyti ne tik baudiamajame,
bet ir civiliniame procese, argumentuojant dviem motyvais: pirma, teismas alims valstybs prievartos priemones taiko ir civiliniame procese; antra, prievarta gali bti vartojama tik kai teisjas yra visikai sitikins tam tikr fakt tikrumu. Pavyzdiui, tik neabejotinai rodius
skolos fakt, galima priversti skolinink j sumokti2.
Santykins tiesos doktrinos poiriu civiliniame procese faktas laikytinas rodytu, kai teisjas labiau tiki, negu netiki fakto tikrumu. Teisjas, kuriam atrodo, kad vienos alies pateiktuose rodymuose tiesos
daugiau nei kitos, atitinkam fakt gali pripainti esant tikr ir nutraukti tolesn rodym rinkim ir tyrim3. Pagal santykins tiesos doktrin teismo funkcija yra isprsti ali konflikt. Todl formaliajai tiesai
nustatyti pakanka, kad viena alis pateikia svaresni rodym nei kita
ir svaresni rodymai labiau tikina teisj4. Taigi rodym pakankamumo klausim subjektyviai turi sprsti pats teisjas.
Pripastama, kad rodym pakanka tada, kai jie sudaro tikimyb,
jog faktas egzistuoja, nors tam tikr abejoni dl to ir lieka. Todl
sprendimas dl rodym nepakankamumo gali bti naikinamas tik
dviem atvejais: pirma, rodius, kad ne tik kitas teismas bt padars
prieing ivad, bet ir rodymai buv tokie menki ir nesvars, kad
apskritai joks protingas mogus nebt pripains fakt nustatytais;
antra, rodius, kad apskritai nebuvo rodym, kuriais remiantis bt
5
galima ivada dl fakto tikrumo ar netikrumo . rodym pakankamumo problema galt atrodyti, kaip pavaizduota l0 paveiksle.
i, vadinamoji didesns tikimybs teorija vyrauja daugelio usienio valstybi civilinio proceso doktrinose. Pavyzdiui, Vokietijos teiss
doktrina fakt civiliniame procese laiko rodytu, kai teisjui nelieka
dl jo dideli abejoni. Vadinasi, rodym esti pakankamai (lot. quantum),
6
kai yra tokia tikimyb, kuri priimtina kiekvienam protingam mogui .
1
421
Taiau tai nra vienintelis ir neginytinas poiris rodym pakankamum. inoma ir prieinga nuomon - rodytu gali bti laikomas
tik patvirtintas faktas. Pagal i teorij yra tokie tiesos, tikrumo lygiai: 1) maai tiktina; 2) tiktina; 3) patvirtinta; ir 4) akivaizdu; 5) visikai tikra1. Baudiamajame procese
faktas gali bti pripaintas rodytu, kai
tampa akivaizdus, t. y. pasiekus ketvirta tikrumo lyg. Civiliniame procese
fakt galima pripainti rodytu pasiekus trei tikrumo lyg, t. y. inykus
pagrstoms abejonms dl jo tikimybs
ir galint j pripainti patvirtintu. Tuo
tarpu pagal didesns tikimybs doktrin pakanka pasiekti antr tikrumo lyg, t. y. nereikalaujama, kad abejons
visikai inyktu, o pakanka fakto buvimo tikimybei nusverti jo nebuvimo
tikimyb2.
CPK 176 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama, kad rodinjimo tikslas teismo sitikinimas esant tam tikras aplinkybes ar j nesant. Taigi statymas
nereikalauja, kad civilinje byloje teisjas btu visikai sitikins3. Vadinasi,
fakt rodomurno problema civilinje
byloje, skirtingai nei baudiamojoje,
1
Klanio H. T., Sorvettula J., Hatakka M. Burden of Proff: Truth or Law? // Scandinavian Studies in Law. 1992, vol. 34, p. 115150; Clermont K. M., SherwinE. A Comparative View of Standarts of Proof // The American Journal of Comparative Law.
2002, vol. 50, No 2, p. 243-275.
2 LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis c. b. UAB Muaro krautuv" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32.
3
rodytinumo ir rodym pakankamumo problema analizuota keliuose Lietuvos
Aukiausiojo Teismo precedentuose: r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 1999 m.
kovo 17d. nutart c. b. UAB Muaro krautuv" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi, inspekcija. Nr. 3K-3-31,1999, kat. 32; 1999 m. gruodio 13 d. nutart c. b. A. Blaiens personalin mon Albina" v. Vilniaus miesto valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999, kat. 32; 2000 m. rugsjo 18d. nutart c. b. J. ernijenko v.
V. Remeikien ir kt., Nr. 3K-3-827/2000, kat. 37; 2000 m. balandio 27 d. nutart c. b.
S. Uscilait ir kt. v. P. Uscila ir kt, Nr. 3K-3-361/2000, kat. 55; 2002 m. birelio 12 d.
nutart c. b. G. selis v. O. Ivokien, Nr. 3K-3-862/2002, kat. 25.8.1.
422
sprstina remiantis tikimybi teorija: faktas gali bti pripaintas rodytu, jeigu alies, kuri juo remiasi, pateikti rodymai leidia daryti labiau tiktin ivad j esant nei jo nesant1.
23.2 RODINJIMO PAREIGA IR DALYKAS
1. RODINJIMO PAREIGOS SAMPRATA
Pagal rungimosi princip kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 str.). i beveik vis valstybi civilinio
proceso statymams inoma taisykl vadinama rodinjimo pareiga (lot.
onus probandi; angl. burden of proof, pranc. charge de la preuve;
vok. Beweislast). Taigi rodinjimo pareig galima apibrti kaip btinyb aliai nustatyti aplinkybes, kuri nenustaius jai gali atsirasti neigiam padarini.
Btina skirti du rodinjimo pareigos aspektus. Pirma, rodinjimo pareiga reikia alies pareig nurodyti tam tikrus faktus arba teigti
juos esant. iuo aspektu rodinjimo pareiga reikia nurodymo arba
teigimo pareig (lot. onus proferendi). Antra, rodinjimo pareiga reikia alies pareig pateikti rodymus, patvirtinanius jos nurodytus faktus. iuo aspektu rodinjimo pareiga reikia rodym pateikimo pareig. Abu ie rodinjimo pareigos aspektai daniausiai sutampa:
nurodius faktus, btina pateikti juos patvirtinanius rodymus. Taiau
kartais ie aspektai nesutampa. Pavyzdiui, jeigu tam tikros aplinkybs, kurias nurod alis, preziumuojamos esanios, tai alis tik privalo
jas nurodyti, taiau neprivalo pateikti j rodym.
Taigi rodinjimo pareig galima apibrti kaip procesini veiksm: fakt ir rodym nurodymo, rodym rinkimo ir pateikimo, rodym tyrimo ir vertinimo, visum. Iekinio pareikime iekovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavim, ir
rodymus; jis taip pat privalo pateikti rodymus teismui ir t.t. Nevykdius ios pareigos, atsiranda tam tikr neigiam padarini. Pavyzdiui, teisjas nesprendia iekinio pareikimo, kuriame nenurodytas iekinio pagrindas, primimo klausimo. aliai nerodius
aplinkybi, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripainti jas nerodytomis (lot. idem est non probari et non esse - kas nerodyta ir kas
neegzistuoja, yra vienas ir tas pats)2.
1
Cohen L. J. The Logic of Proof // Legal Reasoning. Vol. 2 / edited by A. Aarnio,
D. N. MacVormick. Dartmouth: Aldershot, 1992. P. 473-485.
2
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 11 d. nutartis c. b. N. Kasperaviien v. R. Mariulynait, Nr. 3K-3-381/2001, kat. 16.5.
423
Kiekvienoje byloje btina nustatyti, k alys privalo rodyti. Jeigu teismas i alies reikalaut rodyti tai, ko statymas i jos nereikalauja,
arba vien al pareigot rodyti tai, k privalo rodyti kita alis, bt
paeistas rungimosi principas. Vadinasi, bet kurioje civilinje byloje
svarbu tinkamai paskirstyti alims rodinjimo pareig. Bendroji rodinjimo pareigos paskirstymo alims taisykl nustatyta CPK 178 straipsnyje: alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis,
kuri io Kodekso nustatyta tvarka nereikia rodinti." Ji atjusi i romn teiss, teigusios, kad rodinjimo nata tenka tam, kuris tvirtina,
o ne tam, kuris neigia (lot. onus probandi in cumbit ei qui affirmat,
non ei qui negat). Taigi iekovas privalo rodyti savo reikalavimo pagrstum, t. y. iekinio faktin pagrind - tas, kas kreipiasi teism
gynybos, tas turi rodyti, kad tokia gynyba btina (lot. semper necessitas probandi incumbit illi, qui agit). Pavyzdiui, iekovas, teigiantis,
kad paskolino pinig atsakovui, o is j laiku negrino, praydamas
priteisti skol, privalo rodyti paskolos sutarties fakt ir termino praleidim; vindikacinio iekinio atveju iekovas privalo rodyti savo nuo424
savybs teis ir jos paeidimo fakt; negatorinio iekinio atveju iekovas privalo rodyti valdymo teis ir jos paeidimo fakt ir t. t.1 I ios
taisykls logikai seka kita - iekovui nerodius iekinio pagrindo,
iekinys nra tenkinamas (lot. actore non probante reus absolvitur).
Treioji rodinjimo pareigos paskirstymo alims taisykl nustato, kad
atsakovas privalo rodyti nesutikimo su iekiniu pagrind (lot. reus in
excipiendo fit actor).
ios taisykls buvo nustatytos ir Lietuvoje 1918-1940 metais galiojusio Civilins teisenos statymo 366 straipsnyje: Iekovas turi rodyti savo iekin. Atsakovas, atsikirsdamas prie iekovo reikalavimus,
turi savo ruotu rodyti savo atsikirtimus."
Taiau mint trij taisykli isiaikinti, k konkreioje byloje
turi rodyti kiekviena alis, nepakanka. I dalies i problem mgina sprsti materialioji teis, nustatydama tam tikras prievoli vykdymo taisykles. Pavyzdiui, CK 6.65 straipsnyje nurodoma, kad vykdiusiam prievol skolininkui kreditorius turi iduoti pakvitavim. Tai,
kad skolininkas turi skolos dokument, patvirtina, jog prievol yra
pasibaigusi, kol nerodyta kitaip. Pagal straipsn teis sukurianius
faktus, pavyzdiui, sutarties, prievols fakt, turi rodyti iekovas. Antai iekovas, pareikiantis iekin dl skolos iiekojimo, remdamasis
paskolos sutarties tarp jo ir atsakovo sudarymu, privalo rodyti sudars paskolos sutart, taiau rodinti, kad skola negrinta, nra jo
pareiga. Taigi iekovas privalo rodyti tik jo teis sukurianius, bet
ne t teis panaikinanius faktus, iskyrus atvejus, kai tie faktai sudaro iekinio pagrind. Atvirkiai, atsakovas, siekdamas ivengti atsakomybs ir nesutikdamas su iekiniu, privalo rodyti, kad skola grinta. Taigi rodyti teis panaikinanius faktus yra atsakovo pareiga.
Nesutinkantis su iekiniu atsakovas turi rodyti, kad skola grinta,
vykdyta ar pasibaigusi kita prievol ar iekinio senatis, jeigu jais
remiasi. tai skolininkas prievols vykdymui patvirtinti gali pateikti
skolos dokument (pakvitavim). Tokiu atveju paneigti CK
6.65 straipsnyje tvirtint prezumpcij bt iekovo pareiga. Analizuotas rodinjimo pareigos paskirstymo alims principas, draudiantis vis rodinjimo nat ukrauti ant vienos alies pei, grindiamas ali lygiateisikumu esant tiek materialiesiems, tiek procesiniams
santykiams.
1
LAT CBS teisj kolegijos 1999 m. balandio 14 d. nutartis c. b. R. erniauskien v. R. pakauskien, Nr. 3K-3-72/1999, kat. 36; 1999 m. kovo 31 d. nutartis c. b. L. Jegorova v. . Stankeviius, Nr. K3 -3-47/1999, kat. 42; 1999 spalio 27 d. nutartis c. b.
V. O. Vaserien v. B. O. vagulien, Nr. 3K-3-849/1999, kat. 7.
425
Be subjektin teis sukuriani ir j naikinani fakt, dar skiriami subjektin teis modifikuojantys (pvz., termino pratsimas, sutarties slyg pakeitimas ir kt.) ir kliudantys subjektinei teisei atsirasti
faktai (neveiksnumas, klaida, apgaul, grasinimas ir kt.). Paprastai iuos
faktus turi rodyti alis, kuri jais remiasi 1 . Pavyzdiui, rodyti sutart
negaliojant yra alies, savo reikalavim ar atsikirtim grindianios jos
negalioj imu, pareiga.
Kaip matyti, nuostata, kad kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, dar neduoda aikaus atsakymo, k kiekviena alis konkreioje byloje turi rodyti. Todl jau seniai mginama
iekoti, kaip lengvai ir greitai nustatyti, kas k privalo rodyti. Romn teiss pavyzdiu visus rodintinus faktus kai kurie autoriai
skirsto teigiamus ir neigiamus. Teigiamus faktus reikia rodyti, o
neigiam - nereikia (lot. affirmanti incubit probatio, non neganti;
negativa non probantur; ei incubit probatio, qui dicit, non qui negat)2. Taiau toks fakt skirstymas nra grindiamas aikiais kriterijais, todl sunku nustatyti, kuris faktas teigiamas, kuris - neigiamas.
Net patys autoriai, sil tokiu principu paskirstyti alims rodinjimo
pareig, nenurodo, kokie faktai visada yra teigiami, o kokie neigiami3.
Kadangi teigiam ir neigiam fakt teorija turjo trkum, netruko atsirasti kit. Viena i j, vadinamoji norm teorija, aikina, kad
kiekviena alis turi rodyti teiss normos, kuria remiasi, taikymo pagrindus, t. y. normos hipotez4. Pavyzdiui, iekovas, reikalaujantis pripainti sutart negaliojania dl apgauls, turi rodyti aplinkybes, kurioms esant galima taikyti CK 1.91 straipsn. Taiau ir i doktrina nra
tobula, nes ne visada aiku, kiek konkrei teiss norm yra viename
ar kitame statymo straipsnyje; be to, gali bti taikomi keli straipsniai,
gal gale yra atvej, kai statymas nustato kitas rodinjimo taisykles.
Kita vertus, koki teiss norm taikyti, sprendia teisjas, o ne alys.
Mstant prieingai, alis pralaimt vien dl to, kad neteisingai nurod teiss norm. ie norm teorijos trkumai kai kuriems autoriams
leido teigti, kad rodinjimo pareigos paskirstymas alims yra ne statym leidjo, o teismo reikalas. Teismas, remdamasis ali lygiateisikumo principu, kiekvienu atveju turi nustatyti, kuri alis kokius faktus
1
2
3
426
p a -
Isamiau r.: Cross on Evidence. 7th ed. / by Cross S. R., Tapper C. London: Butterworths, 1990. P. 110-158.
2
inios. 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306.
3
inios. 2001, Nr. 31-1012.
4
inios. 2000, Nr. 44-1247.
5
inios. 1997, Nr. 65-1532.
6
inios. 1996, Nr. 101-2300.
427
aplinkyb, jog laivo trkumai negaljo bti pastebti (nematomi trkumai) iki buksyravimo jra sutarties sudarymo, privalo rodyti buksyruojanio laivo valdytojas, reikalaujantis atleisti j nuo atsakomybs u laivo trkumus; 51 straipsnio antrojoje dalyje teigiama, kad aplinkyb, jog
pareiktieji nuostoliai arba ilaidos i tikrj turi bti priskirti bendrajai
avarijai, privalo rodyti krovini veimo jra sutarties alis, reikalaujanti
padalyti bendrj avarij; 58 straipsnio treiosios dalies 5 punkte nurodyta, kad aplinkyb, jog alos padaryta dl laivo valdytojo tyios ar neatsargumo, privalo rodyti iekovas, reikalaujantis taikyti laivo valdytojui neribot atsakomyb; 61 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad
aplinkyb, jog alos padaryta dl laivo valdytojo agento tyini veiksm arba aplaidumo, privalo rodyti asmuo, reikalaujantis taikyti laivo
valdytojo agentui neribot atsakomyb; 71 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, kad aplinkyb, jog buvo atsisakyta surayti akt ir is atsisakymas buvo apskstas, privalo rodyti asmuo, pareikiantis pretenzij;
- 1999 m. gegus 18d. Autori teisi ir gretutini teisi statymo1 52 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad aplinkyb, jog parenkant, sudarant, tikrinant ir pateikiant duomen bazs turin buvo padaryta esmini kokybini ir (ar) kiekybini (intelektini, finansini,
organizacini) investicij, privalo rodyti duomen bazs gamintojas;
- 1994 m. sausio 18d. Patent statymo2 41 straipsnio penktojoje
dalyje nurodyta, kad kai patento objektas yra gaminio gamybos bdas
ir atsakovo gaminamas gaminys yra tapatus patentuotu gamybos bdu
pagamintam gaminiui arba yra pagrindo spti, jog jis gaminamas paeidiant patent, o iekovas negali nustatyti, kokiu bdu pagamintas
gaminys, atsakovas privalo rodyti tapataus gaminio gamybos bd esant
kitok negu patentuotas bdas;
- 1996 m. liepos 10d. Draudimo statymo3 14 straipsnio etojoje
dalyje sakoma, kad draudikas privalo rodyti aplinkybes, atleidianias
j nuo draudimo imokos imokjimo ar suteikianias teis sumainti
draudimo imok;
- vekselio turtojas privalo rodyti savo nuosavybs teis veksel nenutrkstamu indosamentu; pareigotas praneti apie vekselio neakceptavim ar neapmokjim asmuo privalo rodyti, kad jis tai padar nustatytu laiku (1999 m. kovo 16d. sakomj ir paprastj vekseli
statymo 18 str., 47 str. 5 d.)4;
1
2
3
4
inios.
inios.
inios.
inios.
1999,
1994,
1996,
1999,
Nr. 50-1598.
Nr. 8-120.
Nr. 73-1742; 2002, Nr. 29-1033.
Nr. 30-851.
428
- kai sutartyje nurodytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir daikto trkumai nustatyti jam pasibaigus, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas
rodo, kad trkumas atsirado prie perduodant daikt arba dl prie
perduodant daikt atsiradusi prieasi, u kurias atsako pardavjas
(CK 6.338 str. 5 d.);
- kai keli transporto priemons avarijoje prarastas ar sualotas
keleivio rankinis bagaas, keleivis ar asmuo, turintis teis alos atlyginim, privalo rodyti, kad rankin baga tikrai turjo, ir prarasto ar
sualoto bagao vert; vejas, siekdamas bti atleistas nuo atsakomybs u bagao, krovinio ar pato siuntos praradim, trkum ar sualojim, privalo rodyti, kad buvo imtasi vis reikiam priemoni alai
ivengti arba kad negaljo toki priemoni panaudoti, arba kad krovinio siuntjo ar gavjo veiksmai buvo ios alos atsiradimo prieastis
arba turjo takos alai atsirasti ar padidti (1996 m. lapkriio 19d.
Keli transporto kodekso 46 str. 3d., 51 str. l d.)1;
- pareigotas praneti apie ekio neapmokjim asmuo privalo rodyti, kad jis tai padar nustatytu laiku; aplinkyb, jog nesilaikyta ekio pateikimo ar praneimo apie jo neapmokjim termin, privalo rodyti asmuo, kuris tuo remiasi gine su ekio turtoju (l999 m. kovo
16 d. eki statymo 44 str. 5 d., 45 str. 2 d.)2;
- kai duomenys TIR knygels krovinio manifeste neatitinka keli
transporto priemons, autotraukinio arba konteinerio turinio, rodyti fakt, kad tie skirtumai atsirado ne dl klaid, padaryt tyia, arba ne dl
aplaidumo pakraunant ar isiuniant krovin arba pildant mint manifest, privalo rodyti TIR knygels savininkas (1975 m. Muitins konvencijos dl tarptautinio krovini gabenimo su TIR knygelmis (TIR
konvencijos 39 str. 2 d.)3;
- iekovas privalo rodyti, kad alos padar branduolinis incidentas
branduolinio renginio operatoriaus branduoliniame renginyje arba ala
yra susijusi su branduoline mediaga, patekusia i tokio branduolinio
renginio arba pagaminta jo branduoliniame renginyje; branduolinio rengimo operatorius, siekdamas, kad bt visikai ar i dalies atleistas nuo
civilins atsakomybs u padaryt branduolin al, privalo rodyti, jog
branduolins alos padaryta visikai ar i dalies dl iurktaus aplaidumo asmens, kuriam padaryta ala, arba ji yra rezultatas jo veikos ar
1
2
3
429
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
431
mo, prilyginama tyiniams veiksmams. Tos paios konvencijos 41 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad negaliojaniomis pripastamos visos slygos, kurios rodym nat gali perkelti kitai aliai.
Taiau yra ir iimi. Pavyzdiui, Italijos CK 2698 straipsnis leidia alims savo susitarimu pakeisti rodinjimo pareigos paskirstymo
taisykles, taiau tik esant santykiams, kai jos gali laisvai disponuoti
savo teismis, ir tik tada, jeigu toks susitarimas nelemia nepaalinam
klii subjektinei teisei gyvendinti.
3. RODINJIMO DALYKAS
iekinys bus patenkintas ar ne. Iekovo nerodyti juridiniai faktai, kuriais jis grindia savo reikalavim, laikomi nerodytais ir teismas iekinio netenkina.
Be t, kuriais alys grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus, rodinjimo dalykas gali bti ir kiti faktai, susij su materialiojo teisinio
pobdio juridiniais faktais. Jie vadinami rodomaisiais faktais (lot.
facta probantia). Tai yra aplinkybs, su kuriomis statymas sieja galimyb pripainti kitus juridinius faktus ar teisinius santykius. Pavyzdiui, bendras vaiko motinos ir atsakovo gyvenimas ir kio tvarkymas
prie gimstant vaikui yra atsakovo tvysts rodomasis faktas (CK
3,148str.). Skolininko turimas skolos dokumentas yra prievols vykdymo rodomasis faktas (CK 6.65 str.). Taigi rodomasis faktas yra pakankamas pagrindas daryti ivad esant kit - juridin fakt. Vadinasi,
jis svarbus tiek, kiek turi rodomosios verts patvirtinti ar paneigti esant
tam tikr juridin fakt ar jo nesant.
Kad tapt rodomasis, tam tikras statyme nurodytas faktas turi
bti rodytas. Taigi rodomieji faktai taip pat eina rodinjimo dalyk. Todl kai rodinjama remiantis rodomaisiais faktais, rodinjimo
procesas pailgja: i pradi rodomas rodomasis faktas ir tik tada
daroma ivada dl kito juridinio fakto. Tad rodinjant rodomuosius
faktus iekinio pagrindas rodinjamas netiesiogiai, t. y. i pradi daroma ivada, ar yra rodomasis faktas, o jau tada sprendiama, tikri ar
ne juridiniai faktai, kurie yra iekinio pagrindas.
rodomieji faktai yra ir kiti tiesiogiai ar netiesiogiai su iekinio ar
prieinio iekinio faktiniu pagrindu susij faktai. Pavyzdiui, gali reikti rodyti faktus, patvirtinanius juridini fakt, kurie yra iekinio
pagrindas, vykio viet, laik, aplinkybes. tai rodinjant sutarties negaliojimo dl suklydimo (CK 1.90 str.) fakt, rodomieji faktai gali bti
alies amius, neratingumas, fiziniai trkumai, paros metas ir panaiai. Taip pat gali reikti rodyti faktus, nors tiesiogiai ir nesusijusius
su iekinio pagrindu, taiau reikmingus rodymams vertinti ir rodym taisyklms taikyti. Pavyzdiui, faktas, kad vyk liudytojas mat
tamsiu paros metu ar i toli, yra svarbus vertinant rodymus, todl itai gali reikti rodyti, rodym teorijoje tokie faktai dar vadinami pagalbiniais faktais (angl. auxiliary facts)1.
Procesinio teisinio pobdio faktai, kurie, pavyzdiui, yra civilins bylos sustabdymo arba nutraukimo pagrindas, taip pat eina rodinjimo dalyko sudt. alis tok fakt, kuriuo remiasi, privalo rodyti. Antai atsakovas, reikalaujantis nutraukti byl dl to, kad teismas
Evidence: Its History and Policies. P. 75-76.
433
jau anksiau prims sprendim dl tapataus iekinio, privalo itai rodyti, o teismas turi nustatyti, ar yra pagrindo j nutraukti.
Nustatyti rodinjimo dalyk civilinje byloje btina rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui. Tik isiaikinus, kokius faktus reiks rodyti, tampa inomi rinktini rodymai. Tinkamai nustaius rodinjimo
dalyk, galima veiksmingai taikyti rodym ssajumo ir leistinumo taisykl, teisingai nustatyti byloje dalyvaujanius asmenis ir utikrinti,
kad visi rodymai bus surinkti esant iai stadijai ir byla bus inagrinta i esms pirmajame teismo posdyje (CPK 7 str.). Pavyzdiui, jeigu
rodinjimo dalykas yra faktai, patvirtinantys treiojo asmens teis
parduot daikt, parduoto daikto pamimo byloje kartu su pirkju turi
dalyvauti pardavjas (CK 6.322 str.).
23.3 APLINKYBS, KURI NEREIKIA RODINTI
1. SAMPRATA
statym leidjas, siekdamas palengvinti rodinjimo pareigos paskirstym alims, taip pat pat rodinjimo proces, nustato kai kurias bendrosios taisykls, kad alis privalo rodyti faktus, kuriais ji remiasi", iimtis. CPK 182 straipsnis nurodo keturias grupes aplinkybi,
nuo kuri rodinjimo alys atleidiamos. Tai teismo pripainti visiems inomi faktai; siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje
ar administracinje byloje nustatyti faktai (prejudiciniai faktai); siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti taktai; pagal statym preziumuojami faktai ir alies pripainti faktai. Visi aptarti faktai, nuo
kuri rodinjimo alis (-ys) atleidiama (-os), vadinami aplinkybmis, kuri nereikia rodinti.
2. TEISINS PREZUMPCIJOS
Daniausiai bendrosios rodinjimo pareigos paskirstymo taisykls iimtis nustato teisines prezumpcijas tvirtinanios materialiosios teiss normos. Teisine prezumpcija (lot. praesumtionis iuris; angl. legal presumption; pranc. prsumption lgale; vok. Rechtsvermutungen) laikoma
statyme nurodyta tam tikr fakt, aplinkybi egzistavimo, j tikrumo
prielaida, esant tam tikr kit fakt (CPK 1 82 str. 4 p.). Preziumuojami, t. y. laikomi egzistuojaniais, tokie faktai, kuriuos ilgainiui patvirtina gyvenimo praktika (lot. presumptio, ex eo quod plerumque). Be
abejo, kiekviena, nors ir labai tiktina, prielaida gali nepasitvirtinti.
Tai reikt, kad teisins prezumpcijos gali bti paneigtos (apie teiss
teorijoje skiriamas absoliuias, arba nenuginijamas, prezumpcijas ir
j viet usienio bei Lietuvos teisje kalbama toliau). CPK 182 straips434
nio 4 punkte nustatyta suinteresuoto asmens teis rodyti, kad yra prieingai, negu preziumuoja statymas. alis neturi rodinti fakt, kuriais grindia savo reikalavimus ir atsikirtimus ir kurie, remiantis statymu, preziumuojami es nustatyti (CPK 182 str. 4 p.) (lot. Iex contra
id quod praesumit, probationem non recipit statymas nereikalauja
rodinti to, k jis preziumuoja).
Teisins prezumpcijos nustatomos dl trij prieasi. Pirma, jomis siekiama taupyti ir ali, ir teismo laik bei jgas rodinjant. Antra, jos padeda rasti ieit i aklaviets, kurioje ne vienam tenka atsidurti. Pavyzdiui, toje paioje avarijoje uvus tvui ir snui, nemanoma
rodyti, kuris mir pirmas. Neisprendus ios dilemos, negalima nustatyti, kyla palikimo klausimas ar ne. Treia, prezumpcijomis siekiama
utikrinti vienod socialin ir teisin politik bei praktika. Pavyzdiui,
kalts, nekaltumo prezumpcijos yra tam tikri principai, kuriais grindiama teiss sistema1.
Be nuginijam, arba santykini, prezumpcij (lot. praesumptiones
iuris tantum; angl. rebutable presumptions; pranc. prsomption rfutable; vok. gewohnliche Rechtswermutungen), skiriamos absoliuios, arba
nenuginijamos, prezumpcijos (lot. praesumptiones iuris et de iure; angl.
irrebutable presumptions; pranc. prsomption irrfragable; vok. unwiderlegliche Rechtsvermutungen). vairi valstybi teis nustato skirtingas nenuginijamas prezumpcijas. Pavyzdiui, bendrojoje teisje nenuginijama prezumpcija laikomas amius ir pripastama, kad nepilnametis
yra neveiksnus ir neatsako u padaryt al, taip pat kad mons registravimas yra nenuginijama jos steigimo teistumo prezumpcija2.
Pranczijoje nenuginijama prezumpcija laikoma teismo sprendimo res judicata galia3.
Ar yra nenuginijam prezumpcij Lietuvos teisje? Kai kuri galiojani teiss norm analiz leidia klausim atsakyti teigiamai.
Pavyzdiui, CK 2.2 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir 5.3 straipsnio antrojoje dalyje nurodoma, kad nesant galimybs nustatyti, kuris i dviej ar daugiau asmen mir anksiau, laikoma visus juos mirus tuo
paiu metu. Nenuginijama prezumpcija nustatyta ir CK 2.2 straipsnio
treiojoje dalyje.
iuolaikin pozityvioji teis, teism praktika ir teiss doktrina pripasta esant tokias teisines prezumpcijas:
1
435
i prezumpcija pripastama ir darbo teisje. Pavyzdiui, darbdaviui laiku neatsiskaiius su atleidiamu darbuotoju, preziumuojama, kad dl to kaltas darbdavys, todl
rodinti aplinkyb, jog nebuvo darbdavio kalts, privalo pats darbdavys, o ne darbuotojas: r, pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. balandio 24 d. nutart c. b. V. Matis v. AB Lietuvos taupomasis bankas, Nr. 3K-3-350/2001, kat. 2.7.
2
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. sausio 18d. nutartis c. b. G Bikuait v. Kretingos rajono savivaldybs Civilins metrikacijos skyrius, Nr. 3K-7-167/2001, kat. 18.
436
437
438
RODYMAI
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
439
RODYMAI
CIVILINIAME PROCESE
yra rodymas vejo nenaudai, jeigu tik jis patikrino juos dalyvaujant
siuntjui ir nurodo apie tai vataratyje, arba jeigu tai susij su duomenimis apie iorin preks bkl;
- 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi
su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 18 straipsnio treiojoje dalyje nurodyta, kad
tais atvejais, kai veimas eme, jra arba upe u oro uosto rib, atliekamas vykdant veimo oru sutart, siekiant pakrauti, iduoti arba perkrauti, bet kokie nuostoliai, kol nebus rodyta prieingai, laikomi kilusiais i vykio, atsitikusio veant oru;
- 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi
su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 21 straipsnyje nustatyta, kad pripastama dl
alos atsiradimo nesant al patyrusio asmens kalts, kol vejas nerodo, jog patyrs alos asmuo yra pats dl to kaltas arba padjo tai
alai atsirasti;
- 1929 m. Varuvos konvencijos dl tam tikr taisykli, susijusi
su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens, nesanio susitarianiu veju, unifikavimo 26 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad jeigu
baga ir prekes gavjas prim nepareikdamas priekait, kol nebus
rodyta prieingai, bus laikoma prekes atgabenus geros bkls ir pagal
vatarat;
- 1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties
konvencijos' 2 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad jeigu bus rodyta krovin praradus, sugadinus ar pavluotai pristaius veant ne keli, o kitos ries transportu ir keli transporto vej nesant kalt,
nes tai vyko dl kitos ries transporto vejo, veusio t krovin,
kalts, keli transporto vejas atsako ne pagal i konvencij;
1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties
konvencijos 9 straipsnyje nurodyta, kad vataratis yra veimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat rodymas, kad krovinys vejo
dispozicijon yra perjs, iki tol, kol bus rodyta prieingai; jeigu vejas vataratyje nerao motyvuot pastab dl krovinio ir pakuots
bkls, tai iki prieingo rodymo laikoma krovinio ir pakuots ior
priimant buvus tinkamos bkls ir krovinio viet skaii, ymjim ir
numeracija atitikus vataraio raus;
- 1956 m. enevos Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties
konvencijos 20 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad krovinys laikomas prarastu, jeigu, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, jis per
inios. 1998, Nr. 107-2932.
442
- tam tikri asmenys tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku, pavyzdiui, avarija, stichin nelaim ir panaiai.
Taigi pripastamos visiems inomomis aplinkybs, kurios: 1) objektyviai inomos alims nagrinjant byl ir priimant joje sprendim;
2) inomos byl nagrinjaniam teismui. Dl atleidimo nuo visiems inom aplinkybi rodinjimo teismas priima nutart ir ji raoma teismo posdio protokol.
Panai taisykl yra ir kit valstybi civilinio proceso statymuose.
Pavyzdiui, vedijos teismo proceso kodekso 35:2 straipsnyje sakoma,
kad nereikalaujama rodinti visuotinai inom aplinkybi. Analogika
taisykl yra Vokietijos CPK 291 straipsnyje. Ji taip pat galioja bendrojoje teisje.
Nuo teismo pripaint visiems inomais fakt reikia skirti teismui inomus faktus. Pripastama, kad teismas ex officio ino ir imano materialij ir proceso teis, statym galiojim ar negaliojim, tikrj j prasm (lot. iura novit curia). Todl vis i aplinkybi alims
nereikia rodinti. Be abejo, alis gali pateikti savo vienos ar kitos
teiss normos aikinim, gali teigti, kad statymas negalioja ir panaiai. Taiau visus iuos faktus teismas privalo patikrinti ex officio.
Kai taikyti usienio teis numato ali susitarimas, usienio teis
Lietuvoje laikoma fakto klausimu (CK 808 str. 2 d.). Todl alis, kuri
remiasi usienio teise ir reikalauja j taikyti, privalo rodyti usienio
teiss turin, galiojim ir aikinimo bei taikymo praktik atitinkamoje
valstybje. Visais kitais atvejais, pavyzdiui, kai usienio teiss taikym numato tarptautin sutartis ar Lietuvos kolizins normos, usienio
teis pripastama teiss klausimu, todl visus usienio teiss klausinius aikinasi teismas sua sponte, t. y. ex officio.
Nuo visiems inom fakt taip pat reikia skirti faktus, kuriuos
teisjas suinojo privaiai, t. y. ne dl teismo proceso. Pavyzdiui, teisjas ino, kad mirs iekovo tvas buvo pradjs statyti gyvenamj
nam, nes teisjo tvas ir iekovo tvas buvo kaimynai. Tokiais faktais teisjas negali remtis, jeigu jie nra rodyti bendrja tvarka, nes
prieingu atveju jis tapt liudytojas (lot. non refert quid notum sit judici, si notum non sit in forma judicii).
4. PRIEINGOS ALIES PRIPAINTI FAKTAI
alis turi teis pripainti esant faktus, kuriais kita alis grindia savo
reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 187 str. l d.). i alies teis yra dispozityvumo ir rungimosi princip iraika. Pripainimo objektas iuo
atveju yra faktins arba teisins aplinkybs, patvirtinanios prieingos
444
445
Panaiai fakt pripainim reguliuoja ir usienio valstybi civilinio proceso teis. Pavyzdiui, bendrojoje teisje teismui privalomas ne
bet koks fakto pripainimas. Antai kai alis pripasta sutarties sudarymo fakt, taiau teismas velgia sutart prietaraujant vieajai tvarkai, toks fakto pripainimas jokios teisins reikms neturi ir teismas
jo nepriima, nes privalo vieajai tvarkai prietaraujani sutart pripainti negaliojania. Teismas taip pat nepriima neteistai, pavyzdiui,
prievarta, igauto fakt pripainimo. Bendrojoje teisje yra trys slygos, kurias turi atitikti fakt pripainimas. Pirma, faktai turi bti pripainti iklus byl. Antra, jie turi bti pripainti dl to, kad nagrinjama byla. Treia, turi bti pripainti faktai, kuriais remiasi kita alis
ir kuri pripainimas kitai aliai naudingas. Faktus galima pripainti
aktyviu elgesiu (veiksmais) arba juos pripastant numanyti i aplinkybi, pavyzdiui, aliai visikai nereaguojant kitos alies nurodytus
faktus arba elgiantis indiferentikai, nors tokiomis pat aplinkybmis
protingas mogus juos paneigt. Faktus gali pripainti ir alis, ir jos
atstovas1.
vedijoje fakt pripainimas dispozityviose bylose teismui yra privalomas; nedispozityviose bylose teismas alies fakt pripainimo gali
nepriimti ir nagrinti byl i esms. Nors fakto pripainimas yra visikas jo rodymas, vedijos teismo proceso kodekso 35:3 straipsnyje aliai suteikiama teis panaikinti savo pripainim. Taiau dl melagingo pripainimo reikms vedijos teiss doktrinoje bendros nuomons
nra. Vieni mano, jog dispozityvumo principas reikalauja, kad teismas
priimt net ir melaging pripainim. Kiti teigia, kad toks sprendimas
pakirs teismo reputacij, todl teismas melagingo pripainimo neturi
priimti2.
Pranczijoje fakt pripainimas laikomas galutiniu ir visiku j
rodymu, todl savo pripainimo alis negali ataukti. Paneigti fakt
pripainim galima tik rodius, kad pripainta suklydus, dl apgauls
ar prievartos3.
Italijoje nepalankius faktus gali pripainti tik pati alis, o ne jos
atstovas. Pripainimas gali bti teisminis arba neteisminis. Pastarj galima rodyti raytiniais rodymais arba liudytoj parodymais, jeigu liudytoj parodymai yra leistina pripaint fakt rodinjimo priemon. alis
savo pripainim gali paneigti, rodiusi buvus klaid ar prievart4.
1
2
3
4
Ikikarinje Lietuvoje fakt pripainimo institut reguliavo Civilins teisenos statymo 479-484 straipsniai. Skirtas teisminis ir neteisminis fakt pripainimas. Teisminiu laikytas bylos aplinkybi, kuriomis remiasi kita alis, pripainimas, pareiktas teisme ratu ar odiu.
Teisminis pripainimas buvo beslygikas pagrindas atleisti al nuo
pripaint fakt rodinjimo. Neteisminis pripainimas laikytas paprastu
rodymu. alis savo fakt pripainimo nebegaljo ataukti, iskyrus atvejus, kai pripainusi ne savo paios veiksmus arba rodydavo buvusi
suklaidinta. Vieno i bendrinink pareiktas pripainimas galiojo tik j
pareikusiam, o ne visiems bendrininkams. Taiau privalomojo bendrininkavimo atveju, prievolei ar teisei buvus nedalomai, vieno bendrininko fakt pripainimas galiojo ir kitiems bendrininkams, jeigu teismas nenusprsdavo kitaip1.
5. PREJUDIC1NIAI FAKTAI
Pagal CPK 182 straipsnio 2-3 punktus alys atleidiamos nuo fakt,
kurie siteisjusiu teismo sprendimu ar nuosprendiu jau nustatyti kitose bylose, rodinjimo. Faktai, nurodyti siteisjusiame teismo sprendime ar nuosprendyje, vadinami prejudiciniais faktais.
siteisjs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginijamas. Todl civilinje byloje nereikia rodinti fakto, kuriuo alis remiasi ir kuris teismo jau nustatytas anksiau nagrintoje byloje, kur
dalyvav tie patys asmenys. Be to, alys negali tokio fakto ir ginyti.
Teismo sprendimo prejudicin galia turi subjektines ribas - ji taikoma tik asmenims, dalyvavusiems nagrinjant ankstesn byl. Iimt
sudaro tik teismo sprendimai dl pripainimo, nes j res judicata taikoma visiems asmenims. Pavyzdiui, teismo sprendimo dl asmens paskelbimo mirusiu prejudicin galia taikoma visiems asmenims. Teismo sprendimo prejudicins galios taisykl galioja ir teismui: siteisjs
vieno teismo sprendimas dl tam tikr fakt privalomas kitam teismui, nagrinjaniam civilin byl, kurioje dalyvauja tie patys asmenys.
siteisjs teismo sprendimas turi prejudicin gali ir kitoms institucijoms. siteisjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai i naujo nerodinjami administracinse institucijose, arbitrae ir t.t. Tai viena i siteisjusio teismo sprendimo privalomumo iraik (CPK 18str.).
Teismo sprendimo prejudicin galia baigiasi j panaikinus apeliacine ar kasacine tvarka.
Kit institucij, pavyzdiui, administracini, tardymo ir panaiai,
sprendimuose ir aktuose nurodyti faktai teismui prejudicins galios netuCivilins teisenos statymas. Su pakeitimais ir papildymais. P. 330-332.
448
m civilini teisim pasekmi. i norma reikia, kad teismas, nagrindamas civilin byl civilinio proceso tvarka, neturi teiss revizuoti
siteisjusio teismo nuosprendio. Civilinje byloje pripainus, kad
ala yra ne nuteistojo, o kito asmens veiksm padarinys, bt sugriautas teismo nuosprendio autoritetas, jo privalomumas ir nenuneigiamumas. Tokiu teismo sprendimu bt paneigta teismo nuosprendyje konstatuota ivada, kad ala yra btent nuteistojo asmens
neteist ir kalt veiksm tiesioginis padarinys."1
23.4 RODYM SVOKA IR BRUOAI
1. RODYM POYMIAI
450
451
Nagrinjant byl susijusi su ja rodym apimtis gali keistis. Iekovui pakeitus iekinio pagrind, anksiau su byla visikai nesusij
rodymai gali tapti su ja susij ir, atvirkiai, susij su byla rodymai
gali prarasti ry su ja. Pavyzdiui, nagrinjant alos atlyginimo byl
pagal CK 6.263 straipsn rodymai, patvirtinantys atsakovo nekaltum
arba, atvirkiai, kalt, yra susij su byla, nes atsakovo nekaltumas
arba kalt yra rodinjimo dalykas byloje.
Kadangi rodym ssajumo taisykl utikrina proceso koncentruotum, ekonomikum ir operatyvum, beveik vis valstybi civilinio
proceso statymai ino i taisykl. Pavyzdiui, vedijos teismo proceso kodekso 35:7 straipsnyje nurodoma, kad teismas atmeta nesvarbius
nagrinjamai bylai aplinkybes ir rodymus. JAV federalins rodym
taisykls (401 str.) nustato, kad nesusijusi su byla rodym (angl. irrelevant evidence) teismas nepriima.
Taigi rodym ssjumui nustatyti pirmiausiai reikia isiaikinti,
ar bylai reikmingi faktai, kuriuos norima tais rodymais patvirtinti.
Bylai nereikmingais ir nerodintinais faktais (angl. irrelenant facts)
laikytinos aplinkybs, visikai nesusijusios su byla arba pernelyg nutolusios" nuo jos (angl. too remote), taip pat tos, kuri alis negali
rodyti1. Pavyzdiui, skolos iiekojimo civilinei bylai atsakovo charakteris, jo asmenins savybs nra reikmingos, todl vairios atsakovo charakteristikos ar kiti rodymai, patvirtinantys jo darbtum, pareigingum ar kitus bdo bruous, su byla nesusij.
Kai kuri fakt alys negali neigti. Pavyzdiui, alys negali ginyti prejudicini fakt (CPK 182 str. 2-3 p.). Todl rodymai, susij
su prejudiciniais faktais, negali bti priimami ir tiriami.
Treias poymis yra tai, kad tik statymo nustatyta procesine
tvarka gauta, pateikta, surinkta, itirta ir vertinta informacija gali
bti laikoma rodymu. Kai paeista nustatyta rodym rinkimo, pateikimo, tyrimo procesin tvarka, neteistais bdais itirta informacija
negali bti laikoma rodymu. Pavyzdiui, jeigu paeidiama liudytoj
parodym gavimo tvarka, i liudytojo gautos informacijos negalima laikyti rodymu. Kai paeista ekspertizs skyrimo ir atlikimo tvarka (CPK
212-219 str.), eksperto ivados irgi negalima laikyti rodymu2. Nra laikomi rodymais ir suklastoti dokumentai (CPK 184 str.). Todl teismas, vertindamas byloje esanius rodymus, visada turi patikrinti ir
nustatyti, ar nebuvo paeista procesin rodinjimo tvarka.
1
Evidence: Its History and Policies. P. 77; Herzog P., Weser M. Cit. op. P. 308.
LAT CBS teisj kolegijos 2001 m. gegus 9d. nutartis c. b. J. Vaivilien v.
UADB Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115.
2
452
453
454
ar filmuojamas. Tada bt paeidiamos Konstitucijos 22 ir 24 straipsniuose nurodytos mogaus teiss. Todl, remiantis laisvo rodym vertinimo principu, reikia pripainti teismo teis savo nuoira sprsti,
konkreiu atveju iuolaikinmis informacinmis ir kitokiomis technologijomis ufiksuota informacija yra rodymas ar ne.
rodinjimo priemoni leistinumas reikia ne vien tai, kad galima rodinti tik statyme nurodytomis rodinjimo priemonmis. Antras rodinjimo priemoni leistinumo taisykls reikalavimas nustatytas CPK 177 straipsnio ketvirtojoje dalyje. i norma nurodo, kad bylos
aplinkybs, kurios pagal statymus turi bti patvirtinamos tam tikromis rodinjimo priemonmis, negali bti patvirtinamos jokiomis kitomis rodinjimo priemonmis. Pavyzdiui, alys, nesilaikiusios statymo reikalaujamos paprastos raytins sandorio formos, kilus ginui
dl sandorio sudarymo, negali remtis liudytoj parodymais jam patvirtinti, iskyrus statymo numatytas iimtis (CK 1.93 str. 2d.)1. iuo atveju leistinos visos, iskyrus liudytoj parodymus, statyme nurodytos
rodinjimo priemons. Remtis liudytoj parodymais draudia ir kiti
statymai. Pavyzdiui, pagal Prekybins laivybos statymo2 44 straipsnio pirmj dal susitarim pavesti buksyruojanio laivo kapitonui vadovauti buksyravimui galima rodyti tik raytiniais rodymais.
Liudytoj parodymai taip pat neturi bti laikomi leistina rodinjimo priemone, kai alys nesilaik statymo reikalaujamos notarins sandorio formos (CK 1.93 str. 3 d.). Liudytojai irgi negali rodinti, kad
toks sandoris vykdytas.
Panai praktika susiklosiusi ir tose usienio valstybse, kur absoliutus laisvo rodym vertinimo principas nepripastamas. JAV civiliniame procese rodymai, kuriais statymas draudia remtis rodin1
LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis c. b. A. Grubliauskien v.
S. Pailien ir kt, Nr. 3K-3-2 71/2000, kat. 35.
2
Teism praktika taip pat yra pateikusi nemaai taisykli rodym leistinumo klausimais: r., pvz., LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. rugsjo 27 d. nutart c. b. AB
Dirbtinis pluotas" v. UAB Armanai", Nr. 3K-3-890/2000, kat. 10; 2000m. rugsjo
18d. nutart c. b. J. ernijenko v. V.Remeikien ir kt., Nr. 3K-3-82 7/2000, kat. 37;
2001 m. sausio 22 d. nutart c. b. L. Drevinskien v. L R. Drevinskien, Nr. 3K-3-25/2001,
kat. 115; 2001 m. sausio 22d. nutart c. b. A. Alekeviius v. UAB Pas Juozap",
Nr. 3K-348/2001, kat. 94.1; 2001 m. vasario 28 d. nutart c. b. E. Kaniauskas v. V. Vilkas, Nr. 3K-3-221/2001, kat. 94.3; 2001 m. kovo 27d. nutart c. b. A. Storpirtien v.
D. Krasauskiens individuali mon, Nr. 3K-3-371/2001, kat. 94;1; 2001 m. gegus 9 d.
nutart c. b. J. Vaivilien v. UADB Baltikums draudimas", Nr. 3K-3-549/2001, kat. 115;
2001 m. spalio 15 d. nutart c. b. AB Alita" v. Alytaus apskrities valstybin mokesiu
inspekcija, Nr. 3K-3-967/2001, kat. 126; 2001 m. rugsjo 17d. nutart c. b. V. Kavleiskis v. AB Vilma", Nr. 3K-3-820/2001, kat. 2.11.
455
jant, vadinami netinkamais rodymais (angl. incompetent evidence). Belgijos CK 1341 straipsnis draudia odinius liudytoj parodymus, kai
reikalavimo suma virija tris tkstanius frank. Pranczijos CK
1341 straipsnis draudia liudytoj parodymus, kai sutarties suma virija penkis rkstanius frank, o sutartis nebuvo sudaryta ratu1.
Bendrojoje teisje draudiama remtis liudytoj parodymais siekiant
rodyti, kad raytins sutarties tekstas (turinys) yra ginytinas ar keistinas, nes sudarydama sutart alis neva turjusi omenyje visai k kita.
Anglijos ir JAV civiliniuose procesuose tai vadinama odini rodym
taisykle (angl. parol evidence rule).
Taiau usienio valstybi civiliniame procese yra ir rodym leistinumo taisykls iimi. Pavyzdiui, Pranczijoje reikalavimas rodinti tik raytiniais rodymais netaikomas, kai:
1) yra tam tikr netiesiogini raytini rodym, pavyzdiui, sutarties projektas, nepasiraytos sutarties egzempliorius, pato atvirukas,
laikai ir panaiai (CK 1347str.);
2) raytini rodym nemanoma gauti, nes jie ding per gaisr,
stichin nelaim, juos sunaikinusi kita alis ar kiti asmenys ir panaiai;
3) viena alis teigia, kad kita alis j apgavus ir sutartis sudaryta
apgaule;
4) alys sutartimi atsisak remtis tik raytiniais rodymais rodindamos, kad sutartis sudaryta2.
Italijos CK 2721-2726 straipsniuose taip pat nurodomi atvejai, kai
sudarius sutart galima rodyti tik remiantis raytiniais rodymais. Taiau i taisykl netaikoma, kai:
1) neetika reikalauti sutart sudaryti ratu, pavyzdiui, tarp artimj giminaii;
2) raytini rodym objektyviai nemanoma gauti, pavyzdiui, jie
sudeg per gaisr;
3) sutarties objektyviai nebuv manoma sudaryti ratu, pavyzdiui,
skstant laivui;
4) yra kit, netiesiogini raytini rodym;
5) alis raytin dokument praradusi ne dl savo kalts, pavyzdiui, jis buvs pavogtas3.
Panaios iimtys, suteikianios galimyb remtis liudytoj parodymais, numatytos ir Lietuvos CK 1.93 straipsnio etojoje dalyje, kur
1
2
3
456
aplinkybs, kurios gali bti vejo jra, krovini siuntj, krovini, gavj ir keleivi atsakomybs pagrindas, patvirtinamos specialios formos ir turinio aktais ir kitais rodymais (Prekybins laivybos
statymo 69 str. l d.);
aplinkybs, kurios gali bti geleinkelio mons, keleivi, krovini siuntj (gavj) atsakomybs pagrindas, patvirtinamos specialios formos ir turinio aktais ir kitais rodymais (l996 m. birelio 4d.
Geleinkeli transporto kodekso 74 str. 2d.) 1 ;
draudimo sutarties sudarym patvirtina oficialus dokumentas draudimo polisas, o draudiminius vykius patvirtina oficials rodymai
(CK 6.989 str. 2 d., Draudimo statymo 2 str.).
statyme nurodyt fakt rodinjimas tam tikromis, statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis vadinamas rodinjimu remiantis
btinais rodymais (angl. indispensable evidence). Sprendimas, kurio
teismas nepagrindia statymo numatytomis btinomis rodinjimo priemonmis, yra neteistas ir nepagrstas, todl turi bti naikinamas. Taiau reikalavimas remtis privalomais rodymais nedraudia ir kit rodinjimo priemoni. Pavyzdiui, fizinio asmens pripainimo neveiksniu
byloje, be eksperto ivados, kaip btinos rodinjimo priemons galimi ir kiti rodymai, pavyzdiui, liudytoj parodymai, raytiniai rodymai. iuo atveju kiti rodymai, palyginti su btinais, yra tik papildomi. Kadangi jokie rodymai neturi teismui i anksto nustatytos galios
(iskyrus statymo numatytas iimtis), tirdamas papildomus jis gali patikrinti, ar btini rodymai tikrai patvirtina rodinjamus faktus.
Vadinasi, rodymais (angl. evidence; pranc. preuves; vok. Beweismittel) galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka visus keturis aptartus poymius. Trkstant bent vieno poymio, faktiniai
duomenys nra rodymai.
Taigi rodymai civiliniame procese yra bet kokia statymo nustatyta tvarka surinkta, itirta ir vertinta informacija, galinti patvirtinti
reikmingus bylai faktus.
23.5 RODYM KLASIFIKACIJA
rodymai klasifikuojami ris pagal vairius kriterijus. rodym skirstymas ris turi ne tik teorin, bet ir praktin reikm: tik inant,
kokios ries rodym reikia byloje, taip pat kokios ries yra konkretus byloje jau esantis rodymas, galima teisingai nustatyti visas bylos
aplinkybes.
1
459
susijusi su rodomuoju faktu. Dl ios prieasties remiantis vienu netiesioginiu rodymu negalima daryti vienintels ir kategorikos ivados
dl rodomojo fakto. iuo atveju darytina tik prielaida, kad viena i
keli galim versij yra tikresn. Pavyzdiui, jeigu alys paskolos sutarties ratu nesudar, o pinigai buvo pervesti patu, pato perlaidos
kvitas laikomas netiesioginiu sandorio sudarymo rodymu. Remiantis
netiesioginiais rodymais rodinjama ilgiau, nes tiesioginei ivadai reikia surinkti visus netiesioginius rodymus. Pavyzdiui, jeigu tvysts
nustatymo byloje ekspertai pateikia ivad, kad, esant nustatytoms atsakovo ir vaiko kraujo grupms, atsakovo tvyst yra galima, teismas
gali remtis tokia eksperto ivada nustatydamas tvyst, kai ir kiti rodymai byloje patvirtina prielaid atsakov esant vaiko tv. Kartais
byloje gali bti tik netiesiogini rodym, taiau, kai nra j prietaravim ir vis j pagrindu galima daryti vien, galutin ivada, teismas gali priimti sprendim remdamasis vien netiesioginiais rodymais.
Pavyzdiui, tvysts nustatymo byloje surinkus rodymus, patvirtinanius bendr atsakovo ir vaiko motinos gyvenim ir kio tvarkym iki
vaiko gimimo arba vaiko aukljim ir ilaikym, taip pat esant eksperto ivadai, kad atsakovas gali bti vaiko tvas, teismas gali patenkinti iekin dl tvysts nustatymo. Netiesiogini rodym byloje visada turi bti surinkta pakankamai, t. y. tiek, kad bt paalinta kit
prielaid galimyb ir likt vienintel galima prielaida. Negalima teigti, kad tiesioginiai rodymai yra svaresni u netiesioginius. Kai tiesioginis rodymas vienintelis, jo reikm ir vert sumaja, nes daugiau
galimybi suklysti j vertinant. Kuo daugiau netiesiogini rodym, tuo
suklydimo galimyb juos vertinant maesn. Kita vertus, tiesioginiai
rodymai i ties ne tokie jau dani. Pavyzdiui, rodyti asmens tyios
tiesioginiais rodymais beveik negalima, nes tiesioginis tyios rodymas yra tik paties asmens paaikinimas ir prisipainimas. Todl tyia
paprastai rodoma netiesioginiais rodymais, o tai gali bti asmens
veiksmai iki tam tikros veikos (pasirengimas, kt.), odiai, elgesys veikos metu, veiksmai po veikos1.
Pagal informacijos susidarymo ir atsiradimo pobd rodymai skirstomi pirminius ir ivestinius.
Pirminiais laikomi rodymai, atsirad tiesiogiai i rodomojo fakto. Antai pirminiai rodymai (angl. original evidence; pranc. preuve
originale; vok. Beweismaterial) yra vairi dokument originalai, vyk maiusio liudytojo parodymai, per autoavarij padaryti mainos defektai ir t. t.
1
Ivestiniai rodymai yra informacija, gauta ne tiesiogiai i rodomojo fakto, o i kit, tarpini altini. Pavyzdiui, ivestiniais rodymais laikomos dokument kopijos, vykio nemaiusio, taiau girdjusio apie j i kito konkretaus asmens liudytojo parodymai.
Labai svarbu nustatyti, rodymas yra pirminis ar ivestinis. Paprastai turi bti pateikiami pirminiai rodymai, pavyzdiui, dokument originalai (CPK 198, 202 str.)1. JAV ir kit usienio valstybi civiliniame
procese toks reikalavimas vadinamas geriausio, t. y. pirminio, rodymo
taisykle (angl. best evidence rule; pranc. preuve originale; vok.
primares Beweismittel). Pirminiame rodyme daniausiai yra visa, neisklaidyta informacija apie fakt, todl j paprasiau vertinti. Tuo tarpu ivestiniuose rodymuose gali nebebti visos, isamios informacijos
apie fakt, nes dalis jos gali dingti. Pavyzdiui, akcinink susirinkimo
protokolas (stenograma), bdama pirminis rodymas, apima vis informacij apie susirinkimo eig. Tuo tarpu tokio susirinkimo protokolo
iraas pateikt tik dal informacijos. Kartais byloje galima remtis tik
ivestiniais rodymais, pavyzdiui, kai dokument originalai ding arba j nemanoma pateikti teismui. Tiriant ir vertinant ivestinius rodymus, reikia patikrinti, kaip jie susidar, i koki tarpini altini,
kokiomis slygomis buvo gauti, ar nra ivestini ir kit byloje esani rodym prietaravim ir t.t. (CPK 202 str.).
Pagal altin rodymai yra skirstomi asmeninius, daiktinius ir
mirius.
Asmeniniais rodymais laikomi tokie, kuri atsiradimo altinis yra
fizinis asmuo. Asmeniniai rodymai yra ali ir treij asmen paaikinimai ir liudytoj parodymai. iuose rodymuose esanti informacija
paprastai perduodama odiu. Asmeniniai rodymai gali bti pateikiami ir ratu, pavyzdiui, raytiniai ali paaikinimai, liudytoj parodymai, gauti nustatyta tvarka (CPK 186, 195 str.).
Daiktiniais rodymais laikomi materials objektai, kuriuose gldi
informacija, pavyzdiui, daiktai, dokumentai.
Miriais yra laikomi rodymai, atsirandantys kaip fizinio asmens
veiklos padarinys, taiau kuriuose gldinti informacija yra perduodama ne odiu, o ireikiama tam tikrais enklais, ratu. Mirs yra
raytiniai rodymai2 ir eksperto ivada.
1
461
Pagal rodomj gali rodymai skirstomi rodymus, turinius didesn rodomj gali, arba prima facie rodymus, ir rodymus, turinius prast rodomj gali.
Prima facie rodym institutas yra laisvo rodym vertinimo principo iimtis. Proceso ekonomikumo ir operatyvumo sumetimais statym leidjas nustat, kad dokumentai, iduoti valstybs ir savivaldybi institucij, patvirtinti kit valstybs galiot asmen nevirijant
jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams
keliam formos reikalavim, laikomi oficialiais raytiniais rodymais
ir turi didesn rodomj gali. Oficiali raytini rodym rodomj
gali statymas gali suteikti ir kitiems dokumentams (CPK 197 str.
2d.)1. Taigi raytinis rodymas gali bti pripaintas oficialiu tik esant
tokioms slygoms:
1) jis iduotas statyme numatyt subjekt, t. y. valstybs ar savivaldybi institucij ar kit statyme numatyt subjekt, pavyzdiui, notaro;
2) statyme numatyti dokument idav subjektai nevirijo savo
kompetencijos;
3) dokumentas atitinka teiss aktuose nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus.
i rodym didesn rodomoji galia reikia, kad aplinkybs, nurodytos oficialiuose raytiniuose rodymuose, laikomos visikai rodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esaniais, iskyrus liudytoj
parodymus, rodymais. Taiau draudimas remtis liudytoj parodymais
siekiant paneigti oficiali raytini rodym tikrum, nra absoliutus.
Pirma, liudytoj parodymai galimi siekiant rodyti oficialaus raytinio
rodymo formos ar trinio trkum, jo suklastojimo fakt. Antra, draudimas remtis liudytoj parodymais netaikomas, jeigu tai prietaraut
siningumo, protingumo ir teisingumo principams.
Kai kuriuose statymuose specialiai nurodoma, kad vieni ar kiti
dokumentai turi prima facie rodomj gali. Tokiais rodymais statymas pripasta konkreius, pavyzdiui, juridini asmen registro iduotus dokumentus (CK 2.71 str. 3 d.), hipotekos registro duomenis (CK
4.185 str. 5 d.), notaro patvirtintus dokumentus (Notariato statymo
26 str. 2d.).
1
Herlitz G. N. The Meaning of the Term Prima Facie" // Lomsian Law Review.
1994, vol. 55, p. 391-408.
462
RODYMAI C I V I L I N I A M E PROCESE
Tvirtinimas - tai ali ir treij asmen pateikta informacija, kuria siekiama rodyti faktus, sudaranius reikalavimo ar atsikirtimo pagrind. Pavyzdiui, pareiks iekin dl paskolos grinimo, iekovas
tvirtina, kad atsakovas iki iol nevykd savo prievols grinti pinigus,
savo ruotu atsakovas pateikia paskolos ratel ir tvirtina, jog paskola
yra grinta. Paprastai tvirtinimai atitinka tvirtinanio asmens interesus.
Pripainimas - tai byloje dalyvaujani asmen teikiama informacija, kuria patvirtinamos aplinkybs, esanios prieingos alies reikalavim ar atsikirtim pagrindas. alys turi teis pripainti faktus, kuriais
prieinga proceso alis grindia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK
187 str. l d.). Skirtingai negu tvirtinimas, pripainimas neatitinka fakt
pripastanios alies interes. Paymtina, kad gali bti pripastami ne
bet kokie, o tik tokie faktai, kuriais prieinga alis grindia savo reikalavimus arba atsikirtimus. alis, kurios pateikus faktus prieinga alis
pripasta, atleidiama nuo pareigos rodinti pripaintus faktus, o patys
faktai tampa nustatyti ir toliau nerodinjami. Pavyzdiui, paskolos grinimo byloje atsakovui pripainus, kad jis pasira skolos sutart, iekovas atleidiamas nuo pareigos rodinti sutarties sudarymo fakt.
Atkreiptinas dmesys, kad alies tam tikro fakto pripainimas nra teismui privalomas. Teismas gali pripainti atitinkam fakt nustatytu tik sitikins, kad alies fakto pripainimas atitinka bylos aplinkybes ir nra jos pareiktas dl apgauls, smurto, grasinimo, suklydimo
ar siekiant nuslpti ties (CPK 187 str. 2d.). Nustats nurodytas aplinkybes, teismas atsisako pripaint fakt laikyti rodytu.
Pripainimas gali bti ireiktas tiek ratu procesiniuose ar paruoiamuosiuose dokumentuose, tiek ratu pateiktuose alies paaikinimuose. Tokiais atvejais teismas privalo sitikinti, ar tok dokument tikrai
yra raiusi pati alis, ar nra CPK 187 straipsnio antrojoje dalyje nurodyt aplinkybi. Be to, tokie paaikinimai (pripainimai) galimi ir
notarine forma, nes Notariato statymo 26 straipsnio antrojoje dalyje
nustatyta, kad notaro patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra
nustatyti ir nerodinjami, iki ie dokumentai (ar atitinkamos j dalys)
statym nustatyta tvarka bus pripainti negaliojaniais. Faktai gali bti
pripainti ir ne teisme ar procesiniuose dokumentuose, taiau toks pripainimas yra rodomasis faktas ir j dar reikia rodyti.
Fakto pripainimo negalima tapatinti su iekinio pripainimu. Tai,
kad atsakovas pripaino tam tikr fakt, visai nereikia, jog jis pripasta visus iekinio reikalavimus pagrstais. Pavyzdiui, atsakovas gali
pripainti gavs i iekovo tam tikr sum, taiau tai savaime nereikia, kad jis nurodyt sum vis dar yra skolingas iekovui. Atsakovas
gali rodinti (tvirtinti), kad pinigai buvo grinti laiku. Pripastant
466
467
469
gas (Advokatros statymo 40 str. l d.). Pastebtina, kad statymai nedraudia nurodytiems asmenims administracinse bylose duoti parodymus dl aplinkybi, kurias suinojo vykdydami atstovo (daniausiai
advokato) pareigas. Administracin proces reglamentuoja ATPK ir Administracini byl teisenos statymas, numatantys atstovo dalyvavim
administracinje byloje. Pagal Administracini byl teisenos statymo
15 straipsnio pirmosios dalies 3 punkt ir 16 straipsn administracines
bylas nagrinja tiek bendrosios kompetencijos (apylinki), tiek specializuoti (administraciniai) teismai. iose bylose galioti atstovai (pagal
pavedim) paprastai yra advokatai todl visai pagrstai ir administracinse bylose atstovai negali bti aukiami ir apklausiami kaip liudytojai dl aplinkybi, kurias suinojo eidami atstovo pareigas. Toki nuostat galima paaikinti tuo, kad, Administracini byl teisenos statym
mechanikai perkeltos 1964 m. CPK nuostatos, reglamentuojanios liudytojo padt. Esant tokiai padiai btina taikyti analogij (CPK 3 str.
5 d.) ir kaip liudytojai civilinje byloje dl aplinkybi, kurias suinojo
eidami atstovo pareigas administracinje byloje, ie asmenys neapklausiami;
2) asmenys, kurie dl fizini ar psichikos trkum nesugeba teisingai suvokti bylai reikming aplinkybi arba duoti dl nurodyt aplinkybi teising parodym. iuo atveju galimyb aukti ir apklausti liudytojus priklauso nuo konkreios bylos aplinkybi ir fakt, kurie
rodinjami tokio liudytojo parodymais. Pavyzdiui, kurnebylis negali
bti apklausiamas dl aplinkybi, kurios gali bti tik igirstos, neregys
dl aplinkybi, kurios gali bti tik pamatytos, taiau jie gali bti apklausiami dl aplinkybi, kurias jie patyr kitais jutimo organais. Kilus
abejoni dl galimybs asmeniui, turiniam tam tikr fizini trkum,
bti liudytojui konkreioje byloje, teismas gali skirti medicinin ekspertiz jo fizinei bklei nustatyti ir pavesti ekspertui atsakyti klausim, ar
jis dl fizins negalios gali suvokti tam tikras bylos aplinkybes. Teism
praktikoje daugiausia sunkum kyla dl asmen, turini psichikos trkum, galimybs teisingai suvokti bylos aplinkybes. Tokie asmenys yra
link neadekvaiai vertinti tam tikras bylos aplinkybes, taiau tai savaime nereikia, kad neadekvaiai vertinamos visos aplinkybs.
Pasitaiko, kad asmuo klaidingai suvokia tik dal bylos aplinkybi,
o kitas vertina teisingai. Pavyzdiui, toks asmuo gali teisingai nurodyti
automobil vairavus asmen ar autovykio laik. Todl teismas privalo
itin kruopiai vertinti toki asmen duotus parodymus ir prireikus skirti teismo psichiatrin ar psichologin ekspertiz psichikos ar psichologinei bklei nustatyti ir pavesti ekspertui atsakyti klausim, ar kaip liudytojas kvieiamas asmuo gali adekvaiai suvokti matytas ar girdtas
470
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
inios.
471
jusius su mediko profesine paslaptimi. Taigi medikai gali bti apklausiami dl aplinkybi, sudarani profesin paslapt, tik kai itai leidia statymas ar kitas teiss aktas, nes labai svarbu utikrinti privataus gyvenimo nelieiamum (Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi konvencijos 8 str.). Europos mogaus teisi komisija 1997 m.
vasario 25 d. sprendime (byla Z. v. Suomija) nurod, kad visos visuomens interesus dl medicinini duomen slaptumo gali nusverti poreikis atlikti tyrim, persekioti u nusikaltim ir utikrinti teismo posdio vieum, jeigu rodyta, kad ie interesai yra svarbesni1.
5) kiti statym nustatyti asmenys. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio penktja dalimi, faktiniai duomenys, sudarantys valstybs arba tarnybos paslapt, negali bti rodymai civilinje byloje, iki jie bus islaptinti statym nustatyta tvarka. Kas yra valstybs ar tarnybos
paslaptis, nustato Valstybs ir tarnybos paslapi statymas. Valstybs
paslaptis politiniai, ekonominiai, kariniai, teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri praradimas arba neteistas atskleidimas gali paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, gynybin ar ekonomin gali, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams
interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei ir sveikatai, jo konstitucinms teisms. Tarnybos paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai,
teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri platinimas ribojamas valstybs ir jos institucijos interesais, taip pat siekiant apsaugoti
mogaus konstitucines teises. Be to, pateikiamas tiek valstybs, tiek
tarnybos paslapi sraas. Taigi asmenys, turintys teis dirbti ir susipainti su informacija, sudarania valstybs ar tarnybos paslapt, gali
duoti parodymus dl toki aplinkybi tik jeigu atitinkami duomenys
islaptinti. Tokiais atvejais neturi reikms, ar toks asmuo dabar dirba
darb ar nedirba darbo, sudaranio galimyb susipainti su valstybs
ar tarnybos paslaptimi. Reikminga tik aplinkyb, kad jis ino faktus,
sudaranius valstybs ar tarnybos paslapt. Kol tokie faktai nebus islaptinti, jis negals bti apklaustas dl atitinkam aplinkybi. Be abejo,
toks asmuo gali bti apklaustas dl bylos aplinkybi, kurios nesudaro
valstybs ar tarnybos paslapties. is CPK punktas taikomas ir vieosios informacijos rengjams, platintojams, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkams, urnalistams (Visuomens infor2
mavimo statymo 8 straipsnis) , kurie negali liudyti apie aplinkybes,
susijusias su savo informacijos altiniu (atskleisti informacijos altinio). Dabar Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimu yra
1
2
pripainta, kad Visuomens informavimo statymo 8 straipsnis prietarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir tam tikrais atvejais informacijos
1
altinis teismui turi bti atskleidiamas .
Nors aukiamas liudyti asmuo privalo atvykti teism ir duoti teisingus parodymus (CPK 191 str. l d.), galimi atvejai, kai jis gali atsisakyti juos duoti. Pavyzdiui, Konstitucijos 31 straipsnyje draudiama
versti duoti parodymus prie savo eimos narius ar artimuosius giminaiius. i konstitucin norma tvirtinta CPK 191 straipsnio antrojoje
dalyje, numatanioje, kad liudytojas gali atsisakyti duoti parodymus,
jeigu tai reikt parodymus prie save, savo eimos narius arba artimuosius giminaiius. Pagal CK 3.135 straipsn artimaisiais giminaiiais
pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio imtinai
(tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai ir seserys). Liudytojo eimos nariais pripastami kartu su juo gyvenantys tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai,
seserys ir j sutuoktiniai, taip pat sutuoktinis arba sugyventinis (partneris) arba sutuoktinio tvai. Tokiais atvejais asmens galimyb bti
liudytoju tiesiogiai priklauso nuo jo giminysts ar eimini ryi su
byloje dalyvaujaniais asmenimis ir asmens sutikimo (nesutikimo) duoti
atitinkamus parodymus. Taigi tokie asmenys gali bti apklausiami kaip
liudytojai tik j pai sutikimu, taiau tai savaime nereikia, kad jie
apskritai negali duoti parodym prie save, savo gimines ar eimos
narius.
Nors CPK 189 straipsnio pirmojoje dalyje galimyb bti liudytoju
nesiejama su asmens amiumi, taiau nepilnameio liudytojo apklausa
turi tam tikr ypatum. Jaunesnis negu eiolikos met liudytojas neprisiekia teismui CPK 192 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, taiau teismas privalo jam iaikinti pareig duoti teisingus parodymus (CPK 194 str. 2d.). Be to, apklausiant tok, o teismo nuoira
ir jaunesn negu atuoniolikos met liudytoj, gali bti aukiami dalyvauti ir jo atstovai pagal statym, t. y. tvai, globjai, rpintojai, taip
pat pedagogas arba Vaiko teisi apsaugos tarnybos atstovas. Nurodyti
asmenys turi teis pateikti tokiam liudytojui klausimus, nes geriau pasta nepilnamet, ino jo bdo bruous, galimybes suvokti ir perteikti
gaunam informacij. Iimtiniais atvejais, siekiant nustatyti ties arba
nepakenkti nepilnameio liudytojo interesams, t. y. apsaugoti j nuo psichinio spaudimo ir takos, nepilnameio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi bet kuris byloje dalyvaujantis ar kitas teismo posdio
1
473
vyko posd (CPK 239 str.). Posdio pirmininko patvarkymu liudytojai privalo ieiti i teismo posdio sals liudytoj kambar (CPK
241 str.). Be to, teismo posdio pirmininkas privalo imtis priemoni,
kad teismo apklausti liudytojai nesusiinot su dar neapklaustais liudytojais. Liudytoj kambaryje liudytojai yra atskirti nuo kit asmen,
taiau ms slygomis dl teismo patalp trkumo i nuostata sunkiai
gyvendinama. Paprastai liudytojai daniausiai laukia teismo koridoriuje prie teismo posdi sals, ne visada pavyksta ukirsti keli liudytoj susiinojimui.
Kiekvienas liudytojas kvieiamas teismo posdi sal ir apklausiamas atskirai. Tam, kad apklausti ir neapklausti liudytojai negalt
tarpusavyje bendrauti, apklausti liudytojai lieka iki posdio pabaigos
teismo posdio salje. Tam tikrais atvejais, apklaust liudytoj praymu ir iklauss byloje dalyvaujani asmen nuomon, teismas gali
leisti liudytojams ieiti i teismo posdio sals dar nepasibaigus teismo posdiui (CPK 192 str.).
CPK 192 straipsnio antrojoje dalyje numatyta galimyb apklausti liudytoj ne tik teismo posdio salje, bet ir jo buvimo vietoje.
Tai manoma, kai teismo aukiamas liudytojas negali atvykti dl ligos, senatvs, invalidumo ar kit teismo pripaint svarbiomis prieasi, o byloje dalyvaujantis asmuo, kurio iniciatyva kvieiamas liudytojas, negali utikrinti jo atvykimo. Tokiais atvejais teismas vyksta
liudytojo buvimo viet, o teismo posdio protokole nurodoma, kad
liudytojas buvo apklaustas savo buvimo vietoje. Be to, liudytojai gali bti apklausiami teismo pavedimo arba rodym utikrinimo tvarka.
Tokiu bdu duoti liudytojo parodymai perskaitomi teismo posdyje
byloje dalyvaujani asmen pageidavimu. Nors itaip apklaustiems
liudytojams atvykus teismo posd gyvendindamas tiesioginio dalyvavimo principas, teismas savo arba byloje dalyvaujani asmen
iniciatyva gali apklausti liudytojus bendrja tvarka (CPK 195 str.).
Taiau liudytojai negali bti apklausiami parengiamajame teismo posdyje (CPK 230 str.).
Prie liudytojui duodant parodymus, teismo posdio pirmininkas
nustato liudytojo asmens tapatyb, iaikina liudytojo teises, pareigas
ir atsakomyb u priesaikos sulauym ar netinkam kit liudytojo pareig vykdym (CPK 192 str. 3 d.). Prie duodamas parodymus, liudytojas odiu prisiekia padjs rank ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Priesaikos tekstas: A (vardas, pavard) garbingai ir siningai
pasiadu sakyti byloje ties, nieko nenuslpdamas, nepridedamas ir nepakeisdamas." Prisieks odiu, liudytojas pasirao priesaikos tekst ir
is pridedamas prie teismo posdio protokolo.
475
U priesaikos nevykdym ar netinkam vykdym liudytojas atsako statymo nustatyta tvarka. Priesaikos sulauymu laikytina melagingi parodymai ir u tai numatyta baudiamoji atsakomyb (BK 235 str.).
Asmuo, kuris bet kokiu bdu siek paveikti liudytoj teisme duoti melagingus parodymus arba trukd jam pagal aukim atvykti teism,
baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs ribojimu, arba
aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met (BK 232 str. l d.).
1964 m. priimtas CPK nenumat liudytojo priesaikos. Liudytojui buvo iaikinama jo pareiga duoti teisingus parodymus, jis buvo pasiraytinai spjamas dl baudiamosios atsakomybs u atsisakym arba vengim duoti parodymus ir u i anksto inomus melagingus parodymus.
Priesaika buvo numatyta Civilins teisenos statyme, kurio 95 straipsnyje nurodyta liudytojo priesaika dvasininkui, taiau bylininkai turjo teis
tarpusavio susitarimu atleisti liudytoj nuo priesaikos. Nesant dvasininko, apylinks teisjas galjo apklausti liudytojus ir be priesaikos, primindamas jiems pareig parodyti gryna sine vis, k jie ino, ir paimdamas i j para, kad jie pasiada vis savo parodym, bet kuriam
bylininkui pareikalavus, patvirtinti priesaika". Be to, nuo priesaikos buvo atleidiami vis krikioni tikyb dvasininkai ir vienuoliai bei asmenys toki tikyb ir sekt, kurios nepripasta priesaikos (CT 96 str.).
Liudytojui pasiraius priesaikos tekst, teismo posdio pirmininkas isiaikina liudytojo santykius su bylos alimis, treiaisiais asmenimis ir kitas aplinkybes, reikmingas liudytojo parodymams vertinti
(pvz., liudytojo isilavinim, veiklos srit ir kt.), ir pasilo jam teisingai pasakyti teismui visk, kas jam yra inoma byloje, ir vengti pateikti informacij, kurios altinio jis negali nurodyti (CPK 192 str. 5 d.).
Apie nurodytas aplinkybes liudytojas turi teismui pasakyti tai, k ino
asmenikai. Liudytojo parodymai duodami laisvo pasakojimo forma,
taiau, jam pradjus pasakoti su byla nesusijusias aplinkybes, teismo
posdio pirmininkas privalo pasilyti kalbti apie tai, kad yra susij
su nagrinjamos bylos faktinmis aplinkybmis.
Duodamas parodymus, liudytojas turi teis naudotis uraais, taiau
tik kai parodymai susij su skaiiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti, pavyzdiui, padarytos turtins alos, atlikt rangos darb
verts ar apimties skaiiavimais, vairiais planais, briniais, schemomis. Paymtina, kad naudojimasis ar nesinaudojimas uraais priklauso
tik nuo liudytojo valios ir tam nereikia teismo leidimo, taiau teismas
gali udrausti naudotis tokiais uraais, kilus tarimui, kad tokie liudytojo parodymai yra paruoti ir surayti j ikvietusios alies. Be to,
liudytojo naudojami uraai turi bti pateikiami susipainti teismui ir
476
477
dytojo parodymus, tai laikytina raytiniu rodymu, kuris turi bti vertintas laikantis rodinjimo ir rodym vertinimo taisykli.
Usienio valstybse liudytojo apklausos tvarka yra skirtinga. Bendrosios teiss valstybse liudytoj apklausia ali advokatai, atlikdami
krymin apklaus, o teisjas tik stebi j ir atmeta nesusijusius su byla klausimus bei kontroliuoja proceso tvarkos laikymsi, taiau taip
pat turi teis apklausti liudytoj. Paymtina, kad kryminei apklausai
teikiamas pirmumas, todl susiformavo taisykl, jog negalima pateikti
rodymo, kuris negali bti patikrinamas teisme per krymin apklaus.
Pranczijoje liudytojai apklausiami specialaus teisjo (judge de la mise en etat) rengiantis teisminiam nagrinjimui.
Apklausti liudytojai pakartotinai neapklausiami, taiau prireikus
teismas gali byloje dalyvaujanio asmens arba savo iniciatyva apklausti
liudytoj pakartotinai. Tai gali bti padaryta tame paiame teismo posdyje arba apklaust liudytoj dar kart ikvieiant kit teismo posd. Liudytoj apklausiant pakartotinai, btina laikytis CPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teismui pripainus, kad itai btina, liudytojas
gali bti apklausiamas ir apeliacins instancijos teismo posdyje (CPK
324 str. 3d.).
Prireikus teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu gali atlikti liudytoj akistat (CPK 192 str. 7 d.). Akistata
reikalinga, kai tarp liudytoj parodym yra esmini prietaravim. Akistata skiriama teismo nutartimi.
Vertindamas liudytojo duotus parodymus, teismas privalo atsivelgti
daugyb aplinkybi, galini turti takos j turiniui, pavyzdiui,
liudytojo ami, sveikatos bkl, profesij, isilavinim ir kitas asmenines savybes, tai, kaip liudytojui tapo inomi rodomieji faktai, kiek
laiko prajo nuo to laiko, kai is juos suinojo. Visada btina atsivelgti, ar nra liudytojo parodym ir kir byloje esani rodym (raytini rodym, ekspertizs ivados) prietaravim. Ypa sudtinga vertinti prietaringus liudytoj parodymus, kai jie yra vienintel rodinjimo
priemon byloje. Tokius prietaravimus btina alinti itin kruopiai,
analizuojant visus byloje rodinjamus faktus.
Atkreiptinas dmesys ir tai, kad tam tikrais atvejais materialiosios teiss normos draudia naudoti liudytoj parodymus kaip rodinjimo priemon (CK 1.93 str. 2d.). Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. kovo 27d.
nutartyje c. b. A. Storpirtien v. D. Krasauskiens individuali mon
(Nr. 3K-3-371/2001, kat. 5.4, 94.1) suformuluota teiss taikymo ir aikinimo taisykl, kad, tarp mons ir darbuotojo kilus ginui, darbo
umokesio imokjimo faktas negali bti rodinjamas liudytoj pa478
479
481
statyta, kad visos kins operacijos ir kiniai vykiai turi bti pagrsti
apskaitos dokumentais, kuri privalomus rekvizitus nustato is staty1
mas. Tarptautinio krovini veimo keliais sutarties (CMR konvencijos )
6 straipsnis numato krovimo vataraio turinio reikalavimus. Taigi neatitinkantys statymo reikalavim dokumentai negali patvirtinti bylai reikming aplinkybi ir negali bti rodinjimo priemon civilinje byloje.
Tam tikriems dokumentams statymai nustato privalom raytin
notarin form (CK 1.74str.). statym reikalaujamos notarins formos nesilaikymas daro sandor negaliojant (CK 1.93 str. 3 d.). Pavyzdiui, notarine forma btina sudaryti oficialius testamentus, vedyb sutartis, gyvenamojo namo, buto ar mons pirkimo-pardavimo
sutartis ir kita. Toki dokument, nepatvirtint notaro, teismas nepripasta raytiniais rodymais, kuriais gali bti rodomas sandorio
sudarymas ar vykdymas.
Tam tikrais atvejais statymai numato registracijos reikalavim (CK
1.75 str.). Pavyzdiui, juridiniai faktai, susij su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinmis teismis juos ir i teisi varymais, turi bti registruojami Nekilnojamojo turto registre (2001 m. birelio 21d. redakcijos
Nekilnojamojo turto registro statymo 15 str.)2. Tad gyvenamojo namo
ar buto pirkimopardavimo sutart btina registruoti ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs monje. ios sutarties
neregistravimas atima teis panaudoti sutart prie treiuosius asmenis ir tokia sutartis negali sukelti tretiesiems asmenims teisini padarini (CK 1.75 str. 2 d., 6.383 str. 3 d.). Neatitinkantys nurodyt reikalavim dokumentai taip pat negali bti tinkama rodinjimo priemon
rodinjant atitinkam sandori sudarym arba vykdym, taiau jie gali
bti panaudoti, jeigu registracija turi tik teiss ivieinimo reikm,
bet jeigu registracija turi teis (servituto, hipotekos, registruojam daikt
uzufrukto) sukuriani reikm, toks dokumentas negali bti tinkama
rodinjimo priemon.
Pagal turin raytiniai rodymai gali bti skirstomi tvarkomuosius ir informacinius. Tvarkomaisiais raytiniais rodymais vadinami
rodymai, kuri turinys liudija valinio pobdio faktus. iuose rodymuose, pavyzdiui, nenorminio pobdio valstybs valdios aktuose,
potvarkiuose, organizacij pagal savo kompetencij iduodamuose aktuose, sandoriuose, gyvendinama materialij teisini santyki dalyvi valia. Tvarkomiesiems dokumentams paprastai bdinga ne tik tai,
kad juose yra informacijos, bet ir tai, jog jie sukelia atitinkam teisi1
2
lierius, savivaldybs kontrolierius), Lietuvos bankas, teissaugos (Valstybs saugumo departamentas, Specialij tyrim tarnyba, Policijos
departamentas, Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Kaljim departamentas) ir kitos institucijos, kurios finansuojamos i valstybs ir savivaldybi biudet ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus. J kompetencija apibriama statymuose.
Primus nauj Valstybs tarnybos statymo redakcij buvo vesta
valstybs ir savivaldybs staigos svoka, nes io statymo 2 straipsnio
ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad valstybs ir savivaldybi institucijos
ir staigos yra atstovaujamosios, valstybs vadovo, vykdomosios, teismo valdios institucijos, teissaugos institucijos ir staigos, audit, kontrol (prieir) atliekanios institucijos ir staigos, kitos valstybs ir
savivaldybi institucijos ir staigos, kurios finansuojamos i valstybs
ar savivaldybi biudet ir valstybs pinig fond ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo galiojimus1. Vadovaujantis nurodyta statymo nuostata turi bti aikinama CPK 197 straipsnio antroji
dalis ir oficialiu raytiniu rodym pripaintini valstybs ir savivaldybi institucij ir staig iduoti dokumentai. iems dokumentams keliami Ratvedybos taisykli2 ir atitinkamos institucijos nustatyti formos reikalavimai, juos pasirao valstybs tarnautojas, kurio status ir
kompetencij nurodo Valstybs tarnybos statymas ir kiti teiss aktai,
ir jo paraas tvirtinamas tam tikrais atvejais valstybs ar savivaldybs
institucijos ar staigos spaudu. Dl nurodyt prieasi svarbu nustatyti, ar jis pagal savo kompetencij galjo iduoti ir pasirayti atitinkam dokument.
Oficialiais raytiniais rodymais laikomi ir kit valstybs galiot
asmen iduoti dokumentai. Pavyzdiui, notaro patvirtinti dokumentai
yra oficials (vieieji), nes Notariato statymo 26 straipsnio antrojoje
dalyje sakoma, kad notarine tvarka patvirtintuose dokumentuose nurodomi faktai yra nustatyti ir nerodinjami, kol ie dokumentai (ar j
dalys) nustatyta tvarka nra pripainti negaliojaniais. Tokia pati rodymo prima facie galia numatyta ir Hipotekos statymo 6 straipsnyje,
Nekilnojamojo turto registro statymo 3 straipsnyje. Prie ios ries rodym priskirtini ir civilins bkls akt raai, vairi valstybs registr (juridini asmen, testament, vedyb) raai. Teismo antstolio suraytas faktini aplinkybi konstatavimo protokolas (CPK 635 str. 4 d.)
yra oficialus raytinis rodymas. iuo atveju antstolis aplinkybes konstatuoja vykdydamas teismo pavedim. Faktini aplinkybi konstatavi1
2
mas turi tam tikr panaum su vietos apira, taiau vietos apir
atlieka pats teismas, tuo tarpu faktus konstatuoja teismo antstolis teismo pavedimu. Taip pat prie oficiali raytini rodym priskirtini teismo antstoli surayti procesiniai dokumentai, pavyzdiui, turto areto
aktai.
Vadovaujantis CPK 197 straipsnio antrja dalimi, oficiali raytini rodym pateikimas teisme reikia rodinjimo pareigos alims perskirstym, nes prieinga alis pirmiausia privalo paneigti pateikt viej raytin rodym. Tokie rodymai privalo utikrinti visik teismo
sitikinim dl atitinkam aplinkybi. Daroma prielaida, kad toks dokumentas yra tikras, jeigu j vieosios teiss subjektas idav veikdamas pagal savo kompetencij ir jis atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu byl nagrinjaniam
teismui kyla abejoni dl pateikto vieojo dokumento tikrumo, teismas turi teis savo arba byloje dalyvaujani asmen iniciatyva pareikalauti dokument idavusio asmens paaikinim ir palyginti j su kitais to asmens iduotais, sudarytais ar patvirtintais dokumentais (CPK
203 str.). itaip gali bti patikrinama, ar dokumentas buvo iduotas
(patvirtintas) nevirijant kompetencijos, ar dokumentas buvo sudarytas
remiantis tikrovs neatitinkaniais duomenimis. Pasitvirtinus nurodytoms aplinkybms, nurodyti dokumentai negali bti pripastami oficialiais raytiniais rodymais, o juos idav (patvirtin) asmenys turi
bti traukiami drausminn, administracinn ar baudiamojon atsakomybn (BK 289 str.).
Oficiali (viej) raytini rodym institutas buvo ir Civilins
teisenos statyme. Jo 459 straipsnyje nurodoma, kad aktai, sudaryti
arba patvirtinti nustatyta tvarka, turi pirmenyb prie naminius aktus
ir kitus raytus rodymus, bet iais galima remtis tiek, kiek sakmiai
jie pirmiems neprietarauja arba kiek jie anuos papildo. Namini ar
kit neformalini akt gali ir pirmenyb nustato teismas savo nuoira."1 Taigi jau tarpukario Lietuvos civiliniame procese raytiniai rodymai skirstyti oficialius ir privaius (naminius"). Nors i laik
oficiali raytini rodym uuomazg buvo galima aptikti vairiuose
statymuose (Hipotekos, Notariato, Nekilnojamojo turto registro statymuose), taiau CPK jie traukti 2001 m., atitinkamai pakeiiant ir
papildant 1964 m. priimto CPK 73 straipsnio antrj dal. Tada oficialiais raytiniais rodymais buvo pripastami dokumentai, iduoti valstybs valdios ar valdymo staig, arba dokumentai, patvirtinti kit valstybs galiot asmen. Naujajame CPK atsirado nuostata, susijusi su
1
487
fikatu; 4) kad nra sukurtas saugia parao formavimo ranga. Jis visais
atvejais turi teisin gali, jeigu para naudotojai tarpusavyje dl ito
susitaria. Juridinio asmens atstovo elektroninio parao galia yra prilyginama juridinio asmens atstovo parao, patvirtinto juridinio asmens
antspaudu, galiai raytiniuose dokumentuose, jeigu elektroninis paraas sukurtas laikantis io statymo reikalavim1.
Raytiniai rodymai balsu perskaitomi teismo posdyje ir pateikiami susipainti byloje dalyvaujantiems asmenims, iskyrus atvejus, kai
jie su iais rodymais yra susipain iki teismo posdio pradios. Paprastai byloje dalyvaujantys asmenys, besidomintys nagrinjamos bylos eiga, danai bna susipain su bylos mediaga dar esant pasirengimo teisminiam bylos nagrinjimui stadijai. Be to, raytini rodym
nuoraai kartu su procesiniais dokumentais isiuniami byloje dalyvaujantiems asmenims, todl nra btina iuos rodymus pateikti dar kart susipainti teismo posdyje. Reikiamais atvejais raytiniai rodymai
gali bti pateikiami susipainti liudytojui ar ekspertui, siekiant nustatyti aplinkybes, pavyzdiui, ar liudytojas dalyvavo suraant dokument. Susipain su byloje esaniais raytiniais rodymais, byloje dalyvaujantys asmenys turi teis pateikti dl tiriam rodym paaikinimus.
Asmeninis susirainjimas ar kitokio asmeninio susiinojimo duomenys vieajame teismo posdyje gali bti skelbiami tik sutikimu vis asmen, kuri susiinojimas turi bti skelbiamas. Prieingu atveju
tokie bylai reikmingi duomenys paskelbiami ir itiriami udarame teismo posdyje, teismui primus iuo klausimu nutart (CPK 201 str.).
Teismo posdio protokole paymima apie rodymo ityrim udarame
teismo posdyje. Nurodytos privai asmen susirainjimo slaptumo
nuostatos taikomos visam asmen susiinojimui, neatsivelgiant jo
bd (patu, faksimiliniu ar elektroniniu ryiu, telefono pokalbiu). itaip gyvendinamos Konstitucijos 22 straipsnio asmeninio gyvenimo nelieiamumo, teiss susirainjim, telefono pokalbi slaptumo nuostatos, kuri ribojimai galimi tik esant statym nustatyta tvarka
priimtam teismo sprendimui.
Nevieame teismo posdyje turi bti tiriami ir raytiniai rodymai,
susij su valstybs, tarnybos ar komercine paslaptimi, taiau raytiniai
rodymai, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, negali bti rodymai civilinje byloje, kol informacija, sudaranti atitinkam paslapt, bus
islaptinta nustatyta tvarka (CPK 177 str. 5 d.).
Apirt raytini rodym (ar j dalies) turinys prireikus gali
bti raomas teismo posdio protokol. Po to, atsivelgiant byloje
dalyvaujani asmen nuomon, pirminius raytinius rodymus (origi488
nalus) galima grinti juos pateikusiems asmenims, taiau tokiais atvejais byloje btina palikti teisjo patvirtintus rodym nuoraus (CPK
202 str. 2 d.).
Pasitaiko raytini rodym, turini iorini trkum (trint, taisyt, pridt, braukyt ir pan.), be to, bna atvej, kai teismui pateikiami tik nustatyta tvarka nepatvirtinti neilikusi (sunaikint ar dingusi) rodym nuoraai. Tokiais atvejais dl pateikt rodym
rodomosios galios sprendia byl nagrinjantis teismas, atsivelgdamas byloje esani rodym visum ir j tarpusavio ry (CPK
202 str.).
Byloje dalyvaujantys asmenys turi teis ginyti raytin rodym
tokiais bdais:
1) pareikdami rodym esant netikr;
2) paneigdami rodyme esanius duomenis;
3) pareikdami rodym esant suklastot.
Pirmuoju atveju asmuo privalo rodyti, kad dokumentas nra tinkamai formintas, pavyzdiui, dokument sura neturintis reikiam galiojim asmuo, dokumente nra privalom rekvizit (parao, antspaudo). Kadangi dokumentas yra netikras, jame esantys duomenys negali
patvirtinti bylos aplinkybi. is bdas daniausiai taikytinas oficialiems
raytiniams rodymams. Antruoju atveju rodinjama, kad dokumento
turinys neatitinka tikrovs. Pavyzdiui, asmuo ima rodinti, kad nelaimingas atsitikimas darbe vyko ne dl jo neatsargumo (kaip nurodoma nelaimingo atsitikimo akte), o dl darbdavio kalts. Treiuoju
atveju abejons dl rodymo tikrumo sprendiamos CPK 184 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareikus, kad raytinis rodymas suklastotas, rodym pateiks asmuo gali prayti teism nepripainti rodymo rodinjimo priemone, o byl sprsti remiantis kitais rodymais. Tokio praymo
nepareikus, teismas gali pareigoti asmen, pareikus esant klastot,
pateikti klastojimo rodym. Be to, tokiam pareikimui patikrinti teismas gali skirti ekspertiz arba ireikalauti papildom rodym. Teismo
pripaintas suklastotu, rodymas negali bti pripastamas rodinjimo
priemone ir reikiamais atvejais suklastojimo faktas praneamas prokurorui. is rodym klastojusiam asmeniui gali taikyti baudiamj persekiojim.
Visi raytiniai rodymai, iskyrus oficialius (vieuosius) raytinius
rodymus, nra svarbesni u kitas rodinjimo priemones. J tikrum
ir pakankamum btina tikrinti taip pat kaip kit rodinjimo priemoni. Daniausiai teisme tiriamos raytinio rodymo atsiradimo aplinkybs, galinios turti takos rodymo turiniui ir tikrumui, nes raytiniai
489
rodymai kyla i (yra suraomi) tam tikr asmen, o juos visada gali
paveikti vairs objektyvs ir subjektyvs veiksniai. Be to, kilus abejoni, btina patikrinti, ar dokument tikrai sura jame nurodomas jo
autorius, ar dokumento turinys atitinka jo autoriaus ketinimus, vali.
Civilinio proceso statymai raytinius rodymus pripasta labai
svarbia rodinjimo priemone. Tam tikrais atvejais materialiosios teiss normos atitinkamas bylos aplinkybes leidia rodinti tik raytiniais rodymais (CK 1.93 str. 2d.). Dokumentiniame procese iekinio reikalavimai grindiami tik leistinais raytiniais rodymais (CPK
424 str. 2d.).
Teism praktikoje, remiantis apibendrinimo duomenimis, taip pat
siekiama suformuluoti rodinjimo taisykles, taikytinas tam tikr kategorij byloms. tai Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16d. nutarimo Nr. 2 Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos asmen sualojus,
kitaip pakenkus jo sveikatai arba atmus gyvyb" 7 punkte nurodoma,
kad asmens kalt patvirtinantys raytiniai rodymai gali bti: 1) nelaimingo atsitikimo darbe aktai; 2) teismo nuosprendiai, sprendimai, tardymo institucij nutarimai; 3) pareign, kontroliuojani darbo saugos
bkl ir darbo statym laikymsi, surayti sveikatos sualojimo prieasi aktai; 4) medicinin ivada dl asmens darbingumo netekimo
laipsnio nustatymo; 5) sakymai ir nutarimai dl drausmins arba administracins nuobaudos skyrimo kaltiems tos organizacijos darbuotojams, ir 6) kiti dokumentai (aktai), kuriuose yra ini apie bylai reik1
mingas aplinkybes .
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra pabrs, kad garbs ir orumo gynimo bylose, kai inios yra paskleistos dokumentuose, aktuose, charakteristikose, reikal ar asmeninio susirainjimo ratuose,
laikuose ar paskleistos kitu materialiu bdu, paskleidimo fakt btina rodyti raytiniais rodymais. Tokiais atvejais teismui privalu pateikti rodym originalus, be to, vis rodym (laikrat, biuleten, urnal ar kt.), o ne publikacij ikarpas (r. Lietuvos Aukiausiojo
Teismo senato 1998 m. gegus 15d. nutarimo Nr. l Dl Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsni ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo taikymo teism praktikoje nag2
rinjant garbs ir orumo gynimo civilines bylas" 4 p.) . Tuo tarpu
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. birelio 16d. nutari1
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos civilinse ir
baudiamosiose bylose 1995-2000. P. 38.
2
Ten pat. P. 64-65.
490
mo Nr. 27 Dl statym taikymo teism praktikoje nagrinjant civilines bylas dl atlyginimo alos, padarytos eismo vykio metu"1
16 punkte nurodoma, kad teismo pavedimu transporto priemones gali vertinti tik statym nustatyta tvarka registruot ir turini teis
verstis transporto priemoni vertinimo veikla moni nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. J ivados pripastamos
raytiniais rodymais.
Daugelio valstybi civilinio proceso teis raytinius rodymus pripasta labai svarbia rodinjimo priemone. Daugumoje kontinentins
teisins sistemos valstybi (Vokietijoje, Austrijoje, Pranczijoje, Lenkijoje) raytiniai rodymai skirstomi privaius ir vieuosius ir jiems
taikoma skirtinga nuginijimo tvarka. Vokietijoje ir Austrijoje vieieji
raytiniai rodymai pripastami prima facie rodymais.
Tam tikri ypatumai isiskiria bendrosios teiss valstybse, kur
raytini rodym tyrimui didel tak turi gino proceso pobdis ir
odinio proceso vyravimas, suteikiantis liudytoj parodymams tam tikr pirmum, palyginti su raytiniais rodymais. Vadovaujantis parodym pagal svetimus odius" taisykle, raytiniai rodymai pripastami parodymais pagal svetimus odius. Bendrosios teiss valstybse
raytiniai rodymai vadinami dokumentais. JAV Federalini rodym
taisykli 1001 straipsnyje ivardijama, kas gali bti priskiriama prie
raytini rodym: tai uraai ir raai, sudaryti i raidi, odi ar
skaii arba j atitikmen, kurie gali bti padaryti ranka, spausdinti
mainle arba atsirad dl spausdinimo, fotografavimo, magnetini
impuls, mechanini ir elektronini ra, taip pat fotografijos, skaitant nuotraukas, kino juostas, rentgeno nuotraukas, vaizdajuostes 2 . Vis
dlto statymai nenurodo kriterijaus, pagal kur raytiniai rodymai
atskiriami nuo daiktini rodym. Anksiau vyravusi geresnio rodymo taisykl reikalavo pateikti dokumento original, taiau iuo metu
sigali taisykl, kad negalint gauti originalo teismas gali leisti antrinius rodymus (t. y. nuoraus). Paprastai i taisykl taikoma, kai pirmin rodym turi kita alis arba alis nurodo, kad rodymo originalas dings arba sunaikintas, taiau visais atvejais alis privalo
nurodyti, jog msi vis manom priemoni siekdama surasti pirmin rodym.
Bendrosios teiss procesui bdinga ir tai, kad alys privalo visus raytinius rodymus atskleisti dar iki teismo posdio, spdamos
1
491
kuri palikti pdsakai ir kiti poymiai gali patvirtinti arba paneigti tam
tikras bylai reikmingas aplinkybes. Vertindamas iuos rodymus, teismas gali nustatyti padarytos turtins alos dyd, sigytos preks kokyb, daikto vert ir kita. Daiktiniai rodymai gali bti patys vairiausi
daiktai: apgadintas arba neapgadintas automobilis, vairios paskirties
patalpos ir statiniai, rengimai, prietaisai, rankiai, baldai, drabuiai ir
t.t. Daniausiai daiktiniai rodymai yra daiktai, dl kuri vyksta teisminis ginas. Reiau daiktiniai rodymai bna vairs dokumentai. J
negalima painioti su raytiniais rodymais, nes tokiais atvejais rodomj reikm turi ne raytinio dokumento turinys, o ioriniai dokumento poymiai, pavyzdiui, suklastotas gimimo liudijimas (patvirtinantis dokumento klastots fakt), dokumento popieriaus arba raalo
kokyb, dokumento buvimo (arba radimo) vieta.
Daiktinius rodymus teismui pateikia byloje dalyvaujantys asmenys arba juos ireikalauja teismas (CPK 206 str. l d.). Negalintys patys gauti reikaling daiktini rodym byloje dalyvaujantys asmenys
gali prayti teism juos ireikalauti. Tokiame prayme btina nurodyti:
1) daiktin rodym, kur praoma ireikalauti; 2) pagrind, leidiant
manyti, kad rodym turi prayme nurodytas asmuo; 3) prieast, dl
kurios praantis asmuo pats negali pateikti daiktinio rodymo, ir 4) aplinkybes, kurias gali patvirtinti arba paneigti rodymas (CPK 205 str.).
i reikalavim nesilaikymas yra pagrindas teismui atmesti praym
ireikalauti rodym. Be to, tokius praymus btina pareikti procesiniuose arba paruoiamuosiuose dokumentuose, iimtiniais atvejais - odiu teismo posdyje.
Daiktiniai rodymai yra pateikiami tiesiogiai byl nagrinjaniam
teismui arba iduodami praaniam ireikalauti rodym asmeniui, pateikusiam liudijim, kuriuo patvirtinama asmens teis gauti ireikalaujam rodym (CPK 206 str.). Daiktini rodym nepateikimo padariniai yra analogiki raytini rodym nepateikimo padariniams (CPK
207 str.). Teismui pateikti daiktiniai rodymai yra laikomi byloje arba
perduodami pagal special apyra teismo daiktini rodym saugojimo kamer. Paprastai kartu su byla seife ar nedegamojoje spintoje
saugomi nedidels apimties daiktai (knygos, drabuiai, avalyn ir pan.).
Sudaromas daiktinio rodymo, saugomo teismo daiktini rodym saugojimo kameroje, apyraas, kuriame smulkiai apraomas daiktinis rodymas nurodant jo pavadinim, technines charakteristikas, matmenis,
svor, spalv, ypatingus poymius, esamus paeidimus ar sugadinimus
ir panaiai, t. y. poymius, leidianius identifikuoti daikt. Teisjo rezoliucija apyraas pridedamas prie bylos, o jeigu itai atliekama teismo posdyje, apyraas pridedamas prie posdio protokolo ir teismas
493
rodymus teisme. JAV daiktiniai rodymai danai vadinami eksponatais". ioje valstybje eksponatai atlieka dvejop vaidmen: jie gali bti
reals daiktiniai rodymai arba iliustraciniai daiktiniai rodymai, kuriais siekiama k nors paaikinti (pvz., autovykio schema). Gana plaiai naudojami raai, kuriais atkuriami praeities vykiai. Tokie raai
labai panas Lietuvos baudiamajame procese atliekamus eksperimentus, taiau Lietuvos civiliniame procese tokia rodinjimo priemon, buvusi numatyta CPK projekte, deja, iki iol nra taikoma. Be to,
JAV teismuose vykiams atkurti naudojami ne tik vaizdo raai, bet ir
kompiuterin technika1. vairi technini priemoni naudojimas teisme sudaro galimyb operatyviau isiaikinti bylai reikmingas aplinkybes, pavyzdiui, kompiuterinis vyki atkrimas (rekonstrukcija) gali bti naudojama ir Lietuvoje ekspertams teikiant ekspertizs ivadas.
Tuo tarpu reikia pabrti, kad Lietuvos teismuose daiktiniai rodymai kaip rodinjimo priemon naudojami gana retai.
24.5 EKSPERTO IVADA
Ekspertizs skyrimo pagrindas yra poreikis isiaikinti tam tikrus bylai
reikmingus klausimus, kuri negalima isiaikinti be speciali mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato ini (CPK 212 str. l d.).
1964 m. CPK 87 straipsnio pirmojoje dalyje buvo numatyta, kad ekspertiz skiriama siekiant isiaikinti nagrinjant byl kylanius klausimus, reikalaujanius speciali mokslo, meno, technikos ar amato ini. Tuo tarpu priimant dabartin CPK atskirai iskirta viena mokslo
sritis - medicina, itaip pabriant ios mokslo srities tyrim svarb.
Taigi gali bti skiriama toki srii ekspertiz: a) mokslo - vairi
moksl srii (humanitarini moksl: istorijos, lingvistikos, ekonomikos; gamtos moksl: biologijos, agronomijos; tikslij moksl: matematikos ir kt.); b) meno (literatros, dails, muzikos); c) technikos
(transporto, buitins technikos); d) amato; e) medicinos (psichiatrijos, psichologijos, narkologijos), ir f) kit srii. Taigi eksperto ivada - tai statym nustatyta tvarka paskirto asmens, turinio speciali mokslo, technikos, amato ar kit srii ini, ratu idstyta nuomon, gauta atlikus
tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti teismo pateiktus klausimus.
Atkreiptinas dmesys, kad teismo ekspertiz negali bti skiriama
siekiant iaikinti teiss klausimus, nes juos, vadovaudamasis nepriklausomumo principu, teismas privalo sprsti savarankikai (lot. iura
novit curia). Teisme kilus abejoni dl statymo ar kito teiss akto,
1
495
kuris turt bti taikomas byloje ir priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, sutikimo su Konstitucija, teismas privalo sustabdyti byl ir
kreiptis su atitinkamu praymu Konstitucin Teism (CPK 3 str. 4 d.).
Jeigu teiss aktas nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, bendrosios kompetencijos teismas turi teis kreiptis administracin teism su praymu patikrinti, ar atitinkamas norminis teiss aktas ar jo
dalis atitinka statym ar Vyriausybs priimt normin teiss akt (CPK
3 str. 4 d.). Vis dlto ekspertiz gali bti skiriama ir siekiant isprsti
klausimus, susijusius su usienio teise, nes usienio teis yra teiss
klausimas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodio
21 d. nutarimo Nr. 28 Dl Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant tarptautins privatins teiss normas" 7 p.)1, nors CK 1.12 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tarptautini
sutari ar statym numatytais atvejais usienio teis teismas taiko,
aikina ir jos turin nustato ex officio.
Tik teismas gali skirti ekspertiz, taiau visais atvejais btina
atsivelgti byloje dalyvaujani asmen nuomon. alis, inicijuodama ekspertizs skyrim, privalo nurodyti aplinkybes, kurias btina
nustatyti, ir ekspertui pateiktinus klausimus. Praymai skirti ekspertiz neretai yra abstrakts, netiksls, kartais net nenurodomi klausimai. Toki praym nereikt tenkinti. alies praymai skirti ekspertiz idstomi procesiniuose arba paruoiamuosiuose dokumentuose,
nors tokius praymus galima pateikti ir odiu teismo posdyje. Ekspertiz gali bti skiriama rengiantis teisminiam bylos nagrinjimui ir
nagrinjant byl (tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teismuose). Be to, turto verts nustatymo ekspertiz gali bti teismo antstolio skiriama ir vykdymo procese (CPK 682 str. l d.). Teismo nutartimi paskyrus ekspertiz, bylos nagrinjimas gali bti sustabdytas (CPK
164 str. 2 p.).
Skirdamas ekspertiz teismas privalo isiaikinti, kokius konkreius klausimus reikia pateikti ekspertui. iuo tikslu teismas iklauso
vis byloje dalyvaujani asmen nuomon (silymus), taiau galutinius kausimus nustato pats priimdamas nutart. Atmesdamas byloje dalyvaujani asmen klausimus, teismas privalo nurodyti atmetimo argumentus (CPK 213 str.).
Teismo nutartis skirti ekspertiz arba jos neskirti neskundiam,
taiau gali bti skundiama nutartis sustabdyti byl (paskyrus ekspertiz) (CPK 165 str.).
1
Nutartis skirti ekspertiz turi atitikti teismo nutariai keliamus reikalavimus (CPK 291 str. l d.). Nutarties motyvuojamojoje dalyje btina aprayti bylos aplinkybes, susijusias su ekspertizs dalyku, ir nurodyti ekspertizs skyrimo pagrind. Ekspertui pateikiami klausimai turi
bti susij su jo, o ne teismo kompetencija. Pavyzdiui, autotechnikos
ekspertas gali nustatyti transporto priemoni gedimus, j atsiradimo
laik ir prieastis, autoavarijos eig, taiau negali sprsti, kuris autovykio dalyvis kaltas dl alos, nes klausim turi isprsti teismas,
vertins eksperto ivad ir kitas bylos aplinkybes.
Rezoliucinje teismo nutarties dalyje nurodomi ekspertui pateikiami klausimai. Jie turi bti aiks ir tiksls, be dviprasmybi. Be
to, ioje nutarties dalyje nurodomas ekspertas arba ekspertizs staiga, kuriai pavedama atlikti ekspertiz. Prireikus gali bti skiriami keli
ekspertai arba ekspert komisija. Skiriant kompleksin ekspertiz, kai
klausimus turi sprsti keli vairi srii specialistai, btina nurodyti
ekspert, privalant atlikti bendruosius tyrimus ir pateikti bendrj
ivad (pavyzdiui, psichiatrin-psichologin ekspertiz). Prie tai teismas atsivelgia ekspert arba ekspertizs staigos (-) nuomon.
Jeigu ekspertiz pavedama atlikti ekspertizs staigai, ekspert skiria
staigos vadovas ir jis teismui pranea apie paskirt konkret ekspert. itaip yra siekiama sudaryti teismui galimyb praneti apie tai
byloje dalyvaujantiems asmenims ir iaikinti jiems teis nualinti ekspert.
Ekspertai gali bti ekspertizs staig (pvz., Lietuvos ekspertizs
instituto, Valstybins teismo psichiatrijos ar narkologijos tarnybos, Vidaus reikal ministerijos Kriminalini ekspertizi skyriaus, Lietuvos
teiss universiteto Teiss medicinos instituto, vairi akcini bendrovi) darbuotojai, asmenys, turintys reikiam isilavinim ir atitinkantys tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus (turto vertintojai, auditoriai), bei kiti asmenys, turintys speciali ini. Dabar yra steigtas
Lietuvos teismo ekspertizi centras1, kuris organizuoja ir koordinuoja
valstybini ekspertizs staig darb. 2002 m. Teismo ekspertizs statymas nustato teismo ekspertizs staig ir teismo ekspert status, kvalifikacinius reikalavimus teismo ekspertams, ekspertizs atlikimo tvark. statymas sigalioja kartu su BPK ir i esms skirtas ekspert veiklos
reglamentavimui baudiamajame procese. Taiau tai nereikia, kad teismo ekspertai negali atlikti ekspertizs civilinje byloje, nes itai numato ir pats statymas2.
1
2
497
Ekspertas turi teis susipainti su bylos mediaga, dalyvauti teismo posdyje, pateikti byloje dalyvaujantiems asmenims ir liudytojams
klausimus, prayti teism pateikti papildomos mediagos, reikalingos
ekspertizei (CPK 214str. 2d.). U ekspertizs atlikim ekspertas gauna umokest (CPK 89 str. 2 d.), be to, jam mokami dienpinigiai ir
atlyginamos turtos atvykimo teism, vaiavimo ir gyvenamosios patalpos nuomos ilaidos (CPK 89 str. 4 d.).
Ekspertizs atlikimo ilaidos apmokamos i teismo nustatyto ustato bylinjimosi ilaidoms padengti pagal patvirtint smat, taiau
jeigu ekspertas ikvieiamas ir ekspertiz skiriama teismo iniciatyva,
ios ilaidos apmokamos i valstybs biudeto. Tam tikri eksperto darbo umokesio ypatumai nustatyti priverstinio akcij pardavimo ir juridinio asmens veiklos tyrimo bylose (CK 2.129 str.).
Ekspertiz gali bti atliekama teisme, ekspertizs staigoje arba
kitose vietose (tiriamo dalyko buvimo vietoje). Pavyzdiui, tiriant gali
isiskirti nuodingosios mediagos, dl kuri ekspertiz turi bti atliekama specialiai tam skirtose patalpose, arba ekspertiz dl statinio statybos darb kokybs ir verts neivengiamai turi bti atliekama statinio buvimo vietoje (nors patys skaiiavimai pagal statybos vietoje
surinktus duomenis gali bti atliekami ir eksperto kabinete).
Tam tikrais atvejais statymai numato btin ekspertizs skyrim.
Ekspertiz btina skirti tvysts nustatymo (CPK 389 str.), fizinio asmens pripainimo neveiksniu ar ribotai veiksniu (CPK 466, 471 str.),
priverstinio akcij pardavimo ir juridini asmen veiklos tyrimo bylose (CK 2.118, 2.127 str.), taip pat dl nelaiming atsitikim darbe ar
susirgim profesine liga (alos atlyginimo dl nelaiming atsitikim
darbe ar susirgim profesine liga laikinojo statymo 2 str. 8 d.) ir kitais atvejais.
Teism praktikoje daniausios toki ri ekspertizs:
1) raysenos ekspertiz, kai reikia nustatyti asmenis, raiusius ar
pasiraiusius tam tikr dokument, rato klastojimo atvejus. i ekspertiz daniausiai pavedama Teismo ekspertizs centro ekspertams;
2) psichiatrin ekspertiz, kai reikia nustatyti fizinio asmens psichikos bkl siekiant nusprsti dl asmens veiksnumo arba atsakyti klausim, ar asmuo tam tikru metu galjo suprasti savo veiksm esm ir
juos valdyti. Tokios ekspertizs daniausiai pavedamos Valstybinei psichiatrijos ir narkologijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos1;
3) psichologin ekspertiz, kai nustatomas asmens gebjimas suprasti bylos aplinkybes ir nepilnameio asmens gebjimas suvokti ir
1
499
500
vadinje dalyje nurodoma akto suraymo data, byla, kurioje paskirta ekspertiz, teismo nutartis, kuri yra ekspertizs atlikimo pagrindas, ekspertizs ris, ekspertizs staigos pavadinimas, inios apie ekspert (pavard, vardas, isilavinimas, specialyb, mokslo laipsnis,
einamos pareigos), ekspertui pateikti klausimai, ekspertizs atlikimo
vieta, atliekant ekspertiz dalyvav asmenys, eksperto priesaikos yma.
Tiriamojoje dalyje ekspertas privalo smulkiai aprayti atliktus tyrimus ir jais remiantis padarytas ivadas. Taip pat btina nurodyti prieastis, kodl negalima atsakyti tam tikrus klausimus. i ekspertizs
akto dal turi suprasti ir ne specialistai, specials terminai turi bti paaikinti. Paprastai tyrimo eiga atskleidiama ir fotonuotraukomis, skaidrmis, planais, briniais, schemomis bei kitomis pagalbinmis priemonmis - jos pridedamos prie akto. Kompleksins ekspertizs atveju akto
tiriamojoje dalyje kiekvieno eksperto atlikti tyrimai idstomi atskirai.
Ivad dalyje ekspertas privalo atsakyti teismo nutartyje pateiktus klausimus. kiekvien klausim btina atsakyti i esms (ne formaliai) arba nurodyti, kad negalima ito padaryti dl akto tiriamojoje
dalyje nurodyt prieasi (nepakanka mediagos, nra mokslikai pagrstos metodikos, klausimas nra eksperto kompetencijos). Eksperto
ivados jo paties iniciatyva sprstais klausimais idstomos pabaigoje.
Pagal atsakym teismo klausimus pobd eksperto ivada gali
bti trij ri: kategorika, tiktina ir ivada, kad teismo klausimus
negalima atsakyti.
Kategorika ivada reikia aik ir vienintel atsakym pateikt
klausim (atsakymas gali bti ir teigiamas, ir neigiamas), pavyzdiui,
kad ponas H. pasiraydamas testament negaljo suprasti savo veiksm esms ir j valdyti, kad paskolos lapelyje pasira ne ponia L., o
kitas asmuo. Tokia eksperto ivada yra tiesioginis rodymas.
Tiktina ivada yra tada, kai ekspertas nurodo, kad tam tikras faktas galjo arba gali egzistuoti. Pavyzdiui, tokia yra ivada, kad piliets J. veiksmai prietaravo Keli eismo taisyklms, jeigu ji per sankry vaiavo degant raudonam viesoforo signalui, taiau jeigu deg
alias viesoforo signalas, tai jos veiksmai Keli eismo taisyklms neprietaravo. Taigi iuo atveju kitomis rodinjimo priemonmis turi bti
nustatyta, koks viesoforo signalas deg pilietei J. vaiuojant per sankry. Tokia eksperto ivada gali bti tik netiesioginis rodymas.
Ekspertiz (komisijos, kompleksin) atlik ekspertai pateikia bendr ivad ir j pasirao visi ekspertiz atlik ekspertai. Kai atliekant
kompleksin ekspertiz paaikja, kad pateiktus klausimus atskirai
turi atsakyti skirting specialybi ekspertai, tyrim rezultatai gali bti
forminami ir atskirais aktais.
502
m ir mechanizm ityrimo ar kitokie aktai, surayti reikiam kvalifikacij turini asmen atlikus tyrim. Jeigu toks tyrimas atliktas ne
pagal teismo nutart civilinje byloje, atsivelgiant jo tiriamj mokslin pobd, gauta eksperto ivada negali bti laikoma rodym pagal
CPK 216 straipsn. Toks dokumentas gali atitikti kit rodinjimo priemon - raytin rodym, nes jame yra ini apie bylai reikmingas
aplinkybes (CPK 197 str.). Taigi tinkamu rodymu gali bti laikoma
eksperto ivada, gauta ir atlikta laikantis statyme nustatytos tvarkos.
Eksperto ivada kaip rodinjimo priemon yra inoma daugelio valstybi civilinio proceso statymuose, taiau ne ji yra savarankika rodinjimo priemon. tai Anglijoje ekspertai yra asmenys, turintys tam tikr speciali gdi, pavyzdiui, medikai, ininieriai, buhalteriai,
draudimo specialistai, architektai, muitins inspektoriai ir kiti. JAV liudytojai ekspertai gali dalyvauti vykstant teisminiam bylos nagrinjimui,
jeigu j mokslo, technikos ar kitos srities specialios inios padeda teisjams ir prisiekusiesiems suprasti rodymus ar nustatyti svarbiausius gino faktus (Federalini rodym taisykli 702 str.). Anglijoje ir JAV galioja grietos taisykls, draudianios liudytojui vertinti matyt vyk,
reikti savo nuomon dl jam inom aplinkybi. Kita vertus, liudytojas
gali pareikti savo nuomon tik dl dalyk, kuriems nereikia speciali
ini, ir to, k gali atlikti bet kuris kitas asmuo, remdamasis savo patirtimi. Taigi galimos trys ekspert ir j parodym rys:
1) liudytojas, duodamas teismui parodymus kartu isakantis savo
nuomon, kuri yra pagrsta jo asmenine patirtimi. Savo ruotu asmenin patirtis yra tai, kas yra arba gali bti inoma daugeliui paprast
moni;
2) specialistas, kuris duodamas parodymus teisme siekia iaikinti
tam tikrus reikinius, terminus, svokas ir panaiai. ie duomenys iplaukia i specialisto profesijos;
3) ekspertas, kuris pateikia ivad, pagrst specialiai atliktu tyrimu1.
Nurodytose valstybse ekspertui daniausiai nekeliami kokie nors
konkrets kvalifikaciniai reikalavimai, todl advokatai turi teis apklausdami ekspert pateikti klausimus, i atsakym kuriuos bt galima
sprsti apie eksperto kvalifikacij ir jo naudojamus tyrimo metodus.
Paprastai ekspertai kvieiami ali iniciatyva. JAV ekspertai gali
bti renkami paios alies ir kiekviena alis turi teis ikviesti savo
ekspert, taiau teismo leidimu prisiekusieji gali paskelbti, kuris ekspertas irinktas teismo.
1
P e a
. A. Cit. op. P. 147; The Supreme Court Practice (White Book).
London, 1988. P. 159-161.
504
Kontinentins teisins sistemos valstybse teismas gali savo iniciatyva skirti ekspertiz. Pavyzdiui, kiekviename Pranczijos teisme
yra ekspert sraas, kuriame nurodoma ekspert kvalifikacija, specializacija, adresas ir kiti duomenys, taiau teismui paliekama teis ekspertu skirti ir srae nenurodyt asmen. Ekspertu paskirtas asmuo pripastamas teismo tarnautoju.
24.6 APIRA
Apiros atlikimo pagrindas - teismo ir byloje dalyvaujani asmen
poreikis vietoje isiaikinti tam tikras bylai reikmingas aplinkybes. Pagal CPK 210 straipsnio pirmj dal prireikus itirti bylos aplinkybes
teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvaujani asmen praymu gali
skirti daiktini ir raytini rodym apir j buvimo vietoje arba vietos apir. Taigi apiros protokolas, kaip rodinjimo priemon, yra
statymo nustatyta tvarka apirjus daiktinius arba raytinius rodymus ir vykio viet ratu ufiksuotos bylai reikmingos aplinkybs.
Daiktinius arba raytinius rodymus, kuri negalima pristatyti teism (pvz., dl dydio, nustatytos saugojimo tvarkos ir pan.), teismas
apiri ir itiria j buvimo vietoje. Vizualiai apirdamas rodym,
teismas nustato tam tikrus iorinius jo poymius, savybes, ypatumus.
Tirdamas rodym, teismas atsivelgia jo reikm bylai, analizuoja jo
savybes, poymius. Be to, siekdamas vietoje itirti tikrsias bylos aplinkybes, teismas gali atlikti vietos apir, pavyzdiui, naudojimosi
ems sklypu tvarkos arba servituto nustatymo bylose.
Apira gali bti skiriama tiek rengiantis, tiek vykstant teisminiam
bylos nagrinjimui. Byloje dalyvaujantys asmenys gali prayti skirti apir pateikdami procesinius dokumentus arba odiu teismo posdyje.
Apir atlieka visos sudties teismas. Byloje dalyvaujantiems asmenims praneama apiros laikas ir vieta, iskyrus atvejus, kai apira atliekama tame paiame teismo posdyje, apie kur praneta byloje dalyvaujantiems asmenims. Asmens, kuriam praneta apie apir,
neatvykimas nekliudo atlikti apiros (CPK 210 str. 2d.). Atsivelgdamas bylos aplinkybes, teismas gali ikviesti apir ir liudytojus
bei ekspertus. itai paymima apiros protokole. Liudytojas gali vietoje paaikinti savo parodymus, o ekspertas gali surinkti mediag savo tyrimui ar vietoje atlikti ekspertiz. Per apir byloje dalyvaujantiems asmenims, liudytojams ar ekspertams gali bti pateikiami
klausimai. ie asmenys turi teis atkreipti teismo dmes , j nuomone, bylai reikmingas aplinkybes, detales (CPK 210 str. 3 d.).
Dl atlikt veiksm ir rezultat suraomas apiros protokolas. J
pasirao visos sudties teismas ir kiti apiroje dalyvav asmenys (CPK
505
Teism praktikoje byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami rodyti bylai reikmingas aplinkybes, danai pateikia nuotraukas, vaizdo ir garso raus. Pavyzdiui, alos atlyginimo bylose pateikiamos
apgadinto daikto nuotraukos, garbs ir orumo gynimo bylose pateikiami garso raai, patvirtinantys garb ir orum eminani ini
paskleidimo fakt, akcinink susirinkimo nutarim pripainimo negaliojaniais bylose pateikiami vaizdo raai, patvirtinantys susirinkimo tvarkos paeidimus.
Paymtina, kad bylai reikmingos aplinkybs turi bti ufiksuotos prie ikeliant byl teisme. Kai fotografuojama, rainjama ar filmuojama tiriant rodymus teisme, nuotraukos, garso ar vaizdo raai
tra sudedamoji procesini veiksm dalis. Pavyzdiui, prie apiros
protokolo ar ekspertizs akto pridtos nuotraukos, vaizdo ar garso raai yra ne savarankika rodinjimo priemon, o tik apiros protokolo ar ekspertizs akto sudedamosios (neatskiriamos) dalys.
Svarbiausias reikalavimas, keliamas tokioms rodinjimo priemonms, yra j atsiradimas nepaeidiant statym. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 1997 m. birelio 13 d. nutarimo Nr. 5 Dl statym, reguliuojani teismo sprendimo primimo ir idstymo tvark,
taikymo teism praktikoje" 2.2 papunktyje pabriama, kad rodinjimo priemons gali bti nuotraukos, kino juostos, vaizdo ir garso raai, padaryti nepaeidiant statym, pavyzdiui, Konstitucijos 22 ir
24 straipsni, CK 2.23 straipsnio, Visuomens informavimo statymo
18 straipsnio1. Taigi naudojant ias rodinjimo priemones, negalima
paeisti konstitucins asmeninio gyvenimo ir bsto nelieiamumo nuostatos, t. y. negali bti naudojami slaptai, neteistai sibraunant bst
ar kitomis neteistomis priemonmis padaryti nuotraukos, vaizdo ar
garso raai. Taip pat paymtina, kad informacija apie privat asmens
gyvenim gali bti renkama tik vadovaujantis statymu, panaudojama
statym nustatytais tikslais ir tvarka (CK 2.23 str., Asmens duomen
teisins apsaugos statymo 5, 7-8 str.2; Policijos veiklos statymo 18 str.
l d. 3 p.3, Valstybs saugumo departamento statymo 4-5 str.4, Opera5
tyvins veiklos statymo 8-11 str. ) ir tik motyvuotu teismo sprendimu. Taiau visada btina atsivelgti, ar asmuo nepiktnaudiauja teise
' Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos civilinse ir
baudiamosiose bylose 1995-2000. P. 63.
2
inios. 2000, Nr. 64-1924.
3
inios. 2000, Nr. 90-2777.
4
inios. 1994, Nr. 11-163.
5
inios. 1997, Nr. 50-1190.
507
508
keis) arba pagrindo manyti, kad gauti mint informacij vliau tapt
negalima arba sunku.
rodym utikrinimo priemons suteikia galimyb ufiksuoti ir isaugoti rodymus. Pavyzdiui, liudytojas gali ivykti ilgalaik komandiruot ar gyventi usien, gali dingti daiktas, kuris gali bti daiktinis rodymas byloje, atsakovas gali sunaikinti raytinius rodymus ir
panaiai. Dl nurodyt prieasi asmuo, turintis pagrindo manyti, kad
pateikti reikalingus rodymus vliau taps negalima ar sunku, gali prayti teism juos utikrinti (CPK 221 str.). iai galima padaryta prie
pareikiant arba jau pareikus iekin. Pareikime nurodoma:
1) rodymai, kuriuos reikia utikrinti;
2) aplinkybs, kurias rodymas gali patvirtinti;
3) prieastys, dl kuri pareikjas prao utikrinti rodym.
Pareikime nenurodius mint aplinkybi teismas gali tok praym atmesti.
Paymtina, kad pareikimas utikrinti rodymus paduodamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra praomas utikrinti rodymas. Jeigu
iekinys pareiktas vieno teismo, o rodymas yra kito teismo veiklos
teritorijoje, byl nagrinjantis teismas priima nutart dl teisminio pavedimo ir pareigoja kit teism utikrinti tam tikr rodym, esant to
teismo veiklos teritorijoje.
rodym utikrinimo klausimais teismas raytinio proceso tvarka
priima nutart, kurioje nurodo jos vykdymo tvark ir bd. Toki nutart btina priimti ne vliau kaip per tris dienas nuo atitinkamo praymo pareikimo teisme dienos (CPK 223 str. l d.). Teismo nutartyje
nurodoma, kokie rodymai, kokia tvarka ir bdu yra utikrinami. Dl
teismo nutarties, kuria atsisakoma utikrinti rodymus, atitinkam praym pareiks asmuo gali pateikti skund (CPK 224 str.). Praaniam
utikrinti rodymus asmeniui ir byloje dalyvaujantiems asmenims praneama teismo posdio, kuriame sprendiamas rodym utikrinimo
klausimas, vieta ir laikas, taiau i asmen neatvykimas teismo posd nekliudo utikrinti rodym. inoma, esant trij dien terminui
nerealu, kad byloje dalyvaujantys asmenys gaus tok praneim iki teismo posdio, taiau tokiems praneimams perduoti gali bti naudojamos ir elektroninio ryio priemons. Iimtiniais atvejais rodymai gali
bti utikrinami skubiai, t. y. iki praneimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie rodym utikrinim.
Kai nepareiks iekinio asmuo prao utikrinti rodymus, prims nutart juos utikrinti teismas skiria ne ilgesn kaip keturiolikos dien termin iekiniui pareikti. Per teismo nustatyt laik iekinio nepareikus, teismas nutartimi panaikina rodym utikrinimo
509
511
La502
UDK 347.9(474.5)