ISSN 1392-1274.

Teis 2010 77

BLANKETINS DISPOZICIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDIAMAJAME KODEKSE
Pranas vedas
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto
Baudiamosios justicijos katedros doktorantas
Saultekio al. 9, I rmai, LT-10222 Vilnius
Tel. (+370 5) 2 36 66 17
El. patas: p.svedas@gmail.com

Straipsnyje nagrinjama blanketins dispozicijos svoka ir jos vartojimo teisinje kalboje ypatumai. Silomas baudiamajame statyme esani straipsni su blanketinmis dispozicijomis skirstymas tam tikras ris pagal atitinkamus poymius. Taip pat straipsnyje pateikiami argumentai u ir prie blanketini
dispozicij naudojim baudiamajame statyme.
The article discusses relevant aspects regarding definition of blanket dispositions of articles in the
Criminal Code of the Republic of Lithuania. The article proposes categorization of blanket dispositions
according to respective features thereof. In addition the article discusses pros and cons of usage of blanket dispositions in the Criminal Code of the Republic of Lithuania.

vadas
Iki iol Lietuvos baudiamosios teiss teorijoje isamiau nebuvo nagrinta blanketins
dispozicijos svoka, taip pat detaliau nenagrinti blanketini dispozicij ypatumai ir
galimas blanketini Lietuvos Respublikos
baudiamojo kodekso (toliau BK) [2]
straipsni riavimas pagal skiriamuosius
poymius. Tam tikr bandym analizuoti
blanketini dispozicij klausim bta ir
anksiau, pavyzdiui, trumpai blanketins
dispozicijos aptariamos M.Apanaviiaus
ir V.Pavilonio knygoje Nusikaltim kvalifikavimo procesas ir j atribojimas [6,
p.8384], G.vedo straipsnyje Kai kurios
baudiamj statym dispozicij konstra-

vimo problemos [13, p. 1923], taip pat

baudiamosios teiss vadovliuose, taiau
isamesns blanketini dispozicij analizs iki iol nebuvo pateikta. io straipsnio
tikslas inagrinti blanketins dispozicijos
svok ir jos vartojimo teisinje kalboje
ypatumus bei pasilyti baudiamajame statyme esani straipsni, turini blanketines
dispozicijas, galim skirstym tam tikras
ris pagal atitinkamus poymius, taip pat
pateikti pagrindinius argumentus u ir prie
blanketini dispozicij naudojim baudiamajame statyme. Pagrindinis tyrimo
objektas blanketins straipsni dispozicijos baudiamajame statyme. Straipsnyje
naudojami gramatinis, sisteminis, loginis ir
teleologinis tyrimo metodai.

181

1. Blanketins dispozicijos svoka ir

jos vartojimas
Lotynikas odis dispositio reikia (1)
idstym, paskirstym arba (2) potvark.
Tarptautini odi odyne pateiktos net
keturios galimos odio dispozicija
reikms1. Pagal Dabartins lietuvi kalbos
odyn dispozicija tai (1) kako turjimas
savo inioje arba (2) kako idstymas,
isidstymas [33]. Teisinje kalboje odis
dispozicija yra vartojamas abiem pamintomis reikmmis. Kai kalbama apie nuosavybs teisinius santykius, danai vartojami
odiai dispozicija, disponuoti. Tokiu
atveju dispozicija reikia nuosavybs
objekto turjim savo inioje ir galimyb
j tvarkyti savo nuoira (skaitant teis
perleisti). Antrja reikme teisinje kalboje
svoka dispozicija gali bti vartojama
kalbant apie statymo straipsn ar norm ir j
idstym konkreiame statymo tekste2.
I karto reikia paymti, kad baudiamojoje teisje svoka dispozicija taip pat yra
vartojama maiausiai dviem skirtingomis
reikmmis. Vis pirma odis dispozicija
yra vartojamas kalbant apie vien i baudiamosios teiss normos element, kuriame
idstyta, suformuluota elgesio taisykl.
Tradicikai laikoma, kad teiss normos
struktr sudaro ie elementai [11, p. 137]:
1) hipotez atvejai, kai reikia paklusti
dispozicijoje nurodytai taisyklei arba,
1 Dispozicija: 1. Ratikas vado sakymas sausumos kariuomenei dl mio (kautyni) arba maro tvarkos. 2. Sausumos kariuomens, kovos laiv isidstymo
per m (kautynes) planas. 3. Struktrin teiss normos
dalis, nustatanti tam tikr elgesio taisykl. 4. Kieno nors
inia, valdia, teis savarankikai tvarkyti, valdyti [15,
p. 116].
2 iame straipsnyje toliau vartojant dispozicijos
svok omenyje turima antroji dispozicijos reikm.

182

kitaip tariant, tai prielaida, kuriai esant

teiss norma aktyvuojama;
2) dispozicija suformuluota elgesio taisykl;
3) sankcija padariniai, jei nepaisoma
dispozicijoje suformuluotos elgesio taisykls.
Taigi dispozicijos terminu apibriant
vien i baudiamosios teiss normos element, dispozicija suvokiama ne kaip su
teiss altiniu, o su teiss norma susijusi
svoka. Kadangi teiss normos elementai
yra metafiziniai ir fizikai, kitaip nei statymo straipsnis, neegzistuoja, todl ir kalbant
apie teiss normos dispozicij turimas
omenyje ne konkretus teiss akto straipsnis
kaip altinis, o teiss normos dalis, kurioje
suformuluota elgesio taisykl. Taigi termin
dispozicija suvokiant kaip vien i teiss
normos element, dispozicija tiesiogiai
nesietina su teiss altiniu.
Antra, odis dispozicija gali bti suvokiamas kaip teiss normos idstymas
konkreiame teiss akto straipsnyje, straipsniuose ar net keli teiss akt straipsniuose.
Kalbant apie BK straipsnio dispozicij bt
turimas omenyje straipsnio teksto idstymas baudiamajame statyme. Taigi tokiu
atveju baudiamojo statymo straipsnio
dispozicijos svoka nesiejama su teiss
normos elementais, o vartojama atskirai
kaip svoka, reikianti straipsnio teksto
idstym teiss akte3.
3 Tam, kad bt aiku, ar kalbama apie dispozicij
kaip teiss normos struktrin dal ar apie dispozicij kaip statymo straipsnio idstym, silytina vartojant
dispozicijos svok visada pridti tikslinant od, kuris nurodyt, apie koki konkrei dispozicij kalbama
(teiss normos dispozicij ar straipsnio dispozicij).
Taip bt ivengta neaikum ir nesusipratim dl dispozicijos svokos daugiareikmikumo.

Isiaikinus galimas dispozicijos svokos

reikmes, toliau nagrintina blanketins dispozicijos svoka. Siekiant isamiai atskleisti
blanketins dispozicijos svok, vis pirma
reikia isiaikinti, kaip minta svoka vartojama teorijoje ir praktikoje. Pabrtina, kad
Lietuvos baudiamosios teiss teoretikai
nevienodai vartoja blanketins dispozicijos
ar blanketikumo svok. tai V.Pavilonis
teig, jog BK straipsni dispozicijos pagal
idstym yra keturi ri paprastos,
apraomosios, blanketins ir pasiuniamosios [7, p. 93]. Tokiam poiriui pritaria ir
V. Piesliakas, teigdamas, jog blanketins
gali bti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijos [8, p. 20]. Taigi minti
baudiamosios teiss teoretikai blanketinmis vadina BK straipsni dispozicijas.
A.Abramaviiaus nuomone, blanketins
yra nusikaltim sudtys [7, p. 155].
Ianalizavus Lietuvos Aukiausiojo
Teismo (toliau LAT) praktik, galima paymti, kad LAT taip pat nevienodai vartoja
blanketins dispozicijos svok. Vienose
LAT nutartyse teigiama, kad tam tikras BK
straipsnis turi blanketin dispozicij [17; 18;
19; 20; 21; 23; 28; 29] (tokia svoka vartojama ir LAT Teisj senato nutarime Nr.40
[16]), kitose, kad blanketin yra teiss norma arba teiss normos dispozicija [24; 25;
26; 27; 30]. domu paymti, kad keliose
LAT nutartyse teigiama, kad blanketin yra
nusikaltimo sudtis [23; 31].
Atkreiptinas dmesys tai, kad, vartojant
blanketikumo svok, ne visada susimstoma, blanketikumas yra altinio (statymo
straipsnio) ar teiss normos poymis, todl
LAT praktikoje pasitaik ir nevisikai
tinkam ios svokos vartojimo atvej,
pavyzdiui, teiginys, jog BK straipsnio

1dalies dispozicija savo esme yra blanketin norma [32].

Ms supratimu, blanketikumo poymis
rodo tai, kad teiss normos dalis dispozicija nra idstyta viename teiss akte,
o norint atskleisti, isiaikinti vis teiss
normos dispozicij, jos turinio reikia iekoti kitame teiss akte, t.y. blanketikum
reikt suvokti kaip nurodym, pasiuntim,
nukreipim kit teiss akt (kit altin).
J. Wessels nurodo, kad, be konkreiai suformuluot nusikalstam veik sudi,
vadinam visuminiais baudiamaisiais
statymais, BK yra blanketini nuostat,
kuriose neapibrta, kas yra draudiama, o
ios nuostatos nukreipia kitus statymus,
teiss aktus ar administracinius aktus. iais
atvejais kompleksik veikos sudt galima
rasti tik susiejus blanketin statym su j
papildania norma [10, p. 53].
Pabrtina, kad baudiamosios teiss
teorijoje nra atsakyta klausim, blanketikumas yra baudiamojo statymo straipsnio
ar baudiamosios teiss normos poymis.
Kartu kyla klausimas, blanketin yra BK
straipsnio dispozicija ar baudiamosios
teiss norma?
Blanketikum suvokiant kaip tam tikr
teiss normos poym, t.y. kad pati teiss
norma (jos dispozicija) yra idstyta ne
viename, o keliuose teiss aktuose, tada
svoka blanketinis ar blanketin gali
bti vartojama ne tik kalbant apie teiss
altin (teiss akto straipsn), bet ir apie konkrei teiss norm. Tokiu atveju blanketine
baudiamosios teiss norma bt vadinama
tokia norma, kurios dispozicija idstyta ne
tik BK, bet ir kitame teiss akte4.
4 Paymtina, kad blanketikum suvokiant kaip
nusikaltimo sudties poym, blanketine turt bti

183

Kita vertus, teigti, kad teiss norma yra

blanketin, bt nevisikai logika, nes
teiss norma, jos dispozicija negali duoti
nuorodos pati save, o, kaip minta, blanketikumo poymis rodo tam tikr nurodym,
pasiuntim, nukreipim, keli teiss akt
apmim5. Manytina, kad BK straipsnis (jo
tekstas), o ne teiss norma nukreipia kit
teiss akt, kad isamiai ir visapusikai bt
atskleista formuluojama baudiamosios
teiss norma (jos dispozicija). Taigi, ms
manymu, vartojant blanketikumo svok
bt tiksliau nurodyti, kad blanketin yra
BK straipsnio dispozicija, o ne baudiamosios teiss norma.
Atsivelgiant nurodytus argumentus,
blanketikum reikt laikyti ne baudiamosios teiss normos (jos dalies), o baudiamosios teiss altinio BK straipsnio
poymiu. Baudiamosios teiss norma pati
savaime visada yra baigtin, neatsivelgiant
tai to, kokiame altinyje, tik BK ar ir kituose teiss aktuose, ji yra tvirtinta. Taigi
bt tiksliau sakyti, kad blanketinis yra BK
straipsnis ar straipsnio dispozicija (idstymas), o ne baudiamosios teiss norma.
Inagrinjus blanketins dispozicijos
svokos vartojimo ypatumus, silytinas
toks blanketins dispozicijos apibrimas baudiamojoje teisje: blanketin
BK straipsnio dispozicija tai tokia BK
straipsnio dispozicija, kurioje isamiai nra
atskleista visa baudiamosios teiss norma
laikoma tokia nusikaltimo sudtis, kuri sudarantys nusikaltimo poymiai isamiai gali bti atskleidiami tik
pasitelkus ir kitus nei BK teiss altinius.
5 Tas pats argumentas taikytinas ir teiginiams, kad
blanketin yra nusikaltimo sudtis. Kadangi nusikaltimo sudtis, kaip nusikaltim apibdinani objektyvi
ir subjektyvi poymi visuma, visada yra baigtin, nusikaltimo sudtis negali duoti nuorodos pati save.

184

(neisamiai apraytas draudiamas elgesys)

ir kuri, siekiant atskleisti vis baudiamosios teiss norm, siunia, kreipia kit nei
BK normin teiss akt (aktus)6.

2. Blanketini dispozicij rys BK

Daugiau kaip tredalio BK specialiosios
dalies straipsniuose tvirtint teiss norm
visumin turin galima atskleisti tik analizuojant kitus (ne BK) teiss aktus. Kyla
klausimas, ar visais atvejais, kai teiss
norma iki galo visikai gali bti atskleista tik ianalizavus kitus teiss aktus, BK
straipsnis, kuriame i norma tvirtinta,
laikytinas blanketiniu? Ms nuomone,
blanketinmis dispozicijomis pasiymi
tik tie BK straipsniai, kuriuose neisamiai
aprayti nusikaltim objektyvieji poymiai
(objektas, objektyvioji pus).
Atkreiptinas dmesys tai, kad BK yra
atvej, kai, neatsivelgus kitus teiss aktus, nra aiks ir subjektyvieji nusikaltimo
poymiai (ypa subjektas), pavyzdiui, BK
XXXIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir
vieiesiems interesams vartojama valsty6

Pagrindiniai poymiai, skiriantys blanketin BK

straipsnio dispozicij nuo paprast BK straipsni dispozicij, yra tokie:
neisamiai atskleista baudiamosios teiss norma,
nemanoma tik i straipsnio dispozicijos visikai
suprasti baudiamosios atsakomybs rib;
nukreipimas, pasiuntimas (daniausiai netiesioginis) kit normin teiss akt;
nebaigtinis objektyvij nusikaltimo sudties poymi apraymas i blanketinio BK straipsnio
teksto nemanoma iki galo suprasti, kokie konkrets veiksmai yra draudiami, ar (ir) kas yra
nusikaltimo objektas (dalykas);
blanketines dispozicijas daniausiai turi BK
straipsniai, saugantys ne pagrindines asmens
teises (gyvyb, sveikat, materiali nuosavyb
ir pan.), o sudtingesnius socialinius santykius
(ekonomikos ir verslo tvark, finans sistem,
intelektin nuosavyb ir pan.).

bs tarnautojo svoka, be kita ko, aikinama

ir remiantis Valstybs tarnybos statymu
(BK 230 str.), arba BK XLVI skyriuje
Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai krato apsaugos tarnybai vartojama
auktinio svoka aikinama atsivelgiant
Karo prievols statym (BK 330 str.) ir
pan. Kalbant apie BK nustatytas sankcijas
(bausmes) apskritai daugel BK straipsni
bt galima laikyti blanketiniais, nes visi
BK straipsniai, numatantys baud, kaip
vien i galim bausmi, automatikai
nukreipia BK 47 straipsn, kurio 2 dalyje
nustatyta, kad bauda skaiiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydiais.
Cituota BK 47 straipsnio 2 dalis toliau
pasiunia kit teiss akt, nes MGL dydis
skaiiuojamas pagal Lietuvos Respublikos
Seimo statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim7, todl bt galima laikyti, kad minti BK straipsniai, nes numato
baudos bausm, kurios konkreti iraika yra
skaiiuojama remiantis kitais teiss aktais,
yra blanketiniai. Nepaisant to, blanketiniais
BK straipsniais silytina laikyti tik tuos
straipsnius, kuriuose nra isamiai ir visapusikai atskleisti objektyvieji nusikalstamos
veikos poymiai.
7 Pagal 2008 m. liepos 15 d. Socialins apsaugos
imok atskaitos rodikli ir bazinio bausmi ir nuobaud
dydio nustatymo statymo Nr. X-1710 (in., 2008, Nr.
149-6013) [4] 4 straipsnio 2 dal teiss aktuose, reglamentuojaniuose nusikalstam veik ir administracini
teiss paeidim kvalifikavim bei bausmi ir nuobaud
dydi apibrim ir apskaiiavim, vartojamas rodiklis
minimalusis gyvenimo lygis arba MGL yra tapatus
ir lygus baziniam bausmi ir nuobaud dydiui. Bazin
bausmi ir nuobaud dyd nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausyb. iuo metu bazinis bausmi ir nuobaud dydis yra 130 Lt. is dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031
Dl bazinio bausmi ir nuobaud dydio patvirtinimo
(in., 2008, Nr. 121-4608) [5].

Manytina, kad BK straipsnis turi blanketin dispozicij, jei i konkretaus BK

straipsnio teksto nemanoma iki galo
suvokti ir atskleisti baudiamosios atsakomybs rib, nustatyti, koks elgesys yra
draudiamas, o koks leidiamas, ar nemanoma suprasti, kokie padariniai yra laikomi
nusikalstamais. BK straipsniams, turintiems
blanketines dispozicijas, priskiriant tik tuos
straipsnius, kuriuose neisamiai aprayti
objektyvieji nusikaltimo poymiai, BK
specialiojoje dalyje bt galima suskaiiuoti per 80 straipsni, turini blanketines
dispozicijas.
Pagal tai, kaip pasireikia blanketikumas, blanketines dispozicijas turinius BK
straipsnius galima suskirstyti grupes. Silytinas toks slyginis BK straipsni, turini
blanketines dispozicijas, skirstymas:
BK straipsniai, kuri blanketikumas pasireikia vartojant svokas neteistas,
neteistai ir pan.;
BK straipsniai, kurie nukreipia teiss
aktus, u kuri paeidim kyla baudiamoji atsakomyb;
BK straipsniai, kurie nukreipia tarptautins teiss normas ar paproius, kuriuos
paeidus kyla baudiamoji atsakomyb;
BK straipsniai, kuriuose neisamiai apraytas nusikaltimo objektas;
BK straipsniai, kurie turi kelis i pirmiau ivardyt blanketini dispozicij
poymi.
Daugiau kaip pus BK straipsni su
blanketinmis dispozicijomis yra tokie,
kuri blanketikumas pasireikia vartojant
svok neteistai, neteistas. Tai BK
straipsniai su abstrakiausiomis blanketinmis dispozicijomis, nes neteistumas yra
abstrakiausia vartotina forma, kuria pasa185

koma, kad buvo paeisti teiss reikalavimai.

iuo atveju apskritai nenurodoma, kad paeisti teiss akt, speciali taisykli ar kiti
reikalavimai, o apsiribojama bendriausiu
prieingumo teisei apibrimu. Neteistumas reikia, kad teiss norma retrospektyviu
poiriu gali bti aktyvinama paeidus
bet kokius teiss aktus: Lietuvos Respublikos Konstitucij, tarptautines sutartis,
statymus, Vyriausybs nutarimus, ministr
sakymus ir kt. iai blanketini dispozicij
riai artimiausia yra antroji blanketini
dispozicij ris tai yra tos dispozicijos,
kurios nukreipia teiss aktus. Skirtumas
tarp i dviej blanketini dispozicij ri
yra tas, kad skiriasi nukreipimo kitus teiss
altinius abstraktumo laipsnis.
Ne visose blanketinse dispozicijose,
priskirtose pirmajai grupei, odis neteistas yra vartojamas nurodant veikos
neteistum. iai grupei priskirtinos ir tos
dispozicijos, kuriose odis neteistai
apibdina veikimo bd (pvz., BK 202 str.
1d.: Tas, kas verslikai ar stambiu mastu
msi kins, komercins, finansins ar
profesins veiklos <...> kitokiu neteistu
bdu arba BK 148: <...> reikalavo i
mogaus atlikti neteistus veiksmus ar
susilaikyti nuo teist veiksm atlikimo
<...>, 225227str.).
Kyla klausimas, kaip traktuoti tuos BK
straipsnius, kuri pavadinime vartojamas
odis neteistas, taiau straipsnio tekste
kalbama ne apie veikos neteistum, o,
pavyzdiui, apie veik, padaryt neturint
leidimo (BK 253, 253-1 str.), arba veik,
kuri padaryta paeidiant nustatyt tvark
(BK 265 str.). Ms nuomone, tokie straipsniai nra priskirtini straipsniams, turintiems
aptariam blanketini dispozicij r, nes
186

straipsnio pavadinimas, nors i dalies ir

nurodo, kas numatyta konkreiame straipsnyje, taiau neturi didesns takos paties
straipsnio (taip pat teiss normos) turiniui.
Paymtina, kad neteistumo svoka
BK blanketiniuose straipsniuose gali bti
vartojama dviem aspektais. Pirma, svoka
neteistai gali reikti, kad paeidiami
bet kokie teiss akt reikalavimai. Antra,
svoka neteistai gali rodyti, jog tam
tikri veiksmai atliekami neturint tam reikalingo leidimo, licencijos (tokiu atveju
paprastai neteistumas preziumuojamas).
Kita BK straipsni, turini blanketines dispozicijas, ris tai straipsniai
su blanketinmis dispozicijomis, kurios
nukreipia kitus teiss aktus. Tokias blanketines dispozicijas turintiems priskirtini
ie BK straipsniai: 132, 137, 176, 188,
221, 222, 223, 265, 294, 325, 327 straipsnis. Standartin formuluot, rodanti i
straipsni dispozicij blanketikum, yra
nusikalstamos veikos apraymas nurodant,
kad ji padaroma paeidiant teiss akt
nustatytas taisykles, reikalavimus, tvark
arba neatliekant teiss akt reikalaujam
veiksm. Pirma aptart blanketini dispozicij apraymuose vartojama neteistumo
svoka, o dabar aptariam dispozicij
blanketikum rodo tai, kad i dispozicij aprayme vartojamos svokos teiss akt nustatyta tvarka, statymuose
nustatyti reikalavimai ir panaiai, tai yra
i dispozicij nukreipimo konkretumas yra
didesnis (pavyzdiui, BK 188 str. 2 d.: Tas,
kas padar io straipsnio 1 dalyje numatyt
veik paeisdamas teiss akt nustatytas
specialias elgesio saugumo taisykles arba
BK 265 str. 1 d.: Tas, kas paeisdamas
nustatyt tvark augino didel kiek aguon,

kanapi ar kit narkotini ir psichotropini

mediag sra traukt augal).
tam tikr nagrinjam blanketini dispozicij por iskirtini tie BK straipsniai,
kuri dispozicijos nukreipia konkreios
teiss srities teiss aktus ar taisykles. Tokias
dispozicijas turi ie BK straipsniai: 255,
257, 267, 268, 270, 277, 279, 281, 282 ir
326 straipsnis. io blanketini dispozicij
porio ypatyb yra ta, kad blanketins dispozicijose nurodoma, kokios teiss srities
taisykls paeidiamos darant nusikalstam
veik, pavyzdiui, teistai laikomo ginklo
laikymo taisykls, narkotini mediag
siuntimo, gabenimo taisykls, transporto
eismo tvarkos ar saugumo taisykls ir
kitos.
Paymtina, kad tam tikrais atvejais,
jei konkrei taisykli, kurias nukreipia
baudiamasis statymas, nebt, dar nereikia, kad nekyla baudiamoji atsakomyb
u padaryt veik. Pagal LAT praktik, jei
BK straipsnio dispozicijoje nurodomos ne
konkreios egzistuojanios taisykls (ne
tikrinis pavadinimas), tada baudiamoji
atsakomyb kyla u bet kokio pavadinimo ir
teisins galios norminio akto, reglamentuojanio atitinkam srit, paeidim. Kai BK
straipsnio dispozicija blanketin, suraant
nuosprend turi bti nurodomas statymas
ar kitas teiss aktas, u kurio reikalavim
ar draudim paeidim nustatyta baudiamoji atsakomyb. Nuosprendyje turi bti
nurodomas jo straipsnis, dalis ar punktas,
glaustai atskleidiant turin, paymint paeidimo esm [15]. LAT vienoje i savo
nutari [18] paymjo, kad senojo BK
87straipsnio dispozicija yra blanketin (is
straipsnis numat baudiamj atsakomyb
u operacij su pinigais ar vertybiniais

popieriais taisykli paeidimus), taiau

niekuomet io straipsnio pavadinime ir
dispozicijoje nebuvo vardijamas konkretus
taisykli, u kuri paeidimus buvo numatyta baudiamoji atsakomyb, pavadinimas,
nes tokio pavadinimo taisykli (Valiutos
operacij taisykls, Operacij su pinigais
ar vertybiniais popieriais taisykls) niekuomet nebuvo. I to LAT padar ivad,
kad 1961 met BK 87 straipsnis numat
baudiamj atsakomyb u operacij su
pinigais ar vertybiniais popieriais taisykli,
numatyt bet kokio pavadinimo ir teisins
galios norminiuose aktuose, reglamentuojaniuose operacijas su usienio valiuta,
paeidim. Antra vertus, norminiuose aktuose, nepriklausomai nuo j pavadinimo,
visuomet yra tvirtinamos tam tikros elgesio
taisykls. Tokia LAT pozicija reikia, kad
kiekvienu atveju susidrus su aptariamos
ries BK straipsnio blanketine dispozicija
reikia isiaikinti ne tik ar yra konkreios
taisykls, kurias nukreipia straipsnio
blanketin dispozicija, bet ir apskritai vis
teisin reglamentavim konkreioje srityje,
nes draudimas nebtinai turi bti vardytas
BK straipsnio nurodytose taisyklse.
Kartu pamintina, kad blanketins dispozicijos pasiunia tik norminius teiss aktus,
todl lokali akt, pavyzdiui, mons vidaus tvarkos, reglamento, paeidimai negali
utraukti baudiamosios atsakomybs.
Paymtina, kad BK specialiojoje dalyje
yra tik vienas blanketinis BK straipsnis,
kuris nukreipia konkret teiss akt,
t. y. kuriame nurodytas tikrinis teiss akto
pavadinimas. Tai BK 267 straipsnis, kuriame minimas Cheminio ginklo udraudimo
statymas. Visi kiti aptariamos ries blanketiniai BK straipsniai nurodo ne tikrin
187

teiss akto pavadinim, o tam tikr teiss

reglamentavimo srit.
Kita iskirtina BK straipsni, turini
blanketines dispozicijas, ris tai tokie
BK straipsniai, kuri dispozicijoje nurodoma tarptautins teiss normas. Toki
straipsni BK yra vos keli ir visi jie yra
XV skyriuje Nusikaltimai monikumui ir
karo nusikaltimai. Tai BK 101, 103, 104,
105, 111, 112 straipsniai. BK straipsniuose
su ios ries blanketinmis dispozicijomis nurodant tarptautins teiss normas
pabriama, kad nusikaltimas gali bti
padaromas paeidiant tarptautins humanitarins teiss normas. BK 112 straipsnyje
numatytas nusikaltimas gali bti padarytas
paeidiant Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ar visuotinai pripaint
tarptautini paproi nuostatas. LAT praktikoje inagrinta baudiamoji byla [17],
kurioje, ms nuomone, teismas neteisingai
traktavo vieno i aptariam BK straipsni
blanketikumo klausim. 1961 met BK
333 straipsnyje (atitinka dabar galiojanio
BK 101 str.) buvo numatyta baudiamoji
atsakomyb u tarptautins humanitarins
teiss saugom asmen udym. Anot LAT,
gramatinis, sisteminis bei istorinis ios
Baudiamojo kodekso normos aikinimas
leidia daryti ivad, kad straipsnio dispozicija nra blanketin. Joje nurodomas ne
tiktai nusikalstamos veikos pavadinimas
tarptautins humanitarins teiss norm
paeidimas, bet apibrti ir pagrindiniai
veikos poymiai. Tai yra karo, tarptautinio
ginkluoto konflikto ar okupacijos metu sakinjimas udyti ir udymas asmen, kurie
kapituliavo sudedant ginklus ar neturi kuo
prieintis. Taip pat udymas sueistj,
ligoni ar vanio karo laivo jreivi, karo
188

belaisvi ir udymas bei sakinjimas

udyti okupuotoje, aneksuotoje, ugrobtoje
ar karo veiksm teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu
suteikiama tarptautin apsauga. I to seka,
kad BK 333 str. dispozicija yra apraomoji,
nes yra apibrti pagrindiniai nusikalstamos
veikos poymiai. Tokia LAT pozicija
yra labai diskutuotina, nes baudiamasis
statymas ne veltui numato papildom BK
straipsnio aktyvinimo slyg, t.y. kad turi
bti paeistos tarptautins humanitarins
teiss normos. Jei bt daromi nusikaltimo
sudtyje numatyti alternatyvs objektyviosios puss veiksmai, taiau jais nebt
paeidiamos tarptautins humanitarins
teiss normos, tada baudiamoji atsakomyb pagal aptariam BK straipsn, ms
supratimu, neturt ikilti. O cituota LAT
pozicija paneigia aikiai baudiamajame
statyme idstyt slyg, kuri reikalinga
baudiamajai atsakomybei kilti. Taigi, ms
nuomone, BK straipsniai, kurie numato tam
tikrus veiksmus, daromus paeidiant tarptautins humanitarins teiss normas, yra
blanketiniai, o kvalifikuojant nusikaltimus
pagal iuos straipsnius, yra btina nustatyti
konkreias tarptautins teiss normas, kurios buvo paeistos, ir suraant nuosprend
nurodyti konkreius altinius, j straipsnius
ir straipsni dalis.
Dar viena blanketini dispozicij ris
tokios blanketins dispozicijos, kuriose nra
iki galo visikai atskleistas nusikaltimo
objektas. Tokias blanketines dispozicijas,
manytume, turi ie BK straipsniai: 106, 119,
124, 125, 126, 192, 198, 199, 199-1, 199-2
ir 306 straipsnis. Taip pat iai straipsni
blanketini dispozicij riai priskirtini ir
visi BK XXXVII skyriuje Nusikaltimai

ir baudiamieji nusiengimai, susij su

disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingomis ar stipriai veikianiomis mediagomis tvirtinti straipsniai
(iskyrus BK 267 str. ir 267-1 str.), nes
iuose straipsniuose kalbama apie narkotines ir psichotropines mediagas, o BK
269straipsnyje teigiama, kad narkotins
ir psichotropins mediagos yra mediagos,
trauktos Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos patvirtintus narkotini ir psichotropini mediag sraus.
Kadangi baudiamosios atsakomybs ribas
BK XXXVII skyriaus nusikaltim atveju
tiesiogiai lemia tai, kokios mediagos trauktos narkotini ir psichotropini mediag
sra, o kokios ne, ms supratimu, i
nusikaltim objektas isamiai atskleidiamas tik vadovaujantis mintu srau ir nors
ie straipsniai tiesiogiai nenurodo kitus
teiss aktus, taiau jie taip pat laikytini blanketiniais. i blanketini dispozicij ris nuo
kit blanketini dispozicij ri atskiriama
ne pagal abstraktumo laipsn, o pagal tai,
kad ios dispozicijos netiesiogiai nukreipia
kitus teiss aktus, siekiant isiaikinti
nusikaltimo sudties objekt, o ne objektyviosios puss poymius. Paymtina, kad
tokia ivada daroma vadovaujantis prielaida,
jog klausimas, ar konkreti mediaga yra
priskirtina narkotinms ar psichotropinms
mediagoms, yra ne fakto, o teiss klausimas
(nes tai tiesiogiai lemia mediagos raymas
teiss akt narkotini ir psichotropini
mediag sra). Laikant, kad tai yra ne
teiss, o fakto klausimas, aptariami BK
straipsniai neturt bti priskiriami blanketiniams straipsniams.
Kai kurie BK straipsniai, turintys blanketines dispozicijas, apskritai negali bti

priskirti kuriai nors vienai blanketini

dispozicij riai, nes turi maiausiai
kelioms blanketini dispozicij rims
bding poymi. Tokie BK straipsniai,
pavyzdiui, yra BK 192 ir 267 straipsnis
(objektas ir objektyvioji pus blanketiniai).
BK 192straipsnis, kuriame numatyta baudiamoji atsakomyb u literatros, mokslo,
meno krinio ar gretutini teisi objekto
neteist atgaminim, neteist kopij platinim, gabenim ar laikym, nustato, kad
baudiamoji atsakomyb kyla neteistai atgaminus literatros, mokslo ar meno krin
ar gretutini teisi objekt. Taigi iame BK
straipsnyje dispozicijos blanketikumas,
ms nuomone, pasireikia keliais aspektais. Pirma, vartojant svok neteistai
nukreipiama kitus nei BK teiss aktus,
kurie turi padti isiaikinti, atgaminimo
veiksmas buvo teistas ar ne. Antra, krinio
ir gretutini teisi objekto svokos taip pat
nra savaime aikios, o kriterijus, kuriais
remiantis konkretus objektas pripaintinas
kriniu ar gretutini teisi objektu, numato
Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymas [3].

3. Argumentai u ir prie blanketini dispozicij naudojim baudiamajame statyme

Baudiamosios teiss teorijoje pripastama,
kad blanketines dispozicijas statym leidjas paprastai naudoja tada, kai numatoma
baudiamoji atsakomyb u teiss aktuose
nurodyt reikalavim ir draudim, kuri
ivardyti paiame baudiamajame statyme
negalima dl j nepastovumo ir didels apimties, paeidim [14, p. 45]. Anot J.Pradel,
visi statym leidjai baudiamj kodeks
ir baudiamojo proceso kodeks sudeda tik
189

daugum ar didij daugum klausim,

taiau niekada nesudeda j vis arba i
baims padaryti pernelyg stor tom, arba
dl paprasiausio nesugebjimo, inant
normini tekst vairov [9, p. 89].
Blanketini dispozicij reikalingum ir
neivengiamum lemia tai, kad tiesioginis
nusikaltim, susijusi su vairi technini
ar bet koki kitoki taisykli paeidimu,
apraymas bt labai sudtingas, o kartais
ir apskritai nemanomas. Aptariant BK
straipsni su blanketinmis dispozicijomis isidstym BK paymtina, kad
dauguma i straipsni yra BK skyriuose,
numataniuose baudiamj atsakomyb u nusikalstamas veikas intelektinei
nuosavybei, informatikai, ekonomikai ir
verslo tvarkai, finans sistemai. Tai gali
bti aikinama tuo, kad ios nusikalstamos
veikos nra prastins, udraudiant ias
veikas siekiama utikrinti ne pai pagrindini mogaus teisi apsaug ir gynyb, o
sudtingesnius socialinius santykius ir j
stabilum. Dl i santyki sudtingumo
ir atitinkamai reglamentavimo vairovs ir
gausos sudti isamius draudiam veiksm apraymus baudiamj statym, neapsunkinant kuriam straipsni, praktikai
nemanoma, todl, siekdamas to ivengti,
statym leidjas naudoja blanketines
straipsni dispozicijas. Be to, iuolaikinje
baudiamojoje teisje yra kriminalizuojamos ne tik paios pavojingiausios veikos,
tokios kaip antai nusikaltimai mogaus
gyvybei, sveikatai, turtui, nusikaltimai
valstybei, bet ir maiau reikmingos ir
pavojingos veikos. Baudiamosios teiss
priemonmis reglamentuojant baudiamj
atsakomyb u vairias smulkesnes veikas,
kuri tiesiogin draudim numato kiti nei
190

BK teiss aktai, tam, kad nebt apkrautas

baudiamasis statymas ir kad keiiantis
tam tikriems kituose teiss aktuose numatytiems apribojimams ar draudimams
nereikt kiekvien kart kaitalioti BK,
neivengiamai tenka naudoti blanketines
dispozicijas.
Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucijos [1] 31 straipsn bausm gali
bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu. Baudiamajame statyme naudojant
straipsni blanketines dispozicijas, kurios
nukreipia vairias taisykles, tvarkas, susidaro situacija, kad dalis baudiamosios
teiss normos, pagal kuri kyla baudiamoji
atsakomyb, yra patvirtinta ne statymu, o
vyriausybs nutarimu, ministro sakymu
ir pan. Tokia situacija, ms supratimu,
teorikai prietarauja mintam konstituciniam principui, kad bausm gali bti
skiriama ar taikoma tik remiantis statymu.
Nors pati bausm, tai yra jos ris, dydis,
numatyta BK, taiau teisinis pagrindas,
kuriuo remiantis ji skiriama, yra ne tik pats
blanketinis BK straipsnis, bet ir kiti aktai,
kuriuos straipsnis nukreipia, nes btent tik
iais aktais visikai atskleidiama teiss
norma. teigin patvirtina ir ta aplinkyb,
kad, teismui kvalifikuojant veik pagal
blanketin dispozicij turint BK straipsn,
btina nurodyti ne tik konkret BK straipsn, bet ir teiss akt (jo straipsn), pagal kur
kvalifikuojama veika [15].
Blanketini dispozicij naudojimas
baudiamajame statyme, ms manymu,
galbt prietarauja ir BK 1 straipsnio 1daliai, kurioje numatyta, jog baudiamasis
statymas yra vientisas. Vientisumas reikia,
kad BK yra tas statymas, kuriame numatytos visos veikos, u kurias kyla baudiamoji

atsakomyb. Taiau realiai taip nra, nes

blanketini dispozicij egzistavimas lemia,
jog baudiamoji atsakomyb kyla ne tik i
BK, bet ir i kit teiss akt.
Be to, BK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal kodeks
tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika
buvo udrausta baudiamojo statymo,
galiojusio nusikalstamos veikos padarymo
metu. Taigi btent baudiamasis statymas
turi udrausti veikas, o ne postatyminiai
aktai. Esant blanketinei dispozicijai asmuo
atsako ne tik pagal baudiamj statym,
o tai prietarauja mintai BK 2 straipsnio
1daliai (nebent statym suvoktume kaip
kiekvien teiss akt).
Tuo paiu pamintina, kad pagal BK
2straipsnio 4 dal pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta
veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt. Vieni i nusikaltimo sudties
element yra objektas ir objektyvioji nusikaltimo pus. Kaip minta iame straipsnyje, BK straipsniuose su blanketinmis
dispozicijomis objektyvieji nusikalstamos
veikos poymiai isamiai atskleisti nebna,
o siekiant atskleisti vis nusikaltimo sudties turin btina vadovautis ir kitais teiss
aktais. Taigi blanketini dispozicij atveju
atitinkama nusikaltimo sudtis yra numatyta
ne tik baudiamajame statyme, bet ir kituose teiss aktuose. Formaliai vertinant BK
2straipsnio 4 dalies nuostatas, blanketini
dispozicij atveju asmuo apskritai negali
bti patrauktas baudiamojon atsakomybn,
nes BK straipsnyje su blanketine dispozicija
nra visos nusikaltimo sudties, o aptariama BK straipsnio dalis numato, kad veika
turi atitikti btent baudiamojo statymo

numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt.

Taip pat naudojant blanketines dispozicijas, ms vertinimu, negerai yra tai, kad
baudiamosios atsakomybs ribos gali kisti
visikai nekeiiant BK straipsnio, o paprasiausiai keiiant kitus teiss aktus, kuriuos
nukreipia atitinkamas BK straipsnis. Tokiu
atveju, atrodyt, nepasikeiia statymas,
kuriame teigiama, jog tai vientisas baudiamasis statymas, o baudiamoji atsakomyb
kyla tik jei veika atitinka iame statyme numatyt nusikaltimo sudt, taiau pasikeiia
baudiamosios atsakomybs ribos.
Galiausiai atkreiptinas dmesys tai,
kad baudiamasis statymas, kaip numatantis grieiausias poveikio priemones
asmenims, turi bti aikus, nedviprasmis ir
lengvai suprantamas specialaus isilavinimo neturiniam asmeniui. Perskaiius bet
kur BK straipsn asmeniui turt bti aiku,
kokie veiksmai yra legals ir leidiami, o
u kuriuos veiksmus gresia baudiamoji
atsakomyb. J. Wessels teigia, kad nors
baudiamuosiuose statymuose nedraudiama vartoti bendrini svok ar vertinamj
poymi, taiau baudiamj nuostat
taikymo sritis ir apimtis turi bti pakankamai aiki. I statymo pilieiui turi bti
aiku, kas yra draudiama, kad jis galt
atitinkamai elgtis. Todl visi baudiamosios
veikos sudties poymiai turi bti aprayti
taip, kad bt manoma isiaikinti j esm
ir veikim [10, p. 35]. Susidrus su blanketinmis straipsni dispozicijomis BK, nra
iki galo aiku, u k numatyta baudiamoji
atsakomyb, nes vartojamos abstrakios
svokos neteistai, paeidiant reikalavimus, i kuri sunku suprasti, kokie
konkrets veiksmai yra udrausti.
191

Ivados
1. Baudiamosios teiss teorijoje BK
straipsnio dispozicija turt bti suprantama ne kaip baudiamosios teiss
normos vienas i element, kuriame
formuluojama elgesio taisykl, o kaip
straipsnio teksto idstymas BK. Atitinkamai straipsnio blanketikumas
yra ne baudiamosios teiss normos, o
baudiamosios teiss altinio poymis.
Taigi blanketinis yra BK straipsnis, o ne
baudiamosios teiss norma.
2. BK straipsnius, turinius blanketin
dispozicij, pagal blanketikumo raikos
bd silytina skirstyti tokias ris:
BK straipsniai, kuriuose vartojamos
svokos neteistas, neteistai;
BK straipsniai, kurie nukreipia kitus
teiss aktus;
BK straipsniai, kurie nukreipia tarptautins teiss normas ar paproius;
BK straipsniai, kuriuose neisamiai
atskleistas nusikaltimo objektas;
BK straipsniai, turintys keli blanketini dispozicij ri poymius.
3. BK straipsni su blanketinmis dispozicijomis baudiamajame statyme visikai

ivengti nemanoma, nes tik naudojant

blanketines dispozicijas galima numatyti
baudiamj atsakomyb u vairi ir
didels apimties technini reikalavim
paeidimus, vis i reikalavim neperkeliant BK. Be to, taip ivengiama
nuolatinio BK keitimo, keiiantis tam
tikr specifini santyki reguliavimui
(keiiant specifines taisykles, tvarkas
ir pan.).
4. Teorikai blanketini dispozicij naudojimas kuriant baudiamojo statymo
specialiosios dalies straipsnius prietarauja baudiamajame statyme tvirtintiems principams. Kitaip nei numato
BK, blanketini dispozicij atveju baudiamoji atsakomyb kyla ne tik pagal
statym, bet ir pagal kitus teiss aktus.
Be to, naudojant blanketines dispozicijas
maja baudiamojo statymo aikumas
ir asmenims, neturintiems specialaus isilavinimo, tampa sunku tiksliai suprasti
io statymo draudimus. Tokiu bdu ir
pats BK iki galo nepasiekia vieno i pagrindini savo tiksl apibrti, kokios
veikos yra nusikaltimai ir baudiamieji
nusiengimai, ir jas udrausti.

LITERATRA
N o rmin med iaga
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybs
inios, 1992, nr. 33-1014.
2. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas.
Valstybs inios, 2000, nr. 89-2741.
3. Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymas. Valstybs inios, 1999, nr.501598.
4. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos
imok atskaitos rodikli ir bazinio bausmi ir nuobaud dydio nustatymo statymo. Valstybs inios,
2008, nr. 149-6013.

192

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2008 m.

spalio 14 d. nutarimas nr. 1031 Dl bazinio bausmi
ir nuobaud dydio patvirtinimo. Valstybs inios,
2008, nr. 121-4608.
Specialioji literatra
6. APANAVIIUS, M.; ir PAVILONIS, V. Nusikaltim kvalifikavimo procesas ir j atribojimas.
Vilnius, 1983.
7. ABRAMAVIIUS, A., et al. Baudiamoji
teis. Bendroji dalis. Treiasis pataisytas ir papildytas
leidimas. Vilnius: Eugrimas, 2001.

8. PIESLIAKAS, V. Lietuvos baudiamoji teis.

Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2009.
9. PRADEL, J. Lyginamoji baudiamoji teis.
Vilnius: Eugrimas, 2001.
10. WESSELS, J. Baudiamoji teis. Bendroji
dalis. Baudiamoji veika ir jos struktra. Vilnius:
Eugrimas, 2003.
11. VAIVILA, A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia,
2000.
12. VANSEVIIUS, S. Valstybs ir teiss teorija.
Vilnius: Justitia, 2000.
13. VEDAS, G. Kai kurios baudiamj statym
dispozicij konstravimo problemos. Teis, 1991, t. 25,
p. 1923.
14. Tarybin baudiamoji teis. Bendroji dalis.
Vilnius, 1972.
15. Tarptautini odi odynas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedij redakcija, 1985.

Praktin mediaga
16. 2003 m. birelio 20 d. LAT teisj senato nutarimas Nr. 40 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo
proceso kodekso normas, reglamentuojanias nuosprendio suraym. Teism praktika, 2003, nr. 19.
17. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-352/1999.
18. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-229/2002.
19. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-66/2003.
20. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-598/2004.
21. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-622/2004.
22. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-218/2004.
23. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-372/2005.
24. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-158/2005.
25. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-454/2005.
26. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-649/2005.
27. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-629/2005.
28. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-35/2006.
29. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-353/2006.
30. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-281/2006.
31. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-435/2006.
32. LAT baudiamoji byla Nr. 2K-111/2010.
33. Dabartins lietuvi kalbos odynas [interaktyvus]. Prieiga per internet: <http://www.lki.lt/dlkz/>.

BLANKET DISPOSITIONS IN THE CRIMINAL CODE OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA

Pranas vedas
Summary
The article discusses the concept of blanket dispositions in the Criminal Code of the Republic of Lithuania.
Author proposes to use term blanket disposition
as the term which indicates the feature of the source
but not the feature of rule of law. In addition the article gives proposals for classification of the blanket

dispositions. Furthermore, the article discusses pros

and cons of the usage of blanket dispositions in the
Criminal Code. The article raises the idea that usage of
blanket dispositions is inevitable, however the usage
of blanket dispositions denies the idea that the only
source of criminal liability is the Criminal Code.

teikta 2010 m. spalio 15 d.

Priimta publikuoti 2010 m. spalio 22 d.

193