Indr Kasputyt KIF-13/1

Krybinio miesto samprata ir jos gyvendinimo pavyzdiai

iais laikais krybikumas yra laikoma didele vertybe. Krybingi mons pastebimi dar
jaunystje, uaugus tokiems monms darb susirasti taip pat kur kas lengviau. Tiesa, krybikumas tai
ne vien meniniai gabumai kurti pieti, dainuoti, okti, bet ir sugebjimas surasti netradicinius
sprendimo bdus, pateikti naujas, domias idjas, todl krybiki mons reikalingi daugumai moni.
Kiekvienas miestas nori turti krybing moni, o gal atvirkiai, krybingiems monms reikia
miesto, kuriame jie galt ir nort atskleisti savo idjas ir talentus? Dar visai neseniai, 1980m.
susiformavo krybinio miesto idja. Krybinis miestas apibriamas kaip miesto kompleksas,
kuriame kultrins ir krybins veiklos silieja miesto ekonomin ir socialin gyvenim.1 Taiau kas
nulemia skmingo krybinio miesto atsiradim? k reikt atkreipti dmes?
Krybinis miestas, vis pirma, yra vieta, pritraukianti krybin klas greitai besivystanius,
aukt isilavinim turinius, gerai apmokamus darbuotojus.2 Pasak R. Florida, krybiniai miestai,
investuojantys kultrin sektori, sukuria puiki erdv krybinei klasei, kuri savo idjomis skatina
ekonomikos augim ir gerov.3 Nordami pritraukti tokius mones, miestai privalo bti lengvai
prieinami, juose turt bti sudarytos slygos pritapti vairiems, skirtingiems, galbt kiek neprastiems
ar net keistiems monms jie daniausiai ir pasiymi krybikumu. Galdami bti savimi, krybins
klass atstovai pilnai atskleidia savo potencial. Kalbant apie mogikuosius iteklius, domi
hipotez pateikia P. Cohendet , D.Grandadam ir L.Simon. Jie, kiek kitaip nei R. Florida, savo
straipsnyje silo krybin miest iskaidyti 3 sluoksnius apatin (underground), vidurin
(middleground) ir virutin (upperground). Apatin sluoksn sudaro individualistai, usiimantys sau
domia kultrine, krybine veikla ir nepriklausantys jokioms institucijoms, vidurin sluoksn sudaro
bendruomens, kuri nariai tarpusavyje dalinasi savo idjomis ir kuria naujas, o virutinis sluoksnis
susideda i inovatyvi firm ir institucij, finansikai prisidedani prie krybinio proceso. Autoriai
teigia, kad krybiniame mieste ie trys sluoksniai turi veikti kartu ir kaip pavyzd pateikia Monrealio
miest. J teigimu, Monrealis uima stiprias pozicijas kaip krybinis miestas. Iskiriamos dvi
Monrealyje sikrusios mons Ubisoft ir Cirque du Soleil, kurios savo veikloje sujungia visus tris
krybinio miesto sluoksnius. Ubisoft tai padar steigdama mon vietoje, kurioje buvo palankios
1

Vilniaus krybini industrij emlapis. Galimybi studija. VGTU, Atvirojo kodo institutas, Vilnius, 2010. Prieiga per
internet: http://koperator.lt/failai/koperator.lt/Vilniaus%20kurybiniu%20industriju%20zemelapis.pdf
2
Florida, Richard. "The rise of the creative class." The Washington Monthly 34.5 (2002): 15-25.
3
Patrick Cohendet , David Grandadam & Laurent Simon The Anatomy of the Creative City, Industry and Innovation
(2010)

Indr Kasputyt KIF-13/1

slygos kurtis bendruomens hipi rajone su koncert salmis, barais, klubais, meno galerijomis,
taip pat organizuodama gatvs festivalius, kuriuose galjo pasireikti individualistai. Cirque du Soleil
savo veikl pradjo nuo apatiniojo sluoksnio tai buvo gatvs artistai, kurie palaipsniui susibr
bendruomen ir steig kompanij. sikrusi Monrealije, mon pritrauk daug artist bendruomeni
bei dav pradi Nacionalins Cirko Mokyklos steigimui, todl individualistai turjo kur ireikti save,
o bendruomens galjo kurti vairius projektus.4 Akivaizdu, kad krybin miest sudaro daug
krybing, iskirtini asmenybi, todl turi bti sudarytos slygos joms atsiskleisti ir bendradarbiauti,
netrkti viet kultriniam gyvenimui bei pramogoms. inoma, galima abejoti ar ne per didelis dmesys
skiriamas krybininkams juk miestas turi bti mielas ir geidiamas gyventi visiems.
Kita, ne k maiau svarbi dalis kuriant skming krybin miest yra kultrin ir krybin
miest politika, sudaranti tinkamas slygas inovacijoms. Nra nustatytos vienos sprendim sistemos,
kuri bt galima pritaikyti visiems miestams, norintiems tapti krybiniais kiekvienam miestui sava
politika. Pavyzdiui, Berlynas savo strategij trauk nenaudojam, apleist pastat pritaikym
kultriniams ar pramoginiams tikslams bei meno pasivaikiojimus (art walks) ekskursijas,
aprodanias menikas, krybines vietas ar renginius mieste.5 Tapti garsiu krybiniu miestu Berlynui
padjo ir gana drstikas sprendimas kultriniam sektoriui skirti didel sum pinig, padarant
krybinio miesto krim vienu i alies prioritet. Taigi, kad krybinis miestas atnet teigiam
rezultat, reikia atsakingai ir kryptingai vykdyti jo planavim, atsivelgiant vietos esam bkl,
specifik ir troktam vaizd.
Krybinio miesto svoka labai plati, taiau esm ilieka ta pati tai krybini ir kultrini
industrij pritaikymas pasitelkiant mogikuosius iteklius. Todl norint sukurti efektyv krybin
miest pradti reikt nuo tinkamos aplinkos krybingiems monms pritraukti ir, inoma, nepamirti
tikslingo planavimo bei politini sprendim svarbos.

Patrick Cohendet , David Grandadam & Laurent Simon (2010) The Anatomy of the Creative City, Industry and
Innovation
5
Jacob, Doreen (2010), Constructing the Creative Neighborhood: Hopes and Limitations of
Creative City Policies in Berlin, City, Culture and Society, 1(4): 193-198.