VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISS FAKULTETAS
PRIVATINS TEISS KATEDRA

DARIUS KULIKAUSKAS
ekonomika, 1 grup, IV kursas

TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS

Paskait konspektas

Dstytojas: lekt. dr. L. Butkeviius

Vilnius, 2010

TURINYS
1 Bendrosios tarptautins privatins teiss nuostatos...........................................................5
1.1 Tarptautins privatins teiss esm............................................................................5
1.2 Tarptautins privatins teiss samprata......................................................................6
1.3 Tarptautins privatins teiss vieta teiss sistemoje..................................................7
1.4 Tarptautins privatins teiss reguliavimo dalykas...................................................7
1.5 Tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai...................................................7
1.6 Tarptautins privatins ir vieosios teiss santykis....................................................8
1.7 Pagrindins iuolaikins tarptautins privatins teiss tendencijos...........................9
2 Tarptautins privatins teiss altiniai ir vienodinimas...................................................10
3 Usienio teiss samprata ir turinio nustatymas...............................................................12
3.1 Usienio teiss nustatymas ir taikymo apribojimai.................................................12
3.2 Atsisakymas taikyti usienio teis...........................................................................13
4 Kolizins normos.............................................................................................................15
4.1 Kolizins normos samprata......................................................................................15
4.2 Kolizins normos struktra......................................................................................15
4.3 Kolizini norm rys.............................................................................................16
4.4 Kolizini norm aikinimas ir taikymas..................................................................16
4.4.1 Kvalifikavimo klausimas.................................................................................16
4.4.2 alutin problema............................................................................................17
4.4.3 Iskaidymas......................................................................................................17
5 Asmen teisinis santykis tarptautinje privatinje teisje...............................................18
5.1 Fiziniai asmenys......................................................................................................18
5.2 Juridiniai asmenys...................................................................................................19
6 Atskiriems institutams taikytina teis..............................................................................21
6.1 Sutartinms prievolms taikytina teis....................................................................21
6.2 Nesutartinms (deliktinms) prievolms taikytina teis..........................................22
6.3 Tarptautiniai altiniai...............................................................................................23
6.4 Daiktins teiss tarptautinje privatinje teisje......................................................24
6.5 Paveldjimo santykiams taikytina teis...................................................................24
6.6 Romos konvencija 1980 m......................................................................................25
6.7 eimos teisiniams santykiams taikytina teis..........................................................27
6.7.1 Santuokos sudarymui, galiojimui ir nutraukimui taikytina teis.....................27
6.7.2 Sutuoktini asmeniniams neturtiniams ir turtiniams tarpusavio santykiams taiky

tina teis....................................................................................................................29
6.7.3 vaikinimui, globai ir rpybai taikytina teis...................................................30
7 Udaviniai.......................................................................................................................32
7.1 Udavinys................................................................................................................32
7.2 Udavinys................................................................................................................33
7.3 Udavinys................................................................................................................33

Egzaminas: 2 teoriniai klausimai ir 1 udavinys, kiekvienas i j vertinamas 10 bal, galutinis

balas vis j vertinimo vidurkis.

1 BENDROSIOS TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS NUOSTATOS

1.1 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS ESM
Tarptautins privatins teiss reikia dl to, kad tam tikri tapats teisiniai santykiai reguliuoja
mi skirtingai nacionaliniu lygmeniu. Teiss santykiai danai turi tam tikr usienio element,
t. y. santyk su ne vietos teismo teisine sistema. I esms yra 3 prieastys, dl ko gali bti tei
siniame santykyje usienio elementas:
1. Santykio subjektai ir j priklausomyb kitai jurisdikcijai (pvz., Lietuvos
mon perka prekes i Lenkijos mons).
2. Santykio objektas (pvz., ginas gali kilti dl daikto kitoje valstybje).
3. Tam tikro juridinio fakto vykimas usienyje (pvz., sudaryta usienyje sutar
tis).
Atsirads usienio elementas nepakeiia teisinio santykio esms, jis lieka atitinkamos
privatins teiss akos reguliuojamu santykiu. Usienio elementas suteikia tam tikro savitumo
teisiniams santykiams reikia isiaikinti, kurios valstybs teis bus taikoma teisiniams santy
kiams. Atsakymo klausim reikia iekoti kolizinse teiss normose, kurios gali bti tvir
tintos nacionalinje teisje, tarptautinse sutartyse. Valstybei taikyti usienio teis btina dl
keleto prieasi:
1. Besipleiantis bendradarbiavimas, globalizaciniai procesai.
2. Teisingumo principas. Beslygikai taikant teismo vietos teis neivengia
mas neteisingumas.
3. Privatinje teisje vyrauja sutarties laisvs principas, todl daugel klausim
alys apsprendia tarpusavio sutarimu (leidiama pasirinkti taikom teis).
Tarptautins privatins teiss paskirtis privatini teisini santyki, susiklostani
tarp skirting valstybi fizini ir juridini asmen, teisinis reguliavimas. ios teiss akos
kaip mokslo srities tikslai:
1. Nurodyti slygas, pagal kurias teismas bt kompetentingas nagrinti gin
su usienio elementu (jurisdikcijos nustatymas).
2. Nurodyti konkrei teisin sistem, pagal kurios nuostatas turt bti ver
tinamas kils ginas (taikytinos teiss nustatymas).
3. Apibrti slygas, pagal kurias bt pripastamas ir vykdomas usienio
teismo ar arbitrao sprendimas dl gino su usienio elementu.
Didij dal tarptautins privatins teiss sudaro kolizins normos. Jos tiesiogiai ne
5

reglamentuoja teisini santyki, tik nurodo, kurios teisins sistemos normos turi bti taikomos
konkreiam teisiniam santykiui. Norint taikyti kolizin norm, reikia sprsti preliminarius
klausimus. Tokiais atvejais svarbu iskaidyti teisin santyk ir nustatyti sudedamuosius eleme
ntus.

1.2 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS SAMPRATA

Tarptautins privatins teiss samprat galima iliustruoti dviem skirtingomis pozicijomis, kas
yra i teis:
1. Stori apibdina tarptautin privatin teis kaip privatins vieosios teiss
subdisciplin.
2. Savinji tarptautin privatin teis laiko privatins teiss dalimi.
Kai kurie JAV autoriai teigia, kad tarptautin privatin teis tai teiss aka, kuri sie
kia pateikti atsakymus klausimus, kylanius tarp valstybi ir valstybs viduje. Europos Ko
misija savo aliojoje knygoje atkreipia dmes tarptautins privatins teiss problematik. i
teiss sritis neturi vienodos reikms visose ES alyse, nes vienur ji reguliuoja tik taikytinos
teiss klausimus, kitur ir jurisdikcijos bei kt. klausimus.
Tarptautins privatins teiss problematik atspindi ir Generalins advokats arpston
nuomon byloje C353/06 (C Teisingumo teismas, tas pats ir nesant jokios raids): tarp
tautin privatin teis ne tarptautins teiss dalis, ji numato mechanizm ar kelet mechaniz
m, kokia teis turi bti taikoma, kai teisiniame santykyje yra usienio element. Tarptautins
privatins teiss pavadinimas kl daug klausim teiss moksle, nes nesutariama, ar is ter
minas nra prastesnis u konflikt (kolizij) teis. Pastarasis terminas naudojamas JAV, Kana
doje, Didiojoje Britanijoje. Tarptautins (dl tarptautikumo klausim) privatins (reguliavi
mo dalyko problema) teiss (savarankikos teiss akos problema) svokoje ginijami visi
trys odiai. Vyrauja nuomon, kad odis tarptautin reikia ne altin, o reguliavimo daly
k, odis privatin pabria prigimt ir reguliavimo dalyk (santykis tarp privai subjekt,
o ne valstybi, kiekviena valstyb turi savo privatin teis).
Paia bendriausia prasme tarptautin privatin teis privatins teiss dalis, kuri regu
liuoja privatinius santykius, perengianius vienos valstybs ribas. ios teiss akos pavaidni
mo dviprasmikumas lemia ir nevienod poir pat reguliavimo dalyk.

1.3 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS VIETA TEISS SISTEMOJE

Tarptautinei privatinei teisei bdingas tam tikras dvilypumas:
1. Privatini santyki elementas.

2. Tarptautinis usienio elementas.

Vienu poiriu tarptautin privatin teis yra vieosios teiss sudedamoji dalis. Tokios
pozicijos pagrindu yra tarptautins sutartys. iuo poiriu suprantama labai plaiai. Kitu po
iriu, privatiniai teisiniai santykiai nepriklauso vieosios teiss reguliavimui, todl ir tarptau
tin privatin teis turi bti laikoma privatins teiss dalimi.
Dar kiti autoriai teigia, kad tarptautin privatin teis yra vidaus teiss santyki sritis.
Kitaip tariant, tai yra skirting valstybi nacionalini teisi sritis. Galiausiai, kiti teigia, jog
tarptautinei privatinei teisei bdingas mirumas, t. y. kad i ak sudaro ir privatins, ir vie
osios teiss normos.
Anglijoje tarptautin privatin teis nelaikoma atskira teiss aka, bet pripastama at
skiru institutu. Kanados teiss doktrina j laiko nacionalins teiss aka, kuri reguliuoja tarp
tautin jurisdikcij, kolizij sprendimas, nuolatins gyvenamosios vietos klausimai, usienio
teism ir arbitra sprendimai ir t. t. Rusijoje i sritis laikoma atskira aka, kuri tiria tiek tarp
tautines, tiek vietines teisines problemas. Lietuvoje laikomasi panaios pozicijos kaip ir Rusi
joje.

1.4 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS REGULIAVIMO DALYKAS

vairi valstybi teiss doktrinoje vyrauja skirtingos nuomons dl to, kokie santykiai patenka
tarptautins privatins teiss reguliavimo dalykas. Paia bendriausia prasme tai privatiniai
teisiniai santykiai, atsirandantys tarptautins veiklos srityje. Rusijoje prie tarptautins priva
tins teiss priskiriami ir materialins teiss, ir kolizini norm, ir tarptautinio civilinio proce
so klausimai.

1.5 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS REGULIAVIMO METODAI

Paprastai ioje srityje skiriami du metodai:
1. Kolizinis.
2. Materialinis.
Teigiama, kad tarptautin privatin teis atsirado ir vystosi kolizinio metodo dka. At
siradus usienio elementui visada yra kolizinis klausimas, t. y. sprendiama, kuri teis turi bti
taikoma ir pan. Taigi iai teisei bdinga kolizin problema taikytinos teiss pasirinkimo
klausimas. Kolizins problemos sprendiamos kolizini norm pagalba. Kolizin norma ne
sprendia teisinio santykio i esms, ji tik duoda nuorod materialin teiss norm, kuri sure
guliuoja teisin santyk. Kolizinis metodas pasireikia tuo, kad kolizinio santykio reguliavimui
pasirenkama konkreti teiss sistema, iuo metodu nesiekiama nustatyti teises, pareigas ir atsa

komyb. Kolizins normos taikomos kartu su materialinmis normomis, kurios reguliuoja tei
sin santyk.
Kai kurie autoriai teigia, kad tarptautins privatins teiss metodas unifikavimas
(vienodinimas). Visgi tai nra tiesinio reguliavimo metodas.

1.6 TARPTAUTINS PRIVATINS IR VIEOSIOS TEISS SANTYKIS

Tarptautins privatins teiss pavadinimas kelia daug klausim dl jo tinkamumo. Pagrindin
prieastis nuoroda tarptautin teis. Terminas tarptautin teis yra tarptautin vieoji
teis sinonimas. Tarptautin privatin teis nelaikytina tarptautins vieosios teiss dalimi,
taiau ias dvi sritis sieja stiprus ryys.
Tarptautin vieoji teis yra tarptautin ta prasme, kad nustato klausimus tarp valsty
bi, o tarptautin privatin teis klausimus tarp privai asmen, kurie priklauso konkre
ioms valstybms. Todl odis tarptautin suprantamas vienu atveju kaip tarpvalstybin,
o kitu kaip santyki su usienio elementu.
Panaumai tarp tarptautins vieosios ir privatins teisi:
1. Tikslas (utikrinti tarptautin bendradarbiavim).
2. Tarptautin privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais,
kurie svarbs aikinant tarptautines sutartis (Vienos konvencija).
3. Sieja bendri teiss altiniai (tarptautins sutartys).
4. Tarptautin vieoji teis taip pat atsako klausim, koks yra tarptautins ir
nacionalins teiss santykis.
Skirtumai tarp tarptautins vieosios ir privatins teisi:
1. altiniai (tarptautins privatins teiss nuostat didij dal sudaro vidaus
teiss nuostatai).
2. Tarptautin vieoji teis reguliuoja tarpvalstybinius santykius, jos subjektai:
valstybs, tarptautins organizacijos, o tarptautin privatin teis reguliuoja
privai asmen santykius (valstyb juose irgi gali dalyvauti lygiomis teis
mis). Neigti viej element tarptautinje privatinje teisje nebt teisinga,
nes yra norm, skirt vieojo intereso apsaugai (CK 1.11 str.). Be to, reikia
turti galvoje, kad vyksta i teisi konvergencija.

1.7 PAGRINDINS

IUOLAIKINS

TARPTAUTINS

PRIVATINS

TEISS

TENDENCIJOS

Pasaulyje nra visoms valstybms bendros tarptautins privatins teiss, bet teiss mokslas
siekia nustatyti bendras tendencijas, vykstanias ioje srityje. Skiriamos tokios:
1. Siekiama vis labiau unifikuoti teiss normas sudarant universalias ar regio
ninio pobdio tarptautines sutartis, priimant modelinius statymus (pavyz
diniai statymai). Dl to labai iaugo tarptautini organizacij vaidmuo.
2. Kolizij tarp tarptautini sutari norm augimas. Tokia situacija neutikri
na teisinio aikumo.
3. Tarptautins privatins teiss normos kodifikuojamos nacionaliniu lygme
niu.
4. Pleiasi tarptautins privatins teiss veikimo sfera, atsiranda vis daugiau
norm vairiose teiss akose ir poakiuose.

2 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS ALTINIAI IR VIENODINIMAS

Teiss altinis gali reikti subjekt, kuris priima teiss taisykles (pvz., parlamentas), arba tei
ss norm, kurioje ireiktos teiss taisykls. Pagrindinis tarptautins privatins teiss altinis
tarptautins sutartys. Tarptautins sutarties samprata tvirtinta Vienos konvencijoje. Lietuva
dalyvauja daugelyje tarptautini sutari, iskirtinos 3 grups:
1. Dvials tarptautins sutartys dl teisins pagalbos civilinse, komercinse
ir eimos teiss bylose (su Lenkija, su Baltarusija, su Estija ir Latvija ir su
kt., bent vien i i sutari reikia inoti, savo turiniu jos yra panaios, i
skyrus sutart su Lenkija). iose sutartyse nustatomos jurisdikcins normos,
rodym rinkimo klausimai, kolizins normos ir t. t. ES nars turi nedaly
vauti tarptautinse sutartyse, kurios priklauso ES iimtinei kompetencijai,
todl kyla specifini problem dl sutari, priimt iki narysts ES. Roma1
ir Roma2 reglamentai tas problemas i esms sprendia.
2. Daugiaals tarptautins sutartys.
3. Doktrina ir paproiai. Doktrina remiamasi, nes statutin teis negali visko
sureguliuoti iki galo. Paskaityti: R. imaius ir G. Lastauskien, Teisinio pa
proio reikm teisiniam reguliavimui, Jurisprudencija, 2002 m. Nr. 24(4),
204213 psl. ir Justicija, 2010 m. Nr. 1 apie paproius.
Kiekviena valstyb turi savo tarptautin privatin teis, todl tas pats klausimas pa
prastai valstybse bna reguliuojamas ne vienodai, pvz., asmen teisinis statusas nustatomas
vienose valstybse pagal lex patria, kitose lex domicilii princip. Tokie skirtumai nra labai
teigiamas dalykas, todl nuo XIX a. pradta galvoti, kaip suvienodinti tarptautin privatin
teis. Neigiamus padarinius suvelninti galima vienodinant materialin teis ir norminant koli
zines normas.
Materialiosios teiss vienodinimas dalyvaujaniose vienoje sutartyje valstybs tam
tikr klausim sutaria sprsti vienodai. Materialioji teis gali bti vienodinama labai vairiai,
pvz., priimant statymus. Vienodinant materialij teis susiduriama su skirtingomis teiss tra
dicijomis, kultriniais ir socialiniais skirtumais, kurie lemia tam tikr nacionalinio reguliavi
mo turin. Be to, nra institucijos, kuri utikrint vienod teisi aikinim ir taikym, t. y. teis
mai gali t pai norm aikinti skirtingai skirtingose valstybse. Vienodinti materialin teis
yra sudtingiau nei kolizin, nes jos apimtis daug didesn.
Vienodinimas gali bti:
1. Pasaulinis (pvz., Hagos konferencija).
10

2. Regioninis (pvz., ES, Beniliuksas ir t. t.).

3. Dvialis.
Hagos konferencija (http://www.hcch.net) yra organizacija, kuri turt paangiai
vienodinti teiss normas.

Kita svarbi organizacija vienodinime UNCITRAL

(http://www.unicitral.org). Tai specializuota JT institucija, kurios pagrindin funkcija vieno

dinti ir pltoti prekybos reglamentavim. Dar viena svarbi organizacija UNIDROIT
(http://www.unidroit.org). Pastaroji yra tarpvyriausybin organizacija, sikrusi Romoje, ji yra
parengusi tarptautini komercini sutari principus. Europos Taryba irgi svarbi organizacija
tarptautinei privatinei teise, 1966 m. priimta Konvencija dl pavyzdinio arbitrao statym,
ETT (6 str. teis teising teism).
Europos Sjungoje vienodinti privatin teis stengiamasi nuo pat jos susikrimo pra
dios. Ligiolinis vienodinimas fragmentikas, vyko atsirenkant, t. y. renkantis atskirus in
stitutus ir pan. (Mikelnas, Justicija 2004 m., Nr. 6, 211 psl.). Svarbs tarptautinei privatinei
teisei du ES reglamentai:
1. Roma1 (Reglamentas Nr. 593/2008). is reglamentas yra dl sutartinms
prievolms taikytinos teiss, jis panaus Romos konvencij.
2. Roma2 (Reglamentas Nr. 864/2007). is reglamentas yra dl nesutartinms
prievolms taikytinos teiss.
Romos konvencija dl sutartinms priemonms taikytinos teiss: OL L266, 198010
09, p. 119. Dl ios konvencijos ir reglament reikia paskaityti V. Mizaro straipsnius: Tarp
tautins privatins teiss vienodinimo ES rezultatai: reglamentai Roma1 ir Roma2, Justicija
2009, Nr.1 ir Justicija 2008 (paskutinis nr.) ir Roma2 reglamentas ir Lietuvos privatin teis,
knyga: Privatin teis: praeitis, dabartis ir ateitis. P. Jurys ir I. Goldamer, Justicija 2008, Nr.
1, 5373 psl.
Europos Komisijos aliosios knygos: eimos santykiai COM (2006) 399 final, sutuok
tini turtiniai santykiai COM (2006) 400 final, paveldjimo teis COM (2005) 65 final, ilai
kymo prievols COM (2005) 649 final.

11

3 USIENIO TEISS SAMPRATA IR TURINIO NUSTATYMAS

CK 1.10 ir 1.12 str. Tarptautinje privatinje teisje usienio teis reikia bet kuri usienio
teiss sistem, iskyrus vietos teis. Yra valstybi, kuriose galioja keletas teisini sistem,
pvz., federacinse valstybse. Kai valstybje kyla teiss sistemos taikymo klausimas, tai vadi
nama vidaus teiss kolizijos problema (pvz., dl priklausymo tam tikrai religijai ir pan.), ji dar
vadinama tarpasmenine kolizija. CK sako, kad nustaius, jog btina taikyti konkreios valsty
bs, turinios kelet teisini sistem, teis, konkrei teiss sistem reiks nustatyti pagal ne
Lietuvos, o tos valstybs teiss normas.
Terminas usienio teis yra probleminis, nes kyla klausimas, ar reikia vadovautis tik
materialine usienio valstybs teise. Usienio teis reikia ne proceso teis, t. y. proceso teis
yra paalinama i usienio teiss sampratos (nebent iimtiniais atvejais). Bylos nagrinjimo
eiga ir tvarka yra nustatoma vietos valstybs teiss. Teismas privalo isiaikinti ne tik statutin
usienio teis, bet ir antrinius teiss altinius: doktrin, teism nutarimus ir t. t.
alys gali nustatyti taikyti ne alies, o savo nustatytus principus savo teisiniams santy
kiams. Teismas tok nustatym turi gerbti.

3.1 USIENIO TEISS NUSTATYMAS IR TAIKYMO APRIBOJIMAI

Nustaius, kad reikia taikyti usienio teis, reikia nustatyti jos turin. Turinio nustatymas
kitas etapas. Daniausiai nei teismas, nei alys neturi usienio teiss altini, o teismas nra
usienio teiss inovas. Kyla 2 problemos:
1. Usienio teiss altini nustatymas. Usienio teiss altini turinio nustaty
mas.
2. Kyla klausimas, ar usienio teiss nustatymas yra teiss, ar fakto nustaty
mas. Nuo io klausimo priklauso, ar teismas turi ex officio nustatinti teis,
ar tai lieka ali pareiga. Be to, pagal tai priklauso, ar teismas, ar alys turi
nustatyti usienio teiss turin. Galiausiai, nuo to priklauso, k reiks daryti,
jei turinio nustatyti nepavyksta. Skirstomos valstybs pagal io klausimo
sprendim 3 grups:
a. Usienio teis fakto klausimas. Tokiais atvejais teiss nustatymas ir
turinio atskleidimas ali pareiga.
b. Usienio teis teiss klausimas. Teismo pareiga iais atvejais yra
nustatyti usienio teis, jei to nepavyksta, taikoma vietos teis.
c. Tarpinio modelio, t. y. bdingi bruoai i pirm dviej atvej. Usienio
12

teis gali bti taikoma tiek ali reikalavimu, tiek teismo ex officio.
Lietuvoje usienio teis taikoma, kai tai numato tarptautins sutartys, ali susitarimai
ar Lietuvos statymai. Lietuvoje usienio teis taiko, nustato ir aikina teismas ex officio, kai
tai susij su tarptautinmis sutartimis ir statymais. Kai usienio teis numato ali susitari
mas, tai teiss nustatymo klausimus sprendia paios alys (CK 1.11 str. 2 d.). CK nurodyta,
kokiais altiniais turi bti remiamasi nustatinjant usienio teis, t. y. teis turi bti nustatin
jama ne formaliai, reikia atsivelgti usienio valstybs doktrin, taikymo praktik ir t. t. a
lys turi teis prayti teismo pagalbos, kai joms kyla sunkum nustatinjant usienio teis.
Teismas reikiam informacij gali rinkti pats arba darydamas teismo pavedim (kai sudaryta
teisins pagalbos sutartis su kt. valstybe). Lietuvai nuo 1996 m. galioja Europos konvencija
apie usienio teis, todl informacij apie usienio teis galim rinkti ir pagal j. Kai teismui
ir alims nepavyksta nustatyti usienio teiss, teismas gali taikyti Lietuvos teis.
Jei teismas nustatinja usienio teis ex officio, tai bus teiss klausimas (taiau specifi
nis). Teismas turi turti galimyb pasitelkti usienio teiss ekspertus, nors ir galioja principas
teisjas ino teis.
LAT Senato 2004 m. nutarimas Nr. 21 pasakyta, kad teiss normos turinys, aikinimas
ir taikymas paprastai nra rodinjimo dalykas, taiau, kai kalba eina apie usienio teiss tai
kym, tai gali bti rodinjimo dalykas (CK 1.12 str.).

3.2 ATSISAKYMAS TAIKYTI USIENIO TEIS

Aplinkyb, kad teisinis santykis turi usienio element, dar nereikia, jog usienio teis bus
taikoma. Egzistuoja daugyb prieasi, dl ko usienio teis gali bti netaikoma. Kai valsty
bje egzistuoja imperatyvios teiss normos, tai jos bus taikomos net tada, kai alys bus suta
rusios taikyti usienio teis tiems klausimams, kuriuos reglamentuoja mintosios normos.
Atvejai, kai usienio teis netaikoma:
1. Gino santyk reglamentuoja imperatyvios valstybs arba kitos valstybs, su
kuria ginas susijs, normos. iuo atveju teismas turi atsivelgti usienio
teiss taikymo ir netaikymo pasekmes. Vis pirma, inoma, teismas turi
nustatyti, ar tam tikra norma yra imperatyvi, ar ne, kokie tos normos tikslai.
Pastarosios normos gali bt tiek privatins teiss, tiek vieosios teiss sri
ties. Teismas taip pat turt atsisakyti taikyti usienio teis, jei alys dl jos
galt ivengti Lietuvos ar kt. valstybs, su kuria santykis susijs, imperaty
vi norm taikymo (teismas turt remtis CK 1.11 str. 2 d.).
2. Pagal kolizines normas nustatytos usienio teiss galima netaikyti, jei byla
13

yra nesusijusi su ta valstybe. CK 1.11 str. 3 d. numato atvejus, kai alys no

rdamos ivengti nepalankios joms teisins sistemos pasirenka palankesn.
Tai kodeksas vertina neformaliai, palieka teismui sprsti vertinamuoju po
iriu.
3. Usienio teiss taikyti negalima, kai ji prietaraut Konstitucijai arba alies
vieajai tvarkai. Vieosios tvarkos doktrina suteikia teismui labai plai dis
krecij, t. y. nacionalinei teiss normai, kuri gina viej interes, turi bti
teikiamas pirmumas prie usienio teis. ie atvejai siejami daugiausiai su
valstybs interesais, daniausiai eimos bylose (ypa dl vaik). Vieosios
tvarkos doktrina pasireikia negatyviuoju poveikiu, t. y. atsisakym taikyti
usienio teis lemia motyvas, jog jos taikymas sukelt nesuderinam padari
ni su esminiais nacionalins tvarkos principais. A priori apibrti, kas yra
vieoji tvarka negalima, jos turinys atskleidiamas nagrinjant konkreias
aplinkybes ir teiss normas, todl turi bti nacionalizuojama usienio teis,
bylos aplinkybs, vietos teis, usienio teiss taikymo rezultatas, rezultato
palyginimas su Lietuvos teise.
Usienio teiss atsisakymas galimas tik iimtinai statym numatytais atvejais.

14

4 KOLIZINS NORMOS
4.1 KOLIZINS NORMOS SAMPRATA
Kolizija kyla tada, kai dviej ar daugiau valstybi teis pretenduoja reguliuoti gino santyk.
Kolizijos isprendimas teismo sprendimas, kurios valstybs teiss sistem reikia taikyti gin
o santykiui. Taikytin teis reikia pasirinkti ne savavalikai, o remiantis taisyklmis. Kolizij
sprendimo principai vairiose valstybse gali skirtis. Atsakymas, klausim, kurios valstybs
teis bus taikoma priklauso ir nuo to, kuris teismas nagrinja byl, nes jis kolizij sprs pagal
nacionalines normas.
Nemanoma sukurti taisykli kiekvienai kolizinei situacijai, taiau egzistuoja bendro
sios taisykls. Laikoma, kad turi bti taikoma ta teis, su kuria teisinis santykis yra labiausiai
susijs (glaudiausio ryio doktrina). Kolizins normos tiesiogiai nereglamentuoja kolizinio
santykio, o tik duoda nuorod, kokia teiss norma turi bti taikoma.
Kolizin norma vidaus arba tarptautinje teisje tvirtina taisykl, kuria vadovauja
ntis nustatoma konkreios valstybs teis taikytina santykiui turiniam usienio element. Ko
lizins normos sudaro sistem dar vadinam kolizine teise (didioji tarptautins privatins tei
ss dalis).

4.2 KOLIZINS NORMOS STRUKTRA

Kolizins normos yra specifins, todl pasiymi ir specifine struktra. Paprastai skiriami 2 ko
lizins normos elementai:
1. Apimtis nusako material santyk, kuriam ta norma taikoma. Tai da
niausiai nurodoma visu institutu ar teiss norm visum. Galima laikyti, kad
apimtis kolizins normos hipotez. Kartais apimtis gali bti nurodoma per
konkret subjekt ar objekt.
2. Ryys dar vadinamas nuoroda ar nukreipimu. Tai yra tiesiog nuoroda
teis, kuri reikia taikyti atitinkamam santykiui. is elementas teisin santyk
susieja su konkreia teiss sistema. Ryys nurodomas vairiais susiejimo kri
terijais (pvz., pilietyb, steigimo vieta ir t. t.). Kartais nustatant ry tvirtina
mas ir laikas, su kuriuo siejamas kriterijus, lemiantis taikytin teis (pvz.,
vaiko kilm CK 1.31 str. 1 d., paveldjimas CK 1.61 str. 1 d.).

4.3 KOLIZINI NORM RYS

Klasifikacija yra susitarimo reikalas, todl j yra daug.
15

4.4 KOLIZINI NORM AIKINIMAS IR TAIKYMAS

Bet kokia teiss norma yra taikoma ir aikinama pagal bendrsias teiss aikinimo ir taikymo
taisykles. Skirtingose teiss srityse yra skirtingi teiss taikymo ir aikinimo principai. Tarptau
tinje privatinje teisje aikinim lemia bendrosios taisykls ir specifiniai principai.
Prie taikant kolizin norm, teismas turi isprsti vadinamuosius preliminarius klausi
mus. Pagrindiniais preliminariais klausimais laikomi kvalifikavimas, alutin problema, i
skaidymas, grinimas ir atsisakymas taikyti usienio teis.

4.4.1 KVALIFIKAVIMO KLAUSIMAS

Pirmasis ingsnis isiaikinimas, apie kok teisin santyk kalbama. Kolizins normos taiky
mas siejamas su gino santykio prigimties isiaikinimu, reikia nustatyti, kokie teisiniai santy
kiai sieja alis (pvz., sutartiniai, eimos, darbo ir t. t.). Kolizins normos parinkimas labai pri
klauso nuo kolizins normos apimties nustatymo, o is nuo to, kaip teisinis santykis bus tei
sikai vertinamas, t. y. kaip jis bus teisikai kvalifikuojamas. Kvalifikavimas teisinis fakto
vertinimas ir jo priskyrimas prie vieno ar kito teiss instituto ar konkreios teiss akos. Fak
tin situacija gali bti sudtinga, todl kvalifikuoti daniausiai nebna paprasta.
Kyla klausimas, pagal kurios valstybs teis turi bti kvalifikuojamas teisinis santykis
(vietos ar usienio). T pat santyk skirtingos valstybs gali vertinti skirtingai (pvz., kilnoja
mojo ir nekilnojamojo turto statusas, delikto padarymo vieta). Gino santykis taip pat gali
turti keleto institut bruo (pvz., kai sutarties pavadinimas neatspindi viso sutarties turinio).
CK nepateikia tiesioginio atsakymo, kaip turt bti sprendiami kvalifikavimo klausimai.
Egzistuoja dvi pozicijos kaip sprsti kvalifikavimo klausim:
1. Reikia kvalifikuoti pagal vietos valstybs teis.
2. Reikia kvalifikuoti pagal tai, kurios valstybs teis bus taikoma.
Lietuvos teismai turi pareig atsivelgti ne tik alies kvalifikavim, bet ir galim u
sienio alies kvalifikavim. CK esantys terminai ir svokos turt bti aikinamos pagal vi
daus teis.

4.4.2 ALUTIN PROBLEMA

Teisinis santykis nebna izoliuotas ir vienintelis, t. y. yra stipriai susijs su kitais teisiniais
santykiais. Dl to skiriamas pagrindinis ir alutinis teisinis santykis (pvz., alutinis klausimas
santuokos gine santuokos galiojimas, kuris yra preziumuojamas, arba sutartiniame gine
reikia nustatyti, ar sutartis galioja).
alutinis klausimas kyla, kai:
16

1. Pagrindinis teisinis santykis turi usienio element.

2. Su pagrindiniu santykiu yra susijs kitas santykis, kuris pagal tarptautin
privatin teis gali bti savarankiku ir jam gali bti taikomos kitos kolizi
ns normos.
3. Su pagrindiniu santykiu susijusiam santykiui taikytinos normos numato, kad
turi bti taikomos kitos normos nei pagrindiniam santykiui.
CK alutins problemos nereguliuoja, tai reikia, jog ji turi bti sprendiama pagal
bendrsias taisykles.

4.4.3 ISKAIDYMAS
Teisinis santykis pereina daug stadij, todl gali paaikti, kad tam tikroms santykio stadijoms
ar elementams gali taikyti skirtingas kolizines normas (tokia situacija bus vadinama iskaidy
mu). Iskaidymo CK nereglamentuoja: atskiroms stadijoms taikomos savarankikos kolizi
ns taisykls.

17

5 ASMEN TEISINIS SANTYKIS TARPTAUTINJE PRIVATINJE TEISJE

Kiekvienas teiss subjektas turi sau bdingus poymius: pilietyb, tautyb ir t. t. Tarptautins
privatins teiss poiriu individualus asmens poymis yra teis, charakterizuojanti civilin
status. Asmens teisinis statusas reglamentuojamas CK 1.151.23 str. ir CPK 790792 str. io
je srityje reikminga yra ir LAT praktika (LAT Senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas Nr.
28, 5.6 dalis.; LAT 1998 m. sausio 5 d. nutartis, aprobuota Senato; LAT 2001 m. birelio 21 d.
nutartis 3K3203, LAT 2007 m. balandio 6 d. nutartis 3K3142), egzistuoja nemaai tarp
tautini sutari (1950 m. JT konvencija dl dingusio asmens mirties paskelbimo, 1965 m.
Hagos konvencija dl juridini asmen, 1946 m. JT konvencija dl JT privilegij ir imunitet
ir t. t.).
Galima iskirti tris asmen grupes:
1. Fiziniai asmenys (lex personalis).
2. Juridiniai asmenys. (lex societatis).
3. Valstyb.

5.1 FIZINIAI ASMENYS

Fizinio asmens teisinis statusas nustatomas pagal asmenin teis (lex personalis). Asmeninis
statusas reikia teiss sistemos nustatym pagal ry su valstybe. Asmens civilinis statusas ap
ima vard, pavard, teisnum, veiksnum, gyvenamj viet, pripainim neinia kur esaniu,
pripainim neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbim mirusiu. mogaus teisinis statusas gali
bti nustatomas:
1. Asmens pilietyb (lex patria). is principas siejamas su Pranczijos revoliu
cija.
2. Asmens nuolatin gyvenamoji vieta (lex domicilii). is principas laikomas
pranaesniu, nes:
a. mogus gali bti keleto valstybi pilieiu;
b. mons danai gyvena ir dirba ne savo pilietybs valstybje;
c. nuolatins gyvenamosios vietos teis paprastai sutampa su teismo vietos
teise.
Taiau egzistuoja ir trkumai:
a. skirtingai aikinama svoka nuolatin gyvenamoji vieta;
b. mogus gali keisti savo gyvenamj viet, o j nustatyti gali bti sunku.
ie principai nra vieninteliai, pvz., galima mogaus status sprsti pagal priklausym
18

religinei bendruomenei. Be to, egzistuoja ir papildomi kriterijai.

Lietuvoje usienio asmen veiksnumas ir teisnumas nustatomas pagal j nuolatins
gyvenamosios vietos teis. Nuolatin gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta apibrta CK 2
knygoje.
Nuolatin gyvenamoji vieta nustatoma pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, ji
gali bti gyjama ar pasirenkama.
Dvialse sutartyse dominuoja pilietybs principas.
Kad nebt piktnaudiaujama teise, CK 1.17 str. nustato subsidiarius asmens statuso
nustatymo kriterijus.

5.2 JURIDINIAI ASMENYS

Kai usienio elementas juridinis asmuo, reikia nustatyti, kas reglamentuoja jo steigim, jo
veikl, jo organ sudarym ir kompetencij bei reorganizavim ir likvidavim. Lex societatis
gali bti nustatoma pagal iuos principus:
1. Inkorporacijos principas, kartais vadinamas nacionalins priklausomybs prin
cipu. iuo principu juridinio asmens statusas nustatomas jo steigimo valstybs
teise. Tokiu bdu jo nuolatin gyvenamoji vieta laikoma steigimo valstyb.
2. Centrins administracijos principas (sslumas). iuo principu juridinio asmens
statusas nustatomas pagal pagrindinio valdymo organo viet.
3. Verslo vietos principas. Pagal princip juridinio asmens statusas nustatomas
pagal faktin veiklos vykdymo viet.
4. Kontrols principas. iuo principu juridinio asmens teisinis statusas nustato
mas pagal valstyb, kurioje gyvena jo steigjai.
Visi principai turi ir privalum, ir trkum. Lietuvoje CK tvirtina inkorporavimo
princip (krimo vietos teis). Juridinio asmens civilinis statusas apima (CK 1.20 str. 2 d.):
1. Juridinio asmens teisin forma (pelno siekiantis, nepelno siekiantis ir t. t.).
2. Juridinio asmens statusas.
3. Juridinio asmens pavadinimas ir jo gynimas.
4. Juridinio asmens steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
5. Steigimo tvarkos paeidimo teisiniai padariniai.
6. Juridinio asmens valdymo organ sistema ir j kompetencija.
7. Civilin atsakomyb.
CK numatytos ir iimtys i inkorporavimo taisykls (CK 1.19 str. 2 d.):
1. Kai juridinio asmens steigimo procedra buvo paeista, tai jo statusas nustato
19

mas pagal asmens faktin buvimo viet.

2. Turinio Lietuvoje filial, versl ar pan. asmens statusas nustatomas pagal Lie
tuvos teis.
3. Juridini asmen, steigt ir Lietuvoje, ir usienyje, reorganizavimo, susijungi
mo atvejais bus taikoma ir Lietuvos, ir usienio teis.
4. CK 1.22 str. usienyje steigto juridinio asmens valdymo organo statusas
nustatomas pagal Lietuvos teis, jei jis veikia Lietuvoje.
Civilin teis privatini santyki subjektais pripasta ir vieuosius asmenis, t. y. vals
tybes ir savivaldybes. J statusas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis.
Esant tarptautinei sutariai, taikomos tarptautini sutari taisykls. Daugumoje dvia
li sutari taikomas steigimo vietos principas.

20

6 ATSKIRIEMS INSTITUTAMS TAIKYTINA TEIS

6.1 SUTARTINMS PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS
ali valios ir autonomijos principas leidia alims pasirinkti taikytin teis tarpusavio santy
kiams. Taiau is principas turi tam tikras ribas. CK tiesiogiai i rib nenumato (kaip ir Ro
mos konvencija). alys, rinkdamosi teis, turi paisyti siningumo, protingumo, teisingumo
princip. Teismas turi gali atsisakyti taikyti ali pasirinkt taikytin teis.
Taikant CK nuostatas, svarbu suvokti, jog jos parengtos pagal Romos konvencij. Rei
kia atsivelgti ESTT jurisprudencij, oficialj leidin C282 1980 m. spalio 31 d. (150 psl.).
Sutartinms prievolms taikoma ali susitarimu pasirinkta teis, kuri gali bti
nustatoma pagal sutarties slygas arba pagal faktines aplinkybes. alys gali pasirinkti taikyti
usienio teis visiems santykiams arba tik tam tikroms santyki dalims. Tai apima sutarties
negaliojimo padarinius, sutarties galiojim, nuostoli atlyginim ir t. t. Kai klausim ali pa
sirinkta teis nereglamentuoja, jiems sprsti taikoms savarankikos kolizins taisykls.
Sutartin prievol suprantama kaip bet kuris sutartinis santykis, iskyrus vedybos su
tartis. Svok teis reikia aikinti plaiai, tai gali apimti ir valstybin, ir nevalstybin teis,
vairius principus ir pan.
Susitarimas dl teiss gali bti numanomas, atsivelgiant derybas, ali elges ir t. t.
Susitarimo dl teiss formai taikoma ali pasirinkta teis. Rangos sutartims gali bti taiko
mos skirtingos teiss darb atlikimui ir civilinei atsakomybei.
Taikytina teis gali bti pasirinkta tiek prie sudarant sutart, tiek po to. Autonomijos
principas leidia pakeisti susitarim dl taikytinos teiss, bet pakeitimas nepadaro sutarties ne
galiojania ir negali bti panaudotas prie treiuosius asmenis.
Sutarties laisvs principas turi tam tikras iimtis ir tarptautinje privatinje teisje, t. y.
ali susitarimas taikyti usienio teis nra pagrindas netaikyti Lietuvos imperatyvi teiss
norm. Jei alys nepasirenka taikytinos teiss, tada taikoma glaudiausio ryio doktrina. Pa
staroji yra teisin prezumpcija, kuri galima paneigti. CK tvirtina 3 prezumpcijas: preziu
muojama, kad labiausiai susijusi prievol su ta valstybe:
1. alies, kuri turi vykdyti prievol, nuolatin gyvenamoji vieta.
2. alis, kurioje yra teis naudoti nekilnojamj ar kilnojamj daikt.
3. Vejo vieta, sutarties sudarymo metu.
Taikant iskaidymo princip sutarties dalims gali bti taikomos skirtingos kolizins
taisykls.
21

Sutartims, kurios sudaromos birose ir aukcionuose, taikomos specialios CK taisykls,

t. y. taikomos valstybs, kurioje yra draudikas ar aukciono vieta, teis (iskyrus, kai draudimo
objektas yra nekilnojamasis).

6.2 NESUTARTINMS (DELIKTINMS) PRIEVOLMS TAIKYTINA TEIS

Nesutartini prievoli srityje paprastai taikomos imperatyvios kolizins taisykls. Usienio
elementas deliktuose gali pasireikti labai vairiai, pvz., usienio spaudoje paskelbiama mog
eminanti informacija ir pan.
Deliktinms prievolms daniausiai taikoma tos valstybs teis, kurioje yra padaromas
deliktas (lex loci delicti). Taiau danai nesutariama, kas yra delikto padarymo vieta, o dl to
ir norm taikymas skiriasi. Galima skirti tokias delikto padarymo vietos sampratas:
1. aling padarini ar rezultato atsiradimo vieta.
2. Veiksmo, suklusio al vieta.
Yra silym tvirtinti taisykl, kad delikto padarymo vieta bt laikoma ta valstyb,
kurios teis yra palankiausia nukentjusiajam (nukentjusiojo pasirinkimu).
CK 1.43 str. tvirtina lex loci delicti princip, taiau pateikiamas ir alternatyvus alos
vietos padarymo apibrimas: ali teiss ir pareigos pagal prievoles, atsirandanias dl pada
rytos alos, nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybs, kurioje padarytas veiks
mas ar buvo kitoki al suklusi aplinkybi, teis arba pagal alos atsiradimo vietos valsty
bs teis. Jeigu nemanoma nustatyti nei alos atsiradimo vietos, nei al suklusio veiksmo
vietos, taikoma CK 1.43 str. 2 d. norma, kad taikoma valstybs, su kuria labiausiai susijusi a
los atlyginimo byla, teis. Po alos padarymo, alys gali susitarti, kad bus taikoma byl nagri
njanio teismo alies teis. Jeigu abiej ali gyvenamoji vieta yra viena valstyb, tai alai
atlyginti taikoma tos valstybs teis. Netinkamiems produktams, eismo vykiams, nesininga
konkurencija padarytai alai taikomos specialios taisykls.
Pagal taikytin teis nustatomos civilins atsakomybs slygos, alos atlyginimo
mastas, al padars asmuo ir kt. aplinkybs. Esant dvialei sutariai dl teisins pagalbos, tai
koma dvial sutartis, daugumoje sutari visgi tvirtinta lex loci delicti (taikoma teis tos
valstybs, kurioje atliktas al sukls veiksmas).

6.3 TARPTAUTINIAI ALTINIAI

ES teiss aktas Roma2 reglamentuoja deliktin atsakomyb.
Vienos konvencija tarptautin sutartis svarbi dl to, kad CK nuostatos dl preki pir
kimo ir pardavimo buvo parengtos pagal i konvencij. Ji publikuota Valstybs inios

22

1995 Nr. 1022283, taip pat svarbus LR Seimo nutarimas dl prisijungimo prie Konvencijos
(1993 m.).
Sutartis buvo sudaryta Vienoje. Sutartyje formuojamos unifikuotos taisykls, kurios
svarbios daugeliui sutari sudarymo klausim: forma, vykdymas ir t. t. Vienos konvencija
sigaliojo 1980 m. sausio 1 d., Lietuva prie jos prisijung su ilyga, kad netaikoma Konvenci
jos nuostata dl leidimo keisti ne ratu pirkimopardavimo sutartis. Tai reikia, kad leidiama
keisti pirkimopardavimo sutarties slygas tik ratu.
Vienos konvencijos pirmuose straipsniuose nustatoma, kokiems santykiams ji taikoma
ir netaikoma. Konvencija taikoma preki prikimuipardavimui, netaikoma vartojimo sutar
tims, t. y. yra skirta komercinms pirkimopardavimo sutartims ir yra apribota tik pirki
mupardavimu (preki, nors preks apibrimas nepateiktas). Konvencija netaikoma var
tojimo sutartims, vykdymo tvarkai aukcionuose, vertybiniams popieriams, laiv ir elektros
energijos pirkimuipardavimui. Jei sutartys apima ne tik preks pirkimpardavim, tai kiek
vienu atveju reikia irti, ar tai yra daugiau preks, ar paslaugos pirkimaspardavimas.
Bendrieji Vienos konvencijos taikymo pagrindai numatyti 1 str., t. y. taikytina visoms
pirkimopardavimo sutartims, jei abi alys turi savo buveines alyse, kurios yra Konvencijos
dalyvs, arba kai pagal tarptautines sutartis yra taikytina vienos i valstybi dalyvi teis.
Konvencij galima alims pasirinkti taikyti ir savo susitarimu.
Aikinant Konvencij turi bti atsivelgta jos tarptautin pobd, stengtis palaikyti
aikinimo vienodum. Institucijos, kuri utikrint Konvencijos taikymo vienodum, nra, to
dl leidiami svadai, kuriuose apvelgiama teism praktika taikant Konvencij valstyb
senarse (UNCITRAL Digest of Case Law on the CISG, prieiga per internet:
<http://www.uncitral.org/pdf/english/clout/CISG_second_edition.pdf>). LAT 2009 m. liepos
3 d. nutartis civilinje byloje 3K3189 Ruki Lietuva prie Laugin ir LAT 2005 m. gruodio
7 d. nutartis civilinje byloje 3K3648 skatina Konvencijos taikym; sprendiant udavinius
nereikt

ignoruoti

ios

Konvencijos.

Naudingi

internetiniai

puslapiai:

http://www.cisg.law.pace.edu; http://www.cisgac.com; http://www.unilex.info.

6.4 DAIKTINS TEISS TARPTAUTINJE PRIVATINJE TEISJE

Skirtingai nei prievoli teisei, daiktinei teisei ali autonomijos principas negalioja, iskyrus
kelet iimi. Daiktins teiss taikytina teis nustatoma pagal imperatyvias normas. Da
niausiai skirstomos taisykls pagal tai, ar daiktas yra kilnojamas, ar ne. Teismas, sprsdamas
dl taikytinos daiktins teiss, pirmiausiai turi isiaikinti, ar daiktas yra kilnojamas, ar ne.
Taikomas principas, kad daiktas pripastamas kilnojamuoju arba nekilnojamuoju pagal vals
23

tybs, kurioje buvo jo teiss pasikeitimo metu, teis.

Nekilnojamieji daiktai: CK 1.48 str. bendras kolizinis principas, kad nuosavybs teis
ir kt. daiktins teiss nekilnojamj daikt nustatomos pagal jo buvimo vietos alies teis.
Daniausiai kyla problem su tais daiktais, kuriems suteiktas nekilnojamojo daikto statusas,
tada atsiranda papildomas kriterijus daikto registravimo vieta. Daikto registravimo forma
turi atitikti valstybs, kurios teis taikoma nustatant jo status, reikalavimus. Klausimas, kokie
dalykai turi bti laikomi daiktins teiss klausimais, turt bti sprendiamas pagal lex fori.
Jei alys nekilnojamojo daikto pirkimuipardavimui pasirinks kit teis, tai ji nereguliuos nuo
savybs klausim ir su tuo susijusi klausim. Lietuvos dvialse tarptautins teisins pagal
bos sutartyse tvirtintas lex rea sitae principas.
Kilnojamieji daiktai: CK 1.48 str. bendras principas lex rea sitae taikomas ir kilnoja
miesiems daiktams. Kilnojamojo daikto buvimo viet nustatyti sunkiau, todl j atvilgiu pa
starasis principas nra toks grietas. Papildomiems reikalavimams, pvz., pagerinimams taiko
mas irgi lex rea sitae principas, bet jei veiksmai yra deliktas taikoma delikt teis. Pagrindi
nis klausimas buvimo vieta. Ja reikt laikyti t viet, kur daiktas buvo jo teisinio statuso
pasikeitimo metu. Siots naturalisi pripastama faktin daikto buvimo vieta kaip jo buvimo
vieta. Teisins padties pasikeitimo momentas turi bti teistas, kai daiktas patenka kitos
valstybs teritorij, jo teisinis statusas sprendiamas pagal kitos valstybs teis. Daiktiniai su
varymai seka paskui daikt. alys gali pasirinkti kilnojamajam daiktui taikytin teis, taiau
i aplinkyb negali bti panaudota prie treiuosius asmenis. Daugumoje Lietuvos dviali su
tari tvirtina lex rea sitae principas, o sutartyje su Lenkija ie klausimai nereglamentuoja
mi.

6.5 PAVELDJIMO SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS

Nustatant testamento galiojim paprastai svarbu:
1. Palikjo galjimas sudaryti testament (testamentinis veiksnumas). Testamen
tinis veiksnumas yra galjimas sudaryti, pakeisti ir pan. testament pagal te
statoriaus vietos valstybs statymus. Jei nuolatins gyvenamosios vietos
nustatyti nemanoma, tai veiksnumas nustatomas pagal testamento sudarymo
valstybs teis.
2. Testamento forma. tvirtina bendr kolizin taisykl, kad testamento patvirtini
mo, pakeitimo ar panaikinimo atvejams taikoma valstybs, kur atliekami tie
veiksmai, teis. Formos poiriu galioja tos formos testamentai, kurie atitinka
jo vietos valstybs reikalavimus. Iimtis: galima papildomai taikyti testatoriaus
24

nuolatins gyvenamosios vietos ar jo pilietybs valstybs teis. Testamentas

galioja, kai jis atitinka:
1. sudarymo valstybs teis;
2. testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos teis;
3. testatoriaus pilietybs valstybs teis.
CK 1.61 str. 2 d. nurodyta, kad palikim sudarant nekilnojamajam daiktui, testamento
forma visada turi atitikti testamento sudarymo valstybs reikalavimus. Tokiais atvejais galima
skaidyti testament dvi dalis ir galima situacija, kad jis galios vien daikt atvilgiu, o kit
ne. Lietuvos dvialse sutartyse nustatyta, kad taikoma tos alies teis, kurios pilietis buvo j
sudars testatorius.
CK 1.61 str. 1 d. nustato, kad kilnojamj daikt paveldjimo klausimai sprendiami
pagal palikjo gyvenamosios vietos jo mirties momentu teis (testamentin iskirtin, privalo
moji dalis ir t. t.). CK 1.61 str. 2 d. palikimo atsiradimo atveju po Lietuvos pilieio mirties,
privalomj dal turintys gauti asmenys juos gaus visais atvejais pagal Lietuvos teis, iskyrus
nekilnojamuosius daiktus.
Kai palikimas yra Lietuvoje, o testamentui taikoma usienio teis, tai neatsiradus te
stamento gavjams, turtas pereina Lietuvos Respublikai.
Nekilnojamojo daikto paveldjimo teis nustatoma grietai laikantis lex rea sitae prin
cipo.

6.6 ROMOS KONVENCIJA 1980 M.

Europos Sjungos valstybsnars yra sipareigotos prisijungti prie JTO Romos konvencijos
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 593/2008. Iki Mastrichto sutarties Europos
Bendrijos neturjo kompetencijos tarptautins privatins teiss srityje, taiau, kai atsirado ko
mpetencija, atsirado poreikis i srit reguliuoti. Dl ios prieasties 2008 m. ir buvo priimtas
reglamentas, pareigojantis alis prisijungti prie Romos konvencijos.
Romos konvencija tarptautins teiss reguliuojama tarpvalstybin sutartis, o ne ES
aktas, todl naujos valstybs nars prie jos turi prisijungti atskirai, o ne kartu su stojimo sutar
timis. 1988 m. prie Romos sutarties priimti protokolai, kuriais suteikta kompetencija EBTT
(Europos Bendrij Teisingumo Teismas) aikinti konvencij. 2003 m. Europos Komisija pri
m alij knyg dl Romos konvencijos pakeitimo pareigojant ES akt, taip buvo priimti
reglamentai Roma1 ir Roma2: tai tiesioginio taikymo aktai, j gyvendinimui nacionaliniai
aktai nebtini.
Roma2 reglamento preambuls 8 punktas sako, kad reglament privalo taikyti vis
25

ri teismai ir arbitraai, taiau ilieka klausiamas, ar ES teis saisto arbitraus. Roma1 pa

naios nuostatos nra, taiau aikinant sistemikai, ji turt bti taikoma ir iam reglamentui.
Roma1 1 str. 1 d. numato, kad reglamentas taikomas sutartinms byloms civilinms
prievolinms ir susijusioms su komercine teise, o 2 str. nurodoma, kad i teis taikoma net
tada, jei ji nra valstybsnars teis. Analogika nuostata yra ir Roma2 reglamento 3 str. is
principas vadinamas universalaus reglamento taikymo principu. Roma1 22 str. sakoma, kad
valstybje galiojant kelioms teisinms sistemoms, taikoma ta teiss sistema, kuri labiausiai
tinkama pagal tos valstybs teisin reguliavim.
Tiek Roma1, tiek Roma2 reglament nuostatas nukonkuruoja kit ES reglament
kolizins normos. Roma1 23 ir Roma2 27 str. sako, kad reglamentai neturi takos tam, kaip
taikomos ES teiss nuostatos, kuriomis nustatomos civilinms ar komercinms teisms taiko
mos kolizins normos. Kitaip tariant, bus taikomas visada specialus ES teiss aktas, jei tik jis
bus, o ne Roma1 ar Roma2 reglamentai.
Roma1 25 str. ir Roma2 28 str. santykis su tarptautinms sutartimis: bendras princi
pas tarptautins sutartys turi virenyb (reglament primimo metu galiojusias tarptautines
sutartis). Reglamentai turi virenyb prie tas tarptautines sutartis, kurios sudarytos tarp dviej
ar daugiau ES valstybinari.
Abu reglamentai tvirtina vieosios tvarkos ilyg (Roma1 21 str., Roma2 26 str.). Jei
taikomos kolizins normos prietaraut vieajai tvarkai (turima galvoje valstybi vidaus vie
oji tvarka), turi bti taikomos ne reglamento normos. ETT savo praktikoje yra pasaks, kad
vieoji tvarka suprantama kaip valstybi nari vidaus teiss normos, nustatytos visiems asme
nims, esantiems valstybjenaryje ir kuri taikymas yra nustatytas visiems teisiniams santy
kiams valstybje, ir kuri paisymas ar nepaisymas gali turti tak valstybs nars politinei ar
kt. sistemai.
Roma1 12 str. ir Roma2 15 str. nurodyti klausimai, sprendiami pagal kitus reglame
ntus. Sraas nra baigtinis, todl turi bti traukti ir kiti deliktini teisi klausimai.
Pagal Roma1 24 str. sakoma, kad reglamentas pakeiia Romos konvencij valstybse
narse, taiau Danijoje ir Jungtinje Karalystje toliau tebegalioja Romos konvencija.
Roma1 sigaliojo 2009 m. gruodio 17 d., iskyrus 26 str. Tai reikia, kad Roma1
nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po 2009 m. gruodio 17 d. Roma2 sigaliojo 2009
m. sausio 11 d. ir taikoma vykiams, kuri pagrindu atsiranda nesutartins prievols, atsira
dusiems po sigaliojimo. Reglamentai taikomi visiems sutartiniams ir nesutartiniams civili
niams komerciniams santykiams, iskyrus numatytas sutartis. Taiau nei Roma1, nei Roma2
nepateikia, kas yra civiliniai komerciniai santykiai. i reglament preambuls yra svarbios,
26

aikinant i dokument nuostatas. Roma1 preambuls 7 punkte duodama nuoroda Briuse

lis1 reglament, todl aikinant ir taikant Roma1 bei Roma2 nuostatas tampa ir Briuselis1
atvilgiu galiojanti ETT jurisprudencija. ETT yra pasaks, kad civilini ir komercini byl s
voka aikintina autonomikai, o didiausias kriterijus yra tai, ar santykio atsiradimas yra vie
osios valdios funkcij vykdymas, ar privataus pobdio veiksmai net jei juos atliko vieo
sios valdios institucija. Reglamentai netaikomi mokesi bei muit bylose ir administracin
se bylose. Kas yra sutartiniai, o kas nesutartiniai santykiai reglamentuose neapibrta, bet pa
gal ETT praktik, sutartiniai santykiai yra tuomet, kai viena alis savanorikai prisiima savo
sipareigojimus kitai aliai, jei nra tokios ali valios santykis nesutartinis.

6.7 EIMOS TEISINIAMS SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS

6.7.1 SANTUOKOS SUDARYMUI, GALIOJIMUI IR NUTRAUKIMUI TAIKYTINA TEIS
Santuokos sudarymo ir galiojimo klausimai vairiose valstybse yra reglamentuojami skirtin
gai. Skiriasi sutuoktini amiaus reglamentavimas, galimyb sudaryti santuok tarp giminai
i, pagaliau, galim sutuoktini lytis ir skaiius. Todl, siekiant nepaeisti teistai gyt
asmens teisi, btina teisingai nustatyti santuokos sudarymo slygoms taikytin teis.
Santuokos sudarymo slygos apima iuos klausimus: sutuoktini santuokin veiksnu
m (CK 3.14 3.15 str.), taip pat santuokos savanorikum, sutuoktini lyt, skaii, galim
giminysts ry (CK 3.12, 3.13, 3.16, 3.17 str.). Jeigu santuoka sudaroma Lietuvoje, santuoki
n veiksnum nustato Lietuvos teiss normos (CK 1.25 str. 1 d.). Taigi galioja lex loci celeb
rionis principas, kuris taip pat taikomas ir ne Lietuvoje sudaromoms santuokoms. CK 1.25 str.
4 d. nustato, kad usienio valstybje teistai sudaryta santuoka bus pripastama Lietuvoje.
Tai reikia, kad, pvz., jeigu usienyje buvo teistai sudaryta poligamin santuoka, tai ji bus
pripastama ir tuo atveju, jei sutuoktiniai atvyks Lietuv. Jeigu santuokos sudarymas prie
taraus Lietuvos vieajai tvarkai (pvz., santuoka buvo sudaryta per prievart), tokios santuokos
galiojimas neturt bti pripastamas.
CK numato ir tam tikras iimtis i aukiau nurodyt taisykli. Usienyje teistai su
daryta santuoka Lietuvoje nebus pripastama, jeigu abu sutuoktiniai, kuri abiej nuolatin
gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ivyko usienio valstyb ir ten sudar santuok tik siekdami
ivengti santuokos pripainimo negaliojania pagal LR statymus (CK 1.25 str. 4 d.,m pvz.,
vienod lyi asmen santuoka).
CK 1.24 str. 3 d. leidia nustatyti sutuoktini santuokin veiksnum ir kitas santuokos
sudarymo slygas pagal j nuolatins gyvenamosios vietos teis esant ioms aplinkybms:

27

vienas ar abu santuok sudarantys asmenys turi bti usienio valstybs pilieiai ar apatridai, o
j nuolatin gyvenamoji vieta turi bti ne Lietuvoje, ir sudaryta santuoka bus pripastama
bent vieno i besituokianij nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. Tokiu atveju
asmens, nuolat negyvenanio Lietuvoje, santuoktinis veiksnumas gali bti nustatomas ne
pagal Lietuvos teis, bet pagal jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Taikytinos
usienio valstybs teiss normos neturi paeisti Lietuvos vieosios tvarkos (CK 1.11 str. 1 d.),
prieingu atveju tokia santuoka negalt bti registruojama. Minta CK norma leidia
sumainti toki atvej, kai pagal vienos valstybs teis santuoka yra laikoma sudaryta teistai
ir galioja, o pagal kitos ne.
Ne maiau svarbios santuokos teistumo nustatymui yra ir santuokos sudarymo proce
drins slygos, reguliuojanius santuokos sudarymo bdus, jos registravimo btinum ir pan.
CK 1.26 str. nustato, kad santuokos sudarymo tvarka nustatoma pagal santuokos sudarymo
vietos valstybs teis. Taiau yra numatyta ir iimtis santuoka bus pripastama galiojania,
jeigu ji atitinka bent vieno i sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs santuo
kos sudarymo metu valstybs teis.
Btina paymti, kad CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam klausim
nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.
Ne maiau svarbus taikytinos teiss nustatymo klausimas yra ir santuokos nutraukimo
bylose, turiniose usienio element. CK 1.29 str. 1 d. nustato, kad santuokos nutraukimui ir
gyvenimui skyrium yra taikoma sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis.
Jei sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybse, turi bti taiko
ma j paskutins nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, o jeigu tokios niekada nebu
vo, teismo vietos valstybs teis (CK 1.29 str. 2 d.). Kadangi tam, kad pareikimas dl san
tuokos nutraukimo bt teismo priimtas, btinas tam tikras bylos ryys su teismo vietos vals
tybe (pvz., pagal CPK 784 str. vienas i sutuoktini turi bti Lietuvos pilietinis ar nuolatinis
gyventojas), lex fori teiss taikymas iuo atveju yra pateisinamas.
CK 1.29 str. 3 d. taip pat numato tam tikras garantijas Lietuvos pilieiams ar nuolat
Lietuvoje gyvenantiems asmenims tuo atveju, jei valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuok
tiniai, teis draudia nutraukti santuok arba nustato specialias santuokos nutraukimo slygas.
Tokiu atveju santuokos nutraukimui gali bti taikoma Lietuvos teis.
Vlgi, btina paymti, kad CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam
klausim nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.

28

6.7.2 SUTUOKTINI

ASMENINIAMS NETURTINIAMS IR TURTINIAMS TARPUSAVIO SANTYKIAMS

TAIKYTINA TEIS

Pagrindinis kolizinis principas, kuris taikomas sprendiant dl sutuoktini asmeniniams santy

kiams taikytinos teiss, yra lex domicilii (CK 1.27 str. 1 d.). Tuo atveju, jei sutuoktiniai neturi
bendros nuolatins gyvenamosios vietos, turi bti taikoma paskutins j bendros nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu tokios vietos jie niekada neturjo, taikoma tos vals
tybs teis, su kuria sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij. Jeigu tokios
valstybs nemanoma nustatyti, taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis (CK 1.27
str. 24 d.).
Sutuoktini tarpusavio turtiniams santykiams taikytin teis nustato atskiros teiss
normos. Taikytinos teiss nustatymas priklauso nuo to, ar sutuoktiniai yra sudar vedyb su
tart bei joje numat taikytin teis, ar ne. Jei vedyb sutartis buvo sudaryta, ir joje buvo
nustatyta, kokia teis turi bti taikoma sutuoktini turtiniams santykiams, turt bti taikoma
ali pasirinkta teis, su slyga, kad ji buvo pasirinkta i i alternatyvi variant:
1. Esamos bendros nuolatins gyvenamosios vietos.
2. Bsimos bendros nuolatins gyvenamosios vietos.
3. Santuokos sudarymo vietos.
4. Vieno i sutuoktini pilietybs (CK 1.28 str. 2 d.).
Kitoks pasirinkimas nra leidiamas. Pats susitarimas dl taikytinos teiss galioja, jei
jis atitinka pasirinktos taikytinos teiss reikalavimus arba susitarimo sudarymo vietos valsty
bs teiss reikalavimus.
Jei sutuoktiniai nebuvo pasirink taikytinos teiss, j turto teisin status nustato j
nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (CK 1.28 str.). Jeigu sutuoktiniai nuolat gyve
na skirtingose valstybse, taikoma j bendros pilietybs valstybs teis, jeigu ir tokios nra,
tai taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis.
Paymtina tai, kad sutuoktini tarpusavio ilaikymo teisiniams santykiams taikomos
atskiros kolizins normos, nustatytos 1973 m. Hagos konvencijoje dl ilaikymo prievolms
taikytinos teiss, kuri nukreipia CK 1.36 str. ios konvencijos 8 str. nustato, kad santuok
nutraukusius sutuoktinius siejanias ilaikymo pareigas reglamentuoja teis, taikyta santuokos
nutraukimui ar ituokos pripainimui. i kolizin norma taikoma ir separacijos bei santuokos
pripainimo negaliojania atveju.

6.7.3 VAIKINIMUI, GLOBAI IR RPYBAI TAIKYTINA TEIS

Vaiko ir tv asmeniniams ir turtiniams (iskyrus ilaikymo) teisiniams santykiams taikoma
29

vaiko lex domicilii teis. Jei n vienas i tv neturi bendros su vaiku nuolatins gyvenamo
sios vietos, bet ir vaikas, ir abu jo tvai yra vienos valstybs pilieiai, taikoma bendros piliety
bs valstybs teis (CK 1.32 str.).
eimos nari tarpusavio ilaikymo teisinius santykius pagal CK 1.36 str. reguliuoja
1973 m. Hagos konvencija dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss. Ji gali bti taikoma ne
tik tais atvejais, kai ilaikymas yra reikalingas vaikui, bet ir tais atvejais, kad senyvo amiaus
tvai reikalauja priteisti ilaikym i savo pilnamei vaik. ioje Konvencijoje numatytas
pagrindinis kolizinis principas yra kreditoriaus (asmens, kuriam reikalingas ilaikymas)
prastins gyvenamosios vietos teiss principas (4 str.). Kai pagal savo lex domicilii kredito
rius negali gauti ilaikymo, taikoma skolininko ir kreditoriaus bendros pilietybs valstybs
teis (5 str.). Jei ir pagal ios valstybs teis ilaikymas kreditoriui nepriklauso, gali bti taiko
ma teismo, nagrinjanio byl, teis (6 str.).
Kai ilaikymo pareiga sieja netiesiogins giminysts arba giminysts pagal santuok
santykiais susijusius asmenis, skolininkas gali gintis nuo kreditoriaus reikalavimo sakydamas,
kad valstybs, kurios pilieiai jie abu yra, teis arba, jei jie neturi bendros pilietybs, kredito
riaus prastins gyvenamosios vietos valstybs vidaus teis tokios pareigos nenustato (7 str.).
vaikinimo teisiniams santykiams taikoma vaiko nuolatins gyvenamosios vietos vals
tybs teis (CK 1.33 str.). Tai bendroji kolizin norma, taiau tais atvejais, kai yra aiku, kad
pritaikius princip (t. y. vaikinus pagal vaiko lex domicilii teis) vaikinimas nebus pripa
stamas tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs valstybje, gali bti tai
koma tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs teis, jei tai nepakenks vai
ko interesams (CK 1.33 str. 2 d.).
Jeigu apskritai neaiku, ar vaikinimas iose valstybse bus pripastamas, vaikinti yra
draudiama. Laikoma, kad neaikumas atsiranda tuo atveju, jei tvi (tvio) nuolatins gyve
namosios vietos ar pilietybs valstyb nra sudariusi su Lietuva dvials sutarties dl teisins
pagalbos ar nra 1993 m. Hagos konvencijos dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptau
tinio vaikinimo srityje dalyv. i Konvencija reglamentuoja tarptautinio vaikinimo proced
r, taigi ji taip pat yra svarbus teiss aktas, taikomas tarptautiniam vaikinimui, kadangi Lietu
va yra ios konvencijos dalyv.
Atlikus vaikinimo procedr, vaikio bei tvi tarpusavio teisiniams santykiams yra
taikoma tvio (tvi) nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (CK 1.33 str. 3 d.). CK
nuostatos, susijusios su vaikinimui taikytinos teiss nustatymu, taikomos tik tais atvejais, jei
vaikinimo nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.
CK 1.34 str. nustato, kad nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai taikytina teis
30

nustatoma pagal 1961 m. Hagos konvencij dl valdios institucij galiojim ir taikytinos tei
ss nepilnamei apsaugos srityje. ios konvencijos 1 str. nustato, kad nepilnameio nuola
tins gyvenamosios vietos valstybs teismins ir administracins institucijos yra galiotos im
tis jo asmens ar nuosavybs apsaugos priemoni, o 2 str. nustato, kad imamasi priemoni,
nustatyt i institucij valstybs vidaus teisje.
Lietuva taip pat yra 1996 m. Konvencijos dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripaini
mo, vykdymo ir bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos priemoni srityje. CK 1.35
str. 1 d. nustato, kad pilnamei eimos nari glob ir rpyb nustato i asmen nuolatins
gyvenamosios vietos valstybs teis. Taigi galima teigti, kad globai ir rpybai yra taikomas
asmens, reikalingo globos ar rpybos, lex domicilii. Taiau tuo atveju, jei Lietuvos dvial su
tartis dl teisins pagalbos nustato kitokias taisykles, taikomos dvials sutarties nuostatos.

31

7 UDAVINIAI
Udaviniuose svarbiausia yra motyvuotas sprendimas, o ne sprendimo teisinugmas. Egzamino
metu bus galima naudotis teiss aktais: dvials sutartys, Vienos konvencija, CK, CPK,
Roma1, Roma2, Romos konvencija. I procesini dalyk klausim nebus. Per egzamin prie
udavinio pateikiami klausimai (pvz., ar udavinyje yra usienio elementas, ar motyvuotas
skundas, iskirti alutin klausim ir t. t.).
Vis pirma reikia aikinti procesinius klausimus tarptautins privatins teiss udavi
niuose, o po to materialinius klausimus. Nustaius procesinius klausimus, reikia irti, dl
ko kils ginas: dl materiali teisi ar procesini. Danai udaviniuose padaromos klaidos:
irima tik CK, ignoruojama Vienos konvencija (kai yra tarptautinis preki pirkimaspardavi
mas). Sutartini ar nesutartini prievoli atveju, nereikia skubti taikyti Roma1 ir Roma2,
nes laiko atvilgiu gali bti dar taikomas Romos konvencija. Jei santykiams gali bti taikoma
tarptautin sutartis, tai reikia irti, ar Lietuva yra tos sutarties dalyv, be to, koks tos sutar
ties santykis su kitomis sutartimis ir ES teise.

7.1 UDAVINYS
IEKOVO SUOMIJOS MONS ATSTOVAS B.G., VEIKIANTIS PAGAL IEKOVO IDUOT GALIOJIM, 2008-04-15
KREIPSI VILNIAUS APYGARDOS TEISM SU IEKINIU ATSAKOVUI LIETUVOS MONEI IR PRA PRITEISTI I ATSAKOVO
150 000 EUR SISKOLINIM. IEKOVAS NUROD, KAD 2007-03-15 SU ATSAKOVU SUDAR SUTART, KURIA
SIPAREIGOJO IKI 2007-10-25 PRISTATYTI ATSAKOVUI KLAIPDOJE ESANT SANDL 2 000 KG ALDYTOS
MENKS, O ATSAKOVAS SIPAREIGOJO SUMOKTI U PATEIKT PRODUKCIJ NE VLIAU KAIP PER 20 DIEN NUO VIS
PREKI TINKAMO PRISTATYMO. IEKINYJE NURODOMA, KAD IEKOVAS SAVO SIPAREIGOJIMUS TINKAMAI IR LAIKU
VYKD, TAIAU ATSAKOVAS NEATSISKAIT U PATEIKT PRODUKCIJ.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS IEKIN PATENKINO. APELIACINIU SKUNDU ATSAKOVAS PRAO PANAIKINTI PIRMOSIOS
INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIM, MOTYVUODAMAS INTER ALIA TUO, KAD TEISMAS PRIM NAGRINTI IR TENKINO
IEKIN NETYRS IR NENUSTATS IEKOVO CIVILINIO TEISNUMO, TAIP PAT NETYR IR NENUSTAT IEKOVO ATSTOVO
B.G. GALIOJIM.
KLAUSIMAI:
VERTINKITE KIEKVIEN ATSAKOVO APELIACINIO SKUNDO MOTYV. AR TURJO PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS
NUSTATYTI APLINKYBES, NURODYTAS ATSAKOVO APELIACINIAME SKUNDE? ISKIRKITE IR KVALIFIKUOKITE ALUTINIUS
KLAUSIMUS (JEI TOKI YRA) IAME GINE. KOKI TEIS TURS TAIKYTI TEISMAS SPRSDAMAS ALUTINIUS
KLAUSIMUS (JEI TOKI YRA) IR PAGRINDIN GIN T. Y. DL SUTARTINI SIPAREIGOJIM NEVYKDYMO? SAVO
ATSAKYMUS PAGRSKITE.
iame udavinyje svarbu parodyti, kokios slygos yra svarbios, k teismas turi itirti, aptarti,
ar pagal aplinkybes galima taikyti Vienos konvencij. Dl apeliacinio skundo motyv: galima
laikyti, kad teismas teis ino, tad priima iekin tik patikrins visus dokumentus, kurie jam
32

liudyt apie iekovo teisnum.

7.2 UDAVINYS
VOKIETIJOS MON KREIPSI LIETUVOS TEISM DL NUOSTOLI, KYLANI I STATYBOS RANGOS SUTARTIES
SAVO IEKINYJE IEKOVAS NUROD, KAD LIETUVOS MON SIPAREIGOJO PASTATYTI GYVENAMJ NAM
LENKIJOJE, TAIAU SUTARTINI SIPAREIGOJIM NEVYKD, DL KO VOKIETIJOS MON PATYR 500 000 LT
NUOSTOLI. LIETUVOS MON PATEIK PRIEIEKIN VOKIETIJOS MONEI DL RANGOS SUTARTIES PRIPAINIMO
NEGALIOJANIA NURODYDAMA, KAD RANGOS SUTARTIS BUVO SUDARYTA PAEIDIAT MONS STEIGIMO
DOKUMENTUOSE NUSTATYT TVARK, T. Y. SANDORIS SUDARYTAS NEGAVUS MONS VALDYBOS SUTIKIMO. ATSAKOVAS
PRA VOKIETIJOS MONS IEKIN ATMESTI KAIP NEPAGRST, NES DARBAI BUVO ATLIKTI IR VOKIETIJOS MON U
JUOS ATSISKAIT; BE TO, VOKIETIJOS MON PRALEIDO IEKINIO SENATIES TERMINUS (PREZIUMUOKITE, KAD PAGAL
VOKIETIJOS TEIS SENATIES TERMINAS PRETENZIJOMS DL RANGOS SUTARTIES NETINKAMO VYKDYMO PAREIKTI YRA
3 METAI).
ATLYGINIMO.

KLAUSIMAI:
KVALIFIKUOKITE IR ISKAIDYKITE TARP GINO ALI SUSIKLOSIUSIUS SANTYKIUS. NURODYKITE, KOKIA TEIS
TAIKYTINA KONKRETIEMS SANTYKIAMS. KAIP TURT BTI ISPRSTAS IS GINAS? SAVO ATSAKYMUS PAGRSKITE.
iuos santykius reglamentuoja Roma1 ES reglamentas, todl reiks taikyti j, o ne CK. Be to,
reiks patikrinti, ar steigimas buvo i ties teistas. Apie galiojim virijim vir steigimo do
kumentuose nurodyt galiojim greiiausiai sprendia ne Roma1 (nes joje apie tai nenuro
dyta), o Vokietijos teis.

7.3 UDAVINYS
LIETUVOS PILIETIS G.P. 2008-10-09 KREIPSI SU IEKINIU PANEVIO MIESTO APYLINKS TEISM IR PRA
TEISMO PRIPAINTI NEGALIOJANIU LIETUVOS IR PRANCZIJOS BENDROS MONS UAB L 2008-04-22
VISUOTINIO AKCININK SUSIRINKIMO NUTARIM. IEKOVAS NUROD, KAD 2008-04-22 VYKUSIO VISUOTINIO
AKCININK SUSIRINKIMO PIRMININKAS NEPRIPAINO JO PATEIKT GALIOJIM ATSTOVAUTI KITIEMS AKCININKAMS

V.G. IR C.E., JIS NEGALJO IEMS ATSTOVAUTI, O SUSIRINKIME PRIIMTAS NUTARIMAS LIKVIDUOTI BENDROV YRA
NETEISTAS.
PANEVIO MIESTO APYLINKS TEISMAS 2008-11-04 SPRENDIMU IEKIN ATMET. TEISMAS NUSTAT, KAD
PRANCZIJOS PILIEIAI V.G., C.E. IR IEKOVAS YRA UAB L AKCININKAI, TURINTYS PO 1 000 PAPRASTJ
VARDINI AKCIJ, O TAI SUDARO PO 5 PROC. STATINIO KAPITALO. PRANCZIJOS PILIEIAI V.G. IR C.E.
GALIOJIMUS JUOS ATSTOVAUTI VISUOTINIAME AKCININK SUSIRINKIME IDAV VOKIETIJOJE, GALIOJIMAI NEBUVO
PATVIRTINTI NOTARIKAI IR JIE NEATITIKO LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYM REIKALAVIM. BE TO, IEKOVAS
NEPAAIKINO VISUOTINIO AKCININK SUSIRINKIMO PIRMININKUI, KODL GALIOJIMAI YRA IDUOTI USIENIO
VALSTYBJE IR NEPATEIK JAM RODYM, PATVIRTINANI, KAD TOKIE GALIOJIMAI YRA TEISTI IR GALIOJANTYS
PAGAL VOKIETIJOS TEIS.
PANEVIO APYGARDOS TEISMAS 2009-02-06 NUTARTIMI IEKOVO APELIACIN SKUND ATMET IR PIRMOS
INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIM PALIKO NEPAKEIST.
IEKOVAS PATEIK KASACIN SKUND. KASACINIU SKUNDU PRAOMA PANAIKINTI PANEVIO MIESTO APYLINKS
TEISMO 2008-11-04 SPRENDIM IR PANEVIO APYGARDOS TEISMO 2009-02-06 NUTART IR PRIIMTI NAUJ
33

 IEKIN TENKINTI. KASACINIS SKUNDAS GRINDIAMAS TOKIAIS ARGUMENTAIS: 1) TEISMAI NETINKAMAI

VERTINO USIENIO VALSTYBJE IDUOTUS GALIOJIMUS JIE YRA GALIOJANTYS IR SUTEIKIANTYS VISAS JUOSE
NURODYTAS TEISES G.P.; GALIOJIM GALIOJIMO IR TEISTUMO KLAUSIMAS TURJO BTI SPRENDIAMAS PAGAL
USIENIO TEIS; IEKOVAS PATEIK TEISMUI RODYMUS APIE TAIKYTIN USIENIO TEIS; 2) IOJE CIVILINJE BYLOJE
RODINJIMO DALYKU TAPO USIENIO TEISS NORMOS; IEKOVAS PATEIK TEISMUI RODYMUS DL USIENIO TEISS,
BET TEISMAS IEKOVO PATEIKT RODYM DL TAIKYTINOS USIENIO TEISS NEVERTINO IR TINKAMAI NEPASISAK,
KODL NEVERTINO; 3) IEKOVAS NEPRIVALJO VISUOTINIO AKCININK SUSIRINKIMO PIRMININKUI RODINTI
GALIOJIM IDAVIMO TEISTUMO IR GALIOJIMO.
SPRENDIM

KLAUSIMAI:
AR I BYLA TURI USIENIO ELEMENT? JEIGU TAIP, PAAIKINKITE, KAIP IS ELEMENTAS PASIREIKIA. KOKIUS
VEIKSMUS VIS PIRMA TURJO ATLIKTI PANEVIO MIESTO APYLINKS TEISMAS, GAVS IEKIN? AR TEISMAS
PRIVALJO SPRSTI KOKIUS NORS PRELIMINARIUS KLAUSIMUS? JEIGU TAIP, NURODYKITE, KOKIUS PRELIMINARIUS
KLAUSIMUS JIS PRIVALJO SPRSTI IR KAIP. VERTINKITE PANEVIO MIESTO APYLINKS TEISMO ARGUMENTUS IR
KIEKVIEN KASACINIO SKUNDO ARGUMENT. KOKIOS VALSTYBS MATERIALIN TEIS TURJO TAIKYTI TEISMAI? KOK
SPRENDIM, JS NUOMONE, TURT PRIIMTI KASACINS INSTANCIJOS TEISMAS DL IO GINO?
i byla turi usienio element. Pilietis G. P. dalyvavo akcinink susirinkime, todl senaties
termin jau praleido (inojo apie sprendim), taiau usienio pilieiai galjo apie akcinink
susirinkimo sprendim suinoti vliau, tad senaties termino nepraleido. Dl galiojim reikia
irti, kokie reikalavimai keliami CK. Akcinink turimas akcij kiekis neturi reikms.

34